EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 05 28
COM(2020) 443 final
2018/0166(APP)
Pakeistas pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
1.1Didelių užmojų ir novatoriškas ES biudžetas Europos ekonomikai atgaivinti
ES greitai sureagavo, kad duotų suderintą ir galingą bendrą atsaką į krizės socialinius ir ekonominius padarinius, paisydama dabartinės daugiametės finansinės programos, kurios galiojimas baigsis 2020 m., ribų. Šiuo atsaku papildomos ekonominės ir finansinės pačių valstybių narių priemonės.
Koronaviruso pandemija palietė visus Europos ir pasaulio kampelius. Jos socioekonominio poveikio mastas ypač neaiškus. Jau dabar akivaizdu, kad valstybių narių finansų ir ekonomikos sistemoms kyla beprecedenčių ir didelių sunkumų. Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje numatyta, kad 2020 m. euro zonos ekonomika susitrauks rekordiškai – 7,75 %, o ES ekonomika – 7,5 %. Palyginti su 2019 m. rudens ekonomine prognoze, ES ir euro zonos augimo projekcijos sumažintos maždaug devyniais procentiniais punktais. ES ekonomikos patiriamas sukrėtimas yra simetriškas, nes pandemija užklupo visas valstybes nares, tačiau numatoma, kad gamybos apimties sumažėjimas 2020 m. bus labai skirtingas. Tačiau pavasario prognozę temdo didesnis, nei įprasta, neaiškumas ir rizika, nulemti prielaidų dėl koronaviruso pandemijos raidos ir susijusių jos suvaldymo priemonių. Šį bendrą vaizdą taip pat patvirtina išsamus poreikių vertinimas.
Kad po šios beprecedenčio masto ir apimties krizės Sąjunga sustiprėtų, atsakas turi būti greitas, plataus užmojo ir suderintas. Dėl uždavinių masto ir Europos šalių ekonomikos tarpusavio sąsajų akivaizdu, kad jokiai valstybei narei krizės nepavyks įveikti vienai. Todėl Europos ekonomikos gaivinimo planas turi būti grindžiamas galingu ir atnaujintu ES biudžetu.
Komunikate „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ Komisija išdėstė visapusišką Europos ekonomikos gaivinimo planą, pagrįstą solidarumu ir atitinkantį Sąjungos bendrus principus ir vertybes. Pagrindinė priemonė bus ilgalaikis ES biudžetas, sustiprintas finansavimu, kurį sprendimu dėl nuosavų išteklių leidžiama skirti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonei.
Visi šie pasiūlymai leis pasinaudoti visa ES biudžeto galia, kad investicijos būtų sutelktos ir finansinė parama bei investicijos būtų įgyvendinamos svarbiausiais pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais, taip sudaromos sąlygos sąžiningam ir įtraukiam perėjimui prie ekologiškos ir skaitmeninės ateities, remiamas ilgalaikis strateginis Sąjungos savarankiškumas ir užtikrinama, kad ateityje ji būtų atspari sukrėtimams.
Siūloma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (toliau – Europos ekonomikos gaivinimo priemonė) yra išskirtinis skubus mechanizmas, leisiantis įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones ir tuo tikslu finansavimą ribotą laikotarpį nukreipti pagrindinėms Sąjungos programoms, daugiausia dėmesio skiriant neatidėliotiniems dėl krizės atsirandantiems investicijų poreikiams. Ji bus galinga Sąjungą vienijančio solidarumo išraiška. Tai bus laikina, tikslinė, spręstinų uždavinių mastą atitinkančios galios priemonė. Ištekliai, naudojantis laikinu ir išskirtiniu įgaliojimu skolintis pagal sprendimą dėl nuosavų išteklių, bus teikiami sudarant sutartis dėl skolinimosi kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų. Pasiskolintos lėšos papildys Sąjungos biudžete nustatytus asignavimus, taigi nebus įtraukiamos apskaičiuojant daugiametės finansinės programos išlaidų viršutines ribas. Jos bus aiškiai parodytos biudžete, kad būtų parodytas jų laikinas ir išskirtinis pobūdis ir užtikrintas visiškas skaidrumas.
Komisijos pasiūlymų dėl šiuolaikiško ir lankstaus, į Sąjungos prioritetus tvirtai orientuoto ilgalaikio biudžeto pagrindiniai principai tebėra visiškai aktualūs ir šiandien. Komisija laikosi šių pasiūlymų, kurie dabar turi būti sustiprinti ir pritaikyti taip, kad būtų paskatintas Europos ekonomikos atsigavimas: taikomos naujos specialios priemonės ir sustiprinamos ekonomikos atsigavimui ypač svarbios programos.
Labai svarbu greitai priimti sprendimą dėl nuosavų išteklių, Europos ekonomikos gaivinimo priemonę ir naują ilgalaikę programą. Kad ekonominės veiklos vykdytojams, regionams, MVĮ, ūkininkams, mokslininkams ir kitiems ES lėšų gavėjams būtų suteikta finansinė paskata ir pasitikėjimas, kurio reikia ilgalaikėms investicijoms paremti, labai svarbu susitarti dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Remiantis Europos Parlamente ir Taryboje jau padaryta didele pažanga, bus sudarytos geriausios įmanomos sąlygos, kad susitarimas būtų pasiektas laiku.
Be to, koronaviruso pandemijos ekonominis poveikis parodė, kaip svarbu Sąjungai užsitikrinti pakankamai fiskalinio manevravimo galimybių ekonominių sukrėtimų atvejais, kai bendrosios nacionalinės pajamos smarkiai ir staiga sumažėja. Siekdama išlaikyti pakankamą maržą iki sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytų viršutinių ribų, kad visus konkrečių metų finansinius įsipareigojimus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus Sąjunga galėtų įvykdyti net ir nepalankiausiomis ekonominėmis sąlygomis, Komisija taip pat siūlo sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas visam laikui padidinti atitinkamai iki 1,46 % ir 1,40 % ES nacionalinių bendrųjų pajamų. Be to, kad būtų galima skolintis pagal Europos ekonomikos gaivinimo priemonę, reikia išimtinai ir laikinai dar padidinti sprendime dėl nuosavų išteklių nustatytas viršutines ribas.
1.2.Reikiami DFP reglamento projekto ir Tarpinstitucinio susitarimo projekto pakeitimai
Sudarant išsamų ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį reikia sustiprinti ir patikslinti 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės programos, kad būtų galima įtraukti naujas priemones ir programas, skirtas skubiausiems ekonomikos gaivinimo poreikiams patenkinti, taip pat labai sustiprinti kitas programas, kurios būtinos siekiant suteikti atsaką, ir numatyti daugiau lankstumo.
2021–2027 m. daugiametės finansinės programos išlaidų viršutinės ribos, nustatytos Komisijos pasiūlymų dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto priede, turi būti pritaikytos taip, kad būtų atspindėta derybose padaryta pažanga, numatytas finansavimas naujoms iniciatyvoms, per dabartinę krizę aukščiau iškilusiems prioritetams ir bendriems uždaviniams, kurių pastaruoju metu padaugėjo vykdant veiklą vietoje.
Kiek tai susiję su skolinimusi įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą, kuris leidžiamas pagal sprendimą dėl nuosavų išteklių ir vykdomas pagal Europos ekonomikos gaivinimo priemonę, asignavimai, kurių reikia galimiems 2021–2027 m. laikotarpio atkarpų mokėjimams padengti, atitinka Komisijos pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos, visų pirma 2 išlaidų kategoriją „Sanglauda ir vertybės“ (neįskaitant išlaidų kategorijos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“). Būsimose daugiametėse finansinėse programose reikės numatyti asignavimus atkarpų mokėjimams ir išpirkimui suėjus terminui padengti.
Padarius šiuos tikslinius koregavimus, Sąjungos ilgalaikė finansinė programa bus geriau suderinta su jos prioritetais ir užmojais ir padės didinti Sąjungos atsparumą ir strateginį savarankiškumą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.
Taip pat reikia patikslinti DFP reglamento projektą ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projektą. Jų patikslinimas suteiks daugiau lankstumo juos įgyvendinant ir taip bus atsižvelgta į poreikį taikyti naujas nuostatas susidarius nepaprastajai padėčiai. Patikslintomis nuostatomis taip pat bus įtrauktos naujovės, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondas, ir bus numatyta, kad biudžeto valdymo institucija gautų skaidrią informaciją apie Europos ekonomikos gaivinimo priemonės įgyvendinimą.
Komisija taip pat tikslina savo pasiūlymus dėl būsimų sanglaudos politikos programų, kad, be kita ko, tvirčiau paremtų su krize susijusias investicijas, suteiktų daugiau lankstumo perkeliant lėšas tarp fondų ir skirtingų kategorijų regionų, įtrauktų naujas nuostatas, kurios būtų taikomos susidarius nepaprastajai padėčiai. Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai remiamos tos valstybės narės ir regionai, kuriems paramos reikia labiausiai, į Komisijos persvarstytus pasiūlymus taip pat bus įtraukta nacionalinių sanglaudos lėšų asignavimų peržiūra pagal naujausius statistinius duomenis, sumas leidžiant padidinti tik tiek, kad nebūtų viršijamas padidintas bendras lygis, t. y. 10 mlrd. EUR (2018 m. kainomis). Tam reikės atitinkamai pakoreguoti 2025–2027 m. DFP išlaidų viršutines ribas.
Pastarųjų savaičių patirtis parodė, kad staiga ištikus plataus masto krizei, tokiai kaip COVID-19 pandemija, Sąjungai reikia imtis veiksmų per keletą dienų. Ji privalo greitai ir lanksčiai suteikti tiesioginę paramą, vadovaudamasi solidarumo principu, kad šalintų sunkius protrūkio sukeltus padarinius visuomenės sveikatai Sąjungoje ir paremtų labiausiai nukentėjusių valstybių narių ir regionų pastangas ir pajėgumus.
Šie įvykiai taip pat parodė, kad lankstumo nuostatos ir visų pirma specialios priemonės yra labai svarbus ir nepamainomas daugiametės programos teikiamą nuspėjamumą ir stabilumą lemiantis veiksnys. Tai taip pat patvirtina, kad Komisijos 2018 m. pasiūlyta 2021–2027 m. ilgalaikio biudžeto lankstumo struktūra yra visiškai tinkama ir pagrįsta.
2018 m. Komisija pasiūlė išplėsti neatidėliotinos pagalbos rezervo taikymo sritį, kad jį būtų galima panaudoti Sąjungoje susidarius nepaprastajai padėčiai. Komisija siūlo padidinti didžiausią metinę sumą, kurią galima panaudoti pagal šią priemonę, kurios pavadinimas pakeistas į solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, iki 3 mlrd. EUR (2018 m. kainomis), kad būtų galima atitinkamu mastu mobilizuoti skubų finansavimą nenumatytiems uždaviniams spręsti. Padidinus rezervą bus galima prireikus greitai paremti ES veiksmus, naudojant ES priemones, kuriomis numatomi tokie skubūs mechanizmai, pavyzdžiui, skubios paramos priemonę, tačiau taip pat humanitarinę pagalbą, rezervą „rescEU“, Sveikatos programą, Bendrosios rinkos programą (ir jos skubias veterinarijos ir fitosanitarijos priemones) arba Prieglobsčio ir migracijos fondą.
Reaguodami į COVID-19 krizę, Europos Parlamentas ir Taryba 2020 m. kovo 31 d. priėmė Reglamentą (ES) 2020/461, kuriuo išplečiama Europos Sąjungos solidarumo fondo taikymo sritis, prie nelaimių, kurioms ištikus Fondas gali imtis veiksmų, priskiriant didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. Todėl Komisija siūlo šios specialios priemonės didžiausią metinę sumą padidinti iki 1 mlrd. EUR (2018 m. kainomis).
Galiausiai Komisija siūlo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo didžiausią metinę sumą padidinti iki 386 mln. EUR (2018 m. kainomis), kad ji atitiktų tikėtiną paraiškų skaičiaus padidėjimą dėl COVID krizės ekonominių ir socialinių padarinių.
2.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
Siūlomi 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymų konstatuojamųjų dalių ir straipsnių daliniai pakeitimai išdėstyti pridedamame iš dalies pakeistame pasiūlyme. Kitos konstatuojamosios dalys ir nuostatos lieka tokios, kokios jos yra pirminiuose Komisijos pasiūlymuose COM(2018) 322 ir COM(2018) 323.
Šiame skirsnyje taip pat pateikiami dokumente COM(2020) 444 pateikto Tarpinstitucinio susitarimo projekto dalinių pakeitimų paaiškinimai.
2.1.Reglamento projekto 2 straipsnis ir 3 konstatuojamoji dalis
2018 m. gegužės mėn. priimant pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos reglamento, jau buvo pasiektas politinis susitarimas dėl Finansinio reglamento, tačiau galutinė teksto redakcija dar nebuvo baigta ir tebevyko priėmimo procesas. Todėl DFP reglamente laužtiniuose skliaustuose buvo pateiktos laikinos nuorodos į Finansinį reglamentą ir jo nuostatas.
Daliniuose pakeitimuose pateikiamos nuorodos tik į 2018 m. liepos mėn. priimtą Finansinio reglamento redakciją.
2.2.Reglamento projekto 6 straipsnis ir 8 konstatuojamoji dalis
Daliniu pakeitimu numatoma nacionalinių sanglaudos lėšų asignavimų peržiūra, atliksima 2024 m. atsižvelgiant į naujausius statistinius duomenis. Po šios peržiūros sumos bus koreguojamos tik jas padidinant, o didžiausia bendra suma – 10 mlrd. EUR (2018 m. kainomis). Atsižvelgiant į peržiūros rezultatus reikės atitinkamai koreguoti DFP išlaidų viršutines ribas daugiametės finansinės programos 2025–2027 metais.
2.3. Reglamento projekto 8 straipsnis
Daliniu pakeitimu į programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kurioms skirtus 2021 m. įsipareigojimų asignavimus gali reikėti perprogramuoti ir dėl kurių gali tekti atitinkamai pakoreguoti daugiametės finansinės programos viršutines ribas, taikytinas 2022–2025 m., yra įtraukiamas Teisingos pertvarkos fondas.
2.4.Reglamento projekto 9 straipsnis
Daliniu pakeitimu numatoma didžiausią metinę Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sumą padidinti iki 386 mln. EUR (2018 m. kainomis).
2.5.Reglamento projekto 10 straipsnis
Daliniu pakeitimu numatoma didžiausią metinę ES solidarumo fondo sumą padidinti iki 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).
2.6.Reglamento projekto 11 ir 13 straipsniai ir 7 konstatuojamoji dalis ir Tarpinstitucinio susitarimo projekto 11 punktas
Daliniu pakeitimu numatoma specialios priemonės pavadinimą pakeisti į „solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas“ ir didžiausią metinę sumą padidinti iki 3 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).
2.7.Reglamento projekto priedas
Reglamento projekto priede pateikta lentelė pakeičiama nauja šio iš dalies pakeisto pasiūlymo priede pateikta lentele.
2.8. Tarpinstitucinio susitarimo projekto 15a punktas
Šiuo daliniu pakeitimu Tarpinstitucinis susitarimas papildomas nauja dalimi, pagal kurią Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet teiks ataskaitą apie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Į ataskaitą bus įtraukta informacija apie turtą ir įsipareigojimus, atsirandančius dėl pagal Priemonę vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų, bendrą pajamų, praėjusiais metais asignuotų Sąjungos programoms, sumą ir apie tai, kaip šiomis sumomis padedama siekti atitinkamų programų tikslų.
2018/0166 (APP)
Iš dalies pakeistas pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa
Komisijos pasiūlymas COM(2018) 322 iš dalies keičiamas taip:
(1)įterpiama 1a konstatuojamoji dalis:
„(1a) dėl COVID-19 krizės ekonominio poveikio Sąjunga turi parengti ilgalaikę finansinę programą, kuri sudarytų sąlygas sąžiningam ir įtraukiam perėjimui prie ekologiškos ir skaitmeninės ateities ir kuria būtų remiamas ilgalaikis strateginis Sąjungos savarankiškumas ir užtikrinama, kad ateityje ji būtų atspari sukrėtimams;“;
(2)3 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:
„(3) jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) 220 straipsnio 1 dalį, būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis nuosavų išteklių viršutinės ribos;“;
(3)7 konstatuojamoji dalis pakeičiama taip:
„(7) toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;“;
(4)8 konstatuojamoji dalis papildoma šiuo sakiniu:
„Be to, siekiant užtikrinti tinkamą paramą visoms valstybėms narėms atsižvelgiant į COVID-19 krizę, turėtų būti numatyti tik koregavimai, kuriuos atlikus suma padidinama;“;
(5)2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Kai būtina mobilizuoti garantiją finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (toliau – Finansinis reglamentas) 220 straipsnio 1 dalį, būtina suma mobilizuojama viršijant DFP nustatytas viršutines ribas.“;
(6)6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:
„Ji pakoreguoja tą bendrą asignavimų sumą ją padidindama, kai bendras nuokrypis yra didesnis nei + 5 %.“;
(b)3 dalis pakeičiama taip:
„3. Tokių 2 dalyje nurodytų koregavimų poveikis iš viso neviršija 10 mlrd. EUR (2018 m. kainomis).“;
(7)8 straipsnis pakeičiamas taip:
„8 straipsnis
Koregavimas pagal naujas taisykles ar programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas
Jeigu struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo Sienų valdymo ir vizų priemonės naujos taisyklės ar programos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, patvirtinamos po 2021 m. sausio 1 d., 2021 m. nepanaudotus asignavimus atitinkančios sumos lygiomis dalimis perkeliamos į 2022–2025 m. ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos.“;
(8)9 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) XXXX/XX], didžiausia metinė suma neviršija 386 mln. EUR (2018 m. kainomis).“;
(9)10 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Europos Sąjungos solidarumo fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002, didžiausia metinė suma neviršija 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).“;
(10)11 straipsnis pakeičiamas taip:
„11 straipsnis
Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas
1. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas gali būti naudojamas siekiant skubiai reaguoti į konkrečius neatidėliotinus poreikius Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse dėl įvykių, kurie negalėjo būti numatyti sudarant biudžetą, visų pirma skiriant lėšas skubaus reagavimo ir paramos operacijoms dėl stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių, humanitarinių krizių, kilus didelio masto visuomenės sveikatos, veterinarijos ar fitosanitarijos grėsmėms, taip pat, aplinkybėms reikalaujant, kai dėl migrantų srautų prie Sąjungos išorės sienų susidaro itin didelis spaudimas.
2. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skirta metinė suma yra 3 000 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.
Kiekvienų metų spalio 1 d. rezerve lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.
Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d.
Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.“;
(11)13 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
„(c) suma, lygiaverte solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skirtos metinės sumos daliai, panaikintai praėjusiais metais pagal 11 straipsnio 2 dalį.“;
(12)priedas pakeičiamas šio iš dalies pakeisto pasiūlymo priedu.