EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 09 17
COM(2020) 575 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
2021 m. metinė tvaraus augimo strategija
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2020 09 17
COM(2020) 575 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS
2021 m. metinė tvaraus augimo strategija
I.Įvadas
COVID-19 pandemija sukėlė staigų ir gilų pasaulinį nuosmukį. Nepaisant tvirto, koordinuoto ir novatoriško atsako nacionaliniu ir ES lygmenimis, išlieka daug neaiškumų, visų pirma, kiek laiko ši krizė truks ir kaip iš tikrųjų ji paveiks mūsų gyvenimą ir ekonomiką. Turime apsaugoti Europos piliečius, jų sveikatą ir darbo vietas, kartu užtikrindami teisingumą, atsparumą ir makroekonominį stabilumą visoje Sąjungoje. Nors pandemija palietė visas valstybes nares, jos poveikio mastas, taip pat ekonomikos atsigavimo tempas ir tvarumas regionuose labai skirsis.
2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks 8,7 % ir 2021 m. vėl išaugs 6,1 %, o ES ekonomika 2020 m. susitrauks 8,3 % ir 2021 m. išaugs 5,8 % 1 . Antrąjį ketvirtį užimtumas taip pat kai niekad sumažėjo, tačiau dėl valstybių narių ir ES pagal naująją priemonę SURE 2 teikiamos beprecedentės paramos ir beprecedenčio lankstumo naudojant sanglaudos politikos lėšas pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą 3 užimtumas sumažėjo daug mažiau nei bendrasis vidaus produktas. Ekonomikos perspektyvos labai priklauso nuo pandemijos raidos ir pandemijai suvaldyti nustatytų ekonominės veiklos apribojimų. Ekonomikos atsigavimui labai svarbi bus nacionaliniu ir ES lygmenimis teikiama politinė parama. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. liepos 21 d. pasiektu Europos Vadovų Tarybos susitarimu dėl kitos daugiametės finansinės programos ir priemonės „Next Generation EU“ augimo ir užimtumo perspektyvoms turėtų būti suteiktas teigiamas postūmis. Dabar turime kuo veiksmingiau pasinaudoti šiuo svarbiu susitarimu Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis.
Sąjunga reagavo ryžtingai. Šiuo metu vyksta Europos Parlamento ir Tarybos derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos ir naujos priemonės „Next Generation EU“, kad būtų skubiai užbaigtas su visais teisės aktais susijęs darbas. Šis darbas turi būti atliktas iki 2021 m. sausio 1 d., kad programos būtų pradėtos vykdyti laiku. Norint užtikrinti greitą ir tvarų atsigavimą, labai svarbu pasitelkti visą ES biudžeto pajėgumą. Svarbiausia tai, kad, Tarybai priėmus sprendimą dėl nuosavų išteklių, jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus turės patvirtinti visos valstybės narės, o tada Komisija galės pradėti skolintis rinkos lėšas priemonės „Next Generation EU“ programoms finansuoti. Todėl spartus priemonės „Next Generation EU“ įgyvendinimas labai priklausys nuo to, ar tas sprendimas bus patvirtintas laiku.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bus viena iš pagrindinių ekonomikos gaivinimo priemonių, pagal kurią labai svarbiais pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais bus suteikta beprecedentė paankstinta 672,5 mlrd. EUR paskolų ir dotacijų finansinė parama. Valstybės narės į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauks ES politikos tikslus atitinkančias į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką orientuotas nacionalines reformų ir investicijų darbotvarkes. Šia priemone bus remiamos valstybių narių pastangos veiksmingai stiprinti jų socialinį ir ekonominį atsparumą, taigi jų ekonomikos augimo potencialą ir darbo vietų kūrimą, ir taip padedama siekti ES tikslų.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – ES ryžto įveikti iššūkius laikantis bendro požiūrio simbolis. Siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą, itin svarbu išsaugoti bendrosios rinkos veikimą, taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir užkirsti kelią tarpvalstybinių vertės grandinių ir laisvo darbuotojų ir prekių judėjimo sutrikimams. Tai paskatins didesnę gyvenimo lygio konvergenciją ir užkirs kelią ekonominių sąlygų iškraipymui. Veiksmingai įgyvendinus priemonę „Next Generation EU“ ir, be kita ko, taip paspartinus žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, iki 2024 m. bendrasis vidaus produktas gali padidėti papildomais 2 %, taip pat gali būti sukurta 2 mln. darbo vietų 4 . Numatoma, kad dėl šio papildomo augimo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ilgainiui bus finansuojama jos pačios lėšomis, nes bus vykdoma papildoma veikla ir valstybės narės ir ES gaus papildomų mokestinių pajamų.
Šios ES politikos priemonės turi būti pradėtos įgyvendinti kuo greičiau. Nors susitarimas dėl ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio padeda sumažinti netikrumą, siekiant remti ekonomikos atsigavimą labai svarbu per ateinančius metus užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą. Neatidėliotinas Sąjungos prioritetas – bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta ryžtinga pažanga nustatant Europos tikslus atitinkančius tinkamus reformų ir investicijų prioritetus, o paskui veiksmingai juos įgyvendinant.
II.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė: ES tikslo užtikrinti konkurencingą tvarumą įgyvendinimas
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė grindžiama ES tikslu užtikrinti konkurencingą tvarumą ir sanglaudą įgyvendinant naują augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą. Perėjus prie tvarios ir integracinės ekonomikos modelio, pagrįsto platesne skaitmeninių ir švarių technologijų sklaida ir diegimu, Europa gali tapti transformacijos proceso lydere. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė neturėtų nukrypti nuo iki COVID-19 pandemijos vykdytos darbotvarkės, ji turėtų paspartinti veiksmus, skirtus ankstesniems iššūkiams įveikti, ir kartu padėti išvengti bet kokių naujų su krize susijusių sunkumų. Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai ir toliau turėtų būti rengiami vadovaujantis 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje nustatytais keturiais aspektais – aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir makroekonominio stabilumo. Šie prioritetai yra esminė Europos semestro dalis ir jais užtikrinama, kad naujoji augimo darbotvarkė būtų kuo naudingesnė žmonėms ir planetai.
Konkurencingas tvarumas ir atsparumas yra dvi to paties medalio pusės – tą aiškiai parodė COVID-19 krizė. Atsparumas – tai gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai ir demokratiškai įgyvendinti pokyčius 5 . Mažiau atsparioms ES šalims ir sektoriams yra sunkiau atlaikyti krizę ir į ją reaguoti. Jei nebus imtasi tinkamų veiksmų, tai turės įtakos jų ekonominiams ir socialiniams rezultatams ateinančius metus ir dešimtmečius. Atsparumo skirtumai ES taip pat daro poveikį socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai, taip pat euro zonos konvergencijai ir bendros pinigų politikos veiksmingumui. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus teikiama didelio masto finansinė parama viešosioms investicijoms ir reformoms ir kartu skatinama sanglauda ir konvergencija, taigi valstybių narių ekonomika ir visuomenė taps atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai. Taip pat reikia stiprinti kai kurių labai svarbių tiekimo grandinių atsparumą, ypač labiausiai išorės sukrėtimų veikiamuose sektoriuose.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė padės atitaisyti krizės padarytą žalą ir užtikrinti geresnę ateitį būsimoms kartoms. Dabartinis didesnis įsiskolinimas yra tiesioginė priemonė ateities kartoms kilsiantiems iššūkiams įveikti. Didžiulės investicijos, kurių reikia ekonomikai atgaivinti, turi palengvinti, o ne pasunkinti ateities kartoms teksiančią naštą. Todėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turi rodyti kelią ir laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų kurti tvaresnę, atsparesnę ir teisingesnę Europą ateinančiai kartai.
Kova su klimato ir aplinkos krize yra esminis mūsų laikų iššūkis ir proga tvariai atgaivinti mūsų ekonomiką. Kad būtų išsaugota Europos ir viso pasaulio žmonių sveikata, klestėjimas ir gerovė, visi visuomenės nariai turi imtis skubių ir tvarių veiksmų. Europos žaliasis kursas yra mūsų politinis įsipareigojimas ir atsakas į šį iššūkį. Jis taip pat yra Europos augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę ir efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Ekonominis atsakas į COVID-19 krizę suteikia unikalią galimybę paspartinti žaliąją pertvarką. Šiai krizei įveikti reikės didžiulių investicijų ir esminių reformų, kurios daugiausia bus remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Žaliajai pertvarkai įgyvendinti būtina imtis reformų, kuriomis viešosios ir privačiosios investicijos būtų nukreiptos į klimato ir aplinkosaugos veiksmus, ir iš esmės pertvarkyti įvairias politikos sritis. Todėl savo ekonomikos gaivinimo priemonėmis turime siekti ne tik atitaisyti trumpalaikę krizės žalą, bet ir užtikrinti ilgalaikį tvarų ekonomikos augimą ir užimtumą, kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui ir ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Tai puiki proga modernizuoti tradicinius pramonės modelius, investuoti į novatoriškas žaliąsias technologijas ir tvaresnę skaitmeninę infrastruktūrą ir taip paspartinti perėjimą prie tvaresnės, atsparesnės ir įtraukesnės Europos. Be to, kadangi privatus vartojimas sudaro daugiau kaip pusę ES bendrojo vidaus produkto, esminis tokios transformacijos veiksnys bus tvaresnių vartojimo modelių skatinimas.
Skaitmeninė pertvarka yra labai svarbi siekiant stiprinti ES ir valstybių narių socialinį ir ekonominį atsparumą, jų augimo potencialą ir darbo vietų kūrimą. COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninės pertvarkos tendencijas: valstybės narės ėmėsi skaitmeninės infrastruktūros stiprinimo priemonių, teikė švietimo paslaugas internetu arba rėmė MVĮ skaitmeninimo pastangas. Tačiau krizė taip pat atskleidė trūkumus ir išryškino silpnas vietas. Ekonomikos ir visuomenės skaitmeninimo lygis vis dar skiriasi. Išlikusios kliūtys ir nevienoda prieiga prie infrastruktūros ir toliau lėtina pažangą ir daugelio pagrindinių skaitmeninių pajėgumų ar paslaugų srityje Europa tebėra labai priklausoma nuo kitų regionų. Didinti Europos mokslinę ir technologinę kompetenciją ir plėtoti transformacinę ir perspektyvią mokslinių tyrimų, inovacijų ir sklaidos strategiją yra vienintelis būdas užtikrinti Europos našumo augimą ir konkurencingumą ir taip apsaugoti jos technologinį suverenumą, kuris yra pagrindinis atviro strateginio savarankiškumo aspektas.
COVID-19 pandemija parodė, kad būtina skubiai įveikti teisingumui visuomenėje kenkiančius ilgalaikius iššūkius. Tai apima nacionalinių sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų parengtį ir atsparumą, taip pat vienodas galimybes naudotis įperkamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir vaikų priežiūros sistemomis, demografinius pokyčius, globalizaciją arba skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Iššūkiai, kuriuos būtina įveikti, apima tokias sritis kaip užimtumas, įgūdžiai, sveikata, švietimas. Visų pirma būtina spręsti didėjančios nelygybės problemą ir padėti labiausiai nuo krizės nukentėjusiems asmenims, pavyzdžiui, jaunajai kartai, moterims ir pažeidžiamoms grupėms. COVID-19 pandemija taip pat parodė, kad būtina sukurti teisingesnę ir tvaresnę verslo aplinką ir persvarstyti daugelio sektorių darbo sąlygas. Užsitęsęs karantinas paskatino internetines paslaugas ir elektroninę prekybą ir tikėtina, kad ši tendencija tęsis. Tačiau šiuo metu internetinėje aplinkoje dominuoja keli stambūs rinkos dalyviai, kurių įtaka rinkoje ir paslankios mokesčių bazės vis didėja, todėl daugeliui mažesnių Europos įmonių kartais sunku pradėti ir plėsti veiklą bendrojoje rinkoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paramai sektoriams, kurie atlieka esminį vaidmenį mūsų demokratinėse valstybėse, ypač žiniasklaidos sektoriui, kuriam parama turėtų būti teikiama užtikrinant ir didinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Taip pat būtina remti regionus, sektorius ir darbuotojus, kuriems žalioji pertvarka daro didžiausią poveikį, ir mažinti šios pertvarkos socialinį ir ekonominį poveikį. Tai būtina siekiant užtikrinti žmonėms ir įmonėms lygias ir teisingas galimybes.
Nuo 2008 m. finansų ir ekonomikos krizės ekonominė ir pinigų sąjunga yra daug tvirtesnė, kad galėtų įveikti krizes, tačiau makroekonominiam stabilumui kyla naujų iššūkių. COVID-19 krizė labai skiriasi nuo 2008 m. finansų krizės: ji daro tiesioginį neigiamą poveikį ekonominei veiklai ir gali pakenkti makroekonominiam stabilumui, o į tai būtina reaguoti imantis skubių ir ryžtingų veiksmų. Gali ne tik padidėti esamas, bet ir atsirasti naujas disbalansas. Todėl neatidėliotinas prioritetas – skatinti atsparų ekonomikos atsigavimą. Reikės nuolatinės stebėsenos ir budrumo ir atsirandantį disbalansą valstybės narės turėtų mažinti vykdydamos reformas, kuriomis didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė sudarys sąlygas valstybėms narėms įveikti joms kilsiančius ekonominius ir socialinius iššūkius. 2021 m. ekonomikai remti valstybės narės turėtų toliau racionaliai naudotis fiskaliniu lankstumu. Viešieji finansai atliks svarbų vaidmenį teikiant tvaraus ir integracinio augimo paskatas ir kartu užtikrinant ekonominį stabilumą ir gebėjimą remti paklausą bei teikti pagalbą, kai jos prireiks. Dėl COVID-19 pandemijos ekonominė veikla patiria didelių sunkumų, o tai neigiamai veikia valdžios ir privačiojo sektoriaus skolą. Kai leis ekonominės sąlygos, reikės vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir kartu skatinti investicijas, dvejopą pertvarką ir socialinę įtrauktį.
Konkurencingam tvarumui užtikrinti reikalingas atvirumas ir tvirta bendroji rinka. Kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė būtų įgyvendinta sėkmingai, būtinas privačių suinteresuotųjų subjektų ir investuotojų dalyvavimas. Viešosios lėšos neturėtų pakeisti ar išstumti privačių investuotojų, o prireikus papildyti ir nukreipti privačias investicijas, t. y. jos turėtų būti naudojamos tais atvejais, kai dėl sisteminių trūkumų ar rinkos nepakankamumo arba COVID-19 protrūkio ir jo sukeltos ekonomikos krizės padarytos žalos rinka pati negali atsigauti ir pasiekti politikos tikslų. Siekiant skatinti inovacijas ir spartinti ekonomikos atsigavimą, būtina bendrojoje rinkoje užtikrinti vienodas sąlygas.
III.Pagrindiniai principai, kuriais grindžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai: valstybių narių prioritetų nustatymas
Europos semestras yra nusistovėjusi ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, kuria vadovaudamosi Sąjunga ir valstybės narės gali įveikti ekonomikos atsigavimo ir dvejopos pertvarkos iššūkius. Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų būti veiksmingai sprendžiami politikos uždaviniai, išdėstyti Tarybos priimtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Mes visi būsime suinteresuoti, kad tuo pačiu metu būtų tenkinami reformų ir investicijų poreikiai. Abiejų tikslų turi būti siekiama kartu, kad būtų užtikrintas vienas kitą stiprinantis poveikis.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turės būti atsižvelgiama į atitinkamus konkrečios šalies uždavinius ir tie planai turės būti suderinti su ES prioritetais. Tai apima pastaraisiais metais, visų pirma per 2019 ir 2020 m. semestro ciklus, konkrečioms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas. Įgyvendindamos šias rekomendacijas konkrečiomis reformomis ir investicijomis, valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti tiems uždaviniams ir prioritetams, kurie turės tvariausią poveikį ir sustiprins valstybės narės ekonomikos augimo potencialą, darbo vietų kūrimą, sveikatos priežiūros sistemas, taip pat ekonominį ir socialinį atsparumą ir regioninę sanglaudą. Reformos ir investicijos taip pat turės būti vykdomos laikantis principo „nepakenkti“, kiek įmanoma remiantis ES taksonomijos reglamentu 6 .
Žalioji pertvarka
Visuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose daug dėmesio reikės skirti reformoms ir investicijoms, kuriomis remiama žalioji pertvarka. Kad būtų laikomasi Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimo pasiekti 30 % klimato aspekto integravimo tiek į daugiametę finansinę programą, tiek į priemonę „Next Generation EU“ tikslą, į kiekvieną gaivinimo ir atsparumo didinimo planą turės būti įtraukta ne mažiau kaip 37 % su klimatu susijusių išlaidų.
Europa siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir numato iki 2030 m. gerokai padidinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą. Kad būtų pasiektas su klimatu susijęs tikslas iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, valstybės narės turėtų pristatyti reformas ir investicijas, kuriomis būtų remiama žalioji pertvarka energetikos, transporto, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, žiedinės ekonomikos, vandentvarkos ir biologinės įvairovės srityse. Tai taip pat atitinka pagrindines investicijų sritis, nustatytas įgyvendinant Europos semestrą. Tam valstybės narės turėtų remtis savo nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, kuriuose nustatomas jų nacionalinis indėlis siekiant bendrų visos ES klimato ir energetikos tikslų, ir nurodyti reformas ir investicijas, kurias jos ketina įgyvendinti 2021–2030 m. laikotarpiu, kad tie tikslai būtų pasiekti. Šių metų spalio mėn. Komisija pateiks individualius visų valstybių narių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimus. Jais valstybės narės galės remtis rengdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
Valstybės narės turėtų greičiau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį sparčiai plėtodamos atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį ir imdamosi aktyvesnių veiksmų pastatų energijos vartojimo efektyvumo srityje. Siekdamos pagreitinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą, valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų daugiausia dėmesio skirti brandžiausiems ir novatoriškiausiems projektams. Ekonomikos atsigavimui remti labai svarbios bus pastatų renovacijos schemos: jos padės sukurti darbo vietų statybų sektoriuje, sutaupyti sąskaitoms už energiją apmokėti skiriamų lėšų, užtikrins sveikesnes gyvenimo sąlygas ir sumažins energijos nepriteklių. Komisija rems įvairias pastangas didinti pastatų renovaciją, kad metinis esamų pastatų renovacijos tempas būtų bent padvigubintas, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“. Šias investicijas turėtų papildyti būtinos reguliavimo reformos, kad būtų sudarytos sąlygos tokioms investicijoms ir užtikrintas jų tvarumas.
Ekonomikai atsigauti taip pat gali labai padėti investicijos į tvarų judumą. Transporto sektoriui skirtos priemonės gali padėti gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagerinti oro kokybę, o kartu paskatinti našumo augimą. Rengdamos savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės turėtų apsvarstyti tokias priemones kaip investicijos į viešąjį transportą ir infrastruktūrą, kuriomis remiamas perėjimas prie tvaresnio ir pažangesnio judumo, įskaitant investicijas į vientisus ir veiksmingus Europos daugiarūšio transporto tinklus, taip pat keleiviams ir kroviniams skirtų transeuropinių transporto tinklų modernizavimą. Kad šis tikslas būtų pasiektas, taip pat labai svarbu vykdyti reformas ir investicijas, kuriomis siekiama padidinti netaršių ir mažataršių transporto priemonių paklausą ir paspartinti įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros diegimą. Tai turėtų būti papildyta investicijomis į mažo anglies dioksido kiekio energijos technologijas ir vertės grandines, įskaitant vandenilį arba baterijas, ir į tvarią energetikos infrastruktūrą. Siekiant paremti šią tendenciją, bus itin svarbu reformuoti aplinkosaugos paskatas, teikiamas apmokestinant transporto priemones ir degalus. Transporto sektoriaus galimybės bus plačiau apžvelgiamos Komisijos tvaraus ir pažangaus judumo strategijoje, kuri bus priimta iki 2020 m. pabaigos.
Valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų skatinama žiediškesnė ekonomika, gerinama aplinkos infrastruktūra ir saugoma bei atkuriama biologinė įvairovė. Žiedinė ekonomika kuria vietines ir tvarias darbo vietas: vykdoma atliekų prevencija ir pakartotinis panaudojimas, remontas, atnaujinimas ir perdirbimas. Ji plėtoja skaitmeninėmis technologijomis grindžiamus novatoriškus verslo modelius, kuriais siekiama veiksmingiau naudoti išteklius ir antrines žaliavas, ir taip didina ES atsparumą ir atvirą strateginį savarankiškumą. Gerinant aplinkos infrastruktūrą, visų pirma atliekų tvarkymo ir vandentvarkos infrastruktūrą, ir mažinant taršą apsaugoma piliečių sveikata ir gerovė nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Siekiant sustiprinti anglies dioksido absorbentus, padidinti atsparumą ir užkirsti kelią protrūkių kilimui ir plitimui ateityje, ypač svarbu apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir natūralias ekosistemas ir užtikrinti tvarias maisto sistemas. Dėl tvaresnio žemės naudojimo kaimo vietovėse taip pat atsiras naujų ekonominių galimybių.
Galiausiai valstybės narės turės atsižvelgti į būtinybę užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką visose žaliosios politikos srityse. Tai visų pirma reiškia, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų būti rengiami užtikrinant visapusišką derėjimą su siūlomais teritoriniais teisingos pertvarkos planais pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą.
Skaitmeninė pertvarka ir našumas
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus būtų įtraukti plataus užmojo skaitmeninės pertvarkos tikslai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė suteikia unikalią galimybę skatinti visų ekonomikos ar socialinių sektorių, įskaitant viešąsias paslaugas, skaitmeninę pertvarką. Siekdama užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, Komisija siūlo, kad kiekviename gaivinimo ir atsparumo plane ne mažiau kaip 20 % išlaidų būtų susijusios su skaitmenine ekonomika.
Valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti toms reformoms ir investicijoms, kuriomis gerinamas junglumas. Tai apima, pavyzdžiui, itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir gigabitinį junglumą miesto ir kaimo namų ūkiams ir didelio masto transporto koridoriams, plataus masto diegimo skatinimą ir palengvinimą, laikantis ES 2025 m. 5G ir gigabitinio junglumo tikslų. Šios investicijos yra svarbios siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį ir kartu išvengti privačių investicijų išstūmimo tais atvejais, kai nėra rinkos nepakankamumo. Kaip nurodyta „Next Generation EU“ komunikate, spartus itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir šviesolaidinius tinklus, diegimas turės teigiamą šalutinį poveikį visai visuomenei. Tai apima tinkamo dažnių juostos pločio ir aprėpties užtikrinimą sektoriams, kurie yra labai svarbūs norint atgaivinti ekonomiką ir padidinti atsparumą, pavyzdžiui, žemės ūkio, transporto, sveikatos ir švietimo. Teikiant paramą infrastruktūrai, kuri bus reikalinga būsimoms taikomosioms programoms ir procesams, diegti, taip pat bus padedama stiprinti Europos atvirą strateginį savarankiškumą ir kartu pasinaudojama atviros ekonomikos teikiama nauda.
Skaitmeninių įgūdžių ugdymas visais lygmenimis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis skaitmeninės pertvarkos galimybėmis. Tam reikės reformų pagrindinio ir aukštojo mokslo, įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą srityje, kuriomis būtų remiama pereinamojo laikotarpio darbo rinka, kuriamos ir diegiamos pagrindinės skaitmeninės technologijos ir formuojama Europos skaitmeninė ateitis. Siekiant užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai reikėtų remti lygias galimybes naudotis skaitmenine infrastruktūra, įranga ir skaitmeninių įgūdžių ugdymo paslaugomis. Viešojo administravimo pertvarka, įskaitant teisingumo sistemų skaitmeninimą, diegiant naujos kartos skaitmenines priemones pagerins administracinius procesus ir palengvins bendravimą internetu su piliečiais ir įmonėmis. Įmonių skaitmeninimas turėtų būti spartinamas tvariai diegiant skaitmeninius sprendimus ir visuose sektoriuose vykdant kibernetinėms grėsmėms atsparią skaitmeninę pertvarką. Skaitmeninių priemonių kūrimas bus esminis žaliosios pertvarkos veiksnys.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama pažangiausių skaitmeninių pajėgumų kūrimui ir diegimui. Reformos ir investicijos, kuriomis sudaromos sąlygos dirbtiniam intelektui, našiajai kompiuterijai, kibernetiniam saugumui, kvantinėms technologijoms ir infrastruktūrai, saugiam ryšiui, mikroelektronikai ir elektroniniams komponentams, debesijos infrastruktūrai ir paslaugoms, kosmoso paslaugoms arba blokų grandinei, yra unikali galimybė ilguoju laikotarpiu padidinti našumą ir sudaryti sąlygas Europos lyderystei tuose pasauliniu mastu konkurencinguose sektoriuose. Siekiant sustiprinti ES atvirą strateginį savarankiškumą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali padėti valstybėms narėms imtis investicijų ir reformų toliau nurodytuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose.
Teisingumas
Atsigavimo ir pertvarkos procesas turi būti teisingas visiems europiečiams, kad būtų užkirstas kelias didėjančiai nelygybei ir užsitikrinta visų visuomenės sluoksnių parama, ir prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė padės valstybėms narėms išspręsti COVID-19 krizės paaštrintas struktūrines problemas, kurios daugelį metų buvo nustatomos įgyvendinant Europos semestrą. Nors sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonės padėjo sumažinti krizės poveikį užimtumui, darbo rinkos sąlygos blogėja ir numatoma, kad nedarbas keliuose sektoriuose ir kai kuriose Europos dalyse smarkiai išaugs. Ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimo padėčiai. Žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įvykdyti turėtų būti dedamos visos pastangos, kad būtų užkirstas kelias nedarbo ir socialinės atskirties gilėjimui ir sudarytos palankesnės sąlygos darbo rinkai prisitaikyti. Taip pat bus svarbu skatinti regionų konvergenciją ir didinti jų atsparumą, visų pirma siekiant mažinti teritorinius skirtumus.
Atsižvelgdamos į Europos socialinių teisių ramstį, valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintos lygios galimybės, įtraukus švietimas, tinkamos darbo sąlygos ir tinkama socialinė apsauga. Kartu atsižvelgiant į demografinius pokyčius, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įvykdyti būtina persvarstyti šiandienos socialinės apsaugos sistemas ir darbo rinkas. Krizė neproporcingai smarkiai paveikė ne tik jaunimą, bet ir moteris bei palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos asmenis ir neįgaliuosius, taip pat rasinėms ir etninėms mažumoms priklausančius asmenis. Reikės įdėti daug pastangų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jiems patekti į darbo rinką, pavyzdžiui, sprendžiant daugelio valstybių narių darbo rinkos segmentacijos problemą, stiprinant aktyvią darbo rinkos politiką, taip pat didinant švietimo sistemų įtraukumą. Šiuo atžvilgiu, siekiant kompensuoti tai, jog socialinė ir ekonominė padėtis šiuo metu yra svarbiausias veiksnys, lemiantis vaikų ir jaunimo mokymosi rezultatus, itin svarbu, kad palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir mokymą.
Ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą riboja įvairių formų nelygybė. Užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą ir naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat stiprinti ilgalaikę priežiūrą bus vis svarbiau ir todėl, kad COVID-19 poveikis visuomenės sveikatai išliks daugelį metų. Užtikrinant aukštos kokybės finansiškai racionalias, įperkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas padedama kurti sveiką ir atsparią visuomenę ir užtikrinti našią darbo jėgą. Taip pat reikia spręsti besitęsiančią didelio vyrų ir moterų užimtumo ir darbo užmokesčio skirtumo problemą. Tam labai svarbu tinkamai remti veiksmingą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką, užtikrinant galimybes naudotis kokybiškomis vaikų priežiūros paslaugomis ir pajamų rėmimo schemomis, vykdant mokesčių ir išmokų sistemų reformas, kuriomis remiamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir mažinamos paskatos nedirbti. Tokią nelygybę galima sumažinti socialinės apsaugos ir mokesčių sistemų reformomis, pavyzdžiui, darbo jėgai užkrautą mokesčių naštą keičiant mažesnį iškraipomąjį poveikį turinčiais mokesčiais.
Makroekonominis stabilumas
2021 m., pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, valstybės narės turėtų toliau teikti tikslinę ir laikiną fiskalinę paramą, kartu užtikrindamos vidutinio laikotarpio fiskalinį tvarumą. Jos turėtų laipsniškai pereiti nuo apsauginių reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonių prie priemonių, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos perskirstyti išteklius, ir remti ekonomikos atsigavimą. Kai leis ekonominės sąlygos, fiskaline politika turėtų būti siekiama atkurti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir užtikrinti skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Siekiant pasirengti būsimoms krizėms, svarbu laikui bėgant papildyti fiskalinius rezervus. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nestabdomos.
Norint padidinti augimo potencialą ir remti ekonomikos pertvarką, bus svarbu gerinti viešųjų finansų kokybę. Atsižvelgiant į valstybių narių priimtus precedento neturinčius fiskalinių priemonių paketus ir atitinkamai padidėjusį viešojo sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, labai svarbu, kad viešojo administravimo institucijos būtų veiksmingos ir efektyvios. Žvelgiant į ateitį, tos valstybės narės, kurios užtikrins patikimą viešųjų finansų valdymą, po krizės atsigaus greičiau. Viešosiomis lėšomis reikės remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, be kita ko, vykdant žaliuosius ir skaitmeninius viešuosius pirkimus ir sudarant žaliąjį biudžetą. Be to, svarbios aplinkosaugos ir fiskalinės priemonės žaliajai pertvarkai įgyvendinti bus anglies dioksido apmokestinimas ir aplinkos mokesčiai. Siekiant padidinti ekonomikai gaivinti sutelktų viešųjų lėšų poveikį, bus labai svarbu padidinti privatųjį finansavimą, pavyzdžiui, toliau stiprinant kapitalo rinkų sąjungą, vietos kapitalo rinkas ir tvarius finansus.
Reikia imtis tinkamų priemonių su privačiojo sektoriaus skola susijusiems pokyčiams kontroliuoti. COVID-19 krizė daro neigiamą poveikį užimtumui ir įmonių sektoriaus pelningumui. Privačiojo sektoriaus skola didėja, o galimybės laiku grąžinti likusią skolą blogėja. Atsižvelgiant į tai, bus svarbu sudaryti tinkamas sąlygas užtikrinti greitų ir veiksmingų taisomųjų priemonių, be kita ko, susijusių su nemokumo sistemomis, taikymą, kartu užtikrinant, kad skolinimas įmonėms ir namų ūkiams ir toliau atitiktų finansų sektoriaus, vartotojų ir įmonių sutartą geriausią praktiką.
IV.Reformų ir investicijų skatinimas siekiant remti patikimą ekonomikos atsigavimą: Europos pavyzdinės iniciatyvos
Nors planuose bus atsižvelgiama į konkrečią kiekvienos valstybės narės padėtį, esama tam tikrų bendrų iššūkių, kuriems įveikti būtinos koordinuotos investicijos ir reformos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė suteikia galimybę Europos mastu imtis pavyzdinių iniciatyvų, kurios duotų apčiuopiamos naudos visos ES ekonomikai ir piliečiams. Šiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis turėtų būti sprendžiami visoms valstybėms narėms kylantys klausimai, kuriems išspręsti reikia daug investicijų, kurie susiję su darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu ir kurie yra svarbūs vykdant dvejopą pertvarką. Komisija primygtinai ragina valstybes nares į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti investicijas ir reformas toliau išvardytose srityse. Įgyvendinus šias pavyzdines iniciatyvas, bus užtikrintas sėkmingas Europos ekonomikos atsigavimas, Europa taps skaitmeniniu ir ekologiškesniu žemynu ir padidės valstybių narių sanglauda.
1.Pagreitinimas. Reikėtų paankstinti perspektyvių švarių technologijų finansavimą ir modernizuojant tinklus ir gerinant tinklų jungtis paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, naudojimą ir integraciją. Šia pavyzdine iniciatyva bus padėtas pagrindas vandenilio eksperimentinėms rinkoms Europoje ir susijusiai infrastruktūrai. Ja siekiama remti beveik 40 % 500 GW elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų elektros energijos išteklių, kurią siekiama užtikrinti iki 2030 m., pajėgumų įrengimą ir sektoriaus integraciją, taip pat iki 2025 m. paremti 6 GW elektrolizerių pajėgumų diegimą ir 1 mln. tonų vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir jo transportavimą ES.
2.Renovacija. Gerinant viešų ir privačių pastatų energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą bus iš esmės prisidedama prie ES klimato tikslų, sukuriama daug vietos darbo vietų visose valstybėse narėse ir, kuriant pažangią gyvenamąją aplinką ir diegiant pažangiuosius skaitiklius, skatinama skaitmeninė plėtra. Iki 2025 m. tai padės padvigubinti renovacijos tempą ir paskatinti esminę renovaciją.
3.Įkrovimas ir degalų papildymas. Skatinant perspektyvias švarias technologijas, kad būtų paspartintas tvaraus, prieinamo ir išmaniojo transporto ir įkrovimo bei degalų papildymo vietų naudojimas ir viešojo transporto plėtra, Europos miestai ir regionai taps švaresni, pagreitės pramonės pertvarkos procesas ir bus prisidedama prie Paryžiaus klimato tikslų. Pavyzdine iniciatyva bus siekiama iki 2025 m. įrengti vieną iš trijų milijonų įkrovimo punktų, kurie turi būti įrengti 2030 m., ir pusę iš 1 000 reikalingų vandenilio degalinių.
4.Ryšys. Europos piliečiai ir įmonės turėtų turėti galimybę naudotis sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugomis. Šiuo metu tik 44 % namų ūkių turi prieigą prie itin didelio pralaidumo tinklų, kurie gali užtikrinti bent gigabitinį ryšį, o aprėptis kaimo vietovėse gerokai mažesnė. Greitas sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų, be kita ko, šviesolaidinių ir 5G tinklų paslaugų, plėtojimas visuose regionuose ir namų ūkiuose, taip pat kvantinės kriptografijos ryšio plėtojimas bus labai svarbūs siekiant užtikrinti kuo platesnę teritorinę aprėptį teritorijose, kuriose rinkos paslaugos neteikiamos, ir kartu išsaugoti ES atvirą strateginį savarankiškumą. Nors numatoma, kad ryšio plėtra miestų teritorijose ir pagrindiniuose sausumos transporto keliuose bus greičiau finansuojama privačiojo sektoriaus lėšomis, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė iki 2025 m. turėtų užtikrinti kuo platesnę nenutrūkstamą 5G ryšio aprėptį visose teritorijose.
5.Modernizavimas. ES tapatybės kortelė ir pagrindinės skaitmeninės viešosios paslaugos turėtų būti modernizuotos ir prieinamos visiems. Saugi ES masto elektroninė atpažintis ir tapatumo nustatymas bendraujant su valdžios ir privačiojo sektoriaus subjektais bei galimybė naudotis jų paslaugomis leis piliečiams kontroliuoti jų tapatybę ir duomenis internete ir naudotis internetinėmis skaitmeninėmis paslaugomis. Skaitmeninant viešąjį administravimą ir paslaugas padidės veiksmingumas abiejose srityse. Tai taip pat apima teisingumo ir sveikatos priežiūros sistemą. Iki 2025 m. valstybės narės turėtų užtikrinti Europos skaitmeninės tapatybės nustatymo priemonės (e. ID) įdiegimą, o viešojo administravimo institucijos turėtų teikti sąveikias, individualizuotas ir vartotojui patogias skaitmenines viešąsias paslaugas.
6.Plėtra. ES skaitmeninė pertvarka priklauso nuo Europos pramonės duomenų debesijos pajėgumų didinimo ir gebėjimo plėtoti galingiausius, pažangiausius ir tvariausius procesorius. Pavyzdine iniciatyva bus siekiama iki 2025 m. padvigubinti puslaidininkių gamybą Europoje, kad būtų gaminami 10 kartų efektyviau energiją vartojantys procesoriai. Tai suteikia galimybę, pavyzdžiui, greitai pradėti naudoti susietuosius automobilius ir padvigubinti ES įmonių, besinaudojančių pažangiomis debesijos paslaugomis ir didžiaisiais duomenimis, dalį (šiuo metu ji yra 16 %).
7.Persikvalifikavimas ir įgūdžių tobulinimas. Beprecedentės investicijos į persikvalifikavimą ir įgūdžių tobulinimą yra labai svarbios remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, didinant inovacijas ir augimo potencialą, skatinant ekonominį ir socialinį atsparumą ir užtikrinant kokybišką užimtumą ir socialinę įtrauktį. Investicijos ir reformos turėtų būti orientuotos į visų amžiaus grupių asmenų skaitmeninius įgūdžius, švietimą ir profesinį mokymą. 2019 m. 42 % europiečių vis dar neturėjo net pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Iki 2025 m. pagrindinių skaitmeninių įgūdžių turinčių 16–74 metų europiečių dalis turėtų būti padidinta iki 70 %. Švietimo sistemos turi būti toliau pritaikomos prie 21-ojo amžiaus iššūkių. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų gerokai pagerintas moksleivių skaitmeninis raštingumas ir kad 13–14 metų moksleivių, kurių kompiuterinio ir informacinio raštingumo rezultatai yra nepakankami, dalis būtų sumažinta iki mažiau kaip 15 %. Valstybės narės turėtų ypatingą dėmesį skirti palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, moterims ir ypač – į darbo rinką patenkančiam jaunimui, teikdamos kokybiškas užimtumo galimybes, remdamos pakankamą pameistrystės pasiūlą ir stiprindamos profesinį rengimą ir mokymą. Iki 2025 m. bent keturi iš penkių profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų turėtų būti įdarbinti, o trims iš penkių turėtų būti suteiktas mokymas darbo vietoje.
Labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas greitai įgyvendinti investicinius projektus, kad parama ekonomikai gaivinti būtų greitai panaudota. Pagrindinis spartaus investicijų įgyvendinimo prioritetas – nustatyti kliūtis ir jų pagrindines priežastis valstybėse narėse ir ES lygmeniu. Kliūčių, dėl kurių gali kilti rizika investiciniams projektams, gali būti įvairių. Tai gali būti administracinė našta pradedant verslą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, didelis ar sudėtingas apmokestinimas, mokesčių slėpimas, sektoriui taikomi ribojamieji teisės aktai ar ilgi teismo procesai. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas priklauso nuo veiksmingo investavimo kliūčių šalinimo ir verslo aplinkos gerinimo. Tai dar kartą rodo, kad svarbu investicijų politiką remti papildomomis struktūrinėmis reformomis.
Valstybės narės turėtų daugiausia dėmesio skirti bendrajai rinkai naudingoms investicijoms. Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai yra labai svarbūs siekiant skatinti tam tikrų rūšių investicijas, pavyzdžiui, į energetikos tinklų jungiamąsias linijas ar transporto tinklus, arba perspektyvius skaitmeninius ir ekologiškus projektus, kurie duotų apčiuopiamos naudos bendrajai rinkai. Komisija aktyviai stengsis užtikrinti, kad daugiašaliuose projektuose galėtų dalyvauti visos suinteresuotos valstybės narės ir kad taip būtų kuo labiau padidintas jų potencialas integruoti vertės grandines, didinti pramonės ekosistemų atsparumą ir stiprinti bendrąją rinką, atsižvelgiant į priemone siekiamus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus. Daugiašaliams ir tarpvalstybiniams projektams, visų pirma susijusiems su kitomis ES programomis, būtų naudingas veiksmingas koordinavimas –jį Komisija yra pasirengusi užtikrinti. Daugelis šių projektų taip pat sustiprins strateginį Europos ekonomikos savarankiškumą.
Valstybės narės turi nacionaliniu lygmeniu didinti ES lėšų įsisavinimo gebėjimus. Tam jos turėtų daugiausia dėmesio skirti toms joms skirtoms rekomendacijoms, kurios yra svarbios siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti reformas ir susijusias investicijas. Svarbūs valstybės narės verslo aplinką lemiantys veiksniai yra teisinės valstybės principo laikymasis ir geras valdymas, veiksmingos institucijos, nepriklausomos ir veiksmingos teisingumo sistemos, kokybiškos viešojo administravimo institucijos, patikimos kovos su korupcija, pinigų plovimu ir sukčiavimu sistemos, veiksmingas viešųjų pirkimų vykdymas, veiksmingos nemokumo sistemos ir veiksmingos mokesčių sistemos. Visi šie aspektai gali turėti įtakos sprendimams dėl investicijų ir visų subjektų investicinių projektų pradėjimo tempui. Siekiant papildyti valstybių narių pastangas, visų pirma siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, taip pat turėtų būti paspartintas su teisiniais ir procedūriniais aspektais susijęs ES lygmens darbas. Komisija pateiks tolesnes gaires dėl pagrindinių veiksmų, kurių gali būti imtasi siekiant užtikrinti greitą investicijų įgyvendinimą, taip pat padės valstybėms narėms įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, naudodama techninės paramos priemonę.
Lėšos, kurias valstybės narės gaus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, papildys pagal ES sanglaudos politiką arba iš kitų ES šaltinių įprastai gaunamą finansavimą. Siekdamos užtikrinti nuoseklumą ir sinergiją, valstybės narės galės derinti pagal skirtingas priemones gaunamą finansavimą, jeigu nebus dvigubo finansavimo ir jeigu valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodys įvairius finansavimo įnašus. Valstybėms narėms bus svarbu įdiegti patikimus koordinavimo mechanizmus, skirtus planavimo ir įgyvendinimo etapams, ir užtikrinti platų dialogą su suinteresuotaisiais subjektais ir regioniniais, ekonominiais ir socialiniais partneriais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė taip pat gali būti naudojama privačioms investicijoms skatinti, pavyzdžiui, kartu su programa „InvestEU“ arba su misijomis ir partnerystėmis pagal programą „Europos horizontas“. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė bus ypač naudinga nacionaliniu lygmeniu vykdomiems ir dideliems projektams. Atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos turi būti asignuotos iki 2023 m., valstybės narės gali daugiausia dėmesio skirti tiems projektams, kuriuos rengiant padaryta nemaža pažanga.
V.Visų Europos semestro dalių sutelkimas siekiant daugiausia dėmesio skirti reformoms ir investicijoms
Europos semestras ir naujoji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra glaudžiai susiję. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus vertinami atsižvelgiant į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos semestro ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės terminai iš dalies sutaps, būtina laikinai pritaikyti Europos semestrą prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo pradžios.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taps valstybių narių perspektyvių politikos iniciatyvų pagrindiniu informaciniu dokumentu. Atsižvelgiant į papildomumą su semestru ir siekiant supaprastinti prašomų dokumentų turinį ir skaičių, valstybės narės raginamos teikti nacionalinę reformų programą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą viename bendrame dokumente. Šiame dokumente turi būti pateikta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslus atitinkančių reformų ir investicijų, kurių valstybė narė imsis per ateinančius metus, apžvalga. Valstybėms narėms, kurios savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pateiks 2021 m., Komisija prie pasiūlymų dėl Tarybos įgyvendinimo aktų pridės analitinius dokumentus, kuriuose bus įvertinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų esmė. Šie dokumentai 2021 m. pakeis Europos semestro šalių ataskaitas. Pasiūlymų dėl įgyvendinimo aktų ir perorientuotų šalių vertinimų rinkinys bus skelbiamas etapais, priklausomai nuo atitinkamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo ir Komisijos vertinimų užbaigimo datų.
Atsižvelgiant į tai, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai yra visapusiški ir juose remiamasi perspektyvia politika, 2021 m. Komisijai nereikės teikti rekomendacijų tokius planus pateikusioms valstybėms narėms. Vis dėlto 2021 m. Komisija teiks rekomendacijas dėl valstybių narių biudžeto būklės, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte. Reformų įgyvendinimas ir toliau bus stebimas remiantis ankstesnių metų konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis.
Dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė COVID-19 krizė, kils naujo makroekonominio disbalanso rizika, visų pirma dėl padidėjusio įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo, kuris savo ruožtu gali paveikti finansų sektorių. Todėl ateinančiame cikle vykdant priežiūrą pagal makroekonominio disbalanso procedūras daugiausia dėmesio reikės skirti šiai sparčiai kylančiai rizikai. Tam itin daug dėmesio bus skirta 2020 m. lapkričio mėn. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje. Kartu su stabilumo ir konvergencijos programų, kurias valstybės narės turi pateikti iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos, vertinimu Komisija taip pat pateiks nuodugnias apžvalgas, kuriose bus įvertinta pasirinktų valstybių narių disbalanso padėtis.
Šiuo metu vykdoma priežiūra po programos įgyvendinimo, per kurią siekiant nustatyti galimą riziką Kipro, Airijos, Ispanijos ir Portugalijos pajėgumui grąžinti paskolas vertinama šių šalių ekonominė, fiskalinė ir finansinė padėtis. Tai apima ataskaitų teikimą kas šešis mėnesius 7 . Graikijai griežtesnė priežiūra taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., kai buvo užbaigta makroekonominio koregavimo programa. Atsižvelgiant į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymą, bus svarbu užtikrinti priemonių suderinamumą, kuo labiau sumažinti ataskaitų teikimo naštą ir išvengti nereikalingo dubliavimosi, o kartu ir skirtingų teisinių ir institucinių reikalavimų laikymąsi. Komisija kuo labiau suderins ataskaitų teikimą tiek priežiūros po programos įgyvendinimo, tiek griežtesnės priežiūros metu su supaprastintu Europos semestro tvarkaraščiu. Nuo 2020 m. rudens Komisija lapkričio ir gegužės mėn. skelbs Graikijai skirtas priežiūros po programos įgyvendinimo pusmečio ataskaitas ir dvi ketvirčio ataskaitas, kurios bus įtrauktos į platesnį ekonominės ir fiskalinės priežiūros dokumentų rinkinį.
VI.Išvada
Kad parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybėms narėms labai svarbu kuo greičiau pradėti plataus masto politinį dialogą, kuriame dalyvautų socialiniai partneriai ir visi kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai. Nacionalinė atsakomybė bus pagrindinė išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti priemonę ir užtikrinti ilgalaikę sėkmę nacionaliniu lygmeniu bei patikimumą Europos lygmeniu. Glaudžiai bendradarbiaudama su atsakingomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, Komisija yra pasirengusi teikti konsultacijas ir informaciją visais lygmenimis, o prireikus ir techninę paramą. Komisija ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su jos tarnybomis ir aptarti planų projektus ankstyvuoju jų rengimo etapu. Siekiant užtikrinti valstybių narių planų nuoseklumą, valstybės narės iš Komisijos tarnybų gaus papildomų gairių dėl to, kaip geriausia išdėstyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Vykdydama reguliarų ekonominį dialogą, Komisija kartu su Europos Parlamentu pasikeis nuomonėmis apie ekonomikos atsigavimo padėtį.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas yra iš daugelio lygiagrečių etapų susidedantis bendras siekis. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą kuo greičiau susitarti dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad priemonė pradėtų veikti nuo 2021 m. sausio 1 d.
Europos ekonominė prognozė (2020 m. vasaros prognozė) „Europos ekonomika, Institucijos dokumentas“ Nr. 132 (liepos mėn.).
Tarybos reglamentas (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo; 100 mlrd. EUR finansinė parama paskolų pavidalu, teikiama jos prašančioms valstybėms narėms.
CRII ir CRII+, 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460 ir 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558.
COM(2020) 456 final.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita „Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“.
Reglamentas (ES) 2020/852.
Reglamentas (ES) Nr. 472/2013.