EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 06

COM(2020) 660 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos

{SWD(2020) 350 final} - {SWD(2020) 351 final} - {SWD(2020) 352 final} - {SWD(2020) 353 final} - {SWD(2020) 354 final} - {SWD(2020) 355 final} - {SWD(2020) 356 final}

2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos

I.ĮVADAS

Nuo 2019 m. pabaigos, kai darbą pradėjo naujoji Komisija, įvyko svarbių pokyčių, susijusių su ES plėtros darbotvarke. 2020 m. vasario mėn. Komisija priėmė pasiūlymus, kuriais siekta stiprinti stojimo procesą, o kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nariai patvirtino Bendrųjų reikalų tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Albanijos Respublika ir Šiaurės Makedonijos Respublika. 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai dar kartą patvirtino Sąjungos pasiryžimą toliau intensyvinti bendradarbiavimą su šiuo regionu ir palankiai įvertino Vakarų Balkanų partnerių įsipareigojimą nuodugniai ir ryžtingai vykdyti būtinas reformas.

2020-ieji yra pažymėti pražūtingu COVID-19 pandemijos poveikiu. ES, pati skaudžiai nukentėjusi nuo šios krizės, toliau visapusiškai rėmė vyriausybių, visų pirma Vakarų Balkanų šalių, pastangas įveikti kilusius iššūkius. ES taip pat pradėjo perskirstyti ES finansinę paramą, atsižvelgdama į regione krizės sukeltas skubiai spręstinas problemas, susijusias tiek su sveikatos, tiek su socialiniais ir ekonominiais poreikiais.

Vakarų Balkanų šalių piliečių ir įmonių labui ES sutelkė daugiau kaip 3,3 mlrd. EUR paketą 1 . Be kita ko, perskirti 38 mln. EUR neatidėliotinos paramos sveikatos sektoriui pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, visų pirma aprūpinant būtiniausiais ištekliais, padedančiais gelbėti gyvybes, pavyzdžiui, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, testais ir ventiliatoriais, 389 mln. EUR, skirti socialinio ir ekonominio atsigavimo poreikiams patenkinti, 455 mln. EUR ekonomikos gaivinimo priemonių paketas regionui, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis, ir 8 mln. EUR pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant paremti migrantams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams Vakarų Balkanuose skirtas reagavimo į COVID-19 priemones; be to, pasiūlyta 2 skirti 750 mln. EUR makrofinansinės paramos ir 1,7 mlrd. EUR vertės Europos investicijų banko paramos paketą.

Taigi, tebesitęsiančios pandemijos sąlygomis buvo aiškiai matyti, kad ES ir Vakarų Balkanai bendras problemas sprendžia kartu. Tai, be kita ko, bendras medicinos įrangos pirkimas, įtraukiant regioną į ES Sveikatos saugumo komiteto darbą, netaikant ES eksporto leidimų sistemos asmeninėms apsaugos priemonėms 3 , ir ES tiekiama Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro sukurta testams skirta medžiaga, siekiant užtikrinti tinkamą COVID-19 testų atlikimą Vakarų Balkanuose. Šis ES ir Vakarų Balkanų bendradarbiavimas ir ES parama gerokai viršija bet kurio kito partnerio Vakarų Balkanams suteiktą paramą ir atspindi regiono strateginę svarbą.

Šios ir kitos priemonės buvo nustatytos balandžio 29 d. Komisijos komunikate „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ 4 . Tame komunikate išvardyta, kokią skubią paramą ES suteiks Vakarų Balkanų šalims kovos su COVID-19 tikslais. Netrukus po to – gegužės 6 d. – ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovai Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo vaizdo konferencijoje pakartojo, kad ES tvirtai solidarizuojasi su Vakarų Balkanais, ir dar kartą patvirtino šio regiono europinę perspektyvą.

Balandžio mėn. komunikate taip pat paklotas pagrindas drauge su šiuo komunikatu priimtam regiono Ekonomikos ir investicijų planui 5 . Ekonomikos ir investicijų planu bus siekiama paspartinti ilgalaikį atsigavimą, paskatinti ekonomikos augimą ir paremti reformas, būtinas siekiant narystės ES, be kita ko, priartinti Vakarų Balkanus prie ES bendrosios rinkos. Juo taip pat siekiama išlaisvinti neišnaudotą regiono ekonominį potencialą ir pasinaudoti galimybėmis stiprinti regiono šalių ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą.

Kalbant apie Turkiją, ES jau yra skyrusi 83 mln. EUR kovai su COVID-19 ir labiausiai nukentėjusiems asmenims paremti. Pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę Komisija nedelsdama pradėjo pabėgėlių – vienos iš pažeidžiamiausių grupių – informuotumo didinimo veiklą. Su Turkijos vyriausybe buvo sutarta sutelkti lėšas ir specialiuosius fondus pagal minėtą priemonę, siekiant prisidėti prie nacionalinių reagavimo į COVID-19 veiksmų. Ši parama bus teikiama ir toliau. Gegužės 4 d. vykusiame Pasaulinio atsako į koronavirusą viršūnių susitikime Turkija įsipareigojo skirti 75 mln. EUR COVID-19 vakcinos kūrimui remti.

Pagrindinių pokyčių apžvalga

Vasario 5 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“ 6 . Kovo mėn. Tarybos patvirtintame komunikate pateikiama konkrečių pasiūlymų, kaip stiprinti stojimo procesą užtikrinant, kad jis būtų nuspėjamesnis, patikimesnis, dinamiškesnis ir geriau valdomas politiškai. Jame pabrėžiama, kad stojimo procesas yra grindžiamas objektyviais ir aiškiais kriterijais bei griežtomis sąlygomis ir atšaukimo galimybe, todėl ES gali veiksmingiau ir proporcingiau sankcionuoti bet kokį rimtą sąstingį ar reformų įgyvendinimo nuosmukį. Komisijos pasiūlymuose pabrėžiama nuopelnais ir atsakomybe, abipusiu pasitikėjimu ir aiškiais Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų įsipareigojimais grindžiamo stojimo proceso svarba, dar daugiau dėmesio skiriant esminėms reformoms. Kovo 2 d. Komisija pateikė naujausią informaciją apie reformų įgyvendinimą Albanijoje 7 ir Šiaurės Makedonijoje 8 . Paaiškėjo, kad abi šios šalys dėjo dar daugiau pastangų ir pasiekė apčiuopiamų ir tvarių rezultatų 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadose nurodytose pagrindinėse srityse.

2020 m. kovo mėn. įvykusiame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje patvirtintas Komisijos komunikatas, nuspręsta pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija, o Komisija paraginta pateikti pasiūlymus dėl derybų su šiomis dviem šalimis programų.

2020 m. liepos mėn. Komisija pateikė savo pasiūlymus dėl derybų programų. Į šiuos pasiūlymus įtrauktas ir toliau plėtojamas sustiprintas požiūris į stojimo procesą. Komisija taip pat pateikė informacijos apie tolesnį reformų įgyvendinimą Albanijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Komisija tikisi, kad Tarybai priėmus derybų programas bus kuo skubiau sušauktos pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos.

Albanijos atveju Taryba išdėstė tam tikras sąlygas, kurios turi būti įvykdytos iki pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos 9 . Tam tikrą pažangą tenkindama šias Tarybos nustatytas sąlygas, įgyvendintinas iki pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos, šalis jau padarė.

Šių metų plėtros dokumentų rinkinio ataskaitose taip pat atsispindi pasiūlymai dėl sustiprinto požiūrio į stojimo procesą. Šalims skirti vertinimai ir rekomendacijos, ypač į ateitį orientuotos gairės dėl konkrečių reformų prioritetų, yra dar aiškesni ir tikslesni. Ataskaitos suteikia skaidrumo, be kita ko, dėl stojimo derybų padėties ir esminių reformų įgyvendinimo masto. Komisijos vertinimus papildo lyginamosios svarbiausių sričių rezultatų apžvalgos ir išorės indeksai. Valstybių narių, su kuriomis buvo konsultuojamasi proceso metu ir kurios teikė informaciją bei ekspertines žinias, be kita ko, per savo ambasadas vietoje, prašyta didesnio indėlio. Ataskaitose taip pat vertinami valdžios institucijų viešieji politiniai įsipareigojimai siekti strateginio stojimo į ES tikslo.

Tai pirmas kartas, kai Komisija vertina bendrą stojimo derybų su Juodkalnija ir Serbija padėtį ir siūlo tolesnius veiksmus. Tai turėtų suteikti galimybę tarpvyriausybinėse konferencijose, kurios turėtų vykti paskelbus Komisijos metinį dokumentų rinkinį, rengti politinį dialogą reformų klausimais, apžvelgti visą stojimo procesą ir nustatyti ateinančių metų planus, įskaitant skyrių atidarymą ir uždarymą bei galimas taisomąsias priemones.

Po paskutinio plėtros dokumentų rinkinio Taryba taip pat priėmė išvadas 10 , kuriose patvirtinti 14 pagrindinių prioritetų, nurodytų Komisijos nuomonėje dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje 11 . 2019 m. gegužės mėn. paskelbtoje Komisijos nuomonėje pateikiamas išsamus reformų planas, padėsiantis šaliai siekti integracijos į ES. Kalbant apie Kosovą 12*, vykdant su ES susijusias reformas padaryta nedidelė pažanga – visų pirma taip nutiko dėl pratęsto rinkimų laikotarpio ir dukart pasikeitusios vyriausybės. Svarbu, kad Kosovo valdžios institucijos padvigubintų pastangas siekdamos pažangos kelyje į Europą, be kita ko, įgyvendindamos Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

Praėjusiais metais buvo toliau įgyvendinamas prie 2018 m. Vakarų Balkanų strategijos pridėtas veiksmų planas. Strategijoje daugiausia dėmesio skirta sritims, kuriose reikia tolesnių Vakarų Balkanų šalių partnerių reformų ir pastangų, taip pat didesnei ES paramai šiam regionui. Didelę dalį šių veiksmų vėliau patvirtino ES valstybės narės ir Vakarų Balkanų šalys partnerės, pasirašydamos Sofijos prioritetų darbotvarkę, priimtą 2018 m. gegužės mėn. Sofijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Šio komunikato priede pateikiama naujausios informacijos apie įvairių veiksmų įgyvendinimo pažangą.

Turkija yra svarbi ES partnerė ir šalis kandidatė. Dialogas ir bendradarbiavimas su Turkija, visų pirma sprendžiant migracijos klausimus, buvo tęsiamas, nepaisant susirūpinimo 2020 m. kovo mėn. įvykiais prie Graikijos ir Turkijos sienos. Turkija toliau dėjo palankiai vertintinas pastangas priimti maždaug 4 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir kitų šalių. Tai – didžiausia pabėgėlių bendruomenė pasaulyje. Demonstruodama solidarumo pavyzdį, ES toliau teikė didelę paramą pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje. ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirta 6 mlrd. EUR. Iš 5,1 mlrd. EUR, dėl kurių sudarytos sutartys, jau išmokėta 3,8 mlrd. EUR. 2020 m. liepos mėn. ES susitarė mobilizuoti dar 485 mln. EUR, kad humanitarinė parama pagal šią rėmimo priemonę būtų teikiama iki 2021 m. pabaigos. Ataskaitiniu laikotarpiu kas mėnesį išmokėta vidutiniškai 60 mln. EUR ir tai rodo, kad įgyvendinimas vyko sparčiau. Iš maždaug 115 sutarčių lieka pasirašyti septynias. Pagalbos Sirijos krizės paveiktiems pabėgėliams ir juos priimančioms šalims reikės ir toliau, o neseniai paskelbtame Komunikate dėl migracijos ir prieglobsčio pakto pažymėta, kad tęstinis ir tvarus ES finansavimas bus gyvybiškai svarbus 13 .

Tačiau tuo pačiu metu Turkija tolo nuo Europos Sąjungos: šalyje labai pablogėjo demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir teisminių institucijų nepriklausomumo padėtis. Didelį susirūpinimą kelia tebevykdomas opozicijos lyderių, žmogaus teisių aktyvistų, žurnalistų, pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės atstovų suėmimas ir kardomasis kalinimas, vadovaujantis plačiais kovos su terorizmu teisės aktais. 2019 m. birželio mėn. Taryba, primindama savo 2018 m. birželio 26 d. išvadas, pažymėjo, kad Turkijos stojimo į ES derybos iš esmės atsidūrė aklavietėje ir negali būti svarstomas jokių kitų skyrių atidarymas ar uždarymas. Turkijos užsienio politika vis labiau prieštaravo ES bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetams: visų pirma dėl Turkijos karinių operacijų šiaurės rytų Sirijoje ir dėl dviejų susitarimo memorandumų, pasirašytų su Libijos nacionaline santarvės vyriausybe – vieną dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, kuris lėmė didesnį Turkijos kišimąsi į Libijos konfliktą, o kitą – dėl jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo, kuriame nepaisoma Graikijos salų suverenių teisių. Atsižvelgdama į Turkijos vykdomą neleistiną gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, ES 2019 m. liepos mėn. nusprendė imtis tam tikrų priemonių, be kita ko, kol kas nerengti ES ir Turkijos asociacijos tarybos posėdžio ir kitų ES ir Turkijos aukšto lygio dialogų susitikimų. 2019 m. lapkričio mėn. ES patvirtino tikslinių priemonių prieš Turkiją sistemą, o 2020 m. vasario mėn. nusprendė į asmenų, kuriems taikoma ši sankcijų sistema, sąrašą įtraukti dar du asmenis.

2020 m. spalio 1 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Jeigu toliau bus dedamos konstruktyvios pastangos sustabdyti neteisėtą veiklą Graikijos ir Kipro atžvilgiu, Europos Vadovų Taryba susitarė inicijuoti pozityvią politinę ES ir Turkijos darbotvarkę konkrečiai akcentuojant muitų sąjungos modernizavimą ir prekybos lengvinimą, žmonių tarpusavio ryšius, aukšto lygio dialogus, tolesnį bendradarbiavimą migracijos klausimais, vadovaujantis 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimu. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad tuo atveju, jei būtų atnaujinti vienašaliai veiksmai arba provokacijos, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, ES pasinaudos visomis savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis, be kita ko, vadovaujantis ES sutarties 29 straipsniu ir SESV 215 straipsniu, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus.

Siekiant užtikrinti bendradarbiavimą ir solidarumą COVID-19 pandemijos metu, pirmosios ES finansuotos reagavimo į pandemiją priemonės pradėtos taikyti pačioje protrūkio pradžioje. Tam skirta maždaug 83 mln. EUR ES paramos, iš kurių 52 mln. EUR pagal ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę buvo skubiai panaudoti patiems pažeidžiamiausiems pabėgėliams remti. 2020 m. gegužės mėn. buvo aktyvuotas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, kad Turkija galėtų repatrijuoti Peru ir Kolumbijoje įstrigusius savo piliečius.

II.ES NARYSTĖS PAGRINDAI

Siekiant užtikrinti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pasirengimą atitikti narystės reikalavimus, daug dėmesio reikia skirti esminėms reformoms teisinės valstybės, ekonomikos ir demokratinių institucijų veikimo bei viešojo administravimo srityse. Pastangos šiose srityse yra nedalomos, viena kitą stiprinančios ir turi būti dedamos ryžtingiau ir prisiimant aiškesnius politinius įsipareigojimus. Tarybai patvirtinus Komisijos pasiūlymus dėl stojimo proceso stiprinimo, šioms reformoms bus skiriama dar daugiau dėmesio.

Teisinės valstybės principas – labai svarbus demokratinių pokyčių aspektas ir pagrindinis kriterijus, pagal kurį ES vertina plėtros šalių pažangą siekiant narystės. Praėjusių metų pažanga gerokai įvairavo. Vienas iš teigiamų elementų buvo tai, kad Vakarų Balkanų operatyvinis bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis ir ES agentūromis, kovojant su terorizmu ir radikalizacija, lemiančiais smurtinį ekstremizmą, taip pat migracijos ir sienų valdymo srityje toliau gerėjo ir intensyvėjo. Tačiau ženkli pažanga teisinės valstybės srityje tebėra didelis iššūkis, dažnai susijęs su politinės valios stoka, tebesitęsiančiu tam tikrų valstybės užvaldymo elementų egzistavimu, menka pažanga teismų nepriklausomumo srityje, institucijų priešinimusi pokyčiams ir vis blogėjančiomis pilietinės visuomenės veiklos sąlygomis. Europos Komisija rekomendavo, kad nepaprastosios padėties priemonės, kurių imamasi atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, atitiktų pagrindinius principus ir vertybes, būtų proporcingos, apsiribotų tuo, kas būtina, būtų ribotos trukmės, įgyvendinamos nediskriminuojant, taikant teisminę ir demokratinę priežiūrą ir apskritai laikantis Europos standartų.

Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės

Teisinei valstybei būtinos nepriklausomos, gerai veikiančios ir sprendimus veiksmingai įgyvendinančios teisminės institucijos. Visame Vakarų Balkanų regione teisminės kultūros pokyčiai vyksta lėtai, nepakankamai įsipareigojama laikytis teismų nepriklausomumo principo ir gerbti teismų sprendimus. Visų pirma valdžios institucijos turėtų susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į nagrinėjamas bylas ir jų viešai nekomentuoti, nes tai gali pakenkti teismo sprendimams.

Albanija toliau daro nemažą pažangą vykdydama teismų sistemos reformą – toliau įgyvendindama visapusišką teisingumo reformą ir užtikrindama apčiuopiamus patikimumo tikrinimo proceso rezultatus. Be kita ko, priimta daugiau kaip 286 sprendimai, visos prioritetinės bylos užbaigtos pirmosios instancijos teisme, buvo atleisti arba savanoriškai atsistatydino 62 proc. įvertintų teisėjų. Įsteigtos naujos nepriklausomos teisminės institucijos jau veikia visu pajėgumu.

Šiaurės Makedonija padarė nemažą pažangą: įsigaliojo Prokuratūros įstatymas, kuris yra viena svarbiausių gairių ir kuriuo, inter alia, užtikrinamas tvarus Specialiosios prokuratūros bylų sprendimas. Po vadinamosios reketavimo bylos, susijusios su tariamu turto prievartavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba Specialiosios prokuratūros byloje, buvęs vyriausiasis specialusis prokuroras buvo nuteistas už kyšių ėmimą ir piktnaudžiavimą tarnyba.

Bosnija ir Hercegovina teismų sistemos srityje pažangos nepasiekė. Vykdyti teisingumo reformą trukdė patys politiniai veikėjai ir teisminės institucijos, o prastas teismų sistemos veikimas toliau neleido piliečiams naudotis teisėmis ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu.

Kosovas padarė tam tikrą pažangą. Parengtas naujas etikos kodeksas ir sugriežtintos drausminės procedūros.

Juodkalnijoje padaryta nedidelė pažanga, bet tebėra problemų, susijusių su teisminių institucijų nepriklausomumu, profesionalumu, veiksmingumu ir atskaitomybe.

Serbijoje ataskaitiniu laikotarpiu pažangos nepadaryta, nes ši šalis neįgyvendino ankstesnėje Komisijos ataskaitoje pateiktų rekomendacijų. Konstitucinės pataisos, kuriomis siekiama suderinti Konstituciją su Europos standartais, atidėtos iki parlamento rinkimų. Toks vilkinimas daro poveikį teismų srities teisės aktų, kurių reikia siekiant sustiprinti teismų nepriklausomumo apsaugą, priėmimui.

Turkijoje nuo 2016 m. mėginimo įvykdyti perversmą tęsiasi rimtas nuosmukis. Toliau darytas politinis spaudimas daugeliui teisėjų ir prokurorų, jie buvo priverstinai perkeliami, taip toliau mažinant Turkijos teisminių institucijų nepriklausomumą, be to, neišspręsta daug kitų problemų, visų pirma dėl sisteminės teismų nepriklausomumo stokos, įskaitant lygiagrečią taikos teisėjų sistemą. Nuogąstaujama, kad šios procedūros sukėlė vidinę cenzūrą ir bauginimą teisminėse institucijose. Priimant Teismų reformos strategiją neišnaudotos galimybės įvykdyti daugelį būtinų esminių reformų.

Vakarų Balkanuose ir Turkijoje korupcija ir toliau yra plačiai paplitusi. Norint sumažinti realią grėsmę demokratinėms struktūroms ir sukurti stabilią ir skaidrią verslo aplinką, reikia akivaizdžių kovos su korupcija rezultatų. Pažanga kovojant su aukšto ir vidutinio lygio korupcija regione įvairuoja, nors bendras tempas sulėtėjo, o rezultatai daugumoje šalių toli gražu neatitinka narystės reikalavimų. Su aukšto lygio ir politine korupcija būtina kovoti aiškiau ir nuosekliau. Vienas iš teigiamų ženklų – Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos ir Šiaurės Makedonijos susitarimas dalyvauti Sofijos prioritetinėje veikloje, susijusioje su aukštų pareigūnų korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylų teismo procesų stebėsena; su Serbija reikia tolesnių diskusijų šiuo klausimu. Korupcija tebėra ypač paplitusi viešųjų pirkimų srityje. Taikant patikimas plataus užmojo priemones reikia sustiprinti viso viešųjų pirkimų proceso kontrolės mechanizmus ir gerokai padidinti skaidrumą.

Albanija, kovodama su korupcija, padarė nemenką pažangą. Pažanga patikimumo tikrinimo srityje duoda rezultatų: jau priimti kelių aukšto lygio pareigūnų apkaltinamieji nuosprendžiai.

Kovoje su korupcija pažangą padarė ir Šiaurės Makedonija. Konsoliduoti aukšto lygio korupcijos bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso rezultatai, o Valstybinė korupcijos prevencijos komisija veikia vis aktyviau.

Bosnijoje ir Hercegovinoje pažangos nepasiekta. Kovoti su korupcija trukdė nepakankamas teisės aktų suderinimas visoje šalyje ir silpnas institucijų bendradarbiavimas bei koordinavimas.

Kosove padaryta nedidelė pažanga. Turto konfiskavimas ir toliau laikomas tik šalutiniu baudžiamojo proceso aspektu, kuriam skiriama mažai dėmesio ir išteklių.

Juodkalnijoje irgi padaryta nedidelė pažanga. Vis dar reikia gerinti turto konfiskavimo rezultatus. Nepaisant kai kurių pozityvių pokyčių, Korupcijos prevencijos agentūros nepriklausomumo, patikimumo ir prioritetų nustatymo problemos iš esmės lieka neišspręstos.

Serbijos pažanga – ribota. Buvo imtasi operatyvinių veiksmų, kad padidėtų Kovos su korupcija agentūros nepriklausomumas, tačiau tuose sektoriuose, kuriems korupcija itin būdinga, reikia siekti apčiuopiamos skaidrumo ir korupcijos rizikos vertinimo ir mažinimo pažangos.

Turkijoje pažangos nepadaryta. Reikia toliau tobulinti teisinę sistemą ir institucinę struktūrą, kad korupcijos bylų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo etapais būtų išvengta nederamos politinės įtakos.

Pagrindinės teisės Vakarų Balkanų šalių teisės aktuose yra iš esmės įtvirtintos ir praėjusiais metais padaryta tam tikra pažanga, tačiau daugelio sričių praktinis įgyvendinimas tebėra problemiškas visame regione. Turkijoje žmogaus teisių pažeidimai ir toliau nesiliauja, o tie, kurie siekia užtikrinti žmogaus teises Turkijoje, dažnai suimami ir sulaikomi.

Saviraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra demokratijos ramsčiai, nes tai – esminiai atvirų ir laisvų diskusijų elementai. Nors pagrindinės nuostatos jau įtvirtintos, reikia skubiai dėti daugiau pastangų, kad visame regione būtų užtikrinta saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos nepriklausomumas. Šioje srityje praėjusiais metais padaryta pažanga – pati menkiausia. Grasinimai žurnalistams, jų bauginimas ir smurtas prieš juos vis dar kelia didelį susirūpinimą, o tokių išpuolių tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas visame regione vyksta lėtai. Būtina dėti daugiau pastangų, kad visose regiono šalyse būtų užtikrintas visuomeninių transliuotojų nepriklausomumas, padidintas žiniasklaidos priemonių viešojo ir privačiojo finansavimo skaidrumas, išspręsta iškreiptos reklamos rinkos problema.

Albanijoje pažangos nepadaryta. Albanijos valdžios institucijos įsipareigojo persvarstyti žiniasklaidos teisyno pakeitimus ir prieš juos priimant parlamente imtis tolesnių veiksmų pagal Venecijos komisijos rekomendacijas.

Šiaurės Makedonijoje ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga. Bendra padėtis ir žiniasklaidos aplinka iš esmės yra palanki žiniasklaidos laisvės, saviraiškos laisvės ir kritiškų žiniasklaidos pranešimų propagavimui.

Bosnijoje ir Hercegovinoje pažangos nepadaryta. Valdžios institucijos į susirūpinimą dėl politinio spaudimo, bauginimo ir grasinimų žurnalistams praktiškai nereaguoja.

Kosovo pažanga – ribota. Šaliai būdinga gyvybinga žiniasklaida ir nuomonių pliuralizmas, tačiau žiniasklaidos priemonėms buvo sunku finansiškai išsilaikyti vien komercinėmis priemonėmis, o visuomeniniam transliuotojui tebėra daromas politinis spaudimas ir įtaka. Dėl finansinio savarankiškumo stokos žiniasklaidą veikia politiniai ir verslo interesai.

Juodkalnijoje esminės pažangos nepadaryta. Nors dėl peržiūrėtų žiniasklaidos teisės aktų šiokios tokios pažangos pasiekta, ją nustelbė internetinių portalų redaktorių ir piliečių suėmimai ir jiems iškeltos bylos dėl 2020 m. internete paskelbto ar pasidalyto turinio. Priemonėmis, kurių imamasi siekiant apriboti dezinformacijos, priekabiavimo internete ar neapykantos retorikos poveikį, neturėtų būti neproporcingai ribojama saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė.

Serbijoje parengta nauja skaidri ir įtrauki žiniasklaidos strategija, kurioje nustatyti pagrindiniai uždaviniai. Tačiau naujoji strategija dar nepradėta įgyvendinti ir vietos lygmeniu nepadaryta jokios pažangos gerinant bendrą saviraiškos laisvės aplinką. Didelį susirūpinimą šalyje tebekelia grasinimai žurnalistams, jų bauginimas ir smurtas prieš juos.

Nepaisant to, kad nepaprastoji padėtis buvo atšaukta, Turkijoje tęsėsi rimtas nuosmukis, nes neproporcingas ribojamųjų priemonių įgyvendinimas vis dar labai riboja naudojimąsi saviraiškos laisve ir opozicijos balsų viešinimą. Kaip ir ankstesniais metais, toliau darytas didelis spaudimas saviraiškos laisvei ir tęsėsi žiniasklaidos bauginimas: žurnalistai buvo suimami, sulaikomi, jų atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas, jie buvo nuteisiami ir atleidžiami iš darbo. Tai lėmė žiniasklaidos darbuotojų cenzūrą ir savicenzūrą. Turkija turi priimti žmogaus teisių veiksmų planą, kuris pakeistų Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų planą ir kuriuo būtų užtikrinta visapusiška pagarba žmogaus teisėms.

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir užkirsti kelią moterų diskriminacijai, priekabiavimui ir smurtui prieš jas ir su tuo kovoti. Izoliacijos dėl COVID-19 laikotarpiu visame regione padaugėjo pranešimų apie smurtą šeimoje. Sprendimų priėmimo procesuose ir darbo rinkoje moterims vis dar nepakankamai atstovaujama.

Visose plėtros šalyse reikia dėti daugiau pastangų siekiant propaguoti ir ginti vaiko teises ir imtis skubių veiksmų vaikų apsaugos ir vaikų priežiūros sistemoms stiprinti. Taip pat reikia skubiai gerinti vaikų apsaugos ir konsultavimo paslaugas, ypač susijusias su teisingumo sistema ir su nepilnamečių sulaikymu, įskaitant pernelyg menką atkuriamojo teisingumo naudojimą.

Valdžios institucijos turi toliau puoselėti ir ginti neįgaliųjų teises pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir spręsti mažumų diskriminacijos problemą. Nedidelė pažanga padaryta gerinant pažeidžiamų romų socialinę ir ekonominę padėtį 14 . Dėl esamų struktūrinių problemų COVID-19 krizė ir su ja susijusios ribojamosios priemonės pažeidžiamus romus paveikė neproporcingai neigiamai. 2019 m. liepos mėn. Poznanėje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime šio regiono šalių vadovai įsipareigojo iki stojimo pasiekti konkrečius romų integracijos tikslus tokiose srityse kaip švietimas, užimtumas, sveikata, būstas, civiliniai dokumentai ir kova su priešiškumu romams.

Regiono valdžios institucijos taip pat turėtų toliau užtikrinti deramas sąlygas kalėjimuose ir užkirsti kelią netinkamam elgesiui, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų.

Teisingumas, laisvė ir saugumas

Organizuotas nusikalstamumas tebėra labai rimta problema tiek Vakarų Balkanuose, tiek Turkijoje. Šiose šalyse ir per jas ir toliau veikia galingi tarptautinio masto nusikaltėlių tinklai, per jas eina svarbūs kontrabandos maršrutai. Balkanų maršrutas – pagrindinis kelias, kuriuo heroinas ir neteisėti ginklai patenka į ES. Šalys padarė pažangą spręsdamos tam tikras su šiuo reiškiniu susijusias problemas: 2019 m. ir 2020 m. pranešta apie svarbius areštus ir narkotikų konfiskavimo atvejus. Vyksta vis intensyvesnis operatyvinis bendradarbiavimas, be kita ko, su ES agentūromis, o jo rezultatai matomi vietoje. Tačiau apskritai galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių organizuoto nusikalstamumo bylose rezultatai dažniausiai tebėra prasti. Kai kuriose šalyse pastaraisiais metais priimti tik keli (ar nė vieno) galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai organizuoto nusikalstamumo ar pinigų plovimo bylose. Dažnai deramasi dėl kaltinimų pripažinimo, o bausmės – švelnios. Tokie prasti rezultatai rodo, kad baudžiamosios procedūros neveiksmingos, aiškiai rodo nebaudžiamumą ir didina nusikaltėlių įsiskverbimo į politines ir ekonomines sistemas pavojų. Šalys turi ryžtingiau kovoti su nusikalstamomis grupuotėmis, užtikrinti, kad nebūtų toleruojami jokie nusikaltėlių ir politikų ryšiai, ir gerokai padidinti turto areštą ir konfiskavimą tiek organizuoto nusikalstamumo, tiek korupcijos bylose.

Albanija, kovodama su organizuotu nusikalstamumu, padarė nemenką pažangą. Suintensyvintas operatyvinis bendradarbiavimas, visų pirma su ES valstybėmis narėmis ir agentūromis.

Šiaurės Makedonija taip pat pagerino padėtį, be kita ko, pagal ES acquis įsteigė turto susigrąžinimo tarnybą.

Bosnijoje ir Hercegovinoje pažangos nepadaryta. Valdžios ir teisminės institucijos nesiėmė reikiamų veiksmų, kad įgyvendintų pagrindinius Komisijos nuomonės prioritetus ir neatsižvelgė į Ekspertų ataskaitos dėl teisinės valstybės (toliau – Priebe ataskaita) išvadas.

Kosovo pažanga – ribota. Bendri prokuratūros ir teismų rezultatai tebėra riboti, o galutinis turto konfiskavimas tebėra nedidelis.

Juodkalnijoje irgi padaryta ribota pažanga. Nemažą pažangą ši šalis padarė kovodama su prekyba žmonėmis. Sustiprinti policijos pajėgumai ir profesionalumas, taip pat auga turto konfiskavimo bylų skaičius.

Serbijos pažanga – ribota. Nedaug pasiekta ardant nusikaltėlių tinklus ir užtikrinant nuoseklius iniciatyvių tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus.

Ribota pažanga ir Turkijoje. Čia reikia stiprinti teisės aktų, kuriais reglamentuojama kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sistemą.

Vakarų Balkanai toliau imasi svarbių priemonių, kad modernizuotų kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu teisinę ir institucinę sistemą. Toliau gerėjo ir stiprėjo operatyvinis bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis ir ES agentūromis. 2018 m. buvo priimtas Bendras kovos su terorizmu veiksmų planas, o 2019 m. visos Vakarų Balkanų partnerės ir Komisija pasirašė atitinkamus dvišalius įgyvendinimo susitarimus. Vakarų Balkanai turi toliau stengtis užkirsti kelią smurtinį ekstremizmą skatinančiai radikalizacijai, be kita ko, kalėjimuose, ir spręsti grįžtančių užsienio kovotojų klausimą. Reikia padidinti informacijos mainų, stebėsenos ir reagavimo pajėgumus. Vakarų Balkanai turi dėti daugiau pastangų vietos lygmeniu kovodami su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir nederama išorės įtaka, taip pat nelegaliu finansavimu, kuriuo prisidedama prie smurtinio ekstremizmo plitimo.

Turkija turi peržiūrėti savo kovos su terorizmu teisės aktus. Nors Turkija vis dar susiduria su teroristinių grupuočių keliama grėsme, jos kovos su terorizmu pastangos užtikrino didesnį saugumą. Turkija toliau kovojo su vietos ir užsienio teroristų kovotojų grupuotėmis. Toliau bendradarbiauta su ES valstybėmis narėmis užsienio teroristų kovotojų nustatymo ir repatriacijos srityje– tai viena iš svarbiausių bendro intereso sričių. Vertindama grėsmes, pirmenybę Turkija teikė kovai su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri tebėra įtraukta į ES teroristinių organizacijų sąrašą, ir F. Güleno judėjimo išardymui. Turkija turi teisę kovoti su terorizmu, tačiau drauge ji yra atsakinga už tai, kad tai būtų daroma laikantis teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Šiuo metu taip nėra. Kovos su terorizmu priemonės turi būti proporcingos ir taikomos laikantis teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių.

Vadinamoji hibridinė veikla, kurią visų pirma vykdo trečiųjų šalių subjektai, įskaitant dezinformaciją apie COVID-19, Vakarų Balkanuose ir Turkijoje yra vis labiau paplitusi. Tokie incidentai lemia visuomenės ir infrastruktūros pažeidžiamumą kibernetinių išpuolių, kibernetinių nusikaltimų ir hibridinių grėsmių atveju. Kaip nurodyta Zagrebo deklaracijoje, reikėtų stiprinti bendradarbiavimą kovojant su dezinformacija ir kita hibridine veikla. Glaudesnio bendradarbiavimo reikia ir atsparumo didinimo, kibernetinio saugumo ir strateginės komunikacijos srityse.

Pabėgėlių krizės valdymas ir neteisėtos migracijos problemos sprendimas buvo svarbiausi ES, Vakarų Balkanų ir ypač Turkijos, kuri priima daugiausia pabėgėlių pasaulyje, uždaviniai.

Toliau bendradarbiauta vykdant bendrus veiksmus rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų migracijos maršruto srityje. Susirūpinimą tebekelia neteisėtas migrantų, nelydimų nepilnamečių gabenimas ir prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais. 2019 m. gerokai padaugėjo per šį regioną vykstančių migrantų – nustatyta, kad Vakarų Balkanų maršrutu į ES valstybes nares neteisėtai atvyko daugiau kaip 15 000 migrantų, t. y. 159 proc. daugiau nei 2018 m. Į Bosniją ir Hercegoviną 2019 m. neteisėtai atvyko daugiau kaip 29 000 pabėgėlių ir migrantų. Nors dabartinės padėties negalima lyginti su krizės įkarštyje buvusia padėtimi (vien 2015 m. čia buvo 750 000 neteisėtų migrantų), norint sustiprinti partnerių migracijos valdymo pajėgumus reikia didesnės ES paramos, koordinuojamos su valstybėmis narėmis ir ES agentūromis. Reikia didesnės paramos, kad būtų galima skatinti savanorišką grįžimą ir bendradarbiavimą readmisijos klausimais su kilmės šalimis. ES ir jos valstybės narės turėtų toliau skatinti ir remti regioninį keitimąsi informacija.

Neseniai pasiūlytame naujame Europos migracijos ir prieglobsčio pakte pabrėžiama, kad migracijos klausimai turėtų būti esminis bet kurios išsamios partnerystės klausimas, grindžiamas ES ir jos šalių partnerių interesų vertinimu. Vakarų Balkanų šalims reikia specialiai pritaikyto požiūrio tiek dėl jų geografinės padėties, tiek dėl to, kad jų ateitis yra Europos Sąjungoje – koordinavimas gali padėti užtikrinti, kad jos būtų gerai apsirūpinusios kaip būsimos valstybės narės ir galėtų konstruktyviai reaguoti į bendras problemas, plėtoti savo pajėgumus ir pasienio procedūras, kad priartėtų prie ES atsižvelgiant į jų plėtros perspektyvą. Turkijos atžvilgiu pakte minimas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės indėlis ir nurodoma, kad tęstinis tvarus ES finansavimas bus labai svarbus.

ES padėjo Vakarų Balkanuose kurti naujas ar tvirtesnes prieglobsčio, apsaugos ir sienų valdymo institucijas, teisės aktus ir procedūras, taip pat perkelti sudėtingą ir daug pastangų reikalaujantį ES acquis į kiekvienos Vakarų Balkanų šalies partnerės nacionalinę teisę. Vakarų Balkanų partneriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už visus migracijos aspektus.

Taip pat užbaigtos derybos dėl susitarimų dėl statuso su penkiomis regiono šalimis. Šie susitarimai leis su ES išorės siena besiribojančiose teritorijose dislokuoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) būrius, kuriems suteikti vykdomieji įgaliojimai ir kurie padės nacionalinėms sienos apsaugos tarnyboms. Svarbus prioritetas norint sustiprinti sienų valdymą ir apsaugą yra visų susitarimų dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų statuso įsigaliojimas ir veiksmingas įgyvendinimas. Jau įsigaliojo susitarimas su Albanija ir šalyje dislokuoti pirmieji sienos apsaugos pareigūnai. Liepos 1 d. įsigaliojo susitarimas su Juodkalnija.

Šalys partnerės turėtų imtis tolesnių veiksmų, kad užtikrintų visišką savo teisės aktų suderinimą su ES vizų politika.

ES ir Turkija įsipareigojo įgyvendinti 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimą 15 . Nuo to laiko Turkija aktyviai veikė, kad užtikrintų veiksmingą rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršruto migracijos srautų valdymą. 2019 m. neteisėtos migracijos iš Turkijos į ES mastas padidėjo, tačiau skaičiai yra gerokai mažesni už tuos, kurie buvo fiksuojami iki pareiškimo. Tokia padėtis iš dalies atspindi 2019 m. neteisėtos migracijos į Turkiją padidėjimą, palyginti su ankstesniais metais. Tačiau 2020 m. kovo mėn. pradžioje Turkija aktyviai skatino migrantus ir pabėgėlius per Graikiją sausuma vykti į Europą. ES pripažįsta, kad Turkijos teritorijai tenka didelė migracijos našta ir rizika ir kad Turkija dėjo dideles pastangas pabėgėlių priėmimo srityje, tačiau kategoriškai nepritaria, kad migracijos klausimą Turkija naudotų politinio spaudimo tikslais. Kiek vėliau kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos protrūkio Turkijos valdžios institucijos organizavo migrantų ir pabėgėlių vežimą iš pasienio zonos ir uždarė sienas su Graikija ir Bulgarija, išskyrus komercinio eismo atveju. Šiuo laikotarpiu užfiksuoti gerokai didesni iš Turkijos į Kiprą judančių migrantų srautai. Turkija toliau dėjo didžiules pastangas, kad priimtų 3,6 mln. registruotų pabėgėlių iš Sirijos ir apie 370 000 pabėgėlių iš kitų šalių. ES toliau rėmė šią pabėgėliams padedančią šalį. 2019 m. pabaigoje buvo paskirstytas visas 6 mlrd. EUR ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės veiklos 16 biudžetas. Iš 5,1 mlrd. EUR, dėl kurių sudarytos sutartys, kol kas išmokėta 3,8 mlrd. EUR. Išmokos mokamos atsižvelgiant į sutarčių sudarymo ir projektų įgyvendinimo pažangą; ataskaitiniu laikotarpiu jos siekė vidutiniškai 60 mln. EUR per mėnesį. Pasirašytos sutartys dėl daugiau kaip 100 projektų, o didžiausi iš jų turėtų būti baigti iki 2025 m. vidurio. ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės lėšomis tenkinami pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių humanitariniai ir vystymosi poreikiai ir jau pasiekta apčiuopiamų ir matomų rezultatų 17 . Priemonė ir toliau yra pavyzdinis koordinavimo mechanizmas, užtikrinantis greitą, veiksmingą ir efektyvų ES pagalbos teikimą.

Be 6 mlrd. EUR, jau skirtų pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, 2020 m. liepos mėn. ES užtikrino tolesnę paramą patiems pažeidžiamiausiems pabėgėliams – ji skyrė 485 mln. EUR, kad būtų galima tęsti du pavyzdinius ES humanitarinės pagalbos projektus iki 2021 m. pabaigos 18 .

Demokratinių institucijų veikimas

Demokratinių institucijų stiprinimas ir įtraukių demokratinių procesų užtikrinimas tebėra pagrindiniai plėtros šalių prioritetai. Deramas parlamentų veikimas, įskaitant vykdomosios valdžios ir veiksmingos teisėkūros priežiūrą, – viena svarbiausių stojimo į ES sąlygų.

Vakarų Balkanų demokratinės sistemos dėl stiprios politinės poliarizacijos, o kai kuriais atvejais – dėl opozicijos demokratinės kontrolės funkcijos apribojimo ir opozicijos boikotuojamų rinkimų bei parlamento darbo, vis dar veikia netinkamai.

Laisvi ir sąžiningi rinkimai turi lemiamos svarbos šios šalies demokratiniam valdymui. Turi būti tinkamai įgyvendintos rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijos ir pašalinti struktūriniai trūkumai.

Albanijoje politinės partijos pasiekė susitarimą dėl rinkimų reformos, todėl, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijomis, šios šalies rinkimų procesas turėtų atitikti aukštesnius sąžiningumo ir skaidrumo standartus. Rinkimai šalyje nukentėjo nuo opozicijos grupių boikotų.

Bosnijoje ir Hercegovinoje 2020 m. liepos mėn. priimti teisės aktų pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas gruodžio mėn. – pirmą kartą nuo 2008 m. – surengti vietos rinkimus Mostare. Be to, politiniai lyderiai susitarė dėl tolesnės rinkimų reformos.

2019 m. spalio mėn. Kosove vykę parlamento rinkimai buvo iš esmės konkurencingi, tačiau taip pat parodė, kad svarbu šalinti nuolatinius trūkumus laikantis ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijų.

Rinkimai Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje iš pradžių planuoti 2020 m. balandžio mėn., tačiau dėl COVID-19 pandemijos protrūkio buvo atidėti. Parlamento rinkimai Serbijoje įvyko birželio 21 d., Šiaurės Makedonijoje – liepos 15 d., o Juodkalnijoje – rugpjūčio 30 d.

ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro vertinimu, Šiaurės Makedonijoje 2020 m. liepos mėn. rinkimai, nepaisant pandemijos, vyko tinkamai. Buvo atsižvelgta į kai kurias ankstesnes rekomendacijas, tačiau teisiniam stabilumui pakenkė esminiai Rinkimų kodekso pakeitimai ir vėlesni ad hoc reglamentai, priimti nepaprastosios padėties metu.

Juodkalnijoje rengiantis rinkimams buvo jaučiama įtampa ir politinių veikėjų tarpusavio nepasitikėjimas. Laikinasis parlamento komitetas negalėjo užbaigti savo darbo, nes trūko kvorumo, todėl 2020 m. rugpjūčio 30 d. visuotiniai rinkimai vyko iš esmės nekeičiant rinkimų sistemos. Rinkimų neboikotavo nė viena politinė partija. Remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro preliminariu vertinimu, rinkimai Juodkalnijoje buvo konkurencingi, o tokiais klausimais kaip bažnyčia ir nacionalinė tapatybė visuomenė buvo itin susipriešinusi. Vis dėlto, nepaisant dažno konfrontacinio tono, kampanija buvo taiki. Kandidatai galėjo pristatyti savo programas, tačiau valdančioji partija dėl piktnaudžiavimo padėtimi ir valstybės ištekliais bei didelio žiniasklaidos skiriamo dėmesio įgijo nepagrįstą pranašumą.

Nepaisant Europos Parlamento vadovaujamo valdančiosios daugumos ir kai kurių parlamentinių ir neparlamentinių opozicijos atstovų tarppartinio dialogo 2019 m., kelios Serbijos opozicinės partijos tęsė parlamentinį boikotą. Kelios opozicijos partijos taip pat boikotavo 2020 m. birželio mėn. parlamento rinkimus. Naujajame Serbijos parlamente veikia didžioji valdančiosios koalicijos dauguma, jame nėra gyvybingos opozicijos partijos. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) tarptautinių stebėtojų teigimu, birželio 21 d. vykusiuose Serbijos parlamento rinkimuose kandidatai galėjo rengti kampanijas ir buvo užtikrintos pagrindinės laisvės, tačiau rinkėjų pasirinkimą ribojo didžiulis valdančiosios partijos pranašumas ir vyriausybės politikos propagavimas daugumoje didžiųjų žiniasklaidos priemonių. Kai kurios opozicinės partijos boikotavo rinkimus.

Būtina imtis tolesnių politinių partijų finansavimo viešosiomis ir privačiosiomis lėšomis taisyklių reformų. Serbijos vyriausybė priėmė sprendimus, kuriais siekiama reglamentuoti viešųjų išteklių naudojimą rinkimų tikslais. Juodkalnijos politines partijas ir jų finansavimą reglamentuojančios teisinės sistemos trūkumai nebuvo pašalinti net ir 2019 m. gruodžio mėn. priėmus naujus teisės aktus, o 2020 m. balandžio mėn. – jų pakeitimus. Norint užtikrinti didesnį politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumą ir atskaitomybę visame regione, reikia įdėti daug pastangų.

Pagal Turkijos prezidentinę sistemą visa valdžia ir toliau buvo pernelyg sutelkta prezidentūros rankose, neužtikrinant veiksmingo stabdžių ir atsvarų mechanizmo. Parlamento teisėkūros ir priežiūros funkcijos ir toliau buvo gerokai apribotos. Daug parlamento narių, priklausančių opozicinei prokurdiškai liaudies demokratinei partijai, tebėra kalinami. 2020 m. birželio mėn. buvo nutraukta trijų parlamento narių narystė parlamente. 2019 m. kovo mėn. vykusiems vietos rinkimams ir 2019 m. birželio mėn. vykusiems pakartotiniams Stambulo mero rinkimams pakenkė menkas žiniasklaidos pliuralizmas, be to, nebuvo sudarytos visoms politinėms partijoms ir kandidatams taikytinos objektyvios ir sąžiningos sąlygos. Turkijai reikia tobulinti rinkimų aplinką plačiąja prasme ir užtikrinti rinkimų proceso vientisumą. Toliau vykdyti prievartiniai pietryčių regiono merų atleidimai ir juos pakeitė vyriausybės paskirti patikėtiniai, o vietos atstovų suėmimai ir toliau kelia didelį susirūpinimą, nes jie kenkia vietos demokratijai.

Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad opozicija turėtų tinkamas sąlygas savo demokratinės kontrolės funkcijai vykdyti. Be to, opozicija turi dalyvauti demokratiniuose procesuose. Pernelyg dažnas sutrumpintų parlamentinių procedūrų taikymas trukdo opozicijai atlikti šį vaidmenį ir daro poveikį tinkamai veikiančiai demokratijai būdingai stabdžių ir atsvarų sistemai. Skubių procedūrų taikymas skirtingose šalyse įvairavo, tačiau apskritai jos tebėra taikomos pernelyg dažnai ir jomis piktnaudžiaujama.

Net atsižvelgiant į neatidėliotinas priemones, kurių imtasi kilus COVID-19 krizei, parlamentai turėtų ir toliau turėti įgaliojimus kontroliuoti vykdomosios valdžios veiksmus ir atlikti tam tikrą vaidmenį valdant nepaprastąją padėtį, be kita ko, priimti sprendimus dėl nepaprastosios padėties pratęsimo. Parlamento veiklos nutraukimas arba sustabdymas gali neigiamai paveikti šiuos įgaliojimus.

Albanijos vyriausybė paskelbė keletą dekretų, kuriais iki 2020 m. birželio mėn. pratęsta nepaprastoji padėtis, kuri buvo paskelbta po 2019 m. lapkričio mėn. įvykusio žemės drebėjimo. Parlamento komitetai tęsė veiklą nuotolinio darbo būdu, o savaitinės plenarinės sesijos atnaujintos balandžio 16 d. Parlamentas priėmė Baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su infekcinių ligų skleidimu. Sustabdytos visos teismo bylos, išskyrus skubias. Teismo posėdžiai atnaujinti gegužės mėn. pabaigoje.

Bosnijoje ir Hercegovinoje valstybės parlamentas sesijų nerengė nuo 2020 m. kovo mėn. vidurio iki gegužės mėn. vidurio. Serbijos Respublikos asamblėja paskelbė nepaprastąją padėtį nuo balandžio 3 d. iki gegužės 20 d., o visi teisėkūros įgaliojimai suteikti šios asamblėjos prezidentui; Federacijos autonominis vienetas rengė internetines parlamentines sesijas.

Kosovo vyriausybė nepaprastąją padėtį visuomenės sveikatos srityje paskelbė 2020 m. kovo mėn. Buvo nustatytos piliečių apsaugos priemonės, įskaitant laikinus nebūtino judėjimo apribojimus, teritorijų karantinavimą, susibūrimų draudimą, didžiosios dalies oro eismo įšaldymą ir sienų uždarymą. Taip pat imtasi priemonių neatidėliotiniems poreikiams patenkinti ir socialiniams bei ekonominiams krizės padariniams sušvelninti. Asamblėja veikė ir krizės metu.

Juodkalnijoje nepaprastoji padėtis nebuvo paskelbta. Kovos su pandemija, piliečių apsaugos ir socialinių bei ekonominių krizės padarinių švelninimo priemonių valdžios institucijos ėmėsi apribodamos susirinkimų laisvę ir piliečių judėjimo laisvę. Parlamento teisėkūros procesas buvo sustabdytas beveik 50 dienų, o jo vaidmuo prižiūrint vyriausybės atsaką į pandemiją – ribotas. Valdžios institucijos turėtų užtikrinti tinkamą sveikatos apsaugos ir asmens sveikatos duomenų konfidencialumo bei piliečių teisės į privatumo apsaugą pusiausvyrą.

Šiaurės Makedonijos prezidentas kovo mėn. paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri buvo kelis kartus pratęsta iki 2020 m. birželio mėn. Politiniai lyderiai bendru sutarimu nusprendė atidėti pirmalaikius rinkimus, kurie iš pradžių buvo numatyti balandžio 12 d., iki 2020 m. liepos 15 d. Šiuo laikotarpiu Parlamentas buvo paleistas, o techninė vyriausybė, dalyvaujant pagrindinei opozicinei partijai, skelbė dekretus. Valdžios institucijos ėmėsi beprecedenčių piliečių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, apribojo nebūtinas keliones ir susibūrimus, nustatė saviizoliaciją, sustabdė oro eismą ir uždarė sienas. Taip pat imtasi priemonių neatidėliotiniems poreikiams patenkinti ir socialiniams bei ekonominiams krizės padariniams sušvelninti.

Serbijoje nepaprastoji padėtis buvo paskelbta ir prezidento, ministro pirmininko ir parlamento pirmininko parašu patvirtinta kovo 15 d. O Parlamentas, kurio posėdis sušauktas tik praėjus šešioms savaitėms, nepaprastąją padėtį paskelbė balandžio 28–29 d. ir vos po savaitės ją atšaukė. Parlamento, provincijų ir vietos valdžios rinkimai, kurie iš pradžių buvo numatyti balandžio mėn., buvo atidėti. Valdžios institucijos ėmėsi plataus masto laikinų priemonių, be kita ko, nustatė griežtas komendanto valandas, uždarė mokyklas ir universitetus, uždraudė viešus susirinkimus, sustabdė didžiąją dalį oro eismo ir uždarė sienas.

Turkijos parlamentas balsų dauguma priėmė prieštaringai vertinamą teisės aktų rinkinį. Juo, be kita ko, buvo siekiama sumažinti kalinių skaičių ir numatyta lygtinai paleisti apie 90 000 kalinių. Tačiau ši nuostata netaikyta asmenims (įskaitant teisininkus, žurnalistus, politikus ir žmogaus teisių gynėjus), kurie dėl įtariamų su terorizmu susijusių nusikaltimų buvo suimti ir laikomi kardomojo kalinimo įstaigose. Parlamentas dėl pandemijos nusprendė sustabdyti darbą dešimčiai dienų, po to dėl Ramadano padaryta įprastinė vieno mėnesio pertrauka.

Viešojo administravimo reforma

Siekiant pagerinti valdymą visais lygmenimis būtina viešojo administravimo reforma. Be kita ko, reikia didesnio skaidrumo ir atskaitomybės, patikimo viešųjų finansų valdymo ir profesionalesnės administracijos. Albanija, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija ir Serbija viešojo administravimo reformai yra pasirengusios vidutiniškai – regione pasiekta tam tikros pažangos. Jokios pažangos nepadaryta Serbijoje – čia pernelyg didelis vyresniųjų vadovų pareigybių skaičius sumažintas tik nežymiai. Kosovas yra iš dalies pasirengęs, o Bosnija ir Hercegovina yra pirmajame pasirengimo etape. Turkijos padėtis politikos formavimo, administracijos atskaitomybės ir žmogiškųjų išteklių valdymo srityse pablogėjo ir neigiamai paveikė bendrą šalies pasirengimo lygį.

Padaryta tam tikra pažanga gerinant politikos planavimą, tačiau būtina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad centrinės valdžios institucijos vykdytų griežtą kokybės kontrolę. Juodkalnija sustiprino ir racionalizavo politikos planavimą ir sumažino strateginių dokumentų skaičių. Dažnu atveju politika formuojama, teisės aktai rengiami ir viešosios investicijos planuojamos neatliekant poveikio vertinimo.

Daugumoje šalių vis dar neužtikrintas valstybės tarnybos vadovų atskaitomybės ir profesionalumo didinimas ir jos depolitizavimas. Skaidrios ir nuopelnais grindžiamos įdarbinimo, paaukštinimo, pažeminimo ir atleidimo iš darbo procedūros turi būti įtrauktos į teisės aktų sistemas ir nuosekliai įgyvendinamos visose viešosiose tarnybose. Valstybės administracijos struktūra turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintos veiksmingos atskaitomybės taisyklės. Dauguma šalių stengėsi gerinti piliečiams ir įmonėms teikiamas paslaugas, ypač e. paslaugas. Siekiant įgyvendinti viešojo administravimo reformas, reikia geresnio tarpinstitucinio koordinavimo.

Būtina atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį vykdant teisės aktų derinimo su ES teisės aktais procesą ir ateityje taikant ES taisykles. Taip reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp centrinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų. Turkijos valdžios institucijų sprendimai ir veiksmai, nukreipti prieš savivaldybes, kurioms vadovauja opozicinių partijų merai, tebekelia didelį susirūpinimą, ypač jei yra politiškai motyvuoti.

Reikia didinti institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti ES acquis, administracinius pajėgumus ir profesinius standartus ir užtikrinti reguliavimo institucijų nepriklausomumą. Tebėra labai svarbu didinti skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma užtikrinti efektyvų, veiksmingą ir skaidrų viešųjų pirkimų sistemos veikimą ir viešųjų finansų valdymą. Nors Serbija didelę dalį savo viešųjų pirkimų teisės aktų jau yra suderinusi su ES acquis, 2020 m. vasario mėn. priimtu įstatymu dėl linijinei infrastruktūrai taikytinų specialiųjų procedūrų Serbijai leidžiama itin svarbių infrastruktūros projektų atveju netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių, taip sudarant galimybę apeiti ES taisykles ir standartus. Juodkalnijoje 2019 m. spalio mėn. vyriausybė paskelbė didelio masto viešą koncesijos konkursą dėl Juodkalnijos oro uostų valdymo. Šis procesas – vyriausybės pasiryžimo laikytis ES sąžiningų ir skaidrių viešųjų pirkimų standartų išbandymas. Turkijoje tebėra didelių šios srities derinimo su ES acquis spragų, nes viešųjų pirkimų taisyklių taikymo aprėptis dėl įvairių išimčių, diskriminacinių vidaus kainų pranašumo ir kompensacijų praktikos yra gerokai susiaurinta. Siekiant sumažinti sukčiavimo riziką COVID-19 pandemijos metu, ypač svarbu palaikyti audito seką. Visos su COVID-19 susijusių viešųjų pirkimų informacijos skelbimas vyriausybės portaluose taip pat padės didinti skaidrumą ir pasitikėjimą.

Labai svarbu reformuoti nacionalines valdymo sistemas, kad būtų padidinta valdymo atskaitomybė, patikimas finansų valdymas ir viešųjų lėšų išorės auditas. Šiaurės Makedonijoje padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant naują viešosios vidaus finansų kontrolės politikos dokumentą ir nacionalinę kovos su sukčiavimu strategiją, tačiau dar reikia gerinti vidaus kontrolę ir imtis veiksmingų tolesnių veiksmų pagal išorės audito rekomendacijas, o finansiniai patikrinimai vis dar nėra produktyvūs. Juodkalnijoje reikia dėti daugiau pastangų sprendžiant valdymo atskaitomybės klausimą ir stiprinant vidaus kontrolę bei vidaus auditą visais lygmenimis. Krizės metu valdžios institucijos turėtų taikyti įvairias kontrolės priemones, siekdamos užtikrinti, kad sprendimai dėl biudžeto būtų vykdomi ir ištekliai būtų naudojami taip, kaip numatyta, siekiant išvengti švaistymo, sukčiavimo ir netinkamo valdymo. Turėtų būti užtikrintas tų priemonių skaidrumas, o užtikrinant atskaitomybę už vyriausybės veiksmus turėtų dalyvauti išorės priežiūros įstaigos. Reikėtų dėti daugiau pastangų kovojant su sukčiavimu, o šalys partnerės raginamos toliau stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje ir naudotis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos parama siekiant sumažinti sukčiavimo riziką.

Ekonomika

Norint tapti ES nare reikia veikiančios rinkos ekonomikos ir pajėgti atlaikyti konkurencinį spaudimą bei Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas Pastarųjų metų plėtros procese ekonomikos valdymas užima vis svarbesnę vietą. Komisija stebi šią sritį vykdydama ekonominių reformų programą 19 ir vertindama, ar laikomasi plėtros dokumentų rinkinyje nustatytų ekonominių stojimo kriterijų. Ataskaitiniu laikotarpiu Albanija, Juodkalnija ir Serbija padarė tam tikrą pažangą tiek rinkos ekonomikos veikimo, tiek gebėjimo atlaikyti konkurencines jėgas srityse. Kurdama veikiančią rinkos ekonomiką Turkija pažangos nepadarė, o Bosnija ir Hercegovina, Kosovas ir Šiaurės Makedonija šioje srityje padarė nedidelę pažangą. Šiaurės Makedonija šiek tiek padidino gebėjimą atlaikyti konkurencines jėgas, Turkija šioje srityje nepadarė jokios pažangos, o Bosnijos ir Hercegovinos bei Kosovo pažanga šioje srityje – ribota. Nepaisant didžiulio šios srities aktualumo, tik Turkija yra veikianti rinkos ekonomika ir yra gerai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą.

Vakarų Balkanai turi didžiulio neišnaudoto ekonominio potencialo ir nemenkų galimybių didinti regiono masto ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą. Regionas, kuriame gyvena beveik 18 mln. žmonių, yra svarbi ES prekių rinka. Iki COVID-19 pandemijos pradžios vidutinis šio regiono ekonomikos augimo tempas viršijo ES vidurkį, tačiau vis tiek buvo nepakankamas, kad būtų galima pasiekti realią konvergenciją su ES pajamų lygiu. COVID-19 pandemija sukėlė didžiulius paklausos ir pasiūlos sukrėtimus, gamyba ėmė mažėti, o nedarbas – augti. Nuosmukio trukmė ir mastas skirtingose šalyse bus nevienodas ir priklausys nuo jų ekonominės struktūros ir pasaulinės tiekimo grandinės, turizmo, emigrantų pervedamų sumų ir – kai kuriais atvejais – prekių eksporto svarbos. Kad sušvelnintų krizės poveikį, partneriai regione ėmėsi skubių ir nuoseklių fiskalinių priemonių, kurios neišvengiamai nulėmė viešosios skolos ir deficito didėjimą. Svarbus uždavinys – užtikrinti tikslingą, veiksmingą ir skaidrų reagavimą į krizę tuo pačiu metu išsaugant vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį tvarumą.

COVID-19 pandemija dar labiau išryškino aukštą rinkos integracijos lygį bei ES ir Vakarų Balkanų šalių, taip pat pačių Vakarų Balkanų šalių, ekonomikos tarpusavio priklausomybę. Vakarų Balkanų regionas dalyvauja reguliavimo konvergencijos su ES procese. Tokia konvergencija sudarys sąlygas stiprinti regioninę ekonominę erdvę ir paversti ją ES taisyklėmis ir standartais grindžiama bendra regionine rinka. Abu šie procesai stiprina vienas kitą ir daro regioną patrauklia investicijų erdve.

Tačiau Vakarų Balkanai vis dar susiduria su dideliais iššūkiais, kurie neleidžia šiam regionui visapusiškai išnaudoti savo ekonominio potencialo ir sumažinti konvergencijos su ES atotrūkį. Nepaisant pastaraisiais metais užfiksuoto šiek tiek spartesnio augimo, darbo vietų kūrimo ir pajamų didėjimo, šalys vis dar atsilieka ekonomikos struktūrų reformos ir konkurencingumo didinimo srityse. Šiose šalyse nedarbo, ypač jaunimo, lygis vis dar aukštas, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis – didelė, tebeklesti neoficiali ekonomika, būdingas didelis protų nutekėjimas, menkas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir žemas inovacijų lygis. Labai svarbu didinti regiono švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir aktualumą ir stiprinti darbdavių ir švietimo įstaigų ryšius. Beveik nepasikeitusiam investicijų klimatui būdinga silpna teisinė valstybė, nepakankamai įgyvendinamos valstybės pagalbos taisyklės, įsitvirtinusi šešėlinė ekonomika, menkos įmonių galimybės gauti finansavimą ir prasta regioninė integracija ir jungtys. Toliau jaučiama valstybės įtaka ekonomikai. Labai svarbu atnaujinti infrastruktūrą, o investicijos turėtų būti skirstomos iš bendro projektų rezervo, nuosekliai laikantis su ES suderintų prioritetų. Sprendimai dėl didelių investicijų turėtų būti skaidrūs ir labai išsamiai patikrinti, kaip yra sujungiamumo projektų, finansuojamų pagal Vakarų Balkanų investicijų programą, atveju.

Per COVID-19 krizę daugiausia dėmesio buvo skiriama nevaržomo prekių (visų pirma pagrindinių maisto produktų ir medicinos įrangos) srauto užtikrinimui. Šiuo tikslu ES ir Vakarų Balkanai svarbiausiuose sienos perėjimo punktuose sukūrė vadinamuosius žaliuosius koridorius; panašūs koridoriai buvo sukurti ir tarp pačių Vakarų Balkanų regiono šalių, kad prekyba vyktų koordinuotai ir operatyviai.

ES ir toliau yra didžiausia Vakarų Balkanų prekybos partnerė: 2019 m. prekyba su ja sudarė 69,4 proc. visos prekybos prekėmis (82,9 proc. viso eksporto ir 61,8 proc. viso importo). Nuo 2009 m. prekyba išaugo 129,6 proc.

ES bendrovės yra didžiausios investuotojos regione: jų investicijos sudaro 73 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų. Taigi jos yra pagrindinė išorinė ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo regione varomoji jėga. Būtina didinti regiono atsparumą, kad bet kokia užsienio lėšomis finansuojama ekonominė veikla visiškai atitiktų ES vertybes, normas ir standartus, visų pirma tokiose svarbiose srityse kaip teisinė valstybė, viešieji pirkimai, aplinka, energetika, infrastruktūra ir konkurencija. Nors trečiųjų šalių verslo ir investicijų veikla Vakarų Balkanuose toliau auga, dažnai nepaisoma socialinio ir ekonominio bei finansinio tvarumo ir ES viešųjų pirkimų taisyklių, o tai gali lemti didelį įsiskolinimą, negalinčių konkuruoti ES įmonių išstūmimą iš rinkos, neoptimalų viešųjų išteklių naudojimą ir strateginio turto bei išteklių kontrolės perdavimą.

Drauge su šiuo komunikatu priimtas regiono Ekonomikos ir investicijų planas atliks svarbų vaidmenį sprendžiant pirmiau nurodytas problemas ir skatinant abipusiai naudingą, tvarų ekonomikos augimą ir investicijas.

Turkijoje didelį susirūpinimą kelia šalies rinkos ekonomikos veikimas. Nuosmukis ir spartus vidaus paklausos mažėjimas lėmė staigų einamosios sąskaitos deficito pokytį ir sumažėjimą, tačiau Turkijos išorės finansavimo poreikiai tebėra dideli, o tai verčia ekonomiką kliautis investuotojų nuotaikomis ir didina sankcijų riziką. Buvusi itin didelė infliacija gerokai sumažėjo, tačiau tikslas dar toli gražu nepasiektas. Antrąjį 2019 m. pusmetį ekonomikos rezultatai šoktelėjo dėl ekspansinės viešojo sektoriaus politikos ir didelio grynojo eksporto poveikio. Tačiau šis šuolis nėra tvarus: darbo rinka silpna, reikia gerinti įmonių balansus, toliau tęsiasi geopolitinis netikrumas. Neformalusis sektorius Turkijoje tebėra didelis. Valstybė toliau kišasi į kainų nustatymo mechanizmus, vis dar trūksta valstybės pagalbos įgyvendinimo taisyklių, vykdymo užtikrinimo ir skaidrumo, o institucinė struktūra neužbaigta. Turkijos ekonomikos valdymas toliau blogėjo dėl nuolatinio politinio spaudimo, kenkiančio nepriklausomų institucijų patikimumui ir veikimui. Turkija turi sustabdyti rinkos reformų regresą. Ši šalis tebėra gerai integruota į ES rinką tiek prekybos, tiek investicijų atžvilgiu, tačiau Turkijos užsienio prekybai tenkanti santykinė ES dalis sumažėjo (Turkijos eksporto į ES dalis sumažėjo nuo 50 proc. 2018 m. iki 48,5 proc. 2019 m., o importas iš ES – nuo 36,25 proc. iki 34,2 proc.); daugėja atvejų, kai Turkija nesilaiko įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos muitų sąjungą. Rimtų problemų, susijusių su kokybe ir prieinamumu, yra ir švietimo srityje. Moterims sunku gauti kokybišką išsilavinimą ir patekti į darbo rinką.

III.GEBĖJIMAS PRISIIMTI NARYSTĖS ĮSIPAREIGOJIMUS

Vakarų Balkanai toliau derino įvairių sričių teisės aktus su ES reikalavimais, nors ir skirtingu tempu.

Dauguma Vakarų Balkanų šalių įvairiose vidaus rinkos srityse – laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, konkurencijos politikos, finansinių paslaugų, vartotojų ir sveikatos apsaugos – yra pasirengusios vidutiniškai. Juodkalnija ir Serbija yra neblogai pasirengusios bendrovių teisės ir intelektinės nuosavybės teisės srityse. Serbija padarė nemažą pažangą įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas, bendrovių teisės, intelektinės nuosavybės teisės, konkurencijos politikos ir finansinių paslaugų srityse.

Dauguma Vakarų Balkanų šalių yra vidutiniškai pasirengusios su konkurencingumu ir integraciniu augimu susijusiose, t. y. informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, mokesčių, ekonominės ir pinigų politikos, įmonių ir pramonės politikos, srityse. Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija yra vidutiniškai pasirengusios informacinės visuomenės ir audiovizualinės žiniasklaidos srityse, įskaitant skaitmeninės darbotvarkės strategijų ir e. valdžios paslaugų įgyvendinimo pažangą. Kosovas šiose srityse yra iš dalies pasirengęs, o Bosnija ir Hercegovina tebėra pirmajame pasirengimo etape. Juodkalnija padarė nemažą pažangą mokesčių ir mokslo bei mokslinių tyrimų srityse. Juodkalnija ir Serbija taip pat neblogai pasirengusios mokslo ir mokslinių tyrimų, taip pat švietimo ir kultūros srityse. Muitų sąjungos srityje nemenką pažangą padarė Šiaurės Makedonija, neblogai pasirengusi yra ir Serbija, o Albanijos, Kosovo ir Juodkalnijos pasirengimas – vidutiniškas. Bosnijos ir Hercegovinos pasirengimas – gana menkas. Tačiau visose šalyse turi būti tęsiamos socialinės ir ekonominės reformos, kurios padėtų spręsti struktūrinių trūkumų, menko konkurencingumo, didelio nedarbo ir COVID-19 pandemijos poveikio keliamas problemas.

Perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir tvarus sujungiamumas yra labai svarbūs ekonominei integracijai tiek pačiame regione, tiek su Europos Sąjunga – taip sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei prekybai regione ir sukuriama reali nauda įmonėms ir piliečiams. Serbija ir iš dalies Juodkalnija yra neblogai pasirengusios transporto politikos srityje. Šiaurės Makedonija padarė nemažą pažangą energetikos srityje ir yra neblogai pasirengusi transeuropiniams tinklams; Juodkalnija ir Serbija šioje srityje pasirengusios vidutiniškai. Albanijoje, Šiaurės Makedonijoje, Juodkalnijoje ir Serbijoje pasiektas tam tikras pasirengimo aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse lygis; Kosovas yra ankstyvajame pasirengimo etape, o Bosnija ir Hercegovina yra ankstyvajame arba aukštesniame pasirengimo etape. Visos šalys turi gerokai padidinti pastangas šioje srityje.

Kalbant apie išteklius, žemės ūkį ir sanglaudą, žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse Šiaurės Makedonija ir Juodkalnija yra pasirengusios vidutiniškai, Albanija, Kosovas ir Serbija – menkai pasirengusios, o Bosnija ir Hercegovina yra ankstyvajame pasirengimo etape. Šiaurės Makedonija ir Juodkalnija taip pat padarė didelę pažangą maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityje. Be to, pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS) šalys priėmė sprendimą, kuriuo siekiama palengvinti prekybą vaisiais ir daržovėmis. Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje Vakarų Balkanų šalių pasirengimas tėra vidutiniškas (išskyrus Bosniją ir Hercegoviną, kuri yra ankstyvajame pasirengimo etape). 

Plėtros šalys taip pat turi paspartinti ir palaikyti savo veiklos derinimą su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), įskaitant ribojamąsias priemones. Albanija ir Juodkalnija toliau visapusiškai pritarė visoms BUSP pozicijoms (vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo deklaracijoms ES vardu ir Tarybos sprendimams dėl ribojamųjų priemonių). Serbija toliau plėtojo intensyvius santykius ir strategines partnerystes su įvairiomis pasaulio šalimis, įskaitant Rusiją, Kiniją ir JAV. Serbijos bendradarbiavimas su Kinija per COVID-19 krizę suintensyvėjo ir pasižymėjo Kinijai palankia ir prieš ES nukreipta aukšto rango pareigūnų retorika. Turkijos užsienio politika vis labiau prieštaravo ES bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetams: visų pirma dėl Turkijos karinių operacijų šiaurės rytų Sirijoje ir dėl dviejų susitarimo memorandumų, kuriuos ji pasirašė su Libijos nacionaline santarvės vyriausybe – vieną dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, kuris lėmė didesnę Turkijos paramą NSV, o kitą – dėl jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo, kuriame nepaisoma Graikijos salų suverenių teisių.

Turkija savo teisės aktus su ES acquis derino toliau, tačiau labai lėtai ir nenuosekliai, o tai rodo, kad nėra bendros derinimo strategijos. Ir toliau pasitaikė regreso atvejų, susijusių su svarbiais konkurencijos, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, ekonominės ir pinigų politikos, muitų sąjungos, išorės santykių, užsienio, saugumo ir gynybos politikos aspektais. Turkija yra padariusi nemenką pažangą bendrovių teisės, transeuropinių tinklų, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse, taip pat yra neblogai pasirengusi tokiose srityse kaip prekių judėjimas, intelektinės nuosavybės teisė, finansinės paslaugos, įmonių ir pramonės politika, vartotojų ir sveikatos apsauga, muitų sąjunga ir finansų kontrolė.

IV.REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS IR GERI KAIMYNINIAI SANTYKIAI

Geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas yra svarbiausi stabilizacijos ir asociacijos bei plėtros procesų elementai. Toliau palaikyti reguliarūs vyriausybių tarpusavio ryšiai ir techninis dialogas bei bendradarbiavimas dvišaliu ir regioniniu lygmenimis.

Įtraukios regioninės organizacijos – Regioninio bendradarbiavimo taryba, Transporto bendrija ir VELPS – labai prisidėjo prie regiono reagavimo į COVID-19 krizę. Jos veiksmingai koordinavo veiksmus su visomis Vakarų Balkanų šalimis partnerėmis, tarpusavyje ir su Komisija.

Regioninis bendradarbiavimas ir toliau davė rezultatų. Sujungiamumo darbotvarkė padėjo plėtoti transporto ir energetikos tinklus. Tačiau reikia toliau dėti dideles pastangas, kad būtų vykdomos likusios regioniniuose susitarimuose nustatytos prievolės ir kiti įsipareigojimai ir, be kita ko, kad būtų įgyvendintos 2015 m. sutartos sujungiamumo reformos priemonės. Regiono šalys turi prisiimti visą atsakomybę. Neturėtų būti trukdoma visų Vakarų Balkanų partnerių visapusiškam ir įtraukiam dalyvavimui regionų bendradarbiavimo iniciatyvose ir renginiuose. Pagal programą „Erasmus+“ toliau skatintas jaunimo tarpkultūrinis dialogas.

Tiek 2019 m. Poznanėje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime, tiek 2020 m. gegužės mėn. ES ir Vakarų Balkanų Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikime regiono lyderiai turėjo puikią progą susitarti siekti didelių užmojų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir toliau plėtoti įvairių sričių – transporto, energetikos, skaitmeninių technologijų ir žmonių tarpusavio ryšių – sujungiamumą. Šalių lyderiai ragino parengti Žaliąją regiono darbotvarkę, kuri ne tik teiktų tiesioginės naudos regiono šalių piliečių sveikatai ir gerovei, bet ir padarytų regioną patrauklesnį investicijoms ir turizmui bei leistų išnaudoti didelį ekonominį ekologiškai tvaraus augimo ir žiedinės ekonomikos potencialą. Žalioji darbotvarkė papildo regiono Ekonomikos ir investicijų planą.

Viena iš būtinų sąlygų siekiant pakelti gyvenimo lygį yra Vakarų Balkanų regioninė integracija. Sukūrus regioninę ekonominę erdvę (REE) didėtų konkurencija ir būtų sudarytos sąlygos masto ekonomijai ir našumui didinti. Regioninė rinka paskatins regionų vidaus prekybą ir Vakarų Balkanai taps patrauklesne vieta investuoti. Rinkos integracija padės kurti naujas vertės grandines ir padidinti regiono patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms. Didesnis sujungiamumas transporto ir energetikos srityse paspartins regiono integraciją į Europos tinklus. Sujungiamumo darbotvarkės įgyvendinimą rems ir sustiprins Transporto bendrija.

Spartus ir saugus skaitmeninis ryšys – labai svarbus reformų, kurias reikia įgyvendinti Vakarų Balkanuose kuriant rinkai ir investicijoms palankią aplinką, elementas. 2019 m. balandžio mėn. pasirašius naują Regioninio tarptinklinio ryšio susitarimą, kuris yra regioninės ekonominės erdvės dalis, nuo 2019 m. liepos mėn. palaipsniui mažinami tarptinklinio ryšio mokesčiai, o nuo 2021 m. liepos mėn. tarptinklinio ryšio mokesčiai bus panaikinti. Šiuo susitarimu taip pat suteikiama galimybė parengti Vakarų Balkanų ir ES tarptinklinio ryšio kainų mažinimo veiksmų planą, kaip nustatyta Vakarų Balkanų skaitmeninėje darbotvarkėje.

Kalbant apie prekybą, seniai laukiami VELPS priimtini sprendimai apima papildomą protokolą Nr. 6 dėl prekybos paslaugomis liberalizavimo, įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO) programų savitarpio pripažinimą ir susitarimą, kuriuo siekiama palengvinti prekybą vaisiais ir daržovėmis.

Deklaracija dėl aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo buvo patvirtinta 2019 m. liepos mėn. Poznanėje vykusiame Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime. Ši deklaracija, kurioje nustatytas automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų ir studijų užsienyje laikotarpių pripažinimo modelis, yra svarbi pastangų stiprinti regioninę ekonominę integraciją dalis. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų daroma pažanga abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo srityje, siekiant sukurti labiau integruotą darbo rinką ir suteikti labai reikalingų galimybių regiono jaunimui.

Tebėra labai svarbu atsikratyti praeities naštos ir spręsti ginčus, kylančius dėl paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio konfliktų. Reikia spręsti svarbius dvišalius klausimus, įskaitant sienų klausimą ir teisingumo karo nusikaltimų aukoms užtikrinimą, dingusiais laikomų asmenų tapatybės nustatymą ir regiono lygmeniu surinkti tikslius duomenis apie praeities žiaurumus. ES nėra vietos nei nesantaiką kurstančiai retorikai, nei karo nusikaltėlių šlovinimui – nė iš vienos pusės.

Vienas iš skubiausių klausimų regione – poreikis normalizuoti Serbijos ir Kosovo santykius. Prištinos ir Belgrado santykiai tebėra sudėtingi. 2020 m. balandžio 1 d. Kosovo laikinoji vyriausybė visiškai panaikino nuo 2018 m. lapkričio mėn. taikytą importo iš Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos 100 proc. tarifą, o birželio 6 d. panaikintos visos abipusiškumo priemonės. 2020 m. liepos mėn. atnaujintas ES remiamas dialogas ir abiejų šalių pasiryžimas vėl jame dalyvauti yra pirmas teigiamas žingsnis. Tačiau siekiant išsamaus, teisiškai privalomo normalizavimo susitarimo reikia tolesnės apčiuopiamos pažangos.

Visos šalys turi toliau sąžiningai įgyvendinti galiojančius susitarimus, įskaitant Šiaurės Makedonijos ir Graikijos Prespos susitarimą ir Sutartį dėl gerų kaimyninių santykių su Bulgarija.

Įtampa rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Egėjo jūroje toliau kenkia regiono stabilumui ir saugumui. Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Kiprui priklausančiose jūros zonose Turkija tęsia neteisėtą angliavandenilių žvalgymo veiklą, kad pasirašytas susitarimo memorandumas su Libijos nacionalinės santarvės vyriausybe ir kad labai padaugėjo provokuojančių veiksmų Graikijos atžvilgiu, ne kartą ragino Turkiją vengti bet kokios grėsmės, nesutarimų ar veiksmų, kurie kenkia geriems kaimyniniams santykiams ir taikiam ginčų sprendimui. Komisija taip pat ne kartą pabrėžė, kad turi būti gerbiamos visos ES valstybių narių suverenios teisės. Tai, inter alia, teisė sudaryti dvišalius susitarimus, taip pat žvalgyti ir naudoti gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją. Turi būti gerbiamas visų kaimyninių pakrantės valstybių, įskaitant jų salas, suverenumas ir suverenios teisės į jūros zonas, o išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas laikantis tarptautinės teisės, geranoriškai vykdant dialogą ir siekiant gerų kaimyninių santykių. ES, reaguodama į neleistiną Turkijos vykdomą gręžimo veiklą, 2019 m. lapkričio mėn. patvirtino tikslinių priemonių prieš Turkiją sistemą, o 2020 m. vasario mėn. nusprendė į asmenų, kuriems taikoma ši sankcijų sistema, sąrašą įtraukti dar du asmenis. 2020 m. rugsėjo 12 d. Turkijos laivui pasitraukus, buvo paskelbta apie atnaujintas tiriamąsias derybas su Graikija.

2020 m. spalio 1 d. išvadose Europos Vadovų Taryba griežtai pasmerkė Kipro Respublikos suverenių teisių pažeidimus ir paragino juos sustabdyti. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Besąlygiškas reikalavimas šiuo atžvilgiu – geranoriškas dialogas ir susilaikymas nuo vienašalių veiksmų, kurie prieštarauja ES interesams ir kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė bei ES valstybių narių suverenios teisės. Visi nesutarimai turi būti sprendžiami taikiu dialogu ir laikantis tarptautinės teisės. ES palankiai vertina pasitikėjimo stiprinimo veiksmus, kurių ėmėsi Graikija ir Turkija, taip pat pranešimą apie tai, kad jos atnaujins tiesiogines tiriamąsias derybas, kuriomis siekiama nustatyti kontinentinio šelfo ir išskirtinės ekonominės zonos ribas tarp šių dviejų šalių. Šios pastangos turi būti dedamos nuolat ir jas būtina plėsti.

Labai svarbu, kad Turkija toliau laikytųsi įsipareigojimo ir konkrečiai prisidėtų prie derybų dėl teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo Jungtinėse Tautose drauge atsižvelgdama į atitinkamas JT ST rezoliucijas. Svarbu išlaikyti iki šiol Jungtinių Tautų vadovaujamose derybose dėl Kipro padarytą pažangą ir toliau siekti teisingo, visapusiško ir perspektyvaus susitarimo, įskaitant išorės aspektus. Turkija turi nedelsdama įvykdyti įsipareigojimą iki galo įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir padaryti pažangą normalizuodama santykius su Kipro Respublika.

V.IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Remdamasi atlikta analize ir vertinimais, kurie pateikti į priedą įtrauktose konkrečių šalių santraukose, Komisija teikia tolesnes išvadas ir rekomendacijas.

I

1.Patikima plėtros politika – tai geostrateginė investicija į taiką, stabilumą, saugumą ir ekonomikos augimą visoje Europoje. Ji grindžiama griežtomis, bet sąžiningomis sąlygomis ir nuopelnų principu ir toliau skatina permainas ir modernizaciją šalyse partnerėse, kuriose bendra aplinka yra sudėtinga. Šalių partnerių politinė valia ir ryžtas toliau lieka svarbiu sėkmės veiksniu.

2.ES plėtros darbotvarkės įgyvendinimo srityje įvyko svarbių pokyčių, o Komisija sustiprino savo požiūrį, grindžiamą trimis svarbiais ramsčiais: pasiūlymu stiprinti stojimo procesą, Tarybos sprendimu pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija ir Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planu, priimtu drauge su šiuo komunikatu.

3.2020 m. vasario mėn. Europos Komisijos pateiktas ir kovo mėn. Tarybos patvirtintas pasiūlymas dar labiau sustiprins stojimo procesą – jis taps nuspėjamesnis, patikimesnis, dinamiškesnis ir geriau valdomas politiškai. Komisijos pasiūlymuose pabrėžiama nuopelnais ir atsakomybe, abipusiu pasitikėjimu ir aiškiais Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų įsipareigojimais grindžiamo stojimo proceso svarba. Reformoms svarbiausiose – teisinės valstybės, demokratinių institucijų veikimo, viešojo administravimo ir ekonomikos – srityse bus skiriama dar daugiau dėmesio. Vakarų Balkanai taip pat turi daryti pažangą susitaikymo, gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo srityse.

4.2020 m. kovo mėn. įvykusiame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje buvo nuspręsta pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Taip pripažinta, kad šiose dviejose šalyse vykdant reformas padaryta didelė pažanga.

5.2020 m. balandžio mėn. paskirtas naujas ES specialusis atstovas Belgrado ir Prištinos dialogui ir kitiems regioniniams Vakarų Balkanų klausimams – taip dar kartą parodoma, kad šis regionas ir Serbijos bei Kosovo santykių normalizavimas laikomi prioritetais. ES tarpininkaujamas dialogas buvo atnaujintas liepos mėn. ir jau surengti keli aukšto lygio susitikimai ir darbiniai posėdžiai.

6.2020 m. gegužės 6 d. Zagrebo deklaracijoje dar kartą patvirtinta aiški Vakarų Balkanų europinė perspektyva. Vakarų Balkanų šalių vadovai patvirtino, kad jų įsipareigojimas laikytis šios europinės perspektyvos ir vykdyti būtinas pagrindines reformas – tvirtas strateginis pasirinkimas. Šio įsipareigojimo patikimumas priklauso nuo aiškios viešosios komunikacijos ir būtinų reformų įgyvendinimo. Zagrebo deklaracijoje Europos Komisija buvo paraginta pateikti šiam regionui skirtą tvirtą ekonomikos ir investicijų planą, padėsiantį atgaivinti regiono šalių ekonomiką.

7.Turkija tebėra svarbi Europos Sąjungos partnerė esminėse bendrų interesų srityse, pradedant migracija ir kova su terorizmu ir baigiant ekonomika, prekyba, energetika ir transportu. 2019 m. birželio mėn. Taryba pakartojo, kad Turkija ir toliau vis labiau tolsta nuo Europos Sąjungos ir kad Turkijos stojimo derybos iš esmės atsidūrė aklavietėje ir negali būti svarstomas jokių skyrių atidarymas ar uždarymas. Pagrindiniai faktai, kuriais buvo grindžiamas šis vertinimas, tebėra aktualūs.

8.2020-ieji pažymėti pražūtingu COVID-19 pandemijos poveikiu. Visų plėtros šalių valdžios institucijos ėmėsi griežtų priemonių, kad apribotų pandemijos plitimą ir jos poveikį sveikatai ir kad sušvelnintų socialines ir ekonomines pasekmes. Nepaisant to, ekonominis pandemijos poveikis yra didžiulis, o valdžios institucijų fiskalinio manevravimo erdvė – menka. Visos nepaprastosios padėties priemonės turi būti proporcingos, ribotos trukmės ir derėti su pagrindinėmis laisvėmis, įskaitant saviraiškos laisvę.

9.ES, pati smarkiai nukentėjusi nuo šios krizės, sutelkė daugiau kaip 3,3 mlrd. EUR, įskaitant skubią paramą sveikatos apsaugos problemoms spręsti, ir skyrė didelį finansavimą regiono ekonomikai gaivinti. ES Vakarų Balkanų šalis laiko privilegijuotomis partnerėmis ir joms suteikia galimybę dalyvauti daugelyje iniciatyvų ir priemonių, paprastai skirtų ES valstybėms narėms. ES parama gerokai viršija bet kurio kito partnerio šiam regionui suteiktą paramą ir aiškiai atspindi regiono strateginę svarbą.

II

10.Juodkalnijoje valdžios institucijų viešasis politinis įsipareigojimas siekti strateginio Europos integracijos tikslo reguliariai ir nuosekliai nurodomas kaip pagrindinis šalies prioritetas ir atsispindi atitinkamuose politikos sprendimuose. Be kita ko, šalis toliau visiškai palaikė ES užsienio ir saugumo politiką.

Komisijos vertinimu, laikantis derybų programos, užtikrinta stojimo derybų pažangos tiek pagal teisinės valstybės skyrius, tiek pagal atskirus skyrius bendra pusiausvyra. Ataskaitiniu laikotarpiu Juodkalnija padarė nedidelę pažangą teisminių institucijų ir pagrindinių teisių srityje (23 skyrius) ir tam tikrą pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje (24 skyrius). 2020 m. birželio mėn. pradėtos derybos pagal paskutinį skyrių, tačiau siekiant tolesnės bendros pažangos stojimo derybose ir prieš pradedant uždarinėti kitus skyrius prioritetas lieka tas pats – laikytis 23 ir 24 skyriuose nustatytų teisinės valstybės tarpinių kriterijų.

Juodkalnija teisinės valstybės srityje padarė didelę pažangą reformuodama savo teisinę ir institucinę sistemą ir daugumoje sričių pasiekė gerų rezultatų. Derybų skyrių uždarymo kriterijai suteiks galimybę ES aiškiai nustatyti reikalavimus Juodkalnijai, kuriuos ji turės patenkinti, kad būtų galima uždaryti minėtus du skyrius. Juodkalnija šį stojimo proceso etapą pasieks tik tuo atveju, jei pašalins likusius trūkumus tokiose svarbiose srityse kaip saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė bei kova su korupcija, ir išspręs nerimą keliančius klausimus, susijusius su politiniu kišimusi ir nepakankamais paskyrimais į svarbiausių nepriklausomų institucijų ir teisminių institucijų postus, ir drauge nesumenkins ankstesnių savo laimėjimų teismų reformos srityje. Ši šalis darė nuolatinę pažangą visų derybų skyrių srityse, tačiau kol kas nė vienas skyrius neatitinka visų uždarymo reikalavimų.

Susidūrusi su COVID-19 pandemija Juodkalnija ėmėsi įvairių priemonių, įskaitant griežtas komendanto valandas ir judėjimo apribojimus. Parlamentas nedalyvavo priimant sprendimus dėl pradinio kovos su COVID-19 pandemija priemonių rinkinio, tačiau vėliau buvo apie jas informuotas ir patvirtino kelis ekonominio atsako priemonių rinkinius.

Rengiantis rinkimams buvo jaučiama įtampa ir politinių veikėjų tarpusavio nepasitikėjimas. Laikinasis parlamento komitetas negalėjo užbaigti savo darbo, nes trūko kvorumo, todėl 2020 m. rugpjūčio 30 d. visuotiniai rinkimai vyko iš esmės nekeičiant rinkimų sistemos. Rinkimų neboikotavo nė viena politinė partija. Remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro preliminariu vertinimu, rinkimai Juodkalnijoje buvo konkurencingi, o tokiais klausimais kaip bažnyčia ir nacionalinė tapatybė visuomenė buvo itin susipriešinusi. Vis dėlto, nepaisant dažno konfrontacinio tono, kampanija buvo taiki. Kandidatai galėjo pristatyti savo programas, tačiau valdančioji partija dėl piktnaudžiavimo padėtimi ir didelio žiniasklaidos skiriamo dėmesio įgijo nepagrįstą pranašumą. Sudėtingas COVID-19 kontekstas nesutrukdė rinkėjams pareikšti savo valią: rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai aukštas – 76,6 proc. Kad galėtų toliau siekti šalies narystės ES, naujai sudarytas parlamentas ir vyriausybė turi iš esmės sutarti dėl su ES susijusių politinių ir ekonominių reformų, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų pasiekti tarpiniai teisinės valstybės kriterijų rodikliai.

Toliau daryta nemenka pažanga planuojant politiką ir užtikrinant strateginių politikos dokumentų kokybę. Tačiau vyriausybės politika dėl valstybės finansuojamų butų ar paskolų palankiomis sąlygomis teisminių ir nepriklausomų institucijų nariams kelia abejonių dėl nacionalinės stabdžių ir atsvarų sistemos veiksmingumo. Reikėtų dėti daugiau pastangų, kad pilietinė visuomenė galėtų prasmingai dalyvauti tiek stojimo į ES, tiek teisėkūros procesuose.

2019 m. ekonomika išaugo net 3,6 proc., o BVP augimą skatino rekordinis turizmo sezonas, dėl kurio išaugo privatus vartojimas ir paslaugų eksportas. Tačiau numatoma, kad 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio poveikio ekonominės veiklos rezultatai suprastės – juk Juodkalnijos ekonomika labai priklauso nuo turizmo. COVID-19 padidino struktūrinius trūkumus, o tai rodo, kad reformos yra labai reikalingos, visų pirma visuomenės sveikatos, užimtumo, socialinės apsaugos ir verslo aplinkos srityse. 

11.Serbijos vyriausybė narystę ES toliau deklaravo strateginiu tikslu. Tačiau reikia skirti daugiau dėmesio objektyviai, pozityviai ir vienareikšmiškai komunikacijai ES – pagrindinės Serbijos politinės ir ekonominės partnerės – klausimais.

Esminiai aspektai, kurie ir toliau nulems bendrą stojimo derybų spartą, yra Serbijos pažanga teisinės valstybės srityje ir santykių su Kosovu normalizavimas. Ataskaitiniu laikotarpiu Serbija padarė labai nedidelę pažangą teisminių institucijų ir pagrindinių teisių srityje (23 skyrius) ir tam tikrą pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje (24 skyrius). Prištinos ir Belgrado santykiai tebėra sudėtingi, nors liepos mėn. atnaujintas ES remiamas dialogas yra labai teigiamas žingsnis. Apibendrinant, Komisija laikosi nuomonės, kad stojimo derybų pažangos tiek pagal teisinės valstybės ir normalizavimo principus, tiek pagal atskirus skyrius bendra pusiausvyra yra užtikrinta.

Tačiau pažanga teisinės valstybės srityje nėra nei tokia sparti, nei tokia kokybiška, kokios būtų galima tikėtis iš stojimo derybose dalyvaujančios šalies. Serbija turi skubiai paspartinti ir pagilinti reformas, visų pirma teisminių institucijų nepriklausomumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės, karo nusikaltimų nagrinėjimo šalies viduje ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Ji taip pat turėtų siekti įvykdyti tarpinius 23 ir 24 skyrių kriterijus, be kita ko, įgyvendindama į rezultatus orientuotus patikslintus 23 ir 24 skyrių veiksmų planus.

Santykių su Kosovu normalizavimo srityje Serbija pademonstravo įsipareigojimą ir bendradarbiavimą atnaujintame dialogo procese. Serbija turi dėti dar daugiau didelių pastangų ir užtikrinti palankias sąlygas, kad būtų galima sudaryti išsamų teisiškai privalomą susitarimą su Kosovu. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą. Serbija turėtų toliau laikytis ankstesnių dialogo susitarimų ir juos įgyvendinti.

Serbijos politinei arenai būdinga nuolatinė poliarizacija. Reaguodama į COVID-19 vyriausybė 2020 m. kovo mėn. paskelbė nepaprastąją padėtį ir nustatė plataus masto laikinas priemones. Parlamentas į posėdį susirinko tik praėjus kiek daugiau nei šešioms savaitėms po to, kai buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o tai apribojo jo galimybes šiuo laikotarpiu tikrinti vykdomosios valdžios darbą. Serbijos parlamento, provincijų ir savivaldos valdžios rinkimai (kurie iš pradžių buvo numatyti 2020 m. balandžio mėn.) buvo atidėti iki birželio 21 d. Nors rinkimai administruoti veiksmingai, juose, kaip ir žiniasklaidoje, dominavo valdančiosios partijos. Nepaisant Europos Parlamento vadovaujamų pastangų pasiekti įvairių partijų konsensusą dėl rinkimų reformų, kelios opozicinės partijos boikotavo rinkimus motyvuodamos demokratijos problemomis ir nevienodomis sąlygomis. Naujajame Serbijos parlamente veikia didžioji valdančiosios koalicijos dauguma, jame nėra veiksmingos opozicijos partijos.

Serbija lieka svarbia ES BSGP misijų ir operacijų partnere, tačiau jos veiklos derėjimas su ES užsienio politika ir toliau yra menkas.

Serbija turi gerokai sumažinti pernelyg didelį vyresniųjų vadovų pareigybių skaičių viešojo administravimo srityje. Vis didesnį susirūpinimą kelia skaidrumo stoka ir nepakankamas nuopelnais grindžiamo įdarbinimo aukštoms valstybės tarnybos pareigoms eiti procedūrų laikymasis. Serbija aktyviau derino teisės aktus su ES acquis pagal ekonomikos ir vidaus rinkos skyrius. Ekonominės reformos toliau davė rezultatų, ypač kalbant apie makroekonominį stabilizavimą. Toliau gerėjo darbo rinkos rezultatai. Padaryta pažanga vykdant mokesčių administravimo reformas ir privatizuojant valstybinius bankus, tačiau kai kurios svarbios reformos, visų pirma viešojo administravimo ir valstybinių įmonių, vykdytos lėtai. Ekonomiką savo gniaužtuose ir toliau laiko valstybė. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 krizės poveikio ekonominės veiklos rezultatai, visų pirma BVP augimo, viešųjų finansų ir užimtumo srityse, 2020 m. gerokai suprastės.

12.Šiaurės Makedonija, 2020 m. kovo mėn. priėmusi sprendimą pradėti derybas dėl narystės ES ir NATO, siekdama strateginių tikslų padarė pažangą. Valdžios institucijos ir toliau viešai demonstravo įsipareigojimą siekti pažangos kelyje į ES. 2020 m. kovo – birželio mėn. dėl COVID-19 protrūkio buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, todėl technokratinė vyriausybė, dalyvaujant pagrindinės opozicijos partijos ministrams ir pavaduotojams, sprendimus galėjo priimti dekretais. Šiaurės Makedonija, be kita ko, naudodamasi precedento neturinčia ES parama, ėmėsi priemonių pandemijai pažaboti, savo piliečių sveikatai apsaugoti ir krizės socialiniam ir ekonominiam poveikiui sušvelninti. Atsižvelgdamos į pandemijos sukeltą netikrumą, politinės partijos nusprendė atidėti 2020 m. balandžio mėn. numatytus pirmalaikius rinkimus iki tų pačių metų liepos mėn. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro teigimu, liepos 15 d. vykę Parlamento rinkimai iš esmės surengti tinkamai, o kandidatai galėjo laisvai rengti kampanijas, tačiau teisiniam stabilumui kenkė esminiai teisinės sistemos pakeitimai ir su tuo susiję vyriausybės dekretai.

Ataskaitiniu laikotarpiu Šiaurės Makedonija toliau darė pažangą įtraukiai įgyvendindama ES reformų darbotvarkę, į procesą įtraukdama ir parlamento opoziciją, pilietinę visuomenę ir tarptautinius partnerius. Šiaurės Makedonija suintensyvino pastangas ir pasiekė tolesnių apčiuopiamų ir tvarių rezultatų, be kita ko, pagrindinėse srityse, nustatytose 2018 m. birželio mėn. Tarybos išvadose. Šių struktūrinių reformų tvarumo užtikrinimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuolatinis vyriausybės ir opozicijos dalyvavimas. Po 2020 m. liepos mėn. rinkimų naujoji vyriausybė įsipareigojo tęsti ir spartinti su ES susijusių reformų įgyvendinimą, visų pirma teisinės valstybės srityje, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Daugiausia dėmesio reikia skirti esamų strategijų ir teisės aktų įgyvendinimui ir turimų priemonių naudojimui laikantis ES standartų. Svarbių rezultatų pasiekta ir stiprinant teisminių institucijų nepriklausomumą. Itin svarbus įvykis buvo Prokuratūros įstatymo priėmimas. Toliau gerėjo tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant aukšto lygio, bylose rezultatai. Buvęs vyriausiasis specialusis prokuroras buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir įgaliojimais ir nuteistas vadinamojoje reketo byloje. Kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu turi vykti be perstojo ir skaidriai, nepriklausomai nuo įtariamųjų padėties ar politinių pažiūrų. Valstybinė korupcijos prevencijos komisija ypač aktyviai veikė korupcijos prevencijos srityje ir nagrinėjo įtarimus dėl nepotizmo ar paskyrimų, kurie buvo grindžiami ne nuopelnais, o kitais kriterijais. Svarbu užtikrinti, kad Valstybinė korupcijos prevencijos komisija turėtų reikiamų išteklių ir pajėgumų savo įgaliojimams vykdyti. Visos valstybės institucijos turi dėti daugiau pastangų, kad įgyvendintų šios komisijos rekomendacijas. Imtasi veiksmų viešojo administravimo skaidrumui didinti: priimta skaidrumo strategija ir paskelbta daugiau vyriausybės duomenų. Siekdama reformuoti savo žvalgybos ir saugumo tarnybas, šalis glaudžiai bendradarbiavo su NATO ir strateginiais partneriais. Tačiau reikia didinti žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros pajėgumus. Gerokai išaugo derėjimas su ES užsienio politika.

Iki 2020 m. COVID-19 sukelto išorės sukrėtimo ekonomikos augimas 2019 m. siekė 3,6 proc., stabilizavosi vidaus paklausa, be kita ko, atsigavo investicijos – tokią padėtį palaikė fiskaliniai stimuliatoriai ir skatinamoji pinigų politika. Nedarbo lygis 2019 m. sumažėjo iki 17,3 proc., o užimtumas augo. Neoficialaus užimtumo dalis šiek tiek sumažėjo, tačiau, vertinant procentine BVP dalimi, išliko didelė. Nuo pat pavasario pradžios dėl COVID-19 krizės ekonominės veiklos rezultatai ir viešųjų finansų padėtis ėmė prastėti. Dėl COVID-19 krizės ekonomika iš esmės sustojo, o dėl panašių priemonių, taikytų pagrindinėse prekybos partnerėse, kilo prekybos sutrikimų. Dėl tokio krizės poveikio tikėtina, kad 2020 m. ekonomika patirs nuosmukį, o teigiamos darbo rinkos tendencijos gali pasikeisti. Kad sušvelnintų ekonominį ir socialinį krizės poveikį, valdžios institucijos ėmėsi įvairių priemonių įmonėms ir namų ūkiams remti. Papildomų priemonių imtasi ir fiskaliniam skaidrumui didinti. Tačiau fiskaliniu požiūriu svarbios pajamų apmokestinimo ir pensijų sistemos reformos buvo sustabdytos.

Komisija pabrėžia, kad svarbu toliau įgyvendinti Prespos susitarimą su Graikija ir Sutartį dėl gerų kaimyninių santykių su Bulgarija, ir tikisi, kad tai bus padaryta.

2020 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nariai patvirtino sprendimą pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija. Vadovaudamasi Tarybos išvadomis, Komisija pradėjo būtiną parengiamąjį darbą ir tikisi, kad Tarybai priėmus derybų programą bus kuo skubiau sušaukta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija.

13.Tarybai priėmus sprendimą pradėti Albanijos stojimo į ES derybas, ši šalis siekdama strateginių tikslų padarė pažangą. Valdžios institucijos, atsižvelgdamos į didelį pritarimą narystei ES, ir toliau viešai demonstravo įsipareigojimą siekti pažangos kelyje į ES. Albanija toliau 100 proc. derina savo veiklą su ES užsienio politika. Susidūrusi su COVID-19 pandemijos protrūkiu, Albanija iki 2020 m. birželio mėn. pratęsė nepaprastąją padėtį, kuri buvo paskelbta po 2019 m. lapkričio mėn. įvykusio žemės drebėjimo. Nepaisant nepaprastosios padėties, Albanija padarė nemažą pažangą vykdydama Tarybos nustatytas sąlygas rengiantis pirmajai tarpvyriausybinei konferencijai ir netrukus turėtų jas tenkinti. 2020 m. sausio mėn., kai valdančioji dauguma ir parlamentinė bei neparlamentinė opozicija susitarė tęsti rinkimų reformą, intensyvi politinė poliarizacija sumažėjo. Galiausiai, 2020 m. birželio 5 d. buvo pasiektas susitarimas. 2020 m. liepos 23 d. Parlamentas, vadovaudamasis minėtu 2020 m. birželio 5 d. susitarimu ir įgyvendindamas ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, priėmė Rinkimų kodekso pakeitimus. Šiais pakeitimais nustatyti griežtesni rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo standartai rengiantis 2021 m. balandžio mėn. vyksiantiems Parlamento rinkimams. Be to, liepos 30 d. Parlamentas priėmė keletą Konstitucijos pakeitimų, susijusių su rinkimų sistema. Šių pokyčių, nesusijusių su ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijomis, įgyvendinimas reikalauja tolesnių Rinkimų kodekso pakeitimų, kuriuos Politinės Tarybos šalys aptarė, tačiau kompromiso iki Parlamento balsavimo spalio 5 d. nebuvo pasiekusios. Nepaisant teigiamų 2020 m. birželio 5 d. pasiekto susitarimo rezultatų, reikia gerinti šalies politinį dialogą, visų pirma rinkimų reformos ir jos įgyvendinimo srityje.

Rezultatų pasiekta ir įgyvendinant visapusišką teisingumo reformą; šioje srityje daryta nuolatinė pažanga. Visos naujos teisminių institucijų savivaldos institucijos veikia visu pajėgumu ir veiksmingai. Aukštasis teismas pradėjo vykdyti savo funkcijas. Taip pat padaryta didelė pažanga Konstitucinio Teismo veikimo srityje. Sukurta Specialioji kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu struktūra (SPAK), įskaitant Specialiąją prokuratūrą (SPO), atliekančią svarbias tyrimo funkcijas. Paskirtas Nacionalinio tyrimų biuro direktorius. Pasistūmėta vykdant pakartotinį visų teisėjų ir prokurorų vertinimą (patikimumo tikrinimo procesą). Tai ir toliau davė apčiuopiamų rezultatų: atleista (daugiausia dėl nepagrįsto turto turėjimo) arba atsistatydino 62 proc. darbuotojų. Patikimumo tikrinimo bylos, kuriose kilo įtarimų dėl nusikaltimo, buvo perduotos baudžiamajam persekiojimui. Šios bylos, be kita ko, buvo susijusios ir su 10 buvusių Aukštojo teismo ir Konstitucinio Teismo aukšto lygio teisėjų.

Albanija toliau stiprino kovą su korupcija ir darė didelę pažangą stiprindama veiklos koordinavimo ir stebėsenos pajėgumus. Toliau dėtos pastangos, kad būtų pasiekta svarių rezultatų tiriant korupcijos bylas, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir teisiant už korupciją. Nors šiuo metu vykdomų tyrimų skaičius tebėra didelis, galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių bylose, susijusiose su aukšto lygio pareigūnais, gana nedaug. Tikimasi, kad naujai įsteigtos specializuotos kovos su korupcija įstaigos labai sustiprins bendrus pajėgumus tirti korupciją ir už ją bausti. Dėtos pastangos organizuotam nusikalstamumui įveikti. Policijos operacijos, kuriomis siekta išardyti nusikalstamas grupuotes, dar labiau suintensyvėjo ir toliau daroma didelė pažanga, be kita ko, kovojant su kanapių auginimu ir neteisėta prekyba jomis. Taip pat suintensyvėjo tarptautinis policijos bendradarbiavimas, ypač su ES valstybėmis narėmis, ir dėl to sėkmingai įvykdytos kelios didelio masto teisėsaugos operacijos. Reikia toliau dėti pastangas, visų pirma veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu ir toliau įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) veiksmų planą.

Pagrindinių teisių srityje dedamos pastangos įgyvendinti visapusišką žemės sektoriaus reformą ir įtvirtinti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas, priimtas Įstatymas dėl nuosavybės pereinamojo laikotarpio procesų užbaigimo. Tęsiami registracijos ir kompensavimo procesai. Albanija turi skubiai priimti likusius įgyvendinimo teisės aktus, susijusius su 2017 m. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų įstatymu. 2019 m. gruodžio mėn. Parlamentas priėmė naująjį žiniasklaidos įstatymą, kuris peržiūrimas atsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę.

Albanija toliau įgyvendino viešojo administravimo reformą ir padarė apčiuopiamą pažangą reglamentavimo poveikio vertinimo srityje, taip pat rengdama su politikos planavimu susijusį teisės aktų rinkinį, didindama e. paslaugų skaičių ir gerindama duomenų rinkimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo skaidrumą centriniu ir vietos lygmenimis. Šioje srityje reikia toliau dėti pastangas, be kita ko, siekiant nustatyti valstybės tarnautojų atlyginimų politiką.

Iki 2019 m. lapkričio mėn. įvykusio žemės drebėjimo ir 2020 m. COVID-19 pandemijos sukelto išorės sukrėtimo nedarbas mažėjo ir pasiekė rekordiškai žemą lygį, eksportas smarkiai augo, o viešojo sektoriaus skolos ir BVP santykis, nors ir nemenkas, toliau mažėjo. Bankai toliau mažino neveiksnių paskolų skaičių, o skolinimas privačiajam sektoriui pradėjo augti. Imtasi veiksmų finansų rinkai plėtoti, tačiau finansinio tarpininkavimo lygis išliko žemas.

2020 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos nariai patvirtino sprendimą pradėti stojimo derybas su Albanija. Vadovaudamasi Tarybos išvadomis, Komisija pradėjo būtiną parengiamąjį darbą ir tikisi, kad Tarybai priėmus derybų programą bus kuo skubiau sušaukta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija.

14.Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti 14 pagrindinių prioritetų, nurodytų 2019 m. gegužės mėn. Komisijos nuomonėje dėl šios šalies pateiktos narystės ES paraiškos, laikantis atitinkamų 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadų. Ši nuomonė – išsamus kardinalių reformų tokiose srityse kaip demokratija ir jos veikimas, teisinė valstybė, pagrindinės teisės ir viešasis administravimas planas. Bosnija ir Hercegovina turi iš esmės pagerinti savo teisėkūros ir institucinę sistemą, be kita ko, prireikus – konstituciniu lygmeniu, kad atitiktų ES narystės keliamus reikalavimus. 14 pagrindinių prioritetų įgyvendinimas padės šaliai pradėti stojimo derybas su ES.

Šalies vadovai didžiąją ataskaitinio laikotarpio dalį praleido užsiimdami išskirtinai savo partijos politika, o šis menkos pažangos ir nepadarytų Parlamento darbų laikotarpis pasibaigė naujos vyriausybės paskyrimu 2019 m. pabaigoje, praėjus 14 mėnesių po visuotinių rinkimų. Net COVID-19 pandemijos sąlygomis politinė padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje kelis pastaruosius mėnesius rodė teigiamų ženklų ir pozityvią dinamiką. Pastaraisiais mėnesiais imtasi veiksmų pagrindiniams nuomonėje nurodytiems prioritetams įgyvendinti: 2019 m. spalio mėn. Ministrų Taryba priėmė veiksmų planą Komisijos 2019 m. analitinės ataskaitos rekomendacijoms įgyvendinti, nors dėl jų turinio įvairiuose vyriausybės lygmenyse iki galo sutarta nebuvo. Konstitucinis Teismas panaikino Serbų Respublikos konstitucijos nuostatą dėl mirties bausmės ir taip iš dalies įgyvendino 10-tą prioritetą. 2020 m. birželio mėn. pasiekus politinį susitarimą ir priėmus teisės aktų pakeitimus turėtų būti įmanoma gruodžio mėn. – pirmą kartą nuo 2008 m. – surengti vietos rinkimus Mostare – taip bus iš dalies įgyvendintas 1-as prioritetas. Kad rinkimai vyktų laikantis Europos standartų, reikia tolesnių reformų. 2020 m. liepos mėn. visais vyriausybės lygmenimis priimta viešojo administravimo reformos strateginė sistema ir taip prisidėta prie 14-to prioriteto įgyvendinimo. Dabar reikia visais valdžios lygmenimis priimti atitinkamą veiksmų planą. Bosnija ir Hercegovina, siekdama 5-to prioriteto, 2020 m. rugsėjo mėn. priėmė peržiūrėtą Nacionalinę karo nusikaltimų strategiją. Rengiamasi suburti jungtinį parlamentinį komitetą. Bosnija ir Hercegovina turi daryti pažangą įgyvendindama likusius pagrindinius prioritetus.

Būtinybė koordinuotai reaguoti į COVID-19 krizę padėjo laikinai atidėti partijų politikos klausimus, tačiau įtampa išliko. Vykdomosios valdžios institucijos greitai reagavo į pandemiją, o nepaprastoji padėtis apribojo teisėkūros asamblėjų priežiūros įgaliojimus.

Šalis turi užtikrinti profesionalią ir depolitizuotą valstybės tarnybą ir šalies mastu suderintą požiūrį į politikos formavimą. Labai svarbu, kad Bosnija ir Hercegovina užtikrintų veiksmingą sienų valdymo ir migracijos valdymo koordinavimą visais lygmenimis ir sukurtų veiksmingą prieglobsčio sistemą. Prevencijos ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje Bosnija ir Hercegovina yra ankstyvajame pasirengimo etape. Įgyvendinant nuomonėje nustatytus pagrindinius prioritetus ir Ekspertų ataskaitos teisinės valstybės klausimais išvadas, pažangos nepadaryta. Politiniai trukdžiai ir pačiose teisminėse institucijose vyraujantis pasipriešinimas reformoms, kuriomis siekiama didinti sąžiningumą, toliau kliudo piliečiams naudotis savo teisėmis, mažina pasitikėjimą institucijomis ir trukdo kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Reikia imtis skubių priemonių, pradedant patikimos ir griežtos teisminių institucijų pareigūnų ir Aukštosios teismų ir prokuratūros tarybos narių turto tikrinimo sistemos sukūrimu. Korupcija tebėra plačiai paplitusi, o visiems valdžios lygmenims būdingas piktnaudžiavimas padėtimi ir tai daro tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui. Nusikalstamos organizacijos naudojasi teisinėmis ir administracinėmis spragomis, o policija nėra apsaugota nuo politinio kišimosi. Reikia dėti daug pastangų atliekant finansinius tyrimus ir konfiskuojant turtą. Vis dar nepradėtas bendradarbiavimas su ES agentūromis (FRONTEX, Europolu, Eurojustu).

Siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų veiksmingai naudotis balsavimo teisėmis ir panaikinti vadinamąją „dviejų mokyklų po vienu stogu“ praktiką, reikia imtis didelių reformų. Bosnija ir Hercegovina turi užtikrinti saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, žurnalistų apsaugą, kurti pilietinei visuomenei palankią aplinką, visų pirma laikydamasi Europos asociacijų laisvės ir susirinkimų laisvės standartų. Vis dar neužtikrinamos prasmingos ir sistemingos konsultacijos su pilietine visuomene. Politiniai lyderiai taip pat turi imtis konkrečių veiksmų, kad būtų skatinama susitaikymui palanki aplinka, nes revizionizmas, genocido neigimas, karo nusikaltėlių šlovinimas prieštarauja ES vertybėms.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Bosnija ir Hercegovina dar tik pradėjo kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Iki COVID-19 sukelto išorės sukrėtimo ekonominė padėtis rodė makroekonominį stabilumą. Norint suteikti postūmį šalies ekonomikai, būtinos investicijos į švietimą ir infrastruktūrą; ne mažiau svarbu – derėjimas su Europos standartais ir atitinkamais ES acquis skyriais.

15.Kosove ataskaitiniu laikotarpiu įvyko pirmalaikiai rinkimai, pasikeitė vyriausybė, gana ilgą laiką veikė tik laikinoji vyriausybė. Tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis pažanga vykdant su ES susijusias reformas, be kita ko, įgyvendinant neseniai priimtus teisės aktus, buvo nedidelė. COVID-19 pandemijos pradžioje, 2020 m. kovo mėn. vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį visuomenės sveikatos srityje, pradėjo taikyti griežtas prevencijos priemones ir ėmė teikti piliečiams ir įmonėms skirtą pradinę ekonominę paramą. Valdžios institucijos ir toliau viešai demonstravo įsipareigojimą siekti pažangos kelyje į ES.

2019 m. spalio 6 d. surengti pirmalaikiai įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai buvo konkurencingi (išskyrus Kosovo serbų teritorijose), tačiau balsų skaičiavimo procesas atskleidė trūkumų. Pasikartojantys rinkimų proceso trūkumai turėtų būti kuo skubiau šalinami, o susijusios ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijos kuo skubiau įgyvendinamos.

Kosovas, remdamasis ligšioliniais pasiekimais, turi aktyviau imtis reformų ir stiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat reformuoti viešojo administravimo sistemą.

Ataskaitiniu laikotarpiu Kosovas atšaukė iš Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos importuojamų prekių 100 proc. muitus ir visas abipusiškumo priemones. Šis sprendimas leido atkurti prekybą su šiomis dviem šalimis. 2018 m. lapkričio mėn. Kosovo priimtas sprendimas dėl tarifų pažeidė Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (VELPS) ir turėjo rimtų politinių pasekmių bei pakenkė regioninės ekonominės zonos plėtrai Vakarų Balkanuose.

Santykių su Serbija normalizavimo srityje Kosovas pademonstravo įsipareigojimą ir bendradarbiavimą atnaujintame dialogo procese. Kosovas turi dėti dar daugiau didelių pastangų ir užtikrinti palankias sąlygas, kad būtų galima sudaryti išsamų teisiškai privalomą susitarimą su Serbija. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą. Kosovas turėtų toliau laikytis ankstesnių dialogo susitarimų ir juos įgyvendinti.

Nepaisant tvirto BVP augimo nuo 2015 m., kuris 2015–2018 m. vidutiniškai siekė 4,1 proc., ekonomikos dinamika vis dar labai priklauso nuo paslaugų eksporto, bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo ir privataus vartojimo, kurį skatina perlaidos iš užsienio, pastebimas darbo užmokesčio ir kreditų augimas. Todėl tikėtinas ES ekonomikos nuosmukis turės tiesioginį poveikį Kosovo ekonomikai, o realusis BVP 2020 m. turėtų sumažėti 5 proc. Kosovas turėtų sukurti veiksmingą ir skaidrų mechanizmą nuo COVID-19 krizės nukentėjusiam privačiajam sektoriui remti. Jis taip pat turėtų išlaikyti užimtumą, be kita ko, taikydamas trumpalaikio darbo programas, o bedarbio pašalpas ir poreikiais grindžiamas socialines išmokas skirti ir pažeidžiamiausioms grupėms. Turėtų būti padidinta fiskalinio manevravimo erdvė, apribojant išlaidas konkrečių grupių išmokoms, įskaitant karo veteranų pensijas. Turėtų būti gerinamas kapitalo išlaidų vykdymas.

Komisijos pasiūlymas dėl vizų režimo liberalizavimo pateiktas Tarybai ir turėtų būti svarstomas skubos tvarka. Komisija ir toliau laikosi 2018 m. liepos mėn. vertinimo, kad Kosovas įvykdė visus vizų režimo liberalizavimo kriterijus. Europos Parlamentas patvirtino remiąs Komisijos pasiūlymą dėl vizų režimo liberalizavimo.

16.Turkija tebėra svarbi Europos Sąjungos partnerė esminėse bendrų interesų srityse, pradedant migracija ir kova su terorizmu ir baigiant ekonomika, prekyba, energetika ir transportu. 2019 m. birželio mėn. Taryba pakartojo, kad Turkija ir toliau vis labiau tolsta nuo Europos Sąjungos ir kad Turkijos stojimo derybos iš esmės atsidūrė aklavietėje ir negali būti svarstomas jokių skyrių atidarymas ar uždarymas. Nepaisant to, kad vyriausybė ne kartą įsipareigojo siekti stojimo į ES tikslo, pagrindiniai faktai, kuriais buvo grindžiamas šis vertinimas, tebėra aktualūs. Turkija kol kas neišsklaidė didelio ES susirūpinimo besitęsiančiais neigiamais pokyčiais teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir teisminių institucijų srityse. Turkija tokio regreso sustabdymą ir politinės sistemos stabdžių ir atsvarų mechanizmo stiprinimą turėtų laikyti prioritetu.

Turkija turi suderinti savo konstitucinę sistemą su Europos standartais. Nepaisant to, kad 2018 m. liepos mėn. nepaprastoji padėtis buvo atšaukta, į teisės aktus įtrauktos tam tikros teisinės nuostatos, kuriomis vyriausybei suteikiami ypatingi įgaliojimai ir išsaugoti keli ribojantys nepaprastosios padėties taisyklių elementai. Asmenims, kuriuos neigiamai paveikė nepaprastosios padėties įstatyminiai potvarkiai, teisė kreiptis į teismą liko ribota. Prezidentinės valdžios sistema neužtikrina patikimo ir veiksmingo galių atskyrimo ir mažina demokratinę vykdomosios valdžios atskaitomybę. Toliau augo viešosios administracijos politizavimas.

Didelio poveikio sprendimas iš naujo surengti Stambulo miesto mero rinkimus, priimtas sulaukus ypatingųjų skundų, kuriais užginčytas iš pradžių patvirtintas rinkimų rezultatas, menkina rinkimų proceso, kuriame turkai dalyvavo ir savo balsus skyrė itin aktyviai, patikimumą. Nors rinkimai surengti profesionaliai, sąlygos politinėms partijoms ir kandidatams nebuvo objektyviai sąžiningos. Turkija turėtų užtikrinti laisvą, sąžiningą ir skaidrų rinkimų procesą.

Toliau buvo vykdomi prievartiniai pietryčių regiono merų atleidimai ir juos pakeitė vyriausybės paskirti patikėtiniai, o vietos atstovų suėmimai kenkia vietos demokratijai. Turkija, atsižvelgdama į Venecijos komisijos rekomendacijas ir savo įsipareigojimą laikytis Europos vietos savivaldos chartijos, turėtų panaikinti vietos demokratijos veikimą stabdančias priemones.

Nors turi teisę kovoti su terorizmu, tuo pačiu Turkija yra atsakinga už tai, kad tai būtų daroma laikantis teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Turkija turėtų liautis plačiai interpretavusi savo kovos su terorizmu įstatymą, kad galėtų suimti ir sulaikyti žurnalistus, rašytojus, teisininkus, politikus, mokslininkus, žmogaus teisių gynėjus ir režimo kritikus. Turkijos valdžios institucijos turi skubiai šalinti rimtus trūkumus, visų pirma susijusius su teise į teisingą bylos nagrinėjimą ir griežtu nekaltumo prezumpcijos principo taikymu. Pilietinei visuomenei ir jos organizacijoms ir toliau tenka dirbti vis sudėtingesnėje aplinkoje.

Turkijos ekonomika yra gana pažangi, bet jos rinkos ekonomikos veikimas kelia didelį susirūpinimą. Rinka po nuosmukio kiek atsigavo, tačiau atsigavimas nebuvo tvarus, be kita ko, ir dėl COVID-19 pandemijos protrūkio. Turkija tebėra priklausoma nuo staigių investuotojų nuotaikų pokyčių, o pandemija ir geopolitiniai įvykiai dar labiau pablogino padėtį. Ekonomikos valdymas nėra patikimas, jam trukdo reguliavimo institucijų nepriklausomumo stoka; susirūpinimą tebekelia centrinio banko valdytojo atleidimas ir nuolatinis valdžios institucijų spaudimas pinigų politikos sprendimus priimantiems asmenims. Švietimo srityje taip pat reikia spręsti rimtas problemas, susijusias su kokybe ir prieinamumu. Intensyvūs ES ir Turkijos prekybos santykiai buvo vienas iš svarbiausių ES ir Turkijos muitų sąjungos laimėjimų. Todėl tenka apgailestauti, kad Turkijos nukrypimų nuo muitų sąjungos įsipareigojimų gausėjo, o prekybos trukdžių skaičius labai išaugo. Turkija savo teisės aktus su ES acquis derino toliau, tačiau labai lėtai ir nenuosekliai.

Ji toliau dėjo daug pastangų, kad priimtų beveik keturis milijonus pabėgėlių ir patenkintų jų poreikius, taip pat užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui į ES. 2019 m. Turkija toliau vykdė savo įsipareigojimą įgyvendinti 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimą ir atliko svarbų vaidmenį sprendžiant migracijos srautų rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu problemas, tačiau nuo 2020 m. vasario mėn. pabaigos pradėjo aktyviai skatinti pabėgėlius kirsti ES sieną ir ėmė reikalauti naujo susitarimo, kuris pakeistų 2016 m. kovo mėn. pareiškimą. ES pripažįsta, kad Turkijos teritorijai tenka didelė migracijos našta ir rizika ir kad Turkija dėjo dideles pastangas pabėgėlių priėmimo srityje, tačiau kategoriškai nepritaria, kad migracijos klausimą Turkija naudotų politinio spaudimo tikslais. Kiek vėliau kovo mėn. Turkijos valdžios institucijos organizavo migrantų ir pabėgėlių vežimą iš pasienio su Graikija zonos. Nors neteisėtos migracijos iš Turkijos į ES mastas 2019 m. išaugo, skaičiai ir toliau yra gerokai mažesni už tuos, kurie buvo fiksuojami iki ES ir Turkijos pareiškimo. Pagal ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje toliau telkta tiek humanitarinė pagalba, tiek parama vystymuisi. Be kita ko, padėta patenkinti svarbiausius 1,7 mln. pabėgėlių poreikius, 600 000 pabėgėlių vaikų suteikta galimybė lankyti mokyklą, pastatyta 180 mokyklų ir surengta daugiau kaip 8 000 000 pirminės sveikatos priežiūros konsultacijų. Visas Priemonės veiklos biudžetas buvo mobilizuotas 2019 m. pabaigoje. ES nusprendė skirti papildomus 485 mln. EUR, kad būtų tęsiami pavyzdiniai projektai, kuriais tenkinami svarbiausi pabėgėlių poreikiai ir suteikiama galimybė mokytis. Nepaisant šios didelės paramos, pabėgėlių Turkijoje, kuriuos taip pat neigiamai paveikė COVID-19 pandemijos ekonominis poveikis, poreikiai greitu laiku neišnyks. Pagalbos Sirijos krizės paveiktiems pabėgėliams ir juos priimančioms šalims reikės ir toliau, o neseniai paskelbtame Komunikate dėl migracijos ir prieglobsčio pakto pažymėta, kad tęstinis ir tvarus ES finansavimas bus gyvybiškai svarbus. Komisija toliau veiksmingai ir sparčiai teikė ES finansavimą. Svarbiausi principai, kuriais grindžiamas minėtos priemonės įgyvendinimas, – greitis, efektyvumas, veiksmingumas ir patikimas finansų valdymas. Ne mažiau svarbus yra pagal priemonę vykdomų veiksmų tęstinumas ir Turkijos valdžios institucijų prisiimama atsakomybė.

Turkijai ėmusis veiksmų ir pareiškimų, kuriais ginčijama Kipro Respublikos teisė eksploatuoti angliavandenilių išteklius jos išskirtinėje ekonominėje zonoje, provokuojančių veiksmų Graikijos atžvilgiu, įskaitant Turkijos skrydžius virš graikų gyvenamų teritorijų, ir pasirašius du susitarimo memorandumus su Libijos nacionaline santarvės vyriausybe dėl bendradarbiavimo saugumo srityje ir jūrų jurisdikcijos ribų nustatymo, kuriais nepaisoma suverenių Graikijos teisių atitinkamose srityse, įtampa rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje dar labiau išaugo. Tokie veiksmai prieštarauja ES interesams, tarptautinei teisei ir pastangoms atnaujinti dialogą ir derybas bei siekti deeskalacijos. Komisija visapusiškai solidarizuojasi su Kipru ir Graikija ir pabrėžia, kad reikia imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti dialogui palankią aplinką. Taryba kelis kartus įvairiomis progomis pabrėžė, kad Turkija turi įsipareigoti vienareikšmiškai siekti gerų santykių su kaimyninėmis šalimis, laikytis tarptautinių susitarimų ir taikiai spręsti ginčus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, o prireikus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.

Atsižvelgdama į Turkijos vykdomą neteisėtą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, 2019 m. liepos mėn. Taryba priėmė keletą priemonių. ES, reaguodama į šiuos Turkijos veiksmus, 2019 m. lapkričio mėn. patvirtino tikslinių priemonių prieš Turkiją sistemą, o 2020 m. vasario mėn. nusprendė į asmenų, kuriems taikoma ši sankcijų sistema, sąrašą įtraukti dar du asmenis. 2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Turkijos ir Libijos nacionalinės santarvės vyriausybės dvišalis susitarimo memorandumas dėl jūrų jurisdikcijos zonų ribų nustatymo pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms.

Tikimasi aktyvios Turkijos paramos deryboms, kuriomis siekiama teisingo, visapusiško ir tvaraus Kipro ginčo sprendimo pagal JT programą, laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir vadovaujantis principais, kuriais grindžiama ES. Svarbu išsaugoti iki šiol padarytą pažangą ir toliau siekti teisingo, visapusiško ir perspektyvaus susitarimo, įskaitant išorės aspektus. Labai svarbu, kad Turkija ryžtingai ir konkrečiai prisidėtų ieškant visapusiško šio klausimo sprendimo.

Turkija privalo skubiai įvykdyti įsipareigojimą visiškai ir nediskriminuojamai įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir pašalinti visas laisvą prekių judėjimą ribojančias kliūtis, įskaitant tiesioginio transporto jungčių su Kipro Respublika apribojimus. Siekiant normalizuoti dvišalius santykius su Kipro Respublika jokios pažangos nepadaryta.

2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad ES yra strategiškai suinteresuota stabilia ir saugia aplinka rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir bendradarbiavimu grindžiamų, abipusiškai naudingų santykių su Turkija plėtojimu. Besąlygiškas reikalavimas šiuo atžvilgiu – geranoriškas dialogas ir susilaikymas nuo vienašalių veiksmų, kurie prieštarauja ES interesams ir kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė bei ES valstybių narių suverenios teisės. Visi nesutarimai turi būti sprendžiami taikiu dialogu ir laikantis tarptautinės teisės. Tokiomis aplinkybėmis Europos Vadovų Taryba išreiškė visapusišką solidarumą su Kipru ir Graikija, kurių suverenumas ir suverenios teisės turi būti gerbiamos.

Jeigu toliau bus dedamos konstruktyvios pastangos sustabdyti neteisėtą veiklą Graikijos ir Kipro atžvilgiu, Europos Vadovų Taryba susitarė inicijuoti pozityvią politinę ES ir Turkijos darbotvarkę konkrečiai akcentuojant muitų sąjungos modernizavimą ir prekybos lengvinimą, žmonių tarpusavio ryšius, aukšto lygio dialogus, tolesnį bendradarbiavimą migracijos klausimais, vadovaujantis 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimu. Europos Vadovų Taryba prašo savo Pirmininko, bendradarbiaujant su Komisijos pirmininke ir remiant vyriausiajam įgaliotiniui, parengti pasiūlymą dėl naujo postūmio ES ir Turkijos darbotvarkei šiuo atžvilgiu.

Primindama ir dar kartą patvirtindama, inter alia, savo ankstesnes 2019 m. spalio mėn. išvadas dėl Turkijos, jeigu bus atnaujinti vienašaliai veiksmai arba provokacijos, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad ES pasinaudos visomis savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis, be kita ko, vadovaujantis ES sutarties 29 straipsniu ir SESV 215 straipsniu, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus.

Europos Vadovų Taryba toliau atidžiai stebės įvykius ir atitinkamai vėl svarstys šį klausimą, taip pat prireikus priims sprendimus ne vėliau kaip gruodžio mėn. susitikime.

(1)

Finansavimas, skirtas pagal dabartinę 2014–2020 m. daugiametę orientacinę programą.

(2)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl makrofinansinės paramos teikimo plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms per COVID-19 pandemijos krizę (2020/0065 (COD), 2020 m. balandžio 22 d.).

(3)

 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/568, kuriuo tam tikrus gaminius leidžiama eksportuoti tik pagal eksporto leidimą (OL L 129, 2020 4 24).

(4)

  COM(2020) 315 final .

(5)

COM(2020) 641/2.

(6)

  COM(2020) 57 final .

(7)

  SWD(2020) 46 final .

(8)

  SWD(2020) 47 final .

(9)

Iki pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos Albanija turėtų įvykdyti rinkimų reformą visapusiškai laikydamasi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų, užtikrinti skaidrų politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą, užtikrinti tolesnį teismų reformos įgyvendinimą, be kita ko, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo veikimą, atsižvelgdama į atitinkamą tarptautinę patirtį, įskaitant taikytinas Venecijos komisijos nuomones, ir užbaigti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu specializuotų struktūrų kūrimą. Albanija taip pat turėtų toliau stiprinti kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir vykdydama Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą. Svarbiais prioritetais išlieka kova su nepagrįstų prieglobsčio prašymų reiškiniu ir repatriacijos užtikrinimas bei žiniasklaidos įstatymo pakeitimas pagal Venecijos komisijos rekomendacijas.

(10)

Savo išvadose Taryba palankiai vertina Komisijos nuomonę ir ragina vykdomąsias ir teisėkūros institucijas visais valdymo lygmenimis pradėti įgyvendinti nuomonėje nustatytus pagrindinius prioritetus, atsižvelgiant į teisėtus Bosnijos ir Hercegovinos piliečių siekius daryti pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje.

(11)

  COM(2019) 261 final .

(12)

* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(13)

Komunikatas dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020) 609 final).

(14)

Atsižvelgiant į Europos institucijų vartojamą terminiją, šiame dokumente terminas „romai“ apima įvairių romų grupių asmenis, pripažįstant šių grupių savitumą.

(15)

  https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/18/eu-turkey-statement/

(16)

 2015 m. lapkričio 24 d.  Komisijos sprendimas  dėl Sąjungos ir valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę (C(2015) 9500), su pakeitimais, padarytais 2016 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimu (C(2016) 855).

(17)

Beveik 1,7 mln. pabėgėlių kas mėnesį gauna pervedimus grynaisiais pinigais, 9 mln. asmenų suteiktos pirminės sveikatos priežiūros konsultacijos, o finansinė parama – daugiau kaip 600 000 mokyklą lankančių vaikų šeimoms. Pagal Priemonę jau įgyvendinama maždaug 100 projektų.

(18)

  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_20_1324

(19)

Geresnį Vakarų Balkanų ir Turkijos ekonomikos valdymą ES remia pagal metinę ekonominių reformų programą. Ši programa tapo pagrindine priemone planuojant ir įgyvendinant makroekonomikos ir struktūrines reformas, skirtas konkurencingumui didinti ir ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui skatinti. Ekonominių reformų programos procesas bus pritaikytas atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį COVID-19 pandemijos poveikį.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 06

COM(2020) 660 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos

{SWD(2020) 350 final} - {SWD(2020) 351 final} - {SWD(2020) 352 final} - {SWD(2020) 353 final} - {SWD(2020) 354 final} - {SWD(2020) 355 final} - {SWD(2020) 356 final}

1 PRIEDAS. Ataskaitų išvadų santraukos

Juodkalnija

Kalbant apie politinius kriterijus, ataskaitiniu laikotarpiu vyravo įtampa ir politinių veikėjų tarpusavio nepasitikėjimas, taip pat menkas pasitikėjimas rinkimų sistema. Dėl COVID-19 pandemijos Parlamentas 2020 m. pradžioje sustabdė veiklą, o po to buvo paleistas dėl rugpjūčio 30 d. suplanuotų parlamento rinkimų.

Rinkimų neboikotavo nė viena politinė partija, varžytasi pagal 11 kandidatų sąrašų.

Remiantis preliminariomis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadomis, rinkimai buvo konkurencingi, valdyti skaidriai ir veiksmingai, tačiau tokiais klausimais kaip bažnyčia ir nacionalinė tapatybė visuomenė buvo itin susipriešinusi. Vis dėlto, nepaisant dažno konfrontacinio tono, kampanija buvo taiki. Kandidatai galėjo pristatyti savo programas, tačiau ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras išreiškė susirūpinimą nepagrįstu valdančiosios partijos pranašumu ir žiniasklaidos šališkumu.

Rinkimai nulėmė beprecedenčius valdančiosios daugumos sudėties pokyčius. Naujasis parlamentas turėtų stengtis pasiekti platų įvairių partijų ir visuomenės sutarimą ir praktiškai demonstruoti Juodkalnijos įsipareigojimą vykdyti ES reformų darbotvarkę – tai turės lemiamos reikšmės šalies pažangai siekiant narystės ES; taip pat dalyvauti skaidriame, ryžtingame ir įtraukiame dialoge dėl iki šiol neįvykdytų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų.

2019 m. gruodžio mėn., trūkstant kvorumo, Parlamentas vien valdančiosios daugumos balsavimu priėmė kai kuriuos teisinius sprendimus, kuriais siekta atsižvelgti į dalį ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų. Priimti pakeitimai neturėjo didelio poveikio dabartinei rinkimų sistemai, išskyrus kampanijos finansavimo srityje. Vis dar neįvykdytos prioritetinės ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos, susijusios su rinkimų administracijos profesionalumu, nešališkumu ir skaidrumu; kandidatų registracija ir rinkėjų parašų patikimumo patvirtinimo mechanizmais; žiniasklaidos priežiūra rinkimų kampanijos metu, rinkėjų registro auditu, kovos su netinkamu viešųjų išteklių naudojimu priemonėmis ir lyčių pusiausvyra politinio atstovavimo srityje. Tai reiškia, kad visapusiška ir įtrauki rinkimų sistemos peržiūra vis dar neatlikta.

2020 m. kovo mėn. paskirtas naujas Valstybinės rinkimų komisijos (SEC) pirmininkas. Reikia toliau dėti pastangas, kad būtų padidintas tos komisijos darbo skaidrumas ir atskaitomybė. Nepaisant įvairių partijų susitarimo vietos rinkimus rengti tą pačią dieną, teisinėje sistemoje vis dar numatyta galimybė rengti juos pagal slankųjį tvarkaraštį. Vis dar neaišku, kada naujoji sistema bus įgyvendinta.

Politinė arena iki 2020 m. rugpjūčio mėn. rinkimų buvo susiskaldžiusi, poliarizuota, jai trūko tikro politinio dialogo. 2019 m. žengti pirmieji žingsniai atkuriant politinį dialogą Parlamente – opozicijos partijos iš dalies ėmė dalyvauti laikinojo parlamento komitetų darbe. Tačiau vyriausybei pateikus įstatymo dėl religijos ar tikėjimo laisvės projektą, kuris turėjo būti priimtas plenariniame posėdyje, opozicijos nariai savo dalyvavimą sustabdė. Dėl to 2019 m. gruodžio mėn. kilo masiniai religiniai protestai, laikinai sustabdyti 2020 m. pavasarį, kilus COVID-19 krizei.

Parlamento rinkimų rezultatai sudaro sąlygas sugrąžinti politines diskusijas į Parlamentą. Siekiant stiprinti parlamentinę atskaitomybę, vykdomosios valdžios priežiūrą, demokratinę kontrolę, užtikrinti geresnę teisės aktų kokybę ir skyrimą į svarbius postus, būtinas aktyvus ir konstruktyvus visų partijų dalyvavimas. 2019 m. ir 2020 m. pirmąjį pusmetį Parlamentui nepavyko užtikrinti reikiamos 2/3 balsų daugumos, kad galėtų paskirti asmenis svarbioms teisėjų pareigoms eiti, todėl svarbios teisminės sistemos pareigos einamos laikinai. Vyriausiojo valstybės prokuroro kadencija baigėsi 2019 m. spalio mėn., o jį pakeisiantis prokuroras dar nepaskirtas.

Nesiimta jokių tolesnių politinių ir teisminių priemonių dėl įtariamo piktnaudžiavimo viešosiomis lėšomis partijų politiniais tikslais 2012 m. (vadinamosios garso įrašų bylos). Kalbant apie 2019 m. sausio mėn. „vokelio“ bylą, dviem asmenims pareikšti kaltinimai dėl pinigų plovimo. Šiuo atveju būtinas patikimas, nepriklausomas ir veiksmingas institucinis atsakas.

Kalbant apie valdymą, būtina stiprinti skaidrumą, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir vyriausybės pajėgumus vykdyti reformas. Vyriausybės generalinio sekretoriato vykdoma strateginių politikos dokumentų kokybės stebėsena tapo struktūruota ir sisteminga. Tačiau vyriausybės politika dėl valstybės finansuojamų butų ar paskolų palankiomis sąlygomis kelia abejonių dėl nacionalinės stabdžių ir atsvarų sistemos veiksmingumo. Reikia toliau gerinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą tiek stojimo, tiek teisėkūros procesuose.

Juodkalnija yra vidutiniškai pasirengusi viešojo administravimo reformos srityje. Galima teigti, kad ataskaitiniu laikotarpiu padaryta tam tikra pažanga. Juodkalnija pradėjo įgyvendinti įstatymą dėl valstybės tarnautojų. Toliau daryta nemenka pažanga įgyvendinant vidutinės trukmės politikos planavimo sistemą, nuopelnais grindžiamą įdarbinimą, valdant žmogiškuosius išteklius ir racionalizuojant valstybės administracijos organizavimą. Tačiau siekiant veiksmingai užtikrinti valstybės tarnybos depolitizavimą ir valstybės administracijos optimizavimą, taip pat veiksmingą reformų įgyvendinimą ir jų finansinį tvarumą, reikia tvirtos politinės valios.

Juodkalnija tebėra vidutiniškai pasirengusi teisminių institucijų srityje taikyti ES acquis ir Europos standartus – ji padarė tik nedidelę pažangą, visų pirma toliau įgyvendindama IRT strategiją teisminių institucijų srityje. Į praėjusių metų rekomendacijas dėl teisminių institucijų buvo atsižvelgta tik iš dalies. Tebėra neišspręstų problemų, visų pirma susijusių su teisminių institucijų nepriklausomumu, profesionalumu, veiksmingumu ir atskaitomybe. Teisėjų tarybos sprendimas pakartotinai paskirti septynis teismų pirmininkus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, bent trečiajai kadencijai kelia didelį susirūpinimą dėl to, kaip Teisėjų taryba aiškina konstitucinės ir teisinės sistemos raidę ir dvasią, pagal kurią šie paskyrimai apribojami maksimaliai dviem kadencijomis, kad būtų išvengta pernelyg didelės galios koncentracijos teisminėse institucijose. Tai neatitinka GRECO rekomendacijų dėl teisminių institucijų nepriklausomumo, kurių Juodkalnija turėtų laikytis, kad nebūtų užgožti ankstesni teismų reformos laimėjimai.

Juodkalnija pagerino savo pasirengimą kovos su korupcija srityje. Nedidelę pažangą šalis padarė ir įgyvendindama praėjusių metų rekomendacijas, susijusias su korupcijos suvaldymo ir prevencijos rezultatais ir su nauja Turto susigrąžinimo tarnybos institucine struktūra; į šias rekomendacijas atsižvelgta tik iš dalies. Didinant pajėgumus ir teikiant techninę pagalbą toliau stiprinta Kovos su korupcija agentūra, vadovaujama naujai paskirtos vadovybės. Tačiau tebėra neišspręstų problemų, susijusių su jos nepriklausomumu, prioritetų nustatymu, atrankiniu požiūriu ir priimamų sprendimų kokybe. Kovos su korupcija agentūra iniciatyvos jos kompetencijai priklausančiose srityse, įskaitant informatorių apsaugą, politinių partijų finansavimo ir rinkimų kampanijos kontrolę ir lobizmo priežiūrą, kol kas nerodo. Vis dar reikia gerinti neteisėtu būdu įgyto turto areštą ir konfiskavimą. Daugelyje sričių įsitvirtinusi korupcija tebėra didelė problema. Siekiant veiksmingai išspręsti šį nerimą keliantį klausimą, reikia tvirtos politinės valios ir tvirto baudžiamosios justicijos atsako į aukšto lygio korupciją.

Kovoti su organizuotu nusikalstamumu Juodkalnija yra iš dalies ar vidutiniškai pasirengusi. Padaryta tam tikra pažanga, be kita ko, įgyvendinant praėjusių metų rekomendacijas, visų pirma susijusias su centralizuoto banko sąskaitų registro sukūrimu, didesniu policijos pajėgumu ir profesionalumu ir didesniu vykdomų teismo procesų dėl turto konfiskavimo skaičiumi. Pasiekta pirmų prekybos žmonėmis ir pinigų plovimo tyrimų rezultatų. Kaip matyti iš didėjančio tyrimų, suėmimų ir konfiskavimo atvejų skaičiaus, toliau gerėjo teisėsaugos institucijų vidaus veiklos organizavimas ir koordinavimas. Tačiau Juodkalnija vis dar nėra pašalinusi kai kurių esminių ir sisteminių baudžiamosios teisenos sistemos trūkumų, įskaitant tai, kaip teismuose nagrinėjamos organizuoto nusikalstamumo bylos. Laikantis Vakarų Balkanų bendrame kovos su terorizmu veiksmų plane ir dvišaliame įgyvendinimo susitarime nustatytų tikslų, pasiekta tam tikra pažanga kovojant su terorizmu ir užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui bei kovojant su juo.

Pagrindinių teisių srityje Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą. Teisinė ir institucinė sistema, kuria užtikrinama, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, jau iš esmės sukurta. 2020 m. liepos mėn., Parlamentui priėmus įstatymą dėl tos pačios lyties porų partnerystės, Juodkalnija tapo pirmąja regiono šalimi, reglamentuojančia tos pačios lyties porų statusą. Sustiprinti žmogaus teisių gynimo institucijų ir Žmogaus ir mažumų teisių ministerijos gebėjimai, išaugo pasitikėjimas ombudsmeno tarnyba. Tačiau tebėra didelių sunkumų užtikrinant, kad žmogaus teises reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai būtų veiksmingai įgyvendinami. Pranešimai apie tai, kad policija naudoja pernelyg didelę jėgą, ir įtarimai dėl kankinimo reikalauja greitų ir veiksmingų tyrimų. Didelį susirūpinimą kelia etniniu ir religiniu pagrindu rengti per 2020 m. rugpjūčio mėn. rinkimus. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant integruoti žmogaus teises į visas darbo sritis, viešąją politiką ir sektorius. Nepalankioje padėtyje esančios grupės, įskaitant romus ir egiptiečius, ir neįgalieji toliau patiria įvairių rūšių diskriminaciją; jiems sunku naudotis savo teisėmis administraciniuose ir teismo procesuose. Didelį susirūpinimą tebekelia smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus.

Saviraiškos laisvės srityje ataskaitiniu laikotarpiu Juodkalnija pažangos nepadarė. Nors dėl žiniasklaidos teisės aktų šiokios tokios pažangos pasiekta, ją nustelbė internetinių portalų redaktorių ir piliečių suėmimai ir jiems iškeltos bylos dėl 2020 m. internete paskelbto ar pasidalyto turinio. Iki šiol neišspręstos svarbios senos išpuolių bylos, įskaitant 2004 m. įvykdytą dienraščio „Dan“ vyriausiojo redaktoriaus nužudymą ir 2018 m. tyrimą atliekančio žurnalisto sušaudymą. Rūpesčių tebekelia ir nacionalinio visuomeninio transliuotojo RTCG redakcinė nepriklausomybė ir profesiniai standartai. Žiniasklaidos aplinka tebėra labai poliarizuota, o savireguliavimo mechanizmai tebėra silpni. Priimtas įstatymas dėl religijos laisvės ir rinkimų kampanijos metu visame regione išaugęs dezinformacijos mastas dar labiau supriešino visuomenę.

Migracijos srityje 2019 m., kaip ir 2018 m., toliau ryškėjo atvykstančių neteisėtų migrantų skaičiaus didėjimo tendencija. 2019 m. sulaikyti 7 978 neteisėti migrantai, t. y. 60 proc. daugiau nei 2018 m. Visi sulaikyti migrantai pareiškė ketinantys prašyti prieglobsčio ir tai darė spaudimą šalies priėmimo infrastruktūrai. Juodkalnijos valdžios institucijos neleido neteisėtai į šalį patekti 516 asmenų ir neteisėtai išvykti – 1 514 asmenų. Specialioji prokuratūra atliko tris neteisėto migrantų gabenimo, susijusio su daugiau kaip 40 asmenų, tyrimus. 2019 m. spalio mėn. su ES pasirašytas Susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų statuso įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d. Liepos 15 d. pradėta įgyvendinti pirmoji bendra operacija pagal minėtą susitarimą. Juodkalnija turi toliau dėti pastangas, kad įveiktų migracijos spaudimą, toliau plėtodama tarptautinį bendradarbiavimą readmisijos srityje, didindama savo pajėgumus vykdyti neteisėto migrantų gabenimo tinklų baudžiamąjį persekiojimą, plėtodama migrantų priėmimo infrastruktūrą ir stiprindama migrantų duomenų rinkimo sistemą.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Sulėtėjus investicijų augimui, 2019 m. sulėtėjo ir ekonomikos tempas. Eksportas, ypač paslaugų, augo, tačiau jo nepakanka dideliam einamosios sąskaitos deficitui sumažinti. Dėl dviejų vietos bankų bankroto ir pertvarkymo ir dėl bankų priežiūros sistemos sustiprinimo išaugo finansų sektoriaus stabilumas. Pagerėjo darbo rinkos sąlygos, tačiau nedarbas – ypač moterų, jaunimo, romų ir nekvalifikuotų asmenų – ir toliau lieka didelis. Nedidelė pažanga padaryta darbo jėgos aktyvumo skatinimo priemonių ir užimtumo bei socialinių paslaugų koordinavimo srityje. Balandžio mėn. nustačius COVID-19 karantino priemones, daug ekonomikos sektorių sustabdė darbą, todėl antrąjį 2020 m. ketvirtį Juodkalnijos ekonominės veiklos rezultatų prognozės gerokai suprastėjo. 2019 m. gerėję viešieji finansai 2020 m. patiria didelį spaudimą dėl sparčiai didėjančių lėšų, kuriomis finansuojamas valdžios institucijų atsakas į pandemiją; tuo pačiu dėl sumenkusios ekonominės veiklos smarkiai mažėjo biudžeto pajamos. Nepaisant tam tikrų ženklų, kad verslo aplinka pagerėjo, kovos su „šešėliu“ priemonės buvo atidėtos, o įmonių, kurių banko sąskaitos yra įšaldytos, skaičius nemažėja ir yra labai didelis. Valstybei priklausančios transporto bendrovės yra nekonkurencingos ir jų nuostoliai perkeliami ant valstybės pečių. Konkurencijos ir antikorupcijos agentūrų instituciniai pajėgumai tebėra menki.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Investicijos į žinias ir žmogiškąjį kapitalą yra labai nedidelės, todėl vietos bendrovių inovacijų ir našumo lygis yra žemas. Turi būti gerinami visų sričių švietimo rezultatai ir nustatytos kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo priemonės. Įgyvendinami keli svarbūs infrastruktūros projektai, dėl kurių Juodkalnija pamažu tampa elektros energijos eksportuotoja, ir plėtojami transporto tinklai. Privatusis sektorius kuria fizinius plačiajuosčio ryšio tinklus, o valdžios institucijos stiprina jų teisinę bazę. Tačiau silpną šalies ekonomikos pramoninę bazę, kuriai būdinga mažos pridėtinės vertės veikla, riboja nedidelė rinka ir menka daugumos vietos bendrovių technologinė praktinė patirtis.

Kalbant apie gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, Juodkalnija tebėra konstruktyviai įsipareigojusi palaikyti dvišalius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, tačiau dvišaliai santykiai su Serbija yra įtempti. Juodkalnija iš esmės aktyviai dalyvauja regioninio bendradarbiavimo veikloje.

Kalbant apie Juodkalnijos gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus, daugelyje sričių jau atliktas svarbus derinimo ir pasirengimo įgyvendinti ES acquis darbas. Šalis yra gerai pasirengusi tokiose srityse kaip bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisė, energetika ir užsienio, saugumo ir gynybos politika. Juodkalnija yra vidutiniškai pasirengusi daugelio skyrių srityse, pavyzdžiui, laisvo prekių judėjimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, maisto saugos, veterinarijos bei fitosanitarijos politikos. Aplinkos ir klimato kaitos, socialinės politikos ir užimtumo srityse jos pasirengimas nedidelis. Nemaža pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo, finansinių paslaugų, žemės ūkio ir kaimo plėtros, maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse.

Žvelgiant į ateitį, Juodkalnija itin daug dėmesio turėtų skirti konkurencijos politikai, ekonominei ir pinigų politikai, statistikai ir finansų kontrolei, visų pirma teisminių institucijų veikimui ir saviraiškos laisvei. Administracinių gebėjimų didinimas siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas ES acquis, tebėra svarbus Juodkalnijos uždavinys. Juodkalnija toliau visapusiškai laikėsi visų ES bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų ir deklaracijų.

Serbija

Kalbant apie politinius kriterijus, iš pradžių balandžio mėn. numatyti Serbijos parlamento, provincijų ir savivaldybių rinkimai dėl COVID-19 pandemijos protrūkio buvo atidėti ir surengti 2020 m. birželio 21 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) tarptautinių stebėtojų teigimu, rinkimų kandidatai galėjo rengti kampanijas ir buvo užtikrintos pagrindinės laisvės, tačiau rinkėjų pasirinkimą ribojo didžiulis valdančiosios partijos pranašumas ir vyriausybės politikos propagavimas daugumoje didžiųjų žiniasklaidos priemonių. Daugelis Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pateiktų rekomendacijų kol kas neįgyvendintos. Labai svarbu, kad ilgalaikių rinkimų trūkumų problemą Serbijos valdžios institucijos išspręstų palaikydamos skaidrų ir įtraukų dialogą su politinėmis partijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais likus pakankamai laiko iki kitų rinkimų. Kai kurios opozicinės partijos rinkimus boikotavo.

Naujajame Serbijos parlamente veikia didžioji valdančiosios koalicijos dauguma, jame nėra gyvybingos opozicijos. Tokia padėtis nėra palanki politiniam šalies pliuralizmui. Ankstesnės kadencijos metu buvo imtasi tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti parlamento darbo trūkumai: sumažintas skubių procedūrų skaičius ir apribota trukdymo priimti įstatymus praktika. Kelios opozicijos partijos toliau boikotavo parlamentines sesijas. Per parlamentines diskusijas sakytos prieš politinius oponentus ir skirtingą politinę nuomonę turinčius kitų institucijų atstovus nukreiptos provokacinės kalbos. Siekiant užtikrinti demokratiniame parlamente būtiną stabdžių ir atsvarų sistemą, reikia stiprinti parlamento veiksmingumą, nepriklausomumą ir skaidrumą, įskaitant parlamentinės opozicijos vaidmenį ir prerogatyvas. Naujasis parlamentas ir politinės jėgos turėtų toliau dalyvauti Europos Parlamento vadovaujamame partijų dialoge, kad būtų pagerinti parlamentiniai standartai ir pasiektas platus partijų ir visuomenės sutarimas dėl su ES susijusių reformų, kuris yra itin svarbus šalies pažangai siekiant narystės ES.

Viešojo administravimo reformos srityje Serbija yra vidutiniškai pasirengusi. Pernelyg didelis vyresniųjų vadovų pareigybių skaičius sumažintas tik nežymiai, taigi, pažangos praktiškai nepadaryta. Vis didesnį susirūpinimą kelia skaidrumo stoka ir nepakankamas nuopelnais grindžiamo įdarbinimo aukštoms valstybės tarnybos pareigoms eiti procedūrų laikymasis. Veiksmingą planavimo sistemos įstatymo įgyvendinimą reikia užtikrinti Viešosios politikos sekretoriatui vykdant griežtą kokybės kontrolę.

Serbijos teismų sistemos srityje pasiektas tam tikras pasirengimo lygis. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu jokios pažangos nepadaryta. Konstitucinė teisminių institucijų reforma buvo sustabdyta iki 2020 m. parlamento rinkimų. Toks vilkinimas daro poveikį teismų srities teisės aktų, kurių reikia siekiant sustiprinti teismų nepriklausomumo apsaugą, priėmimui. Didelį susirūpinimą kelia pagal galiojančius teisės aktus leidžiama nuolatinė politinė įtaka teisminėms institucijoms. Serbija toliau dėjo pastangas, kad sumažintų senų vykdymo užtikrinimo bylų skaičių ir suderintų teismų praktiką.

Kovos su korupcija srityje Serbija pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu padaryta tik menka pažanga. Imtasi operatyvinių veiksmų siekiant sustiprinti Kovos su korupcija agentūros įgaliojimus ir užtikrinti jos nepriklausomumą, taip pat padidinti jos pajėgumus, kad būtų galima įgyvendinti 2020 m. rugsėjo mėn. įsigaliojusį Korupcijos prevencijos įstatymą. 2018 m. kovo mėn. įsigaliojusiu įstatymu dėl valdžios institucijų veiklos organizavimo ir jurisdikcijos kovojant su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir korupcija padaryti pakeitimai davė tam tikrų rezultatų: išaugo baigtų nagrinėti bylų skaičius. Apskritai korupcija ir toliau kelia susirūpinimą. Vis dar nėra veiksmingo prevencijos koordinavimo mechanizmo. Užbaigtų aukšto lygio korupcijos bylų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo. Serbija turi dėti daugiau pastangų ir stiprinti korupcijos prevenciją ir mažinti pačią korupciją.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Serbija pasiekė tam tikrą pasirengimo lygį, bet per ataskaitinį laikotarpį padarė nedidelę pažangą, visų pirma susijusią su struktūrinėmis reformomis ir tarpžinybiniu bendradarbiavimu. Serbija vis aktyviau bendradarbiauja su Europolu. Apskritai Serbija dar nėra pasiekusi įtikinamų rezultatų, susijusių su veiksmingais tyrimais, baudžiamuoju persekiojimu ir galutiniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais sunkių ir organizuotų nusikaltimų bylose, dėl kurių būtų konfiskuota daugiau turto. Serbija turi dėti daugiau pastangų, kad išardytų dideles ir tarptautiniu mastu veikiančias nusikalstamas organizacijas.

Teisinė ir institucinė sistema, kuria užtikrinama, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, jau iš esmės sukurta. Tačiau reikia užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą jos įgyvendinimą. Reikia stiprinti žmogaus teisių institucijas ir užtikrinti jų nepriklausomumą, be kita ko, skiriant būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Serbija priėmė naują žiniasklaidos strategiją, kuri buvo parengta skaidriai ir įtraukiai ir kurioje nustatyti su Serbijos žiniasklaidos laisve susiję pagrindiniai uždaviniai. Tačiau naujoji strategija dar nepradėta įgyvendinti ir vietos lygmeniu nepadaryta jokios pažangos gerinant bendrą saviraiškos laisvės aplinką. Kaip nustatyta žiniasklaidos strategijoje, didelį susirūpinimą tebekelia grasinimų žurnalistams, jų bauginimo ir smurto prieš juos atvejai. Vis dar neužtikrintas žiniasklaidos nuosavybės ir viešųjų lėšų paskirstymo skaidrumas, ypač vietos lygmeniu. ODIHR nustatė, kad dauguma nacionalinės televizijos kanalų ir laikraščių rinkimų kampanijos metu propagavo vyriausybės politiką. Jis taip pat nustatė, kad kelios kitokias nuomones pateikusios žiniasklaidos priemonės buvo ribotos aprėpties ir neužtikrino veiksmingos atsvaros, o tai sumenkino politinių pažiūrų įvairovę tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, per kurias dauguma rinkėjų gauna informaciją.

Atlikdama aktyvų ir konstruktyvų vaidmenį ir veiksmingai bendradarbiaudama su kaimyninėmis šalimis ir ES valstybėmis narėmis Serbija toliau svariai prisidėjo prie mišrių migracijos į ES srautų valdymo. Ji taip pat toliau veiksmingai įgyvendino integruoto sienų valdymo strategiją ir savo veiksmų planą.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Serbija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai arba gerai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Iki COVID-19 krizės, augant vidaus paklausai, BVP augimo tempas spartėjo. Išorės disbalansas didėjo, tačiau dėl didelių tiesioginių užsienio investicijų srautų finansavimas išliko geras. Kainų spaudimas išliko nedidelis, prognozuota ribota infliacija. Mažindama biudžeto deficitą ir vykdydama apdairią fiskalinę politiką, Serbija gerokai pagerino skolos tvarumą. Pagerėjo darbo rinkos rezultatai, o nedarbo lygis buvo žemiausias per pastarąjį dešimtmetį; tačiau taip atsitiko ir dėl didelio masto emigracijos. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 krizės poveikio ekonominės veiklos rezultatai, visų pirma BVP augimo, viešųjų finansų ir užimtumo srityse, 2020 m. gerokai suprastės. Vykdant mokesčių administravimo reformas ir privatizuojant valstybinius bankus pasiekta šiokios tokios pažangos, tačiau kitos viešojo administravimo ir valstybinių įmonių struktūrinės reformos vykdytos lėtai. Reikia šalinti biudžeto sistemos trūkumus. Nepadaryta jokios pažangos griežtinant fiskalines taisykles. Valstybė aktyviai dalyvauja ekonomikoje, o privačiajam sektoriui trukdo teisinės valstybės principo taikymo trūkumai.

Serbija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Ekonomikos struktūra toliau gerėjo, o ekonominė integracija į ES išliko didelė. Tačiau nepaisant tam tikros pažangos, švietimo ir mokymo kokybė ir aktualumas ne visiškai atitinka darbo rinkos poreikius. Investicijos toliau didėjo, tačiau po ne vienerius metus trukusio per menko investavimo jų nepakanka dideliems infrastruktūros poreikiams patenkinti. Serbija turi taikyti tas pačias taisykles dėl visų kapitalo investicijų, kad ir kokia būtų jų rūšis ar finansavimo šaltinis, įskaitant investicijas pagal tarpvyriausybinius susitarimus, prioritetų nustatymo, atrankos ir stebėsenos. Visi sprendimai dėl investicijų turi atitikti ES viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos, poveikio aplinkai vertinimo ir sąnaudų ir naudos analizės standartus. Nors mažųjų ir vidutinių įmonių skolinimosi sąnaudos pastaruoju metu sumažėjo, jos vis dar susiduria su įvairiomis problemomis, įskaitant nenuspėjamą verslo aplinką ir nesąžiningą konkurenciją.

Apskritai Serbija toliau laikėsi įsipareigojimo palaikyti dvišalius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis; ji taip pat aktyviai dalyvauja regioninio bendradarbiavimo veikloje. Santykiuose su Juodkalnija buvo justi įtampa, be kita ko, susijusi su rugpjūčio 30 d. Juodkalnijos parlamento rinkimais. Novi Sade, Ohride ir Tiranoje vykusiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose Serbija pademonstravo ryžtą suteikti naują postūmį regioniniam bendradarbiavimui ir didesnei regioninei atsakomybei. Svarbu, kad regioninės iniciatyvos apimtų visus Vakarų Balkanų partnerius ir būtų grindžiamos ES taisyklėmis, remiantis įsipareigojimais, prisiimtais pagal VELPS, regioninės ekonominės erdvės (REA) arba Transporto bendrijos sutartį.

ES moderuojamas dialogas santykių su Kosovu normalizavimo klausimu atnaujintas 2020 m. liepos 12 d. ir 16 d. bei rugsėjo 7 d. vykusiuose aukšto lygio susitikimuose. Briuselyje surengti keli ekspertų lygio susitikimai. Serbija turi toliau dėti dideles pastangas ir prisidėti prie išsamaus teisiškai privalomo susitarimo su Kosovu siekio. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą.

Kalbant apie gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus, Serbija aktyviau derino teisės aktus su ES acquis pagal ekonomikos ir vidaus rinkos skyrius. Šalis padarė nemažą pažangą tokiose ekonomikos srityse kaip bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencija ir finansinės paslaugos. Tačiau pažanga viešųjų pirkimų srityje – ribota. Nors didelę dalį savo viešųjų pirkimų teisės aktų Serbija yra suderinusi su acquis, 2020 m. vasario mėn. priimtu įstatymu dėl specialių procedūrų linijinės infrastruktūros projektams leidžiama Serbijai ypatingos svarbos infrastruktūros projektų atveju netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių ir taip apeiti ES taisykles ir standartus. Nepanašu, kad su trečiosiomis šalimis sudarytų tarpvyriausybinių susitarimų įgyvendinimas sistemingai atitiktų vienodo požiūrio, nediskriminavimo, skaidrumo ir konkurencijos principus ar visiškai derėtų su atitinkamu ES acquis ir nacionalinės teisės aktais. Adekvatus politinis dėmesys turi būti skiriamas aplinkai ir klimato kaitai: reikia geresnio koordinavimo, stipresnių institucijų, didesnio finansavimo ir integravimo į visus ekonomikos sektorius. Pirmenybė turi būti teikiama pažangai perėjimo prie žaliosios energijos ir iškastinio kuro atsisakymo srityje, o dalis Serbijos turi padvigubinti kovos su oro tarša pastangas. Kalbant apie transportą, Serbija tęsė geležinkelių sektoriaus reformas. Sprendimais dėl investicijų į transportą turi būti užtikrintas geriausias kainos ir kokybės santykis. Kad reformas būtų galima vykdyti sparčiau, bus labai svarbu užtikrinti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei aiškias strategines programas, be kita ko, paskirti Serbijos derybų su ES grupės vadovą.

Serbija toliau plėtojo intensyvius santykius ir strategines partnerystes su įvairiomis pasaulio šalimis, įskaitant Rusiją, Kiniją ir JAV. Bendradarbiavimas su Kinija per COVID-19 krizę suintensyvėjo ir pasižymėjo Kinijai palankia ir prieš ES nukreipta aukšto rango pareigūnų retorika. Su Rusija palaikyti dažni aukšto lygio santykiai ir rengti reguliarūs dvišaliai vizitai, taip pat vykdomas karinis techninis bendradarbiavimas, įskaitant bendrų karinių mokymų ir susitarimų dėl prekybos ginklais srityje. Serbijos Prezidentas pažadėjo iki 2021 m. liepos mėn. Serbijos ambasadą Izraelyje perkelti į Jeruzalę. 2019 m. Serbija buvo suderinusi pozicijas su 60 proc. ES BUSP pozicijų, o dabar ji turi dėti daugiau pastangų, kad iki įstojimo palaipsniui visiškai suderintų savo užsienio ir saugumo politiką su Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika.

Šiaurės Makedonija

Kalbant apie politinius kriterijus, ataskaitiniu laikotarpiu Šiaurės Makedonija toliau įgyvendino su ES susijusias reformas. Toliau dėtos pastangos stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, be kita ko, aktyvinant esamą stabdžių ir atsvarų sistemą ir vedant diskusijas bei debatus pagrindiniais politikos ir teisėkūros klausimais. Opozicijos partijos toliau dalyvavo parlamento darbe ir rėmė pagrindinius bendro nacionalinio intereso klausimus, pavyzdžiui, su ES susijusias reformas ir NATO integracijos procesą, prie kurio Šiaurės Makedonija prisijungė 2020 m. kovo mėn. Atsižvelgdamos į 2019 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus, politinės partijos bendru sutarimu nusprendė 2020 m. balandžio 12 d. surengti išankstinius parlamento rinkimus. Laikantis nacionalinės teisės aktų, 2020 m. sausio mėn. buvo paskirta technokratinė vyriausybė su pagrindinės opozicijos partijos ministrais ir ministrų pavaduotojais. Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. kovo – birželio mėn. paskelbta nepaprastoji padėtis, o technokratinei vyriausybei suteikta galimybė sprendimus priimti dekretais. Pirmalaikiai parlamento rinkimai atidėti iki 2020 m. liepos mėn. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ESBO/ODIHR) nustatė, kad šie rinkimai iš esmės vyko tinkamai ir kampanija buvo tikrai konkurencinga, tačiau teisiniam stabilumui pakenkė esminiai teisinės sistemos pakeitimai ir su tuo susiję vyriausybės dekretai. Ataskaitiniu laikotarpiu Parlamentas sustiprino savo, kaip pagrindinio konstruktyvaus politinio dialogo forumo, vaidmenį ir vykdė savo teisėkūros funkcijas, be kita ko, priimdamas pagrindinius su ES susijusius teisės aktus. Tačiau susirūpinimą kelia gerokai išaugęs skubos tvarkos procedūrų skaičius; jis turėtų būti apribotas. Parlamentas veikė skaidriau ir, atkurdamas vykdomosios valdžios stabdžių ir atsvarų sistemą, vykdė savo priežiūros funkcijas. Laukiant išankstinių rinkimų, Parlamentas buvo paleistas 2020 m. vasario mėn., o pirmininkas laikėsi nuomonės, kad jis negali vėl būti sušauktas. Po 2020 m. liepos mėn. įvykusių rinkimų 2020 m. rugpjūčio mėn. naujai sudarytas parlamentas išrinko vyriausybę. Etninių grupių tarpusavio santykiai buvo iš esmės ramūs. Dėtos pastangos sustiprinti etninių grupių tarpusavio santykius ir įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą, kuriuo užbaigtas 2001 m. konfliktas ir kuris suteikia pagrindą išsaugoti visuomenės daugiatautiškumą.

Pilietinė visuomenė tebėra aktyvi ir atlieka svarbų vaidmenį politikos ir sprendimų priėmimo procesuose. Imtasi priemonių 2018–2020 m. strategijai ir Vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimo veiksmų planui įgyvendinti. Tačiau reikia stengtis užtikrinti prasmingesnį ir savalaikiškesnį konsultacijų procesą.

Toliau vykdoma žvalgybos tarnybų reforma ir 2019 m. rugsėjo mėn. įsteigta Nacionalinė saugumo agentūra, kuri – priešingai nei jos pirmtakas Saugumo ir kontržvalgybos biuras (UBK) – yra nepriklausoma valstybės įstaiga, neturinti policijos įgaliojimų. Tai atitinka Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais rekomendacijas. Toliau veikė operatyvinė techninė agentūra. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad ji galėtų naudotis visomis būtinomis priemonėmis savo įgaliojimams vykdyti. Taip pat reikia didinti žvalgybos tarnybų parlamentinės priežiūros pajėgumus.

Šiaurės Makedonija yra vidutiniškai pasirengusi viešojo administravimo reformos srityje. Tam tikra pažanga padaryta didinant skaidrumą: priimta 2019–2021 m. skaidrumo strategija, pradėjo veikti atvirųjų valdžios sektoriaus duomenų portalas, paviešinti duomenys apie valdžios sektoriaus išlaidas. Parengtos Viešojo administravimo reformos strategijos ir Viešųjų finansų valdymo reformos programos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos, imtasi atitinkamų matomumo didinimo veiksmų. Svarbu ir toliau laikytis skaidrumo, nuopelnų ir nešališko atstovavimo principų. Valstybinė korupcijos prevencijos komisija toliau nagrinėjo įtarimus dėl nepotizmo, įsidarbinimo per pažintis ir politinės įtakos samdant viešojo sektoriaus darbuotojus. Valstybinės komisijos ataskaitos ir rekomendacijos turi būti tinkamai įgyvendinamos.

Kalbant apie teismų sistemą, Šiaurės Makedonija padarė nedidelę pasirengimo pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi. Padaryta nemaža pažanga įgyvendinant teismų reformos strategiją, laikantis neatidėliotinų reformų prioritetų ir Venecijos komisijos bei Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais pateiktų rekomendacijų. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas sistemingas teismų reformos strategijos atnaujinto veiksmų plano įgyvendinimas. Teisminės institucijos įgyvendina naujas teisėjų skyrimo, paaukštinimo, drausmės ir atleidimo taisykles, o Teisėjų taryba aktyviau vykdo savo vaidmenį. Pastarųjų metų reformomis Šiaurės Makedonija sukūrė teismų nepriklausomumo ir atskaitomybės užtikrinimo mechanizmus, pavyzdžiui, nuopelnais grindžiamų paskyrimų, turto ir interesų konfliktų patikros ir drausminių procedūrų taisykles. Prieš planuodama tolesnius šios srities pokyčius, ji turėtų užtikrinti, kad minėti mechanizmai būtų naudojami ryžtingai ir nuosekliai. 2020 m. birželio mėn. įsigaliojo Prokuratūros įstatymas. Šio įstatymo tikslas, inter alia, yra užtikrinti tvarų Specialiosios prokuratūros bylų sprendimą ir nustatyti atsakomybę už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu pokalbių klausymusi. Taip pat buvo priimtas patikslintas įstatymas dėl Prokuratūros tarybos. Veiksmingas teisinės sistemos įgyvendinimas ir didesnės visų suinteresuotųjų subjektų pastangos rodyti pavyzdį padės didinti visuomenės pasitikėjimą teisminėmis institucijomis.

Kovos su korupcija srityje Šiaurės Makedonija padarė nedidelę pasirengimo pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi. Nemaža pažanga padaryta toliau dedant pastangas, kad būtų pasiekta rezultatų aukšto lygio korupcijos bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo procesų srityje. Atsižvelgdama į praėjusių metų rekomendaciją, Valstybinė korupcijos prevencijos komisija ypač aktyviai siekė užkirsti kelią korupcijai ir pradėjo tirti daug bylų, įskaitant tas, kuriose dalyvavo aukšto lygio ir įvairių politinių įsitikinimų pareigūnai. Toliau dėtos pastangos nagrinėti Specialiosios prokuratūros bylas ir nustatyti atskaitomybę už neteisėtą pokalbių klausymąsi. 2020 m. birželio mėn. pirmosios instancijos nuosprendžiu vadinamojoje reketo byloje, susijusioje su įtariamu turto prievartavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba Specialiosios prokuratūros byloje, nuteistas buvęs vyriausiasis specialusis prokuroras. Korupcija įsitvirtinusi daugelyje sričių, todėl reikia užtikrinti visų korupcijos prevencijos ir kovos su ja subjektų didesnį aktyvumą.

Kovodama su organizuotu nusikalstamumu, šalis padarė nedidelę pasirengimo pažangą. Teisinė sistema iš esmės atitinka Europos standartus, bet įgyvendinant kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijas reikia toliau dėti pastangas. Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant praėjusių metų rekomendaciją pagal ES acquis įsteigti Turto susigrąžinimo tarnybą. Dabar ši tarnyba turės įrodyti savo gebėjimą remti aktyvią turto konfiskavimo politiką. Šalis atlieka grėsmių vertinimą regioniniu lygmeniu, bet turės išplėsti jo taikymo sritį, atsižvelgdama į ES praktiką. Padaryta tam tikra veiklos lygmens pažanga, tačiau reikia padaryti daugiau, kad teisėsaugos institucijos veiksmingiau kovotų su tam tikrų formų nusikaltimais, pavyzdžiui, pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais. Įvairiose nusikalstamos veiklos srityse vis aktyviau bendradarbiaujama su Europolu. Itin svarbus visiems kovos su organizuotu nusikalstamumu subjektams išlieka veiklos koordinavimas.

Laikantis Vakarų Balkanų bendrame kovos su terorizmu veiksmų plane ir dvišaliame įgyvendinimo susitarime nustatytų tikslų, pasiekta tam tikros pažangos kovojant su terorizmu ir užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui bei kovojant su juo.

Pagrindinių teisių apsaugos teisinė sistema iš esmės atitinka Europos standartus. Vyksta deinstitucionalizavimo procesas ir vykdomas vaikų perkėlimas į bendruomeninės globos sistemą. Darbo ir socialinės politikos ministerija investuoja į bendruomenines paslaugas, įskaitant paramą smurto dėl lyties aukoms. Labai svarbu, kad šios paslaugos ir toliau būtų prieinamos. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant atsižvelgti į Europos ir tarptautinių žmogaus teisių institucijų rekomendacijas, ypač susijusias su elgesiu su sulaikytais ir nuteistais asmenimis. Konstitucinio Teismo sprendimas dėl procedūrinių priežasčių panaikinti Įstatymą dėl diskriminacijos prevencijos ir apsaugos nuo jos reiškia, kad šalyje šiuo metu nėra išsamios nediskriminavimo teisinės sistemos ir lygybės užtikrinimo įstaigos. Šią didelę spragą turi pašalinti naujai išrinktas parlamentas. Taip pat svarbu, kad šalis aktyviau įgyvendintų teisės aktus dėl neapykantos retorikos ir Stambulo konvencijos įgyvendinimo nacionalinį veiksmų planą. Nors policijos išorės priežiūros mechanizmas sukurtas iki galo, tikrai nepriklausomų tyrėjų stoka gali apsunkinti darbą siekiant veiksmingai spręsti policijos nebaudžiamumo problemą. Šalis turėtų imtis skubių priemonių, kad toliau gerintų padėtį kalėjimuose ir remtų sulaikymo alternatyvas.

Šalis yra pasiekusi neaukštą ar vidutinį pasirengimo lygį saviraiškos laisvės srityje ir ataskaitiniu laikotarpiu padarė ribotą pažangą. Bendra padėtis ir aplinka, kurioje veikia žiniasklaida, iš esmės tebėra palanki žiniasklaidos laisvei ir sudaro sąlygas kritiškiems žiniasklaidos pranešimams, nors per COVID-19 krizę ir vykstant rinkimams įtampa šiek tiek išaugo. Siekiant remti profesinių standartų ir žurnalistikos kokybės gerinimą, reikia intensyvinti savireguliavimo pastangas. Svarbu užtikrinti didesnį valstybės institucijų, politinių partijų ir valstybinių įmonių reklamos žiniasklaidoje skaidrumą. Reikia tvarių sprendimų siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, profesinius standartus ir finansinį tvarumą. Labai svarbu toliau remti žiniasklaidos pliuralizmą, skatinti profesionalumą, nešališkos informacijos teikimą ir tiriamąją žurnalistiką, taip pat didinti atsparumą siekiant veiksmingai kovoti su dezinformacija. Problemų tebekelia nepriklausomos žiniasklaidos finansinis tvarumas ir žurnalistų darbo sąlygos.

Regioninio bendradarbiavimo srityje šalis toliau palaikė gerus santykius su kitomis plėtros šalimis ir aktyviai dalyvavo regioninėse iniciatyvose. Svarbu toliau įgyvendinti dvišalius susitarimus, įskaitant Prespos susitarimą ir Sutartį dėl gerų kaimyninių santykių su Bulgarija.

Šiaurės Makedonijos vaidmuo valdant mišrius migracijos srautus tebėra aktyvus ir konstruktyvus. Vienas iš pagrindinių mišraus judėjimo tranzito maršrutų ir toliau eina per šią šalį. Ji veiksmingai bendradarbiauja su kaimyninėmis šalimis ir ES valstybėmis narėmis, be kita ko, su iš ES valstybių narių komandiruotais pareigūnais. Toliau dėtos didelės pastangos siekiant užtikrinti bazines gyvenimo sąlygas ir paslaugas visiems šalyje esantiems migrantams. Pagerėjo migrantų registravimas ir profiliavimas pagal jų apsaugos poreikius, tačiau ši veikla turėtų būti sistemingesnė. Vis dar nepasirašytas susitarimas dėl statuso su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Reikia toliau spręsti dažno neteisėto žmonių gabenimo per šiaurinę sieną problemą.

Kalbant apie ekonominius kriterijus, Šiaurės Makedonija yra gerai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką, tačiau ataskaitiniu laikotarpiu padarė nedidelę pažangą. Didėjant investicijoms 2019 m. sparčiau augo ir ekonomika, tačiau nuo 2020 m. balandžio mėn. COVID-19 krizė smarkiai paveikė ekonomiką ir viešuosius finansus. Kad sušvelnintų ekonominį ir socialinį krizės poveikį, valdžios institucijos ėmėsi įvairių priemonių įmonėms ir namų ūkiams remti. Fiskalinis skaidrumas ataskaitiniu laikotarpiu dar labiau padidėjo. Tačiau fiskaliniu požiūriu svarbios pajamų apmokestinimo ir pensijų sistemos reformos, pradėtos 2019 m. pradžioje, buvo sustabdytos. Be to, viešojo kapitalo išlaidų įgyvendinimas išliko labai mažas, o valstybės skola nestabilizuota. Iki COVID-19 krizės nedarbo, įskaitant jaunimo nedarbą, lygis toliau krito, šiek tiek sumažėjo ir neoficialus užimtumas. Tačiau tikėtina, kad COVID-19 krizės poveikis šias teigiamas tendencijas sustabdys. Nors moterų dalis darbo rinkoje padidėjo, dalyvavimo darbo rinkoje lygis tebėra žemas. Finansų sektorius išliko tvirtas, o skolinimas privačiajam sektoriui išaugo. Verslo aplinkai ir toliau trukdo didelė šešėlinės ekonomikos dalis.

Šiaurės Makedonija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Toliau didėjo integracija į ES prekybos ir investicijų srityse. Diversifikavus eksportą ir gamybos sektorių pagaminama daugiau didesnės vertės produktų. Tačiau įgūdžių trūkumas, atspindintis švietimo sistemos trūkumus ir kvalifikuotų darbuotojų „nutekėjimą“, taip pat investicijų į infrastruktūrą stoka daro neigiamą poveikį darbo našumui ir ekonomikos konkurencingumui. Nors šiuo metu plačiai taikomos priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti tiesioginį neigiamą COVID-19 krizės poveikį ekonomikos augimui ir užimtumui, laiku patenkinus šiuos struktūrinius poreikius būtų prisidedama prie greito ekonomikos atsigavimo krizei pasibaigus.

Kalbant apie gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus, šalis yra vidutiniškai pasirengusi daugumoje sričių, įskaitant tokias sritis kaip konkurencija, viešieji pirkimai, statistika, finansų kontrolė, transportas ir energetika. Šalis yra neblogai pasirengusi tokiose srityse kaip bendrovių teisė, muitų sąjunga, transeuropiniai tinklai, mokslas ir moksliniai tyrimai. O tokiose srityse kaip laisvas darbuotojų judėjimas, pat finansinės ir biudžetinės nuostatos šalis tėra ankstyvajame pasirengimo etape. Artimiausiu metu daugiau dėmesio reikia skirti administraciniams pajėgumams ir veiksmingam įgyvendinimui. Šalis toliau laikėsi ES bendros užsienio ir saugumo politikos.

Albanija

Kalbant apie politinius kriterijus, Albanijos politinei aplinkai ir toliau būdinga didelė poliarizacija. Įtakos parlamentinei veiklai turėjo tai, kad opozicija atsisakė savo mandatų. Vis dėlto institucinį tęstinumą pavyko užtikrinti laipsniškai užpildant laisvas Parlamento narių vietas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje asamblėją sudarė 122 nariai (iš 140). Opozicija nusprendė boikotuoti 2019 m. birželio 30 d. vietos rinkimus. Jie buvo surengti, nors prezidentas priėmė sprendimą atidėti balsavimą iki spalio mėn. Parlamentas inicijavo prezidento apkaltos procedūrą, kuri buvo baigta 2020 m. liepos mėn. pabaigoje. Parlamento ad hoc tyrimo komitetas padarė išvadą, kad prezidentas viršijo savo konstitucinius įgaliojimus, tačiau pažeidimai buvo per menki, kad pateisintų apkaltą. Išeitis iš politinės aklavietės rasta 2020 m. sausio mėn., kai valdančioji dauguma ir parlamentinė bei neparlamentinė opozicija pasiekė susitarimą tęsti rinkimų reformą suburiant Politinę tarybą – platformą, padėsiančią užbaigti technines ir politines derybas ir įgyvendinti likusias Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO/ODIHR) rekomendacijas, užtikrinant skaidrų politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą. 2020 m. birželio 5 d. Politinė taryba pasiekė proveržį susitarusi laipsniškai nustatyti depolitizuotą rinkimų administravimą, laikantis ESBO/ODIHR rekomendacijų. Šalys taip pat susitarė įvesti elektroninį visų rinkėjų identifikavimą (jei tai techniškai įmanoma), restruktūrizuoti Centrinę rinkimų komisiją ir užtikrinti, kad rinkimų kolegiją sudarytų patikrinti teisėjai. 2020 m. liepos 23 d. Parlamentas, vadovaudamasis minėtu 2020 m. birželio 5 d. susitarimu, priėmė Rinkimų kodekso pakeitimus – taip jis įvykdė pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlygą. Be to, liepos 30 d. Parlamentas priėmė keletą Konstitucijos pakeitimų, susijusių su rinkimų sistema. Šie pokyčiai, nesusiję su ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų įgyvendinimu, reikalavo tolesnių Rinkimų kodekso pakeitimų, kuriuos Politinės tarybos šalys aptarė, tačiau iki Parlamento balsavimo spalio 5 d. nebuvo pasiekusios kompromiso. Nepaisant teigiamų 2020 m. birželio 5 d. pasiekto susitarimo rezultatų, reikia gerinti šalies politinį dialogą, visų pirma rinkimų reformos ir jos įgyvendinimo srityje.

2020 m. birželio 9 d. išplėstiniame Nacionalinės Europos integracijos tarybos posėdyje Vyriausybė pateikė veiksmų planą, skirtą 2020 m. kovo mėn. Tarybos išvadose dėl Albanijos nustatytoms sąlygoms ir prioritetams įgyvendinti. 2020 m. gegužės 6 d. Vyriausybė paskyrė vyriausiąjį derybininką ir derybų grupę.

Albanija yra vidutiniškai pasirengusi reformuoti savo viešąjį administravimą. Ji toliau dėjo pastangas keliose susijusiose srityse ir padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama reglamentavimo poveikio vertinimo gaires įvairiose ministerijose, rengdama su politikos planavimu susijusį teisės aktų rinkinį, didindama e. paslaugų skaičių ir gerindama duomenų rinkimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo skaidrumą centriniu ir vietos lygmenimis. Šie apčiuopiami pasiekimai turėtų būti toliau konsoliduojami. Visų pirma Vyriausybė turi dėti daugiau pastangų siekdama įrodymais grindžiamos politikos, stiprindama atitinkamų ministerijų administracinius gebėjimus politikos planavimo ir stebėsenos, duomenų rinkimo ir reglamentavimo poveikio vertinimo srityse, kad politiniai sprendimai būtų pagrįstesni.

Albanijos teismų sistema yra pasiekusi neaukštą ar vidutinį pasirengimo lygį. Toliau nuosekliai vykdyta visapusiška ir išsami teisingumo sistemos reforma ir padaryta pastebima pažanga. Naujosios teismų sistemos savivaldos institucijos vykdė savo pareigas, be kita ko, vadovavo laisvų darbo vietų užpildymo Aukštajame teisme ir Konstituciniame Teisme procesams. Aukštoji teismų taryba baigė atrinkti tris kandidatus (ne teisėjus) į Aukštąjį teismą ir jie buvo paskirti 2019 m. kovo 11 d. Taip sudarytos sąlygos veikti vienai iš Teismo kolegijų ir patenkinta su tuo susijusi pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. Netrukus baigsis ketvirtojo nario, kuris nėra teisėjas, atrankos procesas. Kiti kandidatai į teisėjus yra iš pačios teismų sistemos ir šiuo metu vyksta jų paaukštinimo procesas. Albanija daro pažangą siekdama atkurti Konstitucinį Teismą ir paskyrė tris naujus narius. Tai sudarė pagrindą Konstituciniam Teismui atgauti funkcionalumą (taigi, pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga beveik įvykdyta) ir padidinti visuomenės pasitikėjimą. Atlikus patikrinimą, 2019 m. gruodžio mėn. Teisme pareigas toliau ėjo tik vienas iš devynių teisėjų. Dabar Teismas turi keturis narius. Kilo ginčas dėl vieno iš paskutinių pasiūlytų teisėjų skyrimo procedūros. Venecijos komisija paskelbė nuomonę šiuo klausimu ir pateikė būtinas gaires Albanijos valdžios institucijoms, kad jos užbaigtų likusius Konstitucinio Teismo narių paskyrimus. Keturis narius turintis Teismas turi minimalų kvorumą, kad galėtų spręsti dėl bylų priimtinumo. Šiuo metu vyksta atranka į tris laisvas darbo vietas. Procesą šiek tiek sulėtino COVID-19 krizė, tačiau tikimasi, kad jis bus užbaigtas prioriteto tvarka. Paskyrimai Konstituciniame Teisme bus užbaigti, kai Aukštasis teismas pasieks reikalaujamą trijų penktadalių narių kvorumą. Aukštasis teismas yra trečioji paskyrimų tarnyba (kartu su Asamblėja ir Respublikos Prezidentu). Naujasis generalinis prokuroras pirmą kartą paskirtas remiantis procedūromis, nustatytomis vykdant naujausią teisingumo sistemos reformą.

2019 m. gruodžio mėn. paskyrus vyriausiąjį specialųjį prokurorą, baigtas Specialios kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu struktūros (SPAK) sukūrimas. Paskyrus trylika iš penkiolikos specialiųjų prokurorų, Specialioji prokuratūra veikia visu pajėgumu. 2020 m. liepos 30 d. Vyriausioji prokurorų taryba taip pat paskyrė Nacionalinio tyrimų biuro direktorių ir jis jau pradėjo eiti šias pareigas. Pirmiau minėtais pokyčiais įvykdoma pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. 

Pasistūmėta vykdant pakartotinį visų teisėjų ir prokurorų vertinimą (patikimumo tikrinimo procesą) ir pasiekta apčiuopiamų rezultatų, taigi įvykdyta pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlyga. Koordinuojant Europos Komisijai, toliau siekta prižiūrėti visą procesą vykdant tarptautinę stebėjimo misiją. Iki šiol išnagrinėtos daugiau kaip 286 bylos, dėl kurių atleista (daugiausia dėl nepagrįsto turto turėjimo) arba atsistatydino 62 proc. darbuotojų. Judėjimo suvaržymo dėl COVID-19 laikotarpiu už patikimumo tikrinimą atsakingos institucijos toliau vykdė svarbią tiriamąją veiklą nuotoliniu būdu. 2020 m. birželio mėn. jos atnaujino viešuosius klausymus.

Albanija yra menkai pasirengusi kovoti su korupcija. Ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nemaža pažanga. Albanijos valdžios institucijos kovos su korupcija srityje sustiprino operatyvinius, koordinavimo ir stebėsenos gebėjimus ir taip įvykdė pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlygą. Albanija toliau dėjo pastangas, kad būtų pasiekta svarių rezultatų atliekant korupcijos bylų tyrimus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir teismo procesą. Nors teisminių institucijų narių patikimumo tikrinimas yra administracinis procesas, svarbu įvertinti konkrečius Albanijos kovos su korupcija rezultatus. Tai, be kita ko, – kelių aukšto rango teisėjų atleidimas iš pareigų, įskaitant Konstitucinio Teismo ir Aukštojo teismo lygmeniu. 2019 m. buvo priimti du galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai dėl teisėjų, prokurorų ir kitų teisminių institucijų pareigūnų pasyviosios korupcijos. 2019 m. buvo priimti 262 pirmosios instancijos apkaltinamieji nuosprendžiai, susiję su žemesnio arba vidutinio rango pareigūnais, o 2018 m. – 294 pirmosios instancijos apkaltinamieji nuosprendžiai. 2019 m. buvo priimti 246 galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai po apeliacijos proceso, susiję su žemesnio arba vidutinio rango pareigūnais, o 2018 m. – 289 galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai. Toliau dėtos pastangos siekiant gerų rezultatų kovos su korupcija srityje, nors tai tebėra ilgalaikis tikslas, reikalaujantis tolesnių struktūriškai apibrėžtų ir nuoseklių pastangų. Nors šiuo metu vykdomų tyrimų skaičius tebėra didelis, galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių bylose, susijusiose su aukšto lygio pareigūnais, gana nedaug. Tikimasi, kad naujai įsteigtos specializuotos kovos su korupcija įstaigos (SPAK ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu teismai) labai sustiprins bendrus pajėgumus tirti korupciją ir už ją bausti. Tačiau apskritai korupcija tebėra plačiai paplitusi ir kelia didelį susirūpinimą.

Albanija yra pasiekusi tam tikrą pasirengimo kovoti su organizuotu nusikalstamumu lygį. Ji padarė nemažą pažangą stiprindama kovą su organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, bendradarbiaudama su ES valstybėmis narėmis ir įgyvendindama Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijomis grindžiamą veiksmų planą, taigi, įvykdė pirmosios Tarpvyriausybinės konferencijos sąlygą. Policijos operacijos, kuriomis siekiama išardyti nusikalstamas organizacijas, dar labiau suintensyvėjo ir padaryta nebloga pažanga. 2019 m., kaip ir kelerius metus prieš tai, Albanija įrodė esanti tvirtai, ryžtingai įsipareigojusi kovoti su kanapių gamyba ir neteisėta prekyba jomis. Albanija teikia galimybę trečiosioms šalims taikyti intervencijomis grindžiamą stebėsenos mechanizmą (Italijos Guardia di Finanza vykdo stebėjimo iš oro operacijas, kurias bendrai finansuoja ES). 2019 m. suintensyvėjęs tarptautinis policijos bendradarbiavimas, ypač su ES valstybėmis narėmis, leidęs sėkmingai įvykdyti kelias didelio masto teisėsaugos operacijas, tęsiamas ir 2020 m. Toliau aktyvėjo policijos ir prokurorų bendradarbiavimas. Įsteigta Specialioji prokuratūra, kuriai suteikti svarbūs tyrimo įgaliojimai. Šie veiksmai rodo apčiuopiamą pažangą įgyvendinant praėjusių metų rekomendacijas, kaip pagerinti rezultatus. Reikia ir toliau dėti pastangas, siekiant didinti baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių, kovojant su pinigų plovimu ir konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą ir kitą nepagrįstą turtą. Kovos su pinigų plovimu srityje Albanijos parlamentas 2019 m. liepos mėn. priėmė vadinamąjį MONEYVAL dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama atsižvelgti į rekomendacijas, kurias MONEYVAL pateikė 2018 m. gruodžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje dėl Albanijos. Tačiau 2020 m. vasario 21 d. Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) įtraukė Albaniją į sustiprintos stebėsenos sąrašą ir pasiūlė veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kai kurioms iki šiol neįgyvendintoms rekomendacijoms. Albanija prisiėmė aukšto lygio politinį įsipareigojimą bendradarbiauti su FATF, kad būtų įgyvendintas tas veiksmų planas, ir pradėjo įgyvendinti jame numatytas priemones. Šiuo tikslu 2020 m. liepos mėn. Parlamente buvo priimtas naujas įstatymas dėl tikrųjų savininkų registro. Siekiant Vakarų Balkanų bendrame kovos su terorizmu veiksmų plane ir dvišaliame įgyvendinimo susitarime nustatytų tikslų, padaryta nemenka pažanga kovos su terorizmu ir smurtinio ekstremizmo prevencijos bei kovos su juo srityje. Reikia dėti kur kas daugiau pastangų kovojant su pinigų plovimu.

Kalbant apie pagrindines teises, Albanija iš esmės laikosi tarptautinių žmogaus teisių priemonių ir yra parengusi teisinį pagrindą pagal Europos standartus. Ataskaitiniu laikotarpiu Albanija stengėsi laikytis susijusių įsipareigojimų. Tačiau dar reikia sustiprinti bendrą įgyvendinimą. Socialinio būsto įstatymo įgyvendinimo klausimu vyko plataus masto konsultacijos ir buvo patvirtinti devyni poįstatyminiai teisės aktai. Poįstatyminiais aktais patobulinta ir teisinė vaikų teisių ir nepilnamečių justicijos sistema. Toliau dedamos pastangos įgyvendinti visapusišką žemės sektoriaus reformą ir įtvirtinti nuosavybės teises. Atsižvelgiant į 2019 m. spalio mėn. Venecijos komisijos nuomonėje pateiktas rekomendacijas, 2020 m. kovo mėn. priimtas Įstatymas dėl pereinamųjų nuosavybės procesų užbaigimo. Reikia toliau dėti pastangas, kad būtų paspartintas registravimo ir kompensavimo procesas. Albanija turi skubiai priimti likusius įgyvendinimo teisės aktus, susijusius su 2017 m. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų įstatymu. Albanija taip pat rengia įstatymą dėl būsimo surašymo įgyvendinimo. Šioje srityje reikia daryti sparčią pažangą; spartesnė turėtų būti ir turto registravimo proceso pažanga. Graikų mažumai priklausantys piliečiai išreiškė susirūpinimą dėl nuosavybės teisių pietinės pakrantės regione. Kalbant apie saviraiškos laisvę, šalis yra pasiekusi neaukštą ar vidutinį pasirengimo lygį. 2019 m. gruodžio mėn. Parlamentas patvirtino kelis Žiniasklaidos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama reguliuoti internetinę žiniasklaidą ir kai kuriuos šmeižto aspektus, dėl kurių 2020 m. birželio mėn. Venecijos komisija yra paskelbusi nuomonę. Tačiau tie pakeitimai neatitinka tarptautinių žiniasklaidos laisvės standartų ir principų ir kelia susirūpinimą dėl išaugusios cenzūros ir savicenzūros, taip pat dėl galimų kliūčių saviraiškos laisvei. Valdančiosios daugumos atstovai viešai įsipareigojo vadovautis Venecijos komisijos nuomonėje pateiktomis gairėmis. Šiuo metu, atsižvelgiant į Venecijos komisijos nuomonę, peržiūrimas Žiniasklaidos įstatymo projektas.

Kalbant apie migraciją, padaryta tam tikra pažanga gerinant institucinius gebėjimus sienų valdymo ir prieglobsčio srityje. Siekiant susidoroti su mišriais migracijos srautais, toliau didinti priėmimo pajėgumai, ir jie išliko pakankami, kad būtų galima priimti didesnį skaičių atvykstančių asmenų. Albanija yra pirmoji Vakarų Balkanų šalis, kurioje 2019 m. gegužės mėn. įsigaliojo su ES pasirašytas Susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų statuso. Bendros operacijos prie Graikijos ir Albanijos sienos, kuriose dalyvauja FRONTEX komandos ir Albanijos sienos apsaugos pareigūnai, sėkmingai padėjo sustiprinti pasienio kontrolę, padidinti saugumą prie ES išorinės sienos ir kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu.

Nepagrįstų prieglobsčio prašymų, kuriuos ES pateikė Albanijos piliečiai, skaičius sumažėjo, tačiau tebėra didelis, todėl reikia toliau stengtis jį mažinti. Be kita ko, reikia spręsti nelydimų nepilnamečių problemą. Albanija dėjo pastangas, kad išspręstų nepagrįstų prieglobsčio prašymų, kuriuos Albanijos piliečiai pateikė ES valstybėms narėms ir asocijuotosioms Šengeno šalims, problemą.

2019 m. nepagrįstų prieglobsčio prašymų pateikta maždaug 2,7 proc. mažiau nei 2018 m. ir beveik 20 proc. mažiau nei 2017 m. Mažėjimo tendencija tęsėsi ir pirmuosius du 2020 m. mėnesius (iki COVID-19), kai buvo pateikta 35 proc. mažiau nepagrįstų prašymų nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. 2020 m. sausio – gegužės mėn. pateiktos 3 305 paraiškos, o tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. – 10 375 paraiškos; tai – maždaug 74 proc. sumažėjimas. Patenkintų paraiškų (palyginti su visomis pateiktomis paraiškomis) dalis buvo apie 6 proc., t. y. 1,6 proc. punkto mažiau nei 2018 m.

Šiam klausimui spręsti reikia ir toliau reikės didelių Albanijos valdžios institucijų pastangų. Šios institucijos ne tik vykdė informavimo apie teises ir pareigas kampanijas, susijusias su beviziu režimu, nuodugniais patikrinimais kertant sieną, draudimu išvykti pakankamai lėšų neturintiems piliečiams, ir šalino pagrindines išvykti skatinančias priežastis, bet ir sustiprino dialogą ir bendradarbiavimą su labiausiai paveiktomis šalimis. Į ES išsiųsti trys Albanijos policijos ryšių palaikymo pareigūnai, atsakingi už spartesnę repatriaciją į Albaniją, o Tiranoje veikiantis ES ryšių palaikymo pareigūnas padeda atlikti patikrinimus išvykstant.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Albanija padarė tam tikrą pažangą ir yra vidutiniškai pasirengusi kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Nors dėl sumažėjusios hidroenergijos gamybos BVP augimas sulėtėjo, kitų sektorių rezultatai buvo geri, o nedarbas toliau mažėjo ir pasiekė rekordiškai žemą lygį. Ataskaitiniu laikotarpiu eksportas smarkiai augo, o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP toliau mažėjo, tačiau išliko didelis. Bankai toliau mažino neveiksnių paskolų skaičių, o skolinimas privačiajam sektoriui pradėjo augti. Imtasi veiksmų finansų rinkai plėtoti, tačiau finansinio tarpininkavimo lygis išliko žemas. Padaryta pažanga įgyvendinant visapusišką teisingumo reformą, tačiau teisinis tikrumas įmonėms kol kas nepadidėjo. COVID-19 pandemija išryškino struktūrinius trūkumus, o dėl ekonominių jos pasekmių sumenko iki tol padaryta pažanga.

Kalbant apie pajėgumus atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Sąjungoje, Albanija padarė nedidelę pažangą, o jos pasirengimas yra gana menkas. Pagerėjo energetikos, transporto ir skaitmeninės komunikacijos infrastruktūra, taip pat švietimo srities rezultatai, tačiau, palyginti su regioniniu ir Europos lygmenimis, tebėra didelių spragų. Albanijos konkurencingumui trukdo verslumo ir technologinės praktinės patirties trūkumas, didelis įgūdžių trūkumas, silpnos institucijos, mažos investicijos ir prasta infrastruktūros kokybė. Neišnaudotas nei integracijos į tarptautines vertės grandines, nei eksporto potencialas. Be to, nuosavybės teisių konsolidavimas ir visapusiškai veikiantis kadastras yra būtinos sąlygos siekiant didinti investicijas ir prieigą prie finansavimo, taip pat užtikrinti žemės ūkio ir turizmo sektorių konkurencingumą.

Kalbant apie gerus kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą, Albanija toliau aktyviai bendradarbiavo regione ir palaikė gerus santykius su kaimyninėmis šalimis.

Ji toliau derino savo teisės aktus su įvairių sričių ES reikalavimais ir taip didino pajėgumą prisiimti narystės įsipareigojimus. Šalis yra vidutiniškai pasirengusi daugelyje sričių, pavyzdžiui, finansų kontrolės, švietimo, kultūros ir statistikos, arba padarė nedidelę pasirengimo pažangą, be kita ko, tokiose srityse kaip viešieji pirkimai, socialinė politika ir užimtumas ir transeuropiniai tinklai. Albanija turės toliau dėti pastangas vykdyti bendrą parengiamąjį darbą, susijusį su ES acquis priėmimu ir įgyvendinimu. Siekiant sukurti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemą, tebėra svarbu vykdyti išsamią viešąją vidaus finansų kontrolės politiką ir jos įgyvendinimą derinti su tęsiama viešojo administravimo ir viešųjų finansų valdymo reforma. Albanija turėtų toliau plėtoti transporto bei energetikos tinklus ir susijusias sujungiamumo reformos priemones, be kita ko, siekdama pagerinti jungtis visame regione. Albanija turi užbaigti antrinės teisės aktų priėmimą, kad būtų galima įgyvendinti užimtumo reformą, ir stiprinti tarpinstitucinį pažeidžiamiausioms grupėms skirtų priemonių koordinavimą.

Reikia didinti institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti ES acquis, administracinius pajėgumus ir profesinius standartus ir užtikrinti reguliavimo institucijų nepriklausomumą. Tebėra labai svarbu didinti skaidrumą ir atskaitomybę, visų pirma užtikrinti efektyvų, veiksmingą ir skaidrų viešųjų pirkimų sistemos veikimą ir viešųjų finansų valdymą. Albanija toliau visiškai laikėsi visų ES bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijų ir deklaracijų.

 

Bosnija ir Hercegovina

Kalbant apie politinius kriterijus, didžiąją ataskaitinio laikotarpio dalį Bosnijos ir Hercegovinos parlamentinės asamblėjos veikla dėl politinių priežasčių buvo sustabdyta – dėl to vėluota priimti teisės aktus, o priežiūrą vykdė Ministrų Taryba, kol 2019 m. gruodžio mėn. (t. y. praėjus 14 mėnesių po visuotinių rinkimų) buvo paskirta nauja vyriausybė. Federacijos administracinio vieneto vyriausybė vis dar atlieka priežiūros funkciją. Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija iki šiol pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), kaip nurodyta Sejdić-Finci ir susijusių bylų sprendimuose. Nepadaryta jokios pažangos tobulinant rinkimų sistemą pagal Europos standartus ir užtikrinant politinių partijų finansavimo skaidrumą. 2020 m. liepos mėn. priimti teisės aktų pakeitimai turėtų sudaryti sąlygas pirmą kartą nuo 2008 m. surengti vietos rinkimus Mostare. Rengiamasi suburti Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinį komitetą, taip pat parengti ir priimti nacionalinę ES acquis priėmimo programą. Jokios pažangos nepasiekta užtikrinant pilietinei visuomenei palankią aplinką. Vis dar neužtikrinamos prasmingos ir sistemingos konsultacijos su pilietine visuomene.

Bosnija ir Hercegovina yra ankstyvame viešojo administravimo reformos etape; pažangos užtikrinant profesionalią ir depolitizuotą valstybės tarnybą ir šalies mastu koordinuojamą politikos formavimą nepasiekta. Viešojo administravimo reformos strateginė programa buvo priimta visais valdžios lygmenimis, o dabar reikia priimti susijusį veiksmų planą. Dar nesukurtas politinis organas, kuris valdytų viešojo administravimo reformos koordinavimą. Siekiant užtikrinti valstybės tarnybos profesionalumą, jos procedūros turi būti grindžiamos nuopelnų principu ir apsaugotos nuo politinio kišimosi.

Bosnija ir Hercegovina teisminių institucijų srityje yra ankstyvajame arba aukštesniame pasirengimo etape. Tačiau ataskaitiniu laikotarpiu jokios pažangos nepadaryta. Nesiimta jokių reikiamų veiksmų, kad būtų atsižvelgta į ekspertų ataskaitos teisinės valstybės klausimais išvadas. Reformoms, kuriomis siekiama didinti sąžiningumą, priešinosi pačios teisminės institucijos. Akivaizdūs padėties blogėjimo požymiai rodo, kad reikia imtis skubių priemonių sąžiningumui stiprinti ir piliečių pasitikėjimui teisminėmis institucijomis atgauti. Reikėtų pradėti nuo patikimos ir griežtos teismo pareigūnų finansinių ataskaitų tikrinimo sistemos. Vykdyti teisinių institucijų reformą trukdė patys politiniai veikėjai ir teisminės institucijos, o prastas teisminių institucijų veikimas toliau trukdė piliečiams naudotis teisėmis ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu.

Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje Bosnija ir Hercegovina yra ankstyvajame arba aukštesniame pasirengimo etape. Šioje srityje įgyvendinant nuomonėje nustatytus pagrindinius prioritetus ir 2019 m. rekomendacijas, taip pat Ekspertų ataskaitos teisinės valstybės klausimais išvadas, pažangos nepadaryta. Korupcija tebėra plačiai paplitusi ir kelia didelį susirūpinimą, o piktnaudžiavimo politika požymių matyti visuose valdžios lygmenyse ir tai daro tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui. Esama sisteminių teisėsaugos institucijų operatyvinio bendradarbiavimo trūkumų, o žvalgybos informacijos mainai praktiškai nevykdomi. Policija neapsaugota nuo politinio kišimosi. Finansiniai tyrimai ir turto konfiskavimas iš esmės yra neveiksmingi. Kontaktinis bendradarbiavimo su Europolu ryšių centras vis dar neveikia. Nesiimta jokių veiksmų siekiant užmegzti bendradarbiavimą su Eurojustu. Šalis turi didinti pajėgumus ir toliau dėti pastangas kovojant su terorizmu ir prekyba narkotikais.

Kalbant apie pagrindines teises, nors teisinė ir institucinė sistema iš esmės yra sukurta, reikia išsamios strategijos. Keli žingsniai jau žengti: visų pirma Konstitucinis Teismas panaikino Serbų Respublikos konstitucinę nuostatą dėl mirties bausmės, o Sarajeve taikiai įvyko pirmosios LGBTI eitynės „Pride Parade“. Tebėra neišspręstų uždavinių, susijusių su susirinkimų laisve, visų pirma Serbų Respublikoje. Siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų naudotis savo politinėmis teisėmis, panaikinti vadinamąją „dviejų mokyklų po vienu stogu“ praktiką ir užtikrinti įtraukų ir kokybišką švietimą visiems, reikia imtis didelių reformų. Saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės bei žurnalistų apsaugos srityje nepadaryta jokios pažangos nei imantis tinkamų tolesnių teisminių priemonių bylose, susijusiose su grasinimais žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams ir smurtu prieš juos, nei užtikrinant visuomeninio transliavimo sistemos finansinį tvarumą.

ES Bosnijai ir Hercegovinai suteikė didelę paramą migracijai valdyti. ES ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas kuo skubiau imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias humanitarinei krizei. Ji taip pat tikisi, kad teisės pažeidimai bus tinkamai nagrinėjami. Bosnija ir Hercegovina turi užtikrinti veiksmingą sienų valdymo ir migracijos valdymo pajėgumų koordinavimą visais lygmenimis bei prieglobsčio sistemos veikimą.

Vertinant pagal ekonominius kriterijus, Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą, bet ši šalis dar tik pradėjo kurti veikiančią rinkos ekonomiką. Vėluojant suformuoti vyriausybę ir nepakankamai bendradarbiaujant administracinių vienetų ir valstybės lygmenimis, sumenko ekonomikos valdymo kokybė ir tai, be kita ko, stabdė pažangą gerinant verslo aplinką, kuriai vystytis trukdo dideli trūkumai, įskaitant patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos procedūras, teisinės valstybės principo nepaisymą ir priežiūros bei reguliavimo institucijas. Ekonomikos augimui buvo naudinga didelė vidaus paklausa – ją lėmė dideli emigrantų perlaidų srautai ir maža infliacija. Viešasis sektorius ir toliau yra per didelis ir neefektyvus. Finansų sektorius išliko stabilus, skolinimas padidėjo, o nedarbas sumažėjo (iš dalies dėl didelio darbo jėgos nutekėjimo). Tačiau ekonominis COVID-19 poveikis nulėmė staigų ekonominės veiklos sumažėjimą ir didelį darbo rinkos rezultatų suprastėjimą.

Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą, tačiau tebėra menkai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Bendra švietimo kokybė išliko prasta, o transporto ir energetikos infrastruktūros gerinimo priemonės buvo nepakankamos. Struktūrinio koregavimo mastas tebebuvo ribotas, nors šalies verslo struktūra šiek tiek diversifikuota.

Bosnija ir Hercegovina toliau aktyviai puoselėjo regioninį bendradarbiavimą ir palaikė gerus kaimyninius santykius. Padaryta pažanga laikantis ES bendros užsienio ir saugumo politikos; šios pastangos turėtų būti tęsiamos.

Apskritai kalbant apie pasirengimo lygį ir pajėgumus prisiimti narystės ES įsipareigojimus, Bosnija ir Hercegovina yra ankstyvajame arba aukštesniame pasirengimo etape ir turi gerokai paspartinti procesą, kad teisės aktai būtų suderinti su ES acquis ir būtų užtikrintas susijusių teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymas. Ataskaitiniu laikotarpiu įgyvendinant įvairius ES acquis skyrius padaryta pažanga buvo menka arba jos išvis nebuvo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės, transporto politikos, energetikos, ekonominės ir pinigų politikos, statistikos, socialinės politikos ir užimtumo, įmonių ir pramonės politikos, regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo, švietimo ir kultūros, vartotojų ir sveikatos apsaugos bei finansų kontrolės sritims.

Kosovas

Kalbant apie politinius kriterijus, ataskaitiniu laikotarpiu įvyko pirmalaikiai įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, du kartus pasikeitė vyriausybė ir gana ilgą laiką veikė tik laikinoji vyriausybė. Dėl nestabilių politinių aplinkybių ir į pandemiją sutelkto dėmesio Kosovo pažanga vykdant su ES susijusias reformas buvo nedidelė.

2019 m. liepos mėn. atsistatydinus tuometiniam ministrui pirmininkui Ramushui Haradinajui, 2019 m. spalio mėn. įvyko pirmalaikiai įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai, kuriuose dalyvavo daugiau rinkėjų nei ankstesniuose rinkimuose. Naujoji Asamblėja buvo sudaryta 2019 m. gruodžio mėn., o nauja vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Albino Kurti, pradėjo dirbti 2020 m. vasario 3 d. ir išreiškė įsipareigojimą vykdyti su ES susijusias reformas, skatinti ekonomikos vystymąsi ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Tačiau praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po koalicijos partnerių nesutarimų ši vyriausybė išreiškus nepasitikėjimą buvo atleista. Balsavimas dėl nepasitikėjimo sukėlė politinę krizę, visų pirma dėl konstitucinių procedūrų, susijusių su naujos vyriausybės formavimu. Konstituciniam Teismui išaiškinus šį klausimą, 2020 m. birželio 3 d. darbą pradėjo nauja vyriausybė, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Avdullah Hoti.

Asamblėja bendrų savo, kaip konstruktyvaus politinio dialogo ir atstovavimo forumo, veiklos rezultatų ataskaitiniu laikotarpiu nepagerino – tą visų pirma rodo dažna kvorumo stoka. Tačiau prasidėjus naujajai kadencijai Asamblėjos darbo organizavimas šiek tiek pagerėjo. Ji turėtų teikti pirmenybę su ES susijusioms reformoms ir užtikrinti geriausią parlamentinio darbo praktiką.

2019 m. spalio mėn. įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai iš esmės buvo gerai administruojami ir skaidrūs, tačiau balsų skaičiavimo procesas atskleidė silpnąsias vietas. Kampanija buvo konkurencinga, išskyrus Kosovo serbų gyvenamose teritorijose, kuriose kampanijai kenkė bauginimai, nukreipti visų pirma prieš „Srpska Lista“ nepriklausančius kandidatus ir jų rėmėjus. Atsižvelgiant į kelių ES rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas, reikia skubiai šalinti pasikartojančius rinkimų proceso trūkumus.

Padėtis Kosovo šiaurėje tebėra sudėtinga, visų pirma kalbant apie korupciją, organizuotą nusikalstamumą ir saviraiškos laisvės sąlygas.

Kosovas yra padaręs nedidelę pasirengimo pažangą viešojo administravimo reformos srityje. Ataskaitiniu laikotarpiu padaryta nedidelė pažanga didinant viešojo administravimo ir viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą. 2019 m. vasario mėn. priimto trijų viešojo administravimo reformos įstatymų rinkinio įgyvendinimas buvo sustabdytas dėl politinės padėties ir prašymo atlikti Įstatymo dėl darbo užmokesčio ir Įstatymo dėl valstybės tarnautojų konstitucinę peržiūrą. 2020 m. birželio 30 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad visas Įstatymas dėl darbo užmokesčio prieštarauja Konstitucijai, ir nusprendė, kad reikia iš dalies pakeisti Įstatymą dėl valstybės tarnautojų, kad jis galėtų įsigalioti. Įstatymas dėl viešojo administravimo organizavimo ir veikimo yra įsigaliojęs ir jo įgyvendinimas turėtų būti tęsiamas. Visapusiškai įgyvendinti reformas trukdo silpnas centralizuotas ir tarpžinybinis koordinavimas. Ataskaitiniu laikotarpiu susirūpinimą tebekėlė ne nuopelnais grindžiamas įdarbinimas, o įtraukiam ir įrodymais grindžiamam politikos formavimui trukdė ad hoc sprendimai, kuriems dažnai turėjo įtakos tam tikri interesai. Kosovo valdžios institucijos turi užtikrinti, kad viešojo administravimo reforma išliktų prioritetu ir remtis ligšioline pažanga.

Kosovo teismų sistema tėra ankstyvajame pasirengimo etape. Tam tikra pažanga padaryta iš dalies įgyvendinant su teisine valstybe susijusius teisės aktus, įskaitant Įstatymą dėl teisėjų ir prokurorų drausminės atsakomybės ir Tarpininkavimo įstatymą, ir toliau diegiant elektroninę bylų valdymo sistemą ir centrinį nuosprendžių registrą. Teisminės institucijos vis dar nėra apsaugotos nuo nederamos politinės įtakos. Šiuo metu atliekama teisinės valstybės sektoriaus funkcinė peržiūra suteikė tvirtą pagrindą reformuoti ir modernizuoti įvairius teisminių institucijų sistemos aspektus. Kosovo valdžios institucijos turėtų tęsti šį darbą. Teisingumas vis dar vykdomas lėtai ir neveiksmingai, o teisinės valstybės institucijos turi nuolat didinti savo pajėgumus. Dėl COVID-19 pandemijos Kosove teismo posėdžių sumažėjo, o Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta, kad jei teismo posėdžiai nerengiami tris mėnesius, teismo procesas turi būti pradėtas iš naujo. Ši taisyklė gali padaryti poveikį dideliam skaičiui baudžiamųjų teismo procesų (įskaitant didelio atgarsio sulaukusius baudžiamuosius procesus). Kosovo valdžios institucijos turėtų atsižvelgti į šią problemą ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus teisingumo vykdymas. Kovos su korupcija srityje Kosovas yra ankstyvajame arba aukštesniame pasirengimo etape. Ši šalis padarė nedidelę pažangą, be kita ko, tirdama aukšto lygio bylas ir patraukdama baudžiamojon atsakomybėn, konfiskuodama turtą, steigdama specialiuosius skyrius, teismuose nagrinėjančius aukšto lygio korupcijos (ir organizuoto nusikalstamumo) bylas. Galutinis turto konfiskavimas ir bendri baudžiamojo persekiojimo pajėgumai, be kita ko, pagalbinio personalo pajėgumai, tebėra menki. Korupcija tebėra plačiai paplitęs reiškinys ir kelia didelį susirūpinimą. Siekiant veiksmingai spręsti korupcijos problemą, reikia tvirtos politinės valios ir tvirto baudžiamosios justicijos atsako į aukšto lygio korupciją. Atnaujintas Baudžiamojo proceso kodeksas vis dar nepriimtas, o politinių partijų finansavimo teisės aktų peržiūra – atidėliojama.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje Kosovas yra ankstyvajame pasirengimo etape. Pažangos pasiekta tiriant aukšto lygio bylas ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn, samdant papildomus Specialiosios prokuratūros darbuotojus, mokant ir informuojant apie turto įšaldymą. Tačiau bendra pažanga buvo ribota. Finansinių tyrimų, galutinio turto konfiskavimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius tebėra per menkas. Reikia imtis griežtų priemonių ir užkirsti kelią politiniam kišimuisi į operatyvinę teisėsaugos institucijų ir baudžiamojo persekiojimo veiklą. Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, padėtis Kosovo šiaurėje teisėsaugos institucijoms tebekelia didelių problemų.

2020 m. liepos mėn. Europolas ir Kosovo policija sudarė susitarimą dėl darbo tvarkos. Kosovas buvo vienintelis Vakarų Balkanų partneris, neturėjęs jokio struktūrizuoto ir oficialaus bendradarbiavimo su Europolu; dėl to atsirado didelis atotrūkis. Šis susitarimas bus Kosovo policijos, Europolo ir ES valstybių narių tvirtesnio bendradarbiavimo – visų pirma kovos su terorizmu ir ekstremizmu, taip pat organizuotu nusikalstamumu srityse– pagrindas.

Laikantis Vakarų Balkanų bendro kovos su terorizmu veiksmų plano ES ir Kosovo įgyvendinimo susitarime nustatytų tikslų, padaryta pažanga kovojant su terorizmu, visų pirma susijusi su užsienio teroristų kovotojų ir jų šeimų reabilitacija ir reintegracija. Kosovo valdžios institucijos turi veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu, o atitinkamas įstatymas turėtų būti suderintas su ES acquis ir tarptautiniais standartais.

Teisinė sistema iš esmės užtikrina žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą ir atitinka Europos standartus. Tačiau žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų ir strategijų įgyvendinimui dažnai trukdo nepakankami finansiniai ir kiti ištekliai, ypač vietos lygmeniu, riboti politiniai prioritetai ir koordinavimo stoka. Išlieka didelė priklausomybė nuo užsienio paramos teikėjų. Priėmus Vaiko apsaugos įstatymą buvo įgyvendinta viena iš praėjusių metų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų. Norint veiksmingai užtikrinti mažumų, įskaitant romų ir aškalių mažumas ir perkeltuosius asmenis, teises, praktiškai užtikrinti lyčių lygybę ir daryti pažangą kultūros paveldo apsaugos srityje, būtina nuveikti daugiau. Kosovas yra iš dalies pasirengęs užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą saviraiškos laisvę. Kosovo žiniasklaidos aplinka – pliuralistinė ir dinamiška. Teisinės valstybės institucijos turi toliau dėti pastangas, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų dėl grasinimų žurnalistams ir išpuolių prieš juos. Visuomeninis transliuotojas tebėra neapsaugotas nuo politinės įtakos ir kol kas nėra tvaraus sprendimo dėl jo finansavimo.

Kosovo valdžios institucijos padarė pažangą tiek teisėtos migracijos, tiek mišrių migracijos srautų valdymo srityje. Dėl prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų antplūdžio Kosovas pradėjo įgyvendinti nenumatytų atvejų planą. Šios pastangos turėtų būti tęsiamos ir stiprinamos.

Kalbant apie ekonominius kriterijus, Kosovas yra ankstyvame etape ir padarė nedidelę pažangą kurdamas veikiančią rinkos ekonomiką. 2019 m. ekonomika toliau sparčiai augo, tačiau problemų tebekelia sudėtinga padėtis darbo rinkoje ir nepakankama ekonomikos diversifikacija. Nors 2019 m. vyriausybė laikėsi fiskalinių taisyklių, viešųjų išlaidų struktūra toliau blogėjo. Dėl mažėjančių kapitalo išlaidų, didėjančio spaudimo dėl su skurdo mažinimu nesusijusių socialinių išmokų ir augančio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio kyla rizika viešiesiems finansams ir trukdoma privačiojo sektoriaus plėtotei. Verslo aplinka pagerėjo nedaug. Privačiojo sektoriaus vystymąsi vis dar varžo plačiai paplitusi neoficiali ekonomika, lėtos ir neveiksmingos teisminės institucijos, įsigalėjusi korupcija ir apskritai silpna teisinė valstybė. 2020 m. pavasarį Kosovo ekonominė perspektyva pradėjo sparčiai blogėti, nes COVID-19 karantino priemonės sutrikdė išeivijos į šalį siunčiamų lėšų srautus. Kalbant apie gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES, Kosovas yra ankstyvajame pasirengimo etape ir padarė ribotą pažangą. Susirūpinimą toliau kelia švietimo kokybė. Kosovas padarė tam tikrą pažangą gerindamas kelių infrastruktūrą, tačiau geležinkelių ir energetikos infrastruktūroje tebėra didelių trūkumų. Nors investicijos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius palaipsniui didėja, Kosovas tebėra priklausomas nuo anglimi grindžiamos, pasenusios ir nepatikimos energijos gamybos sistemos. Kosovas padarė tam tikrą pažangą ekonomikos skaitmenizavimo srityje. Ekonomikos sektorinėje struktūroje vis labiau pereinama prie su prekyba nesusijusios veiklos, o tai turi įtakos konkurencingumui ir prekių eksporto augimui.

Gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo srityje Kosovas toliau dalyvavo daugumoje regioninių forumų. 2020 m. balandžio mėn. Kosovo vyriausybė panaikino nuo 2018 m. lapkričio mėn. importui iš Serbijos bei Bosnijos ir Hercegovinos taikytus tarifus, o birželio 6 d. panaikintos visos abipusiškumo priemonės. Šis sprendimas leido atkurti prekybą su Serbija bei Bosnija ir Hercegovina ir atnaujinti ES remiamą Belgrado ir Prištinos dialogą.

ES moderuojamas dialogas santykių su Serbija normalizavimo klausimu atnaujintas 2020 m. liepos 12 d. ir 16 d. bei rugsėjo 7 d. vykusiuose aukšto lygio susitikimuose. Briuselyje surengti keli ekspertų lygio susitikimai. Kosovas turi toliau dėti dideles pastangas ir prisidėti prie išsamaus teisiškai privalomo susitarimo su Serbija siekio. Toks susitarimas yra skubiai reikalingas ir itin svarbus, kad tiek Kosovas, tiek Serbija galėtų toliau siekti integracijos į Europą.

Kalbant apie derinimąsi su Europos standartais, Kosovas yra pasiekęs tam tikrą pasirengimo lygį. Nors kai kuriose srityse teisės aktai buvo toliau derinami, jie menkai įgyvendinami. Nemaža pažanga padaryta mokesčių srityje, be kita ko, renkant mokesčius. Tam tikra pažanga padaryta laisvo prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo, taip pat finansinių paslaugų, viešųjų pirkimų ir konkurencijos srityse. Pažangos pasiekta ir energetikos srityje, visų pirma viešajame sektoriuje taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones ir laipsniškai didinant investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Sprendžiant aplinkosaugos klausimus padaryta nedidelė pažanga. Švietimo srityje pažangos nepadaryta, o švietimo kokybę reikia gerokai pagerinti. Apskritai Kosovas turi didinti administracinius pajėgumus ir koordinavimą visuose sektoriuose, kad užtikrintų veiksmingą ES acquis įgyvendinimą.

Turkija

Nepaisant to, kad 2018 m. liepos mėn. nepaprastoji padėtis buvo atšaukta, neigiamas dvejų metų trukmės nepaprastosios padėties poveikis toliau smarkiai veikė demokratiją ir pagrindines teises. Į teisės aktus buvo įtrauktos tam tikros teisinės nuostatos, kuriomis valdžios institucijoms suteikiami ypatingi įgaliojimai ir išsaugoti keli ribojantys nepaprastosios padėties taisyklių elementai. Vis dar neatsižvelgta į svarbiausias Europos Tarybos ir jos organų rekomendacijas. Kaltinimai nusikalstama veika turėtų būti pareikšti laikantis skaidrių procedūrų ir kiekvienu atveju atskirai. Asmeninė baudžiamoji atsakomybė gali būti nustatyta tik visapusiškai užtikrinant galių atskyrimą, visišką teisminių institucijų nepriklausomumą ir kiekvieno asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir tinkamą procesą.

Pagal konstitucinę sistemą visa valdžia ir toliau buvo pernelyg sutelkta prezidentūros rankose, neužtikrinant patikimo ir veiksmingo vykdomosios valdžios, teisėkūros ir teisminių institucijų galių atskyrimo. Nesant veiksmingo stabdžių ir atsvarų mechanizmo, demokratinė vykdomosios valdžios atskaitomybė tebėra labai apribota vien rinkimais. Tokiomis sąlygomis padėtis demokratijos standartų laikymosi, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse labai pablogėjo. Politinė poliarizacija toliau trukdė konstruktyviam parlamentiniam dialogui. Parlamentinė vykdomosios valdžios priežiūra išliko silpna. Pagal prezidentinę valdžios sistemą daugelis reguliavimo institucijų ir Centrinis bankas buvo tiesiogiai susieti su prezidentūra, o tai pakenkė jų nepriklausomumui.

2019 m. birželio 23 d. Stambule vykusius pakartotinius mero rinkimus laimėjo opozicijos kandidatas. Nors rinkimai surengti profesionaliai, jiems buvo būdingas ribotas demokratinės žiniasklaidos pliuralizmas, o sąlygos politinėms partijoms ir kandidatams nebuvo objektyviai ir visais atžvilgiais sąžiningos. Turkijai reikia tobulinti rinkimų aplinką plačiąja prasme, užtikrinant vienodas sąlygas visiems kandidatams ir rinkimų proceso sąžiningumą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas.

Nors saugumo aplinka pagerėjo, padėtis pietrytinėje šalies dalyje ir toliau kelia didelį susirūpinimą. Šalies pietryčiuose 47 demokratiškai išrinkti Liaudies demokratinė partijos savivaldybių merai buvo pakeisti centralizuotai paskirtais patikėtiniais ir tai sukėlė abejonių dėl 2019 m. kovo 31 d. vietos rinkimų demokratinio proceso rezultatų. Išrinktų merų ir partijos atstovų suėmimai ir atleidimai tęsėsi ir labai pakenkė vietos demokratijai. Vyriausybė tęsė saugumo operacijas tuo metu, kai Kurdistano darbininkų partija (PKK), kuri tebėra įtraukta į asmenų, grupių ir subjektų, dalyvaujančių rengiant terorizmo išpuolius, ES sąrašą, rengė reguliarius smurtinius išpuolius. Vyriausybė turi teisę kovoti su terorizmu, tačiau drauge ji yra atsakinga už tai, kad tai būtų daroma laikantis teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių. Kovos su terorizmu priemonės turi būti proporcingos. Nepaisant tam tikros pertvarkos, tik keletas šalies viduje perkeltų asmenų gavo kompensaciją. Atnaujinant patikimą politinį procesą, kuriuo siekiama taikaus ir ilgalaikio sprendimo, jokios pažangos nepadaryta.

Pilietinė visuomenė nuolat patiria spaudimą, o jos galimybės laisvai veikti toliau mažėja. Atgrasomąjį poveikį padarė Gezi teismo procesas ir tolesnis Osmano Kavalos kardomasis kalinimas, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą dėl jo paleidimo į laisvę. Administraciniai sunkumai, su kuriais susiduria nacionalinės ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos (NVO), ir toliau varžė pilietinės visuomenės veiklą. Pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau buvo atskirtos nuo tikrų teisėkūros konsultacijų procesų.

Saugumo ir žvalgybos sektorių reglamentuojanti teisinė ir institucinė sistema išliko nepakitusi, o prezidentinės sistemos civilinė vidaus saugumo pajėgų kontrolė buvo sustiprinta.

Turkija yra menkai arba vidutiniškai pasirengusi viešojo administravimo reformos srityje. Ataskaitiniu laikotarpiu padėtis pablogėjo. Esminis viešojo administravimo ir valstybės tarnybos restruktūrizavimas 2018 m. perėjus prie prezidentinės sistemos toliau darė neigiamą poveikį politikos formavimui, administracijos atskaitomybei ir žmogiškųjų išteklių valdymui, nors centrinės valdžios institucijų politikos koordinavimas išliko stiprus. Dėl valstybės tarnybos sistemos pokyčių išaugo administracijos politizavimas. Nesiimta jokių veiksmų, kad būtų parengta išsami viešojo administravimo reformos strategija ir visaapimanti viešųjų finansų valdymo reformos programa. Vis dar nėra veiksmingų taisomųjų priemonių didelio masto atleidimų, įvykusių nepaprastosios padėties metu, poveikiui šalinti. Neaišku, kokiu mastu Nepaprastosios padėties priemonių tyrimo komisija yra veiksminga teisminė teisių gynimo priemonė.

Turkijos teismų sistema yra ankstyvame pasirengimo etape, o ataskaitiniu laikotarpiu padėtis toliau smarkiai blogėjo. Čia tebėra neišspręstų problemų, visų pirma dėl sisteminės teismų nepriklausomumo stokos. 2019 m. gegužės mėn. šalies prezidentas paskelbė 2019–2023 m. teismų reformos strategiją. Tačiau ji nepadeda pašalinti pagrindinių trūkumų, susijusių su teismų nepriklausomumu. Nepaskelbta apie jokias priemones Europos Tarybos Venecijos komisijos ir Europos Komisijos metinėse šalių ataskaitose nurodytoms problemoms spręsti. Nuogąstaujama, kad atleidimai iš darbo nesilaikant tinkamų procedūrų nulėmė savicenzūrą ir bauginimą teisminėse institucijose. Nesiimta jokių priemonių Teisėjų ir prokurorų tarybos narių atrankos struktūrai ir procesui pakeisti, kad būtų sustiprintas jos nepriklausomumas. Susirūpinimą tebekelia tai, kad trūksta objektyvių, nuopelnais grindžiamų, vienodų ir iš anksto nustatytų teisėjų ir prokurorų įdarbinimo ir paaukštinimo kriterijų. Taikos teisėjų baudžiamosiose bylose institutas nebuvo pakeistas, todėl neišspręstos ir problemos, susijusios su jų jurisdikcija ir praktika.

Kalbant apie kovą su korupcija, Turkija išliko ankstyvame etape ir ataskaitiniu laikotarpiu nepadarė jokios pažangos. Šalyje ir toliau trūksta prevencinių kovos su korupcija įstaigų. Dėl teisinės sistemos ir institucinės struktūros trūkumų buvo galima daryti nederamą politinę įtaką korupcijos bylų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo etapuose. Reikia didinti viešųjų institucijų atskaitomybę ir skaidrumą. Tai, kad nėra kovos su korupcija strategijos ir veiksmų plano, rodo, kad trūksta politinės valios ryžtingai kovoti su korupcija. Apskritai korupcija tebėra plačiai paplitęs ir susirūpinimą keliantis reiškinys.

Turkija yra menkai pasirengusi kovoti su organizuotu nusikalstamumu, o padaryta pažanga – ribota. 2019 m. gegužės mėn. priimtas 2019–2021 m. nacionalinis veiksmų planas, padėsiantis įgyvendinti 2016–2021 m. nacionalinę kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją. Europolo ir Turkijos bendradarbiavimas grindžiamas 2004 m. liepos mėn. įsigaliojusiu strateginiu bendradarbiavimo susitarimu. Toliau vyko derybos dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo, pagal kurį Europolas ir Turkija keistųsi asmens duomenimis ir dėl kurio Turkija turi suderinti savo duomenų apsaugos teisės aktus su Europos standartais. Turkija turėtų gerinti rezultatus, susijusius su nusikaltėlių tinklų išardymu ir nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu. Čia reikia tobulinti teisės aktų, kuriais reglamentuojama kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sistemą. Reikia dėti daugiau pastangų tobulinant teisės aktus, kuriais reglamentuojama kova su elektroniniais nusikaltimais, turto konfiskavimas ir liudytojų apsauga. Bendradarbiavimo susitarimas su CEPOL galioja nuo 2010 m.

Žmogaus ir pagrindinių teisių padėtis toliau blogėjo. Daugelis priemonių, kurios buvo pradėtos taikyti nepaprastosios padėties metu, nebuvo atšauktos ir toliau darė didelį ir pražūtingą poveikį. Teisinė sistema apima bendras pagarbos žmogaus ir pagrindinėms teisėms garantijas, tačiau teisės aktus ir praktiką dar reikia suderinti su Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Institucinio nepriklausomumo stoka, ilgos peržiūros procedūros, pakankamai individualizuotų kriterijų nebuvimas ir tinkamų gynybos priemonių nebuvimas kelia rimtų abejonių dėl Nepaprastosios padėties priemonių tyrimo komisijos gebėjimo užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo atleidimo iš darbo. Teisės aktais, priimtais iš karto po nepaprastosios padėties atšaukimo, pašalintos svarbiausios apsaugos priemonės, kuriomis buvo garantuojama sulaikytųjų asmenų apsauga nuo jų teisių pažeidimų, ir taip didinama nebaudžiamumo rizika. Teisių užtikrinimui kliudo už žmogaus teises ir laisves atsakingų viešųjų institucijų fragmentacija ir ribotas nepriklausomumas, o padėtį dar labiau apsunkina nepriklausomų teisminių institucijų stoka. Žurnalistų, rašytojų, teisininkų, mokslininkų, žmogaus teisių gynėjų ir režimo kritikų veiklos ribojimas ir sekimas dideliu mastu daro neigiamą poveikį naudojimuisi šiomis laisvėmis ir skatina savicenzūrą. Toliau pranešama apie pagrįstus įtarimus dėl kankinimo ir netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, prieštaringai vertinamame teisės aktų rinkinyje numatyta lygtinai paleisti iki 90 000 kalinių. Liepos mėn. duomenimis, buvo paleista 65 000 kalinių. Tačiau ši nuostata netaikyta asmenims, įskaitant teisininkus, žurnalistus, politikus ir žmogaus teisių gynėjus, kurie dėl įtariamų su terorizmu susijusių nusikaltimų buvo suimti ir laikomi kardomojo kalinimo įstaigose.

Saviraiškos laisvės srityje padėtis toliau smarkiai blogėjo. Neproporcingas ribojamųjų priemonių taikymas toliau neigiamai veikė saviraiškos laisvę ir opozicijos balsų viešinimą. Buvo tęsiamos baudžiamosios bylos ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams, teisininkams, rašytojams ir socialinės žiniasklaidos atstovams. Vikipedijos draudimas atšauktas 2019 m. gruodžio mėn., tačiau interneto turinio blokavimas ir ištrynimas nederamai plačiu pagrindu ir be teismo sprendimo buvo tęsiamas. Dėl pasikartojančių draudimų, neproporcingo kišimosi į taikias demonstracijas, tyrimų, administracinių baudų ir demonstrantų baudžiamojo persekiojimo už „su terorizmu susijusią veiklą“ padėtis susirinkimų ir asociacijų laisvės srityje toliau blogėjo.

Nepalankiausioje padėtyje esančių grupių ir mažumoms priklausančių asmenų teisės turi būti geriau apsaugotos. Romai toliau gyvena itin prastuose būstuose, dažnai negauna bazinių viešųjų paslaugų ir kliaujasi socialinėmis išmokomis. Miestų atnaujinimo projektai toliau daro poveikį romų gyvenvietėms – iš jų priverstinai iškeldinamos ištisos šeimos. Didelį susirūpinimą toliau kelia smurtas dėl lyties, diskriminacija, neapykantą mažumoms kurstančios kalbos, neapykantos nusikaltimai ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių pažeidimai.

Migracijos ir prieglobsčio politikos srityje Turkija padarė tam tikrą pažangą. 2019 m. ji demonstravo įsipareigojimą įgyvendinti 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimą ir atliko svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą Rytų Viduržemio jūros maršruto migracijos srautų valdymą. Turkija toliau dėjo milžiniškas pastangas, kad suteiktų beprecedentę humanitarinę pagalbą ir paramą daugiau kaip 3,6 mln. registruotų pabėgėlių iš Sirijos ir maždaug 370 000 registruotų pabėgėlių iš kitų šalių; Turkija yra priėmusi didžiausią pabėgėlių bendruomenę pasaulyje. Tačiau 2020 m. kovo mėn. Turkija pradėjo aktyviai skatinti migrantus ir pabėgėlius per Graikiją sausuma vykti į Europą. Dėl to viename iš Graikijos ir Turkijos sienos perėjimo punktų Pazarkulėje iškilo neoficiali stovyklavietė, kurioje kritinėmis sąlygomis apsigyveno beveik 60 000 migrantų ir pabėgėlių. Kiek vėliau kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos protrūkio Turkijos valdžios institucijos organizavo migrantų ir pabėgėlių vežimą iš pasienio zonos ir uždarė sienas su Graikija ir Bulgarija, išskyrus komerciniam transportui. Nepaisant to, Turkijos vidaus reikalų ministras teigė, kad tai nereiškia, jog Turkijos politika pasikeitė ir dabar neteisėtiems migrantams bus leidžiama išvykti per jos sienas ir kad vyriausybė neketino užkirsti kelio iš Turkijos išvykti norintiems asmenims. ES pripažįsta, kad Turkijos teritorijai tenka didelė migracijos našta ir rizika ir kad Turkija dėjo dideles pastangas pabėgėlių priėmimo srityje, tačiau kategoriškai nepritaria, kad migracijos klausimą Turkija naudotų politinio spaudimo tikslais. Apskritai neteisėto Turkijos ir Graikijos sienos kirtimo atvejų skaičius vis dar buvo gerokai mažesnis nei prieš priimant ES ir Turkijos pareiškimą.

Dėl užsitęsusio pabėgėlių buvimo šalyje reikia veiksmingų integracijos priemonių, kad būtų išvengta socialinės įtampos. Valdžios institucijos turėtų suteikti migrantams ir pabėgėliams daugiau galimybių naudotis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis šalyje. 2019 m. priimtas išsamus Užsieniečių ir tarptautinės apsaugos įstatymo pakeitimas. Turkija vis dar nėra įgyvendinusi nei ES ir Turkijos readmisijos susitarimo visų valstybių narių atžvilgiu, nei nuostatų, susijusių su trečiųjų šalių piliečiais. Nepaisant pranešimo apie spartesnį vizų režimo liberalizavimo darbą, nebuvo patenkinti jokie likę vizų režimo liberalizavimo kriterijai ir vis dar nepriimti Kovos su terorizmu įstatymo ir Duomenų apsaugos įstatymo pakeitimai. Turkija turi toliau derinti savo teisės aktus su ES acquis vizų politikos srityje.

Turkijos užsienio politika vis labiau nesutapo su ES bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetais. Per ataskaitinį laikotarpį dėl Turkijos neteisėtų veiksmų ir provokacinių pareiškimų, kuriais ginčijama Kipro Respublikos teisė į angliavandenilių išteklius Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, įtampa rytiniame Viduržemio jūros regione dar labiau išaugo. Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, įskaitant teritorijas, kuriose Kipro vyriausybė yra išdavusi licencijas Europos naftos ir dujų bendrovėms, ir kituose Kipro teritoriniuose vandenyse Turkija dislokavo du gręžimo ir du seisminius laivus. Šiuos gręžimo ir seisminius laivus, atliekančius gręžimo operacijas, lydėjo Turkijos ginkluotosios pajėgos, o tai kelia didelę grėsmę regiono saugumui. Turkija taip pat užginčijo izoliuoto Varošos miesto statusą.

ES yra ne kartą pabrėžusi, kad turi būti gerbiamos ES valstybių narių suverenios teisės sudaryti dvišalius susitarimus ir tirti bei eksploatuoti visus savo gamtos išteklius pagal ES acquis ir tarptautinę teisę, įskaitant JT jūrų teisės konvenciją. Turkija turi įsipareigoti vienareikšmiškai siekti gerų santykių su kaimyninėmis šalimis, laikytis tarptautinių susitarimų ir taikiai spręsti ginčus pagal Jungtinių Tautų Chartiją, o prireikus kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Atsižvelgdama į Turkijos vykdomą neleistiną gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje, Taryba 2019 m. liepos mėn. nusprendė imtis tam tikrų priemonių, be kita ko, kol kas nerengti ES ir Turkijos asociacijos tarybos posėdžio ir kitų ES ir Turkijos aukšto lygio dialogų susitikimų. Be to, 2019 m. lapkričio mėn. ES taip pat priėmė Turkijai taikytinų tikslinių priemonių sistemą, o 2020 m. vasario mėn. nusprendė į asmenų, kuriems taikomos šios sankcijų sistemos, sąrašą įtraukti dar du asmenis.

2020 m. spalio 1 d. Europos Vadovų Taryba nurodė, kad jeigu toliau bus dedamos konstruktyvios pastangos sustabdyti neteisėtą veiklą Graikijos ir Kipro atžvilgiu, Europos Vadovų Taryba sutiktų inicijuoti pozityvią politinę ES ir Turkijos darbotvarkę itin daug dėmesio skiriant muitų sąjungos modernizavimui ir prekybos lengvinimui, žmonių tarpusavio ryšiams, aukšto lygio dialogams, tolesniam bendradarbiavimui migracijos klausimais, vadovaujantis 2016 m. ES ir Turkijos pareiškimu. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad tuo atveju, jei būtų atnaujinti vienašaliai veiksmai arba provokacijos, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, ES pasinaudos visomis savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis, be kita ko, vadovaujantis ES sutarties 29 straipsniu ir SESV 215 straipsniu, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus.

Turkija vis dar neįvykdė įsipareigojimo visiškai ir nediskriminuojamai įgyvendinti ES ir Turkijos asociacijos susitarimo papildomą protokolą ir nepašalino visų laisvą prekių judėjimą ribojančių kliūčių, įskaitant tiesioginio transporto jungčių su Kipru apribojimus. Siekiant normalizuoti dvišalius santykius su Kipro Respublika jokios pažangos nepadaryta.

2019 m. lapkričio mėn. Turkijos ir Libijos nacionalinės santarvės vyriausybės pasirašytas dvišalis susitarimo memorandumas dėl jūrų jurisdikcijos zonų ribų nustatymo, kuriame neatsižvelgta į Graikijos salų suverenias teises atitinkamoje teritorijoje, padidino įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje. Smarkiai suaktyvėjo provokaciniai Turkijos veiksmai Graikijos atžvilgiu, visų pirma Turkijos skrydžiai virš graikų gyvenamų teritorijų. Todėl 2019 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino savo vienareikšmišką solidarumą su Graikija ir Kipru dėl Turkijos veiksmų rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir Egėjo jūroje. Ji pabrėžė, kad memorandumas pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms. 2020 m. gegužės mėn. ES užsienio reikalų ministrai dar kartą patvirtino ES poziciją dėl Turkijos toliau vykdomos neteisėtos veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, taip pat dėl provokuojančio ir agresyvaus Turkijos elgesio Kipro ir Graikijos atžvilgiu, pabrėždami, kad susilaikymas nuo vienašališkų veiksmų yra esminis elementas, leisiantis tęsti ES ir Turkijos dialogą, ir kad neteisėti Turkijos veiksmai daro didelį neigiamą poveikį ES ir Turkijos santykiams įvairiose srityse. 2020 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Turkiją priimti Kipro kvietimą pradėti dialogą siekiant išspręsti visus su jūra susijusius Turkijos ir Kipro ginčus.

ES pasmerkė Turkijos vienašalius karinius veiksmus šiaurės rytų Sirijoje ir paragino ją nutraukti karinius veiksmus, išvesti savo pajėgas ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės. Didžioji dauguma valstybių narių nusprendė sustabdyti ginklų eksporto į Turkiją licencijavimą. Po 2020 m. vasario mėn. pabaigoje įvykdytų oro antpuolių prieš Turkijos karines pajėgas Idlibo provincijoje Turkija regione pradėjo karinę operaciją „Spring Shield“. 2020 m. kovo mėn. Turkijai ir Rusijai susitarus dėl ugnies nutraukimo, stabilizuotos fronto linijos šiaurės vakarų Sirijoje, sukurtas naujas koridorius palei M4 greitkelį ir parengta bendro Rusijos ir Turkijos karinio patruliavimo sistema. Turkija išlaikė vietinius karinio stebėjimo postus, įskaitant esančius dabar Sirijos režimo kontroliuojamose teritorijose, ir į regioną įvedė dar daugiau savo pajėgų. Ji dar labiau padidino savo karinį dalyvavimą konflikte Libijoje ir prisidėjo prie esminio padėties pasikeitimo šalyje.

Kalbant apie ekonominius kriterijus, Turkijos ekonomika yra gana pažangi, bet ataskaitiniu laikotarpiu nepadaryta jokios pažangos, o ekonomikos veikimas kelia didelį susirūpinimą. Nuo 2018 m. vasaros, kai smarkiai nuvertėjo valiuta ir ūkis nusmuko sparčiau nei tikėtasi, ekonomika atsigavo, be kita ko, dėl ekspansinės politikos ir didelio grynojo eksporto poveikio. Tačiau darbo rinka yra silpna, reikia stiprinti įmonių balansus, taigi, šis atsigavimas nėra tvarus. Prasidėjus COVID-19 krizei, valdžios institucijos ėmėsi įvairių priemonių, kad sušvelnintų pandemijos ekonominį poveikį, įskaitant didelį pinigų kiekio augimą. Tačiau šias priemones varžo ribota politikos erdvė, visų pirma fiskalinėje srityje, ir instituciniai trūkumai. Einamosios sąskaitos balansas, kuris nuo 2017 m. labai pagerėjo, 2019 m. pabaigoje vėl pradėjo blogėti ir dėl to labai padidėjo importo muitai ir netarifinės kliūtys. Dėl didelių išorės finansavimo reikmių Turkija ir toliau yra priklausoma nuo staigių investuotojų nuotaikų pokyčių, o padėtį dar labiau pablogino pandemija ir geopolitiniai įvykiai. Buvusi itin didelė infliacija sumažėjo, tačiau išliko didelė, taigi, tikslas dar toli gražu nepasiektas. Dėl Turkijos Respublikos centrinio banko valdytojo atleidimo ir nuolatinio politinio spaudimo pinigų politikos patikimumas dar labiau sumenko. 2019 m. susilpnėjus lirai ir sumažėjus realiajam efektyviajam valiutos kursui (ši tendencija tęsėsi ir 2020 m.), kainų konkurencingumas toliau didėjo.

Vyriausybė toliau gerino verslo reglamentavimo aplinką. Tačiau neoficiali ekonomika tebėra didelė. Valstybė toliau kišasi į kainų nustatymo mechanizmus, vis dar trūksta valstybės pagalbos įgyvendinimo taisyklių, vykdymo užtikrinimo, skaidrumo ir institucinės struktūros. Finansų sektorius išliko stabilus. Tačiau padidėjo pažeidžiamumas, visų pirma dėl spartaus kreditų augimo valstybiniuose bankuose ir įvairių reguliavimo priemonių, kuriomis siekiama skatinti skolinimo veiklą. Didelį susirūpinimą tebekelia aukštas nedarbo, visų pirma jaunimo ir moterų, lygis, mažėjantis užimtumas, menkas darbo jėgos judumas ir didelė nedeklaruojamo darbo dalis.

Turkija padarė tam tikrą pažangą ir yra gerai pasirengusi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas ES. Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išaugo, tačiau buvo gerokai mažesnės už Vyriausybės nustatytą tikslą. Investicijų perviršis ir netinkamas paskirstymas sumažėjo. Pasiekta pažangos įvairinant energijos tiekimą, tačiau reikalingos reformos siekiant atverti gamtinių dujų rinką ir padidinti konkurenciją joje. Rimtų problemų, susijusių su kokybe ir prieinamumu, yra ir švietimo srityje. Moterims sunku gauti kokybišką išsilavinimą ir patekti į darbo rinką. Turkija tebėra gerai integruota į ES rinką tiek prekybos, tiek investicijų atžvilgiu, tačiau ES tenkanti Turkijos užsienio prekybos santykinė dalis toliau mažėjo, o atvejų, kai Turkija nesilaiko įsipareigojimų pagal ES ir Turkijos muitų sąjungą, daugėjo.

Turkija turi pajėgumų prisiimti narystės įsipareigojimus ir toliau (tačiau labai lėtai ir nenuosekliai) derino savo teisės aktus su ES acquis. Ir toliau pasitaikė regreso atvejų, susijusių su svarbiais konkurencijos, valstybės pagalbos didinimo ir skaidrumo stokos, informacinės visuomenės ir žiniasklaidos, ekonominės ir pinigų politikos, muitų sąjungos, išorės santykių, užsienio, saugumo ir gynybos politikos aspektais. Turkija yra padariusi nemenką pažangą bendrovių teisės, transeuropinių tinklų, mokslo ir mokslinių tyrimų srityse ir yra neblogai pasirengusi prekių judėjimo, intelektinės nuosavybės teisės, finansinių paslaugų, įmonių ir pramonės politikos ir kitose srityse. Viešųjų pirkimų srityje Turkija pasirengusi vidutiniškai – tebelieka didelių teisės aktų derėjimo spragų. Šalis vidutiniškai pasirengusi ir tokiose srityse kaip laisvas kapitalo judėjimas, transporto politika, energetika, mokesčiai, ekonominė ir pinigų politika, statistika – čia dar reikia dėti dideles pastangas visais lygmenimis. Apskritai daugumoje sričių vis dar nenustatytos ir neįgyvendintos didesnio užmojo ir geriau koordinuojamos politikos priemonės. Visose srityse daugiau dėmesio reikia skirti teisės aktų įgyvendinimui, o daugelyje iš jų – reikia tolesnės didelės pažangos derinant teisės aktus su ES acquis, didinant reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir administracinius pajėgumus.

2 PRIEDAS. Vakarų Balkanų strategijos ir Sofijos prioritetų darbotvarkės įgyvendinimas. Aktyvesnis ES dalyvavimas

2018 m. gegužės mėn. Sofijoje vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtų Vakarų Balkanų strategijos ir Sofijos prioritetų darbotvarkės įgyvendinimas tęstas ir 2019–2020 m. Abiejuose šiuose dokumentuose numatyta imtis veiksmų šešiose pavyzdinėse prioritetinėse srityse: teisinės valstybės, migracijos ir saugumo, socialinio ir ekonominio vystymosi, sujungiamumo, skaitmeninės darbotvarkės ir gerų kaimyninių santykių.

Šie prioritetai buvo įgyvendinami stiprinant politinį dalyvavimą, Vakarų Balkanų ir ES bei jos agentūrų operatyvinius ryšius, suteikiant daugiau galimybių gauti finansavimą ir techninę pagalbą, taip pat perorientuojant ES finansinę paramą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), pagal kurią vien 2019 m. Vakarų Balkanams skirta maždaug 1,1 mlrd. EUR suma.

2018 m. gegužės mėn. Sofijoje įvykus pirmajam per 15 metų ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimui, politinis bendradarbiavimas su šiuo regionu tęstas 2019 m.: Poznanėje (Lenkija) surengtas Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikimas ir įvyko net 12 ministrų susitikimų, skirtų regioniniam bendradarbiavimui stiprinti ir glaudesniems ryšiams su ES prioritetinėse srityse užmegzti. 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebe įvykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio skirta regioninio bendradarbiavimo stiprinimui ir ES paramai atsižvelgiant į COVID-19 krizę. Šis nuolatinis bendradarbiavimas padėjo padaryti pažangą įgyvendinant visas pavyzdines iniciatyvas ir užbaigti daugiau kaip du trečdalius suplanuotų veiksmų.

Pagal 1 pavyzdinę iniciatyvą „Paramos teisinei valstybei stiprinimas“ daugiausia dėmesio skiriama trims tikslams: geriau stebėti teisingumo reformas, teikti tikslingesnę techninę pagalbą teisėsaugos srityje ir didinti paramą pagrindinėms teisėms, įskaitant lyčių lygybę, pilietinei visuomenei, aktyviam dalyvavimui demokratijos procesuose ir nepriklausomai žiniasklaidai. 2019 m. lapkričio mėn. Skopjėje įvykęs Vakarų Balkanų teisingumo ir vidaus reikalų ministrų forumas buvo svarbus žingsnis šioje srityje, visų pirma toliau stiprinant bendradarbiavimą su ES teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūromis ir dalyvaujant saugumo, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bei teisingumo sistemos reformos srityse.

Kalbant apie teisingumo sistemos reformų stebėseną, naujasis Komisijos požiūris grindžiamas vienalaikiu visų šešių partnerių administracijų tarpusavio vertinimu konkrečiose srityse. 2019 m. Komisija užbaigė tris strategijoje numatytus tarpusavio vertinimus, susijusius su teismo sprendimų vykdymo užtikrinimu, viešaisiais pirkimais ir aukšto lygio korupcija. Drauge su Pasaulio banku ir Europos Tarybos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) Komisija taip pat rengia naujus teisingumo sistemų suderintų duomenų rinkimo būdus. 2020 m. pirmąjį pusmetį regione atlikti įvairūs regioniniai teisingumo tyrimai ir rinkti suderinti duomenys. Svarbus projektas šioje srityje taip pat yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vykdomas korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo teismo procesų stebėjimas. Susitarimai netrukus bus pasirašyti su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovu, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, o su Serbija tebevyksta diskusijos.

Komisija taip pat teikia tikslingesnę techninę pagalbą, visų pirma vykdo patariamąsias misijas, daugiausia dėmesio skirdama teisingumo reformoms ir kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Keturios patariamosios misijos šiuo metu vyksta Juodkalnijoje, Albanijoje, Kosove bei Bosnijoje ir Hercegovinoje; misijų Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje finansavimas jau patvirtintas ir veikla turėtų būti pradėta 2020 m.

Galiausiai Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su Europos demokratijos fondu, kad paremtų nepriklausomas žiniasklaidos platformas, pilietinę visuomenę ir demokratijos aktyvistus. Gavęs papildomą ES paramą, Fondas išplėtė savo veiklą Vakarų Balkanuose – suteikta 19 naujų dotacijų 90 nepriklausomų žiniasklaidos organizacijų.

Pagal 2 pavyzdinę iniciatyvą „Veiksmų saugumo ir migracijos srityje stiprinimas“ siekiama, bendradarbiaujant su regionu, šalinti bendras saugumo grėsmes, įskaitant terorizmą, smurtinį ekstremizmą, radikalizaciją, organizuotą nusikalstamumą, prekybą žmonėmis ir šaunamaisiais ginklais ir hibridines grėsmes, taip pat didinti partnerių pajėgumus spręsti su migracija ir saugumu susijusias problemas. Ši veiklos kryptis buvo remiama 2019 m. liepos mėn. Poznanėje ir lapkričio mėn. Skopjėje vykusiuose ministrų susitikimuose, labai paskatinusiuose glaudesnį bendradarbiavimą saugumo, migracijos, šaulių ir lengvųjų ginklų bei bendrų kovos su terorizmu priemonių srityse.

Kovos su terorizmu srityje 2018 m. Komisija ir Vakarų Balkanų šalys partnerės susitarė dėl Bendro kovos su terorizmu veiksmų plano, o 2019 m. buvo parengti ir pasirašyti šeši atskiri veiksmų planai, kurie šiuo metu yra įgyvendinami padedant Komisijai. 2018 m. įsteigtas regioninis smurtinio ekstremizmo prevencijos nacionalinių koordinatorių tinklas veikia visu pajėgumu ir rengia reguliarius posėdžius. 2019 m. birželio mėn. baigtas 2015–2019 m. ES ir Pietryčių Europos regiono kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų plano vertinimas. 2020 m. liepos 24 d. priimtas naujas veiksmų planas 1 , kurio įgyvendinimas bus finansuojamas iš BUSP biudžeto ir pagal PNPP.

ES toliau bendradarbiavo su Vakarų Balkanų šalimis partnerėmis įgyvendinant kovos su organizuotu ir sunkių formų nusikalstamumu ES politikos ciklą ir rengiant bei įgyvendinant atitinkamus metinius veiksmų planus. Nuo 2018 m. daugėjo su jungtinių grupių, tiriančių su organizuotu nusikalstamumu susijusias bylas. 2018–2019 m. užregistruotos 226 bylos, susijusios su Vakarų Balkanų šalimis partnerėmis ir Turkija, o joms nagrinėti suburta16 jungtinių tyrimų grupių. Be to, dvi Vakarų Balkanų šalys – Bosnija ir Hercegovina bei Serbija – 2019 m. pirmą kartą dalyvavo trijų koordinavimo centrų veikloje. 2019–2020 m. toliau stiprintas Vakarų Balkanų ir Europolo bendradarbiavimas vykdant pagal PNPP finansuojamą ryšių palaikymo pareigūnų veiklą Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje, o 2020 m. liepos mėn. pasirašyti nauji Europolo ir Kosovo susitarimai dėl darbo tvarkos.

Bendros užsienio ir saugumo politikos / bendros saugumo ir gynybos politikos srityje EIVT ir toliau rengia dažnus BUSP dialogo susitikimus su Vakarų Balkanų šalimis, kad paskatintų regioną toliau derinti savo pozicijas su ES bendrosiomis pozicijomis. Su penkiomis Vakarų Balkanų šalimis, prisidedančiomis prie BSGP karinių misijų ir operacijų, sudaryti partnerystės pagrindų susitarimai. Padedant EIVT ir Komisijai, keturiose Vakarų Balkanų šalyse užbaigti hibridinės rizikos tyrimai, kuriais siekta įvertinti jų pažeidžiamumą ir tikslingiau paskirstyti ES paramą, padėsiančią didinti pajėgumus ir atsparumą.

Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA), Europos mokymo ir švietimo elektroninių nusikaltimų srityje grupe (ECTEG), Europolu ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL) ir pasitelkus specialias regionines PNPP programas, padaryta pažanga kibernetinio saugumo ir Budapešto konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų įgyvendinimo srityse. Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su penkiomis Vakarų Balkanų šalimis ir užmezgė glaudesnius ryšius su ENISA.

Migracijos srityje Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamomis ES agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis, toliau vykdo plataus užmojo projektus migracijos valdymo srityje, stiprina partnerių gebėjimus valdyti mišrius migracijos srautus, nustato prieglobsčio procedūras, grąžinimo mechanizmus ir keičiasi informacija. Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvų, kad geriau koordinuotų į šį regioną komandiruotų migracijos ryšių palaikymo pareigūnų darbą ir pagerintų keitimąsi operatyvine informacija.

Ji toliau stengėsi sudaryti palankias sąlygas aktyvesniems teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų ryšiams su Vakarų Balkanais. Be susitarimų dėl darbo tvarkos su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru ir Eurojusto bendradarbiavimo susitarimų su Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija, Komisija užbaigė derybas su penkiomis regiono šalimis, turinčiomis bendrą sieną su ES, dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (FRONTEX) statuso susitarimų. Pasirašyti susitarimai su Albanija, Serbija ir Juodkalnija ir paskirti pirmieji sienos apsaugos pareigūnai. Eurojustas yra sudaręs bendradarbiavimo susitarimus su keturiomis Vakarų Balkanų šalimis. Jau taikomi 2018 m. spalio mėn. su Albanija ir 2019 m. lapkričio mėn. su Serbija pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai. Galiausiai Europolas pasirašė operatyvinius susitarimus su penkiomis Vakarų Balkanų šalimis ir susitarimą dėl strateginio bendradarbiavimo su Kosovu tvarkos. Taikant PNPP, į Albaniją išsiųstas Europolo ryšių palaikymo pareigūnas, siekiama akredituoti ryšių palaikymo pareigūną Serbijoje.

3 pavyzdinės iniciatyvos „Socialinio ir ekonominio vystymosi rėmimas“ tikslas – skatinti regioninės ekonominės erdvės įgyvendinimo pažangą, pritaikyti esamas investicijų sistemas, kad regione būtų skatinamos investicijos, strategiškiau naudoti ekonominių reformų programas ir remti švietimo, darbo rinkos ir socialines reformas. Liepos mėn. Poznanėje įvykęs ekonomikos ministrų susitikimas buvo svarbus žingsnis šioje prioritetinėje srityje, visų pirma įgyvendinant regioninę ekonominę erdvę ir profesinio mokymo, besimokančių asmenų mobilumo ir kvalifikacijų pripažinimo iniciatyvas. Pirmajame ES ir Vakarų Balkanų ministrų susitikime užimtumo ir socialinių reikalų klausimais atsižvelgta į naujo sustiprinto socialinio aspekto svarbą Vakarų Balkanuose, dar daugiau dėmesio skiriant užimtumui ir socialinėms reformoms. Be to, 2019 m. Belgrade surengti aštuoni kasmetiniai švietimo ir mokymo Vakarų Balkanų platformos ministrų lygmens susitikimai.

Komisija drauge su Regioninio bendradarbiavimo taryba toliau siekė sudaryti palankesnes sąlygas regioninės ekonominės erdvės daugiamečiam veiksmų planui įgyvendinti. Nepaisant sudėtingų politinių aplinkybių 2019 m., šioje srityje pasiekta pažangos, be kita ko, sudarytas susitarimas dėl kilmės sertifikatų, priimta VELPS muitinės rizikos valdymo strategija, priimtas VELPS papildomas protokolas Nr. 6 dėl prekybos paslaugomis, sudarytas susitarimas dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir suteikta galimybė pradėti derybas dėl papildomo protokolo Nr. 7 dėl prekybos ginčų sprendimo mechanizmo. Paskelbta ES remiama Pasaulio banko ataskaita dėl regiono finansų rinkų įvairinimo bus būsimų veiksmų šioje srityje pagrindas.

2019 m. toliau plėtota Vakarų Balkanų investicijų programa: prie fondo prisijungė nauji ir anksčiau buvę neaktyvūs paramos teikėjai ir rengtasi intervencijoms į naujas sritis, pavyzdžiui, žaliąją darbotvarkę, socialinę infrastruktūrą ar skaitmeninę darbotvarkę. Be to, visu pajėgumu veikia startuoliams remti skirta 10 mln. EUR vertės regioninė jaunimo garantijų programa, pagal kurią bus galima pritraukti iki 80 mln. EUR finansavimą. Komisija taip pat išplėtė paramą pažangiosios specializacijos strategijų rengimui Vakarų Balkanuose: pirmoji iš regiono šalių pažangiosios specializacijos strategiją 2019 m. priėmė Juodkalnija, o 2020 m. pradžioje – Serbija.

Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD pagal Europos Sąjungos programą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ per tarptautines finansų įstaigas sutelkė 455 mln. EUR ekonomikai gaivinti ir ekonominiam pandemijos poveikiui sušvelninti. Į šią sumą įeina 95 mln. EUR specialiosioms priemonėms, įskaitant Vakarų Balkanų Įmonių plėtotės ir inovacijų priemonės (WB EDIF) papildymą 60 mln. EUR, Europos fondo Pietryčių Europai (EFSE) naujų akcijų įsigijimą ir 20 mln. EUR vertės Ekologiško augimo fondą, ir 15 mln. EUR įmoką WB EDIF Regioninio konkurencingumo programai, kad būtų padidintas likvidumas, kurio reikia, kad MVĮ įveiktų krizę.

Ekonomikai gaivinti taip pat numatyta perorientuoti 120 mln. EUR vertės Vakarų Balkanų garantiją, pagal kurią 2020 m. pavasarį buvo suteiktos trys tikslinės COVID-19 garantijos, siekiant padidinti MVĮ likvidumą ir taip sušvelninti ekonominius pandemijos padarinius.

Be neatidėliotinų MVĮ likvidumo poreikių, ekonomikos gaivinimo rinkiniu taip pat paruošiama dirva atsigavimo etapui, ES skiriant 30 mln. EUR naujajam Įmonių inovacijų fondui II (ENIF II) ir Įmonių plėtros fondui II (ENEF II), taip siekiant užtikrinti, kad MVĮ turėtų prieigą prie įvairių finansavimo ir likvidumo šaltinių, ir 8 mln. EUR Europos fondo Pietryčių Europai EFSE plėtros priemonei, kad būtų galima teikti techninę pagalbą MVĮ ir verslininkams.

Vakarų Balkanų šalių partnerių ES ekonominių reformų programos jau dera su Europos semestru, o Komisijos atliekamas jų vertinimas yra labiau analitinis ir sutelktas į nustatytus pagrindinius kiekvienos šalies ekonomikos struktūrinius uždavinius. Taip pat teikiama techninė pagalba struktūrinių reformų sąnaudoms apskaičiuoti ir biudžetui sudaryti. Be to, padidinta ES finansinė parama užimtumui, švietimui, socialinei įtraukčiai ir sveikatai – šiuo tikslu priimta ne viena nauja dvišalė pagalbos programa, taip pat regiono profesinio mokymo srities judumo programa; du atskiri kvietimai teikti paraiškas buvo paskelbti 2019 m. ir 2020 m. Pagal šiuos kvietimus atrinktais projektais bus remiamas tarptautinis profesinio mokymo srities darbuotojų ir besimokančių asmenų judumas, taip pat profesinių mokyklų pajėgumų didinimas. ES palaipsniui didina paramą pagal programą „Erasmus+“ – 2019 m. ir 2020 m. skiriama parama bus dvigubai didesnė nei 2018 m.

4 pavyzdinėje iniciatyvoje „Sujungiamumo gerinimas“ daugiausia dėmesio skiriama transporto ir energetikos jungčių plėtojimui regione, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos prekybai ir skatinamas ekonomikos augimas. Šioje pavyzdinėje iniciatyvoje numatyti veiksmai yra infrastruktūros planavimas ir investicijos į ją, taip pat regioninei rinkos integracijai palankios reguliavimo aplinkos kūrimas. 2019 m. vasario mėn. Podgoricoje įvykusiame energetikos ir aplinkos ministrų susitikime visos šešios Vakarų Balkanų šalys partnerės priėmė Perėjimo prie švarios energijos deklaraciją. Ši tema toliau nagrinėta Poznanės aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame partneriai susitarė regione įgyvendinti plataus užmojo žaliąją darbotvarkę, papildančią Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą.

Energetikos srityje Komisija sudaro palankesnes sąlygas ES energetikos sąjungos plėtrai į Vakarų Balkanus ir kuria bendrą reguliavimo erdvę pagal Energijos bendrijos sutartį. Siekiant pažangos šioje srityje reikės iš dalies pakeisti Sutartį ir labiau normalizuoti Serbijos ir Kosovo santykius. Didinti energetikos sektoriaus ekologiškumą padeda keletas finansinių priemonių, įskaitant Ekologiško augimo programą ir Regioninę efektyvaus energijos vartojimo programą.

Transporto srityje Komisija toliau rėmė Transporto bendrijos sutarties įgyvendinimą ir sekretoriato veiklą. Sekretoriatas oficialiai atidarytas 2019 m., o nuolatinis direktorius paskirtas 2020 m. Transporto bendrija sudarė palankesnes sąlygas deryboms dėl dvišalių susitarimų 32 prioritetinių regiono sienos kirtimo punktų integravimo klausimu. Ji taip pat parengė Regiono geležinkelių strategijos veiksmų planą ir Regiono kelių eismo saugumo veiksmų planą – abu šie planai buvo patvirtinti Poznanės aukščiausiojo lygio susitikime. Ta proga taip pat paskelbta apie 15 mln. EUR vertės dotacijų programą kelių eismo saugumui didinti.

Kalbant apie investicijas į infrastruktūrą, Vakarų Balkanų investicijų programa 2019 m. toliau rėmė sujungiamumo darbotvarkę – buvo priimtas 180 mln. EUR vertės paketas su aštuoniais naujais energetikos ir transporto sričių sujungiamumo projektais, pristatytais Poznanės aukščiausiojo lygio susitikime. Nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Vakarų Balkanų investicijų programa, Komisija pagal šią priemonę suteikė 880 mln. EUR dotaciją 39 prioritetiniams projektams įgyvendinti, kuri savo ruožtu pritraukė daugiau kaip 3,2 mlrd. EUR išorės investicijų. Tikimasi, kad bus įvykdytas 2015 m. prisiimtas įsipareigojimas iki 2020 m. pabaigos skirti 1 mlrd. EUR sujungiamumo darbotvarkei įgyvendinti.

5 pavyzdinėje iniciatyvoje „Vakarų Balkanų skaitmeninė darbotvarkė“ dėmesys sutelkiamas į skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės formavimą regione. Nuo šios iniciatyvos pradžios 2018 m. ES suteikė Vakarų Balkanų šalims partnerėms galimybę patekti į Europos skaitmeninius forumus ir grupes. Šalys partnerės stebėtojų statusu dalyvauja Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliavimo institucijų grupėje, Bendrosios skaitmeninės rinkos aukšto lygio grupėje ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijoje. Taip pat siekiama įtraukti jas į Europos Sąjungos informacijos apsaugos agentūros (ENISA) darbą.

Vienas iš svarbiausių darbotvarkės laimėjimų 2019 m. buvo naujo regioninio tarptinklinio ryšio susitarimo dėl tarpregioninio tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimo Vakarų Balkanuose priėmimas ir jo įsigaliojimas 2019 m. liepos mėn.

Komisija remia plačiajuosčio ryšio diegimą regione. Nuo 2018 m. penkiems paramą gaunantiems partneriams pagal Vakarų Balkanų investicijų programą iš 30 mln. EUR paketo, apie kurį paskelbta Sofijos aukščiausiojo lygio susitikime, šiuo tikslu suteikta vienuolika techninės pagalbos dotacijų. Šiomis dotacijomis remiamas plačiajuosčio ryšio diegimo kaimo vietovėse projektų rengimas, savivaldybių skaitmeninio ryšio skatinimas (pvz., pažangiųjų miestų koncepcijos) arba itin našių kompiuterinių sistemų infrastruktūros kūrimo galimybių vertinimas.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę sukurta bendrųjų ir pakartotinio naudojimo skaitmeninių paslaugų infrastruktūrų (struktūrinių blokų), kuriomis gali pakartotinai naudotis Vakarų Balkanų partneriai, kad užtikrintų tarpvalstybinę skaitmeninę infrastruktūrą ir paslaugas, sudarant palankesnes sąlygas teikti skaitmenines viešąsias paslaugas tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu mastu.

Galiausiai Komisija toliau įtraukė partnerius į įvairias Bendrijos iniciatyvas skaitmeninių įgūdžių, e. viešojo pirkimo, e. valdžios ir e. sveikatos srityse. Tai, be kita ko, Plačiajuosčio ryšio kompetencijos biuro tinklas, Skaitmeninių galimybių stažuočių iniciatyva, ES programavimo savaitės ambasadorių programa, programa ISA2, e. sveikatos tinklas, Europos dirbtinio intelekto aljansas ir ES blokų grandinės stebėjimo centras ir forumas.

6 pavyzdinėje iniciatyvoje „Susitaikymo ir gerų kaimyninių santykių rėmimas“ daugiausia dėmesio skiriama tvarios ir ilgalaikės taikos regione skatinimui dirbant trimis kryptimis: sprendžiant praeities palikimo klausimą, atkuriant bendruomeninius žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinant bendradarbiavimą abipusio intereso srityse. Šie klausimai sistemingai įtraukiami į Vakarų Balkanų užsienio reikalų ministrų susitikimų ir reguliarių dvišalių aukšto lygio susitikimų darbotvarkes.

Kalbant apie praeities palikimą, Komisija toliau rėmė Tarptautinį baudžiamųjų tribunolų likusių funkcijų mechanizmą ir Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyrius, kad būtų sustiprinta kova su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus. Drauge su Tarptautine be žinios dingusių asmenų komisija ir Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu Komisija remia pastangas baigti nagrinėti likusias be žinios dingusių asmenų bylas ir atsižvelgti į jų šeimų poreikius. Komisija taip pat pradėjo šio regiono sausumos minų nustatymo procesą. Ji toliau aktyviai rėmė Regioninės tiesos komisijos įsteigimą rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimams Londone ir Poznanėje, tačiau pažanga šioje srityje lėta. Komisija taip pat toliau rėmė kitas pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis skatinamas susitaikymas ir bendruomenių mainai įvairiose svarbiose srityse, pavyzdžiui, žiniasklaidos, žmogaus teisių ir lyčių lygybės.

Be kita ko, per Kultūros diplomatijos platformą, programą „Europa piliečiams“, UNESCO kovos su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis veiksmus, specialų kvietimą Vakarų Balkanų organizacijoms pagal programą „Kūrybiška Europa“, taip pat Vakarų Balkanų dalyvavimą ES sporto savaitėje ir bandomąjį judumo sporto srityje projektą, Komisija parėmė ne vieną sėkmingą kultūros ir sporto iniciatyvą, paskatinusią žmonių tarpusavio ryšius ir ekonomikos augimą.

Siekdama suartinti regiono jaunimą, ES taip pat teikia finansinę paramą Regioniniam jaunimo bendradarbiavimo biurui (RYCO). Siekiant suteikti jaunimui galimybių prisidėti prie politikos formavimo, buvo įsteigta Vakarų Balkanų jaunimo laboratorija, o šiuo metu rengiama regioninė mokyklų mainų programa ir bus atnaujinta jauniems specialistams skirta ES programa. Vakarų Balkanų absolventų asociacija surengė savo pirmąją generalinę asamblėją ir per pirmuosius du etapus atrinko vietos projektus. Galiausiai, įgyvendinant tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą toliau stiprintas bendradarbiavimas abipusio intereso – pavyzdžiui, turizmo, užimtumo, darbo jėgos judumo ir gamtos paveldo – srityse.

Komisija ketina toliau remtis pirmiau nurodytais 2020 m. laimėjimais, kad visiškai įvykdytų įsipareigojimus pagal Vakarų Balkanų strategiją. Prireikus jie bus toliau plėtojami įtraukiant veiksmus pagal 2020 m. Ekonomikos ir investicijų plėtros paktą. Siekiant šių didelio užmojo regioninio bendradarbiavimo tikslų, bus būtinas tolesnis įsitraukimas ir konstruktyvus regioninis Vakarų Balkanų šalių partnerių, valstybių narių ir kitų tarptautinių institucijų bendradarbiavimas.

3 PRIEDAS

STATISTINIAI DUOMENYS (2020 m. balandžio 3 d. duomenimis)
Demografinė padėtis		Pastaba	Juodkalnija		Šiaurės Makedonija		Albanija		Serbija		Turkija		Bosnija ir  Hercegovina		Kosovas*				ES 27
			2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017		2018		2017		2018
Iš viso gyventojų (tūkst.)			622,4	622,4	2 073,7	2 075,3	2 876,6	2 870,3	7 040,3	7 001,4	79 815	80 811	3 509,7	3 502,6	1 783,5e		1 798,5e		445 534p		446 098p
15–64 m. gyventojų dalis, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi (%)			67,4	67,2	70,2	69,9	68,7	68,8	66,3	65,7	68,0	67,9	:	:	66,8		66,8		65,1		64,8p
Apytikslė natūralios gyventojų kaitos norma (1 000 gyventojų)			1,5	1,2	0,7	0,8	3,0	2,5	-5,5	-5,4	10,8	10,1	-2,0	:	8,2e		10,3e		-0,8		-1,0p
Vyrų tikėtina gyvenimo trukmė gimus (metais)			73,9	74,5	74,1	74,6	77,1	77,4	73,1	73,5	75,7	76,2	:	:	:		:		78,1		78,2p
Moterų tikėtina gyvenimo trukmė gimus (metais)			79,2	79,3	77,9	78,8	80,1	80,5	78,1	78,4	81,3	81,6	:	:	:		:		83,6		83,7p
Darbo rinka		Pastaba	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017		2018		2017		2018
20–64 m. gyventojų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. gyventojų dalis (%)		1)	69,3	70,5	70,3	70,4	73,9	74,8	71,2	72,5	61,9	62,3	58,4	58,4	49,0		46,6		77,5		77,9
20–64 m. vyrų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. vyrų dalis (%)		1)	77,0	78,6	84,4	84,2	84,3	84,5	78,8	80,2	83,7	83,8	71,3	71,7	75,1		72,7		83,6		84,0
20–64 m. moterų ekonominio aktyvumo lygis: ekonomiškai aktyvių 20–64 m. moterų dalis (%)		1)	61,7	62,5	55,7	56,3	63,5	65,4	63,6	64,8	40,0	40,8	45,6	45,0	22,6		20,7		71,4		71,8
20–64 m. gyventojų užimtumo lygis (proc. dalis)
Iš viso			58,2	59,8	54,8	56,1	63,9	65,6	61,5	63,1	55,3	55,6	46,6	47,7	34,4		33,2		71,3		72,3
Vyrų			65,2	66,7	65,6	66,6	72,1	73,9	68,5	70,5	76,1	76,0	58,1	59,5	54,0		52,6		77,2		78,2
Moterų			51,4	52,9	43,7	45,2	55,6	57,4	54,5	55,8	34,4	35,2	35,1	35,8	14,6		14,1		65,4		66,4

Darbo rinka (tęsinys)	Pastaba	Juodkalnija		Šiaurės Makedonija		Albanija		Serbija		Turkija		Bosnija ir  Hercegovina		Kosovas		ES 27
		2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
15–24 m. nesimokantys ir nedirbantys asmenys, šio amžiaus grupės proc. dalis		16,7	16,2	24,9	24,1	25,9	26,5	17,2	16,5	24,2	24,5	24,3	21,6	27,4	30,1	11,0	10,5
15–29 m. nesimokantys ir nedirbantys asmenys, šio amžiaus grupės proc. dalis		21,4	21,0	31,1	29,8	29,7	28,6	21,7	20,1	27,5	27,7	28,8	25,5	35,0	37,3	13,7	13,1
Užimtumas pagal pagrindinius sektorius
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)		7,9	8,0	16,2	15,7	38,2e	37,4e	17,2	15,9	19,4	18,4	18,9	15,7	4,4	3,5	4,7	4,5
Pramonė (%)		9,5	9,9	22,5	22,6	12,5e	12,7e	21,2	22,5	19,1	19,7	22,2	23,5	17,4	14,3	18,3	18,2
Statyba (%)		7,6	9,0	7,2	7,4	6,9e	7,0e	4,1	4,4	7,4	6,9	7,3	8,7	12,9	11,9	6,6	6,7
Paslaugos (%)		75,0	73,1	53,2	52,9	42,4e	42,9e	57,5	57,2	54,1	54,9	51,6	52,1	65,3	70,3	70,4	70,6
Viešajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. gyventojai (%)	2)	32,6	31,7	:	:	16,4e	15,9e	27,8	27,3	13,3	15,4	18,4	18,4	28,4	30,8	:	:
Privačiajame sektoriuje dirbantys asmenys (visų dirbančių gyventojų dalis), 20–64 m. gyventojai (%)	2)	45,1	63,2b	:	:	83,6e	84,1e	72,2	72,7	86,7	84,6	81,6	81,6	71,6	69,2	:	:
Nedarbo lygis (darbo jėgos proc. dalis)
Iš viso	1)	16,1	15,2	22,4	20,7	13,7e	12,3e	13,6	12,8	10,9	10,9	20,7	18,5	30,3	29,4	8,2	7,3
Vyrų	1)	15,4	15,3	22,7	21,3	14,6e	12,7e	13,0	12,1	9,4	9,5	19,0	17,3	28,5	28,3	7,9	7,0
Moterų	1)	16,9	15,1	21,8	19,9	12,6e	11,9e	14,4	13,8	13,9	13,8	23,3	20,5	36,4	33,3	8,5	7,6
Jaunimo (15–24 m.)	1)	31,7	29,4	46,7	45,4	31,9e	28,3e	31,9	29,7	20,5	20,1	45,8	38,8	52,7	55,4	18,0	16,1
Ilgalaikių bedarbių (> 12 mėnesių)	1)	12,4	11,4	17,4	15,5	8,9e	8,3e	8,2	7,6	2,4	2,5	17,0	15,2	21,7	17,2	3,8	3,2
Vidutinis nominalus mėnesinis darbo užmokestis (EUR)	3)	510	511	372	395	365	397	544	580b	555	:	435	449	528	558	:	:

Švietimas	Pastaba	Juodkalnija		Šiaurės Makedonija		Albanija		Serbija		Turkija		Bosnija ir  Hercegovina		Kosovas		ES 27
		2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Mokyklos nebaigę asmenys: ne daugiau kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nebesimokančių 18–24 m. gyventojų dalis (%)		5,4	4,6	8,5	7,1	19,6	17,4	6,2	6,8	32,5	31,1	5,1	5,4	12,2	9,6	10,6	10,5
Viešosios išlaidos švietimui pagal BVP (%)		:	:	:	:	3,1p	3,2p	3,7	3,6	4,2	4,2	:	:	4,4	4,5	:	:
Ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. gyventojų proc. dalis, iš viso		4,9	3,9	9,3	8,1	:	:	6,8	7,5	42,8	41,4	6,1u	6,5u	13,8	12,9	17,0	16,8
Ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. vyrų proc. dalis		4,9	3,6	8,8	6,6	:	:	7,3	7,7	42,9	41,8	6,1u	6,3u	12,8	12,0	19,5	19,3
Ne daugiau kaip vidurinį išsilavinimą turinčių 20–24 m. moterų proc. dalis		4,9	4,2	9,8	9,7	:	:	6,3	7,3	42,7	41	6,2u	6,6u	14,9	14,0	14,4	14,2
Vidurinį arba povidurinį neuniversitetinį išsilavinimą įgijusių 20–24 m. gyventojų proc. dalis, iš viso		86,9	84,6	80,3	82,5	:	:	85,0	85,6	36,1	37,3	86,9	87,1	70,8	78,9	66,7	66,7
Vidurinį arba povidurinį neuniversitetinį išsilavinimą įgijusių 20–24 m. vyrų proc. dalis		90,6	88,2	83,7	87	:	:	86,3	87,3	39,4	40,2	89,4	89,4	74,2	81,0	67,4	67,4
Vidurinį arba povidurinį neuniversitetinį išsilavinimą įgijusių 20–24 m. moterų proc. dalis		82,9	80,7	76,7	77,8	:	:	83,5	83,8	32,9	34,5	84,0	84,4	66,9	76,6	66,0	66,0
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. gyventojų proc. dalis, iš viso		34,0	32,4	30,5	33,3	23,5e	27,3e	31,4	32,8	27,3	28,8	23,8	23,5	21,8	20,9	38,4	39,3
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. vyrų proc. dalis		30,0	29,3	24,6	26,4	21,1e	22,5e	25,4	26,4	28,6	30,2	19,4	18,8u	22,4	20,9	33,1	34,0
Tretinį išsilavinimą turinčių 30–34 m. moterų proc. dalis		37,7	35,5	36,8	40,4	26,0e	33,2e	37,6	39,4	26,0	27,4	28,4	28,4	21,2	20,8	43,8	44,7

Nacionalinės sąskaitos	Pastaba	Juodkalnija		Šiaurės Makedonija		Albanija		Serbija		Turkija		Bosnija ir  Hercegovina		Kosovas		ES 27
		2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Bendrasis vidaus produktas
Einamosiomis kainomis (mlrd. EUR)		4,3	4,7	10,0e	10,7p	11,6p	12,8e	39,2	42,9	754,9	652,5	16,0	16,8	6,4	6,7	13 046,8	13 484,8
Vienam gyventojui (EUR)		6 910	7 490	4 840e	5 150p	4 020p	4 460e	5580	6140	9400	8 020	4 580	4 780p	3 580e	3 740e	29 230	30 160
Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui		13 420	14 390	10 670e	11 370p	8 960p	9 290e	11 390	12 120	19 540	19 730	9 100	9 470p	:	:	29 230	30 160
Pagal perkamosios galios standartus (PGS) vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu (ES 27 = 100)		45,9	47,7	36,5e	37,7p	30,7p	30,8e	39,0	40,2	66,9	65,4	31,1	31,3p	:	:	-	-
Realus (apimties) metinis pokytis, palyginti su ankstesniais metais (%)		4,7	5,1	1,1	2,7p	3,8p	4,1e	2,0	4,4	7,5	2,8	3,2	3,1	4,2	3,8	2,7	2,1
Bendroji pridėtinė vertė pagal pagrindinius sektorius
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (%)		8,4	8,2	9,1	9,8p	21,8p	21,0e	7,3	7,7	6,9	6,5	6,6	7,0	11,4	8,9	1,9	1,8
Pramonė (%)		11,3	12,5	20,5	21,4p	12,8p	13,9e	26,5	25,4	23,3	24,9	23,3	23,0	21,8	21,8	20,3	20,1
Statyba (%)		6,9	7,0	7,5	6,2p	10,5p	10,4e	5,0	5,4	9,7	8,0	4,7	4,7	9,9	10,8	5,2	5,4
Paslaugos (%)		73,4	72,3	62,9	62,6p	54,9p	54,7e	61,2	61,5	60,1	60,6	65,4	65,3	56,9	58,5	72,6	72,7
Mokėjimų balansas
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, mln. EUR)		484,3	322,5	180,0	603,7	993,8	1 022,2	2 418,1	3 187,9	7 277,2	:	329,7	428,3	212,0	:	28 665,4	36 000,0
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies, BVP %)		11,3	6,9	1,8	5,6p	8,6p	8,0	6,2	7,4	1,0	:	2,1	2,6	3,3	:	0,2	0,3
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (mln. EUR)		166,0	-61,9	78,9	290,0p	:	:	1 634,6	1 865,8	:	:	:	:	:	:	-	-
Grynosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI, srautai į šalį ir iš šalies), palyginti su ES 27 (BVP %)		3,9	-1,3	0,8	2,7p	:	:	4,2	4,4	:	:	:	:	:	:	-	-
Perlaidos iš užsienio (BVP %)		4,7	4,9	1,9	1,9p	5,5p	5,2	7,6	8,0	0,0	0,0	8,4	8,2	11,8	11,9	0,1	0,1

Išorės prekyba prekėmis	Pastaba	Juodkalnija		Šiaurės Makedonija		Albanija		Serbija		Turkija		Bosnija ir  Hercegovina		Kosovas		ES 27
		2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Eksporto į ES 27 dalis, palyginti su viso eksporto verte (%)		33,4	43,0	79,7	80,3	77,0	75,9	65,7	67,0	40,9	43,3	70,4	72,2	22,0	27,4	-	-
Importo iš ES 27 dalis, palyginti su viso importo verte (%)		46,4	47,1	52,8	52,9	60,8	60,0	57,5	55,9	33,6	32,9	60,0	59,7	42,3	42,7	-	-
Prekybos balansas (mln. EUR)		-1 932	-2 153	-1 818	-1 804	-2 622	-2 595	-3 194	-4 424	-67 771	-46 047	-3 646	-3 770	-2 669	-2 980	223 067	152 317
Tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis (pagal BVP)
Importas (BVP %)		64,5	66,7	69,0	73,2p	46,6p	45,4e	57,1	59,3	29,3	30,6	56,4	56,9	52,5	55,6	44,1	45,0
Eksportas (BVP %)		41,1	42,9	55,1	60,6p	31,6p	31,7e	50,5	50,8	24,8	29,5	40,1	41,4	26,7	26,4	48,5	49,2
Viešieji finansai	Pastaba	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
** Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-) (BVP %)		-5,7	-3,9	-2,7	-1,8	-2	-1,6	1,1	0,6e	-2,8	-2,8	2,6	1,6	:	:	-0,8	-0,4
** Valdžios sektoriaus bendroji skola (% BVP)		64,2	70,9e	39,4	40,6	66,9	65,1	58,7	54,4e	28,2	30,4	36,1	40,8	16,6e	17,1e	81,6	79,7
Finansiniai rodikliai	Pastaba	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Metinis vartojimo kainų pokytis (%)	4)	2,8	2,9	2,1	2,3	3,2	1,8	3,3	2,0	11,1	16,3	0,8	1,4	1,5	1,1	1,6	1,8
**Privačiojo sektoriaus konsoliduota skola, palyginti su BVP (%)	5)	:	:	:	:	:	:	:	:	13,9	:	3,2	3,4	:	:	134,7	133,2p
Bendra užsienio skola (pagal BVP, %)		160,6	164,7	73,4	73,3p	68,7p	65,3	65,1	62,5	53,4	:	67,5	68,0	32,6	:	:	:
Bendra skola užsienio valiuta (pagal BVP, %)	6)	:	:	:	:	68,7	65,3	:	:	:	:	:	:	:	:	:	:
Metinė skolinimosi norma (vienų metų, %)	7)	6,81	6,36	3,75	3,00	5,98	5,66	5,00	4,25	18,12		3,88	3,52	6,83	6,65	:	:
Metinė palūkanų už indėlius norma (vienų metų, %)	8)	0,69	0,56	0,25	0,15	0,75	0,73	2,00	1,75	13,53	:	0,06	0,05	1,04	1,31	:	:
Atsargų (įskaitant auksą) vertė (mln. EUR)		847,2	1 049,8	2 336,3	2 867,1	2 995,9	3 399,0	9 961,6	11 261,8	95 361,6	:	5 427,0	5 944,1	683,4	:	:	:
Tarptautinės atsargos (atitiktis importo mėnesiais)		3,7	4,0	4,1	4,4	6,7	7,0	5,4	5,3	5,2	:	7,1	7,3	2,4	:	:	:

Verslas	Pastaba	Juodkalnija		Šiaurės Makedonija		Albanija		Serbija		Turkija		Bosnija ir  Hercegovina		Kosovas		ES 27
		2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Pramonės gamybos indeksas (2015 = 100)		93,0	113,8	103,6	109,2	81,4	96,6	109,3	110,8	112,7	114,1	107,6	109,4	:	:	105,2	106,4
Infrastruktūra	Pastaba	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Geležinkelių tinklo tankis (veikiančios linijos tūkstančiui km²)	9)	18,4	18,4	27,4	27,4	12,2	12,2	48,6	48,1	13,3	13,5	20,0	20,0	30,9	30,9	48,2	47,9e
Greitkelių ilgis (km)		0z	0z	259	287	:	:	963	963	2 657	2 842	172	198	108	119	:	:
Energetika	Pastaba	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018	2017	2018
Grynasis energijos importas (pagal BVP)		4,9	4,1	5,9	6,3	2,5	1,4	4,3	4,9	1,5	2,1	5,5	5,1	5,4	6,3	1,7	2,1

Šaltinis: Eurostatas ir Vakarų Balkanų bei Turkijos statistikos institucijos

: = nėra duomenų

b = serijų pertrauktys

e = apskaičiuotoji vertė

p = preliminarūs duomenys

z = nėra

u = nepatikimi duomenys

- = netaikoma

* = Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

** = Plėtros šalių valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenys skelbiami „tokie, kokie yra“, negarantuojant dėl jų kokybės ir dėl to, ar laikytasi ESS taisyklių.

Išnašos.

1)	Turkija: nedarbas remiantis 4 savaičių kriterijumi + naudojant tik aktyvius darbo paieškos metodus.
2)	Bosnija ir Hercegovina: viešasis sektorius apima NACE 2 red. O, P ir Q sekcijas, o privatusis sektorius apima kitas NACE sekcijas. Juodkalnija: neįtrauktos NVO; 2017 m. duomenys – darbuotojų (privačiojo arba viešojo sektoriaus) skaičius, palyginti su visais dirbančiais asmenimis.
3)	Bosnija ir Hercegovina: grynasis uždarbis. Serbija: 2017 m. – darbo užmokestis, mokamas juridinių subjektų ir ne bendrovių formos įmonių darbuotojams; 2018 m. – bendra sukaupto uždarbio suma vienam visu etatu dirbančiam darbuotojui.
4)	Suderintas vartotojų kainų indeksas, išskyrus Bosniją ir Hercegoviną.
5)	Bosnija ir Hercegovina: pinigų finansų įstaigų duomenys; 2018 m., palyginti su 2017 m. BVP. Turkija: skolos vertybiniai popieriai ir paskolos.
6)	Albanija: išorės skola (įskaitant TUI).
7)	Albanija: vidutinė svertinė palūkanų norma, taikoma per atitinkamą mėnesį suteiktoms naujoms paskoloms su 12 mėn. grąžinimo terminu. Bosnija ir Hercegovina: trumpalaikių paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos nacionaline valiuta (svertinis vidurkis); 2018 m. – lapkričio mėn. duomenys. Juodkalnija: metinė svertinė vidutinė faktinė palūkanų norma, nesumokėtos sumos. Šiaurės Makedonija: metų pabaiga (gruodžio 31 d.).
8)	Albanija: indėlių palūkanų normos išreiškia vidutinę svertinę normą per atitinkamą mėnesį priimtiems naujiems indėliams, kai terminas – 12 mėnesių. Bosnija ir Hercegovina: indėlių iki pareikalavimo palūkanų normos nacionaline namų ūkių valiuta (svertinis vidurkis); 2018 m. – lapkričio mėn. duomenys. Juodkalnija: metinė svertinė vidutinė faktinė palūkanų norma, nesumokėtos sumos. Šiaurės Makedonija: metų pabaiga (gruodžio 31 d.).
9)	Serbija: netikslus įvertis, nes tankis apskaičiuotas atsižvelgiant į visą paviršiaus plotą (įskaitant vidaus vandenis), o ne į žemės plotą. Turkija: tik pagrindinės linijos.

(1)

COM(2020) 608 final.