EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 10 26
COM(2021) 952 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Švarios energijos technologijų konkurencingumo pažanga
{COM(2021) 950 final} - {SWD(2021) 307 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2021 10 26
COM(2021) 952 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Švarios energijos technologijų konkurencingumo pažanga
{COM(2021) 950 final} - {SWD(2021) 307 final}
Turinys
1.Įvadas
2.Bendras ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumas
2.1Aplinkybės: naujausi pokyčiai, COVID-19 poveikis, ekonomikos gaivinimas, žmogiškasis kapitalas ir pridėtinė vertė
2.1Mokslinių tyrimų ir inovacijų tendencijos
2.2Švarių technologijų finansavimas Europos Sąjungoje
3.Dėmesys svarbiausioms švarios energijos technologijoms ir sprendimams
3.1Jūros ir sausumos vėjas
3.2Saulės fotovoltinė technologija
3.3Pastatų šilumos siurbliai
3.4Baterijos
3.5Vandenilio gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių elektrolizės būdu
3.6Pažangieji tinklai (skirstomųjų tinklų automatizavimas, išmanioji apskaita, namų energijos valdymo sistemos ir išmanusis elektrinių transporto priemonių įkrovimas)
3.7Aviacijai ir laivybai naudojami atsinaujinančiųjų išteklių degalai
4.Išvados
1.Įvadas
Europos žaliasis kursas yra visa apimanti ES švarios energijos politikos sistema. Tai nauja augimo strategija, kuria siekiama, kad Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu pasaulyje sąžiningu, tausiu išteklių naudojimu pagrįstu, ekonomiškai efektyviu ir konkurencingu būdu. Siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus klimato srityje, ES klimato teisės akte 1 įtvirtintas politinis prioritetas iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir iki 2030 m. 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Šias politines aplinkybes papildo precedento neturinčios ES lygmens finansinės priemonės, kurias sudaro ir naujas ES biudžetas 2 , ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių rinkinys „NextGenerationEU“, dėl kurio buvo susitarta 2020 m. 3 Šios priemonės labai padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, klimatui skiriant 30 proc. visų išlaidų. Visų pirma, visapusiškai pripažįstant mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį siekiant šių tikslų, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, kaip ir kitos finansavimo programos, pavyzdžiui, inovacijų fondas arba programa LIFE, buvo gerokai sustiprinta 4 .
Be to, 2021 m. liepos mėn. Europos Komisija pateikė išsamų dokumentų rinkinį, skirtą Europos žaliajam kursui įgyvendinti, kuriame siūloma peržiūrėti esamas priemones ir pasiūlyti naujas 5 , kad ES galėtų iki 2030 m. pasiekti savo klimato srities tikslus. Šis dokumentų rinkinys yra vienas išsamiausių pasiūlymų dėl klimato ir energetikos, kuriuos Komisija yra kada nors pateikusi. Be kita ko, juo bus prisidedama prie švarios energijos sistemos plėtros per ateinantį dešimtmetį, skatinant inovacijas, investicijas ir kuriant naują rinkos paklausą ES, kartu užtikrinant socialiai teisingą pertvarką, įtvirtinant ES pirmavimą pasaulyje kovojant su klimato krize.
Technologijų pažanga švarios energijos sistemoje 6 yra labai svarbi siekiant iki 2050 m. įgyvendinti ES klimato srities ir energetikos tikslą, kaip pabrėžiama 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano poveikio vertinime 7 . Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) prognozuoja, kad nors didžiąją dalį išmetamo CO2 kiekio sumažėjimo iki 2030 m. lems jau šiandien rinkoje esančios technologijos, beveik pusę iki 2050 m. būtino sumažėjimo lems technologijos, kurios šiuo metu yra demonstraciniame arba prototipo kūrimo etape 8 . Šioje antrojoje metinėje konkurencingumo ataskaitoje 9 apžvelgiama dabartinė ir numatoma įvairių švarios energijos technologijų padėtis ir pateikiamos įžvalgos, kaip švarios energijos sistema prisidedama prie to, kad iki 2050 m. ES taptų neutralaus poveikio klimatui, kartu laikantis Europos žaliojo kurso žalos nedarymo principo. Nagrinėjant įvairius konkurencingumo aspektus, šioje ataskaitoje nurodomi ES švarios energijos sistemos privalumai, uždaviniai ir tai, į ką būtina atkreipti dėmesį. Visų pirma, nurodoma, kad tendencijos, susijusios su bendrąja pridėtine verte ir užimtumu energijos srityje, kuriomis ribojami skirtumai šiame sektoriuje, lenkia visos ES ekonomikos tendencijas, o viešosios investicijos į švarios energijos mokslinius tyrimus ir inovacijas pastaruosius penkerius metus ir toliau atsigauna, nors dar nepasiekė 2010 m. lygio. Europos inovacijų ekosistema užima pirmaujančią poziciją, kai kalbama apie didelės vertės patentavimą ir paramą ankstyvojo etapo klimato technologijų startuoliams. Tačiau, kalbant apie masto didinimą, mes gerokai atsiliekame nuo kitų geografinių regionų. Technologiniu požiūriu ES išlaiko tvirtą poziciją vėjo energijos sektoriuje, tačiau gali atsidurti kryžkelėje daugelyje kitų pramonės sričių, įskaitant saulės fotovoltinę technologiją, atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį, šilumos siurblius ar atsinaujinančiųjų išteklių degalus.
Šioje ataskaitoje ES švarios energijos sistemos konkurencingumo vertinimas atliekamas pagal Reglamento dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 35 straipsnio 1 dalies m punktą, rengiant energetikos sąjungos būklės ataskaitą. Konkurencingumas yra sudėtinga ir daugialypė sąvoka, kurios neįmanoma apibrėžti vienu rodikliu 10 , todėl šioje ataskaitoje siūlomi visuotinai pripažinti rodikliai 11 , apimantys visą energetikos sistemą (gamybą, perdavimą ir vartojimą) ir analizuojami trimis lygmenimis (technologijų, vertės grandinės ir pasaulinės rinkos). Kiekvieno rodiklio pagrindžiamieji duomenys pateikiami pridedamame tarnybų darbiniame dokumente.
2.Bendras ES švarios energijos sektoriaus konkurencingumas
2.1Aplinkybės: naujausi pokyčiai, COVID-19 poveikis, ekonomikos gaivinimas, žmogiškasis kapitalas ir pridėtinė vertė
2.1.1Naujausi pokyčiai
Europos Sąjungoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio regionų, šiuo metu smarkiai auga energijos kainos. Kainų šuolį iš esmės lemia padidėjusi pasaulinė energijos apskritai ir ypač dujų paklausa, susijusi su ekonomikos atsigavimu po COVID-19 krizės. Anksčiau neregėtas aukštas kainas, kurios buvo stebimos pastaruosius mėnesius 12 , lėmė veiksnių, visų pirma susijusių su pasauline dujų paklausa, derinys, dėl kurio padidėjo elektros energijos kainos. Be to, elektros energijos kainos kyla ir dėl sezoninių oro sąlygų (nuosėkio ir silpno vėjo vasarą). Dėl to Europoje pagaminama mažiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos. 2021 m. labai padidėjo ir Europos anglies dioksido kainos 13 (nors ir gerokai mažiau nei dujų kaina). Dujų kainos poveikis elektros energijos kainai yra devynis kartus didesnis už anglies dioksido kainos padidėjimo poveikį 14 .
Šie veiksniai lėmė didmeninių ir mažmeninių elektros energijos kainų augimą daugumoje didžiųjų pasaulio ekonomikų nuo 2020 m. antrojo pusmečio. Aukštos didmeninės elektros energijos kainos pasiekė visas ES valstybes nares, nors kai kurios iš jų nukentėjo smarkiau, visų pirma atsižvelgiant į iškastinio kuro dalį elektros energijai gaminti. Didmeninių dujų kainų didėjimo greitis taip pat priklauso nuo mažmeninių sutarčių sąlygų (t. y. sutarties trukmės, fiksuotų ar kintamų kainų ir kt.). Europos Komisija nerimauja dėl neigiamo kainų kilimo poveikio namų ūkiams ir įmonėms. Išklausiusi valstybių narių ir Europos Parlamento nuomones, Komisija pateikė komunikatą, kuriuo siekiama taikyti ir remti tinkamas laikino energijos kainų kilimo poveikio mažinimo priemones ir toliau didinti atsparumą būsimiems sukrėtimams 15 .
Didesnės didmeninės elektros energijos kainos gali būti susijusios su didesniu atsinaujinančiųjų energijos išteklių konkurencingumu. Tai gali paskatinti didesnes investicijas į sektorių, kurios ilgainiui padės sumažinti elektros energijos kainas, atsižvelgiant į mažesnes gamybos sąnaudas ir (arba) veiklos išlaidas, jų neįtraukimą į anglies dioksido kainodarą ir numatomą kapitalo sąnaudų mažėjimą. Dabartinis kainų šuolis Europos energetikos sektoriuje taip pat atskleidžia, kad reikia mažinti ES priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Žvelgiant į ateitį, naujieji klimato srities ir energetikos tikslai nulems naujų investicijų poreikį. Per ateinančius dešimt metų reikės 390 mlrd. EUR papildomų investicijų per metus, palyginti su per pastaruosius dešimt metų investuotomis metinėmis sumomis 16 . Norint pasiekti dabartinį 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą (32 proc.), reikia gerokai paspartinti diegimą ir reikės dar sparčiau siekti naujai pasiūlyto liepos mėn. dokumentų rinkinyje nustatyto 40 proc. tikslo, kad būtų įgyvendintas Europos žaliasis kursas. Leidimų išdavimo vėlavimas yra pagrindinė kliūtis pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos, daugelį metų atidėliojant diegimą ir investicijas į švarios energijos infrastruktūrą ir technologijas, todėl 2022 m. Komisija paskelbs gaires dėl leidimų naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją išdavimo procesų spartinimo ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis administravimo institucijomis, kad būtų nustatoma geroji patirtis ir ja keičiamasi. Siekiant sukurti bendrą atsinaujinančiųjų energijos išteklių rinką, kuria būtų sudaromos palankesnės sąlygos veiksmingam ir ekonomiškai efektyviam diegimui bei padidintas tikrumas investuotojams, taip pat atsižvelgiant į būtinas didžiules investicijas, reikia skubiai supaprastinti ir optimizuoti leidimų išdavimo procedūras.
Integruota ir gerai veikianti ES energijos rinka būtų ekonomiškai efektyviausias būdas užtikrinti saugų ir prieinamą energijos tiekimą visų rūšių vartotojams. Kainos prižiūrimos sudarant konkurenciją ir leidžiant vartotojams pasirinkti energijos tiekėjus. Komunikate dėl energijos kainų 17 siūlomos trumpalaikės priemonės, pavyzdžiui, valstybių narių teikiama skubi pajamų parama namų ūkiams, valstybės pagalba įmonėms ir tikslinis mokesčių mažinimas. Vidutinės trukmės laikotarpiu Komisija siūlo, be kita ko, remti investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, išnagrinėti galimas energijos kaupimo ir dujų atsargų pirkimo priemones. Nors kol kas nėra aiškių įrodymų, kad alternatyvi rinkos sistema užtikrintų mažesnes kainas ir geresnes paskatas, Komisija taip pat įpareigojo Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) iki 2022 m. balandžio mėn. įvertinti dabartinės didmeninės elektros energijos rinkos struktūros privalumus ir trūkumus ir pasiūlyti rekomendacijų.
Šiuo tikslu ES siekia toliau plėtoti valstybių narių jungiamąsias linijas, užtikrindama, kad prekybai būtų suteikta kuo daugiau jungiamųjų linijų pajėgumų. Ji stebi, kaip įgyvendinama esama acquis (pavyzdžiui, tinklų kodeksai), ir siūlo papildomas priemones, skirtas likvidžioms rinkoms užtikrinti, pavyzdžiui, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, įskaitant tolesnį įmonių elektros energijos pirkimo sutarčių skatinimą, taip pat pasiūlymą peržiūrėti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kad energijos vartojimo efektyvumas taptų svarbiausiu mūsų ekonomikos aspektu.
2.1.2COVID-19 poveikis ir ekonomikos gaivinimas
Nors Europos žaliojo kurso politikos sistema skatins švarios energijos technologijų paklausą, dėl COVID-19 pandemijos jų pasiūla, plėtra ir konkurencingumas neabejotinai patyrė išbandymų. Energetikos ir klimato politikos įgyvendinimas priklauso nuo atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų prieinamumo, nenutrūkstamų vertės grandinių, išlaikyto įmonių konkurencingumo ir jų kvalifikuotos darbo jėgos. Viena vertus, pandemijos ekonominis poveikis gali tapti didele kliūtimi švarios energijos technologijų konkurencingumui. Kita vertus, ekonomikos gaivinimo politika taip pat suteikiama galimybė, taikant priemonę „NextGenerationEU“, perorientuoti ir padidinti investicijas į švarios energijos sektorių.
Iš tikrųjų COVID-19 pandemija visame pasaulyje turėjo mažiau įtakos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams nei kitiems energijos ištekliams 18 . Didesnį poveikį patyrė tik transportui skirti biodegalai, nes vartojimas sumažėjo dėl mažesnio kelionių skaičiaus ir mažų naftos kainų 19 . Dėl mažėjančių kapitalo sąnaudų visame pasaulyje buvo galima įrengti precedento neturintį saulės ir vėjo energijos jėgainių skaičių 20 . Todėl, nors elektros energijos gamyba naudojant anglis, gamtines dujas ir branduolinę energiją sumažėjo, atsinaujinantieji energijos ištekliai pirmą kartą pralenkė iškastinį kurą ir 2020 m. tapo pagrindiniu ES energijos šaltiniu (atsinaujinantieji energijos ištekliai – 38 proc. ES elektros energijos, palyginti su 37 proc. iškastinio kuro ir 25 proc. branduolinės energijos) 21 .
Siekiant atgaivinti ekonomiką po COVID-19 pandemijos, Europos Sąjungoje pirmą kartą kaip rezultatais pagrįsta programa, kurią Komisija pasiūlė kaip priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ dalį, parengtas Reglamentas dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP). Valstybės narės gali gauti finansavimą atsižvelgiant į jų išsamius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir ši galimybė suteikiama pasiekus išmatuojamas tarpines reikšmes ir tikslus. Reikalaujama, kad pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ne mažiau kaip 37 proc. visų lėšų skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai, taip pat įtrauktų priemones, suderinamas su atitinkamais konkrečioms šalims būdingais uždaviniais ir prioritetais, nustatytais pagal Europos semestrą ir nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.
Išnagrinėjus 22 22 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos Komisija patvirtino iki 2021 m. spalio 5 d. 23 , matyti, kad su klimatu susijusioms investicijoms skirta 177 mlrd. EUR, t. y. 40 proc. visų šių valstybių narių asignavimų (dotacijų ir paskolų). Apie 43 proc. šios sumos (76 mlrd. EUR) skirta energijos vartojimo efektyvumui (27,9 proc.) ir atsinaujinančiųjų išteklių energijai bei tinklui (14,8 proc.) 24 , o apie 62 mlrd. EUR – darniam judumui (35 proc.).
Moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat sudarė didelę dalį, nes valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose beveik 12,3 mlrd. EUR skyrė investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei žiedinės ekonomikos srityse 25 .
2.1.3Žmogiškasis kapitalas ir pridėtinė vertė
Nors dar per anksti vertinti pandemijos ir ekonomikos gaivinimo finansavimo poveikį žmogiškajam kapitalui, iš naujausių Eurostato duomenų matyti, kad prieš pat pandemiją švari energija pranoko visą ekonomiką. 2018 m. švarios energijos sektoriuje 26 buvo 1,7 mln. tiesioginių darbo vietų, vidutinis metinis augimas siekė 2 proc., o užimtumas bendroje ekonomikoje per metus vidutiniškai augo 1 proc. Nors vidutinis metinis užimtumo augimas energijos vartojimo efektyvumo ir valdymo sistemų srityje nuo 2010 m. vidutiniškai siekė 6 proc., tiesioginis užimtumas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir elektromobilumo srityse sumažėjo 3 proc. (2010–2018 m.). Taip yra dėl mažesnio atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus augimo kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, sudėtingos leidimų išdavimo taisyklės ir teisinės problemos trukdo įrengti naujas vėjo jėgaines Vokietijoje, kur labiausiai mažėja darbo vietų (taip pat žr. 3.1 skirsnį). Be to, dėl technologinių ir našumo patobulinimų sumažėjo imlumas darbui, visų pirma brandžiose rinkose (pavyzdžiui, vėjo, saulės energijos). Darbo vietų daugėja ir kitose švarios energijos srityse, pavyzdžiui, išmaniųjų skaitiklių, pažangiųjų tinklų, energijos kaupimo ir kitų produktų bei veiklos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir valdymu.
1 diagrama. Užimtumas švarios energijos sistemų srityje, palyginti su bendru 2010–2018 m. ES 27 ekonomikos augimu, ir užimtumo švarios energijos sistemų srityje pokytis kiekvienoje valstybėje narėje 2014–2018 m.
Šaltinis – JRC, remiantis Eurostato duomenimis „ env_ac_egss1 “ 27 .
Be to, prieš pandemiją, kai vidutinis metinis augimas buvo 5 proc. 28 , švarios energijos sistemų bendroji pridėtinė vertė nuo 2010 m. pranoko visą ekonomiką (3 proc. augimas). Švari energija 2018 m. sudarė 1 proc. (133 mlrd. EUR) visos ES pridėtinės vertės, ir šis skaičius daugiau kaip dukart didesnis nei iškastinio kuro gavybos ir gamybos sektoriuje (59 mlrd. EUR) 29 . Švarios energijos sistemoje atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendroji pridėtinė vertė (60 mlrd. EUR) padidėjo vidutiniškai 2 proc. per metus, o energijos vartojimo efektyvumo ir valdymo sistemų (67 mlrd. EUR) bendroji pridėtinė vertė per tą patį laikotarpį padidėjo 9 proc. Elektromobilumo bendroji pridėtinė vertė, siekianti 7 mlrd. EUR, kasmet didėjo mažiau nei 1 proc.
Darbo vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje 2018 m. sukūrė vidutiniškai 104 000 EUR bendrosios pridėtinės vertės vienam darbuotojui, o vidutinis metinis augimas 30 nuo 2010 m. siekė 5 proc. Tai 60 proc. daugiau nei likusioje ekonomikos dalyje (64 000 EUR bendrosios pridėtinės vertės vienam darbuotojui). Vienam energijos vartojimo efektyvumo ir valdymo srityje dirbančiam darbuotojui tenkanti pridėtinė vertė yra 64 000 EUR, o elektromobilumo sektoriuje – 74 000 EUR; 2015–2018 m. šie skaičiai kasmet didėjo atitinkamai 3 ir 7 proc., greičiau nei likusioje ekonomikos dalyje (2 proc.).
Atsižvelgiant į bendrą švarios energijos sektoriaus atsparumą pandemijos metu, gerus žmogiškojo kapitalo rezultatus švarios energijos srityje prieš pandemiją ir į 177 mlrd. EUR su klimatu susijusias investicijas, kurias valstybės narės planuoja įgyvendinti savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, galima atsargiai tikėtis, kad švari energija ir toliau bus užimtumo ir augimo variklis ES ekonomikai atsigaunant po pandemijos.
2.1.4Įgūdžiai
Energetikos sistemos pertvarkai reikalingas perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas visais įgūdžių lygmenimis, kad skirtinguose sektoriuose būtų įdiegtos ir toliau plėtojamos švarios energijos technologijos ir sprendimai. Numatoma, kad iki 2030 m. išaugs įvairių profesijų, susijusių su perėjimu prie švarios energijos, įskaitant kasybą (t. y. svarbiausiųjų žaliavų), statybą, gamybą, transportą, statybą ir susijusią prekybą, taip pat mokslą ir inžineriją, paklausa 31 . Įgyvendinant ES renovacijos bangos iniciatyvą 32 , iki 2030 m. vien ES statybos sektoriuje galėtų būti sukurta 160 000 papildomų darbo vietų.
Siekdama remti naujos kartos įgūdžių, būtinų ES žaliajai pertvarkai, įsisavinimą, 2020 m. ES paskelbė Įgūdžių paktą 33 , kuriuo per apskritojo stalo diskusijas sudaromos partnerystės su tokiomis pramonės ekosistemomis kaip statybos ir energijai imlūs pramonės sektoriai.
Kalbant apie jūros atsinaujinančiųjų išteklių energiją, įgūdžiai galėtų būti perduodami ir iš jūros naftos ir dujų sektoriaus, taip pat karinio sektoriaus (pavyzdžiui, tiriant galimas projektų vietas) 34 .
2019 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių sektoriuje moterys sudarė vidutiniškai 32 proc. darbo jėgos 35 . Lyčių disbalansas, kalbant tiek apie energetikos sektoriaus darbo jėgą, tiek apie su energetika susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, yra glaudžiai (bet ne išimtinai) susijęs su nepakankamu moterų atstovavimu aukštojo mokslo srityje kai kuriose gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) srityse. ES tretinio mokslo srityje moterų yra per daug (54 proc. visose tretinio mokslo pakopose ir visose srityse); moterys dalyvauja mažiau nei 11 proc. programų, daugiau nei 15 proc. – klimato kaitos švelninimo technologijų (angl. CCMT) srityje. Tačiau energetikos sektoriui itin svarbiose srityse ir toliau dominuoja vyrai, mat 2019 m. mažiau nei trečdalis inžinerijos, gamybos ir statybos bei mažiau nei penktadalis IRT aukštųjų mokyklų studenčių buvo moterys 36 .
2.1Mokslinių tyrimų ir inovacijų tendencijos
Moksliniai tyrimai ir inovacijos atlieka svarbią funkciją formuojant konkurencingas ateities pramonės šakas. Po 2008 m. ekonomikos krizės viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurioms teikia prioritetą energetikos sąjunga 37 , 38 , pusę dešimtmečio mažėjo, o atsigavimo požymiai matyti tik po 2016 m. ( Figure 2 xxx2 diagrama). Nuo to laiko ES valstybės narės per metus vidutiniškai investavo 3,5 mlrd. EUR, tačiau išlaidos vis dar mažesnės nei prieš dešimtmetį. Pasauliniu lygmeniu ši tendencija atitinka didesnes investicijas į energiją apskritai, ypač į švarią energiją 39 , tačiau atsilieka nuo BVP ar išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms augimo kituose sektoriuose. Vertinant pagal BVP dalį, šiuo metu ES investicijų lygis (0,027 proc.) yra žemiausias tarp visų didžiųjų pasaulio ekonomikų, šiek tiek mažesnis už JAV, nors atrodo, kad visų lygis mažėja arba yra stabilus ( Figure 3 xxx(3 diagrama).
2 diagrama. Viešasis (kairėje) ir bendras (dešinėje) energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetinės sritys 40
Šaltinis – JRC 41 , remiantis TEA duomenimis 42 ir savo darbu.
Nors ilgalaikis pandemijos poveikis išlaidoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms vis dar neaiškus, išankstinės tendencijos atskleidžia bendrą atsparumą. Pasaulinių viešųjų išlaidų energijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms buvo ir toliau, tačiau 2020 m. augimas sulėtėjo 43 . ES privačiajame sektoriuje bendros išlaidos energijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms 2020 m. sumažėjo 7 proc. Tačiau išlaidos konkrečiai atsinaujinančiųjų išteklių energijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms buvo atsparesnės ir toliau didėjo 44 .
Pastaraisiais metais, siekiant išlaikyti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygį, ES mokslinių tyrimų fondų lėšos kasmet didėjo ir vidutiniškai buvo skiriama 1,5 mlrd. EUR. Kartu su apskaičiuotu 20 mlrd. EUR privačių išlaidų vidurkiu 45 , vidutinės metinės bendros investicijos į energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetines sritis per pastaruosius metus (2014–2018 m.) sudarė 25 mlrd. EUR 46 . Ekonomikos gaivinimo aplinkybėmis itin svarbia didžiausia pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, inovacijų fondu, sanglaudos politikos finansavimu ir programa LIFE yra ir bus skatinami klimato ir aplinkos moksliniai tyrimai ir inovacijos bei įsisavinimas rinkoje.
3 diagrama. Viešasis (kairėje) ir privatusis (dešinėje) mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas, skirtas energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetinėms sritims, kaip didžiųjų ekonomikų BVP dalis
Šaltinis – JRC 47 , remiantis TEA 48 iniciatyva „Misija – inovacijos“ 49 ir savo darbu.
2019 m. visų ES valstybių narių bendros viešosios investicijos į energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetines sritis vis dar buvo 5 proc. mažesnės nei 2010 m., tačiau, palyginti su 2015 m., padidėjo 2 proc. Maždaug ketvirtadalis valstybių narių per 10 metų laikotarpį nuolat didino bendras išlaidas, o lygiai tiek pat valstybių narių išlaidas mažino. Likusių valstybių narių atveju ši tendencija sutampa su bendra ES tendencija arba nėra informacijos apie išlaidas moksliniams tyrimams ir inovacijoms 50 . Nors akivaizdu, kad reikia tobulinti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas stebėseną, taip pat stiprėja valstybių narių impulsas ir didėja jų aktyvumas, atsižvelgiant į Energetikos sąjungos valdymo reglamente 2023 m. numatytas ataskaitas. Tai apima ne tik viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, bet ir didesnes nacionalinio lygmens pastangas stebėti privačiojo sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Strateginis energetikos technologijų planas yra pagrindinė Europos priemonė, kuria siekiama suderinti politiką ir finansavimą švarios energijos technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ES ir nacionaliniu lygmenimis ir pritraukti privačių investicijų.
Apskaičiuota, kad privačios investicijos į energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetines sritis ES siekia 0,18 proc. BVP ( Figure 3 xxx(3 diagrama), daugiau nei JAV, bet mažiau nei kitose didžiosiose konkuruojančios ekonomikos šalyse (Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje). Tai sudaro 12 proc. verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai, t. y. daugiau nei 6 proc. JAV apskaičiuotų išlaidų, tačiau apie pusę pagrindinės Azijos ekonomikos dalies.
Atrodo, kad keičiasi švarios energijos technologijų 51 patentavimo mažėjimo 52 tendencija (nuo 2012 m.), o metinis paraiškų pateikimo lygis ES ir visame pasaulyje tampa panašus į buvusį prieš dešimtmetį. ES, palyginti su kitomis didžiosiomis ekonomikomis (ir pasaulio vidurkiu), priklauso didesnė „žaliųjų“ išradimų dalis klimato kaitos švelninimo technologijų srityje, o tai rodo, kad šioje srityje daugiau dėmesio skiriama išradingai veiklai ir ji specializuojama. ES užima antrą vietą po Japonijos pagal didelės vertės išradimus 53 , daugiausia dėl Japonijos pranašumo transporto technologijų srityje; tačiau ES pirmauja atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityje ( Figure 4 (4 diagrama). Pastaruosius penkerius metus ES veikia ketvirtadalis iš 100 didelės vertės švarios energijos patentų srityje pirmaujančių įmonių. Vis dėlto didėja (visuotinis) nerimas dėl valstybės arba subsidijomis remiamo technologijų dominavimo poveikio, uždarų rinkų ir skirtingų intelektinės apsaugos taisyklių bei politikos, susijusios su inovacijomis ir konkurencingumu šiame sektoriuje, ir tai ypač matyti Kinijoje. Nepaisant šių nuogąstavimų, daugiau nei ketvirtadalis švarios energijos išradimų, kuriuos ES pareiškėjai pastaruosius penkerius metus apsaugojo tarptautiniu mastu, taip pat buvo nukreipti į Kinijos rinką. Kalbant apie bendradarbiavimą, be aljansų, sukurtų Europoje dėl geografinio artumo ir ES bendradarbiavimo programų, ES įmonės yra linkusios labiausiai bendradarbiauti su partneriais iš JAV 54 . ES valstybės narės 33 proc. bendrų išradimų sukuria palaikydamos ryšius ES viduje, 29 proc. – su JAV ir tik 6 proc. – su Kinija.
4 diagrama. ES pozicija didelės vertės patentų, susijusių su energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetais, srityje (2005–2018 m.)
Šaltinis – JRC
55
, remiantis Europos patentų tarnybos patentų statistinių duomenų baze.
2.2Švarių technologijų finansavimas Europos Sąjungoje
Rizikos kapitalo vaidmuo
Kartu su brandesnių gamybos technologijų (pavyzdžiui, saulės fotovoltinės ir vėjo energijos) diegimu, naujų technologijų (pavyzdžiui, ilgalaikio ir trumpalaikio energijos kaupimo, atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos ir naudojimo sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sunku, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo), ypač vadinamųjų klimato technologijų 56 , plėtra ir optimizavimas atliks lemiamą vaidmenį siekiant iki 2050 m. užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą.
Nuo 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos konferencijos klimato technologijos įgavo didelį pagreitį ir tampa labai patrauklios rizikos kapitalo investicijoms, kurios itin svarbios inovacijų srityje. Kadangi klimato technologijoms reikia daug laiko, kad jos pasiektų brandą, ir daug kapitalo per visą startuolių finansavimo gyvavimo ciklą, taip pat didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas 57 , labai svarbu imtis vyriausybės veiksmų, kad būtų sumažinta plėtros rizika, ir dideliu mastu įgyvendinti naujas technologijas, kuriomis būtų dar labiau skatinamas privačiojo sektoriaus dalyvavimas.
Visame pasaulyje klimato technologijų sritis taip pat pasirodė esanti atspari COVID-19 protrūkiui 58 ir išliko patraukli rizikos kapitalo investicijoms, nepaisant mažėjančios bendros investicijų dinamikos ir didelio rizikos kapitalo finansavimo nukreipimo į su pandemija susijusias pramonės šakas, tokias kaip farmacija ir sveikatos priežiūra 59 .
Klimato technologijų srityje pasaulinis rizikos kapitalo finansavimas 2020 m. siekė 14 mlrd. EUR 60 ir nuo 2010 m. padidėjo daugiau kaip 1 250 proc. Per pastaruosius penkerius metus rizikos kapitalo investicijos į ES įsikūrusius klimato technologijų startuolius ir veiklą plečiančias įmones buvo 11 kartų didesnės nei 2009–2014 m. ir 2020 m. siekė apie 2,2 mlrd. EUR.
2020 m. ES įmonės gavo 16 proc. pasaulinio rizikos kapitalo finansavimo klimato technologijų srityje (palyginti su tik 8 proc. bendro rizikos kapitalo finansavimo visose srityse) 61 . Be to, 2020 m. buvo pirmieji metai, kai ankstyvojo etapo investicijos į ES startuolius buvo didesnės nei JAV ir Kinijoje ( Figure 5 (5 diagrama).
5 diagrama. Rizikos kapitalo investicijos į klimato technologijų startuolius ir veiklą plečiančias įmones
Šaltinis – JRC duomenys, parengti remiantis „PitchBook“ duomenimis.
Tačiau ES įsikūrę klimato technologijų startuoliai vis dar atsilieka nuo analogiškų JAV įmonių gebėjimu didinti investicijas, ir bendros investicijos į juos vis dar labai atsilieka nuo JAV (43 proc.). Per pastaruosius penkerius metus jie pasinaudojo tik 6,9 proc. visų vėlesnio etapo investicijų į klimato technologijų startuolius, gerokai atsilikdami nuo JAV (44 proc.) ir Kinijos (40 proc.) 62 .
2013–2019 m. energetikos sričiai teko 8,2 proc. pasaulinių klimato technologijų rizikos kapitalo investicijų 63 . Europa (ES ir Jungtinė Karalystė) didesnę rizikos kapitalo dalį investuoja į energijos sprendimus (23,5 proc.), palyginti su JAV (9,4 proc.) ir Kinija (mažiau nei 1 proc.), visų pirma į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos (daugiausia fotovoltinių elementų) ir energijos kaupimo (baterijų) pagrindinių technologijų, skirtų jų platinimui remti, kūrimą 64 .
Rizikos kapitalo ekosistemos kliūtys ir galimybės
Bendra klimato technologijų rizikos kapitalo finansavimo dinamika ES ir rizikos kapitalo investuotojų į ES energijos įmones pritraukimas yra susiję su ES ir valstybių narių lygmeniu nustatytų bendrų politikos tikslų klimato ir energetikos srityse skaičiumi ir klimato technologijų rėmimo priemonėmis (pavyzdžiui, fondų fondais, dotacijų ir finansinių priemonių nuosavu kapitalu ir bendromis skolos investicijomis, moksliniais tyrimai ir plėtra).
Palyginti su JAV ir Kinija, struktūrinės kliūtys, pavyzdžiui, ES rinkos ir reguliavimo susiskaidymas, trukdančios augimui ir lemiančios skirtingą rizikos kapitalo ekosistemų brandą, vis dar stabdo veiklą plečiančias ES masto klimato technologijų įmones. Tarp pagrindinių spręstinų uždavinių taip pat galima paminėti sunkumus, susijusius su stiprių ES mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymu inovacijų srityje, aiškaus kelio nuo ankstyvojo etapo finansavimo iki augimo etapo investicijų nustatymą, poreikį plėtoti tarptautines partnerystes ir tarpvalstybinius fondus ir pacientų kapitalo trūkumą.
Šiuo tikslu programos „Europos horizontas“ III veiklos sritimi „Novatoriška Europa“ siekiama per Europos inovacijų tarybą (EIC) remti perversminių ir rinką kuriančių inovacijų kūrimą, nes tai yra vieno langelio principas, padedantis novatoriams kurti rinkas, pritraukti privačiojo sektoriaus finansavimą ir plėsti savo įmonių veiklą. Pagal programą „Europos horizontas“ taip pat remiama Europos inovacijų ekosistemų iniciatyva ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT). Pavyzdžiui, EIT „InnoEnergy“ priklauso daugiau kaip 250 novatoriškų startuolių ir veiklą plečiančių įmonių, kurių tikslas – iki dešimtmečio pabaigos sutaupyti 1,1 gigatonų CO2 ekvivalentu, t. y. trečdalį Europos 2030 m. išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo tikslo, ir 9,1 mlrd. EUR metinių energijos sąnaudų 65 . Pagal programą „InvestEU“ ir sanglaudos politiką taip pat remiamos galimybės gauti finansavimą ir juo pasinaudoti, visų pirma MVĮ, taip pat vidutinės kapitalizacijos įmonėms ir kitoms įmonėms. Be to, Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos investicijų fondas (EIF) veiksmingai remia giliųjų technologijų plėtrą, kurios Europai reikia tvarumo tikslams pasiekti.
Be to, papildomos finansavimo programos, pavyzdžiui, inovacijų fondas, Modernizavimo fondas ir Socialinis klimato fondas, padeda gauti pajamų iš su klimato kaita susijusios politikos, kuria remiama energetikos pertvarka.
Norint panaikinti didėjantį atotrūkį tarp ES ir kitų didžiųjų ekonomikų, taip pat reikia sutelkti privačius investuotojus, kad jie aktyviau dalyvautų Europos rizikos kapitalo rinkoje ir finansuotų klimato technologijų ir giliųjų klimato technologijų startuolius 66 . Pavyzdžiui, bandomasis 100 mln. EUR bendrasis fondas, kurį įsteigė Europos Komisija, Europos investicijų bankas (EIB) ir „Breakthrough Energy Ventures Europe“ (BEV-E), leidžia derinti institucinius (rizikos vengimo) ir rizikos kapitalo (mažesnio rizikos vengimo) investavimo metodus 67 . EIB atliko svarbų vaidmenį pritraukdamas privačių investicijų į 2016 m. įkurtą Švedijos žaliųjų baterijų įmonę „Northvolt“, kuri stato pirmąją Europoje komercinio masto baterijų gamyklą Švedijoje ir 2020 m. birželio mėn. surinko 1,4 mlrd. EUR finansavimą. EIT „InnoEnergy“ padėjo įmonei suburti investuotojų konsorciumą ir gauti EIB finansavimą: 350 mln. EUR paskolą iš EIB papildo 886 mln. EUR iš privačių investuotojų.
ES tvarios veiklos taksonomija sudaromos palankesnės sąlygos ilgalaikėms investicijoms ir apibrėžiama aplinką tausojanti ekonominė veikla. 2020 m. Europos pramonės strategijos dokumentų rinkinyje, įskaitant į MVĮ strategiją įtrauktą ES startuolių standartą „Start-up Nations“, nurodoma, kad EK įgyvendins naujas iniciatyvas, kuriomis bus didinamas rizikos kapitalo fondų mastas, privačios investicijos ir sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei MVĮ plėtrai ir stiprinimui. 2021 m. Europos tvaraus finansavimo strategija siekiama sukurti tinkamas priemones ir paskatas gauti finansavimą pertvarkai, pabrėžiant MVĮ rėmimo svarbą. Skaitmeninių inovacijų ir masto didinimo iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama novatoriškų startuolių ir giliųjų technologijų MVĮ Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos regione ankstyvajam etapui ir plėtrai. Kiti novatoriškų sprendimų įsisavinimo ir plėtros mechanizmai yra Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir sanglaudos politikos fondai.
Tinkamai racionalizavus šiuos mechanizmus ir pasinaudojus įvairių priemonių sinergija, ES klimato technologijų startuoliai gali toliau klestėti, galima didinti ir spartinti rizikos kapitalo fondų paramą visuose sektoriuose, taip stiprinant technologinių inovacijų ir įgyvendinimo ryšį.
3.Dėmesys svarbiausioms švarios energijos technologijoms ir sprendimams
Šiame skirsnyje vertinamas pasirinktų technologijų konkurencingumas, atsižvelgiant į 2021 m. liepos mėn. Europos Komisijos priimtą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.
Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama vėjo ir saulės energijai, kurios santykinis augimas iki 2030 m. turėtų būti didesnis. Analizėje nagrinėjamos elektros energijos kaupimo technologijos, pavyzdžiui, baterijos ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilis, atsižvelgiant į jų svarbą didinant bendrą energetikos sistemos lankstumą ir optimizuojant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos rinkos integraciją. Mūsų visuomenių elektrifikavimo kontekste atliekant tyrimą nagrinėjamas šilumos siurblių konkurencingumas, atsižvelgiant į jų didelę vertę padedant mažinti pastatų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Ataskaitoje taip pat aptariamas atsinaujinančiųjų išteklių kuras, kurio reikia siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažinti tam tikrų transporto rūšių priklausomybę nuo iškastinio kuro. Galiausiai pažangieji tinklai analizuojami kaip horizontalioji technologija, kuri palengvins skirtingų technologijų derinimą. Visų pirma kiekviena technologija vertinama pagal jos dabartinę padėtį ir perspektyvas, vėliau – atliekant jos vertės grandinės analizę ir galiausiai – jos pasaulinės rinkos analizę.
3.1Jūros ir sausumos vėjas
Technologijų analizė
2020 m. ES įdiegta 10,5 GW vėjo energijos pajėgumų (tiek sausumoje, tiek jūroje) ir bendri vėjo energijos pajėgumai sudarė 178,7 GW 68 . Vien jūros vėjo energijos bendrieji pajėgumai padidėjo nuo 1,6 GW 2010 m. iki 14,6 GW 2020 m. 69 Iš dabartinių nacionalinių tikslų, nurodytų nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, matyti, kad 2030 m. jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai (bent 60 GW) gali būti pasiekti. Dauguma jūros vėjo jėgainių iki 2030 m. bus įrengta Šiaurės jūroje (47 GW), tačiau didelių pajėgumų galima tikėtis kituose jūrų baseinuose, visų pirma Baltijos jūroje (21,6 GW), Atlanto vandenyne (11,1 GW), Viduržemio jūroje (2,7 GW) ir Juodojoje jūroje (0,3 GW). Norint pereiti prie naujų jūrų baseinų, reikės toliau tobulinti plūduriavimo technologiją ir plėtoti uosto infrastruktūrą. Siekiant sparčiau diegti jūros vėjo jėgaines, taip pat bus svarbu kurti būsimą jėgainių tinklą jūroje, įgyvendinant mišrius projektus 70 tais atvejais, kai dėl jų gali sumažėti sąnaudos ir jūrų erdvės naudojimas.
Pagal dabartines prognozes, susijusias su būsimomis prie dugno tvirtinamų jūros vėjo jėgainių sąnaudomis, numatoma, kad 2050 m. bendros išlygintos energijos gamybos sąnaudos sudarys 30–60 EUR už MWh (panašiai kaip sausumos įrenginių) 71 .
Sausumos vėjo sektoriuje nuo 2018 m. stebimas mažesnis metinis prieaugis yra susijęs su nuosaikiu diegimu Vokietijoje dėl sudėtingų leidimų išdavimo taisyklių ir galimų teisinių problemų. Iš ES sausumos ir jūros vėjo jėgainių parko amžiaus struktūros matyti, kad artimiausiais metais labai svarbus vaidmuo teks modernizavimui. Vėjo jėgainių pakeitimas naujomis jų eksploatavimo pabaigoje arba jų eksploatavimo trukmės pratęsimas atnaujinant kai kuriuos komponentus suteikia galimybę modernizuoti turtą, naudoti išteklius geriausiose vėjo jėgainėse ir gali pagerinti visuomenės pripažinimą, nes esamos jėgainių vietos išlieka naudojamos, išsaugant vietines darbo vietas ir pajamas vietos savivaldybėms. Tačiau dabartinių vėjo energijos įrenginių eksploatavimo nutraukimas ir atnaujinimas yra uždavinys, susijęs su išteklių naudojimo efektyvumu, žaliavų tiekimu ir atliekų susidarymu, nes daugelis dabartinių vėjo jėgainių komponentų kol kas negali būti pakartotinai naudojami arba perdirbami. Vėjo jėgainių žiediškumui užtikrinti vis dar reikia pastangų mokslinių tyrimų ir inovacijų bei diegimo srityse. Vėjo jėgainių savininkų apsisprendimui nutraukti eksploatavimą ir įvairioms modernizavimo galimybėms įtakos turi elektros energijos kainos, paramos sistemos ir leidimų išdavimo procedūros. Šiuo metu sausumos vėjo jėgainėse pagaminama 13,7 proc. visos elektros energijos (2020 m.). 2030 m. klimato srities veiksmų plane numatyta 2030 m. pagaminti 847 TWh sausumos vėjo energijos (bendros elektros energijos gamybos dalis – 27,3 proc.), o 2050 m. – 2 259 TWh (dalis – 32,9 proc.) 72 .
Pastarąjį dešimtmetį privačios išlaidos vėjo technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms nuolat siekė 1,6–1,9 mlrd. EUR per metus 73 . Per šį laikotarpį viešosios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą išaugo dešimteriopai.
ES, kuriai 2015–2017 m. teko 57 proc. dalis, yra pasaulinė lyderė didelės vertės vėjo energijos technologijų patentų srityje. Kitų didžiųjų ekonomikų dalys: JAV – 18 proc., Japonija – 11 proc., Kinija – 5 proc. ir Korėja – 1 proc. 74 2015–2017 m. populiariausios pasaulyje didelės vertės patentų savininkės buvo Danija, Vokietija, JAV, Japonija ir Kinija. Didžiausi ES pirminės įrangos gamintojai pateikia daugumą didelės vertės patentų paraiškų, tačiau nuo 2012 m. jų sumažėjo, nes didelių įmonių iš JAV (pavyzdžiui, „General Electric“) ir Japonijos (pavyzdžiui, „Mitsubishi Heavy Industries“, „Hitachi“) pasiekia gerų didelės vertės patentų rezultų. ES mokslinių tyrimų organizacijos, veikiančios vėjo energijos srityje, yra vienos geriausiai vertinamų. Pažymėtina, kad devynios organizacijos, patenkančios į 20 pirmaujančių organizacijų sąrašą, yra Europos Sąjungoje.
Vertės grandinės analizė
Vėjo energijos gamyba yra strateginė Europos pramonės šaka. Apskaičiuota, kad šiame sektoriuje sukuriama 240 000–300 000 darbo vietų 75 . Dauguma Europos gamybos įrenginių yra įmonės būstinės šalyje arba šalyse, kuriose aktyviau plėtojama vėjo energija. 48 proc. veikiančių vėjo energijos sektoriaus įmonių būstinės yra Europos Sąjungoje. 214 veikiančių gamybos įrenginių yra Europos Sąjungoje (26 proc. visų pasaulio įrenginių) 76 . 2018 m. ES vėjo energijos vertės grandinėje pasiekta 36 mlrd. EUR apyvarta 77 .
ES vėjo energijos sektorius atskleidė savo gebėjimą diegti naujoves. ES pirmauja vertės grandinės dalyse, susijusiose su sausumos vėjo jėgainių jutiklių ir stebėsenos sistemomis, įskaitant mokslinius tyrimus ir gamybą. Be to, ES vėjo energijos pramonė turi didelių gamybos pajėgumų kalbant apie komponentus, kurie turi didelę vertę vėjo jėgainių sąnaudoms (bokštai, pavarų dėžės ir mentės), taip pat komponentus, kurie sąveikauja su kitais pramonės sektoriais (generatoriai, elektros keitikliai ir valdymo sistemos).
Tačiau vis dar reikia stengtis pagerinti vėjo energijos komponentų žiediškumą. Taip pat būtina atlikti mokslinius tyrimus apie bendrą jūros vėjo poveikį vandenynų ekosistemoms.
Pasaulinės rinkos analizė
Tarp 10 didžiausių pirminės įrangos gamintojų 2018 m. Europos pirminės įrangos gamintojai užėmė 43 proc. rinkos, po jų – Kinijos (32 proc.) ir Šiaurės Amerikos (10 proc.) įmonės. Europos pirminės įrangos gamintojai vėjo energijos sektoriuje pastaruosius kelerius metus užėmė pirmaujančią poziciją. 2020 m. juos pirmą kartą pralenkė Kinijos pirminės įrangos gamintojai (ES – 28 proc.; Kinija – 42 proc.) 78 ; tai galima paaiškinti sparčiu naujų įrenginių diegimu Kinijos vėjo energijos rinkoje po to, kai Kinija perėjo nuo fiksuotų supirkimo tarifų prie konkursais pagrįstos paramos sistemos.
Pastaruosius 20 metų prekybos su vėjo energija susijusia įranga balansas ES buvo teigiamas. Tačiau šio rodiklio augimas šiek tiek sulėtėjo 79 . Tai iš dalies lemia tai, kad kitos ekonomikos vejasi ES pradininkės pranašumą, bet taip pat iš dalies dėl trečiųjų šalių politikos, kuria siekiama apsaugoti savo vidaus rinką arba priversti ES įmones lokalizuoti gamybos pajėgumus (pavyzdžiui, taikant vietos turinio reikalavimus). Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad nuo 2007 m., kai buvo sukurta vidaus pramonei palanki politikos sistema, vėjo energijos gamybos įrenginių eksportas į Kiniją drastiškai sumažėjo ir nebepasiekė ankstesnio lygio. Priešingai, 21 proc. Kinijos su vėjo energija susijusio eksporto 2018 m. buvo skirta ES rinkai, t. y. šiek tiek mažiau nei 10 proc. ES rinkos.
Nuo 2016 m. ES pirminės įrangos gamintojų pajamos neatskaičius palūkanų ir mokesčių (EBIT) mažėja dėl didelės konkurencijos jėgainių užsakymų srityje, ypač 2017–2018 m., ir didesnių pagrindinių jėgainių komponentų medžiagų sąnaudų. Nepaisant to, kad 2020 m. įdiegtas rekordinis skaičius įrenginių 80 , šie veiksniai dar labiau sustiprėjo dėl COVID-19 poveikio, sukėlusio logistikos problemų visiems gamintojams.
Daugelis svarbiausiųjų žaliavų, skirtų vėjo jėgainėms, importuojamos iš Kinijos 81 ir apskritai susiduriama su koncentracija pradinėje tiekimo grandinės grandyje. Galimi būsimi medžiagų tiekimo sunkumai galėtų sukelti riziką ES vėjo energijos gamybos pramonei. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl aplinkos, susijęs su įrenginių kompozicinėmis mentėmis, kurių eksploatavimo laikas baigiasi, nes jas vis dar sunku perdirbti. Vadovaujantis 2020 m. Komisijos svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planu 82 , įgyvendinami veiksmai, kuriais siekiama įvairinti svarbiausiųjų žaliavų iš pirminių ir antrinių šaltinių tiekimą ir didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir žiediškumą, kartu skatinant atsakingą tiekimą visame pasaulyje. Be to, žiediškumas, įskaitant pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir pakeitimą, yra prioritetinės inovacijų sritys, siekiant sumažinti šią riziką ir kartu padidinti bendrą sektoriaus tvarumą, ir šios sritys yra įtrauktos į programos „Europos horizontas“ 2021–2022 m. darbo programą. Europos vėjo energijos pramonė taip pat įsipareigojo pakartotinai naudoti, perdirbti arba atgauti 100 proc. menčių, kurių eksploatavimas nutrauktas, ir siekia parengti veiksmų planą, kaip dar labiau paspartinti vėjo jėgainių menčių žiediškumą 83 .
ES komercializavo 42 proc. pasaulinės jūros vėjo energijos rinkos, kurios bendri įdiegti pajėgumai 2020 m. siekė 14,6 GW. Tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa išsaugos pirmaujančią metinio jūros vėjo energijos augimo poziciją. Vis dėlto numatoma, kad Kinija, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys bei Šiaurės Amerika ateinančiais metais užims didelę jūros vėjo energijos rinkos segmento dalį 84 (omenyje turimi įdiegti pajėgumai). Sausumos vėjo sektoriuje Kinija išliks didžiausia rinka (vidutinė metinė rinkos dalis 2020–2025 m. sudarys apie 50 proc.), po jos – Europa (18 proc.), Šiaurės Amerika (14 proc.) ir Azija (išskyrus Kiniją) (8 proc.).
Europos sausumos vėjo energijos gamybos uostuose (apskaičiuota, kad dabartiniai gamybos pajėgumai siekia 6–8 GW per metus) mastas turės būti gerokai padidintas, kad pajėgumai kasmet padidėtų iki maždaug 16 GW ir taip būtų patenkinta paklausa 2030–2050 m. laikotarpiu 85 .
3.2 Saulės fotovoltinė technologija
Technologijų analizė
Saulės fotovoltinių technologijų sektorius tapo netikėtu greičiu augančiu labai dideliu ir novatorišku pramonės sektoriumi. Tai yra bendras paspartėjusios technologijų plėtros, diegimo politikos ir didelių gamybos įrenginių, kurių sąnaudos mažos, diegimo, daugiausia Azijoje, rezultatas. Ši technologija yra labai svarbi būsimoms neutralaus poveikio klimatui elektros energijos gamybos sistemoms.
Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje bus įdiegta daugiau kaip 3,1 TW fotovoltinės energijos pajėgumų, o 2050 m. – apie 14 TW. Apskaičiuota, kad 2020–2050 m. investicijoms į papildomus saulės energijos pajėgumus reikės apie 4,2 trln. JAV dolerių 86 . Prognozuojama, kad iki 2030 m. ES bus įdiegta 0,4 TW saulės fotovoltinės energijos pajėgumų (numatoma, kad 2021 m. jie sieks beveik 160 GW), o iki 2050 m. – 1 TW 87 , 88 . Pačios pramonės scenarijuose numatytas dar didesnis skverbimasis 89 .
Prieš penkerius metus ES vyravusios buitinės sistemos pagal įdiegtų pajėgumų dalį dabar užima antrąją vietą (25,4 proc.) po komunalinių paslaugų masto segmento (30,5 proc.). Po didžiausių investicijų 2011 m. bendros ES viešosios investicijos į fotovoltinių technologijų mokslinių tyrimų plėtrą ir demonstravimą sumažėjo ir dabar yra mažesnės nei dešimtmečio pradžioje 90 .
Pastaraisiais metais pagal didelės vertės išradimus ES iš antros vietos (po Japonijos) nukrito į trečią (po Japonijos ir Korėjos) 91 . Jei dabartinė tendencija išliks, Kinijos didelės vertės išradimai netrukus taip pat pranoks ES išradimus. Kalbant apie ES gamybos perspektyvumą, elementų ir modulių projektavimas, visų pirma, tampa vis sudėtingesnis, todėl reikia toliau investuoti į pažangiąsias technologijas.
Vertės grandinės analizė
ES pirmauja pasaulyje keliose fotovoltinių produktų vertės grandinės dalyse: mokslinių tyrimų ir plėtros, polikristalinio silicio gamybos, fotovoltinių produktų gamybos įrangos ir mašinų 92 .
Europos Sąjungoje vykdo veiklą vienas iš pirmaujančių polikristalinio silicio gamintojų. Be to, ES įmonės yra konkurencingesnės galutinėje vertės grandinės grandyje ir atlieka pagrindinį vaidmenį stebint ir kontroliuojant bei užtikrinant sistemos segmentų, ypač inverterių ir saulės sekimo įrenginių gamybos, pusiausvyrą. Europos įmonės taip pat išlaikė pirmaujančią poziciją diegimo segmente.
Kita vertus, ES prarado saulės fotovoltinių elementų ir modulių gamybos rinkos dalį. Atgaivinus Europos silicio saulės elementų ir modulių gamybos pramonę, nors tai neatrodo labai realu, turint omenyje dabartinį galimų projektų skaičių, tiekimo grandinėje reikėtų atkreipti dėmesį į priklausomybę nuo kai kurių svarbiųjų žaliavų, tokių kaip boras, galis, germanis ir indis. Neseniai atlikto tyrimo 93 duomenimis, ES energijos gamybos rodikliai, palyginti su fotovoltinių sistemų gamyba ir eksploatavimu, yra geriausi, po jos eina Kinija ir JAV. Kalbant apie fotovoltinių sistemų gaminamą energiją, ES taršos anglies dioksidu intensyvumas taip pat yra mažiausias, po jos eina JAV, o po to Kinija. ES taip pat gauna didžiausią energijos grąžą iš anglies dioksido, Kinijos rezultatai prasčiausi, o JAV užima vidurinę vietą 94 . Šis rodiklis atspindi gamybos procesuose naudojamos elektros energijos gamybos ciklo taršos anglies dioksidu intensyvumą.
2018 m. ES užregistruota 109 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų fotovoltinių produktų srityje, 2015–2018 m. jų padaugėjo 42 proc. 95 Remiantis preliminariais naujesnio tyrimo rezultatais, 2020 m. ES fotovoltinių produktų pramonėje sukurta apie 123 000 tiesioginių ir 164 000 netiesioginių darbo visą darbo dieną vietų, iš viso – 287 000 darbo vietų 96 .
Darbo įgūdžių požiūriu fotovoltinių produktų sektoriuje dirba aukštos kvalifikacijos darbo jėga mokslinių tyrimų ir plėtros, polikristalinio silicio ir plokštelių gamybos, elementų ir modulių gamybos srityse. Inžinerijai, viešiesiems pirkimams ir statybai, eksploatavimui ir priežiūrai, eksploatavimo nutraukimui ir perdirbimui taip pat reikia atitinkamų įgūdžių.
Pasaulinės rinkos analizė
Padaugėjus fotovoltinių sistemų įrenginių, po to, kai 2011–2016 m. dėl mažesnio fotovoltinių sistemų diegimo masto sumažėjo ES prekybos deficitas, saulės modulių importas 2016 m. vėl pradėjo didėti. 2019 m. jis išaugo iki daugiau kaip 5,7 mlrd. EUR. Šis disbalansas atspindi importo mastą, nes ilgainiui eksporto mastas iš esmės nepasikeitė. ES saulės fotovoltinių produktų importas labai priklauso nuo Kinijos ir kitų Azijos įmonių 97 .
Polikristalinio silicio, luitų ir plokštelių gamybos kartu su saulės elementų ir modulių gamyba pasaulinė vertė šiuo metu siekia apie 57,8 mlrd. EUR. ES dalis (12,8 proc.) sudaro 7,4 mlrd. EUR. Šią dalį daugiausia lemia polikristalinio silicio gamyba. Beveik visas fotovoltinių elementų ir modulių gamybos augimas vyko už ES ribų 98 . Europoje ir visame pasaulyje didėjant rinkos paklausai ir atsirandant naujoms gamybos technologijoms, Europos gamintojai vėl domisi gamybos pajėgumų kūrimu ES, remdamiesi naujausiomis technologijomis. Šiuo atžvilgiu Europos Komisijos atnaujintoje Europos pramonės strategijoje 99 palankiai vertinamos pastangos plėtoti saulės technologijų gamybą pagal sektoriaus Europos saulės energetikos iniciatyvą. ES jau pradėti įgyvendinti keli plokštelių, saulės elementų ir modulių gamybos projektai. 2022 m. Europos Komisija paskelbs komunikatą dėl saulės energijos.
Gaminančių vartotojų ir energetikos bendrijų vaidmuo
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos, tokios kaip saulės fotovoltinė energija, įsisavinimą ir gamybą, taip pat energijos vartojimo efektyvumą gali sustiprinti energetikos bendrijos, kurios leidžia vartotojams aktyviai dalyvauti energijos rinkoje. Šiuo metu bent du milijonai Europos piliečių kartu dalyvauja daugiau kaip 8 400 energetikos bendrijų, nuo 2000 m. įgyvendinusių ne mažiau kaip 13 000 projektų, veikloje 100 . Apskaičiuota, kad šiuo metu Europoje energetikos bendrijų įdiegti bendri atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumai gali siekti bent 6,3 GW, o nacionaliniu lygmeniu įdiegti pajėgumai paprastai sudaro apie 1–2 proc.; Belgijos įnašas didžiausias ir siekia net 7 proc. Didžiausią įdiegtų pajėgumų dalį sudaro saulės fotovoltinės technologijos, po jų – sausumos vėjo technologijos. Remiantis konservatyviais skaičiavimais, bendra investuotų lėšų suma siekia mažiausiai 2,6 mlrd. EUR 101 .
Šiandien energetikos bendrijos organizuojamos įvairiomis teisinėmis formomis. Jų veiklos sritys, technologijų portfeliai, dydis ir narystės struktūros skiriasi. Šiuo metu energetikos bendrijos didina technologijų žinomumą ir pripažinimą, skatina energijos vartojimo efektyvumą, gamina ir platina iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją ir šilumą, teikia elektromobilumo ir konsultavimo energetikos klausimais paslaugas. Jos novatoriškai eksperimentuoja taikydamos verslo modelius ir savarankiškumo koncepcijas vietos bendruomenių naudai. Nuolatinė energetikos bendrijų veikla ir jų plėtra Europoje priklauso nuo palankių teisės aktų ir finansinių paskatų, taip pat nuo piliečiams prieinamų technologijų konkurencingumo.
Nors ES politikos sistemomis siekiama skatinti energetikos bendrijų plėtrą visoje ES 102 , taip pat ir tarpvalstybiniu mastu, daug kas priklausys nuo to, kaip valstybės narės įgyvendins tokios rūšies modeliams palankią sistemą 103 . Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) sistemoje valstybėms narėms jau nustatytas reikalavimas teikti ataskaitas apie atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrijas, tačiau tik kelios valstybės narės į savo NEKSVP įtraukė kiekybinius tikslus ir konkrečias energetikos bendrijų plėtros priemones. Siekdama paskatinti energetikos bendrijų plėtrą pagal ES direktyvas, Komisija šiuo metu steigia energetikos bendrijų saugyklą, kuri prisidės prie geriausios patirties sklaidos ir teiks techninę pagalbą konkrečių energetikos bendrijų iniciatyvų plėtojimui visoje ES.
Panašiai kaip ir energetikos bendrijų atveju, pagal ES sistemą bus remiamas pasigamintos energijos vartojimo (t. y. gaminančių vartotojų) įsisavinimas, reikalaujant sudaryti sąlygas individualiam ir kolektyviniam pasigamintos energijos vartojimui ir netaikant tinklo tarifų. Be to, daug kas priklausys nuo teisinės sistemos, taikomų tinklo tarifų ir mokesčių ir bendrų informacinių centrų, skirtų kolektyviniam pasigamintos energijos vartojimui skatinti daugiabučiuose namuose ir už jų ribų, jei valstybės narės nuspręs tai daryti. Dėl teisinių suvaržymų ir nepalankaus apmokestinimo gali kilti rimtų kliūčių pasigamintos energijos vartojimui.
3.3 Pastatų šilumos siurbliai
Technologijų analizė
Pastatų šilumos siurbliai 104 yra brandūs, komerciškai prieinami produktai. Jie gali būti klasifikuojami pagal šaltinį, iš kurio išgauna atsinaujinančiųjų išteklių energiją (oras, vanduo arba žemė), naudojamą šilumos perdavimo takiąją medžiagą (oras arba vanduo), paskirtį (patalpų vėsinimas / šildymas, buitinio vandens šildymas) ir tikslinius rinkos segmentus (buitiniai, lengvieji komerciniai ir šilumos tinklai).
Šilumos gamyba šilumos siurbliais pastaruosius penkerius metus ES kasmet augo 11,5 proc. ir 2020 m. pasiekė 250 TWh 105 . Ši tendencija turėtų didėti, nes šildymo elektrifikavimas bus pagrindinis veiksnys užtikrinant statybos sektoriaus poveikio klimatui neutralumą.
Šilumos siurbliai yra labai efektyvūs; jų įprastas sezoninis veiksmingumo koeficientas (3) reiškia, kad už kiekvieną suvartotą elektros kWh pagaminama 3 kWh šilumos 106 . Todėl šilumos siurblio eksploatavimas pastatui šildyti gali būti ekonomiškai efektyvus, palyginti su dujiniais katilais, tik tuo atveju, jei elektros ir dujų kainų santykis yra ne didesnis kaip 3. Šis santykis valstybėse narėse labai skiriasi 107 – nuo 1,5 iki 5,5 – dažnai dėl didesnių mokesčių ir rinkliavų už elektros energiją, susijusių su iškastiniu kuru, ir dėl to, kad į dujų ir (arba) naftos kainas nebuvo įtrauktos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo išorės sąnaudos. Šie klausimai sprendžiami 2021 m. liepos mėn. pateiktu politikos dokumentų rinkiniu, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, visų pirma pasiūlymais dėl Energijos mokesčių direktyvos pakeitimų ir naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nustatymo statybos ir kelių transporto sektoriams.
Šilumos siurblių sektoriui būdinga pasaulinė ir konkurencinga rinka, kurioje inovacijos yra labai svarbios. Prisitaikymas prie kintančių ES klimato ir aplinkos apsaugos taisyklių bei strategijų konkuruoja su produktų našumo ir sąnaudų gerinimu mažosiose, vidutinėse ar didelėse ES įmonėse, kuriose mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumai yra riboti. Nepaisant to, tai suteikia galimybę pramonei siūlyti novatoriškus produktus.
2011–2021 m. laikotarpiu iš itin dažnai cituojamų mokslinių leidinių apie šilumos siurblių technologiją daugiau kaip 37 proc. priklauso ES, po jos – Kinijai (23 proc.) ir JAV (20 proc.). ES taip pat pirmauja pagal išradimus „daugiausia šildymui naudojamų pastatų šilumos siurblių“ srityje: 2015–2017 m. 42 proc. didelės vertės išradimų pateikta ES, po jos – Japonijoje (20 proc.), JAV (8 proc.), Pietų Korėjoje (7 proc.) ir Kinijoje (4 proc.) 108 .
Remdamosi šia žinių ir inovacijų baze, ES mokslinių tyrimų institucijos ir pramonė gali pasiūlyti inovacijų. 2014–2020 m. pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ pastatų šilumos siurblių projektams iš viso skirta 146,8 mln. EUR. Didžiausia dalis skirta šilumos siurblių integravimui su kitais atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais (60,9 proc.), palyginti su buitinių šilumos siurblių (6,5 proc.) ir šilumai centralizuotai tiekti skirtų siurblių (32,6 proc.) plėtra.
Vertės grandinės analizė
„EurObserver“ duomenimis 109 , šilumos siurblių sektoriaus apyvarta ES 2018 m. siekė 26,6 mlrd. EUR ir, palyginti su 2017 m., išaugo 18 proc. Tuo pat metu tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų skaičius 2018 m. siekė 222 400 ir, palyginti su 2017 m., padidėjo 17 proc. Šie duomenys apima visų rūšių šilumos siurblius, įskaitant šilumos siurblius „oras–oras“, naudojamus tik vėsinimui arba šildymui ir vėsinimui, kurie 2019 m. sudarė 86 proc. parduotų vienetų.
Kalbant apie įgūdžius, šilumos siurblių sektoriuje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai mokslinių tyrimų ir plėtros, komponentų ir šilumos siurblių gamybos srityje, taip pat šilumos ir technikos inžinieriai, geologai, montuotojai (įskaitant gręžėjus), aptarnavimo ir priežiūros sričių darbuotojai.
Pasaulinės rinkos analizė
Azija ir Amerika pirmauja pagal šilumos siurblių „oras–oras“ eksportą buitinio oro kondicionavimo rinkoje 110 . Kalbant apie reversinius oro kondicionierius, disbalansas ne toks ryškus 111 : vis dar pirmauja Azijos šalys, po jų – Europos šalys. Kalbant apie „daugiausia šildymui naudojamų šilumos siurblių“ 112 eksportą, pirmauja ES šalys, po jų – Azija. Tačiau pastaruosius penkerius metus „daugiausia šildymui naudojamų šilumos siurblių“ ES rinkos augimą lėmė importas iš Azijos, kuris 2015–2020 m. vidutiniškai augo 21 proc. per metus. Todėl prekybos balansas sumažėjo nuo 249 mln. EUR pertekliaus 2015 m. iki 40 mln. EUR deficito 2020 m.
Remiantis ES ilgalaikės strategijos prognozėmis 113 , numatoma, kad iki 2030 m. šilumos siurblių pardavimo mastas ES sparčiai didės pastatų šildymo sektoriaus elektrifikavimo srityje, o vėliau skverbimasis didės lėčiau. Spartesnis skverbimasis į ES pirmaujančią rinką ES pramonei yra galimybė iki 2030 m. augti ir plėtoti konkurencingą gamybą, o tada, kaip prognozavo TEA 114 , pasinaudoti pasauliniu tvariu augimu.
Dideles sąnaudas Europoje iš dalies lemia didelis susiskaidymas ir nacionalinio pobūdžio rinkos. Tam tikrais atvejais skiriasi nacionaliniai įstatymai, visų pirma dėl produktų patvirtinimo reikalavimų ir leidimų išdavimo taisyklių. Geresni prekybos ir platinimo tinklai ES ir už jos ribų ir galbūt tvirtesnis bendradarbiavimas su atitinkamų gebėjimų turinčiais partneriais padėtų didinti ES įmonių konkurencingumą. Nepaisant to, pripažindama svarbų šilumos siurblių vaidmenį energetikos sistemos integracijoje, Komisija savo komunikate dėl renovacijos bangos paskelbė toliau skatinanti naudoti šilumos siurblius 115 . Komisija taip pat sieks padidinti šilumos siurblių vaidmenį užtikrinant energetikos sistemų lankstumą, pavyzdžiui, parengdama tinklo kodeksą dėl paklausos lankstumo.
3.4Baterijos
Technologijų analizė
Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ličio jonų baterijų technologijai, nes ji labai svarbi elektromobilumui, kur baterijų paklausa, susijusi su perėjimu prie švarios energijos, yra didžiausia 116 . Platesnėje energetikos sistemoje stacionarios baterijos bus labai svarbi energijos kaupimo priemonė, leidžianti labai padidinti energijos, gaunamos iš nepastovių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dalį elektros energijos rūšių derinyje. Be to, elektrinių transporto priemonių sąveika su elektros tinklu gali būti labai naudinga.
Remiantis bendromis nuosavybės sąnaudomis, 2020 m. elektrinės transporto priemonės tapo konkurencingos sąnaudų atžvilgiu daugiau kaip 50 proc. visos Europos automobilių rinkos. Elektrinių transporto priemonių ličio jonų baterijų paketo vidutinė kaina nuo 2010 m. faktiškai sumažėjo 89 proc. – iki 137 USD už kWh (115 EUR už kWh) 2020 m. Prognozuojama, kad 2023 m. vidutinė paketo kaina bus 101 USD už kWh, o 2027 m. elektrinių transporto priemonių pirkimo kaina turėtų būti mažesnė nei įprastų automobilių 117 .
Vidutinis elektrinių transporto priemonių baterijų energijos tankis per metus padidėja 7 proc. 118 , o vidutinis baterijų paketo dydis elektrinėse lengvosiose transporto priemonėse (grynosiose elektrinėse ir hibridinėse) padidėjo nuo 37 kWh 2018 m. iki 44 kWh 2020 m., daugelyje šalių grynųjų elektrinių automobilių baterijų talpa yra 50–70 kWh intervale 119 . Automobilių didėjimo tendencijos kelia grėsmę energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir svarbiausiųjų žaliavų prieinamumui.
Baterijų technologijų diegimas ES pasiekė neregėtas aukštumas: 2020 m. automobilių rinkoje parduotų elektrinių transporto priemonių dalis siekė 10,5 proc. (palyginti su 3 proc. 2019 m.) 120 , tačiau ES pastebima didelių skirtumų – elektrinių transporto priemonių pardavimas svyruoja nuo 0,5 proc. Kipre iki 32 proc. Švedijoje. 2020 m. elektrinių transporto priemonių skaičius ES keliuose padvigubėjo iki daugiau kaip dviejų milijonų, t. y. daugiau kaip 60 GWh kaupimo pajėgumų. Numatoma, kad 2030 m. ES keliuose bus daugiau kaip 50 mln. elektrinių transporto priemonių 121 .
Nauja stacionarių baterijų rinka ES 2020 m. išaugo maždaug iki 1,3 GWh, o bendri įdiegti pajėgumai siekė apie 4,3 GWh (daugiausia ličio jonų baterijos) 122 . Skatindama vartoti pasigamintą energiją, Vokietija įgijo du trečdalius Europos kaupimo buitinėse baterijose rinkos (2,3 GWh) 123 . Iki 2030 m. stacionariose baterijose gali būti sukaupta beveik tiek pat, kiek šiandien sukaupiama taikant hidroakumuliacines technologijas, o pagal energijos pralaidumą ličio jonų baterijos gali efektyviai kaupti energiją iki 5 valandų; naujos technologijos, įskaitant srautines baterijas, tinkamesnės ilgesnei kaupimo trukmei.
Atsižvelgiant į papildomus sąnaudų elementus, tinklo masto ličio jonų įrenginių sistemos sąnaudos siekia 300–400 EUR už kWh, o namų kaupimo sistemų sąnaudos yra maždaug dvigubai didesnės. Norint užtikrinti masinį diegimą visoje Europoje, labai svarbu sumažinti baterijų energijos sistemos sąnaudas iki pusės dabartinės kainos 124 .
Iš dviejų kelių milijardų eurų vertės bendriems Europos interesams svarbių projektų 125 , kuriuose dalyvauja 12 valstybių narių ir dešimtys įmonių bei mokslinių tyrimų organizacijų, matyti, kad finansuojant mokslinius tyrimus ir inovacijas vis didesnis prioritetas teikiamas baterijoms. Savo ruožtu 2021–2027 m. laikotarpiu ES pagal programą „Europos horizontas“ Baterijų partnerystei skyrė 925 mln. EUR.
Vertės grandinės analizė
Nepaisant didėjančio susidomėjimo kasybos projektais Europoje, ypač ličio ir gamtinio grafito, kaip baterijoms svarbių mineralų, tiek pirminių, tiek antrinių baterijų žaliavų tiekimo mastą reikia gerokai padidinti, kad būtų patenkinti didėjantys baterijų medžiagų poreikiai 126 . ES yra labai priklausoma nuo tarptautinės prekybos kobalto, ličio ir grafito tiekimo tikslais ir šios medžiagos yra įtrauktos į ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašą 127 . Nors nikelio pasiūla yra įvairesnė, ES priklauso nuo baterijų gamybai reikalingų itin grynų medžiagų importo ir jo dalis sudaro apie 56 proc. Būsimos anodų ir katodų medžiagos, tokios kaip silicis, titanas ir niobis, taip pat įtrauktos į ES svarbiausiųjų žaliavų sąrašą 128 .
Be kobalto perdirbimo (antra po Kinijos), ES paprastai užima menką poziciją su baterijomis susijusių medžiagų perdirbimo srityje. Nors ES yra stiprių katodų medžiagų srities subjektų, ES vis dar yra grynoji katodų medžiagų importuotoja iš Azijos. Prognozuojama, kad iki 2025 m. baterijų elementų gamybos pajėgumai priartės prie 400 GWh ir iš esmės patenkins vidaus paklausą 129 .
2021 m. užsienio, daugiausia Korėjos, patronuojamųjų ES įmonių ličio jonų elementų gamybos pajėgumai siekia 44 GWh 130 . Tuo tarpu 10 ES įsikūrusių įmonių artimiausiais metais pradės gaminti ličio jonų elementus. Pirmaujantys pasaulio gamintojai taip pat steigia gamyklas Europos Sąjungoje. Nuo 2021 m. ličio jonų elementų gamybos pajėgumai ES didėja ir sudaro 6 proc. pasaulinių pajėgumų 131 , palyginti su 3 proc. 2018 m. Europos gamintojai išlaiko tvirtą poziciją ličio jonų nišinių įrenginių srityje, tačiau, kalbant apie baterijų elementų gamybos įrangą, ir toliau priklauso nuo Azijos įmonių 132 .
ES tenka didžiausias vaidmuo galutinių produktų srityje. Visos ES automobilių įmonės palankiai įvertino perėjimą prie elektromobilumo, viena jų net siekia 2021 m. parduoti 1 mln. elektromobilių. ES yra daug perdirbėjų, bet jų pajėgumai riboti. Šiuo metu pasibaigus gyvavimo ciklui baterijos dažniausiai siunčiamos į Aziją 133 . Pritaikius naujojo Baterijų reglamento paramos sistemą 134 , Europa gali tapti žiedinės baterijų ekonomikos lydere – nuo kasybos iki perdirbimo. Augančiai vertės grandinei reikia daugiau pastangų švietimo ir mokymo srityje, nes iki 2025 m. bus sukurta 800 000 tiesioginių darbo vietų ir iš viso nuo 3 iki 4 mln. darbo vietų 135 . Šiuo tikslu ES sukūrė EBA250 akademiją.
Pasaulinės rinkos analizė
Kinija kontroliuoja 80 proc. pasaulio baterijų žaliavų perdirbimo pajėgumų, 77 proc. elementų gamybos pajėgumų ir 60 proc. baterijų komponentų gamybos pajėgumų 136 . Su ličio jonų baterijomis susijęs ES prekybos deficitas 2018 m. buvo 3,6 mlrd. EUR, 2019 m. – 4,2 mlrd. EUR. Dauguma baterijų elementų 2020 m. vis dar buvo importuojami, o visi pirmaujantys baterijų gamintojai buvo ne europiečiai (tačiau keletas jų vykdė gamybą Europos Sąjungoje). 2020 m. pasaulinė ličio jonų baterijų rinka apytiksliai siekė 40–47 mlrd. USD 137 . Įgyvendindama investicinius projektus, iki 2025 m. ES taps antrąja pagal dydį baterijų elementų gamintoja pasaulyje, atsiliekančia tik nuo Kinijos 138 .
2020 m. ES turėjo tik nedidelį elektromobilių prekybos deficitą, o eksportas augo sparčiau nei importas 139 . Tuo pat metu ES automobilių įmonės plečia savo gamybos pajėgumus Azijoje ir JAV, konkuruodamos su ten veikiančiomis įmonėmis. ES taip pat yra stiprių dalyvių stacionarių kaupiklių rinkoje: pavyzdžiui, įskaitant pasaulinius lyderius tinklo masto ir buitinių kaupiklių rinkoje.
Elektrinių autobusų gamybos ir eksploatavimo srityje ES gerokai atsilieka nuo Kinijos, kuri jau elektrifikavo 60 proc. savo autobusų parko. 2020 m. ES parduota tik 1 714 elektrinių autobusų 140 , o Kinijoje – 61 000 141 .
3.5Vandenilio gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių elektrolizės būdu
Technologijų analizė
Naudojant atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį, gaunamą vandens elektrolizės būdu (dar vadinamą atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalais), galima sumažinti sektorių, kuriuos sunku elektrifikuoti ir kuriuose sunku mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, pramonės ir sunkiųjų transporto priemonių, ir prisidėti prie energetikos paslaugų, tokių kaip sezoninis kaupimas. Pagrindinis technologijų uždavinys – sumažinti energijos vartojimo efektyvumo nuostolius, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energijos pakeitimu vandeniliu, nes kiekvienam pagaminto atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio vienetui reikia 1,5 vieneto atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos. Tam reikia didžiulio kiekio atsinaujinančiųjų išteklių energijos, daugiausia vėjo ir saulės, taip pat turi sumažėti atsinaujinančiųjų išteklių energijos savikaina, kad ši technologija taptų konkurencinga vandenilio iš iškastinio kuro atžvilgiu.
Dabartinis ES pramonei reikalingas vandenilis, kuris sudaro apie 7,7 mln. tonų per metus 142 , daugiausia gaminamas iš iškastinio kuro. Apskaičiuota, kad vandens elektrolizės būdu pagamintas vandenilis sudaro mažiau kaip 1 proc. viso pagaminamo vandenilio 143 . Dabartinis ES tikslas – iki 2030 m. įdiegti 40 GW elektrolizerių ir per metus pagaminti iki 10 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio 144 . Iki 2050 m. prognozuojami Europos rinkos elektrolizerių pajėgumai svyruoja nuo 511 145 iki 1 000 GW 146 .
Kai kurie pagrindiniai vandens elektrolizerių veiklos rezultatų rodikliai (PVRR) apibendrinami toliau, pagal įvairias technologijas: šarminę elektrolizę, polimero elektrolito membranos elektrolizę, anijonų mainų membranos elektrolizę ir kietojo oksido elektrolizę. Anijonų mainų membranos elektrolizės brandos lygis nėra toks pat kaip kitų technologijų (vis dar vystoma, bet prieinama riboto komercinio naudojimo tikslais). Demonstracijų tikslais pradedama taikyti kietojo oksido elektrolizė. Šarminė elektrolizė ir polimero elektrolito membranos elektrolizė yra visiškai komercinės technologijos.
1 lentelė. Keturių pagrindinių vandens elektrolizės technologijų pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai 2020 m. ir numatomi rodikliai 2030 m. Modulių skaidymas apibrėžiamas kaip procentinis efektyvumo praradimas veikiant vardiniu pajėgumu.
|
2020 m. |
2030 m. |
||||||
|
Šarminė elektrolizė |
Polimero elektrolito membranos elektrolizė |
Anijonų mainų membranos elektrolizė |
Kietojo oksido elektrolizė |
Šarminė elektrolizė |
Polimero elektrolito membranos elektrolizė |
Anijonų mainų membranos elektrolizė |
Kietojo oksido elektrolizė |
Būdinga temperatūra (°C) |
70–90* |
50–80* |
40–60* |
700–850* |
– |
– |
– |
– |
Elemento slėgis (barai) |
< 30* |
< 70* |
< 35* |
< 10* |
– |
– |
– |
– |
Sistemos efektyvumas (kWh/kgH2) |
50 |
55 |
57* |
40 |
48 |
50 |
< 50* |
37 |
Skaidymas [%/1 000 h] |
0,12 |
0,19 |
– |
1,9 |
0,1 |
0,12 |
– |
0,5 |
Kapitalo sąnaudų intervalas [€/kW – remiantis 100 MW gamyba] |
600 |
900 |
– |
2 700 |
400 |
500 |
– |
972 |
Šaltinis – 2014–2020 m. daugiamečio darbo plano papildymas, KEV BĮ, 2018 m., o parametrus, pažymėtus žvaigždute, parengė Eenergetikos GD (Europos Komisija) pagal IRENA duomenis, gautus iš ataskaitos „Žaliojo vandenilio sąnaudų mažinimas“, 2020 m.
Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (KEV BĮ) nuo 2008 m. į elektrolizerių technologijų plėtrą investavo apie 150,5 mln. EUR (74,7 mln. EUR moksliniams tyrimams ir 75,9 mln. EUR inovacijoms). Pagrindinės paramą gavusios šalys buvo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, kurioms atitinkamai skirta 31, 25 ir 18 mln. EUR. Pagal programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti pasiūlymus dėl Europos žaliojo kurso trims projektų konsorciumams skirta apie 90 mln. EUR lėšų 100 MW galios elektrolizeriams sukurti ir eksploatuoti realioje aplinkoje. Nors Japonija jau daug metų nuosekliai išduoda patentus šioje techninėje srityje, kituose regionuose (ypač Kinijoje) su elektrolizeriais susijusių išradimų skaičius nuolat didėjo pastaraisiais metais. Elektrolizerių atveju Europa (įskaitant Jungtinę Karalystę) pateikia proporcingai daugiau tarptautinių patentų šeimų (patentų paraiškų, pateiktų ir paskelbtų keliose tarptautinėse patentų tarnybose) nei kitos pirmaujančios ekonomikos šalys 147 .
Vertės grandinės analizė
Sunku gauti tikslią informaciją apie su atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandeniliu susijusias vertės grandines ir numatomą jų augimą, tačiau Europos švariojo vandenilio aljanso, kuriam priklauso daugiau kaip 1 500 narių, veikla atskleidžia, kad tai labai dinamiškas ir sparčiai besivystantis sektorius. Iki šiol Europos švariojo vandenilio aljansas jau surinko informaciją apie maždaug 60 GW elektrolizerių projektus iki 2030 m., kurių didžiajai daliai bus naudojama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija.
Elektrolizės rinka turi didelį vystymosi potencialą. Iš vidutinio ir didelio masto elektrolizės sistemų gamintojų apžvalgos, kurioje pranešama tik apie komercinių sistemų gamintojus ir neatsižvelgiama į laboratorinių elektrolizerių gamintojus, matyti, kad Europa užima tvirtą padėtį tiek šarminės, tiek polimero elektrolito membranos elektrolizės atžvilgiu ir itin tvirtą padėtį kietojo oksido elektrolizės atžvilgiu, o vienintelis anijonų mainų membranos elektrolizės technologijų gamintojas taip pat yra įsikūręs Europos Sąjungoje 148 . Šių elektrolizerių diegimas plačiu mastu, be kita ko, priklausys nuo galimybės naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio elektros energiją, reikalingą atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandeniliui gaminti, taip pat nuo kitų veiksnių, kaip antai elektrolizerių eksploatavimo trukmės pratęsimo ir elektros energijos kainų mažėjimo.
Pasaulinės rinkos analizė
ES pirmauja elektrolizės ir susijusių technologijų srityje, tačiau iki šiol vykdo palyginti nedidelio masto elektrolizerių gamybą; tikimasi, kad artimiausiais metais ji gerokai išaugs. Kuro elementams, elektrolizeriams ir vandenilio saugojimo technologijoms gaminti reikia apie 30 žaliavų. Iš šių medžiagų pagal 2020 m. svarbiausiųjų žaliavų sąrašą (į vertinimą neįtraukti elektrolizeriai) 13 medžiagų laikomos itin svarbiomis ES ekonomikai 149 . Visų pirma polimero elektrolito membranos elektrolizės atveju reikia naudoti tauriųjų metalų katalizatorius, pavyzdžiui, iridį anodams ir platiną katodams, kurie abu daugiausia gaunami iš Pietų Afrikos; kietojo oksido elektrolizei reikalingi retųjų žemių metalai, kurie dažniausiai atkeliauja iš Kinijos.
3.6Pažangieji tinklai (skirstomųjų tinklų automatizavimas, išmanioji apskaita, namų energijos valdymo sistemos ir išmanusis elektrinių transporto priemonių įkrovimas)
Tikimasi, kad šį dešimtmetį ir vėliau tvirta pažangiųjų tinklų technologijų diegimo tendencija išliks ir bus glaudžiai susijusi su elektrifikacija, decentralizacija ir poreikiu didinti tinklo patikimumą ir veiklos efektyvumą, taip pat didinti investicijas į senėjančios tinklo infrastruktūros atnaujinimą. Tokios technologijos kaip išmanioji apskaita, judumo automatizavimas ar elektrifikavimas iki 2030 m. prisidės prie maždaug 8 proc. numatytų investicijų į ES ir Jungtinės Karalystės energijos skirstomuosius tinklus 150 . Tikimasi, kad susijusių skaitmeninių paslaugų rinkos taip pat toliau augs. Šiame skirsnyje nagrinėjamos keturios skaitmeninių technologijų ir paslaugų sritys, kurios ypač svarbios ES užmojams, susijusiems su pastatais ir judumu, t. y. skirstomųjų tinklų automatizavimas, namų energijos valdymo sistemos (HEMS), išmanieji skaitikliai ir išmanusis įkrovimas.
Technologijų analizė
Paskirstymo automatizavimas ir išmanioji apskaita gali priklausyti nuo brandžių, rinkai paruoštų įrenginių ir programinės įrangos, kurie diegiami jau dešimtmetį. Pavyzdžiui, iki 2020 m. pabaigos ES, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įrengta beveik 150 mln. išmaniųjų skaitiklių (49 proc. vidutinis skverbties lygis). Tikimasi, kad iki 2025 m. šis skaičius išaugs iki beveik 215 mln. (69 proc. skverbties lygis) 151 , o diegiant antrosios bangos technologiją daugiau dėmesio bus skiriama decentralizacijai ir paslaugoms vartotojams.
Kita vertus, HEMS ir išmanusis įkrovimas dar tik pradedami diegti – vis dar daugeliu perspektyvių mokslinių tyrimų projektų, vykdomų ES ir kitose šalyse, skatinamos pažangiosios technologijos ir daroma įtaka šiam ankstyvam augimui. Standartizacija, sąveikumas ir kibernetinis saugumas yra bendri visų technologijų uždaviniai ir gali sulėtinti įsisavinimą dažnai susiskaidžiusioje rinkoje.
Vertės grandinės analizė
Keturių technologijų vertės grandinę sudaro aparatinės įrangos, programinės įrangos ir paslaugų teikėjų derinys. Tai turi įtakos ES vertės grandinių susiskaidymui tarp daugelio dalyvių, ypač HEMS ir išmaniojo įkrovimo srityje. Kita vertus, paskirstymo automatizavimo ir išmaniojo įkrovimo vertės grandinės yra labiau koncentruotos. Paskirstymo automatizavimo srityje kai kurios Europos įmonės dalyvauja visoje vertės grandinėje ir yra svarbios pasaulinės dalyvės arba rinkos lyderės, o išmaniosios apskaitos vertės grandinėse paprastai dominuoja regioniniai subjektai.
Iš viso HEMS rinkoje 152 veikia daugiau kaip 50 įmonių, daugiausia Europos, ir kai kurios iš jų seniai įsitvirtinusios energetikos srityje. Pastaruoju metu šioje rinkoje atsirado telkėjų ir technologijų bendrovių, kurios savo verslo modelius sutelkė tik į HEMS ir kartais siūlė produktus ar paslaugas didelėms įmonėms, vengdamos šiuos modelius taikyti visai HEMS gamybos grandinei.
Trys pagrindinės su elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros tiekimo grandine susijusios įžvalgos 153 : i) gamintojų tiekimo grandinė iš esmės yra vietinė ir (arba) regioninė, ypač kalbant apie ES įsisteigusius tiekėjus, ii) pagrindinės elektroninės dalys perkamos Azijoje ir iii) rinka ir vertės grandinė dar nėra visiškai subrendusios, nes tiekėjai kuria, projektuoja ir gamina daugiausia vietoje, sudarydami tik nedaug gamybos sutarčių. Tačiau šį dešimtmetį sparčiai įsibėgėjant paskirstytųjų energijos išteklių ir elektrinių transporto priemonių diegimui, išmaniojo įkrovimo sektorius taip pat sustiprės kaip didėjanti kelių milijardų eurų vertės elektrinių transporto priemonių įkrovimo rinkos dalis, ypač lėto įkrovimo, kuri, remiantis TEA naujausia pasauline elektrinių transporto priemonių apžvalga 154 , bus didesnė už greitojo įkrovimo dalį.
Verta paminėti, kad didėjant programinės įrangos svarbai su pažangiuoju tinklu susijusių technologijų srityje, verslo modelis iš dalies sutampa su grynos programinės įrangos pramonės modeliu ir yra labiau orientuojamas į paslaugų rinką, o didžioji pajamų dalis gaunama po pirminio diegimo 155 .
Pasaulinės rinkos analizė
Visų keturių rinkų bendras metinio augimo koeficientas siekia maždaug 10 proc., įkrovimo infrastruktūros – 26 proc. 156 Paskirstymo automatizavimo, t. y. didžiausios pasaulinės rinkos iš keturių minėtųjų, vertė 2020 m. siekė 12,4 mlrd. JAV dolerių, numatomas bendras metinio augimo koeficientas yra 7,4 proc. ir iki 2025 m. jos vertė turėtų pasiekti 17,7 mlrd. JAV dolerių. Apskaičiuota, kad išmaniųjų skaitiklių rinkos vertė 2019 m. siekė 21,3 mlrd. JAV dolerių, o 2027 m. turėtų išaugti iki 38–39 mlrd. JAV dolerių (daugiausia dėl augimo Azijoje). Prognozuojama, kad pasaulinės HEMS rinkos vertė išaugs nuo beveik 4,4 mlrd. JAV dolerių 2019 m. iki daugiau kaip 12 mlrd. JAV dolerių 2028 m. (bendras metinio augimo koeficientas – 12,3 proc., ES – 12,1 proc.).
Galiausiai elektrinių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra ir platformos per šį dešimtmetį ES gali patirti tikrą pakilimą: tikimasi, kad bendra jų rinkų vertė išaugs nuo 0,63 mlrd. EUR 2020 m. iki 6,7 mlrd. EUR 2030 m., o bendras metinio augimo koeficientas bus didesnis kaip 26 proc. Klestinti elektrinių transporto priemonių rinka sukurs milžiniškas galimybes HEMS rinkai, nes jos taps viena didžiausių elektros apkrovų namuose. Ankstyvas reguliavimo postūmis sukūrė augančią ES išmaniųjų skaitiklių, kuriuos tiekia daugiausia ES gamintojai, bent jau kalbant apie aparatinę įrangą, rinką; atrodo, kad net ir ES išmaniųjų skaitiklių ir valdymo sistemų programinės įrangos rinka yra labiau subalansuota, kai dalyvauja tam tikri stiprūs JAV subjektai. Kita vertus, Azijos (ypač Kinijos) rinkos, palyginti su Europos, siunčiamų vienetų atžvilgiu yra didžiulės 157 .
Turėdama plataus užmojo politikos tikslus (pavyzdžiui, Europos žaliasis kursas, energetikos sistemos integravimas ir kt.), palankią reguliavimo aplinką (pavyzdžiui, Elektros energijos direktyva) ir viešąjį finansavimą (pavyzdžiui, programa „Europos horizontas“, sanglaudos politika, Europos inovacijų fondas, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė), ES siekia pirmauti diegdama pažangiuosius tinklus. Tai, kartu su seniai įsitvirtinusiomis ES įmonėmis, teikiančiomis tinklų technologijas, padės užtikrinti paramą Europos rinkos lyderiams ir patikimiems technologijų gamintojams visose keturiose technologijų srityse. Kita vertus, pasaulinės rinkos analizė atskleidžia stiprius pokyčius JAV, taip pat Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje), ir Europos įmonėms iki 2030 m. teks susidurti su didele konkurencija.
3.7Aviacijai ir laivybai naudojami atsinaujinančiųjų išteklių degalai
Technologijų analizė
Atsinaujinančiųjų išteklių degalai, įskaitant pažangiuosius biodegalus 158 ir sintetinius atsinaujinančiųjų išteklių degalus 159 , yra vienintelis komercinis sprendimas, padėsiantis artimiausiu metu sumažinti aviacijos ir laivybos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro 160 . Numatoma, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių degalai sudarys 5 proc. (t. y. 2,3 mln. TNE) visų ES suvartojamų reaktyvinių degalų, o 2050 m. – 63 proc. (t. y. 28 mln. TNE) 161 . Skelbiama, kad 2025 m. bendri metiniai aviacinių atsinaujinančiųjų išteklių degalų pajėgumai ES sieks apie 1,7 mln. tonų ir sudarys 0,05 proc. visų ES aviacinių degalų. Palyginimui, JAV įdiegti pajėgumai yra dukart didesni (3,6 mln. tonų) ir sudaro apie 60 proc. pasaulinių pajėgumų 162 . Laivybai naudojamo atsinaujinančiųjų išteklių kuro dalis šiandien yra nedidelė, tačiau numatoma, kad 2030 m. ji sudarys 8,6 proc. viso kuro rūšių derinio, o 2050 m. – 88 proc. 163
Atsinaujinančiųjų išteklių degalų komercializavimui ir plėtrai trukdo didelės kapitalo išlaidos (CAPEX), siekiančios net 500 mln. EUR vienai gamyklai ir 80 proc. visų gamybos sąnaudų. Visų pirma, šiuo metu skaičiuojama, kad atsinaujinančiųjų išteklių degalų gamybos sąnaudos 3–6 kartus viršija dabartinę tradicinių degalų rinkos kainą 164 . Šiuo metu veikiančių naftos perdirbimo gamyklų ir kitų pramonės sektorių vykdomas bendras perdirbimas (arba bendras hidrovalymas aviacinių degalų atveju) tampa brandesnis ir pranašesnis mažinant kapitalo sąnaudas.
ES labai prisideda prie atsinaujinančiųjų išteklių degalų savikainos mažinimo, išlaikydama tvirtą pasaulinę poziciją investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas srityje. Valstybių narių teikiamas viešasis biodegalų, įskaitant pažangiuosius biodegalus, mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas 165 nuo 2008 m. nesikeičia ir siekia apie 400 mln. EUR per metus. Be to, ES atsinaujinančiųjų išteklių degalų finansavimas padidėjo nuo 430 mln. EUR 2012–2016 m. iki 531 mln. EUR 2017–2020 m. Specialus aviacijai naudojamų degalų ir laivybai naudojamo kuro finansavimas per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 84 mln. EUR iki 229 mln. EUR 166 .
Duomenys apie privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra riboti, tačiau atskleidžia, kad Kinijoje įsikūrusios įmonės į atsinaujinančiųjų išteklių degalus kasmet vidutiniškai investuoja daugiausiai (809 mln. EUR), po jų – ES (652 mln. EUR) ir JAV (578 mln. EUR) įmonės 167 . Tačiau daugiausia į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuojančių įmonių yra Europos Sąjungoje, po jos – Kinijoje ir JAV.
Dėl nuoseklių investicijų ES galėjo tapti viena iš pasaulinių inovacijų srities lyderių. Tačiau iš duomenų matyti, kad ji visų pirma atsilieka nuo JAV įmonių, turinčių dvigubai daugiau patentų aviacinių degalų srityje nei ES įsikūrusios įmonės ir daugiau pirmaujančių novatorių 168 . Japonijos ir ES įmonėms priklauso trečdalis visų jūrų sektoriaus patentų, tačiau įrodymai nėra galutiniai dėl to, kad, be atsinaujinančiųjų išteklių kuro, įtrauktos tam tikros papildomos technologijos, ir nepakanka išsamumo.
Vertės grandinės analizė
Apskritai atsinaujinančiųjų išteklių degalai aviacijos sektoriuje ir kuras jūrų sektoriuje yra ne tik strateginis perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos elementas, bet ir gali suteikti augimo ir užimtumo galimybių. Tikimasi, kad priemonių rinkiniu, kuriuo įgyvendinamas Europos žaliasis kursas, bus padidinta laivybai ir aviacijai naudojamų atsinaujinančiųjų išteklių degalų paklausa Europos Sąjungoje. Tai galėtų padėti iki 2030 m. sukurti kelių milijardų eurų metinę augimo pridėtinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ES pagaminama 16 mln. TEN skystųjų biodegalų ir šiame sektoriuje dirba beveik 230 000 žmonių 169 , atitinkamai išaugus vidaus gamybai iki 2050 m. galėtų būti sukurta iki 270 000 papildomų darbo vietų 170 . Dabartinis užimtumas biodegalų srityje taip pat atskleidžia, kad jau yra tvirtas darbo įgūdžių, reikalingų rinkos plėtrai, pagrindas, tačiau norint iki 2050 m. padvigubinti darbo vietų skaičių gali prireikti intensyvesnio kvalifikacijos kėlimo.
ES vertės grandinėms naudingos įvairios praktinės žinios apie įvairius gamybos būdus ir žaliavas, taip pat sinergija dėl didėjančio bendrų įmonių skaičiaus tarp atsinaujinančiųjų išteklių degalų įmonių, naftos ir dujų bendrovių, uostų ir oro uostų, taip atskleidžiant pasirengimą plėsti atsinaujinančiųjų išteklių degalų rinkas, įtraukiant aviaciją ir laivybą.
Pažangieji biodegalai daugiausia grindžiami neperdirbamomis atliekomis ir liekanomis, o tai yra tvaresnis variantas, darantis mažesnį poveikį žemės naudojimui ir biologinei įvairovei nei biodegalai iš maisto ir pašarinių augalų. Biomasės žaliavos pasirinkimas gali turėti įtakos tvarumui, gamybos sąnaudoms ir galimoms tiekimo kliūtims. Siekiant išvengti kliūčių, ypač plečiant pažangiųjų biodegalų gamybą, reikės parengti alternatyvius gamybos būdus, pagrįstus įvairiomis žaliavomis, išskyrus atliekas.
Pasaulinės rinkos analizė
Aviacijai ir laivybai naudojamų atsinaujinančiųjų išteklių degalų ir kuro rinka šiuo metu yra labai ribota. Tikimasi, kad taikant naujų politikos priemonių rinkinį, kuriuo įgyvendinamas Europos žaliasis kursas 171 , per šį ir ateinančius dešimtmečius bus iš esmės padidinta paklausa ir išplėstos šios rinkos. Tvirta ES padėtis pasaulinėje kelių transporto biodegalų rinkoje 172 ir pirmaujančių pažangiųjų biodegalų gamintojų koncentracija rodo, kad šios naujos rinkos gali užimti gerą pradinę padėtį. Tačiau su specialiomis iniciatyvomis 173 ir dvigubai didesniais nei ES įdiegtais pajėgumais 174 JAV tvarių aviacinių degalų gamyba taip pat gali konkuruoti ES rinkose.
Kadangi elektroliziniai degalai priklauso nuo pigios atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos, sintetinių degalų gamyba gali lemti didesnę priklausomybę nuo Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono. Kita vertus, sąveika su esamomis ES degalų gamybos įmonėmis (integracija su naftos perdirbimo įmonėmis, pakartotinis gamybos ir pagalbinės infrastruktūros naudojimas, kvalifikuotų darbuotojų prieinamumas, galimybė surinkti ir pakartotinai naudoti CO2 ir kiti veiksniai) suteikia galimybę ekonomiškai konkurencingai gaminti sintetinius degalus Europos Sąjungoje.
Proveržio technologijų svarba. Saulės degalų pavyzdys
Skystojo iškastinio kuro alternatyvų poreikis skatina, pasitelkus mokslinius tyrimus ir inovacijas, ekonomiškai efektyviai vystyti atsinaujinančiųjų išteklių degalus, kurių energijos tankis ir žaliavų pasiūla dideli. Kol bręsta pažangiųjų biodegalų ir sintetinių degalų technologijos ir tam tikrais atvejais net užtikrinamas jų komercializavimas, saulės degalai vis dar laikomi žemo technologinės parengties lygio technologija konceptualiame arba bandomajame etape. Tačiau iki 2050 m., padidinus investicijas, šis proveržio technologijų pavyzdys galėtų padėti padidinti ekonomiškai efektyvių, didelio energijos tankio degalų prieinamumą, kartu sumažinant spaudimą dėl žaliavų ir išteklių.
Norint iki 2050 m. ne tik greitai įdiegti turimas technologijas, bet ir pasiekti grynąjį nulinį išmetamųjų teršalų kiekį, reikės pateikti rinkai naujas technologijas, kurios šiuo metu yra žemo technologinės parengties lygio 175 . Panašiai ir anksčiau, vykdant specialius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusius veiksmus, buvo galima pateikti rinkai technologijas, kurios prieš trisdešimt metų buvo tik žemo technologinės parengties lygio arba net tik koncepcijos, pavyzdžiui, jūros vėjo energija, atsinaujinančiųjų išteklių degalai ir ličio jonų baterijos elektrinėms transporto priemonėms.
Saulės degalų gamyba apima keletą antropogeninių ir biologiškai remiamų procesų, kuriais saulės energija tiesiogiai paverčiama degalais, cheminiais produktais ir medžiagomis iš saulės šviesos, oro (pavyzdžiui, CO2 ir azoto) ir vandens. Ji apima šviesos energijos tiesiai iš saulės šviesos naudojimą, dažnai vadinamą dirbtine fotosinteze, taip pat saulės šviesos šilumą, siekiant paskatinti aukštos temperatūros šiluminius procesus 176 .
Ypač fotoelektrocheminis (PEC) vandens skaidymas yra perspektyvus vandenilio gamybos iš saulės energijos būdas, suteikiantis galimybę pasiekti aukštą keitimo efektyvumą žemoje veikimo temperatūroje naudojant ekonomiškai efektyvias plonos plėvelės ir (arba) dalelių puslaidininkių medžiagas. Padidinus investicijas, iki 2040 m. PEC galėtų pasiekti sąnaudų konkurencingumą iškastinio kuro atžvilgiu ir būti pateiktas rinkai 177 .
4.Išvados
Žaliojo kurso tikslus įmanoma pasiekti gerokai išplėtus viešuosius ir privačius mokslinius tyrimus ir inovacijas švarios energijos technologijų srityje bei dedant daugiau pastangų pereiti nuo laboratorijos prie rinkos. Tai ne tik suteiks naujų sprendimų, reikalingų anglies dioksido poveikio neutralumui iki 2050 m. pasiekti, kartu sprendžiant biologinės įvairovės nykimo, taršos ir gamtos išteklių eikvojimo problemas, bet ir paskatins ES švarios energijos sektoriaus augimą ir darbo vietų kūrimą.
Nors pats privatusis sektorius turės prisiimti pagrindinę atsakomybę už investicijas, ES vaidmuo yra nustatyti tinkamas reguliavimo ir finansinės sistemos sąlygas. Tai apima paklausos skatinimą įvairiomis priemonėmis, įtrauktomis į pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą teisėkūros priemonių rinkinį. Be to, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, programa „InvestEU“ ir naujos kartos ES programos pagal 2021–2027 m. ES biudžetą suteikia tvirtą paskatą spręsti kai kuriuos uždavinius didinant turimą kapitalą, šalinant rinkos kliūtis ir skatinant politikos reformas. Palaipsniui mažinant ES energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir diegiant švarios energijos technologijas, reikia sutelkti dėmesį į konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.
Iš šios ataskaitos matyti, kad ES ir toliau pirmauja švarios energijos mokslinių tyrimų srityje. Atrodo, kad švarios energijos patentų mažėjimo tendencija apsigręžia, o metinis paraiškų pateikimo lygis ES ir visame pasaulyje tampa panašus į buvusį prieš dešimtmetį. Pasaulio mastu ES, palyginti su kitomis didžiosiomis ekonomikomis, priklauso didesnė su klimato kaitos švelninimo technologijomis susijusių „žaliųjų“ išradimų dalis. Turėdama teigiamą prekybos balansą ir didelę rinkos dalį, ES išlaiko tvirtą poziciją vėjo energijos pramonės sektoriuje, tačiau gali atsidurti kryžkelėje daugelyje kitų pramonės sektorių. Fotovoltinių produktų pramonėje Europos gamintojai vėl domisi investicijomis į ES, remdamiesi naujausiomis technologijomis. Panašiai ES baterijų pramonė vystoma pasitelkiant investicijas į baterijų gamybą, didėjant elektrinių transporto priemonių paklausai ir keičiantis ES automobilių pramonei, taip pat skiriant daugiau dėmesio perdirbimui, kad būtų išspręstas žaliavų klausimas. Europos šilumos siurblių, atsinaujinančiųjų išteklių degalų, pažangiųjų tinklų ir atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio pramonės sektoriai galės pasinaudoti būsima didesne paklausa, pagrįsta politikos skatinama atitinkamų rinkų plėtra. Jų konkurencinė padėtis priklausys nuo sverbties ar vystymosi spartos, planuojamų investicijų panaudojimo ar rinkų parengties, taip pat palankios teisinės sistemos ir kitų sektorių (pavyzdžiui, aviacijos ir jūrų transporto) plėtros. Norint naudoti švarią energiją, taip pat reikia gerai įvertinti technologijų poveikį aplinkai ir imtis švelninimo priemonių.
Taip pat reikia dėti daugiau pastangų atotrūkiui tarp inovacijų ir rinkos mažinti. ES įsisteigę klimato technologijų startuoliai vis dar atsilieka nuo analogiškų įmonių kitose šalyse didindami mastą, todėl ES negali pasinaudoti ES inovacijų nauda klimatui ir konkurencingumui, o pirmaujančios perspektyvios įmonės keliasi į JAV ar Aziją, kad pasiektų mastą. Nepaisant to, kad yra daug nacionalinių ir vietos ekosistemų, natūrali ES rinka ir reguliavimo susiskaidymas trukdo augimui ir lemia skirtingą rizikos kapitalo ekosistemų brandą, o verslininkai susiduria su sunkumais tobulindami proveržio technologijas. Įsisavinti technologijas taip pat trukdo su paklausa susiję klausimai, tokie kaip leidimų išdavimas, modernizavimas ir kitos struktūrinės kliūtys, taip pat rinkos iškraipymai dėl tarptautinių subvencijų, kur veikia Europos įmonės. Siekiant remti novatoriškų technologijų diegimą, taip pat labai svarbu sparčiau rengti Europos standartus, susijusius su skaitmeninimo, patikimumo ir tvarumo klausimais.
ES turi ne tik skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir švarios energijos sprendimų įsisavinimą rinkoje, bet ir užtikrinti patikimas, tvarias ir neiškreiptas galimybes gauti žaliavų. Efektyvus išteklių naudojimas, žiediškumas ir tvarus nacionalinių žaliavų naudojimas bus labai svarbūs siekiant išvengti kliūčių didėjant paklausai. Tam daugeliu atvejų reikia tolesnių mokslinių tyrimų ir inovacijų. Norint apsaugoti tolesnius vertės grandinės segmentus ES, reikės stiprinti inovacijų finansavimo aplinką.
Neseniai išaugusios energijos kainos aiškiai parodė, kad Europa turi sumažinti savo energetinę priklausomybę. Europos žaliasis kursas ir didėjanti švarios energijos dalis užtikrins pažangą. Europos Komisija ir toliau stebės švarios energijos sektoriaus pažangą ir, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis 178 ir suinteresuotaisiais subjektais, toliau tobulins savo metodiką ir duomenų rinkimą, siekdama pagrįsti politinius sprendimus ir prisidėti prie to, kad Europa iki 2050 m. taptų konkurencinga, efektyviai naudotų išteklius ir visai neišskirtų anglies dioksido.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės apima energijos vartojimo efektyvumo projektus MVĮ arba didelėse įmonėse, energinę privačių pastatų ir viešosios infrastruktūros renovaciją bei pastatų statybą. Švarios energijos priemonės visų pirma apima atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą, energetikos tinklus ir infrastruktūrą, taip pat su vandeniliu susijusias investicijas.
Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas, COM(2020) 662 final.
Wind industry calls for Europe-wide ban on landfilling turbine blades | WindEurope .
Išsami analizė ilgalaikei strategijai (COM(2018) 773 final) pagrįsti.
Pasiūlymuose dėl pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio pateiktas centrinis energijos rūšių derinio scenarijus.
Europos Komisija (2021 m. spalio 8 d.), Study on the resilience of critical supply chains for energy security and clean energy transition during and after the COVID-19 crisis.
EBA250; JAV energetikos departamentas (2021), National blueprint for lithium batteries 2021–2030.