EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 04 21

COM(2021) 189 final

2021/0104(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2021) 164 final} - {SWD(2021) 150 final} - {SWD(2021) 151 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva taikoma didelėms viešojo intereso įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, ir viešojo intereso įmonėms, kurios yra didelių grupių, kurių konsoliduotas vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, patronuojančiosios įmonės 2 . Pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą prievolė teikti informaciją netaikoma patronuojamosioms įmonėms, jeigu jų patronuojančioji įmonė teikia visos grupės, įskaitant patronuojamąsias įmones, ataskaitas. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje nustatyti atskaitomybės reikalavimai taikomi maždaug 11 700 įmonių 3 .

Pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą 2017 m. Komisija paskelbė neprivalomas informacijos teikimo gaires įmonėms 4 . 2019 m. ji paskelbė papildomas su klimatu susijusios informacijos atskleidimo gaires 5 . Tos gairės įmonių pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą teikiamos informacijos kokybę pagerino nepakankamai.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

–pradėti taikyti atskaitomybės reikalavimus papildomoms įmonėms, įskaitant visas dideles įmones ir biržines įmones (išskyrus labai mažas įmones);

–įpareigoti atlikti informacijos apie tvarumą užtikrinimą;

–išsamiau nurodyti informaciją, kurią turėtų teikti įmonės, ir jas įpareigoti tą informaciją teikti laikantis privalomų ES informacijos apie tvarumą teikimo standartų;

–užtikrinti, kad visa informacija būtų skelbiama įmonių vadovybės pranešimuose ir atskleidžiama skaitmenine, kompiuterio skaitoma forma.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Apskaitos direktyva, iš dalies pakeista Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, jau reguliuojamas informacijos apie tvarumą atskleidimas Europos Sąjungoje. Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą visoje ES, būtinos skaidrumo taisyklės. Bendromis informacijos apie tvarumą teikimo ir užtikrinimo taisyklėmis skirtingose valstybėse narėse įsisteigusioms įmonėms sudaromos vienodos sąlygos. Tarpvalstybiniu mastu veikiančios įmonės patiria papildomų išlaidų ir veikia sudėtingomis sąlygomis dėl labai skirtingų informacijos apie tvarumą teikimo ir užtikrinimo reikalavimų skirtingose valstybėse narėse. Tai kenkia bendrajai rinkai. Savarankiškai veikdamos valstybės narės negali užtikrinti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų nuoseklumo ir palyginamumo visoje ES.

Be to, tik ES lygmens veiksmais galima užtikrinti, kad informacijos apie tvarumą teikimo taisyklės derėtų su kitais ES teisės aktais, be kita ko, Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentu ir Taksonomijos reglamentu, taip pat pagal šiuos reglamentus priimtais deleguotaisiais bei įgyvendinimo aktais.

Informacijos apie tvarumą teikimui skiriama vis daugiau dėmesio ir taikoma daugiau reguliavimo veiksmų įvairiose pasaulio jurisdikcijose. Todėl ES privalo parengti aiškų ir išsamų požiūrį į informacijos apie tvarumą teikimą, kad galėtų konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais. Palyginti su pavieniais valstybių narių veiksmais, ES lygmens intervencija gali užtikrinti reikšmingą Europos indėlį plėtojant pasaulinę politiką ir taip geriau apsaugoti Europos įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus.

•Proporcingumo principas

Pagrindinis šio pasiūlymo elementas – įpareigoti tam tikrų kategorijų įmones teikti informaciją pagal privalomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Kaip ir finansinės atskaitomybės atveju, bendri standartai reikalingi tam, kad būtų užtikrinamas pateikiamos informacijos palyginamumas ir aktualumas. Bendri informacijos teikimo standartai taip pat smarkiai supaprastintų teikiamos informacijos apie tvarumą skaitmeninimą, užtikrinimą ir privalomą pateikimą.

Šiuo pasiūlymu numatoma nustatyti reikalavimą užtikrinti teikiamą informaciją apie tvarumą, kad ji būtų patikima. Taip pat numatoma juo įpareigoti įmones skaitmeniniu būdu ženklinti teikiamą informaciją apie tvarumą. Siekiant pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamomis galimybėmis ir iš esmės patobulinti informacijos apie tvarumą naudojimą, skaitmeninis ženklinimas yra labai svarbus. ES jau yra nustačiusi reikalavimą skaitmeniniu būdu ženklinti finansinę informaciją 15 .

Šiame pasiūlyme nustatant įmones, kurioms bus taikomi privalomi atskaitomybės reikalavimai, laikomasi proporcingo požiūrio. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), išskyrus į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktas MVĮ, naujų reikalavimų pasiūlymu nenustatoma. Pasiūlymu numatoma biržinėms labai mažoms įmonėms privalomų informacijos teikimo prievolių netaikyti 16 .

Komisija priims didelėms įmonėms skirtus standartus ir MVĮ skirtus atskirus proporcingus standartus. MVĮ standartai bus pritaikyti prie tokių įmonių pajėgumo ir išteklių. Į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktos MVĮ šiuos proporcingus standartus taikyti privalėtų, o nebiržinės MVĮ, kurių yra didžioji dauguma, galėtų nuspręsti juos taikyti savanoriškai.

•Priemonės pasirinkimas

Pasiūlymą sudaro direktyva, kuria iš dalies keičiamos Apskaitos direktyvos, Skaidrumo direktyvos, Audito direktyvos ir Audito reglamento nuostatos siekiant užtikrinti šių keturių aktų atitinkamų nuostatų derėjimą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2021 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė ES įmonių finansinės ir nefinansinės atskaitomybės sistemos tinkamumo patikrinimą ir tam tikrų Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos aspektų privalomą peržiūrą 17 . Pagrindinėje tinkamumo patikrinimo ir peržiūros išvadoje teigiama, kad dabar įmonių teikiama informacija apie tvarumą neatitinka numatytų informacijos naudotojų poreikių, todėl Komisija turėtų pasiūlyti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūrą. Tai atitinka prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo nustatytus faktus (žr. toliau).

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šio pasiūlymo turinį padėjo parengti ši konsultacinė veikla:

–atviros viešos konsultacijos internetu, surengtos 2018 m. kovo–liepos mėn. siekiant pasirengti ES įmonių atskaitomybės sistemos tinkamumo patikrinimui;

–tikslinės konsultacijos internetu, surengtos 2019 m. vasario–kovo mėn. siekiant parengti gaires dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo;

–tikslinės konsultacijos internetu, skirtos įmonėms, patenkančioms į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį, ir Komisijos pavedimu surengtos nepriklausomų konsultantų 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. kovo mėn.,

–internetu pateikta grįžtamoji informacija, kurią Komisija rinko 2020 m. sausio–vasario mėn. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūros įžanginiam poveikio vertinimui parengti;

–atviros viešos konsultacijos internetu dėl Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūros, surengtos 2020 m. vasario–birželio mėn.;

–tikslinė MVĮ apklausa internetu (MVĮ darbo grupė) informacijos apie tvarumą teikimo klausimais, vykusi 2020 m. kovo–gegužės mėn.

Be to, Komisija organizavo įvairių suinteresuotųjų subjektų seminarus reikšmingumo sampratos tema (2019 m. lapkričio mėn.) ir informacijos apie tvarumą užtikrinimo tema (2020 m. gruodžio mėn.), taip pat atskirus konsultacinius susitikimus su įvairių suinteresuotųjų subjektų grupėmis (įmonėmis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis) 2020 m. gegužės mėn.

Per konsultacijas paaiškėjo tam tikri informacijos apie tvarumą naudotojų ir rengėjų nuomonių skirtumai. Naudotojai pageidauja išsamių, plačios apimties atskaitomybės reikalavimų. Rengėjus neramino tokių reikalavimų laikymosi išlaidos, jie ne kartą išreiškė pageidavimą ir toliau kuo labiau savo nuožiūra spręsti, kokią informaciją ir kaip pateikti.

Vis dėlto atviros viešos konsultacijos internetu dėl Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos peržiūros parodė labai stiprų pritarimą privalomiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams (per 80 proc. visų respondentų, įskaitant 81 proc. respondentų, kurie yra informaciją apie tvarumą rengiančios įmonės arba joms atstovauja). Daugelis suinteresuotųjų subjektų pabrėžė, kad tuo atveju, jei ES rengtų informacijos apie tvarumą teikimo standartus, ji turėtų vadovautis tarptautinėmis standartizacijos iniciatyvomis arba užtikrinti nuoseklumą su jomis. Be to, suinteresuotieji subjektai akcentavo būtinybę paaiškinti prievolę teikti informaciją remiantis dvejopu požiūriu į reikšmingumą.

Per konsultacijas taip pat paaiškėjo, kad priemonėms, kuriomis užtikrinamas Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje nustatytų informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų derėjimas su atitinkamais ES teisės aktais, visų pirma Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentu ir Taksonomijos reglamentu, yra entuziastingai pritariama.

Suinteresuotųjų subjektų nuomonės apie tai, kurių kategorijų įmonėms turėtų būti taikomi privalomi atskaitomybės reikalavimai, labai išsiskiria. Dauguma pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų pritaria Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo srities išplėtimui, į ją įtraukiant kuo įvairesnių įmonių, įskaitant dideles nebiržines įmones ir MVĮ. Daugelis finansų įstaigų ir turto valdytojų palaiko proporcingų atskaitomybės reikalavimų nustatymą MVĮ, ypač biržinėms MVĮ. Pagrindinės verslo asociacijos atskaitomybės reikalavimų taikymo srities išplėtimui iš esmės prieštaravo. MVĮ atstovaujančios organizacijos ir dauguma pačių MVĮ privalomų reikalavimų nustatymui MVĮ nepritarė, bet neprieštaravo joms skirtiems proporcingiems, savanoriškiems standartams. Įvairių suinteresuotųjų subjektų grupė pasiūlė atskaitomybės reikalavimus taikyti ir ne ES įmonėms.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengdama šį pasiūlymą Komisija atsižvelgė į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) įsteigtos darbo grupės rekomendacijas išnagrinėti galimybę parengti Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus 18 . Be to, ji atsižvelgė į EFRAG pirmininko rekomendacijas dėl galimų EFRAG valdymo pakeitimų, jei šios grupės būtų paprašyta tokius standartus parengti 19 . Prieš EFRAG pateikiant standartų projektus Komisijai EFRAG valdymas būtų atitinkamai pakeistas. Visų pirma, greta dabartinio EFRAG finansinės atskaitomybės ramsčio reikėtų nustatyti naują informacijos apie tvarumą teikimo ramstį. Naujajam ramsčiui turėtų būti nustatyta patikima valdymo struktūra ir tinkamas procesas, atitinkantys grupės pareigą rengti standartus. Į procesą reikėtų įtraukti įvairesnių suinteresuotųjų subjektų, nei paprastai dalyvauja rengiant finansinės atskaitomybės standartus, ir numatyti proporcingą ekspertų iš nacionalinių institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą.

Komisija pasamdė konsultantus, kad šie apklaustų įmones, patenkančias į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį, ir surinktų duomenų, susijusių su informacijos apie tvarumą teikimu, įskaitant išlaidas 20 . Be to, ji pasamdė konsultantus, kad šie išanalizuotų rinkos ir dabartinę tvarumo duomenų teikimo praktiką, finansų sektoriaus reitingus ir mokslinius tyrimus 21 .

•Poveikio vertinimas

Komisijos tarnybos parengė šio pasiūlymo poveikio vertinimą 22 . Reglamentavimo patikros valdyba poveikio vertinimo projektą įvertino palankiai su keliomis išlygomis 23 .

Atliekant poveikio vertinimą dėmesys buvo skirtas politikos galimybėms trijose srityse: 1) standartizacijos, t. y. ar reikia parengti ES informacijos apie tvarumą teikimo standartus ir įpareigoti įmones jų laikytis; 2) užtikrinimo (audito), t. y. ar teikiama informacija apie tvarumą turėtų būti užtikrinama ir, jei taip, kokiu lygmeniu; 3) taikymo srities, t. y. kurių kategorijų įmonėms turėtų būti taikomi atskaitomybės reikalavimai.

Pagal poveikio vertinime nustatytą tinkamiausią politikos galimybę:

1)visos įmonės, patenkančios į taikymo sritį, būtų įpareigotos teikti informaciją pagal ES standartus;

2)visos įmonės, patenkančios į taikymo sritį, būtų įpareigotos siekti riboto teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo, kartu numatant galimybę vėliau pereiti prie pakankamo užtikrinimo reikalavimo, ir

3)į taikymo sritį būtų įtrauktos visos didelės įmonės ir visos įmonės, įtrauktos į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, išskyrus biržines labai mažas įmones. Į taikymo sritį būtų įtrauktos ne ES įsisteigusios įmonės, įtrauktos į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, ir ne ES įmonių ES patronuojamosios įmonės.

Tinkamiausia galimybė yra optimaliausias kompromisas tarp dviejų galimų veiklos krypčių. Pirma kryptis – išsamūs norminiai atskaitomybės reikalavimai, griežtas užtikrinimo reikalavimas ir plati taikymo sritis, kurie yra labai veiksmingi tenkinant naudotojų poreikius, tačiau informacijos rengėjams brangesni. Kita kryptis – ne tokie išsamūs atskaitomybės reikalavimai, ne toks griežtas užtikrinimo reikalavimas ir siauresnė taikymo sritis, kurie yra ne tokie veiksmingi tenkinant naudotojų poreikius, tačiau bent trumpuoju laikotarpiu informacijos rengėjams būtų ne tokie brangūs. Ieškant kompromiso tarp tikslų įvykdymo ir susijusių išlaidų, siekiama rasti geriausią sprendimą.

Pagal tinkamiausią galimybę valstybėms narėms taip pat leidžiama suteikti įgaliojimus nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams, kurie nėra teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės, atlikti teiktinos informacijos apie tvarumą užtikrinimą. Taip siekiama įmonėms leisti rinktis iš didesnio skaičiaus užtikrinimo paslaugų teikėjų, galinčių atlikti teiktinos informacijos apie tvarumą užtikrinimą.

Naudotojams bus naudinga geresnė prieiga prie didesnio skaičiaus įmonių teiksimos palyginamos, aktualios ir patikimos informacijos apie tvarumą. Tai savo ruožtu sumažins investicijų riziką finansų sistemoje, padidins finansinius srautus į įmones, darančias teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai, ir padidins įmonių atskaitomybę. Pageidaujantiems tvariai investuoti santaupų turintiems asmenims ir investuotojams bus sudarytos sąlygos to siekti. Siūloma galimybe būtų užtikrinta, kad informaciją apie tvarumą teiktų apie 49 000 įmonių (sudarančių 75 proc. visų uždarųjų akcinių bendrovių apyvartos), palyginti su dabar ją teikiančiomis 11 600 įmonių (sudarančių 47 proc. visų uždarųjų akcinių bendrovių apyvartos), patenkančių į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį. Taikyti ES informacijos apie tvarumą teikimo standartus ir siekti teikiamos informacijos užtikrinimo būtų įpareigotos visos didelės įmonės ir visos įmonės, įtrauktos į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus (išskyrus biržines labai mažas įmones). Palyginti, šiuo metu visapusiškai kokius nors informacijos apie tvarumą teikimo standartus taiko tik apie 20 proc. didelių įmonių ir tik 30 proc. jų siekia kokios nors formos užtikrinimo. Siūloma galimybė turės netiesioginį teigiamą poveikį pagrindinių teisių laikymuisi, visuomenei ir aplinkai, nes griežtesni atskaitomybės reikalavimai gali daryti teigiamą įtaką įmonių elgesiui.

Bendros numatomos tinkamiausios galimybės įgyvendinimo išlaidos informacijos rengėjams – 1 200 mln. EUR vienkartinių išlaidų ir 3 600 mln. EUR metinių periodinių išlaidų. Be to, informacijos rengėjai patirs išlaidų įgyvendindami Taksonomijos reglamento 24 8 straipsnyje išdėstytus atskaitomybės reikalavimus. Numatoma, kad tuo atveju, jei ES nesiims jokių veiksmų, informacijos rengėjų išlaidos vis tiek smarkiai išaugs, nes daugės nekoordinuojamų naudotojų prašymų pateikti informacijos, vis dar nebus bendro sutarimo, kokią informaciją įmonės turėtų teikti, kad patenkintų naudotojų poreikius, ir informacijos rengėjams nuolat kils sunkumų gauti iš tiekėjų, klientų ir įmonių, į kurias investuojama, informacijos apie tvarumą, reikalingos jų pačių atskaitomybės tikslais. Kadangi nėra pakankamai išsamių duomenų, neįmanoma apskaičiuoti galimų informacijos rengėjų išlaidų tuo atveju, jei naujos taisyklės nebūtų nustatytos. Tačiau yra apskaičiuota, kad taikant standartus viena įmonė per metus galėtų sutaupyti 24 200–41 700 EUR (visos dabar Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą taikančios įmonės – apie 280–490 mln. EUR per metus ir 1 200–2 000 mln. EUR per metus tinkamiausios galimybės atveju), jei taikant standartus prašymų dėl papildomos informacijos rengėjams teikti visiškai nebereikės 25 .

Jei kitos jurisdikcijos netaikys panašaus požiūrio į pristatytąjį šiame pasiūlyme, ES įmonėms kyla rizika patirti didesnių atskaitomybės išlaidų nei ne ES įmonėms. Tokia padėtis galėtų iškraipyti ES ir ne ES įmonių veiklos galimybes, todėl pakenktų ES bendrosios rinkos vienodų sąlygų principui. Siekiant šią riziką sumažinti, šiame pasiūlyme išdėstyti atskaitomybės reikalavimai yra taikomi ne ES įmonių patronuojamosioms įmonėms ir ne ES įmonėms, turinčioms perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į ES reguliuojamosios rinkos prekybos sąrašus.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą, visos į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktos įmonės iš esmės turėtų laikytis tų pačių informacijos atskleidimo taisyklių. Todėl į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktos MVĮ turi vykdyti pasiūlytus naujus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus 26 . Tačiau, siekiant atsižvelgti į mažesnių įmonių dėl COVID-19 pandemijos patiriamus sunkumus, į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ skirti reikalavimai būtų pradėti taikyti tik praėjus trejiems metams nuo jų taikymo kitoms įmonėms pradžios. Šis laipsniško įvedimo laikotarpis taip pat sudarytų sąlygas biržinėms MVĮ taikyti naujus reikalavimus, kai informacijos apie tvarumą teikimas ir užtikrinimo praktika būtų labiau patobulinti. Šio pasiūlymo informacijos atskleidimo reikalavimai nebūtų taikomi MVĮ, turinčioms perleidžiamųjų vertybinių popierių, įtrauktų į MVĮ augimo rinkos prekybos sąrašus arba daugiašales prekybos sistemas (DPS). Be to, proporcingumo sumetimais šie reikalavimai nebūtų taikomi į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktoms labai mažoms įmonėms.

Šiuo pasiūlymu kitos MVĮ teikti informacijos apie tvarumą nėra įpareigojamos. Tačiau nebiržinės MVĮ gali priimti sprendimą informacijos apie tvarumą teikimo standartus, kuriuos Komisija priims deleguotaisiais aktais dėl biržinių MVĮ atskaitomybės, taikyti savanoriškai. Šiais standartais siekiama sudaryti sąlygas MVĮ ekonomiškai teikti informaciją reaguojant į daugybę informacijos prašymų, kuriuos jos gauna iš kitų įmonių, su kuriomis turi verslo reikalų, pavyzdžiui, bankų, draudimo įmonių ir didelių įmonių, kurios yra jų klientai, ir padėti nustatyti informacijos, kurią įmonės gali pagrįstai tikėtis gauti iš jų vertės grandinėje dalyvaujančių MVĮ, ribas. Tokie standartai turėtų taip pat padėti MVĮ pritraukti papildomų investicijų bei finansavimą ir visavertiškai dalyvauti pereinant prie tvarios ekonomikos, kaip numatyta Europos žaliajame kurse, bei prie jo prisidėti. MVĮ standartais bus nustatyta, kokios standartinės informacijos į Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos taikymo sritį patenkančios įmonės galėtų pagrįstai reikalauti iš MVĮ tiekėjų ir klientų jų vertės grandinėse.

Šiuo pasiūlymu siekiama skaitmeninimo, nes įmonės juo įpareigojamos teikiamą informaciją apie tvarumą skaitmeniniu būdu ženklinti pagal skaitmeninę taksonomiją.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

–koreguojama atskaitomybės reikalavimų subjektinė taikymo sritis, pradedant juos taikyti visoms didelėms įmonėms ir visoms įmonėms, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, išskyrus labai mažas įmones. Siekiant palengvinti biržinėms MVĮ tenkančią naštą, jos turės pradėti teikti informaciją pagal šią direktyvą praėjus trejiems metams po jos įsigaliojimo;

–paaiškinamas dvejopo požiūrio į reikšmingumą principas, taigi išsklaidomas bet koks neaiškumas paaiškinant, kad įmonės turėtų teikti informaciją, reikalingą siekiant suprasti, kokį poveikį tvarumo klausimai joms daro ir kokį poveikį pačios įmonės daro visuomenei ir aplinkai;

–išsamiau nurodoma įmonių atskleistina informacija. Palyginti su galiojančiomis nuostatomis, įmonėms nustatomi nauji reikalavimai teikti informaciją apie jų strategiją, tikslus, valdybos ir vadovybės vaidmenį, su įmone ir jos vertės grandine susijusį pagrindinį neigiamą poveikį, nematerialųjį turtą ir tai, kaip jos nustatė teikiamą informaciją;

–nustatoma, kad įmonės turėtų teikti kokybinę ir kiekybinę informaciją, į ateitį orientuotą ir retrospektyvią informaciją, taip pat atitinkamai trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpių informaciją;

–į taikymo sritį patenkančios įmonės įpareigojamos teikti informaciją pagal Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, o į taikymo sritį patenkančioms biržinėms MVĮ leidžiama teikti informaciją pagal konkrečiai MVĮ skirtus informacijos apie tvarumą teikimo standartus;

–panaikinama valstybių narių galimybė leisti įmonėms privalomą informaciją teikti atskira ataskaita, neįtraukta į vadovybės pranešimą;

–patronuojamosios įmonės, kurioms netaikomi direktyvos reikalavimai, įpareigojamos skelbti grupės lygmens konsoliduotąjį patronuojančiosios įmonės vadovybės pranešimą, o į juridinio subjekto (atskirą) vadovybės pranešimą įtraukti nuorodą, kurioje paaiškinama, kad konkrečiai įmonei direktyvos reikalavimai netaikomi.

1 straipsnio 11 dalimi iš dalies keičiamas Apskaitos direktyvos 49 straipsnis, jame nustatant Komisijos įgaliojimo priimti deleguotuosius aktus dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų, nurodytų naujame 19b straipsnyje, sąlygas. Rengdama tuos aktus Komisija įpareigojama atsižvelgti į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) technines rekomendacijas, jei šios yra parengtos laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų, pasitelkus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų praktinę patirtį ir pateikiamos kartu su sąnaudų ir naudos analize, galinčia padėti Komisijai lengviau priimti standartus. Be to, šia dalimi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) prieš priimdama standartus įpareigojama pateikti nuomonę apie EFRAG pateiktas technines rekomendacijas. Ši nuomonė turi būti pateikta per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo datos. Šis laikotarpis yra pagrįstas, nes ESMA dalyvaus EFRAG darbe, todėl bus susipažinusi su EFRAG techninių rekomendacijų turiniu prieš jas pateikiant Komisijai. Komisija taip pat įpareigojama prieš priimdama standartus konsultuotis su valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, Europos bankininkystės institucija (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), Europos aplinkos agentūra (EEA), Europos pagrindinių teisių agentūra (FRA), Europos Centriniu Banku (ECB), Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Tvaraus finansavimo platforma. Jei kuri nors iš šių institucijų nuspręstų pateikti nuomonę, ji tai turi padaryti per du mėnesius nuo konsultacijų su Komisija datos.

2 straipsnio 4 dalimi Skaidrumo direktyva papildoma 28d straipsniu, kuriuo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) įpareigojama paskelbti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas gaires, kuriomis būtų siekiama skatinti informacijos apie tvarumą teikimo priežiūros konvergenciją. ESMA reglamente (Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010) Skaidrumo direktyva nurodoma kaip vienas iš Sąjungos teisės aktų, kuriuose apibrėžta ESMA veiksmų apimtis.

3 straipsnio 9 dalimi iš dalies keičiamas 24b straipsnis siekiant pritaikyti auditoriaus darbo organizavimo taisykles į jas įtraukiant nuorodas į jų darbą atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą. Visų pirma straipsnis iš dalies keičiamas siekiant įpareigoti pagrindinį (-ius) audito partnerį (-ius) aktyviai dalyvauti atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą; įpareigoti teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą skirti užduočiai pakankamai laiko ir pakankamai išteklių, kad tinkamai atliktų savo pareigas; įpareigoti duomenyse apie klientą nurodyti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo mokesčius; įpareigoti į audito bylą įtraukti informaciją apie teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, kai jį atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius.

3 straipsnio 12 dalimi įrašomas 26a straipsnis, kuriuo valstybių narių reikalaujama įpareigoti auditorius atlikti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotį laikantis Komisijos priimtų užtikrinimo standartų ir taikant nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras ar reikalavimus, išskyrus atvejus, kai Komisija yra priėmusi tuos pačius dalykus reglamentuojančius užtikrinimo standartus. Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti užtikrinimo standartus siekiant nustatyti procedūras, kurias auditorius turi atlikti, kad galėtų parengti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo išvadas, įskaitant užduoties planavimą, rizikos įvertinimą ir reagavimą į riziką, ir tai, kokios rūšies išvados turi būti įtrauktos į audito išvadą. Be to, auditoriai įpareigojami pagrįsti savo nuomonę apie teikiamą informaciją apie tvarumą vykdant pakankamo užtikrinimo užduotį atliktu darbu, jeigu Komisija pasinaudotų galimybe priimti pakankamo užtikrinimo standartus.

3 straipsnio 13 dalimi įrašomas 27a straipsnis siekiant į įmonių grupės teisės aktų nustatyto audito taisyklių taikymo sritį įtraukti ir teikiamos konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, kai jį atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius.

3 straipsnio 16 dalimi įrašomas 30g straipsnis siekiant paaiškinti, kad tyrimo ir sankcijų tvarka, taikoma teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems teisės aktų nustatytą auditą, taip pat taikoma teikiamos informacijos apie tvarumą auditui.

4 straipsnio 1 dalimi iš dalies keičiamas Audito reglamento 5 straipsnis siekiant uždrausti teikti konsultavimo paslaugas rengiant teikiamą informaciją apie tvarumą Audito reglamento 5 straipsnyje nurodytais laikotarpiais, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ar audito įmonės, atliekantys teisės aktų nustatytą auditą, taip pat atlieka teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą.

2021/0104 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo iš dalies keičiamos direktyvos 2013/34/ES, 2004/109//EB, 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 ir 114 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 29 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

1)2019 m. gruodžio 11 d. priimtame komunikate dėl Europos žaliojo kurso 30 Europos Komisija įsipareigojo peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 31 nuostatas dėl nefinansinės informacijos atskleidimo. Europos žaliasis kursas yra naujoji Europos Sąjungos augimo strategija. Europos žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Sąjungą į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Taip Europos žaliuoju kursu siekiama atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir užtikrinti, kad visi Sąjungos piliečiai ir regionai dalyvautų socialiai teisingoje pertvarkoje kuriant tvarią ekonomikos sistemą. Šiuo kursu bus padėta siekti tokių tikslų kaip žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas stiprinant ES socialinės rinkos ekonomiką ir padedant užtikrinti, kad ji būtų pasirengusi ateities iššūkiams ir sudarytų sąlygas stabilumui, darbo vietų kūrimui, augimui bei investicijoms. Šie tikslai ypač svarbūs atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos sukeltą socialinę ir ekonominę žalą ir siekiant tvaraus, integracinio ir teisingo atsigavimo. 2020 m. kovo 4 d. pasiūlyme dėl Europos klimato teisės akto Europos Komisija pasiūlė iki 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimą Sąjungoje padaryti teisiškai privalomu 32 ;

2)Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane Komisija nustatė priemones šiems tikslams pasiekti: kapitalui nukreipti į tvarias investicijas siekiant tvaraus integracinio augimo, valdyti finansinei rizikai, kylančiai dėl klimato kaitos, išteklių išeikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių problemų, skaidrumui didinti ir ilgalaikei perspektyvai vykdant finansų ir ekonominę veiklą skatinti 33 . Būtina šių tikslų įgyvendinimo sąlyga – įmonių atskleidžiama aktuali, palyginama ir patikima informacija apie tvarumą. Įgyvendindami Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė keletą teisėkūros procedūra priimamų aktų. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2088 34 reglamentuojama, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai turi atskleisti informaciją apie tvarumą galutiniams investuotojams ir turto savininkams. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852 35 sukuriama aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, taip siekiant pritraukti daugiau tvarių investicijų ir kovoti su ekomanipuliavimu, susijusiu su finansiniais produktais, kurie be pagrindo vadinami tvariais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2089 36 , papildytu Komisijos deleguotaisiais reglamentais (ES) 2020/1816 37 , (ES) 2020/1817 38 ir (ES) 2020/1818 39 , nustatomi aplinkosaugos, socialinės ir valdymo (ASV) rizikos atskleidimo reikalavimai, taikomi lyginamųjų indeksų administratoriams, ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimalieji standartai. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 40 didelės įstaigos, išleidusios vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į reguliuojamos rinkos prekybos sąrašus, įpareigojamos nuo 2022 m. birželio 28 d. atskleisti informaciją apie ASV riziką. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2033 41 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 42 nustatytoje naujoje investicinių įmonių riziką ribojančioje sistemoje yra nuostatų dėl ASV rizikos aspekto įtraukimo į kompetentingų institucijų vykdomą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (SREP) ir pateikiami investicinėms įmonėms skirti ASV rizikos atskleidimo reikalavimai, taikytini nuo 2022 m. gruodžio 26 d. 2021 m. darbo programoje Komisija, įgyvendindama Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą, taip pat yra paskelbusi pasiūlymą dėl Europos žaliųjų obligacijų standarto;

3)2019 m. gruodžio 5 d. išvadose dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo Taryba pabrėžė patikimos, palyginamos ir aktualios informacijos apie riziką tvarumui, tvarumo galimybes ir poveikį svarbą ir paragino Komisiją apsvarstyti galimybę parengti europinį nefinansinės informacijos atskleidimo standartą;

4)2018 m. gegužės 29 d. rezoliucijoje dėl tvarių finansų 43 Europos Parlamentas paragino toliau rengti nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimus pagal Direktyvą 2013/34/ES. 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl tvaraus įmonių valdymo 44 Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti Direktyvą 2013/34/ES ir pabrėžė poreikį sukurti visapusišką Sąjungos nefinansinės informacijos atskleidimo sistemą, apimančią privalomus Sąjungos nefinansinės informacijos atskleidimo standartus. Europos Parlamentas paragino į atskaitomybės reikalavimų taikymo sritį įtraukti papildomų kategorijų įmones ir nustatyti audito reikalavimą;

5)2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė naują visuotinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (Darbotvarkė iki 2030 m.). Esminė Darbotvarkės iki 2030 m. dalis yra darnaus vystymosi tikslai ir ji apima tris darnumo aspektus: ekonominį, socialinį ir aplinkos. 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių darnaus vystymosi tikslai siejami su Sąjungos politikos sistema, siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos veiksmais ir politikos iniciatyvomis tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų nuo pat pradžių į šiuos tikslus būtų atsižvelgiama 45 . 2017 m. birželio 20 d. išvadose Taryba patvirtino Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimą visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais 46 ;

6)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES 47 iš dalies pakeistos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės informacijos atskleidimo. Direktyva 2014/95/ES nustatytas reikalavimas įmonėms teikti informaciją bent apie aplinkos, socialinius ir darbuotojų reikalus, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu aspektus. Šiuo atžvilgiu Direktyva 2014/95/ES įmonės įpareigotos atskleisti informaciją apie šias atskaitomybės sritis: verslo modelį, politiką (įskaitant įgyvendinamus išsamių patikrinimų procesus), taikant politiką pasiektus rezultatus, riziką ir rizikos valdymą, su veikla susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;

7)daugelio suinteresuotųjų subjektų nuomone, terminas „nefinansinė informacija“ yra netikslus, visų pirma todėl, kad leidžia manyti, jog konkreti informacija nėra aktuali finansiniu požiūriu. Tačiau ši informacija įgyja vis daugiau svarbos finansiniu požiūriu. Daugelis organizacijų, iniciatyvų ir specialistų tai vadina „informacija apie tvarumą“. Todėl vietoje „nefinansinės informacijos“ tinkamiau naudoti terminą „informacija apie tvarumą“. Taigi, siekiant atsižvelgti į pasikeitusią terminologiją, Direktyvą 2013/34/ES reikėtų iš dalies pakeisti;

8)geresnio įmonių informacijos apie tvarumą teikimo galutiniai naudos gavėjai yra piliečiai ir santaupų turėtojai. Pageidaujantys tvarių investicijų santaupų turėtojai turės galimybę investuoti tvariai, o visi piliečiai turėtų gauti naudos iš stabilios, tvarios ir integracinės ekonomikos sistemos. Siekiant šios naudos įmonių metinėse ataskaitose atskleidžiama informacija apie tvarumą turi pirmiausia pasiekti dvi pagrindines grupes (naudotojus). Pirmąją naudotojų grupę sudaro investuotojai, įskaitant turto valdytojus, pageidaujantys geriau suprasti tvarumo aspektų keliamą riziką ir teikiamas galimybes jų investicijoms, taip pat tų investicijų poveikį žmonėms ir aplinkai. Antrąją naudotojų grupę sudaro organizacijos, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir socialinius partnerius, pageidaujančios didesnės įmonių atskaitomybės už jų poveikį žmonėms ir aplinkai. Metinėse ataskaitose atskleidžiama informacija apie tvarumą taip pat gali pasinaudoti kiti suinteresuotieji subjektai. Šia informacija gali kliautis įmonių verslo partneriai ir, be kita ko, klientai, siekdami suprasti ir pateikti informaciją apie tvarumo riziką ir poveikį jų pačių vertės grandinėse. Tokia informacija, visų pirma apibendrinta forma, gali naudotis ir politikos formuotojai bei aplinkosaugos agentūros siekdami stebėti aplinkos ir socialines tendencijas, papildyti aplinkos sąskaitas ir turėti žinių formuojant viešąją politiką. Retas pilietis ar vartotojas tiesiogiai skaito įmonės ataskaitas, tačiau tokia informacija jie gali pasinaudoti netiesiogiai, pavyzdžiui, svarstydami finansų patarėjų ar nevyriausybinių organizacijų rekomendaciją ar nuomonę. Daugelis investuotojų ir turto valdytojų informaciją apie tvarumą įsigyja iš duomenis teikiančių trečiųjų šalių, kurios surenka informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant viešas įmonių ataskaitas;

9)pastaraisiais metais įmonių informacijos apie tvarumą paklausa smarkiai išaugo, visų pirma dėl investuotojų bendruomenės poreikių. Tokį paklausos augimą skatina kintantis įmonių rizikos pobūdis ir didėjantis investuotojų suvokimas apie tokios rizikos finansines pasekmes. Tai ypač pasakytina apie su klimatu susijusią finansinę riziką. Auga ir suvokimas apie įmonėms ir investicijoms kylančią riziką dėl kitų aplinkos problemų ir socialinių problemų, įskaitant sveikatos problemas. Informacijos apie tvarumą paklausą taip pat didina investicinių produktų, kuriais kryptingai siekiama atitikti tam tikrus tvarumo standartus ar pasiekti tam tikrus tvarumo tikslus, gausėjimas. Iš dalies tą gausėjimą lemia anksčiau priimti Sąjungos teisės aktai, ypač Reglamentas (ES) 2019/2088 ir Reglamentas (ES) 2020/852. Kai kurios permainos būtų įvykusios bet kuriuo atveju, nes piliečių sąmoningumas, vartotojų prioritetai ir rinkos praktika sparčiai kinta. COVID-19 pandemija dar labiau paspartins naudotojų poreikio gauti informacijos augimą, nes jos metu ypač paaiškėjo darbuotojų ir įmonių vertės grandinių pažeidžiamumas. Informacija apie poveikį aplinkai aktuali ir siekiant mažinti pandemijų tikimybę ateityje, kadangi žmonių kišimasis į ekosistemas vis labiau siejamas su ligų atsiradimu ir plitimu;

10)naudos iš aukštos kokybės informacijos apie tvarumo klausimus teikimo gaus ir pačios įmonės. Investicinių produktų, kuriais siekiama tvarumo tikslų, gausa auga, vadinasi, tinkamai pateikta informacija apie tvarumą gali padidinti įmonės galimybes pasinaudoti finansiniu kapitalu. Teikiama informacija apie tvarumą gali padėti įmonėms nustatyti ir valdyti savo pačių riziką ir galimybes, susijusias su tvarumo klausimais. Pasitelkus šią informaciją gali pagerėti įmonių ir jų suinteresuotųjų subjektų dialogas ir komunikacija, be to, įmonės gali pagerinti savo reputaciją;

11)ataskaitoje dėl Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (Direktyvos 2014/95/ES) peržiūros nuostatos ir pridedamoje įmonių atskaitomybės tinkamumo patikrinime nustatyta tos direktyvos veiksmingumo problemų 48 . Esama rimtų įrodymų, kad daugelis įmonių neatskleidžia reikšmingos informacijos visais pagrindiniais su tvarumu susijusiais klausimais. Ataskaitoje taip pat nustatyta esminių problemų, susijusių su nepakankamu informacijos apie tvarumą palyginamumu ir patikimumu. Be to, dauguma įmonių, kurių informacijos apie tvarumą reikia naudotojams, nėra įpareigotos tokios informacijos pateikti;

12)nesiėmus politikos priemonių, atotrūkis tarp naudotojų poreikio gauti informacijos ir įmonių teikiamos informacijos apie tvarumą greičiausiai didės. Šis atotrūkis turi reikšmingų neigiamų pasekmių. Investuotojai, priimdami investavimo sprendimus, negali pakankamai atsižvelgti į su tvarumu susijusią riziką. Daugelio investavimo sprendimų, kuriais tinkamai neatsižvelgiama į su tvarumu susijusią riziką, sankaupa gali sukelti sisteminę riziką finansiniam stabilumui. Europos Centrinis Bankas ir tarptautinės organizacijos, kaip antai Finansinio stabilumo taryba, atkreipė dėmesį į šią sisteminę riziką, visų pirma susijusią su klimatu. Be to, investuotojai turi mažiau galimybių nukreipti finansinius išteklius įmonėms ir ekonominei veiklai, kuria užuot aštrinus socialines ir aplinkosaugos problemas jos sprendžiamos, o tai trukdo siekti Europos žaliojo kurso ir Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano tikslų. Nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai, įmonių veiklos paveiktos bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai yra mažiau pajėgūs siekti įmonių atskaitomybės už jų veiklos poveikį žmonėms ir aplinkai. Tai lemia atskaitomybės trūkumą ir gali pakirsti piliečių pasitikėjimą įmonėmis, o tai gali sumažinti socialinės rinkos ekonomikos veikimo veiksmingumą. Visuotinai priimtų rodiklių ir metodų su tvarumu susijusiai rizikai matuoti, įvertinti ir valdyti trūkumas taip pat trukdo įmonių pastangoms užtikrinti, kad jų verslo modeliai ir veikla būtų tvarūs;

13)ataskaitoje dėl Direktyvos 2014/95/ES peržiūros nuostatos ir pridedamame įmonių atskaitomybės tinkamumo patikrinime taip pat pripažįstama, kad, siekiant reaguoti į susidariusį informacijos trūkumą, smarkiai išaugo įmonėms teikiamų prašymų pateikti informaciją apie tvarumą skaičius. Be to, įmonių nuolatos patiriamas spaudimas laikytis įvairiausių sistemų ir standartų greičiausiai nesumažės, o gali net padidėti, nes informacijos apie tvarumą vertė nuolat auga. Nesiėmus politikos priemonių bendram susitarimui dėl įmonių teiktinos informacijos pasiekti, informaciją teikiančių įmonių ir tokios informacijos naudotojų išlaidos ir našta smarkiai išaugs;

14)augant atotrūkiui tarp naudotojų poreikio gauti informacijos ir dabartinės įmonių atskaitomybės praktikos, tikėtina, kad atskiros valstybės narės nustatys dar įvairesnes nacionalines taisykles ar standartus. Įvairių valstybių narių taikomi skirtingi atskaitomybės reikalavimai įmonėms, veikiančioms tarpvalstybiniu mastu, sukeltų papildomų išlaidų ir painiavos, todėl bendroji rinka susilpnėtų ir būtų pakenkta įsisteigimo teisei bei laisvam kapitalo judėjimui Sąjungoje. Be to, šie skirtingi atskaitomybės reikalavimai trukdo palyginti skirtingose šalyse teikiamą informaciją ir silpnina kapitalo rinkų sąjungą;

15)Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniai taikomi atitinkamai didelėms viešojo intereso įmonėms, kurių vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, ir viešojo intereso įmonėms, kurios yra didelių grupių, kurių konsoliduotas vidutinis darbuotojų skaičius viršija 500, patronuojančiosios įmonės. Išaugus naudotojų poreikiui gauti informacijos apie tvarumą, tokią informaciją teikti reikėtų įpareigoti papildomų kategorijų įmones. Todėl teikti išsamią informaciją apie tvarumą derėtų įpareigoti visas dideles įmones ir visas įmones, įtrauktas į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, išskyrus labai mažas įmones. Be to, grupės lygmens informaciją apie tvarumą turėtų rengti visos įmonės, kurios yra didelių grupių patronuojančiosios įmonės;

16)priimti reikalavimą ir dideles nebiržines įmones įpareigoti atskleisti informaciją apie tvarumą iš esmės paskatino nerimas dėl tokių įmonių, įskaitant jų vertės grandines, poveikio ir atskaitomybės. Taigi visos didelės įmonės turėtų laikytis to paties reikalavimo viešai teikti informaciją apie tvarumą. Be to, tų didelių nebiržinių įmonių informacijos reikia ir finansų rinkos dalyviams;

17)reikalavimu įpareigoti ne Sąjungoje įsisteigusias įmones, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, taip pat atskleisti informaciją apie tvarumo klausimus tenkinami finansų rinkos dalyvių poreikiai gauti tokių įmonių informaciją, kad galėtų suprasti savo investicijų riziką bei poveikį ir laikytis Reglamente (ES) 2019/2088 išdėstytų informacijos atskleidimo reikalavimų;

18)atsižvelgiant į augantį su tvarumu susijusios rizikos aktualumą ir tai, kad į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro reikšmingą dalį visų Sąjungos biržinių įmonių, investuotojų apsaugai užtikrinti derėtų įpareigoti visas tas MVĮ atskleisti informaciją apie tvarumo klausimus. Šiuo nauju reikalavimu bus sudarytos geresnės sąlygos užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai galėtų įtraukti mažesnes biržines įmones į investicijų portfelius tuo pagrindu, kad pastarosios teikia finansų rinkos dalyviams reikalingą informacija apie tvarumą. Tai padės išsaugoti ir pagerinti mažesnių biržinių įmonių galimybes pasinaudoti finansiniu kapitalu ir išvengti finansų rinkos dalyvių taikomos diskriminacijos. Priimti šį reikalavimą būtina ir siekiant užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai turėtų reikalingos informacijos apie įmones, į kurias investuojama, kad galėtų įvykdyti jiems patiems taikomus informacijos apie tvarumą atskleidimo reikalavimus, nustatytus Reglamente (ES) 2019/2088. Tačiau į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus įtrauktoms MVĮ dėl jų mažesnio dydžio ir menkesnių išteklių, taip pat dėl sudėtingų ekonominių aplinkybių, susiklosčiusių dėl COVID-19 pandemijos, turėtų būti suteikta pakankamai laiko pasirengti vykdyti reikalavimą teikti informaciją apie tvarumą. Be to, MVĮ reikėtų suteikti galimybę teikti informaciją pagal jų pajėgumui ir ištekliams proporcingus standartus. Šiuos proporcingus standartus savanoriškai taikyti gali nuspręsti ir nebiržinės įmonės. MVĮ standartais bus nustatyta, kokios standartinės informacijos į direktyvos taikymo sritį patenkančios įmonės galėtų pagrįstai reikalauti iš MVĮ tiekėjų ir klientų jų vertės grandinėse;

19)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB 49 taikoma visoms įmonėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus. Siekiant užtikrinti, kad visoms įmonėms, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, įskaitant trečiųjų valstybių emitentus, būtų taikomi vienodi informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai, Direktyvoje 2004/109/EB reikėtų pateikti reikalingas kryžmines nuorodas į visus reikalavimus pateikti informaciją apie tvarumą metinėse finansinėse ataskaitose;

20)Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos i punkte ir 23 straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti priemones, kuriomis būtų sukurtas pagal direktyvą reikalaujamos informacijos apie tvarumą lygiavertiškumo nustatymo mechanizmas, ir atitinkamai nustatyti bendrieji apskaitos standartų lygiavertiškumo kriterijai. Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje Komisija taip pat įgaliojama priimti reikalingus sprendimus dėl trečiųjų valstybių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo. Siekiant atsižvelgti į informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų įtraukimą į Direktyvą 2004/109/EB, Komisiją reikėtų įgalioti sukurti trečiųjų valstybių emitentų taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą. Dėl tos pačios priežasties Komisiją taip pat reikėtų įgalioti priimti reikalingus sprendimus dėl trečiųjų valstybių emitentų taikomų informacijos apie tvarumą teikimo standartų lygiavertiškumo. Šiais pakeitimais būtų užtikrintas informacijos apie tvarumą teikimo įsipareigojimų ir finansinės atskaitomybės įsipareigojimų, susijusių su metinėmis finansinėmis ataskaitomis, lygiavertiškumo tvarkos nuoseklumas;

21)pagal Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 3 dalį ir 29a straipsnio 3 dalį prievolė teikti nefinansinę informaciją šiuo metu nėra taikoma visoms patronuojamosioms įmonėms, kai tokios įmonės ir jų patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į jų patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą su sąlyga, kad jame yra pateikta reikalaujama nefinansinė informacija. Vis dėlto būtina užtikrinti, kad naudotojams būtų lengva susipažinti su informacija apie tvarumą, ir suteikti daugiau aiškumo nurodant patronuojamosios įmonės, kuriai reikalavimai netaikomi, patronuojančiąją įmonę, teikiančią konsoliduotą informaciją. Todėl tas patronuojamąsias įmonės reikia įpareigoti skelbti jų patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą, o į savo vadovybės pranešimą įtraukti nuorodą į faktą, kad joms pačioms informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai netaikomi. Ši išimtis taip pat turėtų būti taikoma tais atvejais, kai konsoliduotą informaciją teikianti patronuojančioji įmonė yra trečiosios valstybės įmonė, teikianti informaciją apie tvarumą pagal šios direktyvos reikalavimus arba pagal ES informacijos apie tvarumą teikimo standartams lygiaverčius standartus;

22)pagal Direktyvos 2013/34/ES 23 straipsnį prievolė rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą netaikoma patronuojančiosioms įmonėms, kai jos yra kitos patronuojančiosios įmonės, kuri tą prievolę vykdo, patronuojamosios įmonės. Tačiau reikėtų paaiškinti, kad išimties tvarka, galiojanti konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms ir konsoliduotiesiems vadovybės pranešimams, taikoma atskirai nuo išimties tvarkos, galiojančios konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimui. Todėl įmonei gali būti netaikoma prievolė teikti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, tačiau taikoma prievolė teikti konsoliduotą informaciją apie tvarumą, kai jos pagrindinė patronuojančioji įmonė rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal Sąjungos teisę arba pagal lygiaverčius reikalavimus, jeigu įmonė yra įsisteigusi trečiojoje valstybėje, tačiau nerengia teiktinos konsoliduotos informacijos apie tvarumą pagal ES teisę, arba pagal lygiaverčius reikalavimus, jeigu įmonė yra įsisteigusi trečiojoje valstybėje;

23)pagal Europos žaliąjį kursą pereinant prie visiškai tvarios ir integracinės ekonomikos ir finansų sistemos, svarbus vaidmuo tenka kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms. Vykdydamos skolinimo, investavimo ir rizikos draudimo veiklą jos gali daryti reikšmingą teigiamą ir neigiamą poveikį. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi tam tikrus dydžio kriterijus atitinkančioms kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms, išskyrus tas, kurios jau yra įpareigotos laikytis Direktyvos 2013/34/ES, įskaitant kooperatines bendroves ir savidraudos įmones. Tokiu būdu tos informacijos naudotojai galėtų įvertinti tiek šių įmonių poveikį visuomenei ir aplinkai, tiek šioms įmonėms galinčią kilti riziką, susijusią su tvarumo klausimais. Siekiant šių reikalavimų ir Tarybos direktyvoje 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės 50 nustatytų atskaitomybės reikalavimų suderinamumo, informaciją apie tvarumą teikiančios valstybės narės gali nuspręsti informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų netaikyti kredito įstaigoms, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 51 2 straipsnio 5 dalyje;

24)tvarumo klausimų, apie kuriuos įmonės įpareigotos teikti informaciją, sąrašas turėtų būti kuo labiau suderintas su termino „tvarumo veiksniai“ apibrėžtimi, pateikta Reglamente (ES) 2019/2088. Tas sąrašas taip pat turėtų atitikti naudotojų ir pačių įmonių, kurie dažnai terminus „aplinkos“, „socialiniai“ ir „valdymo klausimai“ vartoja trims pagrindiniams tvarumo klausimams skirstyti, poreikius. Reglamente (ES) 2019/2088 pateiktame tvarumo veiksnių sąraše valdymo klausimai nėra aiškiai išskirti. Todėl Direktyvoje 2013/34/ES pateikiama termino „tvarumo klausimai“ apibrėžtis turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2019/2088 pateikta termino „tvarumo veiksniai“ apibrėžtimi, ją papildant valdymo klausimais;

25)Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniais įpareigojama ne tik teikti tiek informacijos, „kiek tai reikalinga siekiant suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus ar būklę“, bet ir teikti informaciją, reikalingą siekiant suprasti įmonės veiklos poveikį aplinkos, socialiniams ir darbuotojų klausimams, pagarbai žmogaus teisėms, kovai su korupcija ir kyšininkavimu. Todėl tais straipsniais įmonės įpareigojamos teikti informaciją tiek apie tai, kokį poveikį įvairūs tvarumo klausimai turi įmonei, tiek apie įmonės veiklos poveikį žmonėms ir aplinkai. Tai vadinama dvejopu požiūriu į reikšmingumą – iš vienos pusės atsižvelgiama į riziką įmonei, iš kitos – į įmonės poveikį. Atlikus įmonių atskaitomybės tinkamumo patikrą paaiškėjo, kad šie du požiūriai dažnai netinkamai suprantami ar taikomi. Todėl būtina paaiškinti, kad įmonės turėtų atskirai apsvarstyti kiekvieną požiūrį į reikšmingumą ir atskleisti informaciją, kuri yra reikšminga abiem požiūriais, bei informaciją, kuri yra reikšminga tik vienu požiūriu;

26)Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi įmonės įpareigojamos atskleisti informaciją apie penkias atskaitomybės sritis: verslo modelį, politiką (įskaitant įgyvendinamus išsamių patikrinimų procesus), taikant šių sričių politiką pasiektus rezultatus, riziką ir rizikos valdymą, su veikla susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalyje nėra aiškių nuorodų į kitas atskaitomybės sritis, kurias informacijos naudotojai laiko aktualiomis ir iš kurių kai kurios sutampa su atskleidžiama informacija pagal tarptautines sistemas, įskaitant Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijas. Siekiant užtikrinti, kad įmonės pateiktų informaciją apie savo atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais, informacijos atskleidimo reikalavimai turėtų būti nurodyti pakankamai išsamiai. Todėl, be Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi nustatytų atskaitomybės sričių, įmonės turėtų būti įpareigotos atskleisti informaciją apie savo verslo strategiją ir verslo modelio bei strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais, visus taikomus planus, kuriais jos galėtų užtikrinti, kad jų verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; tai, ar ir kaip jų verslo modeliu ir strategija yra atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų interesus; visas įmonės galimybes, atsiradusias dėl tvarumo klausimų; verslo strategijos aspektų, kurie daro poveikį arba kuriems daro poveikį tvarumo klausimai, įgyvendinimą; visus įmonės užsibrėžtus tvarumo tikslus ir jų siekiant padarytą pažangą; valdybos ir vadovybės vaidmenį tvarumo klausimų atžvilgiu; pagrindinį faktinį ir galimą neigiamą poveikį, susijusį su įmonės veikla; tai, kaip įmonė nustatė teikiamą informaciją. Įpareigojus atskleisti informaciją apie tokius elementus kaip tikslai ir jų siekiant padaryta pažanga, atskiras reikalavimas atskleisti politikos rezultatus tampa nebereikalingas;

27)siekiant užtikrinti suderinamumą su tarptautiniais dokumentais, kaip antai JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais ir EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacija dėl atsakingo verslo, išsamaus patikrinimo atskleidimo reikalavimai turėtų būti nurodyti išsamiau, nei dabar yra nurodyta Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalies b punkte ir 29a straipsnio 1 dalies b punkte. Išsamus patikrinimas – procesas, kurį vykdo įmonės siekdamos nustatyti, sušvelninti ir ištaisyti pagrindinį faktinį ir galimą neigiamą poveikį, susijusį su jų veikla, taip pat užkirsti tokiam poveikiui kelią; pagal šį procesą nustatoma, kaip jos į tą neigiamą poveikį reaguoja. Su įmonės veikla susijęs poveikis apima tiesiogiai įmonės daromą poveikį, poveikį, prie kurio įmonė prisideda, ir poveikį, kuris kitaip susietas su įmonės vertės grandine. Išsamaus patikrinimo procesas apima visą įmonės vertės grandinę, įskaitant jos veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandines. Remiantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, faktinis ar galimas neigiamas poveikis laikomas pagrindiniu, kai jis prilygsta didžiausiam su įmonės veikla susijusiam poveikiui vertinant pagal: poveikio rimtumą žmonėms ar aplinkai; asmenų, kuriems padarytas ar gali būti padarytas poveikis, skaičių arba žalos aplinkai mastą; galimybę žalą ištaisyti, atkuriant aplinką ar grąžinant žmones į jų pradinę būklę;

28)atskleisti informaciją apie nematerialųjį turtą, išskyrus balanse pripažintą nematerialųjį turtą, Direktyva 2013/34/ES nereikalaujama. Plačiai pripažįstama, kad pateikiama nepakankamai informacijos apie nematerialųjį turtą ir kitus nematerialius veiksnius, įskaitant įmonės viduje sukurtą nematerialųjį turtą, ir tai trukdo tinkamai įvertinti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir stebėti investicijas. Siekiant padėti investuotojams geriau suprasti gilėjantį atotrūkį tarp daugelio įmonių apskaitinės vertės ir rinkos vertės, stebimą daugelyje ekonomikos sektorių, reikėtų įpareigoti teikti informaciją apie nematerialųjį turtą. Todėl būtina įpareigoti įmones atskleisti informaciją apie nematerialųjį turtą, išskyrus balanse pripažintą nematerialųjį turtą, įskaitant intelektinį kapitalą, žmogiškąjį kapitalą, be kita ko, įgūdžių ugdymą, socialinį ir santykių kapitalą, įskaitant reputacijos kapitalą. Informacija apie nematerialųjį turtą turėtų apimti ir informaciją, susijusią su moksliniais tyrimais ir plėtra;

29)Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalyje ir 29a straipsnio 1 dalyje nenurodoma, ar teiktina informacija turi būti orientuota į ateitį, ar susijusi su ankstesnės veiklos rezultatais. Šiuo metu trūksta į ateitį orientuotos atskleidžiamos informacijos, kurią informacijos apie tvarumą naudotojai ypač vertina. Todėl Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsniuose reikėtų nurodyti, kad teikiama informacija apie tvarumą turėtų apimti tiek į ateitį orientuotą, tiek retrospektyvią informaciją, taip pat tiek kokybinę, tiek kiekybinę informaciją. Be to, turėtų būti teikiama informacija apie trumpąjį, vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius, taip pat apie visą įmonės vertės grandinę, įskaitant jos veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir, jei aktualu, tiekimo grandinę. Informacija apie visą įmonės vertės grandinę apimtų informaciją, susijusią su jos vertės grandine Europos Sąjungoje, ir informaciją, apimančią trečiąsias valstybes, jeigu įmonės vertės grandinė yra ir už ES ribų;

30)Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi įmonės įpareigojamos į savo teikiamą nefinansinę informaciją įtraukti nuorodas į metinėse finansinėse ataskaitose nurodytas sumas ir jas papildomai paaiškinti. Tačiau šiais straipsniais įmonės nėra įpareigojamos pateikti nuorodas į kitą informaciją vadovybės pranešime ar papildomai tą informaciją paaiškinti. Todėl šiuo metu teikiama nefinansinė informacija ir likusi informacija, atskleista vadovybės pranešime, nėra suderinta. Šiuo klausimu būtina nustatyti aiškius reikalavimus;

31)kai įmonės nesilaiko politikos vienu ar kitu klausimu, Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalimi ir 29a straipsnio 1 dalimi jos įpareigojamos aiškiai ir pagrįstai paaiškinti, kodėl jos tos politikos nesilaiko. Skirtinga tvarka, taikoma atskleidžiamai informacijai apie galimą įmonės politiką ir kitoms šiuose straipsniuose nurodytoms atskaitomybės sritims, sukėlė sumaištį informaciją teikiančių įmonių gretose ir nepaskatino gerinti teikiamos informacijos kokybės. Todėl nebėra poreikio direktyvose palikti tokią skirtingą tvarką, taikomą politikos sritims. Standartuose bus nustatyta, kurią informaciją reikia atskleisti apie kiekvieną iš atskaitomybės sričių, nurodytų 19a ir 29a straipsniuose;

32)į Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalies ir 29a straipsnio 1 dalies taikymo sritį patenkančios įmonės gali kliautis nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis atskaitomybės sistemomis ir joms tereikia nurodyti, kuriomis sistemomis kliovėsi. Tačiau Direktyva 2013/34/ES įmonės nėra įpareigotos naudotis bendra atskaitomybės sistema ar standartu ir joms nedraudžiama nuspręsti nesinaudoti jokia atskaitomybės sistema ar standartais. Kaip įpareigota pagal Direktyvos 2014/95/ES 2 straipsnį, Komisija 2017 m. paskelbė neprivalomas gaires įmonėms, patenkančioms į tos direktyvos taikymo sritį 52 . 2019 m. Komisija paskelbė papildomas specialias su klimatu susijusios informacijos teikimo gaires 53 . Į su klimatu susijusios informacijos teikimo gaires įtrauktos Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijos. Iš turimų įrodymų matyti, kad tos neprivalomos gairės nepadarė reikšmingo poveikio įmonių, patenkančių į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnių taikymo sritį, teikiamos nefinansinės informacijos kokybei. Savanoriškas rekomendacijų pobūdis reiškia, kad įmonės gali pačios nuspręsti, ar jas taikyti, ar ne. Todėl vien gairėmis užtikrinti skirtingų įmonių teikiamos informacijos palyginamumo arba naudotojams aktualios informacijos atskleidimo neįmanoma. Todėl, siekiant užtikrinti, kad informacija būtų palyginama ir būtų teikiama visa aktuali informacija, reikalingi privalomi bendri atskaitomybės standartai. Į standartus turėtų būti įtraukta visa naudotojams reikšminga informacija, remiantis dvejopu požiūriu į reikšmingumą. Bendri atskaitomybės standartai taip pat reikalingi ir siekiant sudaryti sąlygas teikiamos informacijos apie tvarumą skaitmeninimui bei palengvinti jų priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą. Rengiant privalomus bendrus informacijos apie tvarumą teikimo standartus būtina siekti sudaryti sąlygas, kuriomis informacija apie tvarumą įgytų statusą, panašų į finansinės informacijos statusą;

33)Sąjungos poreikio gauti teikiamą išsamią informaciją apie tvarumą savaime netenkina joks galiojantis standartas ar sistema. Informacija, teiktina pagal Direktyvą 2013/34/ES, turi susidėti iš kiekvienu požiūriu reikšmingos informacijos, apimti visus tvarumo klausimus ir būti suderinta, kai aktualu, su kitomis prievolėmis teikti informaciją apie tvarumą pagal Sąjungos teisę, įskaitant Reglamente (ES) 2020/852 ir Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytas prievoles. Be to, Sąjungos įmonėms taikomi privalomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai turi atitikti Europos žaliuoju kursu užsibrėžtų tikslų mastą ir Sąjungos 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimo tikslą. Todėl būtina suteikti Komisijai įgaliojimus priimti Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, sudaryti sąlygas juos skubiai priimti ir užtikrinti, kad informacijos apie tvarumą teikimo standartų turinys derėtų su Sąjungos poreikiais;

34)Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG) yra pagal Belgijos teisę įsteigta ne pelno asociacija, kuri tarnauja viešajam interesui konsultuodama Komisiją tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų patvirtinimo klausimu. EFRAG yra įtvirtinusi savo, kaip Europos įmonių atskaitomybės kompetencijos centro, reputaciją ir turi puikių galimybių skatinti Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartų ir tarptautinių iniciatyvų, kuriomis siekiama parengti visame pasaulyje nuosekliai taikomus standartus, koordinavimą. 2021 m. kovo mėn. EFRAG suburta įvairių suinteresuotųjų subjektų darbo grupė paskelbė rekomendacijas dėl galimo Europos Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimo. Tose rekomendacijose pateikiami pasiūlymai parengti nuoseklius ir išsamius atskaitomybės standartus, apimančius visus tvarumo klausimus remiantis dvejopu požiūriu į reikšmingumą. Jose taip pat pateikiamas išsamus tokių standartų rengimo planas ir pasiūlymai stiprinti pasaulinių ir Europos Sąjungos standartų nustatymo iniciatyvų vykdytojų abipusį bendradarbiavimą. 2021 m. kovo mėn. EFRAG pirmininkas paskelbė rekomendacijas dėl galimų EFRAG valdymo pakeitimų, kurių prireiktų, jei šios grupės būtų paprašyta parengti technines rekomendacijas dėl informacijos apie tvarumą teikimo standartų. Šios rekomendacijos apima naujo informacijos apie tvarumą teikimo ramsčio sukūrimą EFRAG reikšmingai nekeičiant esamo finansinės atskaitomybės ramsčio. Priimdama informacijos apie tvarumą teikimo standartus, Komisija turėtų atsižvelgti į EFRAG parengsimas technines rekomendacijas. Siekiant užtikrinti aukštos kokybės standartus, kuriais būtų prisidedama prie Europos visuomenės gerovės ir tenkinami įmonių ir teikiamos informacijos naudotojų poreikiai, EFRAG techninės rekomendacijos turėtų būti rengiamos laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų, pateikiamos kartu su sąnaudų ir naudos analizėmis ir grindžiamos atitinkamų suinteresuotųjų subjektų praktine patirtimi. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartuose būtų atsižvelgta į Sąjungos valstybių narių nuomones, prieš priimdama standartus Komisija dėl EFRAG techninių rekomendacijų turėtų konsultuotis su valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais, nurodyta Reglamento (ES) 2020/852 24 straipsnyje. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) dalyvauja rengiant techninius reguliavimo standartus pagal Reglamentą (ES) 2019/2088 ir tie standartai turi būti suderinti su informacijos apie tvarumą teikimo standartais. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 54 ESMA taip pat prisideda skatinant priežiūros konvergenciją užtikrinant emitentų, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į ES reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus ir kurie bus įpareigoti taikyti šiuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, įmonių atskaitomybę. Todėl ESMA turėtų būti įpareigota pateikti nuomonę dėl EFRAG techninių rekomendacijų. Ši nuomonė turėtų būti pateikta per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos. Be to, siekdama užtikrinti, kad informacijos apie tvarumą teikimo standartai derėtų su atitinkama Sąjungos politika ir teisės aktais, Komisija turėtų konsultuotis su Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos aplinkos agentūra, Europos pagrindinių teisių agentūra, Europos Centriniu Banku, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Tvaraus finansavimo platforma. Jei kuri nors iš šių institucijų nuspręstų pateikti nuomonę, ji tai turi padaryti per du mėnesius nuo konsultacijų su Komisija datos;

35)informacijos apie tvarumą teikimo standartai turėtų derėti su kitais Sąjungos teisės aktais. Šie standartai visų pirma turėtų būti suderinti su Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais, juose turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinius rodiklius bei metodikas, nustatytus įvairiuose deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal Reglamentą (ES) 2020/852, jie turėtų būti suderinti su lyginamųjų indeksų administratoriams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 55 taikomais informacijos atskleidimo reikalavimais, ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų sudarymo minimaliaisiais standartais ir su Europos bankininkystės institucijos atliktu darbu įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 III ramsčio informacijos atskleidimo reikalavimus. Šiuose standartuose turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos aplinkos teisės aktus, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB 56 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 57 , Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES 58 ir jos priedus bei jų atnaujinimus. Be to reikėtų atsižvelgti į kitus aktualius Sąjungos teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES 59 , ir Sąjungos įmonių teisėje nustatytus direktorių pareigų ir išsamaus patikrinimo reikalavimus;

36)informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos nefinansinių ataskaitų teikimo gaires 60 ir Komisijos gaires dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo 61 . Juose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kitus Direktyvoje 2013/34/ES nustatytus atskaitomybės reikalavimus, tiesiogiai nesusijusius su tvarumu, kad teikiamos informacijos naudotojai geriau suprastų įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir poveikį, taip kuo labiau sustiprinant informacijos apie tvarumą ir kitos informacijos, teikiamos pagal Direktyvą 2013/34/ES, sąsajas;

37)informacijos apie tvarumą teikimo standartai turėtų būti proporcingi ir neturėtų užkrauti nereikalingos administracinės naštos įmonėms, kurios privalės juos taikyti. Siekiant, kad įmonių, kurios jau teikia informaciją apie tvarumą, veikla būtų kuo mažiau sutrikdyta, informacijos apie tvarumą teikimo standartuose prireikus turėtų būti atsižvelgiama į galiojančius informacijos apie tvarumą teikimo ir apskaitos standartus bei sistemas. Tai, be kita ko, yra Pasaulinė atsiskaitymo iniciatyva, Tvarumo apskaitos standartų valdyba, Tarptautinė integruotų ataskaitų teikimo taryba, Tarptautinių apskaitos standartų valdyba, Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė, Duomenų apie anglies dioksidą atskleidimo standartų valdyba ir CDP (anksčiau – Duomenų apie anglies dioksidą atskleidimo projektas). Europos Sąjungos standartuose turėtų būti atsižvelgiama į visus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, parengtus remiant Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondui. Siekiant išvengti nereikalingo reguliavimo susiskaidymo, kuris gali turėti neigiamų padarinių pasauliniu mastu veikiančioms įmonėms, Europos standartais turėtų būti prisidedama prie informacijos apie tvarumą teikimo standartų konvergencijos pasauliniu lygmeniu;

38)Komunikate dėl Europos žaliojo kurso Europos Komisija, siekdama užtikrinti, kad aplinkai keliama rizika ir jos švelninimo galimybės būtų tinkamai valdomos, o susijusios sandorių sąnaudos sumažėtų, įsipareigojo padėti įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams standartizuoti gamtinio kapitalo apskaitos metodus tiek Sąjungoje, tiek tarptautiniu mastu. Įgyvendinant pagal programą LIFE remiamą projektą „Skaidrus“ kuriama pirmoji gamtinio kapitalo apskaitos metodika, kuri padės lengviau palyginti esamus metodus ir padidinti jų skaidrumą, be to, pagal ją bus sumažinta riba, kurią pasiekusios įmonės galėtų priimti ir naudoti sistemas, padedančias užtikrinti, kad jų veikla būtų pritaikyta prie ateities poreikių. Šioje srityje taip pat svarbus dokumentas – Gamtinio kapitalo protokolas. Nors gamtinio kapitalo apskaitos metodai iš esmės padeda stiprinti vidaus valdymo sprendimus, į juos turėtų būti tinkamai atsižvelgiama nustatant informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Kai kuriomis gamtinio kapitalo apskaitos metodikomis siekiama įmonių veiklos poveikį aplinkai įvertinti pinigine išraiška, o tai gali padėti naudotojams geriau suprasti šį poveikį. Todėl prireikus būtų tinkama į informacijos apie tvarumą teikimo standartus įtraukti pinigine išraiška išreikštus poveikio tvarumui rodiklius;

39)informacijos apie tvarumą teikimo standartuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tarptautiniu mastu pripažintus atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi principus ir sistemas, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslus, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją dėl atsakingo verslo ir susijusias sektorių gaires, JT pasaulinį susitarimą, Tarptautinės darbo organizacijos trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000 ir JT atsakingo investavimo principus;

40)reikėtų užtikrinti, kad įmonių pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus teikiama informacija atitiktų naudotojų poreikius. Todėl atskaitomybės standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie visus pagrindinius aplinkos veiksnius, įskaitant jų poveikį klimatui, orui, žemei, vandeniui bei biologinei įvairovei ir priklausomybę nuo jų. Reglamente (ES) 2020/852 nustatyta Sąjungos aplinkos tikslų klasifikacija. Siekiant nuoseklumo tikslinga naudoti panašią klasifikaciją aplinkos veiksniams, kurie turėtų būti įtraukti į informacijos apie tvarumą teikimo standartus, nustatyti. Informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti atsižvelgiama į bet kokią geografinę ar kitą kontekstinę informaciją, kurią įmonės turėtų atskleisti, kad būtų galima suprasti jų pagrindinį poveikį tvarumo klausimams ir joms kylančią pagrindinę riziką dėl tvarumo klausimų, ir ši informacija turėtų būti konkrečiai nurodyta;

41)kalbant apie su klimatu susijusią informaciją, naudotojai nori žinoti apie įmonių fizinę riziką bei perėjimo riziką ir apie jų atsparumą įvairiems klimato kaitos scenarijams. Juos taip pat domina nustatytas įmonės išmetamas ir absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir apimtis, įskaitant tai, kokiu mastu įmonė naudoja kompensavimo priemones ir koks yra jų šaltinis. Siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia suderinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir kompensavimo standartus. Naudotojams reikia patikimos informacijos apie kompensavimo priemones, paaiškinančios susirūpinimą keliančius klausimus dėl galimo dvigubo skaičiavimo ir pervertinimo, atsižvelgus į riziką nepasiekti su klimatu susijusių tikslų dėl tokio dvigubo skaičiavimo ir pervertinimo. Todėl atskaitomybės standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų pranešti šiais klausimais;

42)siekiant neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos ir aplinkos be toksinių medžiagų reikalingas aktyvus visų ekonomikos sektorių dalyvavimas. Šiuo atžvilgiu labai svarbu mažinti energijos vartojimą ir didinti jos vartojimo efektyvumą, nes energija naudojama visose tiekimo grandinėse. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti deramai atsižvelgiama į energetikos aspektus, visų pirma susijusius su aplinkos apsaugos klausimais;

43)informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti apie socialinius veiksnius, įskaitant susijusius su darbuotojais ir žmogaus teisėmis. Tokia informacija turėtų apimti įmonių poveikį žmonėms, be kita ko, jų sveikatai. Informacija apie žmogaus teises, kurią įmonės atskleidžia, prireikus turėtų apimti informaciją apie priverčiamąjį darbą jų vertės grandinėse. Socialiniams veiksniams skirtuose atskaitomybės standartuose turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti pagal įmonėms aktualius Europos socialinių teisių ramsčio principus, įskaitant informaciją apie lygias galimybes visiems ir darbo sąlygas. 2021 m. kovo mėn. priimtame Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane raginama nustatyti griežtesnius reikalavimus įmonėms teikti informaciją socialiniais klausimais. Atskaitomybės standartuose taip pat turėtų būti nurodyta įmonių atskleistina informacija apie žmogaus teises, pagrindines laisves, demokratinius principus ir standartus, nustatytus Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje ir kitose pagrindinėse JT žmogaus teisių konvencijose, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, pagrindinėse Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

44)naudotojams reikalinga informacija apie valdymo veiksnius, įskaitant informaciją apie įmonės administracinių, vadovybės ir priežiūros organų vaidmenį, be kita ko, tvarumo klausimais, tokių organų sudėtį ir įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, įskaitant susijusias su atskaitomybės procesu. Naudotojams taip pat reikalinga informacija apie įmonės kultūrą ir požiūrį į verslo etiką, įskaitant kovą su korupcija ir kyšininkavimu, taip pat apie jų politinius įsipareigojimus, įskaitant lobistinę veiklą. Informacija apie įmonės valdymą ir santykių su verslo partneriais kokybę, įskaitant mokėjimo praktiką, susijusią su mokėjimo data arba laikotarpiu, delspinigių už pavėluotą mokėjimą palūkanų norma arba išieškojimo išlaidų kompensavimu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/7/ES 62 dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, padeda naudotojams suprasti įmonės riziką ir jos poveikį tvarumo klausimams. Kiekvienais metais tūkstančiams įmonių, ypač MVĮ, tenka administracinė ir finansinė našta, nes joms sumokama pavėluotai arba nesumokama visai. Galiausiai dėl pavėluotų mokėjimų jos tampa nemokios arba bankrutuoja, sukeldamos žalingą poveikį ištisoms vertės grandinėms. Teikiant daugiau informacijos apie mokėjimo praktiką, kitoms įmonėms būtų suteikta galimybė nustatyti laiku atsiskaitančius ir patikimus mokėtojus, aptikti nesąžiningą mokėjimo praktiką, gauti informacijos apie įmones, su kuriomis jos turi verslo ryšių, ir susitarti dėl sąžiningesnių mokėjimo sąlygų;

45)atskaitomybės standartais turėtų būti skatinama labiau integruotai vertinti visą vadovybės pranešime įmonių skelbiamą informaciją, kad jos naudotojai galėtų geriau suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir poveikį. Tuose standartuose prireikus turėtų būti atskiriama įmonės lygmens informacija ir konsoliduoto lygmens informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti. Į tuos standartus taip pat turėtų būti įtrauktos gairės įmonėms dėl proceso, kurio reikia laikytis siekiant nustatyti informaciją apie tvarumą, įtrauktiną į vadovybės pranešimą;

46)to paties sektoriaus įmonėms dažnai kyla panaši su tvarumu susijusi rizika ir jos dažnai daro panašų poveikį visuomenei ir aplinkai. Galimybė palyginti tame pačiame sektoriuje veikiančias įmones yra ypač vertinga investuotojams ir kitiems informacijos apie tvarumą naudotojams. Todėl Komisijos priimsimuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta tiek informacija, kurią turėtų atskleisti visų sektorių įmonės, tiek informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti priklausomai nuo jų veiklos sektoriaus. Standartuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sunkumus, su kuriais įmonės gali susidurti rinkdamos informaciją iš visos savo vertės grandinės dalyvių, ypač iš MVĮ tiekėjų ir tiekėjų iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių;

47)siekiant laiku patenkinti naudotojų informacijos poreikius, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai patenkinti finansų rinkų dalyvių, kuriems taikomi pagal Reglamento (ES) 2019/2088 4 straipsnio 6 ir 7 dalis priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti reikalavimai, informacijos poreikius, Komisija turėtų priimti pirmąjį atskaitomybės standartų rinkinį iki 2022 m. spalio 31 d.; Tame atskaitomybės standartų rinkinyje turėtų būti nurodyta informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti apie visas atskaitomybės sritis ir tvarumo klausimais, ir nustatyta, kad finansų rinkų dalyviai turi laikytis Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytų informacijos atskleidimo prievolių; Komisija turėtų ne vėliau kaip 2023 m. spalio 31 d. priimti antrą atskaitomybės standartų rinkinį, kuriame būtų nurodyta papildoma informacija, kurią įmonės prireikus turėtų atskleisti tvarumo klausimais ir apie atskaitomybės sritis, taip pat specifinė įmonės sektoriaus informacija; Komisija turėtų peržiūrėti standartus kas trejus metus, kad atsižvelgtų į aktualius pokyčius, taip pat į rengiamus tarptautinius standartus;

48)Direktyvoje 2013/34/ES nereikalaujama, kad finansinės ataskaitos arba vadovybės pranešimas būtų pateikiami skaitmenine forma, o tai trukdo pateiktą informaciją rasti ir naudoti. Informacijos apie tvarumą naudotojai vis dažniau tikisi tokią informaciją lengvai rasti ir naudoti kompiuterio skaitoma skaitmenine forma. Skaitmeninimas suteikia galimybių veiksmingiau naudoti informaciją ir gerokai sumažinti tiek naudotojų, tiek įmonių išlaidas. Todėl įmonės turėtų būti įpareigotos savo finansines ataskaitas ir vadovybės pranešimą parengti XHTML formatu pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 63 3 straipsnį ir ženklinti informaciją apie tvarumą, įskaitant pagal Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnį reikalaujamą atskleisti informaciją, pagal tą deleguotąjį reglamentą. Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartams prireiks skaitmeninės taksonomijos, kad teikiamą informaciją būtų galima ženklinti pagal tuos standartus. Šie reikalavimai turėtų būti įtraukti į skaitmeninimo srities veiklą, apie kurią Komisija paskelbė komunikate Europos duomenų strategija 64 ir ES skaitmeninių finansų strategijoje 65 . Šiais reikalavimais taip pat padedama kurti Europos bendrą prieigos prie viešos įmonių informacijos punktą, kaip numatyta Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane, kuriame taip pat numatomas struktūrizuotų duomenų poreikis;

49)kad pateiktą informaciją apie tvarumą būtų galima įtraukti į Europos bendrą prieigos punktą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės nustatytu elektroniniu formatu skelbtų tinkamai patvirtintas metines finansines ataskaitas bei vadovybės pranešimą ir kad vadovybės pranešimai, kuriuose pateikiama informacija apie tvarumą, būtų nedelsiant po paskelbimo pateikti atitinkamam oficialiai nustatytam mechanizmui, nurodytam Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 dalyje;

50)Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 4 dalimi valstybėms narėms leidžiama atleisti įmones nuo prievolės į vadovybės pranešimą įtraukti nefinansinę ataskaitą, kurios reikalaujama pagal 19a straipsnio 1 dalį. Valstybės narės gali tai daryti tuo atveju, kai atitinkama įmonė parengia atskirą pranešimą, kuris skelbiamas kartu su vadovybės pranešimu pagal tos direktyvos 30 straipsnį, arba kai tas pranešimas paskelbiamas viešai įmonės interneto svetainėje per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 6 mėnesių nuo balanso datos, ir vadovybės pranešime į jį pateikiama nuoroda. Tokia pati galimybė taikoma ir konsoliduotosios nefinansinės ataskaitos, nurodytos Direktyvos 2013/34/ES 29a straipsnio 4 dalyje, atžvilgiu. Šia galimybe pasinaudojo dvidešimt valstybių narių. Tačiau galimybė skelbti atskirą pranešimą trukdo gauti informaciją, kuri susieja finansinę informaciją ir informaciją tvarumo klausimais. Tai taip pat trukdo rasti ir gauti informaciją naudotojams, ypač investuotojams, kurie domisi tiek finansine informacija, tiek informacija apie tvarumą. Šią problemą dar labiau apsunkina tai, kad finansinė informacija ir informacija apie tvarumą gali būti skelbiama skirtingu metu. Dėl to, kad skelbiamas atskiras pranešimas, įmonėje ir už jos ribų taip pat gali susidaryti įspūdis, kad informacija apie tvarumą priklauso mažiau svarbios informacijos kategorijai, o tai gali menkinti pasitikėjimą informacija. Todėl informaciją apie tvarumą įmonės turėtų pateikti vadovybės pranešime, o valstybėms narėms nebeturėtų būti leidžiama atleisti įmonių nuo prievolės į vadovybės pranešimą įtraukti informaciją tvarumo klausimais. Tokia prievolė taip pat padeda patikslinti nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmenį prižiūrint informacijos apie tvarumą, kuri pagal Direktyvą 2004/109/EB yra vadovybės pranešimo dalis, teikimą. Be to, įmonėms, privalančioms teikti informaciją apie tvarumą, jokiu būdu neturėtų būti leista nesilaikyti prievolės skelbti vadovybės pranešimą, nes tai svarbu siekiant užtikrinti, kad informacija apie tvarumą būtų viešai prieinama;

51)Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje reikalaujama, kad įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, į savo vadovybės pranešimą įtrauktų įmonės valdymo pareiškimą, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams taikomos įvairovės politikos aprašymas. Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje įmonėms paliekama galimybė lanksčiai nuspręsti, apie kuriuos įvairovės aspektus pranešti. Juo įmonės nėra aiškiai įpareigojamos įtraukti informaciją apie kurį nors konkretų įvairovės aspektą. Siekiant didesnės lyčių pusiausvyros ekonominių sprendimų priėmimo procese, būtina užtikrinti, kad įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, visada teiktų informaciją apie savo lyčių įvairovės politiką ir jos įgyvendinimą. Tačiau, siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, toms įmonėms turėtų būti suteikta galimybė pranešti tam tikrą informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnį, kartu su kita su tvarumu susijusia informacija; 

52)Direktyvos 2013/34/ES 33 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad (konsoliduotosios) metinės finansinės ataskaitos, (konsoliduotasis) vadovybės pranešimas ir (konsoliduotasis) įmonės valdymo pareiškimas būtų rengiami ir skelbiami laikantis tos direktyvos reikalavimų. Ta kolektyvinė pareiga turėtų apimti ir Deleguotajame reglamente (ES) 2019/815 nustatytus skaitmeninimo reikalavimus, reikalavimą laikytis Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartų ir reikalavimą ženklinti teikiamą informaciją apie tvarumą;

53)užtikrinimo srityje išskiriamos riboto ir pakankamo užtikrinimo užduotys. Paprastai riboto užtikrinimo užduoties išvada išreiškiama neiginiu, nurodant, kad specialistas nenustatė nieko, kad būtų galima daryti išvadą, jog tikrinta informacija pateikta iš esmės klaidingai. Auditorius atlieka mažiau testų, nei atlikdamas pakankamo užtikrinimo užduotį. Todėl atliekant riboto užtikrinimo užduotį reikia įdėti mažiau darbo, nei atliekant pakankamą užtikrinimą. Darbas, susijęs su pakankamo užtikrinimo užduotimi, apima išsamias procedūras, įskaitant informaciją teikiančios įmonės vidaus kontrolės priemonių nagrinėjimą ir pagrindinių testų atlikimą, todėl yra daug didesnės apimties, nei vykdant riboto užtikrinimo užduotį. Paprastai šios rūšies užduoties išvada išreiškiama teiginiu, pateikiant nuomonę apie tikrintos informacijos įvertinimą pagal anksčiau nustatytus kriterijus. Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 5 dalyje ir 29a straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė patikrintų, ar buvo pateikta nefinansinė ataskaita arba atskira ataskaita. Nereikalaujama, kad informaciją patikrintų nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas, nors valstybėms narėms leidžiama tokio patikrinimo reikalauti, jei jos to pageidauja. Nenustačius reikalavimo užtikrinti pateikiamos informacijos apie tvarumą teisingumą, nors yra taikomas reikalavimas teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui atlikti finansinių ataskaitų pakankamo užtikrinimo užduotį, būtų sumenkintas atskleistos informacijos apie tvarumą patikimumas, todėl netenkintų numatomų tos informacijos naudotojų poreikių. Nors siekiama užtikrinti panašų finansinės atskaitomybės ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo lygį, nesant bendrai suderinto teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo standarto kyla rizika, kad bus skirtingai suprantama, kas turėtų sudaryti skirtingų kategorijų informacijos apie tvarumą, ypač atskleidžiamos į ateitį orientuotos ir kokybinės informacijos, pakankamo užtikrinimo užduotį, ir su tuo susiję lūkesčiai bus nevienodi. Todėl reikėtų apsvarstyti laipsnišką požiūrį, kaip pagerinti su informacija apie tvarumą susijusio užtikrinimo lygį, visų pirma nustatant prievolę teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei atlikus riboto užtikrinimo užduotį pareikšti nuomonę dėl teikiamos informacijos apie tvarumą atitikties Sąjungos reikalavimams. Šioje nuomonėje turėtų būti aptariama teikiamos informacijos apie tvarumą atitiktis Sąjungos informacijos apie tvarumą teikimo standartams, įmonės taikomas procesas nustatant informaciją, teiktiną pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, ir atitiktis reikalavimui ženklinti teikiamą informaciją apie tvarumą. Auditorius taip pat turėtų įvertinti, ar įmonės teikiama informacija atitinka Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo reikalavimus. Siekiant užtikrinti bendrą supratimą ir bendrus lūkesčius dėl to, kas turėtų sudaryti pakankamo užtikrinimo užduotį, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė turėtų būti įpareigoti pareikšti nuomonę, prieitą atlikus pakankamo užtikrinimo užduotį, dėl teikiamos informacijos apie tvarumą atitikties Sąjungos reikalavimams, jei Komisija priimtų pakankamo teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo standartus. Tai taip pat sudarytų sąlygas palaipsniui plėtoti informacijos apie tvarumą užtikrinimo rinką ir įmonių atskaitomybės praktiką. Galiausiai, laikantis šio laipsniško požiūrio, laipsniškai išaugtų ir informaciją teikiančių įmonių išlaidos, nes pakankamas užtikrinimas yra brangesnis nei ribotas;

54)finansines ataskaitas ir vadovybės pranešimą jau tikrina teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių atliekamas teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimas padėtų užtikrinti finansinės informacijos ir informacijos apie tvarumą ryšį ir nuoseklumą, o tai ypač svarbu informacijos apie tvarumą naudotojams. Tačiau kyla tolesnės audito rinkos koncentracijos rizika, dėl kurios gali kilti pavojus auditorių nepriklausomumui ir padidėti audito arba užtikrinimo mokesčiai. Todėl pageidautina leisti įmonėms rinktis iš didesnio skaičiaus nepriklausomų užtikrinimo paslaugų teikėjų, galinčių atlikti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 66 akredituoti nepriklausomus užtikrinimo paslaugų teikėjus pateikti nuomonę dėl teikiamos informacijos apie tvarumą, skelbtiną kartu su vadovybės pranešimu. Valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinami nuoseklūs skirtingų užtikrinimo paslaugų teikėjų atliekamo teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo rezultatai. Todėl atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą visiems nepriklausomiems užtikrinimo paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi reikalavimai, atitinkantys Direktyvoje 2006/43/EB nustatytus reikalavimus. Tai taip pat užtikrins vienodas sąlygas visiems asmenims ir įmonėms, kuriems valstybės narės leidžia teikti nuomonę dėl teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo, įskaitant teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius. Jei įmonė siekia gauti akredituoto nepriklausomo užtikrinimo paslaugų teikėjo, kuris nėra teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, nuomonę apie savo teikiamą informaciją apie tvarumą, neturėtų būti reikalaujama papildomai prašyti, kad tokią nuomonę pateiktų ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius;

55)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/43/EB 67 nustatytos metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito taisyklės. Būtina užtikrinti, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus atliekamam finansinių ataskaitų auditui ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimui taikomos taisyklės būtų nuoseklios. Direktyva 2006/43/EB turėtų būti taikoma, kai nuomonę apie pateiktą informaciją apie tvarumą teikia teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys teisės aktų nustatytą finansinės atskaitomybės auditą.

56)teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimo ir pripažinimo taisyklėmis turėtų būti užtikrinama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai turėtų reikiamų teorinių žinių apie teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo aspektus ir gebėtų tokias žinias pritaikyti praktiškai. Tačiau valstybės narės jau patvirtintiems arba pripažintiems teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams turėtų būti toliau leidžiama atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotis. Vis dėlto valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jau patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, dalyvaudami tęstinio profesinio mokymosi programose, įgytų reikiamų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą;

57)reikėtų užtikrinti, kad auditoriams taikomi reikalavimai, susiję su jų darbu atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, būtų nuoseklūs. Todėl reikėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai nuomonę dėl teikiamos informacijos apie tvarumą teikia teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys teisės aktų nustatytą finansinės atskaitomybės auditą, pagrindiniai audito partneriai aktyviai dalyvautų atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, atlikdami teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, turėtų skirti užduočiai pakankamai laiko ir pakankamai išteklių, kad tinkamai atliktų savo pareigas. Galiausiai, duomenyse apie klientą turėtų būti nurodyti mokesčiai už teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, o audito byloje turėtų būti pateikta informacija, susijusi su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu;

58)Direktyvos 2006/43/EB 25 straipsniu valstybės narės įpareigojamos nustatyti tinkamas taisykles, pagal kurias teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo mokesčiai negalėtų nei priklausyti ar būti nustatomi pagal tai, ar audituojamam subjektui yra teikiamos papildomos paslaugos, nei būti grindžiami jokiais nenumatytais atvejais. Tos direktyvos 21–24 straipsniuose taip pat reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai laikytųsi profesinės etikos, nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių. Siekiant nuoseklumo, tikslinga tas taisykles taikyti ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių atliekamam darbui, susijusiam su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu;

59)siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti vienodą užtikrinimo praktiką ir aukštą teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo kokybę, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo standartus. Valstybės narės turėtų taikyti nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus tol, kol Komisija nenustatys tos pačios srities užtikrinimo standarto. Tuose užtikrinimo standartuose turėtų būti nustatytos procedūros, kurias auditorius turi atlikti, kad galėtų parengti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo išvadas;

60)Direktyvos 2006/43/EB 27 straipsnyje išdėstytos teisės aktų nustatyto įmonių grupės audito taisyklės. Tos taisyklės turėtų būti taikomos ir teikiamos konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimui, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius atlieka teisės aktų nustatytą auditą;

61)Direktyvos 2006/43/EB 28 straipsnyje reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba audito įmonės savo atlikto teisės aktų nustatyto audito rezultatus pateiktų audito išvadoje. Tas reikalavimas turėtų būti taikomas ir atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, siekiant užtikrinti, kad jo rezultatai būtų pateikti toje pačioje audito išvadoje;

62)Direktyvos 2006/43/EB 29 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių kokybės užtikrinimo peržiūros sistemą. Siekiant užtikrinti, kad būtų atliekama ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo kokybės užtikrinimo peržiūra ir kad asmenys, atliekantys kokybės užtikrinimo peržiūras, turėtų reikiamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo ir informacijos apie tvarumą teikimo srityse, tas reikalavimas sukurti kokybės užtikrinimo peržiūros sistemą turėtų būti taikomas ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimui;

63)Direktyvos 2006/43/EB VII skyriuje reikalaujama, kad valstybės narės teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms taikytų tyrimo ir sankcijų tvarką. Tos direktyvos VIII skyriuje valstybės narės įpareigojamos organizuoti veiksmingą viešosios priežiūros sistemą ir užtikrinti, kad susitarimai dėl viešosios priežiūros sistemų reguliavimo leistų Sąjungos lygmeniu veiksmingai bendradarbiauti vykdant priežiūros veiklą valstybėse narėse. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi ir teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotis, kad būtų užtikrintas tyrimo, sankcijų ir priežiūros sistemų, taikomų auditoriaus darbui atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, nuoseklumas;

64)Direktyvos 2006/43/EB 37 ir 38 straipsniuose nustatytos teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, atliekančių teisės aktų nustatytą auditą, skyrimo ir atleidimo taisyklės. Tos taisyklės turėtų būti taikomos ir atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, siekiant užtikrinti auditoriams taikomų taisyklių, susijusių su jų darbu atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, nuoseklumą;

65)Direktyvos 2006/43/EB 39 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad kiekviena viešojo intereso įmonė turėtų audito komitetą, ir nurodomos jo užduotys, susijusios su teisės aktų nustatytu auditu. Tam audito komitetui turėtų būti pavestos tam tikros užduotys, susijusios su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu. Tos užduotys, be kita ko, turėtų apimti prievolę informuoti audituojamo subjekto administracinį arba priežiūros organą apie teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo rezultatus ir paaiškinti, kaip audito komitetas padėjo pagerinti teikiamos informacijos apie tvarumą vientisumą ir kokią funkciją audito komitetas tame procese atliko;

66)Direktyvos 2006/43/EB 45 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl trečiosios šalies auditorių ir audito subjektų registravimo ir priežiūros. Siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta nuosekli sistema, skirta auditorių darbui jiems atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, būtina tuos reikalavimus taikyti ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimui;

67)teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms, atliekantiems viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 68 . Siekiant užtikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus nepriklausomumą, to reglamento 5 straipsniu draudžiama tam tikrais laikotarpiais teikti tam tikras ne audito paslaugas. Turėtų būti užtikrintas ir teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, atliekamo teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo nepriklausomumas. Todėl konsultavimo paslaugos rengiant teikiamą informaciją apie tvarumą turėtų būti įtrauktos į draudžiamų ne audito paslaugų sąrašą;

68)Reglamento (ES) Nr. 537/2014 14 straipsnyje reikalaujama, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės kasmet informuotų savo kompetentingą instituciją apie pajamas, gautas atlikus viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą ir suteikus ne audito paslaugas. Turėtų būti reikalaujama, kad auditoriai ir audito įmonės nurodytų už ne audito paslaugas gautų pajamų dalį, susijusią su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu;

69)Pagal Direktyvos 2013/34/ES 51 straipsnį įmonių, kurių vertybiniai popieriai nėra įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, atskaitomybę užtikrina valstybės narės. Tačiau sankcijų rūšys nėra tiksliai apibrėžtos, vadinasi, sankcijų tvarka valstybėse narėse gali labai skirtis ir tai kenkia bendrajai rinkai. Siekdamos pagerinti informacijos apie tvarumą teikimą vidaus rinkoje ir padėti pereiti prie visiškai tvarios ir įtraukios ekonomikos ir finansų sistemos, kurioje augimo teikiama nauda būtų plačiai dalijamasi vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, valstybės narės turėtų numatyti tam tikras sankcijas ir administracines priemones, taikomas informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimų pažeidimų atvejais. Todėl Direktyvoje 2013/34/ES nustatyta sankcijų tvarka turėtų būti atitinkamai sugriežtinta – valstybės narės turi numatyti tinkamas sankcijas ir administracines priemones;

70)Direktyvos 2004/109/EB 24 straipsniu nacionalinėms priežiūros institucijoms pavedama užtikrinti, kad įmonės, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus, laikytųsi įmonių atskaitomybės reikalavimų. Tos direktyvos 4 straipsnyje nurodytas metinės finansinės atskaitomybės turinys, tačiau jame nėra aiškios nuorodos į Direktyvos 2013/34/ES 19a ir 29a straipsnius, pagal kuriuos reikalaujama parengti (konsoliduotąją) nefinansinę ataskaitą. Vadinasi, kai kurių valstybių narių nacionalinės kompetentingos institucijos neturi teisinių įgaliojimų prižiūrėti tas nefinansines ataskaitas, ypač kai jos yra skelbiamos atskiru pranešimu, o ne įtrauktos į metinę finansinę atskaitomybę, ką šiuo metu valstybės narės gali leisti. Todėl į Direktyvos 2004/109/EB 4 straipsnio 5 dalį reikia įtraukti nuorodą į informacijos apie tvarumą teikimą. Taip pat būtina reikalauti, kad atsakingi emitento asmenys metinėje finansinėje atskaitomybėje patvirtintų, kad, kiek jiems žinoma, vadovybės pranešimas yra parengtas pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tie informacijos teikimo reikalavimai yra nauji, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija turėtų parengti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms skirtas gaires, kad būtų skatinama emitentų, kuriems taikoma Direktyva 2004/109/EB, informacijos apie tvarumą teikimo priežiūros konvergencija;

71)valstybės narės raginamos įvertinti šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę poveikį MVĮ, siekiant užtikrinti, kad joms nebūtų daromas neproporcingas poveikis, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms bei administracinei naštai, ir paskelbti tokių vertinimų rezultatus. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos MVĮ, savanoriškai taikančios supaprastintos atskaitomybės standartus;

72)todėl direktyvos 2013/34/ES, 2004/109/EB ir 2006/43/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis
Direktyvos 2013/34/ES pakeitimai

Direktyva 2013/34/ES iš dalies keičiama taip:

1)1 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3.    Šios direktyvos 19a, 19d, 29a, 30 ir 33 straipsniuose, 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, 2 ir 3 dalyse ir 51 straipsnyje nustatytos derinimo priemonės taip pat taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, susijusiems su šiomis įmonėmis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą:

a)    draudimo įmonėmis, nurodytomis Tarybos direktyvos 91/674/EEB*1 2 straipsnio 1 dalyje,

b)    kredito įstaigomis, apibrėžtomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013*2 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Valstybės narės gali nuspręsti pirmoje pastraipoje nurodytų derinimo priemonių netaikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES*3 2 straipsnio 5 dalies 2–23 punktuose išvardytoms įmonėms.

____________________________________________________________________

*11991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 374, 1991 12 31, p. 7).

*22013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

*32013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).“;

2)2 straipsnis papildomas 17–20 punktais:

„17) tvarumo klausimai – tvarumo veiksniai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088*4 2 straipsnio 24 punkte, ir valdymo veiksniai;

18) informacijos apie tvarumą teikimas – su tvarumo klausimais susijusios informacijos teikimas pagal šios direktyvos 19a, 19d ir 29a straipsnius;

19) nematerialusis turtas – nefiziniai ištekliai, kuriais prisidedama prie įmonės vertės kūrimo;

20) nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas – atitikties vertinimo įstaiga, akredituota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008*5 konkrečiai atitikties vertinimo veiklai, nurodytai šios direktyvos 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte, vykdyti.

__________________________________________________________________

*42019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

*52008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).“;

3)19a straipsnis pakeičiamas taip:

„19a straipsnis

Informacijos apie tvarumą teikimas

1.    Didžiosios įmonės, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – mažosios ir vidutinės įmonės, nurodytos 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje, į vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą įmonės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį įmonės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti.

2.    1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma pateikiama:

a)    trumpas įmonės verslo modelio bei strategijos aprašymas, be kita ko, nurodant:

i)    įmonės verslo modelio bei strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais;

ii)    įmonės galimybes, susijusias su tvarumo klausimais;

iii)    įmonės planus, kuriais užtikrinama, kad įmonės verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C;

iv)    tai, kaip įmonės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į įmonės suinteresuotųjų subjektų interesus ir įmonės poveikį tvarumo klausimams;

v)    tai, kaip įmonės strategija įgyvendinta tvarumo klausimų atžvilgiu;

b)    įmonės nustatytų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, ir padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas;

c)    administracinių, vadovybės ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimų atžvilgiu aprašymas;

d)    įmonės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

e)    toliau nurodytų dalykų aprašymas:

i)    išsamaus patikrinimo proceso, įgyvendinamo tvarumo klausimų atžvilgiu;

ii)    pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su įmonės vertės grandine, įskaitant jos pačios veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę;

iii)    visų veiksmų, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti arba ištaisyti, ir tokių veiksmų rezultatų;

f)    pagrindinės rizikos įmonei, susijusios su tvarumo klausimais, įskaitant įmonės pagrindinę priklausomybę nuo tokių klausimų, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

g)    rodikliai, susiję a–f punktuose nurodyta atskleidžiama informacija.

Įmonės taip pat atskleidžia informaciją apie nematerialųjį turtą, įskaitant informaciją apie intelektinį, žmogiškąjį, socialinį ir santykių kapitalą.

Įmonės pateikia informaciją apie procesą, kurio laikytasi nustatant informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal 1 dalį, ir kuriame atsižvelgta į trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpius.

3.    1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro į ateitį orientuota ir retrospektyvi informacija, taip pat kokybinė ir kiekybinė informacija.

Atitinkamais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie įmonės vertės grandinę, įskaitant jos veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę.

Atitinkamais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodytoje informacijoje taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal 19 straipsnį, ir į sumas, nurodytas metinėse finansinėse ataskaitose.

Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei, remiantis tinkamai pagrįsta administracijos, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal jiems nacionalinės teisės aktais suteiktą kompetenciją ir kolektyviai atsakingų už tą nuomonę, nuomone, tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos įmonės padėčiai ir jei neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir subalansuotai suprasti įmonės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir jos veiklos poveikį.

4.    Įmonės 1–3 dalyse nurodytą informaciją praneša pagal 19b straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

5.    Nukrypstant nuo 19a straipsnio 1–4 dalių, 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodytos mažosios ir vidutinės įmonės gali teikti informaciją pagal 19c straipsnyje nurodytus joms taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

6.    Laikoma, kad įmonės, kurios laikosi 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytą reikalavimą.

7.    Įmonė, kuri yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo 1–4 dalyse nurodytų prievolių, jeigu ta įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį patronuojančiosios įmonės vadovybės pranešimą, parengtą laikantis 29 ir 29a straipsnių. Įmonė, kuri yra patronuojančiosios įmonės, įsisteigusios trečiojoje šalyje, patronuojamoji įmonė, taip pat atleidžiama nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, jeigu ta įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą ir jeigu jis yra parengtas tokiu būdu, kuris pagal atitinkamas įgyvendinimo priemones, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB*6 23 straipsnio 4 dalies i punktą, gali būti laikomas lygiaverčiu būdui, kurį reikalaujama taikyti pagal šios direktyvos 19b straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas patronuojančiosios įmonės konsoliduotasis vadovybės pranešimas skelbiamas pagal 30 straipsnį valstybės narės teisės aktuose, kuriais reglamentuojama įmonė, atleista nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, nustatyta tvarka.

Valstybė narė, kurios teisės aktais reglamentuojama įmonė, atleista nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, gali reikalauti, kad šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas konsoliduotasis vadovybės pranešimas būtų skelbiamas valstybės narės valstybine kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, o reikalingas vertimas į tas kalbas būtų patvirtintas.

Įmonės, atleistos nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, vadovybės pranešime pateikiama visa ši informacija:

a)    patronuojančiosios įmonės, kuri teikia informaciją grupės lygmeniu pagal 29 ir 29a straipsnius arba tokiu būdu, kuris pagal įgyvendinimo priemones, priimtas pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies i punktą, gali būti laikomas lygiaverčiu būdui, kurį reikalaujama taikyti pagal 19b straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo standartus, pavadinimas ir registruotoji būstinė;

b)    faktas, kad įmonė yra atleista nuo šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų prievolių.

______________________________________________________________________

*62004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).“;

4)įterpiami 19b, 19c ir 19d straipsniai:

„19b straipsnis

Informacijos apie tvarumą teikimo standartai

1.    Komisija pagal 49 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai. Tuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma informacija, kurią įmonės turi pranešti pagal 19a ir 29a straipsnius, ir prireikus nurodoma teiktinos informacijos struktūra. Visų pirma:

a)ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma informacija, kurią įmonės turi pranešti pagal 19a straipsnio 1 ir 2 dalis, ir bent ta informacija, kuri atitinka finansų rinkų dalyvių, kuriems taikomos Reglamente (ES) 2019/2088 nustatytos informacijos atskleidimo prievolės, poreikius;

b)ne vėliau kaip 2023 m. spalio 31 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

i)    papildoma informacija, kurią įmonės turi pranešti apie tvarumo klausimus ir prireikus 19a straipsnio 2 dalyje nurodytas atskaitomybės sritis;

ii)    specifinė įmonės sektoriaus informacija, kurią įmonės turi pranešti.

Komisija pagal šį straipsnį priimtą bet kurį deleguotąjį aktą peržiūri ne rečiau kaip kas trejus metus nuo jo taikymo pradžios dienos, atsižvelgdama į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) technines rekomendacijas, ir prireikus iš dalies jį pakeičia, kad būtų atsižvelgta į aktualius pokyčius, taip pat į su tarptautiniais standartais susijusius pokyčius.

2.    1 dalyje nurodytuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose reikalaujama, kad teiktina informacija būtų suprantama, aktuali, reprezentatyvi, patikrinama, palyginama ir pateikta tiksliai.

Atsižvelgiant į konkretaus standarto sritį informacijos apie tvarumą teikimo standartuose:

a)    nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie aplinkos veiksnius, įskaitant informaciją apie:

i)    klimato kaitos švelninimą;

ii)    prisitaikymą prie klimato kaitos;

iii)    vandens ir jūrų išteklius;

iv)    išteklių naudojimą ir žiedinę ekonomiką;

v)    taršą;

vi)    biologinę įvairovę ir ekosistemas;

b)    nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie socialinius veiksnius, įskaitant informaciją apie:

i)    lygias galimybes visiems, įskaitant lyčių lygybę ir vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą, mokymą ir įgūdžių ugdymą, neįgaliųjų užimtumą ir įtrauktį;

ii)    darbo sąlygas, įskaitant saugų ir lankstų užimtumą, darbo užmokestį, socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų dalyvavimą, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir sveiką, saugią ir gerai pritaikytą darbo aplinką;

iii)    pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, demokratiniams principams ir standartams, nustatytiems Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje ir kitose pagrindinėse JT žmogaus teisių konvencijose, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, pagrindinėse TDO konvencijose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

c)    nurodoma informacija, kurią įmonės turi atskleisti apie valdymo veiksnius, įskaitant informaciją apie:

i)    įmonės administracinių, vadovybės ir priežiūros organų vaidmenį, be kita ko, tvarumo klausimais, ir jų sudėtį;

ii)    verslo etiką ir įmonės kultūrą, įskaitant kovą su korupcija ir kyšininkavimu;

iii)    įmonės politinius įsipareigojimus, įskaitant lobistinę veiklą;

iv)    santykių su verslo partneriais valdymą ir kokybę, įskaitant mokėjimo praktiką;

v)    įmonės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, be kita ko, susijusias su įmonės atskaitomybės procesu.

3.    Priimdama deleguotuosius aktus pagal 1 dalį, Komisija atsižvelgia į:

a)pasaulinių standartizacijos iniciatyvų darbą, susijusį su informacijos apie tvarumą teikimu, galiojančius gamtinio kapitalo apskaitos, atsakingo verslo, įmonių socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi standartus bei sistemas;

b)informaciją, reikalingą finansų rinkų dalyviams, kad jie galėtų vykdyti savo informacijos atskleidimo prievoles, nustatytas Reglamente (ES) 2019/2088 ir pagal tą reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

c)kriterijus, nustatytus pagal Reglamentą (ES) 2020/852*7 priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

d)lyginamųjų indeksų administratoriams taikomus informacijos atskleidimo reikalavimus, susijusius su lyginamojo indekso pažyma, lyginamųjų indeksų metodika ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais pagal Komisijos deleguotuosius reglamentus (ES) 2020/1816*8, (ES) 2020/1817*9 ir (ES) 2020/1818*10;

e)informaciją, nurodytą įgyvendinimo aktuose, priimtuose pagal Reglamento (ES) 575/2013*11 434a straipsnį;

f)Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES*12;.

g)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB*13;

h)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009*14.

______________________________________________________________________

*72020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

*82020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas nuostatomis dėl lyginamojo indekso pažymoje pateiktino paaiškinimo, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (OL L 406, 2020 12 3, p. 1).

*92020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1817, kuriuo dėl paaiškinimo, kaip lyginamųjų indeksų metodikoje atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus, minimalaus turinio papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 406, 2020 12 3, p. 12).

*102020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17).

*11Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi įstaigų viešai atskleidžiamos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntos dalies II ir III antraštinėse dalyse nurodytos informacijos techniniai įgyvendinimo standartai (C(2021)1595).

*122013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

*132003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

*142009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

19c straipsnis

MVĮ taikomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai

Komisija pagal 49 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai, proporcingi mažųjų ir vidutinių įmonių pajėgumui ir savybėms. Tuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodoma, kurią informaciją, nurodytą 19a ir 29a straipsniuose, turi teikti 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodytos mažosios ir vidutinės įmonės. Juose atsižvelgiama į 19b straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus kriterijus. Juose prireikus nurodoma ir teiktinos informacijos struktūra.

Šiuos deleguotuosius aktus Komisija priima ne vėliau kaip 2023 m. spalio 31 d.

19d straipsnis

Vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas

1.    Įmonės, kurioms taikomas 19a straipsnis, savo finansines ataskaitas ir vadovybės pranešimą rengia pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815*15 3 straipsnį naudodamos vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą ir savo teikiamą informaciją apie tvarumą, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, ženklina pagal tą deleguotąjį reglamentą.

2.    Įmonės, kurioms taikomas 29a straipsnis, savo konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2019/815 3 straipsnį naudodamos vieną elektroninio ataskaitų teikimo formatą ir teikiamą informaciją apie tvarumą, įskaitant Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytą atskleistiną informaciją, ženklina.

____________________________________________________________________

*152018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1).“;

5)20 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)g punktas pakeičiamas taip:

„g) įmonės administraciniams, valdymo ir priežiūros organams taikomos įvairovės politikos, susijusios su lytimi ir kitais aspektais, kaip antai amžiumi arba išsilavinimu ir profesine patirtimi, aprašymas, nurodant tos įvairovės politikos tikslus, įgyvendinimo būdą ir rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu. Jei tokia politika netaikoma, ataskaitoje paaiškinama, kodėl taip yra.“;

b)1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Įmonės, kurioms taikomas 19a straipsnis, gali įvykdyti šio straipsnio pirmos pastraipos c, f ir g punktuose nustatytas prievoles, į savo teikiamą informaciją apie tvarumą įtraukdamos tuose punktuose reikalaujamą informaciją.“;

6)23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) a punkte nurodytas didesnės įmonių grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą rengia tos grupės patronuojančioji įmonė laikydamasi valstybės narės teisės aktų, kuriais reglamentuojama ta patronuojančioji įmonė, pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus, arba pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002;“;

b)8 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:

„i)    pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus,

c)8 dalies b punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)    būdu, lygiaverčiu konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir konsoliduotojo vadovybės pranešimo rengimui pagal šią direktyvą, išskyrus 29a straipsnyje nustatytus reikalavimus, arba“;

7)29a straipsnis pakeičiamas taip:

„29a straipsnis

Konsoliduotos informacijos apie tvarumą teikimas

1.    Didžiosios grupės patronuojančiosios įmonės į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą įtraukia informaciją, reikalingą grupės poveikiui tvarumo klausimams suprasti, ir informaciją, reikalingą poveikiui, kurį grupės veiklos pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei turi tvarumo klausimai, suprasti.

2.    1 dalyje nurodytoje informacijoje visų pirma pateikiama:

a)    trumpas grupės verslo modelio ir strategijos aprašymas, be kita ko, nurodant:

i)    grupės verslo modelio bei strategijos atsparumą rizikai, susijusiai su tvarumo klausimais;

ii)    grupės galimybes, susijusias su tvarumo klausimais;

iii)    grupės planus, kuriais užtikrinama, kad grupės verslo modelis ir strategija būtų suderinami su perėjimu prie tvarios ekonomikos ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytu tikslu apriboti visuotinį atšilimą 1,5 °C;

iv)    tai, kaip grupės verslo modelyje bei strategijoje atsižvelgiama į grupės suinteresuotųjų subjektų interesus ir grupės poveikį tvarumo klausimams;

v)    tai, kaip grupės strategija įgyvendinta tvarumo klausimų atžvilgiu;

b)    grupės nustatytų tikslų, susijusių su tvarumo klausimais, ir įmonės padarytos pažangos siekiant tų tikslų aprašymas;

c)    administracinių, vadovybės ir priežiūros organų vaidmens tvarumo klausimų atžvilgiu aprašymas;

d)    grupės politikos, susijusios su tvarumo klausimais, aprašymas;

e)    toliau nurodytų dalykų aprašymas:

i)    išsamaus patikrinimo proceso, įgyvendinamo tvarumo klausimų atžvilgiu;

ii)    pagrindinio faktinio arba galimo neigiamo poveikio, susijusio su grupės vertės grandine, įskaitant jos pačios veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę;

iii)    visų veiksmų, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią faktiniam arba galimam neigiamam poveikiui, jį sušvelninti arba ištaisyti, ir tokių veiksmų rezultatų;

f)    pagrindinės rizikos grupei, susijusios su tvarumo klausimais, įskaitant grupės pagrindinę priklausomybę nuo tokių klausimų, ir tos rizikos valdymo būdų aprašymas;

g)    rodikliai, susiję a–f punktuose nurodyta atskleidžiama informacija.

Patronuojančiosios įmonės taip pat pateikia informaciją apie nematerialųjį turtą, įskaitant informaciją apie intelektinį, žmogiškąjį, socialinį ir santykių kapitalą.

Patronuojančiosios įmonės aprašo procesą, kurio laikytasi nustatant informaciją, įtrauktą į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą pagal šį straipsnį.

3.    1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją sudaro į ateitį orientuota informacija ir su ankstesnės veiklos rezultatais susijusi informacija, taip pat kokybinė ir kiekybinė informacija. Šioje informacijoje atitinkamais atvejais atsižvelgiama į trumpąjį, vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius.

Atitinkamais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija apima informaciją apie grupės vertės grandinę, įskaitant jos veiklą, produktus ir paslaugas, verslo santykius ir tiekimo grandinę.

Atitinkamais atvejais 1 ir 2 dalyse nurodytoje informacijoje taip pat pateikiamos ir papildomai paaiškinamos nuorodos į kitą informaciją, įtrauktą į vadovybės pranešimą pagal šios direktyvos 29 straipsnį, ir į sumas, nurodytas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei, remiantis tinkamai pagrįsta administracijos, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal jiems nacionaliniais teisės aktais suteiktą kompetenciją ir kolektyviai atsakingų už tą nuomonę, nuomone, tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos grupės padėčiai ir jei neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir subalansuotai suprasti grupės veiklos pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir jos veiklos poveikį.

4.    Patronuojančiosios įmonės 1–3 dalyse nurodytą informaciją praneša pagal 19b straipsnyje nurodytus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

5.    Nukrypstant nuo 29a straipsnio 1–4 dalių, patronuojančiosios įmonės, kurios yra 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodytos mažosios ir vidutinės įmonės, gali teikti informaciją pagal 19c straipsnyje nurodytus mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikomus informacijos apie tvarumą teikimo standartus.

6.    Laikoma, kad patronuojančioji įmonė, kuri laikosi 1–4 dalyse nustatytų reikalavimų, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 19a ir 29 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

7.    Patronuojančioji įmonė, kuri kartu yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, jeigu ta nuo prievolių atleistoji patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį kitos įmonės vadovybės pranešimą, parengtą laikantis 29 straipsnio ir šio straipsnio. Patronuojančioji įmonė, kuri yra patronuojančiosios įmonės, įsisteigusios trečiojoje šalyje, patronuojamoji įmonė, taip pat atleidžiama nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, jeigu ta įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į tos patronuojančiosios įmonės konsoliduotąjį vadovybės pranešimą ir jeigu jis yra parengtas tokiu būdu, kuris pagal atitinkamas įgyvendinimo priemones, priimtas pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies i punktą, gali būti laikomas lygiaverčiu būdui, kurį reikalaujama taikyti pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, nurodytus šios direktyvos 19b straipsnyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas patronuojančiosios įmonės konsoliduotasis vadovybės pranešimas skelbiamas pagal 30 straipsnį valstybės narės teisės aktuose, kuriais reglamentuojama patronuojančioji įmonė, atleista nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, nustatyta tvarka.

Valstybė narė, kurios teisės aktais reglamentuojama patronuojančioji įmonė, atleista nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, gali reikalauti, kad šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas konsoliduotasis vadovybės pranešimas būtų skelbiamas jos valstybine kalba arba tarptautinių finansų srityje įprasta kalba, o reikalingas vertimas į tas kalbas būtų patvirtintas.

Patronuojančiosios įmonės, atleistos nuo 1–4 dalyse nustatytų prievolių, konsoliduotajame vadovybės pranešime pateikiama visa ši informacija:

a)    patronuojančiosios įmonės, kuri teikia informaciją grupės lygmeniu pagal 29 ir šį straipsnius arba tokiu būdu, kuris pagal atitinkamas įgyvendinimo priemones, priimtas pagal Direktyvos 2004/109/EB 23 straipsnio 4 dalies i punktą, gali būti laikomas lygiaverčiu būdui, kurį reikalaujama taikyti pagal tvarumo standartus, priimtus pagal 19b straipsnį, pavadinimas ir registruotoji būstinė;

b)    faktas, kad įmonė yra atleista nuo šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytų prievolių.“;

8)30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės per pagrįstą laikotarpį, kuris neviršija 12 mėnesių nuo balanso datos, paskelbtų tinkamai patvirtintas metines finansines ataskaitas ir, kai taikytina, vadovybės pranešimą šios direktyvos 19d straipsnyje nustatytu formatu kartu su teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės pateiktomis nuomonėmis ir pareiškimu, nurodytais šios direktyvos 34 straipsnyje, kiekvienos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132*16 3 skyrių.“

„Jei nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas pareiškia 34 straipsnio 1 dalies aa punkte nurodytą nuomonę, ji skelbiama kartu su pirmoje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis.

Tačiau valstybės narės gali įmones atleisti nuo prievolės skelbti vadovybės pranešimą, jeigu paprašius galima lengvai gauti viso tokio pranešimo ar jo dalies kopiją už kainą, neviršijančią jos parengimo administracinių išlaidų.“

„Trečioje pastraipoje nustatyta išimtis netaikoma įmonėms, kurioms taikomi 19a ir 29a straipsniai.“;

______________________________________________

*162017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).

b)įterpiama 1a dalis:

„1a. Valstybės narės užtikrina, kad įmonių, kurioms taikomi 19a ir 29a straipsniai, parengti vadovybės pranešimai, kuriuose nurodoma informacija apie tvarumą, nedelsiant po paskelbimo būtų pateikti ir atitinkamam oficialiai nustatytam mechanizmui, nurodytam Direktyvos 2004/109/EB 21 straipsnio 2 dalyje.

Jei vadovybės pranešimą rengiančiai įmonei Direktyva 2004/109/EB nėra taikoma, atitinkamas oficialiai nustatytas mechanizmas turi būti vienas iš valstybės narės, kurioje yra įmonės registruotoji būstinė, oficialiai nustatytų mechanizmų.“;

9)33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad toliau nurodyti dokumentai būtų rengiami ir skelbiami laikantis šios direktyvos reikalavimų ir, kai taikytina, tarptautinių apskaitos standartų, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002, Deleguotojo reglamento 2019/815, informacijos apie tvarumą teikimo standartų, nurodytų šios direktyvos 19b straipsnyje, ir šios direktyvos 19d straipsnio reikalavimų:

a) metinės finansinės ataskaitos, vadovybės pranešimas ir įmonės valdymo pareiškimas, jei jis teikiamas atskirai;

b) konsoliduotosios finansinės ataskaitos, konsoliduotieji vadovybės pranešimai ir konsoliduotasis įmonės valdymo pareiškimas, jei jis teikiamas atskirai.“;

10)34 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)    ar vadovybės pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų, išskyrus 19a straipsnyje nustatytus informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus;“;

ii)įterpiamas aa punktas:

„aa)    kai taikytina, pareiškia nuomonę, prieitą atlikus riboto užtikrinimo užduotį, dėl teikiamos informacijos apie tvarumą atitikties šios direktyvos reikalavimams, be kita ko, pagal 19b straipsnį priimtiems informacijos apie tvarumą teikimo standartams, dėl įmonės taikomo proceso nustatant informaciją, teiksimą pagal tuos informacijos apie tvarumą teikimo standartus, dėl atitikties reikalavimui ženklinti teikiamą informaciją apie tvarumą   pagal 19d straipsnį ir dėl atitikties Reglamento (ES) 2020/852 8 straipsnyje nustatytiems informacijos teikimo reikalavimams.“;

b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės gali leisti nepriklausomam užtikrinimo paslaugų teikėjui pareikšti 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodytą nuomonę, jeigu jam taikomi reikalavimai, atitinkantys Direktyvoje 2006/43/EB nustatytus reikalavimus dėl tos direktyvos 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžto informacijos apie tvarumą teikimo užtikrinimo.“

11)49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 19b ir 19c straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 13 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 19b ir 19c straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

b)įterpiama 3a dalis:

„3a. Priimdama deleguotuosius aktus pagal 19b ir 19c straipsnius, Komisija atsižvelgia į EFRAG parengtas technines rekomendacijas, jei šios yra parengtos laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų ir grindžiamos atitinkamų suinteresuotųjų subjektų patirtimi, be to, pateikiamos kartu su sąnaudų ir naudos analizėmis, apimančiomis techninių rekomendacijų poveikio tvarumo klausimams analizę.

Prieš priimdama 19b ir 19s straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų konsultuojasi su Reglamento (ES) 2020/852 24 straipsnyje nurodyta valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais.

Komisija paprašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateikti nuomonę dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų, visų pirma dėl jų suderinamumo su Reglamentu (ES) 2019/2088 ir jo deleguotaisiais aktais. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija savo nuomonę pateikia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo datos.

Prieš priimdama 19b ir 19s straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus, Komisija dėl EFRAG parengtų techninių rekomendacijų turi konsultuotis ir su Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos aplinkos agentūra, Europos pagrindinių teisių agentūra, Europos Centriniu Banku, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu ir Tvaraus finansavimo platforma, sukurta pagal Reglamento (ES) 2020/852 20 straipsnį. Jei kuri nors iš šių institucijų nuspręstų pateikti nuomonę, ji tai turi padaryti per du mėnesius nuo konsultacijų su Komisija datos.“;

c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 13 dalį, 46 straipsnio 2 dalį, 19b ir 19c straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

12)51 straipsnis pakeičiamas taip:

„51 straipsnis

Sankcijos

1.    Nedarant poveikio 2 daliai, valstybės narės numato sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.    Nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliami 19a, 19d ir 29a straipsniai, pažeidimo atveju valstybės narės numato bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b) nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti veiksmus, kurie laikomi pažeidimu, ir tokių veiksmų nekartoti;

c) administracines pinigines sankcijas.

3.    Valstybės narės užtikrina, kad nustatant 2 dalyje nurodytų sankcijų, administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir dydį būtų atsižvelgiama į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

a)    pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)    atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)    atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį patikimumą;

d)    atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)    trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)    atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga valdžios institucija lygį;

g)    ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.“.

2 straipsnis
Direktyvos 2004/109/EB pakeitimai

Direktyva 2004/109/EB iš dalies keičiama taip:

1)2 straipsnio 1 dalis papildoma r punktu:

„r) „informacijos apie tvarumą teikimas“ – informacijos apie tvarumą teikimas, kaip jis apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES*18 2 straipsnio 18 punkte.“;

___________________________________________

*182013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

2)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) pareiškimai, padaryti atsakingų emitento asmenų, kurių vardai, pavardės ir funkcijos yra aiškiai nurodyti, apie tai, kad, jų žiniomis, finansinė atskaitomybė, parengta pagal taikomus apskaitos standartus, tikrai ir teisingai parodo emitento bei bendrą konsoliduotų įmonių turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną arba nuostolį, ir kad vadovybės ataskaitoje yra nurodyta teisinga verslo plėtros ir veiklos rezultatų apžvalga ir emitento bei bendra konsoliduotų įmonių būklė, kartu su pagrindinių rizikų ir neapibrėžtumų, su kuriais jie susiduria, aprašymu, ir kad atitinkamais atvejais ši ataskaita yra parengta pagal informacijos apie tvarumą teikimo standartus, nurodytus Direktyvos 2013/34/ES 19b straipsnyje.“;

b)4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Finansinės atskaitomybės auditas atliekamas pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnį ir Direktyvos 2006/43/EB 28 straipsnį.

Visa audito ataskaita, pasirašyta asmens arba asmenų, atsakingų už Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto darbo atlikimą, skelbiama viešai kartu su metine finansine atskaitomybe.

5. Vadovybės ataskaita parengiama pagal Direktyvos 2013/34/ES 19 ir 19a straipsnius, 19d straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnį, jei ją rengia tose nuostatose nurodytos įmonės.

Jei reikalaujama, kad emitentas parengtų konsoliduotą atskaitomybę, konsoliduotoji vadovybės ataskaita parengiama pagal Direktyvos 2013/34/ES 19d straipsnio 2 dalį, 29 ir 29a straipsnius, jei ją rengia tose nuostatose nurodytos įmonės.“;

3)23 straipsnio 4 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Komisija 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir pagal 30 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas priima reikiamus sprendimus dėl apskaitos standartų ir Direktyvos 2013/34/ES 19b straipsnyje nurodytų informacijos apie tvarumą teikimo standartų, kurių laikosi trečiosios šalies emitentai, lygiavertiškumo. Jeigu Komisija nusprendžia, kad trečiosios šalies apskaitos standartai arba informacijos apie tvarumą teikimo standartai nėra lygiaverčiai, ji gali leisti atitinkamiems emitentams tinkamu pereinamuoju laikotarpiu toliau laikytis tokių apskaitos standartų.

Atsižvelgdama į trečią pastraipą, Komisija deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 27 straipsnio 2a, 2b ir 2c dalis ir laikydamasi 27a ir 27b straipsniuose nustatytų sąlygų, taip pat patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius lygiavertiškumo kriterijus, susijusius su daugiau nei vienos šalies emitentams aktualiais apskaitos standartais ir informacijos apie tvarumą teikimo standartais.“;

4)įterpiamas 28d straipsnis:

„28d straipsnis

EVPRI gairės

Pasikonsultavusi su Europos aplinkos agentūra ir Europos pagrindinių teisių agentūra, EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl nacionalinių kompetentingų institucijų vykdomos informacijos apie tvarumą teikimo priežiūros.

3 straipsnis
Direktyvos 2006/43/EB pakeitimai

Direktyva 2006/43/EB iš dalies keičiama taip:

1)1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatyto audito ir teikiamos metinės ir konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimo taisyklės, taikomos, kai šias užduotis atlieka teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys teisės aktų nustatytą finansinės atskaitomybės auditą.“;

2)2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 ir 3 punktai pakeičiami taip:

„2. „teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius“ – fizinis asmuo, kurį valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtino pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotis;

3. „audito įmonė“ – juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinės formos, patvirtintas valstybės narės kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotis;“

b)straipsnis papildomas 21 ir 22 punktais:

„21. „informacijos apie tvarumą teikimas“ – informacijos apie tvarumą teikimas, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 18 punkte;

„22. „teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimas“ – teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės pagal Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punktą ir 2 dalį pateikta nuomonė.“;

3)6 ir 7 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Profesinė kvalifikacija

Nepažeidžiant 11 straipsnio, fizinis asmuo gali būti patvirtintas atlikti teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotį tik po to, kai įgyja išsilavinimą, leidžiantį stoti į universitetą, arba jį atitinkantį išsilavinimą, baigia teorinio parengimo kursus, atlieka praktiką ir išlaiko atitinkamos valstybės narės organizuojamą ar pripažintą universitetinio baigiamojo egzamino arba lygiaverčio profesinės kompetencijos lygio egzaminą.

32 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje siekdamos šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų konvergencijos. Taip bendradarbiaudamos tos kompetentingos institucijos atsižvelgia į audito ir auditoriaus profesijos pokyčius, visų pirma į jau pasiektą profesijos konvergenciją. Jos bendradarbiauja su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu (CEAOB) ir Reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis tiek, kiek tokia konvergencija susijusi su viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytu auditu ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu.

7 straipsnis

Profesinės kompetencijos egzaminas

6 straipsnyje nurodytu profesinės kompetencijos egzaminu užtikrinamas būtinas tų disciplinų, kurios susijusios su teisės aktų nustatyto audito ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo atlikimu, teorinių žinių lygis ir gebėjimas pritaikyti tokias žinias praktikoje. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.“;

4)8 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)įterpiamas bb punktas:

„bb)    su teikiamos metinės ir konsoliduotos informacijos apie tvarumą rengimu susiję teisiniai reikalavimai ir standartai,“;

b)įterpiamas cc punktas:

„cc)    informacijos apie tvarumą teikimo standartai;“;

c)įterpiamas dd punktas:

„dd)    tvarumo analizė‘“;

d)įterpiamas ff punktas:

„ff)    išsamaus patikrinimo procesai, susiję su tvarumo klausimais;“;

e)įterpiamas ii punktas:

„ii)    informacijos apie tvarumą užtikrinimo standartai, kaip nurodyta 26a straipsnyje;“;

f)h punktas pakeičiamas taip:

„h)    su teisės aktų nustatytu auditu ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu ir juos atliekančiais auditoriais susiję teisiniai reikalavimai ir profesiniai standartai;“;

5)10 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Siekiant užtikrinti gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje, kuris tikrinamas į egzaminą įtrauktu testu, besimokantysis turi baigti bent trejų metų trukmės praktinius mokymus, apimančius, be kita ko, metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų arba panašių finansinių ataskaitų auditą ir teikiamos metinės ir konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimą. Mažiausiai du trečdaliai tokių praktinių mokymų atliekama vadovaujant bet kurioje valstybėje narėje patvirtintam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei.“;

6)11 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

„a) kad jis 15 metų užsiėmė profesine veikla, sudariusia sąlygas įgyti pakankamai patirties finansų, teisės, buhalterinės apskaitos bei informacijos apie tvarumą teikimo srityse, ir yra išlaikęs 7 straipsnyje nurodytą profesinės kompetencijos egzaminą, arba“;

7)14 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Tinkamumo testas vykdomas viena iš kalbų, leidžiamų vartoti pagal atitinkamos priimančiosios valstybės narės taikomas kalbų vartojimo taisykles. Tikrinamos tik teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus žinios apie priimančiosios valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kiek jie gali būti svarbūs atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotis.“;

8)įterpiamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis 
Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, patvirtinti arba pripažinti iki 2023 m. sausio 1 d.

Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams, kurie iki 2023 m. sausio 1 d. buvo patvirtinti arba pripažinti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, nebūtų taikomi šios direktyvos 6, 7, 10, 11 ir 14 straipsnių reikalavimai.

Valstybės narės užtikrina, kad taikant 13 straipsnyje nustatytą tęstinio mokymo reikalavimą iki 2023 m. sausio 1 d. patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai įgytų reikiamų žinių apie informacijos apie tvarumą teikimą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą.

9)24b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą atlieka audito įmonė, ta audito įmonė paskirtų bent vieną pagrindinį audito partnerį. Audito įmonė pagrindiniam (-iams) audito parteriui (-iams) suteikia pakankamai išteklių ir darbuotojų, turinčių reikiamą kompetenciją ir gebėjimų, kad jis (jie) galėtų tinkamai atlikti savo pareigas.

Audito kokybės užtikrinimas, nepriklausomumas ir kompetencija yra pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos audito įmonė renkasi skiriamą pagrindinį (-ius) audito partnerį (-ius). Pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai) aktyviai dalyvauja atliekant teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą.“;

b)įterpiama 2a dalis:

„2a. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius, atlikdamas teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, skiria užduočiai pakankamai laiko ir pakankamai išteklių, kad savo pareigas atliktų tinkamai.“;

c)4 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) už teisės aktų nustatytą auditą, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą ir už kitas paslaugas bet kuriais finansiniais metais nustatyti mokesčiai.“;

d)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė sudaro kiekvieno teisės aktų nustatyto audito bylą. Kai taikytina, audito byloje taip pat pateikiama informacija, susijusi su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu.“;

10)25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Audito mokesčiai

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos taisyklės, pagal kurias mokesčiai už teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą:

a) nei priklausytų, nei būtų nustatomi pagal tai, ar audituojamam subjektui yra teikiamos papildomos paslaugos;

b) nebūtų grindžiami jokiais nenumatytais atvejais.“;

11)įterpiamas 25b straipsnis:

„25b straipsnis

Profesinė etika, nepriklausomumas, objektyvumas, konfidencialumas ir profesinė paslaptis, susiję su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu

Teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimui taikomi 21–24a straipsniuose nustatyti teisės aktų nustatyto finansinės atskaitomybės audito reikalavimai.“;

12)įterpiamas 26a straipsnis:

„26a straipsnis

Teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo standartai

1.    Valstybės narės reikalauja, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą atliktų laikydamiesi užtikrinimo standartų, Komisijos priimtų pagal 2 dalį.

Valstybės narės taiko nacionalinius užtikrinimo standartus, procedūras arba reikalavimus tol, kol Komisija nepriims tos pačios srities užtikrinimo standarto.

Valstybės narės praneša Komisijai užtikrinimo procedūras arba reikalavimus ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo.

2.    Komisijai suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais pagal 48a straipsnį priimti 1 dalyje nurodytus užtikrinimo standartus siekiant nustatyti procedūras, kurias auditorius turi atlikti, kad galėtų parengti teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo išvadas, įskaitant užduoties planavimą, rizikos įvertinimą ir reagavimą į riziką, ir tai, kokios rūšies išvados turi būti įtrauktos į audito išvadą.

Komisija užtikrinimo standartus gali priimti tik jei:

a) jie parengti laikantis tinkamo proceso, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų;

b) jais prisidedama prie aukšto teikiamos metinės arba konsoliduotos informacijos apie tvarumą patikimumo ir kokybės lygio;

c) jie padeda užtikrinti Sąjungos visuomenės gerovę.“

3.    Jeigu Komisija priima pakankamo užtikrinimo standartus, Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aa punkte nurodyta nuomonė grindžiama pakankamo užtikrinimo užduotimi.“;

13)įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Teikiamos konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimas

27 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito yra taikomi mutatis mutandis atliekant teikiamos konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimą.“;

14)28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės) teisės aktų nustatyto audito ir, kai taikytina, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo rezultatus pateikia audito išvadoje. Išvada parengiama laikantis 26 straipsnyje nurodytų Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės priimtų audito standartų reikalavimų ir 26a straipsnyje nurodytų Komisijos arba atitinkamos valstybės narės priimtų užtikrinimo standartų reikalavimų.“;

b)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)įterpiamas aa punktas:

„aa) nurodoma teikiamos informacijos apie tvarumą rūšis – metinė arba konsoliduota, jos data ir tikrintas laikotarpis ir nurodoma rengiant informaciją naudota informacijos apie tvarumą teikimo sistema;“;

ii)įterpiamas bb punktas:

„bb) aprašoma teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo apimtis, nurodant bent užtikrinimo standartus, kurių laikantis buvo atliktas teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimas;“;

c)2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e) kai taikytina, pateikiama Direktyvos 2013/34/ES 34 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta nuomonė ir pareiškimas, kurie grindžiami audito metu atliktu darbu;“;

d)3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą taikomi pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų nustatyto audito.“;

e)4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius pasirašo audito išvadą ir nurodo jos datą. Kai teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą atlieka audito įmonė, audito išvadą pasirašo bent tas (tie) teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai), kuris (-ie) audito įmonės vardu atlieka teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą. Jei auditą vienu metu atliko daugiau nei vienas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, audito išvadą pasirašo visi teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai arba bent tie teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai, kurie atlieka teisės aktų nustatytą auditą ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą kiekvienos audito įmonės vardu. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybės narės gali nustatyti, kad tokio (-ių) parašo (-ų) visuomenei skelbti nebūtina, jei toks paskelbimas galėtų kelti neišvengiamą ir reikšmingą grėsmę kurio nors asmens saugumui.“;

f)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės išvada dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir, kai taikytina, dėl teikiamos konsoliduotos informacijos apie tvarumą, atitinka 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus. Pateikdami išvadą dėl vadovybės pranešimo ir finansinių ataskaitų nuoseklumo, kaip reikalaujama 2 dalies e punkte, teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė atsižvelgia į konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotąjį vadovybės pranešimą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių atlikto audito išvados, kurių reikalaujama pagal šį straipsnį, gali būti sujungiamos.“;

15)29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) asmenys, atliekantys kokybės užtikrinimo peržiūras, turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo ir informacijos apie tvarumą teikimo srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;“;

b)1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h) kokybės užtikrinimo peržiūros atliekamos remiantis rizikos analize, o teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių, atliekančių 2 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodytą teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo užduotis, atveju – bent kas šešerius metus;“;

c)2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) kontrolieriai turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamos patirties teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo ir informacijos apie tvarumą teikimo srityse bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;“;

16)įterpiamas 30g straipsnis:

„30g straipsnis

Tyrimai ir sankcijos, susiję su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu

Atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą taikomi 30–30f straipsniuose nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų nustatyto finansinės atskaitomybės audito.“;

17)įterpiamas 36a straipsnis:

„36a straipsnis

Valstybių narių viešoji priežiūra ir reguliavimo susitarimai dėl teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo

Atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą mutatis mutandis taikomi 32, 33, 34 ir 36 straipsniuose nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų nustatyto finansinių ataskaitų audito.“;

18)įterpiamas 38a straipsnis:

„38a straipsnis

Paskyrimas ir atleidimas, susiję su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu

Atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą taikomi 37 ir 38 straipsniuose nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų nustatyto finansinės atskaitomybės audito.“;

19)39 straipsnio 6 dalies a–e punktai pakeičiami taip:

„a) informuoja audituojamo subjekto administracinį ar priežiūros organą apie teisės aktų nustatyto audito ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimo rezultatus ir paaiškina, kaip teisės aktų nustatytas auditas ir teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimas padėjo pagerinti finansinės atskaitomybės ir teikiamos informacijos apie tvarumą vientisumą ir kokią funkciją audito komitetas atliko tame procese;

b) stebi finansinės atskaitomybės ir informacijos apie tvarumą teikimo procesą, įskaitant 19d straipsnyje nurodytą skaitmeninio informacijos teikimo procesą, ir įmonės taikomą procesą nustatant informaciją, teikiamą pagal standartus, priimtus pagal Direktyvos 2013/34/ES 19b straipsnį, be to, teikia rekomendacijas ar pasiūlymus šios informacijos vientisumui užtikrinti;

c) stebi įmonės vidaus kokybės kontrolės bei rizikos valdymo sistemų ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, kiek tai susiję su audituojamo subjekto finansine atskaitomybe ir informacijos apie tvarumą teikimu, įskaitant 19d straipsnyje nurodytą skaitmeninį informacijos teikimą, nepažeisdamas šio audito nepriklausomumo;

d) stebi teisės aktų nustatytą metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir teikiamos metinės ir konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, visų pirma jų rezultatus, atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 dalį nustatytus faktus ir padarytas išvadas;

e) pagal šios direktyvos 22, 22a, 22b, 24a, 24b ir 25b straipsnius bei Reglamento (ES) Nr. 537/2014 6 straipsnį peržiūri ir stebi teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, visų pirma ne audito paslaugų teikimo audituojamam subjektui pagal to reglamento 5 straipsnį tikslingumą;“;

20)45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 15, 16 ir 17 straipsniais, registruoja kiekvieną trečiosios šalies auditorių ir audito subjektą, kai tas trečiosios šalies auditorius ar audito subjektas teikia audito išvadas dėl įmonių, įsteigtų ne Sąjungoje, kurių perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, metinių arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir, kai taikytina, teikiamos metinės arba konsoliduotos informacijos apie tvarumą, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkama įmonė leidžia tik skolos vertybinius popierius, kuriems taikoma viena iš šių nuostatų:

a)    tais vertybiniais popieriais leista prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB*19 2 straipsnio 1 dalies c punkte, iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir jų vieneto nominalioji vertė emisijos datą yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė emisijos datą yra lygi ne mažiau kaip 50 000 EUR;

b)    tais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/109/EB 2 straipsnio 1 dalies c punkte, nuo 2010 m. gruodžio 31 d. ir jų vieneto nominalioji vertė emisijos datą yra ne mažesnė kaip100 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta kita valiuta, jų vieneto nominalioji vertė emisijos datą yra lygi ne mažiau kaip 100 000 EUR.“;

b)5 dalyje įterpiamas dd punktas:

„dd)    1 dalyje nurodytas teikiamos metinės arba konsoliduotos informacijos apie tvarumą užtikrinimas atliekamas vadovaujantis užtikrinimo standartais, nurodytais 26a straipsnyje, ir reikalavimais, nustatytais 22, 22b, 25 ir 25b straipsniuose;“;

c)5a dalis pakeičiama taip:

„5a.    Valstybė narė gali įregistruoti trečiosios šalies auditorių tik tuo atveju, jei jis atitinka 5 dalies c, d, dd ir e punktuose nustatytus reikalavimus.

_______________________________________________________________

*192004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).“;

21)48a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)2 dalis papildoma šia pastraipa:

„26a straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.“;

b)3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 26 straipsnio 3 dalyje, 26a straipsnio 2 dalyje, 45 straipsnio 6 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje ir 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo panaikinami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;

c)5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal 26 straipsnio 3 dalį, 26a straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 6 dalį, 46 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per keturis mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

4 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 537/2014 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 537/2014 iš dalies keičiamas taip:

22)5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)    pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys viešojo intereso įmonės teisės aktų nustatytą auditą ir, kai taikytina, teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą, ar bet kuris tinklo, kuriam priklauso teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, narys tiesiogiai ar netiesiogiai audituojamam subjektui, jo patronuojančiajai įmonei ar jo kontroliuojamosioms įmonėms Sąjungoje neteikia jokių draudžiamų ne audito paslaugų:

a) laikotarpiu nuo audituojamo laikotarpio pradžios iki audito išvados paskelbimo ir

b) finansiniais metais, einančiais iškart prieš a punkte nurodytą laikotarpį – paslaugų, išvardytų antros pastraipos e punkte.“;

ii)    antra pastraipa papildoma l punktu:

„l) konsultavimo paslaugos rengiant teikiamą informaciją apie tvarumą, kai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atlieka teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą.“;

b)straipsnis papildomas 6 dalimi:

„6. Atliekant teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimą atitinkamais atvejais taikomos 4 ir 5 dalys, susijusios su teisės aktų nustatytu finansinių ataskaitų auditu.“;

23)14 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b) ne audito paslaugų, išskyrus nurodytas 5 straipsnio 1 dalyje, kurių reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, pajamos, nurodant pajamas, susijusias su teikiamos informacijos apie tvarumą užtikrinimu, ir“.

5 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1–3 straipsnių, įsigaliotų ne vėliau kaip nuo 2022 m. gruodžio 1 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos būtų taikomos finansiniams metams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

6 straipsnis
4 straipsnio taikymo pradžios data

Šios direktyvos 4 straipsnis taikomas finansiniams metams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

7 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje

8 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Tačiau 4 straipsnis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo.

(2)    Pagal Apskaitos direktyvos apibrėžtį viešojo intereso įmonės yra įmonės, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose, bankai (nebūtinai biržiniai), draudimo įmonės (nebūtinai biržinės) ir visos kitos valstybių narių paskirtos įmonės.

(3)    Šis skaičius priklauso nuo to, kaip valstybės narės yra į savo teisę perkėlusios šią direktyvą. Neatsižvelgus į direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę, į Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos taikymo sritį patenka apie 2 000 įmonių.

(4)    Komisijos komunikatas C(2017) 4234 final.

(5)    Komisijos komunikatas C(2019) 4490 final.

(6)    Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final. Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa, COM(2020) 440 final.

(7)    2020 m. kovo 4 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (2020/0036 (COD)), kuriame pasiūlė iki 2050 m. poveikio klimatui neutralizavimą Europos Sąjungoje padaryti teisiškai privalomu.

(8)    Komisijos komunikatas „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“, COM(2018) 97 final.

(9)    Tarybos išvados dėl kapitalo rinkų sąjungos stiprinimo (2019 m. gruodžio 5 d.).

(10)    2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarių finansų (2018/2007(INI)).

(11)    2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvaraus įmonių valdymo (2020/2137(INI)).

(12)    Reglamentas (ES) 2019/2088 (Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentas), ir Reglamentas (ES) 2020/852 (Taksonomijos reglamentas).

(13)    COM(2021) 93

(14)    COM(2012) 614

(15)    Vienas Europos elektroninis formatas, nustatytas Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/815.

(16)    Apskaitos direktyvos (2013/34/ES) 3 straipsnyje nustatomos įmonių kategorijos priklausomai nuo jų dydžio: 1 dalis. [...] apibrėžia labai mažas įmones, kaip įmones, kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių balanso datą neviršija šių ribų: a) bendra balanso suma: 350 000 EUR; b) grynosios pajamos: 700 000 EUR; c) vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 10. 2 dalis. Mažosios įmonės – įmonės, kurių bent du iš toliau nurodytų trijų rodiklių balanso datą neviršija šių ribų: a) bendra balanso suma: 4 000 000 EUR; b) grynosios pajamos: 8 000 000 EUR; c) vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 50. [...] 3 dalis. Vidutinės įmonės – įmonės, kurios nėra labai mažos įmonės ar mažosios įmonės ir kurių bent du iš trijų toliau nurodytų rodiklių balanso datą neviršija šių ribų: a) bendra balanso suma: 20 000 000 EUR; b) grynosios pajamos: 40 000 000 EUR; c) vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250. […].

(17)    [Leidinių biuro prašoma įrašyti nuorodą į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl direktyvų 2013/34/ES, 2014/95/ES ir 2013/50/ES peržiūros nuostatų ir pridedamą Komisijos tarnybų dokumentą dėl tinkamumo patikrinimo].

(18)     https://www.efrag.org/Lab2  

(19)     https://www.efrag.org/Assets/Download?assetUrl=%2fsites%2fwebpublishing%2fSiteAssets%2fJean-Paul%2520Gauz%c3%a8s%2520-%2520Ad%2520Personam%2520Mandate%2520-%2520Final%2520Report%2520-%252005-03-2021.pdf  

(20)    Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos tyrimas https://data.europa.eu/doi/10.2874/229601 .

(21)    Tvarumo reitingų, duomenų ir mokslinių tyrimų analizė: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/d7d85036-509c-11eb-b59f-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-183474104  

(22)    Leidinių biurui: įrašyti nuorodą į IA SWD(2021) 150

(23)    Leidinių biurui: įrašyti nuorodą į Reglamentavimo patikros valdybos nuomonę dėl IA SWD(2021) 150

(24)    Apytikslis šių išlaidų įvertis yra nurodytas deleguotojo akto dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos poveikio vertinime (C(2021) 2800; IA SWD(2021) 152): 1 200–3 700 mln. EUR vienkartinių išlaidų ir 600–1 500 mln. EUR metinių periodinių išlaidų.

(25)    Šie įverčiai apskaičiuoti remiantis Tvarumo instituto apklausos, vykdytos rengiant tvarumo reitingų ir mokslinių tyrimų studiją, atsakymais ( https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/d7d85036-509c-11eb-b59f-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-183474104 ).

(26)    Išskyrus biržines labai mažas įmones.

(27)    Ženklinimo kalba – kompiuterinė kalba, kuria apibrėžiant dokumento elementus naudojamas specialus kodavimo metodas (žymenys) ir kuri leidžia pateikti informaciją taip, kad ją galėtų perskaityti tiek kompiuteriai, tiek žmonės.

(28)    c punkte kalbama apie su finansinės atskaitomybės procesu susijusias vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas. f punktas yra susijęs su administracinio, valdymo ir priežiūros organų sudėtimi ir veikla. g punktas yra susijęs su įvairovės politika, taikoma įmonės administraciniam, vadovybės ir priežiūros organams.

(29)    OL C […], […], p. […].

(30)    COM(2019) 640 final.

(31)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(32)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) [2020/0036 (COD)].

(33)    COM(2018) 97 final.

(34)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(35)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(36)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2089, kuriuo dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų, ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų ir su tvarumu susijusios lyginamųjų indeksų informacijos atskleidimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 317, 2019 12 9, p. 17).

(37)    2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1816, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas nuostatomis dėl lyginamojo indekso pažymoje pateiktino paaiškinimo, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus (OL L 406, 2020 12 3, p. 1).

(38)    2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1817, kuriuo dėl paaiškinimo, kaip lyginamųjų indeksų metodikoje atsižvelgiama į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo kriterijus, minimalaus turinio papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 (OL L 406, 2020 12 3, p. 12).

(39)    2020 m. liepos 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1818, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 papildomas ES prisitaikymo prie klimato kaitos lyginamųjų indeksų ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintų lyginamųjų indeksų minimaliaisiais standartais (OL L 406, 2020 12 3, p. 17).

(40)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(41)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

(42)    2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

(43)    2018/2007(INI).

(44)    A9-0240/2020 (INI).

(45)    COM(2016) 739 final.

(46)    Tarybos išvados „Tvari Europos ateitis. ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“, 2017 m. birželio 20 d.

(47)    2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(48)    Leidinių biurui: prašom įrašyti nuorodą į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl direktyvų 2013/34/ES, 2014/95/ES ir 2013/50/ES peržiūros nuostatų ir pridedamą Komisijos tarnybų dokumentą dėl tinkamumo patikrinimo.

(49)    2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004 12 31, p. 38).

(50)    1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(51)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(52)    Komisijos komunikatas „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (nefinansinės informacijos teikimo metodika) (C/2017/4234).

(53)    Komisijos komunikatas „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“ (C/2019/4490).

(54)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(55)    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

(56)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(57)    2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(58)    2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

(59)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(60)    2017/C 215/01.

(61)    2019/C 209/01.

(62)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL L 48, 2011 2 23, p. 1).

(63)    2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (OL L 143, 2019 5 29, p. 1).

(64)     https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/european-strategy-data  

(65)     https://ec.europa.eu/info/publications/200924-digital-finance-proposals_en  

(66)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(67)    2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).

(68)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).