EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2022 m. birželio 7 d.

dėl Europos bendro prieigos punkto (ESAP) sukūrimo ir veikimo

(CON/2022/20)

(2022/C 307/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija paskelbė teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį (1) (toliau – pasiūlymas), kuriame siūloma sukurti Europos bendrą prieigos punktą (ESAP), teikiantį centralizuotą prieigą prie viešai prieinamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims, kaip numatyta 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos priimtame kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plane. Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad pasiūlymas priklauso jo kompetencijai, ir nusprendė pasinaudoti savo teise pateikti nuomonę, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies antrame sakinyje ir 282 straipsnio 5 dalyje.

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlyme yra nuostatų, turinčių įtakos ECB uždaviniams, susijusiems su statistikos rinkimu pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 5 straipsnį ir su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) indėliu į sklandų kompetentingų institucijų vykdomos politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį ir ECBS statuto 3 straipsnio 3 dalį, vykdymą.

Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendrosios pastabos

1.1.

ECB mano, kad ESAP sukūrimas yra svarbus žingsnis siekiant užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą, ir palankiai vertina pasiūlymo tikslą nediskriminuojant ir veiksmingai visoje Sąjungoje užtikrinti centralizuotą prieigą prie viešosios finansinės ir nefinansinės informacijos apie Sąjungos subjektus ir vertybinius popierius, įskaitant informaciją apie tvarumą. Per ESAP prieinama informacija padės investuotojams lengviau nustatyti tinkamas įmones ir projektus tarpvalstybiniu mastu ir suteiks daugiau matomumo finansavimo ieškantiems subjektams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones ir bendroves, priklausančias mažesnėms nacionalinėms kapitalo rinkoms. Tinkamai parengus ir įgyvendinus ESAP bus sudarytos sąlygos veiksmingiau paskirstyti kapitalą visoje Sąjungoje, taip prisidedant prie tolesnio kapitalo rinkų plėtojimo ir integracijos. Gilesnės kapitalo rinkų integracijos reikia dėl keleto priežasčių. Pirma, jos sutelkia išteklius, kurių reikia, kad rinkos dalyviai galėtų lengviau gauti žaliąjį finansavimą ir finansavimą perėjimui prie skaitmeninės ekonomikos. Antra, galima tikėtis, kad Europos kapitalo rinkų integracija pagerins bendros pinigų politikos poveikį visoms euro zonos dalims. Trečia, gilesnės ir gerai integruotos kapitalo rinkos padidins finansų sistemos atsparumą. Tarpvalstybiniu finansavimu ir investicijomis gerinamas rizikos pasidalijimas visoje Sąjungoje, todėl valstybių narių ekonomika tampa atsparesnė sukrėtimams. Todėl ECB pakartoja (2), kad svarbu skubiai priimti ir įgyvendinti iniciatyvas pagal Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą.

1.2.

ESAP taip pat svarbus ECB, nes jį sukūrus ne tik pagerėtų ECBS prieiga prie viešosios finansinės ir nefinansinės informacijos ir vykdant jos uždavinius su ta informacija būtų galima susipažinti nemokamai, nedelsiant ir tiesiogiai, be to, tai padėtų įveikti kai kurias pagrindines kliūtis, atsirandančias dėl būtinybės atlikti išsamesnę statistinę ir ekonominę informacijos ir duomenų rinkinių analizę, kaip numatyta įvairiose Sąjungos direktyvose ir reglamentuose. Tarp tokių kliūčių paminėtina tai, kad: i) informacija retai atskleidžiama centralizuotai ar papildoma tinkamais metaduomenimis; ii) trūksta bendrų standartų, sąveikių formatų ir techninių funkcijų informacijai atskleisti ir parsisiųsti struktūrizuotame kompiuterio skaitomame makete; iii) pagal skirtingas Sąjungos direktyvas ir reglamentus naudojami skirtingi to paties subjekto identifikatoriai ir iv) nėra naudotojo sąsajos, sudarančios sąlygas greitai atlikti paiešką ir tvarkyti duomenis, arba tokia sąsaja yra ribojama. Šių klausimų sprendimas sukuriant ESAP ir taikant techninius įgyvendinimo standartus palengvins duomenų rinkimą ir jų prieinamumą statistikos tikslais ir galiausiai jų naudojimą ir dalijimąsi jais (ypač su kitomis Sąjungos institucijomis) laikantis taikytinos teisinės sistemos. Tai taip pat pagerins ECB operatyvinį ir analitinį darbą ir taip padės jam priimti sprendimus.

1.3.

ECB taip pat palankiai vertina tai, kad į finansinius ir nefinansinius duomenis integruojama informacija apie tvarumą (3). Toks integravimas ir tokio vieno langelio principo, apimančio visą pagrindinę informaciją apie subjektą, įskaitant jo tvarumo profilį, sukūrimas būtų naudingas ne tik investuotojams (taip skatinant žaliojo kapitalo rinkų augimą ir žaliosios kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą), bet ir visiems privatiems ir viešiesiems suinteresuotiesiems subjektams, kuriems aktualus finansinės informacijos ir informacijos apie tvarumą teikimas. ECB nuomone, geresnis palyginamos su tvarumu susijusios informacijos prieinamumas, visų pirma susijęs su pasiūlyta direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (4), padėtų priimti ir įgyvendinti informacija pagrįstus sprendimus, susijusius su pinigų politikos sistema, rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir indėliu į sklandų kompetentingų institucijų vykdomos politikos, susijusios su finansų sistemos stabilumu, vykdymą. Visų pirma, informacijos apie tvarumą sutelkimas ESAP padėtų įgyvendinti ECB veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos aspektai būtų įtraukti į jo pinigų politikos sistemą (5).

2.   Konkrečios pastabos

2.1.   Juridinio asmens identifikatorius

2.1.1.

ECB palankiai vertina pasiūlyme numatytą nuostatą, pagal kurią, siekiant užtikrinti, jog ESAP teikiama informacija nebūtų nepagrįstai keičiama, subjektų teikiama informacija turėtų būti žymima pridedant kvalifikuotą elektroninį spaudą, kuris turėtų būti pateikiamas naudotojams, o privalomas to sertifikato elementas galėtų būti, jei toks yra, juridinio asmens identifikatorius (LEI) (6).

2.1.2.

ECB palankiai vertintų, kad LEI būtų pripažintas privalomu požymiu visoje Sąjungoje, ir jis būtų viršesnis už bet kokį kitą bendrinį identifikatorių, taikomą subjektams, kuriems taikomos įvairios Sąjungos direktyvos ir reglamentai, nes tai palengvintų ne tik šių subjektų identifikavimą, bet ir ESAP teikiamos informacijos tikslumą, paiešką, naudojimą ir sąveikumą.

2.1.3.

Tais atvejais, kai LEI nėra, ECB rekomenduoja pagrindinėse direktyvose ir reglamentuose (7) nurodytoms duomenis renkančioms įstaigoms atkreipti dėmesį į alternatyvias priemones, kuriomis būtų galima veiksmingai užtikrinti unikalų atitinkamų subjektų identifikavimą. Konkrečiai tai galėtų būti nuoroda į dažniausiai naudojamus, taigi valstybėse narėse plačiai prieinamus nacionalinius ir veiklos identifikatorius, kuriuos skelbia ir tvarko ECB (8). Be to, tokia nuoroda taip pat galėtų paskatinti duomenis renkančias įstaigas naudoti identifikatorius, numatytus pagal kitas su verslo registrais susijusias Sąjungos iniciatyvas (9).

2.1.4.

Be to, galiojančio LEI reikalavimai nustatyti Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standarte 17442 dėl LEI (10). Pagal šiuos standartus galiojantį LEI sudaro 20 ženklų, kuriuose įrašomas apibrėžtų požymių rinkinys, iš kurių du paskutiniai sudaryti iš kontrolinių skaitmenų, apskaičiuotų pagal konkrečią schemą. Taigi LEI nėra suderintas Sąjungos lygmeniu, užtikrinant vienodas priemones visai informacijai, kurią gali atskleisti arba pateikti konkretus subjektas, nustatyti.

2.1.5.

Pasiūlymu nesprendžiamos problemos, kylančios dėl to, kad Sąjungoje LEI nėra laikomas privalomu subjektų požymiu, bet deleguojami įgaliojimai parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose būtų nurodytas subjektų, pateikusių informaciją atitinkamai duomenis renkančiai įstaigai, LEI. ECB pripažįsta, kad toks delegavimas suteikia lankstumo. Tačiau ECB mano, kad, kol bus išsamiau apibrėžtas LEI, ESAP tinkamumas naudoti bus ribotas, todėl mano, kad pasiūlyme vertėtų numatyti, kad informaciją teikiantys subjektai turėtų naudotis nurodytu LEI (11) arba, jei LEI nėra, kitomis priemonėmis, kurios užtikrintų unikalų identifikavimą.

2.2.   Duomenų kokybė

2.2.1.

Pasiūlyme numatyta duomenų kokybės sistema (12) apima tik duomenis renkančių įstaigų ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) atliekamus subjektų pateiktos informacijos automatinius patikrinimus, skirtus patikrinti i) atitiktį reikalaujamam formatui, ii) ar yra reikalaujami metaduomenys ir ar jie išsamūs; iii) ar pateiktas kvalifikuotas elektroninis spaudas ir iv) ar informacija nėra akivaizdžiai netinkama, įžeidžianti arba aiškiai nepriskiriama prie atitinkamos informacijos. Be šių automatinių patikrinimų, duomenis renkančios įstaigos arba ESMA neatlieka jokių ESAP pateiktos informacijos kokybės patikrų ir dėl to į ESAP gali būti įtraukti netikslūs ir nepatikimi informacijos duomenys.

2.2.2.

Be to, iš pasiūlymo neaišku, ar duomenų kokybės sistemos, kurios gali būti taikomos įvairiai atskleidžiamai informacijai pagal pasiūlyme nurodytus teisės aktus, taip pat būtų taikomos teikiant duomenis renkančioms įstaigoms minėtus atskleistus duomenis, kad jie būtų prieinami per ESAP.

2.2.3.

Nesant priemonių netikslumų rizikai kuo labiau sumažinti, gali sumažėti per ESAP prieinamos informacijos patikimumas, taip griaunant visuomenės pasitikėjimą platforma ir trukdant ESAP tikslui skatinti tolesnę Sąjungos finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų integraciją suteikus galimybę visoje Sąjungoje gauti palyginamą ir patikimą informaciją.

2.2.4.

ECB pripažįsta, kad pasiūlymas yra dinamiško pobūdžio ir kad laikui bėgant numatoma jį toliau plėtoti, užtikrinant galimybių ir tinkamumo naudoti pusiausvyrą. Įtraukus galimybę ateityje plėtoti duomenų kokybės sistemą, ESAP patikimumo lygis būtų pakankamas, kad būtų pasiektas tikslas tapti palyginamos ir tikslios informacijos šaltiniu visoje Sąjungoje. Todėl pasiūlyme, panašiai kaip strategijoje, kurios buvo laikomasi siekiant palaipsniui įdiegti ESAP funkcijas, galėtų būti numatyta, kad tam tikros nuostatos dėl duomenų kokybės sistemos sukūrimo ir aiškaus duomenų valdymo, taip pat atsižvelgiant į savalaikiškumą, duomenų apsaugą ir vientisumą, įsigaliotų vėliau. Taikant šį metodą taip pat būtų galima sukaupti pakankamai informacijos ir patirties ESAP, kad ilgainiui būtų galima rengti ir įgyvendinti taisyklėmis grindžiamus kokybės patikrinimus. Į šį aspektą jau būtų galima atsižvelgti rengiant techninių įgyvendinimo standartų projektus.

2.3.   Atitikties sistema

2.3.1.

ECB palankiai vertina tai, kad subjektai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie teikia duomenis renkančiai įstaigai, tikslumą (13). Tačiau pasiūlyme nenustatoma jokių teisinių pasekmių tuo atveju, jei subjektai perduoda netikslią informaciją. Taigi, nors ir yra nuostata, kurioje tinkamai nurodyta, kad nei duomenis renkančios įstaigos, nei ESMA, kaip ESAP valdanti įstaiga, neprisiima jokios atsakomybės už į ESAP įtrauktos informacijos tikslumą, ESAP naudotojams tiesiogiai nėra numatyta apsauga nuo galimų nuostolių ar žalos, galinčių atsirasti jiems naudojant neteisingą ar neišsamią ESAP informaciją.

2.3.2.

Be to, pasiūlyme nepaaiškinama, ar atitikties sistemos, kurios gali būti taikomos įvairiais informacijos atskleidimo atvejais pagal pasiūlyme nurodytus teisės aktus (14), būtų taikomos ir atskleistų duomenų pateikimui duomenis renkančioms įstaigoms, kad tokia informacija būtų prieinama ESAP.

2.3.3.

Aiški ir tiesiogiai suformuluota sistema, pagal kurią būtų nustatyta atsakomybė, kuri tektų subjektams, teikiantiems informaciją duomenis renkančioms įstaigoms, užtikrintų, kad jie laikosi pareigos pateikti tikslią informaciją. Tai pagerintų ESAP esančių duomenų kokybę ir prisidėtų prie jo tinkamumo naudoti ir patikimumo. Taip ESAP padidintų naudotojų pasitikėjimą jos informacija ir veiksmingai pasiektų savo tikslą – sukurti vieną Sąjungos masto palyginamos ir tikslios informacijos šaltinį.

2.4.   Duomenų apimtis

2.4.1.

ECB palankiai vertina tai, kad ESAP daugiausia dėmesio skiriama informacijai, kurią subjektai jau privalo atskleisti, ir kad jame nenustatomi papildomi informacijos atskleidimo ar teikimo reikalavimai. Be to, pagerinus prieigą prie esamos informacijos, ESAP sudarys palankesnes sąlygas plačiau naudoti duomenis ir maksimaliai padidins bendrovių duomenų teikimo pastangų naudą. Atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, kuriais galima naudotis per ESAP, apimtis yra siauresnė, palyginti su išsamaus informacijos atskleidimo reikalavimais pagal pasiūlyme nurodytus teisės aktus (15), ECB rekomenduoja taikyti automatizuotą sistemą, kuria būtų platinami pagal ESAP reikalaujami duomenys. Duomenų teikimo požiūriu tai galėtų būti daroma remiantis iš anksto nustatytomis priskyrimo taisyklėmis, panašiomis į Komisijos pasiūlymą dėl informacijos atskleidimo priemonių mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms (16), tačiau taikomomis visiems subjektams.

2.4.2.

Nors ESAP pradėtų rinkti informaciją palaipsniui po jo sukūrimo, pasiūlyme nenumatoma rinkti istorinių duomenų, paskelbtų iki ESAP sukūrimo. Jau nuo ESAP sukūrimo pradžios būtų galima sukurti laiko eilutes, skirtas duomenų rinkiniams, susijusiems su finansiniais duomenimis ir duomenimis apie tvarumą, kurie jau buvo surinkti ir paskelbti kelerius metus iki ESAP sukūrimo. ECB ragina įtraukti tokius turimų duomenų rinkinių istorinius duomenis, kai tai įmanoma, nes tai būtų naudinga investuotojams ir valdžios institucijoms, suinteresuotiems analizuoti finansinių ir su tvarumu susijusių duomenų tendencijas ir pokyčius.

---

(1)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, kuriuo užtikrinama centralizuota prieiga prie viešai skelbiamos informacijos, aktualios finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo sritims, COM(2021) 723 final (toliau – pasiūlytas ESAP reglamentas); pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo ir veikimo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai, COM(2021) 725 final ir pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl Europos bendro prieigos punkto sukūrimo ir veikimo iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos, COM(2021) 724 final.

(2)  Žr. 2021 m. rugsėjo 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2021/27 dėl pasiūlymo dėl direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 (OL C 446, 2021 11 3, p. 2) 1.4 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“. Žr. ECB pirmininko pavaduotojo Luis de Guindos ir ECB vykdomosios valdybos narių Fabio Panetta ir Isabel Schnabel tinklaraštį „Europai reikia visavertės kapitalo rinkų sąjungos – dabar labiau nei bet kada“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. Taip pat žr. ECB Pirmininkės Christine Lagarde kalbą „Siekiant žaliosios kapitalo rinkų sąjungos Europai“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(3)  Žr. Nuomonės CON/2021/27 1.4 dalį.

(4)  Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014, COM (2021) 189 final.

(5)  Žr. 2021 m. liepos 8 d. pranešimą spaudai „ECB pristato veiksmų planą, pagal kurį klimato kaitos klausimas bus įtraukiamas į pinigų politikos strategiją“, paskelbtą ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(6)  Žr. pasiūlyto ESAP reglamento 15 konstatuojamąją dalį

(7)  Žr. pasiūlyto ESAP reglamento priedą.

(8)  Žr. AnaCredit duomenų rinkimo sistemos, susijusios su banko paskolomis, kontekste ECB paskelbtą informacinę medžiagą, kurią galima rasti ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu

(9)  Žr. Verslo registrų jungčių sistemą (angl. Business Register Interconnection System, BRIS), grindžiamą 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46) ir 2021 m. birželio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1042, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 taikymo taisyklės, susijusios su registrų sąveikos sistemos techninėmis specifikacijomis ir procedūromis, ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/2244 (OL L 225, 2021 6 25, p. 7), arba Europos statistinių verslo registrų sistemą (angl. European framework for statistical business registers), grindžiamą 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje (OL L 327, 2019 12 17, p. 1) ir 2020 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1197, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje, nustatomos techninės specifikacijos ir tvarka (OL L 271, 2020 8 18, p. 1).

(10)  Žr. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1); 2016 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/394, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos leidimo, peržiūros ir vertinimo, buveinės ir priimančiosios valstybių narių institucijų bendradarbiavimo, institucijų, išduodančių papildomų bankinio tipo paslaugų veiklos leidimus, konsultacijų ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų prieigos standartinėmis formomis, šablonais ir procedūromis, taip pat susiję su centrinių vertybinių popierių depozitoriumų tvarkomų įrašų formatu (OL L 65, 2017 3 10, p. 145) 11 straipsnio 7 dalį ir pasiūlyto ESAP reglamento priedo 1.10 punktą. Taip pat žr. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8); 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/708, kuriuo nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su šablonu, naudotinu pinigų rinkos fondų valdytojų teikiant ataskaitas kompetentingoms institucijoms, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131 37 straipsnyje (OJ L 119, 2018 5 15, p. 5) priedą ir pasiūlyto ESAP reglamento priedo 1.16 punktą.

(11)  Žr. 2014 m. birželio 24 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2014/49 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių duomenų teikimo ir skaidrumo (OL C 336, 2014 9 26, p. 5) 2.4 dalies šeštą pastraipą; 2016 m. kovo 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2016/15 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (OL C 195, 2016 6 2, p. 1) 2.2 dalį; 2016 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2016/44 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų ir Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL C 394, 2016 10 26, p. 2) 2.1 dalį ir Nuomonės CON/2021/27 2.5.3 dalį.

(12)  Žr. pasiūlyto ESAP reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą, 5 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį.

(13)  Žr. pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(14)  Žr. pasiūlyto ESAP reglamento priedą.

(15)  Žr. pasiūlyto ESAP reglamento priedą.

(16)  Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais pasiūlytas 1 straipsnio 182 punktas, COM(2021) 664 final.