EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 12 21

JOIN(2021) 35 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Strateginis ES požiūris remiant buvusių kovotojų nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją

1. Įvadas

Besikeičiantis konfliktų pobūdis, ginkluotų grupuočių paplitimas ir didėjantis smurtas kelia didžiulį skausmą ir kančias, taip pat daro didelę įtaką vyrų, moterų, berniukų ir mergaičių gyvenimams visame pasaulyje. Kai nutraukiama taika, o ginkluoti konfliktai destabilizuoja valstybių ir ištisų regionų padėtį, Europos Sąjunga (ES) dažnai susiduria su tiesioginėmis ar netiesioginėmis to pasekmėmis ir naujais saugumo iššūkiais. Todėl ES dabar labiau nei bet kada anksčiau turi stiprinti savo, kaip pasaulinės taikos siekiančios veikėjos, atsaką į nestabilumą ir konfliktus už jos ribų.

ES turi ilgametę tradiciją teikti paramą bendruomenių ir asmenų, ieškančių būdų pasitraukti iš konflikto, saugumui ir socialinei raidai gerinti. Pereinant nuo konflikto prie taikos, labai svarbu kurti atsakingo pasitraukimo galimybes, remti politinius procesus ir alternatyvius pragyvenimo šaltinius konflikte dalyvaujantiems asmenims. Parama Kolumbijoje ir Indonezijos Ačeho provincijoje vykstantiems taikos procesams, galimybių pasitraukti iš konflikto zonų šiaurės rytų Nigerijoje paieška arba veteranų, dalyvavusių konflikte Rytų Ukrainoje, reintegracijos stiprinimas – tai keletas pavyzdžių, kaip ES gali prisitaikyti ir remti tokias iniciatyvas.

Buvusių kovotojų nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija (NDR) atlieka esminį vaidmenį stabilizuojant padėtį ir kuriant ilgalaikę taiką. Tai gali užkirsti kelią ginkluotų grupuočių kurstomam tolesniam naudojimuisi nusivylimu ir nestabilumu, o kai kurios šių grupuočių gali būti pripažintos teroristinėmis organizacijomis. Taigi NDR yra neatsiejama ES indėlio siekiant, kad smurtas nepasikartotų ir stabilizacija vyktų platesniu mastu, dalis, nes šiuo procesu mažinama ginkluotų grupuočių keliama rizika ir remiamas perėjimas nuo ginkluotos konfrontacijos prie politinio dalyvavimo ir įtraukaus valdymo.

NDR iniciatyvos kartais susiduria su konkrečiomis kliūtimis, be kita ko: silpna vietos ir nacionaline atsakomybe; padrika taikos kūrimo strategija; nerealistiškomis ar nepagrįstomis paliaubų ar taikos susitarimų nuostatomis ar lūkesčiais; trumpalaikiais reintegracijos metodais; neveiksmingu saugumo ir teisingumo sektoriaus valdymu. ES patirtis parodė, kad pradėti veikti reikia kuo anksčiau ir atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, be to reikia gebėti lanksčiai ir greitai reaguoti, didelės rizikos sąlygomis suvienijant diplomatijos, vystymosi, taikos, saugumo ir gynybos pastangas.

Siekdama įveikti ginkluotų grupuočių keliamus iššūkius ir kuo labiau padidinti savo veiksmų poveikį, ES nusprendė atnaujinti savo NDR politiką 1 , remdamasi savo Visuotine strategija ir ES integruotu požiūriu į išorės konfliktus ir krizes 2 (toliau – Integruotas požiūris). Atnaujinta ES NDR politika atitiks siekį stiprinti Europos vaidmenį pasaulyje ir remsis ES įsipareigojimu įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo darbotvarkę 3 , kurioje daugiausia dėmesio skiriama konfliktų prevencijai ir būdams aktyviai siekti taikos ir vystymosi. Taip ES prisideda prie to, kad būtų išvengta šalutinio poveikio iš kaimyninių ir aplinkinių regionų, kuris galėtų turėti įtakos ES vidaus saugumui 4 .

Apibrėžimas ir tikslas

NDR – tai savanoriškas ginkluotųjų pajėgų ir grupuočių narių bei bendrininkų ir bendrininkių nusiginklavimas, atsiskyrimas nuo pavaldumo ir kontrolės struktūrų ir perėjimas į civilinį gyvenimą. Pagrindinis NDR tikslas – tvari (re)integracija. Tai apima daugybę aspektų, susijusių ne tik su buvusių kovotojų ir jų bendrininkų, bet ir su šeimų bei bendruomenių, į kurias jie (re)integruojasi, saugumo, socialiniais ir psichologiniais poreikiais ir socialinėmis, ekonominėmis, švietimo, sveikatos apsaugos, teisinėmis ir politinėmis perspektyvomis. Todėl NDR atsidūrė humanitarinės pagalbos, vystymosi ir pastangų užtikrinti taiką kryžkelėje 5 .

Šiame bendrame komunikate išdėstyta visapusiška ES masto NDR procesų vertinimo ir įgyvendinimo politika ir siūlomos priemonės, kaip koordinuotai, atsižvelgiant į konfliktus 6 ir laikantis tarptautinės teisės tiesiogiai ir kartu su partneriais, įskaitant JT 7 , Pasaulio banką, regionines organizacijas ir trečiąsias šalis, organizuoti ir teikti paramą NDR nukentėjusiose šalyse ir regionuose. 

Todėl šiuo komunikatu:

·išdėstomas ES požiūris į NDR ir išskiriama, kokiais būdais ES ir jos valstybės narės gali prisidėti;

·stiprinami ryšiai su kitomis pagrindinėmis politikos kryptimis ir priemonėmis, taikomomis per visą konflikto ciklą;

·išdėstomi pagrindiniai principai, kuriais turi vadovautis ES subjektai; 

·siūlomos specialios priemonės ir veiksmai.

2. ES požiūrio į NDR pritaikymas prie kintančių aplinkybių

Vykstant šiuolaikiniams konfliktams, vis dažniau susiduriama su susiskaldžiusiomis ginkluotomis grupuotėmis, kurių pavaldumo struktūra nuolat kinta, jų veikla yra tarptautinio pobūdžio ir jos turi sąsajų su organizuotomis nusikalstamomis ir teroristinėmis organizacijomis. Radikalizaciją skatinanti varomoji jėga išnaudoja socialines, etnines, kultūrines, ekonomines, politines, religines ir saugumo problemas, kurias dar labiau pagilina silpna teisinė valstybė ir valstybės struktūros bei viešojo administravimo institucijos, nelygios galimybės naudotis žeme ir gamtiniais ištekliais, klimato kaita ir ekologinis pažeidžiamumas.

Šiomis aplinkybėmis NDR procesams dažnai nesuteikiamos jiems tradiciškai būtinos sąlygos – ilgalaikės paliaubos ir veikiantys taikos susitarimai. Be to, gali būti pažeistos kitos svarbios NDR sąlygos – konfliktuojančių šalių abipusis pasitikėjimas taikos procesu, noras dalyvauti šiame procese ir minimalus saugumo lygis. Taigi, asmenims ir grupėms, pasitraukiantiems iš ginkluoto konflikto, pagalbos ir paramos gali prireikti tiek sudarius taikos susitarimą, tiek tebesitęsiant konfliktui.

Dalyvavimas NDR procesuose

Siekiant valdyti lūkesčius ir didinti pasitikėjimą taikos procesu, vyrų, moterų, berniukų ir mergaičių dalyvavimas NDR procese turėtų būti grindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis paremtais, aiškiais ir pastoviais tinkamumo kriterijais, kuriais būtų atsižvelgiama į amžių, lytį ir įvairovę. Nors vaidmenys gali sutapti, svarbiausios NDR kategorijos yra šios:

-ginkluotųjų pajėgų ir (arba) ginkluotų grupuočių kovotojai ir asmenys, atliekantys pagalbinius vaidmenis, dažnai vadinami bendrininkais;

-grįžtantys civiliai ir savarankiškai demobilizavęsi asmenys;

-ginkluotų grupuočių narių šeimos ir kiti išlaikytiniai;

-pagrobti asmenys, vaikai, smurtą patyrę asmenys ir kitos aukos;

-bendruomenės, į kurias (re)integruojasi buvę kovotojai ir su jais susiję asmenys.

Tarptautinėje žmogaus teisių teisėje (TŽTT), tarptautinėje humanitarinėje teisėje (THT) ir tarptautinėje baudžiamojoje teisėje nustatyti apribojimai, susiję su teise dalyvauti NDR procese, taikomi karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams. Todėl asmuo, kuris iš pradžių buvo laikomas atitinkančiu tam tikro NDR proceso reikalavimus, atlikus baudžiamąjį tyrimą, gali būti iš jo pašalintas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, NDR negali dalyvauti asmenų grupės, įtrauktos į JT Saugumo Tarybos arba ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą 8 , bei grįžtantys užsienio teroristai kovotojai ir jų šeimos nariai.

Būtina prioritetine tvarka nepriklausomai nuo ginkluotos grupuotės galimo statuso bei laikantis TŽTT ir THT, nuolat planuoti prie ginkluotų pajėgų ir grupuočių prisijungusių vaikų 9 besąlygišką ir neatidėliotiną apsaugą, išlaisvinimą ir (re)integraciją į jų šeimas ir bendruomenę. Vaikai, sulaukę amžiaus, nuo kurio juos galima traukti baudžiamojon atsakomybėn, ir įtariami padarę sunkų nusikaltimą, turi būti perduoti civiliniams subjektams, o teisingumas turi būti vykdomas pagal nepilnamečių justicijos sistemas.

Pagrindiniai NDR komponentai

ES NDR laiko politiniu, nekariniu, transformaciniu procesu, kuris labai priklauso nuo nacionalinės ir vietos atsakomybės, taikos ir vystymosi pastangų bei atsparumo didinimo. ES parama NDR, dėmesys konkretiems komponentams, jų eiliškumas ir susiejimas turi būti pritaikyti konkrečiai situacijai.

ES gali remti iniciatyvas, kurios nėra aiškiai įvardijamos kaip NDR 10 , bet jomis vis tiek siekiama mažinti smurtą arba didinti atsparumą bendruomenės lygmeniu ir stiprinti asmenų gebėjimą pasipriešinti tam, kad jų (dar kartą) neužverbuotų ginkluotos grupuotės. Prisidėti prie NDR palankesnės aplinkos kūrimo galima kuriant atsakingo (spontaniško ar struktūruoto) pasitraukimo iš ginkluotų grupuočių ir grįžimo į civilinį gyvenimą perspektyvas.

Nusiginklavimas – tai saugus ginklų, šaudmenų ir sprogmenų, kuriuos naudoja kovotojai ir jų bendrininkai, o kartais ir civiliai gyventojai, įvertinimas, surinkimas, dokumentavimas, kontrolė ir sunaikinimas, siekiant sumažinti neteisėtą visų pirma šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) ir su jais susijusių daiktų apyvartą. Nusiginklavimas gali vykti visais NDR etapais, būti pereinamojo laikotarpio 11 arba priklausyti nuo platesnio masto politinių pokyčių ar taikos proceso pažangos.

Demobilizacija – tai suaugusių ginkluotųjų pajėgų ir ginkluotų grupių narių 13 atskyrimas ir (arba) atsiribojimas nuo pavaldumo struktūrų ir tapimas civiliais. Dėl jos keičiasi asmenų teisinis statusas, jiems gali prireikti psichosocialinių konsultacijų ir sveikatos priežiūros paslaugų. Demobilizacija gali vykti spontaniškai arba būti organizuojama remiantis teisės aktais arba politiniais susitarimais 14 . Su reikalavimus atitinkančiais kovotojais ir jų bendrininkais susijusių reikalų tvarkymas ir proceso užbaigimas apima pereinamojo laikotarpio, trumpalaikę ir tikslinę pagalbą, vadinamą grąžinimo parama demobilizuojamiems asmenims. Šiame procese turėtų būti atsižvelgiama į prekybos žmonėmis, kurie išnaudojami ginkluotuose konfliktuose ir karo tikslais, aukas.

Reintegracija – tai procesas, per kurį buvę kovotojai ir jų bendrininkai tampa civiliais bendruomenės nariais. Šis nesibaigiantis procesas yra susijęs su saugumo, psichologiniais, socialiniais, sveikatos, kultūriniais, religiniais, ekonominiais, politiniais ir teisiniais aspektais, vyksta individualiu, šeimos ir bendruomenės lygmenimis ir yra platesnio masto atkūrimo, taikos ir vystymosi procesų dalis.

Tam tikromis aplinkybėmis reikalavimus atitinkantys ir patikrinti buvę kovotojai gali integruotis į nacionalinio saugumo sektorių. Šis procesas turėtų vykti nacionaliniu lygmeniu, skatinti didesnę įtrauktį ir sąžiningą atstovavimą, atsižvelgti į gyventojų saugumo poreikius, taip pat atskaitomybės klausimus, tinkamą saugumo sektoriaus dydį ir integravimo pajėgumus.

Siekdama remti socialinę ir ekonominę reintegraciją, ES yra pasirengusi atsižvelgti į šių procesų daugiasektorinį pobūdį, kuris apima tokius įvairius aspektus kaip nesaugi teisė naudotis žeme ir tai, kad reikia užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei remti finansinių bei bankinių paslaugų prieinamumą. Todėl reikės atsižvelgti į tam tikrus pagrindinius socialinio ir ekonominio pažeidžiamumo veiksnius, tokius kaip struktūrinis makroekonominis deficitas ir kliūtys tvariam vystymuisi, gerovei ir tinkamų darbo vietų kūrimui, švietimo spragos, neveiksmingos arba neprieinamos socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos, taip pat į kitus svarbius aspektus, tokius kaip organizuoto nusikalstamumo vaidmuo, neteisėta ekonominė veikla, pakartotinio užverbavimo rizika ir kt.

Bendradarbiaudama vystymosi, humanitarinės pagalbos ir prekybos srityse, ES remia tinkamų darbo vietų ir tvarių pragyvenimo šaltinių kūrimą ir ekonomikos skatinimą, kad padėtų šalims greičiau atsigauti ir atsitiesti po ekstremalių situacijų. Šis požiūris turėtų būti sistemingiau taikomas reintegracijos procesams, įskaitant šalies viduje perkeltųjų asmenų, pabėgėlių ir grįžtančių asmenų reintegraciją.

Stengdamasi puoselėti taikos kultūrą, kuri yra palanki politinei reintegracijai vykdyti, ES padeda asmenims ir bendruomenėms įgyti įgūdžių, reikalingų užsiimti politine veikla dalyvaujant politinėse partijose, socialiniuose judėjimuose arba veikti kaip nepriklausomiems aktyvistams, taip sudarant sąlygas pliuralistinėms diskusijoms ir platesnio masto susitaikymo bei taikos kūrimo perspektyvoms, nebijant smurtinio susidorojimo.

3. NDR iššūkius atitinkantis holistinis ES dalyvavimas

Plataus masto siekiai

Siekdama įveikti NDR iššūkius, ES remsis savo įvairiapusiu indėliu į taiką, saugumą ir vystymąsi:

·ES, kaip pasaulinio masto veikėja, prisiima tvirtą tarpininkės vaidmenį vykdant taikos procesus ir konfliktų prevenciją, atlieka svarbų sutelkimo vaidmenį, o pagrindinę vietą jos veikloje užima rūpinimasis žmonių saugumu. Todėl, pasitelkdama šalies arba regionines strategijas, ES yra tinkamai pasirengusi veiksmingai ir lanksčiai teikti paramą NDR procesams. Realistiškas požiūris, grindžiamas politika ir politiniu dialogu, kuris taip pat atsižvelgia į valstybės saugumo subjektus, gali sumažinti tikimybę, kad įtampa atsinaujins, ir padidinti ES kaimynystėje ir už jos ribų esančių partnerių stabilumą bei atsparumą.

·Palaikydama daugiašalę, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, ES ir toliau aktyviai bendradarbiauja su dvišaliais, regioniniais ir tarptautiniais partneriais, kad užtikrintų ir skatintų tarptautinės teisės laikymąsi – visų pirma visapusišką TŽTT ir THT nuostatų laikymąsi. Teisinės valstybės stiprinimas, be kita ko, imantis konkrečių civilių apsaugos iniciatyvų ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas bei žmogaus teisių gynėjus, skatins įtrauktį ir sudarys sąlygas veiksmingiau įgyvendinti ES strateginį požiūrį į moteris, taiką ir saugumą 15 bei Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę 16 .

·ES, būdama svarbi humanitarinės 17  ir vystomosios pagalbos teikėja ir taikos puoselėtoja, remia nacionalines institucijas ir organizacijas, siekiančias palengvinti žmonių kančias ir skatinti tvarų vystymąsi, didinti žmonių saugumą ir palengvinti ilgalaikę įvairių nuo konflikto nukentėjusių grupių reintegraciją, neapsiribojant NDR.

·ES ir jos valstybės narės reikšmingai prisideda prie taikos ir saugumo. Be to, išskirtinį vaidmenį atliekančios civilinės ir karinės BSGP misijos bei operacijos ir ES delegacijų gynybos, saugumo ir kovos su terorizmu patarėjų tinklai sudaro geresnes sąlygas valdyti bendrą su ginkluotomis grupuotėmis susijusią riziką.

·NDR procesams teikiama parama sustiprinama pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai reikia formuoti įrodymais pagrįstą politiką, o tam reikia tinkamai valdyti žinias, pasitelkti išmoktas pamokas ir įgytą patirtį.

Nuoseklus ES turimų priemonių panaudojimas 

NDR iniciatyvos yra veiksmingesnės, jei jos pagrįstos Integruoto požiūrio politika, priemonėmis ir instrumentais, jeigu laikomasi kiekvienam konkrečiam atvejui tinkamo eiliškumo, realių tikslų, biudžeto ir terminų.

Visi susiję, pagal savo kompetenciją veikiantys ES subjektai, turi tarpusavyje derinti veiksmus, konsultuotis ir bendradarbiauti politiniu, strateginiu ir operatyviniu lygmenimis, kad ilgalaike politika grindžiamą paramą vystymuisi susietų su trumpalaikiais veiksmais ir kitomis pagalbos priemonėmis. Priėmus Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP) 18 ir Europos taikos priemonę (ETP) 19 , ES yra geriau pasirengusi veikti šioje srityje.

Taikos kūrimas ir vystomasis bendradarbiavimas

ES investuoja į konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo iniciatyvas visame pasaulyje ir siekia, kad į jos išorės veiksmus būtų įtrauktas atžvalgumas ir atsparumas konfliktams, be kita ko, nustatant konkrečius reikalavimus 20 vystomajam bendradarbiavimui ir tarptautinėms partnerystėms nestabiliose ir konfliktų paveiktose šalyse. Tai apima sistemingą pagrindinių konfliktų ir krizių priežasčių šalinimą taikant ilgalaikius konfliktų transformacijos ir taikos kūrimo metodus. Nestabilioje aplinkoje itin svarbu imtis pastangų sukurti erdvę politiniam dialogui ir teisinės valstybės principo laikymuisi bei užkirsti kelią smurtui ir ekstremizmui bendruomenės lygmeniu arba juos mažinti. Tokiomis aplinkybėmis su buvusiais kovotojais, jų bendrininkais ir juos priimančiomis bendruomenėmis susijusios investicijos turi prevencinį poveikį, kalbant apie konfliktus ir smurto atsinaujinimą, nes jomis didinamas atsparumas ir pasipriešinimas pakartotiniam ginkluotų grupuočių vykdomam verbavimui.

Prevencinė diplomatija ir tarpininkavimas

Kaip pažymima ES tarpininkavimo siekiant taikos koncepcijoje 21 , su ginkluotais subjektais susiję susitarimai yra labai svarbūs tarpininkavimo ir taikos derybų metu. Kai įmanoma, į derybų delegacijas turėtų būti įtraukiami ginkluotų grupuočių ir bendruomenių, kurioms NDR procesai daro poveikį, atstovai. Įgyvendinamos ir realistiškos prie NDR pritaikytos nuostatos, apimančios karo veiksmų nutraukimą, paliaubas, valdžios pasidalijimo mechanizmus ir saugumo užtikrinimą, padidina sėkmingo susitaikymo ir stabilizavimo tikimybę. Todėl svarbu, kad ankstyvuoju derybų etapu būtų pasitelkti NDR ekspertai.

Parama saugumo sektoriaus reformai ir teisinei valstybei 

Pagal ES masto saugumo sektoriaus reformos (SSR) politikos sistemą 22 SSR ir NDR gali būti glaudžiai susiję. Subjektų dalyvavimas viename procese gali priklausyti nuo to, ar jų priešininkas įtikinamai įsipareigoja dalyvauti kitame procese, nes SSR gali būti suvokiama kaip valstybės karinių pajėgų silpninimas, o NDR – kaip ginkluotų grupuočių silpninimas.

Vykdant saugumo sektoriaus reformą, turėtų padidėti saugumo sektoriaus atskaitomybė ir pagerėti žmogaus teisių padėtis, taip pat turėtų padidėti parama teisinei valstybei ir demokratiniam valdymui, taip sprendžiant problemas, susijusias su pagrindiniais nusiskundimais, kuriomis naudojasi ginkluoti subjektai.

BSGP misijos ir operacijos bei patarėjų saugumo ir gynybos klausimais tinklai

NDR pastangos turi būti suderintos su ES veikla saugumo ir gynybos sektoriuje. Civilinės ir karinės BSGP misijos ir operacijos pagal savo įgaliojimus turėtų prisidėti prie NDR procesui palankios aplinkos kūrimo remdamos nacionalinius ir vietos subjektus. Be tiesioginio indėlio į tam tikrus NDR komponentus, BSGP misijos, pasitelkdamos mokymo ir mentorystės veiklą, gali prisidėti prie ilgalaikės NDR procese dalyvavusių buvusių kovotojų reintegracijos.

Atitinkamos Komisijos tarnybos, ES delegacijos, EIVT patarėjai kariniais klausimais, kovos su terorizmu ir saugumo ekspertų tinklai, taip pat ES valstybių narių gynybos atašė bei patarėjai saugumo klausimais turėtų būti svarbiausi veikėjai, palaikantys ryšius su šalių partnerių nacionalinėmis ginkluotosiomis pajėgomis ir teisėsaugos institucijomis, dalyvaujančiomis NDR procesuose.

Smurtinio ekstremizmo prevencija ir kova su juo

Daugelis su NDR susijusių procesų vyksta aplinkybėmis, kai konflikto dinamikoje jau yra įsitvirtinęs smurtinis ekstremizmas. Tokiomis aplinkybėmis, papildant ES kovos su terorizmu darbotvarkės 23 išorės aspektą, prie bendros terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, įskaitant (pakartotinį) ginkluotų grupuočių verbavimą, prevencijos prisidedama įgyvendinant smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo iniciatyvas, į kurias gali būti įtraukti deradikalizacijos elementai. Tokiomis iniciatyvomis, kurios visiškai atitinka TŽTT, siekiama vyriausybėms, pilietinei visuomenei, bendruomenėms ir vietos valdžios institucijoms suteikti reikiamų žinių ir įgūdžių, kad jos galėtų geriau spręsti iš tokios dinamikos kylančias problemas ir didinti bendruomenių atsparumą ir vietos pajėgumus siekiant užkirsti kelią konfliktams ir smurtiniam ekstremizmui. Šiomis aplinkybėmis dirbantys specialistai turėtų būti gerai susipažinę su NDR ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo iniciatyvomis, kurios yra aktualios šalims ar regionams, kuriuose jie dirba, išmanyti jų tikslus ir konkrečius darbo metodus bei plėtoti įvairių veiklų sinergiją.

Smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo iniciatyvose gali būti prievartos elementų, pavyzdžiui, kai valdžios institucijos vykdo reabilitacijos ir reintegracijos strategijas pasibaigus baudžiamajam persekiojimui. Tuo smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo iniciatyvos skiriasi nuo NDR proceso, kuris visada vyksta savanorišku pagrindu, kurį būtina užtikrinti.

Pereinamojo laikotarpio teisingumas

Pereinamojo laikotarpio teisingumas (PLT) – tai įvairūs procesai ir mechanizmai, susiję su visuomenės pastangomis susidoroti su didžiuliu praeityje vykdytos prievartos palikimu, užtikrinti atskaitomybę, vykdyti teisingumą, siekti susitaikymo ir taikos 24 . Siekiant užkirsti kelią pakartotiniams smurto protrūkiams, dažnai tuo pat metu veikia NDR sistemos, kurios gali būti pagrįstos su PLT susijusiais procesais ir įsipareigojimais. Taigi PLT ir NDR yra vienas kitą papildantys procesai, kurių bendras ilgalaikis tikslas – prisidėti prie tvarios taikos ir teisinės valstybės įtvirtinimo.

Šaulių ir lengvieji ginklai, ginklų ir šaudmenų valdymas ir kova su minomis

Šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų platinimas ir nukreipimas konflikto sąlygomis palengvina pakartotinį ginklavimąsi ir ginkluotų grupuočių mobilizavimąsi bei trukdo bet kokiam NDR proceso poveikiui, kuriuo siekiama užkirsti kelią konflikto pasikartojimui. Tai taip pat kelia ilgalaikę riziką ES vidaus saugumui, nes atsargos gali būti perduotos ES ar tam tikro regiono nusikalstamoms grupuotėms. Todėl nusiginklavimas pagal NDR procesą turėtų būti grindžiamas platesnio masto politiniais ginklų ir šaudmenų valdymo (GŠV) procesais. Tai padės užtikrinti šalies atkūrimo po konfliktų strategijų vykdymą, ginklų embargus ir į lyčių lygybę orientuotas reguliavimo, operatyvines ir technines ŠLG kontrolės pastangas pagal ES ŠLG strategiją 25 . Šiuo tikslu labai svarbus ES valstybių narių dalyvavimas ir bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis.

NDR procesai glaudžiai susiję su kovos su minomis iniciatyvomis, kurios galėtų padėti sustiprinti bendrą pasitikėjimą taikos procesu. Jos gali būti įtrauktos į grąžinimo ir reintegracijos veiklą kaip švietimo apie minų pavojų iniciatyvos. Humanitarinis išminavimas taip pat suteikia galimybę naudotis žeme ir kurti pragyvenimo šaltinius bei pagerina nukentėjusių bendruomenių saugumo padėtį.

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtu gamtos išteklių naudojimu

Aktyvios organizuotos nusikalstamos grupuotės, užsiimančios nelegalia ir karo ekonomikos veikla, dažnai įžiebia konfliktus ir gali tapti lemiamu ginkluotų grupuočių pakartotinės mobilizacijos veiksniu arba apskritai konflikto varomąja jėga. Kai nėra veikiančių valstybės institucijų, klesti nusikalstamos struktūros, kurios su ginkluotosiomis pajėgomis ir grupuotėmis gali užmegzti simbiotinius santykius ir siekti bendrų su jomis tikslų. Todėl kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija 26 gali prisidėti prie NDR procesų veiksmingumo ir bendro tvarios taikos tikslo įgyvendinimo. ES savo poveikį tokiomis sąlygomis gali padidinti stiprindama šios srities bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Be to, neteisėtas gamtos išteklių kontroliavimas arba nereguliuojamas jų naudojimas ir valdymas gali padidinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir stichinių nelaimių ir pabloginti ekologinę būklę. Vis dėlto, jei gamtiniai ištekliai valdomi tvariai, atsižvelgiant į konfliktus ir įtraukiai, be kita ko, tinkamomis reguliavimo sistemomis, jie gali prisidėti prie socialinės ir ekonominės reintegracijos procesų ir platesnio vystymosi, pritraukiant investicijas ir kuriant tvaraus užimtumo galimybes. Taigi, planuojant socialinę ir ekonominę reintegraciją, pavyzdžiui, susijusią su žemės ūkio plėtra, žuvininkyste, miškininkyste, žemės naudojimu, vandentvarka ir t. t., labai svarbu įvertinti pažeidžiamumą ir riziką, susijusią su ekologinės būklės blogėjimu ir klimato kaita.

Kova su prekyba žmonėmis

Konfliktų zonos sudaro palankią terpę prekybai žmonėmis klestėti, o tai dar labiau paveikia pažeidžiamas grupes. Vis blogėjanti ekonominė padėtis, silpnėjanti ar net išnykusi teisinė valstybė ir prieinamų socialinių paslaugų mažėjimas didina gyventojų izoliaciją, sukeliamą tokių veiksnių kaip lyčių nelygybė, skurdas, socialinė atskirtis ir etninė priklausomybė. Tai savo ruožtu didina grėsmę vietos gyventojams, ypač moterims ir vaikams, tapti prekybos žmonėmis aukomis. Vaikai dažnai išnaudojami kaip kareiviai arba atlieka susijusius prievartinius darbus, pavyzdžiui, tampa nešikais, virėjais, žvalgais, žvalgybos informacijos rinkėjais ar sekso vergais. Tarpvalstybinis prekybos žmonėmis pobūdis yra ypač svarbus, nes nusikalstamos organizacijos dažnai veikia naudodamosi gerai suorganizuotais ir profesionaliais tinklais, veikiančiais tiek internetu, tiek neprisijungus. ES ir toliau daug dėmesio skirs tam, kad būtų panaikinti nusikalstami prekybos žmonėmis verslo modeliai ir apsaugotos ir įgalintos aukos, ypač moterys ir vaikai 27 .

4. Pagrindiniai ES paramos NDR principai

Parama NDR labai skiriasi, priklausomai nuo konflikto etapo, jo dinamikos, karo veiksmų nutraukimo tipo ir tarptautinės bendruomenės dalyvavimo lygio. Pagal tarptautinę teisę ES teikiama parama turėtų būti realistiška, lanksti, atžvalgi konfliktams ir grindžiama šiais specialiais principais:

ØGrindžiama politika ir gerai suderinta su partneriais

Tvirtas politika grindžiamas požiūris leis ES veiksmingai integruoti ir koordinuoti pastangas bei mažinti susijusią riziką 28 , kartu bendradarbiaujant su pagrindiniais taikos kūrimo, diplomatijos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos sričių subjektais. ES delegacijos, ES specialieji įgaliotiniai, BSGP misijos ir operacijos bei valstybių narių atstovybės šalyse partnerėse atlieka reikšmingą vaidmenį kuriant pagrindą stipresniam ir labiau sutelktam ES indėliui.

Kaip veiksmingo daugiašališkumo rėmėja, ES pasinaudos vertingomis partnerystėmis su Jungtinėmis Tautomis, Pasaulio banku, regioninėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, trečiosiomis šalimis ir nacionaliniais subjektais, taip pat vietos subjektais, bendruomenėmis, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės subjektais. ES toliau rems NDR pastangas, skatindama prisijungti prie daugiašalių priemonių ir jomis naudotis.

ØParemta nacionaline ir vietos atsakomybe

Nors išorės paramos priemonėmis, įskaitant regioninį lygmenį, galima sukurti NDR palankią aplinką, ir toliau labai svarbu, kad nacionaliniai, vietos ir bendruomenės subjektai prisiimtų atsakomybę, įsipareigotų ir imtųsi veiksmų. Kad būtų pasiekta tvarių rezultatų, ES, koordinuodama pastangas pagal nacionalines ir regionines strategijas, sieks stiprinti atsakomybę, taip pat ir tose teritorijose, kurių sienos yra prastai apsaugotos. Tai turėtų padėti įtvirtinti teisinę valstybę ir stiprinti atskaitingas institucijas ir pajėgumus, pavyzdžiui, su NDR susijusias agentūras ir įstaigas bei atitinkamas bendruomenės ir pilietinės visuomenės iniciatyvas.

ØOrientuota į žmogų ir savanoriška

ES taikys principus „nedaryti žalos“ ir „nė vieno nepalikti nuošalyje“, deramai rūpinsis žmogaus teisėmis ir užtikrins atžvalgumą konfliktams.

Sprendimas pasitraukti iš ginkluotos grupuotės priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir, nors jį galima palengvinti ar paskatinti, nei asmenys, nei grupės negali būti verčiami dalyvauti NDR procese; labai svarbu išsaugoti savanorišką jų dalyvavimo procese pobūdį. ES visomis aplinkybėmis skatins pagarbą TŽTT ir THT, taip pat ir tokiose situacijose, kaip sulaikymas ir paėmimas į nelaisvę mūšio lauke, kai asmenys gali neturėti pasirinkimo galimybių.

Prisijungiantys prie NDR procesų ir juose dalyvaujantys žmonės dažnai susiduria su socialine atskirtimi ir stigmatizacija. Jų ryšiai su šeima gali būti nutrūkę, jie gali turėti išsilavinimo spragų, sveikatos problemų, įskaitant psichikos sveikatos sutrikimus, kurios gali būti susijusios su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, smurtiniu elgesiu ir (arba) individualiomis ar kolektyvinėmis traumomis, kurios gali apimti seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties bei prekybą žmonėmis. Jiems gali trūkti įgūdžių ir tinklų, kad galėtų išsilaikyti (savarankiškai) dirbdami ir (arba) konstruktyviai dalyvauti politinėje veikoje, be to, jie gali susidurti su stigmatizacija ir teisinėmis bei praktinėmis reintegracijos kliūtimis. Pagalbą gaunančios bendruomenės taip pat gali kentėti dėl patirtų kolektyvinių traumų, jausti baimę ir nepasitikėjimą, gali pablogėti jų saugumo padėtis, o tai gali sustiprinti įtarumą buvusių kovotojų ir jų bendrininkų atžvilgiu.

Dėl šių priežasčių ES taikys daugiasektorinį požiūrį į NDR, atsižvelgdama į skirtingus, konkrečius ir nevienalyčius įvairaus amžiaus vyrų, moterų, berniukų ir mergaičių poreikius, gebėjimus ir lūkesčius, įskaitant asmenis, priklausančius tautinėms ar etninėms, religinėms, kalbinėms ir politinėms mažumoms bei čiabuvius. Imdamasi šios veiklos, ES taip pat atsižvelgs į su negalia susijusius klausimus ir sveikatos priežiūros problemas, kurios kyla esant nestabiliai aplinkai.

I.Sauganti vaikus ir ginanti jų teises

Vaikų interesais pagrįstas susitelkimas į vaikus, orientuotas į berniukų ir mergaičių apsaugą nuo konflikto metu vykdomų šešių šiurkščių pažeidimų vaikų atžvilgiu 29 , yra itin svarbus NDR procesams ir išlieka prioritetu visais konflikto ciklo etapais.

Su ginkluotosiomis pajėgomis ar grupuotėmis susiję vaikai visada turi būti laikomi visų pirma šių šešių šiurkščių pažeidimų aukomis, nepriklausomai nuo jų vaidmens ir grupės statuso. Vaikų išlaisvinimui iš ginkluotų grupuočių ir atskyrimui nuo suaugusiųjų NDR procesų metu, jų apsaugai, reabilitacijai, (re)integracijai ir susijungimui su giminaičiais ir (arba) bendruomenėmis būtina greita reakcija ir ilgalaikis įsipareigojimas. Jei neįmanoma padaryti taip, kad vaikas iš karto susijungtų su šeima, jam turėtų būti suteikta laikina globa, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti uždaviniams, su kuriais susiduria ginkluotose grupuotėse gimę vaikai, taip pat vaikai, kurie buvo užverbuoti vaikystėje ir demobilizuoti, kai jau buvo suaugę.

Specializuotos vaikų apsaugos agentūros turėtų būti anksti įtraukiamos į NDR procesus, o ES teikiama parama turėtų būti įtraukta į platesnio pobūdžio vaikų apsaugos veiksmus. Šeimos, bendruomenės, valstybinės ir vietos valdžios institucijos turi būti pasirengusios vaikų reintegracijai, įskaitant socialinių, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų prireikus teikiamas pagal amžių ir lytį pritaikytas individualias paslaugas. Reikia atsižvelgti į konkrečius psichosocialinius ir sveikatos priežiūros poreikius, saugumo aspektus ir stigmatizacijos riziką, kylančią tiek vaikams, tiek bendruomenėms, į kurias jie (re)integruojasi, ypač tais atvejais, kai vaikai dalyvavo radikalizacijos procesuose ar kariniuose mokymuose.

Be to, vaikai neturėtų būti laikomi įkalinti. ES turėtų remti derybas dėl nacionalinių valdžios institucijų partnerių rengiamų protokolų 30 , taip pat remti jų priėmimą bei įgyvendinimą, siekiant skubiai perduoti su ginkluotomis grupuotėmis tariamai susijusius vaikus civilinėms vaikų apsaugos agentūroms, kad jie būtų reintegruoti.

II.Į lyčių lygybę orientuotas požiūris

Vykdant NDR procesus, būtina atsižvelgti į skirtingus vyrų, moterų, berniukų ir mergaičių poreikius, gebėjimus ir galimybes, taip pat į jiems keliamus kontekstinius lūkesčius, kad būtų užtikrintas vienodai prasmingas jų dalyvavimas visuose NDR procesų etapuose. Lyčių aspekto integravimas turėtų būti grindžiamas išsamia ir į lyčių lygybę orientuota analize, kuri turėtų apimti visas vystomojo bendradarbiavimo programas. Taikant tam tikras priemones, turėtų būti atsižvelgiama į vaidmenų, kuriuos skirtingos lyties ir įvairaus amžiaus grupės galėjo atlikti dalyvaudamos ginkluotų grupuočių veikloje, įvairovę 31 ir turėtų būti kovojama su stereotipiniais lyčių vaidmenimis, nelygybe bei stigmatizacija dėl lyties.

III.Įtraukianti jaunimą

Būtina tinkamai atsižvelgti į jaunų žmonių vaidmenį, nesvarbu, ar jie yra išgyvenę konfliktą, ar tapę jo aukomis, o galbūt jie yra teigiamų pokyčių iniciatoriai ir (arba) radikalizacijos ar (pakartotinio) verbavimo taikiniai. Visuose NDR procesuose turi būti atsižvelgiama į su NDR susijusius jaunų vaikinų ir merginų poreikius, galimybes ir lūkesčius, aktyviai skatinant konsultavimąsi, įsitraukimą ir dalyvavimą 32 .

ØGerai suplanuota

Pradėti planuoti paramą NDR procesui reikia kuo anksčiau. Remiantis koordinuotu NDR vertinimu, ES įsipareigojimai, susiję su humanitarine pagalba, stabilizavimu, taikos kūrimu, vystymusi, BSGP ir BUSP, turėtų būti pagrįsti Integruotu požiūriu. Teikiant paramą, gali būti derinami ES, jos finansų institucijų ir valstybių narių veiksmai.

Prireikus ES delegacijos turėtų pasinaudoti specializuota praktine NDR ir kitų susijusių sričių, pavyzdžiui, taikos kūrimo, tarpininkavimo, vaikų apsaugos ar saugumo, patirtimi ir parama. Jei įmanoma, jos taip pat turėtų pasitelkti patarėjus (atašė) saugumo ir kariniais klausimais ir EIVT kovos su terorizmu ir saugumo ekspertus ir pasinaudoti BSGP buvimu toje pačioje šalyje ar regione arba laikinu pastiprinimu, kai vykdomos specialios užduotys.

Būtina deramai atsižvelgti į ekologines ir klimato sąlygas, kuriomis vykdomi NDR procesai. Tam visų pirma reikia atlikti pažeidžiamumo arba nestabilumo vertinimus, kad būtų užtikrinta, jog NDR procesuose numatytos ekonominės ir socialinės galimybės būtų atsparios ir ilgalaikės, o pavojus aplinkai ar klimato kaitos keliama rizika, kai įmanoma, būtų sušvelninta, kad nepadidintų esamo pažeidžiamumo arba konfliktų rizikos.

ES turėtų aiškiai deklaruoti savo paramą nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms, dalyviams, suinteresuotiesiems subjektams ir pasiųsti žinią galimiems neramumų kurstytojams. Komunikacija turėtų būti pritaikyta prie amžiaus ir lyties, taip pat prie tų, kuriems ji siunčiama, prie vietos kultūrų bei aplinkybių. Šiuo tikslu svarbūs partneriai yra politiniai, kariniai, tradiciniai ir religiniai lyderiai bei pilietinė visuomenė, tačiau reikia atsižvelgti į atžvalgumo konfliktams klausimus ir žmogaus teisių standartus.

ØPritaikoma

NDR rėmimo veikla turėtų būti grindžiama įrodymais ir lanksti, paremta stebėsena, vertinimais ir mokymusi, ji taip pat turėtų išnaudoti skaitmeninimo galimybes ir pasinaudoti gerąja patirtimi ir išmoktomis pamokomis.

Norint šią politiką paversti veiksmais, reikia didinti bendrą informuotumą apie NDR ir ugdyti su šiais procesais susijusius gebėjimus, be kita ko, rengiant mokymus, kurie susietų praktiką, politiką ir mokslinius tyrimus. Taip ES galės panaudoti žinias, talentą ir patirtį taikos kūrimo ir vystymosi labui.

5. Veiksmai, kuriais siekiama įvertinti ir įsitraukti, organizuoti ir teikti veiksmingą ES paramą NDR 

ES greitą reagavimą nuosekliai derins su ilgalaikiais geografiniais, regioniniais ir teminiais NDR rėmimo įsipareigojimais. Ji stengsis kuo labiau padidinti savo poveikį, kurdama bendromis vertybėmis, interesais ir abipuse nauda pagrįstas partnerystes su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

ØVyriausiasis įgaliotinis ir Komisija stiprins paramos NDR srityje koordinavimą, skatindami susijusių ES suinteresuotųjų subjektų mainus. Planuojant NDR rėmimą, bus atsižvelgiama į visas susijusias politikos kryptis, įrankius ir priemones 33 . Remiantis Integruotu požiūriu, taip pat bus siekiama, kad prisidėtų ir ES valstybės narės.

·Bus sukurta speciali nuolatinė neformali tarpžinybinė darbo grupė, į kurią bus įtraukti susijusių teminių EIVT ir Komisijos tarnybų atstovai, kurie prižiūrės ES NDR veiklą, teiks konsultacijas ir paramą ES delegacijoms, EIVT ir Komisijos tarnyboms bei BSGP misijoms. NDR darbo grupė bus kuriama ir veiks pagal panašias procedūras, kurios taikomos nuolatinei neformaliai tarpžinybinei SSR darbo grupei 34 .

·Į ES tarpininkų grupes bus įtraukti NDR ekspertai, kurie sieks užtikrinti, kad į taikos ir paliaubų susitarimus būtų įtrauktos realistiškos su NDR susijusios nuostatos.

·ES stiprins savo vidaus pajėgumą, kad galėtų remti NDR procesus, pavyzdžiui, rengdama NDR mokymus ir stiprindama bendradarbiavimą su atitinkamomis mokymo įstaigomis, mokslininkų ir ekspertų tinklais.

ØNumačius teikti paramą NDR, kuo anksčiau turėtų būti atliekamas specialus koordinuotas ES NDR vertinimas, kad galima būtų vykdyti politika grindžiamą, atžvalgią konfliktams ir lanksčią veiklą.

·Šiuo tikslu EIVT ir Komisijos tarnybos, remdamosi konfliktų analizės metodika, skirta programavimui nestabiliose valstybėse ir regionuose, parengs į NDR orientuotą analizės modulį. Prireikus šis modulis padės nustatyti konkrečias NDR galimybes, be kita ko, įvertinant riziką ir turimas ES priemones.

·Paramos NDR procesams rengimas ir įgyvendinimas priklausys nuo išsamios amžiaus ir lyties aspekto analizės. Teikdama plataus masto paramą valdžios institucijoms partnerėms ir bendruomenėms, ES sieks apsaugoti vaikus ir jų teises, taikyti į lyčių lygybę orientuotą požiūrį ir atsižvelgti į jaunimą.

·Regioniniai aspektai bus toliau nagrinėjami kartu su NDR ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su juo sąsajomis atsižvelgiant į regionines aplinkybes, pavyzdžiui, Sahelyje arba Somalio pusiasalyje.

ØBendradarbiavimas su pagrindiniais partneriais bus vykdomas pagal konkrečias programas:

·NDR apims bendradarbiavimą su daugiašaliais partneriais, JT, Pasaulio banku, regioninėmis organizacijomis ir struktūromis. ES ir JT iniciatyvinis komitetas bus išskirtinis forumas, kuriame bus galima iš anksto konsultuotis dėl NDR metodų ir veiksmų ir, kai įmanoma, rengti bendrus vertinimus. Taip pat bus intensyviau bendradarbiaujama su JT tarpinstitucine darbo grupe NDR klausimams ir kitais panašiais forumais.

·ES ir jos valstybės narės kartu su šalimis partnerėmis kuo geriau išnaudos politikos priemones, politinį ir techninį dialogą, konsultacijas ir pajėgumų stiprinimą, įskaitant vietos ir regionų lygmenį. Šiuo tikslu vienas pagrindinių vaidmenų teks ES delegacijoms, ES specialiesiems įgaliotiniams, BSGP misijoms ir operacijoms ir, prireikus, EMPACT šaunamųjų ginklų iniciatyvai.

·ES stiprins dialogą ir bendradarbiavimą su pilietine visuomene, NDR ekspertais ir mokslininkais bei praktinį darbą atliekančiomis bendruomenėmis.

ØEIVT ir atitinkamos Komisijos tarnybos, remdamosi pirmiau minėtais principais ir darbo kryptimis, parengs stebėsenos ir vertinimo kriterijus ir sistemingai vykdys įgytos patirties vertinimo procesus. Jos reguliariai planuos ir peržiūrės bendrą ES veiklą remiant NDR, kai tik įmanoma, sinergiškai derindamos NDR paramą su susijusiais įsipareigojimais.

6. Baigiamosios pastabos

Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis imsis visų pirmiau minėtų veiksmų, kad konkrečiais atvejais būtų geriau sprendžiami ginkluotų grupuočių ir sudėtingų konfliktų veiksnių keliami iššūkiai. ES yra pasirengusi visapusiškai remti NDR visur, kur atsiranda politinių ir taikos kūrimo galimybių ir galima užtikrinti atžvalgumą konfliktams.

Kadangi NDR sėkmė dažnai yra glaudžiai susijusi su platesnio masto procesais ir nuo jų priklausoma, ES maksimaliai padidins savo poveikį NDR procesams ir pasieks tvarių rezultatų, pagal Integruotą požiūrį visapusiškai naudodamasi turimomis politikos kryptimis, priemonėmis ir instrumentais.

Kad pasiektų šiame bendrame komunikate išdėstytus tikslus, ES gali pasinaudoti savo įvairiapusiu indėliu į taiką, saugumą ir vystymąsi, o tam būtinas visapusis ES valstybių narių dalyvavimas. Atitinkama nacionalinė patirtis suteikia naudingų įžvalgų apie šiuos sudėtingus procesus, taip pat didelės naudos gali duoti diplomatiniai taikos kūrimo ir vystomojo bendradarbiavimo ekspertų tinklai.

Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis kartu ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šiame bendrame komunikate išdėstytam požiūriui ir jį paremti bei visapusiškai dalyvauti siekiant nuoseklesnės ir veiksmingesnės paramos NDR procesams.

(1)

2006 m. gruodžio mėn. Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba patvirtino ES paramos NDR koncepciją (dok. 13727/4/06 REV 4).

(2)

Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija ir Tarybos išvados dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes (dok. 5413/18).

(3)

Žr. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/262 ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2282.

(4)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020) 605).

(5)

Humanitarinio, vystymosi ir taikos aspektų sąsajos, kartais vadinamos triguba sąsaja, koncepcija ir praktika įvairiems subjektams sudaro sąlygas nuosekliai ir integruotai dirbti ir dalyvauti šioje veikloje, atsižvelgiant į vienas kito įgaliojimus, priemones ir principus.

(6)

Atžvalgumo konfliktams apibrėžtis pateikta 2020 m. Konfliktų analizės naudojimo remiant ES išorės veiksmus gairių dokumente.

(7)

 ES taip pat gali pasinaudoti peržiūrėtais integruotais NDR standartais (INDRS).

(8)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“ (COM(2020) 795).

(9)

ES gairės dėl vaikų ir ginkluotųjų konfliktų. Prie ginkluotų pajėgų ir grupuočių prisijungusieji vaikai kartais vadinami vaikais kareiviais.

(10)

Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, NDR gali apimti nusiginklavimo, pasitraukimo, atsiribojimo, susigrąžinimo arba susitaikymo komponentus arba nuorodas į juos.

(11)

Pereinamojo laikotarpio ginklų ir šaudmenų valdymas gali apimti saugų jų laikymą, kurį bendrai kontroliuoja susijusios šalys.

(12)

Tarybos išvados dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo nuolatinio tęsinio: EMPACT 2022+ (dok. 6481/21) ir 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planas (COM/2020/608).

(13)

Jaunesni nei 15 metų vaikai laikomi ne demobilizuojamaisiais, o išvaduotais iš ginkluotų grupuočių.

(14)

Oficialus demobilizacijos procesas dažnai vyksta pagal politinį susitarimą ir apima asmens teisinio statuso pasikeitimą iš kovotojo ar bendrininko į civilį, o savarankiškai demobilizavęsi asmenys tiesiogiai įgyja civilio statusą.

(15)

Tarybos išvados dėl moterų, taikos ir saugumo (15086/18).

(16)

Žr., pavyzdžiui, Tarybos išvadas dėl jaunimo išorės veiksmuose (8629/20) ir JT ST 2250 (2015).

(17)

ES humanitarinei pagalbai taikomi humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principai. Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES humanitariniai veiksmai: nauji iššūkiai, tie patys principai (COM(2021) 110).

(18)

2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, OL L 209/1 (2021).

(19)

2021 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/509, kuriuo nustatoma Europos taikos priemonė.

(20)

Pagal Reglamento (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma KVTBP, 12 straipsnio 2 dalies b punktą, rengiant programavimo dokumentus, skirtus krizę patiriančioms šalims ir regionams bei nestabilioms ir pažeidžiamoms situacijoms valdyti, atliekama konfliktų analizė, kad būtų užtikrintas atžvalgumas konfliktams ir tinkamai atsižvelgiama į specialius atitinkamų šalių ar regionų ir jų gyventojų poreikius bei aplinkybes.

(21)

ES tarpininkavimo siekiant taikos koncepcija (13951/20).

(22)

 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai“ ( JOIN(2016) 31 ).

(23)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES kovos su terorizmu darbotvarkė: numatyti, užkirsti kelią, apsaugoti, reaguoti“ (COM(2020) 795).

(24)

JT Generalinio Sekretoriaus pranešimas „Teisinė valstybė ir teisingumas pereinamuoju laikotarpiu konfliktus išgyvenančiose ir išgyvenusiose visuomenėse“ (S/2004/616). Taip pat žr. Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui (dok. 13576/15).

(25)

 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „ES kovos su neteisėtais šaunamaisiais ginklais, šaulių ir lengvaisiais ginklais ir jų šaudmenimis strategijos „Saugoti ginklus – ginti piliečius“ elementai“ (JOIN(2018) 17). Taip pat žr. 2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų planą (COM(2020) 608).

(26)

Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos (COM(2021) 170) ir Tarybos išvadas dėl kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu ES politikos ciklo nuolatinio tęsinio: EMPACT 2022+ (DOK. 6481/21).

(27)

 Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 2021–2025 m. (COM(2021) 171).

(28)

NDR gali turėti nenumatytą neigiamą poveikį arba paaštrinti konfliktus ir įtampą. Su NDR susijusi rizika gali būti politinė, kenkianti reputacijai ir (arba) saugumui. Pavyzdžiui, NDR iniciatyvos gali sukelti nepagrįstų lūkesčių, sudaryti įspūdį, kad už narystę ginkluotose grupuotėse atlyginama, paskatinti prekybą ginklais ir šaudmenimis, sukelti pavojų buvusiems kovotojams, jų bendrininkams ir bendruomenėms, kad prieš juos gali būti imamasi atsakomųjų veiksmų, be to, gali būti manoma, kad jomis remiamas nebaudžiamumas, skatinamas neskaidrumas ir neteisingumas.

(29)

Žr. JT ST rezoliucijas 1261 (1999) ir 1612 (2005). Šeši šiurkštūs pažeidimai yra: vaikų žudymas ir žalojimas; vaikų verbavimas ar naudojimas ginkluotosiose pajėgose ir ginkluotose grupuotėse; išpuoliai prieš mokyklas ar ligonines; išprievartavimas ar kitoks šiurkštus seksualinis smurtas; vaikų grobimas; atsisakymas suteikti vaikams humanitarinę pagalbą. Priverstinis ar privalomas jaunesnių nei 18 metų vaikų verbavimas ir jų naudojimas kariniuose veiksmuose tiek ginkluotosiose pajėgose, tiek ginkluotose grupuotėse yra neteisėtas ir viena iš blogiausių vaikų darbo formų. Be to, jaunesnių nei 15 metų vaikų verbavimas yra karo nusikaltimas.

(30)

 Perdavimo protokolai yra praktinė priemonė, padedanti ginkluotų konfliktų metu išvengti vaikų sulaikymo ar sumažinti jo mastą. Tai susitarimai, kuriais siekiama skubiai perduoti su ginkluotomis grupuotėmis tariamai susijusius vaikus civilinėms vaikų apsaugos agentūroms, kad jie būtų reintegruoti. Perdavimo protokolai negarantuoja neliečiamumo. Žr., pvz., Vaikų ir ginkluotų konfliktų stebėjimo sąrašą, 2020 m. Kelias į reintegraciją: perdavimo protokolų vaidmuo ginant vaikų, anksčiau susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ar ginkluotomis grupuotėmis, teises.

(31)

Tarybos išvados dėl moterų, taikos ir saugumo (dok. 15086/18) ir Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020) 17).

(32)

JT ST rezoliucija 2250 (2015) ir Tarybos išvados dėl jaunimo išorės veiksmuose (dok. 8629/20).

(33)

Pavyzdžiui, ES saugumo sektoriaus valdymo priemonė, ES teisingumo konfliktų metu ir pereinamuoju laikotarpiu priemonė ir Europos tarpininkavimo rėmimo ištekliai (ERMES).

(34)

 Bendras komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai. ES masto strateginės sistemos saugumo sektoriaus reformai paremti elementai ( JOIN(2016) 31 ), 12–13 psl.