Europos regionų komiteto nuomonė. Kultūros ir kūrybos sektorių veiklos atnaujinimas

(2021/C 106/08)

Pranešėjas: Giuseppe VARACALLI (IT/Renew Europe), Gerace savivaldybės tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad per COVID-19 pandemiją ypač aiškiai išryškėjo visų mūsų palaikoma idėja, kad, viena vertus, kultūra gali būti puikus Europos socialinio, ekonominio ir tvaraus vystymosi veiksnys, kita vertus, tapo aiški tikroji padėtis kultūros ir kūrybos sektoriuose. Turint omenyje, kad terminas „kultūros ir kūrybos sektoriai“ yra neaiškus, o ribos tarp valstybės finansuojamo ar subsidijuojamo meno ir kultūros ir tarp savarankiškų kultūros ir kūrybos darbuotojų yra neryškios, kaip ir pačios šios pramonės ribos, šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama visų pirma tiems subjektams, kurie iš esmės gauna mažai arba visai nesulaukia viešojo sektoriaus paramos. Šį sektorių beveik visose šalyse daugiausia sudaro mažos įmonės, nepriklausomi menininkai ir kiti laisvai samdomi kūrybinių sričių specialistai, tai yra pažeidžiamas ir dažnai mažų garantijų sektorius, kuris dėl šių priežasčių yra vienas iš labiausiai nuo pandemijos krizės nukentėjusių, kaip RK pabrėžė savo rezoliucijoje dėl 2020–2025 m. prioritetų;

2.

primena, kad viena iš bendrų kultūros ir kūrybos sektorių veikimo sąlygų yra „susibūrimų“ organizavimas, t. y. kolektyvinis naudojimasis šių sektorių produktais, todėl juose buvo taikomas izoliavimas, o kai kurioms kategorijoms ir su jomis susijusiai veiklai izoliavimas vis dar neatšauktas, todėl patiriami didžiuliai finansiniai nuostoliai ir prarandamos darbo vietos; be to, šie sektoriai yra pažangos, mokslinių tyrimų ir augimo veiksnys ir prisideda prie materialaus bei nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo; atkreipia dėmesį į tai, kad gyvojo meno sektoriaus darbuotojai priklauso labiausiai nuo COVID-19 pandemijos sukeltos krizės nukentėjusioms darbuotojų kategorijoms. Tai žmonės ir šeimos, kurie gali netekti pajamų ir nebesugebėti išsilaikyti; ragina Europos institucijas ir nacionalines Vyriausybes paremti šio sektoriaus darbuotojus, užtikrinant, kad programos „Kūrybiška Europa“ lėšos pasiektų visas kultūros ir kūrybos sektoriaus formas ir visus tuos, kurie, nepriklausomai nuo savo darbo pobūdžio, dalyvauja šio sektoriaus kūrimo procese, ir su valstybėmis narėmis randant būdą, kad ši parama taptų minimaliomis pragyvenimo pajamomis;

3.

pabrėžia, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 167 straipsniuose nustatyta, kad ES kompetencija kultūros srityje yra remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus. Laikydamasis subsidiarumo principo, RK remia ES iniciatyvas pagal šią kompetenciją, nes jomis pabrėžiamas svarbus tarpvalstybinis ir europinis šio sektoriaus matmuo. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi didelius įgaliojimus propaguoti kultūrų dialogą; pandemijos krizės sąlygomis jos taip pat turi koordinuoti vietos ir regionų daugialypių kultūros tinklų, kuriuose dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, veiklą. Ši nuomonė parengta atsižvelgiant į ES metinį vietos ir regionų barometrą;

4.

pabrėžia nepriklausomo meno ir kultūros svarbą ir savaiminę kultūros ir meno kūrinių vertę, kartu yra įsitikinęs, kad juos reikia remti kaip pagrindinius Europos tapatybės ir jos socialinės funkcijos stiprinimo veiksnius ir ragina diskusijose dėl ES ateities suteikti kultūrai ir menui svarbesnį vaidmenį ir laikyti kultūros ir kūrybos sektorius prioritetiniais nacionaliniu lygmeniu užtikrinant sąveiką su kitomis politikos sritimis ir kitu programavimo laikotarpiu numatant struktūrinį finansavimą;

5.

siūlo palaikyti nuolatinį dialogą su kultūros ir kūrybos sektorių organizacijomis siekiant sukurti lengvai taikomas paramos sistemas, kurios leistų paskatinti inovacijas ir švietimą dinamiškoje teritorinėje ekosistemoje; šiuo tikslu siūlo numatyti ad hoc fondą, skirtą sukurti tinklus, reglamentuoti kultūros veikėjų judumą, plėtoti atitinkamus kanalus ir IT platformas, kuriose būtų pateikiami menininkų, asociacijų, kultūrinės veiklos vykdytojų ir kitų subjektų kompetencijų aprašai (pagal Europass modelį) taip sudarant sąlygas jų tarptautinei veiklai, taip pat būtų skelbiami visi kvietimai teikti pasiūlymus, konkrečios ir pritaikytos priemonės ir iniciatyvos, kad menininkams ir sektorių subjektams būtų sudarytos palankios sąlygos tuo pasinaudoti atsižvelgiant į tai, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose dirba daug savarankiškai dirbančių ir mažas darbo garantijas turinčių asmenų ir dalyvauja daug tiek pelno siekiančių, tiek ne pelno MVĮ;

6.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios subjektus būtina geriau informuoti apie kultūros ir kūrybos sektoriams taikomas ES priemones ir iniciatyvas, šiuo laikotarpiu didesnį dėmesį skiriant kultūros ir kūrybos sektorių stebėsenai vietos ir regionų lygmeniu ir pripažįstant regionų ir vietos lygmens kompetencijas kultūros politikos srityje, kad būtų teisingai paskirstytos kūrybos sektoriui skirtos lėšos, nes vietos institucijos geriau pažįsta pagrindines struktūras. Atspirties tašku galėtų būti jau veikianti platforma https://creativesunite.eu, taip pat reikėtų visapusiškai išnaudoti nacionalinių „Kūrybiškos Europos“ centrų potencialą;

7.

pakartoja, kad supranta, kaip svarbu išnaudoti ir didinti skaitmenines galimybes siekiant interaktyviai populiarinti kultūrą ir skatinti prieigą prie kultūros visoms visuomenės grupėms, visų pirma jaunimui, kaip būsimam kultūros paveldo saugotojui ir propaguotojui (1); pabrėžia, jog būtina didinti ES finansavimą, kad būtų galima bendrai finansuoti šią skaitmeninimo veiklą. Tai ypač aktualu dabartinės pandemijos aplinkybėmis, kai išryškėjo skaitmeninė atskirtis, susidariusi dėl geografinių, ekonominių ir su kartomis susijusių veiksnių, ir apskritai kultūrai;

8.

dar kartą pabrėžia, kad „kultūra turi būti ES tarptautinių ryšių pagrindas“ ir kad papildomai prie tarptautinės diplomatijos „atsirado alternatyvių formų ir metodų […], įskaitant kultūrinę diplomatiją“ (2); taip pat tvirtina, kad kultūros diplomatija turėtų būti sutelkta į Europos ir jos valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios lygmens populiarinimą, įskaitant švietimo ir kultūrinius mainus, bendradarbiavimą su visuomene ir trečiosiomis šalimis, siekiant aiškaus tikslo – skatinti teigiamą Europos ir jos valstybių narių įvaizdį, taigi ir stiprinti identitetą bei socialinę sanglaudą ir dialogą. Tam, kad įvairialypės Senojo žemyno kultūros raiškos formos galėtų išlikti priešakyje laikotarpiu po COVID-19, būtina pakeisti paradigmą ir geriau įvertinti tai, ką turime ir tai, ką turime propaguoti pasitelkdami, be kita ko, alternatyvius ir virtualius būdus, tačiau visų pirma reikia išnaudoti įvairių meno ir kultūros sričių kūrybinį ir gebėjimo sąveikauti su kitais sektoriais potencialą (tarpusavio dalijimasis žiniomis). COVID-19 pandemija padėjo suprasti, kaip svarbu stiprinti ir plėtoti ES kultūros diplomatiją ir gebėti konkuruoti su didesne pasiūla ir inovacijomis pasaulinėje arenoje, kurioje tenka susidurti su naujomis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis, įskaitant kultūros sritį. Dėl COVID-19 pandemijos susidariusioje ekonominėje padėtyje supratome, kokį svarbų vaidmenį tinklaveika ir pasirodymų programos reklamavimas atlieka scenos menui ir cirko spektakliams, įskaitant parodas, kai norima, kad informacija apie projektus pasklistų platesniu nei vietos ar regionų lygmeniu; todėl svarbu parengti programas visuose meno padaliniuose, kad 2022 m. būtų galima pradėti vykdyti turus ir gastroles;

9.

kartu pabrėžia, kad svarbu ir toliau propaguoti tradicinę prieigą prie originalaus paveldo, siekiant propaguoti ir išsaugoti bendrą Europos meninį, istorinį ir judėjų bei krikščionių paveldą;

10.

tikisi, kad bus propaguojami ES kvietimai teikti pasiūlymus siekiant apdovanoti projektus, kuriais skatinamas socialinis kultūros vaidmuo, eksperimentai ir inovacijos šiuolaikiniame vaizduojamajame mene, kurie skirti atgaivinti miestų periferines, kaimo ar nepalankių sąlygų teritorijas, įnešti naujovių į mokyklas, ligonines, prieglaudas ir įkalinimo įstaigas šiuo tikslu numatant apdovanojimus menininkams ir kūrėjams, įgyvendinantiems didelio masto Europos kultūros projektą, kuris apima šiuolaikinį meną ir inovacijas ir kartu skatina kūrybą, kuri gali originaliais, novatoriškais ir jautriais būdais pasiekti auditoriją ir bendruomenę, taigi ir prisidėti prie naujų kokybiško gyvenimo modelių plėtojimo;

11.

ragina diskutuoti su atskiromis valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos priemonės, skirtos visų daugialypių kultūros ir kūrybos sektorių kategorijų darbuotojams, žinant, kad dalis jų negali naudotis darbuotojų apsaugos priemonėmis; siekiant, kad būtų pripažintas kultūros ir kūrybos sektorių veiklos vykdytojų profesionalumas, ragina sukurti standartinę socialinės apsaugos sistemą, pagal kurią būtų galima gauti pagalbą ir subsidijas tam tikrų įvykių atveju, pritaikant esamą sistemą, kad ji būtų lankstesnė ir modernesnė, sukuriant naujas reguliavimo sistemas, atitinkančias naujus sektoriaus kūrimo, gamybos ir platinimo mechanizmus, ir daug dėmesio skiriant kūrybiškumui; todėl būtina dėti pastangas, kad dramos meno ir kitų kūrybinių sričių kvalifikaciją turintys asmenys, kurie iki šiol paprastai nedalyvavo valdymo veikloje, būtų įdarbinami viešojo administravimo sektoriuje, kad rengiant bendras programas būtų pasitelkiama aktorinė, audiovizualinė, teatro ir apskritai kultūros perspektyva;

12.

pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti aiškią teisinę sistemą, apimančią sveikatos ir saugos priemones, skirtas visiems kultūros darbuotojams ir menininkams jų darbo aplinkoje ir visapusiškai atsižvelgti į mažų garantijų darbo sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose šios pandemijos metu, per visą atsigavimo ir jos padarinių laikotarpį;

Sąsaja su politiniais prioritetais

13.

reiškia susirūpinimą dėl kultūros ir kūrybos sektorių ateities, nepaisant horizontaliųjų ir sektorinių priemonių, kurių imtasi nuo COVID-19 pandemijos pradžios;

14.

palankiai vertina 2020 m. gruodžio mėn. Tarybos ir Europos Parlamento pasiektą susitarimą dėl programos „Kūrybiška Europa“, o ypač tai, kad menininkams numatyta 2,2 mlrd. EUR parama. Tokiu susitarimu pripažįstama kultūros ir kūrybos sektoriaus svarba ir ženkliai padidinama pagalba sektoriui, kuriam reikės daug paramos per visą atsigavimo etapą;

15.

pabrėžia būtinybę sutelkti dėmesį į tvarią kultūrinę veiklą: investuoti į menininkų ir kitų kultūros darbuotojų (nepriklausomai nuo jų amžiaus), savo veikla išreiškiančių tokias vertybes, kaip demokratija, atvirumas pasauliui, socialinė integracija, įtrauktis, aplinkosauginis sąmoningumas, kūrybą ir į galimybes visuomenei mėgautis menu, skatinti pradėti kurti ir atnaujinti kūrybinę veiklą pasitelkiant ES programas ir sudarant palankesnes sąlygas naudotis įvairiomis tvariomis finansinės paramos priemonėmis, pavyzdžiui, viešosiomis subsidijomis, rizikos kapitalu ir kreditais sudarant palankias grąžinimo per ilgą laikotarpį sąlygas;

16.

palankiai vertina sprendimą palengvinti nedidelių kultūros projektų dalyvavimą programoje „Kūrybiška Europa“, gerokai supaprastinant biurokratines procedūras, pirmiausia taikymo etapu; taip pat rekomenduoja numatyti įvairių ES fondų investicijas į kultūrą, supaprastinti jų procedūras ir išplėsti bendro finansavimo galimybę (jei ji numatyta) iki 80 % smulkiųjų veiklos vykdytojų vykdomiems projektams, suteikiant galimybę likusią dalį padengti kitiems fondams, bankams ir institucijoms; todėl pritaria Europos Parlamento raginimui „teikti didelę ir visų pirma dotacijomis grindžiamą paramą kultūros ir kūrybos sektoriams siekiant užtikrinti vietos bendruomenių pragyvenimo šaltinius“ ir sutinka, kad būtina „kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, skirti ne mažiau kaip 2 % ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų“ (3); ragina įtraukti kultūros ir kūrybos sektorių į REACT-ES iniciatyvą, pabrėždamas, kad reikia integruoti kultūrą į nacionalinę politiką įgyvendinant REACT-ES ir ES laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kad kultūros išlaidų našta netektų miestų ir regionų biudžetams, kurie jau nukentėjo per COVID-19 pandemiją, ir siūlo naudoti pakopinį finansavimą (angl. cascade funding), mechanizmą, kurį Europos Komisija jau yra numačiusi pagal priemonę „Finansinė parama trečiosioms šalims“ (angl. Financial Support for Third Parties);-

17.

sutinka, kad reikia steigti bendrą ES portalą, kuriame būtų surenkama informacija iš visų ES programų, kurios finansuoja kultūros paveldą (4);

18.

palankiai vertina didėjantį visos Europos vietos ir regionų valdžios institucijų susidomėjimą ir įsipareigojimą skatinti bendras vizijas ir veiksmus valstybėse narėse; tikisi, kad iniciatyvos, panašios į iniciatyvas įgyvendinamas pagal Agridžento chartiją (5), kurią pasirašė šimtai Italijos merų ir regionų pirmininkų ir kurią remia itin plataus atstovaujamumo asociacijos ir Europos regionų komitetas (6), galės būti vykdomos ir kitose šalyse;

19.

tikisi, kad kultūros paveldo sektoriuje visada bus galima užtikrinti dalyvavimą (nepaisant su COVID-19 pandemija susijusių apribojimų), tvarumą, apsaugą ir inovacijas – keturias pagrindines Europos kultūros paveldo metų iniciatyvos kryptis, ir kad, atsižvelgiant į COVID-19 krizę, programai „Kūrybiška Europa“ skirtos lėšos bus didinamos struktūriškai ir kad jas galės tiesiogiai valdyti regionų valdžios institucijos;

20.

kultūros paveldo specialistai gali geriausiai informuoti visą bendruomenę apie gyvybiškai svarbią kultūros paveldo naudą ekonomikai, kultūrai, aplinkai ir visuomenei;

21.

pritaria, kad kūrėjai, menininkai, techniniai darbuotojai ir susijusios veiklos vykdytojai bei paveldo specialistai atliktų didesnį vaidmenį ir nebūtų laikomi tik subjektais, galinčiais prisidėti prie ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo. Iš tiesų COVID-19 padėtis dar labiau išryškino poreikį į visą švietimo sistemą ir mokymo programas įtraukti kultūros aspektą. Šiuo tikslu į mokyklų programas būtina įtraukti scenos meno pamokas;

22.

yra ypač susirūpinęs dėl didėjančio kvalifikuotų amatininkų, restauratorių ir paveldo specialistų trūkumo; ragina Europos institucijas į būsimas kultūros paveldo išsaugojimo iniciatyvas įtraukti vertingos praktikos ir žinių išsaugojimą;

Konkretus vietos ar regionų matmuo

23.

ragina valstybes nares, užtikrinant papildomumą ir laikantis subsidiarumo principo, kuris yra pagrindinis ES principas kultūrinių ryšių srityje, aktyviau remti arba koordinuoti veiksmus siekiant apibrėžti Europos kultūros ir kūrybos sektorių veiklos atnaujinimo strategiją;

24.

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį populiarindamos, skatindamos ir remdamos kultūrinę veiklą, susijusią su muzika, vaizduojamaisiais menais, folkloru, scenos menais, audiovizualiniais menais ir leidiniais ir kultūros paveldu, be kita ko, teikdamos dotacijas, kurios padeda gerinti paramos gavėjų sąlygas laikotarpiu, kai dėl COVID-19 sanitarinių priemonių viešosios erdvės turi būti uždarytos ar jose negali būti vykdoma veikla visu pajėgumu, taip pat pasitelkdamos kitas paramos priemones, pavyzdžiui, nemokamai suteikdamos erdvę kultūrinei veiklai ar palengvindamos naudojimąsi viešosiomis erdvėmis;

25.

primena, kad kultūra ir kūrybiškumas ne visada siejami tik su materialiuoju turtu; kartais kultūra ir kūrybiškumas įgyja nematerialią išraišką ir pats menininkas tampa meno kūriniu; tai pasakytina apie dainininkus, šokėjus, žongliravimo ir trapecijos meistrus, muzikantus, pantomimos aktorius, aktorius, ekvilibristus ir t. t. Kiekvienas iš jų prisideda prie tradicijų ir papročių perdavimo, savo pasirodymais sukelia emocijas ir jausmus, populiarina savo vietovę, padeda pritraukti turistus, šalinti įvairias psichologines kliūtis, deja, jie nelabai gali padėti įveikti struktūrines kliūtis, kurias šiuo metu išryškino pandemija. Kultūros paveldo specialistų patirtis yra unikali viešoji gėrybė, kuri yra būtina paveldo apsaugos ir išsaugojimo kokybei, vertybėms ir tvarumui. Tam reikia valdžios institucijų strateginių veiksmų, skirtų apsaugoti įvairias kultūros ekosistemas;

26.

tvirtai tiki, kad ES imsis veiksmų sustiprinti atitinkamą valstybių narių bendradarbiavimą, remti, skatinti ir atgaivinti daugybę kultūros ir kūrybos sektorių, kurių veiklą sustabdė COVID-19 pandemija. Kiekvienam subsektoriui būdingi skirtingi ypatumai ir kiekvienam jų reikia skirtingų erdvių ir priemonių, tačiau jie visi prisideda prie turizmo ir socialinio, ekonominio ir kultūrinio vystymosi galimybių regionuose; šiuo požiūriu galima paminėti kultūros paveldą: materialųjį, kuris apima nepaprastai sudėtingą archeologijos paminklų ir objektų, įskaitant povandeninius, valdymą, taip pat muziejus, archyvus ir bibliotekas, ir nematerialųjį: regionines ir vietos šventes, gastronomiją ir amatus, informavimo veiklą, pradedant konferencijomis ir baigiant tokiais projektais kaip Europos kultūros sostinės, scenos meną ir spektaklius, muziką ir šokį, operą, cirką ir net gatvės menininkus, kūrybos pramonę, kuriai priklauso filmų kūrimas, leidyba, dizainas, reklama, taip pat radijas ir televizija, poligrafija, skulptūra, tapyba ir architektūra, kultūros institucijos ir fondai;

27.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas naudotis ES lėšomis ir įvairiomis programomis bei priemonėmis siekiant paremti pavienius menininkus, visų pirma tuos, kurie yra mažiau žinomi, bet jau aktyvūs šiuose sektoriuose, organizuojant renginius ir mainus, įskaitant virtualius, kurie gali atskleisti didelį regionuose slypintį kūrybos potencialą, ir taip sudaryti šiems menininkams galimybę atlikti savo kultūros ambasadorių ir populiarintojų vaidmenį, kaip tai jau praeityje darė daugybė kitų menininkų. Susibūrę menininkai gali kurti vieningos Europos sampratą, kartu išsaugoti kiekvienai šaliai ir regionui būdingus ypatumus; ragina šias institucijas glaudžiai bendradarbiauti su programos „Kūrybiška Europa“ nacionaliniais centrais siekiant gilinti žinias ir informaciją vietos lygmeniu ir prašo sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiauti regionams pagal šią programą;

28.

tvirtai pritaria Tarybos ir Europos Parlamento sprendimui kultūros paprogramėje prioritetą teikti pasienio bendradarbiavimui, stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir kūrybos tarpvalstybinį matmenį, judėjimą ir Europos kūrinių matomumą, taip pat kultūros ir kūrybos subjektų judumą; yra pasirengęs, bendradarbiaudamas su Europos Parlamentu, prisidėti prie Europos menininko statuso nustatymo; pritaria Europos Parlamentui, kad būtina „apsaugoti užimtumą kultūros paveldo sektoriuje, remti profesionalius restauratorius ir paveldo ekspertus bei aprūpinti juos priemonėmis, reikalingomis Europos paveldo vietovėms apsaugoti“ (7); taip pat pabrėžia, kad nereikėtų pamiršti kultūros paveldo specialistų, dirbančių tarpdisciplininėje ir tarpsektorinėje aplinkoje ir derinančių tradicinius, kūrybiškus ir novatoriškus metodus, kad išsaugotų neįkainojamą Europos paveldą ateities kartoms; todėl ragina skatinti didesnį judumą sudarant kultūros paveldo specialistams galimybę patvirtinti visas savo formalias ir neformalias žinias ir įgūdžius;

29.

pakartoja tai, kas kultūros sektoriaus subjektams visada buvo akivaizdu: miestai ir regionai, kurie moka vertinti ir parodyti savo istoriją, atsinaujinti ir naujai mąstyti suteikdami erdvę lengvajai, kūrybingai ir tvariai ekonomikai, tampa patrauklūs ne tik turistams ir su turizmu susijusiems ekonomikos sektoriams, bet ir ten įsisteigusioms įmonėms, didina teritorijų nekilnojamojo turto vertę, kartų ir kultūrų pusiausvyrą struktūriškai daugialypėse ir įvairių religijų bendruomenėse;

30.

ragina remti regionų pastangas atnaujinti kultūros ir kūrybos sektorių veiklą ir nebijoti eksperimentuoti, domėtis naujais projektais ir idėjomis, kurie plėtojami šiuo metu, kai kultūros ir kūrybos sektorių atgaivinimui reikia esminių pokyčių. Miesto vietovių ir regionų atkūrimas turi būti vykdomas pasitelkiant paprastus projektus, kurie padėtų visiems lengviau įgyti žinių, įskaitant ir periferines, mažiau išsivysčiusias ir atokiausias vietoves, taip pat integruojant ir pasinaudojant teritorijose esamą ir planuojamą sukurti kultūros infrastruktūrą ir įgyvendinant šių teritorijų istorinio paveldo apsaugos ir išsaugojimo planus;

31.

mano, kad būtina parengti kūrybiškus erdvių atnaujinimo, paskirties keitimo, kitokio panaudojimo ir valdymo sprendimus, kurie apimtų tiek virtualius ir nematerialius su aplinka susietus, tiek fizinio dalyvavimo vietoje reikalaujančius veiksmus pasitelkiant vaizduojamąjį ir scenos meną, santykių estetiką, taikomąjį meną, komunikaciją, skaitmeninę gamybą ir virtualiąją realybę, įtraukiant bendruomenes vykdant veiklą, kuria skatinama socialinė sanglauda ir tarpasmeniniai santykiai ir kuri yra pritaikoma ir tvari. Kaip pavyzdį galima pateikti „Fiumara d’Arte“; tai per keletą Italijos provincijų einantis meno maršrutas, kuriame galima pamatyti daug pasaulinio garso menininkų kūrinių ir kuriame organizuojami specialūs renginiai, savo ruožtu tampantys proga atsiskleisti naujiems talentams. Taip puoselėjama vietos kultūra, pabrėžiama konkrečios vietovės tapatybė ir ypatumai, sukuriantys unikalią vietovei būdingą ir neperleidžiamą vertę, kurios kultūriniai veiksniai taip pat svarbūs Europos lygmeniu;

32.

primena savo poziciją dėl Europos kultūros sostinių iniciatyvos, kuri padėjo atkreipti dėmesį į Europos kultūrų turtingumą, įvairovę ir bendrus aspektus; mano, kad būtina tęsti šią ir kitas iniciatyvas, kurių, įskaitant „Europos paveldo ženklą“, galimybės galėtų būti dar labiau išnaudotos. Svarbu plėtoti kultūrines ir kūrybines žinias, ypač jaunosios kartos, teisingai įvertinant ne mažiau nei kultūros ir kūrybos sektoriai nukentėjusios turizmo ir mokyklinio turizmo veiklos, kuri negali būti vykdoma virtualiai, vertę;

33.

pabrėžia savanoriškos veiklos svarbą saugant kultūros paveldą ir todėl palankiai vertina tikslinį kvietimą teikti pasiūlymus kultūros paveldo srityje pagal Europos solidarumo korpuso iniciatyvą;

Bendrosios pastabos

34.

mano, kad visoje Europoje būtina stiprinti meninės kūrybos ir kultūros sklaidą ir tarptautiniu mastu reklamuoti menininkus, meno kuratorius, kritikus, kultūros darbuotojus ir kitose srityse dirbančius kūrėjus, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, kuriais būtų pabrėžiamas socialinis meno ir kultūros vaidmuo, šiuo tikslu įtraukiant vietos valdžios institucijas, regionus, kultūros institucijas, mokyklas, ligonines, prieglaudas ir įkalinimo įstaigas, kurie taptų projektų, skirtų atgaivinti periferinių ir nepalankių sąlygų miesto zonų rajonus ir pastatus, varomąja jėga. Projektuose turėtų būti numatytas įvairių Europos tautų subjektų bendradarbiavimas ir sklaida keliose ES šalyse, skatinama kurti darbus, kuriuos būtų galima tarpusavyje susieti originaliu, novatorišku ir bendruomenėms suprantamu būdu taip prisidedant prie naujų gyvenimo kokybės modelių kūrimo ir esminių pokyčių siekiant tikros kultūros demokratizacijos ir platesnio piliečių dalyvavimo; taip pat reikėtų skatinti naujas inovatyvias kultūros valdymo formas, remti kultūros projektų ir iniciatyvų inkubatorius;

35.

pritaria, kad reikia kurti naujus kūrinius, tačiau visų pirma pasitelkti meną ir kultūrą stiprinant bendresnius, struktūriškesnius ir veiksmingesnius socialinius tikslus atsižvelgiant į rinkos ir sistemines krizes, kilusias dėl COVID-19 pandemijos. Visų pirma, sekant Italijos Vyriausybės įsteigtos „Meno premijos“, paskatinusios teigiamą rėmimo praktiką, pavyzdžiu, galėtų būti skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus ir konkursai, kuriais privatūs asmenys ir įmonės būtų skatinami užsakyti šiuolaikinių Europos menininkų ir kultūros darbuotojų kūrinius, o pirkėjai įsipareigotų tam tikrą laikotarpį viešai eksponuoti įsigytus kūrinius muziejuose ar kilnojamose parodose;

36.

kalbant apie „kultūros branduolius“ arba „kūrybos rajonus“, pabrėžia, kad COVID-19 krizė parodė, kad žinių tinkluose dėmesys turi būti sutelktas į miestus ir regionus, nes tik taip jie galės visapusiškai pasinaudoti laisvų idėjų, kapitalo ir žmonių judėjimu pasaulinėje tinklų ekonomikoje. Tokiems branduoliams kurti būtina vietos ir regionų valdžios institucijų parama, tačiau, siekiant didesnio efektyvumo, būtina juos įtraukti ir į integruotus ir plečiamus, europinius ir pasaulinius žinių tinklus. Todėl ES institucijos turėtų finansiškai remti vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat vietos subjektus, kad šie įgyvendintų tokius projektus;

37.

ragina kultūros ir kūrybos sektorius laikyti pagrindinių prekių pramone, kad kitais ypatingais atvejais, tokiais kaip COVID-19 pandemija, jiems nebūtų taikomas izoliavimas. Todėl reikės būti toliaregiais ir parengti bendras gaires, kad šie sektoriai, nors ir su tam tikrais apribojimais, galėtų toliau veikti;

38.

teigiamai ir su susidomėjimu vertina Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtą naują europinio bauhauzo programą, įtrauktą į renovacijos bangos strategiją, ir mano, kad būtina puoselėti naują Europos estetiką, remiantis tuo, kad visuomenei reikia grožio, būtina užtikrinti esamų realijų, regeneravimo ir aplinkos sąsajas, kurti ir naudoti ekologiniu požiūriu tvarias medžiagas sekant Milane įsikūrusios įmonės „SuperStudy Group“ pavyzdžiu;

39.

šiuo tikslu pakartoja savo ankstesnį raginimą „naujoje 2030 m. miestų darbotvarkėje padidinti investicijas į kultūrą ir į kultūros paveldo naudojimo ir tvaraus ir dalyvaujamojo valdymo planus, įskaitant nenaudojamą arba apleistą paveldą“, taip pat skatinti jo išsaugojimą ir sklaidą ir „pasinaudoti savivaldybių skatinamomis inovacinėmis iniciatyvomis ir teritorijose veikiančių dalyvių vykdomu bendradarbiavimo procesu“ (8).

---

(1)  Europos regionų komiteto nuomonė „Kultūra Sąjungoje, kuri siekia daugiau: miestų ir regionų vaidmuo“ (OL C 141, 2020 4 29, p. 39).

(2)  Europos regionų komiteto nuomonė „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (OL C 207, 2017 6 30, p. 95).

(3)  2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo (2020/2708(RSP)).

(4)  Europos Parlamento CULT komiteto pranešimo projektas, 2019/2194(INI).

(5)  2019 m. spalio 30 d. Romoje pasirašytos Agridžento chartijos tikslas – remti Sąjungos kultūros paveldo skatinimo politiką (http://www.anci.it/wp-content/uploads/Carta-di-Agrigento-per-una-nuova-Agenda-europea-della-Cultura.pdf).

(6)  Europos regionų komiteto nuomonė „Kultūra Sąjungoje, kuri siekia daugiau: miestų ir regionų vaidmuo“, 20 punktas (OL C 141, 2020 4 29, p. 39).

(7)  2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo (2020/2708(RSP)).

(8)  Europos regionų komiteto nuomonė „Kultūra Sąjungoje, kuri siekia daugiau: miestų ir regionų vaidmuo“ (OL C 141, 2020 4 29, p. 39).