EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2022 m. vasario 16 d.

dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija

(CON/2022/4)

(2022/C 210/05)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2021 m. liepos 20 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 (1) (toliau – AMLAR).

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad pasiūlytas reglamentas patenka į jo kompetencijos sritį, nors su juo dėl pasiūlyto reglamento nebuvo konsultuojamasi. Dėl to jis naudojasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje įtvirtinta savo teise teikti nuomonę atitinkamoms Sąjungos institucijoms jo kompetencijai priklausančiais klausimais. ECB kompetencija pateikti nuomonę grindžiama Sutarties 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes AMLAR yra nuostatų, kurios daro poveikį ECB uždaviniams, susijusiems su kredito įstaigų prudencine priežiūra pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendrosios pastabos

1.   Apžvalga ir įžanginės pastabos

1.1.

ECB palankiai vertina keturių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, įskaitant AMLAR, kurį Komisija paskelbė 2021 m. liepos 20 d., siekdama sugriežtinti Sąjungos taisykles, susijusias su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama AMLAR. Atskirose ECB nuomonėse aptariami likę trys teisės aktų rikinio komponentai: a) pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos (2) (toliau – AMLR1); b) pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 (3) (toliau – AMLD6), ir c) pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (nauja redakcija) (4).

1.2.

ECB jau anksčiau (5) pažymėjo, kad tvirtai remia Sąjungos režimą, kuriuo užtikrinama, kad valstybės narės, Sąjungos institucijos ir įstaigos, taip pat ES įpareigotieji subjektai, turėtų veiksmingas priemones, kuriomis užkirstų kelią panaudoti Sąjungos finansų sistemos panaudojimui pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui. ECB išreiškė savo visapusišką paramą ankstesniam suderinimo veiksmų etapui (6), kuriame buvo sustiprinti Europos bankininkystės institucijos (EBI) įgaliojimai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, ir palankiai vertina kitą proceso etapą, kurio metu įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (toliau – AMLA).

1.3.

ECB nėra pavesta užduotis prižiūrėti kredito įstaigų tiek, kiek tai susiję su finansų sistemos naudojimu pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui. Pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ECB taip pat neleidžiama suteikti priežiūros įgaliojimų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityje, nes akivaizdu, kad tokiu atveju priežiūros užduotys, kurias galima pavesti ECB, apima tik prudencinę priežiūrą. Tačiau kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą svarbu įvertinti siekiant įvykdyti ECB prudencinės priežiūros uždavinius tuo atveju, kai ECB gauta informacija remiasi vykdydamas atitinkamą prudencinės priežiūros veiklą, įskaitant priežiūros vertinimo ir peržiūros procesus, vertindamas įstaigų valdymo tvarkos, procesų ir mechanizmų tinkamumą, ir vertindamas prižiūrimų subjektų valdymo organų narių tinkamumą. Be to, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (7) valstybių narių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos, kurios prižiūri kredito ir finansų įstaigas, prudencinės priežiūros institucijos ir finansinės žvalgybos padaliniai turi glaudžiai bendradarbiauti savo atitinkamos kompetencijos srityse ir teikti viena kitai informaciją, kuri yra svarbi jų atitinkamoms užduotims įvykdyti.

1.4.

ECB yra pasirengęs bendradarbiauti su AMLA ir prisidėti prie teisėkūros proceso inter alia dalydamasis savo patirtimi kaip Sąjungos lygmens prudencinės priežiūros institucija, kai ši patirtis gali būti svarbi kuriant Sąjungos lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą.

1.5.

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos įsteigimas Sąjungos lygmeniu yra svarbus žingsnis užtikrinant labiau suderintą Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimų taikymą visoje ES. Iš ECB patirties matyti, kad tam, jog Sąjungos lygmens prudencinės priežiūros institucijai būtų palengvinta priežiūros praktikos konvergencija įvairiose valstybėse narėse, jai reikia suteikti pakankamo lygmens atsakomybę tiesioginės priežiūros ir priežiūrinės stebėsenos srityse. Šios pareigos turėtų būti suderintos su tinkamais priežiūros įgaliojimais. AMLAR numatyta, kad be tiesioginės priežiūros įgaliojimų, kurie iš pradžių bus įgyvendinami santykinai mažos įpareigotųjų subjektų grupės atžvilgiu, AMLA finansinių ir nefinansinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų atžvilgiu atliks atitinkamai periodinius vertinimus ir tarpusavio vertinimus. Tai padės AMLA nustatyti geriausią praktiką nacionaliniu lygmeniu siekiant ją panaudoti tiesioginės priežiūros tikslais, ir įtraukti ją į rekomendacijas arba kitus reguliavimo produktus, skirtus atskirų valstybių narių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijoms, kurių atstovai taip pat dalyvaus AMLA bendrojoje valdyboje. Prudencinei priežiūrai taip pat bus naudingas aukštesnio lygio suderinimas ir nuoseklumas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje.

Konkrečios pastabos

2.   AMLA tiesioginės ir netiesioginės priežiūros taikymo sritis

2.1.

Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi atrinkti įpareigotieji subjektai, kurių tiesioginę priežiūrą vykdys AMLA (8), yra gana griežti, o prie Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pridėtuose dokumentuose numatyta, kad šiuos kriterijus atitiks tik apytiksliai 12–20 įpareigotųjų subjektų. Nenustatyta, kiek šių subjektų gali būti laikomi įstaigomis, kurios patenka į ECB tiesioginės prudencinės priežiūros taikymo sritį pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (9). Dėl svarbių prižiūrimų subjektų (10), kuriems taikoma tiesioginė ECB priežiūra ir kurie atitiks šiuos kriterijus, AMLA taps ECB partnere keičiantis informacija ir bendradarbiaujant kasdienės priežiūros srityje, atliekant tinkamumo vertinimus bei taikant „bendras procedūras“ (11), kurios apima prašymų išduoti leidimus verstis kredito įstaigos veikla vertinimą, tokių leidimų panaikinimą ir akcijų paketų įsigijimo ir perleidimo vertinimą. Jei mažiau svarbūs prižiūrimi subjektai (12) (MSPĮ) atitinka AMLAR nustatytus kriterijus, ECB ir AMLA bendradarbiaus tik dėl su bendrosiomis procedūromis susijusių aspektų.

2.2.

ECB atkreipia dėmesį į pasiūlytą ribotą tiesioginės AMLA priežiūros taikymo sritį, atsižvelgiant į pasiūlymo biudžeto apribojimus. Iš ECB patirties matyti, kad naudinga turėti plačią tiesioginės Sąjungos lygmens priežiūros taikymo sritį ir atrinkti įstaigas, kurios bus tiesiogiai prižiūrimos remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais. Todėl ECB tvirtai pritartų daliniam kriterijų, pagal kuriuos nustatomi atrinkti įpareigotieji subjektai, pakeitimui, kad proceso metu būtų nustatytas platesnis įpareigotųjų subjektų, kuriuos tiesiogiai prižiūrės AMLA, ratas, be kita ko, įskaitant įpareigotuosius subjektus, kurių būstinės yra kiekvienoje valstybėje narėje, ir skatinti bendrą priežiūros kultūrą ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros praktikos konvergenciją. Dėl šios priežasties taip pat sumažės arbitražo rizika. Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) atveju šio tikslo buvo lengviau siekti taikant svarbius prižiūrimų subjektų atrankos kriterijus, o pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 reikalaujama, kad ECB vykdytų tiesioginės priežiūros užduotis, susijusias su trimis svarbiausiomis kredito įstaigomis kiekvienoje iš dalyvaujančių valstybių narių, išskyrus atvejus, kai tai bus pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis (13). Atsižvelgiant į AMLAR išdėstytus gana griežtus ir rizika pagrįstus atrankos kriterijus, atrinktų įpareigotųjų subjektų sąrašo paskelbimas, kaip numatyta AMLAR, prilygtų tiesioginiam aukštam atrinktų prižiūrimų subjektų rizikos statuso, susijusio su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, paskelbimui, o tai dabar yra konfidenciali informacija, kuria atitinkamos institucijos dalijasi griežtai vadovaudamosi principu „būtina žinoti“. Objektyvūs rizika pagrįsti kriterijai, kurie nelemia netiesioginio tokios konfidencialios priežiūros informacijos atskleidimo, galėtų būti tinkami, nes juos naudojant nebūtų siunčiami nepageidaujami signalai rinkoms arba sukuriama reputacijos rizika atrinktiems įpareigotiesiems subjektams, kurių tiesioginę priežiūrą vykdo AMLA. Be to, reikėtų įterpti nuostatą siekiant užtikrinti AMLA ir atitinkamų Sąjungos prudencinės priežiūros institucijų komunikaciją įpareigotųjų subjektų vertinimo proceso metu jų atrankos tikslais ir prieš paskelbiant atrinktus įpareigotuosius subjektus. Taip prudencinės priežiūros institucijoms būtų sudarytos sąlygos iš anksto analizuoti galimas su šiais subjektais susijusios rizikos prudencines pasekmes.

2.3.

Kalbant apie beveik visus svarbius ir mažiau svarbius prižiūrimus subjektus, ECB pagrindiniai partneriai toliau išliks nacionalinės kredito ir finansų įstaigų ir FŽP kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos. ECB atkreipė dėmesį į tam tikro laipsnio informacijos, kurią ECB teikia pavienės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos, heterogeniškumą, nes sisteminis nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos ir ECB bendradarbiavimas prasidėjo 2019 m., t. y. po to, kai Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 buvo padaryti teisės aktų pakeitimai (14). Todėl, vykdant prudencinės priežiūros užduotis, tampa sudėtingiau nuosekliai atsižvelgti į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros rezultatus. Šiuo atžvilgiu ECB palankiai vertina vaidmenį, kurį AMLA atliks, skatindama rizikos, susijusios su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, vertinimo ir kitų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros užduočių, kurias atlieka valstybių narių institucijos, suderinimą. Visų pirma, atsižvelgiant į įpareigotiesiems subjektams būdingos rizikos ir likutinės rizikos profilio klasifikacijos metodiką, kurią turės parengti AMLA, svarbu pasiekti aukštą abiejų metodikų suderinamumo lygį, nes jos darys poveikį duomenų, kurie bus gaunami ir į kuriuos bus atsižvelgiama vykdant prudencinę priežiūrą, nuoseklumui.

2.4.

Atsižvelgdamas į ateities perspektyvas ir Komisijos būsimas peržiūras, numatytas pagal AMLAR (15), ECB palankiai vertintų platesnę AMLA tiesioginės priežiūros užduočių taikymo sritį, kuri apimtų platesnį subjektų, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, poaibį. Taip būtų galima pasiekti didesnį nuoseklumo lygį vykdant tokių institucijų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros vertinimą, be to, tai taip pat padėtų toliau remti prudencinę priežiūrą, kuriai yra naudingi kai kurie iš šių vertinimų.

3.   AMLA ir ECB bendradarbiavimas

3.1.

AMLAR reguliuojamas AMLA ir ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijų bendradarbiavimas (16). ECB teigiamai vertina tai, kad pastarasis terminas apima keturių rūšių institucijas, įskaitant ECB, kai jis vykdo savo prudencinės priežiūros užduotį (17). Dėl keitimosi informacija tarp kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir prudencinės priežiūros institucijų palengvinimo pažymėtina, kad AMLA pridėtinė vertė iš tiesų galėtų būti susijusi su galimybe pagerinti dabartinį bendradarbiavimą, užuot nustačius papildomą keitimosi informacija tarp šių institucijų sluoksnį. Šia prasme AMLA reikėtų nustatyti papildomą pareigą užtikrinti proporcingą ir veiksmingą bendradarbiavimo priemonių naudojimą siekiant kuo labiau sumažinti ataskaitų teikimo naštą institucijoms, kurios įvairiais kanalais bendradarbiauja su kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijomis, be kita ko, įskaitant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kolegijas, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazę ir bendradarbiavimo susitarimus.

3.2.

AMLAR numatyta, kad AMLA privalo bendradarbiauti su ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis, kai tai yra būtina AMLA užduotims įvykdyti (18). Ši nuostata turėtų būti bendresnio pobūdžio, o nuoroda į AMLA užduotis turėtų būti išbraukta. Pagal apibrėžtį bendradarbiavimo srityje reikia atsižvelgti į visų dalyvaujančių institucijų užduotis. Todėl, pvz., pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (19) reikalaujama, kad ECB bendradarbiautų su institucijomis, kurios priklauso Europos finansų priežiūros sistemai, o pagal Direktyvą 2013/36/ES (20) reikalaujama, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos ir prudencinės priežiūros institucijos dalytųsi informacija, kuri yra svarbi vykdant gaunančiosios institucijos užduotis, neatsižvelgiant į tai, ar toks dalijimasis informacija taip pat yra būtinas, siekiant įvykdyti institucijos, kuri teikia informaciją, užduotis. Nors daugeliu atveju tokią būtinybę galima nustatyti, taip yra ne visada. Todėl nuorodą į AMLA užduotis būtų tikslingiau pakeisti į bendresnio pobūdžio nuorodą, pagal kurią reikalaujama, kad AMLA bendradarbiautų su ne pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo institucijomis atsižvelgdama į savo įgaliojimus, siekiant užtikrinti, kad kitos atitinkamos institucijos teiktų prašymus tik dėl atitinkamų bendradarbiavimo formų. Tai ypač pasakytina apie prudencinės priežiūros institucijas, pvz., ECB, ir yra joms itin svarbu, atsižvelgiant į jų pareigą savo prudenciniuose vertinimuose paisyti priežiūros kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje indėlio.

3.3.

AMLAR pateikiama nuoroda į informacijos teikimą iš kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazės, kurią AMLA turi sukurti pagal AMLAR (21). ECB supranta, kad ši nauja duomenų bazė pakeis duomenų bazę, kurioje pateikiami duomenys apie kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumus ir kurią EBI turėjo sukurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 (22). Abi duomenų bazės skiriasi keliais aspektais. Nors EBI buvo prašoma pateikti prudencinės priežiūros institucijoms duomenų bazėje esančią informaciją ir savo iniciatyva (23), AMLA tai turi daryti tik prudencinės priežiūros institucijų prašymu (24). AMLAR reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti, kad AMLA informaciją teiktų ir savo iniciatyva tiek kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijoms, tiek ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijoms. Jeigu priežiūros institucija nežino apie atitinkamos informacijos egzistavimą, ji negalės prašytu tokios informacijos pagal AMLAR (25).

3.4.

Dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazės pažymėtina, kad AMLAR apibrėžiamos informacijos, kurią kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos turi perduoti į duomenų bazę (26), rūšys, kurių dauguma sutampa su informacija, kuria pagal Direktyvos 2013/36/ES 117 straipsnio 5 dalį kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijos taip pat turi dalytis su atitinkamomis prudencinės priežiūros institucijomis. Atsižvelgiant į dabartinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu nuostatų dvasią, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 sukurta centrinė duomenų bazė, kuri yra platesniu mastu prieinamas duomenų centras, galėtų būti vertinga paslauga skatinant prudencinės priežiūros institucijų ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros mechanizmo bendradarbiavimą, pvz., kuriant skaitmeninius sprendimus, kurie jau yra prieinami ES priežiūros institucijoms (pvz., bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir bendro pertvarkymo mechanizmo bendradarbiavimas). Dėl šios galimybės būtų smarkiai sumažintas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų funkcijų dubliavimas ir joms tenkanti našta, atsižvelgiant į tai, kad priešingu atveju joms du kartus reikėtų dalytis ta pačia informacija su duomenų baze pagal AMLAR ir atitinkamomis prudencinės priežiūros institucijomis pagal Direktyvos 2013/36/ES 117 straipsnio 5 dalį.

3.5.

Pagal AMLAR reikalaujama, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos į duomenų bazę perkeltų kitoms „nacionalinėms“ institucijoms suteiktas konsultacijas dėl veiklos leidimų procedūrų, veiklos leidimų procedūrų panaikinimo ir atskirų įpareigotųjų subjektų akcininkų ar valdymo organo narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimų (27). Žodis „nacionalinis“ turėtų būti išbrauktas, nes kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos šiuo atžvilgiu informaciją teiks ne tik nacionalinėms institucijoms, bet ir ECB pagal Direktyvą 2013/36/ES (28) ir AMLD6 (29).

3.6.

Pagal AMLAR reikalaujama, kad AMLA prireikus sudarytų susitarimo memorandumus su ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijomis (30). Sąlyga „prireikus“ yra naudinga, nes jau yra nemažai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijų ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimo platformų. ECB bendradarbiauja su Europos ekonominės erdvės valstybių narių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijomis ir pagal 2019 m. sausio 10 d. pasirašytą susitarimą (31) laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (32) (toliau – AML susitarimas). AML susitarimą pasirašė daugiau nei 50 pasirašančiųjų šalių, nes kiekvienoje iš valstybių narių paprastai yra daugiau nei viena kredito ir finansų įstaigų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucija, ir šiuo susitarimu sudaromos sąlygos dvišaliam ECB ir kiekvienos susitarimą pasirašiusios kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos bendradarbiavimui. Dėl dvišalio tokio bendradarbiavimo pobūdžio ir atsižvelgiant į tai, kad visos grupės priežiūra pagal Direktyvą (ES) 2015/849 vykdoma konsoliduotajai priežiūrai, kuri vykdoma pagal Direktyvą 2013/36/ES taikant skirtingus principus, AML susitarimas pasirodė esąs ne toks savalaikis ir veiksmingas kaip kitos priemonės, kurios sudaro sąlygas daugiašaliam bendradarbiavimui, pvz., kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kolegijos. Net jeigu pagal AML susitarimą AMLA leidžiama lengvai prisijungti prie susitarimo, o pagal AMLAR AMLA taip pat leidžiama sudaryti specialų ECB ir AMLA susitarimą, ECB palankiai vertina tai, kad AMLAR nuostatos yra lanksčios, kad būtų galima išnagrinėti, ar tai būtų būtina, atsižvelgiant į kitų bendradarbiavimo priemonių prieinamumą, kurios sudarytų sąlygas veiksmingesniam daugiašaliam bendradarbiavimui, be kita ko, siekiant, kad AMLA taptų ne tik papildomu keitimosi informacija su ECB proceso dalyviu.

3.7.

Be to, pagal AMLAR taip pat reikalaujama, kad AMLA užtikrintų veiksmingą visų finansinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų, dalyvaujančių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros sistemoje, ir atitinkamų ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija (33). ECB teigiamai vertina šią nuostatą, nes pastaraisiais metais sukurta nemažai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijoms ir prudencinės priežiūros institucijoms skirtų keitimosi informacija platformų, kurių sąveika ne visada yra aiški. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad pirmiau minėtos priežiūros institucijos keistųsi informacija ne tik tiesiogiai tarpusavyje, bet ir per EBI kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu duomenų bazę. Ši nuostata dėl veiksmingo bendradarbiavimo turėtų būti taikoma taip, kad apimtų FŽP (Finansinės žvalgybos padalinius) ir ne kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijas. FŽP ir kredito įstaigų prudencinės priežiūros institucijos privalo bendradarbiauti ir pagal Direktyvą 2013/36/ES. Kadangi AMLA bendrojoje valdyboje taip pat yra visų valstybių narių FŽP ir kadangi AMLA privalo naudotis FŽP parama ir koordinavimo mechanizmu (34), FŽP įtraukimas į šios nuostatos taikymo sritį atrodo pagrįstas. Dėl nefinansinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų pažymėtina, kad prudencinės priežiūros institucijoms gali prireikti bendradarbiauti su jomis, jei ne finansiniai įpareigotieji subjektai, pvz., kriptoturto paslaugų teikėjai, priklauso tai pačiai grupei kaip ir kredito ar finansų įstaigos. Nagrinėjant bendradarbiavimą su ne finansų priežiūros institucijomis plačiau, ir, kaip matyti iš ECB atskiros nuomonės dėl AMLR1 ir AMLD6, būtų galima nustatyti bendro pobūdžio dalijimosi informacija leidimų, skirtų kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, patobulinimus, kad jie galėtų dalytis informacija su įvairesnėmis kitomis institucijomis. Šis patobulinimas pagal AMLAR (35) būtų automatiškai taikomas AMLA leidimams dalytis konfidencialia informacija su kitomis institucijomis.

3.8.

Atsižvelgiant į galimus reguliavimo srities leidinius, pvz., gaires arba techninius standartus, kurie yra skirti arba daro poveikį kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijoms ir prudencinės priežiūros institucijoms arba kitoms institucijoms, svarbu, kad AMLA, rengdama šiuos reguliavimo srities leidinius, bendradarbiautų su EBI, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA). Bendras reikalavimas, kad AMLA bendradarbiautų su EBI (36), turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad apimtų konkrečią nuorodą į bendradarbiavimą rengiant tokius reguliavimo srities leidinius, ir jis yra panašus į AMLA ir Europos duomenų apsaugos priežiūros valdybos bendradarbiavimą, kurį pasiūlė Komisija (37).

4.   Tiesioginei ir netiesioginei priežiūrai naudojami procesai

4.1.

Panašiai kaip ir ECB vykdant savo prudencinės priežiūros užduotis, siūloma, kad AMLA, vykdydama savo tiesioginės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros užduotis, naudotųsi jungtinėmis priežiūros grupėmis (toliau – JPG). AMLAR nurodyta, kad AMLA JPG sudarys AMLA darbuotojai ir nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansų priežiūros institucijų darbuotojai, ir kad AMLA, pritarus atitinkamoms nacionalinėms kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansų priežiūros institucijoms, deleguoja koordinatorių į valstybės narės, kurioje yra atrinktojo įpareigotojo subjekto būstinė, finansų priežiūros instituciją (38). Prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pridėtuose dokumentuose taip pat paminėta, kad beveik visi AMLA darbuotojai, kurie dalyvaus JPG, fiziškai dirbs valstybėse narėse. Šiomis aplinkybėmis ECB supranta, kad sąvoka „deleguoja“ (39) turi būti suprantama kaip reiškianti, kad JPG koordinatorius bus AMLA darbuotojas, tačiau jo įprasta darbo vieta bus ne AMLA būstinėje, bet valstybėje narėje, kurioje yra prižiūrimo subjekto būstinė. Todėl sąvoka „deleguoja“ jokiu būdu nereiškia AMLA įgaliojimų perdavimo nacionalinei kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansų priežiūros institucijai arba bet kuriai kitai valstybių narių institucijai. Be to, ECB pažymi, kad pagal AMLAR jungtinėms priežiūros grupėms pavedama atlikti priežiūrą ne vietoje ir patikrinimus vietoje.

4.2.

ECB teigiamai vertina priežiūros sprendimų priėmimo įgaliojimų dėl atrinktų įpareigotųjų subjektų paskirstymą AMLA vykdomajai valdybai ir mano, kad tai yra reikšmingas žingsnis stiprinant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą ES. Be to, ECB visiškai pripažįsta, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrai vykdyti gali būti reikalinga kitokia struktūra, palyginti su prudencine priežiūra, tačiau jis norėtų pasidalyti savo patirtimi, susijusia su JPG įsteigimu pagal BPM. BPM JPG taip pat vadovauja JPG koordinatorius, kuris visada yra ECB darbuotojas. Tačiau JPG koordinatorius dirba ECB būstinėje Frankfurte prie Maino, o ne valstybėje narėje. Dėl kitų JPG narių pažymėtina, kad jie yra ir ECB darbuotojai, ir nacionalinių kompetentingų institucijų darbuotojai. JPG nariai, kurie yra ECB darbuotojai, taip pat dirba ECB, o ne valstybėje narėje. Iš ECB patirties matyti, kad tai palengvina komunikaciją įstaigoje ir dalijimąsi geriausia patirtimi, taip pat daro teigiamą poveikį bendros priežiūros kultūros stiprinimui. Be to, siekiant skatinti dialogą JPG dėl optimalių kiekvieno prižiūrimo subjekto priežiūros procedūrų, pagal bendrą taisyklę JPG koordinatorius, veikiantis BPM, nebūna iš šalies, kurioje yra prižiūrimo banko būstinė. Galiausiai JPG koordinatoriai iš esmės skiriami 3–5 metų laikotarpiui ir tikimasi, kad jie reguliariai bus rotuojami (atsižvelgiant į tai, kad ne visi JPG nariai gali būti rotuojami tuo pat metu).

4.3.

Dėl ne vietoje atliekamų patikrinimų ir vietoje vykdomų užduočių toje pačioje grupėje pažymėtina, kad iš ECB patirties matyti, jog nepriklausoma patikrinimų vietoje funkcija kartu su reguliariu dialogu tarp ne vietoje ir vietoje patikrinimus atliekančių grupių prisideda prie didesnės ECB nuolatinės priežiūros. Taip visų pirma užtikrinama, kad JPG suformuotas požiūris, remiantis anksčiau įgyta informacija, nedarytų poveikio patikrinimų vietoje išvadoms. Kaip paaiškinta ECB vadove dėl patikrinimų vietoje ir vidaus modelių tyrimų, patikrinimai vietoje papildo nuolatinę priežiūrą. ECB, vykdydamas nuolatinę patikrinimais ne vietoje grindžiamą priežiūrą, nuolat kaupia išsamią informaciją apie kredito įstaigas, daugiausia remdamasis kredito įstaigų teikiama informacija, ir atlieka patikrinimus vietoje, kurių metu vertina, be kitų dalykų, ar informacija, kuria remiantis vykdoma nuolatinė priežiūra, yra tiksli. Patikrinimų vietoje grupė, įskaitant grupės vadovą, veikia nepriklausomai nuo JPG, tačiau su ja bendradarbiauja. Patvirtinus priežiūros sprendimą atlikti patikrinimą, už jo įgyvendinimą atsako tik grupės vadovas, kuris turi pareigą parengti ataskaitą, kurioje pateikiamos patikrinimo grupės išvados. BPM pagrindų reglamento 144 straipsnyje nustatyta, kad ECB atsako už patikrinimų grupių sudarymą ir sudėtį, dalyvaujant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms (40) (NKI). Patikrinimų grupę gali sudaryti ECB inspektoriai, valstybės narės, kurioje įsteigtas tikrinamas juridinis asmuo, NKI darbuotojai ir kiti NKI darbuotojai, taip pat JPG nariai ar kiti ECB įgalioti asmenys. Visi grupės nariai, iš kokios organizacijos jie bebūtų, dirba ECB vardu ir yra pavaldūs grupės vadovui. JPG narys negali būti paskirtas grupės vadovu. Iš ECB patirties matyti, kad veiksmingas grupės, kuri atlieka patikrinimų vietoje priežiūros užduotis ir patikrinimus ne vietoje, samdymas gali būti sudėtingas; pakankamos kasdienės samdos koncepcija gali lemti darbuotojų trūkumą tais atvejais, kai dalis grupės darbuotojų dalyvauja atliekant patikrinimą vietoje (41). Be to, paaiškėjo, kad įvairių NKI priežiūros pareigūnų įtraukimas į patikrinimų vietoje grupes yra labai svarbus formuojant bendrą požiūrį į patikrinimų vietoje veiklą pagal BPM.

4.4.

AMLAR nustatyti AMLA (42) priežiūros įgaliojimai atrinktų įpareigotųjų subjektų, kuriuos tiesiogiai prižiūri AMLA, atžvilgiu, kuriais papildomi priežiūros įgaliojimai, kurie bus prieinami visoms nacionalinėms kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijoms pagal AMLD6 (43). Pateikdama instrukcijas, AMLA taip pat galės reikalauti, kad nacionalinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu finansų priežiūros institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kai pagal AMLA tokie įgaliojimai AMLA nesuteikti. Šie įgaliojimai iš dalies sutampa su ECB įgaliojimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ir, kalbant plačiau, su prudencinės priežiūros institucijų įgaliojimais pagal Direktyvą 2013/36/ES, pvz., įgaliojimais apriboti prižiūrimų subjektų veiklą, operacijas arba tinklą (44) arba įgaliojimais reikalauti pokyčių prižiūrimo subjekto valdymo organe (45). Jau esama tam tikrų priežiūros įgaliojimų sutapimų, atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų įgaliojimus pagal Direktyvą (ES) 2015/849 ir įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus. Dėl šio priežiūros įgaliojimų sutapimo reikalingas prudencinės ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijų bendradarbiavimas, kad būtų išvengta konfliktų ir nenumatytų pasekmių, įskaitant nekoordinuotą priežiūros priemonių, skirtų tai pačiai kredito įstaigai, kaupimąsi. ECB yra pasirengęs šiuo atžvilgiu bendradarbiauti su AMLA, taip pat su nacionalinėmis kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijomis. Be to, svarbu užtikrinti, kad prieš skiriant administracines sankcijas ir priemones įpareigotiesiems subjektams, kurių priežiūrą vykdo ir kitos institucijos, AMLA koordinuotų savo priežiūros veiksmus su kitomis atitinkamomis institucijomis, ypač atitinkamomis kredito įstaigų prudencinės priežiūros institucijomis, kai tokie priežiūros veiksmai darytų poveikį tokioms institucijoms. Todėl atskiroje nuomonėje dėl AMLD6 ECB siūlo iš dalies pakeisti AMLD6, siekiant apriboti nepageidaujamas galimo nekoordinuoto priežiūros įgaliojimų vykdymo pasekmes tam pačiam įpareigotajam subjektui. Atsižvelgdamas į atitinkamas AMLR1, AMLD6 ir AMLAR (46) nuostatas, ECB suvokia, kad šis AMLD6 nustatytas koordinavimo reikalavimas būtų taikomas nacionalinėms kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijoms ir AMLA.

4.5.

Kalbant apie AMLA netiesioginės priežiūros funkciją, ECB palankiai vertina pasiūlymą pavesti AMLA netiesioginės neatrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūros užduotį, nes taip bus prisidedama prie priežiūros konvergencijos ir AMLA bus leidžiama prašyti, kad nacionalinė finansų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucija išimtinėmis aplinkybėmis imtųsi veiksmų priežiūros srityje. Aiškiai apibrėžtais atvejais pagal AMLAR AMLA taip pat leidžiama prašyti Komisijos leisti perduoti neatrinktojo įpareigotojo subjekto priežiūros įgaliojimus iš nacionalinės finansų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos AMLA žinion (47). AMLA tokį prašymą leidžiama pateikti Komisijai tik jeigu nacionalinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucija nepaiso AMLA prašymo priimti įpareigotajam subjektui skirtą sprendimą. Nors praktiškai gali pasitaikyti nemažai atvejų, kai nacionalinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucija ir AMLA susitaria dėl priežiūros įgaliojimų perdavimo, AMLAR nenumatyta tokio perdavimo procedūra, kurios reikėtų laikytis tuo atveju, jei nacionalinė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priežiūros institucija nesilaiko pirmiau minėtų reikalavimų. Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (ECB atveju) ir Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 (48) (Bendros pertvarkymo valdybos atveju) priežiūros įgaliojimus taip pat leidžiama perimti atitinkamos nacionalinės institucijos prašymu (49). Ši galimybė taip pat turėtų būti numatyta kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros sistemoje ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. Jei ši galimybė būtų numatyta AMLAR, reikėtų išanalizuoti tinkamą Komisijos dalyvavimą šiame procese inter alia atsižvelgiant į Meroni doktrinos nustatytas ribas (50).

4.6.

ECB palankiai vertina plataus masto AMLA numatytus įgaliojimus ir priemones, kad ji galėtų vykdyti savo priežiūros funkciją ir užtikrinti aukšto lygio priežiūros standartus visoje Sąjungoje. ECB pažymi, kad AMLA priežiūros priemonių rinkinys informacijos apie neatrinktuosius įpareigotuosius subjektus rinkimo srityje neapima kai kurių priemonių, kurios yra prieinamos ECB renkant informaciją apie mažiau svarbias įstaigas.

4.7.

Iš ECB patirties matyti, kad, norint vykdyti veiksmingą priežiūrą, reikia sukurti priežiūros konvergencijos skatinimo ir konkrečių įstaigų priežiūros pusiausvyrą. Pastaroji yra galinga priemonė vertinant įvairiose valstybėse narėse taikomų priežiūros metodų veiksmingumą ir sudarant sąlygas netiesioginei priežiūros institucijai prireikus laiku imtis intervencinių veiksmų. ECB pažymi, kad, laikantis AMLAR nuostatų, finansų priežiūros institucijos AMLA turi pateikti informaciją apie neatrinktuosius įpareigotuosius subjektus tik labai ribotais atvejais (51).

4.8.

ECB norėtų pasidalyti savo patirtimi, susijusia su mažiau svarbių įstaigų priežiūros struktūra BPM. Sistemoje nustatyta ECB galimybė sukurti mažiau svarbių įstaigų kategorijas, pagrįstas jų rizikingumu ir poveikiu, ir reikalauti iš NKI pateikti skirtingo lygmens informaciją (pvz., ex ante pranešimus tik apie didelio prioriteto mažiau svarbias įstaigas, kai visos mažiau svarbios įstaigos patenka į metinio ex post ataskaitų ir pranešimo apie blogėjančią finansinę padėtį taikymo sritį). Šis metodas sudaro sąlygas užtikrinti priežiūros funkcijos proporcingumą ir išteklius skirti svarbiausiems atvejams. Metinės ataskaitos, kuriose pateikiamas būtiniausias informacijos apie visas mažiau svarbias įstaigas rinkinys, taip pat yra naudingos vykdant priežiūros pareigas (pvz., horizontaliosios peržiūros, konkrečių institucijų padėties vertinimas arba prasmingas dialogas su NKI). Be to, ECB taip pat dalyvavo keliuose patikrinimuose vietoje dėl mažiau svarbių įstaigų, kad toliau padėtų vykdyti ECB priežiūros funkciją.

4.9.

Pagal AMLAR (52) reikalaujama, kad finansų priežiūros institucijos praneštų AMLA, jeigu staiga ir reikšmingai pablogėja bet kurio neatrinktojo įpareigotojo subjekto padėtis. Kadangi šie kriterijai yra gana siauri ir taikomi bendrai, dėl neatrinktojo įpareigotojo subjekto, kurio padėtis blogėja reikšmingai, tačiau ne taip staigiai, arba susidaro skubi padėtis, kuriai reikia nedelsiant skirti dėmesį, tačiau dėl kurios nėra staigaus ir reikšmingo padėties pablogėjimo (pvz., kai nustatomi esminiai ilgalaikiai pažeidimai) AMLA tokio pranešimo teikti nereikia.

4.10.

Pagal AMLAR įsteigiama Administracinė peržiūros valdyba (53), kuri yra panaši į Administracinę peržiūros valdybą, įsteigtą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013. ECB pažymi, kad be šio modelio yra ir kitų galimų metodų, pvz., EBI, ESMA, EIOPA ir Bendros pertvarkymo valdybos naudojamas modelis, pagal kurį apeliacinės įstaigos inter alia priima atitinkamoms įstaigoms privalomus sprendimus, kurios paskui priima galutinius peržiūrėtus sprendimus. Todėl, nustatant AMLA tinkamiausio sprendimo struktūrą, būtų naudinga palyginti patirtį, susijusią su visų modelių veikimu.

4.11.

Jei AMLA priežiūros intervencija apims instrukcijas arba prašymus nacionalinėms institucijoms, jų atitinkamų įgaliojimų ir pareigų pagal nacionalines teisines sistemas, inter alia kylančių iš nacionalinės administracinės teisės įstatymų, skirtumai gali tapti svarbiu veiksniu, į kurį reikia atsižvelgti. Tokiose situacijose AMLA būtų naudinga pasinaudoti nacionalinių institucijų pagalba analizuojant tokių instrukcijų poveikį ir apribojimus, įskaitant galimą dalyvaujančių institucijų nesutartinę atsakomybę imantis priežiūros veiksmų. ECB supranta, kad tokiai pagalbai būtų taikomos AMLAR nustatytos bendrosios bendradarbiavimo nuostatos (54).

5.   AMLA valdymo struktūra ir veiklos tęstinumo procedūros

5.1.

AMLA bendroji valdyba turės dvi sudėtis – priežiūros klausimams ir FŽP klausimams spręsti (55). Reikalaujama, kad Priežiūros klausimų bendroji valdyba, kaip stebėtoja, taip pat priimtų ECB priežiūros valdybos paskirtą ECB atstovą ir kiekvienos Europos priežiūros institucijos atstovą, kai aptariami su jų atitinkamais įgaliojimais susiję klausimai.

5.2.

ECB palankiai vertina šią nuostatą, nes ji palengvina būtiną sąveiką tarp kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir prudencinio reguliavimo bei priežiūros. Dabar ECB prudencinės priežiūros srityje prisideda prie EBI kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu nuolatinio komiteto darbo (56). ECB supranta, kad jo stebėtojo vaidmuo AMLA praktiškai pakeis dabartinį stebėtojo vaidmenį Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu nuolatiniame komitete, nes pastarasis komitetas nustos egzistuoti (57). Šiuo atžvilgiu AMLAR (58) reikėtų iš dalies pakeisti taip, kad jame būtų pateikta nuoroda į „ECB atstovą“, o ne į „ECB priežiūros valdybos paskirtą atstovą“. ECB pripažįsta, kad šioje nuostatoje vartojama formuluotė yra pagrįsta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010 (59) vartojama formuluote. Tačiau konkrečių ECB organų dalyvavimas ECB atstovų skyrimo procese yra susijęs su šių organų įgaliojimais, nustatytais visų pirma Sutartyse, ECBS ir ECB statute ir Reglamente (ES) Nr. 1024/2013, taigi tai yra ECB vidaus organizacijos klausimas. Neatrodo tinkama, kad AMLAR kištųsi į ECB vidaus organizaciją nustatydama, kuris ECB organas turėtų būti atsakingas už ECB atstovo paskyrimą.

5.3.

ECB taip pat palankiai vertina tai, kad AMLA FŽP klausimų bendrojoje valdyboje taip pat dalyvaus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, Eurojustas ir Europos prokuratūra, ir kad AMLAR nustatytas reikalavimas, kad AMLA bendradarbiautų su šiomis Sąjungos įstaigomis (60). Tvirtesnis FŽP ir Sąjungos įstaigų, turinčių įgaliojimus baudžiamosios teisės srityje, bendradarbiavimas, kurį turi padėti užtikrinti AMLA, yra svarbus žingsnis į priekį kovojant visų pirma su organizuotu nusikalstamumu. Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2021) 421 final.

(2)  COM(2021) 420 final.

(3)  COM(2021) 423 final.

(4)  COM(2021) 422 final.

(5)  Žr. 2005 m. vasario 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonę CON/2005/2 Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui, įskaitant terorizmo finansavimą (OL C 40, 2005 2 17, p. 9), 2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę CON/2013/32 dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pasiūlymo ir dėl reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, pasiūlymo (OL C 166, 2013 6 12, p. 2), 2016 m. spalio 12 d. Europos Centrinio Banko nuomonę CON/2016/49 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiančios Direktyvą 2009/101/EB (OL C 459, 2016 12 9, p. 3) ir 2018 m. gruodžio 7 d. Europos Centrinio Banko nuomonę CON/2018/55 dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), ir susiję teisės aktai (OL C 37, 2019 1 30, p. 1). Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“.

(6)  Žr. ECB nuomonės CON/2018/55 1.1 dalį.

(7)  Žr. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338), 117 straipsnio 5 dalį.

(8)  Žr. AMLAR 12 ir 13 straipsnius.

(9)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(10)  Kaip apibrėžta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1) 2 straipsnio 16 punkte.

(11)  Kaip apibrėžta BPM reglamento 2 straipsnio 3 punkte.

(12)  Kaip apibrėžta BPM reglamento 2 straipsnio 7 punkte.

(13)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalį.

(14)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/84, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

(15)  Žr. AMLAR 88 straipsnį.

(16)  Žr. AMLAR 78 straipsnį.

(17)  Žr. AMLAR 2 straipsnį.

(18)  Žr. AMLAR 78 straipsnio 1 dalį.

(19)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 3 straipsnio 1 dalį.

(20)  Žr. Direktyvos 2013/36/ES 117 straipsnio 5 dalį.

(21)  Žr. AMLAR 11 straipsnį ir 78 straipsnio 3 dalį.

(22)  Žr. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12) 9a straipsnį.

(23)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnio 3 dalį.

(24)  Žr. AMLAR 11 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikiama nuoroda tik į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijas, ir 11 straipsnio 4 dalį.

(25)  Žr. AMLAR 11 straipsnio 4 dalį.

(26)  Žr. AMLAR 11 straipsnio 2 dalį.

(27)  Žr. AMLAR 11 straipsnio 2 dalies d punktą.

(28)  Žr. Direktyvos 2013/36/ES 117 straipsnio 5 dalį.

(29)  Žr. AMLD6 48 straipsnio 1 dalį.

(30)  Žr. AMLAR 78 straipsnio 2 dalį.

(31)  Žr. daugiašalį susitarimą dėl praktinių keitimosi informacija pagal Direktyvos (ES) 2015/849 57a straipsnio 2 dalį būdų.

(32)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(33)  Žr. AMLAR 78 straipsnio 3 dalį.

(34)  Žr. AMLAR 33–37 straipsnius.

(35)  Žr. AMLAR 75 straipsnį.

(36)  Žr. AMLAR 77 straipsnio 1 dalį.

(37)  Žr. AMLAR 77 straipsnio 2 dalį.

(38)  Žr. AMLAR 15 straipsnį.

(39)  Žr. AMLAR 15 straipsnio 2 dalį.

(40)  Sąvoka „nacionalinė kompetentinga institucija“ apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 2 punkte.

(41)  BPM kontekste priežiūra vietoje (t. y. patikrinimai) yra specifinė funkcija, vykdoma naudojant specialias ECB ir NKI struktūras, įskaitant, su kiekvienu patikrinimu susijusias ad hoc misijas, kuriose dalyvauja konkrečius įgūdžius turintys ir tam skirti darbuotojai (galintys dirbti ilgą laiką toli nuo biuro / namų). Siekiant parodyti svarbioms įstaigoms skiriamų išteklių mastą, visas BPM šiai konkrečiai patikrinimų vietoje funkcijai skiria apytiksliai 40 % ne vietoje vykdomai priežiūrai priskirtų etato ekvivalentų (jungtinių priežiūros grupių forma).

(42)  Žr. AMLAR 20 straipsnį.

(43)  Žr. AMLD6 41 straipsnį.

(44)  Žr. AMLAR 20 straipsnio 2 dalies d punktą.

(45)  Žr. AMLD6 41 straipsnio 1 dalies f punktą.

(46)  Visų pirma žr. AMLAR 20 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad AMLA taip pat turi įgaliojimus ir pareigas, kurias priežiūros institucijos turi pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

(47)  Žr. AMLAR 30 straipsnį.

(48)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(49)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 5 dalies b punktą ir Reglamento (ES) Nr. 806/2014 7 straipsnio 4 dalies b punktą.

(50)  1958 m. birželio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Meroni prieš High Authority, C-9/56, ECLI:EU:C:1958:7; 1981 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Romano, C-98/80, ECLI:EU:C:1981:104; 2005 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Alliance for Natural Health ir kt. C-154/04 ir C-155/04, ECLI:EU:C:2005:449; ir 2014 m. sausio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jungtinė Karalystė prieš Parlamentą ir Tarybą, C-270/12, ECLI:EU:C:2014:18.

(51)  Žr. AMLAR 29 ir 30 straipsnius.

(52)  Žr. AMLAR 30 straipsnio 1 dalį.

(53)  Žr. AMLAR 60–63 straipsnius.

(54)  Žr. 7 straipsnio 2 dalį dėl visų situacijų ir 14 straipsnio 2 dalį dėl atrinktųjų įpareigotųjų subjektų priežiūros.

(55)  Žr. AMLAR 46 straipsnį.

(56)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnio 7 dalį.

(57)  Žr. AMLAR 86 straipsnį (kuriuo panaikinami Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a ir 9b straipsniai ir keletas kitų nuostatų).

(58)  Žr. AMLAR 46 straipsnio 4 dalį.

(59)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnio 8 dalį.

(60)  Žr. AMLAR 80 straipsnį.