EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 556 final

2021/0197(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 556 final} - {SWD(2021) 188 final} - {SWD(2021) 613 final} - {SWD(2021) 614 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Komunikate dėl Europos žaliojo kurso 1 buvo pateikta nauja ES augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Juo dar kartą patvirtinamas Komisijos siekis padidinti savo klimato tikslus ir pasiekti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Be to, juo siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusių grėsmių ir poveikio. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo.

Kova su klimato kaita yra neatidėliotinas uždavinys. Vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiosios ataskaitos mokslinių tyrimų rezultatais, nulinis išmetamo CO2 kiekis pasauliniu mastu turi būti pasiektas maždaug 2050 m., o visų kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumas – vėliau šiame amžiuje. Atsižvelgiant į šį neatidėliotiną uždavinį, būtina, kad ES paspartintų savo veiksmus ir pademonstruotų pasaulinę lyderystę, iki 2050 m. tapdama neutralaus poveikio klimatui visuomene. Šis tikslas nustatytas Komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ 2 .

Remiantis išsamiu poveikio vertinimu, 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ 3 buvo pasiūlyta padidinti Europos užmojį ir pateikti išsamų planą, kuriuo būtų siekiama padidinti ES privalomą 2030 m. tikslą ir bent 55 proc. atsakingai sumažinti grynąjį išmetamų teršalų kiekį. 2030 m. užmojo padidinimas dabar suteikia tikrumo politikos formuotojams ir investuotojams, kad ateinančiais metais priimtais sprendimais nebus susisaistyta su išmetamų teršalų kiekiais, neatitinkančiais ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. 2030 m. tikslas atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C.

2020 m. gruodžio mėn. susitikimo metu Europos Vadovų Taryba patvirtino naują ES privalomą 2030 m. tikslą 4 . Ji taip pat paragino Komisiją „įvertinti, kaip visi ekonomikos sektoriai gali geriausiai padėti siekti 2030 m. tikslo, ir pateikti būtinus pasiūlymus, kartu nuodugniai išnagrinėjant poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį valstybių narių lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalinius energetikos bei klimato srities veiksmų planus ir peržiūrint esamas lankstumo galimybes“.

Šiuo tikslu parengus Europos klimato teisės aktą, dėl kurio buvo sutarta su teisėkūros institucijomis, ES klimato neutralumo tikslas taps teisiškai privalomu ir 2030 m. užmojis bus padidintas nustatant tikslą, kad iki 2030 m. grynasis išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

Siekdama sekti Europos klimato teisės akte pasiūlytu keliu ir įgyvendinti šį padidintą užmojį iki 2030 m., Komisija peržiūrėjo šiuo metu galiojančius klimato ir energetikos teisės aktus, kuriais buvo numatyta, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas tik 40 proc. iki 2030 m. ir 60 proc. iki 2050 m.

Šis pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys, apie kurį buvo paskelbta Komisijos klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane 5 , yra išsamiausia pastangų įgyvendinti plataus užmojo naują 2030 m. klimato srities tikslą sudedamoji dalis, ir prie jo turės prisidėti visi ekonomikos sektoriai ir politikos sritys, įskaitant kelių transporto sektorių.

Transporto sektorius yra vienintelis, kuriame išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis didėja. Kelių transporto priemonių išmetamos ŠESD nėra išimtis. Jos sudaro beveik 20 proc. viso ES išmetamų ŠESD kiekio ir nuo 1990 m. šis kiekis gerokai padidėjo. Oro kokybei ir toliau daro įtaką eismas ir spūstys, todėl didėja miestų, kuriuose nustatomos mažos ir nulinės taršos zonos, kuriose ribojama galimybė patekti į vietą transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, o kai kurios valstybės narės paskelbė apie laipsnišką lengvųjų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimo nutraukimą.

Automobilių pramonė yra labai svarbi ES ekonomikai ir sudaro daugiau kaip 7 proc. ES BVP. 14,6 mln. europiečių ji tiesiogiai arba netiesiogiai sukuria darbo vietas gamybos, pardavimo, techninės priežiūros, statybos ir transporto bei transporto paslaugų srityse. ES yra viena didžiausių pasaulyje motorinių transporto priemonių gamintojų ir pirmauja šio sektoriaus technologijų srityje. ES automobilių sektoriaus investicijos į MTTP siekia 60,9 mlrd. EUR.

Automobilių sektoriuje vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai, įskaitant pokyčius švarių ir skaitmeninių technologijų naudojimo srityje, visų pirma perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie netaršių ir mažataršių technologijų, taip pat vis labiau susietų transporto priemonių. Tikslas turėtų būti suteikti automobilių sektoriui galimybę tęsti ir stiprinti savo pirmavimą ateities technologijų srityse, ypač atsižvelgiant į tarptautinę konkurenciją.

Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijoje 6 sprendžiami didesni su perėjimu prie netaršaus judumo susiję uždaviniai ir nustatomas planas, kaip ryžtingai nukreipti Europos transporto sektorių teisinga tvarios ir išmanios ateities linkme.

Prie strategijos pridedamas veiksmų planas apima politiką, kurios tikslas, be kita ko, yra skatinti netaršių transporto priemonių ir su jomis susijusios infrastruktūros naudojimą. Perėjimas prie netaršių transporto priemonių užkirs kelią taršai ir pagerins mūsų piliečių sveikatą; juo taip pat bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso nulinės taršos tikslo, kuris numatytas Nulinės taršos veiksmų plane 7 .

Lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normos yra pagrindiniai išmetamo CO2 kiekio mažinimą šiame sektoriuje skatinantys veiksniai, kaip nurodyta komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“.

Šio pasiūlymo bendrieji tikslai – padėti siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo ir šiuo tikslu, atsižvelgiant į Europos klimato teisės aktą, siekti, kad iki 2030 m. grynasis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

Šiuo pasiūlymu siekiama trijų konkrečių tikslų. Pirmasis – prisidėti prie 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslų mažinant lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normų poveikis išmetamų teršalų kiekio mažinimui nėra tiesioginis, ir į transporto priemonių parko atnaujinimo dinamiką, svarbu anksti imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas ilgalaikio tikslo įgyvendinimas.

Antrasis konkretus tikslas yra teikti naudą vartotojams ir piliečiams, plačiau naudojant netaršias transporto priemones. Pagrindinė numatoma nauda yra susijusi ne tik su geresne oro kokybe, ypač miestuose. Dėl išmetamo CO2 normų gamintojai turi didinti netaršių transporto priemonių pasiūlą, todėl esant didesnei pasiūlai vartotojai galės pigiau įsigyti netaršių modelių transporto priemones ir ženkliai sutaupyti energijos naudodami tokias netaršias transporto priemones, tokiu būdu sumažindami bendras tokių transporto priemonių eksploatavimo sąnaudas.

Trečiasis konkretus tikslas yra skatinti netaršių technologijų inovacijas, taip stiprinant pirmaujančią ES automobilių pramonės vertės grandinės poziciją šio sektoriaus technologijų srityje ir skatinant užimtumą ES. Nors automobilių sektoriui pavyko sukurti pažangias transporto priemonių su vidaus degimo varikliais technologijas, juos gaminti ir pardavinėti visame pasaulyje, jis turi vis labiau nukreipti investicijas į netaršias technologijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės grandinei taip pat tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Šis pasiūlymas yra technologijų atžvilgiu neutralus ir bus papildytas priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti netaršių degalų ir įkrovimo infrastruktūros naudojimą.

Manoma, kad papildoma nauda bus didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir energetinis saugumas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą klimato ir energetikos priemonių rinkinys yra visapusiškas žingsnis nuodugniai peržiūrint Sąjungos teisės aktus siekiant juos suderinti su ES didesniu klimato srities užmoju. Visos šio rinkinio iniciatyvos yra glaudžiai susijusios.

Šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų papildomi kiti rinkinio pasiūlymai ir jis dera, visų pirma, su toliau išvardytomis priemonėmis.

Užtikrinant, kad būtų mažinamas kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis, išmetamo CO2 normos ypač padeda valstybėms narėms siekti savo tikslų pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą (ES) 2018/842 8 . Kadangi jomis skatinamas transporto priemonių elektrifikavimas, taip prisidedama prie energijos vartojimo efektyvumo tikslų, o suteikiant papildomą būdą naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją – ir prie atsinaujinančiųjų išteklių tikslo.

Esama aiškaus išmetamo CO2 normų ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais pastatams bei kelių transporto priemonėms papildomumo. Išmetamo CO2 normos yra susijusios su efektyvesnių ir netaršių transporto priemonių pasiūla, nes jomis nustatomi reikalavimai transporto priemonių gamintojams dėl jų naujų automobilių parkų. Prekybos apyvartiniais taršos leidimais išplėtimas yra susijęs su degalų naudojimu visamee transporto priemonių parke. Jis gali padidinti tiek degalus efektyviau naudojančių transporto priemonių, tiek netaršių transporto priemonių paklausą, taip palengvinant transporto priemonių gamintojų CO2 efektyvumo tikslų įgyvendinimą.

Išmetamo CO2 kiekio normos ir naujų netaršių transporto priemonių tiekimas rinkai yra priemonė, kuria papildoma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (ES) 2018/2001 9 , kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro gaminant elektromobiliuose naudojamą elektros energiją ir skatinama turimose transporto priemonėse su vidaus degimo varikliais naudoti degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalus.

Taip pat esama svarbios sinergijos tarp CO2 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) 10 ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva paskatins sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro elektros energijos gamybos srityje, kad būtų palaipsniui pasiekta, jog netaršiose transporto priemonėse, kurias naudoti skatinama taikant išmetamo CO2 normas, būtų naudojama atsinaujinančiųjų išteklių energija ir taip būtų pasiekta visiška nepriklausomybė nuo iškastinio kuro „nuo gręžinio iki transporto priemonės“.

Galiausiai, nors išmetamo CO2 normomis užtikrinama netaršių transporto priemonių pasiūla, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva 2014/94/ES 11 , kuria skatinamas įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimas, yra būtina papildoma priemonė, skirta įveikti rinkos kliūtis diegiant infrastruktūrą. Tai skatinama ir Pastangų pasidalijimo reglamentu, kuriuo valstybės narės taip pat skatinamos imtis veiksmų savo kelių transporto sektoriuose.

Derinant energijos mokesčius, investicijas į įkrovimo ir degalinių infrastruktūrą, naują anglies dioksido kainodarą ir atnaujintas CO2 normas, suformuojamas subalansuotas ir ekonomiškai efektyvus požiūris į kelių transporto priemonių išmetamų teršalų mažinimą, rinkos kliūčių ir nepakankamumo šalinimą bei tikrumo suteikimą investuotojams dėl investicijų į netaršias technologijas.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šio pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio pasiūlymai dera su visais ES veiksmais ir politikos kryptimis ir padeda ES siekti padidinto 2030 m. tikslo bei užtikrinti sėkmingą ir tinkamą perėjimą siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kaip nurodyta Komisijos komunikate dėl Europos žaliojo kurso.

Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys, priemonė „Next Generation EU“ ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa padės įgyvendinti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios siekia Europa. Taikant šių politikos krypčių derinį bus galima spręsti ekonominės krizės problemą ir paspartinti perėjimą prie švarios ir darnios ekonomikos, susiejančios klimato politikos veiksmus ir ekonomikos augimą. Šio rinkinio iniciatyvos taip pat atitinka Sąjungos švarios ir žiedinės ekonomikos, darnaus ir pažangaus judumo politiką bei nulinės taršos veiksmų planą. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų pasiekta nulinė kelių transporto tarša, kitiems ekonomikos sektoriams gali tekti labiau prisidėti prie bendrų ES išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslų.

Kaip skelbiama komunikate „2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Siekiant Europos ekonomikos atsigavimo – stipresnė bendroji rinka“ 12 , Komisija kartu su valdžios institucijomis, suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais partneriais pradės bendro kūrimo procesą, kurio metu bus siekiama nustatyti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos kryptis, remti netaršių transporto priemonių gamybos veiklos plėtrą, greitą alternatyvių degalų infrastruktūrų diegimą ir su tuo susijusį darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą.

Ši iniciatyva taip pat atitinka ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką. Parama kuriant netaršias technologijas taip pat bus numatyta pagal ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, ypač pasitelkiant „Europos horizonto“ partnerystes. 

Be to, siekdama sustiprinti politikos krypčių nuoseklumą ir, kaip skelbiama komunikate „Geresnis reglamentavimas. Vienijamos jėgos siekiant kokybiškai rengti ES teisės aktus“ 13 , Komisija tobulina savo geresnio reglamentavimo gaires, siekdama užtikrinti, kad visos jos iniciatyvos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą laikantis Europos klimato teisės akte nustatytų įsipareigojimų.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnis. Pagal SESV 191 straipsnį ir 192 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga padeda siekti, inter alia, šių tikslų: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita. Remdamasi SESV 192 straipsniu, Sąjunga jau patvirtino politiką dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio Reglamentu (EB) 443/2009 ir Reglamentu (ES) 510/2011, kurie buvo panaikinti ir pakeisti nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Reglamentu (ES ) 2019/631.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Klimato kaita yra tarpvalstybinė problema, kurios negalima išspręsti vien tik nacionalinio arba vietos lygmens veiksmais. Klimato politiką būtina koordinuoti visos Europos ir, kai įmanoma, pasaulio lygmeniu. ES veiksmai yra pagrįsti pagal subsidiarumo principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Europos Sąjunga nuo 1992 m. stengiasi rasti bendrų sprendimų ir skatinti viso pasaulio veiksmus kovojant su klimato kaita. Konkrečiau, imantis ES lygmens veiksmų bus galima ekonomiškai efektyviai pasiekti 2030 m. tikslus ir ilgalaikius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, tuo pačiu metu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą. SESV 191–193 straipsniuose patvirtinama ir patikslinama ES kompetencija klimato kaitos srityje.

Atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų mažinimo tikslą iki 2030 m. ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, kuris turi būti pasiektas iki 2050 m., reikalingi ryžtingesni ES veiksmai, kad būtų užtikrintas pakankamas kelių transporto sektoriaus indėlis.

Nors nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu vykdomos iniciatyvos gali sukurti sinergiją, vien jų nepakaks. Koordinuotų ES veiksmų trūkumas griežtinant CO2 išmetimo normas padidintų rinkos susiskaidymo riziką dėl nacionalinių sistemų įvairovės, skirtingų užmojo lygių ir projektinių parametrų. Atskiros valstybės narės taip pat būtų per maža rinka, kad galėtų pasiekti tokį patį rezultatų lygį, todėl norint paskatinti pokyčius visos pramonės šakos lygmeniu ir sukurti masto ekonomiją, reikia visos ES mastu taikomos sistemos.

•Proporcingumo principas

Šis pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes juo neviršijama to, kas būtina siekiant Sąjungos tikslų ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, tuo pačiu metu užtikrinant teisingumą ir aplinkosauginį naudingumą.

Klimato teisės akte, dėl kurio sutarė Europos Parlamentas ir Taryba, buvo patvirtintas tikslas iki 2030 m. visos ES ekonomikos mastu ir valstybių narių nacionaliniu lygmeniu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 m., o poveikio klimatui neutralumo tikslą pasiekti iki 2050 m. Šis pasiūlymas apima didelę dalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jame išvengiama būtinybės su dar didesniu užmoju mažinti išmetamųjų teršalų kiekį kituose sektoriuose, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau. Siekiant šio tikslo, jame peržiūrimos galiojančios lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normos.

•    Priemonės pasirinkimas

Pasiūlyme numatytas Reglamento (ES) 2019/631 pakeitimas, todėl reglamentas yra vienintelė tinkama teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) 2019/631 buvo neseniai parengtos naujos redakcijos rezultatas, ir kad siūlomi pakeitimai susiję tik su tam tikromis nuostatomis, nauja redakcija ir (arba) esamo reglamento pakeitimas nėra tikslingi.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekdama surinkti įrodymus ir užtikrinti didesnį skaidrumą, Komisija nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. vasario 5 d. rengė viešas konsultacijas dėl kiekvieno pasiūlymo. Išsami viešų konsultacijų santrauka ir rezultatai pateikti šio pasiūlymo poveikio vertinimo 2 priede.

Be to, 2020 m. spalio 29 d. buvo paskelbtas įžanginis poveikio vertinimas ir su juo buvo galima susipažinti 4 savaites.

Tiksliau tariant, šio pasiūlymo tikslais Komisija paprašė visų suinteresuotųjų subjektų pateikti savo atsiliepimus, ypatingą dėmesį skirdama šioms grupėms: 

·valstybėms narėms (nacionalinėms, regioninėms valdžios institucijoms),

·transporto priemonių gamintojams,

·komponentų ir medžiagų tiekėjams,

·energijos tiekėjams,

·transporto priemonių pirkėjams (privatiems asmenims, įmonėms, parkų valdymo įmonėms),

·vairuotojų asociacijoms,

·aplinkosaugos, transporto ir vartotojų nevyriausybinėmis organizacijoms,

·socialiniams partneriams.

Be viešų konsultacijų ir atsiliepimų apie įžanginį poveikio vertinimą, atsiliepimai buvo renkami ir šiais būdais:

·susitikimuose su atitinkamomis pramonės asociacijomis, atstovaujančiomis transporto priemonių gamintojams, komponentų ir medžiagų tiekėjams ir energijos tiekėjams;

·dvišaliuose susitikimuose su valstybių narių valdžios institucijomis, transporto priemonių gamintojais, tiekėjais, socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis;

·nagrinėjant valstybių narių suinteresuotųjų subjektų ar valdžios institucijų pateiktas nuomones.

Pagrindinius rezultatus galima apibendrinti taip:

Dauguma pramonės respondentų, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pritarė tikslui „mažinti keleivinių ir krovininių automobilių išmetamo CO2 kiekį, kad 55 proc. tikslas būtų pasiektas iki 2030 m., o poveikio klimatui neutralumo tikslas – iki 2050 m.“, o piliečių nuomonės šiuo klausimu buvo skirtingos. Labiausiai buvo pritarta tikslui „stiprinti pirmaujančią ES automobilių pramonės vertės grandinės poziciją, inovacijas ir skatinti užimtumą“ bei „mažinti bendras vartotojų eksploatavimo sąnaudas“.

Kalbant apie normų lygius, per konsultacijas buvo pareikštos skirtingos nuomonės dėl būsimų tikslų griežtumo, pramonės atstovai parodė tam tikrą pritarimą dėl griežtesnių tikslų nuo 2030 m., NVO – nuo 2025 m., o piliečių nuomonės buvo skirtingos. Kalbant apie tikslų įgyvendinimo laiką, pramonės atstovai pritarė, kad tikslai būtų nustatomi kas penkerius metus, o kitų suinteresuotųjų subjektų nuomonės šiuo klausimu buvo skirtingos. Transporto priemonių kaina, ribotas nuvažiuojamas atstumas ir galimybės naudotis infrastruktūra buvo laikomos ypač svarbiomis kliūtimis, trukdančiomis naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones visos rinkos mastu. Atsakymai dėl skatinimo sistemos reikalingumo ir kokių transporto priemonių naudojimas turėtų būti skatinamas buvo skirtingi. Kalbant apie galimą degalų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų naudojimą siekiant CO2 tikslo, konsultacijos atskleidė nevienodą požiūrį.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Kiekybinio poveikio aplinkai ir ekonominio bei socialinio poveikio vertinimo tikslais poveikio vertinimo metu buvo remiamasi įvairiais „PRIMES“ modeliui parengtais scenarijais. Vykdant šią analizę buvo naudojamos ir kitos modeliavimo priemonės, pavyzdžiui, „GEM-E3“ ir „E3ME“ bei „JRC DIONE“ modelis.

Išmetamų ŠESD kiekis ir kitų naujų lengvųjų transporto priemonių parko charakteristikų duomenys buvo gauti iš kasmetinių stebėsenos duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės, ir kuriuos pagal Reglamentą (ES) 2019/631 surinko Europos aplinkos agentūra (EAA).

Išsamesnė informacija buvo surinkta pagal su išorės rangovais sudarytas paslaugų sutartis.

•Poveikio vertinimas

Įvairių pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą teisės aktų rinkinio iniciatyvų poveikio vertinimas grindžiamas integruotais modeliavimo scenarijais, atspindinčiais įvairių politikos priemonių sąveiką su ekonominės veiklos vykdytojais, siekiant užtikrinti papildomumą, nuoseklumą ir veiksmingumą įgyvendinant 2030 m. ir 2050 m. klimato užmojus.

Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas papildo analizę, atliktą per 2020 m. poveikio vertinimą, kuriuo grindžiamas 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas 16 . Tai sudarė analitinį pagrindą nustatyti tikslą, kad iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekis būtų sumažintas bent 55 proc., palyginti su 1990 m., o klimato neutralumo tikslas būtų pasiektas iki 2050 m.

Prie šio pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas buvo parengtas ir atliktas vadovaujantis taikomomis geresnio reglamentavimo gairėmis, o Reglamentavimo patikros valdyba 2021 m. balandžio 19 d. apie jį pateikė teigiamą nuomonę.

Valdybos pasiūlyti patobulinimai įtraukti į galutinę dokumento versiją. Turimi omenyje šie patobulinimai:

·galiojančio reglamento (ES) 2019/631 peržiūros priežasčių ir kitų susijusių teisėkūros iniciatyvų nuoseklumo ir proporcingumo paaiškinimas,

·tolesnis aukšto lygio mažinimo tikslo įgyvendinamumo įrodymas ir trijų tikslinių variantų kompromisų paaiškinimas,

·pateikta papildoma informacija apie pasirinktų variantų poveikį konkurencingumui, inovacijoms ir sklandžiai sektoriaus pertvarkai,

·suinteresuotųjų subjektų nuomonių įtraukimas į analizę.

Galimos politikos priemonės

Poveikio vertinimo metu buvo išanalizuotos galimos politikos priemonės, suskirstytos pagal tris temas, kuriomis siekiama išspręsti įvardytas problemas ir pasiekti politikos tikslus.

(1)Lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio rodikliai (normos, įgyvendinimo laikas, sąlygos).

Kalbant apie normų lygius, svarstytos galimybės apima tris trajektorijas iki 2040 m., taip pat įvertinant, kad tikslas yra iki 2050 m. 90 proc. sumažinti kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgiant į tai, kad lengvieji automobiliai keliuose vidutiniškai naudojami nuo 10 iki 15 metų.

Siekiant prisidėti prie bendro padidinto 2030 m. užmojo ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, pirmenybė teikiama galimybei nuo 2030 m. žymiai sugriežtinti visam ES parkui taikomas lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio normas. Tai suteiks reikiamą kryptį, kad būtų galima paspartinti netaršių transporto priemonių tiekimą į rinką, sukurti naudą transporto priemonių naudotojams, taip pat skatinti inovacijas ir pirmavimą technologijų srityje bei apriboti gamintojų išlaidų padidėjimą.

Kalbant apie tikslų sugriežtinimo laiką, pageidautina išlaikyti reguliavimą, pagal kurį nustatomos normos bus mažinamos penkerių metų etapais, bet ne dažniau, kad gamintojai galėtų pakankamai lanksčiai valdyti šią pertvarką. Todėl, siekiant atsižvelgti į automobilių sektoriaus kūrimo ciklus, tikslinga išlaikyti iki 2025 m. nustatytas normas.

Galimos pajamos iš mokesčių už viršytą taršos normą liks bendrojo ES biudžeto dalimi. Kitos svarstytos galimybės gerokai padidintų administracinę naštą ir taip pat nebūtų tiesiogiai naudingos automobilių sektoriui šios pertvarkos metu.

Nuo 2030 m. bus panaikinta galimybė ES ir ne ES įsikūrusiems mažiems gamintojams (t. y. tiems, kurie užregistruoja 1 000–10 000 naujų lengvųjų automobilių arba 1 000–22 000 naujų furgonų per kalendorinius metus) taikyti nukrypti nuo normos leidžiančią nuostatą, taip pagerinant teisės aktų veiksmingumą ir nuoseklumą. Pasirinkę datą atitinkami gamintojai turės pakankamai laiko suplanuoti ir prisitaikyti prie naujų norminių reikalavimų ir griežtesnių normų taikymo laikotarpio pradžios. Gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus, išimtis bus taikoma ir toliau. 

(2)Specialios netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) naudojimo skatinimo priemonės.

Buvo svarstomi įvairūs NMTP naudojimo skatinimo sistemos variantai, tiek mechanizmų, tiek transporto priemonių, kurias ji turėtų apimti, atžvilgiu. Tinkamiausia galimybė yra nuo 2030 m. panaikinti lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms taikomą NMTP skatinimo sistemą, nes NMTP naudojimas visos rinkos mastu priklausys nuo griežtesnių CO2 kiekio normų, kurios bus taikomos nuo tos datos, todėl gamintojai turės pateikti žymiai daugiau netaršių transporto priemonių. Taip būtų supaprastinti ir teisės aktai bei išvengta rizikos pakenkti jų veiksmingumui.

(3)Sistema, kurią taikant būtų atsižvelgiama į galimą degalų iš atsinaujinančių išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų įnašą vertinant, ar laikomasi normų.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo rengiamas įtraukiai, skaidriai ir nuolat bendraujant su suinteresuotaisiais subjektais.

Palyginti su šiuo metu galiojančiu reglamentu, pasiūlymas neturėtų padidinti su teisės aktų taikymu susijusių administracinių išlaidų. Be to, dėl jo nepadidės teisinės sistemos sudėtingumas.

Nuo 2030 m. siūloma panaikinti dvi esamas nuostatas, t. y. NMTP skatinimo sistemą ir mažiems gamintojams leidžiančią nukrypti nuo normos nuostatą, ir tai turėtų padėti supaprastinti teisės aktus. Tuo pat metu reguliavimo sistemoje ir toliau bus numatytas lankstumas, kuriuo bus siekiama sumažinti gamintojų patiriamas atitikties užtikrinimo išlaidas.

Atitikties užtikrinimo stebėsenos režimo ar mokesčių už viršytą taršos normą dydžio keisti nesiūloma. Todėl dėl šio pasiūlymo nepadidės gamintojų ir kompetentingų nacionalinių institucijų administracinės išlaidos ir Komisijos įgyvendinimo išlaidos.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje 17 . Juo visų pirma prisidedama prie tikslo užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą pagal tvaraus vystymosi principą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

 5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Šiuo metu taikoma nusistovėjusi Reglamento (ES) 2019/631 įgyvendinimo stebėsenos sistema. Valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie visų užregistruotų naujų lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekį ir masę. Gamintojai turi galimybę pranešti Komisijai apie tokių preliminarių duomenų klaidas. Be to, nuo 2022 m. gamintojai ir valstybių narių kompetentingos institucijos Komisijai teiks duomenis apie tikrąjį lengvųjų automobilių ir furgonų degalų ir energijos suvartojimą.

Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros (EAA), kasmet skelbia praėjusių kalendorinių metų galutinius stebėsenos duomenis ir konkrečių gamintojų išmetamo CO2 kiekį, palygindama jį su nustatytomis normomis. Teisės aktai ir toliau bus grindžiami šia nusistovėjusia stebėsenos ir atitikties užtikrinimo sistema. Nuo 2022 m. Komisija, taip pat padedama EAA, skelbs tipo patvirtinimo ir tikrojo išmetamo CO2 kiekio duomenų palyginimus.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnio 1 dalis. 1 straipsnio „Dalykas ir tikslai“ pakeitimas

1 straipsnio 5 dalyje patikslintos nuo 2030 m. viso ES parko naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms taikomos išmetamo CO2 kiekio normos. Pridedama nauja 5a dalis, kurioje nustatomi viso ES parko tikslai nuo 2035 m.

Siekiant atsižvelgti į tipo patvirtinimo bandymo procedūros pakeitimą, po kurio vietoje naujojo Europos važiavimo ciklo (NEDC) bus naudojama pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra (WLTP), viso ES automobilių parko tikslai išreiškiami procentais, palyginti su 2021 m. atskaitos tašku. Šis atskaitos taškas nustatomas remiantis savitųjų teršalų išmetimo normų 2021 m. vidurkiu, kurį apskaičiuojant, siekiant išvengti nepagrįsto atskaitos taško vertės padidėjimo, naudojamos WLTP išmatuotos išmetamųjų teršalų vertės, o ne gamintojų nurodytos išmetamųjų teršalų vertės. 2021 m. atskaitos tašką Komisija paskelbs iki 2022 m. spalio 31 d.

Nuo 2030 m. panaikinama 7 dalyje nustatyta netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimo skatinimo priemonė. Tuo tikslu taip pat būtina patikslinti 6 dalyje nurodytą datą.

1 straipsnio 2 dalis. 2 straipsnio „Taikymo sritis“ pakeitimas

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama siekiant vietoje nuorodų į Direktyvą 2007/46/EB 18 (Tipo patvirtinimo pagrindų direktyvą), kuri buvo panaikinta nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., įtraukti nuorodas į tipo patvirtinimo pagrindų reglamentą (ES) 2018/858 19 , kuris taikomas nuo tos datos.

Dėl panaikintos direktyvos ir naujojo reglamento struktūros skirtumų būtina atlikti pakeitimus, kad būtų užtikrintas teisinių nuorodų tikslumas.

1 straipsnio 3 dalis. 3 straipsnio „Apibrėžtys“ pakeitimas

3 straipsnio 1 dalyje pateiktu pakeitimu apibrėžtys suderinamos su tipo patvirtinimo teisės aktuose pateiktomis apibrėžtimis ir pašalinamos automobilio ratų apibrėžto ploto ir naudingos apkrovos apibrėžtys, nes šie terminai nebeaktualūs įgyvendinant reglamentą.

1 straipsnio 4 dalis. 4 straipsnio „Savitosios teršalų išmetimo normos“ pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis papildoma pastraipa, kurioje aprašoma apsaugos priemonė, skirta išvengti padėties, kai tam tikromis sąlygomis apskaičiuojant gamintojo savitąsias teršalų išmetimo normas gaunamas neigiamas rezultatas. Tokiu atveju savitoji teršalų išmetimo norma turėtų būti 0 g CO2/km.

1 straipsnio 5 dalis. 7 straipsnio „Vidutinio išmetamų teršalų kiekio stebėsena ir duomenų apie jį teikimas“ pakeitimas

Įterpiama nauja 6a dalis, pagal kurią Komisija, atlikdama preliminarių stebėsenos duomenų tikrinimą, turi galimybę paprašyti tipo patvirtinimo institucijų ir gamintojų pateikti taisymų ataskaitą tais atvejais, kai tipo patvirtinimo dokumentų arba atitikties liudijimo negalima ištaisyti pagal tipo patvirtinimo teisės aktus, pavyzdžiui, kai neteisingi duomenys yra susiję su nebegaliojančiu tipo patvirtinimu.

Išbraukiama 11 dalis, kurioje numatyta, kad turi būti teikiami duomenis apie M2 ir N2 kategorijų transporto priemones, nes šioms transporto priemonių kategorijoms taikomas Reglamentas (ES) 2018/956 20 dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenų stebėsenos ir teikimo.

1 straipsnio 6 dalis. 10 straipsnio „Tam tikriems gamintojams taikomos nukrypti leidžiančios išimtys“ pakeitimas

10 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad nuo 2030 m. bus panaikinta galimybė gamintojams, kurie užregistruoja 1 000–10 000 naujų lengvųjų automobilių arba 1 000–22 000 naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių per kalendorinius metus taikyti nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos leidžiančią nuostatą. Gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus, išimtis bus taikoma ir toliau.

1 straipsnio 7 dalis. 13 straipsnio „Eksploatuojamų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio patikra“ pakeitimas

Į 13 straipsnio 3 dalį įtraukiama papildoma nuostata, pagal kurią Komisijai suteikiama galimybė prašyti tipo patvirtinimo institucijos pateikti taisymų ataskaitą tais atvejais, kai tipo patvirtinimo dokumentų arba atitikties liudijimo negalima ištaisyti pagal atitinkamus tipo patvirtinimo teisės aktus, pavyzdžiui, jeigu jų galiojimo laikas pasibaigęs.

1 straipsnio 8 dalis. 14 straipsnio „M0 ir TM0 verčių tikslinimas“ pakeitimas

14 straipsnio 2 dalyje pataisomas teisinis pagrindas numatant I priedo pakeitimą, kad jis atitiktų dabartinę praktiką, pakeičiant šiuo metu galiojančią formuluotę, kurioje nurodomas reglamentas, kuriuo papildomas Reglamentas (ES) 2019/631.

1 straipsnio 9 dalis. Naujas 14a straipsnis „Pažangos ataskaita“

Pridedamas naujas 14a straipsnis, kuriame Komisijai nustatomas įpareigojimas pranešti apie pažangą siekiant netaršaus judumo keliuose ir įvertinti, ar reikia papildomų priemonių, kuriomis būtų galima palengvinti šią pertvarką.

1 straipsnio 10 dalis. 15 straipsnio „Peržiūra ir ataskaita“ pakeitimas

15 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Reglamentas (ES) 2019/631 bus peržiūrėtas 2026 m., ir išbraukiamos 2–5 dalys, kuriose išvardyti tam tikri elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant dabartinę peržiūrą.

Pridedama nauja 9 dalis, kurioje nustatomas teisinis pagrindas keisti I priedo B dalyje nurodytas savitųjų teršalų išmetimo normų apskaičiavimo formules, kai tai būtina, kad būtų atsižvelgta į specialią procedūrą, kuri taikoma lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, kurių tipo patvirtinimas vykdomas keliais etapais. T. y. joje aprašoma procedūra, kuri taikoma tada, kai transporto priemonę gamina daugiau nei vienas gamintojas, o atsakomybė už sukomplektuotos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekį priskiriama bazinės transporto priemonės gamintojui. Siekiant užtikrinti tam gamintojui planavimo tikrumą, taikoma speciali tokių daugiapakopių lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir masės nustatymo procedūra. Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti daugiapakopėms transporto priemonėms taikomą procedūrą ir, jeigu ji peržiūrima, ji taip pat turi pakoreguoti savitųjų teršalų išmetimo normų apskaičiavimo formules.

1 straipsnio 11 dalis. 17 straipsnio „Įgaliojimų delegavimas“ pakeitimas

17 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys papildomos nuoroda į naują 15 straipsnio 9 dalį.

1 straipsnio 12 dalis. I priedo pakeitimai

I priedo A dalis, susijusi su lengvaisiais automobiliais, iš dalies keičiama taip, kad būtų atsižvelgta į 1 straipsnio pakeitimus. Tai apima formulių, pagal kurias apskaičiuojami viso ES parko tikslai 2030 m., korekcijas ir nustatomas 2035 m. formules, taip pat metinių savitųjų teršalų išmetimo normų nustatymą kiekvienam gamintojui ir netaršių ir mažataršių transporto priemonių (NMTP) koeficiento nebetaikymą nuo 2030 m.

I priedo B dalis, susijusi su lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, iš dalies keičiama panašiai kaip ir A dalis, papildomai pakoregavus nuolydžio reikšmių nustatymo formules, kurios reikalingos apskaičiuojant metines savitąsias teršalų išmetimo normas. Šis koregavimas atliekamas siekiant užtikrinti teisingą mažinimo naštos paskirstymą tarp mažesnių lengvųjų komercinių transporto priemonių gamintojų ir gaminančių didesnes tos kategorijos transporto priemones.

2021/0197 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 21 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 22 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Jo šalys susitarė užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(2)spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ 23 . Susidūrus su labai skaudžiu COVID-19 pandemijos poveikiu Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir reikšmė dar labiau padidėjo;

(3)Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ES ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tačiau ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(4)2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateiktu pagal nacionalinius įnašus nustatytu Sąjungos įnašu Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. visos ES ekonomikos mastu sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., palyginti su 1990 m.;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [--] 24 Sąjunga teisės aktais įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamų ŠESD kiekį (kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)tikimasi, kad visi ekonomikos sektoriai prisidės prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, įskaitant kelių transporto sektorių;

(7)šiame reglamente nustatytos priemonės yra būtinos kaip nuoseklios ir suderintos sistemos dalis, kuri yra nepakeičiama siekiant bendro Sąjungos tikslo sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(8)siekiant iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., būtina sugriežtinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/631 25 nustatytus mažinimo reikalavimus lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Taip pat reikia nustatyti aiškų tolesnio išmetamųjų teršalų mažinimo po 2030 m. planą, prisidedant prie to, kad iki 2050 m. būtų įgyvendintas poveikio klimatui neutralumo tikslas. Jeigu nebus imtasi plataus užmojo veiksmų, kad būtų sumažintas kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamų teršalų kiekis turės būti labiau mažinamas kituose sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sudėtingiau;

(9)griežtesni išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimai turėtų paskatinti Sąjungos rinkoje vis daugiau naudoti netaršias transporto priemones, tuo pačiu teikiant naudą vartotojams ir piliečiams oro kokybės ir energijos taupymo atžvilgiu, taip pat užtikrinant tolesnes automobilių pramonės vertės grandinės inovacijas. Šiomis pasaulinėmis aplinkybėmis ES automobilių pramonės vertės grandinei taip pat tenka vienas svarbiausių vaidmenų vykdant visuotinį perėjimą prie netaršaus judumo. Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(10)atsižvelgiant į tai, nuo 2030 m. turėtų būti nustatytos naujos, griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos naujiems lengviesiems automobiliams ir naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms. Šios normos turėtų būti nustatytos tokio lygio, kuris tvirtai paskatintų Sąjungos rinkoje greičiau pradėti naudoti netaršias transporto priemones ir jomis ekonomiškai efektyviai būtų skatinamos netaršių technologijų inovacijos;

(11)kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija, pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Prireikus finansinė parama turėtų būti svarstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation EU“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(12)atnaujintoje Naujojoje pramonės strategijoje 26 numatoma, kad bendradarbiaujant su pramonės atstovais, valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais bus bendrai kuriami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos planai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti sukurtas judumo ekosistemos pertvarkos planas, kuris būtų įgyvendinamas kartu su automobilių pramonės vertės grandinės pertvarka. Šiame plane ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas automobilių pramonės tiekimo grandinėje veikiančioms MVĮ, konsultacijoms, taip pat ir valstybių narių, su socialiniais partneriais ir turėtų būti remiamasi Europos įgūdžių darbotvarke bei tokiomis jos iniciatyvomis, kaip Įgūdžių paktas, skirtomis sutelkti privatų sektorių ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jie imtųsi vykdyti Europos darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą atsižvelgdami į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus Europos ir nacionalinio lygmens veiksmus ir skatinimo priemones, siekiant padidinti netaršių transporto priemonių įperkamumą. Pažanga, padaryta įgyvendinant šį visapusišką judumo ekosistemos pertvarkos planą, turėtų būti stebima kas dvejus metus, kaip vienas iš Komisijos teikiamos pažangos ataskaitos elementų, kurioje, inter alia, apžvelgiama netaršių transporto priemonių naudojimo pažanga, jų kainų pokyčiai, alternatyvių degalų rūšių kūrimas ir infrastruktūros diegimas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, novatoriškų technologijų potencialas siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, tarptautinis konkurencingumas, investicijos į automobilių pramonės vertės grandinę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas, jų veiklos pertvarkymas. Pažangos ataskaita taip pat bus grindžiama dvejų metų pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės teikia pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Rengdama pažangos ataskaitą, įskaitant socialinio dialogo rezultatus, Komisija turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais. Toliau vyksta automobilių pramonės tiekimo grandinės inovacijos. Dėl novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, elektrosintetinių degalų gamybos surenkant CO2 iš oro, jeigu jos bus toliau vystomos, galėtų atsirasti įperkamų klimato atžvilgiu neutralaus judumo galimybių. Todėl Komisija savo pažangos ataskaitoje turėtų sekti šio sektoriaus inovacijų pažangą;

(13)šie viso ES parko tikslai turi būti papildyti būtinu įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimu, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/94/ES 27 ;

(14)gamintojams turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas laikui bėgant pritaikyti savo transporto priemonių parkus, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai pereiti prie netaršių transporto priemonių, todėl tikslinga normas ir toliau mažinti penkerių metų etapais;

(15)nuo 2030 m. pradėjus taikyti griežtesnius viso ES parko tikslus, gamintojai Sąjungos rinkai turės pateikti daug daugiau netaršių transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, netaršių ir mažataršių transporto priemonių (toliau – NMTP) naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/631 veiksmingumui. Todėl NMTP naudojimo skatinimo sistema turėtų būti panaikinta nuo 2030 m. Iki šios datos, taigi ir visą šį dešimtmetį, NMTP skatinimo sistema ir toliau bus skatinamas transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra nuo nulio iki 50 g CO2/km, naudojimas, įskaitant baterines elektra varomas transporto priemones, elektrines transporto priemones su kuro elementais, kuriuose naudojamas vandenilis, ir didelio našumo prie elektros tinklo jungiamas hibridines elektrines transporto priemones. Po šios datos prie elektros tinklo jungiami hibridiniai elektriniai automobiliai ir toliau bus įskaičiuojami į viso parko tikslus, kuriuos turės įgyvendinti transporto priemonių gamintojai;

(16)išmetamo CO2 kiekio normų įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su tipo patvirtinimo teisės aktais. 2020 m. rugsėjo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/858 28 panaikinus ir pakeitus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB 29 , tikslinga, siekiant užtikrinti tolesnį dviejų priemonių rinkinių nuoseklumą, toliau derinti apibrėžtis ir atnaujinti Reglamento (ES) 2019/631 nuorodas į tipo patvirtinimo pagrindų teisės aktus;

(17)išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangos, kurių reikia norint pasiekti viso ES parko tikslus, paskirstomos tarp gamintojų, naudojant ribinių verčių kreivę, kuri grindžiama vidutine ES naujų transporto priemonių parko ir gamintojo naujų transporto priemonių parko mase. Nors ir tikslinga išlaikyti šią sistemą, būtina užkirsti kelią tam, kad nustačius griežtesnes viso ES parko normas, gamintojo savitoji teršalų išmetimo norma taptų neigiama. Dėl šios priežasties būtina paaiškinti, kad jeigu gaunamas toks rezultatas, savitoji teršalų išmetimo norma turėtų būti 0 g CO2/km.

(18)siekiant užtikrinti teisingą mažinimo pastangų paskirstymą, dvi mažesnių ir didesnių lengvųjų komercinių transporto priemonių ribinių verčių kreivės turėtų būti pakoreguotos taip, kad atspindėtų griežtesnes CO2 kiekio mažinimo normas;

(19)vertės, kurios naudojamos apskaičiuojant savitąsias teršalų išmetimo normas ir gamintojo vidutinį savitąjį išmetamųjų teršalų kiekį, grindžiamos tipo patvirtinimo dokumentuose ir atitinkamų transporto priemonių atitikties sertifikatuose užfiksuotais duomenimis. Siekiant užtikrinti išmetamo CO2 normų veiksmingumą, labai svarbu, kad šiems tikslams naudojami duomenys būtų teisingi. Jeigu vis dėlto nustatomos duomenų klaidos, pagal tipo patvirtinimo teisės aktus gali būti negalima ištaisyti jau išduotų tipo patvirtinimo dokumentų arba atitikties liudijimų, jeigu jų galiojimo laikas pasibaigęs. Tokiais atvejais Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti, kad atitinkamos tipo patvirtinimo institucijos arba, kai taikoma, gamintojai pateiktų taisymų ataskaitą, kuria vadovaujantis būtų galima ištaisyti vertes, naudojamas vertinant, kaip gamintojams sekasi laikytis normų;

(20)M2 (autobusų) ir N2 (vidutinio dydžio sunkvežimių) kategorijų transporto priemonių duomenų teikimas patenka į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/956 30 taikymo sritį, todėl šį reikalavimą tikslinga išbraukti iš Reglamento (ES) 2019/631;

(21)atsižvelgiant į padidintus bendruosius išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir siekiant išvengti galimo rinkos iškraipymo, visiems Sąjungos rinkoje veikiantiems gamintojams taikomi mažinimo reikalavimai turėtų būti suderinti, išskyrus tuos, kurie taikomi gamintojams, kurie užregistruoja mažiau nei 1 000 naujų transporto priemonių per kalendorinius metus. Todėl nuo 2030 m. bus panaikinta galimybė gamintojams, kurie užregistruoja 1 000–10 000 lengvųjų automobilių arba 1 000–22 000 lengvųjų krovininių automobilių per kalendorinius metus taikyti nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos leidžiančią nuostatą;

(22)siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir nuoseklumą su dabartine praktika, tikslinga paaiškinti, kad M0 ir TM0 vertės turėtų būti koreguojamos keičiant Reglamento (ES) 2019/631 I priedą, o ne numatyti aktą, kuriuo būtų papildomas tas reglamentas;

(23)pagal Reglamentą (ES) 2019/631 padaryta pažanga įgyvendinant nuo 2030 m. nustatytus mažinimo tikslus, turėtų būti peržiūrėta 2026 m. Atliekant šią peržiūrą, reikėtų atsižvelgti į visus aspektus, į kuriuos atsižvelgiama dvejų metų ataskaitose;

(24)buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį;

(25)siekiant užtikrinti, kad gamintojų, kurie yra atsakingi už daugiapakopių lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, savitosios teršalų išmetimo normos apskaičiavimas būtų pakoreguotas, atsižvelgiant į tokių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir masės nustatymo tvarkos pakeitimus, Komisijai turėtų būtu suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kad prireikus ji galėtų iš dalies keisti Reglamento (ES) 2019/631 I priedo B dalyje nurodytas skaičiavimo formules. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)todėl Reglamentas (ES) 2019/631 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2019/631 iš dalies keičiamas taip:

1)1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)5 dalis iš dalies keičiama taip:

i)a punkte skaičius „37,5 proc.“ pakeičiamas į „55 proc.“;

ii)b punkte skaičius „31 proc.“ pakeičiamas į „50 proc.“;

(b)įterpiama 5a dalis:

„5a.    Nuo 2035 m. sausio 1 d. nustatomi šie viso ES parko tikslai:

(a)naujų lengvųjų automobilių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 100 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo A dalies 6.1.3 punktą;

(b)naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių – viso ES parko vidutinis išmetamų teršalų kiekis 100 proc. mažesnis už 2021 m. tikslą, apskaičiuotą pagal I priedo B dalies 6.1.3 punktą.“;

(c)6 dalyje tekstas „Nuo 2025 m. sausio 1 d.“ pakeičiamas tekstu „Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.“;

(d)7 dalis išbraukiama;

2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)a punkte nuoroda „Direktyvos 2007/46/EB II priede“ pakeičiama į „Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje“,

(b)b punktas pakeičiamas taip:

„b) Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje apibrėžtoms N1 kategorijos transporto priemonėms, kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 taikymo sritį (lengvosios komercinės transporto priemonės) ir kurios Sąjungoje registruojamos pirmą kartą ir anksčiau nebuvo užregistruotos už Sąjungos ribų (naujoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms); Nuo 2025 m. sausio 1 d. netaršios N kategorijos transporto priemonės, kurių etaloninė masė viršija atitinkamai 2 610 kg arba 2 840 kg, šiame reglamente ir nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2018/858 bei Reglamentui (EB) Nr. 715/2007, laikomos lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis, kurioms taikomas šis reglamentas, jei etaloninė masė viršijama tik dėl energijos kaupimo sistemos masės.“;

(b)3 dalyje nuoroda „Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 5 punkte“ pakeičiama į „Reglamento (ES) 2018/858 I priedo A dalies 5 punkte“;

3)3 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Šiame reglamente vartojami terminai, kurių apibrėžtys pateiktos Reglamente (ES) Nr. 2018/858. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:“;

(b)b–g punktai ir i ir n punktai išbraukiami;

4)4 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Taikant c punktą, jeigu pagal I priedo A dalies 6.3 punktą arba I priedo B dalies 6.3 punktą nustatytos savitosios teršalų išmetimo normos reikšmė yra neigiama, savitoji teršalų išmetimo norma yra 0 g/km.“;

5)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įterpiama 6a dalis:

„6a. Jeigu Komisija nustato, kad preliminarūs duomenys, kuriuos valstybės narės pateikė pagal 2 dalį, arba duomenys, apie kuriuos gamintojai pranešė pagal 5 dalį, yra pagrįsti klaidingais tipo patvirtinimo dokumentuose arba atitikties liudijimuose pateiktais duomenimis, Komisija praneša tipo patvirtinimo institucijai arba, kai taikoma, gamintojui ir paprašo, kad tipo patvirtinimo institucija arba, kai taikoma, gamintojas pateiktų taisymų ataskaitą, kurioje būtų nurodyti pataisyti duomenys. Taisymų ataskaita perduodama Komisijai, o pagal pataisytus duomenis patikslinami preliminarūs skaičiavimai pagal 4 dalį.“;

(b)11 dalis išbraukiama;

6)10 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Pagal 1 dalį prašoma nukrypti nuo savitosios teršalų išmetimo normos išimtis gali būti taikoma iki 2029 m. kalendorinių metų imtinai.“;

7)13 straipsnio 3 dalis papildoma šiuo antruoju sakiniu:

„Jeigu pagal Reglamentą (ES) 2018/858 tipo patvirtinimo dokumentuose pateiktų duomenų negalima ištaisyti, atsakinga tipo patvirtinimo institucija kartu su ištaisytais duomenimis pateikia taisymų ataskaitą ir perduoda ją Komisijai ir suinteresuotoms šalims.“;

8)14 straipsnio 2 dalyje tekstas „šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.“ pakeičiamas tekstu „iš dalies keičiamas I priedas, kaip nurodyta 1 dalyje.“;

9)pridedamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Pažangos ataskaita

Iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka, įskaitant finansines priemones.

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, poveikį vartotojams, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose.“;

10)15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. 2028 m. Komisija, remdamasi kas dvejus metus teikiamomis ataskaitomis, atlieka šio reglamento veiksmingumo ir poveikio peržiūrą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia peržiūros rezultatų ataskaitą.

Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.“

(b)2–5 dalys išbraukiamos;

(c)pridedama 9 dalis:

„9. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 17 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais gali būti iš dalies keičiamos I priedo B dalyje nurodytos formulės, kai tokie pakeitimai yra būtini siekiant atsižvelgti į III priedo A dalyje aprašytoms pakopinio patvirtinimo N1 kategorijos transporto priemonėms taikomą procedūrą.“;

11)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalyje tekstas „15 straipsnio 8 dalyje“ pakeičiamas tekstu „15 straipsnio 8 ir 9 dalyse“;

(b)3 dalyje tekstas „15 straipsnio 8 dalyje“ pakeičiamas tekstu „15 straipsnio 8 ir 9 dalyse“;

(c)6 dalyje tekstas „15 straipsnio 8 dalį“ pakeičiamas tekstu „15 straipsnio 8 ir 9 dalis“;

12)I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2019/631, siekiant sugriežtinti naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normas, suderinant jas su platesniu ES klimato srities užmoju.

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

◻ nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 31  

☑ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Konkretūs šio pasiūlymo tikslai yra tokie:

1.    prisidėti prie tikslo iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, peržiūrint ir nustatant naujus viso ES parko tikslus, siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti lengvųjų keleivinių ir krovininių automobilių išmetamą CO2 kiekį;

2.    Teikti naudą vartotojams, naudojant daugiau netaršių transporto priemonių, gerinant oro kokybę, ypač miestuose, ir sutaupant energijos, kai naudojamos netaršios transporto priemonės;

3.    skatinti inovacijas netaršių technologijų srityje, taip stiprinant pirmaujančią ES automobilių pramonės vertės grandinės poziciją ir skatinant užimtumą.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

◻ trukmė ribota

◻    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

◻    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

☑ trukmė neribota

◻    įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2023 iki 2025 m.,

◻    vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 32  

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

☑    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻    vykdomųjų įstaigų

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytoms institucijoms;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pavyzdžiui, išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis 

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Skaičius	DA / NDA 33	ELPA šalių 34	valstybių kandidačių 35	trečiųjų šalių	pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
7	20 01 02 01	NDA	NE	NE	NE	NE

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės netaikoma

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija					3		Gamtos ištekliai ir aplinka
GD Klimato politikos			2023	2024		2025		2026	2027	VISO
Veiklos asignavimai
09 02 03	Įsipareigojimai	1)
	Mokėjimai	2)
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų
09 01 01 01		3)
IŠ VISO asignavimų Klimato politikos GD	Įsipareigojimai	= 1 + 3
	Mokėjimai	= 2 + 3
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	4)
	Mokėjimai	5)
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4+ 6
	Mokėjimai	= 5+ 6

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

Administracinės išlaidos

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į „DECIDE“ tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2023	2024	2025	2026	2027		VISO
GD Klimato politikos
• Žmogiškieji ištekliai			0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520
• Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO Klimato politikos GD	Asignavimai		0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,304

0,304

0,304

0,304

0,304

1,520

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2023	2024	2025	2026	2027	VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai		0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520
	Mokėjimai		0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas 

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus ⇩

2023

2024

2025

2026

2027

VISO

ATLIKTI DARBAI

Tipas 36

Vidutinės sąnaudos

Ne

Sąnaudos

Ne

Sąnaudos

Ne

Sąnaudos

Ne

Sąnaudos

Ne

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 37 …

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

– Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

– Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

·◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

·☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2023 38

2024

2025

2026

2027

VISO

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,304	0,304	0,304	0,304	0,304	1,520

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 39
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

VISO

0,304

0,304

0,304

0,304

0,304

1,520

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

·◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

·☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		2023	2024	2025	2026	2027
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		2	2	2	2	2
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
• Išorės darbuotojai (etatų: vienetais) 40
20 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
20 02 03 (CA, LA, SNE, INT ir JPD atstovybėse)
XX 01 xx yy zz   41	- būstinėje
·	- delegacijose
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 12 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
VISO		+ 2	2	2	2	2

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Nuo 2023 m. Vienas papildomas AD pareigūnas turės būti atsakingas už naujas pareigas, kurias vykdant bus užtikrinamas įvairių reglamente numatytų duomenų rinkimo veiksmų koordinavimas ir tolesni veiksmai. Šios pareigos visų pirma atspindi poreikį geriau sekti naujų keleivinių ir krovininių automobilių išmetamo CO2 kiekio raidą, kad būtų užtikrinta, jog šiame pasiūlyme iškelti tikslai iš tikrųjų bus pasiekti. Šias naujas pareigas einantis asmuo užtikrins veiksmingą ir nuoseklų išmetamo CO2 normų įgyvendinimo ir vykdymo pagrindą, taip pat visų susijusių naujų politikos priemonių rengimą. Šios pareigos apima šias konkrečias užduotis: ·užtikrinti bendrą įvairių duomenų rinkimo veiksmų koordinavimą, įskaitant duomenų analizę ir skirtingų duomenų rinkinių nuoseklumo patikrinimus; ·vykdyti tolesnius veiksmus su ataskaitas teikiančiais subjektais (gamintojais, nacionalinėmis duomenis teikiančiomis institucijomis ir tipo patvirtinimo institucijomis) ir palaikyti ryšį su EAA ir JTC; ·užtikrinti, kad gamintojai ir valstybės narės veiksmingai praneštų apie tikruosius degalų sąnaudų duomenis, įskaitant tolesnius veiksmus ir duomenų tikrinimą kartu su EAA; ·vykdyti tikrųjų duomenų analizę, pirmiausia atsižvelgiant į atotrūkio tarp tikrųjų išmetamųjų teršalų duomenų ir tipo patvirtinimo duomenų raidą, ir teikti išsamią techninę informaciją būsimiems išmetamo CO2 normų ir tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimams; ·kasmetinių Komisijos sprendimų dėl tikrųjų duomenų rengimas; ·CO2 atitikties duomenų (registracijos duomenų) korekcijų rengimas, kai remiantis eksploatacijos metu atliekamos patikros procedūra nustatomi skirtumai, įskaitant veiksmingo tipo patvirtinimo bandymo duomenų surinkimo užtikrinimą kartu su JTC. Kitas papildomas AD pareigūnas turės prisidėti rengiant naują pažangos ataskaitą pagal 14a straipsnį dėl pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ir vertinant poreikį imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka.

Išorės darbuotojai

netaikoma

3.2.5. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

·Pasiūlyme (iniciatyvoje):

☑    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.6.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

☑    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	2023	2024	2025	2026	2027	Viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

☑        Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

☑    kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

                       mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 42
		2023	2024	2025	2026	2027
4 2 9 straipsnis.

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pavyzdžiui, poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2019) 640 final.

(2)    COM(2018) 773 final.

(3)    COM(2020) 690 final.

(4)    Europos Vadovų Tarybos išvados, 2020 m. gruodžio 10–11 d., EUCO 22/20 CO EUR 17 CONCL 8.

(5)    COM(2020) 562 final.

(6)    COM(2020) 789 final.

(7)    COM(2021)400 final, taip pat žr. šios srities Direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje ir Direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo.

(8)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013.

(9)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(10)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB.

(11)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(12)    COM(2020) 350 final.

(13)    COM(2021) 219 final.

(14)     https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/transport/vehicles/docs/evaluation_ldv_co2_regs_en.pdf  

(15)    SWD(2017) 650 final.

(16)    SWD/2020/176 final

(17)    OL C 326, 2012 10 26, p. 391.

(18)    2007 m. rugsėjo 5 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus.

(19)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB.

(20)    2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/956 dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenų stebėsenos ir teikimo.

(21)    OL C , , p. .

(22)    OL C , , p. .

(23)    2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(24)    2021 m. […] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) […/…], kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas), [OL L, …/… .].

(25)    2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

(26)    2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatas „2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Siekiant Europos ekonomikos atsigavimo – stipresnė bendroji rinka“, COM(2021) 350 final.

(27)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

(28)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).

(29)    2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

(30)    2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/956 dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų duomenų stebėsenos ir teikimo (OL L 173, 2018 7 9, p. 1).

(31)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(32)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos „BudgWeb“ interneto svetainėje: https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(33)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(34)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(35)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(36)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pavyzdžiui, finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(37)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(38)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(39)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(40)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(41)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(42)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 proc. surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 07 14

COM(2021) 556 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius ES klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

{SEC(2021) 556 final} - {SWD(2021) 188 final} - {SWD(2021) 613 final} - {SWD(2021) 614 final}

PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)A dalis iš dalies keičiama taip:

a)6.1 punkto antraštė pakeičiama taip:

„Viso ES parko tikslai nuo 2025 m.“;

b)6.1.2 punkto antraštė pakeičiama taip:

„Viso ES parko tikslas 2030–2034 m.“;

c)pridedamas 6.1.3 punktas:

„6.1.3. Viso ES parko tikslas nuo 2035 m.

Viso ES parko tikslas2035 = viso ES parko tikslas2021 − mažinimo koeficientas2035)

Čia

viso ES parko tikslas2021     – kaip apibrėžta 6.0 punkte;

mažinimo koeficientas2035        – kaip apibrėžta 1 straipsnio 5a dalies a punkte.“;

d)6.2 punkto antraštė pakeičiama taip:

„Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos“;

e)6.2.2 punktas išbraukiamas;

f)6.3 punktas pakeičiamas taip:

„6.3. Savitosios teršalų išmetimo normos nuo 2025 m.

6.3.1. Savitosios teršalų išmetimo normos 2025–2029 m.:

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma · NMTP koeficientas

Čia:

atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma    – atskaitos savitoji CO2 išmetimo norma, nustatyta pagal 6.2.1 punktą;

NMTP koeficientas    – (1 + y − x), išskyrus atvejus, kai ši suma didesnė už 1,05 arba mažesnė už 1,0 – tuomet NMTP koeficientas prilyginamas atitinkamai 1,05 arba 1,0;

čia

y    – netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis gamintojo naujų lengvųjų automobilių parke, apskaičiuojama bendrą naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių, kurį nustatant kiekviena iš jų skaičiuojama kaip NMTPsavitasis pagal toliau pateiktą formulę, padalijus iš bendro atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičiaus:

NMTPsavitasis = 1 −

Naujų lengvųjų automobilių, užregistruotų valstybėse narėse, kurių parke netaršios ir mažataršės transporto priemonės 2017 m. sudarė mažiau nei 60 proc. Sąjungos vidurkio ir kuriose 2017 m.* buvo užregistruota mažiau nei 1 000 naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių, NMTPsavitasis iki 2029 m. imtinai apskaičiuojamas pagal šią formulę:

MNTPsavitasis =

Tais atvejais, kai netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis valstybės narės naujų lengvųjų automobilių, užregistruotų nuo 2025 m. iki 2028 m., parke viršija 5 proc., ta valstybė narė negali pasinaudoti galimybe vėlesniais metais taikyti 1,85 daugiklį;

x     – 15 proc. 2025–2029 m.

6.3.2. Savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + a2030 · (TM − TM0)

Čia

viso ES parko tikslas2030    – nustatytas pagal 6.1.2 punktą;

a2030                yra

Čia

a2021                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021    – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM0                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.

6.3.3.    Savitosios teršalų išmetimo normos nuo 2035 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035 + a2035 · (TM − TM0)

Čia

viso ES parko tikslas2035    nustatytas pagal 6.1.3 punktą;

a2035                yra ;

Čia

a2021                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021    – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM0                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.

___________________

* Netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalis valstybės narės naujų lengvųjų automobilių parke 2017 m. apskaičiuojama bendrą 2017 m. užregistruotų naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių skaičių dalijant iš bendro tais pačiais metais užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičiaus.“;

2)B dalis iš dalies keičiama taip:

a)6.1 punkto antraštė pakeičiama taip:

„Viso ES parko tikslai nuo 2025 m.“;

b)6.1.2 punkto antraštė pakeičiama taip:

„Viso ES parko tikslai 2030–2034 m.“;

c)pridedamas 6.1.3 punktas:

„6.1.3. Viso ES parko tikslai nuo 2035 m.

Viso ES parko tikslas2035 = viso ES parko tikslas2021– mažinimo koeficientas2035)

Čia

viso ES parko tikslas2021     – kaip apibrėžta 6.0 punkte;

mažinimo koeficientas2035        – kaip apibrėžta 1 straipsnio 5a dalies b punkte.“;

d)6.2.2 punktas pakeičiamas taip:

„6.2.2. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2030 + α · (TM − TM0)

Čia

viso ES parko tikslas2030    – nustatytas pagal 6.1.3 punktą;

α    – a2030,L, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2030,H, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0;

čia

a2030,L                yra ;

a2030,H                yra ;

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021    – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM0                 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.“;

e)pridedamas 6.2.3 punktas:

„6.2.3. Atskaitos savitosios teršalų išmetimo normos nuo 2035 m.

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma = viso ES parko tikslas2035 + α · (TM − TM0)

Čia

viso ES parko tikslas2035    nustatytas pagal 6.1.3 punktą;

α    – a2035,L, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra ne didesnis už TM0, ir a2035,H, kai gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių bandomosios masės vidurkis yra didesnis už TM0;

čia

a2035,L                yra ;

a2035,H                yra ;

vidutinis išmetamų teršalų kiekis2021    – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM                – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte;

TM0                 – kaip apibrėžta 6.2.1 punkte.“;

f)6.3.2 punktas pakeičiamas taip:

„6.3.2. Savitosios teršalų išmetimo normos 2030–2034 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma − (øtikslų − viso ES parko tikslas2030)

Čia

atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma    – gamintojo atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma, apskaičiuota pagal 6.2.2 punktą;

øtikslų    – visų gamintojų pagal 6.2.2 punktą nustatytų atskaitos savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis, apskaičiuotas taikant svorinius daugiklius pagal kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičių;

viso ES parko tikslas2030        – kaip apibrėžta 6.1.2 punkte.“;

g)pridedamas 6.3.3 punktas:

„6.3.3. Savitoji teršalų išmetimo norma nuo 2035 m.

Savitoji teršalų išmetimo norma = atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma − (øtikslų − viso ES parko tikslas2035)

Čia

Atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma    – gamintojo atskaitos savitoji teršalų išmetimo norma, apskaičiuota pagal 6.2.3 punktą;

øtikslų    – visų gamintojų pagal 6.2.3 punktą nustatytų atskaitos savitųjų teršalų išmetimo normų vidurkis, apskaičiuotas taikant svertinius daugiklius pagal kiekvieno gamintojo naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių skaičių;

viso ES parko tikslas2035        – kaip apibrėžta 6.1.3 punkte.“