EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 11 12

COM(2020) 698 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija

LGBTIQ ASMENŲ LYGYBĖS UŽTIKRINIMAS. LAISVI BŪTI SAVIMI EUROPOS SĄJUNGOJE

Nenurimsiu, kol neatsiras lygybės Sąjunga. Sąjunga, kurioje gali būti tas, kas esi, ir mylėti ką nori – be baimės sulaukti kaltinimų ar diskriminacijos.

Nes būti savimi nėra tavo ideologija. Tai tavo tapatybė.

Ir niekas negali jos atimti.

Ursula von der Leyen (Europos Komisijos pirmininkė)  
Sąjungos padėtis 2020 m.

Visi žmonės Europos Sąjungoje turėtų būti saugūs ir jaustis laisvi būti savimi. Mūsų socialinę, politinę ir ekonominę stiprybę lemia mūsų vienybė įvairovėje – lygybė ir nediskriminavimas yra ES pagrindinės vertybės ir pagrindinės teisės, įtvirtintos jos Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje 1 . Lygios galimybės taip pat yra vienas iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio atramų. Europos Komisija, Parlamentas ir Taryba kartu su valstybėmis narėmis prisiima bendrą atsakomybę už pagrindinių teisių apsaugą ir vienodo požiūrio į visus bei visų žmonių lygybės užtikrinimą.

Pastaraisiais metais dėl teisės aktų pokyčių, teismų praktikos ir politikos iniciatyvų pagerėjo daugelio žmonių gyvenimas, ir tai padėjo mums kurti lygiateisiškesnę ir draugiškesnę visuomenę, be kita ko, lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, nebinarinio lytiškumo, interseksualių ir queer (LGBTIQ 2 ) asmenų atžvilgiu. 2015 m. Komisija pristatė Veiksmų LGBTI asmenų lygybei skatinti sąrašą 3  – pirmąją politikos programą, skirtą konkrečiai kovoti su LGBTI asmenų diskriminacija. Nacionaliniu lygmeniu 21 valstybė narė 4 teisiškai pripažįsta tos pačios lyties asmenų poras, o keturios valstybės narės yra nustačiusios teisinio lyties pakeitimo pripažinimo procedūras, kurių metu netaikomi jokie medicininiai reikalavimai 5 .

Iš naujausių tyrimų taip pat matyti, kad netgi tais atvejais, kai visuomenė palankiau vertina ir labiau palaiko lygias teises, tai ne visada reiškia, kad LGBTIQ asmenų gyvenimas akivaizdžiai gerėja.

2019 m. atlikusi apklausą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) nustatė, kad diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) lyties raiškos ir lyties požymių Europos Sąjungoje iš tikrųjų didėja: 2019 m. 43 proc. LGBT asmenų teigė, kad jaučiasi diskriminuojami, o 2012 m. tokių asmenų buvo 37 proc. 6  

LGBTIQ asmenų diskriminacija neišnyksta visoje Europos Sąjungoje. Kai kuriems LGBTIQ asmenims ES vis dar nesaugu viešai rodyti švelnius jausmus, atvirai kalbėti apie savo seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką ir lyties požymius (tiek namuose, tiek darbe) ar paprasčiausiai būti savimi nesibaiminant susilaukti grasinimų. Daug LGBTIQ asmenų taip pat gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Ne visi jaučiasi saugūs, kad galėtų pranešti policijai apie žodinius užgauliojimus ir fizinį smurtą.

Prasidėjus COVID-19 krizei pažeidžiamiausioms grupėms iškilo naujų grėsmių, ir LGBTIQ asmenys nėra išimtis. Taikant izoliavimo priemones daug LGBTIQ asmenų – tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus – priversti užsidaryti priešiškoje aplinkoje, kurioje jiems gali grėsti smurtas, padidėti nerimo lygis ar pagilėti depresija 7 . Plačiai paplitusiose melagingose naujienose LGBTIQ asmenys netgi kaltinami dėl viruso plitimo 8 .

46 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad būtų (visiškai arba gana) nepatenkinti, jeigu į aukščiausią politinį postą būtų išrinktas interseksualus asmuo.

57 proc. tos pačios apklausos respondentų teigė, kad būtų (visiškai arba gana) nepatenkinti, jeigu jų vaikai palaikytų santykius su translyčiu asmeniu.

62 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų interseksualių asmenų per praėjusius 12 mėnesių bent vienoje gyvenimo srityje jautėsi diskriminuojami dėl to, kad yra interseksualūs asmenys.

LGBTIQ asmenų kasdienio gyvenimo patirtis visoje ES taip pat labai nevienoda. Nors 2015–2019 m. visuomenės palankumo LGBTI asmenims lygis padidėjo nuo 71 proc. iki 76 proc., devyniose valstybėse narėse jis iš tikrųjų sumažėjo 9 .

Kai kuriose ES šalyse taip pat stebima nerimą kelianti dažnesnių prieš LGBTIQ asmenis nukreiptų incidentų tendencija, pavyzdžiui, rengiami išpuoliai prieš viešus LGBTIQ bendruomenių renginius, įskaitant LGBTI asmenų eitynes, priimamos vadinamosios deklaracijos dėl zonų be LGBTIQ ideologijos ir imamasi homofobiškų bauginimų karnavalinių švenčių metu. LGBTIQ asmenų teises ginančios ir skatinančios pilietinės visuomenės organizacijos vis dažniau praneša, kad susiduria su priešiškumu, kuris sutampa su stiprėjančiu prieš lyčių lygybę (ir prieš LGBTIQ asmenis) nukreiptu judėjimu 10 . Būtina, kad valstybės narės greitai reaguotų į šiuos pokyčius ir juos nukreiptų kita linkme.

Stengiantis geriau apsaugoti LGBTIQ asmenų teises, Europos Sąjunga turi atlikti pagrindinį vaidmenį.

Šia pirmąja LGBTIQ asmenų lygybės strategija Komisija siekia kovoti su nelygybe ir sunkumais, kuriuos patiria LGBTIQ asmenys, kad būtų galima sukurti lygybės Sąjungą. Joje itin daug dėmesio skiriama įvairiems LGBTIQ asmenų poreikiams ir pažeidžiamiausiems asmenims, įskaitant tuos, kurie patiria sąryšinę diskriminaciją, taip pat translyčius, nebinarinio lytiškumo ir interseksualius asmenis, kuriems visuomenė dažniausiai jaučia didžiausią priešiškumą ir kurie paprastai patiria daugiau diskriminacijos ir smurto negu kiti LGBTIQ bendruomenių atstovai. Diskriminacija dažnai aprėpia daug aspektų, ir tik sąryšingumu 11 pagrįstas požiūris gali padėti užtikrinti tvarius ir pagarba grindžiamus visuomenės pokyčius.

40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad, be buvimo LGBTI asmeniu, dar viena diskriminacijos priežastis yra etninė arba imigranto kilmė.

Geografinis atokumas gali būti papildomas pažeidžiamumo veiksnys. 47 proc. visų grupių respondentų LGBTI asmenų Europos Sąjungoje gyvena didmiestyje, 11 proc. – didmiesčio priemiesčiuose arba pakraščiuose, 30 proc. – mieste arba miestelyje ir 13 proc. – kaimo vietovėje.

Ši strategija – tai atsakas į valstybių narių 12 ir Europos Parlamento raginimus 13 imtis veiksmų, šią iniciatyvą tvirtai remiant LGBTI asmenų teisių jungtinei grupei ir pilietinei visuomenei. Joje išdėstyti tiksliniai veiksmai, suskirstyti pagal keturis ramsčius, t. y.:

1.kova su LGBTIQ asmenų diskriminacija;

2.LGBTIQ asmenų saugumo užtikrinimas;

3.LGBTIQ asmenims įtraukios visuomenės kūrimas ir

4.raginimas užtikrinti LGBTIQ asmenų lygybę visame pasaulyje.

Įgyvendinant šiuos tikslinius veiksmus bus stengiamasi užtikrinti, kad aktyviau integruojant lygybės aspektą į visas ES politikos sritis, teisės aktus ir finansavimo programas būtų atsižvelgiama į konkrečius LGBTIQ asmenims susirūpinimą keliančius klausimus.

Šia strategija siekiama padėti LGBTIQ asmenims išsakyti savo nuomonę, taip pat sutelkti valstybes nares ir visais lygmenimis veikiančius suinteresuotuosius subjektus bendromis pastangomis veiksmingiau kovoti su LGBTIQ asmenų nelygybe. Ji priimama tuo metu, kai tam tikrose valstybėse narėse akivaizdžiai silpnėja pagrindinės teisės ir prastėja jų padėtis. Nors ES pagrindinių teisių srityje yra nustačiusi labai aukštus standartus, jie ne visada taikomi vienodai. Šia strategija papildomos esamos ir būsimos iniciatyvos, kuriomis siekiama apskritai skatinti ES lygybės aspektą 14 .

1.KOVA SU LGBTIQ ASMENŲ DISKRIMINACIJA

Praėjusiais metais 19 proc. lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų, 35 proc. translyčių asmenų ir 32 proc. interseksualių asmenų jautėsi diskriminuojami darbe.

46 proc. LGBTI asmenų medicinos darbuotojams arba sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams niekada nepasisako, kad yra LGBTI asmenys.

51 proc. interseksualių asmenų, 48 proc. translyčių asmenų, 35 proc. lesbiečių ir 31 proc. gėjų gyvena namų ūkiuose, kuriuose sudėtinga sudurti galą su galu.

Diskriminacija daro poveikį LGBTIQ asmenims visais gyvenimo etapais. Nuo pat ankstyvo amžiaus LGBTIQ vaikai ir jaunimas, taip pat vaikai iš LGBTIQ arba vaivorykštės šeimų, kuriose vienas iš šeimos narių yra LGBTIQ asmuo, dažnai stigmatizuojami, todėl tampa diskriminacijos ir patyčių objektais, o tai turi įtakos jų mokymosi rezultatams ir įsidarbinimo galimybėms, kasdieniam gyvenimui ir asmeninei bei šeimos gerovei 15 .

Užimtumo srityje LGBTIQ asmenys ir toliau patiria diskriminaciją įsidarbindami, darbo vietoje ir baigdami karjerą, nors tai prieštarauja šios srities ES teisės aktams. Daugelis jų susiduria su kliūtimis pirmiausia norėdami susirasti deramą ir pastovų darbą, o dėl to gali padidėti skurdo, socialinės atskirties ir benamystės rizika. Iš neseniai atlikto tyrimo matyti, kad translyčiai asmenys, norėdami patekti į darbo rinką, susiduria su papildomomis kliūtimis 16 .

LGBTI asmenims būdingas aukštas benamystės lygis 17 . Išvarymas iš šeimos namų ir diskriminacija, patiriama norint apsirūpinti būstu, yra pagrindiniai veiksniai, dėl kurių tampama benamiais, ypač kalbant apie LGTBIQ jaunimą 18 . Apskaičiuota, kad 25–40 proc. jaunų benamių yra LGBTI asmenys 19 .

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) lyties raiškos ir lyties požymių taip pat gali daryti didelį poveikį LGBTIQ asmenų fizinei, psichikos ir lytinei sveikatai ir jų gerovei. Iš ES tyrimo matyti, kad esama didelės LGBTIQ bendruomenės ir visų gyventojų nelygybės sveikatos srityje 20 . Be to, LGBTIQ asmenys dažnai nenori naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes yra susidūrę su priešiškomis sveikatos priežiūros specialistų reakcijomis arba jų baiminasi, ir jiems vis dar sudėtinga gauti kokybiškų ir įperkamų vaistų, taip pat priežiūros paslaugas, įskaitant nestacionariąją sveikatos priežiūrą ir socialinės priežiūros paslaugas. Tie LGBTIQ asmenys, kurie yra neįgalūs, vyresnio amžiaus, migrantai arba kilę iš etninių arba religinių mažumų, yra itin neapsaugoti nuo diskriminacijos. Dėl COVID-19 krizės šis pažeidžiamumas dar labiau padidėjo 21 .

1.1.    Teisinės apsaugos nuo diskriminacijos užtikrinimas ir gerinimas

Siekiant skatinti LGBTIQ asmenų lygybę, labai svarbios priemonės yra ES teisės aktai, kuriais užtikrinama teisinė apsauga nuo diskriminacijos, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Tokia apsauga suteikiama pagal skirtingas teisines sistemas, atsižvelgiant į tai, ar diskriminaciją, kurią gali patirti LGBTIQ asmenys, lemia jų seksualinė orientacija (kovos su diskriminacija sistema), ar lytis, įskaitant lyties pakeitimą 22 (lyčių lygybės sistema).

Užimtumo lygybės direktyvoje 23 įtvirtinta teisė užimtumo srityje nebūti diskriminuojamam ir nepatirti priekabiavimo dėl seksualinės orientacijos. Neseniai priimtame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad viešas asmens pareiškimas, kuriuo atmetama tam tikros seksualinės orientacijos asmens įdarbinimo galimybė, gali būti draudžiama diskriminacija 24 . Nors šia direktyva nustatytas tvirtas pagrindas, jos nuostatos daro ribotą poveikį dėl dviejų priežasčių: dėl sunkumų, susijusių su jų įgyvendinimu, ir dėl ribotos taikymo srities, nes šis teisės aktas taikomas tik užimtumo srityje.

Komisija užtikrins, kad valstybės narės be išlygų taikytų Užimtumo lygybės direktyvoje nustatytas teises, ir 2021 m. pateiks šios direktyvos taikymo ataskaitą 25 . Šioje ataskaitoje taip pat bus nagrinėjama, ar valstybės narės įgyvendina Komisijos rekomendaciją apsvarstyti galimybę paskirti lygybės įstaigą, kuriai būtų pavesta taikant minėtą direktyvą kovoti su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos 26 . Iki 2022 m. Komisija pateiks visus šiam tikslui pasiekti reikalingus teisės aktus, pirmiausia dėl lygybės įstaigų vaidmens.

Lyčių lygybės direktyvoje 27 įtvirtinta teisė nebūti diskriminuojamam ir nepatirti priekabiavimo dėl lyties, įskaitant lyties pakeitimą, tokiose srityse kaip galimybės įsidarbinti, darbo sąlygos (įskaitant darbo užmokestį) ir profesinės socialinės apsaugos sistemos. Pagal vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principą draudžiama atleisti iš darbo dėl priežasčių, susijusių su lyties pakeitimu 28 . ES teisės aktuose taip pat numatyta teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties, įskaitant lyties pakeitimą, norint naudotis visuomenei prieinamomis prekėmis ir paslaugomis 29 ir įstatymais nustatytomis socialinės apsaugos sistemomis. Tai patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 30 . Šioje teisinėje sistemoje dar aiškiai nenurodyta, kad lyties požymiai yra viena iš draudžiamų diskriminacijos priežasčių.

2008 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Vienodo požiūrio direktyvos, kuria ES teisinė apsauga nuo diskriminacijos dėl, be kita ko, seksualinės orientacijos būtų išplėsta ir suteikiama ne tik užimtumo ir profesinio mokymo srityje 31 . Komisija ragina Tarybą priimti šį pasiūlymą, kad būtų galima pašalinti ES teisės aktuose nustatytos apsaugos nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos spragas.

Atlikus Komisijos, Europos Tarybos ir pilietinės visuomenės remiamą tyrimą 32 paaiškėjo, kad valstybės narės laikosi nevienodo požiūrio į LGBTIQ asmenų, ypač nebinarinio lytiškumo, interseksualių ir queer asmenų, apsaugą nuo diskriminacijos. Komisija padės valstybėms narėms aktyviau keistis geriausios patirties, susijusios su įvairiose srityse suteikiama teisine apsauga nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) lyties raiškos ir lyties požymių, pavyzdžiais. Kai kurios valstybės narės į nacionalinius lygybės teisės aktus kaip vieną iš diskriminacijos priežasčių yra įtraukusios lyties požymius, o kitos valstybės narės lyties apibrėžtį aiškina plačiai 33 . Be to, tik kelios valstybės narės į kovos su diskriminacija teisės aktus kaip diskriminacijos priežastį yra įtraukusios lyties raišką. Komisija šiuo metu nagrinėja, kaip būtų galima nebinarinio lytiškumo, interseksualius ir queer asmenis geriau apsaugoti nuo diskriminacijos.

Naujos technologijos suteikia naujų galimybių gerinti europiečių gyvenimą, tačiau dėl jų taip pat kyla naujų sunkumų. Nors dirbtinį intelektą (DI) galima naudoti daugeliui visuomeninių klausimų spręsti, taikant tokias technologijas taip pat gali padidėti diskriminacija realiame gyvenime, įskaitant LGBTIQ asmenų diskriminaciją, ir lyčių nelygybė. Visų pirma, kaip pabrėžta neseniai atlikus Komisijos politikos peržiūrą, vienas iš sunkumų, kylančių taikant DI grindžiamas veido atpažinimo sistemas, yra translyčių asmenų veidų identifikavimas, ypač pereinamuoju laikotarpiu 34 . Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl reguliavimo sistemos, kuria ketinama konkrečiai mažinti didelės rizikos DI sistemoms, įskaitant biometrines sistemas, būdingą šališkumo ir diskriminacijos riziką. Ji pasiūlys konkrečius mokymo duomenų rinkinių ir bandymo procedūrų bei dokumentų kokybės reikalavimus, susijusius su šališkumo nustatymu ir ištaisymu. Šie reikalavimai galėtų padėti anksti užkirsti kelią neigiamam diskriminaciniam poveikiui ir nuolat stebėti, kad visu DI gyvavimo ciklu būtų laikomasi galiojančių lygybės teisės aktų, taip pat užtikrinti budrumą šioje srityje.

1.2.    Įtraukties ir įvairovės darbo vietoje skatinimas

Be diskriminacijos draudimo, įvairi ir įtrauki darbo aplinka padeda užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje ir gerinti verslo rezultatus. Siekiant skatinti naujas idėjas ir kurti novatorišką, klestinčią visuomenę, įvairovė ir įtrauktis yra labai svarbūs dalykai. Pavyzdžiui, patvirtinta, kad LGBTIQ asmenų įtrauktį ir turto grąžą, inovacijas ir našumą sieja tarpusavio ryšys 35 .

Komisija skatina įvairovės valdymą pasitelkdama ES įvairovės chartijų platformą 36 . Šias chartijas pasirašiusios organizacijos yra patvirtinusios įvairovės ir įtraukties politiką ir sukūrusios vidinius LGBTIQ asmenų tinklus, darbuotojams rengia mokymus, mini Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija, bifobija ir interfobija dieną (angl. IDAHOT) ir dalyvauja nacionalinėse LGBTI asmenų eitynėse. Darbuotojams LGBTIQ asmenims gali būti naudingas aktyvesnis veiklos ES platformoje, nacionalines įvairovės chartijas įgyvendinančių subjektų ir pavienių įmonių veiksmų koordinavimas. Komisija toliau skatins rengti nacionalines įvairovės chartijas ir prisidės prie konkrečių pastangų didinti LGBTIQ asmenų lygybę imdamasi specialių veiksmų ES įvairovės chartijų platformoje.

Komisija skatins naudotis „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) 37 lėšomis labiausiai marginalizuotų LGBTIQ asmenų socialinei ir ekonominei padėčiai gerinti ir plėtos iniciatyvas, kurias įgyvendinant daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms grupėms, pavyzdžiui, gėjų, lesbiečių, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų pogrupiams. Komisija rinks įrodymus apie visiškos lygybės kliūtis, su kuriomis susiduriama užimtumo srityje, taip pat kitose srityse, pavyzdžiui, socialinės apsaugos srityje. Į šio darbo rezultatus bus atsižvelgiama rengiant valstybėms narėms ir įmonėms skirtas gaires dėl translyčių ir interseksualių asmenų skatinimo dalyvauti darbo rinkoje. Komisija skatins valstybes nares keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir FRA padedama teiks patikimus ir palyginamus šios srities duomenis. Komisija toliau rems priemones pagal lyčių lygybės strategiją 38 , kuriomis siekiama gerinti moterų socialinę ir ekonominę padėtį, įskaitant priemones, kurios svarbios LBTIQ moterims 39 .

Kovojant su LGBTIQ asmenų diskriminacija itin svarbų vaidmenį gali atlikti socialinės įmonės ir apskritai socialinė ekonomika. Tokios įmonės gali rengti specialias programas, mokymo kursus ir projektus, padedančius didinti LGBTIQ asmenų įtrauktį. 2021 m. Komisija paskelbs Europos socialinės ekonomikos veiksmų planą, padėsiantį skatinti plėtoti tokias įmones ir organizacijas ir spręsti klausimus, kaip geriau įtraukti konkrečias marginalizuotas grupes, įskaitant LGBTIQ asmenis.

Komisija, kaip darbdavė, rodys pavyzdį. Įgyvendindama savo naują žmogiškųjų išteklių strategiją, ji toliau sieks kurti visiškai įtraukią darbo aplinką, pirmiausia teikdama tikslingesnę paramą bei gaires darbuotojams LGBTIQ asmenims ir sieks, kad visuose pranešimuose būtų gerokai dažniau vartojama lyčių požiūriu įtrauki kalba. Komisija ragina kitas ES institucijas imtis veiksmų, siekiant skatinti įvairovę ir įtrauktį atitinkamose darbo vietose.

1.3.    Kova su nelygybe švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros ir sporto srityse

Komisija skatins valstybes nares ir ekspertus keistis geriausia patirtimi apie tai, kaip visiems vaikams, jaunimui ir suaugusiems užtikrinti saugų ir įtraukų švietimą. Pavyzdžiui, nauja ekspertų grupė 40 , šiuo metu rengianti pasiūlymus dėl strategijų dėl palankios mokymosi aplinkos asmenų, kuriems kyla rizika nepasiekti gerų mokymosi rezultatų, grupėms sukūrimo ir gerovės mokykloje didinimo, spręs klausimus, susijusius su lyčių stereotipais švietimo sistemoje, patyčiomis ir seksualiniu priekabiavimu. Be to, būsimoje Komisijos išsamioje vaiko teisių strategijoje LGBTIQ asmenų vaikams bus užtikrintos visos galimybės naudotis teisėmis, apsauga ir paslaugomis. Skatinti įtraukesnę švietimo sistemą naudinga visiems moksleiviams ir piliečiams, tai padeda kovoti su stereotipais ir visiems kurti teisingesnę visuomenę.

Dažnai trūksta sąryšinę diskriminaciją patiriančių LGBTIQ asmenų, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus arba neįgalių LGBTIQ asmenų, tyrimų. Įgyvendinant programą „Europos horizontas“ bus remiami LGBTIQ asmenims svarbūs lyčių ir kelių veiksnių tarpusavio sąveikos tyrimai, įskaitant su sveikata susijusius tyrimus. Komisija skleis šių tyrimų rezultatus, įskaitant jais grindžiamas rekomendacijas ir politikos gaires, ir ES sveikatos politikos platformoje surengs visos ES masto konferenciją. Ji taip pat pasiūlys Skatinimo ir prevencijos iniciatyvinei grupei (angl. SGPP) apsvarstyti, kuriuos patvirtintus su sveikata susijusius šios srities gerosios patirties pavyzdžius galėtų įgyvendinti valstybės narės.

Valstybės narės bus raginamos rengti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, kad būtų galima didinti informuotumą apie gėjų ir biseksualių vyrų, lesbiečių ir biseksualių moterų, interseksualių asmenų ir translyčių asmenų su sveikata susijusius poreikius ir išvengti diskriminacijos bei stigmatizacijos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Bus toliau platinama ir valstybėms narėms siūloma įgyvendinant projektą HEALTH4LGBTI 41 parengta mokymo medžiaga. Komisija skatins valstybes nares keistis geriausios patirties, įgytos sprendžiant daugybei LGBTIQ asmenų kylančias psichikos sveikatos problemas, pavyzdžiais ir sudarys palankesnes sąlygas tokiems patirties mainams.

Šališkumas lyčių atžvilgiu ir kiti stereotipai yra vieni iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių daugelyje bendruomenių neigiamai arba priešiškai žiūrima į LGBTIQ asmenis. Visų pirma, dėl tokių nuostatų gali būti išskiriami ir stigmatizuojami visi, kurie neatitinka nustatytų moterų ir vyrų standartų ir (arba) įvaizdžio, pavyzdžiui, nebinarinio lytiškumo ir queer asmenys. Žiniasklaida, kultūros ir sporto sektoriai yra veiksmingos priemonės, padedančios keisti požiūrį ir skatinti abejoti šališkumo lyčių atžvilgiu ir kitų stereotipų teisingumu.

Komisija rems projektus, kuriuos įgyvendinant kultūros raiška naudojamasi siekiant kovoti su diskriminacija, didinti pasitikėjimą ir palankumą ir skatinti visišką LGBTIQ asmenų įtrauktį. Komisija aktyviau integruos LGBTIQ asmenų lygybės aspektą į atitinkamas užimtumo, švietimo ir sveikatos priežiūros sričių iniciatyvas (visų pirma psichikos sveikatos srities iniciatyvas ir ŽIV / AIDS prevencijos programas) ir ES finansavimo programas (pvz., programas „ES – sveikatos labui“ ir „Erasmus+“). Būsimame Europos kovos su vėžiu plane bus atsižvelgta į pažeidžiamų grupių, įskaitant LGBTIQ asmenis, padėtį. Projektai, kuriais siekiama kovoti su LGBTIQ asmenų patiriama sąryšine diskriminacija ir nelygybe, šališkumu lyčių atžvilgiu ir kitais stereotipais, gali būti finansuojami Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos 42 lėšomis. 

Programos „Erasmus+“ lėšomis finansuojami projektai, kuriuos įgyvendinant dėl lyties ar seksualinės orientacijos diskriminuojamiems ir su kitomis socialinėmis kliūtimis susiduriantiems jaunuoliams padedama įgyti daugiau teisių ir įgalėti. Europos solidarumo korpusas taip pat gali padėti skatinti solidarumo veiklą, kuria siekiama kovoti su rasizmu ir diskriminacija, ir užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą. Naujuoju programavimo laikotarpiu ypatingas dėmesys bus skiriamas programos „Erasmus“ ir Europos solidarumo korpuso programos įtraukties, lygybės ir įvairovės aspektams. Jame bus išdėstytas daugialypis požiūris, kaip padaryti programą įtraukesnę ir plėtoti mažiau galimybių turinčių asmenų informavimo veiklą, be kita ko, nustatant lankstesnius ir prieinamesnius formatus; paramos priemones, siekiant parengti dalyvius ir jiems padėti ir finansines priemones, skirtas pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria nepakankamai atstovaujamos grupės, dalyvaudamos programose. 

1.4.    Tarptautinės apsaugos prašytojų, kurie yra LGBTIQ asmenys, teisių puoselėjimas

Bendroje Europos prieglobsčio sistemoje atsižvelgiama į konkrečią pažeidžiamų tarptautinės apsaugos prašytojų, įskaitant LGBTIQ asmenis, padėtį ir poreikius 43 . Komisija pateikė pasiūlymų pertvarkyti bendrą Europos prieglobsčio sistemą siekiant didinti jos atsparumą ir veiksmingumą, kartu atsižvelgiant į tokių prašytojų apsaugos poreikius 44 .

Komisija skatins valstybes nares keistis gerąja patirtimi apie tai, kaip patenkinti tarptautinės apsaugos prašytojų LGBTIQ asmenų poreikius, daugiausia dėmesio skiriant tokiems klausimams:

-kaip tarptautinės apsaugos prašytojams LGBTIQ asmenims užtikrinti saugias ir tinkamas priėmimo sąlygas, įskaitant apgyvendinimą;

-kaip nustatyti jų sulaikymo metu taikytinus apsaugos standartus (kai taikytina) ir

-kaip užtikrinti, kad jų prašymų nagrinėjimui neturėtų įtakos LGBTIQ asmenų diskriminacija ir (arba) su LGBTIQ asmenimis susiję stereotipai.

Europos prieglobsčio paramos biuras tobulins apsaugos pareigūnų ir vertėjų žodžiu mokymą, kad stereotipai neturėtų įtakos LGBTIQ asmenų pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimui ir kad tokie prašymai būti nagrinėjami laikantis tarptautinės ir (arba) ES teisės aktų ir kitų atitinkamų dokumentų 45 .

Diskutuodama su valstybėmis narėmis dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo finansavimo prioritetų, Komisija pabrėš būtinybę stiprinti pajėgumus ginti tarptautinės apsaugos prašytojų ir kitų migrantų teises.

Europos Komisija užtikrins sąveiką įgyvendinant LGBTIQ asmenų lygybės strategiją ir ES integracijos ir įtraukties veiksmų planą. Vienas iš pagrindinių naujojo veiksmų plano principų – įtrauktis visiems. Jame bus atsižvelgta į problemas, kylančias dėl migrantų statuso ir kitų diskriminacijos veiksnių, pavyzdžiui, seksualinės orientacijos ir lyties, sankirtos.

Pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai: üiki 2022 m. pateikti pasiūlymą dėl teisės aktų, siekiant atsižvelgti į būsimą Užimtumo lygybės direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, visų pirma, stiprinti lygybės įstaigų vaidmenį; üužtikrinti, kad taikant bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir vykdant jos reformą būtų užtikrinama tinkama pažeidžiamų prašytojų, įskaitant LGBTIQ asmenis, apsauga; üužtikrinti, kad imantis Prieglobsčio ir migracijos fondo lėšomis finansuojamų veiksmų būtų remiama LGBTIQ asmenų lygybė; üįgyvendinant programą „Europos horizontas“ remti LGBTIQ asmenims, įskaitant translyčių ir interseksualių asmenų bendruomenes, svarbius su sveikata susijusius tyrimus.

Europos Komisija padės valstybėms narėms: üįvairiose srityse užtikrinti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) lyties raiškos ir lyties požymių; ütobulinti saugaus ir įtraukaus LGBTIQ vaikų ir jaunuolių švietimo sistemą; ütenkinti konkrečius tarptautinės apsaugos prašytojų LGBTIQ asmenų poreikius, kartu užtikrinant saugias priėmimo, sulaikymo ir apgyvendinimo sąlygas; ütobulinti apsaugos pareigūnų ir vertėjų žodžiu, nagrinėjančių LGBTIQ asmenų pateiktus prašymus suteikti prieglobstį, mokymą.

2.LGBTIQ ASMENŲ SAUGUMO UŽTIKRINIMAS

Per 12 mėnesių iki apklausos atlikimo 38 proc. LGBTI asmenų patyrė neapykantos motyvuotą priekabiavimą dėl to, kad yra LGBTI asmenys.

Per pastaruosius penkerius metus 22 proc. interseksualių asmenų patyrė fizinį ir (arba) seksualinio pobūdžio išpuolį dėl to, kad yra interseksualūs asmenys.

Per pastaruosius penkerius metus tik 21 proc. LGBTI asmenų, patyrusių neapykantos motyvuotą fizinį arba seksualinį smurtą, apie tai pranešė kokiai nors organizacijai, įskaitant politines institucijas ir lygybės įstaigas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į saugumą: tiek namuose, tiek viešojoje erdvėje, tiek internete. LGBTIQ asmenys pernelyg dažnai susiduria su neapykantos nusikaltimais, neapykantos kurstymu ir smurtu 46 . Siekdama kovoti su neapykantos kurstymu internete, Komisija 2016 m. pasiekė susitarimą su IT bendrovėmis dėl savanoriško elgesio kodekso 47 . Iš šio kodekso įgyvendinimo vertinimų matyti, kad dažniausiai nurodoma neapykantos kurstymo priežastis (33,1 proc. atvejų) yra seksualinė orientacija 48 . Prasidėjus COVID-19 krizei dar labiau padaugėjo prieš LGBTIQ asmenis nukreiptos neapykantos, smurto ir jų diskriminacijos atvejų ir padidėjo visos visuomenės susiskaldymas 49 .

Be to, didelė problema tebėra tai, kad policijai ar kitoms organizacijoms nepranešama apie visus neapykantos nusikaltimus – tai lemia pasitikėjimo teisėsauga trūkumas, nuogąstavimai dėl nepagrįsta LGBTIQ asmenų baime grindžiamų reakcijų 50 ar aukų kaltinimo, ankstesnė neigiama bendravimo su policija patirtis arba įsitikinimai, kad policija nesiims jokių veiksmų.

Teisių gynėjams kyla įvairios grėsmės, o taikios eitynės susilaukia neapykantos atsako. Politinėje plotmėje, be kita ko, rinkimų kampanijų metu, LGBTIQ asmenimis labai dažnai naudojamasi kaip atpirkimo ožiais. Pareiškimais dėl zonų be LGBT asmenų siekiama neleisti LGBTIQ bendruomenei naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis. Bendraujant internetu ir realiame pasaulyje LGBTIQ judėjimas vis dažniau vadinamas ideologija 51 ; tas pats pasakytina ir apie šiuo metu vykdomą kampaniją, nukreiptą prieš vadinamąją lyčių lygybės ideologiją. Zonos, kuriose nėra LGBTIQ, – tai zonos be žmogiškumo ir joms nėra vietos mūsų Sąjungoje.

2.1.    LGBTIQ asmenų teisinės apsaugos nuo neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo ir smurto stiprinimas

Valstybėse narėse suteikiama labai nevienoda teisinė apsauga nuo prieš LGBTIQ asmenis nukreiptų neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo 52 . Pasitelkdama ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupę, Komisija rengs tikslines diskusijas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir pilietine visuomene, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi, susijusia su šių sričių nacionalinės teisės aktų įgyvendinimu.

Europos lygmeniu ES yra priėmusi teisės aktus, kuriais kriminalizuojami rasizmo ir ksenofobijos skatinami neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kurstymas 53 , tačiau nėra jokių konkrečių sankcijų, ES lygmeniu taikytinų už prieš LGBTIQ asmenis nukreiptą neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus. Pirmas svarbus žingsnis bus žengtas 2021 m., kai Komisija pateiks iniciatyvą išplėsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą vadinamųjų ES nusikalstamų veikų sąrašą, į jį įtraukiant neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą, be kita ko, nukreiptus prieš LGBTIQ asmenis.

Kaip paskelbta Lyčių lygybės strategijoje, Komisija taip pat imsis veiksmų, kuriais ketinama kovoti su smurtu dėl lyties. Pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą turėtų būti finansuojami projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią prieš LGBTIQ asmenis nukreiptiems neapykantos nusikaltimams, neapykantos kurstymui ir smurtui ir kovoti su šiais reiškiniais, o pagal Teisingumo programą bus suteikiama finansavimo galimybių nusikaltimų aukų, įskaitant LGBTIQ asmenis, teisėms skatinti.

2.2.    Kovos su prieš LGBTIQ asmenis nukreiptu neapykantos kurstymu internete ir dezinformacija priemonių stiprinimas

Iki 2020 m. pabaigos Komisija pateiks pasiūlymą dėl skaitmeninių paslaugų akto. Nors šiuo pasiūlymu nebus apibrėžta, kas laikoma neapykantos kurstymu, juo bus siekiama veiksmingiau kovoti su įvairių rūšių platformose pateikiamu įvairiu neteisėtu turiniu, užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms, įskaitant saviraiškos laisvę. Komisija taip pat plėtos ryšius ir stiprins bendradarbiavimą su IT bendrovėmis ir platformomis, be kita ko, įgyvendindama elgesio kodeksą.

Peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva sustiprinama apsauga nuo turinio, kuriuo kurstoma neapykanta ar smurtas, ir uždraudžiami komerciniai audiovizualiniai pranešimai, susiję su bet kokių rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties ir lytinės orientacijos, ir jos skatinimu. Komisija užtikrins, kad ši direktyva būtų teisingai perkelta į nacionalinę teisę ir griežtai taikoma. 2020 m. Komisija priims Europos demokratijos veiksmų planą, kuriuo ketinama spręsti pagrindinius uždavinius, be kita ko, susijusius su kova su dezinformacija, apsauga nuo išorės jėgų kišimosi ir manipuliavimo per rinkimus, žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu.

2.3.    Pranešimas apie prieš LGBTIQ asmenis nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir keitimasis gerosios patirties pavyzdžiais

Komisija toliau skatins kurti saugią aplinką, kurioje LGBTIQ aukos galėtų pranešti apie nusikaltimus, taip pat užtikrinti geresnę smurto dėl lyties, smurto šeimoje ir prieš LGBTIQ asmenis nukreiptų neapykantos nusikaltimų aukų apsaugą ir joms skirtą paramą. Vadovaudamasi 2020–2025 m. ES aukų teisių strategija 54 , ji padės valstybėms narėms užtikrinti, kad LGBTIQ asmenys galėtų naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis, įskaitant saugius namus. Komisija taip pat skatins pasinaudojant ES finansavimo galimybėmis teikti integruotą ir tikslinę paramą specialiųjų poreikių turinčioms aukoms, įskaitant nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusius LGBTIQ asmenis.

Atsižvelgdama į 2020 m. gegužės mėn. Aukų teisių direktyvos įgyvendinimo ataskaitą 55 , Komisija toliau padės valstybėms narėms visapusiškai ir teisingai įgyvendinti šią direktyvą, didins informuotumą apie aukų teises surengdama visos ES masto informavimo kampaniją ir sudarys palankesnes sąlygas keistis gerosios patirties pavyzdžiais (pavyzdžiui, susijusiais su vadinamųjų vaivorykštinių biurų steigimu vietos policijos nuovadose 56 ).

Glaudžiau bendradarbiaudama su ES teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir su Europos Taryba, valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene naujoje teisėsaugos institucijų mokymo neapykantos nusikaltimų klausimais ir susijusių pajėgumų stiprinimo darbo grupėje, Komisija rems mokymus, kuriais siekiama padėti teisėsaugos institucijų darbuotojams nustatyti ir užregistruoti nepagrįsta LGBTIQ asmenų baime grindžiamo šališkumo atvejus ir didinti pranešimų apie nusikaltimus skaičių.

2.4LGBTIQ asmenų fizinės ir psichikos sveikatos apsauga ir skatinimas

Tokia žalinga praktika kaip gyvybiškai nebūtinos interseksualių kūdikių ir paauglių chirurginės operacijos ir jiems taikomos medicininės intervencinės procedūros negavus asmeninio ir visapusiškai informacija grindžiamo sutikimo (interseksualių asmenų lyties organų žalojimas) 57 , priverstinė translyčių asmenų medikalizacija ir LGBTIQ asmenų atvertimo praktika 58 gali turėti rimtų pasekmių fizinei ir psichikos sveikatai. Komisija skatins valstybes nares keistis gerąja patirtimi apie tai, kaip nutraukti tokią praktiką. Priverstinis nėštumo nutraukimas ir priverstinė sterilizacija bei kita moteris ir mergaites žalojanti praktika yra smurto dėl lyties formos ir sunkūs moterų ir vaikų teisių pažeidimai. Į 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategijoje numatytą Rekomendaciją dėl kovos su moteris ir mergaites žalojančia praktika Komisija taip pat įtrauks sąryšingumo aspektą.

Pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai: ü2021 m. pateikti iniciatyvą išplėsti SESV 83 straipsnyje pateiktą vadinamųjų ES nusikalstamų veikų sąrašą, kad jis apimtų neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kurstymą, įskaitant atvejus, kai tokia veika yra nukreipta prieš LGBTIQ asmenis; üsuteikti galimybių finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su prieš LGBTIQ asmenis nukreiptais neapykantos nusikaltimais, neapykantos kurstymu, smurtu ir žalinga praktika (pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą) ir stiprinti nusikaltimų aukų, įskaitant LGBTIQ asmenis, teises (pagal Teisingumo programą); üpateikti rekomendaciją dėl moteris ir mergaites žalojančios praktikos prevencijos.

Europos Komisija padės valstybėms narėms: ükeistis geriausios patirties, susijusios su apsauga nuo prieš LGBTIQ asmenis nukreipto neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų, pavyzdžiais; üskatinti nusikaltimų aukoms LGBTIQ asmenims užtikrinti saugią ir palankią aplinką;  ütobulinti teisėsaugos pareigūnų mokymą ir stiprinti jų gebėjimus, kad būtų galima geriau nustatyti ir užregistruoti nepagrįsta LGBTIQ asmenų baime grindžiamo šališkumo atvejus ir didinti pranešimų apie nusikaltimus skaičių.

3.LGBTIQ ASMENIMS ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS KŪRIMAS

53 proc. LGBTI asmenų beveik niekada atvirai nekalba arba retai kalba apie tai, kad yra LGBTI asmenys.

21 valstybė narė pripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokas, o 15 valstybių narių tos pačios lyties asmenų poroms suteikia galimybę įsivaikinti.

Keturiose valstybėse narėse įteisintas apsisprendimu grindžiamas teisinis lyties pakeitimo pripažinimas.

ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, taip pat vaikų teisė į jų gerovei būtiną apsaugą ir priežiūrą. Europos Sąjungoje yra daug įvairių šeimos modelių, įskaitant vaivorykštės šeimas, kurias sudaro vienas ar daugiau narių LGBTIQ asmenų. Dėl šeimos teisės skirtumų įvairiose valstybėse narėse vaivorykštės šeimoms kertant ES vidaus sienas šeimos ryšiai gali būti nebepripažįstami. Ši padėtis dar labiau pablogėjo pradėjus taikyti dėl COVID-19 nustatytas izoliavimo priemones. Pandemijos metu dėl kai kurių vaivorykštės šeimų sunkumų, patiriamų siekiant teisiškai pripažinti savo dokumentus ir santykius, kilo papildomų problemų, nes šalys uždarė savo sienas. Kai kuriais atvejais žmonės įstrigo pasienyje ir izoliavimo laikotarpiu neturėjo galimybės prisijungti prie savo šeimos 59 .

Translyčiai, nebinarinio lytiškumo ir interseksualūs asmenys dažnai nepripažįstami nei pagal teisės aktus, nei praktikoje, todėl jiems kyla teisinių sunkumų, susijusių su privačiu ir šeimos gyvenimu, įskaitant tarpvalstybinius atvejus.

3.1.    LGBTIQ asmenų teisių užtikrinimas tarpvalstybiniais atvejais

ES laisvo judėjimo teisės aktuose, visų pirma Laisvo judėjimo direktyvoje 60 , pripažįstama visų ES piliečių ir jų šeimos narių, įskaitant registruotus partnerius ir vaivorykštės šeimas, teisė laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje 61 .

Komisija toliau užtikrins teisingą laisvo judėjimo teisės aktų taikymą, be kita ko, šalins konkrečius sunkumus, trukdančius LGBTIQ asmenims ir jų šeimos nariams naudotis savo teisėmis. Ji taip pat palaikys specialų dialogą su valstybėmis narėmis dėl sprendimo Coman, kuriame Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad Laisvo judėjimo direktyvoje vartojama sąvoka „sutuoktinis“ taip pat taikoma tos pačios lyties partneriams 62 , įgyvendinimo. Prireikus Komisija imsis teisinių veiksmų.

Siekdama ES piliečiams, kurie naudojasi savo laisvo judėjimo teisėmis, suteikti daugiau teisinio tikrumo ir užtikrinti veiksmingesnį ir vienodesnį laisvo judėjimo teisės aktų taikymą visoje Europos Sąjungoje, Komisija 2022 m. peržiūrės 2009 m. laisvo judėjimo gaires. Peržiūrėtose gairėse bus atsižvelgiama į šeimų įvairovę, taigi jos padės visoms šeimoms, įskaitant vaivorykštės šeimas, lengviau naudotis laisvo judėjimo teisėmis 63 . Komisija toliau rinks įrodymus apie problemas, kurių LGBTIQ asmenims ir jų šeimos nariams iš tikrųjų kyla tarpvalstybiniais atvejais.

Materialinė šeimos teisė priskiriama valstybių narių kompetencijos sričiai. Tarpvalstybinėse bylose arba atvejais, susijusiais su tarpvalstybiniais aspektais, taikomi ES šeimos teisės aktai, kurie apima ir LGBTIQ asmenis. Tai, be kita ko, taisyklės, kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms paprasčiau pripažinti viena kitos teismo sprendimus dėl santuokos nutraukimo, tėvų pareigų ir teisių (įskaitant vaiko globos ir lankymo teises), išlaikymo (poroms ir vaikams), santuokos ir registruotos partnerystės metu įgyto turto ir paveldėjimo (poroms ir vaikams).

Komisija užtikrins, kad vaivorykštės šeimoms būtų be išlygų taikomi tarpvalstybiniai šeimos teisės aktai – ji stebėdama, kaip įgyvendinami šie teisės aktai, šiai grupei skirs daugiau dėmesio.

3.2.    Vaivorykštės šeimų teisinės apsaugos tarpvalstybiniais atvejais gerinimas

Daugiau kaip pusėje valstybių narių į nacionalinės teisės aktus įtraukta nuostatų, kurios taikomos vaivorykštės šeimų tėvams. Vis dėlto, nepaisant Teisingumo Teismo išaiškintų galiojančių ES teisės aktų, kai tokios šeimos keliauja arba persikelia į kitas valstybes nares kartais kyla pavojus, kad nutrūks vaiko ir jo tėvo (-ų) LGBTIQ asmens (-ų) ryšys; tai gali turėti įtakos vaiko teisėms 64 . Sudariusiems santuoką ir registruotiems partneriams taip pat gali kilti sunkumų keliaujant ir persikeliant į kitą valstybę narę.

Komisija sieks, kad ES būtų užtikrinamas šeiminių santykių tarpusavio pripažinimas. Jei asmuo yra tėvas arba motina vienoje šalyje, jis arba ji yra tėvas arba motina visose šalyse. 2022 m. Komisija pateiks horizontalią teisėkūros iniciatyvą, kuria ketinama palengvinti vaiko kilmės tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse, pavyzdžiui, užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje teisėtai nustatyta vaiko kilmė būtų pripažįstama kitoje valstybėje narėje.

Be to, Komisija toliau rems valstybių narių pastangas laikytis įgyvendinant ES teisės aktus taikomo principo gerbti ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas vaivorykštės šeimų teises, visų pirma teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir vaiko teises. Ji išnagrinės, kokių priemonių būtų galima imtis tos pačios lyties sutuoktinių ir registruotų partnerių teisinio statuso tarpusavio pripažinimui tarpvalstybiniais atvejais stiprinti.

3.3.    Translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų tapatybės ir interseksualių asmenų pripažinimo stiprinimas

Valstybėse narėse labai skiriasi reikalavimai, taikomi asmenims, norintiems pasikeisti savo teisinę lytį. Pastaraisiais metais vis daugiau valstybių narių iš esmės keičia nacionalinius lyties pakeitimo pripažinimo teisės aktus, siekdamos įtvirtinti asmeniniu apsisprendimu grindžiamą modelį. Kitos valstybės narės ir toliau taiko keletą translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų lyties pripažinimo reikalavimų. Šie reikalavimai gali būti neproporcingi ir jais gali būti pažeidžiami žmogaus teisių standartai – taip nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose dėl chirurginių 65 ir sterilizacijos 66 reikalavimų.

Komisija skatins valstybes nares keistis geriausia patirtimi apie tai, kaip parengti prieinamo teisinio lyties pakeitimo pripažinimo teisės aktus ir procedūras, kurie būtų grindžiami apsisprendimo principu ir taikomi nepaisant amžiaus apribojimų.

Komisija, siekdama didinti informuotumą apie translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų tapatybę ir interseksualius asmenis bei skatinti didinti visų atitinkamų veiksmų ir procedūrų, be kita ko, pačioje Komisijoje, įtraukumą, pradės tarpsektorinį dialogą su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant valstybes nares, įmones ir sveikatos priežiūros specialistus.

3.4.    Pilietinei visuomenei palankios aplinkos puoselėjimas

Komisija skirs lėšų LGBTIQ pilietinės visuomenės organizacijoms palankiai ir tvariai aplinkai puoselėti. Šioje strategijoje nurodomos atitinkamos ES finansavimo programos ir jų finansavimo prioritetai siekiant LGBTIQ asmenų lygybės. Be projektų finansavimo, pagal 2021–2027 m. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą bus suteikiama daugiau galimybių finansuoti mažąsias ir vidutines organizacijas, o LGBTIQ asmenų lygybę skatinantiems tinklams bus teikiamos dotacijos veiklai. ES lėšomis turi būti padedama kurti nediskriminacinę visuomenę ir stiprinti Komisijos pastangas užtikrinti lygybės Sąjungą.

Be to, Komisija palaikys ir skatins struktūruotą ir atvirą dialogą ir konsultacijas su pilietine visuomene teisės aktų rengimo ir politikos formavimo srityje, visų pirma siekdama aptarti šios strategijos įgyvendinimą. Ji skatins dialogą su valstybėmis narėmis, ES agentūromis, socialiniais partneriais ir privačiuoju sektoriumi, kad būtų galima informacija pagrįsti tolesnę kovos su LGBTIQ asmenų diskriminacija politikos plėtrą. Komisija toliau didins informuotumą apie būtinybę užtikrinti LGBTIQ asmenų lygybę ir nediskriminavimą ir dalyvaus LGBTIQ bendruomenei labai svarbiuose viešuose renginiuose.

Kuriant įtraukią visuomenę jaunimas atlieka labai svarbų vaidmenį. Komisija kartu su valstybėmis narėmis, palaikydamos ES jaunimo dialogą, išsiaiškino ES jaunuolių nuomonę; ja remiantis nustatyta 11 Europos jaunimo tikslų 67 , kuriuose, be kita ko, raginama užtikrinti visų lyčių lygybę ir kurti įtraukią visuomenę. Šie jaunimo tikslai atspindi jaunų europiečių požiūrį ir viziją Europos, kurioje jiems sudaromos sąlygos išnaudoti visas savo galimybes, kartu padedant mažinti kliūtis, trukdančias mažiau galimybių turintiems asmenims dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai: ü2022 m. peržiūrėti 2009 m. laisvo judėjimo gaires, kad jose būtų atsižvelgiama į šeimų įvairovę ir kad jos padėtų visoms šeimoms, įskaitant vaivorykštės šeimas, lengviau naudotis laisvo judėjimo teisėmis; üpateikti horizontalią teisėkūros iniciatyvą dėl vaiko kilmės tarpusavio pripažinimo valstybėse narėse; üišnagrinėti galimas priemones tos pačios lyties asmenų partnerystės tarpusavio pripažinimui valstybėse narėse stiprinti; üsuteikti finansavimo galimybių, visų pirma įgyvendinant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą.

Europos Komisija padės valstybėms narėms: üparengti prieinamo teisinio lyties pakeitimo pripažinimo teisės aktus ir procedūras; ülabiau įtraukti translyčius, nebinarinio lytiškumo ir interseksualius asmenis į atitinkamus dokumentus, programas, apklausas ir procesus; übe išlygų taikyti laisvo judėjimo teisę ir ES šeimos teisės taisykles.

4.RAGINIMAS UŽTIKRINTI LGBTIQ ASMENŲ LYGYBĘ VISAME PASAULYJE

LGBTIQ asmenų teisės yra žmogaus teisės, ir LGBTIQ asmenys turėtų galėti visur ir visada visapusiškai naudotis savo teisėmis.

Nepaisant to, LGBTIQ asmenų padėtis įvairiose pasaulio šalyse tebėra labai nesaugi, nes jie susiduria su dideliais žmogaus teisių pažeidimais ir piktnaudžiavimu, tačiau neturi teisės kreiptis į teismą. Daug LGBTIQ asmenų patiria diskriminaciją ir priekabiavimą, yra persekiojami, įkalinami ar netgi žudomi arba baudžiami mirties bausme 68  – tiesiog dėl to, kad yra tokie, kokie yra. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) yra įsipareigojusios juos apsaugoti ir jiems sudaryti sąlygas ginti savo teises. Taip pat labai skiriasi LGBTIQ asmenų padėtis įvairiose šalyse. Norint kuo labiau padidinti ES paramos poveikį, reikalingas prie konkrečių poreikių pritaikytas požiūris, pasitelkiant visas turimas priemones. ES su šalimis partnerėmis palaiko politinį dialogą, kuriuo siekiama skatinti panaikinti prieš LGBTIQ asmenis nukreiptus diskriminacinius teisės aktus, politiką ir praktiką ir dekriminalizuoti tos pačios lyties asmenų santykius ir translyčių asmenų tapatybę. Ji rodys pavyzdį solidarizuodamasi su LGBTIQ asmenų teisių gynėjais ir propaguotojais visame pasaulyje ir padėdama didinti jų atsparumą ir prisidės prie visuotinio atsigavimo, kuris visiems suteikia galimybę klestėti socialiniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu ir nė vieno nepalieka nuošalyje.

Žmogaus teisių gynėjai, skatindami užtikrinti LGBTIQ asmenų lygybę, vis dažniau rizikuoja gyvybe. Dėl priešiškų sąlygų arba padėties, kai kyla pavojus gyvybei, LGBTIQ asmenys dažnai verčiami bėgti iš savo kilmės šalies. Visa ES veikla grindžiama tvirtu įsipareigojimu skatinti ir saugoti žmogaus teises. Svarbu, kad ES vidaus ir išorės veiksmai šioje srityje būtų nuoseklūs ir vieni kitus stiprintų. ES stiprins savo, kaip pasaulio lyderės, vaidmenį apsaugant visų asmenų, įskaitant LGBTIQ asmenis, žmogaus teisių visuotinumo ir nedalumo principus.

Neatsižvelgiant į prašymų suteikti prieglobstį pateikimo priežastis, į ES atvykstantiems prieglobsčio prašytojams LGBTIQ asmenims dažnai kyla papildomas pavojus, o jų poreikiai gali skirtis nuo kitų prieglobsčio prašytojų poreikių 69 .

4.1.    ES įsipareigojimo palaikant visus išorės santykius spręsti LGBTIQ asmenų problemas stiprinimas

ES stiprins įsipareigojimą palaikant išorės santykius tiek politiniu, tiek techniniu lygmeniu spręsti LGBTIQ asmenims kylančias problemas. Ji dės konkrečias pastangas, siekdama kovoti su smurtu, neapykanta ir diskriminacija ir užtikrinti, kad plėtros šalyse partnerėse būtų gerbiamos LGBTIQ asmenų teisės.

Kalbant apie šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, Komisija, be kita ko, per stojimo derybas ir stabilizacijos ir asociacijos proceso metu, reikalaus užtikrinti LGBTIQ asmenų lygybę palaikydama politinį dialogą ir rems priemones, kuriomis siekiama kovoti su prieš LGBTIQ asmenis nukreiptu smurtu, neapykanta ir jų diskriminacija, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, teikiamą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP). Be to, ji padės stebėti LGBTIQ asmenų padėtį regione ir apie ją rinkti duomenis, taip pat toliau stebės jų padėtį ir informaciją apie tai pateiks šalims skirtose ataskaitose, kurios įtraukiamos į metinį plėtros dokumentų paketą.

Komisija, bendradarbiaudama ir palaikydama ryšius su Europos Taryba, Jungtinėmis Tautomis ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, dalysis geriausia patirtimi apie kovą su diskriminacija ir LGBTIQ asmenų teisių stiprinimą už ES ribų.

2020–2024 m. Veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje 70 atnaujinti ES įsipareigojimai ir raginama imtis veiksmų, siekiant kovoti su visų rūšių diskriminacija, itin daug dėmesio skiriant daugialypei diskriminacijai ir tarpusavyje susijusioms diskriminacijos formoms. Jame smerkiami diskriminaciniai įstatymai, politika ir praktika, be kita ko, tos pačios lyties asmenų santykių kriminalizavimas. ES tarptautiniuose forumuose imsis veiksmų dėl LGBTIQ asmenų lygybės užtikrinimo, plėtos lygybės ir nediskriminavimo principais grindžiamas tarptautines partnerystes ir reguliariai bendradarbiaus su šalimis partnerėmis palaikydama politinį dialogą ir dialogą žmogaus teisių klausimais, šioje srityje vadovaudamasi savo Gairėmis dėl LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo 71 ir Žmogaus teisių gairėmis dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose 72 .

Vietos pilietinės visuomenės organizacijos, kurios pirmosios stengiasi skatinti ir apsaugoti LGBTIQ asmenų teises, bus remiamos ES lėšomis.

Komisija toliau rems LGBTIQ asmenų žmogaus teisių gynėjams ir jų organizacijoms skirtas nacionalines, regionines ir pasaulines programas. Pavyzdžiui, šiuo metu parama teikiama siekiant didinti pajėgumus:

-visame pasaulyje formuoti paveikius judėjimus;

-stiprinti vietos ir nacionalines žmogaus teisių iniciatyvas ir

-sudaryti regionines sąjungas plėtros ir kaimyninių šalių regionuose, Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.

ES toliau siūlys greitojo reagavimo priemones pavieniams LGBTIQ asmenų teisių gynėjams apsaugoti. Komisija toliau sieks užtikrinti, kad teikiant humanitarinę pagalbą ir toliau būtų atsižvelgiama į lytį ir amžių, kad ji būtų pritaikyta prie abiejų lyčių ir įvairių amžiaus grupių, įskaitant LGBTIQ bendruomenes ir (arba) asmenis, poreikių ir atitiktų humanitarinius principus, įskaitant nešališkumo (nediskriminavimo) principą. Galiausiai ES 2021–2025 m. lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo plėtojant išorės santykius veiksmų planas (LLVP III) bus grindžiamas, be kita ko, sąryšingumo principu ir juo skatinama visų įvairių moterų ir vyrų lygybė.

Dėl COVID-19 krizės taip pat dar labiau padidėjo LGBTIQ asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos už Europos ribų. Savo 2020 m. balandžio 8 d. Europos komandos principu grindžiamame pasauliniame atsake į COVID-19 protrūkį ES laikosi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, siekdama įtvirtinti tobulinamojo atkūrimo koncepciją ir remti sąžiningesnes, įtraukesnes ir tvaresnes visuomenes, taip pat įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. remiantis principu „nė vieno nepalikti nuošalyje“ 73 . Šiuo metu ES pirmenybę teikia sveikatos ir socialinėms bei ekonominėms priemonėms, pvz., pastangoms užtikrinti, kad paramos paslaugos ir pagrindinės socialinės paslaugos toliau būtų prieinamos visiems. Šiomis aplinkybėmis ji toliau skatins ir rems žmogaus teises, lygybės ir nediskriminavimo principus, deramas darbo sąlygas ir pagrindines vertybes.

Pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai: üvadovaujantis 2020–2024 m. Veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES gairėmis dėl LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo, įgyvendinti veiksmus, kuriais remiamos LGBTIQ asmenų teisės; üužtikrinti, kad imantis KVTBP ir PNPP lėšomis finansuojamų veiksmų būtų remiama LGBTIQ asmenų lygybė;

5.STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS. VISAPUSIŠKAS NAUDOJIMASIS ES INICIATYVOMIS

Kad pasiektų šioje strategijoje išdėstytus tikslus, Komisija pirmiau nurodytus tikslinius veiksmus įgyvendins kartu aktyviau integruodama lygybės aspektą. Komisija užtikrins, kad kovos su LGBTIQ asmenų diskriminacija, taip pat lygybės skatinimo aspektai būtų įtraukti į visas ES vidaus ir išorės politikos kryptis, teisės aktus ir finansavimo programas. Tai padaryti padės pirmasis už lygybę atsakingas Europos Komisijos narys ir speciali Lygybės darbo grupė.

Ši strategija bus įgyvendinama pagrindiniu principu laikant sąryšingumą, t. y. į tokius aspektus kaip seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ir (arba) lyties raiška ir (arba) lyties požymiai bus atsižvelgiama turint omenyje kitas asmens savybes ar tapatybes, pavyzdžiui, lytį, rasinę ir (arba) etninę kilmę, religiją ir (arba) tikėjimą, negalią ir amžių. Šiuo principu paaiškinama, kokią įtaką kelių veiksnių tarpusavio sąveika daro asmenų patiriamai diskriminacijai ir pažeidžiamumui. LBTIQ moterys gali patirti diskriminaciją ir dėl to, kad yra moterys, ir dėl to, kad yra LBTIQ asmenys. Dėl prieinamumo trūkumo neįgalūs LGBTIQ asmenys, norėdami gauti paramą ir informacijos, taip pat visapusiškai dalyvauti LGBTIQ bendruomenės ir visos visuomenės veikloje, gali susidurti su papildomais sunkumais. Dėl to dar labiau padidėja jų atskirtis 74 . Neįgaliems LGBTIQ asmenims reikia užtikrinti prieigą prie prieinamais ir alternatyviais formatais pateikiamos informacijos apie paramą ir teises, taip pat galimybes naudotis LGBTIQ asmenims skirtomis erdvėmis, vietomis ir paramos tinklais.

Šia strategija taip pat siekiama mažinti per COVID-19 krizę išryškėjusią nelygybę, kuri pažeidžiamiems LGBTIQ asmenims daro neproporcingai didelį poveikį. Imdamasi veiksmų šioje srityje, Komisija ragins valstybes nares visapusiškai naudotis priemonės „Next Generation EU“ teikiamomis galimybėmis mažinti neproporcingai didelį šios krizės poveikį ir skatinti LGBTIQ asmenų lygybę. Be to, Europos Komisija bus pasirengusi padėti valstybėms narėms lygybės aspektą integruoti rengiant ir įgyvendinant pagal techninės paramos priemonę vykdomas reformas 75 . 

Siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti ES politiką, ES finansavimas atlieka labai svarbų vaidmenį. Valstybių narių valdomos ES lėšos turi būti naudingos visiems ES piliečiams be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos. Vykdydamos griežtą stebėseną, Komisija ir valstybės narės turi užtikrinti, kad įgyvendinant visus ES lėšomis finansuojamus projektus būtų skatinama lygybė ir kad jie atitiktų ES teisės aktus, be kita ko, Sutartis ir ES pagrindinių teisių chartiją. Jei įgyvendinant projektus pažeidžiamos ES kovos su diskriminacija taisyklės, finansavimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Į Komisijos pasiūlymą dėl naujo Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 76 , kuriuo nustatomos 2021–2027 m. programavimo laikotarpio taisyklės, įtraukta su Chartija susijusi reikiama sąlyga 77 . Be to, valstybės narės turi nustatyti ir taikyti projektų atrankos kriterijus ir procedūras, kurie būtų nediskriminaciniai ir kuriais būtų atsižvelgiama į Chartiją.

Norint įvertinti LGBTIQ asmenų padėtį ir veiksmingai kovoti su nelygybe, bus labai svarbu turėti patikimų ir palyginamų duomenų apie lygybę. Komisija paragins Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (FRA) ir Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) toliau teikti techninę pagalbą ir metodinę paramą valstybėms narėms šioms rengiant ir įgyvendinant duomenų apie LGBTIQ asmenis, diskriminuojamus tiek dėl vienos, tiek dėl kelių priežasčių, rinkimo programas. Ji taip pat padės FRA, EIGE ir valstybėms narėms rinkti išsamius kelių susijusių sričių duomenis, visų pirma pasitelkdama Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės Duomenų apie lygybę pogrupį.

Be to, Komisija surengs apskritojo stalo diskusiją dėl duomenų apie lygybę, suburdama pagrindinius suinteresuotuosius subjektus. Jos metu bus siekiama išnagrinėti kliūtis, trukdančias rinkti su rasine ar etnine kilme susijusius duomenis, ir nustatyti būdus, kaip būtų galima sukurti labiau suderintą požiūrį, be kita ko, į kelių susijusių sričių duomenis, susijusius su, pavyzdžiui, rasine ar etnine kilme ir seksualine orientacija.

Komisija (Eurostatas) tęs darbus duomenų apie lygybę srityje, atitinkamais atvejais šį klausimą su valstybėmis narėmis tiesiogiai aptardama techninių susitikimų su nacionalinėmis statistikos institucijomis metu. Vertinant galimybę rinkti valstybių narių savanoriškai teikiamus statistinius duomenis apie LGBTIQ asmenis, Eurostatas Komisijos tarnyboms teiks metodinę paramą.

2023 m. bus paskelbti naujos „Eurobarometro“ apklausos apie diskriminaciją Europos Sąjungoje rezultatai. Komisija taip pat paragins Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą 2024 m. atlikti išsamią LGBTIQ asmenų apklausą.

Valstybės narės raginamos, remiantis esamais geriausios patirties pavyzdžiais 78 , rengti nacionalinius LGBTIQ asmenų lygybės veiksmų planus. Taip bus siekiama stiprinti apsaugą nuo LGBTIQ asmenų diskriminacijos, užtikrinti šioje strategijoje išdėstytų tikslų ir veiksmų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir juos papildyti priemonėmis, skirtomis LGBTIQ asmenų lygybei skatinti valstybių narių kompetencijos srityse. Komisija taip pat toliau rems miestų pastangas vietos lygmeniu įgyvendinti tvarią įtraukties politiką ir didins jų matomumą, be kita ko, kasmet paskelbdama Europos įtraukties ir įvairovės sostinę (-es).

Komisija ne tik įgyvendins pagrindinius šioje strategijoje išdėstytus veiksmus, bet ir prie Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įsteigs LGBTIQ asmenų lygybės pogrupį, kad būtų galima remti ir stebėti pažangą valstybėse narėse, be kita ko, daromą rengiant nacionalinius LGBTIQ asmenų lygybės veiksmų planus. Ji politiniu ir ekspertų lygmenimis rengs reguliarius susitikimus su pilietine visuomene ir valstybėmis narėmis ir dalyvaus Europos Tarybos vyriausybinio LGBTI asmenų pagrindinių centrų tinklo veikloje. Ji reguliariai stebės, kaip įgyvendinami šioje strategijoje išdėstyti veiksmai, ir 2023 m. pristatys laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus.

Pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai: üvertinti ir stebėti, kaip vykdoma reikiama sąlyga, susijusi su Pagrindinių teisių chartija, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme dėl naujo Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR); üstebėti, kaip įgyvendinamos ES lėšomis finansuojamos programos, siekiant užtikrinti, kad jos puoselėtų lygybės principą ir atitiktų ES teisės aktus, be kita ko, Sutartis ir ES pagrindinių teisių chartiją; üparaginti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą toliau teikti techninę pagalbą ir metodinę paramą valstybėms narėms šioms rengiant ir įgyvendinant duomenų apie LGBTIQ asmenis rinkimo programas.

Komisija padės valstybėms narėms: ürengti nacionalinius LGBTIQ asmenų lygybės planus.

6.    IŠVADA. BENDRADARBIAVIMAS SIEKIANT UŽTIKRINTI LGBTIQ ASMENŲ LYGYBĘ

Ši strategija grindžiama Europos, kurioje visi įvairūs jos žmonės yra lygūs, t. y. gali laisvai gyventi nepaisydami savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir (arba) lyties raiškos ar lyties požymių, vizija.

Nors pastaraisiais metais Europoje laipsniškai daroma pažanga, ši LGBTIQ asmenų lygybės strategija yra naujas mūsų pastangų skatinti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių, nebinarinio lytiškumo, interseksualių ir queer asmenų lygybę toliau daugiausia dėmesio skiriant prioritetinėms sritims etapas. Be to, joje pabrėžiama būtinybė LGBTIQ asmenų lygybės aspektą integruoti į visas ES politikos sritis ir į ES finansavimo programas.

Kova su nelygybe Europos Sąjungoje yra bendra atsakomybė, kuriai visais lygmenimis reikalingos bendros pastangos ir bendri veiksmai. ES institucijos ir agentūros, valstybės narės, įskaitant regionines ir vietos valdžios institucijas, lygybės įstaigos, pilietinė visuomenė ir įmonės turi stiprinti įsipareigojimus pasiekti šios strategijos tikslus.

Visos institucijos turėtų prisiimti aiškius įsipareigojimus įgyvendinti bendrą strategiją. Komisija ragina Europos Parlamentą atnaujinti prisiimtus įsipareigojimus ir padėti įgyvendinti šią strategiją, o Tarybą – kaip tolesnius veiksmus dėl šios strategijos priimti atitinkamas išvadas. Ji ragina Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą skatinti dialogą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis bei pilietine visuomene, įskaitant socialinius partnerius, dėl galimų LGBTIQ asmenų lygybės skatinimo būdų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas, atlikdami reguliarius tyrimus ir valstybėms narėms teikdami techninę pagalbą ir metodinę paramą, toliau padės stiprinti LGBTIQ asmenų lygybę.

LGBTIQ asmenų diskriminacija, prieš juos nukreiptas smurtas ir neapykanta prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinėms vertybėms, todėl šiuos reiškinius privalu panaikinti. Kartu galime pašalinti LGBTIQ asmenų lygybės kliūtis ir iki 2025 m. padaryti aiškią pažangą kurdami tokią Europos Sąjungą, kurioje visi įvairūs LGBTIQ asmenys būtų saugūs, turėtų lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir taip galėtų išnaudoti visą savo potencialą.

 

(1)

     Žr. visų pirma Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir ES pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį. ES pagrindinių teisių chartija buvo pirmoji tarptautinė žmogaus teisių chartija, kurioje aiškiai draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.

(2)

LGBTIQ asmenys – tai asmenys:

-kurie jaučia potraukį kitiems savo lyties asmenims (lesbietės, gėjai) arba bet kurios lyties asmenims (biseksualūs asmenys);

-kurių lytinė tapatybė ir (arba) lyties raiška neatitinka jiems gimus priskirtos biologinės lyties (translyčiai, nebinarinio lytiškumo asmenys);

-kurie gimė turėdami lyties požymių, neatitinkančių įprasto vyro arba moters apibūdinimo (interseksualūs asmenys), ir

-kurių tapatybės negalima apibūdinti remiantis binarine seksualinės orientacijos ir (arba) socialinės lyties klasifikacija (queer asmenys).

(3)

Europos Komisija, Final Report 2015-2019 on the List of actions to advance LGBTI equality , 2020 m. gegužės 15 d.

(4)

     Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

(5)

Airija, Danija, Liuksemburgas, Malta.

(6)

     FRA, EU-LGBTI II - A long way to go for LGBTI equality , 2020 m. gegužės 14 d. (toliau – FRA antroji LGBTI asmenų apklausa).

(7)

     Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos skyrius (ILGA-Europe) nustatė, kad taikant izoliavimo priemones LGBTIQ asmenims kyla didesnė rizika patirti smurtą ar prievartą šeimoje, o dėl nesaugios su darbu ir apsirūpinimu būstu susijusios padėties ir prastesnės sveikatos būklės daug LGBTIQ asmenų tampa mažiau atsparūs ligai COVID-19 ir jos socialiniam bei ekonominiam poveikiui (ILGA-Europe (2020), COVID-19 and specific impact on LGBTI people and what authorities should be doing to mitigate impact ).

(8)

   Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, COVID-19 and the human rights of LGBTI people .

(9)

     Specialus „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 493 „Diskriminacija Europos Sąjungoje“ , 2019 m. spalio mėn.

(10)

     FRA, Challenges facing civil society organisations working on human rights in the EU , 2018 m. sausio 29 d.

(11)

     Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnyje teigiama, kad „nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos“. Europos lyčių lygybės institutas sąryšingumą apibrėžia kaip analitinį įrankį, skirtą „tirti, suprasti ir reaguoti į būdus, kaip biologinė ir socialinė lytis sąveikauja su kitais asmens bruožais ir (arba) tapatybėmis ir kaip ši sąveika prisideda prie unikalios diskriminacinės patirties“. Ši apibrėžtis vienodai taikoma visų rūšių diskriminacijai.

(12)

     2018 m. gruodžio mėn. 19 valstybių narių bendras neoficialus dokumentas .

(13)

     2014 m. sausio 8 d. Pranešimas dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano (2013/2183(INI)).

(14)

Šios iniciatyvos – tai, be kita ko, ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių (COM(2020) 258), 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategija (COM(2020) 152), ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas (COM(2020) 620), Europos socialinių teisių ramstis , 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas (COM(2020) 565), Neįgaliųjų teisių strategija (planuojama pateikti 2021 m. pirmąjį ketvirtį), Vaiko teisių strategija (planuojama pateikti 2021 m. pirmąjį ketvirtį) ir Kovos su antisemitizmu strategija (planuojama pateikti 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį).

(15)

     UNESCO (2016), Out in the open: education sector responses to violence based on sexual orientation and gender identity/expression; NESET II (2016), How to prevent and tackle bullying and school violence.

(16)

     Europos Komisija, Legal gender recognition in the EU: The journeys of trans people towards full equality, 2020 m. birželio mėn.

(17)

     LGBTI asmenims kyla itin didelė rizika tapti benamiais, nes 4 proc. respondentų translyčių ir interseksualių asmenų nurodė, kad bent kartą yra miegoję lauke arba viešoje erdvėje (FRA antroji LGBTI asmenų apklausa).

(18)

     Žr., pavyzdžiui: https://www.feantsa.org/en/newsletter/2017/09/28/autumn-2017?bcParent=27 . 

(19)

      https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/COVID19%20_Impact%20LGBTI%20people.pdf .

(20)

     LGBTIQ asmenims kyla didesnė rizika jaunesniame amžiuje susirgti tam tikrų rūšių vėžiu arba patirti nervinį išsekimą, įskaitant mintis apie savižudybę ir pačią savižudybę, ir jie dažniau būna nepatenkinti jiems teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ( Europos Komisija, 2017 m. birželio mėn. ).

(21)

     Pavyzdžiui, palyginti su visais gyventojais, didesnė dalis LGBTIQ asmenų yra bedarbiai ir dirba mažų garantijų darbą, taip pat gali naudotis labai ribotais ir nepastoviais finansiniais ištekliais. Per krizę padėtis dar labiau pablogėjo, kartu atskleidžiant asmenų, kurių padėtis darbo ir apsirūpinimo būstu srityse yra sudėtinga, pažeidžiamumą. Dėl patiriamos diskriminacijos, stigmatizavimo ir šios žemesnės socialinės ir ekonominės padėties LGBTIQ asmenų sveikatos būklė yra gerokai prastesnė (tai dažnai siejama su mažesnėmis galimybėmis naudotis visapusišku sveikatos draudimu), todėl jie yra mažiau atsparūs virusui (ILGA-Europe, COVID-19 impact).    

(22)

Terminas „lyties (pa)keitimas“ buvo vartojamas tuo metu, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimus P., Richards ir 2004 m. sausio 7 d. Sprendimą K. B. prieš National Health Service Pensions Agency and Secretary of State for Health, C-117/01, ECLI:EU:C:2004:7.

(23)

     2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).

(24)

2020 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas NH / Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI — Rete Lenford, C-507/18, ECLI:EU:C:2020:289.

(25)

     Ši ataskaita bus pateikta kartu su ataskaita dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės.

(26)

Komisijos rekomendacija (ES) 2018/951 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (OL L 167, 2018 7 4, p. 28).

(27)

Direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(28)

1996 m. balandžio 30 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas P prieš S ir Cornwall County Council, C-13/94, ECLI:EU:C:1996:170.

(29)

     Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

(30)

     2006 m. balandžio 27 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Sarah Margaret Richards prieš Secretary of State for Work and Pensions, C-423/04, ECLI:EU:C:2006:256.

(31)

     Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, pasiūlymą, COM(2008) 0426 final.

(32)

     Žr. organizacijos „ILGA-Europe“ 2020 m. vaivorykštės žemėlapį ir indeksą .

(33)

Europos Komisija, Trans and intersex equality rights in Europe – a comparative analysis, 2018 m. lapkričio mėn.; Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, Human rights and intersex people, 2015 m. balandžio mėn.

(34)

Keyes, O. (2018), The misgendering machines: trans/HCI implications of automatic gender recognition, Proceedings of the ACM on Human–Computer Interaction, 2(CSCW), 88, https://doi.org/10.1145/3274357 . Šiuo šaltiniu remiamasi netrukus oficialiai paskelbti planuojamame leidinyje (Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas (2020), Gendered Innovations: How inclusive analysis contributes to research and innovation).

(35)

     Žr., pavyzdžiui, Li, F., Nagar, V. (2013), Diversity and performance, Management Science 59, p. 529–544; Shan, L., Fu, S., Zheng, L. (2016), Corporate sexual equality and firm performance, Strategic Management Journal 38(9), p. 1812–1826; and Gao, H., & Zhang, W. (2016), Employment non-discrimination acts and corporate innovation, Management Science 63(9), p. 2982–2999.

(36)

Šiuo metu šioje platformoje sukauptos 26 nacionalinės įvairovės chartijos, kurias yra pasirašiusios apie 12 000 organizacijų, turinčių daugiau kaip 16 mln. darbuotojų.

(37)

     Rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant „Europos socialinio fondo +“ programas turi būti skatinama laikytis lygių galimybių ir nediskriminavimo principų. Valstybės narės taip pat turi remti konkrečius tikslinius veiksmus, kuriais siekiama skatinti taikyti šiuos principus.

(38)

     Europos Komisija, Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija , 2020 3 5, COM(2020) 152 final

(39)

     Veiksmai, kuriais siekiama kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, gali būti labai svarbūs LBTIQ asmenų namų ūkiams.

(40)

Sukurti šią ekspertų grupę yra viena iš iniciatyvų, įtrauktų į Komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (COM(2020) 625 final).

(41)

  https://ec.europa.eu/health/social_determinants/projects/ep_funded_projects_en#fragment2 . 

(42)

     Kitomis ES programomis, pavyzdžiui, pagalbos Kipro turkų bendruomenei programa, taip pat aktyviai remiami projektai, kuriais kovojama su LGBTIQ asmenų diskriminacija ir išnaudojimu.

(43)

     2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9.), 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).

(44)

      Komisijos komunikatas dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto, COM(2020) 609 final .

(45)

     „Daugelyje pasaulio šalių asmenys dėl savo faktinės ar suvokiamos seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės susiduria su rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir kitų rūšių persekiojimu. Nors [LGBTI] asmenų ir LGBTI asmenimis laikomų žmonių persekiojimas nėra naujas reiškinys, daugelyje prieglobsčio šalių vis labiau įsisąmoninama, kad pagal [1951 m. Konvencijos] 1A straipsnio 2 dalį ir (arba) jos 1967 m. protokolą asmenys, bėgantys nuo persekiojimo dėl savo seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės, gali būti laikomi pabėgėliais <...>. Nepaisant to, pabėgėlio apibrėžtis šioje srityje tebėra taikoma nenuosekliai.“ (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), Guidelines on international protection No 9: Claims to refugee status based on sexual orientation and/or gender identity within the context of Article 1A(2) of the 1951 Convention and/or its 1967 Protocol relating to the status of refugees, dok. Nr. HCR/GIP/12/09, 2012 m. spalio 23 d.).

(46)

FRA antroji LGBTI asmenų apklausa. Žr. 6 išnašą.

(47)

  2016 m. birželio 30 d. Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksas .

(48)

Europos Komisija, Countering illegal hate speech online: 5th evaluation of the Code of Conduct, 2020 m. birželio 22 d.

(49)

     Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėjo neapykantos retorikos, kuri virsta tikros neapykantos apraiškomis gatvėse, be kita ko, nukreiptomis prieš LGBTIQ asmenis. Pavyzdžiui, organizacija „ILGA-Europe“ iš mažiausiai keturių ES valstybių narių gavo pranešimus apie tai, religiniai lyderiai dėl pandemijos kaltina LGBTI bendruomenes (ILGA-Europe, COVID-19 impacts on LGBTI communities in Europe and Central Asia: A rapid assessment report, 2020 m. birželio mėn.).    

(50)

FRA antroji LGBTI asmenų apklausa, p. 49. Žr. 6 išnašą.

(51)

Žr., pavyzdžiui, FRA 2019 m. pagrindinių teisių ataskaitą (2019 m. gegužės 29 d.) ir organizacijos „ILGA-Europe“ dokumentą Annual review of the human rights situation of lesbian, gay, bisexual, trans and intersex people 2019 (2019 m. vasario mėn.).

(52)

     Šiuo metu septyniose valstybėse narėse kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė į kovos su neapykantos kurstymu ir (arba) neapykantos nusikaltimais teisės aktus aiškiai neįtraukta seksualinė orientacija, 15-oje valstybių narių kaip tokia aplinkybė neįtraukta lytinė tapatybė, o 25-iose valstybėse narėse – lyties požymiai.

(53)

     Į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis aiškiai neįtraukti prieš LGBTIQ asmenis nukreipti neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kurstymas ir jame nenurodyta, kad išpuoliai dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės yra vieni iš neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo nusikalstamos veikos požymių. (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).

(54)

     Europos Komisija, 2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių , 2020 6 24, COM(2020) 258 final.

(55)

     2020 m. gegužės 11 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, įgyvendinimo (COM(2020) 188 final).

(56)

     Steigti vaivorykštinius biurus siūloma įgyvendinant Aukų teisių strategiją (COM(2020) 258 final).

(57)

62 proc. interseksualių asmenų, kuriems buvo atlikta chirurginė operacija, teigė, kad nei jie, nei jų tėvai prieš pirmąjį medicininį gydymą ar intervencinę procedūrą nedavė visapusiškai informacija grindžiamo sutikimo pakeisti jų lyties požymius (FRA antroji LGBTI asmenų apklausa, p. 54).

(58)

     Atvertimo praktika „yra labai žalingos intervencinės procedūros, kurios grindžiamos medicinos požiūriu neteisingu supratimu, kad LGBT asmenys ir kiti lyties požiūriu kitokie žmonės yra ligoniai, ir sukelia daug skausmo ir kančių, todėl daro ilgalaikę psichologinę ir fizinę žalą“ (Jungtinių Tautų nepriklausomas ekspertas apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais, Report on conversion therapy , 2020 m. gegužės 1 d.).

(59)

ILGA-Europe, COVID-19 impact.

(60)

     2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(61)

Laikantis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų sąlygų.

(62)

     2018 m. birželio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Coman, C‑673/16, ECLI:EU:C:2018:385. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nustatė, kad Laisvo judėjimo direktyvoje vartojama sąvoka „sutuoktinis“ taip pat taikoma asmeniui, kuris yra tos pačios lyties kaip ir ES pilietis ir su kuriuo ES pilietis yra sudaręs santuoką.

(63)

Daugiau informacijos bus pateikta būsimoje Pilietybės ataskaitoje.

(64)

     Dėl tarpusavyje nepripažįstamų vaiko ir tėvų giminystės santykių vaikai gali netekti pilietybės, pavardės ar paveldėjimo teisių. Be to, nepripažinti tėvai gali neturėti galimybės būti savo vaikų teisiniais atstovais, vieni keliauti su vaikais, užrašyti vaikus į mokyklą, apdrausti jų sveikatą, atidaryti banko sąskaitą ar duoti sutikimą atlikti medicinines procedūras.

(65)

     2018 m. spalio 11 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas S. V. prieš Italiją, pareiškimas Nr. 55216/08.

(66)

     2017 m. balandžio 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas A. P., Garçon ir Nicot prieš Prancūziją, pareiškimai Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13.

(67)

  https://ec.europa.eu/youth/policy/youth-strategy/youthgoals_en ; šie tikslai įtraukti į ES 2019–2027 m. jaunimo strategiją.

(68)

     Tos pačios lyties asmenų santykiai vis dar kriminalizuojami 72 šalyse (Žmogaus teisių taryba, Report of the Independent Expert on protection against violence and discrimination based on sexual orientation and gender identity , 2018 m. gegužės 11 d.).

(69)

     Prieglobsčio prašytojams LGBTIQ asmenims priėmimo ir sulaikymo centruose bei pokalbių metu kyla itin didelė diskriminacijos, atskirties, priekabiavimo ir smurto, įskaitant seksualinį smurtą, rizika. Jiems gali būti nesuteikiama tinkama teisinė pagalba arba gyvybiškai svarbios sveikatos priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, nuolatinis gydymas hormoniniais vaistais. Žr., pavyzdžiui, Žmogaus teisių komisijos dokumentą Protecting persons with diverse sexual orientations and gender identities: a global report on UNHCR’s efforts to protect lesbian, gay, bisexual, transgender, and intersex asylum-seekers and refugees (2015 m. gruodžio mėn.).

(70)

     2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas, JOIN(2020) 5 final.

(71)

     Europos Sąjungos Taryba, Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gairės, 2013 m. birželio 24 d.

(72)

     Europos Sąjungos Taryba, ES žmogaus teisių gairės dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose, dok. Nr. 6337/19, 2019 m. kovo 18 d.

(73)

Europos Komisija, Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį, 2020 4 8, JOIN(2020) 11 final, https://ec.europa.eu/international-partnerships/system/files/joint-comm-2020-eu-global-response_en.pdf .

(74)

     JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią yra pasirašiusi ES ir visos valstybės narės, nustatyti bendrieji principai, įskaitant neįgaliųjų teises į pagarbą savo prigimtiniam orumui ir savarankiškumui (įskaitant laisvę rinktis), prieinamumą, visapusišką ir veiksmingą dalyvavimą visuomenės gyvenime ir įtrauktį į visuomenę.

(75)

     Techninės paramos priemonė bus sukurta, jeigu Europos Parlamentas ir Taryba susitars dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (COM(2020) 409 final).

(76)

    COM(2018)375 final .

(77)

       BNR III priedas.

(78)

Iš Komisijos 2015–2019 m. veiksmų LGBTI asmenų lygybei skatinti sąrašo metinių ataskaitų matyti, kad valstybės narės praneša apie rengiamus nacionalinius LGBTIQ asmenų lygybės veiksmų planus. Tokie veiksmų planai yra vertinga priemonė, nes atspindi politinį įsipareigojimą kovoti su LGBTIQ asmenų diskriminacija, kartu imantis konkrečių veiksmų lygybei skatinti.