EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 09 28
COM(2022) 488 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl darbo siekiant ateities be asbesto: Europos požiūris į asbesto keliamo pavojaus sveikatai problemos sprendimą
1.Įvadas
Asbestas yra labai pavojinga, vėžį sukelianti medžiaga 1 . Žinoma, kad asbesto poveikis aplinkoje ir darbe didina sunkią vėžio naštą Europoje, o jos padariniai yra daugybė mirčių, kurių galima išvengti. ES 78 proc. vėžinių susirgimų pripažįstama profesiniu vėžiu, o 88 proc. profesinio plaučių vėžio atvejų sukėlė asbestas 2 . 2019 m. dėl asbesto poveikio darbo aplinkoje 27 ES valstybėse narėse mirė daugiau kaip 70 000 žmonių 3 . Nors šie atvejai daugiausia buvo susiję su anksčiau patirtu poveikiu darbe, tai patvirtina sunkius asbesto poveikio padarinius.
Per pastaruosius 40 metų ES ėmėsi veiksmų apriboti ir uždrausti bet kokį asbesto naudojimą. 1983 4 –1985 5 m. apribotas šešių rūšių asbesto plaušelių naudojimas. 1991 m. ES uždraudė pateikti rinkai ir naudoti penkių rūšių asbestą 6 iš minėtų šešių, taip pat naudoti chrizotilo asbestą produktuose, kurie, be kita ko, plačiai naudojami statybos sektoriuje 7 . 1999 m. uždrausta naudoti visų šešių rūšių asbesto plaušelius 8 , o 2005 m. įsigaliojo asbesto draudimas visoje ES. Draudimas taikomas tiek ES pagamintoms, tiek į ją importuojamoms prekėms 9 .
Kova su vėžiu yra ES prioritetas. Komisija įsipareigojo iš esmės sumažinti patiriamą kancerogeninių medžiagų, pavyzdžiui, asbesto, poveikį vykdant Europos kovos su vėžiu planą 10 ir nulinės taršos veiksmų planą 11 . Kadangi asbesto vis dar yra daugelyje pastatų, įskaitant privačius namus, šio paveldo problemai spręsti reikia visapusiškos ir integruotos kelių politikos sričių metodikos. Ėmusis tolesnių veiksmų asbesto poveikio rizikai valdyti, gyventojai bus apsaugoti nuo ligų, bus skatinama gerovė ir padedama stiprinti Europos sveikatos sąjungą.
ES įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, į kurį įtrauktas siekis didinti pastatų renovacijos mastą, itin svarbu toliau saugoti gyventojus nuo asbesto poveikio. Dėl pastatų išmetama 36 proc. su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Numatoma, kad 2050 m. vis dar stovės per 85 proc. dabartinių pastatų, todėl bus labai svarbu vykdyti renovaciją didinant energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai 12 . Tokiomis aplinkybėmis renovacijos bangos strategija 13 siekiama iki 2030 m. padvigubinti metinį energinio efektyvumo renovacijų tempą. Dėl specializuotų renovacijos darbų mažinant energijos suvartojimą gali pagerėti pastatų gyventojų sveikata ir gyvenimo sąlygos, oro kokybė, gali būti sumažintas energijos nepriteklius ir skatinama socialinė įtrauktis. Dėl jų taip pat gali padidėti ilgalaikė turto vertė, būti kuriamos darbo vietos ir skatinamos investicijos – dažnai vietos tiekimo grandinėse. Tačiau, kadangi daugelis prasto energinio efektyvumo pastatų buvo pastatyti naudojant asbestą, dėl spartesnio pastatų renovacijos tempo taip pat daug daugiau žmonių rizikuotų patirti asbesto poveikį sveikatai, nes per renovacijos darbus galėtų pasklisti pastatuose naudotas asbestas. Numatoma, kad asbesto poveikį patiriančių darbuotojų skaičius, kuris šiuo metu yra 4,1–7,3 mln., per ateinančius 10 metų didėtų po 4 proc. per metus 14 .
2021 m. spalio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją 15 , kurioje raginama parengti Europos strategiją dėl viso asbesto pašalinimo. Joje Parlamentas paragino ES imtis tolesnių veiksmų darbuotojams ir piliečiams apsaugoti nuo rizikos sveikatai, susijusios su asbesto poveikiu, ypač energetikos pertvarkos aplinkybėmis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat paragino pašalinti visą asbestą 16 , pabrėždamas, kad vykdant energinio efektyvumo didinimo renovaciją atsiranda galimybių pašalinti kenksmingas medžiagas 17 . Piliečių rekomendacijose, pateiktose Konferencijoje dėl Europos ateities, taip pat pabrėžta tinkamų darbo sąlygų, visų pirma Direktyvos dėl asbesto darbe peržiūros, ir holistinio požiūrio į sveikatą svarba 18 .
Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, visų pirma įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir Europos kovos su vėžiu planą, būtinas europinis požiūris į asbestą. Siekiant šio tikslo, šiame komunikate pateikiamas gyvavimo ciklo principas, grindžiamas bendruoju visuomenės sveikatos tikslu. Į jį įtraukti veiksmai, būtini siekiant aptikti asbestą pastatuose ir užregistruoti tokią informaciją, pagal aplinkybes užtikrinti saugų jo pašalinimą arba tvarkymą ir atliekų, kurių sudėtyje yra asbesto, tvarkymą, kartu užtikrinant kuo didesnę darbuotojų apsaugą ir tinkamą su asbestu susijusių ligų stebėjimą. Komunikatu užtikrinama, kad ES taptų viena iš tarptautinės kovos su asbesto keliama rizika lyderių. Juo taip pat atkreipiamas dėmesys į ES finansavimą, skiriamą saugiam asbesto šalinimui nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis pagal jau esamas ar planuojamas programas. Veiksmai, kurių imamasi, taip pat padėtų siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT) 19 .
2.Parama nukentėjusiesiems: su asbestu susijusių ligų diagnozavimo ir gydymo gerinimas
Tvirta plataus masto asbesto politika atneštų didelės naudos žmonių sveikatai ir gerovei. Asbesto poveikis gali sukelti tokias ligas kaip mezotelioma 20 , asbestozė, plaučių vėžys. Asbesto sukeliami vėžiniai susirgimai yra sunkūs, o išgyvenimo rodikliai – prasti. Vaistų nuo mezoteliomos nėra, o vidutinė pacientų gyvenimo trukmė yra 4–18 mėnesių 21 . Dėl asbesto poveikio kyla 92 proc. visų mezoteliomos atvejų 22 . Plaučių vėžio, kuris yra antra pagal dažnumą vyrams diagnozuojama vėžio forma ir trečia – moterims, išgyvenamumo po diagnozės rodiklis yra palyginti žemas, palyginti su kitomis paplitusiomis vėžio rūšimis 23 .
Su asbestu susijusių ligų inkubacinis periodas ilgas. Kadangi pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti vidutiniškai tik po 30 metų nuo patirto poveikio, su asbestu susijusios mirtys ir ligos dėl poveikio, patirto iki 2005 m. nustatyto draudimo, turėtų prasidėti iki XXI a. 3-iojo dešimtmečio pabaigos ir 4-ąjį dešimtmetį.
Atrankinis sveikatos tikrinimas ir ankstyvoji diagnostika yra esminiai vėžio prevencijos elementai. Įgyvendindama Europos kovos su vėžiu planą, Komisija įsipareigojo pateikti naują ES remiamą vėžio atrankinės patikros programą 24 , skirtą padėti valstybėms narėms gerinti galimybes naudotis ankstyvąja diagnostiką. Pagrindiniai naujosios programos elementai yra Komisijos pasiūlymas 25 atnaujinti 2003 m. Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros, į gyventojų atrankinę patikrą įtraukiant tikrinimą dėl plaučių vėžio. Be to, programa bus remiama pagal Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvą. Remiantis vėžinių ligų vizualizacijos ir duomenų atlasu, taip pat naujomis priemonėmis, pavyzdžiui, itin našiu skaičiavimu ir dirbtiniu intelektu, pagal šią iniciatyvą bus parengta naujų atrankinės patikros metodų ir algoritmų kūrimo terpė. Investicijos į atrankinį sveikatos tikrinimą ir ankstyvąją diagnostiką gali labai padėti nukentėjusiesiems nuo asbesto poveikio, nes greita diagnozė ir gydymas sušvelnins su asbestu susijusių ligų, įskaitant vėžį, poveikį. Be to, vykdant keletą svarbiausių veiksmų pagal kovos su vėžiu planą, daugiausia dėmesio skiriama vėžio pacientų diagnostikai, gydymui ir priežiūrai, įskaitant sudėtingus vėžio atvejus, kai prognozės yra prastos, pvz., tuos, kuriuos sukelia asbesto poveikis. Pavyzdžiui, sukūrus ES tinklą, kurį sudarytų pripažinti nacionaliniai vėžio centrai kiekvienoje valstybėje narėje, pagerės galimybės naudotis kokybiška diagnostika ir priežiūra, dėl iniciatyvos „Vėžio diagnostika ir gydymas visiems“ pagerės galimybės naudotis naujoviškais vėžio gydymo būdais, o pagal tarpšakinio mokymo programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama onkologijai, chirurgijai, radiologijai ir slaugai, bus gerinami vėžio pacientų slaugos darbuotojų įgūdžiai.
Rizika patirti asbesto poveikį yra didžiausia darbo aplinkoje. 2016 m. maždaug 66 808 mirties atvejai 27 ES šalyse buvo susiję su anksčiau patirtu asbesto poveikiu darbe 26 . 2019 m. šis skaičius padidėjo iki 71 750 27 . Tam, kad šie darbuotojai galėtų naudotis atitinkamais kompensavimo mechanizmais, turi būti pripažinta, kad su asbestu susijusių ligų kilmė yra profesinė. Kadangi pagal Sutartį Komisija negali siūlyti teisiškai privalomo šios srities dokumento, pagrindinis profesinių ligų pripažinimo skatinimo ES lygmeniu pagrindas yra Komisijos rekomendacija 2003/670/EB 28 . Šiuo metu į šią rekomendaciją įtrauktas vėžys ir kitos ligos, kurias sukelia patiriamas asbesto poveikis darbe. Komisija konsultuosis su trišaliu Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu (ACSH) dėl būtinybės rekomendaciją atnaujinti, atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis 29 .
|
Komisija: ·pradės Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvą (2022 m.); ·konsultuosis su trišaliu Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu (ACSH) dėl poreikio atnaujinti Komisijos rekomendaciją dėl Europos profesinių ligų sąrašo, įtraukiant papildomų su asbestu susijusių ligų. |
3.Darbuotojų apsauga nuo asbesto poveikio
Rizika patirti poveikį daugiausia susijusi su asbesto tvarkymu ir asbesto plaušelių pasklidimu per statybos darbus, pavyzdžiui, vykdant renovacijos ir griovimo darbus. Skaičiuojama, kad asbesto poveikį patiria 4,1–7,3 mln. darbuotojų. 97 proc. šių darbuotojų dirba statybos sektoriuje, įskaitant susijusias profesijas, pavyzdžiui, stogdengius, santechnikus, dailides ar grindų dangos klojėjus, o 2 proc. – atliekų tvarkymo srityje. Profesinis vėžys yra pagrindinė su darbu susijusių mirčių ES priežastis 30 , o 78 proc. valstybėse narėse pripažįstamų profesinio vėžio atvejų susiję su asbestu 31 . Todėl darbe patiriamo asbesto poveikio problemos sprendimas yra vienas iš 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginės programos prioritetų 32 .
Asbesto ribinės vertės darbo aplinkoje mažinimas
ES teisine darbuotojų apsauga nuo konkrečios asbesto poveikio rizikos pradėta rūpintis 1983 m. 33 Nuo to laiko ši apsauga kelis kartus atnaujinta. Naujausias teisės aktas yra Direktyva dėl asbesto darbe 2009/148/EB, kuria nustatytos griežtos darbdavių pareigos dėl apsaugos, planavimo ir mokymo. Be to, kadangi asbestas yra kancerogeninė medžiaga, Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų, mutagenų arba reprodukcijai toksiškų medžiagų poveikiu darbe 34 taikoma visada, kai ji yra palankesnė darbuotojų sveikatai ir saugai.
Apskritai Direktyva dėl asbesto darbe ir toliau atitinka savo paskirtį 35 . Tačiau, remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, dabartinės ribinės vertės darbo aplinkoje (RVDA) mažinimas yra pagrįstas 36 37 . Keturios valstybės narės (Danija, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija) įdiegė privalomas RVDA, kurios yra mažesnės už dabar visoje ES nustatytą RVDA. Be privalomos RVDA, Vokietija yra nustačiusi ribinę vertę, atitinkančią priimtiną koncentraciją. Siekiant užtikrinti, kad poveikis neviršytų priimtino lygio, taikomos privalomos gairės, pagal kurias reikalaujama apsvarstyti praktiškai taikomas priemones. Likusios ES valstybės narės taiko dabartinę visoje ES nustatytą RVDA.
Šiandien Komisija priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama iš esmės sumažinti esamą asbesto RVDA nuo 0,1 plaušelio kubiniame centimetre (f/cm³) iki 0,01 f/cm³, t. y. dabartinę vertę sumažinti 10 kartų. Pakeitus asbesto RVDA, ribinės vertės bus geriau suderintos visoje ES. Tikimasi, kad dėl to pagerės darbo sąlygos, be kita ko, dideliam skaičiui komandiruotų statybos sektoriaus darbuotojų, ir sąžiningiau pasiskirstys valstybių narių sveikatos priežiūros išlaidos.
Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo asbesto poveikio, svarbu taikyti naujausius mokslinius plaušelių koncentracijos ore matavimo metodus. Taip tiksliai įvertinama rizika, todėl užtikrinama ir geresnė darbuotojų apsauga. Nors šiuo metu dažniausiai naudojamas metodas yra 1997 m. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduota fazinė-kontrastinė mikroskopija, yra ir kitų veiksmingų metodų. Moksliniai duomenys rodo, kad taikant elektronų mikroskopija pagrįstą metodą plaušelių skaičiavimas galėtų būti tikslesnis, todėl galėtų būti parenkamos geresnės apsaugos priemonės 38 . Todėl Komisija matavimo metodų naudojimą įtraukė į siūlomus dalinius Direktyvos dėl asbesto darbe pakeitimus.
Gairės, kuriomis remiamas Direktyvos dėl asbesto darbe įgyvendinimas
Atsižvelgiant į tai, kad artimiausiais metais numatoma atlikti daug renovacijos ir griovimo darbų, būtina tinkamai įgyvendinti Direktyvą dėl asbesto darbe, kad darbuotojai būtų visiškai apsaugoti. Valstybėms narėms, darbdaviams (ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro 99 proc. visų su asbestu dirbančių įmonių) ir darbuotojams praverstų papildoma parama atitikčiai užtikrinti. Šiuo tikslu Komisija parengs gaires, skirtas padėti įgyvendinti pataisytą Direktyvą dėl asbesto darbe, kai ji bus priimta. Tose gairėse bus pateikta išsami informacija apie šiuo metu galiojančios direktyvos nuostatas (pvz., apie mokymą ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimą), kurias reikėtų paaiškinti ir dėl jų patarti. Labai svarbu skatinti tinkamą darbuotojų, dirbančių su asbestu statybos, renovacijos ir griovimo darbuose, mokymą. Gairės galėtų padėti valstybėms narėms ir darbdaviams, visų pirma MVĮ, užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie atsargumo priemones, kurių reikia norint užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą. Gairėse taip pat galėtų būti aptartos kai kurios valstybių narių kompetencijai priklausančios nuostatos (pvz., dėl asbesto šalinimo įmonių sertifikavimo), kurias galėtų būti naudinga paaiškinti papildomai. Taip visos susijusios šalys galėtų atlikti numatytą renovacijos darbų skaičių, kartu užtikrindamos aukščiausią darbuotojų apsaugos nuo asbesto poveikio lygį.
Informuotumo didinimas
Įgyvendindama Europos kovos su vėžiu planą, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) rengia darbuotojų Europoje patiriamo vėžio rizikos veiksnių poveikio tyrimą 39 . Bus nagrinėjamos labiausiai paplitusios patiriamo poveikio situacijos ir darbuotojų, patiriančių įvairių vėžio rizikos veiksnių (tarp jų ir asbesto) poveikį, skaičius ir tai, kas jiems būdinga 40 . Dėl to bus galima rengti tikslingesnes informuotumo didinimo kampanijas ir taikyti prevencines priemones, taip pat bus lengviau formuoti faktiniais duomenimis grindžiamą politiką. Tai bus ypač svarbu , kadangi asbesto šalinimas paveiks daugiau įmonių, darbuotojų ir privačių bei viešųjų pastatų savininkų. Dėl tų pačių priežasčių Komisija bendradarbiaus su Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu (SLIC), kad pradėtų atnaujintą informuotumo didinimo kampaniją.
|
Komisija: ·siūlo persvarstyti Direktyvą dėl asbesto darbe, kad būtų sumažinta dabartinė ribinė vertė darbo aplinkoje ir paaiškintos susijusios nuostatos (pridedamos prie šio komunikato), ir ragina Europos Parlamentą ir Tarybą skubiai ją priimti; ·parengs atnaujintas gaires, kad padėtų valstybėms narėms, darbdaviams ir darbuotojams įgyvendinti persvarstytą Direktyvą dėl asbesto darbe; ·bendradarbiaus su Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu (SLIC), kad būtų pradėta atnaujinta įmonėms, darbuotojams, savininkams ir viešojo administravimo institucijoms skirta informuotumo apie saugų asbesto šalinimą didinimo kampanija. |
4.Asbesto pastatuose problemos sprendimas
Iki ES įvesto draudimo asbestas buvo plačiai naudojamas, daugiausia statybos sektoriuje. 70–80 proc. asbesto buvo naudojama cemento produktuose, o likusi dalis – kituose statybos produktuose, pavyzdžiui, grindų dangose, tekstilėje, kartono gaminiuose arba izoliacinėse plokštėse. 1970 m. šalyse, kurios dabar sudaro ES, sunaudota daugiau kaip 920 000 tonų žaliavinio asbesto, 1980 m. naudojimas buvo didžiausias – 1 200 000 tonų, o 2000 m. sumažėjo iki mažiau nei 40 000 tonų 41 . Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 220 mln. pastatų (85 proc. visų pastatų) buvo pastatyta iki 2001 m. 42 , tikėtina, kad didelėje šiandien stovinčių pastatų dalyje yra asbesto 43 .
Didžiausio asbesto sunaudojimo laikotarpis valstybėse narėse nevienodas (žr. 1 pav. 44 ). 1970–1990 m. visose valstybėse narėse registruotas didelis asbesto naudojimas. Tačiau Kipre, Belgijoje, Danijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Švedijoje daugiausia asbesto naudota iki XX a. aštuntojo dešimtmečio, o Kroatijoje, Airijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje didelis asbesto naudojimas registruotas XX a. dešimtajame dešimtmetyje arba XXI a. pradžioje.
1 pav. Apskaičiuotas asbesto sunaudojimas pagrindiniais pastatų statybos laikotarpiais 27 ES valstybėse narėse.
Šaltinis: JRC duomenys 45
Su pastatuose panaudotu asbestu susijusios problemos mastas skirtinguose regionuose nevienodas. Toliau pateiktame žemėlapyje parodytas asbesto problemos mastas ES regionuose pagal vidutinį gyvenamųjų pastatų amžių ir vidutinį apskaičiuotą asbesto kiekį (kg viename gyvenamajame pastate) – nuo mažų abiejų asbesto rodiklių (nedidelis asbesto kiekis, naujesni pastatai) iki didelių abiejų rodiklių (didelis asbesto kiekis, senesni pastatai). Pasirodo, kad centriniuose ES regionuose vyrauja seni pastatai ir didelis asbesto kiekis, o rytiniuose ir šiaurės rytų ES regionuose paprastai daug asbesto aptinkama naujesniuose pastatuose. Iš rezultatų būtų galima daryti išvadą, kuriose valstybėse narėse ir regionuose turėtų būti teikiama pirmenybė asbesto patikrai prieš renovaciją.
2 pav. Dviejų kintamųjų žemėlapis, rodantis vidutinį gyvenamųjų pastatų amžių (metais) ir vidutinį asbesto kiekį (kg vienam gyvenamajam pastatui).
Šaltinis: JRC duomenys 46
Daugiau informacijos ir skaidrumo apie asbestą pastatuose
Pagrindinė asbesto keliama grėsmė žmonių sveikatai kyla tada, kai suardomos asbesto turinčios medžiagos, nes plaušeliai gali patekti į orą ir vėliau į plaučius. Plaušeliai į orą taip pat gali patekti dėl kai kurių asbesto gaminių nusidėvėjimo dėl amžiaus. Kadangi asbesto daugiausia yra statybinėse medžiagose, o per renovacijos darbus šios medžiagos patiria esminį poveikį, rengiant apsaugos priemones statybų sektoriui reikalingas ypatingas dėmesys. Plaušelių patekimo į aplinką tikimybė priklauso nuo asbesto rūšies ir jo buvimo vietos. Pavyzdžiui, ypač pavojingas yra trupus asbestas, nes jo plaušeliai į aplinką išsiskiria lengviau nei netrupaus asbesto. O asbestas kietose medžiagose suardomas ne taip lengvai ir kelia daug mažesnę riziką, jeigu paliekamas nepažeistas.
Pagrindinė problema sprendžiant asbesto šalinimo iš pastatų fondo uždavinį yra ta, kad trūksta žinių, kuriuose pastatuose yra asbesto. Dėl artimiausiais metais planuojamos renovacijos, kurios ilgalaikis tikslas – renovuoti Europos pastatų ūkį, kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, tampa labai aktualu visapusiškai įvertinti pastatus, kuriuose galėtų būti asbesto ir kurių renovacija galėtų kelti grėsmę sveikatai. Vėluojant nustatyti asbesto turinčias medžiagas, gali būti uždelsta renovacija, o netikėtai aptikus tokias medžiagas per renovacijos darbus, ore netyčia gali būti paskleisti asbesto plaušeliai, o tai gali sukelti didelį pavojų darbuotojams, gyventojams ir kaimynams. Pagal Direktyvą dėl asbesto darbe 2009/148/EB 47 prieš pradedant darbus jau privaloma įvertinti asbesto poveikio riziką. Tačiau, kadangi asbesto tikrinimo, registravimo ir šalinimo strategijos valstybėse narėse 48 labai skiriasi, būtų naudinga turėti bendrą ES sistemą, kad būtų lengviau nustatyti ir vėliau pašalinti asbestą ES pastatų fonde.
Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl asbesto pastatuose privalomo tikrinimo ir registravimo, kartu laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgdama į valstybių narių kompetenciją. Papildant esamas prievoles prieš renovacijos darbus nustatyti, ar yra asbesto, pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto galėtų būti numatyta prievolė tikrinti ir registruoti, ar pastatuose yra asbesto, kai sudaromi ekonominiai sandoriai (pvz., prieš pardavimą ar nuomą) ir (arba) kitais esminiais pastato gyvavimo ciklo momentais. Valstybių narių taip pat būtų prašoma parengti nacionalines asbesto šalinimo strategijas, atspindinčias jų statybos kodeksus ir atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, taip pat į istorinę informaciją apie asbesto naudojimą.
Rengdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija taip pat apsvarstys galimybę nustatyti minimalius duomenų apie asbestą pastatuose rinkimo ir sklaidos reikalavimus. Labai svarbu turėti skaidrią informaciją apie asbestą pastatuose per jų gyvavimo ciklą, kad būtų kuo labiau sumažinta poveikio rizika ir sudarytos palankesnės sąlygos pašalinti asbestą. Skaitmenine forma užregistruota tokia informacija taptų lengviau prieinama, kaip aprašyta kitame skirsnyje.
Pasiūlymas bus parengtas plačiai konsultuojantis su ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais. Taip pat bus remiamasi poveikio vertinimo tyrimu, siekiant nustatyti geriausias esamas politikos galimybes, pagrįstas geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir laikantis Sutartyje nustatyto teisinio pagrindo.
Pasiūlymas taip pat bus grindžiamas asbesto rizikos valdymo valstybėse narėse geriausios patirties vertinimu ir nustatymu, be kita ko, renovacijos bangos veiksmų plano įgyvendinimo aplinkybėmis.
·Pavyzdžiui, Prancūzija priėmė teisės aktus, pagal kuriuos, prieš atliekant tam tikrus darbus pastatuose, privaloma nustatyti, ar juose yra asbesto (2017 m. gegužės mėn. 49 ir 2019 m. liepos mėn. 50 potvarkiai). Statybos darbų, dėl kurių gali kilti poveikio rizika, atveju darbus užsakantis asmuo ar įstaiga (pvz., pastato savininkas arba perkančioji organizacija), prieš darbų pradžią turi pirmiausia nustatyti, ar yra asbesto. Tai reiškia medžiagų ir produktų, kuriuose yra asbesto ir kuriuos darbai gali paveikti, paiešką, nustatymą ir aptikimą.
·Lenkija taip pat yra parengusi nacionalinę saugaus asbesto šalinimo programą (2009–2032) ir nuo 2013 m. turi veikiančią asbesto duomenų bazę. Į nacionalinę programą įtrauktos teisinės priemonės dėl asbesto šalinimo, informavimo apie jį ir atitinkamo mokymo, taip pat stebėjimas naudojant erdvinės informacijos sistemas.
·Belgijoje Flandrijos vyriausybė siekia, kad pastatuose ir infrastruktūroje asbesto nebeliktų ne vėliau kaip iki 2040 m. Šiam tikslui ji ėmėsi priemonių – nustatė, kad prieš įrengiant saulės baterijas būtina pašalinti asbestą, ir numatė 2022 m. įdiegti parduodamų pastatų asbesto sertifikatą 51 .
Renovacijos banga ir efektyvus energijos vartojimas
Renovacijos bangos strategijoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti tvarių ir saugių pastatų standartus. Todėl svarbu imtis veiksmų kenksmingoms medžiagoms, ypač asbestui, pašalinti ir nuo jų apsisaugoti. Renovacijos bangos įgyvendinimo veiksmų plane 52 numatytos reguliavimo priemonės, kuriomis sustiprinama ES teisės aktų sistema, visų pirma Pastatų energinio naudingumo direktyva 2010/31/ES. 2021 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė 53 peržiūrėti šią direktyvą – taip pabrėžta sveikos patalpų aplinkos svarba. Pasiūlyme pateikiamos nuostatos, pagal kurias valstybės narės turi spręsti pavojingų medžiagų, įskaitant asbestą, šalinimo iš pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, klausimą.
Bus dar svarbiau užtikrinti gerą patalpų oro kokybę, visų pirma gerinant pastatų izoliaciją, kad sumažėtų energijos nuostoliai. Nors ES politika reglamentuoti keli veiksniai, turintys įtakos gerai oro kokybei (nuo aplinkos oro iki šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų, statybinių medžiagų ir vartojimo produktų, taip pat rūkymo ir panašių gyventojų įpročių), pagrindinės reglamentavimo priemonės šiems klausimams spręsti – statybos kodeksai – priklauso valstybių narių ir jų regionų kompetencijai. Todėl ES trūksta visapusiškos ir integruotos patalpų oro kokybės metodikos. Vis dėlto, kaip paskelbta nulinės taršos veiksmų plane, Komisija iki 2023 m. įvertins patalpų oro kokybės gerinimo kelius ir politikos galimybes ir daugiausia dėmesio skirs svarbiausiems oro kokybės veiksniams ir pagrindiniams taršos šaltiniams, įskaitant asbestą. Komisija ieškos būdų, kaip didinti visuomenės informuotumą ir mažinti riziką.
Skaitmeninis pastato žurnalas
Skaitmeninės technologijos gali palengvinti per patikrinimą surinktų duomenų apie asbestą registravimą ir dalijimąsi jais. Skaitmeniniame pastato žurnale saugomi visi pastato duomenys, jis suteikia galimybę dalytis ir naudotis visų rūšių informacija, surinkta per pastato gyvavimo laikotarpį – nuo projektavimo ir statybos iki renovacijos ir nugriovimo.
Komisija pasiūlys ES skaitmeninio pastato žurnalo pavyzdžio reglamentavimo metodą. Jis bus parengtas remiantis esamomis privalomomis ir savanoriškomis iniciatyvomis įvairiose valstybėse narėse ir ES lygmeniu kuriamomis skaitmeninėmis priemonėmis ir pastatų sertifikatais (pvz., energinio naudingumo sertifikatais). Žurnaluose taip pat gali būti saugoma visa turima informacija, susijusi su pagrindiniais sistemos „Level(s)“ 54 rodikliais, pagal kuriuos nustatomas pastatų tvarumas ir energinis naudingumas. Rengiant pavyzdžio pasiūlymą bus laikomasi standartizuoto duomenų rinkimo, tvarkymo ir sąveikumo metodo. Taip pat bus parengta įgyvendinimo sistema, be kita ko, ir duomenims, gautiems vykdant tikrinimo prievolę. Informacija apie asbestą pastatuose turėtų būti pateikiama jų žurnaluose ir susieta su kitais žurnalų duomenų rinkiniais (pvz., pastato projektu).
|
Komisija: ·pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl asbesto pastatuose tikrinimo ir registravimo ir paragins valstybes nares parengti nacionalines asbesto šalinimo strategijas (2023 m.); ·pasiūlys ES skaitmeninio pastato žurnalo pavyzdžio reglamentavimo metodą (2023 m.); ·rems valstybes nares, pageidaujančias įdiegti skaitmeninius pastatų žurnalus arba išplėsti savo esamas sistemas ir suderinti jas su ES pavyzdžiu; ·įvertins patalpų oro kokybės gerinimo kelius ir politikos galimybes, daugiausia dėmesio skirdama svarbiausiems oro kokybės veiksniams ir pagrindiniams taršos šaltiniams, įskaitant asbestą, ir išnagrinės būdus, kaip padidinti visuomenės informuotumą ir sumažinti riziką (2023 m.). Komisija ragina valstybes nares: ·spartinti pastatų informacijos ir esamų registrų skaitmeninimą, gerinti duomenų apie pastatų charakteristikas rinkimą, saugojimą, palyginamumą ir keitimosi jais galimybes; ·įdiegti skaitmeninius pastatų žurnalus arba tobulinti esamas iniciatyvas, laikantis ES gairių. |
5.Saugus asbesto atliekų šalinimas – nulinė tarša
Nors naudoti asbestą ES jau seniai uždrausta, vis tiek būtina imtis veiksmų tvarkyti ir šalinti produktus, susidariusius po griovimo ir asbesto šalinimo darbų. Statybos ir griovimo darbų atliekos sudaro daugiau kaip trečdalį visų ES susidarančių atliekų 55 . Medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto ir kurių daugiausia yra pastatuose, kiekis siekia dešimtis milijonų tonų ir, ko gero, viršija 100 mln. tonų. Renovacijos bangos strategija siekiama iki 2030 m. bent padvigubinti metinį pastatų renovacijos tempą. Taip pabrėžiama, kad svarbu atsižvelgti į visą asbesto gyvavimo ciklą.
ES atliekų teisės aktais visapusiškai reglamentuojamas susidariusių asbesto atliekų tvarkymas aplinkai saugiu būdu 56 . Kadangi asbesto atliekos priskiriamos prie pavojingų atliekų 57 , pagal ES atliekų teisės aktus jau taikomos konkrečios griežtos nuostatos dėl tokių atliekų susidarymo, vežimo ir tvarkymo. Į jas įtrauktos ataskaitų teikimo ir atsekamumo prievolės siekiant užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Siekdama padėti suinteresuotiesiems subjektams vykdyti šias prievoles, Komisija pateikė du rekomendacinius dokumentus: ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolą (2016 m.) 58 ir Atliekų audito gaires prieš pastatų griovimą ir renovacijos darbus (2018 m.) 59 .
Siekiant užtikrinti didelio kiekio atliekų, kuriose yra asbesto, tvarkymą aplinkai saugiu būdu, pagrindinis saugaus šių atliekų šalinimo būdas tebėra šalinimas sąvartynuose. Kitų apdorojimo metodų taikymo galimybės yra ribotos dėl didelio atliekų kiekio, alternatyvių tvarkymo įrenginių trūkumo, didelių jų sąnaudų ir energijos vartojimo intensyvumo 60 . Nors sąvartyne asbesto plaušeliai nesunaikinami, jie ten stabilizuojami ir sulaikomi, todėl tai yra saugus asbesto atliekų tvarkymo būdas, kol alternatyvios apdorojimo galimybės netaps plačiai prieinamos ir nebrangios. ES atliekų teisės aktuose nustatyti griežti saugaus asbesto šalinimo sąvartynuose reikalavimai 61 .
Būtina pirmiausia išnagrinėti alternatyvius būdus, kaip tvarkyti asbesto atliekas aplinkai saugiu būdu. Pagal atliekų hierarchiją 62 pirmenybė teikiama atliekų naudojimui, o ne šalinimui. Iki 2022 m. pabaigos Komisija pradės tyrimą, kad nustatytų asbesto atliekų tvarkymo technologijas bei praktiką ir atliktų jų ir jų poveikio aplinkai lyginamąją analizę. Taip pat bus analizuojamos asbesto atliekų tvarkymo spragos ir ateities perspektyvos. Šio tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant, ar reikia keisti ES teisės aktus dėl atliekų, kad būtų gerinamas asbesto turinčių atliekų, visų pirma griovimo darbų atliekų, tvarkymas aplinkai saugiu būdu.
|
Komisija: ·pradės ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir Atliekų audito gairių prieš pastatų griovimą ir renovacijos darbus persvarstymą, ypatingą dėmesį skirdama renovacijos darbams ir asbesto klausimams (2023 m.); ·pradės tyrimą, kad nustatytų asbesto atliekų tvarkymo praktiką ir naujoviškas apdorojimo technologijas, kurio rezultatais bus remiamasi vertinant, ar reikia keisti ES atliekų teisės aktus (iki 2022 m. pabaigos). |
6.Finansavimas
ES teikia reikšmingą finansavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) – šios lėšos gali būti naudojamos nacionalinėms asbesto šalinimo priemonėms vykdant renovaciją remti. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriama 723,8 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis) paskolų (385,8 mlrd. EUR) ir dotacijų (338 mlrd. EUR) investicijoms ir reformoms valstybėse narėse remti, kad Europos ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sunkumams ir galimybėms. Viena iš septynių EGADP pavyzdinių iniciatyvų yra renovacijos pavyzdinė iniciatyva, paliesianti milijonus kvadratinių metrų gyvenamųjų ir viešųjų pastatų, kuriuose atliekama tiek vidutinė, tiek esminė renovacija. Valstybės narės, vykdydamos savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose suplanuotus energijos vartojimo efektyvumo didinimo renovacijos darbus, gali naudoti EGADP lėšas medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto, šalinimui iš pastatų finansuoti. Valstybės narės taip pat gali naudoti EGADP lėšas, visų pirma pagal 6 ramstį (naujai kartai skirtos politikos priemonės) ir 7 pavyzdinę iniciatyvą („Tobulėki“), kad paskatintų asbestą tvarkančių darbuotojų (pavyzdžiui, statybos ar atliekų tvarkymo sektoriuje) įgūdžių įgijimą ir darbuotojų įgūdžių atnaujinimą, kad jie atitiktų naujus rinkos poreikius.
Be to, Europos struktūriniai ir investicijų fondai gali remti įvairias su renovacija susijusias priemones. Vienas iš pagrindinių „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) 63 tikslų – padėti valstybėms narėms finansuoti politiką ir struktūrines reformas, kad būtų skatinamas kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas ir mokymasis visą gyvenimą visiems, taip pat darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymas prie pokyčių. Tai galėtų būti ir pokyčiai dėl veiksmų, kurių imtasi vykdant žaliąją pertvarką, pavyzdžiui, renovacijos darbų. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu didelio masto asbesto šalinimo projektai Lenkijoje, Italijoje ir kitose šalyse buvo bendrai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) 64 lėšomis. Kelios valstybės narės parodė norą panašius projektus įtraukti į savo 2021–2027 m. programas. Komisija taip pat gali teikti paramą administracinių gebėjimų stiprinimui ir nacionalinių valdžios institucijų, valdančių sanglaudos politikos programas, keitimuisi patirtimi ir žiniomis pagal iniciatyvą „REGIO Peer2Peer+“, kuria galima naudotis valstybėms narėms paprašius.
Atsižvelgiant į įvairius ES finansavimo mechanizmus, kuriais galima remti energinio naudingumo didinimo renovaciją ir energijos vartojimo efektyvumą, valstybės narės turi būti pajėgios nustatyti, kaip kuo geriau panaudoti šias lėšas, kad taip pat būtų galima aptikti ir pašalinti asbestą.
Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat gali padėti iš esmės pagerinti sveikatos priežiūros reformas ir investicijas, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai ir diagnostikos bei gydymo kokybės gerinimui, taip pat ir vėžiu sergančių pacientų atveju. Konkrečiai, investicijos į diagnostikos ir gydymo medicinos prietaisus, nacionalines onkologines programas, specializuotos onkologinės slaugos plėtojimą ir vėžio prevencijos infrastruktūros kūrimą gali padidinti bendrą vėžio prevencijos ir priežiūros sistemos atsparumą. Galiausiai, Europos kovos su vėžiu planas bus įgyvendinamas ir remiamas naudojant visas esamas Komisijos finansavimo priemones – kovos su vėžiu veiksmams iš viso bus skirta 4 mlrd. EUR, be kita ko, pagal programą „ES – sveikatos labui“, programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą.
|
Komisija ragina valstybes nares: ·kuo geriau pasinaudoti visomis konkrečiomis ES programų ir fondų teikiamomis galimybėmis finansuoti asbesto tikrinimo ir šalinimo iniciatyvas; ·integruoti asbesto šalinimo strategijas į visas savo programas ir politiką, visų pirma įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ·skleisti informaciją apie ES finansavimo galimybes regionų ir vietos lygmeniu. |
7. ES – pasaulinė kovos su asbestu lyderė
ES turi ir toliau imtis lyderystės pasaulyje, kad būtų nutrauktas visų rūšių asbesto naudojimas. Kelios ES nepriklausančios šalys vis dar gamina ir naudoja produktus, kurių sudėtyje yra asbesto, o 2021 m. pasaulinė jų gamyba siekė apie 1,2 mln. tonų 65 . Teikdama techninę pagalbą pagal Roterdamo konvenciją 66 , ES padeda šalims pakeisti asbesto medžiagas saugesniais pakaitalais ir gerinti su asbestu susijusių ligų ankstyvosios diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas.
Siekdama atviro strateginio savarankiškumo, ES rodo pavyzdį pasaulinėje arenoje, kaip apsaugoti darbuotojus nuo asbesto 67 . Šiuo metu iš ES nepriklausančių šalių tik Šveicarija (0,01 f/cm3) ir Japonija (0,03 f/cm3) yra nustačiusios griežtesnes nei ES ribines vertes darbo aplinkoje 68 . Priėmus siūlomą pataisytą Direktyvą dėl asbesto darbe, ES RVDA taptų griežčiausia pasaulyje (kartu su Šveicarijos). 2017 m. ES pirmą kartą atkreipė dėmesį į poreikį Tarptautiniame darbo biure darbuotojų saugą ir sveikatą oficialiai pripažinti pagrindiniu principu ir teise darbe. Po penkerių metų nuolatinių ES veiksmų 2022 m. Tarptautinėje darbo konferencijoje susitarta į Tarptautinio darbo biuro pagrindinių principų ir teisių darbe sistemą įtraukti saugią ir sveiką darbo aplinką. ES tęs darbą Tarptautinėje darbo konferencijoje, siekdama saugios ir sveikos aplinkos bei orumo darbe visiems. Europos Komisija taip pat padeda šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms savo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančias teisines sistemas suderinti su ES teise.
ES yra pasiryžusi užtikrinti darbuotojų apsaugą pasaulinėse tiekimo grandinėse. Europos Komisija neseniai priėmė pasiūlymą dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvos 69 , siekdama užtikrinti, kad įmonės, vykdydamos veiklą ES ir už jos ribų, imtųsi priemonių kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai. Tai apima ir jų patronuojamųjų įmonių veiklą visoje vertės grandinėje. ES taip pat teikia finansinę paramą tarptautiniams darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo projektams, kurie taip pat svarbūs siekiant šalinti asbesto keliamą riziką 70 . ES visuotines pastangas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos pasaulinėse tiekimo grandinėse papildo dalyvavimas bendrosiose iniciatyvose, pavyzdžiui, G7 iniciatyvoje „Vision Zero Fund“, G20 susitarime dėl saugių darbo vietų ir DSS ekspertų tinkle.
8. Išvada
Nors asbestas ES uždraustas jau 2005 m., anksčiau naudotas ir išlikęs asbestas toliau kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo asbesto poveikio ir neleisti, kad šią riziką patirtų ir kitos kartos, svarbu imtis aktyvesnių veiksmų ES ir nacionaliniu lygmenimis siekiant asbestą aptikti ir pašalinti.
Šis komunikatas teikiamas ES pasiryžus gerokai padidinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti, kad iki 2050 m. pastatų fondo anglies dioksido poveikis taptų neutralus. Siekiant šio tikslo labai svarbu mažinti asbesto poveikio sveikatai riziką, kad būtų įgyvendinta žalioji pertvarka, kurios pagrindas – visuomenės sveikata ir deramos gyvenimo bei darbo sąlygos.
Komisija ragina visas ES institucijas, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus paspartinti veiksmus, kad dabartinės ir būsimos kartos Europos Sąjungoje galėtų gyventi be asbesto.
https://monographs.iarc.who.int/wp-content/uploads/2018/06/mono100C-11.pdf
WHO/ILO Joint Estimates of the Work-related Burden of Disease and Injury (PSO/TDB bendri profesinių ligų ir sužalojimų darbe vertinimai) .
Lassen, C. and Christens, F. (COWI); Vencovska, J; Vencovsky, D. and Garrett, S. (RPA), Schnekider, K. and Dilger, M. (FoBiG). 2021. Study on collecting information on substances with the view to analysing the health, socio-economic and environmental impacts in connection with possible amendments of Directive 98/24/EC (Chemical Agents) and Directive 2009/148/EC (Asbestos) (Informacijos apie medžiagas rinkimo tyrimas, siekiant išanalizuoti poveikį sveikatai, socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, rengiant galimus Direktyvos 98/24/EB (Cheminės medžiagos) ir Direktyvos 2009/148/EB (Asbestas) pakeitimus). Galutinė ataskaita dėl asbesto.
Pasaulinės ligų, sužalojimų ir rizikos veiksnių tyrimo (GBD) 2019 m. duomenų bazės duomenys.
Krokidolito naudojimo apribojimai, nustatyti Tarybos direktyva 83/478, kuria į Direktyvą 76/769/EEB įtraukiami apribojimai dėl asbesto https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:31987L0217&from=LT ir https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:31976L0769&from=lt
Chrizotilo, amozito, antofilito, aktinolito ir tremolito naudojimo žaisluose, purškiamuose arba miltelių formos produktuose, izoliaciniuose įtaisuose, dažuose ir lakuose apribojimai, Direktyva 85/610 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:31985L0610&from=LT
Krokidolitas, amozitas, antofilitas, aktinolitas ir tremolitas.
Tam tikri įtaisai, dažai ir lakai, skysčių filtrai, kelio dangos medžiagos, užpildai ir sandarikliai, mažo tankio izoliacinės arba garso izoliacijos medžiagos, oro filtrai ir dujų filtrai, plastikinių grindų ir sienų dangos pagrindai, tekstilės gaminiai (laikina išimtis taikoma diafragmoms), stogo dangos veltinis.
Direktyva 1999/77/EB, kurios nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę terminas – 2005 m. sausio 1 d. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:31999L0077&from=LT
Į ES įvežamų gaminių kontrolei (kai tikrinama, ar jie atitinka REACH reglamentą) taikomas Reglamentas 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019R1020&from=LT
COM(2021) 44 final https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:8dec84ce-66df-11eb-aeb5-01aa75ed71a1.0002.02/DOC_1&format=PDF
COM(2021) 400 final https://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:a1c34a56-b314-11eb-8aca-01aa75ed71a1.0001.02/DOC_1&format=PDF
https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/eu_renovation_wave_strategy.pdf
Atsižvelgiant į esamus pranešimus, asbesto turinčių atliekų kiekio didėjimo tendencijas, sertifikuotų darbuotojų skaičių ir asbestcemenčio medžiagų eksploatacijos trukmę (70–80 proc. asbesto ES). Šaltinis: RPA (2021 m.) išorės tyrimas, žr. 3 išnašą.
https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2021-0427_LT.html
Į konkrečius DVT įtraukti gera sveikata ir gerovė (3 DVT), deramas darbas ir ekonomikos augimas (8 DVT), pramonė, inovacijos ir infrastruktūra (9 DVT), atsakinga gamyba ir vartojimas (12 DVT).
Mezotelioma yra toks vėžys, kuris pradeda vystytis ploname audinio sluoksnyje, dengiančiame daugelį vidaus organų (mezotelyje).
Burgers JA, Damhuis RA. Prognostic factors in malignant mesothelioma. Lung Cancer (Piktybinės mezoteliomos ženklai. Plaučių vėžys). 2004 Aug;45 Suppl 1:S49-54. doi: 10.1016/j.lungcan.2004.04.012. PMID: 15261434.
Leidinys „Apie sveikatą glaustai. „Europa 2020“. Iniciatyvos „Sveikatos būklė Europos Sąjungoje“ ciklas
Žr. 10 išnašą.
Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl prevencijos stiprinimo taikant ankstyvojo nustatymo priemones „Naujas ES požiūris į vėžio atrankinę patikrą“, pakeičiančios Tarybos rekomendaciją 2003/878/EB (europa.eu) , 2022 m. rugsėjo 20 d.
Mezotelioma (7 510 mirčių), kiaušidžių vėžys (2 032), trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys (61 035), gerklų vėžys (1 173). RPA išorės tyrimas (2021 m.), žr. 3 išnašą, Pasaulinės ligų, sužalojimų ir rizikos veiksnių tyrimo (GBD) 2019 m. duomenų bazės duomenys.
2003 m. rugsėjo 19 d. Komisijos rekomendacija 2003/670/EB dėl Europos profesinių ligų sąrašo, OL L 238, 2003 9 25, p. 28. OL L 238, 2003 9 25, p. 28. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32003H0670&from=EN
Su asbestu susijusios profesinės ligos, šiuo metu įtrauktos į rekomendacijos I priedą, yra šios: asbestozė; mezotelioma, sukelta įkvėptų asbesto dulkių; asbesto poveikio komplikacija bronchų vėžio forma, asbesto sukeltos fibriozinės pleuros ligos su kvėpavimo takų suvaržymu; plaučių vėžys, sukeltas įkvėptų asbesto dulkių.
Profesinis vėžys (52 proc. atvejų) yra pagrindinė su darbu susijusių mirčių priežastis Europos Sąjungoje, lenkianti kraujotakos ligas (24 proc.), sužalojimus (2 proc.) ir visas kitas priežastis (22 proc.). Šie duomenys yra 2017 m., taigi 27 ES šalių ir Jungtinės Karalystės. https://visualisation.osha.europa.eu/osh-costs#!/
https://ec.europa.eu/eurostat/web/experimental-statistics/european-occupational-diseases-statistics
COM/2021/323 final. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021DC0323
Antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikiu darbe (OL L 263, 1983 9 24, p. 25), 8 straipsnyje.
OL L 158, 2004 4 30, p. 50. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02004L0037-20140325&from=LT
Žr. 2017. ES DSS direktyvų ex-post vertinimą https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?uri=CELEX:52017SC0010
Pagalbinis vertinimo tyrimas pateikiamas adresu https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=17060&langId=en
ES lygmeniu nesiėmus jokių veiksmų ir atsižvelgiant tik į profesijas, kurių atstovai šiuo metu patiria asbesto poveikį, numatoma, kad per ateinančius 40 metų 27 ES valstybėse narėse bus nustatyti 884 profesinio vėžio atvejai. Taip pat prognozuojama, kad per tą patį laikotarpį nuo vėžio, susijusio su asbesto poveikiu darbe, mirs 707 darbuotojai. Vertinant sveikatos priežiūros išlaidas, numatoma, kad vėžio atvejai kainuos 228–438 mln. EUR.
Daugiau informacijos apie matavimo metodikas žr. Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komiteto nuomonėje https://echa.europa.eu/documents/10162/30184854/OEL_asbestos_Final_Opinion_en.pdf/cc917e63-e0e6-e9cd-86d2-f75c81514277
Daugiau informacijos žr. https://osha.europa.eu/lt/facts-and-figures/workers-exposure-survey-cancer-risk-factors-europe . Apklausa pirmiausia bus atliekama iš esmės reprezentatyviose šešiose ES valstybėse narėse, atsižvelgiant į 24 vėžio rizikos veiksnius, įskaitant cheminę ir fizinę riziką. Pirmųjų rezultatų laukiama 2023 m.
Analizuojami aspektai: lytis, amžius, gimimo šalis, profesija, veiklos sektorius, įmonės dydis, darbo vietos dydis, profesinė padėtis, sutarties rūšis, darbo valandų skaičius per savaitę.
Maduta, C., Kakoulaki, G., Zangheri, P., Bavetta, M., Towards energy efficient and asbestos-free dwellings through deep energy renovation („Esminė energinė renovacija, kad pastatuose būtų efektyviai vartojama energija ir neliktų asbesto“), JRC129218, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC129218
Iniciatyva „Europos renovacijos banga“. Žr. 13 išnašą.
41 Pavyzdžiui, plokščios stogų čerpės, didelės ir mažos fasadinės plokštės, lubų ir sienų plokštės, sijų šilumos ir garso apsauga nuo ugnies ir kondensacijos, dūmų nepraleidžiančios durys ir vartai, krosnys, katilai, aukštos temperatūros įrenginiai ir kt.
1 pav. parodytas asbesto naudojimas svarbiausiais ES pastatų statybos laikotarpiais. Apskaičiuota remiantis faktiniu asbesto sunaudojimu 1920–2003 m. („Virta“, 2006 m.) ir statybinėse medžiagose naudoto žaliavinio asbesto procentine dalimi, kaip nurodyta literatūroje; apie asbesto naudojimą Maltoje duomenų nepateikta. Visa metodika pateikta 40 išnašoje.
Žr. 41 išnašą.
Žr. 41 išnašą.
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, OL L 330, 2009 12 16, p. 28. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0148&from=LT
Žr. 41 išnašą.
https://www.legifrance.gouv.fr/download/pdf?id=LykGmH7vMb-yJKNXCJ9VQ3z9fiEK5Q9jlNDoaaUnwUM=
https://www.legifrance.gouv.fr/download/pdf?id=uE3o2iaLz4ujX46N5eNQWUANnUy9niNepuHoD-nISzQ= , iš dalies pakeistas 2020 m. https://www.legifrance.gouv.fr/download/pdf?id=TtFjMCu9CIzP1bhSZJIVTvpNRp6cu4pAD6cG41mJnZw=
Žr. 41 išnašą.
https://ec.europa.eu/environment/topics/circular-economy/levels_en
Žr. 2018 m. Eurostato duomenis https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Waste_statistics#Total_waste_generation
Pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 2 straipsnio b punktą ši direktyva netaikoma „nuolat žemėje stovintiems pastatams“, nes jie nelaikomi atliekomis.
Žr. Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų III priedą ir Sprendimą 2000/532/EB, nustatantį atliekų sąrašą.
https://ec.europa.eu/growth/news/eu-construction-and-demolition-waste-protocol-2018-09-18_en
Pavyzdžiui, sustiklėjimo proceso, per kurį asbestas virsta galimomis perdirbti inertinėmis mineralinėmis medžiagomis, taikymas pramoniniu mastu yra labai ribotas ir jam reikia labai daug energijos. Pavyzdžiui, bendrovės INERTAM gamykloje Prancūzijoje asbesto atliekoms sustiklinti naudojama plazmotrono technologija, kai pasiekiama iki 1 600 °C temperatūra, todėl suvartojama labai daug energijos ir daromas atitinkamas poveikis klimatui.
Tarybos sprendime 2003/33/EB nustatyti saugaus asbesto šalinimo sąvartynuose reikalavimai, o Direktyvoje 1999/31/EEB dėl atliekų šalinimo sąvartynuose – būtiniausios kontrolės ir stebėsenos procedūros, kurios turi būti periodiškai atliekamos sąvartyne.
Atliekų hierarchija, nustatyta Atliekų pagrindų direktyvos 4 straipsnyje, yra atliekų tvarkymo eiliškumas, atspindintis bendrą metodiką pagal ES atliekų tvarkymo teisės aktus. Hierarchijoje nustatyti penki galimi atliekų tvarkymo būdai ir šių priemonių eiliškumas yra toks: 1) prevencija; 2) parengimas pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas; 4) kitas atliekų naudojimas, pvz., energijos gavyba iš atliekų; 5) šalinimas. Pagrindinė jos paskirtis – kuo labiau sumažinti neigiamą atliekų poveikį aplinkai ir padidinti bei optimizuoti išteklių naudojimo efektyvumą atliekų tvarkymo ir politikos srityse. (Ištrauka iš 2012 m. Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų pagrindinių nuostatų aiškinimo gairių https://ec.europa.eu/environment/pdf/waste/framework/guidance_doc.pdf ).
U.S. Geological Survey, Mineral Commodity Summaries (JAV geologijos tarnyba, Naudingųjų iškasenų suvestinės), 2022 m. sausio mėn.
http://www.pic.int/TheConvention/Overview/TextoftheConvention/tabid/1048/language/en-US/Default.aspx
Atsparios sveikatos priežiūros sistemos ir pradininko padėtis pasaulyje nustatant standartus, įskaitant teises darbe, yra tarp 10 Europos atviro strateginio savarankiškumo ramsčių, žr. COM/2021/750 final.
Žr. 3 išnašą
COM(2022) 71 final https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52022PC0071&from=LT
Siekdama prisidėti prie Tarptautinio darbo biuro iniciatyvos „Vision Zero Fund“ (VZF), ES teikia 1,8 mln. EUR finansavimą pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI) – tai projektas, kuriuo siekiama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą pasaulinėje tiekimo grandinėje. Ji taip pat teikia 0,5 mln. EUR finansavimą projektui „Duomenų ir žinių apie DSS spragų užpildymas pasaulinėse tiekimo grandinėse siekiant sustiprinti bendros atsakomybės modelį“. Šio projekto tikslas – užtikrinti, kad būtų prieinamos praktinės žinios apie DSS ir tarptautines tiekimo grandines, remti pramonės, viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų sprendimų priėmimą ir teikti informaciją rengiant visos pramonės strategijas, kuriomis siekiama tvariai spręsti dažniausias DSS problemas. Vykdant šį projektą pateikiami naujausi duomenys pagal lytį apie mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, sužalojimų ir ligų dažnumą VZF projekto šalyse.