EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 05 03
COM(2022) 185 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, įgyvendinimo pažangos
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 05 03
COM(2022) 185 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Direktyvos 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema, įgyvendinimo pažangos
Turinys
1.Įvadas
2.JTP direktyva
3.Perkėlimas į nacionalinė teisę ir kompetentingų institucijų skyrimas
3.1.Perkėlimas į nacionalinę teisę
3.2.Kompetentingos institucijos
4.Įgyvendinimas
4.1.Komisijos parama įgyvendinimui
4.2.Jūrinių teritorijų planų rengimas. Pažangos apžvalga
4.3.Direktyvos reikalavimų jūrų erdvės planams įgyvendinimas
4.3.1.Ekosisteminis metodas
4.3.2.Dėmesys aplinkosaugos, ekonominiams, socialiniams ir saugos aspektams
4.3.3.Suderinamumo skatinimas
4.3.4.Sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajos
4.3.5.Veiklos ir naudojimo būdų paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu
4.3.6.Suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės dalyvavimas
4.3.7.Patikimiausių turimų duomenų naudojimas ir dalijimasis duomenimis
4.3.8.Bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir jūros baseino lygmeniu
4.3.9.Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis
4.4.Įgyvendinimo sunkumai
5.Išvados
5.1.JTP kaip Europos žaliojo kurso veiksnys
5.2.Tolesni veiksmai
1.Įvadas
Didėja jūrinių teritorijų poreikis įvairiems tikslams, pavyzdžiui, ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai, jūrų transportui, žvejybai, akvakultūrai ir turizmui. Todėl reikalingas integruotas požiūris į planavimą ir valdymą. Jūrinių teritorijų planavimas paprastai suprantamas kaip viešas procesas, skirtas žmogaus veiklos paskirstymui jūrinėse teritorijose erdvės ir laiko atžvilgiu analizuoti ir planuoti, siekiant ekonominių, aplinkosaugos ir socialinių tikslų.
2014 m. ES priėmė Direktyvą 2014/89/ES dėl jūrinių teritorijų planavimo (JTP) (toliau – Direktyva, arba JTP direktyva), siekdama efektyvaus jūrinės veiklos valdymo ir tausaus jūrų bei pakrančių išteklių naudojimo, pagrįsto ekosisteminiu metodu. JTP direktyva sukuriama nuosekli, skaidri, tvari ir įrodymais grindžiama sprendimų priėmimo sistema. Joje įtvirtintos tam tikros pareigos, įskaitant valstybių narių pareigą parengti jūrinių teritorijų planą ar planus ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. ir peržiūrėti juos bent kas dešimt metų.
Pagal JTP direktyvos 14 straipsnio 2 dalį, Komisija iki 2022 m. kovo 31 d., o po to – kas ketverius metus Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą, kurioje pranešama apie Direktyvos įgyvendinimo pažangą. Šioje ataskaitoje apžvelgiama ta pažanga, kaip reikalaujama pagal Direktyvą, ir įvertinamas perkėlimas į nacionalinę teisę bei atitiktis. Joje taip pat nagrinėjami pokyčiai, kurie turėjo įtakos Direktyvos įgyvendinimui nuo jos priėmimo 2014 m., visų pirma Europos žaliasis kursas.
Ši ataskaita visų pirma grindžiama perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėmis, jūrinių teritorijų planais ir kita valstybių narių pateikta informacija, taip pat informacija, pateikta Europos JTP platformoje ir kituose viešai prieinamuose šaltiniuose. Šioje ataskaitoje nagrinėjamas laikotarpis nuo JTP direktyvos priėmimo 2014 m. liepos 23 d. iki 2022 m. vasario 15 d. Nors Direktyva įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 17 d., o perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2016 m. rugsėjo 18 d., parengti jūrinių teritorijų planus valstybės narės turėjo iki 2021 m. kovo 31 d..
2.JTP direktyva
JTP direktyva sukuriamas teisinis JTP rengimo pagrindas ES. Visų pirma joje reikalaujama, kad 22 pakrantės valstybės narės 1 parengtų jų jurisdikcijai priklausančių jūrų vandenų jūrinių teritorijų planus.
Direktyva siekiama, kad JTP būtų kompleksinė politikos priemonė, suteikianti viešosios valdžios institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams galimybę įgyvendinti koordinuotą, integruotą ir tarpvalstybinį metodą. Direktyvos tikslas – taikant ekosisteminį metodą skatinti tvarų jūrų ir pakrančių regionų ekonomikos vystymąsi, taip pat tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą. Direktyva yra įtraukta į ES integruotą jūrų politiką (IJP), kuria siekiama plėtoti koordinuojamą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų priėmimą, susijusį su ES sektorių politika, kuri daro poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių ir atokiausiems regionams 2 bei jūrų sektoriams.
Direktyvoje įtvirtinta pareiga nustatyti jūrų planavimo procesą, kuriame turėtų būti atsižvelgta į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąveiką ir skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas. Direktyvoje nagrinėjami viešų konsultacijų reikalavimai, geriausių turimų duomenų naudojimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis. Joje daugiausia dėmesio skiriama procesams, o dėl turinio iš esmės toliau sprendžia valstybės narės, laikydamosi subsidiarumo principo. Valstybės narės lieka atsakingos ir kompetentingos parengti savo jūrinių teritorijų planų formatą bei turinį ir priimti sprendimus dėl jų, įskaitant bet kokį jūrinių teritorijų skyrimą įvairiai veiklai ir naudojimo būdams.
3.Perkėlimas į nacionalinė teisę ir kompetentingų institucijų skyrimas
Direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės Direktyvą į nacionalinę teisę perkeltų iki 2016 m. rugsėjo 18 d. 15 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad iki tos pačios datos valstybės narės paskirtų institucijas, kompetentingas įgyvendinti Direktyvą.
3.1.Perkėlimas į nacionalinę teisę
Visos 22 pakrantės valstybės narės jau perkėlė Direktyvą į nacionalinę teisę ir paskyrė kompetentingas institucijas. 2016 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš aštuonias valstybes nares (Bulgariją, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Kroatiją, Kiprą, Lietuvą ir Suomiją). Iki 2018 m. liepos mėn. šios procedūros buvo baigtos po to, kai visos susijusios valstybės narės pranešė Komisijai apie priemones, kuriomis visos Direktyvos nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę.
JTP direktyvą į nacionalinę teisę valstybės narės perkėlė skirtingais būdais. Kai kuriose valstybėse narėse jau galiojo JTP teisės aktai arba teritorijų planavimo teisės aktai, taip pat apimantys jūrų sritį (pvz., Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose). Kelios valstybės narės (pvz., Prancūzija ir Kroatija) iš dalies pakeitė teritorijų planavimo arba aplinkos apsaugos teisės aktus. Kitos valstybės narės priėmė specialius JTP teisės aktus (pvz., Danija, Graikija, Airija, Italija, Portugalija, Rumunija ir Ispanija). Dar viena valstybių narių grupė (pvz., Suomija, Malta ir Švedija) suderino teisės aktų pakeitimus su specialiais naujais JTP teisės aktais.
Kai kurių valstybių narių (pvz., Prancūzijos, Latvijos ir Ispanijos) priimtuose teisės aktuose nurodomi teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos kitos direktyvos, konkrečiau – Direktyva 2008/56/EB (Jūrų strategijos pagrindų direktyva arba JSPD).
Kelios valstybės narės, kurioms būdingos federalinės arba decentralizuotos struktūros, perkeldamos Direktyvą į nacionalinę teisę priėmė nacionalinio ir subnacionalinio lygmens teisės aktus. Kai kuriais atvejais subnacionaliniai subjektai priėmė subnacionalinius teisės aktus taikydami atskirą procedūrą (pvz., Alandų Salos (Suomija)).
Pradėjusi 2016 m., iki 2020 m. antrojo ketvirčio Komisija užbaigė perkėlimo priemonių atitikties patikrą. Komisija išnagrinėjo, kaip valstybės narės perkėlė Direktyvą į nacionalinę teisę, ir nustatė, kad perkėlimas baigtas. Kalbant apie perkėlimo tinkamumą, atlikus analizę nustatyta, kad perkėlimas į nacionalinę teisę iš esmės atitiko Direktyvos reikalavimus.
3.2.Kompetentingos institucijos
JTP direktyvos 13 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų kompetentingas institucijas 3 . Valstybės narės nusprendė paskirti ministerijas arba valdžios sektoriaus institucijas.
Tais atvejais, kai buvo paskirta ministerija, ji buvo atsakinga už įvairias politikos sritis (pvz., aplinką, planavimą ar regionų vystymąsi) arba už sektorių politiką (pvz., transportą ir infrastruktūrą ar jūrų ekonomiką). Kai kuriais atvejais ministerijos buvo atsakingos už tokias politikos sritis kaip vidaus reikalai ar finansai, o dvi valstybės narės kaip kompetentingą instituciją paskyrė savo jūrų ministerijas.
Tais atvejais, kai buvo paskirta valdžios sektoriaus institucija, šių įstaigų kompetencijai priklausė įvairi veikla nuo jūrinės veiklos arba specializuotos veiklos aplinkosaugos vadybos srityje (pvz., vandens ir jūros reikalai) planavimo iki tos veiklos reguliavimo.
Pagrindinės šių kompetentingų institucijų funkcijos – įgyvendinti Direktyvą ir užtikrinti veiksmingą valstybių narių ir kaimyninių ES nepriklausančių šalių tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Vykdant tarpvalstybinio bendradarbiavimo veiklą, nemažai kompetentingų institucijų surengė tarpvalstybines ir tarptautines konsultacijas arba dalyvavo kaip koordinuojančios institucijos ES finansuojamuose projektuose, skirtuose tarpvalstybiniam bendradarbiavimui JTP srityje skatinti. Šių kompetentingų institucijų darbuotojai atstovauja valstybėms narėms valstybių narių ekspertų grupėje jūrinių teritorijų planavimo klausimais.
4.Įgyvendinimas
4.1.Komisijos parama įgyvendinimui
Nuo tada, kai 2014 m. buvo priimta JTP direktyva, Komisija ėmėsi veiksmų ir parengė keletą iniciatyvų JTP Europos Sąjungoje paremti, visų pirma sudarė valstybių narių ekspertų grupę, teikė techninę paramą ir vykdė tarpvalstybinius projektus. Tai suteikė galimybę valstybėms narėms padaryti didelę pažangą tokiose srityse kaip tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir konsultavimasis, dalijimasis informacija ir duomenimis, susijusiais su jūrinių teritorijų planais, ir labiau suderinta veikla jūrų baseinų lygmeniu. Šios sritys toliau bus remiamos 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis.
·Valstybių narių ekspertų grupė jūrinių teritorijų planavimo klausimais
Siekdama sukurti pagrindinę keitimosi patirtimi platformą ir suburti ES JTP bendruomenę, Komisija sudarė valstybių narių ekspertų grupę. Tai yra reguliarus forumas, kuriame valstybių narių kompetentingos institucijos, planuotojai ir stebėtojai gali aptarti pažangą, padarytą įgyvendinant Direktyvą, ir visus sunkumus, kurių gali kilti. Nuo 2012 m. ekspertų grupė posėdžiauja maždaug du kartus per metus ir atlieka svarbų vaidmenį valstybėms narėms dalijantis žiniomis ir patirtimi. Ekspertų grupė nėra oficialus sprendimų priėmimo forumas. Tačiau ji suteikė galimybę valstybėms narėms ir stebėtojams, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO), pramonės asociacijas ir regionines institucijas, gauti informaciją apie JTP rengimą ES ir keistis patirtimi politikos ir praktiniais klausimais, susijusiais su Direktyvos įgyvendinimu.
·Europos JTP platforma
2016 m. Komisija sukūrė Europos JTP platformą kaip JTP reikmėms skirtą pagalbos mechanizmą. Ji padeda valstybėms narėms įgyvendinti Direktyvą suteikdama galimybę naudotis specialia skaitmenine platforma ir ekspertų grupės pagalba. Ji teikia tikslines konsultacijas ir rekomendacijas ir rengia mokymus, kad palengvintų valstybių narių darbą, susijusį su JTP. Ji taip pat teikia administracinę ir techninę paramą Komisijai rengiant valstybių narių posėdžius ir konferencijas ar atliekant su JTP susijusias analizes ir tyrimus.
·Projektų finansavimas
Dar prieš priimant Direktyvą ES rėmė JTP projektus visuose ES jūrų baseinuose, įskaitant atokiausius regionus. Šių finansuojamų projektų pobūdis įvairus – nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų (pvz., „Horizontas 2020“), aukštojo mokslo (programa „Erasmus+“) ir regioninio bendradarbiavimo (pvz., INTERREG) iki gebėjimų stiprinimo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo (Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)).
Iki 2021 m. pabaigos EJRŽF finansavo 15 tiesiogiai valdomų projektų, kurių bendra suma sudarė apie 25 mln. EUR. Šiuos regioninius ir tarpvalstybinius projektus koordinavo valstybių narių planavimo institucijos ir jie padėjo valstybėms narėms bendradarbiauti bendro intereso klausimais (pvz., aplinkos apsaugos ar atsinaujinančiosios energijos gamybos) rengiant savo jūrinių teritorijų planus. Jie taip pat padėjo stiprinti su JTP susijusius gebėjimus: dalytasi valstybių narių patirtimi ir geriausia praktika arba kurtos priemonės JTP veiklai remti. Jie taip pat padėjo keistis informacija su suinteresuotaisiais subjektais ir konsultuotis tarpvalstybiniu lygmeniu. Šie projektai taip pat sustiprino JTP europinį aspektą, ypač bendradarbiaujant jūrų baseinų lygmeniu.
4.2.Jūrinių teritorijų planų rengimas. Pažangos apžvalga
JTP direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. parengtų jūrinių teritorijų planus. Direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės per tris mėnesius nuo tų planų parengimo informuotų Komisiją ir kitas susijusias valstybes nares.
Ši ataskaita apima laikotarpį nuo JTP direktyvos priėmimo 2014 m. iki 2022 m. vasario 15 d.
Apskritai galima išskirti keturias valstybių narių grupes.
Pirma, kelios valstybės narės galėtų vadovautis JTP tradicija, kuri susiklostė iki Direktyvos priėmimo arba atsirado iškart po jos įsigaliojimo. Taigi Belgijai, Nyderlandams ir Vokietijai 4 nesunkiai pavyko laikytis termino – 2021 m. kovo 31 d. Šiuo metu Vokietija ir Nyderlandai jau rengia arba atlieka antrą savo jūrinių teritorijų planų peržiūrą.
2015 m. Malta parengė sausumos teritorijų planavimą ir jūrų klausimus apimantį išsamų Aplinkos ir plėtros strateginį planą, kurį ji taip pat laiko savo jūrinių teritorijų planu. Lietuva taip pat nuo 2015 m. turi išsamų planą, o 2021 m. jį peržiūrėjo ir sustiprino jo jūrinius aspektus, atsižvelgdama į Direktyvą.
Antra, didelei valstybių narių grupei pavyko laikytis Direktyvoje nustatyto termino arba parengti ir priimti savo jūrinių teritorijų planus per vienus metus po termino. Šiuo metu šios valstybės narės turi parengtus (paprastai pirmą kartą) išsamius jūrinių teritorijų planus ir imasi juos įgyvendinti praktiškai. Paaiškėjo, kad Direktyva buvo ypač naudinga kaip orientyras Suomijai, Latvijai, Lenkijai, Danijai, Prancūzijai, Airijai, Slovėnijai ir Švedijai, kurios pagal ją nustatė savo JTP procesus. Portugalija taip pat parengė planus daugumai savo jūrų vandenų, išskyrus Azorų salų vandenis.
Trečia, 2021 m. pabaigoje Komisija padarė preliminarią išvadą, kad penkios valstybės narės nepadarė pakankamos pažangos rengdamos jūrinių teritorijų planus ir (arba) apie juos pranešdamos, kaip reikalaujama Direktyvoje. Todėl 2021 m. gruodžio 2 d. Komisija išsiuntė oficialius pranešimus Kroatijai, Kiprui, Graikijai, Italijai ir Rumunijai dėl JTP direktyvos 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 dalies nesilaikymo. Šių valstybių narių pažanga rengiant jūrinių teritorijų planus skirtinga. Komisija ragina jas skirti reikiamus išteklius, kad būtų parengti ir užbaigti jūrinių teritorijų planai, atitinkantys Direktyvos nuostatas ir apimantys visus jų jūrų vandenis, ir apie juos pranešti. Iki 2022 m. vasario 15 d. dauguma šių valstybių narių pateikė atsakymus į Komisijos oficialius pranešimus 5 . Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su šiomis valstybėmis narėmis, kad padėtų joms kuo greičiau ištaisyti pažeidimą.
Galiausiai kai kurios valstybės narės nesugebėjo įvykdyti Direktyvos reikalavimo iki 2021 m. kovo 31 d. parengti jūrinių teritorijų planus, tačiau jų planų projektų rengimas yra pasistūmėjęs ir artėja jų galutinis tvirtinimas. Taigi Komisija tikisi, kad Estija, Ispanija ir Bulgarija netrukus nustatys savo galutinius planus. Komisija atidžiai stebi daromą pažangą ir prireikus imsis veiksmų. Tai taip pat pasakytina apie Portugaliją dėl Azorų salų.
4.3.Direktyvos reikalavimų jūrų erdvės planams įgyvendinimas
4.3.1.Ekosisteminis metodas
JTP direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „valstybės narės atsižvelgia į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus, kad būtų remiamas tvarus vystymasis ir augimas jūrų sektoriuje, taikydamos ekosisteminį metodą, ir skatina susijusios veiklos ir naudojimo būdų egzistavimą kartu“. Direktyvoje taip pat atkreipiamas dėmesys į JSPD ir jos tikslą užtikrinti gerą aplinkos būklę ES jūrose. Kadangi JSPD yra svarbiausia jūrų ekosistemų aplinkos būklės gerinimo priemonė, valstybės narės turi galimybę suderinti JSPD įgyvendinimą su JTP direktyva.
Visos valstybės narės, kurios šios ataskaitos rengimo metu buvo parengusios jūrinių teritorijų planą, vadovavosi ekosisteminiu metodu. Tačiau šio metodo analizė ir jo poveikis jūrinių teritorijų planui valstybėse narėse skyrėsi. Nuoroda į ekosisteminį metodą buvo pateikta pačiame jūrinių teritorijų plane ir (arba) jūrinių teritorijų plano strateginiame poveikio aplinkai vertinime 6 .
Tiesa, kai kurių valstybių narių planuose buvo išnagrinėtos ne tik ekosistemos ypatybės ir sektorių pokyčių poveikis. Juose buvo išsamiai išnagrinėta ekosisteminio metodo ir parengto jūrinių teritorijų plano sąsaja. Tolesniame langelyje pateikiamas praktinis Suomijos pavyzdys.
|
Gerosios patirties pavyzdys: Suomijos plane naudojamas scenarijaus sudarymas Siekdamos patobulinti JTP, Suomijos valdžios institucijos naudojo jūrų zonos ateities scenarijus ir įvertino jų poveikį. Scenarijuose atsižvelgiama į pokyčius jūrų zonos veiklos aplinkoje iki 2050 m. ir interesų grupių poreikius bei požiūrį į būsimą Suomijos jūrų zonos plėtrą. Scenarijuose taip pat atsižvelgiama į galimą riziką ir galimybes. Šiame darbe taikomas ekosisteminis metodas, kuris padeda vykdyti JTP procesą. Rengiant Suomijos planą buvo vykdomas specialus ekosisteminiu metodu pagrįstas JTP projektas, kurį rėmė EJRŽF. Šio projekto rezultatus galima rasti čia: https://www.merialuesuunnittelu.fi/wp-content/uploads/2020/10/Ecosystem-based-approach-in-Finnish-MSP.pdf . |
4.3.2.Dėmesys aplinkosaugos, ekonominiams, socialiniams ir saugos aspektams
JTP direktyvos 6 straipsnio 2 dalies b punkte reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į aplinkos, ekonominius, socialinius ir saugos aspektus.
Visos valstybės narės, kurios priėmė jūrinių teritorijų planus, atsižvelgė į aplinkosaugos, ekonominius, socialinius ir saugos aspektus. Daugeliu atvejų šie aspektai buvo išsamiai išnagrinėti. Į kai kuriuos planus net yra įtrauktas šiems aspektams skirtas atskiras skyrius, skirsnis ar ataskaita.
Nagrinėdamos šiuos aspektus kai kurios valstybės narės nusprendė naudoti jau turimas priemones, pavyzdžiui, strateginį poveikio aplinkai vertinimą. Kitos valstybės narės atliko papildomus socialinio ir ekonominio poveikio bei poveikio aplinkai vertinimus.
Vienas įdomus ir novatoriškas pavyzdys, kaip atsižvelgta į aplinkos aspektus, pateiktas Belgijos jūrinių teritorijų plane, kuriame, siekiant išbandyti būsimų dambų galimybes sulaikyti kylantį jūros vandens lygį, svarstoma statyti bandymų salą, ir aplinkosaugos aspektas atlieka labai svarbų vaidmenį tvirtinant ir vertinant bandymo vietą 7 .
4.3.3.Suderinamumo skatinimas
JTP direktyvos 6 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujama, kad valstybės narės siektų „skatinti užtikrinti jūrinių teritorijų planavimo ir parengto plano ar planų ir kitų procesų, kaip antai integruoto pakrančių zonų valdymo arba lygiavertės oficialios ar neoficialios praktikos, nuoseklumą“.
Visos valstybės narės, kurios pateikė savo planus, siekė didinti kitų su JTP susijusių taisyklių, politikos krypčių ir planų derėjimą. Be to, kelių valstybių narių jūrinių teritorijų planuose pateikiama išsami atitinkamų taisyklių, politikos krypčių ir planų, į kuriuos buvo atsižvelgta rengiant jūrinių teritorijų planą, apžvalga. Tai yra reglamentai, politikos kryptys ir planai, kuriuos įvairiais lygmenimis parengė ES, regioninės jūrų konvencijos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos.
Tarp administracinio supaprastinimo ir derėjimo užtikrinimo pavyzdžių yra kai kurių valstybių narių (Lietuvos ir Maltos) sprendimas sujungti jūrų planus ir teritorinius planus į vieną bendrą planą. Tačiau šis sprendimas gali būti tinkamas ne visoms valstybėms narėms. Dar vienas derėjimo užtikrinimo pavyzdys – Airija, kurios jūrinių teritorijų plano kiekviename skyriuje pateikiamas išsamus nuorodų į kitus ES arba Airijos mokslinius tyrimus ir politiką, su kuriais planas yra suderintas. Kai kurios valstybės narės taip pat derina JTP su kitos labai svarbios politikos ciklais, kad palengvintų įgyvendinimą ir kryžmaveiką (pvz., Prancūzija derina JTP ir JSPD ciklus).
4.3.4.Sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajos
JTP direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 2 dalies a punkte ir 7 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės savo planuose atsižvelgtų į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajas. Todėl rengti šiuos planus gali padėti integruoto pakrančių zonų valdymo procesas (oficialus ir neoficialus).
Dauguma valstybių narių, kurios parengė planus, nurodė sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajas. Dauguma valstybių narių sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajoms skyrė skyrių arba ataskaitą, kuriuose pateikiama išsami sąsajų analizė, neapsiribojant pakrančių apsauga.
Kai kurios valstybės narės taip pat atsižvelgė į JSPD, Vandens pagrindų direktyvoje , Nitratų direktyvoje ir kituose atitinkamuose teisės aktuose numatytos politikos derėjimą, kiek tai apima su sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajas.
|
Gerosios patirties pavyzdys: Lietuva atsižvelgia į jūrų, sausumos ir oro erdvės žemėlapius Lietuva pateikė novatoriškos praktikos pavyzdį, kaip atsižvelgti į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąsajas. Lietuvos plane atsižvelgiama į jūrų, sausumos ir oro transporto tarpusavio sąsajas su kaimyninėmis šalimis, kurios gali turėti įtakos JTP (ir vykdomiems tarpvalstybiniams infrastruktūros projektams). Iš šios praktikos matyti, kad tradicinis darbo metodas (priklausomybės analizė) yra taikomas naujoviškai, atliekant jūros, sausumos ir oro tarpusavio priklausomybės analizę visose šalyse, kurios gali turėti įtakos valstybės narės jūrinių teritorijų naudojimui. |
4.3.5.Veiklos ir naudojimo būdų paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu
Direktyvos 8 straipsnyje aptariamas ketvirtas aspektas, t. y. laikas, ir reikalaujama, kad jūrinių teritorijų planuose būtų „identifikuojama susijusi šiuo metu jų jūrų vandenyse vykdoma ir būsima veikla bei tų vandenų naudojimo būdai“.
Kai buvo atliekamas vertinimas, visos jūrinių teritorijų planus parengusios valstybės narės šiuo metu vykdomą ir būsimą veiklą bei naudojimo būdus buvo nustačiusios ir suskirsčiusios į zonas, taip pat ir laiko atžvilgiu. Daugumoje planų buvo atsižvelgta į šių veiklų sąsajas.
Valstybėms narėms identifikuojant susijusią šiuo metu jų jūrų vandenyse vykdomą ir būsimą veiklą ir tų vandenų naudojimo būdus, skatintinas įvairius sektorius apimantis požiūris. Jūrinių teritorijų planuose paprastai išsamiau aptariamos veiklos, naudotojų, bendro naudojimo ir vietos sąsajos. Šių sąsajų stiprinimas ir veiklos bei tikslų suderinamumas tarp jų išlieka svarbiu uždaviniu.
Jūrinių teritorijų planams būdinga konvergencija: dauguma jų labai panašūs, nes juose taikomas instrukcijomis grindžiamo zonavimo metodas. Tai reiškia, kad ES jūrinių teritorijų planuose paprastai nurodoma, kur leidžiama vykdyti veiklą, o kur – ne.
|
Gerosios patirties pavyzdys: Belgija. Daugialypio naudojimo potencialas, suteikiantis galimybę gaminti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją Veiklos jūrų zonoje koordinavimas yra esminis jūrinių teritorijų plano aspektas. Belgijos kompetentingos institucijos turėjo spręsti sunkumus, susijusius su dideliu poreikiu bendrai naudoti ribotus teritorijų išteklius. Didėjanti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos paklausa taip pat yra svarbus veiksnys. Be to, Belgijos 2050 m. Šiaurės jūros vizijoje daugialypis jūrinių teritorijų naudojimas numatytas kaip vienas pagrindinių jos ramsčių. Belgija išsamiai išanalizavo galimą daugialypį savo jūrinių teritorijų naudojimą, įgyvendindama teisiškai privalomą valdymo tvarką. Be kita ko, buvo atliktas veiklos Šiaurės jūroje paskirstymas erdvės ir laiko atžvilgiu ir įvertintas kelių veiklos rūšių suderinamumas toje pačioje teritorijoje. Šis metodas labai padeda ribotoje Belgijos jūrinėje teritorijoje rasti vietos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai skirtiems plotams. |
4.3.6.Suinteresuotųjų subjektų ir visuomenės dalyvavimas
JTP direktyvos 9 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir valdžios institucijų, taip pat plačiosios visuomenės dalyvavimą kuo ankstesniuose JTP iniciatyvų etapuose. Valstybės narės turi užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su planais, kai jie bus užbaigti.
Labai svarbu įtraukti pagrindinius suinteresuotuosius subjektus, nes JTP siekiama įvairių tikslų (socialinių, ekonominių ir ekologinių). Todėl rengiant JTP turėtų būti atsižvelgta į kuo daugiau lūkesčių, galimybių ar atitinkamų nesutarimų. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais JTP procesų metu yra ypač svarbios siekiant suderinti įvairius seniai veikiančių sektorių (pvz., žuvininkystės ar laivybos) interesus ir patenkinti didėjantį saugomoms gamtos teritorijoms ir naujiems besivystantiems sektoriams (pvz., jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos) skirtų plotų poreikį.
Kai buvo atliekamas vertinimas, visos valstybės narės, turinčios jūrinių teritorijų planus, laikėsi Direktyvos 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo apimtis ir mastas įvairiose valstybėse narėse skyrėsi. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo lygis dažnai atitiko politinius ar teisinius dalyvavimo reikalavimus, kurie jau buvo taikomi konkrečioje valstybėje narėje.
9 straipsnio gyvendinimas buvo tinkamai pagrįstas dokumentais. Visuomenės dalyvavimo procesas yra aiškiai aprašytas, įvairius metodus taikantys suinteresuotieji subjektai buvo įtraukti į visą procesą, o jų atsiliepimai buvo įvairiu mastu įtraukti į jūrinių teritorijų planus.
|
Gerosios patirties pavyzdys: vietos lygmens viešos konsultacijos Airijoje Airija surengė trijų mėnesių trukmės viešas konsultacijas dėl savo JTP pradinės būklės ataskaitos. Tai buvo platesnio konsultacijų proceso, per kurį buvo parengtas pirmasis Airijos JTP, dalis. JTP grupė surengė visuomenės įsitraukimui skirtų renginių beveik visose Airijos pakrančių grafystėse. Šiais renginiais buvo siekiama didinti informuotumą apie: ·JTP sąvoką; ·Airijos vyriausybės planus parengti Airijos jūrinių teritorijų planą; ·tai, kaip gyventojai galėtų dalyvauti plano rengimo procese; ·įvairių šio proceso etapų terminus. Konsultacijų laikotarpiu pakrantės bendruomenėse buvo surengti penki visuomenės įsitraukimui skirti renginiai. Iš viso buvo gauta daugiau nei 170 atsakymų dėl pradinės būklės ataskaitos ir jie turėjo didelės įtakos JTP projekto turiniui. Šis konsultacijų procesas taip pat buvo išplėstas ir dar kartą surengtas rengiant Airijos plano projektą. Čia taikytas dalyvavimu grindžiamas skaidrus procesas, suteikiantis galimybę visuomenei dalyvauti JTP rengimo procese ir pateikti savo nuomonę dėl ataskaitos ir JTP projekto. |
4.3.7.Patikimiausių turimų duomenų naudojimas ir dalijimasis duomenimis
JTP direktyvos 10 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės organizuotų patikimiausių turimų duomenų naudojimą ir nuspręstų, kaip organizuoti keitimąsi informacija, kuri reikalinga rengiant jūrinių teritorijų planus. Valstybės narės taip pat turi naudotis atitinkamomis priemonėmis, įskaitant tas, kurios jau įgyvendinamos pagal integruotą jūrų politiką, pavyzdžiui, nurodytas INSPIRE direktyvoje (Direktyva 2007/2/EB) 8 .
Įgyvendindamos šias JTP direktyvos nuostatas, dauguma valstybių narių skaidriai ir aiškiai nurodė naudojamus duomenų šaltinius, o informacija apie šiuos duomenų šaltinius buvo įvairaus išsamumo. INSPIRE direktyva naudojosi dauguma valstybių narių.
Kai kurios valstybės narės nusprendė centralizuoti esamų duomenų šaltinių derinimo užduotį ir sukurti centrinius duomenų punktus, pavyzdžiui, Jūrų informacijos centrą Nyderlanduose, SIMM Prancūzijoje ir TOOLS4MSP Slovėnijoje, ir kitas dalijimosi duomenimis sistemas ar priemones.
Dar vienas dalijimosi tinkamiausiais turimais duomenimis pavyzdys – geografinės informacinės sistemos (PPGIS) reikmėms pasitelkti visuomenę. Buvo sukurti nuo vietos ir laiko priklausančios informacijos rinkimo iš suinteresuotųjų subjektų metodai, siekiant PPGIS reikmėms surinkti su patirtimi susijusius vietos lygmens duomenis. Šie duomenys gali būti naudojami nustatant veiklos ir teritorijų sąsajas, taip pat tikrinant ir papildant ekspertų informaciją. Toks metodas buvo taikomas įgyvendinant projektą „Pan Baltic Scope“ Suomijos atliktame tyrime siekiant nustatyti gamtos ir kultūros vertybių požiūriu svarbias vietas Alandų salose ir Satakuntos regione.
|
Gerosios patirties pavyzdys: sąveikus duomenų modelis suteikia galimybę parodyti nacionalinius jūrinių teritorijų planus EMODnet žmogaus veiklos portale Rengiant jūrinių teritorijų planus reikalingi duomenys, kurie skiriasi pagal sritį, geografinę vietovę, erdvės ir laiko mastą, kokybę, prieinamumą ir pakartotinio naudojimo galimybes. JTP direktyvoje nėra nustatyta aiškių ar būtinųjų reikalavimų dėl suderinimo, ataskaitų teikimo ar dalijimosi duomenimis. Vis dėlto ilgainiui buvo sukurti regioniniai geoerdviniai duomenų modeliai, kad būtų užtikrintas tarpvalstybinis duomenų prieinamumas (ir vizualizavimas). Šį svarbų darbą tęsė nacionalinių administravimo institucijų ar agentūrų duomenų ekspertai, dažnai – vykdydami ES finansuojamus tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus. 2021 m. Komisijos remiama techninė ekspertų grupė parengė nomenklatūros derinimui ir išvesties duomenų standartizavimui skirtą bendrąjį duomenų modelį. Ji siūlo JTP EMODnet modelį kaip paruoštą naudoti sprendimą, greta BASEMAPS ir JTP INSPIRE duomenų modelių 9 . Taip suteikiama galimybė šiuos tris duomenų modelius integruoti į Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo (EMODnet) žmogaus duomenų veiklos portalą 10 . Iki šiol keturios valstybės narės (Belgija, Danija, Suomija ir Latvija) įkėlė savo jūrinių teritorijų planus į geoportalą, kuriame integruotų duomenų produktas yra apibendrinamas (t. y. rodomi JTP planai ES lygmeniu). |
4.3.8.Bendradarbiavimas tarp valstybių narių ir jūros baseino lygmeniu
JTP direktyvos 6 straipsnio 2 dalies f punkte ir 11 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės, kurių vandenys ribojasi, bendradarbiautų planavimo ir valdymo proceso metu, siekdamos užtikrinti, kad jūrinių teritorijų planai būtų darnūs ir koordinuojami. Direktyvoje aiškiai nurodyta bendradarbiauti per esamas regionines institucinio bendradarbiavimo struktūras, valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų tinklus ar struktūras arba taikant bet kokį kitą tinkamą metodą.
Tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus ankstyvame etape nustatant galimas problemas ir bendradarbiavimo bei ilgalaikio darnaus jūrinių teritorijų valdymo galimybes. Todėl visos valstybės narės, kurios yra priėmusios jūrinių teritorijų planus, ir tos, kuriose vyksta priėmimo procesas, derino savo planus su kitomis valstybėmis narėmis ir susijusiomis regioninėmis valdymo įstaigomis. Daugumoje planų įvairiu mastu atsižvelgiama į tarpvalstybinį poveikį ir pokyčius. Kai kuriuose planuose atitinkami procesai aprašomi išsamiau.
Valstybių narių bendradarbiavimas (ir su ES nepriklausančiomis šalimis) tame pačiame jūros baseine skatinamas:
-įgyvendinant ES finansuojamus projektus, pavyzdžiui, NorthSEE, SEANSE, „Baltic Lines“, „Pan Baltic Scope“, MSP-MED, SIMWESTMED, MUSES, MARSPLAN, SIMNORAT, SIMATLANTIC, MARSP, MSP-OR, eMSP ir kitus 11 ;
-plėtojant dvišalius ar daugiašalius ryšius ir rengiant neoficialius valstybių narių kompetentingų institucijų posėdžius; įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu finansuojamus projektus, pvz., „Ritmare“;
-rengiant regionines jūrų konvencijas HELCOM-VASAB (JTP darbo grupėje), skirtą Baltijos jūros baseinui, Barselonos konvenciją dėl Viduržemio jūrai, OSPAR (dėl šiaurės rytų Atlanto vandenyno regiono);
-dalyvaujant JTP ekspertų grupėje, JTP pasaulinėje iniciatyvoje 12 , JTP platformoje ir ES jūrininkystės forume;
-rengiant oficialias konsultacijas įgyvendinant SPAV direktyvą 13 .
Rengiant jūrinių teritorijų planus, kuriuose nustatomos konkrečiai veiklai ir projektams tinkamos vietos, reikalingos tarpvalstybinės konsultacijos. Tačiau konsultacijos, susijusios su JTP direktyva, negali pakeisti tarpvalstybinių konsultacijų dėl konkrečių projektų poveikio. Be to, tarpvalstybinis bendradarbiavimas JTP klausimais suteikia galimybę anksti nustatyti, kokių pakeitimų reikia, pavyzdžiui, nustatyti jūrines teritorijas ar zonas, kuriose jūrų eismas yra intensyvus 14 ir gali prireikti pakeisti maršrutą.
|
Gerosios patirties pavyzdys: HELCOM-VASAB – tarpvyriausybinė JTP darbo grupė Tarpvalstybinis bendradarbiavimas labai svarbus ilgalaikiam darniam jūrinių teritorijų valdymui. Todėl valstybės narės ir ES nepriklausančios šalys yra atstovaujamos Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijoje (HELCOM), 1974 m. įsteigtoje aplinkos apsaugos politikos platformoje. HELCOM narės yra Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rusija, Suomija, Švedija, Vokietija ir stebėtojų organizacijos (įskaitant Baltarusiją, Ukrainą ir NVO). Siekiant remti jūrinių teritorijų planų rengimą, buvo įsteigta HELCOM-VASAB darbo grupė. Ši bendra JTP darbo grupė parengė rekomendacijas ir principus, kuriais gali naudotis jos nariai rengdami jūrinių teritorijų planų projektus. Tai darydama HELCOM daugiausia dėmesio skyrė būtent ekosisteminio metodo rėmimui. Jis remiamas ir vykdant ES finansuojamus projektus, pavyzdžiui, Capacity4MSP platformą. Visai neseniai, 2021 m. spalio mėn., HELCOM priėmė 2021–2030 m. regionines Baltijos jūros JTP gaires. Apskritai ši praktika padeda bendradarbiauti tiek valstybėms narėms, tiek su ES nepriklausančiomis šalimis. Ji taip pat padeda suderinti skirtingus Baltijos jūros baseino jūrinių teritorijų planus ir diegti ekosisteminį metodą. |
4.3.9.Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis
Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies g punktu ir 12 straipsniu valstybės narės raginamos skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis vykdant veiksmus, susijusius su jūrinių teritorijų planavimu atitinkamuose jūrų regionuose.
Dauguma valstybių narių, kurių kaimynės atitinkamuose jūrų regionuose yra ES nepriklausančios šalys, stengiasi su jomis bendradarbiauti. Šios pastangos, įskaitant išsamią informaciją apie konkrečias sąsajas, aptartos kai kuriuose jūrinių teritorijų planuose.
Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis daugiausia vyko kaip neoficialus dvišalis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas pagal regionines jūrų konvencijas, ES makroregionines strategijas (ES Baltijos jūros regiono strategiją ir ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono) ir bendradarbiavimas vykdant ES finansuojamus projektus. Taip pat, kiek mažesne apimtimi, buvo naudojami kiti bendradarbiavimo kanalai, pavyzdžiui, bendradarbiavimas pagal SPAV direktyvą, Espo konvenciją ir Europos JTP platformoje.
|
Bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis pavyzdžiai ·Ispanija sukūrė tarpvalstybinį portalą su Maroku ir Alžyru, kad padidintų skaidrumą ir pagerintų JTP valdymą Alborano jūros regione. ·PORTODIMARE 15 Interreg projektas stiprino daugiapakopį tarpvalstybinį bendradarbiavimą sprendžiant bendras integruoto pakrančių zonų valdymo (IPZV) ir JTP Adrijos ir Jonijos jūrų regione problemas. Pagrindinis rezultatas yra Adrijos ir Jonijos jūrų regiono geoerdvinių duomenų portalas, sąveiki atvirųjų šaltinių platforma, sukurta remiantis tarpvalstybiniu Bosnijos ir Hercegovinos, Graikijos, Italijos, Juodkalnijos, Kroatijos ir Slovėnijos bendradarbiavimu. ·Iniciatyva „WestMED‟ vienija dešimt Viduržemio jūros vakarų regiono šalių, dalyvaujančių dialoge „5+5“: penkias ES valstybes nares (Prancūziją, Italiją, Portugaliją, Ispaniją ir Maltą) ir penkias pietines šalis partneres (Alžyrą, Libiją, Maroką, Mauritaniją ir Tunisą). Bendro intereso sritys apima JTP ir IPZV. Vakarų Viduržemio jūros regiono bandomasis projektas, vykdomas pagal projektą „MSPglobal“ 16 , suteikė galimybę sustiprinti bendradarbiavimą, parengti regionines rekomendacijas pagal iniciatyvą „WestMED“ ir sustiprinti su JTP susijusius institucinius pajėgumus Alžyre, Ispanijoje, Italijoje, Maltoje, Maroke, Prancūzijoje ir Tunise. Kitos Viduržemio jūros sąjungos šalys narės Viduržemio jūros vakarų regione taip pat galėtų dalyvauti mokymų veikloje. |
4.4.Įgyvendinimo sunkumai
Rengdamos savo jūrinių teritorijų planus valstybės narės susidūrė su įvairiais sunkumais. Daugumai jų tai buvo pirmas kartas, kai jos ėmėsi tokio plataus masto, kelis sektorius apimančio ir įvairiais tikslais grindžiamo strateginio planavimo savo jūrinėse teritorijose. Tai yra sudėtingas ir prisitaikymo reikalaujantis procesas, kurio metu būtinas platus ir intensyvus bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas tarp nacionalinių ministerijų, agentūrų, pakrančių regionų, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais ir kaimyninėmis šalimis.
Kiti vykstant procesui pastebėti sunkumai buvo susiję su duomenų rinkimu ir rengimu (pvz., išsamių duomenų apie jūrų teritorijas trūkumas, duomenų tarpsektorinis aspektas arba sunkumai, su kuriais susiduriama surenkant duomenis iš nacionalinių valdžios institucijų). Ypač keblu buvo derinti planus su kaimyninėmis šalimis (t. y. kilo tarpvalstybinė planų problema). Keliose valstybėse narėse dėl JTP kompleksiškumo ir aiškių tikslų įvairiuose jūrų sektoriuose nebuvimo buvo sudėtinga nustatyti priemonių ir sektorių (pvz., nacionalinio saugumo ir kitos ekonominės veiklos) prioritetus.
Tarpvalstybinio pobūdžio problemos buvo didesnės tais atvejais, kai nebuvo užmegztas jūrų baseinų lygmens bendradarbiavimas jūrinėse teritorijose arba kai kaimyninių valstybių narių ar ES nepriklausančių šalių jūrinės zonos nebuvo aiškiai nustatytos ar apibrėžtos.
Su galutiniu daugelio nacionalinių jūrinių teritorijų planų įgyvendinimo etapu sutapo COVID-19 pandemija ir su ja susijusių sveikatos apsaugos priemonių taikymo laikotarpis. Dėl to ne tik sulėtėjo nacionalinių administravimo institucijų darbas ir valstybių narių bendradarbiavimas, bet tai taip pat turėjo įtakos suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir konsultacijoms su jais.
Kalbant apie turinį, didžiausi sunkumai buvo ekosisteminio metodo įgyvendinimas, jūrinių teritorijų naudojimo prioritetų nustatymas ir jūrinių teritorijų suteikimas, kad būtų galima vykdyti įvairią ekonominę veiklą ir pasiekti įvairius politikos tikslus, kartu apsaugant aplinką ar paliekant teritorijų panaudoti ateityje.
5.Išvados
5.1.JTP kaip Europos žaliojo kurso veiksnys
Nustačius JTP sistemą pagal JTP direktyvą, pirmą kartą visos ES pakrantės valstybės narės vienu metu parengė nacionalinius jūrinių teritorijų planus ir užtikrino tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Po pirmojo planų priėmimo etapo jūrinių teritorijų planavimo įgyvendinimas ES nesibaigs. Priešingai, per ateinančius metus iš esmės keisis JTP įtaka darniam jūrų vystymuisi, o jis greičiausiai paspartės įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir susijusius teisės aktus bei strategijas.
Dėl pritaikymo ir JTP, kaip numatyta Direktyvoje, yra pritaikoma ir strateginė priemonė, todėl gali labai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Į itin svarbų JTP vaidmenį šiuo atžvilgiu taip pat buvo atkreiptas dėmesys Komisijos komunikate dėl naujo požiūrio į tvarią mėlynąją ekonomiką ES 17 .
ES jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijoje 18 aiškiai nustatyta, kad JTP yra svarbi ir nusistovėjusi priemonė, padedanti tvariai plėtoti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energiją ES. Kelios valstybės narės numatė šiuos pakeitimus ir savo planuose apibrėžė teritorijas, kuriose ateityje būtų statomi jūros vėjo jėgainių parkai, taip pat nustatė daugialypio jūrinių teritorijų panaudojimo galimybes, kad būtų lengviau siekti įvairių tikslų, pavyzdžiui, mažo anglies dioksido kiekio maisto gamybos naudojant akvakultūrą ir žvejybą.
Šiaurės jūros regiono ir Baltijos jūros regiono šalys turi daugiausia patirties JTP ir bendradarbiavimo jūrų baseinų lygmeniu srityse. Pakrantės valstybės narės užmezgė Šiaurės jūros šalių bendradarbiavimą energetikos srityje, kad sudarytų sąlygas politiniam ir techniniam bendradarbiavimui, taip pat ir JTP klausimais. Keliuose Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros nacionaliniuose planuose numatytas galimos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros zonų nustatymas, rengiantis didinti atsinaujinančiųjų išteklių dalį.
Tarpvalstybinis ir regioninis bendradarbiavimas labai padės derinti jūrinių teritorijų planus su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, kurie turi būti peržiūrėti 2023 m., nustatant didesnius jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus.
JTP taip pat turės atspindėti galimą platesnį jūrų transporto, visų pirma trumpųjų nuotolių jūrų transporto, naudojimą, kaip numatyta Komisijos Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje 19 .
JTP yra pagrindinė priemonė siekiant JSPD nustatytų ES geros aplinkos būklės tikslų ir padedant išsaugoti biologinę įvairovę 20 .Siekdama paremti valstybių narių pastangas, 2021 m. Komisija paskelbė gaires dėl ekosisteminio metodo įgyvendinimo rengiant JTP 21 , kuriuose daug dėmesio skiriama JSPD tikslų integravimui į JTP. Tarptautiniuose forumuose JTP klausimais tebevyksta diskusijos dėl ekosisteminių metodų apibrėžties, tačiau akivaizdu, kad labai svarbu ES lygmeniu susieti atitinkamus teisės aktus. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) pasidalijamojo valdymo programos taip pat suteikia valstybėms narėms galimybę panaudoti savo asignavimus JTP direktyvos įgyvendinimui remti, ypač integruojant JSPD tikslus į JTP.
Strateginis planavimas, įskaitant teritorijų planavimą, yra būtinas tam, kad saugomų jūrų teritorijų padaugėtų nuo dabartinių 12 proc. iki 30 proc. iki 2030 m., o mažiausiai trečdaliui saugomų teritorijų būtų taikoma griežta apsauga, kaip numatyta ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. 22 Buvo atliktas visų Komisijai pateiktų jūrinių teritorijų planų poveikio aplinkai vertinimas, ir per jį atsižvelgta į numatytų priemonių poveikį aplinkos apsaugai ir į tai, kaip jomis užkertamas kelias, sumažinamas ar kompensuojamas bet koks reikšmingas neigiamas planų įgyvendinimo poveikis aplinkai. Tiesa, biologinės įvairovės strategijos tikslų integravimas gali iki galo paaiškėti tik atliekant nacionalinių planų peržiūrą, nes reikiamos gairės ir sistema buvo parengtos tada, kai daugumos planų poveikio aplinkai vertinimas jau buvo užbaigtas.
Komisija sieks toliau stiprinti žvejybos ir aplinkos politikos sąsajas su veiksmų planu dėl žvejybos išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos, kuris turi būti priimtas šiais metais. Iki 2022 m. pabaigos Komisija taip pat paskelbs ataskaitą dėl bendros žvejybos politikos veikimo.
5.2.Tolesni veiksmai
Tiek valstybių narių darbas perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant JTP direktyvą, tiek Komisijos parama tarpvalstybiniams projektams ir dialogui politikos klausimais padėjo sukurti didelę ir įvairią JTP bendruomenę visoje ES. Tai yra labai naudinga būsimai raidai. Bendradarbiavimas, ypač jūros baseino lygmeniu, suintensyvės pertvarkant ES mėlynąją ekonomiką. Komisija plės būtiną dialogą tarp įvairių jūrų naudotojų: 2022 m. sukurs jūrų naudotojams skirtą mėlynąjį forumą ir teiks nuolatinę paramą JTP.
Pakrantės ES valstybės narės padarė pažangą perkeldamos į nacionalinę teisę ir įgyvendindamos JTP direktyvą. Priėmus Direktyvą ir ją įgyvendinus, ES tapo šalių grupe, kuri yra labiausiai pažengusi JTP srityje, ir tarptautiniu pavyzdžiu šioje srityje.
Vis dėlto kai kurios valstybės atsilieka. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš penkias valstybes nares dėl to, kad jos neparengė jūrinių teritorijų planų ir (arba) nepranešė apie juos Komisijai. Komisija taip pat atidžiai stebi valstybių narių, kurios rengia planus, tačiau dar nėra oficialiai jų patvirtinusios, daromą pažangą.
Be to, valstybės narės savo jūrinių teritorijų planuose turės toliau atspindėti Europos žaliojo kurso plataus užmojo tikslus ir derinti savo planus su šiais tikslais. Tai pasakytina ir apie susijusias iniciatyvas tokiose srityse kaip klimato kaitos švelninimas ir (arba) prisitaikymas prie jos, biologinė įvairovė, tarša, maistas, judumas, energetikos pertvarka, taip pat tradicinę veiklą ir interesus, pavyzdžiui, akvakultūrą, žvejybą, laivybą ir gynybą.
JTP toliau padės užtikrinti sambūvį jūroje siekiant naujų tikslų ir plėtojant naują praktiką. Jam teks vis svarbesnis vaidmuo rengiantis pokyčiams ir galimiems konfliktams ankstyvame etape, taip pat užtikrinant sąveiką. Šias problemas padės spręsti misija „Atkurkime gerą mūsų vandenynų ir kitų vandenų būklę“ 23 pagal programą „Europos horizontas“, kurioje yra su jūrų baseinais susijęs aspektas.
Būsimuose jūrinių teritorijų planuose, taikant ekosisteminį metodą ir laikantis visų atitinkamų aplinkos apsaugos teisės aktų 24 , turės būti atsižvelgta į bendrą žmogaus veiklos poveikį.
Valstybės narės gali planuodamos JTP veiksmus naudotis EJRŽF lėšomis pagal pasidalijamojo valdymo principą ir taip pagerinti savo jūrinių teritorijų planų rengimą ateityje. Be to, valstybės narės taip pat gali prašyti paramos pagal techninės paramos priemonę, pagal kurią teikiama techninė parama reformų ES valstybėse narėse rengėjams ir vykdytojams.
Komisija toliau teiks paramą, taip pat ir EJRŽF lėšomis pagal tiesioginio valdymo principą, kad JTP taptų skaitmeniniai ir europinio masto. Europos JTP platforma bendradarbiaus su valstybėmis narėmis ir EMODnet siekdama dar labiau suderinti duomenis ir platinti planų turinį per bendrą skaitmeninę platformą. Komisija rekomenduoja, kad valstybės narės remtųsi vienu iš trijų paruoštų naudoti duomenų modelių 25 , atsižvelgdamos į tai, kuris iš jų tinka jų JTP planui ir (arba) jau yra įgyvendinamas nacionalinių valdžios institucijų regioniniame bendradarbiavimo ar bendrame projekte. Nors šiuose duomenų modeliuose nėra pateikiama tokia išsami informacija kaip ta, kuri pateikiama valstybių narių jūrinių teritorijų planuose, naudojant juos bus galima atlikti jūrinių teritorijų planų analizę jūrų baseinų ir ES lygmeniu.
Komisija taip pat ragina valstybes nares toliau užtikrinti plataus masto suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir veiksmingai įgyvendinti bei stebėti savo jūrinių teritorijų planus. Ji toliau rems šiuos procesus ir savo kitoje pažangos ataskaitoje, kuri turi būti pateikta 2026 m., informuos apie tai Europos Parlamentą bei Tarybą.
JTP direktyva netaikoma „vanden[ims], esan[tiems] greta Sutarties II priede išvardytų šalių ir teritorijų, bei Prancūzijos užjūrio departamentų ir kolektyvinių darinių“ (žr. 4 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodomas Direktyvos 2008/56/EB (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) 3 straipsnio 1 punkto a papunktis).
2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
https://maritime-spatial-planning.ec.europa.eu/msp-practice/msp-projects
Direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV direktyva), (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).