EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 30

SWD(2020) 317 final

KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita

Šalies skyrius: teisinės valstybės principo padėtis Maltoje

pridedamas prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Teisinės valstybės principo padėtis Europos Sąjungoje

{COM(2020) 580 final} - {SWD(2020) 300 final} - {SWD(2020) 301 final} - {SWD(2020) 302 final} - {SWD(2020) 303 final} - {SWD(2020) 304 final} - {SWD(2020) 305 final} - {SWD(2020) 306 final} - {SWD(2020) 307 final} - {SWD(2020) 308 final} - {SWD(2020) 309 final} - {SWD(2020) 310 final} - {SWD(2020) 311 final} - {SWD(2020) 312 final} - {SWD(2020) 313 final} - {SWD(2020) 314 final} - {SWD(2020) 315 final} - {SWD(2020) 316 final} - {SWD(2020) 318 final} - {SWD(2020) 319 final} - {SWD(2020) 320 final} - {SWD(2020) 321 final} - {SWD(2020) 322 final} - {SWD(2020) 323 final} - {SWD(2020) 324 final} - {SWD(2020) 325 final} - {SWD(2020) 326 final}

I.Teisingumo sistema 

Maltos teisingumo sistemai įtaką daro žemyninės ir anglosaksų teisinės tradicijos. Teismai yra skirstomi į aukštesniuosius ir žemesniuosius teismus. Iš teisėjų sudaryti aukštesnieji teismai yra šie: Civilinis teismas, Baudžiamasis teismas, Apeliacinis teismas, Baudžiamųjų bylų apeliacinis teismas ir Konstitucinis Teismas 1 . Žemesniuosiuose teismuose sprendimus priima magistratai. Šie teismai apima Maltos magistratų teismą ir Goco magistratų teismą. Teisminėms institucijoms vadovauja vyriausiasis teisėjas, kuris yra ir Konstitucinio Teismo pirmininkas. Teismų nepriklausomumas yra įtvirtintas Konstitucijoje, kurioje garantuojama teisėjų ir magistratų kadencijos apsauga. Teisminių institucijų darbą prižiūri Teisingumo administravimo komisija 2 . Yra keli specializuoti tribunolai, nagrinėjantys specifinių sričių bylas. Šiuo metu kuriama visiškai atskira prokuratūra. Advokatų rūmai yra nepriklausoma ir pati save reguliuojanti teisininkų profesinė organizacija. 2020 m. liepos mėn. parlamentas priėmė kelias teisingumo srities konstitucines reformas 3 .

Nepriklausomumas

2020 m. liepos mėn. priimta teisėjų ir magistratų skyrimo sistemos reforma. 2020 m. pavasarį vyriausybė pateikė kelis reformų pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą dėl teisėjų skyrimo sistemos, kad būtų atsižvelgta į 2018 m. gruodžio mėn. Venecijos komisijos pateiktas rekomendacijas 4 . 2020 m. liepos 29 d. parlamentas priėmė teisės akto dėl dalinio Konstitucijos pakeitimo projektą. Visi šie pasiūlymai buvo aptarti su Venecijos komisija 5 ir jos įvertinti, tačiau dar laukiama jos nuomonės dėl teisės aktų tekstų. Pagal ankstesnę sistemą „veikdamas pagal ministro pirmininko rekomendaciją“ teisėjus ir magistratus skyrė Maltos prezidentas. Teisėjų skyrimo komitetas nustatydavo, ar kandidatai atitinka teisėjų skyrimo kriterijus, bet nevertindavo, kuris kandidatas yra tinkamesnis, ir nenurodydavo, kuriam kandidatui teiktų pirmenybę. Teisėjų skyrimo komitetas turėdavo nustatyti galimus kandidatus eiti pareigas teisminėse institucijose, iš kurių ministras pirmininkas savo nuožiūra pasirinkdavo kandidatus, kurie bus paskirti teisėjais ar magistratais, o prezidentui tekdavo tik formalus vaidmuo 6 . Pagal naująjį parlamento priimtą teisės aktą buvo pakeista Teisėjų skyrimo komiteto sudėtis ir dabar daugiau kaip pusę jo narių sudaro atstovai iš teisminių institucijų 7 . Bus viešai skelbiami kvietimai teikti paraiškas į visas laisvas pareigas teisminėse institucijose. Teisėjų skyrimo komitetas tris laisvoms pareigoms eiti tinkamiausius kandidatus siūlys tiesiogiai Respublikos prezidentui, kuris parinks teisėjus ar magistratus iš jam pateikto kandidatų sąrašo 8 . Vertinimo kriterijai įtvirtinti Konstitucijoje. Šios reformos padeda stiprinti teismų nepriklausomumą, atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas 9 . Šį klausimą kėlė ir Europos Komisija bei Taryba konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose dėl 2020 m. Europos semestro 10 , taip pat Europos Parlamentas 11 . 2020 m. birželio 19 d. pateiktoje Venecijos komisijos nuomonėje apskritai buvo palankiai įvertinti planai dėl teisėjų skyrimo reformų 12 ir buvo paraginta imtis papildomų veiksmų, kad, kaip nurodyta jos 2018 m gruodžio mėn. nuomonėje, būtų pasiekta tinkama bendra stabdžių ir atsvarų sistema. Be to, šiuo metu Venecijos komisija rengia papildomą nuomonę dėl šių reformų teisės aktų tekstų 13 . Pagal šią reformą vyriausiasis teisėjas bus skiriamas dviejų trečdalių parlamento narių pritarimu 14 , nedalyvaujant teisminėms institucijoms arba Teisėjų skyrimo komitetui 15 . Atsižvelgdama į įvairias vyriausiojo teisėjo pareigas (Konstitucinio Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas, abiejų apeliacinių tarybų pirmininkas) bei į svarbias jo pareigas administruojant teisingumo sistemą (Teisėjų skyrimo komiteto pirmininkas, Teisingumo administravimo komisijos narys, atsakingas už teisėjų drausmę), Venecijos komisija pabrėžė, kad svarbu vyriausiojo teisėjo skyrimą kuo labiau depolitizuoti 16 .

Parlamentas taip pat priėmė reformą dėl teisėjų ir magistratų pašalinimo iš pareigų. Pagal ankstesnę sistemą sprendimus dėl teisėjų ir magistratų pašalinimo iš pareigų priimdavo parlamentas. Venecijos komisija rekomendavo šią procedūrą depolitizuoti 17 . Įvykdžius reformas, sprendimai dėl teisėjų ir magistratų pašalinimo iš pareigų bus Teisingumo administravimo komisijos, kurios daugumą sudaro teisminių institucijų nariai, prerogatyva. Parlamentas nebedalyvaus sprendžiant dėl teisėjų ar magistratų pašalinimo iš pareigų. Be to, reformose numatyta galimybė dėl atleidimo pateikti apeliacinį skundą Konstituciniam Teismui 18 . Šios reformos stiprina teismų nepriklausomumą, atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas 19 . 2020 m. birželio mėn. pateiktoje Venecijos komisijos nuomonėje reformų planai vertinami palankiai 20 ir šiuo metu yra rengiama papildoma nuomonė dėl šių reformų teisės aktų tekstų 21 ,

Teismų nepriklausomumas yra vertinamas maždaug vidutiniškai. Taip teismų nepriklausomumą suvokia plačioji visuomenė (52 proc. mano, kad teismai pakankamai arba visiškai nepriklausomi) ir įmonės (48 proc. mano, kad teismai pakankamai arba visiškai nepriklausomi) 22 .

Šiuo metu kuriama visiškai atskira prokuratūra. Iki šiol daugumą baudžiamojo persekiojimo veiksmų vykdė policija, o Generalinio advokato tarnyba tiesiogiai vykdė tik baudžiamąjį persekiojimą už sunkiausius nusikaltimus 23 . Be to, generalinis advokatas derindavo baudžiamojo persekiojimo funkcijas su vyriausybės teisinio patarėjo pareigomis, atstovaudamas valstybei teismo procesuose, todėl kildavo susirūpinimas dėl valdžių padalijimo 24 . 2019 m., reaguodama į Venecijos komisijos rekomendacijas 25 , vyriausybė paskelbė ketinanti sukurti atskirą prokuratūrą. Visų pirma buvo sukurta Valstybės advokato tarnyba, kad perimtų generalinio advokato vykdytas su baudžiamuoju persekiojimu nesusijusias funkcijas. Valstybės advokatas dabar atlieka vyriausybės konsultanto funkcijas. Generalinis advokatas bus atsakingas už visų teisės pažeidimų baudžiamųjų bylų tyrimą. 2020 m. spalio mėn. vyriausybė planuoja pateikti parlamentui akto projektą, kuriuo išplėstų generalinio advokato baudžiamojo persekiojimo funkcijas, kad jos apimtų ir lengvesnius nusikaltimus. Bylos iš policijos prokuratūrai bus perduodamos palaipsniui, pradedant nuo 2020 m. vasaros 26 , kol galiausiai generaliniam advokatui bus perduotos visos baudžiamosios bylos 27 . Todėl dar reikės laiko, kol visiškai įsigalios prokuratūros reformos. 2019 m. liepos mėn. Parlamentas patvirtino įstatymą, kuriame nustatyta nauja generalinio advokato skyrimo procedūra. Pagal šį įstatymą spręsdamas, ką prezidentui rekomenduoti skirti į generalinio advokato pareigas, kaip nustatyta Konstitucijos 91 straipsnyje, ministras pirmininkas privalo deramai atsižvelgti į Skyrimo komisijos rekomendacijas. Vadovaudamasis šia nauja procedūra 2020 m. rugsėjo 8 d. ministras pirmininkas pritarė Skyrimo komisijos rekomenduotam kandidatui į Maltos generalinio advokato pareigas. Palyginti su buvusia skyrimo procedūra, šiais pakeitimais sustiprinama stabdžių ir atsvarų sistema. Praktiškai generalinio advokato skyrimas vis dar yra daugiausia ministro pirmininko rankose, ir buvo nurodyta, kad tai yra problema 28 .

Skirtingose srityse veikia daug specializuotų tribunolų. Tai yra Pabėgėlių apeliacinių skundų tribunolas, Aplinkos ir planavimo peržiūros tribunolas, Vartotojų skundų tribunolas, Konkurencijos ir vartotojų apeliacinių skundų tribunolas, Pramonės tribunolas, Informacijos ir duomenų apsaugos apeliacinių skundų tribunolas, Psichikos sveikatos peržiūros tribunolas, Patentų tribunolas, Policijos licencijų apeliacinių skundų tribunolas, Administracinės peržiūros tribunolų tarybos ir Kalėjimų apeliacinių skundų tribunolas. Venecijos komisija išreiškė susirūpinimą dėl šių specializuotų tribunolų, nes, jos vertinimu, jie nėra tokie pat nepriklausomi kaip įprasti teismai 29 .

Kokybė

Priimtos tam tikros teisingumo sistemos kokybės tobulinimo priemonės. Visų pirma šiomis priemonėmis siekiama dar labiau pagerinti IT priemonių naudojimą teismuose: i) daugiau civilinių teismų pradėjo taikyti elektroninį katalogizavimą ir elektroninį mokesčių mokėjimą; ii) piliečiams ir teisės specialistams suteikta nemokama internetinė prieiga, kad jie galėtų peržiūrėti su jų bylomis susijusius teisės aktus; iii) sukurta e. teismų platforma, kurioje visuomenei ir teisės specialistams siūloma daug su teisingumo sistema susijusių paslaugų. Vyriausybė rengia skaitmeninę strategiją ir veiksmų planą, kaip sustiprinti technologijų naudojimą teisingumo sistemoje 30 . Teisėjų mokymų srityje padidintas biudžetas, skirtas Teisminių studijų komitetui 31 , kad būtų galima padidinti mokymo paslaugų pasiūlą ir pagerinti jų kokybę. 2018 m. nesurengta jokių teisėjų mokymų, skirtų svarbiems teisėjų gebėjimams ugdyti 32 . Išlieka problema ir dėl nevykdomų mokymų teisėjų etikos tema 33 .

Peržiūrima bylų paskirstymo sistema. Pagal dabartinę sistemą vyriausiojo teisėjo nurodymu bylas paskiria teismo kancleris. Peržiūros tikslas – sukurti naują sistemą, kuri atspindėtų užregistruotų bylų sudėtingumą, kad būtų galima tinkamiau paskirstyti bylų krūvį ir padidinti veiksmingumą.

Veiksmingumas

Teismo procesai vis dar yra vieni ilgiausių visoje ES. Nepaisant tam tikrų pastaraisiais metais įvykdytų patobulinimų, visų lygių ir visų kategorijų bylų svarstymas tebetrunka labai ilgai 34 . 2018 m., kalbant apie civilines ir komercines bylas pirmosios instancijos teismuose, byla buvo išnagrinėjama vidutiniškai per 440 dienų ir tai yra viena ilgiausių bylos nagrinėjimo trukmių visoje ES 35 . Padėtį dar labiau pablogina ilgi procesai antrosios instancijos teismuose (vidutiniškai trunkantys 1 120 dienų) 36 . Taip pat vis dar kelia susirūpinimą administracinių teismų bylų nagrinėjimo trukmė (vidutiniškai 1 057 dienos), nors per pastaruosius metus ir atlikta tam tikrų patobulinimų. Išnagrinėtų bylų rodiklis taip pat parodo, kad šiuo metu teismai veikia ties savo galimybių riba 37 , nes, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, Maltoje vienam gyventojui tenka mažiausias teisėjų skaičius 38 . Taip pat didelį susirūpinimą kelia vidutinė pirmos instancijos teismuose nagrinėjamų pinigų plovimo bylų trukmė (daugiau kaip 2 000 dienų), kuri 2018 m. toliau ilgėjo 39 . Nuo 2020 m. kovo 16 d. visuomenės sveikatos vyriausiojo inspektoriaus nurodymu vykdant nepaprastosios padėties priemones dėl COVID-19 pandemijos buvo uždaryti teismai ir sustabdyti terminai 40 . 2020 m. birželio 5 d. šis nurodymas buvo panaikintas 41 .

II. Kovos su korupcija sistema

Kovos su korupcija institucinę struktūrą sudaro kelios valdžios institucijos. Nuolatinė kovos su korupcija komisija yra atsakinga už korupcijos prevenciją ir korupcinių veiksmų administracinius tyrimus. Viešojo gyvenimo standartų komisaras gali svarstyti, ar ministrų, parlamento sekretorių ar kitų parlamento narių veiksmai atitiko teisės aktus, ar jais nebuvo pažeistos etinės ar kitos pareigos ir ar nebuvo piktnaudžiaujama įgaliojimais. Iki šiol už korupcinių teisės pažeidimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos daugiausia buvo atsakinga policija (Ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinys), tačiau, įvykdžius reformas (žr. I skyrių), baudžiamąjį persekiojimą dėl visų teisės pažeidimų, už kuriuos skiriama daugiau kaip dvejų metų įkalinimo bausmė, įskaitant ekonominius nusikaltimus, korupciją ir pinigų plovimą, perims generalinis advokatas. Kitos kovoje su korupcija dalyvaujančios institucijos – Finansinės žvalgybos analizės padalinys ir Vidaus audito ir tyrimų padalinys. Pastarasis vykdo visų vyriausybinių departamentų ir institucijų vidaus auditą ir tyrimus. Korupciniai nusikaltimai yra įtraukti į baudžiamąjį kodeksą 42 . 2020 m. liepos mėn. parlamentas priėmė kelias kovos su korupcija sistemos reformas 43 . Tebevykdomas tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo tyrimas ir atskiras viešas tyrimas atskleidė gilius korupcijos modelius ir paskatino visuomenę griežtai pareikalauti iš esmės sustiprinti kovos su korupcija pajėgumus ir vykdyti platesnę teisinės valstybės reformą.

Pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą Malta iš 100 balų surinko 54 ir Europos Sąjungoje užima 14 vietą, o pasaulyje – 50 vietą 44 . Tai, kad korupcija šalyje paplitusi, mano 89 proc. korupcijos tema surengtos „Eurobarometro“ apklausos respondentų (ES vidurkis yra 71 proc.), o tai, kad korupcijos poveikį asmeniškai patiria kasdieniame gyvenime, nurodė 54 proc. žmonių (ES vidurkis – 26 proc.) 45 . Apklausus verslo atstovus paaiškėjo, kad 76 proc. įmonių mano, kad korupcija yra plačiai paplitusi (ES vidurkis yra 63 proc.), ir 60 proc. įmonių mano, kad korupcija kelia problemų vykdant verslą (ES vidurkis yra 37 proc.). Vis dėlto, 37 proc. respondentų manymu, yra vykdomas pakankamas baudžiamasis persekiojimas, kad atgrasytų žmones nuo korupcinių veiksmų (ES vidurkis yra 36 proc.), ir 45 proc. įmonių mano, kad asmenims ir įmonėms už nustatytą vyresniojo pareigūno papirkimą skiriamos tinkamos bausmės (ES vidurkis yra 31 proc.) 46 .

Priimti pakeitimai, susiję su Nuolatine kovos su korupcija komisija, kuriais pašalinami struktūriniai trūkumai ir sumažinama ministro pirmininko įtaka skiriant jos narius. Nuolatinė kovos su korupcija komisija yra atsakinga už korupcijos prevenciją ir su korupcija susijusių pranešimų administracinius tyrimus. Ji vykdo tyrimus savo iniciatyva arba gavusi pranešimą. Pagal ankstesnę sistemą Nuolatinė kovos su korupcija komisija apie savo tyrimų išvadas pranešdavo teisingumo ministrui, bet pagal teisės aktus nebuvo reikalaujama užtikrinti tolesnio vykdymo ar baudžiamojo persekiojimo. Susirūpinimą kėlė ir tai, kad nebuvo skaidriai informuojama apie tai, kokias bylas ši komisija tyrė ir kokias rekomendacijas pateikdavo 47 . Europos Komisija, Venecijos komisija ir GRECO išreiškė susirūpinimą dėl mažo jos tyrimų efektyvumo, taip pat dėl to, kad Nuolatinės kovos su korupcija komisijos narių skyrimas priklauso nuo ministro pirmininko 48 . 2020 m. pavasarį vyriausybė pateikė pasiūlymų, kaip pakeisti skyrimo procedūrą. 2020 m. liepos 29 d. parlamentas šiuos pasiūlymus priėmė. Pagal naują procedūrą Nuolatinės kovos su korupcija komisijos pirmininką skiria Respublikos prezidentas, vadovaudamasis dviejų trečdalių parlamento narių balsais priimta rezoliucija 49 . Kitus du Nuolatinės kovos su korupcija komisijos narius skiria prezidentas, veikiantis pagal atitinkamai ministru pirmininko ir opozicijos lyderio rekomendaciją. Pagal naująsias taisykles išplečiami Nuolatinės kovos su korupcija komisijos tyrimo įgaliojamai, kad jie apimtų platesnę korupcinių veiksmų sritį. Visų pirma naujajame teisės akte numatyta, kad, jeigu, Nuolatinės kovos su korupcija komisijos nuomone, tiriamas elgesys yra korupcinis arba susijęs su korupciniais veiksmais ar juos skatinantis, tyrimo rezultatų ataskaita perduodama generaliniam advokatui 50 . Dėl šių pakeitimų, jeigu generalinis advokatas nuspręstų nepradėti baudžiamosios bylos, Nuolatinė kovos su korupcija komisija kartu su ombudsmenu, viešojo gyvenimo standartų komisaru ir generaliniu auditoriumi galės pateikti apeliacinį skundą. Vis dėlto Nuolatinės kovos su korupcija komisijos turimos priemonės 51 vis dar yra ribotos, todėl kyla abejonių, ar ji sugebės vykdyti poveikį turinčius tyrimus. 2020 m. birželio mėn. paskelbtoje Venecijos komisijos nuomonėje šie reformų planai vertinami palankiai ir šiuo metu rengiama papildoma nuomonė dėl šių reformų teisės aktų tekstų 52 .

Netinkamai vykdomi aukšto lygio korupcijos bylų tyrimai. Visų pirma, kaip pranešama, aukščiausio rango vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų baudžiamosios bylos vis dar tebėra baudžiamojo proceso pradinėse stadijose. Nors tokiose bylose yra surinkta naujų įrodymų, vis dar nėra aišku, ar yra pradėti atitinkami tyrimai 53 . Baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su korupcija, vykdo Maltos vykdomosios policijos ekonominių nusikaltimų padalinio pareigūnai. Kaip nurodyta 2020 m. Europos semestro šaliai skirtoje ataskaitoje 54 ir Europos Parlamento rezoliucijose 55 , policijos tyrimai laikomi fragmentiškais, o baudžiamasis persekiojimas dėl nusikaltimų, susijusių su korupcija ir piktnaudžiavimu įgaliojimais, nebuvo vykdomas efektyviai. Valdžios institucijų teigimu, 2019 m. pranešta apie septynis vykdomus korupcijos tyrimus, susijusius su valstybės pareigūnais, iš jų du tyrimai laikomi aukšto lygio korupcijos bylomis. Nors dabar jau yra galimybė pateikti apeliacinį skundą dėl policijos nevykdomo baudžiamojo persekiojimo, priimta nauja nuostata, pagal kurią tokius apeliacinius skundus dėl nevykdomo baudžiamojo persekiojimo galima pateikti ir generalinio advokato atžvilgiu 56 .

Reformuotas policijos komisaro atrankos ir skyrimo procesas 57 , – šis klausimas taip pat buvo pabrėžtas 2018 m. gruodžio mėn. Venecijos komisijos nuomonėje. 2020 m. balandžio 1 d. parlamente susitarta dėl akto projekto, kuriuo pakeičiama policijos komisaro atrankos ir skyrimo procedūra 58 . Valstybės tarnybos komisija turės paskelbti visiškai nepriklausomai ir atskirai vykdomą viešąjį konkursą ir pasiūlyti ministrų kabinetui du kandidatus. Kabinetas privalo iš dviejų atrinktų kandidatų pasirinkti vieną kandidatą. Pagal naują siūlomą metodą taip pat numatyta, kad galiausiai atrinkti kandidatai turėtų prisistatyti parlamento Valstybės tarnautojų skyrimo komitetui, kad būtų galima atlikti jų patikrinimą parlamente.

Padidinti policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų padalinio ištekliai ir pajėgumai. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. reikšmingai padidintas Ekonominių nusikaltimų tyrimų padalinio policijos pareigūnų skaičius – Nuo 58 iki 98. Pagrindinis dėmesys skiriamas sritims, kuriose praeityje policijai trūko pajėgumų, įskaitant ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimą. Pajėgumus taip pat tikimasi sustiprinti blokų grandinės analizės srityje, taip pat tikimasi sustiprinti žvalgybos analizės priemonę ir pagerinti prieigą prie papildomų duomenų bazių 59 .

2013 m. įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas. Jame nustatytos pranešimo apie netinkamus veiksmus procedūros privačiajame ir viešojo administravimo sektoriuose 60 . Kiekvienas darbdavys, įskaitant visas ministerijas, privalo nurodyti informaciją apie pažeidimus priimantį pareigūną, į kurį galėtų kreiptis darbuotojai, norintys saugiai pranešti apie netinkamus veiksmus. Savo ruožtu informavimo apie pažeidimus pareigūnas turi imtis veiksmų arba – jei veiksmai yra nusikalstami – per pagrįstą laikotarpį pranešti apie juos policijai. Informuoti galima apie pažeidimus, kurie vyko ir prieš įstatymo įsigaliojimą, ir po to. Šiuo įstatymu apsaugomi sąžiningai veikiantys asmenys. Tačiau kol kas skundų iš pranešėjų gaunama mažai.

Pateikta pasiūlymų dėl aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų skyrimo. Pateikta pasiūlymų dėl pakeitimų, kuriais siekiama užtikrinti, kad Valstybės tarnybos komisija, kuri yra nepriklausoma pagal Konstituciją įsteigta įstaiga, pagal aiškius ir iš anksto nustatytus reikalavimus teiktų Respublikos prezidentui rekomendacijas dėl nuolatinių sekretorių skyrimo ir pašalinimo iš pareigų. Dėl asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų buvo pateikti Viešojo administravimo akto ir Viešojo gyvenimo standartų akto pakeitimai 61 , kuriais nustatomas aiškus šių tarnautojų skyrimo teisinis pagrindas. Jie atitinka Venecijos komisijos ir GRECO 62 rekomendacijas dėl nuolatinių sekretorių 63 ir asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų 64 . Venecijos komisija rengia papildomą nuomonę dėl parlamentui pateiktų teisės aktų tekstų 65 .

Siekiant pradėti lobizmo reglamentavimą, kurio šiuo metu nėra, paskelbtos viešos konsultacijos. Viešojo gyvenimo standartų komisaras paskelbė konsultacijoms skirtą dokumentą, kuriame pateikta pasiūlymų dėl lobizmo reguliavimo 66 . Komisaras ketina paskelbti rekomendacijas dėl ministrų ir parlamento narių etikos kodekso pakeitimų, kaip nustatyta Viešojo gyvenimo standartų akte 67 . Aplinkos, klimato kaitos ir planavimo ministerija sukūrė skaidrumo registro platformą, kuri jau veikia kaip bandomasis projektas.

Viešojo gyvenimo standartų komisaras yra išreiškęs susirūpinimą dėl parlamento narių interesų konfliktų. 2018 m. viešojo gyvenimo standartų komisarui pradėjus veiklą, pradėta tikrinti parlamento narių turto deklaracijas. Tai lėmė 2018 m. spalio 30 d. įsigaliojęs Viešojo gyvenimo standartų aktas. Komisaras nagrinės deklaracijas ir siūlys peržiūrėti pateiktiną informaciją. Tačiau viešai skelbiamos tik ministrų ir parlamento sekretorių deklaracijos. Kitos deklaracijos nėra viešinamos. Kalbant apie interesų konfliktus, komisaras paskelbė sprendimą dėl 2019 m. liepos mėn. parlamento nario pateikto skundo dėl galimo parlamento narių, kurie eina pareigas viešajame sektoriuje arba teikia paslaugas pagal sutartis viešajam sektoriui, interesų konflikto. Bylos ataskaitoje 68 komisaras nurodė, kad du trečdaliai eilinių parlamento narių eina pareigas viešojo sektoriaus įmonėse arba turi sudarę su jomis sutartis, ir pateikė išvadą, kad iš esmės yra neteisinga, kad vyriausybė samdo eilinius parlamento narius, bei paragino nutraukti tokią praktiką. Svarstoma galimybė vykdant konstitucinę reformą reformuoti parlamento narių statutą 69 . Asmenims, kuriems yra patikėtos aukščiausios vykdomosios pareigos, pvz., nuolatiniams sekretoriams ir asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, nėra taikomos tos pačios deklaravimo prievolės, kokios yra taikomos parlamento nariams. Jie privalo pateikti pagrindinę informaciją pagal viešojo sektoriaus darbuotojų darbo kodeksą, kuris yra Viešojo administravimo akto 70 priedas. Asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojus tikrina viešojo gyvenimo standartų komisaras 71 .

III.Žiniasklaidos pliuralizmas

Žodžio laisvė yra įtvirtinta Maltos konstitucijoje 72 ir Europos konvencijos akte (Maltos teisės aktų rinkinio 319 skyrius). 2018 m. gegužės 14 d. priimtu Aktu dėl žiniasklaidos bei garbės ir orumo įžeidimo buvo panaikintas 1974 m. Spaudos aktas ir buvo iš esmės perrašyti teisės aktai dėl garbės ir orumo įžeidimo. Transliacijų reguliavimo tarnybos nepriklausomumas yra garantuojamas Konstitucijoje. Tačiau reikšmingą įtaką Maltos žiniasklaidai vis dar daro keli Maltos žiniasklaidos kanalai, kurių nuosavybės teisė arba redakcinė kontrolė yra dviejų pagrindinių politinių partijų rankose. Tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphnės Caruanos Galizios nužudymas 2017 m. spalio mėn. buvo plačiai įvertintas kaip išpuolis prieš žodžio laisvę ir sukėlė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų saugumo Maltoje 73 . 

Transliacijų reguliavimo tarnybos nepriklausomumas yra įtvirtintas Konstitucijoje 74 . Konstitucijoje Transliacijų reguliavimo tarnybos nariams yra nustatyti tinkamumo ir netinkamumo kriterijai bei jų skyrimo būdas. Kaip toliau nurodyta antrinės teisės aktuose, ši tarnyba yra išskirtinio teisinio subjektiškumo juridinis asmuo, teisiniu ir funkciniu atžvilgiais nepriklausantis nuo vyriausybės ir bet kokios kitos privačiosios arba viešosios institucijos 75 . Tarnybos sprendimus galima užginčyti Apeliaciniame teisme bei Konstituciniame Teisme. Tarnyba yra finansuojama iš valstybės konsoliduotojo fondo, iš kurio mokami darbuotojų atlyginimai 76 . Neskaitant šių lėšų, tarnyba finansuoja savo išlaidas iš surenkamų licencijos mokesčių ir transliuotojams taikomų baudų.

Transliacijų reguliavimo tarnybos narius skiria prezidentas, veikiantis pagal ministro pirmininko rekomendaciją, pastarajam pasikonsultavus su opozicijos lyderiu. 2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos („MPM 2020“) vertinimu, Transliacijų reguliavimo tarnybos nepriklausomumui ir efektyvumui kyla vidutinio lygio rizika, nes visi penki jos tarybos nariai yra faktiškai skiriami politiniu pagrindu. Juos parenka dvi pagrindinės Maltos politinės partijos, o pirmininkas paprastai išrenkamas šių dviejų partijų bendru sutarimu. „MPM 2020“ pažymima, kad praktiškai ši tarnyba daugiausia stebi ir reguliuoja valstybinę žiniasklaidą (t. y. valstybinius transliuotojus), de facto leisdama kitiems dviem pagrindiniams transliavimo kanalams, kurie atitinkamai priklauso Darbininkų partijai ir Nacionalistų partijai, „patiems rasti redakcinio turinio pusiausvyrą“. Peržiūrėtoje Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje (AŽPD) 77 nustatytos konkrečios nacionalinių žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumo ir efektyvumo garantijos. Šiuo metu parlamente svarstomas teisės akto, kuriuo ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, projektas 78 .

1989 m. buvo įsteigtas Maltos žurnalistų institutas – žiniasklaidos specialistus jungianti asociacija. Maltos žurnalistų institutas priėmė žurnalistų etikos kodeksą 79 ir prižiūrėjo tame kodekse numatytos Spaudos etikos komisijos skundams dėl žurnalistų nagrinėti įsteigimą. Maltos žurnalistų institutas prisidėjo priimant Maltos spaudos akto pakeitimus, šiuo metu į jį įtrauktos nuostatos dėl šaltinių konfidencialumo, sąlyginės privilegijos, teisės į informaciją ir atsakymo teisės. „MPM 2020“ pažymima, kad Maltos žurnalistų institutas, kuris yra vienintelė profesionalių žurnalistų organizacija šalyje, apskritai nėra vertinamas kaip efektyvus redakcinės nepriklausomybės garantas ir neatrodo, kad būtų pakankamai pajėgus užtikrinti bendrą savo narių gerovę 80 .

Transliacijų reguliavimo tarnyba renka informaciją apie žiniasklaidos kanalų savininkus, bet neprivalo užtikrinti, kad su šia informacija galėtų lengvai susipažinti visuomenė. Informacija renkama ir apie radijo bei televizijos stotis, kurios priklauso politinėms partijoms ir yra laikomos komerciniais transliuotojais. Tarnybą būtina informuoti, jeigu pasikeičia žiniasklaidos įmonės akcininkai, tada ji atlieka išsamų patikrinimą. Su informacija apie įmonių įregistravimą ir apie jų savininkus galima susipažinti per internetinį registrą, kurį valdo Maltos prekybos registras. Žiniasklaidos įmonėms nėra nustatyta jokių specialių juridinių prievolių skelbti apie savo savininkų struktūrą visuomenei lengvai prieinamu būdu. Be to, nors Transliacijų reguliavimo tarnyba turi teisę gauti bet kokio pobūdžio, jos manymu, būtiną informaciją iš licencijos savininkų, Transliacijų reguliavimo tarnyba šios informacijos viešai neskelbia. Todėl, nors ji teigia, kad iš esmės visuomenė žino, kam priklauso šalyje veikiančios žiniasklaidos įmonės, „MPM 2020“ fiksuojama vidutinė rizika, susijusi su žiniasklaidos priemonių savininkų skaidrumu 81 .

Politinėms partijoms aiškiai leidžiama turėti nuosavybės teise visoje šalyje teikiamas radijo ir televizijos paslaugas, jas kontroliuoti arba už jas prisiimti redakcinę atsakomybę. Tai yra įtvirtinta Transliacijų akte. Dviem pagrindinėms parlamente atstovaujamoms partijoms faktiškai priklauso kelių Maltos žiniasklaidos kanalų ir transliuotojų nuosavybė, jos juos kontroliuoja arba valdo. Todėl „MPM 2020“ žiniasklaidos nepriklausomumas nuo politikų vertinamas kaip ypač aukštos rizikos, kartu nurodant, kad „nėra bendrų teisinių apsaugos priemonių, susijusių su redaktorių skyrimu arba atleidimu, ir, kadangi politinės partijos turi kelis joms priklausančius žiniasklaidos kanalus, politinė įtaka skiriant ar atleidžiant redaktorius yra neišvengiama“ 82 .

Nėra teisinės sistemos, kuria būtų reglamentuojama valdžios reklama. Todėl kyla tam tikra rizika dėl vyriausybės ir atskirų politikų piktnaudžiavimo 83 . Vyriausybė naudojasi valdžios reklama ištisus metus, bet ypač artėjant rinkimams, kaip netiesiogine politine reklama. Maltos viešojo gyvenimo standartų komisaro neseniai atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad praktika, kai ministrai naudojasi valstybės ištekliais savo asmeniniams puslapiams socialiniuose tinkluose kurti, yra plačiai paplitusi. Todėl komisaras pasiūlė ministrų ir parlamento sekretorių socialinių tinklų naudojimo gaires, kurių, kaip teigiama jo ataskaitoje, vyriausybė įsipareigojo laikytis 84 . Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, „MPM 2020“ nustatyta vidutinė rizika, susijusi su valstybės išteklių ir paramos žiniasklaidos sektoriui reguliavimu.

Informacijos laisvės aktu nustatoma teisinė sistema, pagal kurią galima susipažinti su valdžios institucijų turima informacija. Šiuo aktu nustatoma, kad Maltos piliečiai, ES piliečiai ir bent penkerius metus Maltoje gyvenę asmenys turi teisę susipažinti su tokia informacija 85 . Bet koks atsisakymas leisti susipažinti su informacija turi būti pagrįstas ir gali būti apskųstas. Tačiau dėl plačios atsisakymo pagrindų apibrėžties ir dėl administracinių šios procedūros sąnaudų dažnai visuomenei yra sunku susipažinti su informacija 86 . Žurnalistai praneša apie atvejus, kai bandydami gauti tokią informaciją jie susidūrė su kliūtimis, nes buvo labai vėluojama atsakyti arba neatsakoma visai 87 . Dėl šių priežasčių „MPM 2020“ įvertinta, kad galimybei susipažinti su informacija kyla vidutinio lygio rizika. Atsižvelgiant į šios teisės svarbą, tai kelia ypač didelį susirūpinimą. Šiuo metu vyriausybėje svarstoma galimybė panaikinti siaurą informacijos atskleidimo viešojo intereso labui aiškinimą, kad jis atitiktų GRECO rekomendacijas.

Vyksta buvusio teisėjo vadovaujamas viešas tyrimas dėl žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo. Sulaukus didelio spaudimo iš žurnalistės šeimos, Maltos pilietinės visuomenės ir Europos bei tarptautinių spaudos asociacijų, 2019 m. rugsėjo mėn. pradėtas viešas tyrimas. Tokį tyrimą pradėti konkrečiai raginta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje 88 . Viešu tyrimu siekiama nustatyti, ar valstybė įvykdė savo pozityvią pareigą imtis prevencinių operatyvinių priemonių, kad apsaugotų asmenis, kurių gyvybei kyla pavojus dėl nusikalstamų veiksmų, visų pirma žurnalistų atveju, ir konkrečiai ištirti visas aplinkybes, susijusias su Daphnės Caruanos Galizios nužudymu. Kol kas viešo tyrimo metu paaiškėjo keli aspektai, kurie, spaudos laisvės organizacijų vertinimu, yra „nerimą keliantys faktai apie valstybės lygmens korupciją ir nebaudžiamumą byloje <...>, aiškiai parodantys Maltos teisinės valstybės silpnumą ir įsitvirtinusį nebaudžiamumą tiek už Daphnės Caruanos Galizios nužudymą, tiek už žurnalistės tirtą aukšto rango asmenų piktnaudžiavimą įgaliojimais“ 89 . „MPM 2020“ žurnalisto profesija, standartai ir apsauga įvertinti kaip vidutinės rizikos ir pažymima, kad „atsižvelgiant į naujus įvykius ir atskleidžiamus faktus, susijusius su Daphnės Caruanos Galizios byla, taip pat su besitęsiančiais nepriklausomų žurnalistų vykdomais aukšto lygio korupcijos tyrimais, galima drąsiai sakyti, kad šios profesijos atstovai jaučiasi bauginami“. „MPM 2020“ minimos kelios neapykantos kurstymo kampanijos, nukreiptos prieš valdžią kritikuojančius tiriamosios žurnalistikos atstovus, kurias atskleidė nepriklausoma interneto platforma 90 . Europos Komisija ne kartą pabrėžė, kad asmenys, atsakingi už Daphnės Caruanos Galizios nužudymą, turi atsidurti teisiamųjų suole be politinio kišimosi. 91 .

Maltoje ir toliau jaučiamas įtakingiausios tiriamosios žurnalistikos atstovės nužudymo poveikis. Europos Tarybos platformoje žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti 2019 m. pateikti trys perspėjimai 92 , kuriuos dar reikia išsiaiškinti. Valstybės institucijos pateikė atsakymą dėl dviejų perspėjimų. Pirmasis perspėjimas yra susijęs su kibernetiniu išpuoliu prieš nepriklausomą internetinę tiriamosios žurnalistikos žiniasklaidos platformą „The Shift News“. Antrasis ir trečiasis perspėjimai yra susiję su trijų žurnalistų, vykdančių tyrimą rengiant knygą apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą, teisiniu bauginimu ir su atitinkamu elgesiu su žurnalistais po ministro pirmininko kanceliarijoje surengtos spaudos konferencijos 93 . 2020 m. šioje platformoje pranešta apie vieną perspėjimą, susijusį su SLAPP pobūdžio priemone 94 , kurią prieš „The Shift News“ pradėjo vykdyti vienas verslininkas.

IV.Kiti instituciniai klausimai, susiję su stabdžių ir atsvarų sistema

Malta yra parlamentinė respublika, kurioje įstatymų leidžiamoji valdžia yra patikėta Atstovų Rūmams – penkeriems metams renkamam vienų rūmų parlamentui. Vykdomoji valdžia yra patikėta prezidentui, kurį renka parlamentas, ir ministro pirmininko vadovaujamam ministrų kabinetui. Visi vyriausybės ministrai, įskaitant ministrą pirmininką, turi būti parlamento nariai. Konstitucines bylas svarsto Konstitucinis Teismas. Konstitucijoje nustatytos kelios nepriklausomos institucijos, įskaitant Ombudsmeno tarnybą. 2020 m. liepos mėn. parlamentas priėmė kelias konstitucines reformas 95 .

Priimta konstitucinė reforma dėl Maltos prezidento rinkimų procedūros. 2020 m. liepos 29 d. priimtoje reformoje nustatyta, kad Maltos prezidentas bus renkamas ne paprasta balsų dauguma, o dviejų trečdalių parlamento narių pritarimu, laikantis 2020 m. birželio mėn. Venecijos komisijos nuomonės. Pagal naująsias taisykles, kol negaunama dviejų trečdalių parlamento narių pritarimo, prezidento pareigas einantis asmuo toliau eina šias pareigas. Be to, prezidentui pašalinti reikės dviejų trečdalių parlamento narių pritarimo. Prezidento išrinkimo ir pašalinimo iš pareigų dviejų trečdalių parlamento narių balsais procedūrą rekomendavo Venecijos komisija 96 , ji galėtų padėti sustiprinti prezidento vaidmenį kontroliuojant vyriausybę. Šiuo metu Venecijos komisija rengia papildomą nuomonę dėl šios reformos teisės aktų teksto 97 .

Taip pat patvirtinta konstitucinė reforma ombudsmeno vaidmeniui sustiprinti ir parlamente šiuo metu svarstomas pasiūlymas dėl žmogaus teisių institucijos įsteigimo. Ombudsmenas tiria vyriausybės ar bet kurios kitos institucijos veiksmus, kaip tai numatyta teisės aktuose, ir gali atlikti tyrimus savo iniciatyva arba gavęs skundą. Pagal 2020 m. liepos 29 d. parlamento priimtą reformą į Konstituciją įtraukta ombudsmeno skyrimo ir pašalinimo iš pareigų tvarka 98 bei jo teisė susipažinti su informacija. Reformoje numatyta ir tai, kad, jeigu vykdant tyrimą arba po jo ombudsmenas mano, kad yra korupcinio veiksmo įrodymų, kaip tai apibrėžta Nuolatinės kovos su korupcija komisijos teisės akte, ombudsmenas gali perduoti savo išvadas tiesiogiai generaliniam advokatui. Šia reforma siekiama atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas 99 . Pažymima, kad Jungtinės Tautos taip pat rekomendavo stiprinti Vaikų komisaro tarnybos nepriklausomumą, užtikrinant jai tinkamus specialius ir atskirus žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius bei imunitetą, reikalingą, kad ši institucija galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas 100 . 2019 m. parlamentui buvo pateiktas pasiūlymas įsteigti žmogaus teisių instituciją. Akto dėl Žmogaus teisių ir lygybės komisijos įsteigimo projektas yra svarstomas atitinkamuose parlamento komitetuose 101 .

Parlamentui pateikta svarstyti konstitucinė reforma, susijusi su tam tikrų nepriklausomų komisijų skyrimu. Vyriausybė pasiūlė, kad ministro pirmininko įgaliojimai, susiję su kelių nepriklausomų komisijų skyrimu, būtų perduoti ministrų kabinetui, įskaitant įgaliojimus, susijusius su Maltos centriniu banku ir informacijos ir duomenų apsaugos komisaru. 2020 m. birželio mėn. Venecijos komisijos nuomonėje palankiai vertinamas vyriausybės ketinimas vykdant prezidento vadovaujamą konstitucinį konventą taip pat aptarti kitų nepriklausomų institucijų, pvz., Rinkimų komisijos, Valstybės tarnybos komisijos ir Transliacijų reguliavimo tarnybos, narių skyrimą 102 .

Taip pat pradėtas parlamento vaidmens svarstymo procesas. Svarstomos su parlamento narių statutu susijusios reformos, nors jokių konkrečių priemonių dar nėra pasiūlyta 103 . Venecijos komisija nustatė, kad būtina sustiprinti Maltos parlamentą, kad jis galėtų efektyviai kontroliuoti vyriausybę 104 , ir rekomendavo pakeisti sistemą, kad užtikrintų jo nariams darbą visą darbo dieną ir užmokestį. Be to, ji rekomendavo suteikti nariams galimybę naudotis nešališkais tyrimo pajėgumais ir (arba) aukštesnio lygio patariamuoju organu. Taip pat reikėtų vengti per daug naudotis deleguotaisiais teisės aktais.

Konstitucinio Teismo sprendimai neturi erga omnes poveikio. Konstituciniam Teismui nusprendus, kad viena ar daugiau nuostatų neatitinka Konstitucijos, parlamentas gali panaikinti arba iš dalies pakeisti teisės aktus. Venecijos komisija pažymėjo, kad praktiškai tai vyksta ne visais atvejais, todėl yra toliau taikomos Konstitucijos neatitinkančios teisės aktų nuostatos 105 .

Vis dar yra problemų dėl nepakankamai naudojamų įrodymais pagrįstų priemonių ir dėl viešų konsultacijų efektyvumo priimant teisės aktus. Nors yra įvairių konsultavimosi su visuomene kanalų, sprendžiant, ar pradėti plataus masto viešas konsultacijas, tam tikru mastu veikiama savo nuožiūra, be to, yra daug išimčių. Viešų konsultacijų procedūrų rezultatai ne visada laiku ir lengvai prieinamu būdu skelbiami internete 106 . Be to, EBPO teigimu, Maltoje trūksta sisteminio požiūrio į peržiūrą, ar teisės aktais ir reglamentais pavyko pasiekti numatytus politikos tikslus 107 . Įgyvendinant 2019–2021 m. viešojo administravimo skaitmeninės pertvarkos strateginį planą, planuojamos iniciatyvos, susijusios su konsultacijomis internete ir e. dalyvavimo platforma.

Įvedus valstybinę nepaprastąją padėtį dėl visuomenės sveikatos buvo priimtos pandemijai skirtos priemonės. Visuomenės sveikatos akte visuomenės sveikatos vyriausiajam inspektoriui yra suteikti įgaliojimai priimti, keisti arba atšaukti nutartis epidemijų ir užkrečiamųjų ligų atveju, nors yra įmanoma teisminė peržiūra 108 . 2020 m. balandžio 1 d. vyriausiasis inspektorius paskelbė valstybinę nepaprastąją padėtį dėl visuomenės sveikatos, kuri buvo taikoma atgaline data nuo 2020 m. kovo 7 d. 109 ir buvo atšaukta 2020 m. birželio 30 d.

Vis didesnį vaidmenį viešuose debatuose atlieka pilietinės visuomenės organizacijos. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas sąlygas žurnalistams, pilietinė erdvė yra laikoma susiaurinta 110 . Tačiau pažymėtina ir tai, kad po tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo pilietinės visuomenės organizacijos pradėjo aktyviau dalyvauti viešuose debatuose. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo reglamentuojama pilietinės visuomenės sistema, yra Savanoriškų organizacijų aktas 111 , kuriame nurodyta, kad pilietinės visuomenės organizacijos yra savanoriškos organizacijos, kurios nepriklauso nuo vyriausybės ir veikia savarankiškai ir kad vyriausybė visada gerbia jų statusą. Nors įsitraukimo ir dalyvavimo pilietinėje visuomenėje struktūras būtų galima patobulinti, pilietinės visuomenės organizacijos pastaraisiais metais vis aktyviau įsitraukia į diskusijas dėl teisinės valstybės, be kita ko, dėl būtinų reformų, susijusių su teisingumo sistemos organizavimu ir kova su korupcija 112 . Vyriausybė pareiškė apie savo įsipareigojimą pakeisti įvairius teisės aktus ir taip užtikrinti, kad būtų sumažintas savanoriškų organizacijų pažeidžiamumas 113 .

I priedas. Abėcėlinis šaltinių sąrašas*

* Atsakymų, gautų per konsultacijas rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, sąrašas pateikiamas (Komisijos svetainėje).

2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Maltoje.

2018 m, lapkričio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos sprendimas byloje Ramos Nunes de Carvalho e Sá prieš Portugaliją, ieškiniai Nr. 55391/13, 57728/13 ir 74041/13.

2018 m. liepos 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje LM, C‑216/18 PPU.

2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties.

2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą.

2020 m. gegužės 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegijos sprendimas byloje Kövesi prieš Rumuniją, Nr. 3594/19.

CIVICUS, Monitor tracking civic space, Malta, https://monitor.civicus.org/country/malta/ .

EBPO (2019), Reguliavimo politikos ir valdymo rodikliai: Malta.

Europos Komisija (2019), „Eurobarometro“ įmonių apklausa.

Europos Komisija (2019), Šalies ataskaita. Malta, SWD(2019) 1017 final.

Europos Komisija (2020), Šalies ataskaita. Malta, SWD(2020) 517 final.

Europos Komisija, 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė.

Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklas (2020), Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo atsakymai, gauti per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Europos Sąjungos Taryba, 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Maltos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Maltos stabilumo programos.

Europos Taryba: Ministrų Komitetas (2010), Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2010)12 „Dėl teisėjų veiklos nepriklausomumo, veiksmingumo bei atsakomybės“.

Europos Taryba: Ministrų Komitetas (2016), Ministrų Komiteto rekomendacija valstybėms narėms CM/Rec(2016)4 „Dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo“.

Europos Taryba: Parlamentinė Asamblėja (2019), Rezoliucija Nr. 2293 (2019) „Daphnės Caruanos Galizios nužudymas ir teisinės valstybės principų laikymasis Maltoje ir už jos ribų – kaip užtikrinti visos tiesos atskleidimą“.

Europos Taryba: Venecijos komisija (2010), Ataskaita. Teismų sistemos nepriklausomumas. I dalis: teisėjų nepriklausomumas (CDL-AD(2010)004).

Europos Taryba: Venecijos komisija (2016), „Teisinės valstybės kontrolinis sąrašas“ (CDL-AD(2016)017).

Europos Taryba: Venecijos komisija (2018), Nuomonė dėl konstitucinės tvarkos, valdžių padalijimo, teisminių institucijų ir teisėsaugos nepriklausomumo Maltoje (CDL-AD(2018)028).

Europos Taryba: Venecijos komisija (2020), Nuomonė dėl siūlomų teisės aktų pakeitimų Maltoje (CDL-AD(2020)006).

Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti. Malta, https://www.coe.int/en/web/media-freedom/malta .

GRECO (2019), Ketvirtasis vertinimo etapas. Antroji Maltos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita. Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija.

GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Maltos vertinimo ataskaita. Korupcijos prevencija ir sąžiningumo skatinimas centrinės valdžios institucijose ir teisėsaugos institucijose.

Iš fondo „Daphne Caruana Galizia Foundation“ gauti atsakymai rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas (2019).

Komunikacijos generalinis direktoratas (2019), Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 „Verslo subjektų požiūris į korupciją Europos Sąjungoje“.

Komunikacijos generalinis direktoratas (2020), Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502 „Korupcija“.

Maltos Vyriausybė (2020), iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

„Repubblika“, atsakymai, gauti rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

„Transparency International“ (2020), Duomenys apie šalį: Malta, https://www.transparency.org/en/countries/malta

Viešojo gyvenimo standartų komisaras (2020), Siekiant lobizmo reguliavimo Maltoje.

Viešojo gyvenimo standartų komisaras, Bylos ataskaita Nr. K/002, 2019 m.

Virtualus vizitas į Maltą rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

Žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės centras, 2020 m. žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos ataskaita, https://cmpf.eui.eu/media-pluralism-monitor/mpm-2020 .

„Žurnalistai be sienų“, Malta, https://rsf.org/en/taxonomy/term/150 .

 

II priedas. Vizitas į Maltą

2020 m. birželio mėn. Komisijos tarnybos surengė virtualius susitikimus su:

·Teisėjų asociacija

·Magistratų asociacija

·Generaliniu advokatu

·Maltos transliacijų reguliavimo tarnyba

·Advokatų rūmais

·Viešojo gyvenimo standartų komisaru

·Teisingumo ministerija

·Parlamento kovos su korupcija komisija (PCAC)

·Policija: Ekonominių nusikaltimų tyrimų padaliniu

·NVO „Republikka“

·Valstybės advokatu

* Komisija taip pat surengė kelis horizontalius susitikimus su šiomis organizacijomis:

·„Amnesty International“

·Europos pilietinių laisvių sąjunga

·Europos pilietinės visuomenės tinklu

·Europos Bažnyčių konferencija

·„EuroCommerce“

·Europos ne pelno teisės centru

·Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centru

·Europos piliečių forumu

·„Free Press Unlimited“

·„Front Line Defenders“

·Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyriumi

·Tarptautine teisininkų komisija

·Tarptautine žmogaus teisių federacija

·Tarptautiniu spaudos institutu

·Mokymosi visą gyvenimą platforma

·Atviros visuomenės teisingumo iniciatyva / Atviros visuomenės Europos politikos institutu

·„Žurnalistai be sienų“

·„Transparency International“ Europos Sąjungos skyriumi

(1)      Civilinį teismą sudaro trys skirtingi skyriai: Šeimos bylų skyrius, Komercinių bylų skyrius ir Savanoriškosios jurisdikcijos skyrius.

(2)      Teisingumo administravimo komisija yra Europos teismų tarybų tinklo tikroji narė.

(3)      2020 m. aktas Nr. XLIII, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti Maltos konstituciją teisėjų ir magistratų skyrimo atžvilgiu. 2020 m. aktas Nr. XLV, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas iš dalies pakeisti Maltos konstituciją ir Teisingumo administravimo komisijos akto 369 skyrių, susijusį su teisėjų ir magistratų pašalinimu iš pareigų; 2020 m. aktas Nr. XLI, kuriuo siekiama toliau vykdyti teisingumo sektoriaus reformas, užtikrinant galimybę perduoti svarstyti teismams generalinio advokato sprendimus nekelti baudžiamosios bylos ir kitus sprendimus.

(4)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2018)028).

(5)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006).

(6)      Ministras pirmininkas taip pat galėjo paskirti asmenį, kuris dėl tam tikrų skaidrumo reikalavimų neišlaikė Teisėjų skyrimo komiteto patikrinimo.

(7)      Pagal reformose numatytas nuostatas Teisėjų skyrimo komitetą sudarys vyriausiasis teisėjas, du kolegų išrinkti teisėjai ir magistratas, generalinis auditorius, ombudsmenas ir Advokatų rūmų pirmininkas.

(8)      Trijų reikalavimus atitikusių kandidatų pavardės bus skelbiamos viešai. Skyrimo procedūroje ministras pirmininkas nebeatliks jokio vaidmens.

(9)      Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2010)12, 47 punktas. Pateiktame teisės akto projekte numatyti Konstitucijos pakeitimai.

(10)      2020 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Maltos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Maltos stabilumo programos, p. 13. Be kita ko, šioje rekomendacijoje raginama užbaigti reformas, kuriomis būtų panaikinti dabartiniai institucinių gebėjimų ir valdymo trūkumai, kad būtų sustiprintas teismų nepriklausomumas.

(11)

     2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą; 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties; 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Maltoje. Šiose rezoliucijose išreiškiamas susirūpinimas ne tik dėl Maltos teisingumo sistemos, bet ir dėl jos kovos su korupcija sistemos, žiniasklaidos pliuralizmo ir kitų institucinių klausimų, susijusių su stabdžių ir atsvarų sistema, apie kuriuos kalbama dabartinio šalies skyriaus II, III ir IV skirsniuose.

(12)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006).

(13)      Šią nuomonę numatoma priimti 2020 m. spalio mėn.

(14)      Pagal ankstesnę tvarką vyriausiąjį teisėją pagal ministro pirmininko rekomendaciją skirdavo prezidentas, Teisėjų skyrimo komitetui šiuo atžvilgiu neatliekant jokio vaidmens. Tačiau nors nebuvo teisinės prievolės tai daryti, nes naujosios nuostatos dar nebuvo įsigaliojusios, dabartinis Maltos vyriausiasis teisėjas parlamente buvo išrinktas susitarus su opozicija ir vienbalsiai pritarus jo kandidatūrai.

(15)      Pagal naująsias taisykles vyriausiojo teisėjo pareigas einantis asmuo bet kokiu atveju net ir sulaukęs 65 metų amžiaus toliau eina savo pareigas tol, kol negaunama dviejų trečdalių parlamento narių pritarimo.

(16)      Visų pirma Venecijos komisija rekomendavo skirti vyriausiąjį teisėją tokia pat tvarka, kuri taikoma kitiems teisėjams, arba, jei parlamente nepavyksta pasiekti sutarimo, kreiptis į neutralią instituciją.

(17)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2018)028), 52–53 punktai.

(18)      Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad teismai, kuriuose nagrinėjami sprendimai dėl teisėjų atleidimo, turi turėti jurisdikciją svarstyti visus su atitinkamu faktu susijusius klausimus ir su svarstomu ginču susijusius teisės aktus (2020 m. gegužės 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo kolegijos sprendimas byloje Kövesi prieš Rumuniją, Nr. 3594/19, ir 2018 m. lapkričio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos sprendimas byloje Ramos Nunes de Carvalho e Sá prieš Portugaliją, ieškiniai Nr. 55391/13, 57728/13 ir 74041/13).

(19)      Venecijos komisija, „Teisinės valstybės kontrolinis sąrašas“ (CDL-AD(2016)017), 78 punktas. Taip pat žr. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2010)12 69 punktą ir Venecijos komisijos ataskaitos (CDL-AD(2010)004) 43 punktą. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika (2018 m. liepos 25 d. Sprendimas LM, C‑216/18 PPU, 67 punktas), nepriklausomumo reikalavimas reiškia ir tai, kad drausminė tvarka, taikoma tiems, kas priima sprendimus teisminiuose ginčuose, privalo apimti būtinas garantijas, kad ji negalėtų būti naudojama kaip politinės kontrolės sistema teismų sprendimų turiniui valdyti. Taisyklės, kuriomis, visų pirma, apibrėžiamas elgesys, sudarantis drausminį pažeidimą, ir faktiškai taikytinos baudos, kuriose numatomas nepriklausomos institucijos dalyvavimas pagal procedūrą, visiškai užtikrinančią Chartijos 47 ir 48 straipsniuose įtvirtintas teises, visų pirma, teisę į gynybą, ir kuriose numatoma galimybė užginčyti teisme drausminių institucijų sprendimus, yra garantijos, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti teismų nepriklausomumą.

(20)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 46–52 punktai.

(21)      Šią nuomonę numatoma priimti 2020 m. spalio mėn.

(22)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 44 ir 46 diagramos. Teismų nepriklausomumas vertinamas pagal šias kategorijas: labai prastas (mažiau nei 30 proc. respondentų mano, kad teismai yra pakankamai arba visiškai nepriklausomi), prastas (30–39 proc.), vidutiniškas (40–59 proc.), geras (60–75 proc.), labai geras (daugiau kaip 75 proc.).

(23)      Baudžiamosios bylos žemesniuosiuose teismuose buvo policijos atsakomybė, o baudžiamosios bylos aukštesniuosiuose teismuose – generalinio advokato atsakomybė.

(24)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2018)028), 54–73 punktai.

(25)      Žr. ankstesnę išnašą.

(26)      Šiuo metu vyksta naujų prokuratūros darbuotojų samdymo procesas.

(27)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 56 punktas.

(28)      Europos Komisija. 2020 m. šalies ataskaita. Malta, SWD(2020) 517 final, p. 41. 2020 m. rugpjūčio 15 d. kadenciją baigiantis generalinis advokatas pateikė savo atsistatydinimo pareiškimą, kuris įsigalioja 2020 m. rugsėjo 9 d. Po atsistatydinimo pagal Generalinio advokato potvarkio 2 straipsnio 2 dalies a punktą (90 skyrius) buvo įsteigta Skyrimo komisija.

(29)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 97–98 punktai.

(30)      2020 m. liepos mėn. pradėtos ES finansuojamos viešos konsultacijos, kurias prižiūrės Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ).

(31)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės 32 ir 33 diagramose matyti, kad bendros valdžios sektoriaus išlaidos teismams išlieka vidutinio lygio, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Remiantis iš Maltos institucijų gautais atsakymais, Teisminių studijų komiteto biudžetas buvo padidintas nuo 9 000 EUR iki 20 000 EUR per metus.

(32)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 38 diagrama.

(33)      GRECO. Ketvirtasis vertinimo etapas. Antroji Maltos rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita, vi rekomendacija.

(34)      Nuo 2018 m. Europos Komisija pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą teikė Maltai paramą jos teisingumo sistemos reformoms: i) teisingumo sistemos veiksmingumui ir kokybei pagerinti sumažinant procesų Magistratų teisme trukmę, Apeliacinio teismo veikimui įvertinti ir teikti paramą žmogiškųjų išteklių strategijos vystymui; ii) įgyvendinti Maltos teisingumo sistemos skaitmeninę strategiją; iii) remti Generalinio advokato tarnybos ir Valstybės advokato tarnybos reorganizaciją.

(35)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 6 diagrama.

(36)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 7 diagrama.

(37)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 8 diagrama.

(38)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 35 diagrama.

(39)      2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė, 21 diagrama.

(40)      Teismų uždarymo laikotarpiu Advokatų rūmai kelis kartus ragino pradėti rengti virtualiuosius posėdžius, be kita ko, 2020 m. balandžio 20 d. paskelbtoje ataskaitoje „Ataskaita, kaip teismas gali veikti atsižvelgiant į dabartinę dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusią situaciją“.

(41)      Veiklą atnaujino visi teismai, įskaitant aukštesniuosius ir žemesniuosius teismus, apeliacinius teismus, neatsižvelgiant į jų kompetenciją ar jurisdikciją, visi pagal įstatymus įsteigti tribunolai ir tarybos, komisijos, komitetai ar kiti subjektai, kuriuose nagrinėjamos bylos ar vykdomi procesai ir kuriems taikomi teisiniai arba administraciniai laiko apribojimai dėl ieškinio, atsiliepimo į ieškinį pateikimo ar kitų veiksmų.

(42)      Maltos teisės aktų rinkinio 9 skyrius.

(43)      2020 m. aktas Nr. XLVI, kuriuo iš dalies keičiami įvairūs teisės aktai, siekiant reformuoti Nuolatinės kovos su korupcija komisijos narių skyrimo procedūrą. 2020 m. aktas Nr. XLI, kuriuo siekiama toliau vykdyti teisingumo sektoriaus reformas, užtikrinant galimybę perduoti svarstyti teismams generalinio advokato sprendimus nekelti baudžiamosios bylos ir kitus sprendimus.

(44)      „Transparency International“ (2020), 2019 m. korupcijos suvokimo indeksas.

(45)      Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 502.

(46)      Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 482 (2019).

(47)      Europos Komisija. 2019 m. šalies ataskaita. Malta, SWD(2019) 1017 final, p. 41.

(48)      Europos Komisija. 2019 m. šalies ataskaita. Malta, SWD(2019) 1017 final, p. 41; GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita; Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2018)028), 72 punktas.

(49)      Pagal naująją procedūrą pirmininko pareigas einantis asmuo bet kokiu atveju toliau eina pareigas tol, kol negaunama dviejų trečdalių parlamento narių pritarimo.

(50)      2020 m. liepos 29 d. panašios nuostatos priimtos ir dėl ombudsmeno. Visų pirma, jeigu vykdant tyrimą arba po jo ombudsmenas mano, kad yra korupcinio veiksmo įrodymų, kaip tai apibrėžta Nuolatinės kovos su korupcija komisijos akte, jis gali perduoti savo išvadas tiesiogiai generaliniam advokatui. Panašios nuostatos 2020 m. liepos mėn. parlamentui buvo pateiktos dėl viešojo gyvenimo standartų komisaro ir generalinio auditoriaus.

(51)      Kol kas Nuolatinę kovos su korupcija komisiją sudaro trys nariai ir visu etatu dirbantis sekretorius.

(52)      Šią nuomonę numatoma priimti 2020 m. spalio mėn.

(53)      GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, 107 punktas.

(54)      Europos Komisija, 2020 m. šalies ataskaita. Malta, SWD(2020) 517 final, p. 40–41.

(55)      2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės padėties Maltoje po neseniai atskleistų faktų apie Daphnės Caruanos Galizios nužudymą. 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės ir kovos su korupcija ES, ypač Maltoje ir Slovakijoje, padėties.

(56)

     Dalį reformos sudaro ir teisė teikti ieškinį teisminei peržiūrai dėl generalinio advokato sprendimo nepradėti baudžiamosios bylos tyrimo. Taip suteikiama galimybė žalą patyrusiai šaliai (nukentėjusiajai šaliai) užginčyti tokį sprendimą teisme. Prieš tokį teisminį ginčą žalą patyrusi šalis galės prašyti, kad prokuroras persvarstytų priimtą sprendimą, o, jeigu prokuroras savo sprendimo nepakeis, žalą patyrusi šalis galės kreiptis į teismą, kad šis peržiūrėtų generalinio advokato sprendimo nepradėti baudžiamosios bylos tyrimo teisėtumą ir pagrindą. Įvykdžius reformą, kreiptis į teismą dėl generalinio advokato sprendimo nepradėti baudžiamosios bylos tyrimo galės ir generalinis auditorius, viešojo gyvenimo standartų komisaras, Nuolatinė kovos su korupcija komisija ir ombudsmenas, tuo atveju, kai jie pranešė apie korupcinį veiksmą generaliniam advokatui, kaip tai apibrėžta Nuolatinės kovos su korupcija komisijos akte.

(57)      Pažymėta, kad per pastaruosius septynerius metus buvo paskirti penki policijos komisarai.

(58)      2020 m. birželio 23 d. pagal naująsias taisykles buvo paskirtas naujas policijos komisaras.

(59)      Šiuo metu Maltos policija perka programinę įrangą, kad galėtų vykdyti kryžminę duomenų patikrą centralizuotoje duomenų bazėje ir policijos pajėgoms būtų lengviau koordinuoti veiksmus su kitomis Maltos institucijomis. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skiriamų pagal programą „Hercule III“.

(60)      Maltos teisės aktų rinkinio 527 skyrius.

(61)      Maltos teisės aktų rinkinio 595 skyrius.

(62)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 115–129 punktai; GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, 24–26 punktai.

(63)      Nuolatiniai sekretoriai yra aukščiausio rango valstybės tarnautojai. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuolatinius sekretorius skiria ir atleidžia prezidentas, veikiantis pagal ministro pirmininko rekomendaciją, pastarajam pasikonsultavus su Valstybės tarnybos komisija.

(64)      Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, vadovaujantis 2018 m. spalio 30 d. įsigaliojusiu Viešojo gyvenimo standartų aktu, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas – tai bet koks samdomasis darbuotojas arba asmuo, dirbantis privačiame ministro sekretoriate arba parlamento sekretoriate kaip ministro arba parlamento sekretoriaus patarėjas arba konsultantas arba einantis vykdomąsias pareigas ministerijoje arba parlamento sekretoriate, kuris nėra paskirtas į šias pareigas pagal Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytą procedūrą.

(65)      Šią nuomonę numatoma priimti 2020 m. spalio mėn.

(66)      „Siekiant lobizmo reguliavimo Maltoje“, Viešojo gyvenimo standartų komisaras, 2020 m. vasario 28 d.

(67)      Viešojo gyvenimo standartų komisaro rekomendacijos vyriausybei nėra privalomos.

(68)

     Bylos ataskaita, Nr. K/002, sprendimas priimtas 2019 m. liepos 5 d., viešojo gyvenimo standartų komisaras.

(69)      Žr. IV skyrių.

(70)      GRECO paskelbė rekomendaciją išplėsti deklaravimo prievoles, kad parlamento nariams taikoma prievolė būtų taikoma ir aukščiausias vykdomąsias pareigas einantiems asmenims. Žr. GRECO. Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita, 94–95 punktai.

(71)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, p. 42.

(72)      Konstitucijos 41 straipsnis.

(73)      Pagal 2019–2020 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą Malta nukrito dar keturiomis vietomis ir dabar yra pasaulyje užima 81 vietą.

(74)      Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdydama savo funkcijas Transliacijų reguliavimo tarnyba nevykdo jokių asmenų ar institucijų nurodymų ir nėra jų kontroliuojama ir kad Transliacijų reguliavimo tarnybos pareiga yra užtikrinti deramą nešališkumą politinėse arba su pramone ar esama valstybės politika susijusiose diskusijose ir užtikrinti, kad transliavimo paslaugos ir laikas būtų sąžiningai paskirstyti skirtingoms politinėms partijoms priklausantiems asmenims.

(75)      1991 m. birželio 1 d. Transliacijų akto 4 straipsnio 1 dalis.

(76)      Transliacijų akto 24 straipsnio 1 dalies b punktas.

(77) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES.

(78)      Transliacijų (pataisos) akto projektas (Nr. 145) dar turi būti aptartas Aktų projektų svarstymo komitete.

(79)      Žurnalistų etikos kodeksas: https://igm.org.mt/resources/code-of-journalistic-ethics/.

(80)      2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 11.

(81)      2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 12.

(82)      2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 13–16.

(83)      Žr. ankstesnę išnašą.

(84)      Viešojo gyvenimo standartų komisaras, 2020 m. gegužės 7 d. Bylos ataskaita Nr. K/010.

(85)      2008 m. Laisvės ir informacijos aktas su pakeitimais, padarytais 2012 m. (Maltos teisės aktų rinkinio 496 skyrius).

(86)      GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita.

(87)      2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 11. Šioje ataskaitoje pažymima, kad viena konkreti naujienų redakcija pranešė, jog nesulaukė atsako į 80 proc. vyriausybės subjektams pateiktų prašymų.

(88)      2019 m. birželio 26 d. po pranešėjo Pieterio Omtzigto pranešimo priimta Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 2293 (2019) „Daphnės Caruanos Galizios nužudymas ir teisinės valstybės principų laikymasis Maltoje ir už jos ribų – kaip užtikrinti visos tiesos atskleidimą“.

(89)      Pareiškimas, kurį pasirašė ARTICLE 19, Europos žurnalistų asociacija (AEJ), Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ), Europos žiniasklaidos ir spaudos laisvės centras (ECPMF), Europos žurnalistų federacija (EFJ), „Free Press Unlimited“, „Index on Censorship“, „International Freedom of Expression Exchange“ (IFEX), Tarptautinis spaudos institutas (IPI), „Osservatorio Balcani e Caucaso Transeuropa“ (OBCT), „PEN America“, „PEN International“, „Scottish PEN“ ir „Transparency International“, https://www.article19.org/resources/malta-renewed-call-for-justice-1000-days-after-the-assassination-of-daphne-caruana-galizia/.

(90)      2020 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, Šalies ataskaita: Malta, p. 11.

(91)      Bendras Komisijos pirmininko pirmojo pavaduotojo F. Timmermanso, Komisijos pirmininko pavaduotojo A. Ansipo ir Komisijos narių V. Jourovos ir M. Gabriel pareiškimas praėjus vieniems metams po Maltos žurnalistės Daphnės Caruanos Galizios nužudymo, 2018 m. spalio 16 d. Taip pat žr. ankstesniuose skyriuose minimas Europos Parlamento rezoliucijas.

(92)     Europos Tarybos platforma žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, https://www.coe.int/en/web/media-freedom . Kaip nurodyta Europos Tarybos rekomendacijoje 2016/4, valstybės narės turėtų parengti išsamią teisės aktų sistemą, kuri suteiktų galimybę žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos veikėjams efektyviai ir be baimės prisidėti prie viešų debatų.

(93)     Į pastarąjį perspėjimą Maltos institucijos atsakė.  

(94)      Strateginis ieškinys prieš visuomenės dalyvavimą.

(95)      2020 m. aktas Nr. XLIV, kuriuo siekiama papildomai pakeisti Maltos konstituciją dėl Maltos prezidento skyrimo. 2020 m. aktas Nr. XLII, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti aktus, kuriais reglamentuojama Ombudsmeno tarnybos veikla.

(96)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 86–91 punktai. Venecijos komisija taip pat rekomendavo parengti išskaidytą aklavietės išvengimo mechanizmą.

(97)      Šią nuomonę numatoma priimti 2020 m. spalio mėn.

(98)      Reformoje taip pat nurodoma, kad bet kokiu atveju ombudsmeno pareigas einantis asmuo toliau eina šias pareigas, kol negaunama dviejų trečdalių parlamento narių pritarimo.

(99)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 61–64 punktai. Šiuo metu Venecijos komisija rengia papildomą nuomonę dėl teisės aktų teksto. Šią nuomonę numatoma priimti 2020 m. spalio mėn.

(100)      Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas (2019).

(101)      Iš Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo gauti atsakymai rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(102)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 65–69 punktai.

(103)      Procesui vadovauja komitetas, kurį sudaro dviejų pagrindinių politinių partijų atstovai ir kuriam pirmininkauja prezidentas. 2020 m. pradžioje buvo vykdomos viešos konsultacijos. Viešojo gyvenimo standartų komisaras pateikė pasiūlymų, kaip stiprinti parlamento vaidmenį: Viešojo gyvenimo standartų komisaras, „Siekiant aukštesnių viešojo gyvenimo standartų: pasiūlymai, kaip modernizuoti Konstitucijos nuostatas dėl parlamento, teisminių ir viešojo administravimo institucijų“, 2019 m. spalio 30 d.

(104)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 92–94 punktai.

(105)      Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2020)006), 80–84 punktai. Venecijos komisijos nuomonė (CDL-AD(2018)028), 74–79 punktai.

(106)      GRECO (2019), Penktasis vertinimo etapas. Vertinimo ataskaita.

(107)    EBPO (2019), Reguliavimo politikos ir valdymo rodikliai: Malta.

(108)      2020 m. gegužės 29 d. Civilinio teismo pirmieji rūmai byloje priėmė nutartį, kad visuomenės sveikatos vyriausiojo inspektoriaus paskelbta nutartimi, kuria neribotam laikui buvo sustabdyti teisiniai terminai, buvo pažeista teisė į apsaugą nuo savavališko sulaikymo arba suėmimo.

(109)      Nepaprastosios padėties dėl visuomenės sveikatos metu Visuomenės sveikatos vyriausiasis inspektorius galėjo nurodyti imtis priemonių, kuriomis buvo siekiama sumažinti, pašalinti arba panaikinti grėsmę visuomenės sveikatai, įskaitant bet kokio asmens atskyrimą ar izoliaciją, evakuaciją arba draudimą patekti į teritoriją.

(110)      CIVICUS reitingai. Reitingai nustatomi pagal penkių kategorijų skalę: atvira, susiaurinta, apsunkinta, suvaržyta ir uždara.

(111)      Maltos teisės aktų rinkinio 492 skyrius.

(112)      Iš pilietinės visuomenės organizacijų „Repubblika“ ir „Daphne Caruana Galizia Foundation“ gauti atsakymai rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą.

(113)      Iš Maltos gauti atsakymai rengiant 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą. 2020 m. liepos 29 d. priimtas teisės aktas, kuriuo iš dalies pakeičiamas Savanoriškų organizacijų aktas ir Civilinis kodeksas, taip pat Patikų ir patikėtinių aktas.