Rezoliucija „EESRK pasiūlymai dėl ekonomikos atstatymo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės: „ES turi vadovautis principu, kad ji yra bendro likimo vienijama bendrija“ remiantis Pakomitečio dėl ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo po COVID-19 protrūkio darbu“

(2020/C 311/01)

Pranešėjai:

Petr ZAHRADNÍK (I gr.) Stefano PALMIERI (II gr.) Jan DIRX (III gr.)

2020 m. liepos 10–11 d. plenarinėje sesijoje (liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią rezoliuciją 221 nariui balsavus už ir 6 susilaikius.

1.   Įžanga

1.1.

EESRK palankiai vertina ir remia Europos Komisijos pasiūlymus: „Next Generation ES“ planą ir bendrą 2021–2027 m. laikotarpio biudžetą. Šiame pranešime apibrėžiame, ko, mūsų nuomone, reikėtų siekti pasiūlymais dėl ekonomikos atgaivinimo ir atstatymo priemonių po koronaviruso krizės. Mums labai svarbūs šie keturi punktai:

1.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad ekonomikos atgaivinimas nuo koronaviruso krizės poveikio bus sėkmingas tik, jei kartu bus restruktūrizuota mūsų visuomenė: dėmesį turime sutelkti ne tik į atstatymą, bet ir atgaivinimą. Negalime tiesiog atkurti to, kas buvo praeityje, turime tai restruktūrizuoti ir patobulinti. EESRK manymu, restruktūrizacija ir tobulinimas turės būti grindžiami visą mūsų darbą remiančiais principais: žmogaus ir socialinių teisių apsauga, demokratinėmis vertybėmis ir teisine valstybe, visišku bendrosios rinkos potencialo išlaisvinimu, darnaus vystymosi tikslų (DVT) pasiekimu, žiedinės ekonomikos kūrimu ir neutralaus poveikio klimatui užtikrinimu ne vėliau kaip iki 2050 m. Be to, turime užtikrinti gerą valdymą ir demokratinę atskaitomybę. Taip pat būtina suprasti, kodėl tam tikros socialinės grupės krizės metu buvo pažeidžiamesnės nei kitos tiek dėl nepakankamos apsaugos nuo užkrato, tiek dėl pragyvenimo šaltinių praradimo, ir siekti sumažinti tokį pažeidžiamumą ateityje.

1.3.

Europos semestro procesui teks vis svarbesnis vaidmuo stebint ir vertinant „Next generation ES“ programoje numatytas intervencines priemones, todėl EESRK mano, kad šiame procese svarbų vaidmenį turėtų atlikti ekonominiai ir socialiniai partneriai bei pilietinės visuomenės organizacijos.

1.4.

Vykstant šiam naujam atsigavimo ir atstatymo procesui EESRK tikisi, kad būsima Konferencija dėl Europos ateities galės suteikti galimybę sustiprinti ir pagilinti ES institucinę struktūrą ir užtikrinti tikrą ES projekto atnaujinimą, kad Europa galėtų atremti ateinančių dešimtmečių iššūkius.

1.5.

Investicijos siekiant trumpalaikio ekonomikos skatinimo turėtų būti arba neutralios, arba turėtų paspartinti struktūrinę Europos ekonomikos pertvarką siekiant nulinės taršos, biologinės įvairovės atkūrimo ir neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m.

1.6.

Ekonomikos ir visuomenės reformos procesas taps įmanomas dalyvaujant visiems piliečiams per socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl valstybės narės ir ES turi užtikrinti, kad vykstant šiam sudėtingam procesui nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

1.7.

Svarbu pažymėti, kad viena iš koronaviruso krizės pamokų yra ta, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros sistemas beveik visose Europos šalyse sukuriant „ES sveikatos sąjungą“.

2.   COVID-19 krizė. Išorinė simetrinė grėsmė ES ir skirtingas poveikis ES valstybėms narėms

2.1.   COVID-19 krizė ir jos poveikis ES

2.1.1.

Nors šios rezoliucijos rengimo metu vertinti visą COVID-19 pandemijos poveikį dar per anksti, akivaizdu, kad tai yra didžiausias ekonominis sukrėtimas, kokį Europos ekonomika patyrė nuo Antrojo pasaulinio karo. Kelias į atsigavimą greičiausiai bus ilgas ir duobėtas. TVF ir Europos Komisijos prognozės patvirtina, kad nuo šios krizės nukentėjo visos ES valstybės narės, tačiau ne vienodu mastu (1); ši krizė ne tik verčia mus keisti elgsenos modelius, bet ir keičia gamybos, vartojimo ir užimtumo modelius.

2.1.2.

Tai rimta krizė, nes ji Europą užklupo didelio ekonominio ir politinio silpnumo akimirką. Kai kuriose šalyse dar nepašalinti ankstesnės ekonomikos ir finansų krizės (2008–2010 m.) padariniai ir jos vis dar yra gana silpnos, trapios ir pažeidžiamos sukrėtimų akivaizdoje. Be to, kai kurios socialinės grupės, net ir turtingesnėse valstybėse narėse, dar turi atsitiesti nuo paskutinės ekonomikos krizės poveikio. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie neįgaliuosius (2). Be to, krizė užklupo itin ES svarbiu metu, kai ES pereina prie skaitmeninės ekonomikos, labai priklausomos nuo ekonominio, aplinkos ir socialinio tvarumo.

2.1.3.

Tai krizė, kurios poveikis ekonominiu ir socialiniu požiūriu yra trikdantis, ir pats svarbiausias tikslas yra imtis įvairiausios veiklos ir politikos, kad grįžtume į gyvenimą, vėl pradėtų veikti ekonomikos, socialinės ir aplinkosaugos sistemos, o mūsų organizacijos prisitaikytų prie naujos realybės.

2.1.4.

Ši krizė bus rimtas išbandymas visai Europos Sąjungai, mūsų ekonomikos sistemai ir socialiniams modeliams, mūsų vertybėms ir mūsų demokratijai.

2.2.   Ekonominis poveikis

2.2.1.

Priešingai nei per ankstesnę krizę, šį kartą nedelsdami nutraukėme visą veiklą dėl visuotinio karantino, todėl smarkiai sumažėjo gamybos apimtys, staigiai išaugo nedarbas ir suprastėjo gyvenimo sąlygos (realių pajamų sumažėjimas, netikrumas dėl darbo vietų, suvaržytas judėjimas), labai sumažėjo užsienio prekybos apyvarta tiek ES, tiek trečiosiose šalyse ir labai suprastėjo viešųjų finansų rodikliai.

2.2.2.

Remiantis turima COVID-19 poveikio ekonomikos augimui analize, prognozuojančia 8 % BVP augimo sumažėjimą (3), bedarbių pasaulyje išaugs 24,7 mln., o 13–36 mln. darbo vietų ateitis yra neaiški (4). Numatoma, kad ES nedarbo lygis pakils nuo 6,7 % (2019 m.) iki 9,0 % (2020 m.) (5). Be to, ši krizė kelia rimtų sunkumų: i) mažųjų ir vidutinių įmonių sistemai, kuri yra Europos gamybos sistemos pagrindas; ii) didelių Europos bendrovių sistemos konkurencingumui; iii) kai kurių ekonomikos sektorių išlikimui, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, turizmo, transporto ir kultūros.

2.2.3.

2021 m. prognozės (6) yra daug optimistiškesnės ir numato sąlyginį atsigavimą, kuris vis dėlto priklausys nuo šių parametrų: ar ribojamosios priemonės jau bus panaikintos, ar pandemija bus toliau kontroliuojama, o valstybių narių ir ES beprecedentės pinigų, fiskalinės ir reguliavimo priemonės bus veiksmingos švelninant tiesioginį krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir mažinant ilgalaikę žalą ekonominiams ir socialiniams santykiams ir pasaulinėms vertės grandinėms.

2.2.4.

ES požiūriu bendroji rinka buvo iš esmės paralyžiuota. Be to, dėl valstybių narių kovos su krize priemonių paketų kyla grėsmė, kad bus sudarytos nevienodos sąlygos, ir šią problemą reikia spręsti nedelsiant. Žaibiškai išaugo netikrumas dėl būsimų investicijų, o ateities tendencijos rodikliai, pavyzdžiui, pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) arba įmonių ir vartotojų pasitikėjimas, nukrito iki rekordiškai žemo lygio.

2.2.5.

Todėl didžiausias ekonominis ir socialinis poveikis greičiausiai bus fiksuojamas antrąjį šių metų ketvirtį, priklausomai nuo poveikio masto įvairiems sektoriams. Antrąjį 2020 m. pusmetį galima tikėtis šiokio tokio ekonomikos atsigavimo, tačiau atsigavimo pobūdis skirtingose šalyse nebus vienodas.

2.2.6.

Tačiau dar blogiau yra tai, kad šis sukrėtimas visiškai sutrikdė ir pakeitė mūsų kasdienės gyvensenos modelius ir sistemas. Vykstant atsigavimo ir veiklos atnaujinimo procesui, svarbu dėmesį sutelkti ne tik į ekonominių rezultatų susigrąžinimą, bet, galbūt daug svarbiau, viltį ir galimybę savo gyvenimą pritaikyti prie naujos realybės, įskaitant visišką darnaus vystymosi principų laikymąsi.

2.3.   Socialinis poveikis

2.3.1.

COVID-19 darys didelę įtaką darbo rinkų rezultatams. Virusas ir paskesnis ekonomikos sukrėtimas darys poveikį ne tik dideliam susirūpinimui dėl darbuotojų ir jų šeimų sveikatos, bet ir darbo pasauliui trim būdais: 1) darbo vietų skaičius (nedarbas ir nepakankamas užimtumas); 2) darbo kokybė ir 3) poveikis konkrečioms grupėms, kurios yra pažeidžiamesnės neigiamų darbo rinkos rezultatų akivaizdoje. Kai kurioms darbuotojų kategorijoms daromas didesnis neigiamas poveikis, nes jie neturi socialinės apsaugos tinklų: mažų garantijų darbą dirbančiam jaunimui, vyresnio amžiaus darbuotojams, neįgaliems darbuotojams, moterims, nes jų yra neproporcingai daug labiau nukentėjusiuose sektoriuose arba jos lieka namie, kad pasirūpintų šeimos nariais, savarankiškai dirbantiems asmenims arba platformų darbuotojams, mažai apmokamiems darbuotojams, darbuotojams migrantams ir nematomais darbuotojais vadinamiems asmenims, t. y. nelegaliai dirbantiems asmenims. Taip pat tikėtina, kad gerokai išaugs dirbančiųjų skurdas (7).

2.3.2.

Užimtumo ir pajamų užtikrinimas visiems darbuotojams yra prioritetas ir šiandienos politiką turime formuoti atsižvelgdami į ilgalaikę perspektyvą. ES reikia tvirtos ES ir nacionalinio lygmens Europos socialinio atgaivinimo ir atstatymo strategijos aktyviai dalyvaujant socialiniams partneriams, kad būtų atgaivinta ekonomika, užtikrintos darbuotojų teisės ir gerovė visiems. Siekiant sustiprinti gaivinimą ir didinti atsparumą per patikimas ir universalias socialinės apsaugos sistemas, kurios ištikus krizei gali tapti automatinėmis ekonominėmis ir socialinėmis stabilizavimo priemonėmis, reikalingos gilesnės institucinės ir politinės reformos. Tai taip pat padės susigrąžinti pasitikėjimą institucijomis ir Vyriausybėmis.

2.3.3.

Vyriausybių, darbuotojų ir darbdavių organizacijų dvišalis ir trišalis socialinis dialogas yra pagrindinė priemonė kuriant ir įgyvendinant tvarius sprendimus – nuo bendruomenės iki pasaulinio lygmens. Tam reikia stiprių, nepriklausomų ir demokratinių socialinių partnerių organizacijų.

2.3.4.

Reikėtų itin stengtis užtikrinti, kad atsigavimas po šios krizės nevyktų dviem greičiais, kaip buvo pastarosios krizės atveju. Reikia remti visas grupes, kad jos galėtų atsitiesti kartu ir kad pažeidžiamesnėms visuomenės grupėms nereikėtų ilgiau kantriai laukti tokio pat užimtumo ir gyvenimo lygio pagerėjimo, kaip kitiems gyventojams. Tai visų pirma pasakytina apie jaunimą, neįgaliuosius, etninėms mažumoms priklausančius asmenis, taip pat migrantus ir pabėgėlius.

2.3.5.

Į darbo rinką nepatenkančioms grupėms, kurios jau susiduria su skurdu, naujoms skurdo grupėms, kurių, kaip tikimasi, didės, reikalingas ypatingas dėmesys ir priemonės. Šioms grupėms gresia dar didesnė marginalizacija ir daugybė socialinių ir sveikatos problemų.

2.3.6.

NET pilietinės visuomenės organizacijos yra vienos iš nelygybės ir sistemos trūkumų aukų. Dažnai riboti ir nepastovūs ištekliai kelia grėsmę dabartiniam ir būsimam jų gebėjimui patenkinti poreikius. Šį klausimą reikia spręsti užtikrinant pilietinės visuomenės organizacijoms finansavimo mechanizmus.

3.   ES atsako į COVID-19 krizę vertinimas

3.1.   Neatidėliotinos priemonės

3.1.1.

Šiuo metu Europoje (ir palyginti visame pasaulyje) koronaviruso pandemija lemia visus mūsų gyvenimo parametrus, įskaitant ekonominę veiklą, organizavimą ir sistemas. Ekonomikos ir ekonomikos politikos priemonių rinkinys visiškai priklauso nuo sėkmingo krizės įveikimo ir esminio indėlio į jos baigtį. Tačiau net ir šiuo kritiniu laikotarpiu tikslinga užtikrinti, kad: — sutelkti finansiniai ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir būtų tinkamai nukreipti atsižvelgiant į poreikius, — visi reikalavimus atitinkantys subjektai (fiziniai asmenys, įmonės ir bendrovės, ne pelno organizacijos, viešųjų paslaugų tiekėjai ir kt.), kurie nukentėjo nuo krizės, gautų teisingą kompensaciją, — pasibaigus pandemijai ekonomika būtų parengta iš naujo pradėti veiklą, kartu pasimokant iš dabartinės pandemijos metu įgytos patirties, kaip spręsti skubius socialinius klausimus.

3.1.2.

Nors rinka ir ekonomika negali nustatyti diagnozės ir įvertinti nežinomo sveikatos sutrikimo, tačiau kartu būtų iš esmės neįmanoma išspręsti pandemijos problemos tinkamai neatsižvelgiant į galimas ekonomines ir finansines sąnaudas ir pasekmes.

3.1.3.

Iki šiol reaguodamos į krizę valstybės narės ir atitinkamos ES institucijos patvirtino keletą neatidėliotinų, prevencinių, stabilizavimo ir kompensavimo priemonių. Šias priemones galime suskirstyti į keletą kategorijų atsižvelgiant į jų tipologiją, pavyzdžiui, pinigų ir stabilizavimo, fiskalinės, pagrįstos garantijomis ir paskolomis, reguliavimo ir procedūrinės priemonės. Šios priemonės skirtos visoms gyvenimo sritims, tačiau iš esmės nukreiptos į ekonomiką ir įmones bei socialines problemas (žr. I priedą).

3.1.4.

Šios priemonės yra visa apimantis ekonominės politikos derinys, įskaitant pinigų politikos atsaką, iš esmės per naują kiekybinio skatinimo bangą, papildytą nauja vertybinių popierių pirkimo sistema siekiant remti finansų rinkos likvidumą, už kurį atsakingas ECB, ESM makroekonominio stabilizavimo funkciją, keletą fiskalinių priemonių, pradedant nuo laikino lanksčių fiskalinių ir valstybės pagalbos taisyklių priėmimo, milžiniškų fiskalinių injekcijų remiant nuo pandemijos nukentėjusias įmones ir asmenis, mokėjimų grąžinimo atidėjimo iki masinio ES biudžeto srautų perskirstymo. Be to, labai svarbus įvairių reguliavimo ir procedūrinių priemonių paketas.

3.1.5.

Apskaičiuota, kad finansiniai šaltiniai, susiję su priemonėmis Europos visuomenei remti, sudaro beveik 3 000 mlrd. EUR (16 % ES BVP 2019 m.) Iki šiol tai buvo ekonominės politikos priemonių, kurios buvo įgyvendinamos ES ir daugiausia valstybių narių lygmeniu, derinys. Pagal pradinį ES ekonominio atsako į koronavirusą planą tik 165 mlrd. EUR yra tiesiogiai susiję su bendrais ES finansavimo šaltiniais subsidijų ir finansinių priemonių forma; tarp kitų ES inicijuotų veiksmų galima paminėti priemones, skirtas remti likvidumą, įgyvendinti lankstesnes taisykles arba pradėti taikyti garantijomis pagrįstas finansines priemones; visos kitos tiesioginės, fiskalinės priemonės buvo valstybių narių vykdomi arba įgyvendinami veiksmai. Vėliau ES parengtų veiksmų dalis padidėjo.

3.1.6.

Naujausias Europos Komisijos būsimo ES finansavimo dokumentų rinkinys, įskaitant pasiūlymą dėl laikinos skubios Europos ekonomikos gaivinimo priemonės (vadinamos „Next Generation ES“) ir pradinio pasiūlymo dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) esminio koregavimo, iš esmės yra šios srities revoliucija.

3.1.7.

Galiausiai, gegužės mėn. pabaigoje paskelbtas išsamus dokumentų rinkinys yra svarus Europos Komisijos indėlis siekiant ištaisyti dabartinę padėtį. Jis yra susijęs su patikima ir tiksline nauja priemone, kuri yra orientuota tik į COVID-19 krizės įveikimą, veiklos atnaujinimą ir atsigavimą. Ja siekiama sutelkti dėmesį į realius poreikius, kad bendroji rinka liktų vientisa ir galėtų veikti. Atrodo, kad finansavimo modelis yra gana pagrįstas ir atspindi inovacijas bei solidarumą su valstybėmis narėmis. Būsimos priemonės „Next Generation ES“ veikimas turi papildyti naująją DFP, kurioje taip pat turi būti pakankamai atspindėti kiti ES prioritetai, nebūtinai susiję su pandemija (pvz., ES žaliasis kursas, geresnis bendrosios rinkos veikimas ir tobulesnės ES konkurencingumo sąlygos, Europos socialinių teisių ramstis ir laipsniškas prisitaikymas prie darnaus vystymosi principų, ES ir valstybių narių pasirašytos ir ratifikuotos tarptautinės sutartys ir konvencijos).

3.2.   Priemonių tinkamumo ir (arba) (ne)pakankamumo analizė ir išvada

3.2.1.

Kaip pirmiau minėta, šis klausimas apima tiek daug sričių, kad tinkamą sprendimą bus galima rasti tik taikant gerai koordinuojamą politikos priemonių derinį ir konkretiems subjektams priskiriant aiškias kompetencijos sritis, nustatant tinkamus tikslus ir veiksmų terminus. Tarp patvirtintų priemonių galime rasti keletą naujų inovatyvių požiūrių, kuriais galima pasinaudoti ir vėlesniu laikotarpiu.

3.2.2.

Tai pirmas kartas po paskutinės krizės ir jos padarinių, kai naujai sukurtas ESM turi galimybę stabilizuoti euro zonos makroekonominę aplinką. Pinigų politikos atsakas taip pat buvo itin svarbus, kad finansų sektorius išliktų funkcionalus ir veiksmingas užtikrinant pakankamą likvidumą. Be to, sudarant sąlygas užtikrinti finansinių išteklių apyvartą, kai išauga sumažėjusios bendros paklausos grėsmė, labai svarbios yra priemonės, kuriomis nustatomos lankstesnės valstybės pagalbos priemonės ir fiskalinė disciplina. Buvo itin svarbu kuo greičiau atlyginti žalą visiems nuo krizės nukentėjusiems subjektams – asmenims, įmonėms ir ne pelno organizacijoms, atidedant jų įsipareigojimų vykdymą ir kompensuojant karantino laikotarpiu patirtą žalą.

3.2.3.

Neatidėliotinos priemonės irgi buvo labai reikalingos. Tikroji padėtis vietoje atskleidė, kad mirtinos grėsmės laikotarpiu valstybės narės vis dar labiau linkusios pačios valdyti padėtį; keletas koordinuotų priemonių, susijusių su būtinų medicininių prekių ir įrangos pristatymu, būtų buvusios reikalingos ne tik dėl praktinių priežasčių, bet ir siekiant įprasminti ES bendrosios rinkos vertybes. Tai taip pat yra įkvėpimo šaltinis taikant išeities iš krizės strategijos priemones ir panaikinant apribojimus, kurie turi būti kruopščiai koordinuojami. Ši nepaprastoji padėtis taip pat atveria didžiulę erdvę garantijomis ir paskolomis pagrįstoms priemonėms, šį kartą daugiausiai taikytoms EIB priemonių rinkiniu. Tai atspindi būtinybę naudoti daugiau privataus kapitalo pagal paskirstymo taisykles, susijusias su viešuoju interesu. Kai realus poreikis taip smarkiai viršija ribotus viešųjų finansų išteklius, tai yra vienintelis sprendimas, kurį galima toliau plėtoti naujos realybės laikotarpiu.

3.2.4.

Kaip ir krizės prieš dešimt metų atveju, šis laikotarpis atskleidė griežtas ES biudžeto ribas kalbant apie tai, kaip jis reaguoja į nenumatytus sukrėtimus, visų pirma kai šie sukrėtimai ištinka dabartinės finansinės programos laikotarpio pabaigoje. ES biudžeto lankstumas ne kartą atskleidė vieną didžiausių ES finansinės struktūros trūkumų. Jei prireiktų sutelkti iš tiesų milžiniškas finansinių išteklių sumas, reikės sukurti naują priemonę (pvz., „Next Generation ES“) arba pasikliauti valstybėmis narėmis, kad jos tai padarys. Ši padėtis aiškiai rodo, kad reikia toliau tobulinti ES finansų sistemą, visų pirma nenumatytų sukrėtimų atveju; dabartinis modelis užtikrina nepakankamą bendrą ES finansinę bazę remiant ES ir euro zonos makroekonominį stabilumą.

3.3.   ES institucijų kompetencijų užtikrinti tokias priemones vertinimas

3.3.1.

Remdamiesi pirmiau pateiktu aprašymu ir analize, labai teigiamai vertiname tinkamą ir savalaikę ECB ir Eurogrupės reakciją pradėti taikyti ESM. Be to, Europos Komisijos reakcija, visų pirma kalbant apie lankstesnių taisyklių priėmimą ir neatidėliotinų priemonių patvirtinimą siekiant paremti prekių ir įrangos pristatymo grandines, itin svarbias reaguojant į pandemijos pradžią ir plitimą, buvo labai tinkama. Po kurio laiko Komisija ėmėsi vadovaujamojo vaidmens, gegužės mėn. parengdama ir įgyvendindama visą apimantį dokumentų rinkinį, įskaitant pasiūlymą dėl naujos pakoreguotos DFP ir priemonę „New Generation ES“. Dabar svarbu, kad valstybės narės pritartų, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl dokumentų rinkinio ir jis būtų kuo greičiau praktiškai įgyvendintas. Svarbiausia pamoka, kurią reikia išmokti, yra ta, kad ES kaip visuma ir toliau yra gana pažeidžiama didelių išorės sukrėtimų atveju ir nepaisant nuolat gerėjančios padėties, tam tikra prasme ji vis dar nepakankamai pasirengusi juos atremti. Šiuo atžvilgiu geriausias pavyzdys – labai ribotas ES biudžeto lankstumas ir pasirengimas reaguoti.

3.3.2.

Be to, ES institucijos ir valstybės narės ne iš karto ėmėsi priemonių bendrosios rinkos – svarbiausio ES integracijos proceso ekonominio laimėjimo – vientisumui, vienalytiškumui ir veiksmingumui apsaugoti.

3.4.   Ateities scenarijai ir sunkumai

3.4.1.

Labiausiai tikėtinas ateities scenarijus – ekonominio ciklo dugno pasiekimas antrąjį 2020 m. ketvirtį ir laipsniški atsigavimo ženklai antrąjį šių metų pusmetį. Jei nebus antrosios pandemijos bangos ir išeities iš krizės ir atsigavimo strategijos bus tinkamos ir veiksmingos, numatoma, kad atsigavimas tęsis 2021 m. – iki COVID-19 buvęs lygis ekonominių rezultatų srityje būtų pasiektas 2022 m., o investicijų veiklos srityje – 2023 m. Šis scenarijus galėtų būti realistiškas, nors ir šiek tiek optimistinis. Kadangi netikrumas tebėra labai didelis, ES taip pat turėtų būti pasirengusi ne tokiems teigiamiems pokyčiams, galbūt įskaitant pakartotines ribojamąsias priemones, daugiau neatidėliotinų veiksmų, aktyvesnį dalyvavimą švelninant padarinius ir tikslingiau atlyginant žalą įmonėms ir asmenims, kuriems to reikia.

3.4.2.

Dabartinė padėtis yra ne tik ciklinio ekonomikos vystymosi etapas, bet ir svarbus ir lemiamas momentas Europos ekonominių ir socialinių sistemų ir organizacinės struktūros struktūrinių pokyčių ir reformų požiūriu. Šio laikotarpio tikslas yra ne tik praktiškai atnaujinti ekonominę veiklą (grąžinant ciklą į prieš COVID-19 buvusį lygį), bet galbūt dar svarbiau – parengti ir įgyvendinti svarbius kiekybinius ir kokybinius pokyčius. Tikslas – pateikti bendrą mūsų socialinio, ekonominio ir aplinkos modelio vertinimą ir nustatyti privalumus ir trūkumus. Radikalus atstatymas turi atsispindėti ne tik naujose arba pakoreguotose politikos priemonėse, bet ir naujose visų susijusių subjektų kompetencijos srityse (santykiuose tarp valstybių narių ir ES institucijų ir viduje, tarp pačių ES institucijų) laikantis subsidiarumo principo. Be to, atėjo laikas įvertinti, kodėl mūsų dabartinės socialinės ir ekonominės struktūros užklupus sukrėtimui tiek daug žmonių palieka nuošalyje. Dabartinė pandemija atskleidė ypatingą tų asmenų, kurių mažų garantijų darbas neužtikrino jiems socialinės apsaugos ir galimybės prireikus nebūti darbe, ir tų, kurie buvo atskirti nuo savo bendruomenių ir jose esančių paramos tinklų, pažeidžiamumą.

3.4.3.

Pagrindinės atsigavimo ir atstatymo proceso sritys: — išlaisvinti visą bendrosios rinkos potencialą, kad ji išliktų integruota, funkcionali, veiksminga ir kad būtų atkurtas konkurencingumas, — papildyti bendrąją rinką plataus užmojo socialine darbotvarke, visų pirma visapusišku Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu, kad būtų užtikrinta aukštynkryptė socialinė konvergencija, — toliau vykdyti būtinus struktūrinius pokyčius ir susijusią investicijų veiklą, visų pirma skaitmeninių, pažangiųjų ir socialinių inovacijų ir žaliosios pertvarkos požiūriu, — nuolat didinti ES konkurencingumą, — sudaryti sąlygas stiprinti ES savarankiškumą ir atsparumą sprendžiant pasaulinio poveikio problemas, — sudaryti sąlygas išlaikyti strateginio ES turto ir pramonės šakų kontrolę, — remti galimybę įsidarbinti visiems siekiant kurti įtraukią ir atsparią darbo jėgą, — investuoti į tam tikrų marginalizuotų bendruomenių integraciją siekiant užtikrinti visapusišką dalyvavimą socialinėje ir ekonominėje veikloje, — iš esmės pagerinti ES tiekimo grandines rizikos ir ekstremaliųjų situacijų atveju.

4.   Krizė po COVID-19. Galimybė ir būtinybė keisti Europos Sąjungą

4.1.   „Juodoji gulbė“

4.1.1.

Daugelis stebėtojų COVID-19 krizę sieja su „juodosios gulbės“ apibrėžtimi; šią sąvoką sukūrė Libano matematikas Nassim Nicholas Taleb: „retas ir nenuspėjamas įvykis, nes žmonės paprastai jo nesitiki, tačiau turintis tokį naikinamąjį poveikį, kad gali griauti gyvenimus, keisti suvokimą ir amžinai pakeisti mūsų bendruomenes, kurios su šiuo reiškiniu susiduria“ (8). Tačiau, ar kovodami su COVID-19 ekstremaliąja situacija, tikrai susidūrėme su „juodąja gulbe“? Ar tai toks netikėtas įvykis? O gal dėl neteisingų sprendimų virtinės susilpninome savo sveikatos sistemas, strateginę gamybą ir socialines struktūras? Šalinant krizės padarinius įprastinės veiklos scenarijus nebėra tinkamas politinis pasirinkimas. Europa turi galimybę ir progą kurti kitokį pasaulį ir šioje srityje ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį.

4.1.2.

Todėl, siekiant atsigauti po šios krizės, reikia kitokio politinio atsako priemonių derinio ir grafiko. Jei elgsimės tinkamai, galime kartu įveikti šią krizę, išgelbėti gyvybes ir visuomenės gerovę, pakeisti mūsų socialinius ir ekonominius modelius, kad jie būtų dar labiau orientuoti į žmones ir gamtą, ir paskatinti pasaulinę partnerystę siekiant darnaus vystymosi.

4.1.3.

Todėl turime sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia visiems: paramą įmonėms siekiant įveikti krizę, kad jos galėtų sudaryti deramas darbo sąlygas, geras gyvenimo ir darbo sąlygas, vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, švariu maistu, vandeniu, oru ir vartojimo prekėmis, klestinčią gamtą, saugų klimatą kitoms kartoms, vis įtraukesnę ir visiems prieinamą visuomenę ir tvirtą ir veikiančią demokratiją, kuri mus apsaugotų sunkmečiu. Norėdami pasiekti šį tikslą, turime būti ryžtingi ir priimti teisingus sprendimus tinkamu laiku – „ES atstatymo ir gaivinimo planas“.

4.1.4.

Europos Komisija turi imtis konkrečių veiksmų, kad Vyriausybės „nebeskambintų pavojaus varpais“, kurie kelia pavojų žmogaus teisėms ir teisinei valstybei. Vyriausybės neturėtų piktnaudžiauti koronaviruso krize ir imtis ne tik tų priemonių, kurių būtinai reikia krizei įveikti, pavyzdžiui, priemonių, kuriomis pažeidžiamas privatumas, tinkamas teisėkūros procesas, teismų įgaliojimai ir funkcijos arba piliečių ir pilietinės visuomenės teisės. Visos priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos ir skirtos visuomenės saugumui užtikrinti. Visų pirma turi būti užtikrinta saviraiškos laisvė tiems, kurie atkreipia dėmesį į dabartinės padėties keliamus iššūkius.

4.2.   ES gaivinimo ir atstatymo plano gairės

4.2.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad atsigavimas nuo koronaviruso krizės poveikio bus sėkmingas tik, jei kartu bus restruktūrizuota mūsų visuomenė: dėmesį turime sutelkti ne tik į atstatymą, bet ir atgaivinimą. Negalime tiesiog atkurti to, kas buvo praeityje – turime tai restruktūrizuoti ir patobulinti. EESRK manymu, restruktūrizacija ir tobulinimas turės būti grindžiami visą mūsų darbą remiančiais principais: siekti, kad bendroji rinkų veiktų visapusiškai, būtų saugomos žmogaus teisės, demokratinės vertybės ir teisinė valstybė, būtų pasiekti DVT, sukurta žiedinė ekonomika ir ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų pasiektas neutralaus poveikio klimatui tikslas. Be to, turime užtikrinti gerą valdymą ir demokratinę atskaitomybę.

4.2.2.

Kad ir kokios geros ir išsamios būtų priemonės, kurių reikia imtis, jos bus veiksmingos ir remiamos tik tuo atveju, jei jos bus įgyvendinamos vietos lygiu ir pasieks tuos žmones, kuriems jos skirtos. Todėl itin svarbu dėti daug pastangų, kad būtų užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas tiek ES institucijose, tiek valstybėse narėse.

4.2.3.

Svarbiausia tai, kad turime pasimokyti iš socialinių nesėkmių, dėl kurių šios pandemijos metu mirė neproporcingai daug žmonių. Turime omenyje neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms skirtas globos įstaigas. Šios įstaigos krizės metu tapo infekcijos ir mirčių židiniais. Tai turi būti įspėjimas, kad ES lėšos niekada negali būti investuojamos į tokią aplinką, kurioje žmonės ne tik netenka teisės laisvai pasirinkti, kaip gyventi, bet ir kuri struktūriškai netinka žmonėms apsaugoti force majeure atvejais.

4.2.4.

Koronaviruso krizė, deja, taip pat atskleidė, kad svarbu visoje ES stiprinti aktyvų pedagoginį darbą piliečių žmogaus teisių kultūros ir demokratinio sambūvio srityje remiantis SESV 2 straipsnyje išdėstytais principais. Kartojame, kad esame iš esmės ir nuolat įsipareigoję laikytis pagrindinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės vertybių, kaip nurodyta ES steigiamosiose sutartyse.

4.2.5.

Solidarumas yra svarbiausias žodis kovojant su krize. Solidarumas su ligoninių ir slaugos namų priežiūros paslaugų teikėjais. Solidarumas su darbo užmokesčio negaunančiais darbuotojais ir darbdaviais, kurie taip pat atsisako darbo užmokesčio ir premijų, kad išgelbėtų savo verslą. Vyriausybių solidarumas ne tik su ekonominėmis, bet ir kultūros bei kitomis visuomenės grupėmis, kurios negali apsieiti be pagalbos. Ir visų svarbiausia, šalių solidarumas, ypač ES viduje, nes ES šalys yra taip glaudžiai susijusios ekonominiu požiūriu, kad tik bendras ir solidarus požiūris į krizės poveikį bus veiksmingas.

4.2.6.

Labai didelio masto žaliųjų investicijų planas suteiks reikiamų ekonominių paskatų ir padidins atsparumą būsimiems sukrėtimams. Tokius plataus užmojo ir pokyčius skatinančius įgaliojimus galima įgyvendinti tik tam tikromis konkrečiomis sąlygomis, kurias reikia aiškiai pripažinti. Todėl ES gaivinimo nuo koronaviruso krizės plano ekonominiai ir aplinkosauginiai užmojai turėtų būti įgyvendinami kartu, kad tai būtų naudinga visiems. Tam reikia kruopščiai atrinkti investicijų programas, orientuotas į sektorius, turinčius didelį ekonomikos skatinimo, darbo vietų kūrimo ir aplinkos pertvarkos potencialą (postūmis žaliajai ekonomikai).

4.2.7.

Šiuo tikslu Europos postūmis žaliajai ekonomikai turėtų būti parengtas taip, kad būtų galima pasiekti du visa apimančius tikslus. Pirma, skatinti ekonomiką ir kurti darbo vietas, kartu apsaugant tuos, kuriems gresia pavojus, ir, antra, remti Europos ekonomikos pertvarką siekiant švarios ir atsparios ateities. Arba, kaip Frans Timmermans nurodė Twitter: „Mūsų siūlomu gaivinimo planu bus sukurta tokia visuomenė, kurios reikia šiai ir ateinančioms kartoms. Ji bus švari, klestinti ir atspari. Joje nė vienas nebus paliktas nuošalyje.“

4.2.8.

Abipusiškumas turi tapti reikalavimu. Kai viešieji ištekliai naudojami siekiant suteikti privačiajam sektoriui ateities perspektyvą, visuomenė teisėtai viliasi, kad tai bus naudinga jai. Kalbame apie susitarimus dėl mokesčių mokėjimo, buvimą gerais socialiniais darbdaviais, išskaičiuojamuosius dividendus ir premijas ir įsipareigojimą stengtis mažinti išmetamą CO2 kiekį, aplinkos apsaugos įstatymų laikymąsi ir tvaresnę įmonių judumo politiką.

4.2.9.

Dabartiniam ekonominiam modeliui būdingas BVP atskaitos rodiklis (orientyras) – priemonė, kuri niekada neleido apskaičiuoti, kas iš tikrųjų svarbu žmonėms. EESRK manymu, šiandien persvarstyti naują ekonominio ir socialinio vystymosi modelį ES reiškia šį svarbų ekonomikos rodiklį susieti su ne mažiau svarbiu rodikliu – bendruomenės gerove.

4.2.10.

EESRK mano, kad atstatymo ir gaivinimo plane svarbiausiais turi būti laikomi žmonės ir mūsų planetos ateitis. Šiuo požiūriu labai svarbu trumpuoju laikotarpiu išlaikyti kuo didesnį grynąjį užimtumą. Tačiau taip pat labai svarbu nepamiršti ateities perspektyvų. Tai perspektyvi ekonomika, patenkinanti visuomenės poreikius, neprisidedanti prie klimato kaitos, išmaniai naudojanti išteklius ir europinį darbingumą papildanti sveika gyvenamąja aplinka ir kokybišku užimtumu. Turime siekti šio tikslo vardan tvarios ateities. Perspektyvi ekonomika taip pat priklauso nuo to, ar ji bus kiek įmanoma prieinama visų rūšių darbuotojams, ir leis kiekvienam prisidėti prie savo bendruomenės ir visos visuomenės klestėjimo. Turime pasimokyti iš naujojo, krizės metu darbdavių pradėto diegti lankstumo, kad patenkintume labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų (žmonių su negalia, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus darbuotojų) poreikius ir palengvintume jų įsitraukimą į naują, žalesnę ekonomiką. Siekime šio tikslo vardan tvarios ateities.

4.2.11.

ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naujos švarios ekonomikos įmonės, visų pirma veiklą pradedančiosios įmonės ir MVĮ, galėtų naudotis joms reikalingu kapitalu, kad galėtų toliau kurti ateities sprendimus.

4.2.12.

Socialiniai partneriai turi dalyvauti rengiant ir stiprinant paramos priemones, kuriomis siekiama kompensuoti ekonominės veiklos trūkumą daugelyje sektorių ir apsaugoti visų rūšių darbuotojus ir mažąsias įmones. Būtinos adekvačios ir tvarios bedarbio pašalpos ir kitos pagalbos formos, įskaitant Europos minimaliuosius standartus, susijusius su grynąja pakeitimo norma, teisės į bedarbio pašalpą trukme ir draudimu. Sektoriuose, kuriuose tai įmanoma, konsultuojantis su socialiniais partneriais gali būti taikoma sutrumpinto darbo laiko tvarka. Kai kuriose valstybėse narėse karantine esantys darbuotojai gali gauti ligos pašalpą. Dar viena galimybė palengvinti įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų padėtį yra nuotolinio darbo taisyklių supaprastinimas konsultuojantis su socialiniais partneriais. Be to, Vyriausybės galėtų teikti finansinę ir techninę paramą MVĮ, kad padėtų joms greitai plėtoti nuotolinio darbo pajėgumus.

4.2.13.

Ekonomikos ir visuomenės reformos procesas taps įmanomas dalyvaujant visiems piliečiams per socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl valstybės narės ir ES turi užtikrinti, kad šio sudėtingo proceso metu nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma: mažiausių garantijų darbą dirbantys asmenys, ikipensinio amžiaus žmonės, neįgalieji, mažai vertinamą darbą dirbančios moterys ir jaunimas, ypač priklausantis matomoms mažumoms, migrantų kilmės asmenys, ir, visų pirma, keletui šių grupių priklausantys asmenys.

5.   Gaivinimo planas

EESRK ragina užtikrinti žaliąjį ekonomikos gaivinimą, stiprų socialinį ir tvirtą ekonomikos atgaivinimą teigdamas, kad tokia ryžtinga ir pokyčius skatinanti darbotvarkė gali būti įgyvendinta, jei ji bus grindžiama šešiais principais: solidarumu, konkurencingumu, tvarumu, užimtumo, pajamų ir dalyvavimo užtikrinimu. Kuo stipresnės bus gaivinimo priemonės, kuo jos bus labiau pritaikytos prie valstybių narių aplinkybių ir jų gyventojų, tuo Europa kels didesnį pasitikėjimą ir tuo geriau ji galės įrodyti, kad gali įveikti precedento neturinčius iššūkius, su kuriais susiduriame šios krizės metu.

5.1.   Bendroji rinka

5.1.1.

Bendrosios rinkos strategija yra Europos projekto pagrindas. Ji sudarė sąlygas žmonėms, paslaugoms, prekėms ir kapitalui laisviau judėti ir suteikė galimybių Europos įmonėms, vartotojams ir darbuotojams. Reikia imtis priemonių, kad būtų visapusiškai išnaudotas bendrosios rinkos potencialas šalinant kliūtis. Be to, pasibaigus krizei ir atsižvelgiant į kitus besikeičiančios aplinkos aspektus, pavyzdžiui, skaitmeninimą, bendroji rinka turi visapusiškai prisitaikyti prie naujų idėjų ir verslo modelių. Todėl tikslas yra atkurti, atgaivinti ir pertvarkyti bendrąją rinką kaip atsigavimo priemonę. Trumpalaikiai veiksmai apima nedelsiamą sienų atidarymą. Be to, reikia imtis trumpalaikių veiksmų dviem kryptimis:

Įtampos mažinimas. Šioje srityje nevienodos sąlygos tampa rimta problema. Valstybių narių skatinamųjų priemonių rinkiniai yra labai įvairūs ir, nors valstybės narės buvo vedamos gerų ketinimų sušvelninti paklausos šoką, tokia priemonių įvairovė lėmė nevienodas sąlygas skirtingose valstybėse narėse. Be to, reikia spręsti valstybės pagalbos klausimą ir jį išanalizuoti iš sektorių perspektyvos, nustatant, kaip trumpuoju ir ilgalaikiu laikotarpiu šie veiksmai iškreips konkurenciją ir vienodas sąlygas.

Postūmis ekonomikai ir našumui. Mums reikia našumo realiojoje ekonomikoje (tai reiškia darbo vietas, perkamąją galią ir pagrindinius produktus bei paslaugas). Šis našumas gali būti įvairių formų, jį gali užtikrinti skirtingi verslo modeliai, tačiau, jei norime išvengti tolesnio nelygybės didėjimo, turime imtis veiksmų šioje srityje. Šis postūmis – tai paramos paketai ir palanki aplinka MVĮ ir pramonei. Kaip žinome, MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir joms reikia konkrečios paramos, tačiau be papildomos naštos ar biurokratizmo. MVĮ negalės atsigauti be ES ir nacionalinės finansinės paramos. Šiuo atveju bus labai svarbios subsidijos, paskolos, likvidumo užtikrinimas, mokesčių paskatos, palankios darbuotojų išlaikymo ir įdarbinimo sąlygos, bankroto teisės aktų peržiūra ir kita parama. Bankroto teisės srityje ES turėtų imtis teisėkūros veiksmų, kad dėl COVID-19 bankrutavusios mažosios įmonės galėtų greitai vėl pradėti veiklą. Šie veiksmai turėtų būti ribotos trukmės.

5.2.   Pramonės strategija

5.2.1.

Gerai koordinuojama Europos pramonės politika, atsižvelgiant tiek į dabartines COVID-19 keliamas problemas, tiek į padėtį po COVID-19 ir į skaitmeninimo ir tvarumo aspektus. Tai turi būti remiama didelėmis investicijomis į tvarias ekonomines ir įmonių struktūras ir sudarant kokybiškas nuolatines darbo sutartis. Išnaudojant mažųjų ir vidutinių įmonių inovacijų potencialą ir pereinant prie įtraukios žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, būtų galima užtikrinti ne tik ilgalaikį išteklių saugumą, bet ir trumpalaikius išteklius, svarbius ateities uždaviniams įgyvendinti.

5.2.2.

Reikia nustatyti ir remti pagrindines pramonės šakas ir sektorius, pradedant žmogiškaisiais ištekliais ir baigiant moksliniais tyrimais, taip sukuriant Europos pramonės politiką, kuri apsaugo šiuos strateginius sektorius nuo rinkos ir užtikrina pagrindinių elementų, pavyzdžiui, respiratorių, kaukių ir kitų produktų, tiekimo saugumą pandemijos atveju. Tai turi reikšti, kad turi būti remiamos bendrovės, perkeliančios gamybos pajėgumus į Europą, siekiant, kad ES atgautų gamybos kontrolę ir būtų užtikrinta autonomija pasaulio rinkoje, visada atsižvelgiant į teisingą pertvarką aplinkos srityje. Šios bendrovės ir įmonės turi būti tvarios, jų darbuotojai turi aktyviai dalyvauti. o jos pačios turi dalyvauti įgyvendinant žaliąjį kursą, kuris yra atgaivinimo ir atstatymo planų pagrindas.

5.2.3.

Verslo kaip paslaugos vizija reiškia įmonių, kurios labiausiai prisideda prie bendros gerovės, pavyzdžiui, sveikatos, socialinės rūpybos, švietimo, renovacijos, kultūros, amatų ir kūrybiškumo, ir kurios naudojasi sąžininga, konkurencinga ir tvaria verslo aplinka ir prisideda prie jos kūrimo, vystymą. Skubus socialinių ir ekologinių klausimų sprendimas, be abejo, yra neatsiejamas, tačiau labiau nei bet kada privalomas aplinkosaugos požiūris turės būti integruotas į visus mūsų veiksmus ir politiką, taip reaguojant į mūsų (ekologinės) sistemos sunaikinimą. Šiuo atžvilgiu, pavyzdžiui, finansinė parama, teikiama teršiančių sektorių įmonėms, turi būti nustatoma atsižvelgiant į realų perėjimą prie socialiai orientuoto ir aplinkai palankaus gamybos būdo.

5.2.4.

Europa turi finansuoti du kriterijus atitinkančią veiklą: strateginės produkcijos atnaujinimą, kad Europa taptų nepriklausoma, ypač sveikatos apsaugos ir reagavimo srityse, kartu kuriant kokybiškas darbo vietas, ir didžiausią dėmesį skirti tvarioms, socialiai atsakingoms ir aplinką tausojančioms investicijoms. Tiek mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), tiek didelės ir socialinės įmonės, galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį restruktūrizuojant Europos gamybos sistemą.

5.3.   Žaliasis kursas

5.3.1.

Skatinant perėjimą prie tvaresnės ir atsparesnės Europos ekonomikos, postūmis žaliajai ekonomikai turi užtikrinti integracinį atsigavimą, nepaliekant nė vieno europiečio nuošalyje.

5.3.2.

Vadovaujantis principu „Nepakenk“, investicijos siekiant trumpalaikio ekonomikos skatinimo turėtų būti arba neutralios, arba turėtų paspartinti struktūrinę Europos ekonomikos pertvarką siekiant nulinės taršos, biologinės įvairovės atkūrimo ir neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. tikslo. Todėl postūmis žaliajai ekonomikai visų pirma turėtų būti nukreiptas į priemones, kurios palankiai prisidėtų prie išteklių naudojimo efektyvumo didinimo, pagarbos mūsų gamtiniam kapitalui ir vidutinės trukmės bei ilgalaikio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo laikantis poveikio klimatui neutralumo principo.

5.3.3.

Svarbiausia, kad postūmis žaliajai ekonomikai būtų tikslingas ir užtikrintų ekonominę paramą ir paskatas sektoriams, kurie daro didžiausią teigiamą poveikį visuminei paklausai. Siekiant kuo geresnių ekonominės veiklos rezultatų, postūmis žaliajai ekonomikai turėtų būti nukreiptas į sektorius, kuriuose galima sukurti daug darbo vietų, su sąlyga, kad darbuotojai turės tinkamų įgūdžių. Siekiant šio tikslo reikia atsižvelgti į asimetrinį koronaviruso krizės, kurios pasekmes neproporcingai patiria pietinių ES valstybių narių ekonomikos, poveikį.

5.3.4.

Europos žaliuoju kursu Europos Sąjunga pradėjo perėjimą prie tvarios ekonomikos. Todėl tikslinga ekonominės paramos priemones derinti su tolesniu šio perėjimo skatinimu. Viešosios lėšos turi būti naudojamos siekiant teigiamo socialinio poveikio ir poveikio aplinkai. Užimtumo srityje tai nebūtinai reiškia, kad reikia išsaugoti ar išgelbėti tas pačias darbo vietas arba tą pačią ekonominę veiklą. Jei įmonė arba sektorius neturi pagrįstų perspektyvų tvarios ekonomikos sąlygomis, vietoj to pagalbos paketas gali būti tinkamai panaudotas sektoriuose arba perkeliant jį iš vieno sektoriaus į kitą.

5.3.5.

Norint įgyvendinti žaliąjį kursą būsimi verslininkai turi būti atsparūs ir įsipareigoję sėkmingai veikti. Tarpvalstybiniu mastu veikiančios Europos bendrovės yra reikšmingi ir svarbūs socialiniai veikėjai. Savo versle jie turi vadovautis politine „teisingos pertvarkos“ koncepcija. „Tvari įmonė“, kurioje darbuotojai turi tvirtą poziciją, yra labai svarbi politikos įgyvendinimo dalyvė, kurioje užtikrinamos privalomos teisės į informaciją ir konsultacijas bei darbuotojų dalyvavimas valdybos lygmeniu, integruojant makroekonominę politiką į kolektyvines sutartis. Suteikiant galimybę darbuotojams, jų profesinėms sąjungoms ir įmonių taryboms aktyviai dalyvauti įgyvendinant įmonės politikos planą, grindžiamą „tvarios įmonės teisingos pertvarkos“ koncepcija, užtikrinamos galimybės kurti tinkamas darbo vietas, deramas darbo sąlygas sveikoje aplinkoje ir regionuose, kuriuose gyventi verta.

5.3.6.

Paramos paketai turi būti suskirstyti etapais, nes niekas negali nuspėti, kaip ekonomika vystysis po koronaviruso krizės. Todėl pasisakome už paramos priemonių įgyvendinimą etapais, kad, atsižvelgiant į sektoriaus pažangą ir vertinimą ir, iš dalies, į teigiamo poveikio klimatui ir gamtai laipsnį, būtų galima jas koreguoti.

5.3.7.

Įgyvendinant žaliąjį kursą reikės išsaugoti kokybe ir tvarumu grindžiamą Europos žemės ūkio modelį. Atgaivinimo planu reikės skatinti: — tvaresnes maisto sistemas tiek gamybos, tiek vartojimo lygmenimis, atsižvelgiant į Komisijos ketinimus, susijusius su tvaraus maisto strategija „Nuo lauko iki stalo“, — ES apsirūpinimo maistu savarankiškumą vadovaujantis įvairių Europos žemės ūkio formų solidarumo dvasia ir ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos aspektų integravimu, — plataus užmojo pasiūlymą dėl naujos ES biologinės įvairovės strategijos: biologinės įvairovės strategija turi būti pagrindinė visų atstatymo pastangų dalis. Plataus užmojo strategija būtų aiškus ir nuoseklus paramos ženklas imtis aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir socialinės srities veiksmų. Ji būtų naudinga tiek BŽŪP, tiek Europos maisto sistemai, todėl būtų galima ir toliau didinti jų tvarumą.

5.4.   Investavimo prioritetai

5.4.1.

Tvarios investicijos į bendruomenes, prieinamas viešąsias erdves, sveikatos priežiūrą, įtraukų švietimą, socialines paslaugas, anglies dioksido neišskiriantį būstą ir infrastruktūrą, biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą bei energijos gamybos decentralizavimą bus labai svarbios siekiant gerovės ekonomikos. Viena iš tokių prioritetinių sričių yra pastatų energinio naudingumo didinimas. Ši renovacijos banga taip pat turėtų suteikti galimybę kurti perspektyvius pastatus didinant jų prieinamumą senėjančiai visuomenei ir vis didesniam neįgaliųjų skaičiui.

5.4.2.

Statybos pramonė yra svarbi: milijonų namų renovacija, kad jie efektyviai vartotų energiją ir būtų tvarūs, atgaivins šį sektorių ir priartins mus prie neutralaus poveikio klimatui tikslo. Statybos pramonė yra imlus darbui sektorius, o energijos suvartojimas pastatuose (apšvietimas, šildymas) sudaro trečdalį Europoje išmetamo CO2 kiekio. Laukia didžiulis darbas, nes 75 % gyvenamųjų ir komercinių pastatų buvo pastatyti prieš priimant ES energijos vartojimo taisykles. Atnaujinus energijos nepriteklių patiriančių žmonių būstus ES, gerokai sumažėtų visuomenės sveikatos priežiūros išlaidos, o ankstesni tyrimai rodo, kad vidutiniškai energijos nepritekliaus kaina šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje gali būti tris kartus didesnė nei būsto renovacijos priemonių kaina (9).

5.4.3.

Atsižvelgdamas į būsto, architektūrinio ir infrastruktūrinio paveldo senėjimą, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu suaktyvinti pakankamą kiekį investicijų, skirtų būsto, meno paveldo (didmiesčių, miestų, kaimų) ir transporto infrastruktūros objektų (uostų, tiltų, greitkelių ir kt.) išsaugojimui (žemės drebėjimų teritorijose) ir restruktūrizavimui.

5.4.4.

Siekiant užtikrinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio energijos rūšių plėtojimą, reikia ne tik įrengti tinkamą infrastruktūrą, bet ir modernizuoti visą Europos elektros tinklą bei kaupimo pajėgumus.

5.4.5.

Atgaivinimo planas suteikia galimybę investuoti į labai reikalingą viešąjį transportą ir užtikrinti realų perėjimą prie kitų transporto rūšių, mažinant oro taršą ir prisidedant prie klimato politikos įgyvendinimo. Tai reiškia daugiau tramvajų, daugiau reguliaraus susisiekimo autobusų ir nulinės taršos autobusų bei tikrą įvairiarūšį transportą mūsų miestuose; ES veiksmų planą ir didelė finansinę paramą geležinkelių modernizavimui, tinklo plėtojimui ir priežiūrai, investicijoms į traukinius, naktinius traukinius, tarpvalstybines geležinkelių jungtis ir kitas su geležinkelių transportu susijusias naujoves. Reikalingas ES koordinavimas siekiant užtikrinti, kad trumpųjų nuotolių skrydžiai būtų pakeisti tvariomis alternatyvomis. Siekiant sumažinti eismą mūsų keliuose daugiau krovinių turi būti vežama geležinkeliu, vidaus vandenų keliais ir jūra (pavyzdžiui, pasitelkiant tvarią trumpųjų nuotolių laivybą).

5.4.6.

Būtina padėti pagrindus Europos netaršaus judumo pramonei, kuri gali patenkinti didėjančią paklausą degimo variklių ir įkrovimo infrastruktūros alternatyvoms lengviesiems automobiliams, furgonams, autobusams ir sunkvežimiams, ir kartu padidinti pasiūlą geležinkelių sektoriui. Tai taip pat apima platų elektros įkrovimo stotelių tinklą visoje Europoje ir tvarių bei efektyvesnių baterijų kūrimą. Kartu bus vykdomos perkvalifikavimo programos, kuriomis darbuotojams, pasitraukiantiems iš iškastinį kurą naudojančio transporto sektoriaus, bus suteikta naujų karjeros galimybių.

5.4.7.

Kaip jau buvo pastebėta keliuose miestuose, izoliavimo priemonės kelia pavojų tradiciniam miestų erdvės ir judumo naudojimui ir skatina eksperimentuoti. Ekonomikos atgaivinimo laikotarpiu dviračių transporto plėtra gali būti dar naudingesnė, nes taip galima padėti užtikrinti saugaus atstumo laikymąsi, mažinti susigrūdimus viešajame transporte ir suteikti daugiau erdvės vietos parduotuvėms ir lengvesnę prieigą prie jų. Investicijomis, skirtomis dviračių transporto infrastruktūrai gerinti, galima greitai pasiekti pokyčių miestuose ir tarp miestų bei skatinti dviračių transporto ekosistemą.

5.4.8.

Siekiant užtikrinti žaliojo kurso sėkmę labai svarbu ekonomiką pertvarkyti į žiedinę ekonomiką. Todėl, pavyzdžiui, plieno ir cemento pramonė (pagrindiniai energijos vartotojai) ir chemijos sektorius turi būti organizuojami skirtingai.

5.4.9.

Ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio skiriant perėjimui prie žiedinės ekonomikos galima gerokai paspartinti būtiną infrastruktūros plėtrą ir skatinti alternatyvių medžiagų ir naujų technologijų inovacijas. Pirma, kad būtų išvengta atliekų, ES turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama steigti startuolius ir socialinės ekonomikos įmones taisymo ir pakartotinio naudojimo srityje, ir remti atitinkamą asmenų, netekusių darbo ekonomikos nuosmukio sąlygomis, mokymą (perkvalifikavimą). Tai visų pirma galėtų būti skirta „teisingos pertvarkos vietovėms“, sudarant sąlygas joms pereiti nuo kasybos prie „gavybos iš urbanistinių atliekų“.

5.4.10.

Be to, komunalinių atliekų rūšiavimas yra pagrindinė sąlyga siekiant veiksmingai išgauti vertę iš atliekų jas perdirbant. Todėl ES turėtų remti vietos valdžios institucijas, kad per ateinančius penkerius metus jos galėtų pašalinti investicijų į komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo infrastruktūrą trūkumą.

5.4.11.

Koronaviruso krizė rodo, kad skaitmeninė revoliucija yra svarbi mūsų visuomenės atsparumo krizėms didinimo dalis. Ne mažiau svarbu investuoti į esminių paslaugų skaitmeninimą ir didinti Vyriausybių, teisės aktų leidėjų ir viešųjų institucijų gebėjimą teikti savo paslaugas krizės metu. Kartu turime suvokti, kad skaitmeninės technologijos yra tik priemonė, o ne galutinis tikslas. Turime prisiimti viešąją atsakomybę už skaitmeninių technologijų sistemą ir orientuoti ją į aukštus tvarumo standartus, įskaitant tvirtas demokratines ir technologines apsaugos priemones, kartu skiriant paramą išlaidų ir žinių rėmimo priemonėms, kad nė vienas neliktų nuošalyje. Tai reiškia, kad, laikantis ES prieinamumo akto, reikia užtikrinti, kad skaitmeninė revoliucija garantuotų prieinamumą daugiau kaip 100 mln. ES neįgaliųjų.

5.4.12.

Strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ turėtų būti nustatyta aiški ES maisto sistemos kryptis po dabartinės sveikatos krizės ir skatinamos priemonės, kuriomis būtų kuriamos tvaresnės, atsparesnės ir teisingesnės maisto tiekimo grandinės. Siekiant spręsti sezoninės darbo jėgos trūkumo problemą ir užkirsti kelią tiekimo grandinės sutrikimams, reikia numatyti trumpalaikes priemones. Ilgainiui strategija „Nuo lauko iki stalo“ ir bendra žemės ūkio politika turi padidinti mūsų maisto sistemos atsparumą ir tvarumą atkuriant įvairesnius ūkininkavimo modelius, skatinant vietos maisto skirstymo centrus ir trumpesnes tiekimo grandines bei gerinant smulkiųjų ūkininkų, mažo poveikio žvejų ir akvakultūros gamintojų galimybes patekti į rinką.

5.4.13.

Būtina investuoti į perkvalifikavimo programas, skirtas sektoriams, kurie greičiausiai nebus perspektyvūs (pavyzdžiui, dėl to, kad jie labai priklausomi nuo iškastinio kuro). Tai reiškia, kad jie turi ieškoti galimybių sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir tapti ekologiškesniais. Remiame tikslinę investicijų politiką, kuria prarastos darbo vietos būtų sklandžiai nukreipiamos į sektorius, kuriuose trūksta darbuotojų, t. y. socialinius ir žaliuosius sektorius.

5.4.14.

Valstybės narės turi daugiau investuoti į viešąsias paslaugas, nes, kaip parodė krizė, viešosios paslaugos atlieka labai svarbų vaidmenį gelbėjant žmonių gyvybes ir kovojant su pandemija. Todėl Europos vadovai, taikydami ES fiskalines taisykles, turėtų atsižvelgti į vadinamąją subalansuoto biudžeto taisyklę, pagal kurią valstybės investicijos neįtraukiamos į deficito skaičiavimus ir atsižvelgiama į dabartinio skolos lygio tvarumą. ES turėtų iš esmės įvertinti konkurencijos taisyklėmis grindžiamą strateginių viešųjų paslaugų liberalizavimą. Taip pat reikėtų pagerinti galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis.

5.5.   Socialinės priemonės

5.5.1.

Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) įgyvendinimas Europos lygmeniu visose valstybėse narėse yra svarbus žingsnis siekiant aktyviai pradėti socialinės konvergencijos procesą. Europos socialinių teisių ramstis yra priemonė naujai ir atnaujintai socialinių rodiklių suvestinei parengti.

5.5.2.

ES strategijoje daugiausia dėmesio reikia skirti darbo vietoms, didinant praktinės patirties svarbą ir nuolatinį jos įgyvendinimą pasitelkiant švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemą, kuri sudaro sąlygas Europos darbo jėgai prisitaikyti prie gamybos sistemos pokyčių perėjus prie skaitmeninių ir žaliųjų technologijų.

5.5.3.

Naujas darbo apibrėžimas yra itin svarbus ekonomikos atgaivinimo pasibaigus COVID-19 krizei etape. Tiek privačiajame, tiek viešajame sveikatos ir priežiūros sektoriuose našumo augimo siekis prieštaravo paslaugų kokybei ir kenkė darbo patirčiai, o tai turėjo labai didelių pasekmių sveikatos krizės metu daugumoje ES šalių. Perėjimas prie paslaugomis grindžiamos veiklos lemtų darbui imlesnės ekonomikos sukūrimą, kuri atsvertų darbo vietų šiuose sektoriuose neužtikrintumą, skatintų didesnį užimtumą ir sugrąžintų darbo vietas į realiąją ekonomiką. Todėl būtina rengti politiką, kuria būtų remiamas kokybiškas užimtumas darbui imliuose sektoriuose, kuriuose teikiamos aukštos kokybės paslaugos.

5.5.4.

EESRK palankiai vertina atnaujintą Europos Komisijos 2020 m. darbo programą (10) kaip kompromisą siekiant ekonomikos atgaivinimo strategijoje išlaikyti socialinį aspektą. Yra keletas teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvų, kurių negalima uždelsti ar atidėti, nes jos yra socialinės darbotvarkės ramsčiai.- Tai apima: priimtų direktyvų perkėlimą į nacionalinę teisę pagal sutartą tvarkaraštį (Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, Darbuotojų komandiravimo direktyva, Direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų). Komisija taip pat patvirtino visas iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas sąžiningas ir socialiai tvarus atsigavimas, įskaitant iniciatyvas, susijusias su darbo užmokesčio skaidrumu, minimaliu darbo užmokesčiu, sąžiningu apmokestinimu, jaunimo užimtumu, Europos nedarbo perdraudimo sistema, įgūdžių darbotvarke ir skaitmeniniu švietimu, darbu platformose ir ES ekonomikos valdymo taisyklėmis. Darbo programoje trūksta nuostatų dėl darbuotojų sveikatos ir saugos atnaujinimo taikant veiksmingas prevencines priemones darbo vietose.

5.5.5.

Stiprus socialinis atsigavimas taip pat reiškia geresnes galimybes patekti į profesines sąjungas ir geresnę apsaugą. Turime remti kolektyvines derybas ir demokratiją darbo vietoje. ES ir valstybės narės turi remti socialinius partnerius, siekiant reikšmingai padidinti kolektyvinių derybų aprėptį.

5.5.6.

Reikėtų atkreipti dėmesį į su lytimi susijusių klausimų sprendimą. Dabartinio COVID-19 protrūkio sukeltas ekonomikos nuosmukis turi didelį poveikį lyčių lygybei tiek nuosmukio metu, tiek vėliau ekonomikai atsigaunant. Palyginti su „įprastais“ nuosmukiais, kurie daro didesnį poveikį vyrų užimtumui nei moterų, užimtumo sumažėjimas, susijęs su socialinių kontaktų ribojimo priemonėmis, daro didelį poveikį sektoriams, kuriuose dirba daug moterų. Be to, uždarius mokyklas ir dienos priežiūros centrus labai padidėjo vaikų priežiūros poreikiai, o tai daro ypač didelį poveikį dirbančioms motinoms. Tikėtina, kad krizės poveikis dirbančioms motinoms išliks nepakitęs dėl didelės jų darbo patirties rinkoje.

5.6.   Sveikatos sistemos

5.6.1.

Svarbiausia, kad viena iš pagrindinių koronaviruso krizės pamokų yra ta, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros sistemas beveik visose Europos šalyse, visų pirma daugiausia dėmesio skiriant prevencijai. Dėl koronaviruso poveikio visos Europos sveikatos sistemos patiria didžiulę įtampą; kai kurios šalys patiria didesnį poveikį nei kitos, nes jos yra skirtingai aprūpintos personalu (gydytojais ir slaugytojais), aukštos kvalifikacijos specialistais, medicinos prietaisais ir ligoninių pajėgumais. Nors atsakomybė už sveikatos priežiūrą tenka valstybėms narėms, tačiau valstybių sienos viruso plitimo nesustabdo. Viruso plitimas daro poveikį visai Europai, tiek jos viduje, tiek už jos ribų, o tai turi sanitarinių, socialinių ir ekonominių padarinių, dėl kurių reikia imtis bendrų atsakomųjų veiksmų Europos lygmeniu.

5.6.2.

Koronaviruso krizė atskleidė ES priklausomybę nuo medicinos reikmenų importo iš ES nepriklausančių šalių. Investicijos į sveikatos apsaugą, priežiūrą ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, prevencinę sveikatos priežiūrą ir darbuotojų sveikatos ir saugos politiką, atsižvelgiant į visą gyvenimą trunkantį ciklą, yra būtinos ir ES institucijos turi jas remti.

5.6.3.

Koronaviruso krizė aiškiai rodo, kad tarptautinės farmacijos įmonės turi didelę galią. Siekiant padidinti farmacijos pramonės nepriklausomumą, taip pat būtina įsteigti didelį Europos mokslinių tyrimų fondą naujiems vaistams ir vakcinoms kurti. ES institucijos turėtų turėti būtinus įgaliojimus koordinuoti būtiniausių medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą, platinimą ir kainas bendrojoje rinkoje.

5.7.   Tarptautiniai ryšiai

5.7.1.

Europos Sąjunga yra grindžiama bendromis Europos vertybėmis, kurios yra nediskutuotinos jokiomis aplinkybėmis (11): pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisvė, demokratija, lygybė ir teisinės valstybės principas. Šių vertybių negalima pamiršti ir tada, kai dėl ES ir jos valstybėse narėse susiklosčiusių neeilinių aplinkybių joms kyla ekonominių ir socialinių iššūkių. Nors atsakas į dabartinę krizę turi būti nedelsiamas ir reikalingos tam tikros išskirtinės ir ribotos trukmės priemonės, jos negali prieštarauti teisinei valstybei ir negali kelti pavojaus demokratijai, valdžių padalijimui ir pagrindinėms Europos piliečių teisėms. EESRK primygtinai reikalauja, kad visos šios srities politikos priemonės visiškai atitiktų mūsų bendras vertybes, nustatytas ES sutarties 2 straipsnyje.

5.7.2.

Koronaviruso krizė parodė, kad tarptautinė laisvoji prekyba neužtikrina net ir esamų maisto produktų, sveikatos priežiūros produktų ir pramonės atsargų tiekimo saugumo. Be to, reikia pažymėti skaidrumo ir atsekamumo stygių.

5.7.3.

Kai kurios Europos bendrovės, kurios išvystė pramoninius pajėgumus trečiųjų šalių teritorijoje, turėtų būti skatinamos šiuos pajėgumus perkelti į ES. Veiklos perkėlimas pramonės, žemės ūkio ir paslaugų srityse turėtų sudaryti sąlygas didesniam savarankiškumui tarptautinių rinkų atžvilgiu, atgauti gamybos metodų kontrolę ir inicijuoti veiklos pokyčius aplinkos apsaugos ir socialinės pertvarkos srityse. Tokiais atvejais bendrovės galėtų gauti finansinę paramą iš valstybių narių Vyriausybių, netaikant valstybės pagalbos taisyklių.

5.7.4.

Krizė taip pat aiškiai parodė, kad didžiajai gamybos daliai kyla nemaža rizika, susijusi su ES priklausomybe nuo Kinijos, ypač medicinos srityje (pavyzdžiui, apsaugos priemonių gamyba). Siekiant sustiprinti sveikatos priežiūros sistemas beveik kiekvienoje Europos šalyje, labai svarbu sumažinti šią priklausomybę nuo pagrindinių produktų. Tai galima padaryti plečiant gamybą ES (ES gamybos ir (arba) tiekimo grandinė) ir plėtojant gamybos pajėgumus bendradarbiaujant su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Afrikoje (ES ir Afrikos gamybos ir (arba) tiekimo grandinė). Tai turi pridėtinės vertės, nes mažiausiai išsivysčiusios šalys taip pat galėtų plėtoti naują ekonominę veiklą ir stiprinti savo sveikatos priežiūrą.

5.7.5.

Pasibaigus pandemijai pasaulyje turėtų būti sukurta nauja tarptautinių santykių, pasaulinės ekonomikos ir solidarumo sistema, įsipareigojant dalytis pasaulio turtu ir gelbėti gyvybes, taip pat saugoti sveikatos, mokslo, intelektinius ir pramonės laimėjimus. ES turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenį šioje naujoje tarptautinių santykių sistemoje, paremtoje solidarumu ir vystomuoju bendradarbiavimu. Be to, ES turėtų išlaikyti ir galbūt padidinti vystomojo bendradarbiavimo įsipareigojimų lygį.

5.7.6.

Užtikrinus vienodas sąlygas pasaulio ekonomikai, gali būti sustabdytas darbuotojų išnaudojimas ir nepagrįstas, pernelyg didelis pelno kaupimas bendrovėse. TDO ir darnaus vystymosi standartų įtraukimas į PPO ir kitų susijusių JT agentūrų taisykles galėtų iš esmės prisidėti kuriant naują, sąžiningą ekonominę tvarką ir teisingą bei pažangią globalizaciją. Ateityje taisyklės turėtų būti atitinkamai pritaikytos ir nuosekliau taikomos, nukreipiant visus išteklius ir turimą personalą teikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia.

5.7.7.

Bet koks kėsinimasis į pagrindines teises turi būti objektyviai pagrįstas ir turi būti įtrauktos laikino galiojimo sąlygos. Labai svarbu užtikrinti, kad laikantis visų pagrindinių demokratinių principų per kuo trumpesnį laiką visas pasaulis grįžtų į normalų gyvenimą. Žmogaus teisių, pavyzdžiui, teisės rinktis į susirinkimus, spaudos laisvės, privatumo ir kitų teisių, ribojimas niekada neturi tapti „naujomis įprastinėmis sąlygomis“.

5.7.8.

Būtina atnaujinti ES geopolitinį strateginį vaidmenį skatinant pasaulinius taikos procesus, kad būtų atnaujintos ekonominio vystymosi galimybės ES kaimyninėse šalyse: Vakarų Balkanuose, EUROMED, Rytų šalyse partnerėse ir kitose nuo konfliktų kenčiančiose teritorijose.

5.7.8.1.

Šiuo požiūriu EUROMED regionas ir Vakarų Balkanai turi vėl tapti vystymosi galimybių erdve, kaip ir anksčiau, kai ji buvo žmonių, prekių ir idėjų mainų centras. Dėl šios priežasties Europos strateginės transporto ir komercinių bei kultūrinių mainų integracijos ir sujungimo politikoje daugiausia dėmesio reikia skirti EUROMED ir Vakarų Balkanams, be to reikia parengti specialią makroregioninę strategiją. Siekiant šio tikslo, reikia suteikti naują postūmį Viduržemio jūros makroregioninėms strategijoms ir Europos miestų strategijai.

5.8.   Migracija ir laikotarpis pasibaigus COVID-19 krizei

5.8.1.

Susidaro įspūdis, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, dėl kurios nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ištiko milžiniška tragedija ir žlugo visų šalių ekonomika, migracijos klausimas išnyko iš darbotvarkės, o visuomenė tapo šiek tiek abejinga. NET ir kilus dabartinei krizei prieglobsčio prašytojų negalima palikti likimo valiai. Pagrindinės apsaugos teisės yra Europos vertybių pagrindas ir jų negalima ignoruoti, kai situacija tampa sudėtinga. Reikia atkurti šias priemones: — atnaujinti leidimų gyventi suteikimo ir teisės į prieglobstį pripažinimo procedūras beveik visose Europos šalyse, — spręsti sveikatos problemas, susijusias su migrantų priėmimo centrų perpildymu, — spręsti nesaugumo darbe problemą (dėl to jau sumažėjo, o gal net visiškai sustojo perlaidų siuntimas, o dažnai jos yra vienintelis kilmės šalyse likusių migrantų šeimų pragyvenimo šaltinis), — įteisinti asmens priežiūros arba žemės ūkio sektoriuje dirbančius migrantus, — sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (BEPS), kuri būtų privaloma, saugi ir veiksminga visose ES šalyse, kad jos galėtų greitai dalytis bendra atsakomybe, — kurti ir plėtoti realistiškus, teisėtus, saugius ir įgyvendinamus darbo jėgos migracijos į ES būdus, — užmegzti nuolatinį ir veiksmingą dialogą su migrantų kilmės šalimis siekiant sukurti struktūras ir ryšių sistemas, — didinti ekonominę ir techninę paramą Frontex agentūrai, — trumpuoju laikotarpiu užtikrinti įsipareigojimą taip pat įvertinti visų išteklių perkėlimą pagal 2021–2027 m. ES daugiametę biudžeto programą.

6.   Atstatymo planas

6.1.

Dėl visų pirmiau nurodytų priemonių reikės parengti naują ekonomikos valdymo sistemą, kurioje numatyta strateginė pramonės, konkurencingumo, socialinė, aplinkos ir prekybos politika.

6.2.

Reikės skatinti Europos Sąjungos ekonomikos valdymo reformą, peržiūrint Stabilumo ir augimo paktą, kad kartu būtų užtikrintas stabilumas ir augimas.

6.3.

Remiantis „Next Generation ES“ gaivinimo priemone, reikės užtikrinti laipsnišką ES nuosavų išteklių didinimą nustatant atitinkamas ir deramas pajamas, kurias, pavyzdžiui, reikėtų pasirinkti iš: ES prekybos taršos leidimais sistemos, bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB), skaitmeninio mokesčio, finansinių sandorių mokesčio ir CO2 mokesčio ar senjoražo.

6.4.

ES turi skubiai pradėti taikyti koordinavimo mechanizmą, galintį neutralizuoti agresyvų mokesčių planavimą ir kovoti su mokesčių slėpimo reiškiniu 27 valstybėse narėse – reiškiniu, dėl kurio 2001–2016 m. ES valstybės narės vidutiniškai per metus prarado 46 mlrd. EUR mokestinių pajamų (0,46 % BVP) (12). Kartu ES turi pradėti taikyti veiksmingą kovos su pinigų plovimu strategiją, dėl kurios kyla pavojus, kad ES gamybos sistema bus apnuodyta, o bendroji rinka – iškreipta, nes bus iškraipomos vienodos veiklos sąlygos.

6.5.

Svarbu išsaugoti Europos teisių, standartų ir vartotojų politikos modelį. Dėl to ES ir yra unikali. Pavyzdžiui, skaitmeninimo srityje ES dirbtinio intelekto etikos kodekse ES požiūris į „žmogaus atliekamo proceso valdymą“ skiriasi nuo kitų pasaulio regionų koncepcijos. Šis požiūris, grindžiamas pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, yra ES modelio dalis ir turėtų būti išsaugotas, nepaisant šiuo metu susidariusios griežtesnės konkurencinės aplinkos.

6.6.

Reikia visapusiškai pasinaudoti atsirandančiais naujais, tvaresniais verslo modeliais (žiedinės, dalijimosi, socialinės ekonomikos ir t. t.). Šie ypatumai būdingi ir ES visuomenės modeliui; jie leidžia sukurti dvigubą vertę – ekonominę ir socialinę – kartu būdami priemonėmis, kuriomis siekiama įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir darnaus vystymosi tikslus. Šie verslo modeliai suteikia galimybę padėti ekonomikai atsigauti ir kartu spręsti visuomenės problemas. Šioje srityje labai svarbus bus ES žiedinis veiksmų planas ir pažadėtas ES socialinės ekonomikos veiksmų planas (2021 m. pavasaris). Reikėtų dalytis tokiais įkvepiančiais pavyzdžiais kaip Europos inovacijų grupių aljansas.

6.7.

Ekonomikos atgaivinimo procese skaitmeninimas teikia ir galimybių, ir kelia rizikos. Būtent inovacijų srityje ES gali tapti lydere, pavyzdžiui, blokų grandinės srityje, kurioje ES užima pirmaujančią poziciją. Blokų grandinė kaip technologija (ne bitkoinas) yra demokratinių vertybių nešėja, suteikianti skaidrumo ir tobulesnes valdymo struktūras. Tačiau būtina valdyti su skaitmeninimu susijusią riziką: didėjantį nedarbą, skaitmeninę atskirtį ir socialinę atskirtį. Reikia rasti būdų, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp naudojimosi galimybėmis ir kylančios rizikos. Visa tai vyksta aplinkoje, kurioje ES siekia išlikti konkurencinga pasaulio mastu.

6.8.

Tai yra galimybė skatinti socialines inovacijas kaip ekonomikos atgaivinimo modelį, pasitelkiant bendrą kūrybą, bendrą projektavimą ir bendrą gamybą. Sudėtingoje socialinėje aplinkoje, kurioje kyla didžiuliai visuomenės uždaviniai, vienintelis būdas yra sutelkti visus visuomenės išteklius, dirbant tarpsektoriniu ir daugiadisciplininiu būdu, siekiant rasti sprendimus. Organizuota pilietinė visuomenė yra socialinių inovacijų katalizatorius – judėjimas, kuris prisidėjo kuriant gerovės sistemas, leidusias sukurti naujas politikos kryptis, struktūras, produktus, paslaugas ir darbo metodus. Pilietinės visuomenės dalyvavimas dabar reikalingas labiau nei bet kada, tačiau tikros socialinės naujovės gali vykti tik dalyvaujant organizuotai pilietinei visuomenei.

6.9.

Naujo visuomeninio modelio atsiradimas? Ekonomikos atsigavimas yra neatsiejamas nuo našumo, fiskalinių paskatų ir turto paskirstymo. Galbūt atėjo laikas vėl atgaivinti socialinių investicijų dokumentų rinkinio koncepciją, aktyviai ir prevenciškai dirbti siekiant sumažinti būsimas visuomenės išlaidas. Tokiu būdu ES turėtų skatinti investicijas į socialinę infrastruktūrą: i) švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą; ii) sveikatą, ilgalaikę priežiūrą ir socialinę priežiūrą; iii) įperkamą būstą (13). Visa tai susiję su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu visais lygmenimis, darnaus vystymosi tikslais grindžiama Europos semestro stebėjimo sistema, Europos žaliuoju kursu ir ES vertybėmis grindžiama teisinga skaitmenine pertvarka, kurie galėtų sudaryti naujo ES visuomenės modelio pagrindą.

---

(1)  Georgieva, C., 2020 m., The Great Lockdown: Worst Economic Downturn Since the Great Depression. TVF pranešimas spaudai Nr. 20/98.

(2)  Iš Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS) duomenų matyti, kad 2010–2018 m. Estijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Švedijoje, Airijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Italijoje, Nyderlanduose, Maltoje ir Ispanijoje išaugo neįgaliųjų skurdas ir socialinė atskirtis.

(3)  Europos Komisijos ECFIN GD.

(4)  Tarptautinė darbo organizacija, 2020 m. kovo mėn., COVID-19 and the world of work: Impact and policy responses.

(5)  Europos Komisija, 2020 m. pavasaris, „Europos ekonominė prognozė“. Institucijos dokumentas Nr. 125. 2020 m. gegužės mėn.

(6)  Europos Komisijos ECFIN GD.

(7)  2020 m. balandžio mėn. EUROFOUND gyvenimo ir darbo sąlygų bei COVID-19 pirmoji išvada: „apklausos rezultatai atskleidžia, kad dėl COVID-19 pandemijos krizės poveikio ekonomikai, finansinių sunkumų patiria daugiau namų ūkių nei prieš krizę. Beveik pusė visų respondentų (47 %) nurodė, kad jų namų ūkiui sunku sudurti galą su galu. […] Iš respondentų, kurie per krizę visam laikui prarado darbą, 90 % nurodė, kad jų namų ūkių finansinė padėtis pablogėjo, 44 % neturi santaupų, o 35 % turi tik tiek santaupų, kad dabartinį gyvenimo lygį galėtų išlaikyti tris mėnesius.“

(8)  Nassim Nicholas Taleb (2007 m.), The Black Swan: the impact of the highly improbable.

(9)  Host S., Grange D., Mettetal L, Dubois U. 2014 m. Précarité énergétique et santé: état des connaissances et situation en Île-de-France, Regioninė sveikatos observatorija, Il de Fransas, Paryžius, p. 14.

(10)  https://ec.europa.eu/info/publications/2020-commission-work-programme-key-documents_lt

(11)  EESRK nuomonė SC/052 „ES ateitis: nauda piliečiams ir Europos vertybių puoselėjimas“.

(12)  Europos Komisija, „Individualių tarptautinio mokesčių slėpimo vertinimas“ (angl. Estimating International Tax Evasion by Individuals), Darbinis dokumentas Nr. 76–2019.

(13)  Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės ataskaita „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“. „European Economy Discussion Paper“ Nr. 074, 2018 m. sausio mėn.