Europos regionų komiteto nuomonė. Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas

(2021/C 175/05)

Pranešėjas	Enrico ROSSi (IT / PES), Sinjos komunos tarybos narys (Florencija)
Pamatinis dokumentas	COM(2020) 662 final Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Skatinimas renovuoti pastatus siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir atgaivinti ekonomiką

teigiamai vertina iniciatyvą „Renovacijos banga“, kuri, savo poveikiu sektoriui, kuriam tenka 40 proc. visos ES suvartojamos energijos, padės siekti tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir mažinti energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir taip prisidės prie Europos energetinio saugumo užtikrinimo; mano, kad svarbu šią politiką įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programas, taip pat į Europos struktūrinius ir investicijų fondus (ESI), siekiant koordinuoti priemones ir išvengti atskirų ir mažai veiksmingų priemonių; pabrėžia, kad šios strategijos sėkmė labai priklausys nuo jos tvarumo ir įgyvendinamumo vietos ir regionų lygmeniu, tačiau reikėtų vengti papildomos administracinės naštos; taip pat ragina užtikrinti, kad visos „Renovacijos bangos“ priemonės duotų akivaizdžios naudos ir būtų skirtos ekonomiškumui, socialiniam priimtinumui ir finansiniam gyvybingumui išlaikyti, ypač kai kalbama apie valstybės biudžetus, remiantis dabartinėmis biudžeto nuostatomis, tačiau taip pat atsižvelgiant į nuomininkus ir savininkus;

mano, kad visapusiškai įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“ galima tik atlikus išsamią Švarios energijos dokumentų rinkinio, visų pirma Pastatų energinio naudingumo direktyvos ir Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo, peržiūrą, taip pat laiku ir tinkamai perkėlus šiuos teisės aktus į nacionalinę teisę; pabrėžia, jog būtina nedelsiant pradėti įgyvendinti strategiją ir jos veiksmus plečiant renovaciją ir išbandant naujus metodus renovacijai, kurią būtų galima atkartoti dideliu mastu, įgyvendinti; šiuo tikslu siūlo kiek galima greičiau pradėti bandomąją iniciatyvą, kad būtų galima išbandyti ir parengti protokolą, kuriuo būtų vadovaujamasi vykdant įvairius intervencinius veiksmus ir įvairiomis ekonominėmis, socialinėmis ir klimatinėmis sąlygomis;

pabrėžia subsidiarumo ir proporcingumo principų svarbą. Praktinis įgyvendinimas ir finansavimas vietos lygmeniu vyksta regionuose, miestuose ir savivaldybėse, todėl Europos sistema turi būti lanksti ir joje turi būti atsižvelgiama į skirtumus, pavyzdžiui, tarp kaimo vietovių ir didelių miestų;

pabrėžia, kad Klimato paktas turi potencialo skatinti vietoje valdomas partnerystes ir bendras viešojo bei privačiojo sektoriaus iniciatyvas ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi visas galimybes informuoti piliečius apie jų namų atnaujinimo naudą ir esamas paramos priemones, duodamos pavyzdį, susiedamos ir remdamos vietos, savivaldos ir kitas viešąsias įmones būtina kompetencija skirtingais lygmenimis ir parengdamos priemones nacionalinei arba ES finansinei paramai gauti; be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų rodyti pavyzdį renovuodamos viešuosius pastatus ir ypač skatindamos socialinio būsto ir kito valstybei priklausančio būsto energinę renovaciją, laikydamosi Klimato pakto, kuris palengvina sėkmingiausių Europos iniciatyvų atkartojimą ir plėtrą; tikisi, kad Europos „Renovacijos bangos“ strategija, nacionalinės pastatų renovavimo strategijos (1) ir ekonomiškiausia metodika (2) bus susietos veiksmingiau. Šiuo tikslu būtų naudinga iš dalies persvarstyti Pastatų energinio naudingumo direktyvą;

atkreipia dėmesį į tai, kad „Renovacijos banga“ turėtų būti suprantama ne tik kaip techninio reguliavimo metodas įgyvendinant Žaliojo kurso darbotvarkę, bet ir kaip priemonė perėjimo prie žiedinės ekonomikos procesą integruoti į konceptualią, į estetiką ir dizainą orientuotą sistemą; todėl palankiai vertina ir nedvejodamas remia naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą ir paralelinę iniciatyvą sukurti atskirą Europos ženklą. Ši iniciatyva suteikia galimybę išnaudoti regionų ir savivaldybių kūrybinį potencialą siekiant sudominti ir įtraukti piliečius į pertvarkos procesą ir taip rasti priimtinus ir tvarius sprendimus, kad žaliasis kursas taptų realybe;

teigiamai vertina pradėtą Klimato pakto iniciatyvą, kaip aktyvaus dalyvavimo žaliajame kurse strategiją, ir tai, kad „Renovacijos banga“ nurodyta viena iš prioritetinių iniciatyvų šioje srityje; šiomis aplinkybėmis yra pasirengęs stiprinti bendradarbiavimą su Komisija, Europos investicijų banku (EIB) ir visais kitais susijusiais subjektais, kad būtų sukurta bendra platforma, kurioje būtų renkama visa informacija, svarbi vietos ir regionų valdžios institucijoms, norinčioms įgyvendinti žaliąjį kursą;

pritaria siūlomam rajono ir energetinės bendruomenės metodui, kuris, pavyzdžiui, leis naudotis bendrais atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginiais rajono šilumos ir vėsumos tiekimui ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais (3), ir primena, kad jam taikyti reikia naudoti kompleksines energetikos ir klimato srities planavimo priemones; pabrėžia, kad šiuo požiūriu Merų paktas yra svarbi pavyzdinė iniciatyva ir kad tvarios energetikos ir klimato veiksmų planai gali tapti priemone, užtikrinančia pastatų atnaujinimo veiksmų derėjimą su platesnio masto teisingos ir tvarios miestų regeneracijos programa, tvarių įpročių ugdymą ir nuoseklumą su plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika; siūlo, be kita ko, tinkamai stebėti rezultatus pasitelkiant standartines energijos valdymo sistemas, kad būtų galima įvertinti planavimo poveikį (4);

palankiai vertina nuorodą į pastatų žiediškumo iniciatyvą „Level(s)“ (5), kuria bus vadovaujamasi plėtojant žiediniais principais grindžiamą statybą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti informavimo kampaniją šiuo klausimu ir bendradarbiauti; taip pat ragina Komisiją atliekant tolesnį darbą remtis didele kitų esamų pastatų sertifikavimo sistemų patirtimi (6); prašo Komisijos remti gyvavimo ciklo analizių, susijusių su pastatų poveikiu klimatui, rengimą, įskaitant atitinkamus standartus, aplinkosaugines gaminio deklaracijas, statybinių medžiagų ir gaminių duomenų bazes, ir įvertinti galimybę nustatant savanorišką sistemą taikyti suminį pastatų gyvavimo ciklo naudingumo rodiklį;

primena, kad „Renovacijos banga“ – tai galimybė propaguoti ateities iššūkiams atsparių statinių viziją, kuri galėtų apimti ne tik energijos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, bet ir sveikatos apsaugos, socialinės pusiausvyros, junglumo, žiediškumo ir atsparumo hidrogeologiniams ir seisminiams reiškiniams aspektus; taip pat ragina ypatingą dėmesį skirti retai apgyvendintoms kaimo vietovėms, kuriose gyvena gerokai vyresni žmonės, ypač pažeidžiami gyventojai;

10.

pabrėžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi būti kontroliuojamas statybos, eksploatavimo ir griovimo etapais; be to, iki 2050 m. reikia maksimaliai išnaudoti griovimo ar rekonstrukcijos metu gautų medžiagų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir tam tikru mastu panaudojimą energijos gamybai. Vietos ir regioninių vertės grandinių, skirtų pakartotiniam statybinių medžiagų naudojimui, sukūrimas yra svarbus žingsnis šioje srityje. Tam reikia planavimo, logistikos ir naujų ekonominių modelių, kurie apima medžiagų atsargų kūrimą naujiems pastatams. Dėl daugelio reguliavimo, kultūrinių ir ekonominių priežasčių tokį naują žiedinį modelį bus galima įgyvendinti tik palaipsniui, pradedant eksperimentų etapu ir paskui įvairiomis finansinėmis paskatomis išplečiant jo taikymo mastą;

11.

pabrėžia, kad įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ ilgainiui ne tik pagerės komfortas, sveika vidaus aplinka ir gyvenimo sąlygos kartu sprendžiant energijos nepritekliaus problemą, bet ir bus sutaupyta daug energijos ir lėšų, skiriamų pastatų priežiūros bei valdymo išlaidoms; mano, kad ES pastatų ūkio stebėsenos centras turėtų stebėti padarytus pakeitimus ir įvertinti jų poveikį ir šiuo tikslu naudotis savo duomenų bazės rodikliais ir, prireikus, kurti naujus rodiklius, taip pat užtikrinti tinkamą prieigą prie reikiamų duomenų visose Europos teritorijose. Tai leistų apskaičiuoti sutaupytas lėšas ir padėtų vietos ir regionų valdžios institucijoms, piliečiams ir įmonėms teisingai įvertinti pastatų gyvavimo ciklo sąnaudas;

12.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą persvarstyti Europos valstybės pagalbos sistemas, skirtas renovacijai energijos vartojimo efektyvumui didinti, ir laukia galimybės prisidėti prie to, kad jos taptų aiškesnės ir lengviau taikomos, netapdamos kliūtimi investicijoms; be to, 2021 m. Sprendime 2012/21/ES dėl valstybės pagalbos, skiriamos kompensacijos už viešąją paslaugą forma, numatytas vertinimas turi paskatinti paramos priemones socialinio būsto, kuris aiškiai patenka į sprendimo taikymo sritį, energijos vartojimo efektyvumo didinimui; pabrėžia, kad Europos, nacionalinės, regioninės ir vietos finansavimo priemonės ir programos turi viena kitą papildyti, nesukuriant lygiagrečių ir (arba) papildomų struktūrų. Norint finansuoti projektus vietoje, siekiant patenkinti vietos, regioninius ir nacionalinius poreikius, reikalingi įvairūs instrumentai – subsidijos, finansinės priemonės ir deriniai – padedant įgyvendinimo partneriams, pavyzdžiui, Nacionaliniams plėtros bankams ir institucijoms; yra tvirtai įsitikinęs, kad mokesčių paskatos energinei pastatų renovacijai gali atlikti svarbų vaidmenį;

13.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti Direktyvoje 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe nustatytas profesinės ekspozicijos vertes, siekiant užtikrinti darbuotojų apsaugą renovuojant ir griaunant pastatus; be to, mano, kad reikia atnaujinti Europos teisės aktus dėl su šiais darbais susijusio ypač pavojingų medžiagų poveikio;

14.

atsižvelgdamas į tai, labai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą paskelbti ES įperkamo būsto iniciatyvą, pagal kurią būtų finansuojami 100 novatoriškų ir įtraukių pavyzdinių projektų, orientuotų į visapusišką socialinių būstų kvartalų renovaciją, kuri taptų pavyzdžiu plataus masto renovacijai Europos Sąjungoje;

15.

mano, kad iniciatyva „Renovacijos banga“ turėtų padėti įgyvendinti kiekvieno asmens teisę į įperkamą, prieinamą ir sveiką būstą pagal Europos socialinių teisių ramsčio 19 principą ir Jungtinių Tautų 11 darnaus vystymosi tikslą „Darnūs miestai ir bendruomenės“; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmai yra struktūrinė priemonė, kuria siekiama spręsti energijos nepritekliaus problemą ir atitinkamai sumažinti neatsakingo elgesio išlaidas;

Pagrindiniai pastatų renovacijos iki 2030 m. ir 2050 m. principai

16.

ragina Komisiją vadovaujantis Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatyta sistema parengti pastatų klasifikaciją, remiantis kriterijais, kurių būtina laikytis įgyvendinant iniciatyvoje „Renovacijos banga“ numatytas veiksmų gaires, pavyzdžiui:

—	nuosavybė: viešoji, privačioji (asmenų, bendrovių, fondų, vietos valdžios institucijų ir t.t.);

—	paskirtis: gyvenamoji, negyvenamoji ir kt.;

—	vieta: miestų centrai (istorinis centras, priemiestis), maži kaimai, retai apgyvendintos vietovės;

—	klimato zona;

—	pastato amžius ir energinis naudingumas, jo energijos ir (arba) technologijų sistemos;

—	svarba architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio požiūriu;

—	nekilnojamojo turto rinkos raida (pardavimo ar nuomos kainos ir skaičiai, užimtumo lygis ir t. t.);

—	su klimatu susijusi rizika: socialinių ir ekonominių aplinkybių ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos sąveika.

Tokią informaciją turėtų klasifikuoti ES pastatų ūkio stebėsenos centras (7) ir ji galėtų padėti parengti veiksmų gaires įvairių tipų pastatų renovacijai, įskaitant pagrindinių esamų kliūčių analizę. Geriausios praktikos pavyzdžiai ir jų sklaida padėtų apibrėžti standartinius veiksmus kiekvienos pirmiau nurodytos kategorijos atvejui;

17.

ragina dėti dideles pastangas gyvenamųjų namų šildymo ir vėsinimo, kuriam tenka daugiau kaip 80 proc. viso ES pastatų suvartojamo energijos kiekio, priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti; šiuo tikslu pakartoja, kad svarbu skatinti naudojamų energijos šaltinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir ragina laiku ir iš esmės plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltinius, kad būtų galima iš esmės sumažinti Europoje išmetamą CO2 kiekį; primena, kad atsinaujinančiojo šildymo ir vėsinimo sprendimai gali būti įvairūs ir turėtų būti pritaikyti konkretiems atitinkamo namų ūkio ar bendruomenės poreikiams (8); sutinka su Komisija, kad nuo iškastinio kuro labai priklausomi regionai turės pereiti prie tarpinių energijos šaltinių (9), vis dėlto neinvestuodami į neperspektyvią infrastruktūrą. Branduolinė energija negali būti laikoma atsinaujinančiuoju energijos šaltiniu;

18.

ragina Komisiją pasiūlyti prioritetų nustatymo sistemą remiantis tokiais kriterijais, kaip galimybė sumažinti vartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį, finansinis pajėgumas ir vartotojų pažeidžiamumas. taip pat siūlo apibrėžti prie regioninių ir vietos sąlygų pritaikytus neigiamų prioritetų kriterijus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuriuos pastatus reikia nugriauti ar rekonstruoti pirmiausia, neatveriant kelio pažeidžiamų rajonų gentrifikacijai;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, Komisija ir valstybės narės turi teikti didelę paramą statybų sektoriui, kuris labai nukentėjo nuo krizės ir kurį dažnai sudaro smulkiojo verslo subjektai, ne visada turintys galimybių pasiūlyti reikiamų produktų ir paslaugų. Reikia padėti visam statybų sektoriui pašalinti žinių, įgūdžių ir technologijų spragas ir paremti naujų, ateities iššūkiams parengtų įmonių steigimąsi; primena, kad būtinam perėjimui prie žiedinio ir teritorinio požiūrio, kuriuo būtų siekiama apsaugoti darbo vietas ir užtikrinti laipsnišką darbo jėgos perkvalifikavimą, būtini stabilūs paramos mechanizmai, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, išvengta burbulų susidarymo ir sudarytos sąlygos regionuose ugdyti įgūdžius vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

20.

pripažįsta, kad svarbu nustatyti visų esamų viešųjų pastatų pirkimo ir renovacijos teisinius reikalavimus, taip pat minimalius energinio naudingumo standartus ir privalomus viešųjų pastatų ūkio metinės renovacijos masto tikslus ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą; vis dėlto pabrėžia, kad šios nuostatos bus įgyvendinamos tik tuo atveju, jei taisyklės bus pakankamai lanksčios, kad būtų galima atsižvelgti į įvairias pastatų savybes (10), ir jei Komisija ir atitinkamos valstybės narės tinkamai rems vietos ir regionų valdžios institucijas, taip pat jei bus nustatytos kuo paprastesnės ir labiau suderintos finansavimo taisyklės, kurios apimtų ir įprastą pastatų priežiūrą, jeigu ja siekiama praktiškai padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir seisminį atsparumą. Jeigu tokie įpareigojimai būtų nustatomi privatiems ar gyvenamiesiems pastatams, būtina užtikrinti, kad nebūtų sukurta papildoma finansinė našta, visų pirma energiniu požiūriu pažeidžiamiems namų ūkiams; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares subnacionaliniu mastu atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriame būtų įvertintas įvairių teritorijų potencialas ir pažeidžiamumas šioje srityje, įskaitant dabartinės nacionalinės geriausios praktikos analizę ir ankstesnius Europos projektų vertinimus;

21.

pritaria pasiūlymui atnaujinti energinio naudingumo sertifikatų sistemą siekiant padidinti šios priemonės sklaidą, sudaryti sąlygas duomenų palyginamumui ES lygmeniu ir susieti finansavimą ir esminę renovaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti užtikrintas būtinas suderinamumas su valstybėse narėse taikomomis sistemomis ir vadovaujamasi proporcingumo principu; mano, kad naudinga pasiūlyti vienodą energinio naudingumo ES sertifikatų formą, įvesti skaitmeninius pastatų žurnalus ir taip papildyti lengvai prieinamas nemokamos prieigos duomenų bazes; primena, kad tokios duomenų bazės, įskaitant būsimą bendrą Europos duomenų erdvę, turi būti prieinamos bent NUTS 3 lygmeniu ir susietos su ES pastatų ūkio stebėsenos centru (11);

22.

teigiamai vertina Komisijos deleguotąjį reglamentą dėl pažangiojo parengtumo rodiklio (angl. Smart Readiness Indicator – SRI), skirto įvertinti pastatų pasirengimą integruoti išmaniąsias technologijas ir didinti pastatų savininkų ir juose gyvenančių žmonių informuotumą šiuo klausimu; primena, kad Europos miesto ir kaimo teritorijų skaitmeninimo lygis yra labai nevienodas ir kad šis rodiklis turėtų būti pritaikytas konkrečioms aplinkybėms, kad nenukentėtų skaitmeninės pertvarkos srityje vis dar atsiliekančios teritorijos, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir menkai gyvenamose vietovėse;

23.

pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Renovacijos banga“, reikia tinkamai sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus ir priemones, kad būtų sumažintas įvairiose Europos vietovėse vis dar egzistuojantis žinių trūkumas; šiuo atžvilgiu pripažįsta esminį Klimato pakto vaidmenį kuriant galimybes ir priemones, pasitelkiant patobulintus gebėjimų stiprinimo mechanizmus ir nuoseklesnę su žaliuoju kursu susijusių, pagal principą „iš apačios į viršų“ įgyvendinamų iniciatyvų sistemą; primena, kad vietos ir nacionalinės energetikos agentūros gali ir turi svariai prisidėti prie šio proceso kaupdamos žinias ir patirtį ir jas skleisdamos vietos valdžios institucijose, tačiau jų nepakeisdamos;

Greitesnė esminė renovacija pastatams pagerinti

24.

prašo Komisijos teikti kuo didesnę paramą moksliniams tyrimams, susijusiems su pastatų renovacija vietovėse, kuriose esama kraštovaizdžio ar istorinių apribojimų, ir tokiu būdu užtikrinti pagarbią atsinaujinančiosios energijos integraciją; taip pat ragina siekti, kad šis klausimas taptų vienu iš kertinių akmenų naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje, kuri turi paskatinti dar išsamiau apsvarstyti, kaip susieti įvairius planavimo lygmenis pradedant atskiru pastatu, rajonu ir baigiant visa teritorija, įtraukiant tokius klausimus kaip tvarus judumas, žemės naudojimo mažinimas ir miestų biologinės įvairovės skatinimas (12). Vykdant tokį miestų atnaujinimą, turėtų būti, kai tai įmanoma ir kai atsižvelgiama į pažeidžiamas grupes, sistemingai diegiami gamtos procesais pagrįsti sprendimai (13), integruojami į energetikos ir aplinkos stebėsenos sistemas, kurios leidžia įvertinti tokių sprendimų rezultatus, propaguojama užstatomo ploto nedidinimo politika, kuo labiau sumažinama įkūnytoji energija (14) pastatuose ir, kraštutiniu atveju, numatoma galimybė nugriauti istorinės vertės neturinčius pastatus; taip pat siūlo įtraukti naująjį europinį bauhauzą į Keitimosi žiniomis platformą (KŽP (15)) siekiant pagerinti vietos ir regionų valdžios institucijų keitimąsi novatoriškomis koncepcijomis, tarpdalykiniais požiūriais ir kompetencija ir pabrėžti regionų ir vietos dimensiją kuriant ir įgyvendinant programas;

25.

primena, kad atsižvelgiant į naują COVID-19 pandemijos paskatintą gyventojų išsikėlimo iš miestų centrų į jų pakraščius tendenciją, dar 2016 m. Jungtinių Tautų konferencijoje „Habitat III“ kaip tvarumo veiksnys buvo įtrauktas miestų sutankinimas, kurio viena iš pagrindinių priemonių yra pastatų pertvarkymas mažai apgyvendintuose miestų centruose, kur dar įmanomos statybos;

26.

primena, kad svarbu sistemingai integruoti įvairius turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; šiuo tikslu, taip pat galimai nustatant subnacionalinius tikslus, visų pirma reikės užtikrinti vienodas sąlygas įvairiems energijos šaltiniams; primena, kad taikant tokias technologijas turi būti ne tik atsižvelgiama į geografinius ir geologinius teritorijų ypatumus ir specifiką, bet ir užtikrinama visapusiška aplinkos, sveikatos bei natūralaus ir sukurto kraštovaizdžio apsauga. Šių technologijų naudojimas taip pat turi būti skatinamas ir kuriant atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenes ir piliečių energetikos bendruomenes (kurios numatytos pagal AIED II direktyvą), kurios visų pirma siekia socialinio ir aplinkos tvarumo, o ne finansinių tikslų;

27.

mano, kad svarbu remti daugiabučių namų esminės renovacijos projektus taikant standartinius sprendimus ir naudojant pramoniniu būdu pagamintus surenkamuosius komponentus. Tai būtų svarus indėlis gerinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir siekiant pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iki 2050 m. tikslo; pabrėžia, kad standartinių sprendimų taikymas ir surenkamųjų komponentų naudojimas leis paspartinti visą statybos procesą, sumažinti poveikį aplinkai ir renovuoti daugiau daugiabučių namų; pabrėžia, kad pramoniniu būdu gaminant surenkamuosius komponentus galima padidinti įmonių inovacinį pajėgumą, nes renovacijos procesai modernizuojami ir automatizuojami;

28.

ragina Komisiją toliau skatinti – visų pirma viešajame sektoriuje, kuris turi rodyti pavyzdį – energijos valdymo sistemų, tokių kaip ISO50001 ar kitų tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui taikomų standartų, diegimą ir apsvarstyti galimybę stiprinti energetikos aspektus, įtrauktus į Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), ir primena, kad šios sistemos gali turėti didelį poveikį mažinant eksploatuojamų pastatų suvartojamą energiją (16) ir kad pagal jas gali būti vykdomos ilgalaikės ir veiksmingos procedūros, įskaitant valdymo ir stebėjimo etapus;

29.

pabrėžia, kad statinių informacinis modeliavimas (angl. Building Information Modeling – BIM) (17) ir viešojo sektoriaus komparatorius (angl. Public Sector Comparator – PSC) (18) gali atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir prašo Komisijos bendradarbiauti su valstybėmis narėmis informuojant apie šias priemones, be kita ko, per viešąsias platformas (19) siekiant skatinti skaitmeninį nekilnojamojo turto sektoriaus vystymąsi ir pastatų valdymą, grindžiamą „PropTech“ technologijomis (20);

30.

primena, kad duomenų apie pastatų energijos suvartojimą prieinamumas yra labai svarbus miestų energijos planams, investicijų apskaičiavimui ir galimam taupymui ir jų stebėsenai, todėl ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad šie duomenys naudojantis esamomis duomenų bazėmis būtų prieinami viešiesiems tikslams nemokamai ir vienodai visose teritorijose, kartu laikantis duomenų apsaugos reikalavimų; pastatų savininkai taip pat galėtų pateikti gautus duomenis energijos tiekėjams už mokestį, kuris galėtų iš dalies finansuoti renovacijos darbus;

31.

primena, kad sistemingas žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų taikymas statybos sektoriuje yra svarbi priemonė siekiant greitai sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir skleisti tvaresnius valdymo modelius; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina pasiūlymą paskelbti išsamias gaires dėl tvarių viešųjų investicijų vykdant viešuosius pirkimus; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti nuoseklią teisinę sistemą, kuria būtų remiama ši praktika, visų pirma skatinant įtraukti minėtus kriterijus į atitinkamas nacionalines taisykles ir centralizuotas viešųjų pirkimų platformas; taip pat ragina Komisiją remti šią praktiką skatinant technologijų plėtrą ir inovacijas, užmezgant konstruktyvų dialogą su tiekėjais, rengiant atitinkamus reikalavimus ir įdiegiant jų tikrinimo ir įgyvendinimo stebėjimo sistemas;

32.

siekiant paspartinti „Renovacijos bangą“, prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti finansavimo mechanizmus, kad būtų galima padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti atsiliekančių rajonų energinio naudingumo didinimo galimybių planus, visų pirma plačiau taikant gerąją patirtį pagal Europos miestų priemonę, iniciatyvą „Inovatyvūs miestų sprendimai“ ir Europos miestų iniciatyvą, taip pat sukuriant naujų priemonių ir toliau plėtojant prie strategijos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateiktus pasiūlymus; prašo teikti regionams, miestams ir savivaldybėms būtiną paramą, kad jie galėtų pasinaudoti ištekliais, numatytais pagal priemonę „Next Generation EU“, taip pat pagal programos „Europos horizontas“ misijas, 2021–2027 m. sanglaudos politikos veiksmų programas ir Europos investicijų banko kredito linijas. Siekiant tokio suderinimo reikia persvarstyti procedūras, kad būtų užtikrintas sistemingumas ir atsekamumas;

33.

prašo iniciatyvos „Renovacijos banga“ įgyvendinimui paremti sukurti techninės pagalbos priemonę, kuri būtų prieinama visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms, pavyzdžiui, sustiprinti ir labiau decentralizuoti ELENA priemonę, grindžiamą vieno langelio principu veikiančių centrų plėtojimu ir standartizavimu (21), tačiau mano, kad šie centrai neturėtų apsiriboti tik finansiniais aspektais, o turėtų tapti tikrais sąmoningumo didinimo, gebėjimų ugdymo ir gerosios praktikos sklaidos vietos ir regionų lygmeniu katalizatoriais. Komitetas pareiškia esąs pasirengęs bendradarbiauti su Europos investicijų banku (EIB) šiai iniciatyvai optimizuoti ir nedelsiant taikyti, kad visi galėtų pasinaudoti siūloma priemone ir ją kuo greičiau įgyvendinti; įsitikinęs, kad didesnė priemonės ELENA ir programos „Europos horizontas“ sąveika taip pat gali padėti pereiti nuo atskiros gerosios praktikos prie didelio masto investicijų; galiausiai yra sunerimęs, kad sverto koeficientas tvariam gyvenamajam sektoriui, kurio šiuo metu reikalaujama pagal programą ELENA (10 kartų didesnis už subsidiją), kai namų ūkiams yra labai didelė kliūtis; todėl prašo Komisijos ir EIB apsvarstyti galimus sprendimus tokioms situacijoms;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad iniciatyvos „Renovacijos banga“ finansavimo mechanizmuose turi būti atsižvelgta į labai skirtingą pastatų nuosavybės pobūdį ir į tai, kad juose gyvenančių asmenų socialinė ir ekonominė padėtis yra labai įvairi, taip pat į mišrų jų naudojimą stiprėjant nuotolinio darbo tendencijai. Būsto kainos neutralumo modelyje turėtų būti optimaliai derinami socialiniai ir klimato srities tikslai ir turėtų būti užkertamas kelias priverstiniam gyventojų iškeldinimui dėl renovacijos; todėl prašo kompetentingų valdžios lygmenų užtikrinti, kad renovacijos išlaidų netektų apmokėti gyventojams, ir mano, kad nuomos išlaidų padidėjimas turi būti proporcingas numatomai sutaupytai energijai;

Pastatų renovacijos prioritetinės sritys

35.

teigiamai vertina pasiūlymą persvarstant Pastatų energinio naudingumo direktyvą nustatyti „esminės renovacijos“ standartą, kad būtų sudarytos sąlygos reikšmingą privačiojo sektoriaus finansavimo dalį skirti skaidrioms, išmatuojamoms ir išties žalioms investicijoms; primena, kad šiais standartais turėtų būti atsižvelgiama į visus reikalavimus, taikomus pastatams skirtingose klimato zonose, ir turėtų būti numatyti specialūs protokolai istoriniams pastatams, atsižvelgiant į paminklų apsaugą, kartu remiantis konsoliduota geriausia praktika įvairiose teritorijose (22);

36.

ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų nustatytos lankstesnės biudžeto taisyklės, siekiant sustiprinti jų gebėjimą investuoti į esamų pastatų renovaciją ir į naujų socialinės paskirties viešųjų pastatų statybą, ypatingą dėmesį skiriant nebiudžetinių energijos vartojimo efektyvumo sutarčių potencialui (23);

37.

primena, kad būsto sąlygos dažnai yra didelės nelygybės priežastis, nes perpildyti pastatai su neefektyviomis energijos sistemomis ir susijusiomis išlaidomis užkrauna dažnai nepakeliamą naštą namų ūkio biudžetui; kadangi apie 34 mln. europiečių patiria energijos nepriteklių, ragina valstybes nares parengti tikslius subregioninio lygio įverčius; prašo Komisijos aktyviau skatinti keistis geriausia kovos su energijos nepritekliumi patirtimi, be kita ko, sukuriant esamų stebėsenos centrų tinklus ir remti stebėsenos centrų steigimą tose valstybėse narėse, kurios jų dar neturi;

38.

pareiškia, kad energija turi būti visiems prieinama gerybė ir pabrėžia, kad energijos nepriteklius yra klausimas, turintis didelių socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių; pabrėžia, kad į užburtą energijos nepritekliaus ratą patenka ne tik pažeidžiami namų ūkiai ir fiziniai asmenys, bet ir įmonės, o kartais mažos vietos valdžios institucijos taip pat gali susidurti su labai panašiomis problemomis, kai turimų išteklių nepakanka padengti didėjančių energetinių paslaugų kainų, todėl tai tampa vis didesne našta bendram biudžetui; todėl ragina Komisiją išplėsti energijos nepritekliaus analizę ir neapsiriboti tik atskirais namų ūkiais, kad ja būtų galima remtis apibrėžiant „Renovacijos bangos“ įgyvendinimo mechanizmus; primena, kad aplinką tausojančių gamybos teritorijų modelis gali būti naudingas pavyzdys kaip įtraukti gamybos sektorių į iniciatyvą „Renovacijos banga“ ir apskritai prisidėti prie žaliojo kurso įgyvendinimo; pareiškia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Europos Komisija naujos Energijos nepritekliaus observatorijos veikloje;

39.

primena, kad vietos energetikos bendruomenės ir gaminančių vartotojų koncepcija gali atlikti ypač svarbų vaidmenį didinant renovacijos mastą, kovojant su energijos nepritekliumi ir skatinant energetikos pertvarką, taikant decentralizuotos energijos gamybos modelius ir įgyvendinant visuomenės iniciatyvas. Atsižvelgiant į tai reikia skatinti savarankiškos gamybos ir savo pagamintos energijos vartojimo pastatuose iniciatyvas sudarant palankias sąlygas ir remiant terminių, fotovoltinių, geoterminių ir kitų technologijų diegimą renovuojamuose, o ypač naujuose pastatuose Kita galimybė yra modelis, kai šildymo išlaidos yra įtraukiamos į nuomą, kuris, be kita ko, yra plačiai naudojamas Švedijoje ir Suomijoje. Pagal šį modelį, nekilnojamojo turto savininkas nuomininkui užtikrina gerą vidaus patalpų klimatą, dažniausiai 20–21 laipsnio vidaus temperatūrą. Taip sėkmingai išvengiama energijos nepritekliaus ir kartu atsiranda stiprios paskatos savininkui taupyti energiją. Savininkai turi kitokių galimybių šioje srityje nei nuomininkai, tačiau jie visada priklauso nuo nuomininkų bendradarbiavimo; todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad atitinkamos direktyvos būtų laiku perkeltos į nacionalinę teisę, kad perkėlimo procesas visiškai atitiktų direktyvos dvasią ir kad būtų taikomi nesudėtingi įgyvendinimo mechanizmai; teigia, kad reikalavimai dėl individualaus šiluminės energijos suvartojimo matavimo ir sąskaitų išrašymo neturėtų būti taikomi, jei tai nepadeda veiksmingai sutaupyti energijos;

40.

pabrėžia, kad svarbu remti konkrečiam rajonui pritaikytus metodus, kuriais išnaudojamas vietos bendruomenių potencialas integruoti vietos atsinaujinančiuosius energijos išteklius į vietos vartojimą, taikant inovatyvius skaitmeninius sprendimus, ir kurie yra pažangiųjų miestų koncepcijos pagrindas; pabrėžia, kad didesnis skaitmeninis junglumas (24) miesto teritorijose ir kaimo vietovėse palengvins gyventojų prieigą prie informacijos apie jų suvartojamą energiją realiuoju laiku ir leis jį optimizuoti ir padidinti jo veiksmingumą; šios vietos koncepcijos turėtų neapsiriboti valstybių narių fizinėmis sienomis, sudarydamos sąlygas keistis atsinaujinančiąja energija gretimoms savivaldybėms ir rajonams pasienio regionuose;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti reikiamas sąlygas iniciatyvą „Renovacijos banga“ įgyvendinti taip pat ir mažiau urbanizuotose ir atokesnėse bei retai gyvenamose kaimo vietovėse, kad jos neprarastų patrauklumo ir kad jose būtų užtikrinti ateities poreikius atitinkantys gyvenimo kokybės ir paslaugų standartai; primena, kad energetikos bendruomenės gali atlikti svarbų vaidmenį propaguojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją miesto ir kaimo bendruomenėse ir teritorinę sanglaudą;

42.

primena, kad reikia atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų, kurie kenčia nuo pavojingų meteorologinių reiškinių, yra labai pažeidžiami klimato kaitos požiūriu ir izoliuoti energiniu požiūriu, padėtį, kuriuose renovacijos išlaidos bus didesnės. Siekiant pastatų ekologizavimo tikslo būtina pritaikyti finansinės paramos sistemas prie šiuose regionuose vykdomų projektų, kad būtų atsižvelgta į gamybos išlaidas, susijusias su ypatingomis šių regionų sąlygomis; todėl palankiai vertina tai, kad pradėtas antrasis iniciatyvos „Švari energija ES saloms“ etapas, ir yra pasirengęs toliau padėti ją įgyvendinti;

43.

ragina konsoliduoti sertifikavimo mechanizmus, kuriais skatinamas statybinių medžiagų ir technikos pasirinkimas pagal jų gyvavimo ciklą, taip pat galimybės naudoti atrankiojo griovimo metodus ir atskirti pavojingas ir galimas atkurti dalis. Šių veiksmų tikslas – pertvarkyti visą statybos sektorių ir sudaryti sąlygas žiediniams procesams laikantis ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo; šiuo atžvilgiu rangovai turi būti remiami ieškant alternatyvų, pavyzdžiui, perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų inovacijų ir bendradarbiavimo partnerystės srityje vykdant viešuosius pirkimus; Europos Komisija taip pat turi labiau skatinti valstybes nares remti šiuos viešųjų pirkimų metodus;

44.

ragina Europos Komisiją reikalauti valstybių narių visapusiškai ir veiksmingai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į atitinkamų nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimą ir įgyvendinimą. Tik daugiapakopiu valdymu galima užtikrinti, kad pastatų energinės renovacijos priemonės bus kuriamos sąveikaujant su teritorine sistema ir bus pasiekta kuo didesnė nauda; pabrėžia, kad reikia toliau palaikyti daugiapakopį dialogą (25) energetikos ir klimato klausimais ir apibrėžti jo metodiką, kad jis būtų plėtojamas veiksmingai, nuosekliai ir sistemingai;

45.

nedvejodamas pabrėžia itin svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant, kad pastatų renovacija atitiktų žemės naudojimo ir miestų planavimo reikalavimus, skatintų kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu priemones ir atitiktų socialinio teisingumo bei aplinkos apsaugos kriterijus, ir primena, kad dėl valstybių narių pasirinktų iniciatyvos „Renovacijos banga“ finansavimo mechanizmų neturi susilpnėti šis esminis jų atliekamo koordinavimo vaidmuo;

46.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įvairių subjektų sąveiką tais atvejais, kai bendros pastangos yra veiksmingesnės, taip pat susieti ESI fondus ir tiesiogiai valdomus fondus (programą „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, „InvestEU“, naująją LIFE perėjimo prie švarios energetikos programą (LIFE CET) ir EIB). Šiuo tikslu reikėtų numatyti atlygį tiems, kurie kuria šią sąveiką ir suranda pagrindinius partnerius teritorijose (visų pirma regionuose). Visų pirma įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus būtų galima laikytis EBPO poveikio investicijų principo: investicijomis siekti išmatuojamų ir su ekonominės veiklos rezultatais suderinamų socialinio poveikio ir poveikio aplinkai tikslų (26);

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pastatų renovacija būtų orientuota ne tik į paties pastato ar būsto statybos aspektus, bet ir į aspektus, susijusius su poreikiu keisti judumą, visų pirma miestų teritorijose, daugiausia dėmesio skiriant dviračių ir asmeninių transporto priemonių stovėjimo aikštelių pastatų viduje ir (arba) greta jų, taip pat elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stotelių įrengimui; be to, reikėtų apsvarstyti, ar reikia šalinti administracines ir teisines kliūtis; taip pat ragina užtikrinti bendrą informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą, siekiant paskatinti pastatuose gyvenančių gyventojų integraciją į vis labiau susietą visuomenę;

48.

prašo patobulinti šios strategijos finansavimo mechanizmus pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, sanglaudos politiką ir Europos investicijų banką (EIB), kad regionai galėtų aktyviau dalyvauti lėšų gavimo ir jų valdymo procesuose;

49.

yra įsipareigojęs užtikrinti, kad „Renovacijos bangos“ teisės aktais nebūtų ribojama valstybės narės teisė savarankiškai pasirinkti energijos šaltinius, visada užtikrinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos tiksluose;

50.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą glaudžiai bendradarbiauti su Europos regionų komitetu dėl „Renovacijos bangos“ ir ragina sudaryti specialų susitarimą, kuriuo būtų nustatytas tvirtesnio bendradarbiavimo šioje srityje pagrindas gaivinant ekonomiką po COVID;

51.

ragina ES Tarybą, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos regionų komitetu, parengti komunikacijos kampaniją, skirtą informuotumo didinimui ir skatinimui imtis veiksmų įgyvendinant „Renovacijos bangą“ vienu metu ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

Briuselis, 2021 m. kovo 19 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) Pastatų energinio naudingumo direktyvoje numatytos nacionalinės valstybių narių pastatų ūkio energinio naudingumo didinimo strategijos.

(2) http://bpie.eu/wp-content/uploads/2015/10/Implementing_Cost_Optimality.pdf.

(3) Žr., pavyzdžiui, projektą „Sharing cities“, http://www.sharingcities.eu/.

(4) Yra parengti vadovai, kuriais siekiama palengvinti integruotų planų rengimą, pavyzdžiui, „Kaip parengti tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planą“ (JRC), „Pažangiųjų miestų rekomendacijų rinkinys“ ir santraukų bukletas (Europos inovacijų partnerystės „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ veiksmų rinkinys „Integruoto planavimo politika ir reglamentavimas“), „Europos energijos apdovanojimas“.

(5) https://ec.europa.eu/environment/topics/circular-economy/levels_en

(6) Pavyzdžiui, „Level(s)“ sistemoje nėra rodiklio, rodančio maksimalų pastatų energijos poreikį (kW) ir elektros sistemos apkrovą, o tai tampa vis svarbesniu veiksniu daugelyje sričių, kuriose elektros tinklų apkrova didėja.

(7) ES pastatų ūkio stebėsenos centras:: https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/eu-bso_en.

(8) Tai be kita ko gali būti tiesioginė elektrifikacija ir šiluminių siurblių naudojimas, centrinio šildymo tinklai, esamų dujų tiekimo tinklų paskirties keitimas ir vandenilio naudojimas.

(9) Pavyzdžiui, gamtinėmis dujomis pagrįsti sprendimai.

(10) Pavyzdžiui, pastatų charakteristikos pagal amžių, formą, naudojimą, istorinį ir (arba) architektūrinį dizainą, nuosavybę, paskirtį, vietos nekilnojamojo turto rinką, alternatyvią vertę, subrangos kainą ir visus ankstesnius renovacijos darbus.

(11) Žr., pavyzdžiui, projektus „X-tendo“ https://x-tendo.eu, „U-Cert“ https://u-certproject.eu ir „QualDEEPC“ https://qualdeepc.eu.

(12) Žr., pavyzdžiui, projektą „Grow Green“ http://growgreenproject.eu.

(13) Pavyzdžiui, pastatų apželdinimas, „žalieji stogai“, žalioji ir mėlynoji infrastruktūra.

(14) Įkūnytoji energija – tai energija, suvartojama visuose su pastato kūrimu susijusiuose procesuose – nuo kasybos ir gamtinių išteklių apdorojimo iki gamybos, transporto ir produktų pristatymo.

(15) KŽP sukūrė Regionų komitetas ir Europos Komisija (Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD).

(16) Žr., pavyzdžiui, projektą 2Compete4SECAP“: https://compete4secap.eu.

(17) Žr., pavyzdžiui, Pažangiųjų miestų gairių dokumentų rinkinį, p. 91, https://www.researchgate.net/publication/343615678_Smart_City_Guidance_Package.

(18) Žr., pavyzdžiui, Pažangiųjų miestų gairių dokumentų rinkinį, p. 92, https://www.researchgate.net/publication/343615678_Smart_City_Guidance_Package.

(19) Žr., pavyzdžiui, projektą „NET-ubiep“ http://www.net-ubiep.eu.

(20) Enabling Positive Energy Districts across Europe: energy efficiency couples renewable energy | EU Science Hub (europa.eu)

(21) Žr., pavyzdžiui, projektus „Oktave“ https://www.oktave.fr (tik prancūzų k.), „Interreg ReeHub“ https://reehub.italy-albania-montenegro.eu ir „Padova fit“ https://www.padovafit.eu/home.html .

(22) Žr., pavyzdžiui, projektą „Energiesprong“, https://energiesprong.org/.

(23) Žr., pavyzdžiui, projektą „Guarantee“ www.guarantee-project.eu.

(24) Pavyzdžiui, 5G yra technologija, galinti sujungti tūkstančius stebėsenos prietaisų tankiausiai gyvenamose vietovėse ir sudaryti palankesnes sąlygas itin sparčiam junglumui, kurio šiuo metu trūksta daugeliui rečiausiai apgyvendintų vietovių (kai kurioms iš jų gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas).

(25) Kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos valdymo.

(26) https://www.oecd.org/dac/financing-sustainable-development/development-finance-topics/social-impact-investment-initiative.htm