AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Sąžiningas apmokestinimas yra vienas iš pagrindinių Europos socialinės rinkos ekonomikos pamatų ir svarbiausių Komisijos įsipareigojimo dėl žmonėms tarnaujančios ekonomikos 1 ramsčių. Sąžiningas apmokestinimas skatina socialinį teisingumą ir vienodas sąlygas Europos Sąjungoje. Teisinga mokesčių sistema turėtų būti grindžiama tokiomis mokesčių taisyklėmis, kurios užtikrintų, kad kiekvienas sąžiningai mokėtų savo dalį, o mokesčius mokančioms įmonėms ir piliečiams būtų lengva jų laikytis. Sąžiningas ir veiksmingas apmokestinimas labai svarbus siekiant užtikrinti pakankamas pajamas viešosioms investicijoms į žmones bei infrastruktūrą ir kartu sukurti bendrojoje rinkoje tokią verslo aplinką, kurioje galėtų klestėti novatoriškos įmonės.

COVID-19 pandemija verčia dar skubiau apsaugoti viešuosius finansus ir mažinti socialinius bei ekonominius jos padarinius. Valstybėms narėms reikės pakankamai mokestinių pajamų, kad dėdamos didžiules pastangas neigiamam ekonominiam kovos su COVID-19 pandemija priemonių poveikiui apriboti turėtų pakankamą finansavimą ir užtikrintų, kad šių pajamų didinimo našta netektų labiausiai pažeidžiamoms grupėms. Dabar kaip niekad svarbu užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą užkertant kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir vengimui. Todėl kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu Sąjungoje be galo svarbu stiprinti administracinį bendradarbiavimą ir informacijos mainus. Komisijos komunikate Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai 2 pabrėžiama, kad siekdama užtikrinti solidarumu ir teisingumu grindžiamą atsigavimą Komisija stiprins kovą su mokestiniu sukčiavimu ir kita nesąžininga praktika. Tai padės valstybėms narėms gauti mokestinių pajamų, kurių reikia norint atsižvelgti į pagrindinius dabartinės krizės keliamus iššūkius.

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto įtrauktas į Europos Sąjungos atsigavimą remiančių sąžiningo ir paprasto apmokestinimo dokumentų rinkinį, apimantį komunikatą dėl veiksmų plano, kuriame pristatomos įvairios būsimos sąžiningo ir paprasto apmokestinimo remiant atsigavimo strategiją iniciatyvos, 3 ir Komisijos komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir už jos ribų 4 , kuriame bus įvertinta pažanga tobulinant gerą mokesčių srities valdymą Europos Sąjungoje bei už jos ribų ir pasiūlytos tobulintinos sritys.

Pastaraisiais metais ES dėjo daug pastangų siekdama kovoti su mokestiniu sukčiavimu bei mokesčių vengimu ir didinti skaidrumą. Nors padaryta didelė pažanga, ypač informacijos mainų srityje, 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 5 taikymo vertinime 6 nustatyta, kad dar reikia tobulinti esamas su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu susijusias nuostatas. Kaip problemiškiausi sistemos elementai dėl nepakankamo aiškumo išsiskyrė numatomo reikalingumo ir prašymų suteikti informaciją apie mokesčių mokėtojų grupę sąvokos.

Vertinimas taip pat parodė, kad kai kuriose nacionalinėse sistemose nėra teisinio pagrindo taisyklėms, pagal kurias būtų galima atlikti vienalaikius patikrinimus ir vienos valstybės narės pareigūnai galėtų dalyvauti atliekant tyrimą kitoje valstybėje narėje, todėl dabar šių nuostatų negalima taikyti veiksmingai. Šis klausimas išsamiau aptariamas 2018 m. Bendro sandorių kainodaros forumo ataskaitoje dėl sandorių kainodaros kontrolės Europos Sąjungoje 7 . Ataskaitoje remiamasi esama valstybių narių praktika atkreipti dėmesį į dabartines klaidas ir siūlomi galimi sandorių kainodaros kontrolės dviejose arba daugiau valstybių narių patobulinimai. Ataskaitoje rekomenduojama taikyti koordinuotą požiūrį į sandorių kainodaros kontrolę, kuris pagerintų vidaus rinkos veikimą dviem aspektais: mokesčių administratoriai turėtų skaidrią ir veiksmingą priemonę, kuria naudojantis būtų lengviau paskirstyti apmokestinimo teises, ir būtų galima išvengti dvigubo apmokestinimo bei dvigubo neapmokestinimo.

Taigi akivaizdu, kad reikia tobulinti esamą Europos Sąjungos informacijos mainų ir administracinio bendradarbiavimo sistemą. Iš tikrųjų Komisijos pirmininkė savo įgaliojimų vykdymo pradžioje pabrėžė, kad reikia išnagrinėti galimybes gerinti nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą 8 . Svarbus vaidmuo tenka informacijos mainų ir administracinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje gerinimui.

Norint priimti ekonomikos skaitmeninimo iššūkius ir padėti mokesčių administratoriams geriau bei veiksmingiau rinkti mokesčius ir neatsilikti nuo naujų pokyčių, Europos Sąjungoje reikia ne tik stiprinti esamas taisykles, bet ir išplėsti administracinį bendradarbiavimą, įtraukiant į jį naujų sričių. Dėl skaitmeninių platformų ekonomikos ypatybių mokesčių administratoriams labai sunku atsekti ir nustatyti apmokestinimo momentus. Ši problema itin padidėja, kai šie sandoriai vykdomi naudojantis pagal kitą jurisdikciją įsisteigusių skaitmeninių platformų operatorių paslaugomis. Nepakankamai pranešant pajamas, kurias pardavėjai gauna teikdami paslaugas arba parduodami prekes naudodamiesi skaitmeninėmis platformomis, valstybės narės galiausiai pritrūks mokestinių pajamų. Todėl šie pardavėjai taip pat atsiduria palankesnėje padėtyje nei kiti skaitmeninėmis platformomis nesinaudojantys pardavėjai. Nepašalinus šios reguliavimo spragos, negalima įgyvendinti sąžiningo apmokestinimo tikslo.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Siūlomame teisės akte daugiausia dėmesio skiriama plataus užmojo politiniam prioritetui, kuriuo siekiama didesnio skaidrumo ir kuris yra būtina veiksmingos kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu sąlyga. Pastaraisiais metais ES valstybės narės susitarė dėl kelių skaidrumo srities teisėkūros priemonių, kuriomis vadovaudamiesi nacionaliniai mokesčių administratoriai turi itin glaudžiai bendradarbiauti keisdamiesi informacija. Tarybos direktyva 2011/16/ES pakeitė Tarybos direktyvą 77/799/EEB11 ir pažymėjo tvirtesnio ES mokesčių administratorių administracinio bendradarbiavimo pradžią. Joje nustatytos naudingos geresnio bendradarbiavimo priemonės šiose srityse:

(1)keitimosi informacija pagal prašymą;

(2)spontaniškų mainų;

(3)automatinių mainų pagal išsamų sričių (t. y. darbo užmokesčio pajamų, direktorių tantjemų ir atlyginimų, gyvybės draudimo produktų, kuriems netaikomos kitos ES direktyvos, pensijų, nekilnojamojo turto nuosavybės ir iš jo gaunamų pajamų) sąrašą;

(4)užsienio pareigūnų dalyvavimo atliekant administracinius tyrimus;

(5)vienalaikių patikrinimų ir

(6)pranešimų kitiems mokesčių administratoriams apie sprendimus dėl mokesčių.

Tarybos direktyva 2011/16/ES buvo kelis kartus iš dalies pakeista šiomis iniciatyvomis:

·2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES 9 (DAB2) dėl automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, kuriuos turi vykdyti valstybės narės pagal EBPO Bendrą duomenų teikimo standartą (BDTS), kuriame nurodyta, kad turi būti vykdomi automatiniai informacijos apie nerezidentų finansines sąskaitas mainai;

·2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376 10 (DAB3) dėl privalomų automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius mokesčių sprendimus mainų;

·2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881 11 (DAB4) dėl privalomų automatinių informacijos apie mokesčių administratorių teikiamas ataskaitas pagal šalis mainų;

·2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258 12 (DAC5), kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos;

·2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822 13 (DAB6) dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Esamos direktyvos nuostatos kai kuriais atvejais, kai svarbūs asmens duomenys, siejasi su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu 14 (BDAR), bet taip pat apima konkrečias duomenų apsaugos nuostatas ir priemones. Siūlomais pakeitimais šių apsaugos priemonių bus toliau laikomasi ir paisoma. Bet koks neigiamas poveikis asmens duomenims bus mažinamas IT ir procedūrinėmis priemonėmis. Duomenų mainai vyks saugioje elektroninėje sistemoje, kurioje duomenys bus užšifruojami ir iššifruojami, o prieigą prie šios kiekvieno mokesčių administratoriaus informacijos turėtų turėti tik įgaliotieji pareigūnai. Jie, kaip bendri duomenų valdytojai, turės užtikrinti saugų ir konkretų duomenų saugojimą.

Komisija veikia įvairiose su skaitmenine ekonomika susijusiose politikos srityse, įskaitant skaitmeninių platformų operatorius, kuriems taikoma siūloma iniciatyva. Siūloma iniciatyva nedaro neigiamo poveikio kitiems tuo pačiu metu vykdomiems Komisijos projektams, nes ja konkrečiai siekiama išspręsti tam tikras su mokesčiais susijusias problemas. Ji nedaro poveikio informacijos reikalavimams, kurie, siekiant juos taikyti skaitmeninių paslaugų teikėjams, gali būti svarstomi skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinyje, atliekant būsimą esamos Elektroninės prekybos direktyvos 15 peržiūrą, arba pagal iniciatyvą, kuria siekiama gerinti naudojantis skaitmeninėmis platformomis dirbančių žmonių darbo sąlygas.

Siūlomų taisyklių taikymo sritis apima investicijomis ir skolinimu grindžiamas sutelktinio finansavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti nuoseklumą su finansų rinkų reguliavimo srityje vykdoma Sąjungos politika, sutelktinio finansavimo paslaugų ir paslaugų teikėjų apibrėžtyje nurodomi atitinkami šios srities teisės aktai.

2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Apmokestinimo srities teisėkūros iniciatyvų teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 115 straipsnis. Nors 115 straipsnyje nėra tiesiogiai minimas tiesioginis apmokestinimas, jame minimos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, turinčių tiesioginę įtaką vidaus rinkos kūrimui ar veikimui, suderinimo. Kad būtų laikomasi šios sąlygos, būtina, kad siūlomi tiesioginio apmokestinimo srities ES teisės aktai būtų skirti esamiems vidaus rinkos veikimo neatitikimams panaikinti. Be to, kadangi informaciją, kuria keičiamasi pagal direktyvą, taip pat galima naudoti PVM ir kitų netiesioginių mokesčių srityse, kaip teisinis pagrindas taip pat nurodomas SESV 113 straipsnis.

Siūloma iniciatyva iš dalies keičia direktyvą, todėl logiška, kad teisinis pagrindas išlieka tas pats. Iš tikrųjų siūlomos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti esamą sistemą informacijos mainų ir administracinio bendradarbiavimo atžvilgiais, nenukrypsta nuo direktyvos dalyko. Numatytuose pakeitimuose pirmiausia bus pateikta aiški numatomo reikalingumo apibrėžtis ir aiški teisinė bendrų auditų vykdymo sistema. Nuoseklų šių nuostatų taikymą galima užtikrinti tik suderinus nacionalinės teisės aktus.

Papildant esamą sistemą, pasiūlyme nustatomos skaitmeninių platformų operatorių duomenų teikimo taisyklės, kuriomis atsižvelgiama į vykdant įvairią veiklą naudojantis skaitmeninėmis platformomis kylančias problemas. Dėl skaitmeninio platformų pobūdžio prekių ir paslaugų pardavėjai naudodamiesi šiomis skaitmeninėmis platformomis gali vykdyti veiklą, bet nepranešti gautų pajamų savo rezidavimo valstybėje narėje. Todėl nepraneštos pajamos ir mokestinių pajamų praradimas daro žalą valstybėms narėms . Dėl šių aplinkybių taip pat susidaro nesąžiningos mokesčių konkurencijos sąlygos tiems asmenims arba įmonėms, kurie nevykdo veiklos naudodamiesi skaitmeninėmis platformomis, todėl iškraipomas vidaus rinkos veikimas. Taigi tokią padėtį galima ištaisyti tik laikantis vienodo principo, kaip reikalaujama SESV 115 straipsnyje.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šiuo pasiūlymu visapusiškai laikomasi SESV 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pasiūlymu siekiama remti administracinį bendradarbiavimą apmokestinimo srityje. Todėl atliekami tam tikri taisyklių pakeitimai, siekiant pagerinti esamų su įvairių valstybių narių mokesčių administratorių tarpvalstybiniu bendradarbiavimu susijusių nuostatų veikimą. Pasiūlymu taip pat išplečiama automatinių informacijos mainų taikymo sritis, įtraukiant į ją skaitmeninių platformų operatorius, nes jiems nustatoma prievolė pranešti pajamas, kurias prekių ir paslaugų teikėjai gauna naudodamiesi atitinkamomis platformomis.

Taikant esamas direktyvos nuostatas paaiškėjo, kad valstybėse narėse esama didelių skirtumų. Kai kurios valstybės narės yra pasirengusios visapusiškai bendradarbiauti ir keistis informacija, o kitos laikosi ribojamojo požiūrio arba keistis informacija net atsisako. Be to, laikui bėgant įsitikinta, kad tam tikrų nuostatų nepakanka norint atsižvelgti į mokesčių administratorių poreikius bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis.

Kadangi teikiant paslaugas ir parduodant prekes vis daugiau naudojamasi skaitmeninėmis platformomis, pardavėjai taip pat ėmė teikti nenuoseklias pajamų deklaracijas, todėl kyla didelė mokesčių slėpimo rizika. Kai kurios valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose yra nustačiusios duomenų teikimo prievolę, bet iš patirties žinoma, kad nacionalinės kovos su mokesčių slėpimu nuostatos negali būti visapusiškai veiksmingos, ypač jei tikslinė veikla vykdoma tarpvalstybiniu mastu.

Teisinį tikrumą ir aiškumą galima užtikrinti tik pašalinus šį neveiksmingumą bendru visose valstybėse narėse taikytinu taisyklių rinkiniu. Vidaus rinkai reikia tvirto mechanizmo, padedančio vienodu būdu mažinti šias spragas ir panaikinti dabartinius iškraipymus užtikrinant, kad mokesčių administratoriai laiku gautų tinkamą informaciją. Atrodo, kad būtina nustatyti darnią visoje ES taikytiną duomenų teikimo sistemą, ypač atsižvelgiant į dominuojantį tarpvalstybinį platformų operatorių teikiamų paslaugų mastą. Kadangi pagrindinis su naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautomis pajamomis susijusios duomenų teikimo prievolės tikslas yra informuoti mokesčių administratorius apie daugiau nei pagal vieną jurisdikciją vykdomą veiklą, siekiant užtikrinti vienodą nustatytos problemos sprendimo principą šią iniciatyvą būtina pradėti ES lygmens veiksmais.

Todėl spręsti nustatytas problemas ir užtikrinti informacijos mainų ir administracinio bendradarbiavimo veiksmingumą bei išsamumą ES gali geriau nei pavienės valstybės. Pirma, bus užtikrintas nuoseklus taisyklių taikymas visoje Europos Sąjungoje. Antra, visoms į taikymo sritį patenkančioms skaitmeninėms platformoms bus taikomi tie patys duomenų teikimo reikalavimai. Trečia, duomenų teikimą papildys informacijos mainai, todėl mokesčių administratoriai galės gauti išsamų su naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautomis pajamomis susijusios informacijos rinkinį.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymu patobulinamos esamos direktyvos nuostatos ir išplečiama automatinių mainų taikymo sritis, įtraukiant į ją tam tikrą konkrečią skaitmeninių platformų operatorių teikiamą informaciją. Patobulinimai neviršija to, kas būtina siekiant įgyvendinti informacijos mainų ir apskritai administracinio bendradarbiavimo tikslą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti vidaus rinkos veikimo iškraipymai paprastai atsiranda ne vienoje valstybėje narėje, ir siekiant veiksmingai spręsti problemas mažiausia, ką būtina padaryti, yra nustatyti bendras ES taisykles.

Taigi, siūlomomis taisyklėmis padedama užtikrinti aiškesnį, nuoseklesnį ir veiksmingesnį direktyvos taikymą, todėl galima geriau įgyvendinti jos tikslus. Numatyta skaitmeninių platformų operatorių prievolė teikti duomenis apie jų naudotojų, t. y. pardavėjų, gaunamas pajamas taip pat yra tinkamas būdas kovoti su mokesčių slėpimu naudojantis informacijos mainų mechanizmais, kaip jau anksčiau bandyta pagal DAB2 ir DAB4. Todėl galima tvirtinti, kad siūloma iniciatyva proporcingai atsižvelgiama į nustatytus direktyvos nenuoseklumus ir taip pat siekiama spręsti mokesčių slėpimo problemą.

•Priemonės pasirinkimas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra dvejopas: SESV 113 ir 115 straipsniai, kuriuose aiškiai nustatyta, kad šios srities teisės akto teisinė forma gali būti tik direktyva. Taigi neleidžiama pasirinkti kitos rūšies ES teisės akto, kai priimamos privalomos apmokestinimo taisyklės. Be to, siūloma direktyva yra šeštasis dalinis DAB pakeitimas: direktyva buvo iš dalies pakeista Tarybos direktyvomis 2014/107/ES, (ES) 2015/2376, (ES) 2016/881, (ES) 2016/2258 ir (ES) 2018/822.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Esamų teisės aktų vertinimas

2019 m. Komisija įvertino 16 esamų su administraciniu bendradarbiavimu tiesioginio apmokestinimo srityje susijusių taisyklių veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, suderinamumą ir ES pridėtinę vertę. Įvertinus padaryta išvada, kad bendradarbiavimas labai naudingas, bet dar gerintinas. Nustatyta, kad esama su valstybių narių naudojimusi esamomis administracinio bendradarbiavimo priemonėmis susijusių skirtumų. Pasikeista informacija būtų galima naudotis efektyviau, o bendradarbiavimo naudą būtų galima analizuoti išsamiau. Remiantis šiuo vertinimu, šiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodomi įvairūs konkretūs administracinio bendradarbiavimo gerinimo veiksmai.

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

2020 m. vasario 10 d. Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, siekdama surinkti grįžtamąją informaciją apie būsimus ES veiksmus, kuriais būtų galima stiprinti informacijos mainų sistemą apmokestinimo srityje. Nurodytos kelios galimybės ir suinteresuotieji subjektai pateikė grįžtamąją informaciją – iš viso gauti 37 atsakymai. Be to, vykdydama tikslines konsultacijas Komisija 2020 m. vasario 27 d. surengė susitikimą su įvairiais skaitmeninių platformų operatorių atstovais. Skaitmeninių platformų operatorių atstovai sutarė dėl to, kad būtų naudinga taikyti standartizuotą teisinę ES informacijos rinkimo iš platformų sistemą, o ne kelias skirtingas nacionalines duomenų teikimo taisykles. Be to, skaitmeninių platformų operatorių atstovai pasisakė už tokį sprendimą, kuris būtų panašus į taikomąjį PVM srityje, nes jį pasirinkus informaciją būtų galima teikti tik platformos įsisteigimo valstybės narės mokesčių administratoriui.

Bendrų auditų klausimu per viešas konsultacijas atkreiptas dėmesys į būtinybę sustiprinti šių auditų vaidmenį administracinio bendradarbiavimo sistemoje ES lygmeniu.

•Konsultacijos su valstybėmis narėmis

Tikslines konsultacijas Europos Komisija surengė pateikdama valstybėms narėms klausimyną. Be to, 2020 m. vasario 26 d. Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas surengė IV darbo grupės posėdį, per kurį valstybės narės turėjo galimybę aptarti galimą pasiūlymą dėl dalinio DAB pakeitimo. Šio posėdžio metu daugiausia dėmesio skirta informacijos apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautas pajamas teikimą ir mainus.

Apskritai pastebėtas platus pritarimas galimai ES iniciatyvai dėl informacijos apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis pardavėjų gaunamas pajamas mainų. Dauguma valstybių narių palankiai vertino plačią naujosios teisinės sistemos taikymo sritį, į kurią, be nekilnojamojo turto nuomos ir asmeninių paslaugų teikimo pajamų, taip pat būtų įtraukiamas prekių pardavimas, visų rūšių transporto priemonių nuoma ir sutelktinio finansavimo paslaugos.

•Konsultacijų rezultatai

Atrodo, kad ir per viešas, ir per tikslines konsultacijas sutarta dėl būtinybės naujomis skaitmeninių platformų operatoriams taikomomis taisyklėmis atsižvelgti į šiuos iššūkius: nepakankamo duomenų teikimo skaitmeninių platformų ekonomikoje bei neveiksmingumo ir būtinybės patobulinti dabartinę ES administracinio bendradarbiavimo sistemą, pvz., bendrų auditų srityje.

•Poveikio vertinimas

Komisija atliko atitinkamų politikos alternatyvų poveikio vertinimą, apie kurį 2020 m. gegužės 5 d. palankią nuomonę pateikė Reglamentavimo patikros valdybą (SEC(2020) 271) 17 . Reglamentavimo patikros valdyba pateikė keletą rekomendacijų dėl patobulinimų ir į jas buvo atsižvelgta galutinėje poveikio vertinimo ataskaitoje (SWD(2020)131) 18 . Atsižvelgiant į efektyvumo, veiksmingumo ir suderinamumo kriterijus buvo vertinamos skirtingos politikos galimybės, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Aukščiausiuoju analizės lygmeniu reikia rinktis iš status quo arba pagrindinio scenarijaus ir scenarijaus, pagal kurį Komisija veiktų imdamasi su reglamentavimu nesusijusių arba susijusių veiksmų. Imantis su reglamentavimu nesusijusių veiksmų būtų pateikiama rekomendacija. Su reglamentavimu susijusi galimybė apėmė teisėkūros iniciatyvą pakeisti tam tikrus konkrečius esamos administracinio bendradarbiavimo sistemos elementus.

Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir veiksmingumą, kaip tinkamiausia esamų taisyklių pakeitimo galimybė nustatytas dalinis teisės akto pakeitimas.

Skaitmeninių platformų operatorių atžvilgiu poveikio vertinime nurodyta, kad nustatytai politikai įgyvendinti tinkamiausia būtų reglamentavimo ES lygmeniu galimybė. Status quo arba pagrindinis scenarijus nustatytas kaip mažiausiai veiksminga, efektyvi ir suderinama galimybė. Kitaip nei pagal pagrindinį scenarijų, privalomas bendras ES standartas užtikrintų visų ES mokesčių administratorių galimybę susipažinti su tos pačios rūšies duomenimis. Kitaip tariant, su reglamentavimu susijusiais ES veiksmais visiems mokesčių administratoriams būtų sudaromos vienodos sąlygos susipažinti su nustatytu mokesčių tikslu surinkta informacija. Taip pat būtų galima sudaryti sąlygas bendrais standartais ir specifikacijomis grindžiamiems automatiniams informacijos mainams ES lygmeniu. Tai būtų vienintelis scenarijus, kurį įgyvendinus pardavėjo rezidavimo valstybėje narėje veikiantis mokesčių administratorius galėtų patikrinti, ar pardavėjas tiksliai pateikė informaciją apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautas pajamas, ir nereikėtų ilgai trunkančių ad hoc užklausų ir tyrimų. Be to, taikant privalomą bendrą ES duomenų teikimo standartą, skaitmeninių platformų operatoriai, vykdydami duomenų teikimo prievoles, nesusidurtų su skirtingais nacionaliniais sprendimais.

Ekonominis poveikis

Nauda

Nustačius prievolę informuoti apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautas pajamas ir šios informacijos mainus, valstybėms narėms bus lengviau gauti išsamų informacijos rinkinį ir surinkti mokestines pajamas. Bendros duomenų teikimo taisyklės taip pat padėtų sudaryti vienodas sąlygas tiems pardavėjams, kurie naudojasi skaitmeninėmis platformomis, ir tiems, kurie jomis nesinaudoja, taip pat skaitmeninių platformų operatoriams, kuriems šiuo metu gali būti taikomos labai skirtingos duomenų teikimo prievolės. Užtikrinus naudojantis skaitmeninėmis platformomis pardavėjų gautų pajamų skaidrumą, būtų užtikrinamos vienodesnės sąlygos labiau tradicinėms įmonėms.

Taikant vieną privalomą ES priemonę, taip pat būtų galima daryti teigiamą socialinį poveikį, pagerinti mokesčių mokėtojų nuomonę apie mokesčių sistemos teisingumą ir užtikrinti teisingesnį naštos pasidalijimą. Daroma prielaida, kad, kuo platesnė taisyklių taikymo sritis, tuo geresnė nuomonė apie mokesčių sistemos teisingumą, nes nepakankamo duomenų teikimo problemų kyla dėl visų rūšių veiklos. Tais pačiais argumentais grindžiama su teisingu naštos pasidalijimu susijusi nauda: kuo platesnė veiksmų taikymo sritis, tuo geriau valstybės narės gali užtikrinti veiksmingą mokėtinų mokesčių surinkimą. Fiskalinė ES veiksmų nauda daug didesnė, jei duomenų teikimo prievolė taikoma plačiai, t. y. visoms paslaugoms ir prekių pardavimui. Apribojus jos taikymo sritį vien Europos Sąjungoje įsisteigusiomis skaitmeninėmis platformomis, galėtų labai sumažėti su kiekviena galimybe susijusios mokestinės pajamos.

Išlaidos

Neatsižvelgiant į taikymo sritį, su automatinio duomenų teikimo visoje ES įgyvendinimu susijusios visų skaitmeninių platformų operatorių ir mokesčių administratorių vienkartinės išlaidos turėtų siekti kelis šimtus milijonų eurų, o einamosios išlaidos – kelias dešimtis milijonų eurų. Vienkartinės ir einamosios išlaidos daugiausia susijusios su IT sistemų kūrimu ir operacijomis. Mokesčių administratoriai taip pat patirs vykdymo užtikrinimo išlaidų. Siekiant, kad išlaidos būtų veiksmingos, valstybės narės raginamos sudaryti sąlygas teikti skaitmenines ataskaitas ir kiek įmanoma užtikrinti skaitmeninių platformų ir mokesčių administratorių sistemų ir duomenų sąveikumą.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pasiūlymu siekiama sumažinti skaitmeninių platformų operatoriams, mokesčių mokėtojams ir mokesčių administratoriams tenkančią reglamentavimo naštą. Pasirinkta politikos galimybe į nustatytą problemą reaguojama tinkamai, nes ja neviršijama to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslo – geresnio vidaus rinkos veikimo be iškraipymų. Iš tikrųjų bendrosiomis taisyklėmis bus sukurta būtinai reikalinga bendra duomenų apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautas pajamas teikimo sistema. Pavyzdžiui: i) taisyklėmis užtikrinama, kad duomenys nebūtų teikiami du kartus (t. y. registracija ir duomenų teikimas grindžiami vieno langelio principu); ii) automatiniai mainai vykdomi tik tarp susijusių valstybių narių ir iii) sankcijas už reikalavimų nesilaikymą toliau taikys tik valstybės narės. Be to, suderinimu neviršijama to, kas būtina siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų informavimą apie gautas pajamas. Taigi dėl mokėtinų mokesčių sprendžia valstybės narės.

•Pagrindinės teisės

Šioje direktyvoje paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Konkrečiai tariant, nustatytas toks mokesčių administratoriams perduotinų duomenų elementų rinkinys, kurį sudaro tik būtiniausi duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti reikalavimų neatitinkantį nepakankamą duomenų teikimą arba duomenų nepateikimą, o tai atitinka Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytas prievoles.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Žr. Finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą

5.IŠSAMUS KONKREČIŲ PASIŪLYMO NUOSTATŲ PAAIŠKINIMAS

Pakeitimu siūloma pakeisti esamas nuostatas dėl informacijos mainų bei administracinio bendradarbiavimo ir išplečiama taikymo sritis, įtraukiant į ją automatinius skaitmeninių platformų operatorių teikiamos informacijos mainus. Rengiant skaitmeninių platformų operatorių duomenų teikimo taisykles, remtasi EBPO atliktu darbu.

i) Informacijos mainai gavus prašymą

•Numatomas reikalingumas

5a straipsnyje pateikta numatomo reikalingumo standarto, kuris taikomas teikiant prašymą suteikti informaciją, apibrėžtis. Apibrėžtyje nustatyti standarto elementai ir procedūriniai reikalavimai, kurių turi laikytis besikreipiančioji institucija. Prašymas suteikti informaciją gali būti susijęs su vienu arba daugiau mokesčių mokėtojų, jei juos galima identifikuoti atskirai.

8a straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad numatomo reikalingumo standartas neturėtų būti taikomas, kai prašymas suteikti informaciją siunčiamas imantis tolesnių veiksmų dėl pasikeisto tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinį kainodaros susitarimą pagal 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/2376.

17 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama siekiant paaiškinti įprastinių informacijos šaltinių išnaudojimo reikšmę. Prieš prašydama informacijos besikreipiančioji institucija privalo išnaudoti visus įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji būtų galėjusi pasinaudoti prašomai informacijai gauti, ir pasinaudoti visomis esamomis priemonėmis. Vis dėlto jei taip besikreipiančioji institucija susiduria su pernelyg dideliais sunkumais ir kyla pavojus nepasiekti jos tikslų, ši prievolė netaikoma. Jei besikreipiančioji institucija šios prievolės nevykdo, institucija, į kurią kreipiamasi, gali atsisakyti pateikti informaciją.

20 straipsnio 2 dalies pakeitimu bus užtikrinamas atitinkamas informacijos mainų gavus prašymą formos pritaikymas.

•Prašymai dėl grupių

5b straipsnyje nurodyti dėl grupių teikiami prašymai suteikti informaciją. Prašymai dėl grupių susiję su mokesčių mokėtojų grupėmis, kurių narių negalima identifikuoti atskirai, todėl jie apibūdinami bendrais požymiais. Dėl šio prašymo pobūdžio prašoma informacija skiriasi atsižvelgiant į tai, ar prašymas susijęs su atskiru mokesčių mokėtoju. Todėl 5a straipsnyje apibrėžtas numatomo reikalingumo standartas netaikomas. Vietoj to besikreipiančioji institucija institucijai, į kurią kreipiamasi, turi pateikti informacijos rinkinį, įskaitant: i) išsamų grupės požymių aprašymą ir ii) taikomo teisės akto ir faktų bei aplinkybių, dėl kurių teikiamas prašymas, paaiškinimą.

ii) Automatiniai informacijos mainai

•Pajamų kategorijos

8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pajamų kategorijos, kurioms taikomi privalomi automatiniai mainai tarp valstybių narių. Į pajamų kategorijas, kurioms taikomi informacijos mainai, įtraukti autoriniai atlyginimai. Pakeitimu valstybės narės pagal 8 straipsnio 3 dalį bus įpareigotos keistis su kitomis valstybėmis narėmis visa turima informacija, bet ne mažiau kaip apie dviejų kategorijų pajamas, susijusias su apmokestinamaisiais laikotarpiais iki 2024 m., ir ne mažiau kaip apie keturių kategorijų pajamas, susijusias su apmokestinamaisiais laikotarpiais nuo 2024 m.

•Platformų operatorių duomenų teikimo taisyklėms bus taikomi privalomi automatiniai informacijos mainai

8ac straipsnyje nustatyta privalomų automatinių informacijos, kurias platformų operatoriai teiks kompetentingai institucijai, mainų taikymo sritis ir sąlygos. Išsamios taisyklės nustatytos V priede. Taisyklėse nustatyta, kad pirmajame etape duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo rinkti ir tikrinti informaciją laikydamiesi išsamaus patikrinimo procedūrų. Antrajame etape duomenis teikiantys platformų operatoriai turi pateikti informaciją apie praneštinus jų platformomis besinaudojančius pardavėjus, kurie parduoda prekes, teikia paslaugas arba investuoja ir skolina sutelktinio finansavimo būdu. Trečiajame etape pranešta informacija pateikiama valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, arba valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, kompetentingai institucijai.

Taikymo sritis

V priedo I skirsnyje pateikiamos apibrėžtys, kuriomis nustatoma duomenų teikimo taisyklių taikymo sritis.

–Kam tenka duomenų teikimo našta?

Taisyklėse pateiktos platformos, platformos operatoriaus ir duomenis teikiančio platformos operatoriaus apibrėžtys.

Platformos sąvoka neapima programinės įrangos, kurią galima naudoti vien i) mokėjimams tvarkyti, ii) naudotojams sudaryti sąrašus ar reklamuoti atitinkamą veiklą arba iii) nukreipti arba persiųsti naudotojus į platformą.

Duomenis teikiantis platformos operatorius yra platformos operatorius, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba įsteigtas pagal valstybės narės įstatymus, arba kurio administracijos centras ar nuolatinė buveinė yra valstybėje narėje (šios platformos paprastai vadinamos ES platformomis).

Be to, į taisyklių taikymo sritį taip pat patenka platformų operatoriai, kurie šių sąlygų neatitinka, bet sudaro sąlygas atitinkamai praneštinų pardavėjų, kurie šios direktyvos tikslais yra rezidentai valstybėje narėje, veiklai arba su valstybėje narėje esančio nekilnojamojo turto nuoma susijusiai veiklai vykdyti (šios platformos paprastai vadinamos užsienio platformomis). Kad šios platformos galėtų veikti Sąjungoje, jas pagal 8ac straipsnio 4 dalį būtina užregistruoti valstybėje narėje (t. y. viena registracija). V priedo IV skirsnio F poskirsnyje nustatyti registracijos duomenys. Siekiant užtikrinti vienodas siūlomų taisyklių įgyvendinimo, konkrečiai, duomenis teikiančių platformų operatorių registracijos ir identifikavimo sąlygas, 8ac straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti standartinę formą. Šiais įgaliojimais naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011.

Platformų operatoriai, kurie jau yra įregistruoti PVM mokėtojais Sąjungoje, negali registruotis jokioje kitoje nei jį PVM mokėtoju įregistravusioje valstybėje narėje.

–Apie kokią veiklą teiktini duomenys?

Atitinkama veikla apima nekilnojamojo turto nuomą, asmeninių paslaugų teikimą, prekių pardavimą, bet kokios rūšies transporto priemonių nuomą ir investavimą bei skolinimą sutelktinio finansavimo būdu.

Atitinkama veikla neapima veiklos, kurią pardavėjas vykdo kaip duomenis teikiančio platformos operatoriaus darbuotojas.

Asmeninė paslauga – tai paslauga, kurią teikiant vienas arba keli individualiai arba subjekto vardu veikiantys asmenys atlieka laiku arba užduotimi grindžiamą darbą. Ši paslauga teikiama naudotojo prašymu internetu arba fiziškai neprisijungus, kai sąlygos jai teikti buvo sudarytos naudojantis platforma.

–Apie kieno veiklą teiktini duomenys?

Pardavėjas yra atitinkamą veiklą vykdantis platformoje užsiregistravęs jos naudotojas. Vyriausybės subjektas pardavėju nelaikomas.

Aktyvus pardavėjas yra atitinkamą veiklą ataskaitiniu laikotarpiu vykdęs pardavėjas.

Praneštinas pardavėjas yra aktyvus pardavėjas: i) kurio pagrindinis adresas ataskaitiniu laikotarpiu buvo valstybėje narėje arba ii) kuris ataskaitiniu laikotarpiu turėjo valstybėje narėje suteiktą MMIN ar PVM mokėtojo kodą, arba iii) kurio nuolatinė buveinė, jei jis yra subjektas, ataskaitiniu laikotarpiu buvo valstybėje narėje. Kurią nors iš išvardytų sąlygų atitinkantis praneštinas pardavėjas šios direktyvos tikslais laikomas rezidentu valstybėje narėje.

Be to, praneštinu pardavėju taip pat laikomas aktyvus pardavėjas, kuris ataskaitiniu laikotarpiu nuomojo valstybėje narėje esantį nekilnojamąjį turtą.

Duomenys teiktini tik apie praneštino pardavėjo veiklą.

Išsamaus patikrinimo procedūros

Siekdami nustatyti praneštinus pardavėjus, duomenis teikiantys platformų operatoriai turi taikyti priedo II skirsnyje nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras.

II skirsnio B poskirsnyje nurodyta konkreti informacija, kurią duomenis teikiantis platformos operatorius turi surinkti apie praneštiną pardavėją. Duomenis teikiantis platformos operatorius, naudodamasis visa duomenis teikiančio platformos operatoriaus registruose turima informacija ir dokumentais, taip pat valstybės narės arba Sąjungos nemokamai teikiama elektronine sąsaja, turi patikrinti surinktą informaciją ir įsitikinti, kad MMIN arba PVM mokėtojo kodas tikrai galioja. Arba duomenis teikiantis platformos operatorius gali tiesiogiai gauti pardavėjo tapatybės ir rezidavimo vietos patvirtinimą, pasinaudodamas valstybės narės arba Sąjungos teikiama elektroninės atpažinties paslauga.

Duomenis teikiantis platformos operatorius laiko, kad pardavėjas reziduoja toje valstybėje narėje, kurioje yra pardavėjo pagrindinis adresas. Jeigu jis skiriasi nuo pardavėjo pagrindinis adreso valstybės narės, duomenis teikiantis platformos operatorius laiko, kad pardavėjas taip pat yra rezidentas MMIN arba PVM mokėtojo kodą išdavusioje valstybėje narėje arba valstybėje narėje, kurioje pardavėjas turi nuolatinę buveinę. Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius naudojasi valstybės narės arba Sąjungos teikiama elektroninės atpažinties paslauga, laikoma, kad pardavėjas yra rezidentas kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jo duomenys patvirtinami tokia elektroninės atpažinties paslauga.

Duomenis teikiantis platformos operatorius renka reikalaujamą informaciją, ją patikrina ir turi ją ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d.

Duomenis teikiantis platformos operatorius gali remtis ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais taikytomis išsamaus patikrinimo procedūromis, jei i) reikalaujama informacija buvo surinkta arba patikrinta bet per pastaruosius 36 mėnesius ir ii) jis neturi pagrindo manyti, kad surinkta informacija tapo nepatikima arba netiksli.

Duomenis teikiantis platformos operatorius su išsamaus patikrinimo procedūromis susijusioms prievolėms vykdyti gali paskirti kitą platformos operatorių arba trečiąją šalį.

Duomenų teikimas kompetentingai institucijai

Surinkta ir patikrinta informacija perduodama per mėnesį nuo ataskaitinio laikotarpio, kuriuo pardavėjas buvo nustatytas kaip praneštinas pardavėjas, pabaigos. Duomenys teikiami tik vienoje valstybėje narėje (t. y. vienas duomenų teikimas). Duomenis teikiantis platformos operatorius, kuris yra ES platforma, duomenis teikia toje valstybėje narėje, kurioje atitinka kurią nors iš I skirsnio A poskirsnio 3 dalies a punkte išvardytų sąlygų. Jei kurią nors iš šių sąlygų daugiau nei vienoje valstybėje narėje atitinkantis duomenis teikiantis platformos operatorius duomenims teikti pasirenka vieną valstybę narę. Duomenis teikiantis platformos operatorius, kuris yra užsienio platforma, duomenis teikia toje valstybėje narėje, kurioje yra užsiregistravęs pagal 8ac straipsnio 4 dalį.

Informacija apie atlygį ir kitas sumas pranešama už tą ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, kuriuo atlygis buvo sumokėtas arba įskaitytas. Atlygio apibrėžtis netaikoma duomenis teikiančioje platformoje sulaikytiems arba paimtiems mokesčiams arba komisiniams.

Pagal iš dalies keičiamą 25 straipsnio 3 dalį duomenis teikiantys platformų operatoriai turi informuoti kiekvieną atitinkamą asmenį apie tai, kad su šiuo asmeniu susijusi informacija bus renkama ir teikiama institucijoms pagal šią direktyvą, ir pateikti jiems visą informaciją, kurią duomenų valdytojai privalo pateikti pagal BDAR. Platformų operatoriai turi pateikti kiekvienam asmeniui visą informaciją, bet kuriuo atveju iki tol, kol pateikiama informacija. Tai nedaro poveikio duomenų subjekto teisėms pagal BDAR.

Automatiniai platformų operatorių pateiktos informacijos mainai

Platformų operatorių pateiktą informaciją valstybių narių, kuriose buvo pateikti duomenys, kompetentingos institucijos turi perduoti valstybėms narėms, kuriose praneštinas pardavėjas yra rezidentas pagal V priedo I skirsnio B poskirsnio 3 dalį ir (arba) yra nekilnojamasis turtas. 8ac straipsnio 2 dalyje nustatyta šioms valstybėms narėms pateiktina informacija.

Mainai vyks per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

Laiku vykdant šiuos mainus, institucijos gaus išsamų informacijos rinkinį ir galės rengti kasmetinius preliminariai užpildytus mokesčių apskaičiavimo dokumentus.

Automatiniai informacijos mainai vyks ES bendruoju ryšių tinklu (CCN), naudojant Komisijos sukurtą XML schemą.

Veiksmingas įgyvendinimas ir pardavėjų paskyrų uždarymas

Jei praneštinas pardavėjas nepateikia reikalaujamos informacijos gavęs du priminimus, duomenis teikiantis platformos operatorius turi uždaryti šio pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui užsiregistruoti platformoje iš naujo šešis mėnesius arba sulaikyti pardavėjui skirtą atlygio mokėjimą (IV skirsnio A poskirsnis).

Efektyvios nacionaliniu lygmeniu taikomos sankcijos už reikalavimų nesilaikymą

25a straipsnis dėl sankcijų iš dalies keičiamas įtraukiant pagal 8ac straipsnį platformų operatorių teikiamą informaciją. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų sankcijas, taikytinas tais atvejais, kai nevykdomos šioje direktyvoje nustatytos prievolės. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

iii) Administracinis bendradarbiavimas

•Vienos valstybės narės pareigūnų dalyvavimas vykdant tyrimą kitoje valstybėje narėje

11 straipsnio 1 dalies pakeitimu nustatoma kompetentingos institucijos, į kurią kreipiamasi, prievolė atsižvelgti į prašymą dėl kitos valstybės narės pareigūno dalyvavimo atliekant tyrimą. Atsakymas turi būti pateikiamas per 30 dienų patvirtinant sutikimą arba motyvuotai atmetant besikreipiančiosios institucijos prašymą.

Pagal iš dalies pakeistą 11 straipsnio 2 dalį galima apklausti asmenis ir tikrinti dokumentus nepaisant valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nacionalinės teisės apribojimų. Siekiant atsižvelgti į naujus komunikacijos būdus, taip pat įtraukta galimybė dalyvauti administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

•Vienalaikis patikrinimas

12 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama siekiant nustatyti 30 dienų terminą, per kurį institucijos, į kurias kreipiamasi, turi atsakyti į pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą.

•Bendri auditai

Siekiant nustatyti aiškų ir suprantamą teisinį dviejų arba daugiau valstybių narių bendrai atliekamų auditų pagrindą, į direktyvą įtrauktas IIa skirsnis.

Pagal 12a straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį bendras auditas yra administracinis tyrimas, kurį kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos. Kompetentingos susijusių valstybių narių institucijos imasi iš anksto sutartų ir koordinuotų veiksmų, siekdamos išnagrinėti su vienu arba keliais asmenimis, dėl kurių jos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį.

Prašymas atlikti bendrą auditą

–Kai jį teikia valstybės narės kompetentinga institucija

12a straipsnio 2 dalyje nurodyta situacija, kai vienos valstybės narės kompetentinga institucija prašo kitos valstybės narės kompetentingos institucijos kartu atlikti auditą. Institucija, į kurią kreipiamasi, turi atsakyti į prašymą per 30 dienų nuo jo gavimo.

Prašymas gali būti atmetamas dėl motyvuotų priežasčių. 12a straipsnio 3 dalyje pateiktas neišsamus atmetimo motyvų sąrašas.

–Kai jį teikia asmuo

12a straipsnio 4 dalyje nurodyta situacija, kai atlikti bendrą auditą dviejų arba daugiau valstybių narių institucijų prašo asmuo. Institucijos, į kurias kreipiamasi, turi atsakyti į prašymą per 30 dienų nuo jo gavimo.

Prašymas gali būti atmetamas, o atmetimo motyvai turi būti nurodomi besikreipusiajam asmeniui.

Asmuo apibrėžtas Direktyvos 2011/16/ES 3 straipsnyje.

Procedūra

12a straipsnio 5 dalyje paaiškinta, kad atliekant bendrą auditą neturėtų būti atsisakoma keistis informacija, susijusia su komercinėmis, pramoninėmis, profesinėmis paslaptimis ar komerciniu procesu, arba informacija, kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka. Vis dėlto dalyvaujančiosios kompetentingos institucijos turėtų išsaugoti šios informacijos konfidencialumą ir neatskleisti jos trečiosioms šalims.

12a straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendras auditas atliekamas laikantis toje valstybėje narėje, kurioje atliekami audito veiksmai, taikomų procedūrinių susitarimų. Atliekant bendrą auditą surinktus įrodymus turėtų tarpusavyje pripažinti visos dalyvaujančiųjų valstybių narių kompetentingos institucijos.

12a straipsnio 10 dalyje nurodytos lingvistinės bendrų auditų nuostatos ir nustatyta, kad dėl jų susitaria susijusios valstybės narės.

Galutinė ataskaita

12a straipsnio 7 dalyje nustatoma dalyvaujančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų prievolė sutarti dėl atvejo faktų ir aplinkybių ir valstybių narių kompetentingos institucijos raginamos stengtis sutarti dėl to, kaip aiškinti audituojamo (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statusą. Bendro audito išvados turi būti pateikiamos galutinėje ataskaitoje. Galutinių bendro audito ataskaitų teisinė vertė turėtų prilygti atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, teisinei vertei.

Pagal 12a straipsnio 9 dalį bendro audito rezultatai ir galutinė ataskaita turėtų būti pateikiami audituotam (-iems) asmeniui (-ims) per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos parengimo.

Atitinkamas pritaikymas

12a straipsnio 8 dalyje nustatyta valstybių narių prievolė perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę užtikrinti tokią teisinę sistemą, kurioje jos galėtų atlikti atitinkamus koregavimus.

iv) Kitos nuostatos

•Pasikeistos informacijos naudojimas

16 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama siekiant paaiškinti, kad pagal šią direktyvą pasikeistą informaciją galima naudoti PVM ir kitiems netiesioginiams mokesčiams administruoti, apskaičiuoti ir jų mokėjimui užtikrinti.

•Privalomas vertinimo rezultatų pranešimas

23 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama siekiant nustatyti valstybių narių prievolę išnagrinėti ir įvertinti administracinio bendradarbiavimo pagal direktyvą veiksmingumą pagal savo jurisdikciją ir kasmet pranešti šio vertinimo rezultatus Komisijai.

•Mainų sustabdymas

25 straipsnio 5 dalimi valstybėms narėms suteikiama galimybė mažinti vykdant informacijos mainus kylančią duomenų saugumo pažeidimo riziką. Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju kompetentingos valstybių narių institucijos, kaip bendri duomenų valdytojai, gali nuspręsti prašyti Komisijos sustabdyti duomenų mainus su valstybe (-ėmis) nare (-ėmis) , kurioje (-iose) įvyko pažeidimas.

Komisija atkuria informacijos mainų procesą, kompetentingoms institucijoms paprašius Komisijos vėl leisti informacijos mainus pagal šią direktyvą su valstybe nare, kurioje įvyko pažeidimas.

Šis sustabdymas taikomas papildant priemones, kurių pagal BDAR būtina imtis atsižvelgiant į duomenų saugumo pažeidimą.

2020/0148 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 ir 115 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę 19 ,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 20 ,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)siekiant įtraukti naujas Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, per kelerius praėjusius metus Tarybos direktyva 2011/16/ES 21 buvo keliskart iš dalies pakeista. Šiais pakeitimais daugiausia nustatytos duomenų teikimo prievolės, vykdomos teikiant informaciją kitoms valstybėms narėms, susijusios su finansinėmis sąskaitomis, išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstine kainodaros tvarka, ataskaitomis pagal šalis ir praneštinais tarpvalstybiniai susitarimais. Todėl šiais pakeitimais išplėsta automatinių informacijos mainų taikymo sritis. Dabar, siekdami nustatyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, mokesčių administratoriai gali naudotis platesniu bendradarbiavimo priemonių rinkiniu;

(2)pastaraisiais metais Komisija stebėjo Direktyvos 2011/16/ES taikymą ir 2019 m. baigė ją vertinti 22 . Nors automatinių informacijos mainų srityje padaryta didelė pažanga, dar reikia tobulinti esamas nuostatas, susijusias su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu;

(3)Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnyje nustatyta, kad, gavusi besikreipiančiosios institucijos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti besikreipiančiajai institucijai visą turimą arba atliekant administracinius tyrimus gautą informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. Siekiant užtikrinti informacijos mainų veiksmingumą ir išvengti nepagrįsto prašymų atmetimo, taip pat užtikrinti mokesčių administratoriams ir mokesčių mokėtojams teisinį aiškumą bei tikrumą, reikėtų aiškiai apibrėžti numatomo reikalingumo standartą. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paaiškinti, kad numatomo reikalingumo standartas neturėtų būti taikomas prašymams suteikti papildomą informaciją pasikeitus informacija pagal Direktyvos 2011/16/ES 8a straipsnį dėl išankstinių tarpvalstybinių sprendimų arba išankstinės kainodaros tvarkos;

(4)iš praktinės mokesčių administratorių patirties žinoma, kad kartais reikia nagrinėti prašymus suteikti informaciją, susijusius su mokesčių mokėtojų grupėmis, kurių narių negalima identifikuoti atskirai, todėl galima apibūdinti tik remiantis bendrais požymiais. Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratoriams būtina suteikti galimybę teikti prašymus suteikti informaciją dėl grupių;

(5)svarbu, kad valstybės narės keistųsi su intelektinės nuosavybės pajamomis susijusia informacija, nes dėl itin didelio susijusio turto judumo šioms pajamoms dažnai linkstama taikyti pelno perkėlimo susitarimus. Todėl, siekiant pagerinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, į pajamų kategorijas, kurioms taikomi privalomi informacijos mainai, reikėtų įtraukti autorinius atlyginimus;

(6)pastaraisiais metais labai paspartėjo ekonomikos skaitmeninimas. Todėl padaugėjo sudėtingų su mokesčių slėpimu susijusių situacijų. Dėl tarpvalstybinio paslaugų, kurios teikiamos naudojantis skaitmeninių platformų operatorių pasiūlymais, pobūdžio susidarė sudėtinga aplinka, kurioje gali būti sudėtinga užtikrinti mokesčių taisyklių laikymąsi ir mokestinių prievolių vykdymą. Mokestinės prievolės vykdomos nepakankamai, o nepraneštų pajamų vertė yra didelė. Valstybių narių mokesčių administratoriai turi nepakankamai informacijos, kad galėtų tinkamai apskaičiuoti ir valdyti bendrąsias pajamas, kurios jų šalyje gaunamos iš tarpininkaujant skaitmeninėms platformoms vykdomos veiklos. Tai itin problemiška, kai pajamų arba apmokestinamųjų sumų srautai eina per pagal kitą jurisdikciją įsteigtas platformas;

(7)mokesčių administratoriai dažnai prašo informacijos iš skaitmeninių platformų operatorių. Todėl platformų operatoriai patiria dideles administracines ir reikalavimų vykdymo išlaidas. Be to, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios vienašalę duomenų teikimo prievolę, kuri platformų operatoriams uždeda papildomą administracinę naštą, nes jie turi laikytis daugybės nacionalinių duomenų teikimo standartų. Todėl visoje vidaus rinkoje būtų labai svarbu taikyti standartizuotą duomenų teikimo prievolę;

(8)atsižvelgiant į tai, kad dauguma skaitmeninėse platformose veikiančių pardavėjų pajamų arba apmokestinamųjų sumų srautų juda tarpvalstybiniu mastu, su atitinkama veikla susijusios informacijos teikimas duotų papildomų teigiamų rezultatų, jei ši informacija taip pat būtų teikiama toms valstybėms narėms, kurios atitiktų gautų pajamų apmokestinimo reikalavimus. Automatiniai mokesčių administratorių informacijos mainai pirmiausia labai svarbūs todėl, kad šiems administratoriams būtų galima teikti reikiamą informaciją ir jie galėtų tinkamai apskaičiuoti mokėtinus pajamų mokesčius bei PVM;

(9)siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, duomenų teikimo taisyklės turėtų būti veiksmingos, bet paprastos. Pripažįstant tai, kad sunku nustatyti apmokestinimo momentus, kai komercinė veikla skaitmeninėse platformose vykdoma geresnėmis sąlygomis, ir atsižvelgiant į papildomą administracinę naštą, kuri tokiu atveju tektų mokesčių administratoriams, būtina nustatyti platformų operatoriams taikomą duomenų teikimo prievolę. Platformų operatoriai turi geresnes galimybes rinkti ir tikrinti reikiamą informaciją apie visus konkrečioje platformoje veikiančius ir ja besinaudojančius pardavėjus;

(10)atsižvelgiant į tai, kad skaitmenines platformas vykdydami komercinę veiklą plačiai naudoja tiek asmenys, tiek subjektai , labai svarbu užtikrinti, kad informacija būtų teikiama neatsižvelgiant į teisinį pardavėjo pobūdį. Vis dėlto išimtis turėtų būti taikoma vyriausybės subjektams – jiems duomenų teikimo prievolė neturėtų būti taikoma;

(11)teikiant duomenis apie vykdant šią veiklą gautas pajamas, mokesčių administratoriams turėtų būti pateikiamas išsamus informacijos rinkinys, kuriuo remiantis būtų galima tinkamai apskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį;

(12)siekiant supaprastinti ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas, būtų pagrįsta reikalauti, kad naudojantis platforma pardavėjų gautas pajamas platformų operatoriai praneštų vienoje valstybėje narėje;

(13)atsižvelgiant į skaitmeninių platformų skaitmeninį pobūdį ir lankstumą, duomenų teikimo prievolė taip pat turėtų būti taikoma tiems platformų operatoriams, kurie vykdo komercinę veiklą Sąjungoje, bet valstybėje narėje nėra nei rezidentai mokesčių tikslais, nei įsisteigę, joje nėra nei jų administracijos centro, nei nuolatinės buveinės. Taip būtų užtikrinamos vienodos sąlygos platformoms ir užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai. Kad būtų lengviau tai įgyvendinti, turėtų būti reikalaujama, kad vidaus rinkoje ketinančios veikti užsienio platformos užsiregistruotų ir teiktų duomenis vienoje valstybėje narėje;

(14)atsižvelgiant į skaitmeninės ekonomikos pokyčius, apie komercinę veiklą teikiami duomenys turėtų apimti nekilnojamojo turto nuomą, asmenines paslaugas, prekių pardavimą, bet kokios rūšies transporto priemonių nuomą ir investavimą bei skolinimą sutelktinio finansavimo būdu. Pardavėjo, kuris veikia kaip platformos operatoriaus darbuotojas, vykdomai veiklai duomenų teikimo prievolė neturėtų būti taikoma;

(15)tikslo užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui būtų galima pasiekti reikalaujant iš skaitmeninių platformų operatorių pranešti naudojantis platformomis gautas pajamas ankstyvame etape, prieš nacionaliniams mokesčių administratoriams atliekant kasmetinius mokesčių apskaičiavimus. Siekiant palengvinti valstybių narių mokesčių administratorių darbą, pateikta informacija turėtų būti pasikeičiama per mėnesį nuo jos pateikimo. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas automatiniams informacijos mainams ir efektyviau naudoti išteklius, mainai turėtų būti vykdomi elektroniniu būdu per esamą Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšių tinklą (CCN);

(16)Komisijai atlikus Direktyvos 2011/16/ES vertinimą nustatyta, kad reikia nuosekliai stebėti šios direktyvos taikymo ir nacionalinių nuostatų, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę ir sudaromos sąlygos šiam taikymui, veiksmingumą. Kad Komisija galėtų toliau tinkamai stebėti ir vertinti automatinių informacijos mainų pagal Direktyvą 2011/16/ES veiksmingumą, valstybės turėtų būti įpareigojamos Komisijai kasmet teikti statistinius šių mainų duomenis;

(17)būtina sustiprinti Direktyvos 2011/16/ES mechanizmus, susijusius su vienos valstybės narės mokesčių administratorių pareigūnų dalyvavimu kitos valstybės narės teritorijoje ir vienalaikiais patikrinimais, kuriuos atlieka dvi arba daugiau valstybių narių, siekiant užtikrinti veiksmingą jų taikymą. Todėl atsakymai į prašymus dėl kitos valstybės narės pareigūnų dalyvavimo ir vienalaikių patikrinimų turėtų būti pateikiami per nustatytą laikotarpį. Kitos valstybės narės teritorijoje atliekant administracinį tyrimą vietoje esantiems arba naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis dalyvaujantiems užsienio pareigūnams turėtų būti leidžiama tiesiogiai apklausti asmenis ir tikrinti dokumentus;

(18)vienalaikį patikrinimą ketinanti atlikti valstybė narė apie savo ketinimą turi pranešti kitoms atitinkamoms valstybėms narėms. Kiekvienos atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija privalo atsakyti į pasiūlymą, bet svarbu užtikrinti, kad šis atsakymas būtų pateikiamas per pagrįstą terminą. Todėl kiekvienos atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų atsakyti į pasiūlymą per 30 dienų nuo jo gavimo;

(19)daugiašalė kontrolė, vykdoma naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 23 nustatyta programa „Fiscalis 2020“, parodė koordinuotos vieno arba daugiau mokesčių mokėtojų, dėl kurių dviejų arba daugiau Sąjungos mokesčių administratorių turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, kontrolės naudą. Kadangi nėra aiškiai nustatyto bendrų auditų teisinio pagrindo, šie bendri veiksmai šiuo metu vykdomi remiantis kartu aiškinant Direktyvos 2011/16/ES nuostatas dėl užsienio pareigūnų buvimo kitos valstybės narės teritorijoje ir vienalaikių patikrinimų. Vis dėlto daugeliu atvejų ši praktika pasirodė esanti nepakankama ir jai trūko teisinio aiškumo bei tikrumo;

(20)valstybės narės turėtų nustatyti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, kad jų mokesčių administratoriai galėtų atlikti bendrus tarpvalstybinę veiklą vykdančių asmenų auditus. Bendri auditai yra administraciniai tyrimai, kuriuos kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti su vienu arba keliais asmenimis, dėl kurių jos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį. Bendri auditai gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant vidaus rinkos veikimą. Bendri auditai turėtų būti tokie, kad užtikrintų mokesčių mokėtojams teisinį tikrumą, nes būtų taikomos aiškios procedūrinės taisyklės, įskaitant dvigubo apmokestinimo mažinimo riziką;

(21)kad būtų galima užtikrinti proceso veiksmingumą, atsakymai į prašymus dėl bendrų auditų turėtų būti pateikiami per nustatytą laikotarpį. Prašymų atmetimas turėtų būti tinkamai pagrindžiamas. Bendriems auditams turėtų būti taikoma tos valstybės narės, kurioje vykdomi atitinkami audito veiksmai, procedūrinė tvarka. Atitinkamai ir atliekant bendrą auditą surinktus įrodymus turėtų tarpusavyje pripažinti dalyvaujančios valstybės narės. Taip pat svarbu, kad kompetentingos institucijos sutartų dėl atvejo faktų bei aplinkybių ir stengtųsi sutarti dėl to, kaip aiškinti audituojamo (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statusą. Siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti bendro audito rezultatą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, galutinės ataskaitos teisinė vertė turėtų prilygti atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, teisinei vertei. Prireikus valstybės narės turėtų užtikrinti teisinį atitinkamo koregavimo pagrindą;

(22)pripažįstant, kad bendri auditai grindžiami dalyvaujančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pasitikėjimu, atliekant bendrą auditą neturi būti atsisakoma keistis informacija, susijusia su komercinėmis, pramoninėmis, profesinėmis paslaptimis ar komerciniu procesu, arba informacija, kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka. Vis dėlto ši informacija turėtų išlikti konfidenciali ir neturėtų būti atskleidžiama trečiosioms šalims;

(23)taip pat svarbu užtikrinti veiksmingus informacijos mainus gavus prašymą ir kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą. Todėl informaciją pagal Direktyvos 2011/16/ES 5 arba 9 straipsnį gavusios kompetentingos institucijos turėtų būti įpareigotos šią informaciją pateikusiai kompetentingai institucijai su visais mainais gavus prašymą susijusius atsiliepimus pateikti per 30 dienų nuo tada, kai sužinomi prašytos informacijos naudojimo rezultatai;

(24)svarbu, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES pateikta informacija būtų iš esmės naudojama į materialinę šios direktyvos taikymo sritį patenkantiems mokesčiams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti. Remiantis šia prielaida ir atsižvelgiant į PVM svarbą vidaus rinkos veikimui, tinkama paaiškinti, kad valstybių narių viena kitai pateikta informacija taip pat gali būti naudojama PVM ir kitiems netiesioginiams mokesčiams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti;

(25)labai svarbu veiksmingai apsaugoti asmens duomenis, kuriais valstybės narės keičiasi pagal Direktyvą 2011/16/ES. Jei vienoje arba daugiau valstybių narių padaromas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 24 4 straipsnio 12 punkte apibrėžtas asmens duomenų saugumo pažeidimas, valstybės narės, kaip bendros duomenų valdytojos, turėtų nuspręsti, ar dėl šio pažeidimo reikia sustabdyti informacijos mainus su valstybe (-ėmis) nare (ėmis) , kurioje (-iose) padarytas pažeidimas, ir ar Komisija, kaip duomenų tvarkytoja, turėtų būti paprašyta sustabdyti šiuos mainus. Šie mainai turėtų būti sustabdomi iki tol, kol valstybės narės paprašo Komisijos vėl leisti informacijos mainus pagal Direktyvą 2011/16/ES su valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas;

(26)siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2011/16/ES, visų pirma nuostatų dėl automatinių informacijos mainų tarp mokesčių administratorių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę formą su ribotu skaičiumi komponentų, įskaitant lingvistines nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 25 ;

(27)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu 26 ;

(28)bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turi atitikti reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725;

(29)šioje direktyvoje užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(30)šios direktyvos tikslo, t. y. veiksmingo administracinio valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo su tinkamu vidaus rinkos veikimu suderinamomis sąlygomis, negali deramai pasiekti valstybės narės. Norint pasiekti jos tikslą pagerinti mokesčių administratorių tarpusavio bendradarbiavimą, reikia vienodų taisyklių, kurios galėtų būti veiksmingos tarpvalstybiniais atvejais, todėl šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumą principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2011/16/ES iš dalies keičiama taip:

(1)3 straipsnio 9 punktas iš dalies keičiamas taip:

(a)pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„a)8 straipsnio 1 dalyje, 8a, 8aa, 8ab ir 8ac straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo.“;

(b)pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c)šios direktyvos nuostatose, išskyrus 8 straipsnio 1 ir 3a dalis, 8a, 8aa ir 8ac straipsnius, – sistemingas iš anksto nustatytos šio punkto a ir b papunkčiuose nurodytos informacijos teikimas.“;

(c)antra pastraipa pakeičiama taip:

„8 straipsnio 3a ir 7a dalyse, 21 straipsnio 2 dalyje bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse terminų reikšmė yra apibrėžta I priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse. 8aa straipsnio ir III priedo terminų reikšmė yra apibrėžta III priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse; 8ac straipsnio ir V priedo terminų reikšmė yra apibrėžta V priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse;“;

(2)įterpiami šie straipsniai:

„5a straipsnis

Numatomas reikalingumas

1.5 straipsnyje nurodyto prašymo tikslais prašoma informacija laikoma numatomai reikalinga, jei prašymo pateikimo metu besikreipiančioji institucija mano, kad pagal jos nacionalinės teisės aktus egzistuoja pagrįsta galimybė, kad prašoma informacija susijusi su vieno arba kelių pagal vardą ir pavardę arba kitaip identifikuojamų mokesčių mokėtojų mokesčių reikalais ir pagrįsta tyrimo tikslais.

2.Siekdama įrodyti prašomos informacijos numatomą reikalingumą, besikreipiančioji kompetentinga institucija pateikia institucijai, į kurią kreipiamasi, patvirtinamąją informaciją, pirmiausia apie mokesčių tikslą, dėl kurio prašoma informacijos, ir nurodo priežastis, kuriomis remiantis galima manyti, kad prašomą informaciją turi institucija, į kurią kreipiamasi, arba turi ar valdo asmuo, esantis institucijos, į kurią kreipiamasi, jurisdikcijoje.

5b straipsnis

Prašymai dėl grupių

5 straipsnyje nurodytas prašymas gali būti susijęs su mokesčių mokėtojų grupe, kurių narių negalima identifikuoti atskirai pagal vardą ir pavardę arba kitaip, todėl juos galima apibūdinti remiantis tik bendrais požymiais.

Šiais atvejais besikreipiančioji kompetentinga institucija pateikia institucijai, į kurią kreipiamasi, šią informaciją:

(a)išsamų bendrų grupės požymių aprašymą ir

(b)taikomų teisės aktų ir faktų, kuriais remiantis yra pagrindo manyti, kad grupės mokesčių mokėtojai nesilaikė taikomų teisės aktų, paaiškinimą, įskaitant faktus ir aplinkybes, susijusius su trečiosios šalies, kuri aktyviai prisidėjo prie galimo grupės mokesčių mokėtojų teisės aktų nesilaikymo, dalyvavimu.“;

(3)6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.5 straipsnyje nurodytame prašyme gali būti pateikiamas motyvuotas prašymas atlikti administracinį tyrimą. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, nusprendžia, kad administracinis tyrimas nebūtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai tokio sprendimo motyvus.“;

(4)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai visą turimą su rezidentais šioje kitoje valstybėje narėje susijusią informaciją apie šias konkrečias pajamų ir kapitalo kategorijas, kaip jos suprantamos pagal informaciją teikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus:

(a)su darbo santykiais susijusias pajamas;

(b)direktorių tantjemą ir atlyginimą;

(c)gyvybės draudimo produktu, kuriems netaikomi kiti Sąjungos teisės aktai dėl keitimosi informacija ir kitos panašios priemonės;

(d)pensijas;

(e)nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo;

(f)autorinius atlyginimus.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą su 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais mokestiniais laikotarpiais susijusią teikiamą informaciją įtraukiamas rezidavimo vietos valstybės narės mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (TIN).

Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie bent dvi pirmoje pastraipoje nurodytas pajamų ir kapitalo kategorijas, dėl kurių jos teikia su kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją.

2.Iki 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie bent keturias iš 1 dalyje išvardytų kategorijų, dėl kurių kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, teikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai su rezidentais šioje kitoje valstybėje narėje susijusią informaciją. Ši informacija turi būti susijusi su 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais mokestiniais laikotarpiais.“;

(b)3 dalies antra pastraipa išbraukiama;

„6.Informacija pagal 1 ir 3a dalis teikiama kasmet, per devynis mėnesius nuo kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusi informacija, pabaigos.“;

(5)8a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)5 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)informacijos mainų pagal 1 dalį atveju – nedelsiant, kai priimami, iš dalies pakeičiami ar atnaujinami išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai arba išankstinė kainodaros tvarka, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kalendorinių metų pusmečio, per kurį buvo priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai arba išankstinė kainodaros tvarka, pabaigos;“;

(b)6 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos santrauką, įskaitant atitinkamos verslo veiklos arba sandorio ar sandorių aprašymą ir visą kitą informaciją, kuria remiantis kompetentingai institucijai gali būti lengviau įvertinti galimą su mokesčiais susijusią riziką, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka;“;

„10.Neatsižvelgiant į 1 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuorodą į numatomą reikalingumą ir 5a straipsnyje nustatytas numatomo reikalingumo sąlygas, pagal 5 straipsnį ir atsižvelgdamos į 21 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali prašyti papildomos informacijos, taip pat viso išankstinio tarpvalstybinio susitarimo ar išankstinės kainodaros tvarkos dokumento teksto.“;

(6)įterpiamas šis straipsnis:

„8ac straipsnis

Platformų operatorių teikiamos informacijos privalomų automatinių mainų apimtis ir sąlygos

1.Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai laikytųsi V priedo II ir III skirsniuose nustatytų išsamaus patikrinimo ir duomenų teikimo reikalavimų. Kiekviena valstybė narė taip pat užtikrina veiksmingą šių taisyklių įgyvendinimą ir jų laikymąsi pagal V priedo IV skirsnį.

2.Pagal V priedo II ir III skirsniuose išdėstytus išsamaus patikrinimo ir duomenų teikimo reikalavimus kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, per 3 dalyje nustatytą terminą pateikia valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas pagal V priedo I skirsnio B poskirsnio 3 dalies antrą pastraipą ir (arba) kurioje yra nekilnojamasis turtas, kompetentingai institucijai šią su kiekvienu praneštinu pardavėju susijusią ataskaitinių laikotarpių nuo 2022 m. sausio 1 d. informaciją:

(a)duomenis teikiančio platformos operatoriaus pavadinimą, registruotosios buveinės adresą ir MMIN, taip pat platformos (-ų), su kuria (-iomis) susijusius duomenis teikia duomenis teikiantis operatorius, verslo pavadinimą (-us);

(b)pardavėjo, kuris yra asmuo, vardą ir pavardę, ir pardavėjo, kuris yra subjektas, juridinį pavadinimą;

(c)pagrindinį adresą;

(d)visus MMIN arba, jei MMIN nesuteiktas, pardavėjui suteiktą funkcinį ekvivalentą, įskaitant kiekvieną juos suteikusią valstybę narę;

(e)pardavėjo, kuris yra subjektas, įmonės kodą;

(f)pardavėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodą, jei jį turi;

(g)pardavėjų, kurie yra asmenys, gimimo datas ir vietas;

(h)finansinės sąskaitos, į kurią įmokamas arba įskaitomas atlygis, identifikatorių, jei duomenis teikiantis platformos operatorius jį turi, ir valstybės narės, kurioje pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tai, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;

(i)finansinės sąskaitos, į kurią įmokamas arba įskaitomas atlygis, turėtojo vardą ir pavardę arba pavadinimą ir numerį, jei jis skiriasi nuo praneštino pardavėjo vardo ir pavardės arba pavadinimo ir šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius, taip pat visą kitą su šios sąskaitos turėtoju susijusią finansinę informaciją, kurią turi duomenis teikiantis platformos operatorius;

(j)kiekvieną valstybę narę, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas pagal V priedo I skirsnio B poskirsnio 3 dalies antrą pastraipą;

(k)visą per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį sumokėtą arba įskaitytą atlygį;

(l)visus duomenis teikiančioje platformoje per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį sulaikytus ar paimtus mokesčius arba komisinius.

Jei praneštinas pardavėjas teikia nekilnojamojo turto nuomos paslaugas, valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas mokesčių tikslais, kompetentingai institucijai pateikiama ši papildoma informacija:

(a)kiekvieno į sąrašą įtraukto turto, nustatyto laikantis V priedo II skirsnio E poskirsnyje nustatytų procedūrų, adresas ir atitinkamas žemės registracijos numeris, jeigu yra;

(b)dienų, kuriomis į sąrašą įtrauktas turtas buvo nuomotas ataskaitiniu laikotarpiu, skaičius, jei ši informacija turima, ir kiekvieno į sąrašą įtraukto turto rūšis.

3.Duomenys pagal 2 dalį pateikiami naudojant 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą standartinę formą per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusios duomenis teikiančio platformos operatoriaus duomenų teikimo prievolės, pabaigos.

4.1 dalyje nustatytų duomenų teikimo prievolių vykdymo tikslais kiekviena valstybė narė nustato būtinas taisykles, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiantys platformų operatoriai pagal V priedo I skirsnio A poskirsnio 3 dalies b punktą užsiregistruotų Sąjungoje. Registracijos valstybės narės kompetentinga institucija šiam duomenis teikiančiam platformos operatoriui suteikia individualų identifikacinį numerį.

Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias duomenis teikiantis platformos operatorius gali pasirinkti užsiregistruoti vienos valstybės narės kompetentingose institucijose pagal V priedo IV skirsnio F poskirsnyje nustatytas taisykles.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato duomenis teikiančių platformų operatorių registravimui ir identifikavimui būtiną praktinę tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

(7)8b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai statistinius duomenis apie automatinių mainų pagal 8 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 3a dalį, 8aa ir 8ac straipsnius apimtį, taip pat informaciją apie administracines ir kitas atitinkamas su įvykusiais informacijos mainais susijusias išlaidas bei naudą ir apie visus galimus pokyčius tiek mokesčių administratoriams, tiek trečiosioms šalims.“;

(b)2 dalis išbraukiama;

(8)11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Siekiant keistis 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, kad, laikantis pastarosios institucijos nustatytos procedūrinės tvarkos, besikreipiančiosios kompetentingos institucijos įgaliotieji pareigūnai galėtų:

(a)būti tose patalpose, kuriose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas;

(b)būti vietoje per valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus;

(c)tinkamais atvejais dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą kompetentinga institucija atsako per 30 dienų, besikreipiančiajai institucijai patvirtindama savo sutikimą arba pateikdama motyvuotą prašymo atmetimą.

Jei prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams pateikiamos šių dokumentų kopijos.“;

(b)2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Atliekant administracinius tyrimus vietoje esantys arba naudodamiesi elektroninėmis ryšio priemonėmis dalyvaujantys besikreipiančiosios institucijos pareigūnai gali apklausti asmenis ir tikrinti dokumentus.“;

(9)12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.Kiekvienos atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija nusprendžia, ar pageidauja dalyvauti vykdant vienalaikį patikrinimą. Ji per 30 dienų nuo pasiūlymo gavimo patvirtina savo sutikimą vienalaikį patikrinimą pasiūliusiai institucijai arba pateikia jai motyvuotą atsisakymą.“;

(10)Įterpiamas šis skirsnis:

„IIa SKIRSNIS

Bendri auditai

12a straipsnis

Bendri auditai

1.Šioje direktyvoje „bendras auditas“ – tai dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas administracinis tyrimas imantis iš anksto sutartų koordinuotų veiksmų, siekiant išnagrinėti su vienu arba daugiau asmenų, dėl kurių atitinkamos valstybės narės turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį.

2.Vienos valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius kitos valstybės narės (arba kitų valstybių narių) kompetentingos institucijos atlikti vieno arba daugiau asmenų, dėl kurių visos atitinkamos valstybės narės turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, bendrą auditą, institucijos, į kurias kreipiamasi, į šį prašymą atsako per 30 dienų nuo jo gavimo.

3.Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas atlikti bendrą auditą gali būti atmetamas dėl motyvuotų priežasčių, pirmiausia dėl bet kurios iš šių priežasčių:

(a)prašomo bendro audito metu atliekant tyrimus arba teikiant informaciją būtų pažeidžiami valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktai;

(b)besikreipiančioji institucija dėl teisinių priežasčių negali pateikti informacijos, panašios į tą informaciją, kurią valstybė narė, į kurią kreipiamasi, turėtų pateikti atliekant bendrą auditą.

4.Jei vienas arba daugiau asmenų prašo dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų atlikti bendrą asmens (-ų) auditą, institucijos, į kurias kreipiamasi, į šį prašymą atsako per 30 dienų.

Atmesdama prašymą institucija, į kurią kreipiamasi, nurodo besikreipiančiajam asmeniui (besikreipiantiesiems asmenims) šio prašymo atmetimo priežastis.

5.Neatsižvelgiant į 17 straipsnio 4 dalyje nustatytus apribojimus, atliekant bendrą auditą pagal šį straipsnį negalima atsisakyti suteikti informacijos valstybės narės kompetentingai institucijai pagrindžiant tuo, kad būtų atskleidžiama komercinė, pramoninė ar profesinė paslaptis, komercinis procesas arba informacija, kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka. Tai nedaro poveikio gaunančiosios kompetentingos institucijos įpareigojimui neperduoti šios informacijos trečiosioms šalims arba jokiu būdu jos neatskleisti.

6.Bendri auditai atliekami laikantis valstybėje narėje, kurioje atliekami su auditu susiję veiksmai, taikomos procedūrinės tvarkos. Vienoje valstybėje narėje atliekant bendrą auditą pagal jos teisės aktus surinktus įrodymus tarpusavyje pripažįsta visos kitos bendrame audite dalyvaujančios valstybių narių kompetentingos institucijos.

7.Bendrą auditą atliekančios dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos sutaria dėl atvejo faktų bei aplinkybių ir remdamosi bendro audito rezultatais stengiasi sutarti dėl audituoto (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statuso. Audito išvados įtraukiamos į galutinę ataskaitą; jos teisinė vertė prilygsta atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą, teisinei vertei.

8.Galutinės ataskaitos įgyvendinimo tikslu valstybės narės teisės aktais nustato galimybę atlikti atitinkamą koregavimą.

9.Bendrą auditą atlikusių valstybių narių kompetentingos institucijos pateikia audito rezultatus, įskaitant galutinę ataskaitą, audituotam (-iems) asmeniui (-ims) per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos parengimo.

10.Šiame audite dalyvaujančios kompetentingos institucijos sutaria dėl lingvistinių bendro audito nuostatų.“;

(11)14 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Kai kompetentinga institucija pateikia informaciją pagal 5 arba 9 straipsnį, informaciją gavusi kompetentinga institucija, nepažeisdama savo valstybėje narėje taikomų mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tada, kai sužinomi prašomos informacijos naudojimo rezultatai, nusiunčia atsiliepimus informaciją suteikusiai kompetentingai institucijai.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato praktinę atsiliepimų teikimo šiais atvejais tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

(12)16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Informacijai, kurią valstybės narės pagal šią direktyvą bet kokia forma pateikia viena kitai, taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Tokia informacija gali būti naudojama vertinant bei administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, PVM ir kitais netiesioginiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą.“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.Gavus valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri pateikia informaciją pagal šią direktyvą, leidimą ir tik tuo atveju, jei tai leidžiama pagal informaciją gaunančios kompetentingos institucijos valstybės narės teisės aktus, pagal šią direktyvą gauta informacija ir dokumentai gali būti naudojami ir kitais nei 1 dalyje nurodytais tikslais.

Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia kitų nei 1 dalyje nurodytų tikslų, kuriais pagal jos nacionalinės teisės aktus gali būti naudojama informacija ir dokumentai, sąrašą. Informaciją gaunanti kompetentinga institucija gautą informaciją ir dokumentus be pirmoje pastraipoje nurodyto leidimo gali naudoti bet kuriuo iš informaciją pateikiančios valstybės narės sąraše nurodytu tikslu.“;

(13)17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Valstybės narės institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia kitos valstybės narės besikreipiančiajai institucijai 5 straipsnyje nurodytą informaciją, jei besikreipiančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji būtų galėjusi pasinaudoti prašomai informacijai gauti, ir pasinaudojo visomis esamomis priemonėmis, išskyrus tas, dėl kurių būtų kilę pernelyg didelių sunkumų, nerizikuodama, kad kils pavojus jos tikslų pasiekimui.“;

(14)20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2.1 dalyje nurodytoje standartinėje formoje nurodoma bent ši informacija, kurią pateikia besikreipiančioji institucija:

(a)asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas arba patikrinimas, tapatybė, o teikiant 5b straipsnyje nurodytus prašymus dėl grupių – išsamus bendrų grupės požymių aprašymas;

(b)mokesčių tikslas, dėl kurio prašoma informacijos.“;

(b)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.Spontaniškai perduodama informacija ir jos gavimo patvirtinimas atitinkamai pagal 9 ir 10 straipsnius, prašymai įteikti administracinius pranešimus pagal 13 straipsnį, atsiliepimai pagal 14 straipsnį ir informacija, teikiama pagal 16 straipsnio 2 bei 3 dalis ir 24 straipsnio 2 dalį, siunčiami naudojant standartines formas, kurias Komisija patvirtina laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

4. Automatiniai informacijos mainai pagal 8 ir 8ac straipsnius vykdomi naudojant Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą patvirtintą standartizuotą kompiuterinį formatą, kuriuo siekiama palengvinti tokius automatinius mainus .“;

(15)21 straipsnis papildomas šia dalimi:

„7.Komisija sukuria saugią centrinę administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje sąsają, kurioje valstybės narės viena kitai teikia informaciją naudodamos standartines formas pagal 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir teikia šiai sąsajai techninę bei logistinę paramą. Prieigą prie šios sąsajos turi visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Siekdama rinkti statistinius duomenis, Komisija gali susipažinti su informacija apie sąsajoje registruojamus mainus, kurią galima išgauti automatiškai. Komisijos galimybė susipažinti su šia informacija neturi poveikio valstybių narių prievolei teikti statistinius informacijos mainų duomenis pagal 23 straipsnio 4 dalį.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato būtiną praktinę tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.“;

(16)22 straipsnio 1a dalis pakeičiama taip:

„1a.Valstybių narių teisės aktų, kuriais įgyvendinama ši direktyva, įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo tikslu, taip pat siekiant užtikrinti, kad vyktų joje nustatytas administracinis bendradarbiavimas, valstybės narės teisės aktu nustato, kad mokesčių institucijoms turi turėti prieigą prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 13, 30, 31, 32a ir 40 straipsniuose nurodytų priemonių, procedūrų, dokumentų ir informacijos*.

* 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).“.

(17)23 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Valstybės narės pagal savo jurisdikciją išnagrinėja ir įvertina administracinio bendradarbiavimo pagal šią direktyvą veiksmingumą kovojant su mokesčių slėpimu bei vengimu ir kasmet pateikia Komisijai savo vertinimo rezultatus.“;

(18)23a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 23 straipsnį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduoti kitoms valstybėms narėms. Šiai perduotai informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas Komisijos parengtas ataskaitas ir dokumentus valstybės narės gali naudoti tik analizės tikslais, ir jie negali būti skelbiami ar pateikiami jokiam kitam asmeniui ar įstaigai negavus aiškaus Komisijos sutikimo.

Neatsižvelgiant į pirmą ir antrą pastraipas, Komisija gali kasmet skelbti anonimintas jai pagal 23 straipsnio 4 dalį valstybių narių pateiktų statistinių duomenų santraukas.“;

(19)25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.Duomenis teikiančios finansų įstaigos, tarpininkai, duomenis teikiantys platformų operatoriai ir kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos laikomi bendrais duomenų valdytojais, o Komisija laikoma duomenų tvarkytoja pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679*.

3.Neatsižvelgiant į 1 dalį, kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos kompetentinga institucija arba kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga, tarpininkas arba duomenis teikiantis platformos operatorius, priklausantys jos jurisdikcijai, jei taikoma:

(a)informuotų kiekvieną atitinkamą asmenį apie tai, kad pagal šią direktyvą bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija;

(b)pateiktų kiekvienam asmeniui visą informaciją, kurią asmuo turi teisę gauti iš duomenų valdytojo, pakankamai anksti, kad asmuo galėtų pasinaudoti su duomenų apsauga susijusiomis teisėmis, tačiau bet kuriuo atveju prieš pateikiant informaciją.

Neatsižvelgiant į pirmos pastraipos b punktą, kiekviena valstybė narė nustato taisykles, kuriomis duomenis teikiantys platformų operatoriai įpareigojami informuoti praneštinus pardavėjus apie praneštą atlygį.

* 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;

(b)pridedama ši dalis:

„5.Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 12 punktą kompetentingos institucijos gali prašyti Komisijos, kaip duomenų tvarkytojos, imantis pavojaus mažinimo priemonių sustabdyti informacijos mainus pagal šią direktyvą su ta valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas.

Šie mainai sustabdomi iki tol, kol kompetentingos institucijos paprašo Komisijos vėl leisti informacijos mainus pagal šią direktyvą su valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas.“;

(20)25a straipsnis pakeičiamas taip:

„25a straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa, 8ab ir 8ac straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.“;

(21)Pridedamas naujas V priedas, kurio tekstas pateikiamas šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2022 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 27

14.03

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 28

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Komisijos 2020 m. darbo programoje kaip vienas iš prioritetų nurodyta kova su mokesčių slėpimu. Todėl pagrindinė priemonės sritis yra tolesnis kovos su mokesčių slėpimu stiprinimas ir skaidrumo bei informacijos mainų didinimas.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretus tikslas

Siūlomo teisės aktos tikslas – gerinti esamų Direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo politikos nuostatų veikimą. Siūlomi patobulinimai susiję su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu. Jais taip pat siekiama išplėsti automatinių informacijos mainų taikymo sritį platformų operatorių teikiamos informacijos atžvilgiu.

Atitinkama VGV / VGB veikla

VGB 3

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Patobulintos esamos nuostatos turėtų daryti teigiamą poveikį veiksmingam Direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo taikymui. Mažinant esamą neveiksmingumą vienodu būdu, bus užtikrintas teisinis tikrumas ir aiškumas.

Pagrindinis pareigos pranešti naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautas pajamas tikslas – informuoti mokesčių administratorius apie daugiau nei pagal vieną jurisdikciją vykdomą veiklą. Teikiant informaciją ir ja keičiantis atitinkamą jurisdikciją turinčiais subjektais, kompetentingos institucijos galės apskaičiuoti mokėtinus mokesčius remdamosi tikslia ir išsamia informacija. Be to, nustačius skaitmeninėms platformoms taikomą duomenų teikimo reikalavimą, bus pranešamos pardavėjų pajamos ir taip pardavėjams bus sudaromos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar jie savo veiklą vykdo naudodamiesi skaitmeninėmis platformomis. Be to, visiems platformų operatoriams bus taikomi tie patys reikalavimai.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Pasiūlymas bus reglamentuojamas Direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo (kuri juo iš dalies keičiama) reikalavimais šiais aspektais: i) valstybės narės kasmet teiks statistinius duomenis apie informacijos mainus; ii) Komisija teiks šiais duomenimis grindžiamą ataskaitą, įskaitant automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo bus iš dalies pakeista, siekiant pagerinti esamų nuostatų veikimą iškart nuo jos įsigaliojimo ir nustatyti skaitmeninių platformų operatoriams taikomas prievoles, kad būtų galima rinkti ir teikti informaciją apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis gaunamas mokesčių mokėtojų pajamas.

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė

ES lygmens veiksmai turės pridėtinės vertės, palyginti su atskiromis valstybių narių šios srities iniciatyvomis. Pirma, bus užtikrintas nuoseklus taisyklių taikymas visoje Europos Sąjungoje. Antra, visoms į taikymo sritį patenkančioms platformoms bus taikomi tie patys duomenų teikimo reikalavimai. Trečia, duomenų teikimą papildys informacijos mainai, todėl mokesčių administratoriai galės gauti išsamų su naudojantis skaitmeninėmis platformomis gautomis pajamomis susijusios informacijos rinkinį. Taigi, užtikrinti informacijos mainų ir administracinio bendradarbiavimo sistemos veiksmingumą ir išsamumą koordinuotais ES lygmens veiksmais galima geriau nei pavienėmis valstybių narių iniciatyvomis.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Kalbant apie skaitmeninių platformų operatorius pažymėtina, kad 12 valstybių narių taiko teisės aktus ir (arba) administracines gaires, kuriais remiantis platformų operatoriai turi teikti informaciją mokesčių administratoriams apie jų platformose veikiančius pardavėjus. Dar keturios valstybės tokius teisės aktus arba administracines gaires ketina pradėti taikyti. Be to, dauguma valstybių narių atliko sandorių, kuriems vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformose, atitikties patikrinimus, pvz., atliko auditus, išsiuntė raštus arba rengė informavimo kampanijas.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Kadangi pasiūlymo tikslas – iš dalies pakeisti Direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo, pagal šią direktyvą jau taikomomis arba kuriamomis procedūromis, tvarka ir IT priemonėmis bus galima naudotis ir šio pasiūlymo tikslais.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:

–◻ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

☒ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 29

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻ vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Šis pasiūlymas pagrįstas esama sistema ir privalomų automatinių informacijos mainų sistemomis, parengtomis pagal Direktyvos 2011/16/ES 21 straipsnį atliekant ankstesnį pakeitimą. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, kartu su valstybėmis narėmis parengs standartines informacijos mainų formas ir duomenų formatus. Už CCN tinklo, kuriuo pasinaudodamos valstybės narės galės keistis informacija, sukūrimą yra atsakinga Komisija, o valstybės narės įsipareigos sukurti atitinkamas nacionalines infrastruktūras, kad būtų galima keistis minėta informacija naudojantis CCN tinklu.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valstybės narės įsipareigoja:

– Komisijai kasmet pateikti 8, 8a, 8aa ir siūlomame 8ac Direktyvos straipsniuose nurodytų automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą ir pranešti apie pasiektus praktinius rezultatus;

– pateikti statistinius duomenis, kurių sąrašą nustato Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros (įgyvendinimo priemonės), šios direktyvos vertinimo tikslais.

Pagal 27 straipsnį Komisija įsipareigojo kas penkerius metus nuo 2013 m. sausio 1 d. teikti šios direktyvos taikymo ataskaitą. Šio pasiūlymo (kuriuo iš dalies keičiama DAB) rezultatai bus įtraukti į ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kuri bus parengta iki 2028 m. sausio 1 d.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Nustatyta tokia galima rizika:

– valstybės narės įsipareigoja teikti Komisijai statistinius duomenis, pagal kuriuos bus vertinama direktyva. Komisija įsipareigoja kas penkerius metus teikti šiais duomenimis pagrįstą ataskaitą; – kalbant konkrečiai apie automatinius informacijos mainus, valstybės narės įsipareigoja kasmet pateikti Komisijai šių mainų veiksmingumo vertinimą. Galima rizika susijusi su tuo, kad Komisijos gautų duomenų kokybė gali neatitikti lūkesčių.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Remiantis 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 30 vidaus kontrolės sistema bus remiama pagal programą „Fiscalis“ skiriant lėšas:

– bendriems veiksmams (pvz., projektų grupėms);

– techninių specifikacijų, įskaitant XML schemą, rengimui.

Toliau išvardijami pagrindiniai kontrolės strategijos aspektai.

Viešųjų pirkimų sutartys

Finansiniame reglamente nustatytos viešųjų pirkimų kontrolės procedūros: visos viešųjų pirkimų sutartys sudaromos pagal nustatytą Komisijos tarnybų atliekamą tikrinimo procedūrą, susijusią su mokėjimu, atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ir patikimą finansų bei bendrąjį valdymą. Visose Komisijos ir paramos gavėjų sudaromose sutartyse numatomos kovos su sukčiavimu priemonės (kontrolė, ataskaitos ir pan.). Parengiamos išsamios techninės užduotys, sudarančios kiekvienos konkrečios sutarties pagrindą. Patvirtinimo procesas vyksta griežtai taikant Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato TEMPO metodiką: rezultatai peržiūrimi, prireikus iš dalies pakeičiami ir galiausiai aiškiai patvirtinami (arba atmetami). Jei nėra patvirtinimo rašto, sąskaitų faktūrų apmokėti negalima.

Techninis viešųjų pirkimų tikrinimas

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas vykdo rezultatų kontrolę ir prižiūri rangovų operacijas bei paslaugas. Jis taip pat reguliariai rengia savo rangovų kokybės ir saugumo auditus. Atliekant kokybės auditus tikrinama, ar tikrieji rangovų procesai atitinka jų kokybės planuose apibrėžtas taisykles ir procedūras. Atliekant saugumo auditus daugiausia dėmesio skiriama konkretiems procesams, procedūroms ir struktūrai.

Be minėtos kontrolės, Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas vykdo įprastą finansų kontrolę.

Įsipareigojimų ex ante tikrinimas

Visus Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato įsipareigojimus tikrina Finansų ir už žmogiškuosius išteklius atsakingo skyriaus vadovas. Todėl atliekamas visų įsipareigotų skirti sumų ex ante patikrinimas. Šia procedūra užtikrinamas didelis sandorių teisėtumo ir tvarkingumo patikimumas.

Mokėjimų ex ante tikrinimas

Visi mokėjimai tikrinami ex ante. Be to, kas savaitę atsitiktine tvarka atrenkamas bent vienas mokėjimas (iš visų išlaidų kategorijų) ir Finansų ir už žmogiškuosius išteklius atsakingo skyriaus vadovas atlieka jo papildomą ex ante patikrinimą. Aprėptis nenustatyta, nes šio patikrinimo tikslas – tikrinti mokėjimus atsitiktine tvarka siekiant nustatyti, ar visi mokėjimai parengti pagal reikalavimus. Kiti mokėjimai kasdien tvarkomi laikantis galiojančių taisyklių.

Perįgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų (AOSD) deklaracijos

AOSD pasirašo deklaracijas, kuriomis patvirtinamos atitinkamų metų metinės veiklos ataskaitos. Šios deklaracijos apima pagal programą vykdytas operacijas. AOSD pareiškia, kad su biudžetu susijusios operacijos vykdytos laikantis patikimo finansų valdymo principų, kad taikomomis valdymo ir kontrolės sistemomis deramai užtikrintas sandorių teisėtumas ir tvarkingumas, kad tinkamai nustatyta su šiomis operacijomis susijusi rizika, kad apie šią riziką pranešta ir imtasi jos mažinimo veiksmų.

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Dėl nustatytos kontrolės Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas gali būti tikras, kad išlaidų kokybė ir tvarkingumas yra pakankami, ir sumažinti neatitikties riziką. Pirmiau minėtomis kontrolės strategijos priemonėmis galima rizika sumažinama iki mažesnės už nustatytą 2 % rodiklį ir jos taikomos visiems paramos gavėjams. Taikant kitas papildomas tolesnio rizikos mažinimo priemones būtų patiriama neproporcingai didelių sąnaudų, todėl papildomų priemonių nenumatyta. Bendros sąnaudos, susijusios su pirmiau minėtos kontrolės strategijos įgyvendinimu (su visomis išlaidomis pagal programą „Fiscalis 2020“), yra apribotos iki 1,6 % visų atliktų mokėjimų. Tikimasi, kad įgyvendinant šią iniciatyvą toks santykis išliks ir toliau. Manoma, kad programos kontrolės strategija neatitikties riziką sumažina faktiškai iki nulio ir yra proporcinga susijusiai rizikai.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekdama nustatyti, ar nebuvo vykdoma sukčiavimo, korupcijos arba kita Sąjungos finansiniams interesams poveikį daranti neteisėta veika, susijusi su dotacijos susitarimu, sprendimu dėl dotacijos skyrimo arba sutartimi dėl finansavimo pagal šį reglamentą, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/1999 31 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 32 nustatytomis sąlygomis ir tvarka, gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

2001-03-14

DA / NDA 33

ELPA šalių 34

Šalių kandidačių 35

Trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1 A Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Tinkamo mokesčių sistemos veikimo gerinimas

Skirtumas

Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris
[…][Išlaidų kategorija....]

DA / NDA

ELPA šalių

Šalių kandidačių

Trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[…][XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Mokesčių ir muitų sąjungos GD

Metai
N 36

Metai
N+1

Metai
N+2

Metai
N+3

Metai

Metai
N+5

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

Biudžeto eilutės numeris 14.03.01

Įsipareigojimai

(1)

0,4

0,4

0,1

0,1

0,1

1,1

Mokėjimai

(2)

0,0

0,4

0,4

0,1

0,1

0,1

1,1

Biudžeto eilutės numeris

Įsipareigojimai

(1a)

Mokėjimai

(2a)

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 37

Biudžeto eilutės numeris

(3)

IŠ VISO asignavimų
MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD

Įsipareigojimai

= 1 + 1a + 3

0,4

0,4

0,1

0,1

0,1

1,1

Mokėjimai

= 2 + 2a

+3

0,0

0,4

0,4

0,1

0,1

0,1

1,1

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1		1,1
	Mokėjimai	(5)	0,0	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1	1,1
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	= 4 + 6	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1		1,1
	Mokėjimai	= 5 + 6	0,0	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1	1,1

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1		1,1
	Mokėjimai	(5)	0,000	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1	1,1
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma)	Įsipareigojimai	= 4 + 6	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1		1,1
	Mokėjimai	= 5 + 6	0,0	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1	1,1

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Iš viso administracinių išlaidų

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai N	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Metai	IŠ VISO
Mokesčių ir muitų sąjungos GD
• Žmogiškieji ištekliai		0,069	0,069	0,028	0,014	0,014	0,194
• Kitos administracinės išlaidos		0,004	0,004	0,002	0,001	0,001	0,012
IŠ VISO MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Asignavimai	0,073	0,073	0,030	0,015	0,015	0,206

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = iš viso mokėjimų)

0,073

0,073

0,030

0,015

0,015

0,206

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai N 38	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Metai N+4	Metai N+5	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,473	0,473	0,130	0,115	0,115		1,306
	Mokėjimai	0,073	0,473	0,430	0,115	0,115	0,100	1,306

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ⇩			Metai N		Metai N+1		Metai N+2		Metai N+3			Metai N+4		IŠ VISO
	REZULTATAI
	Rūšis 39	Vidutinės sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos	Skaičius	Sąnaudos		Skaičius	Sąnaudos	Bendras skaičius		Iš viso sąnaudų
1 KONKRETUS TIKSLAS 40 …
Specifikacija				0,400		0,100										0,500
Kūrimas						0,280										0,280
Techninė priežiūra								0,050		0,050			0,050			0,150
Parama						0,010		0,030		0,030			0,030			0,100
Mokymas
IT paslaugų valdymas (infrastruktūra, priegloba, licencijos ir pan.)						0,010		0,020		0,020			0,020			0,070
1 konkretaus tikslo tarpinė suma				0,400		0,400		0,100		0,100			0,100			1,100
2 KONKRETUS TIKSLAS ...
– Rezultatas
2 konkretaus tikslo tarpinė suma
IŠ VISO SĄNAUDŲ				0,400		0,400		0,100			0,100		0,100		1,100

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai
N 41

Metai
N+1

Metai
N+2

Metai
N+3

Metai
N+4

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

0,069

0,069

0,028

0,014

0,014

0,194

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos

0,004

0,004

0,002

0,001

0,001

0,012

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

0,073

0,073

0,030

0,015

0,015

0,206

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 42

Žmogiškieji ištekliai

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

Daugiametės finansinės programos
Į 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ neįtraukta
tarpinė suma

IŠ VISO

0,073

0,073

0,030

0,015

0,015

0,206

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		Metai N	Metai N+1	N+2 metai	N+3 metai	N+4 metai
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		0,5	0,5	0,2	0,1	0,1
XX 01 01 02 (delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalento vienetais EEV) 43
XX 01 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (AC, AL, END, INT ir JED atstovybėse)
XX 01 04 yy 44	– būstinėje
	– delegacijose
XX 01 05 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		0,5	0,5	0,2	0,1	0,1

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Susitikimų organizavimas ir ryšių palaikymas su valstybėmis narėmis; darbas, susijęs su formomis, IT formatais ir centriniu registru;

išorės rangovų samdymas su IT sistema susijusiam darbui atlikti.

Išorės darbuotojai

Netaikoma

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

◻ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti planavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai N	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻ nuosaviems ištekliams

◻ įvairioms pajamoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė:	Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 45
		Metai N	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Atsižvelgiant į poveikio trukmę, įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
... straipsnis

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

(1) Europos Komisija, Kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gairės. Daugiau siekianti Sąjunga, https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf .

(2) COM(2020) 456 final.

(3) COM(2020) 312 final.

(4) COM(2020) 313 final.

(5) Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(6) Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios Direktyvą 77/799/EEB vertinimas, SWD(2019) 328 final.

(7) ES bendras sandorių kainodaros forumas, Koordinuotas požiūris į sandorių kainodaros kontrolę Europos Sąjungoje, JTPF/013/2018/EN, 2018 m. spalio mėn.

(8) 2019 m. rugsėjo 10 d. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen įgaliojamasis raštas už ekonomiką atsakingam Komisijos nariui Paolo Gentiloni.

(9) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva (ES) 2014/107, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 2 16, p. 1).

(10) 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).

(11) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).

(12) 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos (OL L 342, 2016 12 16, p. 1–3).

(13) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1–13).

(14) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39–98).

(15) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės prekybos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

(16) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (Nr. 2).

(17) (Įrašyti Reglamentavimo patikros valdybos nuomonės nuorodą).

(18) (Įrašyti galutinio poveikio vertinimo nuorodą.)

(19) OL C […], […], p. […].

(20) OL C […], […], p. […].

(21) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(22) Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios Direktyvą 77/799/EEB vertinimas, SWD(2019) 328 final.

(23) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).

(24) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(25) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(26) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB.

(27) VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(28) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(29) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_lt.html

(30) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB, OL L 347, p. 25–32, 2013 12 20).

(31) 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 136, 1999 5 31, p. 1).

(32) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(33) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(34) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(35) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(36) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(37) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(38) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(39) Rezultatai – būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(40) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(41) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(42) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(43) CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(44) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(45) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

Mokesčių ir muitų sąjungos GD			Metai N 36	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Metai	Metai N+5	IŠ VISO
• Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutės numeris 14.03.01	Įsipareigojimai	(1)	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1		1,1
	Mokėjimai	(2)	0,0	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1	1,1
Biudžeto eilutės numeris	Įsipareigojimai	(1a)
	Mokėjimai	(2a)
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 37
Biudžeto eilutės numeris		(3)
IŠ VISO asignavimų MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Įsipareigojimai	= 1 + 1a + 3	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1		1,1
	Mokėjimai	= 2 + 2a +3	0,0	0,4	0,4	0,1	0,1	0,1	1,1

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,069	0,069	0,028	0,014	0,014	0,194
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,004	0,004	0,002	0,001	0,001	0,012
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,073	0,073	0,030	0,015	0,015	0,206

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 42

Žmogiškieji ištekliai

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

Daugiametės finansinės programos
Į 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ neįtraukta
tarpinė suma