Briuselis, 2022 08 26

COM(2022) 417 final

KOMISIJOS ATASKAITA

Metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos Europos Sąjungoje 2020 m.


















KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Komisijos metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos 2020 m.



Turinys

1.    ĮVADAS    

2.    TEISINIS PAGRINDAS    

3.    METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA    

4.    ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS    

4.1. Įrenginiai ir gavyba    

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema    

5.    INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS    

6.    IŠVADOS    

1.    ĮVADAS

Europos Komisija nuo 2016 m. skelbia metinę ataskaitą dėl ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugos.

Šios ataskaitos teisinis pagrindas yra 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/30/ES 1  dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB (Operacijų jūroje saugos direktyva). Jo tikslas – pasiekti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį, kuris būtų naudingas:

I.darbuotojams;

II.aplinkai;

III.jūroje esančioms platformoms ir įrangai;

IV.ekonominei veiklai, kaip antai žvejybai bei turizmui.

Valstybėms narėms įgyvendinant direktyvą padedama:

I.užkirsti kelią didelėms avarijoms ir incidentams;

II.sumažinti incidentų skaičių;

III.užtikrinti veiksmingus tolesnius su avarijomis ir incidentais susijusius veiksmus siekiant sumažinti jų padarinių sunkumą.

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šioje metinėje ataskaitoje:

I.nurodomas ES esančių įrenginių skaičius ir tipas;

II.pateikiama informacija apie saugos incidentus šiuose įrenginiuose;

III.įvertinamas jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Tendencijų analizė po kiekvienos ataskaitos tampa iškalbingesnė. Ataskaitose taip pat registruojamas valstybių narių jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.

Ši ataskaita pagrįsta valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis ir duomenimis, kaip reikalaujama pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą.

Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne yra 187 naftos ir dujų įrenginiai 2 , Viduržemio jūroje – 165 įrenginiai, Juodojoje jūroje – 9 įrenginiai, o Baltijos jūroje – 2 įrenginiai. 2020 m. valstybių narių kompetentingos institucijos patikrino 141 jūroje esančio jų jurisdikcijai priklausančio įrenginio saugą. Šalys pranešė apie dvi dideles avarijas: viena avarija įvyko Kroatijoje, o kita – Danijoje.

Incidentų skaičius sumažėjo nuo 34 (2019 m.) iki 16 (2020 m.). Tai rodo, kad labai pagerėjo įrenginių sauga.

2.    TEISINIS PAGRINDAS

Vadovaudamasi Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsniu, Komisija turi skelbti metinę naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir poveikio aplinkai ataskaitą. Ši ataskaita grindžiama atskiromis metinėmis ataskaitomis, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai. Direktyvos IX priedo 3 dalyje nustatyta būtiniausia informacija, kuri turi būti pateikta metinėse ataskaitose:

a) įrenginių skaičius, amžius ir vieta;

b) atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;

c) informacija apie visus incidentus;

d) visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;

e) naftos ir dujų operacijų jūroje rezultatai.

Reikalaujamą informaciją valstybės narės privalo paskelbti ir pateikti iki metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, birželio 1 d. (pvz., iki 2021 m. birželio 1 d. už 2020 m.).

Valstybės narės informaciją turi pateikti naudodamos 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1112/2014 3 pateiktas formas. Naudodami šias formas:

I.jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių operatoriai ir savininkai gali dalytis informacija apie didelių pavojų rodiklius;

II.valstybės narės gali skelbti informaciją apie didelių pavojų rodiklius.

Rekomendaciniame dokumente 4 pateikiama konkrečios informacijos apie įgyvendinimo reglamentą ir paaiškinama, kaip naudoti ataskaitų teikimo formas.

3.    METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA 

Valstybės narės turi pateikti, naudodamos formas, aiškiai apibrėžtą informaciją apie saugos incidentus jūriniame naftos ir dujų sektoriuje. Į teikiamus duomenis turi būti įtraukta informacija apie jūroje esančius ES naftos ir dujų įrenginius, kaip antai informacija apie jų skaičių, tipą, vietą ir amžių. Valstybių narių ataskaitose taip pat turi būti pateikiama ši informacija: i) jūroje atliktų patikrų, tyrimų, taip pat vykdymo užtikrinimo veiksmų, kurių imtasi, skaičius, ii) incidentų skaičius nurodant kategoriją ir iii) sužalojimų skaičius.

Rengdama šią metinę ataskaitą Komisija naudojo informaciją, kurią pateikė Airija, Bulgarija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Vokietija. Kitos valstybės narės nevykdė aktyvios veiklos jūriniame naftos ir dujų sektoriuje arba nepateikė atitinkamos informacijos.

Visos valstybės narės, kuriose vykdomos naftos ir dujų operacijos jūroje, pareiškė pateikusios visą reikiamą informaciją apie visus įrenginius.

4.    ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS

4.1. Įrenginiai ir gavyba

2020 m. valstybės narės pranešė apie 363 ES vandenyse esančius įrenginius (žr. 1 lentelę):

·dauguma jūrinių įrenginių 5 yra Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne;

·apie 42 proc. jūrinių įrenginių yra Nyderlandams priklausančioje Šiaurės jūros dalyje (vadinamoje Nyderlandų išskirtine ekonomine zona);

·Viduržemio jūroje aktyviausiai veiklą vykdo Italija (turi 38 proc. visų įrenginių ES vandenyse), antroje vietoje – Kroatija;

·Juodojoje jūroje gerai įsitvirtinusi Rumunijos jūrinė naftos ir dujų pramonė; Bulgarija toliau vykdo angliavandenilių žvalgymo jūroje veiklą, tačiau turi tik vieną įrenginį, todėl išgauna labai mažai naftos ir dujų;

·Baltijos jūroje jūrinių įrenginių turi tik Lenkija.



1 lentelė. Įrenginiai 2020 m. sausio 1 d.: įrenginio tipas pagal regioną ir valstybę narę

Regionas

Šalis

Įrenginio tipas(*)

SŽĮ

PNĮ

SNG

PGĮ

Iš viso (pagal regioną ir šalį)

Baltijos jūra

1

1

0

0

2

Lenkija

3

1

0

0

4

Juodoji jūra

6

3

0

0

9

Bulgarija

0

1

0

0

1

Rumunija

6

2

0

0

8

Viduržemio jūra

16

147

0

2

165

Kroatija

2

18

0

0

20

Graikija

1

1

0

0

2

Italija

12

126

0

2

140

Ispanija

1

2

0

0

3

Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas

59

127

1

0

187

Danija

10

19

1

0

30

Vokietija

2

0

0

0

2

Airija

1

1

0

0

2

Nyderlandai

46

105

0

0

151

Iš viso (pagal įrenginio tipą)

84

276

1

2

363

(*) SŽĮ – stacionarieji įrenginiai, kuriuose dirba žmonės; SNG – stacionarūs ne gavybos įrenginiai; PGĮ – plūduriuojantys gavybos įrenginiai; PNĮ – paprastai neprižiūrimi įrenginiai.

Daugiau kaip pusė jūrinių įrenginių pradėti eksploatuoti 1980–2000 m. 2020 m. nebuvo pradėta eksploatuoti jokių naujų stacionarių įrenginių. Su naujais gavybos įrenginiais Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne susijusi plėtra pastebimai sumažėjo nuo 2010 m.

Apie 81 proc. ES vidaus naftos ir dujų (18 795 kilotonos naftos ekvivalento) išgaunama Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne (žr. 2 lentelę). Prie šios gavybos apimties daugiausia prisideda Nyderlandai ir Danija. Daugiausia gavybos veiklos Viduržemio jūroje vykdo Italija ir Kroatija. Juodojoje jūroje didelį kiekį išgauna tik Rumunija.

2 lentelė. ES naftos ir dujų gavybos jūroje apimtys naftos ekvivalento kilotonomis (ktne) 2020 m.

Regionas

Šalis

ktne

% viso ES išgaunamo kiekio

Baltijos jūra

249

1,3 %

Lenkija

249

1,3 %

Juodoji jūra

1 179

5,9 %

Bulgarija

30

0,1 %

Rumunija

1 149

5,8 %

Viduržemio jūra

2 790

13,9 %

Kroatija

241

1,2 %

Graikija

97

0,5 %

Italija

2 422

12,1 %

Ispanija

30

0,1 %

Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas

157 233

78,9 %

Danija

4 917

24,6 %

Vokietija

890

4,5 %

Airija

90

0,5 %

Nyderlandai

9 826

49,2 %

Iš viso

19 941

100 %

Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, ES naftos ir dujų gavybos jūroje apimtis sumažėjo apie 80 proc. Gavybos apimtis šiek tiek padidėjo Lenkijoje, Bulgarijoje ir Vokietijoje, tačiau sumažėjo visose kitose valstybėse narėse, ypač Danijoje. Palyginti su valstybių narių gavybos apimtimi 2019 m., 2020 m. gavybos apimtis sumažėjo 18 proc. (apie 4 317 kilotonų naftos ekvivalento).

Bendrą ES išgautą kiekį, išreikštą naftos ekvivalento kilotonomis (ktne), sudarė 70 proc. dujų ir tik 30 proc. naftos. Daugiausia naftos išgavo Danija (3 619 ktne). Taip pat daug naftos išgavo Vokietija (867 ktne), Nyderlandai (451 ktne) ir Italija (440 ktne).

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema

2020 m. valstybių narių kompetentingos institucijos reguliariai tikrino jų jurisdikcijoje esančius jūrinius įrenginius (žr. 3 lentelę). Paprastai kuo daugiau įrenginių šalis turėjo, tuo daugiau patikrinimų joje buvo atlikta.

Palyginti su 2019 m. 6 , patikrinimų skaičius, vykdant patikrinimus įrenginiuose praleistų darbo dienų skaičius ir patikrintų įrenginių skaičius sumažėjo. Visų pirma inspektoriai įrenginiuose praleido kur kas mažiau laiko nei 2019 m.

3 lentelė. Patikrų jūroje skaičius pagal regioną ir valstybę narę 2020 m.

Regionas

Šalis

Patikros

Darbo dienos, praleistos įrenginyje (neįskaitant kelionės laiko)

Patikrintų įrenginių skaičius

Baltijos jūra

2

7

4

Lenkija

2

7

4

Juodoji jūra

10

60

7

Bulgarija

0

0

0

Rumunija

10

60

7

Viduržemio jūra

181

175

80

Kroatija

13

13

6

Kipras

0

0

0

Graikija

1

5

2

Italija

164

156

69

Ispanija

3

1

3

Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas

62

89

50

Danija

12

53

10

Vokietija

2

3

2

Airija

2

12

2

Nyderlandai

46

21

36

Iš viso

255

331 

141

Pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos 18 straipsnį, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms suteikiamos tam tikros teisės ir įgaliojimai, susiję su jų jurisdikcijoje vykdomomis operacijomis ir esančiais įrenginiais. Šie įgaliojimai apima teisę uždrausti vykdyti operacijas ir reikalauti imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas rizikos valdymo reikalavimų laikymasis ir operacijų sauga.

2020 m. Danijoje ištirta viena didelė avarija, o Kroatijoje atliktas vienas tyrimas darbuotojams pranešus apie saugos ir aplinkos problemas. 2019 m. po vieną tyrimą atlikta Italijoje ir Rumunijoje.

2020 m. tik Danijoje imtasi vykdymo užtikrinimo veiksmų. 2019 m. vykdymo užtikrinimo veiksmų imtasi tik Nyderlanduose (neįskaitant Jungtinės Karalystės).

5.    INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS 

Įrenginių operatoriai ir savininkai bei nacionalinės valdžios institucijos privalo pranešti apie avarijas arba pavojingas situacijas (toliau – įvykis). Tačiau tas pats įvykis gali būti priskiriamas daugiau nei vienai kategorijai, nustatomai pagal incidento pobūdį. Pavyzdžiui, vieno įvykio atveju turi būti pranešta apie dviejų kategorijų incidentus, jei tas įvykis yra susijęs su: a) nenumatytu dujų nutekėjimu, dėl kurio reikėjo b) evakuoti darbuotojus.

Palyginti su 30 pranešimų apie įvykius 2019 m. (neįskaitant Jungtinės Karalystės), 2020 m. valstybių narių pranešimų apie įvykius mažiau – pranešta apie 15 įvykių 7 :

-Danija pranešė apie aštuonis įvykius (2019 m. – apie šešis įvykius), įskaitant vieną didelę avariją;

-Kroatija pranešė apie tris įvykius (2019 m. nepranešė apie jokius įvykius), įskaitant vieną didelę avariją;

-Nyderlandai pranešė apie keturis įvykius, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas (2019 m. – apie 18 įvykių, įskaitant vieną didelę avariją).

Didelės avarijos – tai, be kita ko, incidentai, dėl kurių gali žūti arba būti sunkiai sužaloti žmonės (net jei taip neatsitiko).

Iš 2020 m. įvykusių incidentų 69 proc. incidentų priklauso nenumatyto dujų ir (arba) naftos nutekėjimo kategorijai, 25 proc. incidentų yra susiję su saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimu ir 6 proc. incidentų yra susiję su struktūrinio vientisumo praradimu. Iš teigiamų dalykų pažymėtina tai, kad nebuvo pranešta apie laivų susidūrimus arba sraigtasparnių avarijas, taip pat nebuvo incidentų, kurių metu būtų žuvę žmonės.

4 lentelė. Incidentai pagal kategorijas (Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedas) 2020 m.

Kategorija

Iš viso

Visų kategorijų dalis

Visų įvykių dalis

a)

Nenumatyti nutekėjimai (iš viso)

11

100 %

68,75 %

Gaisrai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų

1

9,09 %

6,25 %

Sprogimai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų

0

0 %

0 %

Neužsiliepsnojusios dujos

5

45,45 %

31,25 %

Neužsiliepsnojusi nafta

5

45,45 %

31,25 %

Pavojingos medžiagos

0

0 %

0 %

b)

Gręžinių praradimas (iš viso)

0

0 %

0 %

Išsiliejimas

0

0 %

0 %

Išsiliejimas / nukreipimo sistemos aktyvavimas

0

0 %

0 %

Gręžinio užkardos gedimas

0

0 %

0 %

c)

Saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbaus elemento gedimas

4

100 %

25 %

d)

Struktūrinio vientisumo praradimas (iš viso)

1

100 %

6,25 %

Struktūrinio vientisumo praradimas

1

100 %

6,25 %

Stabilumo / plūdrumo praradimas

0

0 %

0 %

Pozicionavimo galimybių praradimas

0

0 %

0 %

e)

Susidūrimai su laivais

0

f)

Sraigtasparnių avarijos

0

g)

Mirtinos avarijos (*)

0

h)

Sunkūs sužalojimai, jeigu vienos avarijos metu sunkiai sužalojami penki ar daugiau žmonių

0

i)

Darbuotojų evakavimas

0

j)

Poveikį aplinkai turinčios avarijos (**)

0

Iš viso

16

100 %

(*) Tik jei susijusios su didele avarija.

(**) Valstybių narių teigimu, didelės avarijos, apie kurias pranešta, nebuvo laikomos poveikį aplinkai turinčiomis avarijomis.

ES bendras incidentų skaičius sumažėjo nuo 34 incidentų 2019 m. (neįskaitant Jungtinės Karalystės) iki 16 incidentų 2020 m. (žr. toliau). Tai beveik prilygsta 2016 m.

Šis sumažėjimas daugiausia susijęs su rečiau pasitaikančiu nenumatytu nutekėjimu – tiek naftos, tiek dujų. Incidentų, priskiriamų gręžinio kontrolės praradimo ir pavojingų medžiagų nutekėjimo kategorijoms, 2020 m. sumažėjo iki nulio. Tačiau 2019–2020 m. saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimų skaičius padidėjo nuo dviejų iki keturių incidentų. Kaip ir 2019 m., du incidentai buvo priskirti didelėms avarijoms, nes jų metu galėjo žūti arba būti sunkiai sužaloti žmonės.

6.    IŠVADOS

2020 m. jūroje buvo 363 ES naftos ir dujų įrenginiai. Bendra naftos ir dujų gavybos apimtis labai sumažėjo – nuo 24 258 kilotonų (naftos ekvivalento) 2019 m. iki 19 941 kilotonos (naftos ekvivalento) 2020 m. Danija ir Nyderlandai išgavo 74 proc. visos jūroje išgautos ES naftos ir dujų.

Komisija įvertino ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugą remdamasi valstybių narių pagal įgyvendinimo reglamento dėl ataskaitų teikimo taisykles pateikta informacija. Todėl Komisijos analizės tikslumas priklauso nuo šios informacijos tikslumo.

2020 m. nacionalinės valdžios institucijos toliau stengėsi užtikrinti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį atlikdamos 141 įrenginio patikrą (2019 m. patikrino 170 įrenginių). Danija buvo vienintelė šalis, pranešusi apie tai, kad imtasi vykdymo užtikrinimo veiksmų.

2020 m., kaip ir 2019 m., įvyko dvi didelės avarijos. Sumažėjo bendras incidentų skaičius (kaip nurodyta 4 lentelėje) – nuo 34 incidentų 2019 m. iki 16 incidentų 2020 m., daugiausia dėl to, kad sumažėjo incidentų Nyderlanduose (nuo 18 incidentų iki 4 incidentų). Kaip ir 2019 m., apie mirties atvejus nepranešta, bet sužalota 24 ir sunkiai sužalota 10 asmenų.

Apibendrinant, dėl valstybių narių valdžios institucijų darbo – pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą vykdytų privalomų patikrų ir įgyvendintų taisomųjų veiksmų – naftos ir dujų operacijos jūroje tapo gerokai saugesnės, palyginti su 2019 m.

Siekdama išlaikyti šį aukštą saugos lygį, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos už jūroje vykdomą naftos ir dujų sektoriaus veiklą atsakingų institucijų grupe (EUOAG). Šiuo bendradarbiavimu siekiama, be kita ko, įtikinti, kad svarbu taikyti geriausią patirtį visose valstybėse narėse, ir padėti grupėje atstovaujamoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

(1)

OL L 178, 2013 m. birželio 28 d., p. 66.

(2)

Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne liko 176 įrenginiais mažiau.

(3)

OL L 302, 2014 m. spalio 22 d., p. 2.

(4)

https://euoag.jrc.ec.europa.eu/files/attachments/2015_11_25_implementing_regulation_guidance_document_final.pdf

(5)

Mobilieji gręžimo jūroje įrenginiai į 4.1 skirsnyje pateiktą analizę neįtraukti.

(6)

Siekdami, kad 2020 m. duomenys būtų palyginami su 2019 m. duomenimis, į 2019 m. duomenis neįtraukėme Jungtinės Karalystės duomenų.

(7)

Prievolė pranešti netaikoma tam tikriems įvykiams (pvz., nesusijusiems su operacijomis).