EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 30

COM(2021) 345 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY

Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.

{SWD(2021) 166 final} - {SWD(2021) 167 final}

„Mūsų kaimo vietovės yra mūsų visuomenės struktūra ir mūsų ekonomikos ritmas. Kraštovaizdžio, kultūros ir paveldo įvairovė yra vienas iš svarbiausių ir būdingiausių Europos bruožų. Jos yra esminė mūsų tapatybės dalis ir mūsų ekonomikos potencialas.Mes branginsime ir saugosime savo kaimo vietoves ir investuosime į jų ateitį.“ Pirmininkė U. von der Leyen, 2019 m. liepos mėn.(2019–2024 m. politinės gairės)„Mūsų kaimo vietovės yra mūsų visuomenės struktūra ir mūsų ekonomikos ritmas. Kraštovaizdžio, kultūros ir paveldo įvairovė yra vienas iš svarbiausių ir būdingiausių Europos bruožų. Jos yra esminė mūsų tapatybės dalis ir mūsų ekonomikos potencialas.Mes branginsime ir saugosime savo kaimo vietoves ir investuosime į jų ateitį.“ Pirmininkė U. von der Leyen, 2019 m. liepos mėn.(2019–2024 m. politinės gairės)Įvadas. Raginimas parengti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

ES kaimo vietovės neatsiejamos nuo europinės gyvensenos. Jose gyvena 137 mln. žmonių, t. y. beveik 30 proc. ES gyventojų; jei priskaičiuotume visus mažai apgyventus ir mažo gyventojų tankumo administracinius vienetus ir miestelius, jos užima daugiau kaip 80 proc. Europos teritorijos 1 . Plačiai pripažįstamas ir vertinamas jų indėlis į maisto gamybą, gamtos išteklių valdymą, gamtos kraštovaizdžio apsaugą, poilsį ir turizmą. Daugelio mūsų tradicijų, švenčių ir kultūros reiškinių šaknys yra Europos kaimo vietovėse. Kaip pabrėžė Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen, „kaimas yra neatsiejama Europos dalis“ 2 .

Tačiau pastarųjų dešimtmečių socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, įskaitant globalizaciją ir urbanizaciją, keičia kaimo vietovių funkciją ir padėtį. Jos taip pat kenčia nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo 3 . Daugelis europiečių nerimauja dėl yrančios kaimo infrastruktūros ir mažėjančio paslaugų, įskaitant sveikatos priežiūros, socialines, švietimo, pašto ir banko paslaugas, prieinamumo. Kiti reiškia susirūpinimą dėl mažėjančių užimtumo galimybių ir galimo pajamų sumažėjimo kaimo vietovėse arba riboto susisiekimo ir mažo skaitmeninio junglumo.

Vis labiau suvokiama, kad kaimo vietovių funkcija ir svarba nepakankamai vertinamos ir už jas nepakankamai atlyginama. Beveik 40 proc. respondentų, dalyvavusių viešose konsultacijose, surengtose rengiant šį komunikatą, teigė juntantys, kad visuomenė ir politikos formuotojai juos paliko nuošalyje. Reikia reaguoti į šį pojūtį ir į jo priežastis 4 .

Šiuos uždavinius ir problemas siekiama spręsti šiuo komunikatu dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos pasinaudojant naujomis ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos galimybėmis ir COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, taip pat nustatant priemones, kaip pagerinti gyvenimo kaimo vietovėse kokybę, užtikrinti subalansuotą teritorinį vystymąsi ir skatinti ekonomikos augimą kaimo vietovėse naudojantis ką tik sukurtu demografijos atlasu. Jis grindžiamas analize, prognozavimo darbais, išsamiomis konsultacijomis ir bendruomenių indėliu. Komunikate išdėstyta vizija ir nurodytos ją įgyvendinsiančios politikos priemonės, įskaitant geriausios patirties pavyzdžius, kuriuos galima atkartoti. Komunikatas įtvirtina Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus ir padeda juos įgyvendinti.

Kaimo vietovės yra aktyvios ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos dalyvės. Tvariai gamindamos maisto produktus, saugodamos biologinę įvairovę ir kovodamos su klimato kaita jos atlieka svarbų vaidmenį siekiant Europos Sąjungos žaliojo kurso 5 , strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 6 ir biologinės įvairovės 7 tikslų. Be to, naujas technologijas kaimo vietovėse būtina diegti ir tam, kad būtų įgyvendintas Europos skaitmeninis dešimtmetis. Darbas siekiant 2030 m. ES skaitmeninių užmojų tikslų 8 taip pat gali suteikti daugiau galimybių kaimo vietovių darniam vystymuisi neapsiribojant žemės ūkiu, ūkininkavimu ir miškininkyste. Jis gali padėti kurti naujas gamybos ir dar labiau paslaugų plėtros ir geografinio pasiskirstymo perspektyvas.

Europos kaimo vietovės labai įvairios. Gamtinių ir klimato sąlygų, geografinių savybių, istorinės ir kultūrinės raidos, demografinių ir socialinių pokyčių, nacionalinių ir regioninių ypatumų ir ekonominio klestėjimo skirtumai reiškia, kad nė viena kaimo vietovė nėra tokia pati kaip kitos. Ši įvairovė reiškia, kad reikia vietos lygmeniu parengtų atsakymų ir sprendimų, atitinkančių kiekvienos teritorijos konkrečius poreikius ir galimybes. Be to, teritorinės plėtros strategijos turėtų būti pritaikytos kaimo vietovėms pagal jų individualias savybes ir aplinką. Todėl veiksmai turi būti skirti visų pirma atokiems ir mažiau išsivysčiusiems kaimo regionams.

Visuomenės permainos, įskaitant pastaruosius COVID-19 pandemijos sukeltus pokyčius, kaimo vietovėms turėtų atverti galimybių. Reikia vengti asimetriško atsigavimo ir užtikrinti, kad visos ES teritorijos turėtų priemonių vienodai atsitiesti po pandemijos.

Europos Komisija, tvirtai laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti demokratiją ir lygybę ir suvokdama demografinių pokyčių poveikį, yra pasiryžusi nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepalikti nuošalyje ir priartinti ES prie jos piliečių. Šiuo komunikatu siekiama suteikti naują impulsą kaimo vietovėms keičiant požiūrį į jas, atveriant naujas galimybes, suteikiant daugiau galios kaimo bendruomenėms, be kurių neįmanoma kurti Europos ateities. Kaimo bendruomenės taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant 20 Europos socialinių teisių ramsčio 9 principų ir padeda kurti socialiai tvirtą Europą, kuri būtų teisinga, įtrauki ir teiktų daug galimybių.

Siekiant kuo geriau išnaudoti kaimo vietovių potencialą, būtina užtikrinti subalansuotą teritorinį vystymąsi, grindžiamą prie vietos pritaikytais metodais, ir įtraukti visų lygmenų administravimo institucijas, kaip nurodyta neseniai priimtoje naujoje ES teritorinėje darbotvarkėje 10 .

Komisija yra įsipareigojusi mažinti regionų nelygybę ir padėti kaimo vietovėms prisivyti kitas. Šis įsipareigojimas nustatytas SESV 174 straipsniu, kuriame sakoma, kad ypatingas dėmesys skirtinas „kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms“. Specifinis atokiausių regionų ir jų kaimo vietovių statusas pripažįstamas SESV 349 straipsnyje.

Šie Sutarties principai turi būti taikomi ir įgyvendinami visais lygmenimis: jokia politika, veikla ar priemonė neturėtų stabdyti regioninės konvergencijos ar didinti regionų atotrūkio.

Į tai atsižvelgus, šiame komunikate pateikiama ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija iki 2040 m. Jame nustatytos veiklos sritys, kuriose reikia stiprinti ir sujungti kaimo vietoves ir bendruomenes, didinti jų atsparumą ir klestėjimą. Kaimo paktas telks valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus veiklai, atitinkančiai kaimo gyventojų poreikius ir siekius. Pridedamas ES kaimo veiksmų planas sudarys sąlygas skatinti teritorinę sanglaudą ir kurti naujas galimybes pritraukiant novatoriškas įmones, aprūpinant kokybišku darbu, siūlant kelti ir įgyti naują kvalifikaciją, užtikrinant geresnę infrastruktūrą ir paslaugas, taip pat sustiprinant tvaraus žemės ūkio ir įvairinamos ekonominės veiklos vaidmenį.

1.ES kaimo vietovės šiandien 11

1.1. Tendencijos ir uždaviniai

ES visuomenė senėja ir ateinantį dešimtmetį jos narių skaičius pamažu pradės mažėti. Jau dabar Kaimo vietovių gyventojai 12 yra vidutiniškai vyresni nei miestelių, priemiesčių ir miestų. Pastaraisiais metais kaimo regionuose gyventojų skaičius vidutiniškai mažėjo, daugiausia dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos 13 , kurią nepakankamai kompensavo teigiama grynoji migracija. Kai kurios rytinės ir pietinės valstybės narės netgi susiduria su abiem iššūkiais, nes natūrali gyventojų kaita ir grynasis judėjimas į jų kaimo regionus buvo neigiami 14 . Be to, labiau tikėtina, kad iš kaimo vietovių pasitrauks jaunos moterys, o ne jauni vyrai. Šios demografinės tendencijos, taip pat junglumo trūkumas, infrastruktūros ir našumo problemos ir mažas viešųjų paslaugų, įskaitant švietimą ir priežiūrą, prieinamumas gali prisidėti prie mažesnio kaimo vietovių, kaip gyvenimo ir darbo vietos, patrauklumo.

Šimtmečiais „kaimas“ reiškė „žemės ūkį“, o milijonai ūkininkų maitino Europos visuomenę. Gyvenimas daugelyje kaimo vietovių, ypač atokesnėse ir periferinėse dalyse, tebėra glaudžiai susijęs su žemės ūkiu – daugiau kaip 40 proc. žemės kaimo vietovėse naudojama žemės ūkiui. Laikui bėgant žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tenkanti kaimo regionų ekonomikos ir užimtumo dalis sumažėjo ir sudaro 12 proc. visų darbo vietų ir 4 proc. bendrosios pridėtinės vertės, tačiau ši veikla Europos Sąjungoje užtikrina labai svarbų apsirūpinimo maistu saugumą.

Lygiagrečiai vykęs paslaugų (pvz. turizmo ir rekreacijos) reikšmės augimas lėmė struktūrinius daugelio kaimo vietovių pokyčius, o pramonės ir statybos sektoriaus dalis išliko nepakitusi.

Nors nuo 2000 m. atotrūkis dėl didesnio augimo sumažėjo, 2018 m. vienam kaimo regionų gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar buvo gerokai mažesnis (75 proc.) nei ES vidurkis. Atokiems kaimo regionams nepavyko palaikyti didesnio tempo (jų ekonomika ir toliau sukuria apie 70 proc. ES BVP vienam gyventojui). Šios bendros ekonominės aplinkybės aiškiai rodo, kad reikia toliau įvairinti kaimo vietovių ekonomiką, įtraukiant visus aspektus ir sektorius, kad būtų kuo geriau išnaudojamas su paslaugomis ir apdirbimu susijęs jų potencialas.

Vidutinis užimtumo lygis ES kaimo vietovėse 2012–2020 m. didėjo (nuo 67,5 proc. iki 73,1 proc., t. y. jis didesnis negu miestuose), o vidutinis nedarbo lygis sumažėjo (nuo 10,4 proc. iki 5,9 proc., t. y. jis mažesnis negu miestuose). Ši palanki bendra dinamika gožia situacijų įvairovę, visų pirma labai skirtingą padėtį valstybėse narėse ir tai, kad jaunimo nedarbo lygis, palyginti su visų darbingo amžiaus gyventojų, yra didesnis, taip pat ir kaimo vietovėse. Be to, gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis 2019 m. buvo didesnė kaimo vietovėse (22,4 proc.), palyginti su miestais (21,3 proc.), miesteliais ir priemiesčiais (19,2 proc.), o dešimtyje valstybių narių kaimo vietovių gyventojų, kuriems gresia skurdas, nuošimtis nuo 2012 m. didėjo 15 .

Vyrų ir moterų užimtumo skirtumas kaimo vietovėse yra 13 procentinių punktų (miestuose – 10 procentinių punktų), o kai kuriose valstybėse narėse jis išaugo iki daugiau kaip 20 procentinių punktų. Nuo 2012 m. šis skirtumas ES lygmeniu išliko gana stabilus. Daugiau kaip pusėje valstybių narių ši lyčių nelygybė kaimo vietovėse yra didesnė negu miestuose. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daug moterų turi mažų garantijų darbo sutartis (pvz., sezoninių darbuotojų) arba atlieka nematomą vaidmenį kaimo bendruomenėse (pvz., talkina sutuoktiniui), todėl jos gali atsidurti pažeidžiamoje padėtyje (pvz., kai kuriais atvejais negali pasinaudoti socialine apsauga arba gauti motinystės išmokų). Be to, moterys yra svarbi klestėjimo ir socialinės įtraukties kaimo vietovėse varomoji jėga, konkrečiai, kai imasi verslų.

Aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalis 16 kaimo vietovėse tebėra nedidelė, nors ir didėjo nuo 18 proc. 2012 m. iki 22 proc. 2019 m. Skirtumas tarp kaimo vietovių ir miestų taip pat padidėjo nuo 17 procentinių punktų 2012 m. iki 19 procentinių punktų 2019 m. (daugumoje valstybių narių jis yra stabilus arba auga). Kalbant apie pagrindinius įgūdžius (skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų), daugelyje šalių miesto ir kaimo vietovių pasiekimų atotrūkis taip pat didelis, kaip matyti iš 2018 m. PISA rezultatų. Kalbant apie bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, 2019 m. atotrūkis siekė 14 procentinių punktų (48 proc. kaimo vietovėse, palyginti su 62 proc. miestuose) ir nuo 2015 m. išliko stabilus. Be to, ES lygmeniu švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų dalis kaimo vietovėse ir miesteliuose yra didesnė nei miestuose. Kai kurių kaimo vietovių mokykloms dažnai sunku užtikrinti kokybišką išsilavinimą, nes jos geografiškai izoliuotos ir mažos. Joms nepakanka infrastruktūros, švietimo pagalbos paslaugų ir patyrusių mokytojų, o jų švietimo pasiūla ribota. Tai gali riboti e. paslaugų diegimą ir galimybes mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu, o tai turi įtakos kokybiškų darbo vietų prieinamumui kaimo vietovėse.

Gyvenimas kaimo vietovėse labai priklauso nuo galimybės naudotis kokybiškomis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra. Per viešas konsultacijas nustatyta, kad aktualiausi poreikiai yra infrastruktūra, aptarnavimo objektų pasiekiamumas ir galimybė naudotis patogumais, skaitmeninis junglumas ir užimtumas. Ypač pagrindinės paslaugos ir susijusi infrastruktūra, pavyzdžiui, vandens tiekimas, sanitarinės sąlygos, energijos tiekimas, transportas, finansinės paslaugos ir skaitmeniniai ryšiai yra socialinės ir ekonominės įtraukties laidas. Jie papildo kitas įgalinančias paslaugas, pavyzdžiui, vaikų priežiūros, švietimo, ilgalaikės priežiūros, apgyvendinimo, darbo rinkos ir socialinių paslaugų, ir palengvina jų pasiekiamumą, taip pat gali būti svarbus darbo vietų kūrimo šaltinis, 17 .

Galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra priklauso nuo gyventojų tankumo ir artumo, kuris yra nevienodas įvairiose valstybių narių kaimo vietovėse ir skiriasi netoli miesto esančiose kaimo vietovėse ir atokiose kaimo vietovėse 18 . Kuo vietovė mažiau urbanizuota ir atokesnė, tuo ilgesnis vidutinis kelio atstumas iki artimiausios paslaugos 19 .

Trečdalis kaimo regionų gyventojų gyvena pasienio regione. Šiuose pasienyje esančiuose kaimo regionuose kelių transporto ir traukinių eismas vidutiniškai retesnis, o keleivinių skrydžių pasiekiamumas mažesnis nei kituose kaimo regionuose. Pasienyje esančiuose kaimo regionuose žmonės, norėdami pasiekti pradinę arba vidurinę mokyklą arba ligoninę, turi keliauti toliau, palyginti su kitais kaimo regionais.

Ilgesni atstumai, mažesnis gyventojų tankumas ir didesnės aptarnaujamos teritorijos apsunkina paslaugų teikimą ir prieinamumą kaimo vietovėse. Tačiau siekiant išlaikyti sąžiningą visų piliečių gyvenimo lygį visose teritorijose, įskaitant atokiausias kaimo vietoves ir atokiausius regionus, nepaprastai svarbu kaimo vietovėse teikti visuotinės svarbos paslaugas, kurios būtų panašios kokybės kaip miesto vietovėse.

Kaimo bendruomenės taip pat gali patirti didesnes su klimato kaita susijusios pertvarkos išlaidas. Dėl ilgesnių atstumų iki, pvz., ligoninių, mokyklų ir parduotuvių, taip pat dėl priklausomybės nuo privačių automobilių, kuria lemia retas viešojo transporto judėjimas, didėja kelionės išlaidos 20 . Mažmeninė prekyba, gydytojai, vaistinės, bankai, pašto skyriai, viešasis transportas, vaikų priežiūros įstaigos ir mokyklos yra kaimo gyvenimo būtinybė ir darbo vietų šaltinis, taip pat labai padeda užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Šių paslaugų trūkumas gali greitai pakurstyti nutolimo ir socialinės atskirties jausmą. Maži miestai ir miesteliai gali tapti kaimo traukos ir plėtros veiksniais ir aplinkinėms kaimo vietovėms suteikti galimybę naudotis įvairiomis paslaugomis. Svarbu apsvarstyti ir išbandyti naujus nacionalinių ir regioninių viešųjų paslaugų organizavimo būdus šiam procesui panaudojant skaitmenizacijos pranašumus.

Verslo modeliai ir metodai, pvz., e. paslaugos, judriojo ryšio paslaugų sprendimai, privačiojo ir viešojo sektorių partnerystė, socialinės įmonės, kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat kooperatyvai, gali padėti pasiekti mažiau apgyvendintas vietoves ir apskritai yra labai svarbus kaimo socialinio ir ekonominio vystymosi veiksnys. Jie labai priklauso nuo skaitmeninių įgūdžių lygio, tinkamos skaitmeninės infrastruktūros prieinamumo ir įperkamumo ir nuo pajėgumų veiksmingai diegti skaitmenines technologijas, pavyzdžiui, skaitmeninių paslaugų platformas. Pagrindinė skaitmeninės transformacijos prielaida yra interneto ryšys. Nors pastaruoju metu spartusis plačiajuostis ryšys daug kur buvo įdiegtas, tik 59 proc. kaimo vietovių namų ūkių turi prieigą prie naujos kartos plačiajuosčio ryšio (>30 Mbps), palyginti su 87 proc. visų ES namų ūkių.

Galiausiai kaimo vietovės susiduria su specifiniais iššūkiais, susijusiais su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu. Pavyzdžiui, dažnesni nepalankūs klimato reiškiniai, tokie kaip audros, potvyniai ir sausros, ūkininkavimui ir miškininkystės veiklai gali pakenkti labiau negu miestuose vykdomai ekonominei veiklai. Šie sektoriai yra vieni pirmųjų, kurie patirs biologinės įvairovės nykimo pasekmes, kurios kels grėsmę ilgalaikėms nuo jų priklausomų kaimo bendruomenių ekonominėms perspektyvoms.

1.2. Galimybės kaimo vietovėse

Nauji visuomenės poreikiai, žaliosios ekonomikos perspektyvos, skaitmeninių technologijų atveriamos galimybės, taip pat COVID-19 pandemijos padariniai ir nuotolinio darbo masto augimas vėl patraukė dėmesį į kaimo vietoves, kaip į vietas, kuriose gyventi gera, saugu, ekologiška ir kuriose atsiveria naujos socialinio ir ekonominio atsinaujinimo galimybės.

Kaimo vietovių gamtos ištekliai yra svarbiausias turtas, kuriuo naudojantis galima kurti tvarią ir klestinčią ateitį. Tinkamai valdomi miškingi kaimo kraštovaizdžiai ir natūralios gamtinės zonos padeda reguliuoti vandens srautus, surinkti anglies dioksidą ir oro teršalus iš atmosferos ir išvengti dirvožemio erozijos, taip pat teikia ekosistemines paslaugas 21 . Tvarus ūkininkavimas ir tvari miškotvarka, kurie yra tvarūs aplinkos, ekonominiu ir socialiniu aspektu, padeda išsaugoti deramą darbą ir pragyvenimo šaltinius, ekologines sistemas ir biologinę įvairovę, taip pat didina atsparumą klimato kaitos poveikiui ir rizikai. Tiesiog būtina gerinti pagamintos produkcijos kokybę ir remti ūkininkus, miškininkus ir kaimo verslininkus, kurie padeda tapti ekologiškesne visuomene ir pereiti prie žalesnės ekonomikos.

Didesnis dėmesys klimato kaitos švelninimui, be kita ko, energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, kaimo vietovėms atveria galimybę mažinti energijos nepriteklių, su sąlyga, kad bus tinkamai įvertintos ekosisteminės paslaugos ir verslo modeliai leis išsaugoti vertę kaimo bendruomenėse.

Europos žaliajame kurse 22 – naujoje Europos ekonomikos augimo strategijoje – kaimo vietovėms numatytas svarbus vaidmuo siekiant, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu. Pereinant prie žaliosios ekonomikos kaimo vietovėse reikės plėtoti inovacijomis, dalijimusi žiniomis ir bendradarbiavimu grindžiamą partnerystę visose ekonominės veiklos srityse, tarp visų sektorių įmonių, vietos valdžios institucijų, mokslininkų ir paslaugų teikėjų, be kita ko, per pažangiosios specializacijos procesus 23 .

Vienas didžiausių Sąjungos sektorių yra bioekonomika. Ji apima žemės ūkį, miškininkystę, žuvininkystę, akvakultūrą ir maisto, pašarų, bioenergijos ir biologinių produktų gamybą. Ji gali padėti ES paspartinti žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos kūrimą ir prisidės prie jos maisto sektoriaus ir kaimo vietovių pramoninės bazės modernizavimo ir stiprinimo. Tvari bioekonomika ir žiedinė ekonomika kurs naujas, įvairesnes vertės grandinės ir žalesnius, ekonomiškai efektyvesnius procesus, kartu saugodama biologinę įvairovę ir aplinką. 2017 m. bioekonomika sukūrė 614 mlrd. eurų pridėtinės vertės ir ES joje dirbo apie 17,5 mln. žmonių 24 . Kaimo vietovėse bioekonomika gali paskatinti novatoriškus verslo sprendimus ir gali būti remiama tokiomis iniciatyvomis kaip „Kaimai startuoliai“ 25 ir parama MVĮ.

Greta šių naujų ekonominių galimybių, siekiant kurti darbo vietas nukentėjusiose vietovėse, taip pat reikia rasti būdų, kaip tvariai ir novatoriškai naudoti buvusias kasyklas ir naudingųjų iškasenų gavybos vietas, visų pirma atkuriant nualintas ekosistemas ir vietos bendruomenėms teikiamas jų paslaugas.

Naujų galimybių ūkininkams ir kaimo ekonomikai gali atverti didėjanti vartotojų paklausa geresnės kokybės tvaresniems ir sveikesniems maisto produktams, įskaitant ekologiškus produktus. Stiprinti ūkininkų vaidmenį ir didinti jų pajamas gali padėti perėjimas prie ekologinės gamybos metodų, trumpų tiekimo grandinių kūrimas, perdirbimas vietoje ir novatoriški produktai, kaip numatyta ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Ekologinės gamybos plėtros veiksmų plane 26 .

Tokiems sektoriams kaip turizmas taip pat naudinga įvairesnė kokybiškos turizmo veiklos pasiūla, pavyzdžiui, veikla ūkiuose, kokybiškų vietos produktų gamyba, tinkamas kraštovaizdžio valdymas, sąveika tarp jūroje ir sausumoje vykdomos veiklos kaimo vietovėse pakrantėje. Šioje srityje daug žadanti koncepcija (ypač kai derinama su tinklu „Natura 2000“) yra ekologiją puoselėjantys regionai – geografinės vietovės, kuriose ūkininkai, visuomenė, turizmo veiklos vykdytojai, asociacijos ir valdžios institucijos susitaria tvariai valdyti vietos išteklius pagal ekologijos principus ir metodus. Todėl svarbu atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių ūkininkų poreikius, kad žemė nebūtų apleidžiama ir kad būtų lengviau gauti galimybę ja naudotis, taip pat kad ūkininkavimo imtųsi jaunimas, nauji ūkininkai ir moterys. Kalbama ir apie žemės ūkyje dirbančius asmenis, įskaitant sezoninius ir migrantų kilmės darbuotojus. Taip pat reikėtų remti turizmo pasiūlos plėtrą ir valdymą intensyviai naudojant technologijas ir skaitmenines paslaugas.

Skaitmeninis junglumas yra pagrindinis ekonominės veiklos įvairinimo kaimo vietovėse veiksnys. Jis sudarys sąlygas verslininkams ir startuoliams lengviau steigti ir plėsti savo verslą ir taip sukurti naujų ekonominių galimybių kaimo vietovėms. Inovacijų ekosistemų vystymas sudarys sąlygas kaimo bendruomenėms kaimo vietovėse kurti aukštos kokybės darbo vietas visuose sektoriuose.

Daug galimybių kaimo vietovėms atsivertų gerinant gyvenimo kokybę ir vietos bendruomenėms įsitraukiant į sprendimų priėmimo procesą. Aktyvaus dalyvavimo viešajame ir socialiniame gyvenime galimybės, įskaitant meninę ir kultūrinę veiklą, taip pat gali turėti įtakos santykiniam kaimo vietovių patrauklumui.

2.Kaimo vietovių 2040 m. vizija

Vizijai formuoti skirti svarstymai yra pagrįsti kaimo vietovių iššūkiais ir galimybėmis, kurių keletas greičiausiai liks ir ateityje. Rengiant šią viziją, atspindinčią pageidaujamą kaimo vietovių būklę 2040 m., aktyviai dalyvavo piliečiai ir organizacijos iš kaimo vietovių 27 . Be to, buvo atlikti tam skirti prognozavimo 28 darbai. Juos atliekant nagrinėtos pokyčius iki 2040 m. skatinsiančios didžiosios tendencijos 29 ir nustatyti pagrindiniai pokyčių veiksniai, kurie, tikėtina, formuos kaimo vietovių ateitį (žr. 1 diagramą). Kaip reikšmingiausi ir mažiausiai numatomi veiksniai buvo nurodyti demografija ir valdymas, ir pagal juos buvo parengti keturi scenarijai. Kiekvienas iš jų vaizduoja galimą kaimo vietovių ateitį 2040 m., priklausomą nuo to, ar jos pritrauks naujų gyventojų, ar ne, ir nuo daugiapakopio valdymo kokybės. Scenarijuose taip pat atsižvelgta į kaimo ir miesto tarpusavio priklausomybę 30 .

Svarstant nustatytus veiksnius ir scenarijus ir atsižvelgiant į daugelį konsultacijų išryškėjo keturios viena kitą papildančios veiklos sritys, įkūnijančios ilgalaikę viziją iki 2040 m., kylančią iš stipresnių, sujungtų, atsparių ir klestinčių kaimo vietovių, joms skirtą ir jų įgyvendinsimą.

1 diagrama. Pagrindiniai kaimo vietovių ateitį iki 2040 m. formuosiantys veiksniai ir keturios papildomos veiklos sritys

       Šaltinis: Europos Komisija

2.1. Tvirtesnės kaimo vietovės

Kaimo vietovėse turėtų gyventi galią turinčios ir gyvybingos vietos bendruomenės. Siekiant plėtoti pritaikytus, konkrečioms vietovėms tinkamus ir integruotus politikos sprendimus ir investicijas labai svarbu visiems asmenims sudaryti sąlygas aktyviai dalyvauti politikos ir sprendimų priėmimo procesuose, įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus ir tinklus, taip pat visų lygmenų valdžios įstaigas. Naujos aktyvaus visuomenės dalyvavimo galimybės, pavyzdžiui, konsultacijos su kaimo apylinkių gyventojais arba balsavimas internetu, gali padidinti kaimo vietovių, ypač tų, kurios yra atokiai ir praranda gyventojus, patrauklumą: su žmonėmis būtų kalbamasi apie sprendimus dėl jų pačių ateities ir apie tai, kaip geriau išnaudoti jų teritorijų kultūrinius ir ekonominius pranašumus.

Nors padėtis valstybėse narėse skiriasi, daugelyje ES kaimo vietovių gyventojų skaičius dažniausiai mažėja, jie senėja, ir nuo to gali nukentėti viešųjų ir privačiųjų paslaugų teikimas. Labai svarbu užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų patrauklios gyventi ir dirbti. Šiuo atžvilgiu būtina visiems užtikrinti realias galimybes naudotis pakankamai kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis 31 , pavyzdžiui, vandens tiekimo, sanitarijos, sveikatos priežiūros, energijos, transporto, finansinių paslaugų ir skaitmeninio ryšio. Taip pat turėtų būti kuriami novatoriški paslaugų teikimo sprendimai optimaliai išnaudojant skaitmeninių priemonių teikiamas galimybes ir aktyviai skatinant socialines inovacijas.

2.2. Sujungtos kaimo vietovės

Tolesnė kaimo vietovių plėtra priklauso nuo gerų jų tarpusavio jungčių ir jungčių su priemiesčiais ir miestais. Taip jos taptų lengviau pasiekiamos, be to, vietos bendruomenės turėtų daugiau galimybių naudotis įvairesnėmis paslaugomis.

Kalbant apie transportą, reikia išsaugoti ar modernizuoti 32 įperkamas viešojo transporto paslaugas ir infrastruktūrą, tokias kaip geležinkeliai, vidaus vandenų ir sausumos keliai, e. judumo sprendimams reikalingos įkrovimo ir degalų papildymo stotelės, dviračių takai, skirtingų rūšių transporto, įskaitant aktyviąsias transporto priemones, jungtys, taip pat trumpųjų nuotolių laivybos ir oro transporto jungtys, kurios dažnai yra vienintelė salų ir tam tikrų periferinių regionų susisiekimo priemonė. Taip pat reikėtų toliau nagrinėti kaimo vietovių potencialą tapti darnaus ir inovatyvaus judumo sprendimų plėtojimo, bandymo ir diegimo centrais.

Skaitmeninė infrastruktūra yra pamatinė priemonė, sudaranti sąlygas kaimo vietovėms prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos ir geriausiai ja pasinaudoti 33 . Kaimo vietovėse plėtojant skaitmeninius pajėgumus didės jų patrauklumas. Skaitmeninės technologijos leis teikti paslaugas, pavyzdžiui, daugiarūšių intelektinių transporto sistemų paslaugas, skubią greitąją pagalbą nelaimingų atsitikimų atveju, taiklesnius atliekų tvarkymo sprendimus, pažangiuosius energijos ir apšvietimo sprendimus, išteklių optimizavimo paslaugas ir kt.

2.3. Gerovę kuriančios atsparios kaimo vietovės

Kaimo vietovės gali ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą. Gamtos išteklių išsaugojimas, kraštovaizdžių, įskaitant kultūrinius, atkūrimas, ūkininkavimo veiklos žalinimas ir tiekimo grandinių trumpinimas padės kaimo vietovėms tapti atsparesnėms klimato kaitai, gamtiniams pavojams ir ekonomikos krizėms. Kaimo vietovėms, kaip ekosistemas saugančių paslaugų ir anglies dioksido poveikio neutralumo sprendimų teikėjoms, tenka vis svarbesnis vaidmuo švelninant klimato kaitą ir tvarioje bioekonomikoje bei žiedinėje ekonomikoje. Orientuodamosi į tvarią ūkininkavimo, miškininkystės ir su žemės ūkio (maisto) produktais susijusią ekonominę veiklą ir į diversifikuotą žalesnę ekonominę veiklą 34 , kaimo vietovės turėtų skatinti anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantį ūkininkavimą ir vietinę aukštos kokybės produktų gamybą bendruomenėse.

Kaimo vietovėms būtų naudingas įvairiopos tvarios veiklos koegzistavimas. Šeimyninė žemės ūkio veikla turėtų būti vykdoma dermėje su kita ūkine veikla, tinkamomis žemėtvarkos ir zonavimo priemonėmis puoselėjant ir išsaugant tinkamą ekonomikos sektorių autonomiją. Panašiai ir gaminant žemės ūkio produktus reikėtų atsižvelgti į gamybos poveikį vandenims ir jūrų ekosistemoms.

Siekiant stiprinti kaimo vietovių socialinį atsparumą, žalioji ir skaitmeninė pertvarka turėtų būti vykdoma sąžiningai ir atsižvelgiant į visų kaimo bendruomenės narių, įskaitant palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes, poreikius.

Kad kaimo vietovės taptų socialiai atsparesnės, reikia išnaudoti visus mūsų visuomenės talentus ir įvairovę. Visiems turėtų būti įmanoma persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją, kad galėtų atsirasti kokybiškų darbo vietų ir galimybių, ir jie turėtų būti vienodai atstovaujami priimant sprendimus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Reikėtų spręsti smurto lyties pagrindu ir lyčių stereotipų problemą. Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams, LGBTQI+ asmenims, migrantų kilmės asmenims ir romų bendruomenėms, nes jiems kartais trūksta galimybių gauti pagrindines paslaugas, pavyzdžiui, tinkamas socialines, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas.

2.4. Klestinčios kaimo vietovės

Kaimo vietovės gali labiau klestėti įvairindamos ekonominę veiklą naujuose sektoriuose, darančiuose teigiamą poveikį užimtumui 35 , ir didindamos ūkininkavimo ir su žemės ūkio (maisto) produktais susijusios veiklos pridėtinę vertę.

Ekonominės veiklos įvairinimas turėtų būti grindžiamas tvariomis vietos ekonomikos strategijomis, įskaitant priemones, kurios padidintų jų aplinkos patrauklumą įmonėms. Siekiant įvairinti ekonomiką taip pat reikia, kad bendruomenėms taptų pasiekiamas skaitmeninis ir mišrusis švietimas ir mokymas ir jos galėtų įgyti naujų įgūdžių ir puoselėti verslumą. Aktyvesnis mažesnių įmonių tinklų kūrimas gali būti alternatyva konsolidacijai, dėl kurios kaimo vietovės dažnai galiausiai praranda galią ir pelną.

Reikėtų išsaugoti svarų ekonominį žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės vaidmenį. Kuriant trumpas tiekimo grandines, naudojant ženklinimo sistemas, kuriomis pripažįstama vietos ir tradicinių maisto produktų kokybė ir įvairovė, atsiras teigiamas poveikis vietos ekonomikai. Prie informacijos apie produktus ir jų regionus sklaidos gali prisidėti gamintojų organizacijos, vykdydamos tokią veiklą kaip reklamos kampanijos. Tai taip pat padeda tenkinti didėjančią vietos produktų, susijusių su konkrečiomis kaimo vietovėmis, iš kurių jie gauti, paklausą, ir Europoje savarankiškai apsirūpinti maisto produktais bei išsaugoti jų gamybos tvarumą.

3.Kaimo paktas ir ES kaimo veiksmų planas

Vizijos tikslus padės pasiekti Kaimo paktas, ES kaimo veiksmų planas, konkretūs pavyzdiniai projektai ir naujos priemonės (žr. 3.1. punktą). Jie padės kaimo vietovėms atgauti gyvybę, sumažins neigiamų tendencijų poveikį ir leis stebėti pažangą siekiant 2040 m. tikslų ir apie ją informuoti.

 

3.1.Kaimo paktas. Geresnis ES kaimo vietovių valdymas

Kartu su visų valdymo lygmenų įstaigomis ir suinteresuotaisiais subjektais, remiančiais bendrus šiame komunikate siūlomos vizijos tikslus, bus parengtas Kaimo paktas (žr. toliau). Pakte bus išdėstyta bendra įvairių subjektų dalyvavimo ir bendradarbiavimo ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis sistema. Jis padės didinti ES, nacionalinės, regioninės ir teritorinės politikos ir intervencinių priemonių sinergiją, papildomumą ir suderinamumą, kad būtų pasiekti šios ilgalaikės vizijos tikslai ir atliepti bendri kaimo bendruomenių lūkesčiai. Visų valdymo lygmenų ir kaimo plėtros suinteresuotųjų subjektų sąveika bus skatinama per esamus tinklus, kurie bus raginami įtraukti kaimo suinteresuotuosius subjektus.

Komisija dės pastangas, kad Paktas būtų vaisinga priemonė. Nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai galės dalytis idėjomis apie tai, kaip pasiekti bendrus vizijos tikslus. Dalijimasis patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, kaip rengtos strategijos ir veiksmų planai ir kokios konkrečios priemonės buvo taikytos, padės užtikrinti, kad iki 2040 m. visos kaimo vietovės taptų stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios. Valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijos, kurios dar neparengė kaimo vietovių problemoms spręsti skirtos strategijos ir veiksmų plano, bus raginamos tai padaryti. Ypatingo dėmesio sulauks struktūrinių permainų valdymas ir daugiapakopis bei dalyvaujamasis valdymas, kurie leistų parengti ir įgyvendinti kaimo vietovėms labiausiai tinkamus sprendimus.

Keturios kryptys – stiprėjimas, sujungimas, atsparumas ir klestėjimas – apibendrina bendrus kaimo bendruomenių ir suinteresuotųjų subjektų 2040 m. lūkesčius siekiant, kad jos:

3.2.ES kaimo veiksmų planas

Šiuo komunikatu Komisija iš naujo įsipareigoja kaimo bendruomenėms ir kaimo vietovių plėtrai ir siūlo iš pavyzdinių iniciatyvų sudarytą kaimo veiksmų planą. Kai kurių krypčių ES politika jau padeda spręsti kaimo problemas ir naudotis jo galimybėmis ir prisideda prie subalansuotos, teisingos, žalios ir novatoriškos kaimo vietovių plėtros.

Reformuota bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) 36 , visų pirma jos Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), yra vienas iš pagrindinių kaimo vietovėms skiriamo ES finansavimo šaltinių. Juo puoselėjamas pažangus, atsparus ir diversifikuotas žemės ūkio sektorius, gerinama aplinkos apsauga, skatinami klimato srities veiksmai ir stiprinama kaimo vietovių socialinė ir ekonominė struktūra.

Kitas svarbus paramos kaimo vietovėms šaltinis yra sanglaudos politika 37 , kuria skatinamas ir remiamas bendras harmoningas valstybių narių, regionų ir teritorijų vystymasis. Siekiant šių tikslų iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo (SF) ir „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) skiriamos didelės investicijos į žmones ir infrastruktūrą kaimo vietovėse. Ji taip pat suteikia galimybę parengti kiekvienos teritorijos poreikiams pritaikytas strategijas siekiant naujų 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslų „Piliečiams artimesnė Europa“ ir „Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa“. Ji suteikia valstybėms narėms ir regionams lanksčią ir pritaikomą struktūrą, kuri sudaro sąlygas remti integruotą teritorijų vystymą taikant daugiapakopį valdymą. Ji taip pat suteikia galimybę remti kaimo vietovėse jų pačių sukurtus vietos lygmens sprendimus.

Todėl valstybės narės turėtų pasinaudoti BŽŪP strateginių planų ir 2021–2027 m. sanglaudos politikos programų teikiamomis galimybėmis skatinti tvarią ir integruotą kaimo plėtrą. Be to, jos turėtų išnaudodamos labai didelį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), programos „InvestEU“, kitų ES programų ir Europos investicijų banko potencialą užpildyti esamas investicijų spragas kaimo vietovėse. Finansavimas turi būti telkiamas nuosekliai ir papildyti nacionalines ir regionines valstybių narių intervencines priemones, kurių indėlis teikiant visapusišką paramą kaimo vietovėms lieka lemiamas.

Be šių pagrindinių finansavimo galimybių, siekiant, kad ši vizija taptų realybe, ES kaimo veiksmų plane, kuris padės įgyvendinti šią viziją, bus nurodyti įvairių sričių ES politiką jungiantys konkretūs projektai ir iniciatyvos, suskirstyti į keturias veiksmų kryptis. Siekiant įgyvendinti viziją, keletas iniciatyvų susietos su pavyzdinėmis iniciatyvomis, kurie suteikia postūmį jungtinėms pastangoms siekti bendrų vizijos tikslų ir paprastai apima kelis veiksmus, kurie daro poveikį, kai vykdomi kartu. Pavyzdinės iniciatyvos – tai įgyvendintini projektai, kurių poveikį stiprins priede išsamiai aprašyti lydimieji veiksmai 38 .

„Reikia pripažinti, kad kaimo vietovės gyvybiškai svarbios visai visuomenei, ir, dekonstruojant stereotipus, gerinti jų įvaizdį ir suvokimą tarp miestų gyventojų ir sprendimus priimančių asmenų.“(Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos)„Reikia pripažinti, kad kaimo vietovės gyvybiškai svarbios visai visuomenei, ir, dekonstruojant stereotipus, gerinti jų įvaizdį ir suvokimą tarp miestų gyventojų ir sprendimus priimančių asmenų.“(Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos)Pavyzdinės iniciatyvos, stiprinančios kaimo vietoves

Vietos bendruomenės yra labiausiai pajėgios įvertinti santykinius savo teritorijų pranašumus ir jais naudotis. Pastaruosius 30 metų bendruomenės galėjo rengti vietos strategijas ir už tai pagal LEADER taisykles buvo skiriamas BŽŪP finansavimas. Sanglaudos politikoje taip pat jau seniai taikoma bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonė, visų pirma priemiesčių teritorijose ir pakrančių zonose, taip pat salose. Esamomis ir būsimomis vietos plėtros strategijomis paremta aktyvesnė tinklaveika turėtų padėti vietos bendruomenėms gauti daugiau patarimų, visų pirma apie galimybes gauti finansavimą ir tokių strategijų rengimą. Šiomis aplinkybėmis ir toliau bus propaguojamas pažangiųjų kaimų metodas.

Siekiant skatinti kaimo vietovių dinamiškumą siūlomos šios iniciatyvos:

·Kaimo vietovių gaivinimo platforma

Komisija sukurs kaimo bendruomenėms, kaimo projektų vykdytojams ir vietos valdžios institucijoms bendradarbiauti padėsiančią vieno langelio principu veikiančią platformą, per kurią bus teikiama informacija apie vykdomus projektus ir finansavimo galimybes. Ji suteiks galimybę kaime gyvenantiems piliečiams ir bendruomenėms parodyti, kaip jie, pasinaudodami savo teritorijos ypatumais, sugebėjo sukurti naujas ekonomines galimybes arba pradėti teikti paslaugas jų gyventojams. Tai savo ruožtu leis projektų vykdytojams arba kaimo valdžios institucijoms pritaikyti šias strategijas prie savo realijų.

Ta platforma pirmiausia bus skirta kaimo vietovėms, kurioms aktualios gyventojų skaičiaus mažėjimo, senėjimo ir ekonominių galimybių trūkumo problemos: joje bus galima gauti informacijos apie priemones ir strategijas, taip pat sužinoti apie geriausią su jomis susijusią patirtį.

·Kaimo bendruomenėms skirti moksliniai tyrimai ir inovacijos

Stiprios inovacijų ekosistemos, į kurias susiburia viešieji ir privatieji subjektai, suteikia kaimo bendruomenėms svarią galimybę vėl suklestėti, kaimo vietovėms – tapti novatoriams patraukliomis darbo ir gyvenimo vietomis, o Europai – sutelkti inovacijų centrų, talentų ir kūrybiškų protų, esančių ne pagrindiniuose žinių centruose, spiečių. Šios pavyzdinės iniciatyvos veiksmais bus skatinamas tokių ekosistemų stiprinimas. Tam, kad inovacijos plistų ir būtų diegiamos sparčiau, vykdant į kaimo vietoves orientuotų programos „Europos horizontas“ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą bus remiamos kaimo bendruomenių ir jų reikmėms plėtojamos inovacijos, mokymas, taip pat kaimo novatorių keitimasis žiniomis per kasmetinį „Startuolių kaimų“ forumą.

Šios pavyzdinės iniciatyvos bus papildytos lydimaisiais veiksmais. Komisija įvertins, kaip geriausiai skatinti optimalų žemės naudojimo planavimą ir zonavimą, kad būtų apsaugota ir skatinama tvarus ūkininkavimas ir kita ekonominė veikla, ir toliau stiprinti su LEADER ir pažangiaisiais kaimais susijusią tinklaveiką. Naujos programos, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, taip pat padės taikant įtraukties priemones pasiekti daugiau žmonių kaimo vietovėse.

„Kad ir kiek pastangų skiriama švietimui, turizmo skatinimui, naujų ekonominių iniciatyvų plėtrai ir pan., bet kokios vystymo iniciatyvos sėkmės prielaida yra pasiekiamumas. Jei kaimo vietoves nėra lengva pasiekti ir jose nėra ryšio, jokia kaimo vietovėse įgyvendinama vystymo strategija nebus vaisinga.“ (Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos)„Kad ir kiek pastangų skiriama švietimui, turizmo skatinimui, naujų ekonominių iniciatyvų plėtrai ir pan., bet kokios vystymo iniciatyvos sėkmės prielaida yra pasiekiamumas. Jei kaimo vietoves nėra lengva pasiekti ir jose nėra ryšio, jokia kaimo vietovėse įgyvendinama vystymo strategija nebus vaisinga.“ (Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos)Pavyzdinės iniciatyvos, skatinančios sujungti kaimo vietoves

Komisija ragina valstybes nares ir regionus parengti kaimo vietovių darnaus judumo strategijas. Jose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama konkretiems kaimo judumo uždaviniams 39 , atsižvelgiant į tarpvalstybines ir makroregionines jungtis, kad būtų kuo geriau išnaudoti esami tinklai. Jos turėtų remtis Europos darnaus judumo mieste planavimo gairėmis 40 . Miestų vietovės taip pat skatinamos priimamuose darnaus judumo planuose skirti dėmesio jas supančioms priemiesčių ir kaimo vietovėms.

Plačiajuostis ryšys, įskaitant 5G, yra labai svarbi priemonė įmonėms ir žmonėms, norintiems dirbti nuotoliniu būdu ir prisitaikyti prie inovacijų ir naujos ekonominės veiklos. Jis taip pat sudaro sąlygas taikyti novatoriškus naujų įgūdžių įgijimo būdus ir be jo neįmanoma naudotis tokiomis prieinamomis e. paslaugomis kaip e. sveikata, mažmeninė prekyba, internetinė bankininkystė, kelionių informacija ir prieiga prie viešojo administravimo institucijų. Tų tikslų pasiekti padės antžeminio ir palydovinio junglumo derinys, visose vietose užtikrinantis spartųjį plačiajuostį ryšį, kuris leidžia teikti atsparias ir ekonomiškai efektyvias paslaugas. Siekiant užtikrinti pasiekiamumą taip pat labai svarbu masiškai ugdyti skaitmeninį raštingumą. Galiausiai, duomenys turėtų būti naudojami kaimo vietovių labui. Jie gali padėti užtikrinti geresnį ir veiksmingą paslaugų teikimą, piliečių dalyvavimą ir inovacijas tokiuose sektoriuose kaip judumas, energetika, maisto tiekimas ir sveikata.

Skatinant užtikrinti susisiekimą su kaimo vietovėmis siūlomos šios iniciatyvos:

·Darnaus daugiarūšio judumo kaimo vietovėse geriausia patirtis 

Būtina gerinti esamas transporto jungtis. Todėl naudojantis skaitmenizavimu reikėtų optimizuoti darnius daugiarūšio judumo sprendimus ir jungtis. Remdamasi savo patirtimi, susijusia su judumo mieste tinklais, Komisija padės kaimo savivaldybėms išdiskutuoti judumo sprendimus ir juos pasirinkti. Pristatydamos vietos lygmens iniciatyvas, vietos valdžios institucijos galės aptarti judumo kaimo vietovėse klausimus ir, pritaikiusios tokią iniciatyvą, spręsti savo vietovių judumo problemas gerindamos transporto darnumą ir kaimo vietovių pasiekiamumą 41 .

·Kaimo skaitmeninė ateitis

Kaimo vietovės ir bendruomenės turi būti aktyviai įtrauktos į skaitmenizavimą. „Kaimo skaitmeninė ateitis“ bus kompleksas integruotų veiksmų, kuriais bus skatinama tvari skaitmeninė kaimo vietovių transformacija, didinamas jų patrauklumas, kad žmonės ir įmonės pasiliktų arba sugrįžtų. Jo kryptys:

1.Skaitmeninis junglumas: panaikinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto vietovių ir sudaryti sąlygas visuotiniam ir įperkamam sparčiojo ryšio prieinamumui. Tai bus pasiekta sutelkiant privačiojo sektoriaus investicijas.

2.Skaitmeninė technologija: skaitmeninės inovacijos ir naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, robotika, daiktų interneto sprendimai ir skaitmeninių inovacijų centrai, prisidedantys prie kaimo vietovių plėtros.

3.Žmonės: stiprinti gebėjimus, kurių reikia kaimo vietovių skaitmeninei transformacijai, įskaitant itin veiksmingos skaitmeninio švietimo ekosistemos pasiekiamumą ir dalyvavimą joje, kaip numatyta 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plano strateginiuose tiksluose 42 , ir skatinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir verslumą, kad visi galėtų pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda;

4.Bus vertinama pažanga, padaryta siekiant panaikinti skaitmeninę takoskyrą tarp miesto ir kaimo vietovių, pertvarkant esamus rodiklius, konkrečiai, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso rodiklius, į kaimo skaitmeninį indeksą.

ES siekia iki 2030 m. užtikrinti, kad visi internete galėtų visapusiškai dalyvauti demokratiniame gyvenime ir gauti visas viešąsias paslaugas. Kaip numatyta 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio dokumente, 100 proc. pagrindinių viešųjų paslaugų Europos piliečiams ir įmonėms turėtų būti pasiekiamos internetu; 100 proc. Europos piliečių turėtų prieigą prie medicinos dokumentų (e. įrašų); o 80 proc. piliečių iki 2030 m. naudotųsi skaitmeniniu ID sprendimu 43 .

Investuojant į infrastruktūrą, technologijas ir žmones, Europos finansavimas iš EŽŪFKP, ERPF, „ESF+“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), EGADP, taip pat nacionalinis ir privatusis finansavimas turėtų būti skiriami suderintai. Šios investicijos padės pasiekti tikslą iki 2025 m. užtikrinti spartųjį plačiajuostį ryšį 100 proc. kaimo vietovių. Pažymėtina, kad ne mažiau kaip 20 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų turėtų būti skirta skaitmeninei pertvarkai. Kaip minėta Skaitmeninio dešimtmečio komunikate, iki 2030 m. gigabitinis tinklas turėtų aprėpti visus Europos namų ūkius ir visose apgyvendintose vietovėse turi veikti 5G ryšys.

Be šių pavyzdinių veiksmų, Komisija taip pat palengvins plačiajuosčio ryšio diegimą, teikdama paramą Plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklui. BŽŪP, sanglaudos politikos, programos „Horizontas 2020“ ir programos „Europos horizontas“ finansavimas sudarys sąlygas tolesniam skaitmenizavimui, visų pirma žemės ūkio sektoriuje. Kalbant apie transportą, miesto ir kaimo jungtys bus aptartos naujos ES judumo mieste sistemos dokumente; į kaimo poreikius bus atsižvelgta Bepiločių orlaivių strategijoje 2.0.

„Kiekviename kaimo vietovių plėtros aspekte turėtų atsispindėti tvarumo idėja.“ „Klimatui nekenkiantys gamybos metodai ūkininkams atveria naujas nišas ir ateities perspektyvas.“„COVID-19 atskleidė įvairių vietovių silpnąsias vietas ir galimybes. Nors atrodytų, kad ligos plitimo rizika kaimo vietovėse mažesnė nei tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, gyventojai – o jie paprastai vyresni, taigi pažeidžiamesni – pajuto, kaip trūksta arti esančių sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų.“(Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos)„Kiekviename kaimo vietovių plėtros aspekte turėtų atsispindėti tvarumo idėja.“ „Klimatui nekenkiantys gamybos metodai ūkininkams atveria naujas nišas ir ateities perspektyvas.“„COVID-19 atskleidė įvairių vietovių silpnąsias vietas ir galimybes. Nors atrodytų, kad ligos plitimo rizika kaimo vietovėse mažesnė nei tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, gyventojai – o jie paprastai vyresni, taigi pažeidžiamesni – pajuto, kaip trūksta arti esančių sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų.“(Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos)Pavyzdinės iniciatyvos, stiprinančios kaimo vietovių atsparumą

Šio komplekso veiksmai padės didinti kaimo vietovių aplinkos, klimato ir socialinį atsparumą ir bus orientuoti į įmones ir valdžios institucijas, nes joms gali tekti neproporcingai didelė pertvarkos išlaidų dalis. Jie turėtų užtikrinti ES piliečių, kuriems gresia pavojus netekti savo teisių, įtrauktį, lyčių lygybės skatinimą, kaimo vietovėse gyvenančių arba sezoninį darbą dirbančių iš etninės ar rasinės mažumos kilusių asmenų lygybę ir įtrauktį, taip pat vienodai skatinti ekonominės ir socialinės padėties gerinimą.

Siekiant didinti kaimo vietovių atsparumą siūlomos šios iniciatyvos:

·Parama kaimo savivaldybėms energetikos pertvarkos ir kovos su klimato kaita srityse

Merų pakto dėl klimato ir energetikos vienijamos savivaldybės yra didžiausias pasaulyje savivaldybių tinklas. Bus sukurta kaimo reikalų darbo grupė, kuri sudarys sąlygas signatarams iš kaimo vietovių keistis informacija apie geriausią patirtį, gauti lėšų ir geriau suvokti savo indėlį į kovą su klimato kaita. Europos fondai gali finansuoti pastatų renovaciją kaimo vietovėse ir taip remti ES atsigavimą po COVID-19 pandemijos kuriant darbo vietas 44 ir prisidedant prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo didesniu energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba vietoje ir energijos nepritekliaus mažinimu Europos Sąjungoje. Kaimo vietovėms taip pat bus visapusiškai atstovaujama įgyvendinant naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą 45 , pagal kurią Europos žaliasis kursas į mūsų gyvenamąsias erdves integruojamas pritaikant pastatus ir viešąsias erdves.

·Kovos su klimato kaita veiksmai durpynuose vykdant anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantį ūkininkavimą

Šlapynių ir durpynų atkūrimas, išsaugojimas ir jų drėgnumo atkūrimas daro didelį poveikį klimatui, nes gali iš karto gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį palyginti mažoje teritorijoje ir kartu duoti įvairios papildomos naudos, susijusios su vandentvarka ir biologine įvairove.

Ši pertvarka būtų veiksmingesnė taikant teritorinį metodą, ypač tose kaimo vietovėse, kuriose yra daug durpynų. Šie regionai galėtų pasinaudoti Teisingos pertvarkos fondo parama. Anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvos galėtų tapti dar vienu ūkininkų ir miškininkų pajamų šaltiniu ir tapti atlygio už anglies dioksido sekvestraciją šaltiniu. Kaip numatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, nauja ES anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyva skatins šį naują verslo modelį. Parama bandomųjų anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvų plėtrai regionuose gali būti skiriama pagal BŽŪP, sanglaudos politiką ir programą LIFE. Ypač svarbu užtikrinti stiprią konsultacinę paramą ūkininkams ir miškininkams.

·Siūloma geros dirvožemio būklės ir maisto srities ES misija

Siūloma programos „Europos horizontas“ misija „Gera dirvožemio būklė ir maistas“ siekiama įgyvendinti plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą. Misija turėtų padėti spręsti su dirvožemiu susijusias problemas ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, nes jos veikloje bus kuriamos sąsajos tarp kaime ir mieste taikomų metodų. Vykdant misiją taip pat turėtų būti įgyvendinamos piliečių aktyvumo iniciatyvos ir gerinamos žinios apie dirvožemį.

·Socialinis atsparumas ir moterys kaimo vietovėse

Bus remiamas moterų verslumas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, taip pat investicijos į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros paslaugas, pavyzdžiui, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, taip pat į paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, gali būti galimybių didinti moterų integraciją į darbo rinką.

Kaip paskelbta 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje 46 , Komisija, investuodama „Europos socialinio fondo +“, Europos regioninės plėtros fondo, programos „InvestEU“ ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas, toliau rems valstybių narių pastangas gerinti kokybiškų švietimo ir priežiūros paslaugų vaikams 47 ir kitiems priklausomiems asmenims prieinamumą, pasiekiamumą ir įperkamumą kaimo vietovėse. Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms.

Šias keturias pavyzdines iniciatyvas papildys kiti demografinio ir socialinio atsparumo didinimo veiksmai. Tarp jų bus veiksmų, kuriais remiama demografinio nuosmukio nuo jo kenčiančiose kaimo vietovėse Europoje priežasčių analizė ir migrantų kilmės asmenų bei kitų mažumų įtraukties ir integracijos priemonės.

„Kaimo vietovėms ateities perspektyvą suteikia ekonomikos įvairinimas, kaimo įmonių, ypač labai mažų įmonių, novatoriškumo skatinimas ir galiausiai verslo struktūrų konkurencingumo didinimas kaimo vietovėse.“(Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos) „Kaimo vietovėms ateities perspektyvą suteikia ekonomikos įvairinimas, kaimo įmonių, ypač labai mažų įmonių, novatoriškumo skatinimas ir galiausiai verslo struktūrų konkurencingumo didinimas kaimo vietovėse.“(Iš konsultacijų dėl ilgalaikės vizijos) Pavyzdinės iniciatyvos, didinančios kaimo vietovių klestėjimą 

Šios srities veiksmai turėtų prisidėti prie kaimo vietovių ekonominės veiklos įvairinimo žaliosios ir skaitmeninės visuomenės transformacijos kryptimi ir padėti stiprinti vertės grandines apdirbimo, kultūros ir kūrybos sektoriuose. Atitinkami veiksmai turėtų būti gerai susieti su regioninėmis pažangiosios specializacijos strategijomis ir užtikrinti, kad kaimo regionai išliktų patrauklūs pramonės ir kitos ekonominės veiklos investicijoms.

Be to, kaimo vietovių įvairinimą reikėtų remti ne vien maisto ir ūkininkavimo sektoriuje. Prie kaimo vietovių plėtros prisidės turizmo 48 , ūkių prekybos ir perdirbimo sinergija, įskaitant geografinių nuorodų populiarinimą. Tai galėtų apimti produktų su geografinėmis nuorodomis, kurios liudija glaudžią produkto sąsają su jo kilmės teritorija, komercializaciją. Tai galėtų būti naudinga ir produktams, pagamintiems gerai valdomose „Natura 2000“ teritorijose parodant, kad jų gamyba nesikerta su gamtos apsauga.

Parama bus teikiama regionams, rengiantiems strategijas, numatančias geriausiai išnaudoti jiems būdingu pranašumus, konkrečiai su žaliuoju kursu susijusiose srityse, taip pat apdirbimo, paslaugų ir kūrybos sektoriuose, kartu išsaugant pajėgumą apsirūpinti maistu ir jo gamybos tvarumą. Todėl labai svarbu vystyti ir pertvarkyti kaimo vietovių pramonės ir paslaugų sektorius, taip pat vertės grandines, susijusias su žaliavų ir energetikos sektoriais, neatsisakant žemės ūkio gamybos ar žemės ūkio paskirties žemės tvaraus naudojimo. Apdirbimo, energetikos, kultūros ir kūrybos sektoriai yra glaudžiai susiję su kitų kaimo vietovių sektorių našumo ir užimtumo augimu ir prie jo prisideda.

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane 49 iškeltas tikslas, kad iki 2030 m. 78 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų turėtų darbą. Tam reikia užtikrinti ir kaimo vietovėse gyvenančių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje. Be to, veiksmų plane numatyta, kad iki 2030 m. kasmet profesiniuose kursuose turėtų dalyvauti 60 proc. visų suaugusiųjų. Siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovių gyventojai turėtų visa ko reikia, norint būti konkurencingiems kintančioje darbo rinkoje, „ESF+“ lėšomis bus remiamas jų profesinis mokymas. Planuojamos Europos švietimo erdvės iniciatyvos padės didinti nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir įtraukumą, o tai darys poveikį ir kaimo bei atokioms vietovėms.

Bus skatinami šie plataus pobūdžio veiksmai:

·Verslumas ir socialinė ekonomika kaimo vietovėse

Komisija imsis įvairių veiksmų, įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo veiklą, ypatingą dėmesį skirdama kaimo vietovėse jau įsisteigusioms arba ketinančioms įsisteigti mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Tai leis verslininkams ir mažosioms įmonėms persikelti į kaimo vietoves ir padės jiems prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės aplinkos, rasti nišų novatoriškiems verslo metodams, bendradarbiauti ir telktis į klasterius, taip pat plėtoti naujus ekonomikos sektorius. Iš dalies tai bus pasiekta skiriant finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir Komisijos Bendrosios rinkos programą, kuri orientuota vien į mažųjų ir vidutinių kaimo įmonių poreikius.

Socialinės ekonomikos organizacijos turi didelį potencialą didinti gyvenamosios vietos patrauklumą ir suteikti daugiau galių piliečiams ir bendruomenėms. Į iššūkius ir galimybes bus reaguojama Europos socialinės ekonomikos veiksmų planu ir Europos klasterių bendradarbiavimo platformoje: bus skatinamos socialinės ekonomikos ir socialinių įmonių inovacijos ir padedama jungti verslo išteklius kaimo vietovėse, taip pat remti socialinės ekonomikos suinteresuotuosius subjektus inovacijų, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir socialinės įtraukties srityse. Be to, bus stiprinama kaimo įmonių tinklaveika pasitelkiant Europos įmonių tinklus (didžiausią Europos mažųjų ir vidutinių įmonių tinklą), taip pat rengiant kvietimus dėl regionų bendradarbiavimo per Europos socialinės ekonomikos misijų projektą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas trumpoms žemės ūkio (maisto) produktų tiekimo grandinėms, tiesiogiai susiejančioms gamintojus su vartotojais.

Šią pavyzdinę iniciatyvą papildys veiksmai, kuriais, be kita ko, plėtojamos jaunimo užimtumo ir mokymosi galimybės ir skatinamas darnus bioekonomikos vystymasis.

4.ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimas

Komisija rems ir stebės ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimą ir reguliariai jį naujins, kad užtikrintų jo aktualumą ir atsižvelgtų į naujus ES politikos veiksmus. Reguliariai palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis, suinteresuotosiomis šalimis, įstaigomis ir institucijomis, ji sudarys sąlygas keistis informacija kaimo klausimais. Numatoma, kad dabartiniai ES ir nacionaliniai kaimo tinklai, sanglaudos politikos tinklai, „Inform EU“ tinklas ir būsimi BŽŪP tinklai aktyviai padės įtraukti suinteresuotuosius subjektus, dalytis geriausia patirtimi ir įgyvendinti veiksmus įvairiose siūlomuose srityse ir įvairiomis siūlomomis kryptimis.

4.1. Poveikio kaimui vertinimas

Kadangi kaimo plėtros pobūdis yra daugialypis ir Sutartimis siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ES politiką reikia peržiūrėti kaimo akimis, atsižvelgiant į galimas jos pasekmes ir poveikį kaimo vietovių darbo vietoms ir ekonomikos augimui, vystymosi perspektyvoms, socialinei gerovei ir visų asmenų galimybių lygybei, taip pat kaimo vietovių aplinkos kokybei.

Vykdant Geresnio reglamentavimo darbotvarkę, bus įdiegtas poveikio kaimui vertinimo mechanizmas, konkrečiai, siekiant įvertinti numatomą pagrindinių ES teisėkūros iniciatyvų poveikį kaimo vietovėms. Jo tikslas – užtikrinti politikos priemonių nuoseklumą, tarpusavio derėjimą ir papildomumą, kad jos būtų naudingos kaimo vietovėms ir bendruomenėms. Įvertinus politikos iniciatyvų poveikį kaimui padidės jų poveikis vietoje. Sukurti tokį mechanizmą rekomenduota Korko 2.0 deklaracijoje „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“ 50 , kuri patvirtinta 2017 m. Komisijos komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities 51 ir neseniai priimtame komunikate dėl geresnio reglamentavimo 52 . Per vykusias konsultacijas ją taip pat akcentavo vietos bei regionų valdžios institucijos ir kaimo suinteresuotieji subjektai. Mechanizmas, be kita ko, remsis teritorinio poveikio vertinimais ir geresnio kaimo vietovių padėties stebėjimo rezultatais. Bus stebima, kaip ES politikoje atsižvelgiama į kaimo vietoves, konkrečiai, teikiant reguliarias atitinkamų sričių politikos įgyvendinimo ataskaitas.

Komisija taip pat ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę poveikio kaimui vertinimo principą taikyti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

4.2.ES kaimo stebėjimo centras

Siekiant suprasti kaimo ekonomines, socialines ir demografines sąlygas ir į jas reaguoti labai svarbu gauti daugiau ir geresnių duomenų. Komisijoje bus įsteigtas kaimo stebėjimo centras, kuris toliau tobulins duomenų apie kaimo vietoves rinkimą ir analizę. Šis stebėjimo centras taip pat teiks įrodymus, kuriais remiantis būtų formuojama kaimo plėtros politika ir kartu stiprinamas bendras kaimo veiksmų plano įgyvendinimas. Jam bus pavesta:

·centralizuoti ir analizuoti duomenis per kaimo duomenų portalą siejant duomenų šaltinius; Kai įmanoma, bus naudojami pagal lytį suskirstyti duomenys.

·informuoti apie atitinkamas ES iniciatyvas, skirtas kaimo vietovėms;

·analizuoti ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimą.

Nors stebėjimo centro dėmesio lauke bus kaimas, siekiant atsižvelgti į įvairius kaimo vietovių aspektus ir jų sąsajas su kitomis teritorijomis, jis, suprantama, padės analizuoti įvairias teritorijas (tarpvalstybines, atokiausius regionus, kalnus, salas, retai apgyvendintas vietoves ir kt.) . Šia kryptimi jis dirbs išvien su Eurostatu, Jungtinio tyrimų centro teritorinės politikos žinių centru 53 ir ESPON 54 . Kaimo stebėjimo centrui bus naudinga pagal programą „Europos horizontas“ finansuojama į kaimo vietoves orientuota mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla: iš jos centras gaus daugiau įrodymų.

Šiame kontekste Komisija suformuluos bendrą metodą, kaip naudotis geoerdvinės informacijos sistemomis. Tai padidins skelbiamų georeferencinės statistikos duomenų kiekį, ir juos rengiant bus atsižvelgiama į geoerdvinę informaciją. Todėl Komisija bus pajėgi teikti išsamesnius regionų, vietos ir tarpvalstybinio lygmens statistikos duomenis tokiose srityse kaip demografija, sveikata, švietimas, turizmas ir žemės ūkis.

4.3.Kaimo vietovėms skirtų ES finansavimo priemonių rinkinys

Kad būtų pasiekti vizijos tikslai, reikia plėsti ir toliau stiprinti esamą ES politikos priemonėmis teikiamą paramą. Pirmasis žingsnis bus pagerinti fondų, kurie prisideda prie kaimo plėtros, sinergiją ir papildomumą.

Komisija parengs kaimo vietovėms skirto ES finansavimo galimybių ir optimalaus jų derinimo vadovą. Jo paskirtis bus padėti orientuotis tarp įvairių finansavimo galimybių, sutelkti informaciją viename dokumente, kurį galės gauti vietos valdžios institucijos, suinteresuotieji subjektai, projektų vykdytojai ir administruojančios institucijos. Vadovas bus naudingas rengiant integruotas teritorines ir vietos plėtros strategijas, jame bus pateikta įkvepiančių sprendimų ir pavyzdžių kaimo vietovėms, kurie paskatintų gaivinimą visapusiškai išnaudojant naujo 2021–2027 m. biudžeto teikiamas naujas galimybes.

5.Tolesni veiksmai

Šis komunikatas, kuris yra ir indėlis į konferencijos dėl Europos ateities darbą, yra tik pirmas žingsnis procese, kuris įgyvendinant Kaimo paktą ir tęstinį ES kaimo veiksmų planą galiausiai turėtų padėti pasiekti ilgalaikės 2040 m. ES kaimo vietovių vizijos tikslus. Vizijos tikslus paversti tikrove ir prisitaikyti prie kintančių ekonominių ir socialinių realijų galima tik bendradarbiaujant su kaimo vietovėse gyvenančiais piliečiais, nacionalinėmis ir regioninėmis administracijomis, vietos valdžios institucijomis ir visais kaimo suinteresuotaisiais subjektais.

Iki 2021 m. pabaigos Komisija kartu su suinteresuotaisiais subjektais inicijuos Kaimo paktą, tardamasi su Regionų komitetu, kaip konkrečiai įgyvendinti vizijos tikslus. Per šį procesą kaimo klausimai bus aptariami specialiuose renginiuose, be kita ko, BŽŪP tinkluose, ir kituose esamuose sanglaudos politikos fondų tinkluose. Komisija toliau bendraus su Europos kaimo parlamentu, kuris gali veikti kaip keitimosi nuomonėmis apie vizijos įgyvendinimą forumas.

Iki 2023 m. vidurio Komisija įvertins, kokie veiksmai buvo įgyvendinti ir numatyti pagal paramos kaimo vietovėms schemas, kurias 2021–2027 m. BŽŪP ir sanglaudos politikos fondų programavimo laikotarpiu finansuoja ES ir valstybės narės, ir prireikus nurodys spragas. Iki 2024 m. pirmojo ketvirčio bus parengta ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimu pagrįsta vieša ataskaita. Joje bus pateikta svarstymų apie galimas kaimo vietovėms skirtų aktyvesnių paramos veiksmų ir finansavimo gaires ir tolesnius žingsnius. Į diskusijas dėl ataskaitos bus atsižvelgta rengiant pasiūlymus dėl 2028–2034 m. programavimo laikotarpio. 

(1)      Remiantis 2018 m. LAU (vietos administracinio vieneto) lygmens modeliavimu, atliktu naudojant JRC Eurostato demografinius duomenis. Demografijos atlasas: https://migration-demography-tools.jrc.ec.europa.eu/atlas-demography/ .

(2)      Internetinis seminaras „Europos kaimo vizija. Kaimo vietovių potencialo išnaudojimas siekiant tvarios ir klestinčios Europos“:

(3)      Žr. Komisijos ataskaitą dėl demografinių pokyčių poveikio (COM(2020) 241 final) ir Žaliąją knygą dėl senėjimo (COM(2021) 50 final).

(4)      Daugiau informacijos pateikiama konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais apibendrinamojoje ataskaitoje (SWD(2021) 167 final).

(5)      Komunikatas dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019) 640 final).

(6)       Komunikatas dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final).

(7)      Komunikatas „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ (COM(2020) 380 final).

(8)       https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade-digital-targets-2030_lt  

(9)       https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights_lt  

(10) https://www.territorialagenda.eu/files/agenda_theme/agenda_data/Territorial%20Agenda%20documents/TerritorialAgenda2030_201201.pdf  

(11)      Daugiau informacijos taip pat pateikta prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (SWD (2021) 166 final).

(12)      Skirtinguose duomenų rinkiniuose kaimo vietovės apibrėžiamos skirtingai. Šiame skyriuje svarbiausias skirtumas yra tarp urbanizacijos lygio (DEGURBA) duomenų (susijusių su miestais, miesteliais, priemiesčiais ir kaimo vietovėmis) ir NUTS miesto ir kaimo tipologijos (skiriančios miesto, tarpinius ir kaimo regionus). Daugiau informacijos pateikiama pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento metodikos skyriuje.

(13)      Tai reiškia, kad mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių.

(14)      Pagal vidutinį metinį kaitos tempą 2014–2019 m.

(15)      Jaunimo nedarbo lygis yra aukštesnis už bendrą nedarbo lygį visoje ES ir visose srityse. Žr. pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD (2021) 166 final, p. 58–59 ir 11 pav.) ir File:Share of people at risk of poverty or social exclusion, analysed by degree of urbanisation, 2019 (%) LCIE20.png - Statistics Explained (europa.eu) .

(16)      Šiame kontekste visų gyventojų dalis apima skirtingų amžiaus grupių asmenis.

(17)      Europos socialinių teisių ramsčio 20 principas įtvirtina teisę gauti šias paslaugas ir ypač būtinybę remti stokojančius žmones.

(18)      Bendras žmonių skaičius 120 km spinduliu.

(19)      Tai, be kita ko, mažmeninė prekyba, pradinė mokykla, vaistinė ir bankas.

(20)      OECD, Delivering Quality Education and Health Care to All: Preparing Regions for Demographic Change, OECD Rural Studies, OECD Publishing, Paris, 2021. https://doi.org/10.1787/83025c02-en  

(21)      Maes J., et al., More green infrastructure is required to maintain ecosystem services under current trends in land-use change in Europe, Landsc Ecol 30:517–534, 2015.

(22)       https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

(23)       https://s3platform.jrc.ec.europa.eu/what-is-smart-specialisation-

(24)      Ronzon, T., et al., Developments of Economic Growth and Employment in Bioeconomy Sectors across the EU, Sustainability 12, no.11:4507, 2020. https://doi.org/10.3390/su12114507

(25)       https://ec.europa.eu/commission/commissioners/2019-2024/suica/announcements/launch-global-eu-campaign-rural-50-strategy_en  

(26)      Komunikatas dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano (COM (2021) 141 final).

(27)      Taikant dalyvavimu grindžiamą metodą ir pasitelkiant Europos kaimo plėtros tinklo (EKPT) teminę grupę, žr. EKPT portalą ir prie šio komunikato pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD (2021) 166 final).

(28)      Prognozavimas – ateities tyrinėjimo, numatymo ir formavimo disciplina – padeda struktūriškai ir sistemingai plėsti ir naudoti kolektyvinį intelektą siekiant numatyti įvykių raidą ir geriau pasirengti pokyčiams.

(29)    Didžiosios tendencijos apibrėžiamos kaip ilgalaikės varomosios jėgos, kurias galima stebėti dabar ir kurios greičiausiai turės pasaulinį poveikį. Daugiau informacijos galima rasti Europos Komisijos didžiųjų tendencijų apžvalgos centre.

(30)      Daugiau paaiškinimų galima rasti SWD (2021) 166 final prognozavimo skirsnyje.

(31) Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano 20 principas: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_lt  

(32)      Tai apima viešojo transporto ir infrastruktūros pasiekiamumo užtikrinimą pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją .

(33)      Komisijos komunikatas „2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“ (COM(2020) 493 final).

(34)      Žr. komunikatą dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano (COM (2021) 141 final).

(35)      Fritsche U., et al., Future transitions for the Bioeconomy towards Sustainable Development and a Climate-Neutral Economy - Knowledge Synthesis Final Report, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2020. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/54a1e679-f634-11ea-991b-01aa75ed71a1/language-en .

(36)       https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/cap-glance_lt  

(37)       https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/recovery-coronavirus/recovery-and-resilience-facility_lt  

(38)      Išsamų lydimųjų veiksmų sąrašą rasite priede.

(39)      Įskaitant su kaimo vietovių demografine padėtimi (pavyzdžiui, senėjančia visuomene) susijusius specifinius uždavinius, kuriems spręsti reikia užtikrinti transporto priemonių parko ir infrastruktūros pasiekiamumą.

(40)       https://www.eltis.org/sites/default/files/sump_guidelines_2019_interactive_document_1.pdf

(41)      „SMARTA 1“ projekto išvados rodo, kad kaimo transporto tinklo pristatomas vietos lygmens iniciatyvas vietos valdžios institucijos gali atkartoti savo vietovėje, ir tinklas gali tapti forumu diskusijoms judumo kaimo vietovėse klausimais. Žr. https://ruralsharedmobility.eu/wp-content/uploads/2021/01/SMARTA-2nd-Brochure-EN.pdf  

(42)      Komunikatas „Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020) 624 final).

(43)      Komunikatas „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021) 118 final).

(44)      Be kita ko, Komisijos rekomenduojamomis priemonėmis, kurios yra Veiksmingo aktyvaus užimtumo rėmimo (EASF) iniciatyvos dalis.

(45)       https://europa.eu/new-european-bauhaus/index_lt

(46)      Komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020) 152 final).

(47) Komunikatas 2021–2024 m. ES vaiko teisių strategija (COM) (2021) 142 final).

(48)      COVID-19 krizė paskatino tvariam turizmui palankius elgesio pokyčius ( https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/handle/JRC121262 ).

(49)      Korko 2.0 deklaracija „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“. https://enrd.ec.europa.eu/sites/default/files/cork-declaration_en.pdf

(50)      Komisijos komunikatas „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, (COM(2017) 713 final).

(51)       https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_21_1902  

(52)       https://knowledge4policy.ec.europa.eu/territorial_en  

(53)       https://www.espon.eu/programme/espon/espon-2020-cooperation-programme  

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 30

COM(2021) 345 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.

{SWD(2021) 166 final} - {SWD(2021) 167 final}

Veiksmo pavadinimas	Pradžios data	Apibūdinimas
Stipresnės kaimo vietovės
Pavyzdinė iniciatyva „Kaimo vietovių gaivinimo platformos sukūrimas“	2022–2023 m.	Vieno langelio principu veiksiančioje kaimo vietovių gaivinimo platformoje galės bendradarbiauti kaimo bendruomenės, kaimo projektų vykdytojai ir vietos valdžios institucijos. Ta platforma pirmiausia bus skirta kaimo vietovėms, kurioms aktualios gyventojų skaičiaus mažėjimo, senėjimo ir ekonominių galimybių trūkumo problemos: joje bus galima gauti informacijos apie priemones ir strategijas, taip pat sužinoti apie geriausią su jomis susijusią patirtį. Siekiant padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir užtikrinti visuotinį paslaugų prieinamumą, platforma bus naudojama informacijai apie iniciatyvą LEADER, Pažangiųjų kaimų strategiją, programą INTERREG bei integruotas teritorines strategijas skleisti. Ji bus susieta su Teritorinėje darbotvarkėje numatytu bandomuoju veiksmu „Small Places Matter“ ir projektu „Smart Rural 21“, kuriais siekiama plėtoti pažangiojo kaimo metodą.
Pavyzdinė iniciatyva „Kaimo bendruomenėms skirti moksliniai tyrimai ir inovacijos“	2021 m.	Tam, kad inovacijos plistų ir būtų diegiamos sparčiau, vykdant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą bus remiamos kaimo bendruomenių ir jų reikmėms plėtojamos inovacijos, mokymas, taip pat mokymas ir keitimasis žiniomis. Per pirmuosius dvejus programos „Europos horizontas“ įgyvendinimo metus bus sukurtas kaimo inovacijų ekspertinių žinių ir mokymo centras, taip pat bus vykdomi veiksmai, susiję su pažangioms kaimo bendruomenėms skirtais išmaniaisiais sprendimais, žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse diegiamomis inovacijomis, taip pat įmonių socialinės atsakomybės srities inovacijomis, skirtomis žemės ūkio sektoriaus darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti. Kaimo inovacijų ekosistemas plėtoti ir atlikti susijusią skatinamųjų veiksnių analizę padės įkurtas kasmetinis kaimo inovacijoms plėtoti skirtų „Startuolių kaimų“ forumas, kuris suburs visos ES kaimo inovacijų subjektus.
Aktyviau vykdyti tinklaveiką LEADER / BIVP ir pažangiųjų kaimų iniciatyvų įgyvendinimo srityje.	2021 m.	Pastaruosius 30 metų bendruomenės galėjo rengti vietos strategijas ir už tai pagal LEADER metodą buvo skiriamas BŽŪP finansavimas. Taikant tą metodą pagal bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) strategiją naudojami ir kiti fondai. Aktyvesnė tinklaveika padės populiarinti šiuos ir kitus metodus (pavyzdžiui, pažangiųjų kaimų ir tvarių pakrančių bendruomenių metodus), taip pat padės vietos bendruomenėms gauti daugiau informacijos, visų pirma apie galimybę gauti finansavimą ir tokių strategijų rengimą.
Parengti tyrimą apie žemės naudojimą tvaraus žemės ūkio reikmėms.	2022 m.	Komisija parengs tyrimą apie žemės naudojimą tvaraus žemės ūkio reikmėms ir įvertins, kaip ji galėtų dar labiau paskatinti optimaliai planuoti žemės naudojimą (arba) zonų nustatymą.
Remti švietimo, mokymo, jaunimo, sporto ir savanoriškos veiklos iniciatyvas kaimo vietovėse.	2021 m.	Nauja programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programa (2021–2027 m.) bus labiau pasiekiamos kaimo vietovių gyventojams, nes bus įgyvendinamos visas švietimo, mokymo, jaunimo, sporto ir savanoriškos veiklos sritis apimančios įtraukties priemonės, pavyzdžiui: ·atskiri finansiniai mechanizmai; ·tikslinė komunikacijos veikla; ·lengviau prieinami judumo ir bendradarbiavimo veiklos formatai; ·išplėstinis skaitmeninių priemonių rinkinys (ypač tinkamas bendradarbiavimui ir iniciatyvoms vietos ir regionų lygmeniu); ·mokymo ir tinklaveikos galimybės.

Sujungtos kaimo vietovės
Pavyzdinė iniciatyva „Judumo kaimo vietovėse plėtojimas:  1) su geriausios patirties pavyzdžių nustatymu susijusi parama kaimo savivaldybėms; 2) skaitmeninės daugiarūšio judumo paslaugos“	2021 m.	Būtina gerinti esamas transporto jungtis. Todėl naudojantis skaitmenizavimu reikėtų optimizuoti darnius daugiarūšio judumo sprendimus ir jungtis. Remdamasi savo patirtimi, susijusia su judumo mieste tinklais, Komisija padės kaimo savivaldybėms rengti diskusijas apie judumo sprendimus ir juos pasirinkti. Tinklo pristatomas vietos lygmens iniciatyvas vietos valdžios institucijos galės atkartoti savo vietovėje, ir tinklas gali tapti forumu diskusijoms judumo kaimo vietovėse klausimais. Užtikrinus geresnį kelių, geležinkelių, vandens kelių ir oro transporto junglumą galėtų pagerėti tų transporto rūšių prieinamumas kaimo vietovėse. Taip pat, naudojant skaitmenines platformas, reikėtų plėtoti daugiarūšio transporto informacijos teikimo realiuoju laiku, bilietų pardavimo ar užsakymo paslaugas, kad žmonės galėtų lengvai pasiekti galutinę paskirties vietą tvariausia transporto priemone.
Pavyzdinė iniciatyva „Kaimo skaitmeninė ateitis“	2021 m.	1. Skaitmeninis junglumas: atotrūkio tarp kaimo vietovių ir miestų panaikinimas, taip pat visuotinės ir įperkamos prieigos prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, įskaitant 5G ryšį, užtikrinimas. Tam tikslui pasiekti bus pasitelktos privačiojo sektoriaus investicijos, kurias papildys viešasis finansavimas iš nacionalinių ir europinių šaltinių, visų pirma iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ESI fondų ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). 2. Skaitmeninė technologija: skaitmeninės inovacijos ir naujos technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, robotika, daiktų interneto sprendimai ir skaitmeninių inovacijų centrai, kurie padeda įgyvendinti Europos skaitmeninio dešimtmečio veiksmus ir taip prisideda prie kaimo vietovių plėtros. Plėtoti inovacijas ir diegti skaitmeninius pajėgumus padės naujos europinės programos, pavyzdžiui, „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa. 3. Žmonės („žmogiškasis kapitalas“): skaitmeninei kaimo vietovių transformacijai reikalingos kompetencijos, įskaitant skaitmeninius įgūdžius ir verslumą, stiprinimas. Šio tikslo padės siekti „Europos socialinis fondas +“, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir kitos Europos programos. 4. Pažangos, padarytos siekiant panaikinti skaitmeninę takoskyrą tarp miesto ir kaimo vietovių, pertvarkant esamus rodiklius, konkrečiai, skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso rodiklius, į kaimo skaitmeninį indeksą, vertinimas.
Remti plačiajuosčio ryšio diegimą kaimo vietovėse.	2022 m.	Plačiajuosčio ryšio kompetencijos centrai yra kontaktiniai punktai valstybėse narėse arba regionuose. Jie teikia rekomendacijas ir konsultuoja plačiajuosčio ryšio projektų rengėjus, investuotojus ir naudotojus (vietos ir regionų valdžios institucijas, piliečius, veiklos vykdytojus, įmones ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus). Plačiajuosčio ryšio kompetencijos centrų tinklo veiklai remti bus taikoma sustiprinta paramos priemonė, kuri padės efektyviau diegti plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms.
Toliau skatinti skaitmeninti žemės ūkio sektorių: stiprinti gebėjimus (įskaitant skaitmeninius įgūdžius), plėtoti mokslinius tyrimus, inovacijas ir demonstravimo veiklą, be kita ko, daiktų interneto, robotikos ir automatizavimo, didžiųjų duomenų tvarkymo ir naudojimo srityse.	2021 m.	Pagal BŽŪP ir programą „Europos horizontas“ toliau bus remiamas žemės ūkio sektoriaus skaitmenizavimas: bus vykdomi mokymo, konsultavimo ir inovacijų veiksmai pagal BŽŪP ir finansuojami didelio masto bandomieji projektai pagal programą „Horizontas 2020“, taip pat vykdomi mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmai pagal programą „Europos horizontas“.
Naujoje ES judumo mieste programoje daugiau dėmesio skirti miestų ir kaimo vietovių jungtims.	2021 m.	Į naująją ES judumo mieste programą bus įtraukti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama geriau integruoti miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių jungtis. Tai bus daroma toliau plėtojant darnaus judumo mieste planus, kuriuose ypatingas dėmesys bus skiriamas geresniam kaimo vietovių, priemiesčių ir didmiesčių / miestų junglumui. Šiais tikslais bus taikomi saugaus ir darnaus judumo sprendimai.
Gerinti kaimo vietovių pasiekiamumą įgyvendinant Bepiločių orlaivių strategiją 2.0.	2022 m.	Bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami ne tik techninėms paslaugoms teikti (atlikti vietovės patikrinimus ir matavimus), bet ir pagerinti atokių kaimo vietovių prieinamumą. Jie gali būti naudojami nedidelėms siuntoms pristatyti į kaimo vietoves (pavyzdžiui, mažoms pakuotėms, receptiniams vaistams į pacientų namus, paštui, maistui, mažoms automobilių dalims ir t. t.). Europos Komisija į tai atsižvelgs rengdama Bepiločių orlaivių strategiją 2.0.
Atsparios kaimo vietovės
Pavyzdinė iniciatyva „Parama kaimo savivaldybėms energetikos pertvarkos ir kovos su klimato kaita srityse“	2022 m.	1) Merų pakto Kaimo vietovių darbo grupės sudarymas Bus sudaryta Merų pakto Kaimo vietovių darbo grupė, kuri skleis geriausią patirtį ir padės kaimo savivaldybėms gauti žaliajai pertvarkai skirtą ES finansavimą. 2) Struktūrinių fondų naudojimas pastatų renovacijos bangai finansuoti Valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos turėtų ir toliau naudotis galimybe finansuoti investicijas naudodamiesi Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teritorinėmis priemonėmis: integruotomis teritorinėmis investicijoms, bendruomenės inicijuotos vietos plėtros ir LEADER priemonėmis. 3) Kaimo vietovių aspekto įtraukimas į naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą  Svarbus vaidmuo taip pat teks populiarinsimai naujojo europinio bauhauzo iniciatyvai, pagal kurią Europos žaliasis kursas į mūsų gyvenamąsias erdves integruojamas pritaikant pastatus ir viešąsias erdves.
Pavyzdinė iniciatyva „Kovos su klimato kaita veiksmai durpynuose vykdant anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantį ūkininkavimą“	2021 m.	Kaimo vietovėms gali tekti svarbus vaidmuo sprendžiant klimato kaitos problemą ir atkuriant biologinę įvairovę. Todėl ūkininkų ir miškininkų vykdoma ekosisteminių paslaugų teikimo veikla turėtų būti labiau pripažįstama. Pavyzdžiui, šlapynių ir durpynų atkūrimas, išsaugojimas ir jų drėgnumo atkūrimas daro didelį poveikį klimatui, nes gali iš karto gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį palyginti mažoje teritorijoje ir kartu duoti įvairios papildomos naudos, susijusios su vandentvarka ir biologine įvairove. Ši pertvarka būtų veiksmingesnė taikant teritorinį metodą, ypač tose kaimo vietovėse, kuriose yra daug durpynų. Šie regionai galėtų pasinaudoti Teisingos pertvarkos fondo parama. Anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvos galėtų tapti dar vienu ūkininkų ir miškininkų pajamų šaltiniu ir tapti atlygio už anglies dioksido sekvestraciją šaltiniu. Kaip numatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, nauja ES anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyva skatins šį naują verslo modelį. Parama bandomųjų anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvų plėtrai regionuose gali būti skiriama pagal BŽŪP, sanglaudos politiką ir programą LIFE. Ypač svarbu užtikrinti stiprią konsultacinę paramą ūkininkams ir miškininkams. Ši parama yra labai svarbus sėkmingo visų dydžių ūkiams taikomų aplinkosauginės žemėtvarkos sistemų įgyvendinimo veiksnys.
Pavyzdinė iniciatyva „Siūloma geros dirvožemio būklės ir maisto srities ES misija“	2021 m.	Šia siūloma misija, finansuojama pagal programą „Europos horizontas“, siekiama įgyvendinti plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, finansuojamą pagal programą „Europos horizontas“, be kita ko, plėtoti inovacijas gyvosiose laboratorijose, kuriose dalyvautų suinteresuotieji subjektai, piliečiai, mokslininkai ir kiti subjektai (pvz., vietos valdžios institucijos) ir pavyzdiniai centrai (vietos, kuriose taikoma pavyzdinė praktika). Ja būtų siekiama pagerinti dirvožemio būklę, daug dėmesio skiriant socialiniam aspektui. Įgyvendinant siūlomą misiją bus kuriamos sąsajos tarp kaime ir mieste taikomų metodų, o tai turėtų padėti spręsti su dirvožemiu susijusias problemas ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose. Vykdant misiją taip pat turėtų būti įgyvendinamos piliečių aktyvumo iniciatyvos ir gerinamos žinios apie dirvožemį. Turėtų būti siekiama užtikrinti sinergiją su programoje „Europos horizontas“ numatyta gyvybingų vandenynų ir vandenų srities misija. Tai padės pagerinti ES vandens sistemų būklę, visų pirma visiškai išvengti taršos.
Pavyzdinė iniciatyva „Socialinis atsparumas ir moterys kaimo vietovėse“	2021 m.	Bus remiamas moterų verslumas ir dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, taip pat investicijos į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros paslaugas, pavyzdžiui, ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, taip pat į paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat bus galima naudotis galimybėmis užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, pagal bendrą žemės ūkio politiką arba Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) programas ir jo lėšomis. Komisija, investuodama „Europos socialinio fondo +“, Europos regioninės plėtros fondo, programos „InvestEU“ ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšas, toliau rems valstybių narių pastangas gerinti kokybiškų švietimo ir priežiūros paslaugų vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems prieinamumą, pasiekiamumą ir įperkamumą kaimo vietovėse. Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas pažeidžiamiems asmenims.
Analizuoti geografinį judumą demografinį nuosmukį patiriančiose Europos vietovėse.	2021 m.	Komisija išnagrinės veiksnius, lemiančius vietovių demografinio nuosmukio ir atsilikimo problemas Europoje, taip pat ištirs judumo tarp miestų ir kaimo vietovių demografinį, ekonominį, socialinį poveikį, poveikį darbo rinkai ir kultūrinį poveikį vietovėse, iš kurių žmonės išvyksta, ir tose, į kurias jie atsikrausto. Ji skatins kaimo plėtrą, tvarumą ir socialinę bei ekonominę lygybę, taip pat parengs politikos rekomendacijas, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama asmenų grįžimui į kilmės vietą.
Parengti žemės ūkio sektoriaus sezoninių darbuotojų darbo sąlygų tyrimą.	2022 m.	Komisija pradės žemės ūkio sektoriaus sezoninių darbuotojų darbo sąlygų tyrimą. Atliekant šį tyrimą bus nagrinėjama bendra jų darbo sąlygų būklė Europos Sąjungoje, daugiausia dėmesio skiriant taikytinų taisyklių ir tvarkos nustatymui.
Spręsti migrantų kilmės asmenų įtraukties ir integracijos kaimo vietovėse klausimus.	2022 m.	Įgyvendindama 2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planą, Komisija apsvarstys galimybes kurti kaimo partnerystes migrantų įtraukčiai ir integracijai kaimo vietovėse skatinti.
Užtikrinti, kad kaimo vietovėse gyvenantys vaikai turėtų lygias galimybes.	2021 m.	Užtikrinti, kad kaimo vietovėse gyvenantys vaikai turėtų lygias galimybes: įgyvendinti Europos vaiko garantijų sistemą, o vaikams, kuriems reikia pagalbos, suteikti galimybę nemokamai gauti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinio ugdymo paslaugas, bent vieną kartą maitintis sveiku maistu kiekvieną dieną mokykloje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir veiksmingai naudotis galimybe sveikai maitintis ir gyventi tinkamame būste.
Tenkinti kaimo vietovėse gyvenančių neįgaliųjų poreikius.	2021 m.	Kartu su valstybėmis narėmis įgyvendindama naują 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, Komisija sieks užtikrinti, kad neįgalieji galėtų geriau naudotis savo teisėmis kaimo vietovėse.
Klestinčios kaimo vietovės
Pavyzdinė iniciatyva „Verslumas ir socialinė ekonomika kaimo vietovėse“	2021 m.	Įgyvendinant šią pavyzdinę iniciatyvą skatinama dalytis patirtimi ir ją turtinti visoje bendrojoje rinkoje, siekiant gaivinti kaimo vietoves bendradarbiavimo, geriausios patirties ir žinių mainų priemonėmis. Siūloma keletas veiksmų, kad pramonės sektoriaus verslininkai, MVĮ ir socialinės ekonomikos organizacijos galėtų grįžti į kaimo vietoves, jas transformuoti ir jose klestėti: plėtoti MVĮ kaimo vietovėse, pirmenybę teikiant klasteriams, tinklaveikai ir bendradarbiavimui pagal Bendrosios rinkos programą, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir Europos įmonių tinklo iniciatyvą; populiarinti socialinės ekonomikos verslo modelius kaimo vietovėse, įgyvendinant Europos socialinės ekonomikos veiksmų planą; stiprinti mažmeninės prekybos ir vietos tiekimo grandines kaimo vietovėse, pavyzdžiui, gerinant vietos gamintojų ir mažmeninės prekybos sąsajas ir kuriant vietos maisto centrus; kurti ir remti novatorišką aplinką kaimo vietovėse, ugdant būsimus verslininkus ir suteikiant jiems galimybių kurti visuomenės arba verslo modelius ir sprendimus, kurie atitiktų vietos bendruomenių poreikius, pasitelkiant į pagalbą EIT žinių ir inovacijos bendrijas, naudojantis jų ekspertinėmis žiniomis ir teikiamomis paslaugomis.
Toliau skatinti valstybes nares didinti švietimo, mokymo ir užimtumo galimybes jaunimui kaimo ir atokiose vietovėse pagal sustiprintą Jaunimo garantijų ir Europos švietimo erdvės iniciatyvas.	2021 m.	Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva yra ES valstybių narių įsipareigojimas užtikrinti, kad visiems jaunuoliams iki 30 metų būtų pateikiamas geros kokybės darbo, tolesnio mokymosi, pameistrystės arba stažuotės pasiūlymas. Vykdydamos šį įsipareigojimą valstybės narės turėtų atsižvelgti į kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių jaunuolių poreikius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas darbo vietų ir kitų galimybių suteikimui. Komisija stebi sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, įskaitant kaimo vietovėse gyvenančių jaunuolių padėties kaitą. Komisijos komunikate „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ yra išdėstyta Komisijos vizija ir numatoma svarbi iniciatyva nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų kokybei ir įtraukumui didinti, kuri turės įtakos kaimo ir atokioms vietovėms.
Skatinti tvarios bioekonomikos plėtrą, be kita ko, įgyvendinant ES miškų strategiją ir anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvą.	2021 m.	Komisija pasiūlys naują ES miškų strategiją ir veiksmų rinkinį, kuriame, be kita ko, bus numatyta iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių. Tai suteiks galimybių kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą vykdant miškų atkūrimo veiklą, taip pat padės ūkininkams ir kaimo bendruomenėms prisitaikyti prie klimato kaitos, apsaugoti savo pasėlius nuo padažnėjusių nepalankių klimato reiškinių (potvynių, sausrų, karščio bangų ir kt.) ir įvairinti savo pajamas. Taip pat bus skatinima sukurti miškingų kaimo vietovių ir savivaldybių tinklą, kuris padėtų atsižvelgti į miškingų kaimo vietovių poreikius: jis užtikrintų, kad tokių vietovių atstovai dalyvautų rengiant svarbiausias iniciatyvas, taip pat padėtų atlikti specifinius visos ES miškingų vietovių faktinės padėties ir poreikių vertinimus.
Daugiau dėmesio skirti gamintojų organizacijų vaidmeniui kaimo plėtros srityje ir stiprinti geografines nuorodas naudojančių gamintojų grupes.	2022 m.	Gamintojų organizacijos gali sustiprinti socialinę kaimo vietovių struktūrą: savo nariams suteikti bendrystės jausmą ir padidinti socialinį kapitalą bei pasitikėjimą bendruomenėse, kuriose jie vykdo veiklą. Jos gali padėti gerinti gyvenimo lygį kaimo vietovėse, užtikrindamos darbo vietas ir pragyvenimo šaltinius. Gamintojų organizacijos ne tik tiesiogiai įdarbina žmones; jos taip pat netiesiogiai padeda gamintojams užsidirbti pragyvenimui iš ūkininkavimo. Komisija aptars gamintojų organizacijų vaidmenį ir jų indėlį į kaimo plėtrą būsimuose renginiuose, siekdama atkreipti dėmesį į jų indėlį ir užtikrinti jo matomumą. Komisija geografines nuorodas naudojančių gamintojų grupėms taip pat suteiks papildomų priemonių, kuriomis būtų dar labiau stiprinama jų pozicija maisto tiekimo grandinėje ir taip užtikrinta, kad už savo produktus jie gautų tinkamą pelną.
Kaimo veiksmų plano įgyvendinimas ir administravimas
Taikyti poveikio kaimui vertinimą, visų pirma vertinti pagrindinius Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie daro poveikį kaimo vietovėms.	2022 m.	Pagrindinių teisės aktų ir iniciatyvų poveikio kaimo vietovėms vertinimo mechanizmas
Įsteigti kaimo stebėjimo centrą, kuris konsoliduos visus Komisijos surinktus duomenis apie kaimo vietoves, įskaitant oficialius statistinius duomenis.	2022 m.	Stebėjimo centras bus įsteigtas tarpininkaujant Europos Komisijos mokslinių tyrimų grupei, kuri yra atsakinga už konkrečiai su kaimo vietovėmis susijusių duomenų rinkimo ir analizės gerinimą ir centralizavimą. Bus užtikrinama jo ir esamų iniciatyvų (pavyzdžiui, Teritorinės politikos žinių centro ir Migracijos ir demografijos žinių centro), taip pat stebėsenos ir duomenų rinkimo taikant įvairias Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano priemones sinergija ir papildomumas. Stebėjimo centras taip pat rems duomenų apie kaimo vietoves sklaidą.
Didinti kaimo vietovių statistikos prieinamumą: 1) teikiant naujus išsamius duomenis, surinktus 2021 m. ES gyventojų ir būstų surašymų metu ir platinamus naudojant 2021 m. priemonę „Census Statistical Atlas“; 2) toliau didinant oficialių statistinių duomenų apie kaimo vietoves prieinamumą ir kokybę modernizuojant demografinės statistikos teisinę sistemą; 3) kuriant europinius geoerdvinių duomenų rinkinius; 4) integruojant urbanizacijos lygio aspektą.	2021 m.	Komisija toliau tobulins statistinių duomenų apie kaimo vietoves rinkimą ir teikimą. 1) Nors pagal Reglamentą (EB) Nr. 1260/1230 bus toliau skelbiami NUTS 3 lygio demografiniai statistiniai duomenys, 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo metu bus gauta išsami regioninė informacija, įskaitant pirmą kartą iš visų valstybių narių surinktus georeferencinius gyventojų kvadratiniame kilometre duomenis; 2) laukdama šiuo metu atliekamo Europos gyventojų statistikos vertinimo ir poveikio vertinimo rezultatų, Komisija pasiūlys naują pagrindų reglamentą, kuriuo bus integruojami gyventojų surašymo, demografijos, migracijos statistiniai duomenys ir reikalaujama labiau detalizuoti duomenis geografiniu aspektu, siekiant padidinti su kaimo vietovėmis susijusios statistinės informacijos vertę; 3) Europos Komisija nustatys suderintą geoerdvinės informacijos sistemų naudojimo metodą: parengs europinius geoerdvinių duomenų rinkinius (pavyzdžiui, apie viešąjį transportą, švietimą, sveikatos priežiūrą ir t. t.) ir sudarys sąlygas rengti daugiau georeferencinių statistinių duomenų ir susijusių rodiklių (pvz., mokyklų, ligoninių prieinamumo rodiklius ir kt.).
Nustatyti funkcines kaimo vietoves.	2022 m.	Europos Komisija toliau diskutuos su suinteresuotaisiais subjektais, kaip nustatyti funkcines kaimo vietoves.
Pasiūlyti Kaimo paktą nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, pagal kurį jos įsipareigotų atsižvelgti į specifinius kaimo vietovių poreikius.	2021 m.	Nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei suinteresuotiesiems subjektams siūlomas Kaimo paktas. Šiuo paktu bus siekiama patenkinti tuos kaimo vietovių poreikius, į kuriuos dar nebuvo atsižvelgta, ypač daug dėmesio skiriant atokioms ir retai apgyvendintoms vietovėms, kurios dažnai yra labiausiai nukentėjusios.
Paskelbti kaimo vietovių gaivinimui skirtų ES finansavimo priemonių derinimo vadovą.	2022 m.	Vadovas, kuriame kaimo suinteresuotieji subjektai gali susipažinti su operatyviniais ir praktiniais sprendimais, kaip visapusiškai pasinaudoti ES fondų po 2020 m. teikiamomis galimybėmis. Jame taip pat bus nurodyti praktiniai pavyzdžiai, kaip novatoriškoms investicijoms pasinaudota keliais skirtingais lėšų šaltiniais ir kaip užtikrinta didesnė jų vertė. Planuojama nurodyti sąsajas su metodine parama integruotoms teritorinėms strategijoms, remiamoms pagal sanglaudos politiką.