|
2021 12 29 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 526/130 |
KOMISIJOS PRANEŠIMAS.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas 6a straipsnio aiškinimo ir taikymo gairės
(Tekstas svarbus EEE)
(2021/C 526/02)
TURINYS
| ĮVADAS | 131 |
|
1. |
6A STRAIPSNIO TAIKYMO SRITIS | 132 |
|
1.1. |
Sąvokos „pranešimas apie kainų sumažinimą“ reikšmė | 132 |
|
1.2. |
Atitinkami prekiautojai | 133 |
|
2. |
„ANKSTESNĖS“ KAINOS NURODYMAS | 134 |
|
2.1. |
Bendrosios taisyklės | 134 |
|
2.2. |
„Ankstesnės kainos“ nurodymas bendrų pranešimų apie kainų sumažinimą atveju | 135 |
|
2.3. |
Lojalumo programos ir prie individualių poreikių pritaikytas kainų sumažinimas | 136 |
|
3. |
SĄVEIKA SU NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS DIREKTYVA | 137 |
|
4. |
REGLAMENTAVIMO GALIMYBĖS | 138 |
|
4.1. |
Greitai gendančios prekės | 138 |
|
4.2. |
Naujos prekės | 139 |
|
4.3. |
Laipsniškas kainų mažinimas | 139 |
ĮVADAS
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB (1) (toliau – Kainų žymėjimo direktyva, KŽD) siekiama užtikrinti, kad vartotojai galėtų lengvai įvertinti ir palyginti produktų kainą remdamiesi vienoda ir skaidria informacija. Taigi vartotojams sudaromos sąlygos priimti kompetentingesnius sprendimus (2).
Pagal KŽD reikalaujama, kad prekiautojai „nedviprasmiškai, matomoje vietoje ir lengvai įskaitomai“ nurodytų prekių pardavimo kainą ir prekių matavimo vieneto kainą (t. y. kainą už kilogramą, litrą ar bet kokį kitą kiekio vienetą, plačiu mastu ir dažniausiai naudojamą atitinkamoje valstybėje narėje). KŽD buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161 (3), kuria įtrauktos konkrečios taisyklės – 6a straipsnis – dėl pranešimų apie kainų sumažinimą. Direktyva (ES) 2019/2161 visoje ES įsigalios 2022 m. gegužės 28 d.
Naujajame KŽD 6a straipsnyje sprendžiamas kainų sumažinimo skaidrumo klausimas (4), nustatant konkrečias taisykles, kuriomis užtikrinama, kad jis būtų tikras. 6a straipsniu siekiama užkirsti kelią prekiautojams dirbtinai išpūsti referencinę kainą ir (arba) klaidinti vartotojus dėl nuolaidos dydžio. Juo didinamas skaidrumas ir užtikrinama, kad paskelbus apie kainų sumažinimą vartotojai iš tikrųjų už prekes mokėtų mažiau. Naująja nuostata dėl kainų sumažinimo vykdymo užtikrinimo ir rinkos priežiūros institucijoms taip pat sudaromos sąlygos lengviau kontroliuoti kainų sumažinimo sąžiningumą, nes šia nuostata nustatomos aiškios taisyklės dėl referencinės „ankstesnės“ kainos, kuria turi būti grindžiamas paskelbtas sumažinimas.
Šio pranešimo tikslas – pateikti gaires, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos šios naujos nuostatos dėl pranešimų apie kainų sumažinimą. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir palengvinti vykdymo užtikrinimą, šiame pranešime pabrėžiami visoms valstybėms narėms bendri klausimai, įskaitant KŽD ir kitų ES teisės aktų sąveiką.
Pranešime nenagrinėjamas minėtos direktyvos taikymas atskirose valstybėse narėse, įskaitant nacionalinių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Be skirtingų valstybių narių turimų informacijos šaltinių, informacija apie teisės nuostatas, kuriomis KŽD perkeliama į nacionalinę teisę, teismų praktiką ir teisinę literatūrą paskelbta vartotojų teisės duomenų bazėje, kuri prieinama Europos e. teisingumo portale (5).
Jei nenurodyta kitaip, šiame pranešime nurodyti straipsniai yra KŽD straipsniai, kurie vėliau ir visai neseniai buvo iš dalies pakeisti Direktyva (ES) 2019/2161. Kitokiu šriftu paryškintos Direktyvos teksto citatos taip išskirtos Komisijos iniciatyva.
Šis pranešimas skirtas ES valstybėms narėms, Islandijai, Lichtenšteinui ir Norvegijai – šalims, pasirašiusioms Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą (6). Todėl, kai jame minima ES, Sąjunga arba bendroji rinka, reikėtų suprasti, kad turima omenyje EEE arba EEE rinka.
Tai yra rekomendacinis dokumentas, nes teisinę galią turi tik pačių Sąjungos teisės aktų tekstai. Bet koks autoritetingas teisės aiškinimas turi būti grindžiamas Direktyvos tekstu ir tiesiogiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT arba Teisingumo Teismas) sprendimais. Šiame pranešime atsižvelgiama į Teisingumo Teismo sprendimus, paskelbtus iki 2021 m. spalio mėn., ir jis negali iš anksto nulemti tolesnių Teisingumo Teismo praktikos pokyčių.
Šiame pranešime išreikštas požiūris negali iš anksto nulemti Europos Komisijos pozicijos būsimose Teisingumo Teismo bylose. Šiame pranešime pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nėra skirta konkrečiam asmeniui ar subjektui. Nei Europos Komisija, nei joks asmuo, veikiantis Komisijos vardu, nėra atsakingas už tai, kaip toliau nurodyta informacija gali būti panaudota.
Kadangi pranešime atspindėta jo rengimo metu buvusi padėtis, pateiktos gairės vėliau gali būti pakeistos.
1. 6A STRAIPSNIO TAIKYMO SRITIS
|
6a straipsnis
|
1.1. Sąvokos „pranešimas apie kainų sumažinimą“ reikšmė
6a straipsnis taikomas pardavėjo reklaminiams pareiškimams, kad jis sumažino prekės (-ių) kainą. Pavyzdžiui, kainų sumažinimą galima skelbti:
|
— |
procentais (%), pavyzdžiui, „20 % nuolaida“, arba konkrečia suma, pavyzdžiui, „10 EUR nuolaida“; |
|
— |
nurodant naują (mažesnę) kainą ir anksčiau taikytą (didesnę) kainą. Ankstesnę kainą galima pateikti nubrauktą. Pavyzdžiui, „dabar 50 EUR, buvo 100 EUR“ arba „50 EUR * EUR 100“; |
|
— |
bet kokiu kitu reklaminiu būdu, pavyzdžiui, „įsigyk šiandien ir nemokėk PVM“, taip nurodant vartotojui, kad kainos sumažinimas yra lygus PVM vertei (nereiškia, kad PVM nesurenkamas); |
|
— |
dabartinę kainą pateikiant kaip „pradinę“ ar panašią kainą ir nurodant didesnę kainą kaip būsimą įprastą kainą. |
6a straipsnis taikomas pranešimams apie kainų sumažinimą, kai jie susiję su konkrečia (-iomis) pardavėjo pasiūlyme nurodyta (-omis) preke (-ėmis), taip pat kai tai paskelbiama bendru pranešimu apie kainų sumažinimą (žr. 2.2 ir 3 skirsnius).
6a straipsnyje nekalbama apie kainų svyravimus ir kainų mažėjimą, kurie nesusiję su pranešimu apie kainų sumažinimą, ir jie jokiu būdu neribojami. Iš tiesų 6a straipsniu siekiama atkreipti dėmesį į „pranešimus“ apie kainų sumažinimą. Todėl jis neapima ilgalaikių susitarimų, kurie leistų vartotojams sistemingai naudotis sumažintomis kainomis ir konkrečiu individualiu kainų sumažinimu (žr. 2.3 skirsnį apie lojalumo programas ir prie individualių poreikių pritaikytą kainų sumažinimą).
6a straipsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar pranešimu apie kainų sumažinimą nurodomas išmatuojamas kainų sumažinimas. Pavyzdžiui, tokiems pranešimams kaip „išpardavimo“ kaina, „specialūs pasiūlymai“ arba „juodojo penktadienio pasiūlymai“, kuriais sudaromas kainų sumažinimo įspūdis, taip pat taikomas 6a straipsnis, o pranešime turi būti nurodyta aptariamų prekių „ankstesnė“ kaina (žr. 2.2 skirsnį apie bendrus pranešimus apie kainų sumažinimą).
Tačiau 6a straipsnis netaikomas bendriems rinkodaros teiginiams, kuriais reklamuojamas pardavėjo pasiūlymas, lyginant jį su kitų pardavėjų pasiūlymais, tačiau nesudarant kainų sumažinimo įspūdžio, pavyzdžiui, „geriausios/mažiausios kainos“. Tačiau tokiems pareiškimams ir toliau taikoma Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva (DNKV) (žr. 3 skirsnį apie KŽD ir DNKV sąveiką).
6a straipsnis taip pat netaikomas kitiems kainų pranašumų reklamavimo būdams, kurie nėra kainų sumažinimas, pavyzdžiui, kainų palyginimui ir susijusiems (sąlyginiams) pasiūlymams. Šiems kitiems kainų pranašumo reklamavimo metodams ir toliau taikoma DNKV (žr. 3 skirsnį).
Kalbant apie kainos sąvoką, 6a straipsnis apima „pardavimo kainą“, kaip apibrėžta KŽD 2 straipsnio a punkte (7). KŽD taip pat reikalaujama nurodyti „vieneto kainą“, kaip apibrėžta 2 straipsnio b punkte (8). Remiantis KŽD 3 straipsnio 3 dalimi, ant dideliais kiekiais parduodamų prekių (pavyzdžiui, audinių, statybinių medžiagų, maisto produktų) (9), kai pardavimo kaina gali būti nustatyta tik vartotojui nurodžius pageidaujamą prekės kiekį, „turi būti žymima tik vieneto kaina“. 6a straipsnis taip pat taikomas pranešimams apie kainų sumažinimą, kai pranešimas apie kainų sumažinimą susijęs su vieneto kaina (10). Tokiais atvejais 6a straipsnis taikomas „ankstesnės“ vieneto kainos nurodymui.
KŽD taikoma produktams, kurie šioje direktyvoje turi būti suprantami kaip „prekės“. Kitose ES vartotojų teisės nuostatose (11)„prekės“ apibrėžiamos kaip kilnojamasis turtas. Todėl KŽD, įskaitant 6a straipsnį, netaikoma paslaugoms (12) (įskaitant skaitmenines paslaugas) arba skaitmeniniam turiniui.
KŽD 6a straipsnis taikomas pranešimams apie kainų sumažinimą visose prekių platinimo grandinėse (pavyzdžiui, plytų ir skiedinių parduotuvėse, internetu).
1.2. Atitinkami prekiautojai
KŽD taikoma prekiautojui, kuris 2 straipsnio d punkte apibrėžtas kaip „bet koks fizinis ar juridinis asmuo, parduodantis arba siūlantis parduoti jo verslo ar profesinės veiklos prekes“. Todėl naujasis 6a straipsnis taikomas prekiautojui, kuris yra faktinė sutarties su vartotoju šalis, t. y. prekių pardavėjui, įskaitant tarpininkų paslaugomis besinaudojančius pardavėjus, ypač elektroninėse prekyvietėse.
Priešingai, 6a straipsnis netaikomas tarpininkams, kurie tik suteikia prekiautojams priemonių prekiauti savo produktais (13), pavyzdžiui, elektronines prekyvietes, arba kurie tik kaupia ir pateikia informaciją apie kitų pardavėjų siūlomas kainas (kainų palyginimo platformos). Šiems tarpininkams ir toliau taikomos bendrosios taisyklės dėl tarpininkų atsakomybės ir profesinio atidumo įsipareigojimų. Vis dėlto tarpininkui KŽD taisyklės taikomos tuo atveju, kai jis yra faktinis prekių pardavėjas arba kai parduoda prekes kito prekiautojo vardu.
Dėl tos pačios priežasties 6a straipsnis netaikomas pranešimams apie pinigų grąžinimą, pagal kuriuos trečiosios šalys, kurios nėra prekių pardavėjos, pavyzdžiui, gamintojai (platintojai), pažada vartotojams, įsigijusiems aptariamą prekę (-es), grąžinti dalį sumokėtos kainos atskiru vartotojų prašymu ir per tam tikrą laikotarpį. Tokiai „pinigų grąžinimo“ praktikai ir toliau taikoma DNKV ir ji neturi būti naudojama siekiant apeiti KŽD reikalavimus, taikomus pranešimams apie kainų sumažinimą.
6a straipsnis taip pat taikomas už ES ribų įsisteigusiems prekiautojams, kurie tiesiogiai parduoda prekes ES vartotojams, įskaitant prekiautojus, siūlančius prekes per platformas. KŽD taikymas ne ES prekiautojams reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 864/2007 (14) dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“). Įstatymų kolizijos atvejais šis reglamentas taikomas „nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose“.
|
Reglamento „Roma II“ 6 straipsnio 1 dalis: Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atsirandančioms nesutartinėms prievolėms taikoma šalies, kurioje konkurenciniams ryšiams ar bendriems vartotojų interesams yra arba gali būti padarytas poveikis, teisė. |
|
Reglamento „Roma II“ 6 straipsnio 4 dalis: Nuo pagal šį straipsnį nustatytos taikytinos teisės negalima nukrypti susitarimu pagal 14 straipsnį. |
Įvykdžius Reglamento „Roma II“ 6 straipsnio 1 dalies sąlygas, KŽD bus taikoma padarius pažeidimą, kuriuo kenkiama bendriems ES vartotojų interesams. Pagal Reglamento „Roma II“ 6 straipsnio 4 dalį nuo taikytinos teisės negalima nukrypti susitarimu dėl taikytinos teisės pasirinkimo.
Nacionalinės valdžios institucijos bus atsakingos už šių taisyklių vykdymo užtikrinimą. Prireikus jos galės naudotis savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 (15) dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje.
2. „ANKSTESNĖS“ KAINOS NURODYMAS
2.1. Bendrosios taisyklės
6a straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekiautojas, pranešantis apie kainų sumažinimą, nurodytų „ankstesnę“ kainą. Remiantis 6a straipsnio 2 dalimi, ankstesnė kaina – tai mažiausia kaina, kurią prekiautojas taiko per laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų iki kainos sumažinimo.
6a straipsnio 3–5 dalyse valstybėms narėms suteikiamos reglamentavimo galimybės, kuriomis remdamosi jos gali nukrypti nuo šios bendrosios taisyklės prekių, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa, atveju, taip pat jei prekės buvo rinkoje mažiau nei 30 dienų ir jei prekių kainų sumažinimas atitinkamai palaipsniui didinamas (žr. 4 skirsnį).
Išskyrus prekes, kurių atžvilgiu suteikiamos 6a straipsnio 3–5 dalyse nurodytos reglamentavimo galimybės, valstybės narės negali numatyti trumpesnio nei 30 dienų laikotarpio„ankstesnei“ kainai nustatyti. Šio ataskaitinio laikotarpio, trunkančio ne mažiau kaip 30 dienų, tikslas – užkirsti kelią prekiautojams sukčiauti nurodant kainas ir pranešti apie netikrą kainų sumažinimą, pavyzdžiui, padidinti kainą trumpam laikotarpiui, kad vėliau ją būtų galima sumažinti, pateikiant tai kaip (reikšmingą) kainų sumažinimą ir taip klaidinant vartotojus. Todėl 30 dienų laikotarpiu, per kurį nustatoma referencinė „ankstesnė“ kaina, užtikrinama, kad referencinė kaina yra reali, o ne tik rinkodaros priemonė, kad sumažinimas atrodytų patrauklus.
6a straipsnio 2 dalis netrukdo prekiautojams kaip „ankstesnę“ kainą nurodyti mažiausią kainą, taikytą per dar ilgesnį nei 30 dienų laikotarpį (pavyzdžiui, įgyvendinant rinkodaros strategiją). 6a straipsnio reikalavimams neprieštaraujama, jei nurodyta „ankstesnė“ kaina iš tikrųjų yra mažesnė už mažiausią kainą per 30 dienų prieš pat pranešant apie kainų sumažinimą.
Kita vertus, reikėtų įvertinti, ar nacionalinės teisės aktai, kuriais reikalaujama ilgesnio nei 30 dienų laikotarpio„ankstesnei“ kainai nustatyti, atitinka ES teisę. Pagal KŽD 10 straipsnį visos nacionalinės taisyklės, viršijančios šios direktyvos reikalavimus, turi būti palankesnės vartotojų informavimo ir kainų palyginimo atžvilgiu, nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų pagal SESV (16).
Kad būtų užtikrinta atitiktis 6a straipsniui, prekiautojas, pranešantis apie kainų sumažinimą, turi nustatyti mažiausią kainą, kurią jis taikė atitinkamai prekei arba prekėms bent paskutines 30 dienų iki kainos sumažinimo. Tokia mažiausia kaina apima bet kurią ankstesnę „sumažintą“ kainą tuo laikotarpiu. Neatsižvelgus į kainas, taikytas ankstesniais reklaminiais laikotarpiais 30 dienų iki pranešimo apie kainų sumažinimą, bus pažeistas KŽD 6a straipsnis.
Ta pati taisyklė taikoma, kai prekiautojas iš pradžių pateikia kainos sumažinimą nurodydamas būsimą padidintą kainą, vėliau padidintą kainą taiko trumpiau nei 30 dienų, o tada praneša apie kainos sumažinimą. Neatsižvelgiant į tai, kaip buvo reklamuojamas kainų sumažinimas, ankstesnė tolesnio kainų sumažinimo kaina vis tiek turi būti mažiausia per pastarąsias 30 dienų, t. y. šiuo atveju pradinė kaina (taip pat žr. 4.2 skirsnį dėl naujų prekių).
Todėl kainų sumažinimas turi būti nurodomas kaip referencinę kainą naudojant „ankstesnę“ kainą, t. y. bet koks nurodytas procentinis sumažinimas turi būti grindžiamas „ankstesne“ kaina, kaip nustatyta pagal 6a straipsnį:
|
— |
Pavyzdžiui, jei pranešimas apie kainų sumažinimą yra „50 % nuolaida“ ir mažiausia kaina per pastarąsias 30 dienų buvo 100 EUR, pardavėjas turės nurodyti, kad „ankstesnė“ kaina, nuo kurios skaičiuojamas 50 % sumažinimas, yra 100 EUR, nepaisant to, kad paskutinė prekės pardavimo kaina buvo 160 EUR. Be to, 6a straipsnis netrukdo pardavėjui, pranešančiam apie kainų sumažinimą, nurodyti kitų referencinių kainų, jeigu tokios papildomos referencinės kainos suprantamai paaiškinamos, jomis nesukeliama painiavos ir vartotojo dėmesys neatitraukiamas nuo „ankstesnės“ kainos nurodymo pagal 6a straipsnį. |
|
— |
Pavyzdžiui, prekiautojas, kuris mažina kainas dažniau nei kartą per 30 dienų, galėtų papildomai informuoti vartotoją apie kitas ankstesnes kainas: „20 % nuolaida nuo [pradžios datos] iki [pabaigos datos]: 80 EUR vietoj 100 EUR – mažiausia kaina per pastarąsias 30 dienų. Mūsų įprasta kaina ne akcijos laikotarpiu per pastarąsias 30 dienų (arba 100 dienų ir pan.) buvo 120 EUR.“ |
Apskritai pateikiant ir apskaičiuojant visas kitas referencines kainas taikoma DNKV. Šiuo atžvilgiu prekiautojai visais atvejais turi užtikrinti, kad vartotojui būtų aišku, ką reiškia kitos nurodytos referencinės kainos.
KŽD 6a straipsnyje nereikalaujama, kad prekiautojai nurodytų, kiek laiko jie taikė pateiktą „ankstesnę“ kainą. Be to, tai neturi įtakos kainų mažinimo kampanijų trukmei. Tiesiog reikalaujama, kad kiekvieno kainų sumažinimo pradžioje prekiautojai nurodytų „ankstesnę“ kainą ir galėtų ją išlaikyti visą kainų sumažinimo laikotarpį. Prekiautojai gali pranešti apie prekių kainų sumažinimą ilgesniu laikotarpiu, taip pat ir daugiau nei 30 dienų. Be to, jei kainų sumažinimas nepertraukiamai trunka ilgiau nei 30 dienų, nurodyta „ankstesnė“ kaina išlieka mažiausia kaina, taikoma bent 30 dienų iki kainų sumažinimo.
Pernelyg ilgo kainų sumažinimo laikotarpio, palyginti su laikotarpiu, kai prekė parduodama „visa“ kaina, sąžiningumas ir toliau turi būti vertinamas pagal DNKV (taip pat žr. 3 skirsnį dėl sąveikos su DNKV).
Kai prekiautojas parduoda prekes įvairiais pardavimo kanalais ir (arba) įvairiose prekybos vietose (pavyzdžiui, įvairiose fizinėse ir (arba) internetinėse parduotuvėse) skirtingomis kainomis ir šie įvairūs pardavimo kanalai ir (arba) prekybos vietos yra bendro pranešimo apie kainų sumažinimą objektas, prekiautojas kaip „ankstesnę“ atitinkamų prekių kainą kiekviename pardavimo kanale ir (arba) prekybos vietoje privalo nurodyti mažiausią kainą, kurią taikė atitinkamame pardavimo kanale ir (arba) prekybos vietoje bent pastarąsias 30 dienų.
Klaidinantys pranešimai apie kainų sumažinimą, kuriais sudaromas įspūdis, kad sumažinimas taikomas visuose konkretaus prekiautojo pardavimo kanaluose ir (arba) prekybos vietose, nors iš tikrųjų tai tėra kai kuriuose pardavimo kanaluose ir (arba) prekybos vietose taikomas kainų sumažinimas, turi būti vertinami pagal DNKV.
6a straipsnis netrukdo prekiautojams pratęsti kainų mažinimo kampanijos, kol vartotojai aiškiai informuojami, kad tai yra pratęsimas, o ne nauja kainų mažinimo kampanija, ir bendras kampanijos pateikimas nesudarys klaidingo įspūdžio vartotojams.
2.2. „Ankstesnės kainos“ nurodymas bendrų pranešimų apie kainų sumažinimą atveju
6a straipsnis netrukdo prekiautojams bendrai pranešti apie kainų sumažinimą, pavyzdžiui:
|
— |
„Šiandien viskam 20 % nuolaida“ arba |
|
— |
„Šią savaitę 20 % nuolaida visoms kalėdinėms dekoracijoms“. |
Jei apie kainų sumažinimą (kaip aprašyta 1.1 skirsnyje) pranešama bendru pareiškimu, pavyzdžiui, fiziniu plakatu arba reklama internete, „ankstesnė“ kaina neprivalo būti nurodyta toje pačioje laikmenoje, kaip ir pats pranešimas apie kainų sumažinimą. Vietoj to „ankstesnė“ atskirų prekių, kurioms taikomas pranešimas, kaina turi būti nurodyta prekybos vietoje, t. y. atitinkamose kainų etiketėse parduotuvėse arba internetinių parduotuvių sąsajų kainų skyriuose.
Prekiautojas taip pat gali pranešti apie bendrą kainų sumažinimą, nurodydamas skirtingas nuolaidas skirtingų kategorijų prekėms. Tokiais atvejais prekiautojas privalo aiškiai nurodyti atitinkamų prekių kategorijas ir jų atitinkamą kainų sumažinimą, pavyzdžiui:
|
— |
„30 % nuolaida mėlynai pažymėtoms prekėms ir 40 % nuolaida raudonai pažymėtoms prekėms“. |
Kalbant apie „ankstesnės“ atskirų prekių, kurioms taikomas bendras pranešimas apie kainų sumažinimą, kainos nurodymą, reikia išskirti du atvejus:
|
— |
kai per pastarąsias 30 dienų prekiautojas nepadidino atskirų prekių, kurioms taikomi bendri pranešimai, kainos ir per tą laikotarpį neorganizavo kito (bendro) kainų sumažinimo. Šiuo atveju „ankstesnė“ kaina pagal 6a straipsnį bus anksčiau taikyta prekių pardavimo kaina, t. y. kaina, jau nurodyta etiketėje arba internetinės parduotuvės sąsajos kainų skyriuje. Todėl, taikant KŽD 6a straipsnį, prekiautojui nereikės keisti atitinkamų prekių kainų etikečių ir (arba) informacijos internete; |
|
— |
kai per pastarąsias 30 dienų prekiautojas padidino kainą arba surengė kitą (bendrą) kainų sumažinimą, pardavimo kaina etiketėje arba internete nebus laikoma „ankstesne“ kaina, nes tai nebus mažiausia kaina per pastarąsias 30 dienų, kaip reikalaujama 6a straipsnyje. Todėl prekiautojas turės pakoreguoti prekių, kurioms taikomas bendras pranešimas apie kainų sumažinimą, atitinkamas kainų etiketes arba internetines kainų nuorodas, kad nurodytų teisingą šių prekių „ankstesnę“ kainą. |
KŽD 6a straipsniu neužkertamas kelias grupinei kainų sumažinimo reklamai, kai centriniai subjektai, pavyzdžiui, franšizės davėjai, savo produktus platinančių pardavėjų (mažmenininkų) vardu planuoja ir reklamuoja kainų mažinimo kampanijas. Kai toks centrinis subjektas savo narių vardu praneša apie kainų sumažinimą, jis turi užtikrinti, kad dalyvaujantys mažmenininkai galėtų laikytis kainų sumažinimo reikalavimų, pavyzdžiui, jie turi sudaryti sąlygas dalyvaujantiems mažmenininkams laikytis „ankstesnės“ kainos nurodymo taisyklių. Kiekvienas dalyvaujantis mažmenininkas ir šiuo atveju yra atsakingas už tai, kad atitinkamų prekių, kurias jis parduoda per kainų mažinimo kampaniją, „ankstesnė“ kaina būtų teisinga.
Kaip paaiškinta pirmiau, jei dalyvaujantis mažmenininkas per pastarąsias 30 dienų iki pranešimo apie sumažinimą kainų nekeitė, atskirų „ankstesnių“ kainų koreguoti nereikės, nes ankstesnė pardavimo kaina bus „ankstesnė“ kaina pagal 6a straipsnį. Jei tam tikrų prekių, kurioms taikoma bendra kampanija, atveju taip nėra, pardavėjas privalo pakoreguoti atitinkamų prekių „ankstesnę“ kainą. Tai apima atvejus, kai praėjus mažiau nei 30 dienų po atitinkamo pardavėjo (mažmenininko) pradėtos nuosavų prekių kainų mažinimo kampanijos pradedamos vykdyti centrinio subjekto inicijuotos kampanijos. Tokiais atvejais, nustatydamas „ankstesnę“ kainą, atitinkamas mažmenininkas turi atsižvelgti į sumažintą kainą, taikytą per ankstesnę (-es) kampaniją (-as).
2.3. Lojalumo programos ir prie individualių poreikių pritaikytas kainų sumažinimas
KŽD 6a straipsnis netaikomas pardavėjo klientų lojalumo programoms, pavyzdžiui, nuolaidų kortelėms arba čekiams, suteikiantiems teisę vartotojui naudotis nuolaida visiems pardavėjo produktams arba nustatytam produktų asortimentui ilgesnį nepertraukiamą laikotarpį (pavyzdžiui, pusę metų, metus) arba leidžiantiems kaupti kreditus (taškus) būsimiems pirkiniams.
KŽD 6a straipsnis netaikomas ir faktiniam prie individualių poreikių pritaikytam kainų sumažinimui, kurio pobūdis nėra toks, kad jo atžvilgiu būtų pranešama apie kainų sumažinimą. Tipiškas tokio kainų sumažinimo pavyzdys – kai vartotojas iš anksto įsigyja prekę iš atitinkamo pardavėjo, pavyzdžiui, kai pirkdamas vartotojas gauna „20 % nuolaidos“ kuponą, galiojantį kitam pirkiniui iki mėnesio pabaigos. Kiti faktinio prie individualių poreikių pritaikyto kainų sumažinimo, kuris nepatenka į 6a straipsnio taikymo sritį, pavyzdžiai yra nuolaidos, suteikiamos tam vartotojui ypatingomis progomis, pavyzdžiui, dalyvaujant lojalumo programoje arba vartotojo santuokos ar gimtadienio proga, taip pat nuolaidos, taikomos pirkimo metu, apie kurias nebuvo „pranešta“ iš anksto.
Tokios lojalumo programos ir asmeniniai pasiūlymai ir toliau vertinami pagal DNKV (žr. gairių dėl DNKV (17) 2.8.2. ir 4.2.8 skirsnius).
Tačiau KŽD 6a straipsnis bus taikomas tam kainų sumažinimui, kuris, nors ir pateikiamas kaip asmeninis, iš tikrųjų siūlomas ir (arba) skelbiamas vartotojams apskritai. Tokia situacija gali susiklostyti, kai prekiautojas dovanoja „čekius“ arba nuolaidų kodus visiems galimiems vartotojams, kurie konkrečiu laikotarpiu lankosi plytų ir skiedinių fizinėje arba internetinėje parduotuvėje. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokios kampanijos:
|
— |
„Šiandien 20 % nuolaida naudojant kodą XYZ“ arba |
|
— |
„Šį savaitgalį 20 % nuolaida visoms prekėms tik lojaliems klientams“, |
kai kodas arba lojalumo programa visiems prieinami ir jais naudojasi daug arba dauguma klientų. Tokiais atvejais prekiautojas privalo laikytis 6a straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. užtikrinti, kad visų susijusių prekių „ankstesnė“ kaina būtų mažiausia viešai prieinama kaina per pastarąsias 30 dienų (žr. 2.1 skirsnį apie bendrus pranešimus apie kainų sumažinimą).
3. SĄVEIKA SU NESĄŽININGOS KOMERCINĖS VEIKLOS DIREKTYVA
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos (DNKV) (18) („UCPD“) įmonėms draudžiama vykdyti nesąžiningą komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu (19). Tai taikoma visų rūšių komercinei veiklai, kurią įmonės vykdo prieš sudarydamos sandorius su vartotojais, sandorių metu ir jiems pasibaigus. Remiantis DNKV 2 straipsnio d punktu, komercinė veikla – tai „bet kuris prekybininko atliekamas veiksmas, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, komercinis pranešimas, įskaitant reklamą ir prekybą, tiesiogiai susijęs su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba tiekimu vartotojams“. Nesąžininga komercinė veikla gali būti klaidinanti ar agresyvi veikla (6–9 straipsniai) arba profesinio atidumo reikalavimų pažeidimas (5 straipsnio 2 dalis), galintys iškreipti vidutinio vartotojo sprendimą dėl sandorio.
DNKV 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šios DNKV nuostatos prieštarauja kitoms ES teisės normoms, kuriomis reglamentuojami konkretūs nesąžiningos komercinės veiklos aspektai, pirmenybė teikiama ES teisės normoms ir jos taikomos tiems konkretiems aspektams.
Todėl, kadangi KŽD 6a straipsnyje nustatomos konkrečios taisyklės, susijusios su „ankstesnės“ kainos apibrėžimu ir nurodymu pranešant apie kainų sumažinimą, ji yra svarbesnė už DNKV dėl tų kainų sumažinimo aspektų, kuriems taikomos šios konkrečios taisyklės (20).
Todėl pardavėjo nurodytos „ankstesnės“ kainos ir atitinkamo kainų sumažinimo teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečius KŽD 6a straipsnio reikalavimus. Vis dėlto tai netrukdo nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms taikyti DNKV prekiautojų, kurie pažeidžia KŽD 6a straipsnio nuostatas, veiklai, jei ji taip pat laikoma nesąžininga DNKV draudžiama veikla, visų pirma klaidinantiems veiksmams, susijusiems su konkretaus kainos pranašumo buvimu, kaip apibrėžta 6 straipsnio 1 dalies d punkte.
Be to, kaip nurodyta gairių dėl DNKV 1.2.5 skirsnyje, DNKV ir ypač 6 straipsnio 1 dalies d punktas dėl klaidinančių teiginių apie kainos pranašumo buvimą ir toliau taikomi kitiems kainų sumažinimo aspektams. DNKV galėtų būti taikoma įvairiems klaidinantiems kainų mažinimo praktikos aspektams, pavyzdžiui:
|
— |
pernelyg ilgiems laikotarpiams, per kuriuos sumažinamos kainos, palyginti su laikotarpiu, per kurį prekės parduodamos nemažinant kainos; |
|
— |
kainų sumažinimo reklamai, pavyzdžiui, „nuolaida iki 70 %“, kai tik kelių prekių kaina sumažinama 70 %, o likusios kainos sumažinamos gerokai mažesniu procentu. |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pardavėjas gali ne tik sumažinti kainas, bet ir taikyti kitokią praktiką, kuria skatinami kainų pranašumai, pavyzdžiui:
|
— |
palyginimus su kitomis kainomis, pavyzdžiui, kitų prekiautojų kainomis (21) arba gamintojo rekomenduojama mažmenine kaina; |
|
— |
sudėtinius arba susietus sąlyginius pasiūlymus, pavyzdžiui, „du už vieno kainą“ arba „30 % nuolaida perkant tris“. |
Tokia reklaminė veikla nepatenka į KŽD 6a straipsnio taikymo sritį, tačiau jai ir toliau taikoma DNKV.
DNKV taip pat apima bet kokius pranešimus apie kainų sumažinimą ar kitokią praktiką, kuria skatinami kainų pranašumai skaitmeninio turinio (22) ir visų rūšių paslaugų atžvilgiu, nes KŽD taikoma tik kilnojamosioms prekėms (žr. 1.1 skirsnį).
Pardavėjas kainų palyginimą taip pat gali derinti su pranešimu apie kainų sumažinimą, kuris reglamentuojamas KŽD 6a straipsniu. Kaip nurodyta gairių dėl DNKV 2.8.2 skirsnyje, kainų palyginimą pateikiantis pardavėjas turi skirti ypatingą dėmesį tam, kad vidutinis vartotojas palyginimo su, pavyzdžiui, rekomenduojama mažmenine kaina nelaikytų kainos sumažinimu. Jei dėl klaidinančio pateikimo kainų palyginimą vidutinis vartotojas iš tikrųjų suvokia kaip kainų sumažinimą, tokia praktika gali reikšti ir KŽD, ir DNKV 6a straipsnio pažeidimą dėl neteisingo „ankstesnės“ kainos pateikimo.
4. REGLAMENTAVIMO GALIMYBĖS
6a straipsnio 3–5 dalyse valstybėms narėms suteikiama galimybė nukrypti nuo bendrosios taisyklės dėl kainų sumažinimo šiais atvejais:
|
— |
prekių, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa (t. y. greitai gendančių prekių) atveju, |
|
— |
jei prekės buvo rinkoje mažiau nei 30 dienų (t. y. naujų prekių atveju), ir |
|
— |
kai per 30 dienų laikotarpį prekių kainos keliskart sumažinamos. |
4.1. Greitai gendančios prekės
|
6a straipsnis
|
Pagal 6a straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę valstybėms narėms leidžiama nustatyti skirtingas taisykles prekėms, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa. Tokios taisyklės netgi gali lemti tai, kad tokioms prekėms jokiu atveju nebūtų taikomas 6a straipsnis arba pardavėjui būtų leidžiama kaip „ankstesnę“ kainą nurodyti paskutinę kainą prieš pat kainų sumažinimą.
Prekės, kurios „gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa“, yra greitai gendančios prekės, kurioms gali reikėti dažniau taikyti nuolaidas, kad jas būtų galima greičiau parduoti, nes artėja jų galiojimo pabaiga. Ši sąvoka taip pat vartojama Vartotojų teisių direktyvos (23) (toliau – VTD) 16 straipsnio pirmos pastraipos d punkte, kuriame numatyta, kad vartotojai neturi teisės atsisakyti nuotolinės prekybos ir ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių, jei „tiekiamos prekės greitai genda ar jų galiojimo trukmė yra trumpa“.
VTD nepateikta „prekių, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa“ apibrėžtis. Atitiktis objektyviems kriterijams, pagal kuriuos prekė laikoma galinčia sugesti arba kurios galiojimo trukmė yra trumpa, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju. Prekių, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa, pavyzdžiai yra šviežias maistas ir gėrimai, kurių galiojimo terminas yra trumpas. Tokia galimybė valstybėms narėms nukrypti nuo bendrosios taisyklės dėl kainų sumažinimo negali būti taikoma prekėms, kurios dėl savo fizinės sudėties ir savybių nėra greitai gendančios, o tik „nustoja galioti“ komercine prasme, pavyzdžiui, sezoniniams drabužiams (24).
Toks pats metodas, kaip ir numatytasis VTD, galioja aiškinant šią sąvoką pagal KŽD.
4.2. Naujos prekės
|
6a straipsnis
|
Pagal 6a straipsnio 4 dalyje numatytą galimybę valstybėms narėms leidžiama pranešti apie kainų sumažinimą ir tuo atveju, kai prekiautojas tam tikromis prekėmis (naujomis prekėmis) prekiauja trumpiau nei 30 dienų prieš pranešdamas apie kainų sumažinimą. Ši galimybė suformuluota plačiai ir reiškia „trumpesnį laikotarpį“ (nei numatytasis bent 30 dienų laikotarpis).
Skirtingai nuo reglamentavimo galimybės, susijusios su prekėmis, kurios gali sugesti arba kurių galiojimo trukmė yra trumpa, ir kurioms valstybės narės gali nustatyti „skirtingas taisykles“, įskaitant tokių prekių pašalinimą iš 6a straipsnio taikymo srities, ši reglamentavimo galimybė susijusi tik su „trumpesniu laikotarpiu“. Todėl jos negalima aiškinti taip pat kaip galimybės šioms prekėms netaikyti reikalavimo laikytis ataskaitinio laikotarpio nustatant „ankstesnę“ kainą.
Todėl, kai valstybės narės nusprendžia pasinaudoti šia galimybe nukrypti nuo bendrosios taisyklės, jos turi nustatyti konkretų„ankstesnės“ kainos nustatymo laikotarpį arba kitu atveju leisti prekiautojams patiems nustatyti tokį laikotarpį ir jį nurodyti kartu su atitinkama „ankstesne“ kaina. Pagal tokį scenarijų, kai nacionalinėmis taisyklėmis nenustatomas konkretus ataskaitinis laikotarpis, pranešimų apie atitinkamų prekių kainų sumažinimą sąžiningumas ir toliau bus vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju pagal DNKV.
Sąvoka „buvimas rinkoje“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į 6a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą bendrąją taisyklę, kuria nurodomi konkretaus prekiautojo, pranešančio apie kainų sumažinimą, veiksmai. Todėl „rinka“ šiame kontekste reiškia, kad konkretus prekiautojas parduoda prekes, kaip apibrėžta KŽD 2 straipsnio d punkte.
Prekės turėtų būti laikomos jau esančiomis „rinkoje“, kai pardavėjas atnaujina tų pačių prekių pasiūlą po pertraukos, pavyzdžiui, po to, kai laikinai baigėsi prekių atsargos, arba sezoninių prekių, pavyzdžiui, žieminių ar vasarinių drabužių, atveju. Tokiu atveju, kadangi tokios prekės nebūtų, griežtai vertinant, laikomos naujomis, 6a straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis nebūtų taikoma.
Tačiau tokiais atvejais prekiautojas kaip ataskaitinį laikotarpį „ankstesnei“ kainai nustatyti gali pasirinkti ilgesnį laikotarpį, per kurį prekę buvo siūloma įsigyti iš viso ne trumpiau kaip 30 dienų. Todėl, kai pardavėjas po pertraukos vėl pasiūlo įsigyti prekę, jis gali pranešti apie kainos sumažinimą, kaip „ankstesnę“ kainą nurodydamas mažiausią kainą, taikytą ataskaitiniu laikotarpiu prieš pertrauką (pavyzdžiui, praėjusiais metais), jei:
|
— |
per tą ataskaitinį laikotarpį prekę buvo siūloma įsigyti iš viso ne trumpiau kaip 30 dienų ir |
|
— |
nurodyta „ankstesnė“ kaina yra mažiausia kaina per visą ataskaitinį laikotarpį. |
Atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, pagal DNKV 7 straipsnį prekiautojas gali būti įpareigotas informuoti vartotoją, kai nurodyta „ankstesnė“ kaina yra kaina, kuri buvo taikoma ne laikotarpiu prieš pat kainos sumažinimą, bet, pavyzdžiui, praėjusį sezoną.
4.3. Laipsniškas kainų mažinimas
|
6a straipsnis
|
6a straipsnio 5 dalyje numatyta reglamentavimo galimybė taikoma, kai vykdant tą pačią prekybos kampaniją kaina palaipsniui mažinama be pertrūkių. Šiuo atveju „ankstesnė“ kaina yra mažiausia kaina per 30 dienų iki pirmojo pranešimo apie kainų sumažinimą pateikimo ir ji išlieka „ankstesne“ kaina pateikiant visus vėlesnius pranešimus apie kainų sumažinimą vykdant prekybos kampaniją.
|
— |
Pavyzdžiui, per pastarąsias 30 dienų iki prekybos kampanijos pradžios mažiausia prekės kaina buvo 100 EUR. Pardavėjas, pranešdamas apie pirmąjį kainos sumažinimą (pavyzdžiui, 10 % nuolaida), nurodo, kad prekės ankstesnė kaina buvo 100 EUR, o vėliau, pranešdamas apie tolesnes 20 ir 30 % nuolaidas, gali išlaikyti tą pačią „ankstesnę“ kainą. |
Situacija skiriasi, kai prekybos kampanijos vykdomos viena po kitos 30 dienų laikotarpiu (pavyzdžiui, tokių akcijų atveju kaip „20 % nuolaida kiekvieną gruodžio sekmadienį“ arba viena po kitos skelbiamos akcijos „Vienišių diena“, „Juodasis penktadienis“, „Kibernetinis pirmadienis“ ar Kalėdinės prekybos kampanijos lapkričio–gruodžio mėn.). Vykstant tokioms viena po kitos einančioms prekybos kampanijoms, kai kaina didinama su (trumpais) pertrūkiais, taikoma 6a straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, o „ankstesnė“ kaina per kiekvieną iš eilės taikomą sumažinimą yra mažiausia kaina bent per pastarąsias 30 dienų, t. y. įskaitant sumažintą kainą per ankstesnes akcijas.
Siekiant užkirsti kelią 6a straipsnio 1 ir 2 dalių vengimui, 5 dalis aiškinama siaurai. Todėl ji taikoma tik tada, kai kaina mažinama laipsniškai, nepertraukiamai ir nedidinant nurodytos „ankstesnės“ nuolatinio kainų mažinimo laikotarpiu.
(1) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (Kainų žymėjimo direktyva, KŽD) (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).
(2) Žr. KŽD 6 ir 12 konstatuojamąsias dalis.
(3) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu (OL L 328, 2019 12 18, p. 7).
(4) 2018 m., koordinuojant Komisijai, nacionalinės vartotojų apsaugos institucijos, remdamosi Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje (BVAS) tinklu, atliko kasmetinį elektroninės prekybos svetainių patikrinimą (tikslinę patikrą) ES mastu. Atliekant šią tikslinę patikrą, dėmesys buvo skiriamas kainų skaidrumui, įskaitant kainų sumažinimą. Vartotojų apsaugos institucijos įtaria, kad iš 431 patikrintos elektroninės prekybos svetainės daugiau kaip 31 % svetainių, kuriose siūlomos nuolaidos, pateikti specialūs pasiūlymai buvo netikri, arba nustatyta, kad tokiais atvejais nuolaida buvo apskaičiuota neaiškiai. 2019 m. vasario 19 d. Komisijos pranešimas spaudai, https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_19_1333.
(5) https://e-justice.europa.eu/591/LT/consumer_law_database.
(7) „Pardavimo kaina reiškia galutinę prekinio vieneto ar tam tikro prekės kiekio kainą su PVM ir visais kitais mokesčiais“ (KŽD 2 straipsnio a punktas).
(8) „Vieneto kaina reiškia galutinę prekės vieno kilogramo, vieno litro, vieno metro, vieno kvadratinio metro arba vieno kubinio metro ar kito matavimo vieneto, plačiai ir įprastai naudojamo toje valstybėje narėje prekiaujant tam tikromis prekėmis, kainą su PVM ir visais kitais mokesčiais“ (KŽD 2 straipsnio b punktas).
(9) „Dideliais kiekiais parduodamos prekės reiškia iš anksto nesupakuotas ir vartotojo akivaizdoje matuojamas prekes“ (KŽD 2 straipsnio c punktas).
(10) Žr. KŽD 7 konstatuojamąją dalį.
(11) Pagal Vartotojų teisių direktyvą (VTD) (2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64)), su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2019/2161, prekės apibrėžiamos kaip a) bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai; vanduo, dujos ir elektros energija pagal šią direktyvą pripažįstami prekėmis, jeigu paruošti parduoti jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis; b) bet kurie kilnojamieji materialūs daiktai, į kuriuos įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kurie yra su jais tarpusavyje susieti taip, kad be to skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos šios prekės negalėtų atlikti savo funkcijų („skaitmeninių elementų turinčios prekės“).“
(12) Žr. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1998/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas įgyvendinimo, KOM(2006) 325 galutinis, p. 4.
(13) Remiantis Vartotojų teisių direktyva 2011/83/ES, vartotojai visada turi būti informuojami apie faktinio prekiautojo tapatybę (daugiau informacijos pateikiama gairėse dėl VTD).
(14) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
(15) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).
(16) Žr. visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 ir 36 straipsnius.
(17) https://ec.europa.eu/info/law/law-topic/consumer-protection-law/unfair-commercial-practices-law/unfair-commercial-practices-directive_en
(18) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p 22).
(19) Prieš priimant Direktyva (ES) 2019/2161 padarytus KŽD pakeitimus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino, kad valstybės narės negali priimti labiau ribojančių nacionalinių kainų mažinimo taisyklių remdamosi DNKV ir (pirmine) Kainų žymėjimo direktyva (Sprendimas Europos Komisija/Belgijos Karalystė, C-421/12, ECLI:EU:C:2013:769).
(20) Taip pat žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Citroën byloje C-476/14, ECLI:EU:C:2016:527.
(21) Skirtingų prekiautojų kainų palyginimams taip pat taikoma 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21), kuria nustatomos sąlygos, kada leidžiama lyginamoji reklama.
(22) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (OL L 136, 2019 5 22, p. 1) 2 straipsnio 1 dalyje skaitmeninis turinys apibrėžiamas kaip „skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys“.
(23) Direktyva 2011/83/ES.
(24) Žr. gaires dėl Direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, https://ec.europa.eu/info/law/law-topic/consumer-protection-law/consumer-contract-law/consumer-rights-directive_en.