PRIEDAS

1.   TUI tikrinimo reglamento taikymo sritis

TUI tikrinimo reglamentas taikomas tiesioginėms užsienio investicijoms iš trečiųjų šalių, t. y. investicijoms, „kuriomis užmezgami arba palaikomi ilgalaikiai tiesioginiai ryšiai tarp trečiųjų valstybių investuotojų, įskaitant valstybinius subjektus, ir įmonių, vykdančių ekonominę veiklą valstybėje narėje“. (1) Reglamentas taikomas visiems ekonomikos sektoriams ir jam netaikomi jokie ribiniai dydžiai. Poreikis patikrinti sandorį iš tiesų gali nepriklausyti nuo to sandorio vertės. Pavyzdžiui, nedidelių startuolių vertė gali būti palyginti maža, tačiau jie gali būti strategiškai svarbūs mokslinių tyrimų arba technologijų požiūriu.

Reglamentu valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai peržiūrėti į jo taikymo sritį patenkančias investicijas dėl priežasčių, susijusių su saugumu ar viešąja tvarka, ir imtis priemonių dėl konkrečių pavojų.

Už peržiūrą ir prireikus priemonių, kuriomis dėl su saugumu ar viešąja tvarka susijusių priežasčių būtų užkertamas kelias investicijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, arba joms nustatomos tam tikros sąlygos, priėmimą atsakingos pačios valstybės narės. Komisija gali teikti nuomones, kuriose valstybei narei, kurioje investuojama, rekomenduojama imtis tam tikrų veiksmų, visų pirma tais atvejais, jei yra pavojus, kad investicija turės įtakos Sąjungos svarbos projektams ir programoms.

Komisija ragina valstybes nares ypač atidžiai stebėti, kad dėl šios sveikatos srities krizės nebūtų išparduoti Europos verslo ir pramonės subjektai, įskaitant MVĮ. Komisija atidžiai stebės įvykių raidą, taip pat, kai tinkama, palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis.

Komisija taip pat primena valstybėms narėms, kad tokioje integruotoje rinkoje kaip Europos egzistuoja daug tarpusavio priklausomybės ryšių, ir ragina visas jas kreiptis patarimų ir koordinuoti veiksmus tais atvejais, kai užsienio investicijos galėtų realiai ar potencialiai, dabar ar ateityje paveikti bendrąją rinką.

2.   Kokia TUI tikrinimo funkcija esant ekstremaliajai visuomenės sveikatos situacijai?

Pagal TUI tikrinimo reglamentą valstybė narė gali imtis priemonių ir neleisti užsienio investuotojui įsigyti bendrovę arba perimti jos kontrolę, jei dėl tokio įsigijimo arba kontrolės kiltų grėsmė valstybės narės saugumui arba viešajai tvarkai. Tai apima atvejus, kai grėsmė susijusi su ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija

Nustatydamos, ar tiesioginė užsienio investicija gali daryti poveikį saugumui ar viešajai tvarkai, valstybės narės ir Komisija gali apsvarstyti „visus susijusius veiksnius, įskaitant poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, technologijoms, įskaitant bazines didelio poveikio technologijas, ir ištekliams, kurie yra būtini saugumui arba viešosios tvarkos palaikymui ir kurių sutrikdymas, sutrikimas, praradimas arba sunaikinimas padarytų didelį poveikį valstybei narei ar Sąjungai“ (2).

TUI tikrinimo reglamente tarp veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta tikrinant užsienio investiciją, aiškiai nurodomas pavojus ypatingos svarbos sveikatos infrastruktūros objektams ir ypatingos svarbos išteklių tiekimui.

Europos vidaus rinkoje investicijos keliamas pavojus nebūtinai apsiriboja valstybės narės, kurioje investuojama, teritorija. Todėl TUI tikrinimo reglamente ne tik numatyta galimybė Komisijai pateikti nuomonę dėl konkrečios investicijos – kitos valstybės narės taip pat gali reikalauti informacijos ir pateikti pastabų.

Patikrinus tiesioginę užsienio investiciją, nebūtinai bus uždrausta ją daryti. Kai kuriais atvejais gali užtekti imtis poveikio mažinimo priemonių (pavyzdžiui, nustatyti sąlygas dėl garantijų tiekti vaistus ar medicinos priemones). Sąjungos interesai gali lemti, kad tokie tiekimo įsipareigojimai neapsiribotų prognozuojamais priimančiosios valstybės narės poreikiais. Taip pat svarbu nepamiršti, kad tam tikrais atvejais valstybės narės gali įsikišti kitais būdais, nebūtinai taikydamos tikrinimo mechanizmus, pavyzdžiui, esant nacionalinei ekstremaliajai situacijai, tokiai kaip pandemija, jos gali nustatyti privalomas licencijas patentų saugomiems vaistams.

Komisija taip pat atidžiau tikrina įsigijimo atvejus, kai užsienio investicija gali paveikti Sąjungos svarbos projektus ar programas, ir tokiais atvejais į Komisijos nuomonę valstybės narės turi kuo labiau atsižvelgti. Pavyzdžiui, taip būtų tais atvejais, jei planuojama užsienio investicija į ES įmones, gavusias finansavimą pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Taigi, ypač daug dėmesio bus skiriama visiems projektams pagal programą „Horizontas 2020“, susijusiems su sveikatos sektoriumi, įskaitant būsimus projektus, susijusius su reagavimu į COVID-19 protrūkį (3).

3.   Ko investuotojai jau dabar turėtų tikėtis dėl investicijų tikrinimo?

Nacionaliniai tikrinimo mechanizmai jau galioja 14-oje valstybių narių (4). Komisija ragina šias valstybes nares visapusiškai pasinaudoti šiais mechanizmais, laikantis TUI tikrinimo reglamento ir kitų ES teisėje nustatytų reikalavimų. Komisija taip pat ragina valstybes nares, kurios neturi tikrinimo mechanizmų arba kurių tikrinimo mechanizmai netaikomi visiems atitinkamiems sandoriams, diegti visapusiškus tikrinimo mechanizmus, o tuo metu svarstyti kitas turimas galimybes, kaip, laikantis visų Sąjungos teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, spręsti atvejus, kai konkrečios įmonės, infrastruktūros objekto ar technologijos įsigijimas ar kontrolė galėtų kelti pavojų ES saugumui ar viešajai tvarkai, įskaitant sveikatos saugumą.

Svarbu nepamiršti, kad tais atvejais, kai užsienio investicija netikrinama nacionaliniu lygmeniu, reglamentu numatyta, kad valstybės narės ir Komisija gali per 15 mėnesių nuo užsienio investicijos padarymo pateikti pastabas ir nuomones. Atsižvelgdama į jas valstybė narė, kurioje buvo investuota, gali priimti atitinkamas priemones, taip pat reikalingas poveikiui mažinti. Kalbant praktiškai, dėl dabar (2020 m. kovo mėn.) padarytos užsienio investicijos valstybės narės galėtų pateikti ex post pastabas, o Komisija – ex post nuomones nuo 2020 m. spalio 11 d. (visapusiško reglamento taikymo pradžios data) iki 2021 m. birželio mėn. (15 mėnesių po investicijos padarymo).

Prie TUI nepriskiriamas investicijas (pvz., portfelines investicijas) valstybės narės gali tikrinti laikydamosi Sutarties nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo. Palyginti su TUI, paprastai mažiau tikėtina, kad portfelinės investicijos, kuriomis investuotojui nesuteikiama faktinės įtakos įmonės valdymui ir kontrolei, keltų klausimų dėl poveikio saugumui ar viešajai tvarkai. Vis dėlto portfelinės investicijos gali būti svarbios saugumui ar viešajai tvarkai tada, jei jomis įgyjama bent kvalifikuotoji akcijų dalis (pvz., 5 proc.), kuria akcininkui ar susijusiems akcininkams pagal nacionalinę bendrovių teisę suteikiama tam tikrų teisių.

Be investicijų tikrinimo, valstybės narės gali turėti specialių teisių tam tikrose įmonėse (vadinamosios „auksinės akcijos“). Kai kuriais atvejais šios teisės gali leisti valstybei uždrausti tam tikrų rūšių investicijas į tas įmones arba nustatyti jų ribas. Šios priemonės nustatomos konkrečiai įmonei ir jų taikymo sritis priklauso nuo to, kokias galias valstybei suteikia „auksinė akcija“. Kaip ir kiti kapitalo judėjimo apribojimai, šios priemonės turi būti būtinos ir proporcingos teisėtam viešosios politikos tikslui (žr. kitą skirsnį).

4.   Kokiomis priežastimis grindžiami kapitalo judėjimo apribojimai?

SESV 63 straipsnyje numatyta, kad kapitalas gali laisvai judėti ne tik ES, bet ir tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, o bet koks apribojimas turi būti tinkamas, reikiamas ir proporcingas teisėtiems viešosios politikos tikslams pasiekti. Tokie tikslai Sutartyje arba Teisingumo Teismo praktikoje apibrėžiami kaip svarbios bendrojo intereso priežastys. Jie neturėtų būti vien ekonominio pobūdžio (5). Viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos motyvais galima remtis esant realiai ir pakankamai rimtai grėsmei pagrindiniam visuomenės interesui (6).

Jei užsienio investuotojai ketina įsigyti strateginį turtą „grobikiškais“ tikslais (pvz., kad apribotų tam tikros prekės ir (arba) paslaugos tiekimą ES rinkai), taikoma išimtis būtų grindžiama viešąja tvarka arba visuomenės saugumu, kaip nustatyta SESV 65 straipsnyje. Pavyzdžiui, taip būtų galima pagrįsti ribojamąsias priemones, būtinas tiekimo saugumui (pavyzdžiui, energetikos srityje) arba esminių viešųjų paslaugų teikimui užtikrinti, jei mažiau ribojančių priemonių (pavyzdžiui, reguliavimo priemonių, kuriomis visoms tam tikruose sektoriuose veiklą vykdančioms įmonėms nustatomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai) nepakanka realiai ir pakankamai rimtai grėsmei pagrindiniam visuomenės interesui pašalinti. Ribojamųjų priemonių taip pat gali būti imamasi, jei kyla grėsmė finansiniam stabilumui (7).

Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pripažinęs visuomenės sveikatą svarbia bendrojo intereso priežastimi (8). Kitos Teisingumo Teismo pripažįstamos svarbios bendrojo intereso priežastys, susijusios su kitomis Sutartyje įtvirtintomis laisvėmis ir galinčios būti aktualios ekstremaliosiose situacijose, yra vartotojų apsauga, socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros išlaikymas, socialinės politikos tikslai.

Be to, Sutartyje numatytos apsaugos priemonės, jei Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui kyla arba gali kilti didelių sunkumų (SESV 66 straipsnis) ir jei euro zonai nepriklausančių valstybių narių mokėjimų balansui iškyla sunkumų arba didelė jų grėsmė (SESV 143 ir 144 straipsniai).

Jei užsienio investicija iš trečiosios šalies daroma į įmones, kurių vertinimas kapitalo rinkose laikomas gerokai mažesniu nei faktinė ar vidinė vertė, būtų galima svarstyti galimybę taikyti apribojimus, atsižvelgiant į faktinį ar galimą tokios investicijos poveikį minėtų viešųjų interesų apsaugai (pavyzdžiui, ar dėl jos gali būti pernelyg pasikliaujama užsienio investuotojais iš trečiųjų šalių esminių prekių tiekimo ar esminių paslaugų teikimo atžvilgiu). Svarstant tokių priemonių tinkamumą taip pat reikėtų atsižvelgti į jų galimą neigiamą poveikį įmonėms ir visai ekonomikai ir, galbūt, jį mažinti.

Galiausiai reikia pažymėti, kad, nagrinėjant pagrindimą ir proporcingumą, kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ir iš jų apribojimas taikomas kitomis teisinėmis aplinkybėmis nei ES vidaus kapitalo judėjimo apribojimas (9). Todėl, remiantis Sutartimi, jei apribojimai taikomi sandoriui, kuriame dalyvauja trečioji šalis, gali būti priimtinos ir kitos pagrindžiančios priežastys. Priimtinas pagrindžiančias priežastis taip pat galima aiškinti ir plačiau.

---

(1)  Žr. TUI tikrinimo reglamento 9 konstatuojamąją dalį.

(2)  Žr. TUI tikrinimo reglamento 13 konstatuojamąją dalį.

(3)  47,5 mln. EUR mokslinių tyrimų projektams, susijusiems su žinių, reikalingų klinikiniams ir visuomenės sveikatos veiksmams, gilinimu reaguojant į COVID-19 epidemiją, skirta tiesiogiai pagal programos „Horizontas 2020“ kvietimą teikti paraiškas ir 45 mln. eurų – pagal viešojo ir privačiojo sektoriaus partneryste pagrįstą Naujoviškų vaistų iniciatyvą.

(4)  Nacionalinių tikrinimo mechanizmų sąrašas ir nuorodos į nacionalinės teisės aktus pateikiami adresu http://trade.ec.europa.eu/doclib/html/157946.htm.

(5)  Byla C563/17, Associação Peço a Palavra, 70 punktas.

(6)  Žr. bylas C-54/99, Église de Scientologie, 17 punktas, C-503/99, Komisija prieš Belgiją, 47 punktas, C-463/00, Komisija prieš Ispaniją, 72 punktas.

(7)  Žr. 2015 m. birželio 29 d. Komisijos pranešimą dėl Graikijos valdžios institucijų įvestos kapitalo kontrolės, pateikiamą adresu https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/STATEMENT_15_5271.

(8)  Byla C-531/06, Komisija prieš Italiją, 51 punktas.

(9)  Byla C-446/04, Test claimants in FII, Group litigation, 171 punktas.