P9_TA(2021)0073

Įmonėms tenkanti išsamaus patikrinimo prievolė ir įmonių atskaitomybė

2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (2020/2129(INL))

(2021/C 474/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (1) (ES medienos reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (2) (Apskaitos direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (3) (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (4) (Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu (5) (Akcininkų teisių direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (6) (Pranešėjų apsaugos direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (7) (Reglamentas dėl informacijos atskleidimo),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (8) (Taksonomijos reglamentas),

—	atsižvelgdamas į ES tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą (9),

—	atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą (10),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (nefinansinės informacijos teikimo metodika)“ (11) ir Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“ (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse (13), 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje (14) ir 2018 m. gegužės 29 d. rezoliuciją dėl tvarių finansų (15),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą Paryžiaus susitarimą (toliau – Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinių Tautų programą „Apsaugoti, gerbti ir padėti“ verslo ir žmogaus teisių srityje,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (16),

—	atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms (17),

—	atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo (18),

—	atsižvelgdamas į BPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl gatavų drabužių ir avalynės sektorių atsakingo tiekimo grandinių (19),

—	atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių (20),

—	atsižvelgdamas į EBPO / FAO gaires dėl atsakingų žemės ūkio tiekimo grandinių (21),

—	atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo institucinių investuotojų profesinio elgesio (22),

—	atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo įmonių skolinimo ir vertybinių popierių garantavimo (23),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat į tolesnius su ja susijusius veiksmus (24),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos (25),

—	atsižvelgdamas į JT bukletą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų lyčių aspektai“ (26),

—	Atsižvelgdamas į Prancūzijos įstatymą Nr. 2017-399 dėl patronuojančiųjų įmonių ir rangos įmonių rūpestingumo pareigos (27),

—	atsižvelgdamas į Nyderlandų įstatymą dėl rūpestingumo pareigos nustatymo siekiant užkirsti kelią prekių ir paslaugų, pagamintų ir teikiamų naudojant vaikų darbą, tiekimui ir teikimui (28),

—	atsižvelgdamas į Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2016)3 dėl žmogaus teisių ir verslo, kurią 2016 m. kovo 2 d. priėmė Ministrų Komitetas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario mėn. Europos Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato tyrimą „Nuo įmonių žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse nukentėjusių asmenų galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis“ (29),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato informacinius pranešimus „ES išsamaus patikrinimo teisės aktai žmogaus teisių srityje. Stebėsena, vykdymo užtikrinimas ir nukentėjusiųjų galimybė kreiptis į teismą“ (30) ir „Esminiai galimų išsamaus patikrinimo teisės aktų žmogaus teisių srityje aspektai“,

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijai parengtą tyrimą dėl išsamaus patikrinimo reikalavimų tiekimo grandinėje (31),

—	atsižvelgdamas į Europos Komisijai parengtą tyrimą dėl direktorių pareigų ir tvaraus įmonių valdymo (32),

—	atsižvelgdamas į UNICEF, Pasaulinio susitarimo ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ parengtus vaikų teisių ir verslo principus (33),

—	atsižvelgdamas į Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą (COM(2020)0590),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl privalomo išsamaus patikrinimo,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0018/2021),

kadangi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 ir 21 straipsniuose nustatyta, kad Sąjunga, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, turi saugoti ir puoselėti savo vertybes ir principus, būtent teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei jų apsaugą, prisidėti prie tvaraus planetos vystymosi, solidarumo, laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir jos plėtojimo; kadangi, kalbant konkrečiau, Sąjunga turi skatinti besivystančių šalių tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą; kadangi Sąjunga turi laikytis šių principų ir siekti šių tikslų plėtodama ir įgyvendindama kitų savo politikos sričių išorės aspektus;

B.	kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga turi atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

C.	kadangi ekonominės veiklos globalizacija padidino neigiamą verslo veiklos poveikį žmogaus teisėms, įskaitant socialines ir darbo teises, aplinkai ir geram valstybių valdymui; kadangi žmogaus teisių pažeidimai dažnai daromi pirminės gamybos lygmenyje, ypač išgaunant žaliavas ir gaminant produktus;

D.	kadangi Chartija taikoma visiems Sąjungos teisės aktams ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse;

E.	kadangi, jei išsamus patikrinimas bus atliekamas visapusiškai, įmonės ilgainiui sulauks naudos dėl geresnio verslo vykdymo, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, o ne žalos ištaisymui;

kadangi atsižvelgiant į tai, kad būsimi Europos įmonėms skirti teisės aktai dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės turėtų turėti ekstrateritorinį poveikį, tokie teisės aktai turėtų paveikti besivystančių šalių socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį vystymąsi ir jų galimybes pasiekti DVT; kadangi šis žymus poveikis galėtų padėti siekti su vystymusi susijusių Sąjungos politikos tikslų;

kadangi įmonės turėtų gerbti žmogaus teises, įskaitant privalomas tarptautines teises ir Chartijoje nustatytas pagrindines teises, aplinką ir gerą valdymą ir neturėtų daryti ar prisidėti prie neigiamo poveikio šioje srityje; kadangi išsamus patikrinimas turėtų būti grindžiamas žalos nedarymo principu; kadangi ES sutarties 21 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga skatintų ir stiprintų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, kurios yra saugomos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) ir Chartijos, visuotinumą ir nedalomumą, kad būtų užtikrintas darnus vystymasis ir jos išorės veiksmų ir kitų sričių politikos darna; pažymi, kad Europos Sąjungos Taryba pripažino, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) įmonės privalo gerbti žmogaus teises visoje savo veikloje ir tiekimo grandinėse;

H.	kadangi demokratija, kurioje ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, yra vienintelė su darnaus vystymosi principais suderinama valdymo forma; kadangi korupcija ir skaidrumo stoka labai kenkia žmogaus teisėms;

pabrėžia, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, EŽTK 6 ir 13 straipsniuose ir Chartijos 47 straipsnyje; kadangi Sąjunga, vykdydama savo įsipareigojimą propaguoti, saugoti ir įgyvendinti žmogaus teises visame pasaulyje, turėtų padėti propaguoti su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimų – prilygstančių nusikalstamoms veikoms trečiosiose šalyse – aukų teises pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2011/36/ES (34) ir 2012/29/ES (35);

kadangi korupcija teismo procesuose gali turėti pražūtingą poveikį teisėtam teisingumo vykdymui ir teismų sistemos vientisumui ir iš esmės pažeisti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į tinkamą teisinį procesą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą; kadangi korupcija gali sukelti sistemingus žmogaus teisių pažeidimus verslo srityje, pavyzdžiui, užkertant kelią asmenims gauti prekes ir naudotis paslaugomis, kurias valstybės privalo teikti, kad įvykdytų savo žmogaus teisių srities įsipareigojimus, arba pakeliant tokių prekių ir paslaugų kainą, skatinant įmones neteisėtai įsigyti ar pasisavinti žemę, sudarant sąlygas plauti pinigus arba suteikiant neteisėtas licencijas ar koncesijas gavybos sektoriaus įmonėms;

kadangi COVID-19 krizė atskleidė kai kuriuos didelius pasaulinių vertės grandinių trūkumus ir tai, kaip lengvai tam tikros įmonės gali tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai perkelti neigiamą savo verslo veiklos poveikį į kitas jurisdikcijas, ypač už Sąjungos ribų, ir nebūti laikomos atsakingomis; kadangi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktais duomenimis, įmonės, kurios ėmėsi iniciatyvos panaikinti riziką, kilusią dėl COVID-19 krizės, taip, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis darbuotojams ir tiekimo grandinėms, sukuria didesnę ilgalaikę vertę ir atsparumą bei padidina savo gyvybingumą trumpuoju laikotarpiu ir savo atsigavimo perspektyvas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

kadangi reikėtų pabrėžti žodžio laisvės ir asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės (įskaitant teisę steigti ir jungtis į profesines sąjungas), teisės į kolektyvines derybas bei kolektyvinius veiksmus, taip pat teisės į teisingą atlyginimą ir deramas darbo sąlygas (įskaitant į sveikatos apsaugą ir saugą darbo vietoje) svarbą;

kadangi, remiantis TDO statistiniais duomenimis, visame pasaulyje yra apie 25 mln. priverstinio darbo aukų ir 152 mln. vaikų darbo aukų, 2,78 mln. žmonių kasmet miršta dėl su darbu susijusių ligų ir 374 mln. žmonių kasmet patiria nemirtinus su darbu susijusius sužalojimus; kadangi TDO parengė keletą konvencijų, skirtų darbuotojams apsaugoti, tačiau vis dar yra trūkumų užtikrinant jų vykdymą, ypač besivystančių šalių darbo rinkose;

kadangi žmonių išnaudojimas ir žeminimas įgyvendinant priverstinio darbo ir vergovę atitinkančią praktiką, dėl kurios kenčia milijonai žmonių ir iš kurios 2019 m. tam tikros įmonės, viešieji arba privatieji subjektai arba asmenys visame pasaulyje gavo naudos, išlieka; kadangi padėtis, kai esama apie 152 mln. dirbančių vaikų, iš kurių 72 mln. dirba pavojingomis sąlygomis ir daugelis jų yra verčiami dirbti naudojant smurtą, šantažą ar kitas neteisėtas priemones, yra nepriimtina ir kelia ypač didelį susirūpinimą; kadangi įmonės turi ypatingą atsakomybę visų pirma apsaugoti vaikus ir užkirsti kelią bet kokio pobūdžio vaikų darbui;

kadangi pagrindinės darbo, socialinės ir ekonominės teisės yra įtvirtintos įvairiose tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse ir konvencijose, įskaitant Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, TDO pagrindinius darbo standartus ir Europos socialinę chartiją, taip pat ir Chartiją; kadangi teisė dirbti, teisė laisvai pasirinkti darbą ir teisė gauti atlyginimą, užtikrinantį darbuotojui ir jo šeimai žmogaus orumo vertą gyvenimą, yra pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje; kadangi randasi vis daugiau šalių, ypač gamybos eksportui zonose, kuriose rimtą susirūpinimą ir toliau kelia netinkama valstybinė darbo jėgos inspekcija, ribotos teisių gynimo priemonės, per ilgas darbo laikas, skurdus darbo užmokestis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir kitokia diskriminacija;

P.	kadangi Jungtinių Tautų darbo grupė verslo ir žmogaus teisių klausimais pabrėžė diferencijuotą ir neproporcingą įmonių veiklos poveikį moterims ir mergaitėms ir pareiškė, kad išsamus patikrinimas žmogaus teisių srityje turėtų apimti ir faktinį, ir galimą poveikį moterų teisėms;

kadangi Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais pareiškė, jog, norint visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, būtina užtikrinti teises į gyvybę, sveikatą, maistą, vandenį ir vystymąsi, taip pat teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką; kadangi JT specialusis pranešėjas taip pat pabrėžė, kad biologinės įvairovės nykimas trukdo visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad valstybės turėtų reglamentuoti privačiųjų subjektų ir vyriausybės agentūrų daromą žalą biologinei įvairovei; nurodo, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo rezoliucijoje Nr. 64/292 teisę į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas pripažino žmogaus teise; kadangi tos teisės turėtų būti įtrauktos į visus galimus teisės aktus;

R.	kadangi paprastai įmonėms stinga žinių apie tai, kokį poveikį jų veikla ir tiekimo grandinės daro vaikų teisėms ir kokių galimų gyvenimą keičiančių padarinių jos gali turėti vaikams;

kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba pareiškė, jog klimato kaita daro neigiamą poveikį visapusiškam ir veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi valstybės, spręsdamos neigiamo klimato kaitos poveikio problemą, privalo laikytis žmogaus teisių; kadangi visi teisės aktai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės turi atitikti Paryžiaus susitarimą;

kadangi sisteminė korupcija pažeidžia skaidrumo, atskaitomybės ir nediskriminavimo principus ir turi rimtų pasekmių veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją įpareigoja valstybes nares įgyvendinti veiksmingą korupcijos prevencijos praktiką; kadangi Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatos turėtų būti įtrauktos į teisės aktuose nustatytus išsamaus patikrinimo reikalavimus;

kadangi ši nerimą kelianti padėtis parodė, kad būtina kuo skubiau užtikrinti, kad įmonės geriau reaguotų į savo daromą neigiamą poveikį, taip pat į neigiamą poveikį, prie kurio jos prisideda arba su kuriuo yra tiesiogiai susijusios, už jį atsakytų ir būtų laikomos už jį atskaitingomis, ir paskatino diskusijas, kaip tai padaryti, kartu iškeldama aikštėn, kad reikia proporcingo ir suderinto Sąjungos masto požiūrio į šiuos klausimus, kuris taip pat būtinas norint pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

V.	kadangi, pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, daugybei žmogaus teisių gynėjų kyla grėsmė, nes jie reiškia susirūpinimą dėl neigiamo verslo veiklos poveikio žmogaus teisėms;

kadangi šios diskusijos, be kita ko, paskatino Jungtines Tautas, Europos Tarybą, EBPO ir TDO nustatyti išsamaus patikrinimo sistemas ir standartus; kadangi tie standartai vis dėlto yra savanoriški ir todėl jų taikymas yra ribotas; kadangi Sąjungos teisės aktai turėtų būti laipsniškai ir konstruktyviai grindžiami šiomis sistemomis ir standartais; kadangi Sąjunga ir valstybės narės turėtų remti vykstančias derybas, kuriomis siekiama sukurti teisiškai privalomą JT žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms, ir jose dalyvauti, ir kadangi Taryba turėtų suteikti įgaliojimus Komisijai aktyviai dalyvauti šiose vykstančiose derybose;

X.	kadangi, remiantis Komisijos tyrimu, šiuo metu tik 37 % tyrime dalyvavusių įmonių vykdo išsamius patikrinimus aplinkos ir žmogaus teisių srityje;

kadangi kai kurios valstybės narės, kaip antai Prancūzija ir Nyderlandai, priėmė teisės aktus, kuriais didinama įmonių atskaitomybė, ir nustatė privalomas išsamaus patikrinimo sistemas; kadangi kitos valstybės narės, įskaitant Vokietiją, Austriją, Švediją, Suomiją, Daniją ir Liuksemburgą, šiuo metu svarsto galimybę priimti tokius teisės aktus; kadangi tai, kad šioje srityje nepriimtas bendras Sąjungos lygmens požiūris, gali lemti mažesnį teisinį tikrumą, susijusį su verslo prerogatyvomis ir sąžiningos konkurencijos disbalansu, o tai savo ruožtu darytų neigiamą poveikį įmonėms, kurios iniciatyviai sprendžia socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus; kadangi dėl Sąjungos lygmeniu nesuderintų teisės aktų dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės kyla grėsmė Sąjungoje veiklą vykdančių įmonių vienodoms sąlygoms;

kadangi Sąjunga jau priėmė teisės aktus dėl išsamaus patikrinimo prievolės konkrečiuose sektoriuose, pvz., Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą, Medienos reglamentą, Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena reglamentą, taip pat Kovos su kankinimu reglamentą; kadangi šie teisės aktai tapo tikslinio privalomo tiekimo grandinių išsamaus patikrinimo teisės aktų lyginamuoju standartu; kadangi būsimi Sąjungos teisės aktai turėtų padėti įmonėms valdant ir vykdant savo, kaip įmonių, pareigas ir jie turėtų būti visapusiškai suderinti su visomis esamomis sektorių išsamaus patikrinimo ir ataskaitų teikimo prievolėmis, pvz., Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, ir derėti su atitinkamais nacionaliniais teisės aktais, kad būtų išvengta dubliavimosi;

AA.

kadangi Komisija pasiūlė parengti visapusišką drabužių sektoriaus strategiją, kuri priklausytų naujam Žiedinės ekonomikos veiksmų planui, kuris, įtraukus vienodą išsamaus patikrinimo ir socialinės atsakomybės standartų rinkinį, galėtų būti kitas išsamesnio požiūrio integravimo į tam tikrą sektorių pavyzdys; kadangi Komisija turėtų pasiūlyti tolesnius sektorinius Sąjungos teisės aktus dėl privalomo išsamaus patikrinimo, skirtus, pvz., miškų ir ekosistemoms pavojų keliančių produktų bei drabužių sektoriams;

mano, kad savanoriškų išsamaus patikrinimo standartų poveikis yra ribotas ir jais nepasiekta didelė pažanga siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams bei aplinkai daromai žalai ir sudaryti sąlygas kreiptis į teismą; mano, kad Sąjunga turėtų skubiai priimti privalomus reikalavimus įmonėms nustatyti, įvertinti galimą ir (arba) realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui visoje vertės grandinėje, užkirsti jam kelią, jį panaikinti, sušvelninti, stebėti, apie jį informuoti, už jį atsiskaityti, spręsti su juo susijusias problemas ir jį ištaisyti; mano, kad tai būtų naudinga suinteresuotiesiems subjektams ir įmonėms dėl suderinimo, teisinio tikrumo, vienodų sąlygų ir nesąžiningo trečiųjų šalių konkurencinio pranašumo, atsirandančio dėl žemesnių apsaugos standartų, taip pat socialinio ir aplinkosauginio dempingo tarptautinėje prekyboje sumažinimo; pabrėžia, kad tai pagerintų Sąjungos įmonių ir Sąjungos, kaip pavyzdžio kitiems, reputaciją; pabrėžia, kad įgyvendinta veiksminga atsakingo verslo vykdymo praktika, apimanti geresnį rizikos valdymą, mažesnes kapitalo sąnaudas, bendrus geresnius finansinius veiklos rezultatus ir didesnį konkurencingumą, įmonėms teikia įrodytą naudą; yra įsitikinęs, kad išsamus patikrinimas didina įmonių, vykdančių pirkimus iš Sąjungai nepriklausančių šalių, tiekimo praktikos tikrumą ir skaidrumą ir padės apsaugoti vartotojų interesus, nes užtikrins produktų kokybę ir patikimumą; išsamus patikrinimas taip pat turėtų suformuoti atsakingesnę pirkimo praktiką ir ilgalaikius įmonių santykius su tiekėjais; pabrėžia, kad ši sistema turėtų būti grindžiama įmonėms nustatyta prievole kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas;

pabrėžia, kad, nors gerbti žmogaus teises ir aplinką yra įmonių pareiga, valstybėms ir vyriausybėms tenka atsakomybė apsaugoti žmogaus teises ir aplinką savo šalyse, ir šios atsakomybės negalima perkelti privatiems subjektams; primena, kad išsamus patikrinimas visų pirma yra prevencinis mechanizmas ir kad iš įmonių visų pirma turėtų būti reikalaujama kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas, kad nustatytų galimą ar realų neigiamą poveikį ir politiką bei priemones jam pašalinti;

ragina Komisiją į savo išorės politikos veiksmus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus, visada įtraukti nuostatas ir diskusijas dėl žmogaus teisių apsaugos;

prašo, kad Komisija kruopščiai išnagrinėtų Sindziango provincijoje įsikūrusias įmones, kurios eksportuoja produktus į Sąjungą, kad nustatytų galimus žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma susijusius su represijomis prieš uigūrus;

primena, kad galimybės visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, maistą ir vandenį, priklauso nuo biologinės įvairovės išsaugojimo, o ši yra ekosisteminių paslaugų, su kuriomis glaudžiai susijusi žmonių gerovė, pagrindas;

pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos mažosios ir vidutinės įmonės pateko į labai sudėtingą padėtį; mano, kad teikti joms paramą ir sukurti joms palankią rinkos aplinką yra esminiai Sąjungos tikslai;

pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų pažeidimai gali būti pačios įmonės veiklos arba jos kontroliuojamų verslo santykių visoje jos vertės grandinėje padarinys; todėl pabrėžia, kad išsamus patikrinimas turėtų apimti visą vertės grandinę, tačiau taip pat turėtų susietas su prioritetų nustatymo politika; pabrėžia, kad visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios ir jas reikėtų skatinti bei jų laikytis sąžiningai, teisingai ir nediskriminuojant;

ragina stiprinti tiekimo grandinių atsekamumą, grindžiamą Sąjungos muitinės kodekso kilmės taisyklėmis; pažymi, kad vykdant Sąjungos prekybos politiką, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimų ratifikavimą, turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos žmogaus teisių politiką ir būsimus įmonių išsamaus patikrinimo reikalavimus, nustatytus remiantis Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ir jie turėtų būti taikomi prekybai su visais prekybos partneriais, o ne tik su tais, su kuriais Sąjunga yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą; pabrėžia, kad Sąjungos prekybos priemonės turėtų apimti stiprius vykdymo užtikrinimo mechanizmus, pvz., neleidimą pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis taisyklių nesilaikymo atveju;

mano, kad bet kokios būsimos privalomos Sąjungos išsamaus patikrinimo sistemos taikymo sritis turėtų būti plati ir apimti visas didžiąsias įmones, kurioms taikoma valstybės narės teisė arba kurios yra įsisteigusios Sąjungos teritorijoje, įskaitant tas, kurios teikia finansinius produktus ir paslaugas, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus ir nuo to, ar jos priklauso valstybei, ar yra valstybės kontroliuojamos įmonės, taip pat visas biržines mažąsias ir vidutines įmone ir didelės rizikos mažąsias ir vidutines įmones; primena, kad į sistemą taip pat turėtų būti įtrauktos už Sąjungos ribų įsisteigusios įmonės, kurios aktyviai veikia vidaus rinkoje;

10.

yra įsitikinęs, kad išsamaus patikrinimo prievolių laikymasis turėtų būti patekimo į vidaus rinką sąlyga ir kad iš veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama, vykdant išsamaus patikrinimo prievoles, surinkti ir pateikti įrodymus, kad produktai, kuriuos jie pateikia vidaus rinkai, atitinka būsimame išsamaus patikrinimo teisės akte nustatytus su aplinka ir žmogaus teisėmis susijusius kriterijus; ragina taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, draudimą importuoti produktus, susijusius su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, priverstiniu darbu ar vaikų darbu; pabrėžia, kad svarbu į Sąjungos prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įtraukti kovos su priverstiniu darbu ir vaikų darbu tikslą;

11.

mano, kad kai kurioms įmonėms, ypač biržinėms mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms bei didelės rizikos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, gali reikėti ne tokio didelio masto ir ne tokių formalių išsamaus patikrinimo procesų ir kad taikant proporcingą požiūrį reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į veiklos sektorių, įmonės dydį, pavojaus žmogaus teisėms, valdymui ir aplinkai rimtumą ir tikimybę, atsižvelgiant į įmonės veiklą ir veiklos aplinkybes, įskaitant geografines, jos verslo modelį, padėtį vertės grandinėse ir produktų bei paslaugų pobūdį; ragina Sąjungos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, teikti konkrečią techninę pagalbą, kad jos galėtų laikytis išsamaus patikrinimo reikalavimų;

12.

pabrėžia, kad išsamaus patikrinimo strategijos turėtų būti suderintos su darnaus vystymosi tikslais ir Sąjungos politikos tikslais žmogaus teisių ir aplinkos srityje, įskaitant Europos žaliąjį kursą, taip pat su įsipareigojimu iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir Sąjungos tarptautine politika, visų pirma Biologinės įvairovės konvencija ir Paryžiaus susitarimu ir jo tikslais užtikrinti, kad pasaulinis temperatūros vidurkio didėjimas neviršytų 2 C, palyginti su ikipramoniu lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 C, palyginti su ikipramoniniu lygiu; prašo Komisijos, reikšmingai prisidedant atitinkamiems Sąjungos organams, tarnyboms ir agentūroms, parengti išsamaus patikrinimo gaires, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas gaires, kaip laikytis galiojančių ir būsimų privalomų Sąjungos ir tarptautinių teisinių priemonių ir atitikti savanoriškas išsamaus patikrinimo sistemas, įskaitant nuoseklią metodiką ir aiškius poveikio ir pažangos vertinimo parametrus žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo srityse; pakartoja, kad tokios gairės būtų ypač naudingos mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

13.

pažymi, kad sertifikuotos pramonės sistemos suteikia mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybių veiksmingai sutelkti atsakomybę ir ja dalytis; tačiau pabrėžia, kad pasikliaujant sertifikuotomis pramonės sistemomis neatmetama galimybė, kad įmonė gali nesilaikyti savo išsamaus patikrinimo prievolių ir būti laikoma atsakinga pagal nacionalinę teisę; pažymi, kad sertifikuotas sistemas turi įvertinti, pripažinti ir prižiūrėti Komisija;

14.

ragina Komisiją būsimuose teisės aktuose laikytis SESV 208 straipsnyje įtvirtinto politikos suderinamumo vystymosi labui principo; pabrėžia, kad svarbu kuo labiau sumažinti galimus prieštaravimus ir sukurti sinergiją su vystomojo bendradarbiavimo politika besivystančių šalių labui ir padidinti vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą; mano, kad praktiškai tai reiškia, jog Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD turi aktyviai dalyvauti vykdomame teisėkūros darbe ir atlikti išsamų būsimų atitinkamų Sąjungos teisės aktų poveikio besivystančioms šalims vertinimą ekonominiu, socialiniu, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos požiūriu, laikantis Geresnio reglamentavimo gairių (36) ir Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio 34-osios priemonės (37); pažymi, kad šio vertinimo rezultatais turėtų būti remiamasi ateityje rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

15.

pabrėžia, kad papildomumas ir derinimas su vystomojo bendradarbiavimo politika, priemonėmis ir subjektais turi lemiamos svarbos, todėl į būsimus Sąjungos teisės aktus turėtų būti įtraukta tam tikrų nuostatų šiais klausimais;

16.

pabrėžia, kad išsamaus patikrinimo prievolės turi būti kruopščiai parengtos taip, kad jos būtų suvokiamos kaip nuolat vykstantis ir dinamiškas procesas, o ne biurokratinis formalumas ir kad išsamaus patikrinimo strategijos turėtų atitikti dinamišką neigiamo poveikio pobūdį; mano, kad tos strategijos turėtų apimti kiekvieną realų ar galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, nors neigiamo poveikio rimtumas ir tikimybė turėtų būti vertinami atsižvelgiant į prioritetų nustatymo politiką; mano, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą svarbu kuo geriau suderinti esamas priemones ir sistemas; pabrėžia, kad Komisija turi atlikti patikimą poveikio vertinimą, kad nustatytų galimo ar realaus neigiamo poveikio rūšis, ištirtų poveikį vienodoms sąlygoms Europos ir pasaulio mastu, įskaitant administracinę naštą įmonėms ir teigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, ir parengti taisykles, kuriomis būtų didinamas konkurencingumas, suinteresuotųjų subjektų bei aplinkos apsauga ir kurios būtų veiksmingos ir taikomos visiems vidaus rinkos dalyviams, įskaitant didelės rizikos ir biržines mažąsias ir vidutines įmones; pabrėžia, kad tame poveikio vertinime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į būsimos direktyvos pasekmes, susijusias su pasaulinės vertės grandinės pokyčiais paveiktų asmenų ir įmonių atžvilgiu ir su besivystančių šalių partnerių natūraliais palyginamaisiais pranašumais;

17.

pabrėžia, kad išsamūs skaidrumo reikalavimai yra esminis teisės aktų dėl privalomo išsamaus patikrinimo elementas; pažymi, kad sustiprintas informavimas ir skaidrumas padeda tiekėjams ir gamintojams geriau kontroliuoti ir suvokti savo tiekimo grandines ir pagerina suinteresuotųjų subjektų bei vartotojų stebėsenos gebėjimus ir visuomenės pasitikėjimą produkcija; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būsimuose teisės aktuose dėl išsamaus patikrinimo reikėtų apsvarstyti galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su informacija ir kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą, taikyti skaitmeninius sprendimus;

18.

pažymi, kad atliekant išsamų patikrinimą taip pat būtina įvertinti procesų ir priemonių veiksmingumą vykdant tinkamus auditus ir pranešti rezultatus, be kita ko, periodiškai rengti viešas vertinimo ataskaitas dėl įmonės išsamaus patikrinimo procesų ir jo rezultatų, pateikiant jas standartizuotu formatu pagal tinkamą ir suderintą ataskaitų teikimo tvarką; rekomenduoja užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės lengvai susipažinti su ataskaitomis, ypač nukentėjusiems ir galintiems nukentėti asmenims; teigia, kad nustatant informacijos atskleidimo reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į konkurencijos politiką ir teisėtą interesą apsaugoti įmonėje sukauptas praktines žinias ir dėl jų įmonėms neturėtų atsirasti neproporcingų kliūčių ar finansinės naštos;

19.

pažymi, kad veiksmingu išsamiu patikrinimu reikalaujama, kad įmonės gera valia organizuotų veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad Sąjungos išsamaus patikrinimo sistema turėtų būti užtikrintas visapusiškas profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimas nacionaliniu, Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis rengiant ir įgyvendinant išsamaus patikrinimo strategiją; pabrėžia, kad suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procedūromis turi būti užtikrinama suinteresuotųjų subjektų saugumo ir fizinio bei teisinio neliečiamumo apsauga;

20.

pabrėžia, jog abipusiškumu pagrįstas bendradarbiavimas su prekybos partneriais svarbus siekiant užtikrinti, kad išsamaus patikrinimo prievolė atneštų pokyčių; atkreipia dėmesį į papildomų priemonių ir projektų svarbą sudarant geresnes sąlygas įgyvendinti Sąjungos laisvosios prekybos susitarimus ir ragina sukurti stiprią tokių priemonių ir horizontaliųjų teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo sąsają; todėl prašo užtikrinti, kad finansinės priemonės, pvz., pagalba prekybai, būtų naudojamos siekiant populiarinti atsakingos verslo veiklos vykdymą šalyse partnerėse ir tokiai veiklai remti, įskaitant techninę paramą išsamaus patikrinimo mokymams, atsekamumo mechanizmams ir į eksportą orientuotų reformų vykdymą šalyse partnerėse; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia skatinti gerą valdymą;

21.

prašo užtikrinti, kad prekybos priemonės būtų susisietos, o Sąjungos delegacijos aktyviai dalyvautų stebint, kaip Sąjungos įmonės, veiklą vykdančios už Sąjungos ribų, laikosi būsimų teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo, be kita ko, rengiant prasmingus keitimusis nuomonėmis su teisių turėtojais, vietos bendruomenėmis, prekybos rūmais ir nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, pilietinės visuomenės veikėjais bei profesinėmis sąjungomis ir juos remiant; ragina Komisiją, suteikiant internetines priemones ir teikiant informaciją, bendradarbiauti su valstybių narių prekybos rūmais ir nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, taip siekiant remti būsimo teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo įgyvendinimą;

22.

pažymi, kad koordinavimas sektorių lygmeniu galėtų padidinti išsamaus patikrinimo pastangų nuoseklumą ir veiksmingumą, sudaryti sąlygas dalytis geriausia patirtimi ir prisidėti prie vienodų sąlygų užtikrinimo;

23.

mano, kad, siekiant užtikrinti išsamaus patikrinimo vykdymą, valstybės narės turėtų įsteigti ar paskirti nacionalines institucijas, kurios dalytųsi geriausia patirtimi, vykdytų tyrimus, taip pat prižiūrėtų ir taikytų sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimų sunkumą ir pasikartojantį pobūdį; pabrėžia, kad tokioms institucijoms turėtų būti teikiama pakankamai išteklių ir įgaliojimų savo uždaviniams vykdyti; mano, kad Komisija turėtų įsteigti Europos išsamaus patikrinimo tinklą, kuris, kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, būtų atsakingas už reguliavimo, tyrimų, vykdymo užtikrinimo ir priežiūros praktikos koordinavimą bei konvergenciją ir dalijimąsi informacija, taip pat stebėtų nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos veiksmingumą; mano, kad valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad įmonės savo išsamaus patikrinimo strategijas skelbtų viešai prieinamoje ir centralizuotoje platformoje, kurią prižiūrėtų nacionalinės kompetentingos institucijos;

24.

pabrėžia, kad visapusiško skaidrumo reikalavimai yra esminis teisės aktų dėl privalomo išsamaus patikrinimo elementas; pažymi, kad sustiprintas informavimas ir skaidrumas padeda tiekėjams ir gamintojams geriau kontroliuoti ir suvokti savo tiekimo grandines ir pagerina visuomenės pasitikėjimą produkcija; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būsimuose teisės aktuose dėl išsamaus patikrinimo daugiausia dėmesio reikėtų skirti biurokratinės naštos mažinimui, ir ragina Komisiją ieškoti naujų technologinių sprendimų, kurie paremtų atsekamumo pasaulinėse tiekimo grandinėse nustatymą ir gerinimą; primena, kad tvari blokų grandinės technologija gali padėti įgyvendinti šį tikslą;

25.

mano, kad įmonių lygmens skundų teikimo mechanizmai gali būti veiksmingi ankstyvuoju etapu, jei jie yra teisėti, prieinami, nuspėjami, teisingi, skaidrūs, suderinami su žmogaus teisėmis, grindžiami dalyvavimu bei dialogu ir apsaugo nuo keršto; mano, kad tokie privatūs mechanizmai turi būti tinkamai pagrįsti teisminiais mechanizmais, kad būtų užtikrinta kuo didesnė pagrindinių teisių, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, apsauga; pabrėžia, kad tokiais mechanizmais niekada neturėtų būti pažeista nukentėjusio asmens teisė pateikti skundą kompetentingoms institucijoms ar reikalauti teisingumo kreipiantis į teismą; mano, kad teisminės institucijos turėtų gebėti reaguoti į trečiųjų šalių skundus saugiais ir prieinamais kanalais, be represalijų grėsmės;

26.

palankiai vertina tai, jog buvo paskelbta, kad į Komisijos pasiūlymą bus įtraukta atsakomybės sistema, ir mano, jog tam, kad nukentėjusieji galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įmonės turėtų pagal nacionalinę teisę būti laikomos atsakingomis už žalą, kurią jų kontroliuojamos įmonės padarė arba prie kurios prisidėjo savo veiksmais ar neveikimu, kai pastarosios įvykdė žmogaus teisių pažeidimus arba padarė žalą aplinkai, nebent įmonė gali įrodyti, kad ji veikė deramai, laikydamasi savo išsamaus patikrinimo prievolių, ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią tokiai žalai; pabrėžia, kad laiko apribojimai, sunkumai gauti įrodymus, taip pat lyčių nelygybė, pažeidžiamumas ir marginalizacija gali būti didelės praktinės ir procedūrinės kliūtys žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose valstybėse aukoms, nes šios kliūtys užkerta kelią pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, nebijodami atsakomųjų veiksmų, galėtų veiksmingai pasinaudoti lyčiai atžvalgiomis teisių gynimo priemonėmis, kaip įtvirtinta Neįgaliųjų teisių konvencijos 13 straipsnyje; primena, kad pagal Chartijos 47 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų teisinę pagalbą tiems, kurie neturi pakankamai išteklių, jei tokia pagalba būtina siekiant užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą;

27.

pažymi, kad gali būti sudėtinga atsekti įmones vertės grandinėje; ragina Komisiją įvertinti ir pasiūlyti priemones, kad įmonėms būtų lengviau užtikrinti savo vertės grandinių atsekamumą; pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos galėtų padėti įmonėms vykdyti išsamų savo vertės grandinių patikrinimą ir sumažinti išlaidas; mano, kad Sąjungos inovacijų tikslas turėtų būti susijęs su žmogaus teisių ir tvaraus valdymo skatinimu, vadovaujantis būsimais išsamaus patikrinimo reikalavimais;

28.

mano, kad išsamaus patikrinimo vykdymas savaime neturėtų atleisti įmonių nuo atsakomybės už žalą, kurią jos sukėlė arba prie kurios prisidėjo; tačiau taip pat mano, kad nustatytas griežtas ir veiksmingas išsamaus patikrinimo procesas gali padėti įmonėms nepadaryti žalos; mano, kad teisės aktai dėl išsamaus patikrinimo turėtų būti taikomi nedarant poveikio kitoms taikomoms nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis sukurtoms subrangos, darbuotojų komandiravimo ar tiekimo grandinės atsakomybės sistemoms, įskaitant bendrąją ir individualiąją atsakomybę už subrangos grandines;

29.

pabrėžia, kad su verslu susijusio neigiamo poveikio aukos dažnai nėra pakankamai apsaugotos pagal šalies, kurioje buvo padaryta žala, teisę; atsižvelgdamas į tai, mano, kad atitinkamos būsimos direktyvos nuostatos turėtų būti laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 16 straipsnyje (38);

30.

ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungos derybų įgaliojimus konstruktyviai dalyvauti derybose dėl JT tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, kuria tarptautinių žmogaus teisių srityje būtų reglamentuojama tarptautinių bendrovių ar kitų verslo įmonių veikla;

31.

rekomenduoja, kad Komisija, remdama teisės normas, gerą valdymą ir teisę kreiptis į teismą trečiosiose valstybėse, prireikus teiktų pirmenybę vietos institucijų pajėgumų stiprinimui būsimuose teisės aktuose nustatytose srityse;

32.

prašo Komisijos nepagrįstai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, atsižvelgiant į šio dokumento priede pateiktas rekomendacijas; mano, kad, nedarant poveikio išsamiems būsimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aspektams, kaip pasiūlymo teisinis pagrindas turėtų būti pasirinkti SESV 50 straipsnis, 83 straipsnio 2 dalis ir 114 straipsnis;

33.

mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių Sąjungos bendrajam biudžetui;

34.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(2) OL L 182, 2013 6 29, p. 19.

(3) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.

(4) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.

(5) OL L 132, 2017 5 20, p. 1.

(6) OL L 305, 2019 11 26, p. 17.

(7) OL L 317, 2019 12 9, p. 1.

(8) OL L 198, 2020 6 22, p. 13.

(9) COM(2018)0097 final.

(10) COM(2019)0640 final.

(11) OL C 215, 2017 7 5, p. 1.

(12) OL C 209, 2019 6 20, p. 1.

(13) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.

(14) OL C 298, 2018 8 23, p. 100.

(15) OL C 76, 2020 3 9, p. 23.

(16) https://www.ohchr.org/documents/publications/guidingprinciplesbusinesshr_en.pdf.

(17) http://mneguidelines.oecd.org/guidelines.

(18) https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm.

(19) http://www.oecd.org/industry/inv/mne/responsible-supply-chains-textile-garment-sector.htm.

(20) https://www.oecd.org/corporate/oecd-due-diligence-guidance-for-responsible-supply-chains-of-minerals-from-conflict-affected-and-high-risk-areas-9789264252479-en.htm.

(21) https://www.oecd.org/daf/inv/investment-policy/rbc-agriculture-supply-chains.htm.

(22) https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm.

(23) https://www.oecd.org/investment/due-diligence-for-responsible-corporate-lending-and-securities-underwriting.htm#:~:text=Due%20Diligence%20for%20Responsible%20Corporate%20Lending%20and%20Securities%20Underwriting%20provides,risks%20associated%20with%20their%20clients.

(24) https://www.ilo.org/declaration/thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm.

(25) https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/---multi/documents/publication/wcms_094386.pdf.

(26) https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Business/Gender_Booklet_Final.pdf.

(27) Loi no 2017-399 du 27 mars 2017 relative au devoir de vigilance des sociétés mères et des entreprises donneuses d'ordre, JORF no0074 du 28 mars 2017.

(28) Wet van 24 oktober 2019 n. 401 houdende de invoering van een zorgplicht ter voorkoming van de levering van goederen en diensten die met behulp van kinderarbeid tot stand zijn gekomen (Wet zorgplicht kinderarbeid).

(29) EP Išorės ryšių teminis skyrius, PE 603.475, 2019 m. vasario mėn.

(30) EP Išorės ryšių teminis skyrius, PE 603.505, 2020 m. birželio mėn.

(31) Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, 2020 m. sausio mėn.

(32) Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, 2020 m. liepos mėn.

(33) http://childrenandbusiness.org/

(34) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(35) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).

(36) SWD(2017)0350.

(37) https://ec.europa.eu/info/files/better-regulation-toolbox-34_lt

(38) OL L 199, 2007 7 31, p. 40.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

REKOMENDACIJOS, SKIRTOS PARENGTI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVĄ DĖL ĮMONIŲ IŠSAMAUS PATIKRINIMO IR ĮMONIŲ ATSKAITOMYBĖS

PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TEKSTAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnį, 83 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

informuotumas apie įmonių atsakomybę, susijusią su neigiamu jų vertės grandinių poveikiu žmogaus teisėms, sustiprėjo XX a. 10-ajame dešimtmetyje, kai nauja drabužių ir avalynės gamybos perkėlimo į kitas šalis praktika atkreipė dėmesį į prastas darbo sąlygas, su kuriomis susiduria daugelis pasaulinių vertės grandinių darbuotojų, įskaitant vaikus. Tuo pat metu daug naftos, dujų, kasybos ir maisto pramonės įmonių stūmė čiabuvių bendruomenes į vis atokesnes vietoves, dažnai nesuteikiant jiems tinkamų konsultacijų ar kompensacijų;

(2)

atsižvelgiant į gausėjančius žmogaus teisių pažeidimų ir aplinkos būklės blogėjimo įrodymus, padidėjo susirūpinimas dėl to, kaip užtikrinti, kad įmonės gerbtų žmogaus teises ir nukentėjusiesiems asmenims būtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą, ypač kai tam tikrų įmonių vertės grandinės išsiplėtė į šalis, kuriose teisinės sistemos ir vykdymo užtikrinimas yra silpni, ir kaip pagal nacionalinę teisę patraukti jas atsakomybėn už žalos padarymą ar prisidėjimą prie jos. Atsižvelgdama į tai, 2008 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba vienbalsiai pritarė programai „Apsaugoti, gerbti ir padėti“; Ši programa grindžiama trimis ramsčiais: valstybės pareiga apsaugoti nuo trečiųjų šalių, įskaitant įmones, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų taikant tinkamą politiką, reglamentavimą ir sprendimų priėmimą; įmonių atsakomybė gerbti žmogaus teises, t. y. išsamiai tikrinti, kad būtų išvengta kitų subjektų teisių pažeidimo ir sprendžiami kylantys neigiamo poveikio klausimai; daugiau galimybių aukoms naudotis veiksmingomis teisminėmis ir neteisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

(3)

po šios programos JT žmogaus teisių taryba 2011 m. patvirtino verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP). JTPP nustatytas pirmasis visuotinis išsamaus patikrinimo standartas ir įmonėms sudarytos galimybės praktiškai įgyvendinti savo pareigą gerbti žmogaus teises. vėliau, remdamosi JTPP, išsamaus patikrinimo standartus parengė kitos tarptautinės organizacijos; 2011 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose daugiašalėms įmonėms daug dėmesio skiriama išsamiam patikrinimui, ir EBPO parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama padėti įmonėms vykdyti išsamų tikrinimą konkrečiuose sektoriuose ir tiekimo grandinėse. 2016 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, kurioje Europos Tarybos valstybės narės raginamos priimti teisines ir kitas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad už žmogaus teisių pažeidimus įmonės vertės grandinėje Europos teismuose būtų taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. 2018 m. EBPO parengė bendras išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo. Be to, 2017 m. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) priėmė TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, pagal kurią įmonės raginamos įdiegti išsamaus patikrinimo mechanizmus, kad būtų galima nustatyti, kaip jos sprendžia realaus ir galimo neigiamo poveikio, susijusio su tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių pažeidimais jų versle, problemas, užkirsti joms kelią, jas sušvelninti ir už jas atsiskaityti; 2012 m. Jungtinių Tautų Pasauliniame susitarime, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ir UNICEF Vaikų teisių ir verslo principuose nustatyti pagrindiniai vaikų teisių principai, susiję su neigiamu verslo poveikiu, ir UNICEF parengė gairių dokumentų, kuriais remiamas įmonių vykdomas išsamus patikrinimas ir vaikai, rinkinį. 2013 m. JT Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 16 nustatyta išsami valstybės prievolių, susijusių su verslo sektoriaus poveikio vaikų teisėms, taikymo sritis, įskaitant valstybių reikalavimą, kad įmonės atliktų išsamų vaiko teisių patikrinimą;

(4)

taigi šiuo metu įmonės turi daug tarptautinių išsamaus patikrinimo priemonių, kurios gali padėti joms vykdyti savo pareigą gerbti žmogaus teises. Nors sunku pervertinti šių priemonių svarbą įmonėms, kurios rimtai laikosi savo pareigos gerbti žmogaus teises, jų savanoriškas pobūdis gali pakenkti jų veiksmingumui, ir jų poveikis iš tiesų yra ribotas, nes tik ribotas skaičius įmonių savo veiklos ir verslo santykių atžvilgiu savanoriškai vykdo išsamų patikrinimą, susijusį su žmogaus teisėmis. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad daugelis įmonių pernelyg daug dėmesio skiria trumpalaikiam pelno maksimizavimui;

(5)

dabartinėmis tarptautinėmis išsamaus patikrinimo priemonėmis nuo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nukentėjusiems asmenims nesuteikta galimybė kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl to, kad jų pobūdis neteisminis ir savanoriškas. Už žmogaus teisių apsaugą ir galimybės kreiptis į teismą užtikrinimą visų pirma yra atsakingos valstybės narės, o tai, kad nepriimti teisminiai mechanizmai, kuriais remiantis įmonės būtų laikomos atsakingomis už savo vertės grandinėse daromą žalą, neturėtų ir negali būti tinkamai kompensuojama plėtojant privačius skundų dėl veiklos teikimo mechanizmus. Kadangi tokie mechanizmai naudingi teikiant neatidėliotiną pagalbą ir skubiai kompensuojant nedidelę žalą, valdžios institucijos turėtų griežtai juos reguliuoti ir jais neturėtų būti pažeidžiama nukentėjusių asmenų teisė kreiptis į teismą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą viešuosiuose teismo posėdžiuose;

(6)

tam tikrose labai konkrečiose srityse Sąjunga nustatė privalomo išsamaus patikrinimo sistemas, siekdama kovoti su Sąjungos arba jos valstybių narių interesams žalingais veiksniais, kaip antai terorizmo finansavimu ar miškų naikinimu. 2010 m. Sąjunga priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010 (2), pagal kurį nustatomas išsamaus patikrinimo reikalavimas veiklos vykdytojams, kurie vidaus rinkai tiekia medieną ir medienos produktus, o iš tiekimo grandinėje dalyvaujančių prekiautojų reikalaujama pateikti pagrindinę informaciją apie tiekėjus ir pirkėjus, siekiant pagerinti medienos ir medienos produktų atsekamumą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/821 (3) nustatoma Sąjungos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, siekiant apriboti ginkluotų grupuočių, teroristinių grupių ir (arba) saugumo pajėgų galimybes prekiauti alavu, tantalu, volframu, jų rūdomis ir auksu,

(7)

kitokio, bendresnio ir labiau papildomo požiūrio, grindžiamo skaidrumu ir tvarumu, laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/95/ES (4), kuria daugiau nei 500 darbuotojų turinčioms įmonėms nustatyta prievolė teikti ataskaitas apie savo vykdomą politiką, susijusią su aplinka, socialiniais ir darbuotojų klausimais, kova su korupcija, kyšininkavimu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant išsamų patikrinimą;

(8)

kai kuriose valstybėse narėse būtinybė užtikrinti, kad įmonės labiau reaguotų į žmogaus teises ir aplinkos bei valdymo problemas, lėmė nacionalinių teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo priėmimą. Nyderlanduose pagal Išsamaus patikrinimo aktą dėl vaikų darbo reikalaujama, kad Nyderlandų rinkoje veikiančios įmonės ištirtų, ar esama pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos pagamintos ar teikiamos naudojant vaikų darbą, ir, esant pagrįstų įtarimų, priimtų ir įgyvendintų veiksmų planą. Prancūzijoje pagal įstatymą dėl patronuojančiųjų įmonių ir rangos įmonių rūpestingumo pareigos reikalaujama, kad kai kurios didžiosios įmonės parengtų, paskelbtų ir įgyvendintų išsamaus patikrinimo planą, pagal kurį būtų galima nustatyti ir užkirsti kelią įmonės, jos patronuojamųjų įmonių, subrangovų ar tiekėjų keliamam pavojui žmogaus teisėms, sveikatai ir saugai bei aplinkai. Prancūzijos teisėje yra nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose numatytų išsamaus patikrinimo reikalavimų nesilaikymą ir įmonės civilinė atsakomybė atlyginti už padarytą žalą. Daugelyje kitų valstybių narių vyksta diskusijos dėl įmonėms privalomų išsamaus patikrinimo reikalavimų nustatymo, ir kai kurios valstybės narės šiuo metu svarsto galimybę priimti tokius teisės aktus, įskaitant Vokietiją, Švediją, Austriją, Suomiją, Daniją ir Liuksemburgą;

(9)

2016 m. aštuoni nacionaliniai parlamentai, įskaitant Estijos, Lietuvos, Slovakijos ir Portugalijos parlamentus, Nyderlandų Atstovų Rūmus, Italijos Respublikos Senatą ir Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją, taip pat Jungtinės Karalystės Lordų Rūmus, pritarė žaliosios kortelės iniciatyvai ir ragino Komisiją parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta įmonių atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus;

(10)

nepakankamai suderinti teisės aktai gali daryti neigiamą poveikį įsisteigimo laisvei. Todėl, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, būtinas tolesnis derinimas. Norint sukurti vienodas sąlygas, svarbu, kad taisyklės būtų taikomos visoms – tiek Sąjungos, tiek ne Sąjungos – įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje;

(11)	valstybių narių teisinės ir administracinės nuostatos dėl išsamaus patikrinimo, įskaitant Sąjungos įmonėms taikomą civilinę atsakomybę, labai skiriasi. Būtina užkirsti kelią prekybos kliūčių, kurios kyla dėl skirtingo tokių nacionalinių teisės aktų vystymo, atsiradimui ateityje;

(12)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, įmonių pareiga gerbti žmogaus teises pagal tarptautinius standartus turėtų būti pakeista Sąjungos lygmens teisine pareiga. Koordinuojant žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo apsaugos priemones, šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad visoms vidaus rinkoje veikiančioms didžiosioms Sąjungos ir ne Sąjungos įmonėms ir didelės rizikos ar biržinėms mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų taikomos suderintos minimalaus išsamaus patikrinimo prievolės, o tai užkirs kelią skaidymui norint išvengti reglamentavimo ir pagerins vidaus rinkos veikimą;

(13)

privalomų išsamaus patikrinimo reikalavimų nustatymas Sąjungos lygmeniu būtų naudingas įmonėms suderinimo, teisinio tikrumo ir vienodų sąlygų užtikrinimo požiūriu, ir įmonėms, kurioms jie bus taikomi, suteiktų konkurencinį pranašumą, nes visuomenė vis labiau reikalauja, kad įmonės taptų etiškesnės ir tvaresnės. Ši direktyva, kurioje nustatomas Sąjungos išsamaus patikrinimo standartas, galėtų padėti skatinti pasaulinio atsakingo įmonių elgesio standarto atsiradimą;

(14)

šia direktyva siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui vertės grandinėje ir jį sušvelninti, taip pat užtikrinti, kad įmonės galėtų būti laikomos atsakingomis už tokį poveikį ir kad bet kuris nuo jo nukentėjęs asmuo galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą teisme ir teisę į teisinę gynybą pagal nacionalinės teisės nuostatas;

(15)

šia direktyva nesiekiama pakeisti jau galiojančių konkretiems sektoriams skirtų Sąjungos teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo arba užkirsti kelią Sąjungai priimti kitų konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų. Todėl ji taikoma nedarant poveikio kitiems išsamaus patikrinimo reikalavimams, nustatytiems konkretiems sektoriams skirtuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma reglamentuose (ES) Nr. 995/2010 ir (ES) 2017/821, išskyrus atvejus, kai pagal šią direktyvą nustatytais išsamaus patikrinimo reikalavimais numatomas išsamesnis patikrinimas, susijęs su žmogaus teisėmis, aplinka ar geru valdymu;

(16)

šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu neturėtų būti pagrindas pateisinti bendro žmogaus teisių ar aplinkos apsaugos lygio žeminimą. Visų pirma jis neturėtų daryti poveikio kitoms taikomoms nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu nustatytoms subrangos, darbuotojų komandiravimo ar tiekimo grandinės atsakomybės sistemoms. Tai, kad įmonė laikėsi savo išsamaus patikrinimo prievolių pagal šią direktyvą, neturėtų panaikinti ar sumažinti jos įsipareigojimų pagal kitas atsakomybės sistemas, todėl, atsižvelgiant į tai, neturėtų būti atmesta jokia jai iškelta byla, pagrįsta kitomis atsakomybės sistemomis;

(17)

ši direktyva taikoma visoms didžiosioms įmonėms, kurioms taikoma valstybės narės teisė, įsteigtoms Sąjungos teritorijoje arba veikiančioms vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar jos privačios, ar valstybinės ir kokiame ekonomikos sektoriuje jos veikia, įskaitant finansų sektorių; Ši direktyva taip pat taikoma visoms biržinėms ir didelės rizikos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (*1).

(18)

proporcingumas yra neatsiejamas nuo išsamaus patikrinimo proceso, nes šis procesas priklauso nuo neigiamo poveikio, kurį įmonė gali sukelti, prie kurio ji gali prisidėti arba su kuriuo ji gali būti tiesiogiai susijusi, rimtumo ir tikimybės, nuo jos veiklos sektoriaus, įmonės dydžio, jos veiklos pobūdžio ir aplinkybių, įskaitant geografines, jos verslo modelio, padėties vertės grandinėje ir jos produktų bei paslaugų pobūdžio. Jei didžioji įmonė, kurios visi tiesioginiai verslo santykiai yra Sąjungoje, arba mažoji ar vidutinė įmonė, atlikusi rizikos vertinimą, padaro išvadą, kad jos verslo santykiuose nebuvo nustatyta jokio galimo ar realaus neigiamo poveikio, ji gali paskelbti pareiškimą apie tai ir į jį įtraukti rizikos vertinimą, kuriame būtų pateikti atitinkami duomenys, informacija ir metodika, ir tas pareiškimas turėtų bet kuriuo atveju būti peržiūrėtas pasikeitus įmonės veiklai, verslo santykiams ar veiklos aplinkybėms;

(19)

kalbant apie valstybei priklausančias arba valstybės kontroliuojamas įmones, pasakytina, kad laikantis išsamaus patikrinimo prievolių turėtų būti reikalaujama, kad jos paslaugas pirktų iš įmonių, kurios laikėsi išsamaus patikrinimo prievolių. Valstybės narės raginamos neteikti valstybės paramos, įskaitant per valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus, eksporto kredito agentūras ar vyriausybės remiamas paskolas, įmonėms, kurios nesilaiko šios direktyvos tikslų;

(20)

šioje direktyvoje išsamus patikrinimas turėtų būti suprantamas kaip įmonės prievolė kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas, kad jų vertės grandinėse nebūtų neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui ir pašalinti tokį neigiamą poveikį, kai jis atsiranda. Praktiškai išsamus patikrinimas yra procesas, kurį įmonė nustato siekdama nustatyti žmogaus teisėms, įskaitant socialines, profesinių sąjungų ir darbo teises, aplinkai, įskaitant prisidėjimą prie klimato kaitos, ir geram valdymui dėl jos veiklos ir dėl jos verslo santykių vertės grandinėje kylantį galimą arba realų neigiamą poveikį, jį įvertinti, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti, sustabdyti, stebėti, pranešti apie jį, už jį atsiskaityti, spręsti su juo susijusius klausimus ir jį ištaisyti. Įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, neturėtų tiekėjams perduoti išsamaus patikrinimo prievolių;

(21)

XX priede pateikiamas su verslu susijusio neigiamo poveikio žmogaus teisėms rūšių sąrašas. Kiek tai svarbu įmonėms, Komisija turėtų įtraukti į tą priedą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, nurodytą tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, kurios Sąjungai ir valstybėms narėms yra privalomos, Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje, tarptautinėje humanitarinėje teisėje, Jungtinių Tautų žmogaus teisių dokumentuose dėl asmenų, priklausančių itin pažeidžiamoms grupėms ar bendruomenėms, teisių, ir pagrindinių teisių principus, išdėstytus TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat TDO konvencijoje dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo, TDO konvencijose dėl priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimo, TDO konvencijose dėl veiksmingo vaikų darbo uždraudimo ir TDO konvencijoje dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimo. Šis poveikis, be kita ko, apima neigiamą poveikį kitoms teisėms, pripažintoms Trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika ir įvairiose TDO konvencijose, pavyzdžiui, susirinkimų laisvei, kolektyvinėms deryboms, minimalaus amžiaus reikalavimui, profesinei saugai ir sveikatai, vienodam darbo užmokesčiui, ir teisėms, pripažintoms Vaiko teisių konvencijoje, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijoje, Amerikos žmogaus teisių konvencijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir nacionalinėse konstitucijose bei teisės aktuose, kuriuose pripažįstamos arba kuriais įgyvendinamos žmogaus teisės. Komisija turėtų užtikrinti, kad išvardytos poveikio rūšys būtų pagrįstos ir įmanomos;

(22)

neigiamas poveikis aplinkai dažnai yra glaudžiai susijęs su neigiamu poveikiu žmogaus teisėms. Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais pareiškė, jog, norint visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, būtina užtikrinti teises į gyvybę, sveikatą, maistą, vandenį ir vystymąsi, taip pat teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką. Be to, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo rezoliucijoje Nr. 64/292 teisę į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas pripažino žmogaus teise. COVID-19 pandemija iškėlė aikštėn ne tik saugios ir sveikos darbo aplinkos, bet ir įmonių, užtikrinančių, kad jos nekelia pavojaus sveikatai savo vertės grandinėse ir prie jo neprisideda, svarbą. Todėl tos teisės turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą;

(23)

XXX priede pateikiamas įmonėms aktualaus su verslu susijusio neigiamo poveikio – ir laikino, ir pastovaus – aplinkai rūšių sąrašas. Į jį, be kita ko, turėtų būti įtraukta atliekų gamyba, taršos skleidimas ir išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių pasaulio temperatūra didėja daugiau kaip 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, miškų naikinimas ir bet koks kitoks poveikis klimato, oro, dirvožemio ir vandens kokybei, tvariam gamtinių išteklių naudojimui, biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Komisija turėtų užtikrinti, kad išvardytos poveikio rūšys būtų pagrįstos ir įmanomos; Siekiant prisidėti prie Sąjungos teisės aktų vidinio nuoseklumo ir suteikti teisinio tikrumo, šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (5);

(24)

XXXX priede pateikiamas įmonėms svarbus su verslu susijusio poveikio geram valdymui rūšių sąrašas. Šis poveikis turėtų apimti EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms VII skyriaus „Kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir reikalavimu duoti kyšį“ ir EBPO konvencijos dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose nesilaikymo atvejus ir atvejus, kai įmonės daro nederamą įtaką valstybės pareigūnams arba suteikia jiems nederamą piniginę naudą, siekdamos įgyti privilegijų arba nesąžiningai palankų elgesį pažeidžiant teisės aktus, taip pat atvejus, kai įmonės nederamai dalyvauja vietos politinėje veikloje, neteisėtai remia kampanijas arba nesilaiko taikomų mokesčių teisės aktų. Komisija turėtų užtikrinti, kad išvardytos poveikio rūšys būtų pagrįstos ir įmanomos;

(25)	neigiamas poveikis žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui lyčių požiūriu nėra neutralus. Įmonės skatinamos integruoti lyčių aspektą į savo išsamaus patikrinimo procesus. Gaires jos gali rasti JT buklete „Verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų lyčių aspektai“;

(26)

galimas arba realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms, aplinkai ir valdymui gali būti konkretus ir ryškesnis nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse. Šiuo atžvilgiu įmonės, veikiančios nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, turėtų vykdyti atitinkamą išsamų žmogaus teisių, aplinkos ir valdymo patikrinimą, laikytis savo tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų ir remtis galiojančiais tarptautiniais standartais bei rekomendacijomis, įskaitant Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus;

(27)

valstybės narės raginamos stebėti jų jurisdikcijai priklausančias įmones, vykdančias operacijas ar palaikančias verslo santykius nuo konfliktų nukentėjusiose teritorijose, ir atitinkamai imtis būtinų veiksmų žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui apsaugoti, laikydamosi savo teisinių įsipareigojimų, tinkamai atsižvelgdamos į konkrečią ir didelę tose teritorijose kylančią riziką;

(28)

verslas daro poveikį įvairiausioms teisėms, apibrėžtoms JT vaiko teisių konvencijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose standartuose. Vaikystė yra unikalus fizinio, protinio, emocinio ir dvasinio vystymosi laikotarpis, o vaiko teisių pažeidimai, pvz., smurtas ar prievarta, vaikų darbas, netinkama rinkodara arba nesaugūs gaminiai ar aplinkai keliamas pavojus, gali turėti visą gyvenimą trunkančių, negrįžtamų ir net iš kartos į kartą perduodamų padarinių. Įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės mechanizmai, kuriami tinkamai neatsižvelgiant į vaikų interesus, gali būti neveiksmingi ginant jų teises;

(29)

žmogaus teisių ir socialinių, aplinkos apsaugos ir klimato standartų pažeidimai arba neigiamas poveikis jiems gali būti pačių įmonių veiklos arba jų verslo partnerių, visų pirma tiekėjų, subrangovų ir įmonių, į kurias investuojama, veiklos rezultatas. Kad įmonių išsamaus patikrinimo prievolės būtų veiksmingos, jos turėtų apimti visą vertės grandinę, kartu laikantis rizika grindžiamo požiūrio ir sukuriant prioritetų nustatymo strategiją remiantis JT pagrindinių principų 17 principu. Tačiau gali būti sunku atsekti visas vertės grandinėje dalyvaujančias įmones. Komisija turėtų įvertinti ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų įmonėms atsekti savo vertės grandines. Tai galėtų apimti novatoriškas informacines technologijas (pvz., blokų grandines), suteikiančias galimybę atsekti visus duomenis, kurių vystymas turėtų būti skatinamas siekiant kuo labiau sumažinti administracines išlaidas ir išvengti atleidimų įmonėse, kurios atlieka išsamų patikrinimą;

(30)

išsamus patikrinimas visų pirma yra prevencinis mechanizmas, pagal kurį reikalaujama, kad įmonės kiek galėdamos dėtų visas proporcingas ir tinkamas pastangas, kad nustatytų galimą ar realų neigiamą poveikį bei jį įvertintų ir nustatytų politikos kryptis bei priemones, kurias taikant jis būtų panaikintas, jam būtų užkirstas kelias, jis būtų sušvelnintas, stebimas, atskleidžiamas, būtų sprendžiamos su juo susijusios problemos ir jis ištaisomas bei kurias taikant įmonės atsiskaitytų apie tai, kaip tą poveikį jos šalina. Iš įmonių turėtų būti reikalaujama pateikti dokumentą, kuriame jos viešai, tinkamai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, paskelbtų savo išsamaus patikrinimo strategiją, susijusią su kiekvienu iš šių etapų. Ši išsamaus patikrinimo strategija turėtų būti tinkamai integruota į bendrą įmonės verslo strategiją. Ji turėtų būti kasmet vertinama ir peržiūrima, kai tai būtina atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus;

(31)

įmonės, kurios skelbia pareiškimus apie rizikos nebuvimą, neturėtų būti atleistos nuo galimų valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamų patikrinimų ar tyrimų, siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi šioje direktyvoje numatytų prievolių, ir jos gali būti laikomos atsakingomis pagal nacionalinę teisę;

(32)	įmonės turėtų nustatyti vidaus vertės grandinės vertinimo procesą, kuris apimtų visas proporcingas ir tinkamas pastangas, kad būtų nustatyti jų verslo santykiai jų vertės grandinėje;

(33)

šioje direktyvoje nurodytas komercinis konfidencialumas turėtų būti taikomas bet kokiai informacijai, kuri atitinka reikalavimus, kad ją būtų galima laikyti komercine paslaptimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 (6), t. y. informaciją, kuri yra slapta ta prasme, kad ji, kaip visuma arba tiksli jos komponentų konfigūracija ir rinkinys, nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai tvarkoma tokia aptariama informacija, kad ji turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir kad šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi pagrįstų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą;

(34)

išsamus patikrinimas turėtų būti ne biurokratinis formalumas, bet apimti nuolatinį rizikos ir poveikio, kurie yra dinamiški ir gali keistis dėl verslo santykių ar aplinkybių pokyčių, procesą ir vertinimą. Todėl įmonės turėtų nuolat stebėti ir atitinkamai pritaikyti savo išsamaus patikrinimo strategijas. Šios strategijos turėtų apimti kiekvieną realų ar galimą neigiamą poveikį, nors reikėtų atsižvelgti į jų operacijų pobūdį ir aplinkybes, įskaitant geografines, neigiamo poveikio stiprumą ir tikimybę, jeigu reikalaujama parengti prioritetų nustatymo politiką. Trečiųjų šalių sertifikavimo sistemos gali papildyti išsamaus patikrinimo strategijas, jei jos yra tinkamos taikymo srities atžvilgiu ir atitinka tinkamą skaidrumo, nešališkumo, prieinamumo ir patikimumo lygį. Tačiau trečiųjų šalių sertifikavimas neturėtų būti pagrindas nukrypimui nuo šioje direktyvoje nustatytų prievolių pateisinti ir jokiu būdu negali turėti įtakos galimai įmonės atsakomybei;

(35)

siekiant, kad patronuojamoji įmonė būtų laikoma įvykdžiusia prievolę parengti išsamaus patikrinimo strategiją, jei patronuojamoji įmonė įtraukta į jos patronuojančiosios įmonės išsamaus patikrinimo strategiją, ji turėtų aiškiai nurodyti savo metinėse ataskaitose, kad taip yra. Toks reikalavimas būtinas siekiant užtikrinti skaidrumą visuomenei, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų atlikti tinkamus tyrimus. Patronuojamoji įmonė turėtų užtikrinti, kad patronuojančioji įmonė turėtų pakankamai atitinkamos informacijos, kad galėtų jos vardu atlikti išsamų patikrinimą;

(36)	tinkamas tikrinimų dažnumas per tam tikrą laikotarpį, kurį nurodo terminas „reguliariai“, turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į neigiamo poveikio tikimybę ir rimtumą. Kuo labiau tikėtinas ir stipresnis poveikis, tuo reguliariau turėtų būti tikrinamas reikalavimų laikymasis;

(37)

visų pirma, įmonės, aptardamos tai su suinteresuotaisiais subjektais, turėtų stengtis spręsti galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui problemą ir ją pašalinti. Įmonė, turinti finansinį svertą šiam neigiamam poveikiui užkirsti kelią arba jį sumažinti, turėtų juo pasinaudoti. Įmonė, norinti padidinti savo finansinį svertą, galėtų, pavyzdžiui, pasiūlyti stiprinti pajėgumus ar teikti kitas paskatas susijusiam subjektui arba bendradarbiauti su kitais veikėjais. Tais atvejais, kai neigiamo poveikio negalima išvengti arba sumažinti ir finansinio sverto negalima padidinti, sprendimas pasitraukti iš tiekėjo ar kitų verslo santykių galėtų būti paskutinė išeitis ir tai turėtų būti daroma atsakingai;

(38)

vykdant išsamų patikrinimą reikalaujama, kad būtų veiksmingai ir prasmingai konsultuojamasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir kad, visų pirma, būtų tinkamai įtrauktos profesinės sąjungos. Vykdydamos konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir juos įtraukdamos įmonės gali tiksliau nustatyti galimą ir realų neigiamą poveikį ir parengti veiksmingesnę išsamaus patikrinimo strategiją. Todėl pagal šią direktyvą reikalaujama rengti diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais ir juos įtraukti į visus išsamaus patikrinimo proceso etapus. Be to, tokia diskusija ir įtraukimas gali suteikti galimybę pareikšti nuomonę toms įmonėms, kurios itin suinteresuotos ilgalaikiu įmonės tvarumu. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas galėtų padėti pagerinti ilgalaikius įmonių veiklos rezultatus ir pelningumą, nes didesnis jų tvarumas turėtų bendrą teigiamą ekonominį poveikį;

(39)

vykdydamos diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta šioje direktyvoje, įmonės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai suinteresuotieji subjektai yra čiabuvių tautos, tokios diskusijos vyktų laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių (7), įskaitant laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą ir čiabuvių tautų apsisprendimo teisę;

(40)

sąvoka „suinteresuotieji subjektai“ reiškia asmenis, kurių teisėms ir interesams gali daryti poveikį įmonės sprendimai. Taigi, šis terminas apima darbuotojus, vietos bendruomenes, vaikus, čiabuvių tautas, piliečių asociacijas ir akcininkus, taip pat organizacijas, kurių įstatuose nustatytas tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus ir socialinių teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartų, pavyzdžiui, profesines sąjungas ir pilietinės visuomenės organizacijas;

(41)

siekiant išvengti rizikos, kad vykdant išsamaus patikrinimo procesą itin svarbių suinteresuotųjų subjektų balsai liktų neišgirsti ar nuošalėje, šia direktyva šiems subjektams turėtų būti suteikiama teisė į saugias ir prasmingas diskusijas dėl įmonės išsamaus patikrinimo strategijos ir turėtų būti užtikrinamas tinkamas profesinių sąjungų dalyvavimas;

(42)

atitinkama informacija apie išsamaus patikrinimo strategiją turėtų būti perduodama suinteresuotiesiems subjektams, kuriems gali būti daromas poveikis, jų prašymu ir tokiu būdu, kuris atitiktų tų suinteresuotųjų subjektų aplinkybes, pavyzdžiui, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų šalies oficialią kalbą, jų raštingumo lygį ir prieigą prie interneto. Vis dėlto, įmonės neturėtų būti įpareigotos proaktyviai atskleisti visą savo išsamaus patikrinimo strategiją tokiu būdu, kuris atitiktų suinteresuotojo subjekto aplinkybes, o reikalavimas pateikti atitinkamą informaciją turėtų būti proporcingas įmonės pobūdžiui, aplinkybėms ir dydžiui;

(43)

susirūpinimo išreiškimo procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad būtų apsaugotas tos susirūpinimą keliančios informacijos anonimiškumas arba konfidencialumas pagal nacionalinę teisę, taip pat visų skundų teikėjų, įskaitant žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjus, saugumas ir fizinis bei teisinis neliečiamumas. Kai tokios procedūros susijusios su pranešėjais, jos turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (8);

(44)

turėtų būti reikalaujama, kad įmonės kiek galėdamos dėtų visas proporcingas ir tinkamas pastangas, kad nustatytų savo tiekėjus ir subrangovus ir kad atitinkama informacija būtų prieinama visuomenei, tinkamai atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą. Kad išsamus patikrinimas būtų visiškai veiksmingas, jis turėtų būti taikomas ne tik pirmai tiekimo grandinės vartotojų ir tiekėjų grandžiai, bet ir tiems, kuriuos įmonė išsamaus patikrinimo proceso metu galėjo nustatyti kaip keliančius didelę riziką. Tačiau šioje direktyvoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ne visos įmonės turi tuos pačius išteklius ar galimybes nustatyti visus savo tiekėjus ir subrangovus, todėl šiai prievolei turėtų būti taikomi protingumo ir proporcingumo principai, kurių įmonės jokiu būdu neturėtų aiškinti kaip dingsties nesilaikyti prievolės šiuo požiūriu dėti visas būtinas pastangas;

(45)	kad išsamus patikrinimas būtų įtrauktas į įmonės kultūrą ir struktūrą, įmonės administracijos, valdymo ir priežiūros organų nariai turėtų būti atsakingi už jos tvarumo ir išsamaus patikrinimo strategijų priėmimą ir įgyvendinimą;

(46)

įmonių išsamaus patikrinimo pastangų koordinavimas ir savanoriški bendradarbiavimo veiksmai sektorių arba tarpsektoriniu lygmeniu galėtų padidinti jų išsamaus patikrinimo strategijų nuoseklumą ir veiksmingumą. Šiuo tikslu valstybės narės galėtų skatinti priimti išsamaus patikrinimo veiksmų planus sektorių arba tarpsektoriniu lygmeniu. Suinteresuotieji subjektai turėtų būti skatinami dalyvauti rengiant šiuos planus. Sukūrus tokias kolektyvines priemones, įmonė jokiu būdu neturėtų būti atleidžiama nuo jos individualios pareigos atlikti išsamų patikrinimą ar trukdyti jos patraukimui atsakomybėn už žalą, kurią sukėlė arba prie kurios prisidėjo;

(47)

siekiant išsamaus patikrinimo sistemos veiksmingumo, į ją turėtų būti įtraukti skundų teikimo mechanizmai įmonės ar sektoriaus lygmeniu, ir siekiant užtikrinti tokių mechanizmų veiksmingumą juos kurdamos įmonės turėtų priimti sprendimus, pagrįstus suinteresuotųjų subjektų pozicija. Tie mechanizmai turėtų sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems subjektams reikšti pagrįstą susirūpinimą ir turėtų veikti kaip išankstinio perspėjimo apie riziką ir tarpininkavimo sistemos. Jie turėtų būti teisėti, prieinami, nuspėjami, teisingi, skaidrūs, suderinami su teisėmis, jie turėtų būti nuolatinio mokymosi šaltinis ir pagrįsti dalyvavimu bei dialogu. Taikant skundų teikimo mechanizmus turėtų būti suteikiama teisė teikti pasiūlymus dėl to, kaip susijusi įmonė galėtų spręsti su galimu arba realiu neigiamu poveikiu susijusius klausimus. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė pasiūlyti tinkamą taisomąją priemonę, jeigu tarpininkavimo metu atkreipiamas dėmesys, kad įmonė sukėlė neigiamą poveikį arba prie jo prisidėjo;

(48)	skundų teikimo mechanizmai neturėtų atleisti valstybių narių nuo jų pagrindinės pareigos ginti žmogaus teises ir suteikti galimybę kreiptis į teismą bei naudotis teisių gynimo priemonėmis;

(49)

valstybės narės turėtų paskirti vieną ar daugiau nacionalinių institucijų, kurios stebėtų, ar įmonės tinkamai įgyvendina savo išsamaus patikrinimo prievoles, ir užtikrintų tinkamą šios direktyvos vykdymą. Tos nacionalinės institucijos turėtų būti nepriklausomos ir turėtų turėti atitinkamas galias bei išteklius savo užduotims vykdyti. Jos turėtų būti įgaliotos savo iniciatyva arba remiantis iš suinteresuotųjų subjektų ir trečiųjų šalių gauta įrodymais paremtą ir pagrįstą susirūpinimą keliančia informacija atlikti atitinkamus patikrinimus ir taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą ir kartojimąsi, siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi nacionalinės teisės aktuose nustatytų pareigų. Sąjungos lygmeniu Komisija, siekdama užtikrinti bendradarbiavimą, turėtų įsteigti Europos kompetentingų institucijų išsamaus patikrinimo tinklą;

(50)	Komisija ir valstybės narės raginamos numatyti administracines baudas, kurių dydis būtų panašus į šiuo metu konkurencijos teisės aktuose ir duomenų apsaugos teisės aktuose numatytų baudų dydį;

(51)	nacionalinės institucijos raginamos bendradarbiauti ir dalytis informacija su jų šalyje veikiančiomis EBPO nacionalinių ryšių palaikymo institucijomis ir su jų šalyje veikiančiomis žmogaus teisių organizacijomis;

(52)

pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, tai, kad atliktas išsamus patikrinimas, savaime neatleidžia nuo atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimų ar žalos aplinkai padarymą ar prisidėjimą ją darant. Tačiau nustačius griežtą ir tinkamą išsamaus patikrinimo procesą įmonėms gali būti lengviau užkirsti kelią žalos atsiradimui;

(53)

nustatydamos atsakomybės režimą, valstybės narės turėtų užtikrinti nuginčijamąją prezumpciją, pagal kurią reikalaujama pateikti tam tikro lygio įrodymų. Prievolė įrodyti būtų perkelta nuo nukentėjusiojo įmonei, kuri turėtų įrodyti, kad nekontroliavo verslo subjekto, susijusio su žmogaus teisių pažeidimu;

(54)

apribojimo laikotarpiai turėtų būti laikomi pagrįstais ir tinkamais, jei jais neribojama nukentėjusiųjų teisė kreiptis į teismą, tinkamai atsižvelgiant į praktines problemas, su kuriomis susiduria potencialūs ieškovai. Nukentėjusiesiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, neigiamo poveikio aplinkai ir valdymui turėtų būti suteikta pakankamai laiko pareikšti ieškinius teisme, atsižvelgiant į jų geografinę padėtį, priemones ir bendrus sunkumus pareikšti priimtinus ieškinius Sąjungos teismuose;

(55)

teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra tarptautiniu mastu pripažinta žmogaus teisė, įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, ji taip pat yra Sąjungos pagrindinė teisė (Chartijos 47 straipsnis). Kaip primenama JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose, valstybės privalo teisminėmis, administracinėmis, teisėkūros ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrinti, kad asmenys, nukentėję nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų, galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis. Todėl šioje direktyvoje ši pareiga konkrečiai nurodyta pagal Jungtinių Tautų pagrindinius principus ir Gaires dėl teisių į teisių gynimo priemones ir į žalos atlyginimą asmenims, nukentėjusiems nuo didelių tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų ir sunkių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų;

(56)	didžiosios įmonės skatinamos steigti patariamuosius komitetus, kuriems būtų pavesta konsultuoti savo valdymo organus išsamaus patikrinimo klausimais ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus į jų sudėtį;

(57)	profesinėms sąjungoms turėtų būti suteikiami ištekliai, reikalingi jų su išsamiu patikrinimu susijusioms teisėms įgyvendinti, – taip pat ir siekiant užmegzti ryšius su profesinėmis sąjungomis bei darbuotojais įmonėse, su kuriomis verslo santykius palaiko pagrindinė įmonė;

(58)

valstybės narės turėtų pasinaudoti esamomis atsakomybės sistemomis arba prireikus priimti papildomus teisės aktus, kad užtikrintų, jog pagal nacionalinę teisę būtų galima įmones patraukti atsakomybėn už žalą, kylančią dėl neigiamo poveikio, kurį jos arba jų kontroliuojamos įmonės sukėlė žmogaus teisėms, aplinkai ir valdymui arba prisidėjo prie tokių veiksmų arba neveikimo, išskyrus atvejus, kai įmonė gali įrodyti, kad ji veikė rūpestingai pagal šią direktyvą, kad išvengtų tokios žalos, arba kad tokia žala būtų padaryta net ir tuo atveju, jei būtų imtasi visų tinkamų atsargumo priemonių;

(59)

Komisija, siekdama suteikti aiškumo, tikrumo ir nuoseklumo įmonių praktikai, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir EBPO ir padedama įvairių specializuotų agentūrų, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, turėtų parengti gaires. Jau galioja keletas tarptautinių organizacijų parengtų išsamaus patikrinimo gairių ir jomis Komisija galėtų remtis rengdama konkrečiai Sąjungos įmonėms skirtas gaires pagal šią direktyvą. Šia direktyva turėtų būti siekiama visapusiškai suderinti standartus tarp valstybių narių. Be bendrųjų gairių, kuriomis visos įmonės ir ypač mažosios ir vidutinės įmonės galėtų vadovautis vykdydamos savo veiklą, Komisija turėtų numatyti parengti konkretiems sektoriams skirtas gaires ir reguliariai atnaujinti šalių duomenų suvestinių sąrašą, kad įmonėms būtų lengviau įvertinti galimą ir realų neigiamą savo verslo operacijų poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui tam tikroje srityje. Tose duomenų suvestinėse visų pirma turėtų būti nurodyta, kurias iš direktyvos xx, xxx ir xxxx prieduose išvardytų konvencijų ir sutarčių tam tikra šalis yra ratifikavusi;

(60)

siekiant atnaujinti neigiamo poveikio rūšis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami šios direktyvos xx, xxx ir xxxx priedai. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(61)

kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali pakankamai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio jų geriau siekti būtų Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad į jos taikymo apimtį patenkančios vidaus rinkoje veikiančios įmonės laikytųsi pareigos paisyti žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartų ir vykdydamos savo veiklą ar tiesiogiai su jų operacijomis, produktais ar paslaugomis susijusią veiklą palaikydamos verslo santykius ar savo vertės grandinėse nesukeltų galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, prie jo neprisidėtų, užkirstų jam kelią ir jį sušvelnintų.

2. Šia direktyva nustatomos į jos taikymo sritį patenkančių įmonių vertės grandinės išsamaus patikrinimo prievolės, t. y. kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas, kad jų vertės grandinėse nebūtų neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, ir tinkamai šalinti tokį neigiamą poveikį, kai jis atsiranda. Vykdydamos išsamų patikrinimą įmonės turi nustatyti, įvertinti galimą ar realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, kuris gali kilti dėl jų pačių veiklos ir dėl veiklos jų vertės grandinėse ir veiklos, kuri gali būti vykdoma dėl verslo santykių, užkirsti jam kelią, jį panaikinti, sušvelninti, stebėti, apie jį informuoti, už jį atsiskaityti, spręsti su juo susijusias problemas ir jį ištaisyti. Koordinuojant žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo apsaugos priemones, šiais išsamaus patikrinimo reikalavimais siekiama tobulinti vidaus rinkos veikimą.

3. Šia direktyva taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų galima įmones pagal nacionalinę teisę patraukti atsakomybėn dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, kurį jos sukėlė ar prie kurio prisidėjo savo vertės grandinėje, ir siekiama užtikrinti nukentėjusių asmenų galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis.

4. Ši direktyva taikoma nedarant poveikio kitiems išsamaus patikrinimo reikalavimams, nustatytiems konkretiems sektoriams skirtuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) Nr. 995/2010 ir Reglamente (ES) 2017/821, išskyrus atvejus, kai pagal šią direktyvą nustatytais išsamaus patikrinimo reikalavimais numatomas išsamesnis patikrinimas, susijęs su žmogaus teisėmis, aplinka ar geru valdymu.

5. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nėra pagrindas pateisinti bendro žmogaus teisių ar aplinkos apsaugos lygio žeminimą. Visų pirma, ji turėtų būti taikoma nedarant poveikio kitoms nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu sukurtoms subrangos, darbuotojų komandiravimo ar grandinės atsakomybės sistemoms.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma didžiosioms įmonėms, kurioms taikoma valstybės narės teisė arba kurios įsteigtos Sąjungos teritorijoje.

2. Ši direktyva taip pat taikoma visoms į biržos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didelės rizikos mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3. Ši direktyva taip pat taikoma didžiosioms įmonėms, į biržos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir didelės rizikos sektoriuose veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms taikoma trečiosios šalies teisė ir kurios nėra įsisteigusios Sąjungos teritorijoje, kai jos veikia vidaus rinkoje parduodamos prekes ar teikdamos paslaugas. Šios įmonės turi atitikti šioje direktyvoje nustatytus išsamaus patikrinimo reikalavimus, perkeltus į valstybės narės, kurioje jos vykdo veiklą, teisės aktus, ir joms taikomos šioje direktyvoje nustatytos sankcijos ir atsakomybės režimai, perkelti į valstybės narės, kurioje jos veikia, teisės aktus.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

suinteresuotieji subjektai – asmenys ir asmenų grupės, kurių teisėms ar interesams gali daryti poveikį įmonė arba jos verslo santykiai, kuriais daromas galimas arba realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, taip pat organizacijos, kurių įstatuose nustatytas tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, įskaitant socialines ir darbo teises, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartų. Tai gali apimti darbuotojus ir jų atstovus, vietos bendruomenes, vaikus, čiabuvių tautas, piliečių asociacijas, profesines sąjungas, pilietinės visuomenės organizacijas ir įmonės akcininkus;

2)	verslo santykiai – įmonės patronuojamosios įmonės ir komerciniai santykiai visoje jos vertės grandinėje, įskaitant tiekėjus ir subrangovus, kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės verslo operacijomis, produktais ar paslaugomis;

3)	tiekėjas – bet kokia įmonė, vykdydama verslo santykius kitai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai tiekianti produktą, produkto dalį arba teikianti paslaugas;

4)	subrangovas – visi verslo santykiai, kuriuos vykdant teikiamos paslaugos ar vykdoma veikla, kuria prisidedama prie įmonės operacijų įvykdymo;

vertės grandinė – visa įmonės veikla, operacijos, verslo santykiai ir investavimo grandinės. Ji taip pat apima subjektus, su kuriais įmonė palaiko tiesioginius arba netiesioginius verslo santykius tiekėjų ir vartotojų rinkose ir kurie:

a)	tiekia produktus, produktų dalis arba teikia paslaugas, kuriomis prisidedama prie pačios įmonės produktų ar paslaugų, arba

b)	gauna produktus ar paslaugas iš įmonės;

galimas arba realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms – bet koks galimas arba realus neigiamas poveikis, kuris gali varžyti asmenų ar su žmogaus teisėmis, įskaitant socialines, darbuotojų ir profesinių sąjungų teises, susijusių asmenų grupių, galimybę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, kaip nustatyta šios direktyvos xx priede. Šis priedas reguliariai peržiūrimas ir atitinka Sąjungos tikslus žmogaus teisių srityje. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas xx priedo sąrašas;

galimas arba realus neigiamas poveikis aplinkai – bet koks tarptautiniu mastu pripažintų ir Sąjungos aplinkos apsaugos standartų pažeidimas, kaip nustatyta šios direktyvos xxx priede. Šis priedas reguliariai peržiūrimas ir atitinka Sąjungos tikslus aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo srityje. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas xxx priedo sąrašas;

galimas arba realus neigiamas poveikis geram valdymui – bet koks galimas arba realus neigiamas poveikis geram šalies, regiono arba teritorijos valdymui, kaip nustatyta šios direktyvos xxxx priede. Šis priedas reguliariai peržiūrimas ir atitinka Sąjungos tikslus tinkamo valdymo srityje. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas xxxx priedo sąrašas;

kontrolė – galimybė įmonei daryti lemiamą įtaka kitai įmonei, visų pirma naudojantis nuosavybės teise arba teise naudotis visu pastarosios turtu ar jo dalimi arba, atsižvelgiant į visus faktinius aspektus, teisėmis, sutartimis ar kitomis priemonėmis, kurios daro lemiamą įtaką formuojant įmonės organus, balsuojant arba priimant sprendimus;

10)

prisidėti – reiškia, kad įmonės veikla kartu su kitų subjektų veikla sukelia poveikį arba įmonės veikla priverčiamas kitas subjektas, sudaromos jam sąlygos ar jis paskatinamas sukelti neigiamą poveikį. Prisidėjimas turi būti didelis ir tai reiškia, kad neatsižvelgiama į nedidelį ar nereikšmingą prisidėjimą. Vertinant, ar prisidėjimas buvo didelis ir kada įmonės veikla kitas subjektas gali būti priverstas, gali būti sudaromos jam sąlygos ar jis gali būti paskatinamas sukelti neigiamą poveikį, gali būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius.

Galima atsižvelgti į šiuos veiksnius:

—	mastą, kuriuo įmonė gali skatinti arba motyvuoti kitą subjektą sukelti neigiamą poveikį, t. y. mastą, kuriuo dėl veiklos padidėjo poveikio atsiradimo rizika;

—	mastą, kuriuo įmonė galėjo arba turėjo žinoti apie neigiamą poveikį arba galimą neigiamą poveikį, t. y. numatomumo laipsnį;

—	mastą, kuriuo bet kuri įmonės veikla iš tikrųjų sušvelnino neigiamą poveikį arba sumažino jo atsiradimo riziką.

Vien verslo santykių ar veiklos, kuri sukuria bendrąsias sąlygas, kuriomis galimas neigiamas poveikis, egzistavimas savaime nesudaro prisidėjimo santykio. Atitinkama veikla turėtų gerokai padidinti neigiamo poveikio riziką.

4 straipsnis

Išsamaus patikrinimo strategija

1. Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad įmonės atliktų veiksmingą išsamų galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, susijusių su jų operacijomis ir verslo santykiais, patikrinimą.

2. Įmonės, taikydamos rizika grindžiamą stebėsenos metodiką, kuria atsižvelgiama į galimo ar realaus poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui tikimybę, rimtumą ir skubumą, nuolat, kiek galėdamos, deda visas pastangas, kad nustatytų ir įvertintų savo operacijų pobūdį ir kontekstą, įskaitant geografinį, ir tai, ar jų operacijos ir verslo santykiai sukelia bet kokį tokį galimą ar realų neigiamą poveikį, prie jo prisideda ar yra tiesiogiai su juo susiję.

3. Jei didelė įmonė, kurios visi tiesioginiai verslo santykiai yra Sąjungoje, arba mažoji ar vidutinė įmonė pagal 2 dalį padaro išvadą, kad ji nesukelia galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, prie jo neprisideda arba nėra su juo tiesiogiai susijusi, ji paskelbia pareiškimą apie tai ir į jį įtraukia rizikos vertinimą, kuriame pateikiami atitinkami duomenys, informacija ir metodika, kuriais remiantis padaryta ši išvada. Visų pirma ta įmonė gali padaryti išvadą, kad ji nesukėlė neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, jei jos poveikio nustatymo ir rizikos vertinimo analizė rodo, kad visi jos tiesioginiai tiekėjai atlieka išsamų patikrinimą pagal šią direktyvą. Tas pareiškimas peržiūrimas tuo atveju, jei atsiranda nauja rizika arba kai ta įmonė užmezga naujus verslo santykius, kurie gali kelti riziką.

4. Išskyrus atvejus, kai įmonė pagal 2 ir 3 dalis padaro išvadą, kad ji nesukelia jokio galimo ar realaus neigiamu poveikiu žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, prie jo neprisideda ar nėra su juo tiesiogiai susijusi, ji parengia ir veiksmingai įgyvendina išsamaus patikrinimo strategiją. Rengdamos savo išsamaus patikrinimo strategiją, įmonės:

nurodo pagal 2 dalį nustatytą ir įvertintą galimą ar realų poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, kuris gali būti susijęs su jos operacijomis ir verslo santykiais, ir jo rimtumo, tikimybės ir skubumo lygį bei atitinkamus duomenis, informaciją ir metodiką, kuriais remiantis padarytos šios išvados;

ii)

išdėsto savo vertės grandinę ir, tinkamai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, viešai atskleidžia svarbią informaciją apie įmonės vertės grandinę, kuri gali apimti tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų pavadinimus, vietas ir rūšis, ir kitą susijusią informaciją apie patronuojamąsias įmones, tiekėjus ir verslo partnerius jos vertės grandinėje;

iii)	priima ir nurodo visas proporcingas ir tinkamas politikos kryptis ir priemones, kuriomis siekiama panaikinti galimą ar realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, užkirsti jam kelią ar jį sušvelninti;

iv)

vadovaujantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų 17 straipsniu išdėsto prioritetų nustatymo strategiją, jei jos neturi galimybių vienu metu spręsti su visu galimu ar realiu poveikiu susijusių problemų. Įmonės atsižvelgia į įvairaus galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui rimtumo lygį, tikimybę ir skubumą, savo operacijų pobūdį ir aplinkybes, įskaitant geografines, rizikos apimtį, jo mastą ir tai, koks nepataisomas jis galėtų būti, bei prireikus taiko prioritetų nustatymo politiką su juo susijusiems klausimams spręsti.

5. Įmonės užtikrina, kad jų verslo strategija ir politikos kryptys atitiktų jų išsamaus patikrinimo strategiją. Įmonės į savo išsamaus patikrinimo strategijas įtraukia paaiškinimus šiuo klausimu.

6. Laikoma, kad įmonės patronuojamosios įmonės laikosi prievolės nustatyti išsamaus patikrinimo strategiją, jeigu jų patronuojančioji įmonė jas įtraukia į savo išsamaus patikrinimo strategiją.

7. Įmonės atlieka išsamų vertės grandinės patikrinimą, kuris turi būti proporcingas galimo ar realaus neigiamo poveikio tikimybei ir rimtumui bei jo konkrečioms aplinkybėms, visų pirma jų veiklos sektoriui, jų vertės grandinės dydžiui ir ilgiui, įmonės dydžiui, jos pajėgumams, ištekliams ir finansiniam svertui ir juos atitiktų.

8. Įmonės užtikrina, kad jų verslo partneriai parengtų ir vykdytų politiką žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo srityse, kuri būtų suderinama su jų išsamaus patikrinimo strategija, be kita ko, pavyzdžiui, sudarydamos pagrindų susitarimus, numatydamos sutarčių sąlygas, priimdamos elgesio kodeksus ar atlikdamos sertifikuotus ir nepriklausomus auditus. Įmonės užtikrina, kad jų pirkimo politika nesukeltų galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui ar prie jo neprisidėtų.

9. Įmonės reguliariai tikrina, ar subrangovai ir tiekėjai vykdo savo prievoles, nustatytas 8 dalyje.

5 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, rengdamos ir įgyvendindamos savo išsamaus patikrinimo strategijas, gera valia organizuotų veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Valstybės narės visų pirma užtikrina teisę atitinkamo lygmens profesinėms sąjungoms, įskaitant sektorių, nacionalinį, Europos ir pasaulinį lygmenį, ir darbuotojų atstovams kartu su jų įmone gera valia dalyvauti nustatant ir įgyvendinant išsamaus patikrinimo strategiją. Įmonės gali teikti pirmenybę diskusijoms su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems daromas didžiausias poveikis. Įmonės veda diskusijas ir įtraukia profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus tokiu būdu, kuris atitinka jų dydį ir jų operacijų pobūdį bei aplinkybes.

2. Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotieji subjektai turėtų teisę reikalauti iš įmonės, kad jie aptartų galimą ar realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, kuris su jais susijęs pagal 1 dalį.

3. Įmonės užtikrina, kad suinteresuotiesiems subjektams, kuriems daromas ar gali būti daromas poveikis, nekiltų rizika dėl dalyvavimo 1 dalyje nurodytose diskusijose.

4. Įmonė informuoja darbuotojų atstovus apie savo išsamaus patikrinimo strategiją ir jos įgyvendinimą, prie kurių jie gali prisidėti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2002/14/EB (10) ir 2009/38/EB (11) ir Tarybos direktyvą 2001/86/EB (12). Be to, turi būti visapusiškai gerbiama teisė vesti kolektyvines derybas, kaip pripažinta visų pirma TDO konvencijose Nr. 87 ir 98, Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje, taip pat TDO Asociacijų laisvės komiteto, Konvencijų ir rekomendacijų taikymo ekspertų komiteto (CEACR) ir Europos Tarybos Europos socialinių teisių komiteto (ECSR) sprendimuose.

6 straipsnis

Išsamaus patikrinimo strategijos paskelbimas ir informavimas apie ją

1. Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, užtikrina, kad įmonės pateiktų naujausią išsamaus patikrinimo strategiją arba 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, apimantį rizikos vertinimą, kuris būtų viešai ir nemokamai prieinamas, visų pirma įmonių interneto svetainėse.

2. Įmonės apie savo išsamaus patikrinimo strategijas informuoja savo darbuotojų atstovus, profesines sąjungas, verslo partnerius ir paprašius vieną iš nacionalinių kompetentingų institucijų, paskirtų vadovaujantis 12 straipsniu.

Įmonės pateikia atitinkamą informaciją apie išsamaus patikrinimo strategiją suinteresuotiesiems subjektams, kuriems gali būti daromas poveikis, jų prašymu ir tokiu būdu, kuris atitiktų tų suinteresuotųjų subjektų aplinkybes, pavyzdžiui, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų šalies oficialią kalbą.

3. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įmonės savo išsamaus patikrinimo strategiją arba 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, apimantį rizikos vertinimą, įkeltų į Europos centralizuotą platformą, kurią prižiūri nacionalinės kompetentingos institucijos. Tokia platforma galėtų būti Europos bendros prieigos punktas, kurį Komisija mini neseniai pateiktame savo komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590). Komisija pateikia standartizuotą šabloną išsamaus patikrinimo strategijoms įkelti į Europos centralizuotą platformą.

7 straipsnis

Nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimas

Šia direktyva nedaromas poveikis prievolėms, kurios tam tikroms įmonėms nustatytos pagal Direktyvą 2013/34/ES, į savo valdymo ataskaitą įtraukti nefinansinę ataskaitą, įskaitant politikos, kuria įmonė vadovaujasi spręsdama bent aplinkos, socialinius ir su darbuotojais susijusius, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimus, bei įgyvendinamų išsamaus patikrinimo procesų aprašymą.

8 straipsnis

Išsamaus patikrinimo strategijos vertinimas ir peržiūra

1. Įmonės bent kartą per metus įvertina savo išsamaus patikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmingumą ir tinkamumą ir atitinkamai ją peržiūri, kai atlikus vertinimą manoma, kad ją būtina peržiūrėti.

2. Vertinant ir peržiūrint išsamaus patikrinimo strategiją, kaip ir ją rengiant pagal 4 straipsnį, rengiamos diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais bei įtraukiamos profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai.

9 straipsnis

Skundų teikimo mechanizmai

1. Įmonės parengia skundų teikimo mechanizmą, – tiek kaip išankstinio perspėjimo apie nustatytą riziką mechanizmą, tiek kaip tarpininkavimo sistemą, – kad bet kuris suinteresuotasis subjektas turėtų galimybę pareikšti pagrįstą susirūpinimą dėl kilusio galimo ar realaus poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės turėtų galimybę parengti tokį mechanizmą bendradarbiaudamos su kitomis įmonėmis ar organizacijomis, dalyvaudamos daugiašaliame suinteresuotųjų subjektų skundų teikimo mechanizme ar prisijungdamos prie bendro pagrindų susitarimo.

2. Skundų teikimo mechanizmai turi būti teisėti, prieinami, nuspėjami, saugūs, nešališki, skaidrūs, suderinami su teisėmis, be to, juos turėtų būti galima koreguoti, kaip numatyta pagal neteisminio skundų teikimo mechanizmų veiksmingumo kriterijus, įtrauktus į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų 31 principą, ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 16. Tokiais mechanizmais suteikiama galimybė išreikšti susirūpinimą anonimiškai arba konfidencialiai, kaip tinkama pagal nacionalinę teisę.

3. Taikant skundų teikimo mechanizmus sudaroma galimybė laiku ir veiksmingai teikti atsakymus suinteresuotiesiems subjektams – tiek perspėjimų, tiek susirūpinimo reiškimo atvejais.

4. Įmonės praneša apie pagrįstą susirūpinimą, išreikštą naudojantis jų skundų teikimo mechanizmais, ir nuolat informuoja apie tais atvejais padarytą pažangą. Visa informacija skelbiama taip, kad nekiltų pavojus suinteresuotųjų subjektų saugumui, be kita ko, neatskleidžiant jų tapatybės.

5. Taikant skundų teikimo mechanizmus įmonėms gali būti teikiami pasiūlymai dėl to, kaip galėtų būti sprendžiami su galimu arba realiu neigiamu poveikiu susiję klausimai.

6. Rengdamos skundų teikimo mechanizmus, įmonės priima sprendimus, atsižvelgdamos į suinteresuotųjų subjektų poziciją.

7. Naudojimasis skundų teikimo mechanizmu neužkertamas kelias skundo pateikėjų galimybei naudotis teisminiais mechanizmais.

10 straipsnis

Neteisminės teisių gynimo priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, jog, įmonei konstatavus, kad ji sukėlė neigiamą poveikį ar prie jo prisidėjo, ji numatytų taisomąsias priemones arba bendradarbiautų vykstant žalos atlyginimo procesui. Kai įmonė nustato, kad ji yra tiesiogiai susijusi su neigiamu poveikiu žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, ji deda visas pastangas, kad bendradarbiautų vykstant žalos ištaisymo procesui.

2. Taisomoji priemonė gali būti siūloma taikant 9 straipsnyje nustatytą skundų teikimo mechanizmą.

3. Taisomoji priemonė nustatoma konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems padarytas poveikis, ir gali apimti: finansinę arba nefinansinę kompensaciją, grąžinimą į pradinę padėtį, viešą atsiprašymą, restituciją, reabilitaciją arba prisidėjimą prie tyrimo.

4. Įmonės turi užkirsti kelią papildomai keliamai žalai suteikdamos garantijas, kad atitinkama žala nepasikartos.

5. Valstybės narės užtikrina, kad, įmonei pateikus pasiūlymą dėl žalos ištaisymo, suinteresuotiesiems subjektams, kuriems padarytas poveikis, nebūtų trukdoma inicijuoti civilinį procesą vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. Visų pirma nereikalaujama, kad nukentėjusieji subjektai, prieš pareikšdami ieškinį teisme, siektų neteisminių teisių gynimo priemonių, taip pat prieš taikant skundų teikimo mechanizmą vykstantis procesas netrukdo nukentėjusiesiems subjektams kreiptis į teismą. Teismai tinkamai atsižvelgia į sprendimus, priimtus taikant skundų teikimo mechanizmą, tačiau jie jiems nėra privalomi.

11 straipsnis

Sektoriniai išsamaus patikrinimo veiksmų planai

1. Valstybės narės gali skatinti nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu priimti savanoriškus sektorinius arba tarpsektorinius išsamaus patikrinimo veiksmų planus, kuriais siekiama koordinuoti įmonių išsamaus patikrinimo strategijas.

Įmonės, dalyvaujančios sektoriniuose arba tarpsektoriniuose išsamaus patikrinimo veiksmų planuose, neatleidžiamos nuo šioje direktyvoje numatytų prievolių.

2. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai, pirmiausia profesinės sąjungos, darbuotojų atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijos, turėtų teisę dalyvauti nustatant sektorinius išsamaus patikrinimo veiksmų planus, nedarant poveikio kiekvienos įmonės prievolei laikytis 5 straipsnyje nustatyto reikalavimo.

3. Sektoriniuose išsamaus patikrinimo veiksmų planuose gali būti numatytas vienas bendras skundų teikimo mechanizmas, skirtas į jų taikymo sritį patenkančioms įmonėms. Skundų teikimo mechanizmas turi atitikti šios direktyvos 9 straipsnio nuostatas.

4. Sektoriniai skundų teikimo mechanizmai rengiami atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų poziciją.

12 straipsnis

Priežiūra

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų nacionalinių institucijų atsakingomis už šios direktyvos taikymą ją perkėlus į nacionalinę teisę ir už geriausios praktikos išsamaus patikrinimo srityje sklaidą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos nacionalinės institucijos būtų nepriklausomos ir aprūpintos reikiamais žmogiškaisiais, techniniais ir finansiniais ištekliais, patalpomis, infrastruktūra bei turėtų ekspertinių žinių savo pareigoms veiksmingai vykdyti.

3. Valstybės narės iki … [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

4. Komisija viešai paskelbia – taip pat ir internete – kompetentingų institucijų sąrašą. Komisija tą sąrašą nuolat atnaujina.

13 straipsnis

Įmonių patikrinimai

1. 14 straipsnyje nurodytoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai atlikti tyrimus siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi šioje direktyvoje nustatytų prievolių, įskaitant įmones, kurios pareiškė, kad jos nesukėlė jokio galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui. Šios kompetentingos institucijos įgaliotos atlikti įmonių patikrinimus ir rengti pokalbius su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems padarytas ar galimai padarytas poveikis, arba jų atstovais. Tokie patikrinimai gali apimti įmonės išsamaus patikrinimo strategijos, skundų teikimo mechanizmo veikimo patikrinimą ir patikrinimus vietoje.

Įmonės suteikia visą būtiną pagalbą, kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau atlikti patikrinimus.

2. 1 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami vadovaujantis rizika grindžiamu požiūriu arba tuo atveju, kai kompetentinga institucija turi svarbios informacijos dėl įtariamo įmonės padaryto šioje direktyvoje numatytų prievolių pažeidimo, įskaitant susijusią su bet kurios trečiosios šalies pateikta įrodymais paremtą ir pagrįstą susirūpinimą keliančia informacija.

3. Komisija ir 12 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos pasirūpina, kad trečiosioms šalims būtų kuo paprasčiau pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą įrodymais paremtą ir pagrįstą susirūpinimą keliančią informaciją, taikydamos tokias priemones, kaip suderintos susirūpinimą keliančios informacijos pateikimo formos. Komisija ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad skundo pateikėjas turėtų teisę prašyti, kad būtų užtikrinta, jog jo pateikta susirūpinimą kelianti informacija būtų konfidenciali ar anonimiška pagal nacionalinę teisę. 12 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad šią formą būtų galima pateikti elektroniniu būdu.

4. Kompetentinga institucija per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie patikrinimo eigą ir rezultatus, ypač kilus būtinybei atlikti tolesnį patikrinimą arba veiksmus derinti su kita priežiūros institucija.

5. Jei dėl veiksmų, kurių buvo imtasi vadovaujantis 1 dalimi, kompetentinga institucija nustato, kad šios direktyvos nuostatų nesilaikyta, atitinkamai įmonei ji suteikia deramą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų, jei tokie veiksmai yra įmanomi.

6. Jei dėl šios direktyvos nesilaikymo galėjo būti tiesiogiai padaryta neatitaisoma žala, valstybės narės užtikrina, kad atitinkama įmonė priimtų laikinąsias priemones arba, laikantis proporcingumo principo, joms galėtų būti nurodyta laikinai sustabdyti veiklą. Jeigu rinkoje veikiančioms įmonėms taikoma ne valstybės narės teisė, laikinas veiklos sustabdymas gali reikšti veiklos vidaus rinkoje draudimą.

7. Vadovaudamosi 18 straipsniu, valstybės narės nustato sankcijas įmonėms, kurios nesiima taisomųjų veiksmų per suteiktą laikotarpį. Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms suteikiami įgaliojimai skirti administracines baudas.

8. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos saugotų įrašus apie 1 dalyje nurodytus patikrinimus, kuriuose pirmiausia būtų nurodytas jų pobūdis ir rezultatas, bei įrašus apie visus pranešimus dėl taisomųjų veiksmų, kurių buvo imtasi pagal 5 dalį. Kompetentingos institucijos, deramai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, skelbia metinę veiklos ataskaitą, kurioje nurodo rimčiausius reikalavimų nesilaikymo atvejus ir tai, kaip su jais buvo elgiamasi.

14 straipsnis

Gairės

1. Komisija, siekdama suteikti aiškumo ir tikrumo įmonėms, taip pat užtikrinti jų veiklos nuoseklumą, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir EBPO ir padedama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, skelbia įmonėms skirtas bendrąsias neprivalomas gaires, kaip geriausiai vykdyti šioje direktyvoje nustatytas išsamaus patikrinimo prievoles. Tose gairėse pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip išsamaus patikrinimo prievolėms gali būti taikomi proporcingumo ir prioritetų nustatymo principai poveikio, sektorių ir geografinių teritorijų požiūriu, atsižvelgiant į įmonės dydį ir sektorių, kuriam ji priklauso. Gairės pateikiamos ne vėliau kaip … [18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos].

2. Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir EBPO ir padedama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, gali parengti konkrečias neprivalomas gaires tam tikruose sektoriuose dirbančioms įmonėms.

3. Rengiant 1 ir 2 punktuose nurodytas neprivalomas gaires tinkamai atsižvelgiama į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo vykdymo, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, EBPO rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo grandinių, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo tiekimo grandinių drabužių ir avalynės sektoriuje, EBPO institucinių investuotojų atsakingo profesinio elgesio gaires, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo skolinimo ir obligacijų išleidimo ir EBPO ir FAO rekomendacijas dėl atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 16 dėl valstybės prievolių, susijusių su verslo sektoriaus poveikiu vaikų teisėms, ir UNICEF vaikų teisių ir verslo principus. Komisija periodiškai iš naujo įvertina savo gairių aktualumą ir pritaiko jas prie naujos geriausios praktikos.

4. Komisija reguliariai atnaujina ir viešai skelbia šalių duomenų suvestines, kad jose būtų pateikiama naujausia informacija apie tarptautines konvencijas ir sutartis, kurias ratifikavo kiekvienas Sąjungos prekybos partneris. Komisija renka ir skelbia prekybos ir muitinės duomenis apie žaliavų, tarpinių ir gatavų produktų kilmę ir skelbia informaciją apie žmogaus teises, galimo arba faktinio neigiamo poveikio aplinkos ir valdymo srityje, susijusio su tam tikromis šalimis ar regionais, sektoriais, subsektoriais bei produktais, tikimybę.

15 straipsnis

Specialios priemonės mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti

1. Valstybės narės užtikrina, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų sukurtas specialus portalas, kuriame jos galėtų ieškoti rekomendacijų ir papildomai gauti paramos bei informacijos apie tai, kaip geriausiai vykdyti išsamaus patikrinimo prievoles.

2. Mažosios ir vidutinės įmonės turi teisę gauti finansinę paramą pagal Sąjungos programas, kuriomis remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, kad galėtų vykdyti išsamaus patikrinimo prievoles.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu

1. Komisija sukuria Europos kompetentingų institucijų išsamaus patikrinimo tinklą, kad kartu su 12 straipsnyje nurodytomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis užtikrintų reguliavimo, inspektavimo ir priežiūros tvarkos koordinavimą bei konvergenciją ir dalijimąsi informacija ir stebėtų nacionalinių kompetentingų institucijų veiklą.

Nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomi šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai.

2. Komisija, padedama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, remdamasi informacija, kuria dalijasi nacionalinės kompetentingos institucijos, ir bendradarbiaudama su kitais viešojo sektoriaus ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais, skelbia metinę išsamaus patikrinimo rezultatų suvestinę.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo … [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

18 straipsnis

Sankcijos

1. Valstybės narės numato proporcingas sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir jomis turi būti atsižvelgiama į padarytų pažeidimų sunkumą ir į tai, ar pažeidimas buvo padarytas pakartotinai

2. Kompetentingos nacionalinės institucijos visų pirma gali taikyti proporcingas baudas, apskaičiuotas pagal įmonės apyvartą, laikinai arba neribotam laikotarpiui uždrausti įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir viešosios paramos schemose, įskaitant schemas, grindžiamas eksporto kreditų agentūrų dalyvavimu ir paskolų teikimu, taikyti prekių konfiskavimo ir kitas atitinkamas administracines sankcijas.

19 straipsnis

Civilinė atsakomybė

1. Tai, kad įmonė laikosi savo prievolių dėl išsamaus patikrinimo, neatleidžia jos nuo atsakomybės, kuri jai gali kilti pagal nacionalinę teisę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta atsakomybės tvarka, pagal kurią įmonės pagal nacionalinę teisę galėtų būti laikomos atsakingomis ir atlyginti bet kokią žalą, atsiradusią dėl galimo ar faktinio neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, kurį jos arba jų kontroliuojamos įmonės sukėlė arba prie kurio prisidėjo veiksmais ar neveikimu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyta atsakomybės tvarka būtų tokia, kad įmonės, kurios įrodo, jog ėmėsi visų reikiamų priemonių pagal šią direktyvą, kad išvengtų atitinkamos žalos, arba kad žala būtų buvusi padaryta net ir ėmusis visų tinkamų atsargumo priemonių, nebūtų laikomos atsakingomis už tą žalą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas pareikšti ieškiniams dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai, būtų pagrįstas.

20 straipsnis

Tarptautinė privatinė teisė

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos šios direktyvos nuostatos būtų laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 (13) 16 straipsnyje.

21 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo… [per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) OL …

(2) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).

(3) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (OL L 130, 2017 5 19, p. 1).

(4) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).

(*1) Komisija turėtų nustatyti didelės rizikos ekonominės veiklos sektorius, kurie daro reikšmingą poveikį žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo klausimais, kad ši direktyva būtų taikoma ir šiuose sektoriuose veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Komisija turėtų šioje direktyvoje apibrėžti didelės rizikos mažąsias ir vidutines įmones. Apibrėžtyje turėtų būti atsižvelgiama į sektorių, kurioje veikia įmonė, arba jos veiklos rūšį.

(5) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(6) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

(7) https://www.un.org/esa/socdev/unpfii/documents/DRIPS_en.pdf

(8) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002 3 23, p. 29).

(11) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28).

(12) 2001 m. spalio 8 d. Direktyva 2001/86/EB, papildanti Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (OL L 294, 2001 11 10, p. 22).

(13) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).