EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 03

COM(2021) 44 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EMPTY

Europos kovos su vėžiu planas

{SWD(2021) 13 final}

turinys

1.    Europos kovos su vėžiu planas: Įvadas    

2.    Šiuolaikinis požiūris į vėžį. Naujos technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos – į pacientą orientuotos vėžio prevencijos ir priežiūros paslaugoms    

2.1.    Pokyčių skatinimas pasitelkus žinias ir mokslinius tyrimus    

2.2.    Maksimalus vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros duomenų bei skaitmeninimo naudojimas    

3.    Gyvybių gelbėjimas taikant tvarią vėžio prevenciją    

3.1.    Informuotumo apie vėžio riziką ir jį lemiančius veiksnius didinimas    

3.2.    Pasiekti, kad Europa būtų be tabako    

3.3.    Kenksmingo alkoholio vartojimo mažinimas    

3.4.    Sveikatos skatinimo tobulinimas pasitelkus sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą    

3.5.    Aplinkos taršos mažinimas    

3.6.    Pavojingų medžiagų ir spinduliuotės poveikio mažinimas    

3.7.    Infekcijų sukelto vėžio prevencija    

4.    Ankstyvo vėžio aptikimo gerinimas    

5.    Aukštų sergančiųjų vėžiu priežiūros standartų užtikrinimas    

5.1.    Aukštos kokybės priežiūros teikimas    

5.2.    Sveikatos sektoriaus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos užtikrinimas    

5.3.    Prieigos prie svarbiausių vaistų ir inovacijų užtikrinimas    

5.4.    Pasiryžimas tesėti pažadą dėl individualizuotosios medicinos taikymo vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui    

6.    Sergančiųjų vėžiu, vėžį įveikusių asmenų ir prižiūrinčių asmenų gyvenimo kokybės gerinimas    

7.    Su vėžiu susijusių skirtumų ES mažinimas    

8.    Skirti ypatingą dėmesį vaikų vėžiui    

9.    Finansavimas    

10.    Tarptautinis bendradarbiavimas ir koordinavimas    

11.    Įgyvendinimas ir valdymas. Kartu siekti rezultatų    

12.    Išvada    

1.Europos kovos su vėžiu planas: Įvadas

Vėžio problema vienu ar kitu pavidalu aktuali mums visiems. 2020 m. Europos Sąjungoje ši liga buvo diagnozuota 2,7 mln. žmonių ir 1,3 mln. žmonių nuo jos mirė 1 . Vėžys yra individuali diagnozė, kuri daro stiprų poveikį pacientams, bet taip pat smarkiai paveikia jų šeimų ir draugų gyvenimą.

Šiandien Europoje gyvena dešimtadalis pasaulio gyventojų, bet taip pat joje yra ketvirtis pasaulio sergančiųjų vėžiu. Jei nesiimsime ryžtingų veiksmų, iki 2035 m. dėl vėžio prarastų gyvybių turėtų padaugėti daugiau nei 24 proc. 2 Tai taptų pagrindine mirties priežastimi ES. Įvertinta, kad bendras vėžio ekonominis poveikis Europoje kasmet viršija 100 mlrd. EUR. Be to, COVID-19 pandemija smarkiai paveikė segančiųjų vėžiu priežiūros sektorių, sutrikdydama prevenciją ir gydymą, priversdama atidėti diagnozavimą ir skiepijimą bei sumažindama galimybę gauti vaistų. Nuo pandemijos pradžios vėžio diagnozių skaičius sumažėjo, pranašaudamas spartų vėžio atvejų augimą ateityje.

ES kelis dešimtmečius deda pastangas kovoje su vėžiu ir savo veiksmais, pavyzdžiui, dėl tabako kontrolės ir apsaugos nuo pavojingųjų medžiagų, išgelbėjo daug gyvybių ir daugeliui pratęsė gyvenimą. Tačiau paskutinis Europos kovos su vėžiu veiksmų planas buvo parengtas XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje ir nuo to laiko pasaulyje gydant vėžį pasiekta didelės pažangos. Prie individualių situacijų ir poreikių pritaikyta individualizuotoji medicina radikaliai pakeitė pacientų prognozes. Tuo tarpu moksliniai tyrimai ir inovacijos, pavyzdžiui informacinės ribonukleorūgšties (iRNR) technologijos 3 , taip pat skaitmeninės technologijos, smarkiai praplėtė mūsų turimą vėžio pradžios ir eigos, prevencijos ir diagnostikos supratimą.

Europai reikia skubiai atnaujinti vėžio prevencijos, gydymo ir sergančiųjų vėžiu priežiūros įsipareigojimus, kuriais būtų pripažįstami augančios su vėžiu susijusios problemos ir galimybės jas įveikti, įskaitant pokyčius sergančiųjų vėžiu priežiūros srityje. Mums reikia visas valdžios institucijas apimančio požiūrio, kuriame visas dėmesys skiriamas pacientui ir maksimaliai padidinamas naujų technologijų ir įžvalgų potencialas; stiprinamas bendradarbiavimas ir ES pridėtinės vertės kūrimo galimybės; panaikinami prieigos prie žinių apie vėžį, prevencijos, diagnostikos ir priežiūros skirtumai ir pacientams užtikrinami geresni sveikatos rezultatai.

Europos kovos su vėžiu planas yra ES atsakas į šiuos poreikius. Jis atspindi politinį įsipareigojimą kovoje su vėžiu išnaudoti visas įmanomas galimybes. Kovos su vėžiu planas, kuriuo mobilizuojamos kolektyvinės ES pastangos siekti mūsų gyventojams naudingų pokyčių, apima konkrečius plataus užmojo veiksmus, kuriais bus teikiama parama, koordinuojamos ir papildomos valstybių narių pastangos mažinti vėžio sukeltas kančias. Juo ženklinama naujos eros pradžia vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros srityse, kai pacientai su ES lygio parama, kuria užtikrinamas ir mastas, ir specializacija, turi galimybes naudotis aukštos kokybės atrankiniu sveikatos tikrinimu, gydymu ir naujausiomis pažangiausiomis technologijomis, tuo pat metu visapusiškai gerbiant valstybių narių atsakomybę už sveikatos priežiūros politiką 4 . Taip šiuo planu įgyvendinamos Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen politinės gairės. Taip pat tai yra tiesioginis atsakas į tvirtus ir aiškius Europos Parlamento raginimus imtis veiksmų šioje srityje.

Europos kovos su vėžiu plano tikslas – apimti visą ligos raidą. Jis yra suskirstytas pagal keturias pagrindines veiksmų sritis, kuriose ES gali duoti daugiausia naudos: (1) prevencija; (2) ankstyvas vėžio aptikimas; (3) diagnozė ir gydymas, ir (4) vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybė. Ateinančiais metais kovos su vėžiu plane bus skiriamas dėmesys moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skaitmeninimo ir naujų technologijų siūlomų galimybių išnaudojimui ir finansinių priemonių, skirtų valstybių narių paramai, mobilizavimui.

Kovos su vėžiu plane numatyti politikos tikslai kartu su dešimt pavyzdinių iniciatyvų ir įvairiais paramos veiksmais padės valstybėms narėms pakeisti vėžio plitimo tendencijas. Taip bus sudarytos sąlygos dalytis ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais visoje ES – remti mažiau žinių ar gebėjimų turinčias šalis, regionus ir miestus. Tyrėjams bus lengviau keistis duomenimis tarp mažų ir didelių valstybių narių ir susipažinti su svarbiausiais sveikatos duomenimis apie galimas vėžio priežastis ir perspektyvius jo gydymo būdus. Medicinos darbuotojai ir ligoninės galės naudotis gausia bendra informacija. Galiausiai tuo bus užtikrinta, kad pacientai visoje ES galėtų naudotis geresnėmis priežiūros ir gydymo paslaugomis.

Europos kovos su vėžiu planas yra vienas svarbiausių stipresnės Europos sveikatos sąjungos ir saugesnės, geriau pasirengusios ir atsparesnės ES ramsčių. Jame išdėstyti esminiai veiksmai, skirti sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį sergančiųjų vėžiu priežiūrai ir sustiprinti struktūrinius patobulinimus, kurie užtikrintų tvaresnę kovos su vėžiu eigą. Be to, nauja plataus užmojo programa „ES – sveikatos labui“ ir kitos ES priemonės suteiks esminę 4 mlrd. EUR finansinę pagalbą valstybėms narėms, prisidedant prie jų pastangų sustiprinti savo sveikatos priežiūros sistemas, kad galėtų geriau kovoti su vėžiu.

COVID-19 pandemija ir vakcinos kūrimo patirtis aiškiai parodė, kad suvieniję pastangas ir išteklius galime padaryti precedento neturinčią pažangą. Reikia pasitelkti unikalią ES susitelkimo galią, iškelti tikslus, nustatyti aiškius terminus, skirti reikiamą finansavimą ir veiksmingais partnerystės ryšiais susieti pagrindinius subjektus. Tokio požiūrio taikymas, kalbant apie kovą su vėžiu, gali duoti veiksmingų rezultatų. Dirbdami komandoje ir derindami pastangas nacionaliniu ir ES lygmeniu, galime įveikti atskirai pasitaikančius trūkumus, sumažinti susiskaidymą ir parengti veiksmingesnį ir vienodesnį atsaką į vėžinius susirgimus. Stiprybė ir sėkmė taip pat turi būti grindžiama bendradarbiavimu ir bendravimu su plačiąja visuomene, kuri remtų bendras mūsų pastangas. Pripažįstant partnerysčių vertę, kovos su vėžiu planas grindžiamas įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūriu dėl sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką ir yra išsamaus konsultacijų proceso rezultatas. Jame atspindimos suinteresuotųjų subjektų grupių ir pacientų, Europos Parlamento ir valstybių narių nuomonės.

Kovos su vėžiu planas bus remiamas taikant platų ES politikos krypčių spektrą, kuriame skaitmeninimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos taps naujo požiūrio į sergančiųjų vėžiu priežiūrą ES atskaitos tašku. Veiksmai apims įvairias politikos sritis, pradedant užimtumu, švietimu, socialine politika ir lygybe, rinkodara, žemės ūkiu, energetika, aplinka ir klimatu, baigiant transportu, sanglaudos ir mokesčių politika. Tai sudarys galimybes remiantis kovos su vėžiu planu kovoti su vėžį skatinančiais veiksniais mūsų mokyklose ir darbo vietose, mokslinių tyrimų laboratorijose, mūsų miestuose ir miesteliuose, taip pat kaimo vietovėse; ir tai daryti pasitelkus inovacijas, renkantis sveiką gyvenseną ir gerinant mūsų aplinką. Taip pat bus siekiama bendradarbiavimo tarptautiniu mastu, remiantis nusistovėjusia bendradarbiavimo su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sistema ir ilgalaikiu darbu su jos Tarptautine vėžio tyrimų agentūra.

Visų svarbiausia yra tai, kad Europos kovos su vėžiu plano kiekviename etape didžiausias dėmesys skiriamas pacientų, jų šeimų ir platesnės visuomenės interesams ir gerovei.

2.Šiuolaikinis požiūris į vėžį. Naujos technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos – į pacientą orientuotos vėžio prevencijos ir priežiūros paslaugoms

Kuo geriau suprantame vėžį skatinančius biologinius procesus, rizikos veiksnius ir sveikatą lemiančius aspektus, tuo veiksmingiau galime užkirsti kelią šiai ligai, ją aptikti, diagnozuoti ir gydyti. Moksliniai vėžio tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos gali išgelbėti gyvybes; tačiau norint išgelbėti kuo daugiau gyvybių, reikia kuo plačiau dalytis naujomis žiniomis, kad sveikatos priežiūros institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų jas paversti konkrečiais veiksmais. Per pastaruosius 20 metų padaryta didžiulė mokslo pažanga. Nepaprastai išaugo mūsų supratimas apie genetikos ir genomikos vaidmenį bei lyčių skirtumus sergant vėžiu, taip pat apie skaitmeninimą ir didėjančią kompiuterinių analizės priemonių galią.

Sumaniai derinant sveikatos duomenis ir naujas technologijas, sparčiai plėtojama individualizuotoji medicina, kuri, pasitelkus pagal poreikius pritaikytas prevencijos ir gydymo strategijas, tampa galinga kovos su vėžiu priemone, kai pacientai gydomi labiausiai jiems tinkančiais gydymo būdais ir nešvaistomi pinigai bandymams ir gydymui taikant klaidingus metodus.

Remiantis tuo, ką jau pasiekė ES, valstybės narės, sveikatos priežiūros specialistai, pramonė ir pacientų organizacijos, įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą bus pasinaudota nepaprastu naujųjų technologijų potencialu ir moksline pažanga, įskaitant sergamumo gretutinėmis ligomis įžvalgas bei socialinius ir elgesio mokslus, kad būtų galima geriau spręsti vėžio problemas visais ligos etapais, pasitelkiant pavyzdines plano iniciatyvas ir veiksmus. ES užima unikalią padėtį ir ta padėtis jai leidžia kuo geriau išnaudoti šį potencialą, kai reikia sutelkti mokslinę kompetenciją, žinias, duomenis ir kompiuterijos galią, siekiant novatoriškų ir individualizuotų sprendimų, kurie bus naudingi vėžiu sergantiems pacientams.

2.1.Pokyčių skatinimas pasitelkus žinias ir mokslinius tyrimus 

Didesnės mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos suteiks mums galimybę geriau suprasti vėžio rizikos veiksnius, patobulinti diagnostiką, terapiją, gydymo būdus ir prevencijos politikos kryptis. Prie šio tikslo prisidės kelios svarbios ES masto iniciatyvos.

Iniciatyva Kovos su vėžiu misija 5 , pasiūlyta pagal programą „Europos horizontas“, taps pagrindine ES investicijos į vėžio mokslinius tyrimus ir inovacijas sudedamąja dalimi. Ji sudarys galimybes pagilinti supratimą apie vėžio sudėtingumą. Ši iniciatyva, paremta moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei visuomenės sveikatos ir politikos pokyčiais, suteiks pagrindą svarbiausiems kovos su vėžiu plano veiksmams ir padės rasti pacientams reikalingus sprendimus, be kita ko, ir tiems, kurie serga gretutinėmis ligomis.

Be to, pagal programą „Europos horizontas“ bus teikiamas finansavimas mokslinių tyrimų infrastruktūroms, debesijos kompiuterijai ir Europos inovacijų tarybos veiksmams vykdyti 6 . Tai apima tyrėjams suteikiamą prieigą prie atitinkamų galimybes atveriančių infrastruktūrų ir priemonių. Be to, Europos inovacijos ir technologijos institutas 7 pasinaudos savo inovacijų partnerystėmis, vadinamomis žinių ir inovacijos bendrijomis, kad galėtų teikti radikalius, į žmones orientuotus sprendimus kovojant su vėžiu. Programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir toliau bus naudojama tyrėjų įgūdžiams ugdyti vėžio prevencijos, prognozės, aptikimo, diagnostikos ir gydymo srityse 8 . 2021–2025 m. laikotarpiu vykdant Europos atominės energijos bendrijos (EURATOM) mokslinių tyrimų ir mokymo programą bus remiami moksliniai tyrimai dėl pacientų, kuriems atliekama su spinduliuotės šaltiniais susijusi diagnostika ir taikomi vėžio gydymo būdai, apsaugos.

Dvi naujos pagal programą „Europos horizontas“ numatytos partnerystės visapusiškai išnaudos investicijas į mokslinius tyrimus ir atneš apčiuopiamos naudos pacientams. Siūloma Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyva padės sukurti ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemą. Ja bus skatinamas sveikatos sektoriaus, akademinės bendruomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, kad mokslines žinias būtų galima paversti inovacijomis, kurios padės spręsti klausimus, susijusius su ligų, įskaitant vėžį, diagnostika, gydymu ir valdymu. Siūloma Sveikatos ir priežiūros sistemų pertvarkos partnerystė, sutelkiant sveikatos ir priežiūros institucijas, regionus, pacientus ir sveikatos priežiūros specialistus, suteiks įžvalgų, kaip geriau įsisavinti mokslinių tyrimų ir inovacijų teikiamas galimybes.

2.2.Maksimalus vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros duomenų bei skaitmeninimo naudojimas 

Skaitmeninė pertvarka gali būti labai naudinga sveikatos priežiūros sektoriui. Šiuo metu net 30 proc. pasaulyje saugomų duomenų yra sveikatos priežiūros sistemų generuoti duomenys. Tačiau sveikatos priežiūros sektorius atsilieka pagal skaitmeninimo potencialo panaudojimą. Tai sektorius, kuriame yra daug duomenų, bet trūksta informacijos 9 .

Sergančiųjų vėžiu priežiūra laikoma viena svarbiausių šios ligos sričių, kurioje bus galima pasinaudoti Europos skaitmeninės strategijos teikiama nauda 10 nes bus geriau panaudojami tikrieji duomenys 11 , pasitelkiant tokias veiksmingas priemones kaip dirbtinis intelektas (DI) ir našioji kompiuterija 12 . Vis dėlto dar egzistuoja kliūtys, susijusios su sąveikumu 13 , teisiniais ir etiniais standartais, valdymu, kibernetiniu saugumu, techniniais reikalavimais 14 ir asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymusi 15 .

Elektroniniai sveikatos įrašai taps labai svarbiomis priemonėmis vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros srityje 16 . Naudojantis elektroniniais sveikatos įrašais, bus užtikrinama, kad onkologai, radiologai ir chirurgai veiksmingai dalytųsi klinikine informacija ir taip būtų patobulintas pacientų gydymas ir padidinta galimybė išgyventi. Sveikatos įrašuose taip pat galima geriau užregistruoti onkologinių pacientų patirtį ir gydymo rezultatus ir taip gauti aiškesnį bendrą vaizdą nei iš 5 proc. klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų. Sveikatos įrašų derinimas, visuomet laikantis duomenų apsaugos teisės aktų, kartu su kitais duomenų rinkiniais, pavyzdžiui, genomikos, gali suteikti dar geresnių gydymo būdų veiksmingumo ir jų optimizavimo įžvalgų 17 .

Europos kovos su vėžiu planu siekiama kuo geriau išnaudoti duomenų ir skaitmeninimo potencialą. Europos sveikatos duomenų erdvė (EHDS), kuri bus pateikta 2021 m., suteiks vėžiu sergantiems pacientams galimybę elektroniniuose sveikatos įrašuose integruotu formatu saugiai naudotis ir dalytis savo sveikatos duomenimis su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais ir kitomis ES valstybėmis narėmis. Europos sveikatos duomenų erdvėje bendrosios praktikos gydytojams ir specialistams turėtų būti suteikta prieiga prie pacientų klinikinių duomenų, užtikrinant, kad sveikatos ir priežiūros paslaugos būtų teikiamos per visą paciento ligos eigą, taip pat bus galimybė prisijungti prie Žinių apie vėžį centro, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai dalijamasi žiniomis ir tyrimų rezultatais. Šiomis aplinkybėmis Komisija tęs darbą su valstybėmis narėmis, bus siekiama nustatyti bendrą keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą ir spręsti duomenų saugumo, privatumo ir sąveikumo klausimus.

Be sveikatos duomenų skaitmeninimo, bendras naujų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir našiosios kompiuterijos naudojimas gali padėti greitai apdoroti didelį kiekį sveikatos duomenų ir parengti tikslingesnius atrankinio sveikatos tikrinimo mechanizmus. Šios technologijos taip pat gali paspartinti ir pagerinti diagnostiką automatizuojant ir standartizuojant užduotis, žinoma, vengiant galimo lyties ir rasės ar etninės kilmės šališkumo. Be to, našioji kompiuterija gali padėti atlikti sudėtingą molekulinės ir ląstelinės sąveikos modeliavimą, pavyzdžiui, virtualiai išbandyti naujų vaistų veiksmingumą arba vaisto paskirties keitimą.

Be to, 2021 m. bus išplėsta Europos informacijos apie vėžį sistema 18 , kurią taikant bus stebima, kokia našta dėl vėžinių susirgimų tenka Europai. Tai apims naujus rodiklius, pateikiamus pagal vėžio stadiją 19 , ir bus įtrauktas naujas vaikų vėžio rūšims skirtas skyrius. Taip pat paminėtina, kad tarp kitų naujų ypatumų bus teikiami išsamesni duomenys subnacionaliniu lygmeniu, todėl bus lengviau šiuos duomenis susieti su aplinkos 20 ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis. Bus galima stebėti pažangą ir nustatyti būsimus poreikius kovos su vėžiu srityje ES ir nacionaliniu lygmenimis. Ši informacija labai svarbi, norint geriau perprasti vėžinius susirgimus ir su jais kovoti.

Mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo pavyzdinės iniciatyvos ØĮkurti Onkologijos žinių centrą, kad ES lygmeniu būtų galima palengvinti mokslinių ir techninių su vėžiu susijusių iniciatyvų koordinavimą – 2021 m. ØPradėti įgyvendinti Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvą, siekiant padėti sukurti naujas kompiuterizuotas priemones individualizuotajai medicinai ir novatoriškiems sprendimams tobulinti – 2022 m. Kiti veiksmai ØPasitelkus Europos sveikatos duomenų erdvę, vėžiu sergantiems pacientams sudaryti sąlygas saugiai naudotis ir dalytis elektroniniais sveikatos įrašais vėžio prevencijai ir gydymui tarpvalstybiniu lygmeniu užtikrinti – 2021– 2025 m. ØIšplėsti Europos informacijos apie vėžį sistemą – 2021–2022 m. ØPradėti įgyvendinti programos „Europos horizontas“ partnerystes, kad mokslines žinias būtų galima paversti inovacijomis – 2021 m.

3.Gyvybių gelbėjimas taikant tvarią vėžio prevenciją

Prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą. Maždaug 40 proc. vėžio atvejų ES galima išvengti. Prevencija taip pat yra ekonomiškai efektyviausia ilgalaikė vėžio kontrolės strategija. Kovos su vėžiu planas, kuriam pritaria visos valdžios institucijos, padidins informuotumą apie svarbiausius rizikos veiksnius ir padės juos spręsti, pavyzdžiui, apie vėžio rūšis, kurias sukelia rūkymas, kenksmingas alkoholio vartojimas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka, taršos, kancerogeninių medžiagų ir spinduliavimo poveikis bei vėžio rūšis, kurių priežastys yra infekcijos sukėlėjai. Kovos su vėžiu plane taip pat atsižvelgiama į sveikatą lemiančius aspektus, įskaitant švietimą, socialinę ir ekonominę padėtį, lytį, amžių ir užimtumą. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į nelygybę gaunant vėžio prevencijos ir priežiūros paslaugas, kuri daro poveikį, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ar mažumų grupėms.

Paramą valstybių narių veiksmams papildys ES iniciatyvos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas vėžio genomikai. Siekiant nustatyti asmenų genetinį polinkį susirgti vėžiu, vykdomi moksliniai tyrimai, kuriais atveriamos naujos individualizuoto rizikos vertinimo ir tikslinės vėžio prevencijos perspektyvos (žr. 5.4 skyrių).

3.1.Informuotumo apie vėžio riziką ir jį lemiančius veiksnius didinimas

Galimybė susipažinti su rizikos veiksniais ir sveikatą lemiančiais aspektais bei jų supratimas yra gyvybiškai svarbūs siekiant pagerinti sveikatos rezultatus, ypač sergant tokia sudėtinga liga kaip vėžys. Įgyvendinant Europos kovos su vėžiu planą, bus imamasi veiksmų, kad asmenims būtų suteikta informacijos ir priemonių, kurių jiems reikia, kad jie galėtų rinktis sveikesnę gyvenseną. Svarbi kovos su vėžiu plano dalis yra bendradarbiavimo tarp sveikatos bei socialinių tarnybų ir bendruomenės skatinimas. Bendradarbiaujant dalyvaus socialiniai darbuotojai, mokytojai ir slaugytojai, kurie mokys visuomenę sveikų elgesio būdų, o pacientus – apie vėžio prevenciją ir kaip tinkamai gyventi išsigydžius vėžį.

Atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus, bus atnaujintas Europos kovos su vėžiu kodeksas ir, siekiant pagerinti sveikatos raštingumą, papildytas naujomis įrodymais grįstomis rekomendacijomis. Kovos su vėžiu planu taip pat bus siekiama, kad iki 2025 m. bent 80 proc. gyventojų žinotų apie šį kodeksą. Pagal programą „ES – sveikatos labui“ finansuojama ES mobiliąja vėžio prevencijai skirta programėle asmenims bus teikiama informacija, kaip sumažinti vėžio riziką. Taip bus išplėsta kodekso aprėptis, taigi, gaudami informaciją apie tai, kaip pasinaudoti naujais vėžio rizikos individualizuoto vertinimo laimėjimais, žmonės galės kontroliuoti savo pačių sveikatą. Taip pat bus pradėtas įgyvendinti naujas projektas, susijęs su vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros srities žiniomis, siekiant įgyti geriausią patirtį ir ja pasidalyti, kad būtų galima gerinti žinias vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros programose, ypatingą dėmesį skiriant nepalankioje padėtyje esančioms grupėms. Šios priemonės bus įgyvendintos 2021–2025 m. laikotarpiu.

3.2.Pasiekti, kad Europa būtų be tabako

Tabako vartojimas ir toliau yra pagrindinė vėžio priežastis, kurios galima išvengti. 27 proc. visų vėžio rūšių siejami su tabako vartojimu 21 . Atsisakius tabako vartojimo, būtų galima išvengti devynių iš dešimties plaučių vėžio atvejų.

Griežtai laikantis ES tabako kontrolės sistemos ir ją pritaikius prie naujų pokyčių bei rinkos tendencijų, įskaitant griežtesnes taisykles dėl naujoviškų tabako gaminių 22 , pagal Europos kovos su vėžiu planą nuo 2021 m. bus numatyti veiksmai, padedantys ugdyti „kartą be tabako“, kad iki 2040 m. mažiau nei 5 proc. gyventojų vartotų tabaką, palyginti su šiandieniniais 25 proc. Tarpinis uždavinys – iki 2025 m. pasiekti PSO tabako vartojimo 30 proc. santykinio mažinimo tikslą, palyginti su 2010 m., kuriais rūkymo paplitimas ES siekė apie 20 proc. Komisija ir toliau prioritetą teiks jaunimo apsaugai nuo tabako ir susijusių jo gaminių kenksmingo poveikio 23 .

Kad būtų pasiekti šie tikslai, bus sustiprintos ES lygmens reguliavimo priemonės. Tabako apmokestinimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su tabako vartojimu priemonių, visų pirma atgrasant jaunimą nuo noro pradėti rūkyti. Bus imtasi ryžtingų veiksmų peržiūrint Tabako gaminių direktyvą, Tabako apmokestinimo direktyvą 24 ir privačių asmenų tarpvalstybinio tabako pirkimo teisinę sistemą 25 . Tai apima pastangas kuo skaidriau siekti, kad būtų naudojama paprasta pakuotė ir visiškai uždraustos skonio medžiagos, pasitelkiant esamas ES agentūras sudedamųjų dalių vertinimui patobulinti, apmokestinant naujoviškus tabako gaminius ir kovojant su tabako reklama, skatinimu ir rėmimu internete bei socialiniuose tinkluose.

2023 m. Komisija pasiūlys atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų, išplečiant jos aprėptį, įtraukiant naujai atsirandančius produktus, pavyzdžiui, elektronines cigaretes ir kaitinamuosius tabako gaminius, ir skatinant kurti aplinką be dūmų, įskaitant viešąsias erdves lauke. Kovos su vėžiu planu bus suteiktas postūmis geriau užtikrinti teisės aktų vykdymą valstybių narių nacionalinėse tabako kontrolės strategijose, ypač kalbant apie tabako pardavimą nepilnamečiams ir kampanijas, skatinančias mesti rūkyti. Tai padės geriau įgyvendinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, įskaitant skaidrumo įpareigojimus 26 ir visapusiškai atsižvelgiant į skaidrumo registro principus 27 . Be to, ES stebėjimo ir sekimo sistema iki 2024 m. bus išplėsta taip, kad apimtų visus tabako gaminius.

3.3.Kenksmingo alkoholio vartojimo mažinimas 

Alkoholio daroma žala ES visuomenės sveikatai kelia didelį susirūpinimą. 2016 m. vėžys buvo pagrindinė alkoholiui priskiriamų mirties atvejų priežastis (29 proc.), po jo sekė kepenų cirozė (20 proc.), širdies ir kraujagyslių ligos (19 proc.) ir sužalojimai (18 proc.) 28 . Komisija padidins paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinant geriausią praktiką ir gebėjimų stiprinimo veiklą siekiant sumažinti žalingą alkoholio vartojimą, laikantis JT darnaus vystymosi tikslų. Tai apima tikslą iki 2025 m. pasiekti bent 10 proc. kenksmingo alkoholio vartojimo santykinį sumažėjimą 29 . Taip pat Komisija peržiūrės ES teisės aktus dėl alkoholio apmokestinimo ir dėl privačių asmenų tarpvalstybinio alkoholio pirkimo 30 , siekdama užtikrinti, kad tai atitiktų peržiūros uždavinį – subalansuoti valstybės pajamų ir sveikatos apsaugos tikslus.

Siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų rinkodaros poveikį jaunimui, Komisija atidžiai stebės įgyvendinamos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatų dėl komercinių pranešimų apie alkoholinius gėrimus įgyvendinimą, įskaitant internetines dalijimosi vaizdo medžiaga platformas. Tai apims darbą su valstybėmis narėmis, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupe (ERGA) ir suinteresuotaisiais subjektais, skatinant savireguliavimo ir bendro reguliavimo iniciatyvas. Be to, Komisija peržiūrės alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo politiką ir, be to, iki 2022 m. pabaigos pasiūlys alkoholinių gėrimų etiketėse privalomai nurodyti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją, o iki 2023 m. pabaigos– įspėjimus apie grėsmę sveikatai etiketėse. Taip pat bus teikiama parama valstybėms narėms, kad jos galėtų įgyvendinti įrodymais pagrįstas su alkoholio vartojimu susijusias trumpalaikes intervencines priemones 31 pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, darbo vietose ir socialinėse tarnybose.

3.4.Sveikatos skatinimo tobulinimas pasitelkus sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą 

Vėžio riziką padidina bendras nesveikos mitybos ir fizinio neveiklumo poveikis 32 . Mitybos klausimais Komisija toliau mažins kancerogeninių teršalų kiekį maiste. Remdamasi naujausiais turimais moksliniais įrodymais, ji nustatys didžiausias leistino kiekio ribas, kurios bus taikomos didesniam šių teršalų skaičiui. Tada kovos su vėžiu plane daugiausia dėmesio bus skiriama priemonėms, kuriomis siekiama, kad sveiki maisto produktai būtų lengviau prieinami. Kartu su valstybėmis narėmis ji išnagrinės mokesčių paskatas, skirtas jų vartojimui didinti, priemones, skirtas vartotojų informavimui ir žinioms apie sveikatą gerinti, taip pat su vėžio rizika susijusių produktų rinkodarai ir reklamai.

Nutukimo ir diabeto problemų sprendimas prasideda vaikystėje. Komisija įvertins 2014–2020 m. ES kovos su vaikų nutukimu veiksmų planą ir pasiūlys tolesnius veiksmus. Kaip paskelbta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ 33 , Komisija 2023 m. taip pat pasiūlys peržiūrėti ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą, kad būtų galima padidinti sveikų maisto produktų prieinamumą vaikams ir pagerinti vaikų žinias apie sveikos mitybos naudą, taip pat naudojantis ES mobiliąja programėle vėžio prevencijai skatinti. Ji taip pat pasiūlys suderintą privalomą maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje dalyje, kad vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir tvariai pirkti sveikus maisto produktus.

Rinkodara ir reklama kuriama siekiant daryti poveikį vartotojų pasirinkimui. Komisija 2022 m. planuoja parengti įgyvendinimo ataskaitą dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, įskaitant nuostatas dėl komercinių pranešimų apie nesveiką maistą ir gėrimus. Komisija taip pat remia valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pastangas performuluoti pasenusią ir įgyvendinti veiksmingą politiką, kuria siekiama sumažinti nesveikų maisto produktų tiekimą rinkai, be kita ko, pasitelkus bendrus veiksmus dėl patvirtintos geriausios mitybos praktikos įgyvendinimo. Komisija atlieka žemės ūkio produktų skatinimo politikos peržiūrą 34 , siekdama padidinti šios politikos indėlį į tvarią gamybą ir vartojimą ir atsižvelgdama į perėjimą prie augalinės mitybos, kurioje būtų mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos bei kitų su vėžio rizika susijusių produktų 35 ir daugiau vaisių bei daržovių.

Apmokestinimo priemonės taip pat gali prisidėti prie sveikatos stiprinimo. Komisijos pasiūlymas dėl PVM tarifų suteikia valstybėms narėms galimybę tikslingiau naudoti tarifus, pavyzdžiui, remti sveiko ir maistingo maisto prieinamumą ir įperkamumą. Be to, 2022 m. Komisija paskelbs cukraus, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų fiskalinių priemonių ir kainodaros politikos planavimo tyrimą. Paskelbusi šį tyrimą, Komisija svarstys galimybę pasiūlyti naujas cukraus ir nealkoholinių gėrimų apmokestinimo priemones.

Kampanija „HealthyLifestyle4All“, kuri bus pradėta 2021 m. ir į kurią, be kita ko, bus įtraukti kiti pagrindiniai sektoriai, skatinantys sportą, fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, padės siekti kovos su vėžiu plano tikslų. ES valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės atstovai bus raginami prisidėti prie kampanijų, skatinančių pasirinkti sveiką gyvenseną ir kad tai padaryti būtų lengva ir įperkama. Siekiant sumažinti nelygybę, kampanijoje „HealthyLifestyle4All“ daugiausia dėmesio bus skiriama žemos socialinės ir ekonominės padėties asmenų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų ar rasinės ar etninės kilmės asmenų, įtraukimui ir lyčių pusiausvyros užtikrinimui. Komisija skatins investicijas į aktyvaus judumo infrastruktūras, sveiko maisto valgyklas ir informavimo veiklos plėtrą. Šios pastangos bus dedamos pasitelkus pagrindines ES iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos sporto savaitę, ES mokyklų programą, „Erasmus“ programą ir Europos judumo savaitę bei ES žemės ūkio ir maisto produktų skatinimo politiką.

Tarp kitų ES veiksmų ir iniciatyvų bus Tvaraus judumo mieste planavimo vadovas, kuriame bus pateikta transporto ir sveikatos klausimų sąsaja 36 . Be to, 2021 m. Komisija peržiūrės 2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinį, siekdama remti tvarų ir sveiką transportą bei judumą.

3.5.Aplinkos taršos mažinimas

Europiečiai visiškai pagrįstai tikisi gyventi sveikoje ir tvarioje aplinkoje. Ir vis dėlto, nepaisant gausių ir įvairių aplinkos taršos mažinimo srities teisės aktų, manoma, kad Europoje dėl aplinkos veiksnių poveikio nuo vėžio kasmet miršta daugiau nei ketvirtis milijono žmonių 37 . Aplinkos tarša ypač kenkia mažiems vaikams.

Oro tarša 38 yra pagrindinė mirtingumo priežastis: teršalai iš įvairių šaltinių, įskaitant energetiką, transportą, žemės ūkį ir pramonę, sukelia 400 000 ankstyvų mirčių per metus, be kita ko nuo plaučių vėžio, širdies ligų ir insulto 39 . Nepageidaujamos medžiagos taip pat kelia didelę riziką. Pavyzdžiui, pavojingų savybių turinčios cheminės medžiagos gali kenkti aplinkai ir žmogaus sveikatai, sukeldamos vėžį ir neigiamai veikdamos imuninę, kvėpavimo, endokrininę, reprodukcinę ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Nusilpus žmogaus imuninei sistemai, jis darosi lengviau pažeidžiamas ligoms 40 , įskaitant vėžį, ir mažėja organizmo gebėjimas reaguoti į vakcinas 41 .

Europos kovos su vėžiu planas glaudžiai siesis su Europos žaliuoju kursu ir jo nulinės taršos veiksmų planu, siekiant sustiprinti veiksmus dėl teršalų paviršiniame, požeminiame ir geriamajame vandenyje, dirvožemyje ir ore. Remiantis dabartinių oro kokybės teisės aktų vertinimu 42 , iki 2022 m. bus peržiūrėti ES oro kokybės standartai, kad juos būtų galima glaudžiau susieti su PSO rekomendacijomis 43 . Patobulinta stebėsena, modeliavimas ir oro kokybės planai padės vietos institucijoms užtikrinti, kad oras būtų švaresnis. Tikimasi, kad po to, kai 2021 m. pabaigoje bus atlikta planuojama Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūra bus galima toliau mažinti teršalų, patenkančių į vandenį, orą ir dirvožemį, kiekį. Tuo pat metu Komisija neseniai priėmė darnaus ir išmanaus judumo strategiją. Joje išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama remti perėjimą prie netaršaus judumo ir mažinti transporto keliamą aplinkos taršą.

Įsigaliojus peržiūrėtai Geriamojo vandens direktyvai, bus laikomasi griežtesnio rizika grindžiamo požiūrio, kad būtų išvengta geriamojo vandens užteršimo. Pagal Vandens pagrindų direktyvą Komisija pasiūlys įvesti arba sugriežtinti tam tikrų teršalų, kurie gali prisidėti prie vėžio atsiradimo, taip pat valgant žuvį bei vandens bestuburius, koncentracijos ribinius dydžius paviršiniame ir požeminiame vandenyje.

3.6.Pavojingų medžiagų ir spinduliuotės poveikio mažinimas

Pavojingų medžiagų ir spinduliuotės poveikio mažinimas reikšmingai prisidės prie vėžio prevencijos. Ypač svarbu didinti produktų saugą vartotojams ir profesionaliems naudotojams, mažinti kancerogeninių medžiagų konkrečiose vietose, pavyzdžiui, darbo vietoje: kasmet 52 proc. profesinių mirčių ES gali būti priskiriama su darbu susijusiems vėžio atvejams.

Įgyvendinant Kancerogenų ir mutagenų direktyvą, darbuotojai saugomi nuo pavojų, atsirandančių dėl kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe. Komisija, kaip Europos kovos su vėžiu plano dalį, pasiūlė atnaujinti šią direktyvą, nustatant naujus arba peržiūrėtus profesinio poveikio ribinius dydžius, kurie būtų taikomi trims svarbioms medžiagoms: akrilnitrilui, nikelio junginiams ir benzenui 44 . Atsižvelgdama į vykstančių konsultacijų su socialiniais partneriais rezultatus, 2022 m. Komisija planuoja pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų toliau mažinamas asbesto poveikis darbuotojams, kad jie būtų apsaugoti nuo vėžio rizikos. Nauja 2021–2027 m. darbuotojų saugos ir sveikatos strategine programa bus nustatyti tvirti įsipareigojimai sumažinti cheminių medžiagų profesinį poveikį. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra toliau plėtos vėžio rizikos veiksnių poveikio darbuotojams tyrimą Europoje 45 , siekdama padėti mažinti su darbu susijusio vėžio atvejų skaičių.

Komisija taip pat nagrinės priemones dėl ultravioletinės spinduliuotės, įskaitant soliariumuose, poveikio, kuris padidina melanomos, sunkiausios odos vėžio rūšies, riziką. Taip pat Komisija rems valstybes nares įgyvendinant apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, ypač radono 46 , kuris sukelia daugelį plaučių vėžio atvejų, reikalavimus. EURATOM mokslinių tyrimų ir mokymo programa pagerins žinias apie radono poveikį ir apie atsakomąsias priemones, siekiant sumažinti jo kaupimąsi būstuose. Tikimasi, kad šio darbo rezultatai bus pateikti 2025 m.

Galiausiai, įgyvendinus veiksmus pagal Komisijos cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti 47 , bus galima greičiau spręsti pavojingų cheminių medžiagų problemą ir veiksmingai sumažinti kancerogeninių medžiagų arba kitų pavojingų cheminių medžiagų, kurios trukdo endokrininės ir imuninės sistemos veiklai, poveikį vartotojams ir profesionaliems naudotojams. Ja taip pat bus remiama mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė cheminių medžiagų srityje siekiant sukurti saugias ir tvarias alternatyvas. Ir pagaliau ES cheminių medžiagų rizikos vertinimo pajėgumus turėtų padidinti pradėta įgyvendinti programos „Europos horizontas“ cheminių medžiagų rizikos vertinimo partnerystė.

3.7.Infekcijų sukelto vėžio prevencija 

Skiepijimu galima užkirsti kelią daugeliui vėžio rūšių ir išgelbėti gyvybes.

Be to, Komisija padės užtikrinti galimybę skiepytis nuo hepatito B ir užkirsti kelią kepenų ir skrandžio vėžio rūšims, susijusioms su hepatito C virusu ir Helicobacter pylori infekcijomis. Taip pat ji pateiks Tarybos rekomendaciją dėl vėžio rūšių, kurioms kelias užkertamas vakcinomis, kad būtų galima spręsti vėžio rizikos, susijusios su hepatito B ir žmogaus papilomos virusų infekcijomis, klausimus. Kaip paskelbta ES vaistų strategijoje, Komisija kartu išnagrinės paskatų ir įpareigojimų sistemą, kad būtų galima paskatinti inovacijas ir užtikrinti geresnes galimybes gauti pirmaeilius vaistus ir vakcinas.

Pavyzdinės prevencijos iniciatyvos ØPanaikinti žmogaus papilomos virusų sukeltas vėžio rūšis, valstybėms narėms pasitelkus skiepijimui skiriamą ES paramą, siekiant tikslo iki 2030 m. paskiepyti bent 90 proc. ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtį – 2021–2030 m. Kiti veiksmai ØGerinti sveikatos raštingumą vėžio rizikos klausimais, atnaujinant Europos kovos su vėžiu kodeksą – 2021–2025 m. ØIšugdyti „kartą be tabako“, įskaitant Tabako gaminių direktyvos, Tabako apmokestinimo direktyvos ir tarpvalstybinio tabako pirkimo teisinės sistemos peržiūrą; atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų ir padėti įgyvendinti Tabako kontrolės pagrindų konvenciją – 2021–2025 m. ØPeržiūrėti ES teisės aktus dėl alkoholio apmokestinimo ir alkoholio gaminių tarpvalstybinio pirkimo ir pateikti privalomą sudedamųjų dalių ir maistinių medžiagų kiekio nurodymą alkoholinių gėrimų etiketėje, kartu su įspėjimais apie pavojų sveikatai – 2021–2023 m. ØSumažinti kenksmingą alkoholio vartojimą padedant didinti pajėgumus ir įgyvendinti geriausią patirtį; mažinti alkoholio gaminių internetinės rinkodaros ir reklamos poveikį jaunimui; įgyvendinti įrodymais grindžiamas trumpalaikes intervencines priemones – 2021–2025 m. ØSpręsti nesveikos mitybos, nutukimo ir fizinio neaktyvumo problemas mažinant kancerogeninių teršalų kiekį maiste; spręsti vaikų nutukimo problemą ir peržiūrėti ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą; remti valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus veiksmingai performuluojant ir vykdant politiką, kuria siekiama sumažinti nesveikų maisto produktų pardavimą; pateikti suderintą privalomą maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje pusėje; pradėti įgyvendinti politinį įsipareigojimą „HealthyLifestyle4All“ – 2021–2024 m. ØGlaudžiau susieti ES oro kokybės standartus su PSO gairėmis ir skatinti tvarų bei išmanų judumą – 2022–2023 m. ØSumažinti kancerogeninių medžiagų poveikį iš dalies pakeičiant Kancerogenų ir mutagenų direktyvą – 2021–2025 m. ØPriimti naują darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą, siekiant sumažinti cheminių medžiagų profesinį poveikį – 2021–2027 m. ØPradėti įgyvendinti programos „Europos horizontas“ partnerystę dėl cheminių medžiagų rizikos vertinimo – 2021 m.

4.Ankstyvo vėžio aptikimo gerinimas

Anksti, atrankinės patikros metu, aptikus vėžį yra daugiausiai galimybių jį įveikti ir išgelbėti gyvybes. 2020 m. 25 ES valstybės narės į savo nacionalinius vėžio kontrolės planus įtraukė gyventojų krūties vėžio atrankinės patikros programas, 22 – gimdos kaklelio ir 20 – kolorektalinio vėžio atrankinės patikros programas. Tačiau daugelis šių programų nebuvo iki galo įgyvendintos, o valstybių narių viduje ir tarp jų išlieka pernelyg dideli skirtumai. Pavyzdžiui, tikslinės populiacijos aprėptis yra nuo 6 proc. iki 90 proc. krūties vėžio atrankinės patikros atveju ir nuo maždaug 25 proc. iki 80 proc. gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros atveju 49 .

Siekdama toliau orientuoti ES veiksmus dėl vėžio atrankinės patikros, Komisija, pasitelkdama naujausius mokslinius įrodymus, 2021 m. pradės rengti 3-ią ataskaitą dėl Tarybos rekomendacijos dėl vėžio atrankinės patikros įgyvendinimo 50 . Kartu su šiais veiksmais, vidutinės trukmės laikotarpiu pagal atnaujintą Europos informacijos apie vėžį sistemą bus pradėti reguliariai rinkti rodikliai, siekiant stebėti ir vertinti vėžio atrankinės patikros programas.

Spręsdama prieigos klausimą, Komisija iki 2022 m. pateiks pasiūlymą atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros, kad būtų užtikrinta, jog ji atspindi naujausius turimus mokslinius įrodymus. Bus svarstoma galimybė išplėsti tikslinę vėžio atrankinę patikrą, apimant plačiau nei krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinis vėžys, t. y. įtraukiant kitas vėžio rūšis, pavyzdžiui, prostatos, plaučių ir skrandžio vėžį. Prie šio darbo prisidės Europos Komisijos vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupė 52 , kuri savo patarimus pateiks vėliausiai 2022 m. pradžioje. Grupė atsižvelgs į naujausius vėžio atrankinės patikros technologijų pokyčius, įvertins individualizuotosios medicinos pažangą, dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis ir kitas technologijas, taip pat veiklos kokybės užtikrinimą.

Šiais įrodymais savo darbe taip pat remsis Onkologijos žinių centras, kuris parengs naujas gaires ir kokybės užtikrinimo sistemas, taikomas vėžio atrankinei patikrai, diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai, tolesniems etapams ir palaikomajai slaugai kolorektalinio ir gimdos kaklelio vėžio srityse, greta vykdomos Europos Komisijos iniciatyvos dėl krūties vėžio. Tai apims savanoriškas vėžio centrų ir atrankinės patikros programų akreditavimo ir sertifikavimo programas, nuolatos atnaujinant esamas gaires dėl krūties vėžio.

Siekiant pagerinti diagnostiką, nauja Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyva papildys vėžio atrankinės patikros programą, didinant atrankinės patikros duomenų prieinamumą ir skatinant naujus metodus, kad, naudojant dirbtinį intelektą, būtų galima pagerinti atrankinės patikros programų kokybę ir spartą.

Siekiant sustiprinti naują ES vėžio atrankinės patikros sistemą, bus naudinga siūloma Misija dėl vėžio, kurios metu bus renkami įrodymai dėl esamų gyventojų vėžio atrankinės patikros programų optimizavimo, kuriami naujoviški atrankinės patikros ir ankstyvo vėžio aptikimo metodai ir teikiamos galimybės išplėsti atrankinę patikrą įtraukiant naujas vėžio rūšis. Nauja atrankinės patikros sistema bus pradėta taikyti valstybėse narėse, skiriant finansavimą pagal programą „ES – sveikatos labui“, techninę paramą pagal techninės pagalbos priemonę ir lengvatines Europos investicijų banko paskolas. Europos regioninės plėtros fondas taip pat gali remti investicijas į ankstyvą vėžio aptikimą. Išgyvenamumo rodikliai sergant gimdos kaklelio, krūties ir kolorektaliniu vėžiu yra svarbiausi sveikatos priežiūros sistemų sergančiųjų vėžiu priežiūros veiksmingumo rodikliai, atspindintys ir ankstyvo vėžio aptikimo veiksmingumą, ir gydymo efektyvumą 53 .

Pavyzdinės ankstyvo vėžio aptikimo iniciatyvos ØSukurti naują ES vėžio atrankinės patikros sistemą, siekiant užtikrinti, kad iki 2025 m. būtų atlikta atrankinė 90 proc. populiacijos patikra dėl gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio – 2021–2025 m. Kiti veiksmai ØAtnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros ir panagrinėti jos išplėtimo galimybes – 2022 m. ØParengti naujas vėžio atrankinės patikros, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos gaires ir kokybės užtikrinimo sistemas tolesniems etapams ir palaikomajai slaugai kolorektalinio ir gimdos kaklelio vėžio srityje įgyvendinti, įskaitant akreditavimo ir sertifikavimo programas, tuo pat metu nuolatos atnaujinant esamas gaires dėl krūties vėžio – 2021–2025 m. ØAtnaujinti Europos informacijos apie vėžį sistemą, kad būtų galima stebėti ir vertinti vėžio atrankinio sveikatos tikrinimo programas – 2021–2022 m.

5.Aukštų sergančiųjų vėžiu priežiūros standartų užtikrinimas 

Kovos su vėžiu planu bus siekiama užtikrinti, kad žmonės ES turėtų teisę naudotis įperkama, prevencine ir gydomąja geros kokybės sveikatos priežiūra, kaip raginama pagal Europos socialinių teisių ramstį 54 . Aukštos kokybės sergančiųjų vėžiu priežiūra priklauso nuo tokių veiksnių kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, dirbantys įvairių sričių specialistų komandose, nuo galimybės laiku gauti specializuotas vėžio paslaugas, kuriomis suteikiamas optimalus ir garantuotos kokybės gydymas, taip pat nuo svarbiausių vaistų ir inovacijų prieinamumo.

5.1.Aukštos kokybės priežiūros teikimas

Kalbant apie prieigą prie aukštos kokybės sergančiųjų vėžiu priežiūros ir visų pirma laiku atliktą diagnozavimą bei gydymą, pacientai vis dar susiduria su esminiais priežiūros standartų skirtumais, kurie lemia nepriimtinus neatitikimus visoje ES. Pavyzdžiui, išgyvenamumo po krūties vėžio gydymo rodikliai skirtingose šalyse skiriasi 20 proc., o penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant storosios žarnos vėžiu svyruoja nuo 49 proc. iki 68 proc. 55  

5 pavyzdinė iniciatyva. Komisija iki 2025 m. įkurs ES tinklą, kuris apjungs pripažintus nacionalinius vėžio centrus kiekvienoje valstybėje narėje 56 . Tai sudarys sąlygas visoje ES įsisavinti užtikrintos kokybės diagnostiką ir gydymą, įskaitant mokymą, mokslinius ir klinikinius tyrimus. Šis tarpvalstybinis bendradarbiavimas pagerins pacientų galimybes gauti aukštos kokybės diagnostikos ir priežiūros paslaugas bei naujausią novatorišką gydymą. Taip pat jis palengvins pacientų judumą, siekiant užtikrinti tinkamą sudėtingos būklės pacientų gydymą. Naujas ES vėžio gydymo pajėgumų atvaizdavimo projektas padės įvertinti skirtingus ES turimus pajėgumus ir kompetenciją bei jais pasidalyti. Šie veiksmai padės teikti aukštos kokybės priežiūros paslaugas ir sumažinti skirtumus visoje ES, sudarant pacientams sąlygas pasinaudoti diagnostika ir gydymu arčiau namų. Kovos su vėžiu planu siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. 90 proc. reikalavimus atitinkančių pacientų galėtų patekti į tokius centrus.

ES tinklą sustiprins esami keturi retam vėžiui skirti Europos referencijos centrų tinklai 57 ir naujai įkurtų referencijos centrų tinklų grupė. Šie nauji referencijos centrų tinklai nagrinės konkrečias, sudėtingas vėžio ligas, kurioms bus naudingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir ES patirtis. Tai apima metastazavusias ligas, sergamumą gretutinėmis ligomis sergančiųjų vėžiu priežiūros srityje, sudėtingas vėžio rūšis, kurių prognozė bloga, vaikų vėžio rūšis ir specifines sąlygas, susijusias su genomika sergančiųjų vėžiu priežiūros srityje, palaikomąja slauga ir išgyvenamumu. Nauji referencijos centrų tinklai apjungs ekspertus, sudarys sąlygas dalytis ekspertinėmis žiniomis visoje ES ir teiks atsakymus, tikrumą ir viltį pacientams, kurie anksčiau viso to neturėjo.

5.2.Sveikatos sektoriaus aukštos kvalifikacijos darbo jėgos užtikrinimas

Aukštos kokybės sergančiųjų vėžiu priežiūra priklauso nuo aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pacientai nusipelno kuo geresnės priežiūros, o sveikatos priežiūros specialistams reikia paramos, kad būtų galima užtikrinti, jog jie per savo profesinį gyvenimą galės gauti mokymą ir atnaujinti savo įgūdžius. Teikiant paramą reikėtų atsižvelgti į stiprų sveikatos ir priežiūros sektoriaus darbo jėgos lyčių aspektą. Pagal Europos kovos su vėžiu planą bus pasitelktas mokymas ir tęstinis švietimas, įskaitant skaitmeninių įgūdžių, dirbtinio intelekto, genomikos ir individualizuotosios medicinos sritis, kad būtų galima sustiprinti įvairių sričių vėžio specialistų kvalifikaciją.

2021 m. Komisija pradės įgyvendinti tarpšakinę vėžio mokymo programą. Didžiausią dėmesį skiriant onkologijai, chirurgijai ir radiologijai, vykdant šią programą bus siekiama išugdyti labiau kvalifikuotus ir judžius vėžio gydymo srities specialistus, tam pasitelkiant tarpvalstybinio mokymo ir dalijimosi informacija programas. Šis mokymas taip pat apims dėmesį pacientų gyvenimo kokybei ir gerovei, įskaitant psichikos, psichosocialinę ir mitybos pagalbą, taip pat pacientų įgalėjimą. Tai padės valstybėms narėms panaikinti įgūdžių spragas ir aprūpinti savo sveikatos sektorių personalu, kuris bus parengtas dirbti vėžio prevencijos, ankstyvo aptikimo, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir išgyvenamumo srityse.

Programa padės optimizuoti vėžio specialistų bendradarbiavimą ir galiausiai duos naudos diagnostikai, gydymui bei vykdant tolesnius vėžiu sergančių pacientų priežiūros veiksmus. Ši programa bus pritaikyta įgyvendinant Įgūdžių plataus masto partnerystės sveikatos sektoriuje paktą, paskelbtą „Europos įgūdžių darbotvarkėje, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ 58 . Juo siekiama sveikatos priežiūros specialistams užtikrinti mokymosi galimybes, kad būtų galima kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Taip pat ji papildys tęstinius mokymus, kurie rengiami Europos inovacijos ir technologijos institute, ir pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ bei programą „Erasmus+“.

5.3.Prieigos prie svarbiausių vaistų ir inovacijų užtikrinimas

Neseni pokyčiai vėžio diagnostikos ir gydymo srityje smarkiai pagerino sergančiųjų vėžiu išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę. Tačiau finansinės išlaidos yra didelės ir gerokai skiriasi visoje ES. Be to, labai trūksta vaistų nuo vėžio, o tai turi rimtų pasekmių pacientams. Svarbus Europos kovos su vėžiu plano ir visos Komisijos tikslas – įveikti šiuos sunkumus.

Naujiems vaistams sukurti vidutiniškai prireikia 15 metų. Perspektyvi strategija siekiant sutrumpinti terminus, sumažinti vaisto kūrimo išlaidas ir pagerinti sėkmės rodiklius gali būti esamų vaistų paskirties keitimas.

Neseniai priimtoje Europos vaistų strategijoje taip pat remiantis paskelbta pagrindinių farmacijos teisės aktų reforma, bus pateikti prieigos prie vaistų, įskaitant generinius ir panašius biologinius vaistus, pagerinimo būdai. Įgyvendinant šią strategiją, taip pat diegiamos iniciatyvos, kaip užtikrinti tiekimo grandines ir kaip reaguoti į vaistų trūkumą, ir bus siekiama skatinti inovacijas, kad būtų galima patenkinti nepatenkintus pacientų poreikius, kartu užtikrinant, kad gydymas išliktų įperkamas.

2021 m. Komisija pradės įgyvendinti ES platformą prieigai prie vaistų nuo vėžio pagerinti, siekiant paremti esamų vaistų paskirties keitimą. Ji sukurs ir išbandys glaudesnio suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo modelius ir, naudodamasi naujomis skaitmeninėmis priemonėmis, pasinaudos esamais duomenimis, juos kaups ir jais dalysis. Remiantis patirtimi, sukaupta keičiant vaistų paskirtį COVID-19 gydyti 59 , bus pradėtas dar vienas projektas, kuriame bus naudojama našioji kompiuterija, siekiant greitai išbandyti esamus molekulių ir naujų vaistų derinius. Pradedant vėžio rūšimis, kurių prognozė bloga ir retomis vėžio rūšimis, šiame darbe bus analizuojamos ir naudojamos naujos novatoriškos ir perspektyvios technologijos. 

Nauja klinikinių tyrimų teisinė sistema bus pradėta taikyti 2021 m. pabaigoje. Bus įvesta labai koordinuota, tvirta ir lanksti ES klinikinių tyrimų vertinimo ir priežiūros sistema. Dėl supaprastintų procedūrų bus lengviau atlikti tyrimus, padedant užtikrinti, kad inovacijos pasiektų pacientus. Tarybos ir Europos Parlamento pateiktas ir laiku priimtas pasiūlymas dėl Reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo (angl. HTA) padės užtikrinti sparčią prieigą prie novatoriškos vėžio diagnostikos ir gydymo. Pagal nuolatinę ES bendradarbiavimo HTA klausimais sistemą valstybėms narėms būtų galima teikti aukštos kokybės ir savalaikes HTA ataskaitas ir sudaryti joms sąlygas dalytis ištekliais, ekspertinėmis žiniomis bei pajėgumais. Tai ypač aktualu kalbant apie labai specializuotas vėžio diagnostikos procedūras ir gydymą.

Siekdama paremti radioaktyviųjų izotopų tiekimo vėžio diagnostikai ir sergančiųjų vėžiu priežiūrai saugumą ir pagerinti spinduliuotės technologijos medicinoje kokybę ir saugą, Komisija pagal Branduolinės ir radiacinės technologijos medicinos jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimo strateginę darbotvarkę (SAMIRA) pateiks naują veiksmų planą. Ji toliau teiks gaires dėl ES mokslinių tyrimų ir inovacijų ir rems medicinos specialistų mokymą radiologijos, radioterapijos ir branduolinės medicinos srityse, glaudžiai bendradarbiaudama su tarpšakinėje mokymo programoje dalyvaujančiais specialistais.

5.4.Pasiryžimas tesėti pažadą dėl individualizuotosios medicinos taikymo vėžio prevencijai, diagnostikai ir gydymui

Kiekvienas pacientas yra skirtingas ir nėra vienodo vėžio. Siekiant kuo veiksmingesnės vėžio prevencijos ir gydymo, reikia individualizuoto požiūrio, pritaikyto prie paciento ir ligos ypatumų. Individualizuotieji vaistai nuo vėžio gali gerokai patobulinti vėžio prevenciją, jo aptikimą bei sergančiųjų vėžiu prognozę ir gali sumažinti nepageidaujamo poveikio riziką. Jie turėtų būti būsimų vaistų nuo vėžio dalis. Be to, gebėjimas ES dalytis genominiais duomenimis tarpvalstybiniu lygiu tyrėjams ir gydytojams praktikams suteiks galimybę analizuoti ir lyginti pacientų genetinę ir klinikinę informaciją. Tai padės prognozuoti galimą vėžio rūšių vystymąsi, anksčiau aptikti ligą ir priimti sprendimus dėl veiksmingiausio gydymo.

Pagal naują individualizuotosios medicinos partnerystę, kuri turėtų būti įkurta 2023 m. ir finansuojama pagal programą „Europos horizontas“, bus nustatyti individualizuotosios medicinos mokslinių tyrimų ir švietimo prioritetai, remiami vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo mokslinių tyrimų projektai ir parengtos rekomendacijos dėl individualizuotosios medicinos požiūrio diegimo kasdienėje medicinos praktikoje. Vykdydama parengiamuosius šios partnerystės veiksmus, Komisija pateiks individualizuotos prevencijos veiksmų gaires, kuriose nustatys mokslinių tyrimų ir inovacijų spragas ir parems požiūrį, pagal kurį nustatomos visos žinomos biologinės anomalijos, lemiančios imlumą vėžiui, įskaitant paveldimas vėžio rūšis.

Siekdama paremti valstybes nares, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti sparčiu genomikos vystymusi vėžio prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse, Komisija 2021 m. pradės įgyvendinti projektą „Genomika visuomenės sveikatai“. Šį projektą papildys iniciatyva „1+ milijonas genomų“ 60 , kurios vienas pagrindinių pritaikymo atvejų yra vėžys. Tikimasi, kad ši iniciatyva suteiks prieigą prie didelio kiekio genominių duomenų, kurie bus naudojami mokslinių tyrimų, prevencijos ir individualizuotosios medicinos tikslais. Šiame projekte pagal programą „ES – sveikatos labui“ finansuojami veiksmai taip pat bus skirti nustatyti, koks yra asmenų genetinis polinkis susirgti vėžiu, jais bus atveriamos naujos galimybės vykdyti individualizuotą rizikos vertinimą ir tikslinę vėžio prevenciją. Be to, tai padės valstybėms narėms parengti gaires ir rekomendacijas, kad būtų galima geriau nustatyti kas ir ką tiria, organizuoti sveikatos paslaugas genetiniams tyrimams atlikti, 61 o sveikatos priežiūros darbuotojams bus galima teikti specialų švietimą bei mokymą, siekiant pagerinti supratimą apie vėžio kontrolę.

Jau nuo 2021 m. naujos ir esamos biomedicinos mokslinių tyrimų infrastruktūros taip pat teiks specialiai pritaikytą paramą tyrėjams, dirbantiems individualizuoto vėžio gydymo srityje. Tai apims nemokamą pažangių metodikų, technologijų, priemonių ir įrangos naudojimą, kai dirbama naujų vėžio gydymo būdų, pradedant pirminiu vėžio aptikimu ir baigiant naujoviškų pažangios terapijos vaistų ir radioterapijos naudojimu, srityse. Taip pat bus teikiama parama toliau tyrinėti ir plėtoti terapinę ir individualizuoto skiepijimo nuo vėžio sritį, kurioje padarytas milžiniškas šuolis į priekį neseniai patvirtinus iRNR grindžiamas COVID-19 vakcinas. Tai rodo, kad ši nauja technologija gali būti naudojama plačiau. Pavyzdžiui, pacientai su išplitusia melanoma ir galvos bei kaklo vėžio rūšimis jau buvo sėkmingai gydomi iRNR technologija.

Naujos platformos, esančios Europos atvirojo mokslo debesijos priegloboje 63 , toliau rems tarpdisciplininius vėžio mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas pažangiems individualizuotiems gydymo būdams kurti. Šis bendradarbiavimas suteiks tyrėjams galimybę vertinti, analizuoti ir apdoroti įvairių disciplinų mokslinių tyrimų duomenis, taip pat pasitelkti Europos referencijos centrų tinklus ir ES nacionalinių vėžio centrų tinklą, tuo pat metu visiškai laikantis duomenų apsaugos teisės aktų.

Individualizuotoji medicina taip pat gaus naudos iš našiosios kompiuterijos. Derinant asmens sveikatos duomenis su stebėsena tikruoju laiku, pasitelkus išmaniuosius įrenginius ir farmakokinetiką, atsiras galimybė sukurti kiekvieno asmens skaitmeninį dvynį (t. y. virtualų atvaizdavimą). Taip bus panaudotos individualizuotosios medicinos metodo galimybės, sustiprintos tikslinės atrankinės patikros ir prevencijos strategijos, tobulinama skubi diagnostika ir individualizuoto gydymo koncepcijos.

Siekdama toliau tirti skaitmeninių technologijų inovacijų potencialą vėžio gydymui, Komisija nuo 2021 m. rems naujus bendradarbiavimu grindžiamus projektus, sutelkdama atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir praktinę patirtį, kad būtų galima pasinaudoti nauju požiūriu į duomenų analitiką, pasitelkus našiąją kompiuteriją ir dirbtinį intelektą. Šiais projektais bus prisidedama prie pastangų tobulinti individualizuotąją mediciną, iš pradžių skiriant dėmesį vėžio rūšims, kurių prognozė bloga, pavyzdžiui kasos vėžiui arba galvos ir kaklo vėžio rūšims. Taip pat 2021 m. pagal naujoviškų vaistų iniciatyvą bus pradėti vykdyti projektai dėl dirbtinio intelekto naudojimo, siekiant suteikti duomenimis pagrįstų sprendimų paramą sveikatos priežiūros specialistams, prižiūrintiems asmenims ir pacientams prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse, taip pat projektai, susiję su atsparumo vaistams įveikimu vėžio atveju ir su protonų terapijos nauda gydant stemplės vėžį.

Pavyzdinės sergančiųjų vėžiu priežiūros iniciatyvos ØĮkurti su ES tinklu susietą pripažintą nacionalinį vėžio centrą kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant pagerinti galimybes gauti aukštos kokybės diagnostikos ir priežiūros paslaugas – 2021–2025 m. ØPradėti įgyvendinti iniciatyvą „Vėžio diagnostika ir gydymas visiems“, kad būtų pagerintos galimybės gauti novatoriškas vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas – 2021–2025 m. ØPradėti įgyvendinti Europos iniciatyvą „Suprasti vėžį“ (UNCAN.eu), siekiant padėti nustatyti asmenis, turinčius didelę riziką susirgti paplitusių rūšių vėžiu – 2021–2025 m. Kiti veiksmai ØPradėti vykdyti tarpšakinę mokymo programą, sutelkiant dėmesį į onkologiją, chirurgiją ir radiologiją, kad būtų galima optimizuoti vėžiu sergančių pacientų diagnostiką ir gydymą – 2021–2025 m. ØĮkurti naujų referencijos centrų tinklų konkrečių vėžio rūšių grupę – 2022–2025 m. ØSukurti ES platformą esamų vaistų paskirties keitimui remti – 2021–2025 m. ØPriimti pasiūlymą dėl reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo – 2021 m. ØPateikti SAMIRA veiksmų planą, siekiant užtikrinti spinduliuotės technologijos kokybę ir saugą ir medicininės svarbos radioaktyviųjų izotopų tiekimą diagnostikai ir gydymui – 2021–2025 m. ØĮkurti individualizuotosios medicinos partnerystę – 2023 m. ØParengti individualizuotos prevencijos veiksmų gaires – 2023–2025 m. ØPradėti įgyvendinti projektą „Genomika visuomenės sveikatai“, siekiant padėti valstybėms narėms, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti sparčiu genomikos vystymusi – 2021–2025 m. ØPradėti vykdyti naują projektą naudojantis našiąja kompiuterija, siekiant greitai išbandyti esamus molekulių ir naujų vaistų derinius – 2023–2025 m. ØPadėti tyrėjams dirbti individualizuoto gydymo nuo vėžio srityje, pasitelkus specialiai pritaikytą paramą ir platformas – 2021–2027 m. ØRemti bendradarbiavimo projektus vėžio diagnostikos ir gydymo srityse, kuriuose naudojama našioji kompiuterija ir dirbtinis intelektas – 2021–2027 m.

6.Sergančiųjų vėžiu, vėžį įveikusių asmenų ir prižiūrinčių asmenų gyvenimo kokybės gerinimas

Dėl pažangos anksti aptinkant vėžį, veiksmingų gydymo būdų ir palaikomosios priežiūros gerokai padidėjo išgyvenamumas. Vėžį įveikusių asmenų skaičius kasmet didėja ir šiuo metu vertinama, kad Europoje yra virš 12 mln. tokių asmenų. Į šį skaičių įeina apie 300 000 vėžį įveikusių vaikų. Taip pat tikimasi, kad ateinančiais metais šis skaičius smarkiai padidės. Nors tai – priežastis būti optimistais, vėžį įveikę asmenys, jų šeimos ir prižiūrintys asmenys patiria didelių sunkumų. Dažnai būtų galima šių sunkumų išvengti arba juos sušvelninti bendradarbiaujant su sveikatos ir socialinės priežiūros sistemomis, taip pat su darbdaviais. Šiomis aplinkybėmis nebeturėtume galvoti apie tai, kiek žmonės gyvena kai jiems nustatoma vėžio diagnozė, bet veikiau apie tai, kaip ir kiek jie gyvena. Europos kovos su vėžiu planu siekiama ne vien užtikrinti, kad sergantieji vėžiu įveiktų savo ligą, bet kad jie gyventų ilgą visavertį gyvenimą, kuriame nebūtų diskriminavimo ir nesąžiningų kliūčių.

Dažniausiai pasitaikantys klausimai, su kuriais susiduria vėžį įveikę asmenys, kyla dėl vėlyvo ir ilgalaikio gydymo poveikio nepakankamo valdymo; prasto koordinavimo ir komunikacijos trūkumo tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų; nepatenkintų psichosocialinių poreikių ir klausimų, susijusių su reabilitacija, emociniu sukrėtimu, naviko atsinaujinimu ir metastazavusia liga. Vėžį įveikę asmenys taip pat susiduria su grįžimo į darbą kliūtimis. Tyrimai rodo, kad žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, profesinė padėtis einant metams po diagnozavimo gerokai pablogėja. Socialinę integraciją ir reintegraciją darbo vietoje lengvinančios priemonės, įskaitant ankstyvą vėžio pacientų darbo sąlygų įvertinimą ir pritaikymą, turėtų būti neatskiriamos paciento ligos raidos dalys 64 . Be to, dėl savo ligos istorijos, daugelis vėžį įveikusių asmenų ilgalaikės remisijos metu dažnai susiduria su nesąžiningu elgesiu, norėdami gauti finansines paslaugas. Jie dažnai turi mokėti pernelyg dideles įmokas, nors nebeserga jau daug metų ar net dešimtmečių 65 .

Komisija teiks paramą valstybėms narėms, skatindama perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas, siekiant padėti vėžį įveikusiems asmenims sugrįžti į darbo rinką, numatant galimą finansinę paramą iš „Europos socialinio fondo +“. 2021 m. Komisija pradės naują tyrimą, susijusį su vėžį įveikusių asmenų grįžimu į darbą, įvertindama nacionalines užimtumo ir socialinės apsaugos politikos kryptis ir nustatydama kliūtis bei išliekančias problemas.

Prieigos prie socialinės apsaugos spragos gali sukelti pavojų asmenų gerovei, padidinti ekonominį netikrumą ir pacientams, ir vėžį įveikusiems asmenims bei lemti blogesnius sveikatos rezultatus. Būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje Komisija išnagrinės psichosocialinę riziką ir palankių sąlygų neturinčias grupes, įskaitant vėžį įveikusius asmenis. Be to, Europos socialinių teisių ramsčio 66 principų įgyvendinimo veiksmų planas apims visų darbuotojų, įskaitant vėžiu sergančius darbuotojus, darbo sąlygas, socialinę apsaugą ir įtrauktį, sveikatos ir priežiūros skatinimą. Be to, neseniai paskelbtoje žaliojoje knygoje dėl senėjimo 67 pradedamos plačios diskusijos, be kita ko, dėl priežiūros prieinamumo, kokybės ir įperkamumo bei ilgalaikio poveikio socialinės apsaugos sistemoms.

Neformaliųjų slaugytojų, visų pirma šeimos narių, vaidmuo yra labai svarbus teikiant paramą ir priežiūrą vėžiu sergantiems pacientams. Tokia priežiūros veikla dažnai susijusi su aukojimusi, įskaitant sunkumus suderinti darbą ir priežiūros veiklą, esamų pajamų praradimu dėl trumpesnio darbo laiko ir ilgalaikiu poveikiu jų pajamoms sulaukus senatvės. Taip pat tai įtvirtina nelygybę tarp lyčių. Be to, prižiūrinčiųjų asmenų pareigos gali paveikti jų fizinę gerovę, visų pirma – jų psichikos sveikatą. Todėl Komisija taip pat užtikrins, kad valstybės narės visiškai perkeltų Direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria įvedamos prižiūrinčiojo asmens atostogos ir galimybė prašyti lanksčios darbo laiko tvarkos. Rengiamoje 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje ketinama skatinti tinkamų darbo sąlygų neįgaliesiems asmenims sudarymą. Šia prasme svarbu toliau remti ir pritaikyti darbo modelius tiems vėžiu sergantiems pacientams ir vėžį įveikusiems asmenims, kurie laikomi neįgaliaisiais.

Pasitelkusi Europos kovos su vėžiu planą, Komisija atidžiai analizuos praktiką finansinių paslaugų (įskaitant draudimą) srityje, aiškindamasi, ar ji yra sąžininga ilgalaikėje remisijoje esančių vėžį įveikusių asmenų atžvilgiu. Trumpuoju laikotarpiu Komisija dirbs su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, spręsdama vėžį įveikusių asmenų prieigos prie finansinių produktų klausimus. Komisija taip pat įsitrauks į dialogą su verslininkais, siekdama parengti elgesio kodeksą, kad būtų galima užtikrinti, jog vėžio gydymo pokyčiai ir jų didesnis veiksmingumas atsispindėtų finansinių paslaugų teikėjų verslo praktikoje, užtikrinant, kad vertinant pareiškėjų tinkamumą gauti finansinius produktus, visų pirma kreditą ir su kredito ar paskolos susitarimais susijusį draudimą, būtų naudojama tik būtina ir proporcinga informacija. 

Pavyzdinės sergančiųjų vėžiu ir prižiūrinčiųjų asmenų gyvenimo kokybės iniciatyvos ØPradėti įgyvendinti iniciatyvą „Geresnis gyvenimas vėžiu sergantiems pacientams“, įskaitant vėžį įveikusio asmens lustinę kortelę ir sukurtą virtualų Europos vėžio pacientų skaitmeninį centrą, siekiant paremti keitimąsi pacientų duomenimis ir vėžį įveikusių asmenų sveikatos būklės stebėjimą – 2021–2023 m. Kitos iniciatyvos: ØUžtikrinti visišką Direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros įgyvendinimą – 2021–2022 m. ØSpręsti vėžį įveikusių asmenų sąžiningos prieigos prie finansinių paslaugų (įskaitant draudimą) klausimus, pasitelkiant elgesio kodeksą ir apmąstant ilgalaikius sprendimus – 2021–2023 m.

7.Su vėžiu susijusių skirtumų ES mažinimas 

Nemažai rodiklių rodo esant didelius vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu priežiūros skirtumus tarp valstybių narių ir jų viduje. Šiuos skirtumus galima matyti nagrinėjant prieigą prie prevencijos programų, ankstyvo vėžio aptikimo rodiklius, diagnostiką, gydymą, išgyvenamumo rodiklius ir priemones, skirtas pagerinti vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, vyrų mirtingumas nuo kolorektalinio vėžio yra žymiai didesnis negu moterų 68 . Išgyvenamumo ir galimybių gauti priežiūrą skirtumai gali būti paaiškinami lyčių skirtumais, mažesnio rizikos veiksnių poveikio deriniu, geresne prieiga prie atrankinės patikros programų ir sveikatos priežiūros paslaugų ir geresniu gebėjimu prisitaikyti prie vėžio socialinių ir finansinių pasekmių. Be to, nuolatiniai neatitikimai gali būti stebimi tarp moterų 69 , vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir palankių sąlygų neturinčių bei marginalizuotų grupių, pavyzdžiui, rasinės ar etninės kilmės mažumų ir skurdžiai gyvenančių žmonių.

Europos sveikatos sąjungoje, kurioje siekiama apsaugoti visus, tokia nelygybė yra nepriimtina. Europos Sąjungoje neturėtų būti pirmos ir antros rūšies vėžiu sergančių pacientų. Europos kovos su vėžiu planu siekiama kovoti su šia nelygybe per visą ligos eigą. Pagal planą šie klausimai taip pat bus sprendžiami kartu su veiksmais, numatytais pagal Europos vaistų strategiją ir būsimą ES neįgaliųjų teisių strategiją.

Keliais kovos su vėžiu plane numatytais veiksmais bus sprendžiami tarp ES valstybių narių ir jų viduje esantys skirtumai. Atnaujintose Tarybos rekomendacijose dėl vėžio atrankinės patikros valstybėms narėms bus teikiami patarimai dėl naujausių vėžio atrankinės patikros metodų, taip pat dėl krūties, kolorektalinio ir gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros ir gydymo kokybės užtikrinimo sistemų ir akreditacijos. ES nacionalinių vėžio centrų tinklas rems valstybes nares, kad jos iki 2025 m. įkurtų bent po vieną nacionalinį vėžio centrą 70 , užtikrindamos, kad iki 2030 m. 90 proc. reikalavimus atitinkančių pacientų galėtų patekti į tokius centrus.

Siekiant sumažinti prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų skirtumus, valstybės narės gali naudotis ES sanglaudos politikos fondais, pavyzdžiui pasitelkti mobiliuosius sveikatos priežiūros padalinius vėžio atrankiniam sveikatos tikrinimui arba laboratorinei diagnostikai atlikti. Tai ypač svarbu asmenims, gyvenantiems labiausiai nepasiturinčiose ir izoliuotose bendruomenėse, turintiems ribotas galimybes lankytis dideliuose miestų centruose. Šie projektai skirti teikti sveikatos priežiūros ir vėžio gydymo paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant ligos prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Mobilieji padaliniai, kuriuose dirba įvairių sričių specialistų komanda, reguliariai lankosi bendruomenėse ir palaiko ryšį su žinomomis sveikatos įstaigomis. Komisija taip pat skatins sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus naudotis pažangiomis mobiliomis technologijomis, pasitelkus būsimą programą „ES – sveikatos labui“ ir skaitmeninės Europos programas. Laikantis Europos gigabitinės visuomenės 2025 m. tikslų 71 , pagal skaitmeninės Europos programą remiamas spartaus ryšio diegimas. ES siūlys prioritetinį finansavimą tiems projektams, kurie susiję su viešųjų paslaugų misiją vykdančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Galiausiai, remiant įperkamo, prieinamo ir teisingo judumo visiems užtikrinimą, Pažangaus ir tvaraus judumo strategija padės atokiose vietovėse gyvenančius žmones ir pacientus geriau susieti su ligoninėmis ir sveikatos priežiūros centrais.

COVID-19 pandemija didesnį smūgį sudavė mažiausiai palankių sąlygų turinčioms mūsų visuomenės grupėms, įskaitant vėžiu sergančius pacientus. Su COVID-19 pandemija susijusios izoliavimosi ir viruso plitimo valdymo priemonės paveikė jų tolesnę priežiūrą ir gyvenimo kokybę. ES stengiasi užtikrinti tęstinę ir teisingą prieigą prie priežiūros paslaugų, (tai daro ir ištikus krizei), o vieną svarbiausių vaidmenų vykdant šią veiklą atlieka pagal Europos kovos su vėžiu planą vykdomas darbas.

Veiksmai šioje srityje apima telemedicinos ir nuotolinio stebėjimo stiprinimą ir integravimą į sveikatos ir priežiūros sistemas, ES lėšomis remiant mokslinių tyrimų, inovacijų ir diegimo veiksmus. Tai padės apsaugoti susilpnėjusio imuniteto vėžiu sergančius pacientus nuo infekcinių ligų, pavyzdžiui, COVID-19, poveikio. Šie pokyčiai taip pat gali padėti atokiose arba kaimo vietovėse gyvenantiems pacientams. Taip pat bus skatinamas Europos referencijos centrų tinklų virtualių konsultacijų modelis, siekiant paremti sveikatos priežiūros specialistų dalijimąsi žiniomis. Pasitelkusi Europos sveikatos duomenų erdvę, Komisija stengsis pašalinti skaitmeninių sveikatos priežiūros paslaugų tarpvalstybinio teikimo kliūtis. Priemonės taip pat apims vėžio darbuotojų mokymą ir tęstinį švietimą.

Pavyzdinės nelygybės šalinimo iniciatyvos ØĮkurti Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą, siekiant nustatyti svarbiausių vėžio duomenų tendencijas, parodančias skirtumus tarp valstybių narių ir regionų – 2021–2022 m. Kiti veiksmai ØSustiprinti ir integruoti į sveikatos ir priežiūros sistemas telemediciną ir nuotolinį stebėjimą; skatinti Europos referencijos centrų tinklų virtualių konsultacijų modelį – 2021–2023 m. ØTobulinti Europos sveikatos priežiūros sistemų bendrą atsparumą, prieinamumą ir veiksmingumą, kad būtų galima užtikrinti sergančiųjų vėžiu priežiūrą būsimų sveikatos krizių metu – 2021–2025 m. ØIntegruoti lygybės veiksmus į kitas Europos kovos su vėžiu plano sritis, pavyzdžiui, atrankinę patikrą ir aukštos kokybės sergančiųjų vėžiu priežiūrą – 2021–2025 m.

8.Skirti ypatingą dėmesį vaikų vėžiui

Europos Sąjunga gali ir turėtų daryti daugiau, kad apsaugotų vaikus nuo vėžio. 2020 m. daugiau kaip 15 500 vaikų ir paauglių buvo diagnozuotas vėžys, daugiau kaip 2 000 jaunų pacientų nuo jo mirė 72 . Iš tiesų, vėžys yra pagrindinė mirties priežastis nuo ligos tarp vyresnių nei vienų metų vaikų. Tačiau tarp vaikų ir suaugusiųjų vėžio yra svarbių skirtumų, susijusių su vėžio rūšimi, jo išplitimu ir gydymu. Pavyzdžiui, tuo metu, kai vėžys diagnozuojamas, 80 proc. vaikams nustatyto vėžio atvejų jis jau būna išplitęs į kitas kūno dalis, palyginti su 20 proc. suaugusiųjų vėžio atvejų.

10 pavyzdinė iniciatyva. 2021 m. Komisija pradės įgyvendinti pagalbos vėžiu sergantiems vaikams iniciatyvą, siekdama užtikrinti, kad vaikai galėtų gauti skubias ir optimalias vėžio aptikimo, diagnostikos, gydymo ir priežiūros paslaugas. Ši iniciatyva bus finansuojama pagal būsimą programą „ES – sveikatos labui“, kad, pasitelkus nacionalinių vėžio centrų tinklą, būtų galima lengviau užtikrinti ankstyvąją diagnostiką ir kokybišką gydymą. Ja bus remiamas mokymas ir sudaromos sąlygos dalytis geriausia patirtimi ir vėžiu sergančių vaikų priežiūros standartais, papildant veiksmus, kuriuos įgyvendina Europos referencijos centrų tinklai.

Iki 30 proc. vėžiu sergančių vaikų patiria sunkias ilgalaikes pasekmes. Toliau didėjant vėžį įveikusių vaikų skaičiui, išsami priežiūra, gydymas ir tolesni veiksmai yra labai svarbūs siekiant padėti jauniems pacientams tinkamai pasveikti ir džiaugtis optimalia gyvenimo kokybe 73 . Naujoje vėžį įveikusio asmens lustinėje kortelėje taip pat bus atsižvelgta į vėžį įveikusių vaikų ypatumus, įskaitant ilgalaikį rezultatų stebėjimą ir potencialų gydymo toksiškumą, reabilitaciją, psichologinę paramą, švietimo modulius, ryšio su sveikatos priežiūros darbuotojais palaikymą ir informaciją apie ligos istoriją. Kortelė taip pat padės specialiai pritaikyti tolesnę jaunų pacientų priežiūrą, atsižvelgiant į prižiūrinčiųjų asmenų indėlį ir susitarus su šeima. Neapsiribojant vien individualiu lygiu, atnaujinta Europos informacijos apie vėžį sistema, kurioje atsirado naujas, specialiai pritaikytas ir vaikų vėžio rūšims skirtas skyrius, palengvins stebėseną ir tolesnius mokslinius tyrimus. Be to, bus peržiūrėti retųjų vaistų ir pediatrijos reglamentai, siekiant pagerinti naujų vaikams skiriamų vaistų nuo vėžio tyrimo ir registravimo sąlygas.

2022 m. Komisija įkurs naują ES vėžį įveikusio jaunimo tinklą, kad būtų galima papildyti veiksmus, vykdomus pagal pagalbos vėžiu sergantiems vaikams iniciatyvą, kuris susies jaunus vėžį įveikusius asmenis ir jų šeimas, taip pat prižiūrinčiuosius asmenis ir profesionalius slaugytojus. Tinklas padės sustiprinti ilgalaikius tęstinius veiksmus pagal sergančiųjų vėžiu priežiūros planus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Vėžį įveikę vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji bus paskirti tinklo atstovais valstybėse narėse. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad būtų apribotas ardomojo vėžio poveikis vėžiu sergančių vaikų ir jaunuolių, kaip pacientų arba slaugytojų, švietimui.

Jauni vėžiu sergantys pacientai taip pat bus remiami pagal siūlomą programos „Europos horizontas“ Kovos su vėžiu misiją. Pavyzdžiui, planuojama iniciatyva „Vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų vėžio rūšys: išgydyti daugiau ir geriau“ galėtų pagerinti supratimą apie vėžio pradžią ir eigą, paskatinti sergančių vėžiu vaikų priežiūros pertvarkymą, pateikiant įrodymų dėl pažangios diagnostikos, gydymo ir paramos išgyvenamumui.

Pavyzdinės iniciatyvos vaikų vėžio srityje ØPradėti įgyvendinti pagalbos vėžiu sergantiems vaikams iniciatyvą, siekiant užtikrinti, kad vaikai galėtų gauti skubias ir optimalias vėžio aptikimo, diagnostikos, gydymo ir priežiūros paslaugas – 2021 m. Kitos iniciatyvos ØĮkurti ES vėžį įveikusio jaunimo tinklą – 2021–2022 m. ØPradėti įgyvendinti iniciatyvą „Vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų vėžio rūšys“, siekiant padidinti supratimą apie vaikų vėžį – 2022–2025 m.

9.Finansavimas

Europos kovos su vėžiu planas bus įgyvendintas, įtvirtintas ir paremtas pasitelkiant įvairias Komisijos finansavimo priemones. Veiksmams, numatytiems kovai su vėžiu, iš viso skirta 4 mlrd. EUR. Būsimai programai „ES – sveikatos labui“ skirta reikšminga dalis, kuri sudaro 1,25 mlrd. EUR, bus panaudota kovos su vėžiu plane numatytiems paramos veiksmams ir iniciatyvoms remti. Pavyzdžiui, pagrindinės iniciatyvos, kurioms bus skirta parama, yra vėžio prevencijos ES mobilioji programėlė, „ES nacionalinių vėžio centrų tinklas“, „Pagalba vėžiu sergantiems vaikams“, „Geresnis gyvenimas vėžiu sergantiems pacientams“, „Onkologijos žinių centras“ ir „ES įvairių sričių specialistų mokymas“.

Taip pat finansinė parama bus skiriama pasitelkus kitas ES finansavimo priemones, remiantis visų valdžios institucijų požiūriu ir Europos kovos su vėžiu plane numatytų veiksmų įvairove. Pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa 74 galėtų suteikti 2 mlrd. EUR numatomai Misijai dėl vėžio ir kitiems su vėžiu susijusiems mokslinių tyrimų projektams paremti, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūras ir partnerystes. Programa „Erasmus+“, Europos inovacijos ir technologijos institutas ir programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ galėtų skirti iki 500 mln. EUR švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų projektams vėžio srityje vykdyti 75 . Pagal Skaitmeninės Europos programą bus teikiama iki 250 mln. EUR finansinė parama su vėžiu susijusiam projektui ir remiamos platesnės skaitmeninės investicijos, pavyzdžiui, susijusios su elektroniniais duomenimis, kibernetiniu saugumu ir skaitmeniniais įgūdžiais, kurie bus naudingi sveikatos sektoriui.

Sanglaudos politikos fondai (Europos regioninės plėtros fondas, Sanglaudos fondas ir „Europos socialinis fondas +“) teiks paramą valstybėms narėms ir jų regionams, kad būtų galima pagerinti jų sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, prieinamumą ir veiksmingumą. Šiomis aplinkybėmis, finansavimu bus remiami įvairūs veiksmai, tokie kaip sveikatos skatinimas ir ligų prevencija, galimybių gauti prevencijos paslaugas gerinimas, ankstyvas vėžio aptikimas ir atrankinė patikra bei gydymas, taip pat su vėžiu susijusių mokslinių tyrimų ir plėtros projektai. Lėšas būtų galima, pavyzdžiui, investuoti į įrangą ir infrastruktūrą onkologinėse palatose ir prevencijos centruose, į telemedicinos plėtrą ir įgyvendinimą, e. sveikatos taikomąsias programas ir priemones arba į sveikatos sektoriaus darbuotojų, kurie prižiūri sergančiuosius vėžiu, įgūdžių tobulinimą. Didžioji dalis intervencijų bus įgyvendinta vykdant nacionalines arba regionines programas ir laikantis valstybės pagalbos taisyklių, tačiau pagal Europos regioninės plėtros fondo Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) programas taip pat siūlomos tarpvalstybinio arba tarptautinio finansavimo galimybės 76 .

Kadangi Sanglaudos politikos fondams taikomas pasidalijamasis valdymas, valstybės narės ir jų nacionalinės bei regioninės institucijos bus atsakingos už prioritetų nustatymą pagal esamus poreikius ir už tai, kad tos investicijos būtų padarytos. Valstybės narės aktyviai skatinamos visapusiškai išnaudoti visas galimybes, kad būtų galima įgyvendinti į kovos su vėžiu planą įtrauktas priemones.

Pagal ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo planą „Naujos kartos ES“, reformoms ir investicijoms finansuoti kuriama precedento neturinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonė, kurios biudžetą sudaro 672,5 mlrd. EUR negrąžintinos paramos ir paskolų. Pagal šią priemonę bus remiamas ekonomikos gaivinimas po COVID-19 pandemijos ir padedama įveikti pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį. Valstybės narės raginamos nustatyti investicijas, kurios gali apimti sveikatos priežiūros infrastruktūrą, įrangą, skaitmeninę sveikatos priežiūros pertvarką, vaistų ir medicinos priemonių gamybos pajėgumus, ypač jei tai susiję su konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, kuriomis vadovaujamasi vykdant reformas ir atliekant investicijas, remiamas pagal šią priemonę, įskaitant sergančiųjų vėžiu priežiūrą.

Be to, Komisija pateikė pasiūlymą dėl techninės paramos priemonės 77 , siekiant suteikti praktinę paramą visoms ES valstybėms narėms, kurios išreiškė susidomėjimą institucinėmis, administracinėmis ir augimą skatinančiomis reformomis.

Su vėžiu susijusios valstybių narių ir viešųjų bei privačiųjų subjektų investicijos taip pat galėtų būti mobilizuotos pasitelkus ES biudžeto garantijas, pavyzdžiui. programą „InvestEU“. Pagal ją būtų siūlomos paskolos ir nuosavo kapitalo finansavimas investicijoms į ligonines, pirminės sveikatos priežiūros ir bendruomenės priežiūros įstaigas, e. sveikatą, sveikatos priežiūros darbuotojus ir novatoriškus sveikatos produktus, paslaugas ir priežiūros modelius. Siekdama palengvinti ES finansavimo priemonių panaudojimą investicijoms, skirtoms kovai su vėžiu, Komisija įkurs dalijimosi žiniomis mechanizmą, siekdama informuoti valstybes nares apie įvairius ES finansavimo mechanizmus ir tai, kaip jais galima pasinaudoti.

10.Tarptautinis bendradarbiavimas ir koordinavimas

Komisija jau daug metų sveikatos (taip pat vėžio gydymo) klausimais, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, PSO ir EBPO. Šis bendradarbiavimas bus toliau tęsiamas su PSO, pavyzdžiui, pagal neseniai sutartą bendradarbiavimo neužkrečiamųjų ligų srityje sistemą 78 , kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas vėžiui. Be to, Komisija sustiprins savo darbą su specializuotomis agentūromis ir subjektais, pavyzdžiui, PSO Tarptautine vėžio tyrimų agentūra 79 arba Europos vėžio registrų tinklu 80 , kad būtų galima palengvinti bendradarbiavimą imantis veiksmų kovoje su vėžiu ir už ES ribų. Be to, nuolatinė ES parama šalių partnerių sveikatos sistemų stiprinimui ir visuotinės sveikatos priežiūros, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą, gerinimui tiesiogiai padeda gerinti vėžio prevenciją, nustatymą, gydymą ir priežiūrą.

Darbas ir veiksmai pagal Europos kovos su vėžiu planą atneš naudos trečiosioms šalims, visų pirma vykdant bendradarbiavimu grindžiamus mokslinius tyrimus pagal programą „Europos horizontas“, Siekiant veiksmingai spręsti tokias pasaulines problemas kaip vėžys, programoje „Europos horizontas“ bus gerokai sustiprintas tarptautinis bendradarbiavimas, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis talentais, žiniomis, praktine patirtimi, tarpusavio ekspertais, infrastruktūra ir rinkomis visame pasaulyje. Taip pat, įgyvendinant kovos su vėžiu planą gauti rezultatai ir įrodymai, visų pirma, geriausios patirties pavyzdžiai, gairės ar atrankinės patikros programos bus prieinamos ir gali būti įgyvendinamos bei pritaikytos prie trečiųjų šalių nacionalinių aplinkybių. Siekiant veiksmingo poveikio labai svarbu padėti šalims partnerėms vykdyti kovos su vėžiu kampanijas ir informavimo veiklą, kurioje dalyvautų ES delegacijos, tarptautiniai veikėjai ir JT agentūros. Pavyzdžiui, įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą dėl krūties vėžio 81 parengtos gairės ar sistemingos apžvalgos jau yra ar bus naudojamos keliose šalyse už ES ribų 82 .

11.Įgyvendinimas ir valdymas. Kartu siekti rezultatų

Komisija įkurs ES kovos su vėžiu plano įgyvendinimo grupę, kad būtų galima suderinti Europos Komisijos ir kitų ES institucijų veiksmus ir politikos kryptis. Ši grupė reguliariai susitiks aptarti ir apžvelgti kovos su vėžiu planą ir pagal programą „Europos horizontas“ siūlomos Misijos dėl vėžio įgyvendinimą. Ji glaudžiai bendradarbiaus su:

·Europos Parlamento komitetais, kurie svarsto su vėžiu susijusius klausimus;

·valstybėmis narėmis (pasitelkus Sveikatos skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinę grupę);

·Kovos su vėžiu misijos valdyba, veikiančia kaip mokslinė patariamoji grupė, ir

·suinteresuotųjų subjektų kontaktine grupe, visų pirma sudaryta iš pacientų grupių, įkurta pagal Komisijos sveikatos politikos platformą.

Komisija reguliariai, bent du kartus per metus, susitiks su šių institucijų ir suinteresuotųjų subjektų grupių atstovais. Šis požiūris suteiks galimybę ES institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams nuosekliau dirbti kartu ir visiškai prisiimti atsakomybę už Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimą.

Kovos su vėžiu plano įgyvendinimas bus stebimas pagal įgyvendinimo veiksmų gaires ir pažangos rodiklius. Šios veiksmų gairės ir pažangos rodikliai atspindės į kovos su vėžiu planą įtrauktus veiksmus ir juos reguliariai peržiūrės įgyvendinimo grupė. Remdamasi išplėsta Europos informacijos apie vėžį sistema, Komisija taip pat reguliariai rinks ir skelbs atitinkamus duomenis, siekdama stebėti tendencijas ir papildyti Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą. Taip pat tai padės stebėti visų kovos su vėžiu plano veiksmų pažangą, įskaitant jų poveikį konkurencingumui, aplinkai ir sveikatai įveikus vėžį.

Europos kovos su vėžiu planas bus peržiūrėtas 2024 m. pabaigoje. Peržiūros metu bus vertinama, ar veiksmai, kurių imtasi, pakankami tikslams pasiekti, ar reikia papildomų priemonių.

12.Išvada

Europa kartu gali pasiekti daugiau. Esant stipriai Europos sveikatos sąjungai, su vėžiu susijusių problemų sprendimas turi tapti bendru politiniu, veiklos ir moksliniu prioritetu. Europiečiai tikisi ir nusipelno gyventi visuomenėje, kuri juos saugo nuo vėžio rūšių, kurių galima išvengti, užtikrina ankstyvą vėžio aptikimą ir teikia teisingą, įperkamą, aukštos kokybės ir tvarią sergančiųjų vėžiu priežiūrą tiems, kuriems to reikia. Europos kovos su vėžiu planas yra plataus užmojo strategija, kuria siūlomi konkretūs sprendimai, kad būtų galima patenkinti šiuos lūkesčius. Visų pirma juo siekiama užkirsti kelią vėžiniams susirgimams ir užtikrinti, kad vėžiu sergantys pacientai, vėžį įveikę asmenys, jų šeimos ir prižiūrintieji asmenys galėtų džiaugtis kokybišku gyvenimu.

COVID-19 pandemija ES, jos valstybėms narėms ir gyventojams sukėlė precedento neturinčių išbandymų. Tačiau iš visos 2020 m. įgytos patirties aiškiausia yra tai, kad piliečiai savo svarbiausiu prioritetu pasirinko sveikatą ir tikisi, kad Europa dės dar daugiau pastangų ją apsaugoti. Pandemija parodė, kad bendradarbiavimas, solidarumas ir bendras tikslas yra milžiniška jėga. Ši patirtis taip pat neabejotinai gali būti pritaikyta vėžio prevencijai, sergančiųjų vėžiu gydymui ir priežiūrai. Europos kovos su vėžiu plano sėkmei užtikrinti reikalingos visos visuomenės pastangos, remiantis „sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką“ požiūrio.

Sergančiųjų vėžiu priežiūra jau nebėra vien sveikatos priežiūros sektoriaus pareiga. Jai reikia įvairių sektorių ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo bei pasitikėjimo. Kovos su vėžiu planas, papildytas dešimčia pavyzdinių iniciatyvų ir daugybe visai ligos eigai skirtų paramos veiksmų, yra planas Europai. Jis yra įtraukus, suteikiantis kiekvienam suinteresuotajam galimybę pasiekti sėkmės; o svarbiausia, jis orientuotas į žmones, visame plane sutelkiant dėmesį į pacientų poreikius.

Europos Komisija ragina valstybes nares, suinteresuotuosius subjektus ir piliečius visoje ES susivienyti ir užtikrinti, kad Europos kovos su vėžiu planas duotų rezultatų. Visi drauge mes galime padaryti taip, kad didėjanti vėžio atvejų visoje ES tendencija pasuktų priešinga kryptimi ir, laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, galime visiems užtikrinti sveikesnę, teisingesnę ir tvaresnę ateitį. Kartu mes galime panaikinti baimę ir netikrumą, atsirandančius diagnozavus vėžį, ir vietoj jų įtvirtinti žinias, ryžtą, orumą ir viltį. Kartu mes galime viską pakeisti ir įveikti vėžį.

(1)      Naujausi Europos informacijos apie vėžį sistemos (ECIS) vertinimai 27 ES šalims. Naujos diagnozės apima visas vėžio rūšis, išskyrus kitokį nei melanoma odos vėžį.

(2)       https://gco.iarc.fr/tomorrow/en/ .

(3)    mRNR (angl. messenger Ribonucleic acid) – tai molekulė, kuri nukreipia organizmo ląsteles baltymų gamybai. Ji gali būti naudojama skiepams, skirtiems konkrečių ligų, pvz., tam tikrų rūšių vėžio ar virusų, pvz., COVID-19, profilaktikai arba gydymui.

(4)      Žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį.

(5)    Kovos su vėžiu misijos valdyba, nepriklausoma Komisijos ekspertų grupė, parengė 13 rekomendacijų metmenis, kurie bus laikomi Kovos su vėžiu misijos įgyvendinimo pagrindu: https://ec.europa.eu/info/publications/conquering-cancer-mission-possible_en .

(6)       https://ec.europa.eu/research/eic/index.cfm .

(7)       https://eit.europa.eu .

(8)      Programa“ Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ yra pavyzdinė ES mokslininkų judumo ir mokymo programa, įgyvendinanti pažangias doktorantūros programas, bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir stipendijų programas, kuria prisidedama prie puikių mokslinių tyrimų: https://ec.europa.eu/research/mariecurieactions/node_en .

(9)      OECD (2019), Health in the 21st Century: Putting Data to Work for Stronger Health Systems, OECD Health Policy Studies, OECD Publishing, Paris, (EBPO (2019 m.), Sveikata XXI a.: duomenų naudojimas siekiant kurti geresnes sveikatos priežiūros sistemas, EBPO sveikatos politikos tyrimai), https://doi.org/10.1787/e3b23f8e-en .

(10)       https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/content/european-digital-strategy .

(11)      Tikrieji duomenys yra su sveikata susiję duomenys, gauti tiriant įvairias realiose aplinkybėse gyvenančių žmonių populiacijos grupes. Tokie duomenys gali apimti medicininius sveikatos įrašus, registrus, biologinius bankus, administracinius duomenis, sveikatos tyrimus, stebimuosius tyrimus, sveikatos draudimo duomenis, iš mobiliųjų taikomųjų programų gautus duomenis ir t. t.

(12)      Tokia kompiuterija taip pat vadinama superkompiuteriais, tai reiškia itin didele skaičiavimo galia pasižyminčias kompiuterines sistemas, kurios gali išspręsti labai sudėtingas ir daug pastangų reikalaujančias problemas. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/high-performance-computing .

(13)    Šiuo atžvilgiu šias pastangas rems Europos sąveikumo sistema, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX:52017DC0134 .

(14)       Couespel, N., et al., Strengthening Europe in the fight against cancer, study for the Committee on Environment, Public Health and Food Safety, Policy Department for Economic, Scientific and Quality of Life Policies, European Parliament, Luxembourg, 2020.

(15)       https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj .

(16)      Elektroninis sveikatos įrašas yra asmens tęstinių medicinos įrašų ar panašių dokumentų rinkinys skaitmenine forma (2019 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2019/243 dėl Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato).

(17)     Agarwala, V. et al. (2018), Real-World Evidence In Support Of Precision Medicine: Clinico-Genomic Cancer Data As A Case Study, Health Affairs, Vol. 37/5, pp. 765-772.

(18)      Europos informacijos apie vėžį sistema (ECIS) taps Onkologijos žinių centro dalimi: https://ecis.jrc.ec.europa.eu/ .

(19)      Nustačius vėžio stadiją, apibūdinamas naviko išsivystymas ir pagal tai atsižvelgiama į jo dydį, invaziją į gretimus organus ir išplitimą į kitus tolimesnius organus (metastazinis vėžys).

(20)    Pavyzdžiui, remiantis žmogaus biologinės stebėsenos duomenimis pagal ES programą ( https://www.hbm4eu.eu/ ) arba Cheminių medžiagų stebėsenos informacijos platformoje esančiais aplinkosauginiais duomenimis ( https://ipchem.jrc.ec.europa.eu /).

(21)      Pasaulio sveikatos organizacija, Europos regiono biuras 2020 2 18 https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/tobacco/news/news/2020/2/tobacco-use-causes-almost-one-third-of-cancer-deaths-in-the-who-european-region. .  

(22)      Pavyzdžiui: naujoviški tabako gaminiai, elektroninės cigaretės, žoliniai rūkomieji gaminiai.

(23)      Eurobarometro duomenimis, jaunimo (15–24 metų amžiaus grupėje) rūkymo rodiklių tendencija pasikeitė, t. y. 2020 m. rūkymas sumažėjo iki 20 proc., palyginti su 25 proc. 2014 m. ir 29 proc. piku 2017 m.

(24)      Tarybos direktyva 2011/64/ES.

(25)      Direktyvos 2008/118/EB 32 straipsnis.

(26)    PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalis, https://www.who.int/fctc/text_download/en/ .

(27)       https://ec.europa.eu/transparencyregister/public/homePage.do .

(28)    ES valstybėms narėms, Jungtinei Karalystei, Norvegijai ir Šveicarijai: https://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0009/386577/fs-alcohol-eng.pdf

(29)      2010 – 2016 m. Europos Sąjungoje buvo pasiekta tik 1,5 proc. viso alkoholio suvartojimo sumažėjimas: PSO informacijos suvestinė apie DVT. Alkoholio suvartojimas ir darnus vystymasis (2020 m.).

(30)     https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/ study_assessing_articles_32_and_36_of_council_directive_2008118ec_concerning_the_general_arrangements_for_excise_duty.pdf .

(31)      Trumpalaikės su alkoholio vartojimu susijusios intervencinės priemonės pasirodė esančios veiksmingos, norint valdyti alkoholio, kurį išgeria kenksmingai alkoholį vartojantys ir pagalbos nesikreipiantys asmenys, kiekį. Trumpalaikės intervencinės priemonės – tai diskusija, kurios tikslas – padidinti asmens informuotumą apie jo pavojingą elgesį, motyvuojant jį tą elgesį keisti.

(32)      Wild CP, Weiderpass E, Stewart BW, editors (2020). World Cancer Report: Cancer Research for Cancer Prevention, Lyon, France: Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra. http://publications.iarc.fr/586 .

(33)      https://ec.europa.eu/food/farm2fork_en

(34)    Komisijos iniciatyva peržiūrėti ES žemės ūkio maisto produktų pardavimo skatinimo politiką, Reglamentas (ES) Nr. 1144/2014, https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12782-Information-and-promotion-measures-for-agricultural-and-food-products-in-the-internal-market-and-in-non-EU-countries .

(35)     https://monographs.iarc.fr/wp-content/uploads/2018/06/mono114.pdf .

(36)       https://www.eltis.org/sites/default/files/linking_transport_and_health_in_sumps.pdf .  

(37)      2012 m. mirtingumo duomenys ir PSO Europos regiono dideles pajamas gaunančių šalių grupė; žr. https://www.eea.europa.eu/publications/healthy-environment-healthy-lives

(38)      https://www.eea.europa.eu/publications/healthy-environment-healthy-lives.

(39)    Bent aštuntadalio mirčių Europoje priežastis – aplinkos tarša, ypač prasta oro kokybė. EAA ataskaita Nr. 21/2019.

(40)      Erickson, BE: Taršos ir infekcinių ligų susiejimas (2019 m.), c&en – Chemical & Engineering News, 97 tomas, 11 leidimas.

(41)      Tokios medžiagos, kaip perfluoroktano sulfonatas ir perfluoroktano rūgštis, siejamos su mažesniu antikūnų atsaku į skiepijimą; Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslinė nuomonė dėl PFAS.

(42)      Aplinkos oro kokybės direktyvų SWD(2019) 427 tinkamumo patikra.

(43)       https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ambient-(outdoor)-air-quality-and-health. .

(44)       https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX%3A52020PC0571 .

(45)       https://osha.europa.eu/en/facts-and-figures/workers-exposure-survey-cancer-risk-factors-europe .

(46)    Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų.

(47)      COM(2020) 667 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti kuriant aplinką be toksinių medžiagų.

(48)      Remdamasi trimis pagrindiniais pasaulinės strategijos ramsčiais, PSO rekomenduoja remtis tikslų arba tarpinių reikšmių rinkiniu, kurį kiekviena šalis turėtų įgyvendinti iki 2030 m., kad galėtų užtikrinti, jog gimdos kaklelio vėžys bus panaikintas šiame amžiuje:     https://www.who.int/news/item/19-08-2020-world-health-assembly-adopts-global-strategy-to-accelerate-cervical-cancer-elimination .

(49)       https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/state/docs/2018_healthatglance_rep_en.pdf  

(50)       https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32003H0878 .

(51)      Trys vėžio rūšys, pateiktos Tarybos rekomendacijoje dėl vėžio atrankinės patikros, kurios 2003 m. buvo vienintelės atitinkančios būtinas sąlygas, kad būtų atliekama gyventojų atrankinė patikra.

(52)       https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/strategy/support-policy-making/scientific-support-eu-policies/group-chief-scientific-advisors_en .

(53)      Tikimasi, kad iki 2025 m. šiais veiksmais bus padedama padidinti pacientų, sergančių gimdos kaklelio, krūties ir kolorektaliniu vėžiu, penkerių metų grynąjį išgyvenamumo rodiklį (standartizuotą pagal amžių). Taip pat tai sumažins esamus išgyvenamumo skirtumus tarp ES valstybių narių.

(54)      Europos socialinių teisių ramsčio 16 principas.

(55)       https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/state/docs/2018_healthatglance_rep_en.pdf

(56)    Steigti nacionalinius plataus profilio vėžio centrus ir kurti jų tinklą ES lygmeniu rekomendavo programos „Europos horizontas“ Kovos su vėžiu misijos valdyba ir iniciatyva „ES bendri vėžio kontrolės veiksmai“: https://cancercontrol.eu/

(57)       https://ec.europa.eu/health/ern_en .

(58)       https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1223&langId=en .

(59)     https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/using-european-supercomputing-treat-coronavirus .

(60)       https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/european-1-million-genomes-initiative .

(61)      Politikos dokumentas dėl visuomenės sveikatos genomikos vėžio srityje https://cancercontrol.eu/archived/uploads/PolicyPapers27032017/Policy_Paper_1_Genomics.pdf

(62)      Vėžys yra liga, kuriai galima daryti poveikį keičiant vieną ar daugelį genų, dažnai derinant su aplinkos veiksniais. „Poligeninės rizikos įvertis“ gali žmonėms suteikti informacijos apie jų riziką susirgti liga, remiantis bendru su konkrečiomis ligomis susijusių genetinių pokyčių skaičiumi, įskaitant tam tikras vėžio rūšis.

(63)       https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/strategy/goals-research-and-innovation-policy/open-science/eosc_en .

(64)       Bendrieji veiksmai vėžio kontrolės srityje(CanCon ): https://cancercontrol.eu/archived/uploads/images/Guide/042017/CanCon_Guide_7_Survivorship_LR.pdf .

(65)      Pacientų organizacijos šią problemą nurodo kaip vadinamąją „teisę būti užmirštam“, kurios nereikėtų painioti su ta pačia terminologija, naudojama Bendrojo duomenų apsaugos reglamento kontekste.

(66)       https://ec.europa.eu/info/european-pillar-social-rights-0/european-pillar-social-rights-20-principles_en .

(67)    COM(2021) 50 galutinis, 2021 1 29.

(68)      https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/state/docs/2020_healthatglance_rep_en.pdf.

(69)      Taip yra dėl, pavyzdžiui, santykinai mažesnių moterų turimų finansinių išteklių siekiant prisitaikyti prie vėžio sukeltų piniginių pasekmių, ir dėl to, kad jos turi mažiau laiko, kurį gali skirti gydymui bei sveikimui, dėl vis dar išliekančių vyrų ir moterų atlyginimų, pajamų ir pensijų skirtumų ir dėl to, kad moterys turi neproporcingai daug priežiūros pareigų.

(70)      Didesnėms valstybėms narėms rekomenduojamas vienas centras, skirtas 5 milijonams gyventojų.

(71)      „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 587 final).

(72)      Naujausi Europos informacijos apie vėžį sistemos (ECIS) vertinimai 27 ES šalims.

(73)       https://siope.eu/media/wp-content/uploads/2013/09/European_Standards_final_2011.pdf .

(74)      Be siūlomos Misijos dėl vėžio, pagal programą „Europos horizontas“ yra finansuojami mokslinių tyrimų ir bandomieji projektai pagal veiksmų grupės „Sveikata“ temines sritis, kuriems skiriamas 8,2 mlrd. EUR biudžetas.

(75)      Dėl šių programų „iš apačios į viršų“ pobūdžio, finansavimas negali būti skiriamas skelbiant specialius kvietimus teikti pasiūlymus. Todėl ši orientacinė suma atspindi ankstesnių su vėžiu susijusių projektų biudžetą 2014–2020 m laikotarpiu.

(76)      Pvz., pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo Interreg programą Maso–Reino Euroregione (Achenas–Mastrichtas–Lježas) universitetinės ligoninės bendradarbiauja vėžio gydymo srityje. https://www.oncocare.eu/ arba retų ligų srityje: https://www.emradi.eu/en/about-emradi .

(77) Techninės paramos priemonė (TSI) perėmė Struktūrinių reformų paramos programos (angl. SRSP) funkcijas.

(78)      2020 m. rugsėjo 14 d. bendras Europos Komisijos ir PSO Europos regiono biuro pareiškimas „Gilesnė ir į rezultatus orientuota partnerystė dėl sveikatos Europoje“

(79)       https://www.iarc.who.int/ .

(80)       https://www.encr.eu/ .

(81)       https://healthcare-quality.jrc.ec.europa.eu/european-breast-cancer-guidelines  

(82)    Bahreine, Čilėje, Kinijoje, Meksikoje, Tunise.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 02 03

COM(2021) 44 final

PRIEDAS

prie

Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai

Europos kovos su vėžiu planas

{SWD(2021) 13 final}

VEIKSMŲ SĄRAŠAS 1  

N°	VEIKSMAI					Tvarkaraštis
ŠIUOLAIKINIS POŽIŪRIS Į VĖŽĮ. NAUJOS TECHNOLOGIJOS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS – Į PACIENTĄ ORIENTUOTOS VĖŽIO PREVENCIJOS IR PRIEŽIŪROS PASLAUGOMS (2)
1	Pavyzdinė iniciatyva. Įkurti Onkologijos žinių centrą, kad ES lygmeniu būtų galima palengvinti mokslinių ir techninių su vėžiu susijusių iniciatyvų koordinavimą.					2021 m.
2	Pavyzdinė iniciatyva. Pradėti įgyvendinti Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvą, siekiant padėti sukurti naujas kompiuterizuotas priemones individualizuotajai medicinai ir novatoriškiems sprendimams tobulinti.					2022 m.
3	Veiksmai, kuriais remiama vėžio prevencija ir sergančiųjų vėžiu priežiūra, naudojant naujus vėžio mokslinius tyrimus ir novatorišką ekosistemą: 1) Pasitelkus Europos sveikatos duomenų erdvę, vėžiu sergantiems pacientams sudaryti sąlygas saugiai naudotis ir dalytis elektroniniais sveikatos įrašais vėžio prevencijai ir gydymui tarpvalstybiniu lygmeniu užtikrinti; 2) sveikatos priežiūros sistemoje sukurti skaitmeninių dvynių saugyklą, taip pat ir labiau individualizuotam sergančiųjų vėžiu gydymui; 3) išplėsti Europos informacijos apie vėžį sistemą (ECIS); 4) pradėti įgyvendinti programos „Europos horizontas“ partnerystes: Novatoriškos sveikatos iniciatyvą ir Sveikatos ir priežiūros sistemų pertvarkos partnerystę.					2021–2025 m.
GYVYBIŲ GELBĖJIMAS TAIKANT TVARIĄ VĖŽIO PREVENCIJĄ (3)
4	Pavyzdinė iniciatyva. Panaikinti žmogaus papilomos virusų sukeltas vėžio rūšis, siekiant tikslo iki 2030 m. paskiepyti bent 90 proc. ES tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtį bei investuoti į susijusią infrastruktūrą.					2021–2030 m.
Didinti informuotumą apie vėžio riziką ir jį lemiančius veiksnius (3.1)
5	Peržiūrėti Europos kovos su vėžiu kodeksą ir paspartinti jo įgyvendinimą; 1) parengti ir pradėti įgyvendinti vėžio prevencijos ES mobiliąją programėlę; 2) remti projektą „Vėžio prevencijos ir priežiūros srities žinios“.					2021–2025 m.
Pasiekti, kad Europa būtų be tabako (3.2)
6	Sukurti „Kartą be tabako“, peržiūrint 1) Tabako gaminių direktyvą,  2) Tabako apmokestinimo direktyvą ir 3) privačių asmenų tarpvalstybinio tabako pirkimo teisinę sistemą, pateikiant teisėkūros pasiūlymus ir 4) atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl aplinkos be dūmų, 5) remti valstybes nares, kad jos geriau užtikrintų visišką Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimą.					2021–2025 m.
Mažinti kenksmingą alkoholio vartojimą (3.3)
7	Sustiprinti ES paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams įgyvendinant geriausią patirtį ir didinant pajėgumus, kad būtų sumažinta su alkoholiu susijusi žala: 1) peržiūrėti ES teisės aktus dėl alkoholio apmokestinimo ir alkoholio gaminių tarpvalstybinio pirkimo; 2) Pasiūlymas alkoholinių gėrimų etiketėse privalomai nurodyti sudedamųjų dalių sąrašą ir maistingumo deklaraciją, taip pat įspėjimus apie grėsmę sveikatai; 3) remti valstybes nares, joms įgyvendinant įrodymais pagrįstas trumpalaikes intervencines priemones; 4) sumažinti jaunimui daromą internetinės alkoholinių gėrimų rinkodaros poveikį stebint Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimą.					2021–2025 m.
Tobulinti sveikatinimą pasitelkus sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą (3.4)
8	1) Peržiūrėti ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą; 2) pasiūlyti privalomą maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje pusėje; 3) Komisija turi pateikti ataskaitą (2022 m.) dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (AVMSD) nuostatų įgyvendinimo, įskaitant nuostatas dėl komercinių pranešimų apie nesveiką maistą ir gėrimus; 4) parengti ir įgyvendinti praktikos kodeksų dėl nesveiko maisto rinkodaros vaikams, įskaitant rėmimą ir internetinę rinkodarą, mažinimo gaires, naudojantis AVMSD nuostatomis ir Bendrais geriausios mitybos praktikos veiksmais (angl. “Best ReMap”); 5) paskelbti cukraus, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų fiskalinių priemonių ir kainodaros politikos planavimo tyrimą.					2021–2025 m.
9	Toliau mažinti kancerogeninių teršalų kiekį maiste, nustatant įvairesnių teršalų didžiausias leistino kiekio ribas.					2021–2025 m.
10	1) remti politinį įsipareigojimą „HealthyLifestyle4All“, siekiant skatinti visų kartų sveiką gyvenimo būdą; 2) remti iniciatyvas pagal Tvaraus judumo mieste planavimo vadovą, susiejant transporto ir sveikatos klausimus; 3) peržiūrėti judumo mieste dokumentų rinkinį, siekiant skatinti ir remti tvarų ir sveiką transportą bei judumą.					2021–2023 m.
Mažinti aplinkos taršą (3.5)
11	Glaudžiau susieti ES oro kokybės standartus su PSO gairėmis.					2021–2023 m.
12	Priemonės, kuriomis pagal darnaus ir išmanaus judumo strategiją siekiama remti perėjimą prie netaršaus judumo ir mažinti transporto keliamą aplinkos taršą.					2021–2025 m.
Mažinti pavojingų medžiagų ir spinduliuotės poveikį (3.6).
13	Priimti naują 2021–2027 m. darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą.					2021–2027 m.
14	Sumažinti kancerogeninių medžiagų poveikį darbuotojams iš dalies pakeičiant Kancerogenų ir mutagenų direktyvą.					2021–2025 m.
15	Peržiūrėti ES asbesto ribines vertes siekiant dar labiau mažinti jo poveikį darbuotojams.					2022–2024 m.
16	Atlikti tyrimą dėl vėžio rizikos veiksnių poveikio darbuotojams.					2021–2024 m.
17	Remti valstybes nares įgyvendinant Tarybos direktyvos dėl apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, ypač nuo radono, reikalavimus.					2021–2025 m.
18	Nagrinėti priemones, užkertančias kelią ultravioletinei spinduliuotei, įskaitant soliariumuose.					2023 m.
19	Pradėti įgyvendinti programos „Europos horizontas“ Partnerystę dėl cheminių medžiagų rizikos vertinimo, siekiant sustiprinti ES cheminės rizikos vertinimo pajėgumus.					2021–2025 m.
Skatinti infekcijų sukelto vėžio prevenciją (3.7)
20	(1) Mažinti kepenų vėžio, kurį sukelia hepatito B virusas, atvejų (skiepijant ir investuojant į susijusias infrastruktūras) ir vykdyti hepatito C viruso sukelto kepenų vėžio prevenciją bei skrandžio vėžio, kurį sukelia Helicobacter pylori, prevenciją (gydant atitinkamai antivirusiniais ir antimikrobiniais vaistais); (2) pasiūlyti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio rūšių, kurioms kelias užkertamas vakcinomis.					2021–2030 m.
ANKSTYVO VĖŽIO APTIKIMO GERINIMAS (4)
21				Pavyzdinė iniciatyva. Nauja „ES vėžio atrankinės patikros sistema“:  1) peržiūrėti Tarybos rekomendaciją dėl vėžio atrankinės patikros, įskaitant jos atnaujinimą ir pasiūlymą galimai išplėsti, įtraukiant kitas vėžio rūšis; 2) pradėti įgyvendinti Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvą, siekiant padėti sukurti naujas kompiuterizuotas priemones individualizuotajai medicinai ir novatoriškiems sprendimams tobulinti; 3) parengti vėžio atrankinės patikros, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, tolesnių veiksmų ir palaikomosios slaugos gaires ir kokybės užtikrinimo sistemas  kolorektalinio ir gimdos kaklelio vėžio atvejais ir atnaujinti esamas gaires dėl krūties vėžio, įskaitant akreditavimo ir (arba) sertifikavimo programas.		2021–2025 m.
22				Atnaujinti Europos informacijos apie vėžį sistemą, kad būtų galima stebėti ir vertinti vėžio atrankinės patikros programas.		2021–2022 m.
AUKŠTŲ SERGANČIŲJŲ VĖŽIU PRIEŽIŪROS STANDARTŲ UŽTIKRINIMAS (5)
23				Pavyzdinė iniciatyva. 1) Iki 2025 m. įkurti nacionalinį (-ius) vėžio centrą (-us) visose valstybėse narėse ir ES tinklą; 2) sukurti naujus vėžio referencijos centrų tinklus, skirtus vėžiui ir vėžio būklėms, greta jau esančių 4 Europos referencinių centrų tinklų; 3) ES vėžio gydymo pajėgumų atvaizdavimo projektas.	2021–2025 m.
24				Pavyzdinė iniciatyva: pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Vėžio diagnostika ir gydymas visiems“, kad būtų pagerintos galimybės gauti novatoriškas vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugas.	2021–2025 m.
25				Pavyzdinė iniciatyva: pradėti įgyvendinti Europos iniciatyvą vėžiui suprasti (UNCAN.eu).	2021–2025 m.
26				Suteikti galimybę onkologinės priežiūros darbuotojams dalyvauti ES įvairių sričių specialistų mokymo programoje.	2021–2025 m.
27				Sukurti ES platformą, padedančią gerinti galimybes gauti vaistų nuo vėžio, kad būtų galima remti esamų vaistų molekulių paskirties keitimą, siekiant suderinamumo ir tvarumo ES lygmeniu.	2021–2025 m.
28				Įgyvendinti naują klinikinių tyrimų teisinę sistemą.	2021–2022 m.
29				Priimti reglamentą dėl sveikatos technologijų vertinimo.	2021 m.
30				Pristatyti SAMIRA veiksmų planą, siekiant užtikrinti spinduliuotės technologijos kokybę ir saugą bei medicininės svarbos radioaktyviųjų izotopų tiekimą diagnostikai ir gydymui.	2021–2025 m.
31				1) Sukurti Individualizuotosios medicinos partnerystę, kad būtų galima nustatyti individualizuotosios medicinos mokslinių tyrimų ir švietimo apie ją prioritetus ir remti su vėžio prevencija, diagnostika ir gydymu susijusius mokslinių tyrimų projektus; (2) parengti individualizuotos prevencijos veiksmų gaires.	2023–2025 m.
32				Pradėti įgyvendinti projektą „Genomika visuomenės sveikatai“ kartu su iniciatyva „1+ milijonas genomų“, siekiant užtikrinti prieigą prie didelio kiekio genominių duomenų mokslinių tyrimų, prevencijos ir individualizuotosios medicinos tikslais.	2021–2025 m.
33				1) pradėti vykdyti naują projektą naudojant našiąją kompiuteriją, siekiant greitai išbandyti esamus molekulių ir naujų vaistų derinius; 2) remti bendradarbiavimo projektus vėžio diagnostikos ir gydymo srityse, kuriuose naudojama našioji kompiuterija ir dirbtinis intelektas; 3) padėti tyrėjams dirbti individualizuoto gydymo nuo vėžio srityje, pasitelkus specialiai pritaikytą paramą ir naujas skaitmenines platformas.	2021–2027 m.
SERGANČIŲJŲ VĖŽIU, JUOS PRIŽIŪRINČIŲ IR VĖŽĮ ĮVEIKUSIŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS (6)
34				Pavyzdinė iniciatyva. Iniciatyva „Geresnis gyvenimas vėžiu sergantiems pacientams“: 1) sukurti specialiai pritaikytą vėžį įveikusio asmens lustinę kortelę; 2) įkurti Europos vėžio pacientų skaitmeninį centrą, siekiant paremti keitimąsi pacientų duomenimis ir vėžį įveikusių asmenų sveikatos būklės stebėjimą.	2021–2023 m.
35				Spręsti vėžį įveikusių asmenų sąžiningos prieigos prie finansinių paslaugų klausimus, parengiant elgesio kodeksą ir apmąstant ilgalaikius sprendimus.	2021–2023 m.
36				1) Pradėti klausimų, susijusių su grįžimu į darbą, tyrimą;  2) spręsti vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų, laikomų neįgaliaisiais, teisių klausimus 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategijoje; 3) užtikrinti visapusišką Direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros perkėlimą į nacionalinę teisę.	2021–2022 m.
SU VĖŽIU SUSIJUSIŲ SKIRTUMŲ ES MAŽINIMAS (7)
37		Pavyzdinė iniciatyva. Įkurti Su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą, kad būtų galima nustatyti skirtumus tarp valstybių narių ir regionų.			2021–2022 m.
38		1) Stiprinti e. sveikatos, telemedicinos ir nuotolinio stebėjimo sistemas; 2)skatinti vėžio referencijos centrų tinklų virtualaus konsultavimo modelį.			2021–2023 m.
39		Tobulinti ES sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, prieinamumą ir veiksmingumą, kad būtų galima užtikrinti sergančiųjų vėžiu priežiūrą būsimų sveikatos krizių metu.			2021–2025 m.
40		Integruoti lygybės veiksmus į Europos kovos su vėžiu plano sritis, pavyzdžiui, atrankinę patikrą ir aukštos kokybės sergančiųjų vėžiu priežiūrą.			2021–2025 m.
YPATINGAS DĖMESYS VAIKŲ VĖŽIUI (8)
41			Pavyzdinė iniciatyva. „Pagalbos vėžiu sergantiems vaikams iniciatyva“. Įkurti ES vėžį įveikusio jaunimo tinklą.		2021–2023 m.
42			Pradėti įgyvendinti iniciatyvą „Vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų vėžio rūšys“: vykdyti „Išgydyti daugiau ir geriau“ projektą, siekiant paskatinti vėžiu sergančių vaikų priežiūros pertvarkymą.		2022–2025 m.

(1)

 Visas šiame veiksmų plane pateiktas priemones reikės įgyvendinti laikantis geresnio reglamentavimo principų, prireikus įtraukiant vertinimus ir poveikio vertinimus.