PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTA TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 10/2021

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013

Tarybos priimta 2021 m. balandžio 19 d.

(2021/C 156/01)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

įgyvendinant Sąjungos fondų veiklą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 ir 10 straipsniuose, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Pagal SESV 8 ir 10 straipsnius Sąjunga turi siekti pašalinti nelygybę, didinti vyrų ir moterų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Komisija ir valstybės narės turėtų siekti, kad įgyvendinant fondus būtų integruotas lyčių aspektas. Sąjungos fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos tikslų išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“;

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė Europos socialinių teisių ramstį (toliau – Ramstis), kuriuo siekiama spręsti socialines problemas Europoje. Atsižvelgiant į kintančias darbo rinkos realijas, reikia, kad Sąjunga būtų pasirengusi spręsti dabartinius ir būsimus globalizacijos ir skaitmeninės transformacijos uždavinius, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų įtraukesnis, o užimtumo ir socialinė politika – geresnė. 20 pagrindinių ramsčio principų suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti; tinkamos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis. Ramstis – šiuo reglamentu įkurto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (toliau – EGF) bendrosios gairės, kuriomis vadovaudamasi Sąjunga gali praktiškai įgyvendinti atitinkamus ramsčio principus didelio masto restruktūrizavimo atveju;

(3)

2017 m. birželio 20 d. Taryba patvirtino Sąjungos atsaką į Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“. Taryba pabrėžė, jog svarbu subalansuotai ir integruotai užtikrinti darnų vystymąsi visais trimis aspektais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos. Gyvybiškai svarbu, kad darnaus vystymosi aspektai būtų įtraukiami į Sąjungos politikos sistemą ir kad Sąjunga, reaguodama į pasaulinius iššūkius, vykdytų plataus užmojo politiką. Taryba palankiai įvertino 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ kaip pirmą žingsnį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir taikant darnaus vystymosi principą kaip pagrindinį visų Sąjungos politikos sričių principą, taip pat finansavimo priemonių srityje;

(4)

2018 m. vasario mėn. Komisija priėmė komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“. Komunikate pabrėžta, kad Sąjungos biudžeto lėšomis remiama unikali Europos socialinė rinkos ekonomika. Labai svarbu didinti užimtumo galimybes ir spręsti su įgūdžiais susijusias problemas, visų pirma skaitmeninimo, automatizavimo, perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos klausimus, visiškai laikantis Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas). Vienas iš esminių Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (4) nustatytų 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) principų bus biudžeto lankstumas. Bus išsaugoti lankstumo mechanizmai, kad Sąjunga galėtų reaguoti tinkamesniu laiku ir užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų naudojami ten, kur jų reikia labiausiai;

(5)	2017 m. kovo 1 d. Baltojoje knygoje dėl Europos ateities Komisija reiškia susirūpinimą dėl izoliacionistinių judėjimų ir didėjančių abejonių dėl atviros prekybos naudos ir Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos apskritai;

(6)

2017 m. gegužės 10 d. Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Komisija įvardija su prekyba susijusią globalizaciją ir technologinius pokyčius kaip pagrindinius veiksnius, lemiančius išaugusią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir mažėjantį darbo vietų, kurioms užimti pakanka žemos kvalifikacijos, skaičių. Nors ir pripažindama atviresnės prekybos privalumus, Komisija mano, kad reikia atitinkamų priemonių, kad būtų galima kovoti su neigiamu šalutiniu poveikiu. Kadangi jau dabar globalizacijos nauda žmonėms ir regionams yra nevienoda, o nukentėjusiems asmenims ir regionams daromas didelis poveikis, esama pavojaus, kad dėl technologijų ir aplinkos pokyčių tas poveikis dar labiau stiprės. Todėl, laikantis solidarumo ir tvarumo principų, reikės užtikrinti, kad globalizacijos teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningiau, ekonomikos augimą ir technologinę pažangą derinant su tinkama socialine apsauga ir aktyvia parama galimybėms įsidarbinti ir vykdyti savarankišką veiklą;

(7)

2017 m. birželio 28 d. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities Komisija pabrėžia poreikį sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp valstybių narių ir jose bei mano, kad todėl svarbiausias prioritetas yra investicijos į darnų vystymąsi, lygybę, socialinę įtrauktį, švietimą, mokymą ir sveikatą;

(8)

tikėtina, kad dėl globalizacijos, technologinių pokyčių ir klimato kaitos toliau didės pasaulio ekonomikų sąsajos ir tarpusavio priklausomybė. Darbo jėgos perskirstymas – neatskiriama ir neišvengiama tokių pokyčių dalis. Norint, kad pokyčių teikiama nauda būtų paskirstyta sąžiningai, labai svarbu teikti paramą atleistiems darbuotojams ir tiems, kuriems gresia atleidimas. Svarbiausios Sąjungos priemonės, skirtos nukentėjusiems darbuotojams remti, yra „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kuris turi būti įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ir kuris skirtas teikti prevencinio pobūdžio paramą, ir EGF, kuris skirtas reaguojamojo pobūdžio pagalbai teikti didelio masto restruktūrizavimo atveju. 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatas „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ – Sąjungos politikos priemonė, kuria nustatoma įmonių restruktūrizavimo prognozavimo ir valdymo gerosios patirties sistema. Joje pateikiama išsami sistema, kaip tinkamomis politikos priemonėmis turi būti sprendžiamos problemos, kurias kelia ekonominis prisitaikymas ir restruktūrizavimas, taip pat reaguojama į jų poveikį užimtumui ir socialinį poveikį. Joje valstybės narės taip pat raginamos naudotis Sąjungos ir nacionaliniu finansavimu taip, kad būtų galima veiksmingiau sušvelninti socialinį restruktūrizavimo poveikį, visų pirma neigiamą poveikį užimtumui;

(9)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 (5), 2007–2013 m. DFP laikotarpiui (toliau – Fondas) buvo sukurtas tam, kad Sąjunga galėtų parodyti solidarumą su darbuotojais, kurie prarado darbą dėl globalizacijos sukeltų didelių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

(10)

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 taikymo sritis buvo išplėsta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009 (6), pagal kurį, remiantis 2008 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikate išdėstytu Europos ekonomikos gaivinimo planu, pradėta remti darbuotojus, praradusius darbą tiesiogiai dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės;

(11)

2014–2020 m. DFP laikotarpiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 (7) Fondo taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų atleidimą iš darbo ne tik dėl rimto ekonomikos sutrikdymo, kurį nulėmė tebesitęsianti pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, į kurią atsižvelgta Reglamente (EB) Nr. 546/2009, bet ir dėl kitų naujų pasaulinių finansų ir ekonomikos krizių. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 (8) (toliau – Finansinis reglamentas) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 siekiant, inter alia, nustatyti taisykles, pagal kurias Fondas išimties tvarka galėtų būti taikomas kolektyvinėms paraiškoms, susijusioms su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ), kurios yra viename regione ir veikia skirtinguose NACE 2 red. skyriaus lygmens ekonomikos sektoriuose, jei paraišką teikianti valstybė narė įrodo, kad tame regione daugiausia įmonių yra MVĮ arba vien tik MVĮ;

(12)

reaguojant į galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos be susitarimo dėl išstojimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1796 (9) buvo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013, siekiant patikslinti, kad dėl tokio išstojimo atleisti darbuotojai patektų į Fondo taikymo sritį. Kadangi Jungtinė Karalystė išstojo sudarius susitarimą dėl išstojimo, tas reglamentas nebuvo taikomas;

(13)

siekdama įvertinti, kaip ir kokiu mastu Fondas pasiekė iškeltus tikslus, Komisija atliko jo laikotarpio vidurio vertinimą. Paaiškėjo, kad Fondas yra veiksmingas ir kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, reintegruojama didesnė dalis atleistų darbuotojų. Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad Fondas sukūrė Sąjungos pridėtinės vertės. Tai ypač pasakytina apie Fondo paramos apimties daromą poveikį – dėl Fondo paramos ne tik siūloma daugiau ir įvairesnių paslaugų, bet ir intensyvėja jų teikimas. Be to, Fondo intervencijos buvo gerai matomos ir tiesiogiai parodė Sąjungos pridėtinę vertę visuomenei. Vis dėlto nustatyti ir keli trūkumai. Mobilizavimo procedūra laikyta pernelyg ilga. Be to, daug valstybių narių pranešė patiriančios sunkumų rengdamos išsamią atleidimą sukėlusio įvykio aplinkybių analizę. Pagrindinė priežastis, dėl kurios valstybės narės nebenorėjo teikti paraiškų Fondo paramai, buvo sunkumai, susiję su finansiniais ir instituciniais pajėgumais. Tai gali būti tiesiog dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus – šiuo metu valstybės narės techninės paramos gali prašyti tik kai jos įgyvendina Fondo paramą. Kadangi atleidimai gali būti netikėti, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės būtų pasirengusios reaguoti nedelsdamos ir galėtų paraišką pateikti neatidėliodamos. Be to, atrodo, kad tam tikrose valstybėse narėse reikėtų dėti gerokai daugiau pastangų siekiant stiprinti institucinius pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir rezultatyvų Fondo paraiškų įgyvendinimą. Be to, 500 atleistų darbuotojų riba buvo kritikuojama kaip pernelyg aukšta, ypač mažiau apgyvendintuose regionuose;

(14)

EGF, kaip lankstaus fondo, remiančio dėl didelio masto restruktūrizavimo darbo netekusius darbuotojus ir padedančio jiems kuo greičiau rasti kitą darbą, vaidmuo išlieka svarbus. Sąjunga turėtų toliau teikti konkrečią vienkartinę paramą dėl rimto ekonomikos sutrikdymo nukentėjusiose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose atleistiems darbuotojams, kad padėtų jiems reintegruotis ir gauti deramas ir tvarias darbo vietas. Dėl atviros prekybos, ekonominių ir finansinių pokyčių, pavyzdžiui, asimetrinių ekonominių sukrėtimų, technologinių pokyčių, skaitmeninimo, svarbių pokyčių Sąjungos prekybiniuose santykiuose ir vidaus rinkos struktūros, taip pat kitų veiksnių, įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sąveikumo ir abipusio poveikio ir atsižvelgiant į tai, kad dėl to darosi vis sunkiau išskirti konkretų veiksnį, lemiantį darbo vietų praradimą, EGF mobilizavimas turėtų būti grindžiamas tik dideliu restruktūrizavimo poveikiu. Atsižvelgiant į EGF tikslą – teikti paramą susiklosčius kritinėms situacijoms, taip papildant labiau prevencinio pobūdžio paramą, teikiamą iš ESF+, EGF turėtų likti lanksti ir speciali priemonė ir neturėtų būti įtraukta apskaičiuojant viršutines DFP biudžeto ribas, kaip išdėstyta 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ ir jo priede;

(15)

norint išsaugoti europinį EGF pobūdį, paraiška dėl paramos turėtų būti teikiama, kai didelio masto restruktūrizavimo atvejis padaro didelį poveikį vietos ar regiono ekonomikai. Toks poveikis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į minimalų per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį prarastų darbo vietų skaičių. Atsižvelgiant į laikotarpio vidurio vertinimo išvadas, minimalus per keturių (arba sektoriaus atvejais – šešių) mėnesių ataskaitinį laikotarpį atleistų darbuotojų skaičius turėtų būti 200. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimų bangos, vykstančios tame pačiame regione, tačiau skirtinguose sektoriuose, taip pat gali padaryti didelį poveikį vietos darbo rinkai, turėtų būti suteikta galimybė teikti ir regionines paraiškas. Mažose darbo rinkose, pavyzdžiui, mažose valstybėse narėse ar atokiuose regionuose, įskaitant atokiausius regionus, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, arba išskirtinėmis aplinkybėmis paraiškas turėtų būti galima teikti ir esant mažesniam atleistų darbuotojų skaičiui. Apskritai valstybės narės neturėtų teikti paraiškų dėl EGF pagalbos praėjus daugiau nei 12 savaičių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Vis dėlto, kad būtų išvengta finansavimo spragos dėl to, kad šis reglamentas įsigalios po 2021 sausio 1 d. ir siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, tas terminas turėtų būti laikinai netaikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šio reglamento įsigaliojimo;

(16)

EGF, kaip fondo, sukurto didelio masto restruktūrizavimo atvejams, lėšos neturėtų būti mobilizuotos atleidimų viešajame sektoriuje atvejais, kurie yra biudžeto sumažinimo pasekmė. Tačiau EGF lėšomis turėtų būti galima remti darbuotojus, atleistus iš konkurencingoje rinkoje veikiančių įmonių, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas viešosiomis lėšomis finansuojamiems subjektams, nukentėjusiems nuo biudžeto sumažinimo. Be to, šio fondo lėšomis turėtų būti galima remti savarankiškai dirbančius asmenis, kurių veikla nutrūko dėl biudžeto sumažinimo;

(17)	siekiant parodyti Sąjungos solidarumą su bedarbiais, EGF, kaip reaguojamojo pobūdžio fondo, bendro finansavimo dalis turėtų būti suderinta su ESF+, kaip proaktyvaus fondo, didžiausia bendro finansavimo dalimi atitinkamoje valstybėje narėje, tačiau bet kuriuo atveju neturėtų būti mažesnė nei 60 %;

(18)

dalį EGF skiriamo Sąjungos biudžeto turėtų įgyvendinti Komisija pagal pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Todėl, įgyvendindamos EGF pagal pasidalijamąjį valdymą, Komisija ir valstybės narės turėtų laikytis Finansiniame reglamente nustatytų principų, pavyzdžiui, patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų;

(19)

Europos pokyčių stebėsenos centras, įsteigtas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fonde Dubline, padeda Komisijai ir valstybėms narėms atlikti kokybinę ir kiekybinę analizę, kad joms būtų lengviau įvertinti globalizacijos, technologinių ir aplinkos pokyčių, restruktūrizavimo ir EGF naudojimo tendencijas. Kasdien atnaujinamas Europos restruktūrizacijos stebėjimo centras seka pranešimus apie didelio masto restruktūrizavimo atvejus visoje Sąjungoje, remdamasis nacionalinių korespondentų tinklu. Jis galėtų padėti ankstyvame etape nustatyti galimus intervencijos atvejus;

(20)

atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, nepriklausomai nuo jų darbo sutarties ar santykių pobūdžio turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti EGF paramą. Todėl atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, šio reglamento tikslais turėtų būti laikomi galimais EGF paramos gavėjais;

(21)

EGF finansinis įnašas pirmiausia turėtų būti skiriamas aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms, kuriomis siekiama greitai reintegruoti paramos gavėjus padedant jiems gauti deramas ir tvarias darbo vietas pradiniame jų veiklos ar kitame sektoriuje, kartu rengiant juos žalesnei ir labiau skaitmeninei Europos ekonomikai. Parama taip pat turėtų būti siekiama skatinti savarankišką veiklą ir įmonių kūrimą, be kita ko, steigiant kooperatyvus. Priemonės turėtų atspindėti tikėtinus vietos ar regiono darbo rinkos poreikius. Tačiau prireikus taip pat turėtų būti remiamas atleistų darbuotojų judumas, kad jie galėtų rasti naują darbą kitur. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai ir, kai tikslinga, lyčių stereotipų užimtumo srityje panaikinimui. Turėtų būti apribotas piniginių išmokų įtraukimas į suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą. EGF remiamos priemonės neturėtų pakeisti pasyvių socialinės apsaugos priemonių. Darbdaviai galėtų būti skatinami dalyvauti nacionaliniame bendrame EGF remiamų priemonių finansavime papildomai prie priemonių, kurias jie turi užtikrinti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;

(22)

įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kuriuo siekiama palengvinti tikslinių paramos gavėjų reintegraciją, valstybės narės turėtų siekti skaitmeninėje darbotvarkėje ir bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje nustatytų tikslų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimui informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose skatinant moterų perkvalifikavimą į tuos sektorius. Įgyvendindamos ir rengdamos suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą valstybės narės turėtų siekti didinti mažiau atstovaujamos lyties atstovų skaičių ir taip prisidėti prie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų mažinimo;

(23)

atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos skaitmeninė transformacija reikalauja, kad darbuotojai turėtų tam tikrą skaitmeninės kompetencijos lygį, skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių sklaida turėtų būti laikoma bet kurio suderinto siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo horizontaliuoju elementu;

(24)

rengdamos aktyvias darbo rinkos priemones, valstybės narės pirmenybę turėtų teikti toms priemonėms, kurios reikšmingai padėtų didinti paramos gavėjų įsidarbinimo galimybes. Valstybės narės turėtų siekti, kad per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos į darbo rinką kuo greičiau tvariai reintegruotųsi kuo daugiau paramos gavėjų, dalyvaujančių įgyvendinant tas priemones. Rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kai tikslinga, turėtų būti atsižvelgiama į pamatinę atleidimų iš darbo priežastį ir numatomos rinkos ateities perspektyvas bei įgūdžius, kurių reikės. Suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas turėtų būti pritaikytas perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;

(25)

rengdamos aktyvias darbo rinkos priemones, valstybės narės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į palankių sąlygų neturinčius paramos gavėjus, įskaitant neįgaliuosius, priklausomų giminaičių turinčius asmenis, jaunus ir vyresnio amžiaus darbo neturinčius asmenis, žemos kvalifikacijos asmenis, migrantų kilmės asmenis ir tuos, kuriems gresia skurdas, nes tos grupės, siekdamos sugrįžti į darbo rinką, susiduria su ypatingomis problemomis. Tačiau įgyvendinant EGF paramą reikėtų gerbti ir propaguoti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus – tai vienos iš svarbiausių Sąjungos vertybių, įtvirtintos ir Ramstyje;

(26)

siekdamos, kad parama gavėjams būtų veiksminga ir greita, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad jų teikiamos paraiškos dėl EGF finansinio įnašo būtų tinkamai užpildytos. Jeigu Komisijai reikia papildomos informacijos, kad galėtų įvertinti paraišką, tokios informacijos pateikimui turėtų būti nustatytas terminas. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos turėtų siekti, kad prašymai būtų tvarkomi kuo greičiau;

(27)	kad apsaugotų paramos gavėjų ir už priemonių įgyvendinimą atsakingų institucijų interesus, paraišką teikianti valstybė narė turėtų informuoti visus su paraiškos procedūra susijusius subjektus apie paraiškos nagrinėjimo eigą, ir, kai įmanoma, įtraukti juos įgyvendinant priemones;

(28)	vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, EGF finansinis įnašas turėtų ne pakeisti paramos priemones, kurios paramos gavėjams teikiamos iš Sąjungos fondų ar įgyvendinant kitas Sąjungos politikos sritis ar programas, o jas papildyti, kai tik tai įmanoma;

(29)

reikėtų įtraukti specialias informavimo bei komunikavimo apie EGF paraiškas ir rezultatus veiksmų nuostatas. Valstybės narės ir EGF suinteresuotieji subjektai turėtų didinti informuotumą apie Sąjungos finansavimo paskatintus laimėjimus ir informuoti visuomenę. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veiksmai būtų matomi vietoje, itin svarbu vykdyti skaidrumo ir komunikacijos veiklą, grindžiamą tikslia ir naujausia informacija. Siekiant propaguoti EGF ir parodyti jo kaip Sąjungos biudžeto dalies pridėtinę vertę, Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų prašymu joms turėtų būti pateikta valstybių narių parengta komunikacijos ir matomumo medžiaga. Todėl Sąjungai turėtų būti suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir naudotis visomis su ja susijusiomis ankstesnėmis teisėmis;

(30)

siekiant palengvinti šio reglamento įgyvendinimą, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis iš EGF finansinio įnašo finansuoti nuo tos dienos, kurią valstybė narė pradeda teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas, arba nuo tos dienos, kurią valstybė narė patiria su EGF įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų;

(31)	siekiant patenkinti visų pirma pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais kylančius poreikius, kai ypač sudėtinga atlikti perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, vykdant metinę biudžeto procedūrą EGF biudžeto eilutėje reikėtų numatyti adekvačią mokėjimų asignavimų sumą;

(32)

EGF biudžeto sistema yra nustatyta 2021–2027 m. DFP ir 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10);

(33)

siekiant apsaugoti paramos gavėjų interesus, parama turėtų būti teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau. Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, dalyvaujančios su EGF susijusių sprendimų priėmimo procese, turėtų dėti visas pastangas, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką ir supaprastintų procedūras, taip siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl EGF lėšų mobilizavimo būtų priimami sklandžiai ir greitai;

(34)

MVĮ yra Sąjungos ekonomikos pagrindas. Todėl verslumo skatinimas ir parama MVĮ yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją. Sąjunga aktyviai propaguoja verslumą skatindama žmones pradėti savo verslą. Didelio masto restruktūrizavimo atveju atleistiems darbuotojams turėtų būti galima padėti pradėti savo verslą. Tuo atveju, kai įmonė uždaroma, taip pat turėtų būti galima padėti tos įmonės atleistiems darbuotojams perimti visą buvusio darbdavio veiklą ar jos dalį;

(35)

skaidrumo ir informavimo tikslais valstybės narės galutinėse ataskaitose turėtų atskleisti išsamius duomenis apie bet kokią valstybės pagalbą ar Sąjungos finansavimą, suteiktą darbuotojus atleidusiai įmonei per penkerius metus iki ataskaitos pateikimo. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas labai mažoms įmonėms ir MVĮ, visų pirma startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, kad būtų išvengta bet kokios neproporcingos administracinės naštos valstybėms narėms, ypač tais atvejais, kai sektorinės EGF paraiškos yra susijusios su daugiau nei viena labai maža įmone arba MVĮ;

(36)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, EGF turėtų būti vertinamas remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas EGF poveikis vietoje;

(37)	kad Europos Parlamentas galėtų vykdyti demokratinę kontrolę, o Komisija – nuolat stebėti EGF paramos rezultatus, atitinkamos valstybės narės turėtų pateikti galutinę EGF įgyvendinimo ataskaitą;

(38)	valstybės narės turėtų padėti Komisijai atlikti vertinimus pateikdamos atitinkamus turimus duomenis;

(39)

siekiant palengvinti būsimus vertinimus, įgyvendinus kiekvieną EGF finansinį įnašą turėtų būti atliekama paramos gavėjų apklausa. Paramos gavėjų apklausa turėtų būti prieinama dalyviams bent keturias savaites ir turėtų būti pradėta šeštąjį mėnesį po įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Valstybės narės turėtų padėti Komisijai atlikti paramos gavėjų apklausą, skatindamos paramos gavėjus dalyvauti siųsdamos kvietimą joje dalyvauti ir bent vieną priminimą. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie pastangas susisiekti su paramos gavėjais. Komisija surinktus duomenis turėtų naudoti vertinimo tikslais. Kad būtų užtikrintas atvejų palyginamumas, Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis turėtų parengti paramos gavėjų apklausos šabloną ir vertimus į visas oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas;

(40)	siekiant panaikinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, su EGF susijusios analizės ir ataskaitos turėtų apimti pagal lytį suskirstytą informaciją;

(41)	siekiant stebėti EGF lėšų naudojimą ir, visų pirma, pažangą siekiant įgyvendinti jo tikslus, šio reglamento priede turėtų būti pateiktas rodiklių sąrašas. Prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad tie rodikliai būtų iš dalies pakeisti;

(42)

valstybės narės turėtų likti atsakingos už finansinio įnašo panaudojimą ir Sąjungos lėšomis remiamų veiksmų valdymą ir kontrolę, kaip nustatyta Finansiniame reglamente. Valstybės narės turėtų pagrįsti iš EGF gauto finansinio įnašo panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad EGF intervencijų įgyvendinimo laikotarpis yra trumpas, ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų atspindėti ypatingą tų intervencijų pobūdį;

(43)

valstybės narės turėtų užkirsti kelią visiems paramos gavėjų padarytiems pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatyti ir veiksmingai ištaisyti. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (12) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (13) ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (14) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (15) Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai ir užtikrintų, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie visus nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir visus tolesnius veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl tokių pažeidimų ir dėl bet kokių OLAF tyrimų. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija, OLAF, Audito Rūmais ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal Finansinio reglamento 63 straipsnio 2 dalies d punktą visais klausimais, susijusiais su įtariamu arba nustatytu sukčiavimu;

(44)

kad būtų sustiprinta Sąjungos biudžeto apsauga, Komisija turėtų sukurti integruotą ir sąveikią informacijos ir stebėsenos sistemą su bendrąja duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemone, kad būtų užtikrinta prieiga prie atitinkamų duomenų ir jų analizė, o Komisija turėtų skatinti ją naudoti, kad valstybės narės ją taikytų visuotinai;

(45)

Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(46)

atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad kova su klimato kaita vyktų laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir įsipareigojimo siekti JT darnaus vystymosi tikslų, veiksmais pagal šį reglamentą turėtų būti padedama įgyvendinti tikslą, kad 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų sudarytų išlaidos, kuriomis remiami klimato srities tikslai, ir užmojį, kad išlaidos biologinės įvairovės tikslams 2024 m. sudarytų 7,5% Sąjungos biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto, kartu atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu klimato ir biologinės įvairovės tikslai iš dalies sutampa;

(47)

siekiant sudaryti sąlygas geriau stebėti EGF lėšų naudojimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatomi pažeidimų atvejai, apie kuriuos valstybės narės turi pranešti ir teikti informaciją pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencijos, nustatymo bei pašalinimo ir neteisingai išmokėtų sumų su delspinigiais susigrąžinimo tikslais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su naudos gavėjų apklausomis ir pranešimų apie pažeidimus formatu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(49)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(50)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti nuo 2021–2027 m. DFP pradžios, būtina numatyti, kad šis reglamentas taikomas nuo 2021 finansinių metų pradžios. Tačiau Komisija biudžeto procedūrą turėtų inicijuoti tik po šio reglamento įsigaliojimo;

(51)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu 2021–2027 m. DFP laikotarpiui įsteigiamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių atleistiems darbuotojams fondas (toliau – EGF).

Jame nustatomi EGF tikslai, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo skyrimo taisyklės, taip pat taisyklės, taikomos valstybių narių paraiškoms skirti EGF finansinį įnašą specialiai 6 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams skirtoms priemonėms įgyvendinti.

2. Kaip nustatyta 4 straipsnyje, EGF teikia paramą atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko dėl didelio masto restruktūrizavimo.

2 straipsnis

Paskirtis ir tikslai

1. EGF, padėdamas atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių veikla nutrūko, prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių, remia socialinę ir ekonominę transformaciją, kurią lemia globalizacija ir technologijų bei aplinkos pokyčiai. EGF yra reaguojamojo pobūdžio neatidėliotinos pagalbos fondas. EGF padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus ir didinti regionų bei valstybių narių socialinę ir ekonominę sanglaudą.

2. EGF tikslai – parodyti solidarumą ir skatinti deramą ir tvarų užimtumą Sąjungoje teikiant paramą didelio masto restruktūrizavimo atvejais, visų pirma tais, kuriuos lemia globalizacijos keliami iššūkiai, pavyzdžiui, pasaulio prekybos sistemos struktūriniai pokyčiai, ginčai dėl prekybos, svarbūs pokyčiai Sąjungos prekybos santykiuose ar vidaus rinkos struktūroje ir finansų ar ekonomikos krizės, taip pat perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ar skaitmeninės transformacijos ar automatizavimo padariniai. EGF remia paramos gavėjus tam, kad jie kuo greičiau grįžtų į deramas ir tvarias darbo vietas. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, padedančioms pačioje nepalankiausioje padėtyje esančioms grupėms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	atleistas darbuotojas – darbuotojas, neatsižvelgiant į jo darbo santykių pobūdį ar trukmę, kuris darbo sutartis ar santykiai nutraukiami pirma laiko, nes jis buvo atleistas, arba kurio darbo sutartis ar santykiai nepratęsiami dėl ekonominių priežasčių;

2)	savarankiškai dirbantis asmuo – fizinis asmuo, įdarbinęs mažiau nei 10 darbuotojų;

3)	paramos gavėjas – fizinis asmuo, dalyvaujantis EGF bendrai finansuojamose priemonėse;

4)	pažeidimas – bet koks taikytinos teisės nesilaikymas dėl EGF įgyvendinimo veikloje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala;

5)	įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis, kuris prasideda 8 straipsnio 7 dalies j punkte nurodytomis datomis, ir baigiasi praėjus 24 mėnesiams po sprendimo dėl finansinio įnašo pagal 15 straipsnio 2 dalį įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

Intervencijos kriterijai

1. Valstybės narės gali prašyti iš EGF teikiamo finansinio įnašo priemonėms, skirtoms atleistiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, vadovaudamosi šio straipsnio nuostatomis.

2. Didelio masto restruktūrizavimo atveju EGF finansinis įnašas teikiamas taikant vieną iš šių aplinkybių:

a)	per keturių mėnesių tiriamąjį laikotarpį valstybės narės įmonėje sustabdoma ne mažiau kaip 200 atleistų darbuotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų veikla, įskaitant veiklos sustabdymą tiekėjų ar tolesnės gamybos grandies įmonėse;

per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus lygio ekonomikos sektoriuje ir yra viename NUTS 2 lygio regione arba dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose arba daugiau nei dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, sustabdoma ne mažiau kaip 200 atleistų darbuotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų veikla, su sąlyga, kad dviejuose iš šių regionų atleistų darbuotojų arba darbą praradusių savarankiškai dirbančių asmenų drauge sudėjus yra ne mažiau kaip 200;

per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, visų pirma MVĮ, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus lygio ekonomikos sektoriuje arba skirtinguose sektoriuose ir yra viename NUTS 2 lygio regione, sustabdoma ne mažiau kaip 200 atleistų darbuotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų veikla.

3. Mažose darbo rinkose, paraišką teikiančiai valstybei narei tinkamai pagrindus, ypač tais atvejais, kai teikiama su MVĮ susijusi paraiška, pagal šį straipsnį teikiama paraiška skirti finansinį įnašą laikoma priimtina, net jei 2 dalyje nustatyti kriterijai tenkinami nevisiškai, jeigu atleidimas daro didelį poveikį užimtumui ir vietos, regiono ar nacionalinei ekonomikai. Tokiais atvejais paraišką teikianti valstybė narė nurodo, kurie iš 2 dalyje nustatytų kriterijų tenkinami nevisiškai.

4. Išskirtinėmis aplinkybėmis 3 dalis taip pat taikoma kitoms nei mažos darbo rinkos darbo rinkoms. Bendra tokiais atvejais skiriamų finansinių įnašų suma neturi viršyti 15 proc. didžiausios metinės EGF sumos.

5. EGF lėšos nemobilizuojamos, jei dėl valstybių narių biudžeto mažinimo atleidžiami viešojo sektoriaus darbuotojai.

5 straipsnis

Atleistų darbuotojų ir veiklą nutraukusių asmenų skaičiaus apskaičiavimas

Paraišką teikianti valstybė narė nurodo metodą, pagal kurį 4 straipsnio tikslais apskaičiuojamas atleistų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičius, koks jis yra vieną iš toliau nurodytų dienų ar kelias iš jų:

a)	dieną, kurią darbdavys pagal Tarybos direktyvos 98/59/EB (18) 3 straipsnio 1 dalį raštu praneša kompetentingai valdžios institucijai apie planuojamą kolektyvinį atleidimą iš darbo;

b)	darbdavio individualaus pranešimo darbuotojui apie jo atleidimą arba darbo sutarties ar darbo santykių nutraukimą dieną;

c)	darbo sutarties ar darbo santykių de facto nutraukimo ar pasibaigimo dieną;

d)	darbuotojo paskyrimo įmonėje laikinojo darbo naudotojoje pabaigos dieną;

e)	savarankiškai dirbančių asmenų atveju – veiklos nutraukimo dieną, kaip nustatyta nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.

Šio straipsnio pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju paraišką teikianti valstybė narė iki Komisijai užbaigiant įvertinti paraišką pateikia jai papildomos informacijos apie faktinį atleistų darbuotojų skaičių pagal šio reglamento 4 straipsnį.

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai

Paraišką teikianti valstybė narė reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams gali pagal 7 straipsnį teikti EGF bendrai finansuojamą suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą (toliau – suderintas paketas). Tokie reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai gali būti:

a)	atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta pagal 5 straipsnį, per 4 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus ataskaitinius laikotarpius;

atleisti darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla nutrūko, kaip nustatyta pagal 5 straipsnį, per kitą nei 4 straipsnyje numatytą ataskaitinį laikotarpį, t. y. šešis mėnesius iki ataskaitinio laikotarpio pradžios, arba nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki paskutinės dienos prieš Komisijos atliekamo vertinimo pabaigą.

Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys, nurodyti pirmos dalies b punkte, laikomi atitinkančiais reikalavimus paramos gavėjais, jeigu galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį su atleidimą ataskaitiniu laikotarpiu paskatinusiu įvykiu.

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės

1. EGF finansinis įnašas gali būti skiriamas siekiant įgyvendinti suderintame pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos politikos priemones, padedančias tiksliniams paramos gavėjams, visų pirma pažeidžiamiausiems paramos gavėjams, reintegruotis į darbo rinką ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą.

2. Atsižvelgiant į įgūdžių, reikalingų skaitmeninės pramonės amžiuje ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikoje, svarbą, tokių įgūdžių sklaida turėtų būti laikoma horizontaliuoju elementu rengiant suderintus paketus. Mokymo poreikis ir lygis pritaikomas prie atitinkamo paramos gavėjo kvalifikacijos ir įgūdžių.

Suderintą paketą gali sudaryti:

tikslinis mokymas ir perkvalifikavimas, įskaitant su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusių gebėjimų ir kitų skaitmeniniame amžiuje reikalingų įgūdžių ugdymą, įgytų žinių ir įgūdžių sertifikavimas, individualios pagalbos ieškant darbo paslaugos ir tikslinė grupinė veikla; profesinis orientavimas, konsultavimo paslaugos, mentorystė, perdarbinimas, verslo kūrimas, pagalba norintiems pradėti dirbti savarankiškai, pagalba verslo kūrimui, pagalba darbuotojams išperkant įmonę ir bendradarbiavimo veikla;

b)	specialios laikinos priemonės, pavyzdžiui, darbo paieškos išmokos, darbdaviams skirtos įdarbinimo paskatos, judumo išmokos, vaiko priežiūros išmokos, mokymosi išmokos, dienpinigiai ir išmokos slaugytojams.

Išlaidos antros pastraipos b punkte nurodytoms priemonėms neturi viršyti 35 % visų suderinto paketo išlaidų.

Investicijos, skirtos savarankiškai veiklai, verslo kūrimui ar įmonę išperkantiems darbuotojams neturi viršyti 22 000 EUR vienam paramos gavėjui.

Rengiant suderintą paketą atsižvelgiama į darbo rinkos ateities perspektyvas ir būsimus įgūdžių poreikius. Suderintas paslaugų paketas turi derėti su perėjimu prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos, jame daug dėmesio turi būti skirta skaitmeninės pramonės amžiuje reikalingų įgūdžių sklaidai ir turi būti atsižvelgta į vietos darbo rinkos paklausą.

3. Reikalavimų EGF finansiniam įnašui gauti neatitinka šios priemonės:

a)	2 dalies antros pastraipos b punkte nurodytos specialios laikinos priemonės, jei tos priemonės taikomos nereikalaujant aktyvaus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimo darbo paieškos arba mokymosi veikloje;

b)	priemonės, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako įmonės.

EGF remiamos priemonės nepakeičia pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

4. Suderintas paketas rengiamas konsultuojantis atitinkamai su tiksliniais paramos gavėjais, jų atstovais arba socialiniais partneriais.

5. Paraišką teikiančios valstybės narės iniciatyva EGF finansinis įnašas gali būti teikiamas parengiamajai, valdymo, informavimo ir viešinimo bei kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklai.

8 straipsnis

Paraiškos

1. Paraišką teikianti valstybė narė paraišką dėl EGF finansinio įnašo Komisijai pateikia per 12 savaičių nuo dienos, kurią tenkinami 4 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyje nustatyti kriterijai.

2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki … [šio reglamento įsigaliojimo diena] 1 dalyje nurodytas terminas sustabdomas.

3. Paraišką teikiančiai valstybei narei paprašius, Komisija visos paraiškų teikimo procedūros metu teikia konsultacijas.

4. Per 10 darbo dienų nuo paraiškos pateikimo dienos arba, kai taikytina, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią Komisija gauna paraiškos vertimą, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, Komisija patvirtina gavusi paraišką ir paprašo iš paraišką teikiančios valstybės narės visos papildomos informacijos, kurios jai reikia, kad ji galėtų įvertinti paraišką.

5. Jei Komisija paprašo pateikti papildomos informacijos, valstybė narė pateikia atsakymą per 15 darbo dienų nuo prašymo dienos. Paraišką teikiančiai valstybei narei pateikus prašymą, Komisija šį terminą pratęsia 10 darbo dienų. Tokie prašymai dėl pratęsimo turi būti tinkamai motyvuoti.

6. Remdamasi paraišką teikiančios valstybės narės pateikta informacija, įvertinimą, ar paraiška atitinka finansinio įnašo suteikimo sąlygas, Komisija užbaigia per 50 darbo dienų nuo išsamiai užpildytos paraiškos arba, kai taikytina, paraiškos vertimo gavimo dienos.

Jei Komisija negali laikytis to termino, ji iki termino pabaigos informuoja paraišką teikiančią valstybę narę, paaiškina vėlavimo priežastis ir nustato naują vertinimo užbaigimo datą. Ta nauja data turi būti ne vėlesnė kaip 20 darbo dienų nuo pirmoje pastraipoje nurodyto termino.

7. Paraiškoje pateikiama ši informacija:

a)	atleistų darbuotojų skaičiaus įvertinimas pagal 5 straipsnį, taip pat apskaičiavimo metodas;

b)	tuo atveju, kai darbuotojus atleidusi įmonė tęsė veiklą po jų atleidimo, patvirtinimas, kad ji laikėsi su darbuotojų atleidimu susijusių teisinių pareigų, ir jas atitinkamai įvykdė savo darbuotojų atžvilgiu;

paaiškinimas, kokiu mastu buvo atsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje, ir kaip suderintas paketas papildo iš kitų Sąjungos ar nacionalinių fondų finansuojamą veiklą, įskaitant informaciją apie priemones, kurios atitinkamoms darbuotojus atleidžiančioms įmonėms yra privalomos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis, ir apie veiklą, kurią valstybė narė jau vykdo siekdama suteikti pagalbą atleistiems darbuotojams;

d)	trumpas įvykių, dėl kurių darbuotojai buvo atleisti, aprašymas;

e)	kai taikytina, darbuotojus atleidžiančių įmonių, tiekėjų ar tolesnės grandies gamintojų ir sektorių identifikavimo duomenys;

f)	numatomas tikslinių paramos gavėjų pasiskirstymas pagal lytį, amžiaus grupę ir išsilavinimo lygį, kuriuo remiantis parengtas suderintas paketas;

g)	numatomas darbuotojų atleidimo poveikis vietos, regiono ar nacionalinei ekonomikai ir užimtumui;

h)	suderinto paketo ir susijusių išlaidų išsamus aprašymas, įskaitant visų pirma priemones palankių sąlygų neturinčių, jaunų ir vyresnio amžiaus paramos gavėjų užimtumo iniciatyvoms remti;

i)	tiksliniams paramos gavėjams skirto suderinto paketo kiekvieno komponento ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos, jei tokia numatoma, biudžeto sąmata;

j)	datos, kuriomis pradėta arba turi būti pradėta teikti suderintą paketą tiksliniams paramos gavėjams ir vykdyti EGF įgyvendinti skirtą veiklą, kaip išdėstyta 7 straipsnyje;

k)	tvarka, pagal kurią buvo konsultuotasi su, atitinkamai, tiksliniais paramos gavėjais ar jų atstovais arba socialiniais partneriais, vietos ir regiono valdžios institucijomis ar kitomis suinteresuotosiomis šalimis;

l)	patvirtinimas, kad prašoma EGF parama atitinka Sąjungos taikomas procedūrines ir materialines valstybės pagalbos taisykles, ir patvirtinimas, kuriame paaiškinama, kodėl suderintas paketas nepakeičia priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis atsako darbdaviai;

m)	nacionalinio išankstinio finansavimo ar nacionalinio bendro finansavimo ir, jei taikytina, kiti bendro finansavimo šaltiniai.

9 straipsnis

Papildomumas, atitiktis ir koordinavimas

1. EGF finansinis įnašas nepakeičia priemonių, už kurias pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis atsako darbdaviai.

2. Parama tiksliniams paramos gavėjams papildo valstybių narių nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens priemones, įskaitant tas, kurioms teikiama kita finansinė parama iš Sąjungos biudžeto, vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirtoje ES kokybės sistemoje.

3. EGF finansinis įnašas teikiamas tik tiek, kiek yra būtina norint suteikti laikiną vienkartinę paramą tiksliniams paramos gavėjams. EGF remiamos priemonės turi atitikti Sąjungos ir nacionalinę teisę, įskaitant valstybės pagalbos taisykles.

4. Komisija ir paraišką teikianti valstybė narė pagal savo atitinkamą kompetenciją užtikrina pagalbos, gaunamos teikiant kitą finansinę paramą iš Sąjungos biudžeto, koordinavimą.

5. Paraišką teikianti valstybė narė užtikrina, kad konkrečioms EGF finansinį įnašą gaunančioms priemonėms nebūtų teikiama kita finansinė parama iš Sąjungos biudžeto.

10 straipsnis

Vyrų ir moterų lygybė ir nediskriminavimas

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad moterų ir vyrų lygybė ir lyčių integracijos aspektas būtų neatsiejama proceso dalis ir būtų skatinami visą įgyvendinimo laikotarpį.

Komisija ir valstybės narės imasi visų atitinkamų veiksmų, kad pasinaudojant galimybe gauti EGF paramą ir įvairiais įgyvendinimo laikotarpio etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, lytinės tapatybės, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

11 straipsnis

Techninė pagalba Komisijos iniciatyva

1. Komisijos iniciatyva ne daugiau kaip 0,5 % didžiausios metinės EGF sumos gali būti naudojama techninėms ir administracinėms jo įgyvendinimo išlaidoms, pavyzdžiui, pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo, taip pat duomenų rinkimo veiklai, įskaitant institucinių informacinių technologijų sistemas, komunikacijos veiklą ir veiklą, kuria didinamas EGF kaip fondo arba konkrečių projektų matomumas, taip pat kitoms techninės pagalbos priemonėms. Tokios priemonės gali būti taikomos būsimiems ir buvusiems programavimo laikotarpiams.

2. Neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos, Komisija pateikia prašymą perkelti techninei pagalbai skirtus asignavimus į atitinkamas biudžeto eilutes laikantis Finansinio reglamento 31 straipsnio.

3. Komisija techninę pagalbą įgyvendina savo iniciatyva taikydama tiesioginį ar netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

Tais atvejais, kai Komisija įgyvendina techninę pagalbą taikydama netiesioginį valdymą, ji užtikrina skaidrią trečiosios šalies, atsakingos už jai pavestų užduočių vykdymą pagal Finansinį reglamentą, skyrimo procedūrą. Ji informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą bei visuomenę apie tuo tikslu atrinktą subrangovą.

4. Komisijos techninė pagalba apima informacijos teikimą valstybėms narėms ir jų konsultavimą EGF naudojimo, stebėjimo ir vertinimo klausimais. Komisija informaciją apie EGF naudojimą kartu su aiškiomis gairėmis taip pat teikia Sąjungos ir nacionalinio lygmens socialiniams partneriams. Gairių teikimo tikslu gali būti kuriamos darbo grupės didelių ekonominių sutrikimų valstybėje narėje atveju.

12 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1. Valstybės narės nurodo Sąjungos lėšų kilmę, užtikrina jų matomumą ir akcentuoja intervencijos Sąjungos pridėtinę vertę, teikdamos nuoseklią, veiksmingą ir tikslingą informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant tikslinę informaciją paramos gavėjams, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir visuomenei.

Valstybės narės naudoja ES emblemą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas 2021-2027 metams) IX priedą drauge su nesudėtingu teiginiu apie finansavimą „Bendrai finansuota Europos Sąjungos lėšomis“.

2. Komisija prižiūri ir reguliariai atnaujina turinį internete, prieinamą visomis oficialiosiomis Sąjungos institucijų kalbomis, kad būtų teikiama atnaujinta informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, reikalavimus atitinkančių priemonių pavyzdžiai ir reguliariai atnaujinamas kontaktinių asmenų valstybėse narėse sąrašas, taip pat informacija apie patvirtintas ir atmestas paraiškas ir Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenį biudžeto procedūroje.

3. Komisija skatina plačią esamos geriausios praktikos sklaidą ir vykdo informavimo bei komunikacijos veiksmus, siekdama didinti Sąjungos piliečių ir darbuotojų informuotumą apie EGF, be kita ko, skirtą asmenims, kuriems sunku gauti prieigą prie informacijos.

Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ar agentūros paprašiusios turėtų galimybę gauti komunikacijos ir matomumo medžiagą ir kad Sąjungai būtų suteikta nemokama, neišimtinė ir neatšaukiama licencija naudoti tokią medžiagą ir naudotis visomis su ja susijusiomis ankstesnėmis teisėmis EGF viešinimo tikslu arba pranešimų apie Sąjungos biudžeto naudojimą teikimo atžvilgiu. Ta pareiga neturi būti reikalaujama, kad valstybės narės prisiimtų didelių papildomų išlaidų ar didelę administracinę naštą.

Licencija Sąjungai suteikiamos I priede nustatytos teisės.

4. Pagal šį reglamentą komunikacijos veiksmams skirti ištekliai taip pat naudojami institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu jie susiję su 2 straipsnyje nustatytais tikslais.

13 straipsnis

Finansinio įnašo nustatymas

1. Komisija, remdamasi pagal 8 straipsnį atliktu vertinimu ir visų pirma atsižvelgdama į tikslinių paramos gavėjų skaičių, siūlomas priemones ir numatomas išlaidas, įvertina ir pasiūlo EGF finansinio įnašo (jei jis skiriamas), kuris gali būti suteiktas neviršijant turimų išteklių, sumą. Komisija užbaigia vertinimą ir pasiūlymą pateikia iki 8 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino.

2. Siūlomų priemonių EGF bendro finansavimo norma atitinka didžiausią ESF+ bendro finansavimo normą atitinkamoje valstybėje narėje, kaip numatyta Bendrųjų nuostatų reglamento 2021-2027 metams 112 straipsnio 3 dalyje, arba yra lygi 60 %, priklausomai nuo to, kuri norma didesnė.

3. Jei Komisija, remdamasi pagal 8 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad šiame reglamente nustatyto finansinio įnašo skyrimo sąlygos yra tenkinamos, ji nedelsdama inicijuoja 15 straipsnyje nustatytą procedūrą.

4. Jei Komisija, remdamasi pagal 8 straipsnį atliktu vertinimu, padaro išvadą, kad šiame reglamente nustatyto finansinio įnašo skyrimo sąlygos netenkinamos, ji nedelsdama apie tai praneša paraišką teikiančiai valstybei narei, Europos Parlamentui ir Tarybai.

14 straipsnis

Tinkamumo finansuoti laikotarpis

1. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš EGF finansinio įnašo nuo paraiškoje pagal 8 straipsnio 7 dalies j punktą nustatytos dienos, kurią atitinkama valstybė narė pradeda arba turi pradėti tiksliniams paramos gavėjams teikti suderintą paketą arba patiria su EGF įgyvendinimu susijusių administracinių išlaidų pagal 7 straipsnio 1 ir 5 dalis.

2. 7 straipsnyje nustatytas finansuoti tinkamas priemones valstybė narė pradeda įgyvendinti nepagrįstai nedelsdama ir įvykdo jas kaip galima greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sprendimo dėl finansinio įnašo įsigaliojimo.

3. Jei paramos gavėjas lanko švietimo ar mokymo kursus, kurie tęsiasi bent dvejus metus, išlaidos tokiems kursams laikomos atitinkančiomis reikalavimus bendrai finansuoti iš EGF iki dienos, kurią reikia pateikti 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą, su sąlyga, kad atitinkamos išlaidos buvo patirtos anksčiau nei tą dieną.

4. Išlaidos pagal 7 straipsnio 5 dalį laikomos atitinkančiomis reikalavimus EGF bendram finansavimui iki galutinės ataskaitos pateikimo termino pagal 20 straipsnio 1 dalį.

15 straipsnis

Biudžeto procedūra ir įgyvendinimas

1. Jei Komisija padaro išvadą, kad EGF finansinio įnašo teikimo sąlygos yra tenkinamos, ji Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą EGF mobilizuoti. Sprendimą mobilizuoti EGF lėšas drauge priima Europos Parlamentas ir Taryba ne vėliau kaip per šešias savaites nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos.

Komisija, pateikdama savo pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas, Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pat metu pateikia pasiūlymą perkelti lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes.

Su EGF susiję perkėlimai atliekami laikantis Finansinio reglamento 31 straipsnio.

2. Komisija priima sprendimą dėl finansinio įnašo, kuris įsigalioja tą dieną, kurią Komisijai pranešama, kad Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino biudžeto lėšų perkėlimą.

Tas sprendimas yra finansavimo sprendimas, kaip tai suprantama Finansinio reglamento 110 straipsnyje.

3. Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl sprendimo mobilizuoti EGF lėšas pateikiama ši informacija:

a)	pagal 8 straipsnio 6 dalį atliktas įvertinimas kartu su informacijos, kuria remiantis tas vertinimas buvo atliktas, santrauka ir

b)	priežastys, kuriomis grindžiamos pagal 13 straipsnio 1 dalį siūlomos sumos.

16 straipsnis

Nepakankamas finansavimas

Nukrypstant nuo 8 ir 15 straipsniuose nustatytų terminų, išimtiniais atvejais, jei EGF likusių turimų įsipareigojimų asignavimų nepakanka pagalbos sumai, reikalingai pagal Komisijos pasiūlymą, padengti, Komisija gali atidėti pasiūlymą mobilizuoti EGF lėšas ir vėlesnį prašymą dėl biudžeto lėšų perkėlimo, kol kitais metais bus turima įsipareigojimų asignavimų. Visomis aplinkybėmis turi būti laikomasi EGF metinės viršutinės biudžeto ribos.

17 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimas ir panaudojimas

1. Įsigaliojus sprendimui dėl finansinio įnašo pagal 15 straipsnio 2 dalį, Komisija, paprastai per 15 darbo dienų, atitinkamai valstybei narei išmoka vienu 100 proc. išankstiniu mokėjimu. Išankstinis finansavimas patvirtinamas, kai valstybė narė pateikia patvirtintą išlaidų ataskaitą pagal 20 straipsnio 1 dalį. Nepanaudota suma grąžinama Komisijai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą pagal Finansinio reglamento 63 straipsnį.

3. Išsamias technines finansavimo sąlygas Komisija nustato 15 straipsnio 2 dalyje nurodytame sprendime dėl finansinio įnašo.

4. Įgyvendindama suderinto paketo priemones, atitinkama valstybė narė gali pateikti Komisijai pasiūlymą veiksmus iš dalies pakeisti, juos papildant kitomis reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis, išvardytomis 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, su sąlyga, kad tokie pakeitimai yra tinkamai pagrįsti ir bendra suma neviršija 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto finansinio įnašo sumos. Komisija įvertina pasiūlytus pakeitimus ir, jeigu jiems pritaria, atitinkamai iš dalies pakeičia sprendimą dėl finansinio įnašo.

5. Atitinkama valstybė narė gali perskirstyti lėšas tarp biudžeto punktų, nustatytų sprendime dėl finansinio įnašo pagal 15 straipsnio 2 dalį. Jeigu dėl perskirstymo viename ar daugiau biudžeto punktų nurodyta suma padidinama daugiau kaip 20 proc., valstybė narė apie tai iš anksto praneša Komisijai.

18 straipsnis

Euro naudojimas

Pagal šį reglamentą teikiamose paraiškose, priimamuose sprendimuose dėl finansinio įnašo ir pateikiamose ataskaitose bei kituose susijusiuose dokumentuose nurodomos sumos išreiškiamos eurais.

19 straipsnis

Rodikliai

1. Rodikliai, skirti EGF veiklos pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti II priede. Su tais rodikliais susiję asmens duomenys renkami remiantis šiuo reglamentu ir tik jame nustatytais tikslais. Jie tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (19).

2. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad EGF veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku.

Tuo tikslu valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

20 straipsnis

Galutinė ataskaita ir užbaigimas

1. Ne vėliau kaip iki septinto mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia galutinę atitinkamo finansinio įnašo įgyvendinimo ataskaitą, kurioje, be kita ko, pateikiama ši informacija:

priemonių rūšis ir rezultatai, paaiškinant sunkumus, įgytą patirtį, sinergijas ir papildomumą su kitais Sąjungos fondais, visų pirma ESF+, ir, jei įmanoma, priemonių papildomumą su priemonėmis, finansuojamomis pagal kitas Sąjungos ar nacionalines programas, vadovaujantis Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema;

b)	įstaigų, įgyvendinančių suderintą paketą valstybėje narėje, pavadinimai;

c)	II priedo 1 ir 2 punktuose nurodyti rodikliai;

d)	informacija apie tai, ar atleidžianti įmonė, išskyrus jei tai yra labai maža įmonė ar MVĮ, yra gavusi valstybės pagalbą arba ankstesnį finansavimą iš Sąjungos sanglaudos ar struktūrinių fondų per praėjusius penkerius metus; ir

e)	suvestinę, kurioje pagrindžiamos išlaidos.

2. Komisija, gavusi visą informaciją, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip po šešių mėnesių baigia teikti finansinį įnašą, nustatydama galutinę EGF finansinis įnašo sumą ir prireikus atitinkamos valstybės narės grąžintiną likutį pagal 24 straipsnį.

21 straipsnis

Kas dvejus metus teikiama ataskaita

1. Komisija ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau - kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai teikia išsamią kiekybinę ir kokybinę pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 vykdytos veiklos ataskaitą už pastaruosius dvejus metus. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama EGF pasiektiems rezultatams; joje visų pirma pateikiama informacija, susijusi su pateiktomis paraiškomis, nagrinėjimo laiku, priimtais sprendimais, finansuotomis priemonėmis, įskaitant statistinius duomenis apie II priede nustatytus rodiklius, tokių priemonių papildomumu kitų Sąjungos fondų, visų pirma ESF+, lėšomis finansuojamų priemonių atžvilgiu, ir informacija, susijusi su baigimu teikti skirtą finansinį įnašą. Ataskaitoje taip pat pateikiama dokumentais pagrįsta informacija apie paraiškas, kurios dėl neatitikties kriterijams buvo atmestos arba dėl asignavimų nepakankamumo buvo sumažinta joms skirta suma.

2. Ataskaita taip pat pateikiama susipažinti Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir socialiniams partneriams.

22 straipsnis

Vertinimai

1. Komisija savo iniciatyva ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis atlieka:

a)	ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d. – laikotarpio vidurio vertinimą; ir

b)	ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d. – retrospektyvinį vertinimą.

2. 1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatai pateikiami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai, Audito Rūmams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir socialiniams partneriams. Rengiant naujas užimtumo ir socialinių reikalų srities programas ar toliau plėtojant esamas programas atsižvelgiama į vertinimuose pateiktas rekomendacijas.

3. Į 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukiami statistiniai duomenys apie finansinį įnašą, suskirstyti pagal sektorių ir valstybę narę.

4. Šeštą mėnesį po kiekvienos paraiškos įgyvendinimo laikotarpio pradžios pradedama paramos gavėjų apklausa. Dalyvauti paramos gavėjų apklausoje turi būti galima bent keturias savaites. Valstybės narės išplatina paramos gavėjų apklausą paramos gavėjams, išsiunčia bent vieną priminimą ir apie išplatinimą ir priminimą informuoja Komisiją. Komisija analizuoja paramos gavėjų apklausos atsakymus, kad juos būtų galima panaudoti atliekant būsimus vertinimus.

5. Paramos gavėjų apklausa naudojama renkant duomenis apie paramos gavėjų suvokiamus įsidarbinimo galimybių pokyčius arba tų paramos gavėjų, kurie jau rado darbą, atveju – apie rasto darbo kokybę, pavyzdžiui, darbo laiko pokyčius, darbo sutarties ar darbo santykių rūšį (visą ar ne visą darbo dieną; terminuota ar neterminuota sutartis), atsakomybės lygį arba pasikeitusį darbo užmokesčio lygį, palyginti su ankstesniu darbu, taip pat sektorių, kuriame asmuo rado darbą. Ta informacija suskirstoma pagal lytį, amžiaus grupę, išsilavinimo lygį ir profesinės patirties lygį.

6. Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, kada turi būti atliekama paramos gavėjų apklausa, ir naudotiną šabloną.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

23 straipsnis

Valdymas ir finansų kontrolė

1. Nedarant poveikio Komisijos atsakomybei už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, valstybės narės prisiima atsakomybę už EGF remiamų priemonių valdymą ir jų finansų kontrolę. Tuo tikslu jos imasi bent šių priemonių:

a)	patikrina, ar yra parengta valdymo ir kontrolės sistema ir ar ji įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas efektyvus ir teisingas Sąjungos lėšų naudojimas laikantis patikimo finansų valdymo principo;

b)	užtikrina, kad stebėsenos duomenų teikimas būtų privalomas sutarčių su įstaigomis, įgyvendinančiomis suderintus paketus, reikalavimas;

c)	patikrina, ar finansuotos priemonės buvo tinkamai įgyvendintos;

d)	užtikrina, kad finansuotos išlaidos būtų grindžiamos dokumentais, kuriuos įmanoma patikrinti, būtų teisėtos ir tvarkingos;

e)	užkerta kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustato ir ištaiso ir susigrąžina neteisingai išmokėtas sumas, kai tikslinga – kartu su delspinigiais už pavėluotus mokėjimus.

Valstybės narės apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte, praneša Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad į Komisijai teikiamas sąskaitas įtrauktos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų, ištaisytų ir apie juos praneštų. Tokie veiksmai apima informacijos apie lėšų gavėjų tikruosius savininkus rinkimą pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams XVII priedą. Su tokių duomenų rinkimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turi atitikti taikytinas duomenų apsaugos taisykles. Komisijai, OLAF ir Audito Rūmams suteikiama reikiama prieiga prie tos informacijos.

3. Finansinio reglamento 63 straipsnio 3 dalies tikslais valstybės narės nustato įstaigas, atsakingas už EGF remiamų priemonių valdymą ir kontrolę. Teikiant Komisijai šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą, tos įstaigos pateikia Komisijai Finansinio reglamento 63 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytą informaciją apie finansinio įnašo įgyvendinimą.

Jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 paskirtos institucijos pateikia pakankamai garantijų, kad mokėjimai yra teisėti, tvarkingi ir tinkamai apskaitomi, atitinkama valstybė narė gali pranešti Komisijai, kad tos įstaigos yra patvirtintos pagal šį reglamentą. Tokiame pranešime ta valstybė narė nurodo, kurios įstaigos yra patvirtintos ir kokios yra jų funkcijos.

4. Nustačius pažeidimą, valstybė narė atlieka reikiamas finansines pataisas. Valstybės narės daromomis pataisomis panaikinamas visas finansinis įnašas ar jo dalis. Valstybė narė susigrąžina visą dėl aptikto pažeidimo neteisingai sumokėtą sumą ir grąžina tą sumą Komisijai. Tuo atveju, kai atitinkama valstybė narė negrąžina sumos per nustatytą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai.

5. Komisija, būdama atsakinga už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, imasi visų reikiamų priemonių, kad patikrintų, ar finansuojami veiksmai vykdomi vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu. Atitinkama valstybė narė atsako už tai, kad joje sklandžiai veiktų valdymo ir kontrolės sistemos. Komisija įsitikina, kad minėtos sistemos yra sukurtos.

Tuo tikslu, nedarant poveikio Audito Rūmų įgaliojimams ir patikrinimams, kuriuos valstybė narė atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisijos pareigūnai arba tarnautojai gali atlikti EGF finansuojamų priemonių patikras vietoje, įskaitant atrankines patikras, pranešdami apie juos likus bent 12 darbo dienų. Kad gautų visą reikalingą pagalbą, Komisija apie tai praneša atitinkamai valstybei narei. Tokiose patikrose gali dalyvauti ir atitinkamos valstybės narės pareigūnai ar tarnautojai.

6. Komisijai pagal 25 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šio straipsnio 1 dalies e punktas papildomas kriterijais, kuriais remiantis nustatomi pažeidimų atvejai, apie kuriuos reikia pranešti, ir pateiktinais duomenimis.

7. Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio įgyvendinimo sąlygos, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus formatas.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

8. Valstybės narės užtikrina, kad trejus metus po to, kai užbaigiamas EGF finansinio įnašo teikimas, Komisija ir Audito Rūmai turėtų galimybę susipažinti su visais patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

24 straipsnis

Finansinio įnašo susigrąžinimas

1. Jeigu faktinės suderinto paketo išlaidos yra mažesnės nei finansinio įnašo suma pagal 15 straipsnį, Komisija, pirma suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, susigrąžina atitinkamą sumą.

2. Jeigu, atlikusi visus reikalingus patikrinimus, Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesilaikė sprendime dėl finansinio įnašo nustatytų pareigų arba nesilaiko pareigų pagal 23 straipsnio 1 dalį, ji atitinkamai valstybei narei suteikia galimybę pateikti savo pastabas.

Jei susitarti nepavyksta, Komisija per 12 mėnesių nuo valstybės narės pastabų gavimo priima sprendimą atlikti reikiamas finansines pataisas, kuriomis panaikinamas visas atitinkamai priemonei skirtas EGF finansinis įnašas arba jos dalis.

Atitinkama valstybė narė susigrąžina visą dėl pažeidimo nepagrįstai sumokėtą sumą, o tuo atveju, jei ta valstybė narė negrąžina sumos per nustatytą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai.

25 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami EGF veikimo laikotarpiui.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 23 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

26 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

27 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 20 straipsnio 1 dalies b punktas toliau taikomas tol, kol bus atliktas tame punkte nurodytas ex post vertinimas.

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 pradėtų veiksmų tęsimui ar jų pakeitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2. EGF finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti dengiamos techninės paramos išlaidos, būtinos siekiant užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013, prie EGF.

3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į Sąjungos biudžetą po 2027 m., siekiant padengti 7 straipsnio 1–5 dalyse numatytas reikalavimus atitinkančias išlaidas, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d., išskyrus 15 straipsnį, kuris taikomas nuo … [šio reglamento įsigaliojimo diena].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

…

Tarybos vardu

Pirmininkas

…

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 82.

(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 239.

(3) 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. balandžio 19 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą. … m. … … d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433I, 2020 12 22, p. 11).

(5) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL L 406, 2006 12 30, p. 1).

(6) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (OL L 167, 2009 6 29, p. 26).

(7) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).

(8) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(9) 2019 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1796, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) (OL L 279I, 2019 10 31, p. 4).

(10) OL L 433I, 2020 12 22, p. 28.

(11) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(12) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(13) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(14) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(15) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(16) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18) 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/59/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo (OL L 225, 1998 8 12, p. 16).

(19) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).