2021 10 1   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 398/40


Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2021/C 398/19)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

Bendrasis dokumentas

„Carne Ramo Grande“

ES Nr.: PDO-PT-02640 – 2020 m. spalio 13 d.

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Carne Ramo Grande“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Portugalija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Šviežia, atšaldyta ir užšaldyta mėsa, gauta iš Ramo Grande veislės galvijų, įrašytų į Ramo Grande veislės galvijų kilmės knygą, kurie gimė, buvo auginami ir paskersti apibrėžtoje geografinėje vietovėje pagal šią specifikaciją.

„Carne Ramo Grande“ mėsa gali būti pateikiama kaip skerdena, skerdenos pusės, skerdenos ketvirčiai arba supjaustyta gabalais, kurie gali būti sveiki arba supjaustyti griežinėliais. Be tradicinių pateikimo formų – skerdenos arba supakuotų gabalų (sveikų arba supjaustytų griežinėliais), – „Carne Ramo Grande“ taip pat gali būti parduodama kaip supakuota malta mėsa.

Mėsa yra ryškiai raudonos spalvos (nuo sąlyčio su oru paprastai tampa ryškesnė, taip yra ir tada, kai gyvūnas, iš kurio ji gauta, yra senesnis), tvirtos konsistencijos dėl įvairaus dydžio dalimis persiklojančio tarpsluoksninio jungiamojo audinio ir turi aromatingą kvapą, būdingą šiai rūšiai. Gerai pasiskirstę riebalai poodiniame, tarpšonkauliniame, aplink raumenis esančiame ir tarpraumeniniame sluoksniuose. Atvėsusios skerdenos riebalai yra perlamutrinės baltos spalvos ir tvirtos konsistencijos. Liečiant nejaučiamas riebumas.

Nustatytos penkios amžiaus kategorijos:

Vitelão [vienų metų amžiaus] – mėsa, gauta iš ne jaunesnių kaip 8, bet ne vyresnių kaip 12 mėnesių galvijų skerdenų, priskiriamų „Z“ kategorijai, o skerdenos svoris ne mažesnis kaip 110 kg;

Novilho/a [jaunas bulius (telyčia)] – mėsa, gauta iš ne jaunesnių kaip 12, bet ne vyresnių kaip 24 mėnesių vyriškos lyties galvijų skerdenų („A“ kategorija) ir ne jaunesnių kaip 12 mėnesių moteriškos lyties galvijų skerdenų („E“ kategorija), o skerdenos svoris ne mažesnis kaip 130 kg („A“ kategorija) ir 120 kg („E“ kategorija);

Macho inteiro (Touro) [nepjaustyta patino skerdena (bulius)] – mėsa, gauta iš ne jaunesnių kaip 24 mėnesių amžiaus („B“ kategorija) ir ne mažesnio kaip 200 kg svorio nepjaustytų vyriškos lyties galvijų skerdenų;

Castrado (kastruotas bulius arba jautis) – mėsa, gauta iš ne jaunesnių kaip 12 mėnesių amžiaus („C“ kategorija) kastruotų vyriškos lyties galvijų skerdenų, o skerdenos svoris ne mažesnis kaip 130 kg;

Vaca [karvė] – mėsa, gauta iš jau apsiveršiavusių moteriškos lyties galvijų, priskiriamų „D“ kategorijai, skerdenų, o skerdenos svoris ne mažesnis kaip 200 kg.

Mėsa yra minkšta, sultinga ir skani. Vitelão ir Novilho/a kategorijų mėsa yra minkštesnė, tačiau kitų amžiaus grupių mėsa yra tokia pat sultinga ir skani.

Skerdenų klasifikavimas

Leidžiama naudoti skerdenas, priskiriamas toliau nurodytoms kategorijoms.

Raumeningumas:

Novilho/a [jaunas bulius (telyčia)]; Macho inteiro (Touro) [visas patinas (bulius)]; Castrado [kastruotas bulius (jautis)], leidžiama naudoti „S“, „E“, „U“, „R“ ir „O“ kategorijų skerdenas.

Kitos amžiaus kategorijos: atsižvelgiant į morfologines ir funkcines savybes, būdingas Ramo Grande veislei, ir taikomą gyvulių laikymo būdą, ypač į skerdžiamų gyvulių lytį, amžių ir svorį, taip pat leidžiama naudoti „P“ kategorijos ir pirmiau išvardytų kategorijų skerdenas.

Riebalų sluoksnio įvertis:

skerdenų, kurių riebalų sluoksnio įvertis yra 1, naudoti neleidžiama.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Gyvuliai šeriami pagal tradicinę galvijų auginimo praktiką. Jų mitybos pagrindą sudaro ganymas natūraliose arba pagerintose ganyklose, kurios naudojamos tiesioginiam ganymui ir kuriose yra įvairių žolių ir ankštinių augalų, pavyzdžiui, Lolium perenne (daugiametės svidrės), Lolium multiflorum (gausiažiedės svidrės), Trifolium repens (baltojo dobilo), Trifolium pratense (raudonojo dobilo) ir Dactylis glomerata (paprastosios šunažolės), kurie dėl palankių Azorų salų dirvožemio ir klimato sąlygų auga ištisus metus.

Mažiausiai pirmuosius tris mėnesius veršeliai maitinasi motinos pienu. Jie atjunkomi 6–7 mėnesių. Iki to laiko veršeliai kartu su motinomis eina į ganyklas, todėl jie taip pat maitinasi ganyklų žole ir pašarais.

Suaugę galvijai šeriami šviežia žole, jų racionas taip pat papildomas silosui auginama žole, šienu, žaliais kukurūzais arba silosui auginamais kukurūzais ar kitais pašarais iš ūkio (pvz., kukurūzų grūdais, sausais kukurūzų lukštais, saldžiųjų bulvių stiebais, saldžiaisiais lipniasėkliais) arba iš kitų Azorų salų ūkių.

Kai galvijų mitybos poreikiai nėra visiškai patenkinami juos ganant (paprastai mažuose, išsibarsčiusiuose ūkiuose), ypač galutinio etapo metu arba jei dėl nepalankių oro sąlygų trūksta maisto, galima naudoti kombinuotuosius pašarus energijai ir baltymams suteikti. Papildomi pašarai, gaunami ne iš Azorų salyno, niekada neturi sudaryti daugiau kaip 50 proc. sausųjų medžiagų bendrame metiniame gyvulių racione.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Gyvulių atsivedimas, auginimas ir skerdimas.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Nepriklausomai nuo pateikimo formos, mėsa „Carne Ramo Grande“ turi būti žymima viena iš šių formuluočių: „Carne Ramo Grande - Denominação de Origem Protegida“ [„Carne Ramo Grande“. Saugoma kilmės vietos nuoroda] arba „Carne Ramo Grande DOP“ [„Carne Ramo Grande“ SKVN].

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Mėsos „Carne Ramo Grande“ geografinė vietovė yra Azorų salynas, kurį sudaro devynios salos: Santa Marija, San Migelis, Terseira, Grasioza, San Žoržė, Pikas, Fajalis, Florešas ir Korvas.

5.   Ryšys su geografine vietove

Azorų salyne vyrauja vidutinis jūrinis klimatas, jam būdinga švelni temperatūra, nedidelis temperatūrų skirtumas, didelė santykinė drėgmė ir didelis kritulių kiekis. Jo vulkaninės kilmės dirvožemis yra sudarytas iš priemolio, priesmėlio ir sunkaus priemolio; jame gausu organinių medžiagų ir kalio.

Dėl tokio dirvožemio ir klimato derinio natūraliai sukuriamos itin tinkamos sąlygos žolei auginti, todėl gyvuliai gali ganytis 365 dienas per metus.

Ši gamybos sistema iš esmės priklauso nuo ganymo ir pašarų gamybos. Produktai gaunami taikant ekologiškai tvarius metodus, o indėlis už ūkio ribų yra labai nedidelis.

Azorų salų dirvožemio ir klimato sąlygos yra palankios pievoms augti ištisus metus. Tačiau jų augimas kinta priklausomai nuo temperatūros ir kritulių kiekio pokyčių. Todėl pavasarį ir vasarą žolės užauga daugiausiai. Ganykloms būdinga didelė biologinė įvairovė, o tai leidžia patenkinti didžiąją dalį Ramo Grande galvijų mitybos poreikių ištisus metus. Azorų salų gyvulininkystė visada buvo grindžiama tinkamu gamtos išteklių naudojimu, turint tvirtus ryšius su gamtine aplinka ir skiriant dėmesį tvarumui. Bendroms Ramo Grande vietinės veislės savybėms įtakos turi salyno gamtinės sąlygos ir tradicinis šios veislės gyvūnų naudojimas. Šie gyvuliai visada buvo laikomi dėl trijų priežasčių (kaip darbiniai gyvuliai, dėl mėsos ir dėl pieno). Ūkininkai naudodavo Ramo Grande bulius patelėms apsėklinti vieną ar du veisimosi sezonus, o paskui juos kastruodavo ir mokydavo atlikti arimo darbus bei dresuodavo kaip darbinius gyvulius. Jie patenkindavo šiuos poreikius ir palaipsniui aprūpindavo ūkininkus jų mitybai būtina mėsa ir pienu. Kadangi galvijai buvo auginami pagal natūrinio ūkininkavimo modelį, ūkininkai daug laiko praleisdavo arti savo gyvulių. Dėl ekstensyvaus ūkininkavimo ir specialios ūkininkų patirties (susijusios su gyvulių mityba ir gyvulių priežiūra) gyvuliams buvo užtikrintos puikios gyvenimo sąlygos. Tai padėjo užtikrinti išskirtinę gaunamų produktų kokybę. Atsižvelgiant į pagrindinę šių gyvūnų (kaip darbinių gyvulių) funkciją, su jais visada buvo daug bendraujama, nes juos reikėjo išmokyti atlikti jų užduotis. Jie labai noriai mokėsi ir buvo labai paklusnūs, ypač savo šeimininkams, kurie, savo ruožtu, rūpinosi, kad gyvuliai būtų šeriami pagal jų pastangas, ir saugojo juos nuo šalčio ar kitų nepalankių oro sąlygų. Jie dažniausiai buvo laikomi atafonas (malūnuose), palheiros (šiaudų pastogėse) ir lojas (dirbtuvėse), esančiuose prie žmonių namų, nes šalčiausiu metų laiku ten būdavo šilta. Tai reiškia, kad jie buvo laikomi šalia žmonių, o ši meilė gyvuliams buvo perduodama iš kartos į kartą. Šiais laikais vyksta kultūriniai renginiai (paradai, varžybos ir etnografinės parodos, dažnai susiję su religinėmis apeigomis, skirtomis Šventajai Dvasiai pagerbti), kurie suvienija šių galvijų augintojus, sustiprina ryšius ir suburia žmones, vertinančius tai, kad augina šiuos gyvulius, ir tuo besididžiuojančius. Svarbu pažymėti, kad nors vidutinis galvijų skaičius viename ūkyje yra nedidelis, jų besitęsiantis gyvavimas įrodo stiprų emocinį ryšį su šiais gyvūnais.

Mėsos „Carne Ramo Grande“ skonio, minkštumo ir sultingumo savybes lemia gyvulių auginimo būdas. Azorų salų dirvožemio ir klimato sąlygos, taip pat ypatingas auginimo būdas ir klusnus gyvulių charakteris lemia tai, kad jie gali ganytis ištisus metus.

Kadangi mėsa gaunama iš gyvulių, auginamų ganyklose, kuriose jie gali laisvai vaikščioti po pievas ir judėti iš vieno sklypo į kitą, jos spalva būna intensyvesnė. Atsižvelgiant į gyvulio amžiaus kategoriją, „Carne Ramo Grande“ mėsos spalva kinta nuo blyškesnės raudonos spalvos jaunesnių gyvulių atveju iki ryškesnės raudonos spalvos didėjant gyvulio amžiui. Riebalų spalva taip pat skiriasi priklausomai nuo gyvulio amžiaus: nuo baltos jaunesnių gyvulių atveju iki gelsvesnės jaučių ir suaugusių galvijų (bulių ir karvių) atveju.

Klimatas (labai tinkamas galvijininkystei) ir dirvožemis (derlingas ir lengvai įdirbamas) sudaro geras ganyklų sąlygas. Dėl to galvijai, kurie buvo atvežti į ką tik atrastą Azorų salyną ir palikti prisitaikyti, galėjo vystytis ir tobulėti, įgydami išskirtinių genetinių savybių, kuriomis šiandien apibūdinama Ramo Grande veislė.

Ramo Grande veislės augintojai yra unikalaus genetinio paveldo saugotojai, kurį per kelias kartas ir dažnai sunkiomis sąlygomis jie primygtinai siekė išsaugoti kaip savo protėvių palikimą. Jie visada stengėsi išsaugoti šį paveldą, o galvijų bandas visuomet laikė savo plačios šeimos dalimi. Įvairiose Azorų salyno salose vykstančiose tradicinėse šventėse, ypač skirtose Šventajai Dvasiai, šių gyvūnų mėsa visada buvo mėgstamiausia mėsa, naudojama tradiciniams patiekalams, patiekiamiems per šias šventes. Gaminant šiuos patiekalus derinama kiekvienos salos ir net skirtingų kaimų patirtis ir tradiciniai receptai, perduodami iš kartos į kartą, kad išryškėtų šios veislės mėsai būdingi ir specifiniai skoniai bei aromatai.

Šie galvijai Azorų salyne yra svarbūs dėl to, kaip jie vis dar naudojami tradiciniuose ūkiuose ir etnografiniuose šventiniuose renginiuose, taip pat dėl jų svarbos tiekiant tradicinės virtuvės patiekalus vietos gyventojams ir svečiams.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

https://tradicional.dgadr.gov.pt/images/prod_imagens/carne/docs/CE_Carne_Ramo_Grande_DOP.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.