Briuselis, 2021 11 17

COM(2021) 699 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

ES 2030 m. dirvožemio strategija



Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui

{SWD(2021) 323 final}


1.Įvadas

Ekonominiu požiūriu pagrįsta investuoti į dirvožemio degradacijos prevenciją ir atkūrimą. Geros būklės dirvožemis, kaip didžiausia ES sausumos ekosistema, palaiko daugelį ekonomikos sektorių, o dirvožemio degradacija ES per metus kainuoja kelias dešimtis milijardų eurų 11 . Taikant valdymo praktiką, kuria palaikoma gera dirvožemio būklė ir ji toliau gerinama, taip pat didinama biologinė įvairovė, didėja išlaidų efektyvumas ir mažėja sąnaudos, reikalingos derliui išlaikyti, pavyzdžiui, susijusios su pesticidais ar trąšomis. Jei būtų sustabdytos ir pakeistos dabartinės dirvožemio degradacijos tendencijos, tai galėtų duoti iki 1,2 trln. EUR per metus siekiančios ekonominės naudos visame pasaulyje 12 . Neveikimo dirvožemio degradacijos srityje kaina Europoje šešis kartus viršija su veiksmais susijusias išlaidas 13 ir neapsiriboja vien ekonominiais skaičiavimais: nesiimant veiksmų ne tik sumažėtų derlingumas, įskaitant pajėgumus aprūpinti maistu visą pasaulį, bet ir būtų padarytas neigiamas poveikis produktų kokybei ir jų maistinei vertei.

1 pav. ES dirvožemio strategijos ir kitų ES iniciatyvų sąsajos 

2.Vizija ir tikslai. Iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę

·kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę ir dirvožemį, įskaitant dykumėjimo, sausros ir potvynių pažeistus plotus, ir siekti, kad pasaulyje žemės būklė nebeblogėtų (15 darnaus vystymosi tikslo 3 uždavinys) 16 ;

·atkurti didelius plotus nualintų ir gausiaanglių ekosistemų, įskaitant dirvožemį 17 ;

·pasiekti, kad per metus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje ES grynasis absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis siektų 310 mln. CO2 ekvivalento tonų 18 ;

·iki 2027 m. pasiekti gerą paviršinio vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę ir gerą požeminio vandens cheminę ir kiekybinę būklę 19 ;

·iki 2030 m. bent 50 proc. sumažinti maisto medžiagų praradimą, 50 proc. sumažinti bendrą naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką ir 50 proc. sumažinti naudojamų pavojingesnių pesticidų kiekį 20 ;

·padaryti didelę pažangą valant užterštas teritorijas 21 .

·pasiekti, kad nebebūtų didinamas bendras užimtos žemės plotas 22 ,  23 ;

·dirvožemio taršą sumažinti iki tokio lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms ir kuriuo neviršijamas mūsų planetos pajėgumas kovoti su tokia tarša, taip sukuriant aplinką be toksinių medžiagų 24 ;

·užtikrinti, kad Europa taptų neutralaus poveikio klimatui žemynu 25 , pirmiausia stengtis iki 2035 m. ES pasiekti su žeme susijusį poveikio klimatui neutralumo tikslą 26 ;

·užtikrinti, kad iki 2050 m. ES visuomenė būtų atspari klimato kaitai ir visiškai prisitaikiusi prie neišvengiamo klimato kaitos poveikio 27 .

·užtikrinti maisto ir biomasės gamybą, be kita ko, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose;

·sugerti, kaupti ir filtruoti vandenį, transformuoti maisto ir kitas medžiagas ir taip apsaugoti požeminio vandens telkinius;

·suteikti pagrindą gyvybei ir biologinei įvairovei, įskaitant buveines, rūšis ir genus;

·atlikti anglies kaupiklio funkcijas;

·suteikti fizinį pagrindą žmonėms ir jų vykdomai veiklai ir teikti kultūros paslaugas;

·atlikti žaliavų šaltinio funkcijas;

·saugoti geologinį, geomorfologinį ir archeologinį paveldą.

3.Dirvožemis – viena iš pagrindinių mūsų didžiųjų uždavinių sprendimo priemonių

3.1.Dirvožemio vaidmuo švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos 

·organiniam dirvožemiui, įskaitant durpynus, būdingas didelis anglies kiekis – jis sudaro daugiau kaip 20 proc. sausos masės. Tokiu dirvožemiu padengta 8 proc. ES teritorijos 34 . Durpynai yra sausumos šlapynės, kuriose augalinė medžiaga dėl nuolatinio buvimo po vandeniu visiškai nesuyra. Vien dėl visoms žemės kategorijoms priskiriamų durpynų nusausinimo Europoje išmetama apie 5 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Dirbamame organiniame dirvožemyje išmetamų teršalų kiekis vis dar reikšmingai nesumažėjo dėl toliau taikomos žalingos auginimo praktikos. Vis dėlto vien atkūrus nusausintą organinį dirvožemį būtų galima gerokai sumažinti naudojant žemę išmetamą CO2 kiekį, o tai duotų daug papildomos naudos, be kita ko, gamtos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos srityse 35 ;

·mineraliniame dirvožemyje anglies kiekis neviršija 20 proc., nors paprastai anglies yra mažiau negu 5 proc. Kiekvienais metais mineraliniame dirvožemyje, kuriame auginami pasėliai, dėl, inter alia, netvaraus ūkininkavimo praktikos, prarandama apie 7,4 mln. tonų anglies 36 . Vis dėlto šis anglies kaupiklis gamtinio kapitalo požiūriu yra ūkininkų ir miškininkų „banko sąskaita“. Labai svarbu jos neišeikvoti, nes anglies kiekis yra dirvožemio biologinės įvairovės, geros būklės ir derlingumo pagrindas. Be to, anglies dioksido sekvestracija mineraliniame dirvožemyje, nors ir priklausomai nuo dirvožemio rūšies ir klimato sąlygų, yra vienas iš ekonomiškai efektyvių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodų, turintis didelį potencialą per metus Europoje sugerti 11–38 Mt CO2 ekv. 37 , jeigu ariamoje žemėje platesniu mastu taikoma įvairi jau nustatyta tvarkymo praktika. Daugelis šios praktikos pavyzdžių yra ekonomiškai efektyvūs 38 . Miškininkai taip pat turi daug galimybių imtis priemonių, kuriomis vienu metu didinamas miško produktyvumas, gerinama anglies dioksido absorbento funkcija ir geros dirvožemio būklės savybės. Bankų ir finansų sektorius vis dažniau domisi galimybėmis investuoti į tuos ūkininkus, kurie taiko tvarią praktiką ir didina anglies kiekį dirvožemyje, taip pat kuria rinkos principais grindžiamas paskatas kaupti anglį. Yra įrodymų, kad anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinantis ūkininkavimas ne tik gali labai prisidėti prie ES pastangų kovoti su klimato kaita, bet ir duoda kitos papildomos naudos, pavyzdžiui, padeda didinti biologinę įvairovę ir išsaugoti ekosistemas 39 .

·remdamasi poveikio vertinimo rezultatais, apsvarstys galimybę rengiant Gamtos atkūrimo teisės aktą pasiūlyti teisiškai privalomus tikslus, kuriais būtų siekiama apriboti šlapynių ir organinio dirvožemio drenavimą ir atkurti tvarkomus ir nusausintus durpynus, kad būtų galima išlaikyti ir didinti dirvožemio anglies sankaupas, mažinti potvynių ir sausrų riziką ir didinti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į šių tikslų poveikį būsimoms anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvoms ir žemės ūkio bei miškininkystės gamybos sistemoms. Be to, ES pagal Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų nuostatas yra įsipareigojusi saugoti šlapynes ir durpynus;

·įgyvendinant Maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Jungtinių Tautų aplinkos programos vykdomą Pasaulinę durpynų iniciatyvą 40 padės atlikti durpynų būklės vertinimą;

·greičiausiai rengdama Gamtos atkūrimo teisės aktą apsvarstys priemones, skirtas biologinei įvairovei žemės ūkio paskirties žemėje didinti, kurios taip pat padėtų išsaugoti dirvožemio organinę anglį (angl. SOC) ir didinti jos kiekį;

·prisijungs prie tarptautinės iniciatyvos „4 per 1 000“, kuria siekiama didinti anglies kiekį žemės ūkio paskirties žemėje 41 ;

·parengs ilgalaikę tvarių anglies ciklų neutralaus poveikio klimatui ES ekonomikos sistemoje, įskaitant CO2 surinkimą, saugojimą ir naudojimą, viziją. Įgyvendindama šį uždavinį ir siekdama populiarinti naują žaliąjį verslo modelį, pagal kurį žemės valdytojams, pavyzdžiui, ūkininkams ir miškininkams, atlyginama už klimatui nekenkiančią praktiką, Komisija 2021 m. pateiks komunikatą dėl tvarių anglies ciklų atkūrimo, o 2022 m. – ES iniciatyvą dėl anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl anglies dioksido absorbavimo sertifikato 42 .

3.2. Dirvožemis ir žiedinė ekonomika

3.2.1.Saugus, tvarus ir žiedinis iškasto grunto naudojimas 

·išnagrinės ES išgaunamo, apdorojamo ir pakartotinai naudojamo iškasto grunto srautus ir iki 2023 m. atliks rinkos padėties valstybėse narėse lyginamąją analizę. Tai turėtų padėti susidaryti išsamų padėties ES vaizdą;

·rengdama Geros dirvožemio būklės teisės aktą, įvertins būtinybę ir galimybes parengti teisiškai privalomas nuostatas dėl vadinamojo iškasto grunto paso ir, remdamasi valstybių narių patirtimi, parengs tokios sistemos įdiegimo gaires. Siekiant užtikrinti saugų iškasto grunto vežimą, apdorojimą ir pakartotinį naudojimą kitose vietose, tokiame pase turėtų būti nurodytas iškasto grunto kiekis ir kokybė. 

3.2.2.Žemės užėmimo ir dirvožemio sandarinimo ribojimas užtikrinant žiedinį žemės naudojimą

·iki 2023 m. nustatyti plataus užmojo nacionalinius, regioninius ir vietos bendro užimtos žemės ploto sumažinimo iki 2030 m. tikslus, kad galėtų reikšmingai prisidėti prie ES 2050 m. tikslo, ir teikti padarytos pažangos ataskaitas;

·į savo miestų žalinimo planus 53  integruoti žemės užėmimo hierarchijos principus ir nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis pirmenybę teikti pakartotiniam (užimtos) žemės naudojimui ir kokybiškam miesto dirvožemiui, šiuo tikslu imantis atitinkamų reguliavimo iniciatyvų ir laipsniškai atsisakant šios hierarchijos neatitinkančių finansinių paskatų, pavyzdžiui, vietos lygmeniu suteikiamų mokesčių lengvatų už žemės ūkio paskirties ir natūralios žemės pavertimą apstatyta aplinka.

·Geros dirvožemio būklės teisės akte pateiks bendro užimtos žemės ploto apibrėžtį;

·atlikdama Geros dirvožemio būklės teisės akto poveikio vertinimą apsvarstys galimybę parengti valstybėms narėms skirtas nuostatas dėl ataskaitų apie pažangą, daromą siekiant žemės užėmimo mažinimo tikslų, teikimo;

·atlikdama Geros dirvožemio būklės teisės akto poveikio vertinimą ir remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis, apsvarstys galimybes stebėti pažangą, daromą siekiant bendro užimamos žemės ploto nedidinimo tikslų ir įgyvendinant žemės užėmimo hierarchijos principus, ir teikti atitinkamas ataskaitas;

·iki 2024 m. atlikdama ES dirvožemio sandarinimo gairių peržiūrą 54 pateiks valdžios institucijoms ir privačioms institucijoms gaires, kaip mažinti dirvožemio sandarinimą, įskaitant geriausios patirties pavyzdžius, susijusius su vietos lygmeniu įgyvendinamomis dirbtinio paviršiaus sandarinimo šalinimo iniciatyvomis, kad dirvožemis galėtų kvėpuoti; skatins keistis geriausios patirties pavyzdžiais remiantis valstybių narių ar regionų, įdiegusių teritorijų planavimo sistemas, padedančias sėkmingai spręsti žemės užėmimo mažinimo uždavinį, patirtimi, siekiant sukurti bendrą metodiką 55 .

3.2.3.Maisto medžiagų ir anglies ciklų užtikrinimas

3.3. Dirvožemio biologinės įvairovės vaidmuo užtikrinant žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą

·žinių apie dirvožemio biologinę įvairovę kaupimo srityje atliks pasaulio lyderės vaidmenį, iki 2022 m. paskelbdama pirmąjį ES dirvožemio biologinės įvairovės ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų įvairiais metodais valdomame žemės ūkio paskirties dirvožemyje vertinimą (grindžiamą LUCAS tyrimo duomenimis);

·įvertins kitų svetimų rūšių plokščiųjų kirmėlių introdukcijos riziką, kad jas pagal Invazinių svetimų rūšių reglamentą 66 būtų galima įtraukti į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą;

·sieks užtikrinti didesnį Rio de Žaneiro konvencijų suderinamumą ir didesnę jų tarpusavio sąveiką ir stengsis įtvirtinti tokią Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., kurioje būtų pripažįstama dirvožemio biologinės įvairovės svarba, skatinamas tvaraus dirvožemio valdymo praktikos taikymas siekiant apsaugoti ekosistemines paslaugas (visų pirma populiarinant agroekologijos ir kitą biologinei įvairovei palankią praktiką) ir į įvairius tikslus ir rodiklius integruojamas dirvožemio išsaugojimo ir atkūrimo aspektas;

·aktyviai padės 15-oje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje 67 priimti tarptautinės iniciatyvos „Dirvožemio biologinės įvairovės išsaugojimas ir tausaus naudojimas“ 2020–2030 m. veiksmų planą, atnaujinti šį veiksmų planą ir jį vėliau įgyvendinti;

·stiprins pastangas nustatyti, įvertinti, apsaugoti ir atkurti dirvožemio biologinę įvairovę ir palaikys Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) pasaulinės dirvožemio partnerystės programos dalyvių pasiūlymą įsteigti Pasaulinį dirvožemio biologinės įvairovės stebėsenos centrą 68 .

3.4. Dirvožemio vaidmuo užtikrinant gerą vandens išteklių būklę 

4.Dirvožemio ir žemės degradacijos prevencija ir geros dirvožemio būklės atkūrimas

4.1. Užtikrinti, kad tvarus dirvožemio valdymas taptų nauja įprasta praktika

·rengdama Geros dirvožemio būklės teisės aktą ir atlikdama poveikio vertinimą, įvertins tvaraus dirvožemio naudojimo reikalavimus, įskaitant galimybę nustatyti teisinius reikalavimus, kad nebūtų pakenkta dirvožemio pajėgumams teikti ekosistemines paslaugas;

·konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, parengs įvairioms dirvožemio ekosistemoms ir rūšims pritaikytą tvaraus dirvožemio valdymo praktikos (įskaitant regeneracinį ūkininkavimą pagal agroekologinius principus) rinkinį ir nustatys netvaraus dirvožemio valdymo praktikos pavyzdžius;

·padės valstybėms narėms nacionalinėmis lėšomis įgyvendinti iniciatyvą PASITIKRINK DIRVOŽEMĮ NEMOKAMAI;

·kartu su valstybėmis narėmis sukurs specialistų kompetencijos tinklą ir įtraukų TDV ambasadorių tinklą, be kita ko, regeneracinio ir ekologinio ūkininkavimo klausimais, kuriuose, be akademinės bendruomenės ir žemės ūkio sektoriaus atstovų, ketinama suburti ir suinteresuotuosius subjektus. Dirbdami šiuose tinkluose, jų nariai remsis Europos dirvožemio būklės gerinimo misijos gyvosiose laboratorijose ir įgyvendinant kelrodžius projektus atliekamu darbu (žr. 5.3 skyrių);

·įgyvendindama BŽŪP ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, toliau skleis informaciją apie sėkmingus tvaraus dirvožemio ir maisto medžiagų valdymo sprendimus, be kita ko, pasitelkdama kaimo plėtros programos nacionalinius kaimo plėtros tinklus, ūkių konsultavimo paslaugas ir ŽŪŽIS bei Europos inovacijų partnerystę žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (EIP-AGRI);

·populiarins TDV skatindama maisto sistemos subjektus savanoriškai prisiimti įsipareigojimus pagal ES atsakingos maisto verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą;

·pripažins išskirtinius tvaraus dirvožemio valdymo srities laimėjimus ir novatoriškas iniciatyvas stiprindama bendradarbiavimą su ūkininkų bendruomene, pavyzdžiui, prisidėdama prie Europos žemės savininkams teikiamo Geros dirvožemio valdymo praktikos apdovanojimo 79 ;

·visame pasaulyje skatindama tvarų dirvožemio valdymą, toliau rems Pasaulinę dirvožemio partnerystę;

·kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, iki 2023 m. pateiks pasiūlymą dėl ES tvarios maisto sistemos teisės aktų sistemos.

·visapusiškai naudodamosi ES gairėmis dėl ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų integravimo į sprendimų priėmimo procesą 80 , į savo programas, įgyvendinamas pagal ES sanglaudos politiką, deramai įtraukti dirvožemio išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo klausimus;

·atsižvelgdamos į BŽŪP strateginių planų analizės ir poreikių vertinimo rezultatus, užtikrinti, kad įgyvendinant BŽŪP būtų aktyviai prisidedama prie geros dirvožemio būklės išlaikymo ir tolesnio jos gerinimo. Tai turi būti pasiekta, be kita ko, priimant plataus užmojo BŽŪP strateginius planus, kuriuose, vadovaujantis Komisijos rekomendacijomis dėl BŽŪP, pagal žaliąją struktūrą 81 būtų numatyta pakankamai intervencinių veiksmų. Komisija toliau teiks būtinas konsultacijas ir vertins šių planų indėlį siekiant žaliojo kurso tikslų bei jų suderinamumą su šiais tikslais;

·atitinkamu lygmeniu įgyvendinti iniciatyvą PASITIKRINK DIRVOŽEMĮ NEMOKAMAI.

4.2. Dykumėjimo prevencija

·pradėdama trimis JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu rodikliais, parengs dykumėjimo ir žemės degradacijos masto ES vertinimo metodiką ir atitinkamus rodiklius;

·pasiūlys valstybėms narėms pagal JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu ES paskelbti dykumėjimo poveikį patiriančia šalimi ir toliau ragins valstybes nares dalyvauti Jungtinių Tautų Žemės būklės neblogėjimo tikslų nustatymo programoje;

·padedama Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) kas penkerius metus skelbs informaciją apie žemės degradacijos ir dykumėjimo padėtį ES;

·toliau rems pagrindines iniciatyvas, pavyzdžiui, Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą 89 ir iniciatyvą „Regreening Africa“ 90 , taip pat palaikydama vystomąjį bendradarbiavimą teiks pagalbą žemės ir (arba) dirvožemio klausimais.

·atsižvelgdamos į ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje 91 numatytus veiksmus, priimti tinkamas ilgalaikes degradacijos prevencijos ir švelninimo priemones, visų pirma mažinant suvartojamo vandens kiekį ir pritaikant pasėlius prie vandens prieinamumo vietos lygmeniu, kartu platesniu mastu naudojantis sausrų valdymo planais ir taikant tvaraus dirvožemio valdymo praktiką.

4.3. Dirvožemio taršos prevencija

·iki 2022 m. peržiūrės Tausiojo pesticidų naudojimo direktyvą 94 ir atliks Nuotekų dumblo direktyvos vertinimą;

·atliekamuose ES cheminių medžiagų, maisto ir pašarų priedų, pesticidų, trąšų ir kt. rizikos vertinimuose patobulins ir suderins poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio biologinei įvairovei vertinimo metodus. Ji tai darys remdamasi iniciatyva „viena medžiaga – vienas vertinimas“ ir bendradarbiaudama su Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos aplinkos agentūra (EAA), Jungtiniu tyrimų centru (JRC) ir valstybėmis narėmis;

·iki 2022 m. pagal Cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą apribos tikslingai naudojamą mikroplastiką ir parengs priemones dėl netyčinio mikroplastiko patekimo į aplinką. Tam tikroms valstybėms narėms pradėjus apribojimo nustatymo procesą, Komisija pagal REACH reglamentą parengs bet kokio perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) naudojimo nebūtinosioms reikmėms apribojimą, kad būtų užkirstas kelias jų patekimui į aplinką, įskaitant dirvožemį, ir iki 2022 m. taip pat parengs biologinių, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos programą;

·iki 2024 m. liepos mėn. pagal ES tręšiamųjų produktų reglamentą priims tam tikrų polimerų, pavyzdžiui, dangos medžiagų ir žemės ūkio mulčio plėvelės, biologinio skaidumo kriterijus. Iki 2026 m. liepos mėn., atliekant bendrąją to reglamento peržiūrą, bus peržiūrėtos ir ES tręšiamuosiuose produktuose esančių teršalų ribinės vertės.

4.4.Nualinto dirvožemio atkūrimas ir užterštų teritorijų išvalymas

Nualintas dirvožemis iš dalies arba visiškai praranda savo gebėjimą atlikti įvairias funkcijas ir teikti įvairias paslaugas. Kai kuriais atvejais taikant tvaraus dirvožemio valdymo praktiką galima atkurti gerą dirvožemio būklę ir po kelerių metų užtikrinti visišką jo atsigavimą (pvz., anglies kiekio ir biologinės įvairovės sumažėjimo ar viršutinio derlingo sluoksnio sutankinimo ir erozijos atvejais). Kitais atvejais, norint tik iš dalies atgaivinti dirvožemį (pvz., kalbant apie užsandarintą, dykumėjantį, įdruskėjusį ar parūgštėjusį dirvožemį), reikalingos aktyvios atkūrimo priemonės. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje Komisija paskelbė 2021 m. pateiksianti pasiūlymą dėl teisiškai privalomų ES gamtos atkūrimo tikslų, kad būtų atkurtos nualintos ekosistemos, visų pirma tos, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir saugoti anglies dioksidą ir užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms bei sumažinti jų poveikį. Deja, kartais degradacija yra negrįžtamas procesas.

– apsvarstys galimybę pradėti naudoti žemės sandoriams skirtus geros dirvožemio būklės pažymėjimus, kad žemės pirkėjams būtų suteikiama informacija apie pagrindines dirvožemio savybes ir jo būklę jų ketinamoje įsigyti žemėje.

·bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, sudarys palankesnes sąlygas palaikyti dialogą ir keistis žiniomis dirvožemio užterštumo rizikos vertinimo metodikų klausimu ir nustatys geriausios patirties pavyzdžius;

·iki 2024 m. parengs ES prioritetinį sąrašą, susijusį su didelį susirūpinimą ir (arba) vis didesnį susirūpinimą keliančiais teršalais, kurie kelia didelį pavojų Europos dirvožemio kokybei ir dėl kurių Europos ir nacionaliniu lygmenimis reikia būti budriems ir imtis prioritetinių veiksmų;

·iki 2022 m. peržiūrės Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą 104 ir iki 2023 m. atliks Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos 105 vertinimą, be kita ko, siekdama nustatyti žalos žemei apibrėžtį ir finansinių garantijų vaidmenį.

·jeigu tai nebus įtraukta į Geros dirvožemio būklės teisės aktą, pasinaudodamos pagal ES mokslinių tyrimų programą ir Europos dirvožemio būklės gerinimo misiją teikiama parama sukurti žemės sandoriams skirtą geros dirvožemio būklės pažymėjimų sistemą.

5.Turime sukaupti daugiau žinių apie dirvožemį

5.1. Dirvožemis ir skaitmeninė darbotvarkė

·aktyviau naudosis skaitmeninėmis priemonėmis ir programa „Copernicus“ ir padedama Jungtinio tyrimų centro toliau plėtos Europos dirvožemio stebėjimo centrą (EUSO) 112 , o padedama Europos aplinkos agentūros – sukurs Europos žemės informacinę sistemą (LISE), grindžiamą geoerdvinės analizės produktais;

·skatins valstybes nares ir joms padės pagal naująją BŽŪP teikiant ūkių konsultavimo paslaugas parengti ūkių tvarumo priemones maisto medžiagų naudojimui valdyti (FaST). Taikant tokias priemones ūkininkams bus teikiamos rekomendacijos dėl galiojančius teisės aktus atitinkančio ir turimais duomenimis bei žiniomis grindžiamo trąšų naudojimo;

·bendradarbiaudama su subjektais, pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinančiais Europos dirvožemio būklės gerinimo misiją, pagal savo iniciatyvą „Tikslas – Žemė“ 113 stiprins su dirvožemiu susijusių procesų modeliavimo pajėgumus.

5.2. Dirvožemio duomenys ir stebėsena

·atlikusi poveikio vertinimą ir rengdama Geros dirvožemio būklės teisės aktą, apsvarstys galimybę parengti nuostatas dėl dirvožemio ir dirvožemio biologinės įvairovės stebėsenos ir dirvožemio būklės ataskaitų teikimo remiantis esamomis nacionalinėmis ir ES sistemomis, įskaitant LUCAS tyrimo dirvožemio modulį; atlikdama poveikio vertinimą, apsvarstys galimybę nustatyti LUCAS tyrimo teisinį pagrindą, kad būtų teisiškai įtvirtinti tikslai, sąlygos, finansavimas, galimybė naudotis žeme, duomenų naudojimas ir privatumo klausimai;

·atlikdama LUCAS tyrimus, visos ES mastu vykdys suderintą dirvožemio organinės anglies kiekio ir anglies sankaupų pokyčių stebėseną, papildydama valstybių narių pagal LULUCF reglamentą teikiamas ataskaitas;

·stengsis į būsimą LUCAS tyrimą 119 2022 m. integruoti taršos modulį, kad būtų galima geriau suprasti pasklidosios dirvožemio taršos ES problemą ir sudaryti šio reiškinio žemėlapius 120 , ir pagal integruotą nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemą parengs švaraus dirvožemio perspektyvą;

·įgyvendindama ES dirvožemio stebėjimo centro iniciatyvą:

oremdamasi Europos jungtinės programos „Žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas“ 121 rezultatais ir palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, nustatys dirvožemio stebėsenos spragas;

oparengs dirvožemio rodiklių suvestinę ir patikimų dirvožemio rodiklių rinkinį, apimantį tendencijas ir prognozes;

oparengs ES dirvožemio biotos aprašą, kad būtų galima stebėti ir geriau suprasti dirvožemio biologinę įvairovę.

5.3. Dirvožemio moksliniai tyrimai ir inovacijos

·siekdama išplėsti žinių apie dirvožemio priežiūrą bazę, suteikti daugiau galimybių susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais ir didinti naudojimąsi tokiais rezultatais, įgyvendins plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų gaires;

·toliau skirs didelį finansavimą: i) mokslinių tyrimų sprendimams, kuriais siekiama didinti dirvožemio biologinę įvairovę; ii) sprendimams, kuriais sprendžiama dirvožemio degradacijos problema; iii) bandomosioms naujoviškoms taršos mažinimo technologijoms;

·skatins kurti ir naudoti skaitmeninius ir nuotolinius jutiklius, programėles ir rankinius ėminių ėmiklius, skirtus dirvožemio kokybei vertinti.

6.Sąlygų perėjimui prie geros dirvožemio būklės sudarymas

6.1. Privačių šaltinių ir ES finansavimas

·kai bus aiškiai apibrėžti visi 2021–2027 m. prioritetai ir prioritetinės sritys, 2022 m. paskelbs vadovą, kuriame ketinama apžvelgti ES finansavimo galimybes, susijusias su dirvožemio apsauga, tvariu valdymu ir atkūrimu;

·pagal ES taksonomijos reglamentą 129 ir jo deleguotuosius aktus skatins investicijas į projektus, kuriuos įgyvendinant tvariai valdomas dirvožemis ir jam nedaroma reikšminga žala.

6.2. Žinios apie dirvožemį ir visuomenės dalyvavimas

·remdamasi sėkmingu projekto „Žinios apie vandenynus“ pavyzdžiu 130 , pradės įgyvendinti žinių ir informuotumo apie dirvožemį bei įsitraukimo šioje srityje didinimo iniciatyvą;

·sukurdama ES dirvožemio stebėjimo centro portalą ir informavimo tinklus, kurių tikslas būtų užtikrinti gerą dirvožemio būklę, sudarys palankesnes sąlygas dalytis geriausia patirtimi, susijusia su informavimu apie dirvožemį ir bendradarbiavimu šioje srityje, ir skatins tokios patirties mainus;

·siekdama kartu su Europos Sąjungos piliečiais sukurti žinių apie dirvožemį koncepciją, dirvožemio degradacijos klausimą įtrauks į bendrą Europos tvarumo kompetencijų orientacinę sistemą 131 ;

·remdamasi Europos dirvožemio būklės gerinimo misija ir ES dirvožemio stebėjimo centro iniciatyva ir siekdama įvairiais lygmenimis populiarinti gerą dirvožemio būklę bei užtikrinti, kad dirvožemis taptų viena iš piliečių vertybių, įgyvendins visapusiškus informavimo, švietimo ir piliečių įtraukimo sričių veiksmus.

7.Išvados

(1) Maisto ir žemės ūkio organizacija (2020), State of knowledge of soil biodiversity - Status, challenges and potentialities.
(2) Pasaulio išteklių institutas (2019), Creating a sustainable food future.
(3) Europos Komisija (2021), ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija. Poveikio vertinimas .
(4) Europos Komisija (2005), Europos dirvožemių atlasas.
(5) Europos Komisija (2020), Rūpintis dirvožemiu – rūpintis gyvybe.
(6) Europos aplinkos agentūra (2019), Europos aplinka: būklė ir perspektyvos 2020 m.
(7) Panagos P. et al (2015), The new assessment of soil loss by water erosion in Europe.
(8)   https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/dashboards/land-take-statistics#tab-based-on-data.
(9) Europos Komisija (2021), Accounting for ecosystems and their services in the EU (INCA).
(10) Pasaulio verslo darnaus vystymosi taryba (2018), The business case for investing in soil health.
(11) Misijos „Gera dirvožemio būklė ir maistas“ valdybos ataskaitoje „Rūpintis dirvožemiu – rūpintis gyvybe“ (2020 m., https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/4ebd2586-fc85-11ea-b44f-01aa75ed71a1/ ) apskaičiuota, kad ši kaina siekia 50 mlrd. EUR.
(12) Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (2018), The assessment report on land degradation and restoration.
(13)  Nkonya et al. (2016), Economics of Land Degradation and Improvement - A Global Assessment for Sustainable Development.
(14) 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, COM(2020) 380.
(15) ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2021) 82.
(16) Jungtinės Tautos (2015), Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.
(17) 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, COM(2020) 380.
(18) Pasiūlymas dėl LULUCF reglamento peržiūros, COM(2021) 554.
(19)   Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB .
(20) ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381.
(21) 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, COM(2020) 380.
(22) Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas, KOM(2011) 0571.
(23) 7-oji ES aplinkosaugos veiksmų programa, Sprendimas Nr. 1386/2013/ES.
(24) Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400.
(25) Klimato teisės aktas (Reglamentas (ES) 2021/1119).
(26) Pasiūlymas dėl LULUCF reglamento peržiūros, COM(2021) 554.
(27) ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2021) 82.
(28) Su konkrečiais dirvožemio apsaugos aspektais susiję reikalavimai, nustatyti, pavyzdžiui, Nuotekų dumblo direktyvoje, Pramoninių išmetamų teršalų direktyvoje, bendros žemės ūkio politikos sistemoje, Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvoje, Atliekų pagrindų direktyvoje ir LULUCF reglamente.
(29) Dirvožemio apsaugos teminė strategija, KOM(2006) 231.
(30)  Europos Parlamentas, Europos Audito Rūmai, Regionų komitetas, Europos aplinkos agentūra savo 2020 m. Aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitoje, piliečiai ir suinteresuotieji subjektai, atsakydami į viešų konsultacijų metu pateiktus klausimus. Daugiau informacijos pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2021) xxx.
(31)  Pavyzdžiui, įtraukiant įmonių ir profesinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir mokslo organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus.
(32)   Pasiūlymas iš dalies pakeisti Reglamentus (ES) 2018/841 ir (ES) 2018/1999, COM(2021) 554 .
(33)   Europos žaliojo kurso įgyvendinimas. Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinys .
(34) Apskaičiuota remiantis duomenimis, kurie grindžiami valstybių narių pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją pateikta informacija.
(35)  Europos Komisija (2021), Technical guidance handbook: Setting up and implementing result-based carbon farming mechanisms in the EU . Pateikiami 2016 m. duomenys, įskaitant duomenis apie Jungtinę Karalystę.  
(36) Europos Komisija (2018). Išsami tai patvirtinanti analizė pateikiama Komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ , COM(2018) 773.
(37) Lugato et al. (2014), Potential carbon sequestration of European arable soils estimated by modelling a comprehensive set of management practices.
(38) Europos Komisija (2021), Technical guidance handbook: Setting up and implementing result-based carbon farming mechanisms in the EU . 
(39) Europos Komisija (2021), Technical guidance handbook: Setting up and implementing result-based carbon farming mechanisms in the EU .
(40)

  www.globalpeatlands.org . 

(41)   www.4p1000.org . 
(42) Europos Komisijos anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyva „Klimato kaita. Tvarių anglies dioksido ciklų atkūrimas“ .
(43)   ES tvarių žaliavų principai .
(44) Pagal Atliekų pagrindų direktyvos (Direktyvos 2008/98/EB) 2 straipsnio 1 dalies c punktą ši direktyva netaikoma neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai statybų metu, kai yra tikrai žinoma, kad medžiaga bus panaudota savo natūraliame būvyje statybos tikslais toje vietoje, kur ji buvo iškasta. Pakartotinai panaudotas iškastas gruntas taip pat nelaikomas atliekomis.
(45) Europos Komisija (2020), Study to support the preparation of Commission guidelines on the definition of backfilling.
(46) Pistocchi A. et al (2015), Soil sealing and flood risks in the plains of Emilia-Romagna, Italy.
(47) Europos Komisija (2012), In depth report: soil sealing.
(48) 1990–2006 m. dėl sandarinimo ES šalyse prarastos žemės ūkio paskirties žemės gamybos pajėgumai prilygo 6 mln. tonų kviečių per metus (Gardi et al. (2014)).
(49) Europos akademijų mokslo patariamoji taryba (2018), Opportunities for soil sustainability in Europe.
(50) Apskaičiuota, kad dėl bendro ES vartojimo 1990–2008 m., siekiant patenkinti ES javų ir gyvulių importo poreikius, iškirsta daugiau kaip 9 mln. ha miško. Šaltinis – Vartojimo poveikio tyrimas – Miškai – Aplinka .
(51) Vokietija siekia užtikrinti, kad iki 2030 m. per dieną būtų užsandarinama ne daugiau kaip 30 ha, Austrija iki 2010 m. buvo nustačiusi 2,5 ha per dieną ribą, o du Belgijos regionai (Flandrijos ir Valonijos regionai) nustatė tikslus atitinkamai iki 2040 ir 2050 m. užtikrinti, kad užimamos žemės plotas visai nebūtų didinamas.
(52)   Europos aplinkos agentūra, Land recycling and densification .
(53)   Žr. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje pateikto Gamtos atkūrimo plano 11 įsipareigojimą iki 2030 m. „miestuose, kuriuose gyvena bent 20 000 gyventojų, turėti plataus užmojo miesto žalinimo planą“.
(54) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geriausios dirvožemio sandarinimo ribojimo, mažinimo arba kompensavimo patirties gairės“, SWD(2012) 101.
(55) Čekija, siekdama apsaugoti vertingiausią ir derlingiausią dirvožemį nuo žemės užėmimo, žemės ūkio paskirties žemę yra suskirsčiusi į penkias saugomas klases.
(56) Europos aplinkos agentūra (2019), Žemė ir dirvožemis Europoje.
(57) Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400.
(58) Pavyzdžiui, tyrimus, atliekamus pagal programą „Horizontas 2020“ (Maisto medžiagų ciklo užtikrinimas) ir programą „Europos horizontas“ (Alternatyvių tręšiamųjų produktų poveikis aplinkai ir galimi kompromisai pasaulio ir (arba) vietos mastu).
(59) Fortuna, A. (2012), The Soil Biota. Nature Education Knowledge.
(60) Brevik et al. (2020), Soil and human health: current status and future needs .
(61) Yu Imai et al. (2019), A new antibiotic selectively kills Gram-negative pathogens .
(62)   Koncepcija „Viena sveikata“ (who.int) .
(63) Wall and Six (2015), Give soils their due .
(64) Pickles et al. (2017), Mycorrhizal Networks and Forest Resilience to Drought. Mycorrhizal Mediation of Soil, p. 319–339 .
(65) Jungtinis tyrimų centras (2021), Baseline distribution of invasive alien species added to the Union list in 2019 .
(66) Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos prevencijos ir valdymo.
(67)   https://www.cbd.int/meetings/COP-15.
(68) Maisto ir žemės ūkio organizacija (2020), State of knowledge of soil biodiversity - Status, challenges and potentialities.
(69)   Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio srityje .
(70) Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (2020), Common ground: restoring land health for sustainable agriculture .
(71) BŽŪP geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/income-support/cross-compliance_lt#gaec .
(72)   Federacijos „Pro Silva“ principai, https://www.prosilva.org/close-to-nature-forestry/pro-silva-principles/ .  
(73) Maisto ir žemės ūkio organizacija (2017), Savanoriškos tvaraus dirvožemio valdymo gairės.
(74) Gattinger A. et al (2012), Enhanced top soil carbon stocks under organic farming.
(75)   https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/cap-glance_lt . 
(76) Nauja 2030 m. ES miškų strategija, COM(2021) 572 final.
(77)   https://www.gissol.fr/le-gis/programmes/base-de-donnees-danalyses-des-terres-bdat-62 .
(78) Žr. ES atsakingos maisto verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą, https://ec.europa.eu/food/horizontal-topics/farm-fork-strategy/sustainable-food-processing/code-conduct_en .
(79)   Geros dirvožemio valdymo ir žemės tvarkymo praktikos apdovanojimas (europeanlandowners.org) .
(80) ES gairės dėl ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų integravimo į sprendimų priėmimo procesą, SWD(2019) 305.
(81)  Ekologinės sistemos ir kaimo plėtra, taip pat plataus užmojo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai.
(82) Žr., pavyzdžiui, https://indicators.report/targets/15-3/ .
(83) Žr. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu ataskaitų teikimo platformą adresu https://prais.unccd.int/unccd/reports .
(84)  Europos aplinkos agentūra (2019), Prisitaikymas prie klimato kaitos Europos žemės ūkio sektoriuje.
(85) Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Šaltinis – Europos Audito Rūmai (2018), informacinis dokumentas „Dykumėjimas ES“.
(86) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 33/2018 „Kova su dykumėjimu ES: didėjanti grėsmė, kuriai sumažinti reikia imtis daugiau veiksmų“ .
(87) Europos aplinkos agentūra (2019), Prisitaikymas prie klimato kaitos Europos žemės ūkio sektoriuje .
(88) Žr. rekomendacijas, pateiktas atlikus 2-ųjų upių baseinų valdymo planų vertinimą.
(89)   https://www.greatgreenwall.org/ . 
(90)   https://regreeningafrica.org/ . 
(91) Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, COM(2021) 82 final.
(92) Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400.
(93) Europos aplinkos agentūra (2021), Land and soil pollution — widespread, harmful and growing .
(94) Direktyva 2009/128/EB.
(95) Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400.
(96)   https://ec.europa.eu/environment/chemicals/mercury/regulation_en.htm . 
(97) Direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti).
(98) 2010 m. kovo 9 d. Sprendimas ERG aos, sujungtos bylos C-379/08 ir C-380/08.
(99) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų.
(100) Ankstesne tarša laikoma tarša, atsiradusi prieš įsigaliojant nacionaliniams ar ES teisės aktams. Bešeimininkėse teritorijose neįmanoma nustatyti teršėjo, teršėjas nebeegzistuoja arba negali padengti valymo išlaidų, nes, pvz., yra bankrutavęs.
(101) Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos trečiosios sesijos rezoliucijos Nr. 3/4 dėl aplinkos ir sveikatos ir Nr. 3/6 dėl dirvožemio taršos valdymo, Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (3 darnaus vystymosi tikslo 9 uždavinys ir 15 darnaus vystymosi tikslo 3 uždavinys), Minamatos konvencija (12 straipsnis), Stokholmo konvencija (6 straipsnis), Šeštosios ministrų konferencijos aplinkos ir sveikatos klausimais Ostravos deklaracija.
(102)   https://echa.europa.eu/-/21-551-chemicals-on-eu-market-now-registered.
(103) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS)“ (SWD(2020) 249), pridedamas prie Cheminių medžiagų strategijos.
(104) Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų.
(105) Direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą.
(106) Europos duomenų strategija, COM(2020) 66.
(107) INSPIRE direktyva (Direktyva 2007/2/EB).
(108) Strategija „Nuo ūkio iki stalo“, COM(2020) 381.
(109)   SWD(2021) 140.
(110) Ūkių tvarumo priemonė, žr. https://fastplatform.eu . 
(111)   „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga (CLMS).
(112)   https://ec.europa.eu/jrc/en/eu-soil-observatory.
(113)  Žr. https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/destination-earth .
(114)

  https://webgate.ec.europa.eu/fpfis/wikis/display/SOIL/National+monitoring+systems . 

(115) INSPIRE direktyva (Direktyva 2007/2/EB).
(116) Taip pat žr. Europos aplinkos agentūra (2021), Soil monitoring in Europe - Indicators and thresholds for soil quality assessments, https://www.eea.europa.eu/publications/soil-monitoring-in-europe-indicators-and-thresholds/ .
(117) Direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, 9 straipsnis.
(118) Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentas (Reglamentas (ES) 2018/841).
(119)   LUCAS tyrimas – Europos dirvožemio duomenų centras – Europos Komisija .
(120) Ši iniciatyva plėtojama atsižvelgiant į kitas stebėsenos iniciatyvas, pavyzdžiui, ES požeminio vandens stebėjimo sąrašo procesą.
(121)   EJP SOIL – Tvarus klimato atžvilgiu žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymas .
(122)   https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/research-area/environment/bioeconomy/food-systems/food-2030_en . 
(123)

  Soil health for stronger farms? We can measure that (rabobank.com) .

(124) Pvz., iniciatyva „Dirvožemio kapitalas“ (angl. Soil Capital) .
(125)   Microsoft uses blockchain modern technology to purchase soil carbon credit in Australia .
(126)   Living Soils initiative: Nestlé, McCain and Lidl address soil health in France .
(127)   Įmonė „Revive“ .
(128) Europos Komisija, C(2021) 1054 .
(129) Reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088.
(130)   https://oceanliteracy.unesco.org/ . 
(131)   https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12985-Environmental-sustainability-education-and-training_lt .  
(132)   https://www.eionet.europa.eu/countries/national-reference-centres/nrc-on-soil . 
(133)   https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe/missions-horizon-europe/soil-health-and-food_en . 
(134)   http://www.fao.org/global-soil-partnership/regional-partnerships/europe/en/ .