EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 09 17

COM(2020) 562 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis





Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui

{SEC(2020) 301 final} - {SWD(2020) 176 final} - {SWD(2020) 177 final} - {SWD(2020) 178 final}

2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo planas

1.Ryžtingesnė kova su klimato krize

Klimato krizė išlieka svarbiausiu mūsų laikų iššūkiu. Pastarieji penkeri metai buvo šilčiausi iki šiol užregistruoti metai. 2019 m. vidutinė pasaulio temperatūra buvo 1,1 °C aukštesnė nei ikipramoninėje eroje. Apie visuotinio atšilimo padarinius neginčijamai liudija dažnėjančios sausros, audros ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Siekdami išsaugoti Europos ir viso pasaulio žmonių sveikatą, klestėjimą ir gerovę, turime skubiai imtis ilgalaikių veiksmų. Naujausiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) parengtose klimato kaitos ir 1,5 °C visuotinio atšilimo, taip pat žemės, vandenynų bei kriosferos būklės ataskaitose pabrėžiama, kad nesustabdžius klimato kaitos jos padariniai bus skaudūs. ES piliečiai pagrįstai vis labiau nerimauja. Devyni iš dešimties mano, kad klimato kaita yra labai opi problema. ES vadovauja pasaulinei kovai su klimato kaita ir Komisija pasiryžusi užtikrinti, kad ES tučtuojau imtųsi tolesnių veiksmų.

Atsižvelgdama į tikslą ES pertvarkyti taip, kad jos visuomenė būtų lygiateisė ir klestinti, o ekonomika – moderni, efektyviai naudojanti išteklius ir konkurencinga, Komisijos pirmininkė Europos žaliąjį kursą 1 priskyrė prie svarbiausių politinių prioritetų. Turime išlaikyti, saugoti ir didinti ES gamtinį kapitalą, apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su klimatu ir aplinka susijusios rizikos bei poveikio ir užtikrinti teisingos pertvarkos principais grindžiamus įtraukius pokyčius, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Šiandien Komisija tiesia mūsų žemynui tvarų kelią, kuriuo žengiant tas siekis taps realybe ir iki 2050 m. neutralizuosime šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikį klimatui.

Šiuo metu pasaulį ištikusi sveikatos krizė, kurios socialiniai ir ekonominiai padariniai neturi precedento. Jie reikalauja neatidėliotino dėmesio, tačiau pastangos įveikti vieną krizę neturi skubinti atsako į kitą krizę ar jam kliudyti. Atidėti klimato politikos veiksmų ar sustabdyti priemonių įgyvendinimo Europos Sąjunga negali. Jei vis gilėjančią klimato krizę paliksime savieigai, jos padariniai mūsų gamtinei aplinkai, sveikatai ir pragyvenimo šaltiniams gerokai pranoks dabartinės sveikatos krizės mastą. Dėl veiksmų stokos atsiradę ilgalaikiai ekonominiai sutrikimai ir neigiami socialiniai padariniai smarkiai nusvertų šiandienines investicijų į plataus užmojo klimato politikos veiksmus išlaidas.

Precedento neturintis Europos ekonominis atsakas į COVID-19 pandemiją suteikia unikalią galimybę investuojant į būtinus pokyčius paspartinti perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos ir užtikrinti, kad jis vyktų laikantis teisingumo ir socialinio lygiateisiškumo principų. Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, kurių bendras biudžetas viršija 1,8 trln. EUR, suteikia daug galimybių įgyvendinti Europos trokštamą dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Norint veiksmingai įveikti ekonomikos krizę ir kartu pasinaudoti spartesnio perėjimo prie švarios ir tvarios ekonomikos teikiama nauda, reikia, kad šie užmojai būtų visapusiškai įtraukti ir į valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Ateinantį dešimtmetį ES toliau remsis solidžia patirtimi, įgyta klimato politiką sėkmingai įgyvendinant lygiagrečiai su ekonomikos augimu. 2019 m. ES išmestas ŠESD kiekis, įskaičiuojant pašalintą kiekį, nuo 1990 m. sumažėjo maždaug 25 %, o ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 62 %. Tai rodo, kad įmanoma tuo pačiu metu ir kovoti su klimato kaita, ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą. Prie šio komunikato pridedamas poveikio vertinimas rodo, kad įdiegus tinkamas politikos priemones tikslas iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 %, palyginti su 1990 m., yra ne tik ekonomiškai įmanomas, bet ir naudingas Europai.

Taikant vien dabartinę ES politikos sistemą, pasiekti 2050 m. tikslų ir įvykdyti įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą mums nepavyks. Iš prognozių matyti, kad tiesiog toliau įgyvendindama dabar galiojančius teisės aktus ES išmetamą ŠESD kiekį iki 2050 m. sumažintų 60 %. Užuot palikusi daugiau darbo būsimoms kartoms, ES turėtų padidinti savo ateinančio dešimtmečio užmojus. Kuo mažiau ES nuveiks per artimiausius dešimt metų, tuo statesnę ir sudėtingesnę ŠESD mažinimo nuokalnę teks įveikti po 2030 m.

Todėl, kad iki 2050 m pavyktų neutralizuoti poveikį klimatui, Komisija siūlo pakoreguoti dabartinį šių teršalų kiekio mažinimo scenarijų ir užtikrinti, kad tos korekcijos atsispindėtų Europos klimato teisės akto pasiūlyme.

Poveikio vertinime ir pastaraisiais metais vykusiose plataus masto konsultacijose Komisija nuodugniai tyrė, kokį poveikį pajustų ekonomika, visuomenė ir aplinka, jei išmetamas ŠESD kiekis 2030 m. būtų 50–55 % mažesnis nei 1990 m. Poveikio vertinime atidžiai išnagrinėtas turimų politikos priemonių derinys ir tai, kaip kiekvienas ekonomikos sektorius gali prisidėti siekiant minėtų tikslų. Kad poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. scenarijus būtų subalansuotas, realistiškas ir atsargus, išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. turi būti sumažintas 55 %.

Todėl šiuo komunikatu:

1.pristatomas visus ekonomikos sektorius apimantis ES lygmens tikslas iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį, įskaičiuojant ir išmetamą, ir pašalinamą kiekį, sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m.;

2.numatoma, kokių veiksmų reikia imtis visuose ekonomikos sektoriuose, ir pradedama pagrindinių teisėkūros priemonių peržiūra, padėsianti šį didesnį užmojį įgyvendinti;

3.ruošiama dirva 2020 m. rudenį vyksiančioms viešoms diskusijoms dėl ES indėlio į Paryžiaus susitarimo tikslus padidinimo iki metų galo ir sudaromos sąlygos Komisijai iki 2021 m. birželio mėn. pateikti išsamius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

ES gali ir turi 55 % tikslą nusistatyti dėl toliau nurodytų trijų svarbių priežasčių.

Visų pirma, išmetamas ŠESD kiekis smarkiai sumažėjo uždarius anglimis kūrenamas elektrines ir pradėjus naudoti mažiau CO2 išmetančias technologijas energijai imliuose pramonės sektoriuose, tačiau jį sumažinti transporto sektoriuje, žemės ūkyje ir ypač pastatų sektoriuje, kuriame iškilę ypatingų sunkumų, pasirodė kur kas sunkiau. Visgi, norint neutralizuoti poveikį klimatui, ES turi aktyviau imtis veiksmų visuose sektoriuose. Dėl ilgo pasirengimo laikotarpio tokiuose svarbiausiuose sektoriuose, kaip žemės naudojimo ir transporto, aktyvesnių veiksmų reikia imtis jau ateinantį dešimtmetį, kitaip pokyčiai po 2030 m. turės būti nerealistiškai staigūs.

Antra, ateinantį dešimtmetį kyla pernelyg didelė taršių technologijų pančių rizika. Taip yra dėl galiojančių teisės aktų derinio ir dėl to, kad COVID-19 krizės įkarštyje priimami ekonominiai sprendimai natūraliai yra orientuoti į trumpalaikius rezultatus. Kad šiandieninis investicijų planavimas ir sprendimai derėtų su siekiu neutralizuoti poveikį klimatui, skubiai reikia aiškesnių ir patikimesnių signalų investuotojams.

Galiausiai, moksliniai duomenys rodo, kad klimato kaitos keliamas pavojus gerokai didesnis, nei manyta. Naujausiose specialiosiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose pažymima, kad egzistuoja didelė rizika, jog Žemės sistemos lūžio taškas, pvz., Golfo srovės sulėtėjimas arba Grenlandijos ir Vakarų Antarkties ledo sluoksnių nestabilumas, bus pasiektas esant žemesnei temperatūrai, nei teigta 5-ojoje vertinimo ataskaitoje. Klimato krizė taip pat neatsiejamai susijusi su visuotiniu biologinės įvairovės nykimu ir priimami sprendimai turi būti tinkamai pritaikyti abiem problemoms spręsti. Todėl, kol vis dar turime laisvę rinktis, kaip veikti, vienintelis atsakingas pasirinkimas yra jau dabar judėti į priekį ryžtingai, o ne mažais žingsneliais, nes paskui veikti gali būti per vėlu.

Mūsų pareiga yra imtis ryžtingų veiksmų ateities kartų labui. Jei ES pavyks įrodyti, kad įmanoma didinti gerovę ir tuo pačiu metu apriboti visuotinę klimato kaitą, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, ir dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, taip išsaugant planetos ateitį, tuo įsitikins daugelis vyriausybių ir piliečių visame pasaulyje. Vis dėlto, net ir imantis pasaulinių veiksmų, kai kurie neigiami klimato kaitos padariniai išliks. Todėl ES taip pat deda pastangas, kad Europa ir visas pasaulis galėtų prie klimato kaitos prisitaikyti. Galiausiai, siekiant neutralizuoti poveikį klimatui Europoje, reikia investuoti į technologijas, verslo modelius, įgūdžius, infrastruktūrą ir elgsenos pokyčius. Žalioji pertvarka padės mums modernizuoti savo ekonomiką, ji taps novatoriškesnė, žiediškesnė ir atsparesnė ir galės konkuruoti pasaulyje ir klestėti ilgus metus.

2.Didesnio klimato politikos užmojo ekonominė ir socialinė nauda

Remdamasi analize, atlikta rengiant poveikio vertinimą, Komisija priėjo prie išvados, kad iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinusi 55 % ES ne tik atsidurtų tiesiame kelyje į poveikio klimatui neutralizavimo tikslą, bet ir sudarytų sąlygas savo verslui ir pramonei tapti pasauliniais naujovių pradininkais. Analizė taip pat patvirtina, kad šį padidintą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą galima pasiekti vadovaujantis atsakingumo ir socialinio teisingumo principais. Tai gali paskatinti tvarų ekonomikos augimą ir paspartinti perėjimą prie švarios energetikos, o tuo pačiu metu tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu reikia šalinti neigiamus socialinius padarinius ir įgyvendinti tinkamą politiką. Iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinus 55 % išaugtų ir ES piliečių gerovė, nes papildomas teigiamas šio laimėjimo poveikis būtų daug geresnė piliečių sveikata, kokybiškesnis oras ir ne tokia bloga aplinkos būklė, taip pat gerokai paspartėtų Europos ekonomikos atgaivinimas po COVID-19 krizės, padidėtų jos konkurencingumas ir atsparumas.

ŠESD kiekio sumažinimo 55 % tikslas yra didelis investicinis iššūkis ES pramonės, paslaugų, transporto ir energetikos sektoriams. Tačiau atrėmus šį iššūkį investicijų grąža bus didelė– ES įmonės taps konkurencingos, o piliečiai džiaugsis gerove. COVID-19 krizė skaudžiai paveikė ES ekonomiką. Nors investicijų, reikalingų norint pasiekti padidintą 2030 m. ŠESD mažinimo tikslą, dydis dėl krizės smarkiai nepakito, tačiau sąlygos investuoti greičiausiai pablogėjo, o tai ištaisyti galima tik tvirtomis ES ir nacionalinio lygmens politikos iniciatyvomis. Kad tos žaliajai pertvarkai būtinos investicijos būtų įgyvendintos, svarbų vaidmenį atliks ES ekonomikos gaivinimo planas ir jo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Nors apskaičiuota, kad grynasis ŠESD kiekis 2020 m. bus iki 30–35 % mažesnis nei 1990 m., taip pat numatoma, kad ekonomikai atsitiesus po COVID-19 krizės ŠESD kiekis grįš į ankstesnį lygį, nebent bus imtasi papildomų veiksmų. Deja, visuotinis atšilimas į starto poziciją negrįš. Kad iki 2050 m. pavyktų neutralizuoti poveikį klimatui, ateinantį dešimtmetį vis dar turėsime statyti naujas vėjo jėgaines, švarinti pramonės technologijas ir renovuoti pastatus, kad jie efektyviai vartotų energiją ir išteklius. Šiuo tikslu turėsime sudaryti sąlygas, kad priešakines pozicijas rinkoje užimtų tos ES įmonės, kurios kuria, diegia ir komercializuoja mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Vis dar reikia rinktis gerokai švaresnius judumo būdus, dedant pastangas, kad netaršios transporto priemonės vis labiau keistų tradicines, intensyviai plėtojant viešąjį transportą ir plačiau naudojant tvarias transporto rūšis bei daugiarūšio transporto sprendimus – pastarajai sąlygai įgyvendinti reikalinga įvairi ir gerai integruota švaraus judumo galimybių pasiūla. Siekiant užtikrinti, kad ES neutralizuotų poveikį klimatui ir sustiprintų savo konkurencingumą pasaulyje, svarbus vaidmuo teks skaitmeninėms technologijoms. Skaitmeninė ir žalioji pertvarka turi viena kitą sustiprinti.

Ne mažiau kaip 30 % ES daugiamečio biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ biudžeto išteklių bus skirta su klimatu susijusiems veiksmams ir visos išlaidos derės su Paryžiaus susitarimu ir principu „nepakenkti“. Nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais ir su jais susijusiomis išlaidomis turės būti veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba su ja susijusių problemų sprendimo. Kryptingas šių lėšų naudojimas gali paskatinti dideles privačiojo sektoriaus investicijas. Ekonomikos gaivinimo finansavimą turime derinti su plataus užmojo klimato politikos veiksmais, kad išvengtume pinigų švaistymo ir turto neišnaudojimo, dėl kurių vėliau atsirastų papildomų išteklių poreikis. Trumpai tariant, šiais vis mažėjančio likvidumo laikais užuot automatiškai investavę į senąją daug anglies dioksido išmetančių technologijų ekonomiką turėtume skatinti investuoti į novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kad Europos ekonomika taptų moderni ir ekologiška. Darbo vietas ir pajamas privalome išsaugoti ir kurti ne mėnesiams ar metams, o dešimtmečiams.

Gaivinti ir žalinti ekonomiką gali padėti ir struktūrinė politika bei politikos reformos, kuriomis skatinama konkurencija produktų rinkose, sprendžiamas įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties klausimas ir užtikrinamas būtinas švietimas ir mokymas.

Pagrindinė žaliosios pertvarkos ypatybė – ES akcinio kapitalo atnaujinimas, reikalaujantis didelių pradinių investicijų, kurios ilgainiui bus grąžintos iš sutaupyto kuro. Reikia didinti su energetika susijusias investicijas. 2021–2030 m. ES kasmet turės investuoti 350 mlrd. EUR daugiau nei 2011–2020 m., t. y. maždaug 90 mlrd. EUR per metus daugiau, nei reikia dabartiniams 2030 m. klimato ir energetikos tikslams pasiekti. Tvaraus finansavimo iniciatyva suteiks orientyrus ne tik viešajai paramai, bet ir privačiosioms investicijoms į žaliąjį ekonomikos gaivinimą. Pagrindinės priemonės, padėsiančios priartinti finansavimą prie realiosios ekonomikos poreikių, bus ES taksonomija, ES žaliųjų obligacijų standartas ir klimato lyginamieji indeksai.

Kadangi mūsų vidaus rinka didelė, spartesnė pertvarka padės modernizuoti visą ES ekonomiką, didinant galimybes pirmauti švarių technologijų srityje ir įgyti konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose. Kuriant naujas ir plečiant turimas vertės grandines taip pat bus pagerintas atviras strateginis Europos pramonės ekosistemų savarankiškumas. Tai padės žengti į realią žiedinę ekonomiką, kuri kartu su skaitmeninimu bus modernizavimo, būtino siekiant padidinti bendrą Europos ekonomikos veiksmingumą ir atsparumą, pagrindas.

Mūsų piliečiai nori gyventi modernioje, tvarioje, teisingoje ir atsparioje Europoje. Jie yra svarbiausi partneriai kovojant su klimato kaita ir gali prie šios kovos prisidėti politiniu susitelkimu ir vartojimo pasirinkimais. Piliečiai gali daug prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo rinkdamiesi tvaresnius pirkinius ir gyvenimo būdą, tačiau jiems reikia padėti teikiant patikimą praktinę informaciją.

Be pramonės, pagrindiniai energijos naudotojai ir taršos šaltiniai yra pastatai ir transportas. Tiek energijos pasiūlos, tiek jos paklausos atsiejimas nuo iškastinio kuro yra ne tik būtinas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, bet ir realiai įmanomas sykiu didinant su transportu ir būstu susijusią mūsų piliečių gerovę.

2030 m. klimato srities užmojo padidinimas pastatų sektoriuje gali ir turėtų būti socialiai teisingas ir sąžiningas. Pavyzdžiui, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams tenka didesnė šildymo išlaidų našta, palyginti su turtingesniais namų ūkiais. Smarkiai aplinką teršiantis kuras, pvz., anglys, taip pat dažniau naudojamas mažesnes pajamas gaunančiuose namų ūkiuose ir yra labai paplitęs konkrečiuose Europos regionuose. Todėl tie regionai gali pajusti didesnį neigiamą pertvarkos poveikį, ypač jei už anglies dioksido išmetimą reikės daugiau mokėti, o mažo anglies dioksido kiekio technologijos jiems nebus prieinamos. Siekiant išvengti neigiamo poveikio pažeidžiamiems vartotojams, reikia skirti daugiau dėmesio socialinei politikai ir energijos vartojimo efektyvumo politikai, pagal kurią būtų remiama jų būstų renovacija ir kontroliuojamas poveikis sąskaitoms už šildymą ir elektros energiją.

Renovuojant Europos pastatus ne tik mažėtų sąskaitos už energiją ir būtų išmetama mažiau ŠESD, bet ir gerėtų gyvenimo sąlygos bei daugėtų vietinių darbo vietų. Būsima iniciatyva „Renovacijos banga“ padės spręsti dvigubą energijos vartojimo efektyvumo ir jos įperkamumo pastatų sektoriuje klausimą. Joje daugiausia dėmesio bus skiriama mažiausio energinio naudingumo pastatams ir energijos nepritekliaus problemai, taip pat viešiesiems pastatams, visų pirma mokykloms, ligoninėms ir priežiūros įstaigoms. Vykdant renovaciją, ypatingas dėmesys bus skiriamas pradinių investicijų finansavimui ir namų ūkių gebėjimui jas valdyti. Visų pirma reikės tikslingai remti mažesnes pajamas gaunančių namų ūkių investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, taip pat socialinius būstus. Todėl turime parengti atitinkamą politiką, numatyti biudžetą ir pasiūlyti įvairių novatoriškų būdų, kaip organizuoti būstų ir judumo žalinimą kartu padedant pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Iš Komisijos atlikto poveikio vertinimo matyti, kad išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas 55 %, pasiektas daugiau naudojant anglies dioksido kainodarą ir sykiu perskirstant pajamas mažas pajamas gaunančių namų ūkių naudai, gali padėti sumažinti neigiamą poveikį tiems namų ūkiams ir tuo pačiu metu pakankamai stimuliuoti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų. Švarus ir veiksmingas privatus ir viešasis transportas bus labai naudingas pavieniams piliečiams ir bendruomenėms. Padidinus tokias transporto dalis kaip viešasis transportas, aktyvus judumas – konkrečiai ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiais, – taip pat automatizuotas, susietasis bei daugiarūšis judumas ir kartu sugriežtinus transporto priemonėmis taikomas oro taršos ir išmetamo CO2 normas, transporto keliama tarša, ypač miestuose, smarkiai sumažės.

Plataus užmojo ryžtingi klimato politikos veiksmai piliečiams atneštų daug naudos. Mažėjant išmetamam ŠESD kiekiui gerėja gyvenimo sąlygos ir sveikata, gali būti kuriamos darbo vietos ir mažinamos sąskaitos už energiją.

Kovos su klimato kaita ir energetikos politikos priemonėmis remiamas švaraus oro politikos siekis gerinti ES piliečių sveikatą. Tai ypač aktualu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse, kuriose taršos lygis yra palyginti aukštas. Išmetamą ŠESD kiekį sumažinus 55 % būtų galima dar labiau sumažinti oro taršą ir iki 2030 m. pasiekti iš viso 60 % sumažėjimą, palyginti su 2015 m. Dėl to žalos sveikatai atlyginimo išlaidos sumažėtų bent 110 mlrd. EUR, palyginti su 2015 m. Sustiprinus klimato politikos veiksmus oro taršos kontrolės išlaidos iki 2030 m. papildomai sumažėtų bent 5 mlrd. EUR ir sušvelnėtų kitas poveikis aplinkai, pvz., rūgštėjimas.

Kalbant apie maistą ir žemės ūkį, iš poveikio vertinimo matyti, kad vartotojų perėjimas prie sveikos mitybos gali iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį tiek pat, kiek turimos techninės ŠESD kiekio mažinimo šiame sektoriuje priemonės 2 . Laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ 3 , vartotojams turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos rinktis tvarų ir sveiką maistą ir mitybą. Tai ne tik padėtų žemės ūkio ir maisto sektoriui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, bet ir pagerintų vartotojų sveikatą ir sumažintų visuomenės patiriamas su sveikata susijusias išlaidas ir maisto atliekų kiekį.

Platesnis klimato srities užmojis minėtose srityse gali turėti teigiamą poveikį BVP ir bendram užimtumui ES. Poveikio vertinime nurodyta, kad ypač tais atvejais, kai ekonomikos rezultatai yra mažesni už pajėgumus, BVP padidės dėl su platesniu klimato srities užmoju susijusių investicijų. Analogiškai, anglies dioksido pajamų panaudojimas apskritai galėtų padėti sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, o tai turėtų teigiamą poveikį užimtumui. Investavimas į modernią žiedinę ekonomiką padės sukurti naujų tvarių žaliųjų darbo vietų klimato kaitos suvaržyme pasaulyje.

Ne visos valstybės narės, sektoriai ir namų ūkiai perėjimą prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos pradeda nuo to paties taško arba turi tuos pačius pajėgumus atremti perėjimo iššūkius. Pasiekti platesnio užmojo klimato srities tikslą greičiausiai bus sudėtingiau tose valstybėse narėse ir regionuose, kurių didesnę energijos rūšių derinio dalį sudaro iškastinis kuras ir kuriuose išmetamas didesnis ŠESD kiekis, intensyviau vartojama energija ir BVP vienam gyventojui yra mažesnis. Kai kuriuose daug anglies dioksido išmetančiuose sektoriuose ir regionuose, kurių didelė ekonomikos dalis nuo jų priklauso, turės įvykti didelių pokyčių. Siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, reikės atsižvelgti į su paskirstymu susijusius aspektus. Reikės naujų ir patobulintų įgūdžių, taigi svarbu toliau investuoti į mokymąsi visą gyvenimą naudojant visas įmanomas priemones ir užtikrinti, kad darbo jėgos ištekliai būtų plataus spektro ir įtraukūs. Regionuose, kuriuose šiuo metu esama svarbių daug anglies dioksido išskiriančių sektorių, reikalinga kryptinga politika ir investicijos, remiamos pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą.

Įgyvendinus pertvarkas ES energetikos sistema bus daug saugesnė ir atsparesnė. Iškastinis kuras, daugiau kaip 150 metų buvęs neatskiriamas nuo mūsų gyvensenos, šiuo metu pasižymi nepastovia kaina ir tiekimo sutrikimais. Daugiau kaip pusė ES energijos poreikių patenkinama iš importo. Atsinaujinančiosios energijos gamyba ES mažina su tuo susijusią riziką ir didina tiekimo saugumą. Prognozuojama, kad grynasis energijos importas 2015–2030 m. sumažės daugiau kaip ketvirtadaliu. Dabartinį 2030 m. klimato srities tikslą padidinus iki 55 % ir iki 2050 m. neutralizavus poveikį klimatui 2021–2030 m. ES importo išlaidos sumažėtų 100 mlrd. EUR, o iki 2050 m. – net 3 trln. EUR.

Trumpai tariant, didesnis 2030 metams užsibrėžtas ES klimato srities užmojis, kol iki 2050 m. tolygiai judėsime į poveikio klimatui neutralizavimo tikslą, suteiks tiek ekonominių galimybių, tiek švaresnę ir sveikesnę aplinką mūsų piliečiams. Remiantis Komisijos surengtų viešų konsultacijų dėl šios iniciatyvos rezultatais, šis užmojis atitinka piliečių ir suinteresuotųjų subjektų pageidavimus ir suteikia galimybę regionų ir vietos valdžios institucijoms dalyvauti žaliojoje pertvarkoje ir gauti iš jos naudos. Jis padės užtikrinti ilgalaikes darbo vietas, didinti ES energetinį saugumą, atsparumą ir nepriklausomumą, skatinti inovacijas ir sukurti tvirtą ekonomikos klestėjimo pagrindą.

1 pav. ES kelias į tvarų ekonomikos klestėjimą ir poveikio klimatui neutralizavimą 1990–2050 m.

Nors visi struktūriniai pokyčiai sukels sunkumų, analizė rodo, kad apskritai šios investicijos bus naudingos ekonomikai ir piliečiams, ypač turint omenyje skaudžias neveikimo pasekmes. Pavyzdžiui, tiems mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir nuo iškastinio kuro priklausomiems ir energijai imliems sektoriams, kurie patirs ypatingai didelių sunkumų, reikės taikyti tikslines teisingą pertvarką tiesiogiai skatinančias politikos priemones. Tokiu būdu Europa visiems kitiems pasaulio regionams parodys praktinį pavyzdį, kaip Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas kuria turtingesnį, teisingesnį, atsparesnį ir sveikesnį pasaulį. Šiuo atžvilgiu ekonominis poveikis bus geresnis, jei reguliavimo priemonės leis siųsti tinkamus kainų signalus ir perkelti mokesčius, anglies dioksido kainodaros pajamas panaudojant iškraipomąjį poveikį darantiems mokesčiams mažinti arba investicijoms į žaliąją ekonomiką remiančias inovacijas ir modernizaciją.

3.Plataus užmojo veiksmai visuose ES ekonomikos sektoriuose

Norint 55 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikės imtis veiksmų visuose sektoriuose, kaip parodyta diagramoje. Neutralizuoti poveikį klimatui pavyks tik jei visi įneš savo indėlį.

Iškastinio kuro deginimas, kurio metu išmetamas CO2, yra didžiausias ES išmetamų ŠESD šaltinis. Iš šio šaltinio išmetamas CO2 kartu su energetikos sistemos išmetamais nevaldomaisiais teršalais, kurie nėra CO2, sudaro šiek tiek daugiau kaip 75 % ES išmetamo ŠESD kiekio. Tai liudija svarbų energetikos sistemos vaidmenį pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos. Reikės visiškai panaikinti jos priklausomybę nuo iškastinio kuro kartu užtikrinant technologinį neutralumą.

Didžiąją dalį likusių ŠESD sudaro pramonės procesų metu išmetamas CO2 ir žemės ūkyje bei atliekų sektoriuje išmetami kiti nei CO2 teršalai. Norint apriboti poreikį subalansuoti visus likusius išmetamuosius teršalus, kad poveikis klimatui būtų neutralizuotas, būtina kiek įmanoma sumažinti visų išmetamųjų teršalų kiekį. Šiomis aplinkybėmis ypatinga svarba tenka ES žemės naudojimo sektoriui, nes jis šiuo metu yra daugiausia grynojo CO2 iš atmosferos pašalinantis žmogaus veikiamas absorbentas. Šiandien taip pat galima daug daugiau pasiekti plačiai naudojant skaitmenines technologijas, kurios gali padėti gerokai sumažinti bendrą išmetamą ŠESD kiekį 4 .

Remdamasi poveikio vertinime pateikta analize, Komisija mano, kad toliau nurodyti įvairių sektorių indėliai padėtų mums iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį atsakingai sumažinti 55 %.

Energetikos sistemos, įskaitant pastatus, transportą ir pramonę, pertvarka

Siekiant tikslo išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 %, didžiausią ir ekonomiškai efektyviausią indėlį gali įnešti pastatų ir elektros energijos gamybos sektoriai: jie išmetamą ŠESD kiekį gali sumažinti 60 % ir daugiau, palyginti su 2015 m. Pokyčius abiejuose sektoriuose paskatins sparti atsinaujinančiosios energijos, kuri tampa ekonomiškai efektyviausiu elektros energijos šaltiniu, skverbtis, principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas, elektrifikacija ir energetikos sistemos integracija.

Iki 2030 m. iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos dalis ES turėtų bent padvigubėti, palyginti su dabartiniais 32 %, t. y. padidėti maždaug iki 65 % ar daugiau. Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių plėtra suteiks daug galimybių visapusiškai išnaudoti Europos atsinaujinančiosios energijos išteklius, pvz., jūros vėjo energiją. Atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarys sąlygas didelei decentralizacijai, kuri vartotojams suteiks galimybių įsitraukti į gamybą, gaminantiems vartotojams – patiems gaminti, naudoti energiją ir ja dalytis, o vietos ir ypač kaimo bendruomenėms – skatinti vietines investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Tai taip pat paskatins naujų darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu.

Atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos naudojimas suteikia puikią galimybę sumažinti kitų sektorių, pvz., pastatuose ir pramonėje naudojamų šildymo ir vėsinimo technologijų sektoriaus, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Poveikio vertinime pabrėžiama, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių skverbtis šildymo ir vėsinimo sektoriuje sudarys apie 40 %. Be tiesioginio atsinaujinančiosios energijos naudojimo ir elektrifikacijos, kai kuriuose daug anglies dioksido išskiriančiuose pramoniniuose procesuose taip pat reikės iškastinį kurą pakeisti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gautu vandeniliu – jis gali būti naudojamas kaip žaliava tam tikriems cheminiams procesams arba aukštos temperatūros šilumai tiekti.

Statybų sektorius, kuris šiuo metu ES suvartoja 40 % galutinės energijos ir išmeta 36 % ŠESD kiekio, turi didelį potencialią šį teršalų kiekį ekonomiškai efektyviai mažinti. Šiandien 75 % ES pastatų ūkio energiją vartoja neefektyviai 5 . Daugelis namų vis dar šildomi pasenusiomis sistemomis, kuriose naudojamas taršus iškastinis kuras, pvz., anglys ir naftos produktai. Norint visapusiškai išnaudoti šį pažangos potencialą, reikėtų iki 2030 m. dvigubai ir daugiau padidinti renovacijos lygį, kuris šiuo metu sudaro apie 1 %. Visų pirma reikia tuo pačiu metu smarkiai padidinti esminės pastatų perdangų renovacijos lygį, pažangųjį skaitmeninimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą.

Transporto sektoriuje 2015 m. atsinaujinančiosios energijos dalis buvo mažiausia – tik 6 % 6 . Iki 2030 m. šis skaičius turi padidėti iki maždaug 24 % toliau kuriant ir naudojant elektra varomas transporto priemones, pažangiuosius biodegalus ir kitus atsinaujinančiųjų išteklių degalus ir mažo anglies dioksido kiekio degalus, laikantis kompleksinio integruoto požiūrio. Elektra varomų transporto priemonių plėtotei labai svarbi bus saugi prieiga prie baterijų. Mažinant sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro esminį vaidmenį atliks švarus vandenilis, o aviacijos ir jūrų transporto sektoriaus – išvestiniai vandenilio produktai. Iki 2050 m. sumažinti iškastinio kuro dalį transporto kuro rūšių derinyje padės intensyvesnis geležinkelių ir kitų tvarių transporto rūšių, pvz., vidaus vandenų ir trumpųjų nuotolių jūrų transporto, naudojimas, visų pirma krovininio transporto srityje.

Prognozuojama, kad bioenergijos vartojimas iki 2030 m., palyginti su šiandiena, išaugs nedaug. Siekiant užtikrinti, kad žemės naudojimo sektorius galėtų būtų vis daugiau ir geriau naudojamas kaip CO2 absorbentas, energijai gaminti skirta biomasė turi būti gaminama tvariai, o šios gamybos poveikis aplinkai turėtų būti kuo mažesnis. Siekiant sumažinti poveikį biologinei įvairovei, energijai gaminti turėtų būti naudojama kuo mažiau ES kilmės ar importuotų nesupjaustytų medžių ir maistinių kultūrų. Reikėtų vengti bet kokio netvaraus miško kirtimo intensyvinimo bioenergijos tikslais. Vietoj to bioenergijos gamybai turėtų būti geriau naudojamos biomasės atliekos ir liekanos ir tvariai auginami energiniai augalai, iš kurių pagaminti degalai pakeistų pirmosios kartos maistinės kilmės biodegalus ir atitiktų Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytus tvarumo kriterijus. Tvarios miškotvarkos skatinimas, griežtas galiojančių teisės aktų vykdymo užtikrinimas ir spartesnis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytų tvarumo kriterijų įgyvendinimas kartu su numatyta tos direktyvos peržiūra ir galimais pakeitimais gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje.

Komisijos poveikio vertinime nurodyta, kad 2030 m. galutinės ir pirminės energijos bus suvartojama dar mažiau: galutinės energijos suvartojimas (bendras galutinių vartotojų suvartotos energijos kiekis) sumažės 36–37 %, o pirminės energijos suvartojimas (bendras energijos, sunaudotos galutinės energijos poreikiams patenkinti, pvz., dujų, sunaudotų elektros energijai gaminti, kiekis) sumažės 39–41 %. Šiam sumažinimui užtikrinti reikės politikos, kuria būtų šalinamos neekonominės ir vietinės kliūtys. Pavyzdžiui, ES gaminių energijos vartojimo efektyvumo standartai jau padėjo atitinkamiems produktams reikalingos energijos kiekį sumažinti maždaug 15 %, o bendrą ES išmetamą ŠESD kiekį – 7 %, taip pat sukurti šimtus tūkstančių darbo vietų 7 . Tokio pobūdžio veiksmai turės būti intensyvinami.

55 % sumažinus išmetamą ŠESD kiekį atsirastų naujas žalesnis energijos rūšių derinys. 2030 m. anglių suvartojimas būtų daugiau kaip 70 %, o naftos ir dujų – atitinkamai daugiau kaip 30 % ir 25 % mažesnis nei 2015 m. Vietoj to padidėtų atsinaujinančiosios energijos dalis. Iki 2030 m. ji pasiektų 38–40 % bendro galutinio suvartojimo. Apskritai paėmus, tai būtų žingsnis pirmyn siekiant iki 2050 m. subalansuotai neutralizuoti poveikį klimatui.

Kai kurių sektorių potencialas iki 2030 m. ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį yra galbūt mažesnis, bet vis viena svarbus. Šiandien kelių transporto išmetamas ŠESD kiekis sudaro penktadalį bendro ES kiekio ir nuo 1990 m. jis padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Gali būti, kad 2015–2030 m. išmetamą ŠESD kiekį šiam sektoriui pavyks sumažinti tik maždaug 20 %, ir norint, kad tai įvyktų, teks dėti didesnes pastangas aktyviau mažinant sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Visi transporto sektoriai – kelių, geležinkelių, aviacijos ir vandens transporto – turės prisidėti prie 55 % tikslo. Pažangiai suderinus kelių transporto priemonių, laivų ir orlaivių efektyvumo didinimo pastangas, kuro rūšių derinio pokyčius, didesnį tvarių transporto rūšių naudojimą ir daugiarūšio transporto sprendimus, pažangaus eismo ir judumo valdymo skaitmeninimą ir kelių kainodarą bei kitas paskatas gali pavykti ne tik sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, bet ir gerokai apriboti akustinę taršą ir pagerinti oro kokybę. Be to, naujos tvaraus judumo paslaugos ir intensyvesnis naudojimasis miesto autobusų ir geležinkelių paslaugomis gali sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, spūstis ir taršą ir sykiu padidinti kelių eismo saugumą, ypač miestų teritorijose. Būsimoje tvaraus ir išmaniojo judumo strategijoje bus nustatyta, kaip sektoriui įgyvendinti dvejopą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, sukursiančią ateities kartoms atsparią ir tvarią transporto sistemą.

Siekiant neutralizuoti poveikį klimatui ir užtikrinti, kad sektoriai, kuriuose sumažinti išmetamą ŠESD kiekį yra sunkiau, turėtų prieigą prie pakankamo kiekio atsinaujinančiųjų išteklių degalų ir mažo anglies dioksido kiekio degalų, įprastas transporto priemones reikės palaipsniui pakeisti netaršiomis ir daugiau naudotis tvaraus kolektyvinio transporto paslaugomis. Remiantis poveikio vertinime pateikta išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo prognoze, 2030 m. lengvųjų automobilių išmetamas CO2 kiekis vienam kilometrui bus maždaug 50 % mažesnis, palyginti su 2021 m. tikslais. Elektra varomų transporto priemonių gamyba ir pardavimas jau startuoja ir vandenilio technologijos jau žada naujų transporto priemonių, ypač sunkiųjų sunkvežimių, varymo būdų, taigi panašu, kad šis scenarijus yra realistiškas.

Tiek aviacijos, tiek jūrų transporto sektoriai turės dėti daugiau pastangų, kad pagerintų orlaivių, laivų ir jų eksploatavimo efektyvumą ir padidintų tvariai gaminamų atsinaujinančiųjų išteklių degalų ir mažo anglies dioksido kiekio degalų naudojimą. Šios perspektyvos bus išsamiau įvertintos pagal iniciatyvas „ReFuelEU Aviation“ ir „FuelEU Maritime“, kuriomis siekiama padidinti šiems sektoriams skirtų alternatyviųjų degalų gamybą ir naudojimą. Būtinoji technologijų plėtra ir diegimas turi būti vykdomi dar iki 2030 m. siekiant pasirengti po to vyksiantiems daug staigesniems pokyčiams.

2030 m. šiuose sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas, palyginti su 2015 m., taip pat gali siekti iki maždaug 25 %. Remiantis geriausios praktikos pavyzdžiais, palaipsniui didinant atliekinės šilumos naudojimą ir elektrifikaciją galima dar labiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir taip padidinti bendrą efektyvumą. Tačiau siekiant sudaryti sąlygas pramonei po 2030 m. realiai panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, šiame dešimtmetyje reikės sukurti ir dideliu mastu išbandyti nulinio arba labai mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir verslo koncepcijas, įskaitant sistemų integravimą, prieigą prie tvarių išteklių ir didesnį žiediškumą, vidutinės ir aukštos temperatūros šilumos gamybos elektrifikaciją, vandenilio technologijas, anglies dioksido surinkimą, naudojimą ir saugojimą. Siekiant paspartinti šį procesą ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti tinkamą pasiūla ir paklausa grindžiamą paramos nulinio arba labai mažo anglies dioksido kiekio technologijoms sistemą, taip pat sukurti mažo anglies dioksido kiekio gaminių rinkas, reikėtų parengti išmetamo ŠESD kiekio rodikliais grindžiamas ES sertifikavimo sistemas, skirtas mažo anglies dioksido kiekio pagrindinėms medžiagoms ir anglies dioksido šalinimui 8 . Be to, pakeitus bendrojo valdymo taisykles ir praktiką, be kita ko, tvaraus finansavimo srityje, bendrovių savininkai ir valdytojai savo veiksmus ir strategijas pirmiausia orientuos į tvarumo tikslus.

Abiem sektoriams labai svarbi tinkama infrastruktūra, kad perėjimo prie švarios energijos nauda būtų kuo didesnė ir būtų naudojami alternatyvūs netaršūs degalai ir žaliavos. Šilumos tinklai, vandenilio vamzdynai, elektros įkrovimo ir vandenilio papildymo infrastruktūra – tai infrastruktūros, kurią reikės plėtoti ir kruopščiai planuoti, pavyzdžiai.

Kitos nei CO2 ŠESD

Kitų nei CO2 dujų – metano, azoto suboksido ir vadinamųjų fluorintų dujų – išmetamas kiekis sudaro beveik 20 % ES išmetamo ŠESD kiekio. Iki 2030 m. jų kiekis gali būti veiksmingai sumažintas, sumažėjimas gali siekti iki 35 %, palyginti su 2015 m.

Energetikos sektorius turi daugiausia galimybių mažomis sąnaudomis dar daugiau, nei numatyta dabartinėmis politikos priemonėmis, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, visų pirma ribojant nevaldomuosius metano išmetalus iš naftos, dujų ir anglių gavybos ir transporto. Šie klausimai, be kita ko, bus nagrinėjami būsimoje metano strategijoje.

Tikimasi, kad atliekų sektorius jau pagal esamą politiką smarkiai sumažins išmetamą ŠESD kiekį, visų pirma vykdydamas įpareigojimą nuo 2024 m. atskirai rinkti biologines atliekas ir uždrausti jas šalinti sąvartynuose. Sumažinimo lygis labai priklausys nuo to, ar bus visapusiškai užtikrintas galiojančių teisės aktų vykdymas. Be to, galimybių ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamą ŠESD kiekį turi ir nuotekų valymo sektorius, visų pirma geriau tvarkydamas nuotekų dumblą. Galiausiai paminėtina, kad norint užbaigti kurti uždarą žiedinės ekonomikos ciklą būtina atliekas paversti ištekliais ir taip išmetamą ŠESD kiekį sumažinti visoje pramonės vertės grandinėje.

Didžioji šios grandinės išmetamųjų teršalų dalis tenka žemės ūkio sektoriui. Pastaraisiais metais šio sektoriaus išmetamo ŠESD kiekio mažėjimas sustojo, o kai kuriais atvejais tas kiekis netgi padidėjo. Prognozuojama, kad nekeičiant padėties jis geriausiu atveju iki 2030 m. mažės tik iš lėto. Nors taikant turimas technologijas ir valdymo galimybes šių išmetamųjų teršalų niekada nebus įmanoma visiškai pašalinti, jų kiekį galima gerokai sumažinti kartu išlaikant apsirūpinimo maistu saugumą ES. Turimų technologijų pavyzdžiai – efektyvus trąšų naudojimas, tikslusis ūkininkavimas, sveikesnė banda, anaerobinio skaidymo naudojimas biodujoms gaminti ir organinių atliekų panaudojimas. Alternatyvūs sprendimai, kuriais spartinamas tvarios jūrinių bestuburių ir dumblių gamybos augimas, galėtų padėti gaminti baltymus neišmetant didelio ŠESD kiekio. Be to, pritaikydamas žemės naudojimo valdymą ir tvariai augindamas daugiamečius pasėlius, kurių biomasę būtų galima naudoti pastatuose, pramonėje ir energetikoje, žemės ūkis gali labai prisidėti prie kitų sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

Žemės naudojimo sektorius

Gamta yra gyvybiškai svarbi sąjungininkė kovojant su klimato kaita ir stabdant biologinės įvairovės nykimą. Gamta reguliuoja klimatą ir ja grindžiami sprendimai bus labai svarbūs mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir prisitaikant prie klimato kaitos. Mūsų klimato srities tikslams pasiekti labai svarbu atkurti ir didinti žemės pajėgumą absorbuoti CO2 per mūsų natūralią aplinką, pvz., medžius.

ES žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius tiek pats išmeta ŠESD, tiek absorbuoja CO2 dirvožemyje ir biomasėje. Praeityje tai buvo reikšmingas grynasis absorbentas. Tačiau pastaraisiais metais šis ES absorbentas patiria spaudimą dėl padidėjusio ekonominio naudojimo ir neigiamo klimato kaitos poveikio. Nors per du dešimtmečius nuo 1990 iki 2010 m. grynojo absorbento pajėgumas padidėjo nuo maždaug 250 mln. iki daugiau kaip 300 mln. tonų CO2 ekvivalento, per pastaruosius penkerius metus patirta didelių jo nuostolių. 2018 m. absorbento pajėgumas sumažėjo iki 263 mln. tonų CO2 ekvivalento. Tai išryškina grėsmę absorbento apimčiai, kuri yra itin svarbi norint iki 2050 m. užtikrinti, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų lygus nuliui.

Nekeičiant žemės naudojimo praktikos ir toliau didinant miško kirtimą – iš dalies dėl senstančių tvarkomų miškų amžiaus klasės poveikio – absorbento pajėgumas iki 2030 m. gali sumažėti iki 225 mln. tonų CO2 ekvivalento. Dėl kintančio klimato ir ekonominės miško biomasės paklausos didėjimo, kuris taip pat daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, kyla didelė augančio neigiamo gamtinių pavojų, pvz., gaisrų ir kenksmingųjų organizmų, poveikio absorbentui rizika.

Kad iki 2050 m. ES pasiektų poveikio klimatui neutralizavimo tikslą, reikia, kad absorbentas didėtų. Dėl ilgo pasirengimo laikotarpio, ypač miškininkystėje, norint pakeisti dabartinę tendenciją, reikia trumpuoju laikotarpiu imtis efektyvių veiksmų. Tie veiksmai yra geresnė ir veiksmingiau užtikrinama miškų apsauga ir tvaresnė miškotvarka, taip pat tvarus miško atkūrimas ir įveisimas ir geresnis dirvožemio valdymas, be kita ko, atkuriant šlapynes, durpynus ir nualintą žemę, kaip numatyta Biologinės įvairovės strategijoje 9 ir laikantis jos tikslų. Be to, padėtį galėtų pagerinti perėjimas prie tvaraus medienos biomasės pasėlių auginimo, be kita ko, kaip pažangiųjų biodujų ir biodegalų žaliavos. Poveikio vertinime apskaičiuota, kad, jei artimiausiais metais šis siekis bus greitai įgyvendintas, iki 2030 m. dabartinė ES žemės pajėgumo absorbuoti CO2 mažėjimo tendencija spėtų apsigręžti ir pajėgumas vėl padidėtų iki daugiau kaip 300 mln. tonų CO2 ekvivalento.

4.2030 m. klimato ir energetikos politikos sistemos atnaujinimas

Atliekant poveikio vertinime pristatytą analizę buvo nagrinėjami dideli pokyčiai, kurių galbūt reikėtų dabartinėje politikos sistemoje, kad būtų paskatinti pirmiau aprašyti sektorių indėliai, ir kuriuos galima įgyvendinti tik imantis priemonių visais valdžios lygmenimis. Pagrindiniai elementai apibendrinti toliau. Per ateinančius mėnesius bus atlikti specialūs poveikio vertinimai ir surengtos viešos konsultacijos siekiant tiksliai nustatyti, kokius teisės aktų pakeitimus Komisija turėtų pasiūlyti 2021 m. birželio mėn., kad paremtų 2030 m. klimato ir energetikos politikos sistemos stiprinimą, ir kokį visuminį poveikį jie turės Europos ekonomikai. Pagal gautus rezultatus nagrinėjant įmanomus įgyvendinti tikslinius sprendimus, toliau bus vertinamas su paskirstymu ir konkurencingumu susijęs poveikis atskiruose sektoriuose.

Dabartinį klimato srities tikslą iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 40 % ES įgyvendina trimis pagrindiniais klimato teisės aktais:

·Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyva 10 , kuria nustatoma dideliems pramonės ir elektros energijos sektoriaus įrenginiams ir aviacijos sektoriui taikoma didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema, kuria siekiama iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 43 %, palyginti su 2005 m.;

·Pastangų pasidalijimo reglamentu 11 , kuriame nustatyti valstybių narių lygmens privalomi išmetamo likusių ŠESD kiekio mažinimo scenarijai ir kuriuo siekiama iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti dar 30 %, palyginti su 2005 m.;

·Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentu 12 , kuriuo valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad su žemės naudojimu susijęs grynasis anglies dioksido absorbentas neblogėtų, palyginti su tuo, kaip jis būtų plėtojęsis toliau taikant esamą žemės naudojimo valdymo praktiką.

Energetikos srities teisės aktai ir politika taip pat yra labai svarbios priemonės, padedančios siekti minėto tikslo, nes jais nustatyti ES privalomi 2030 m. tikslai: kad bent 32 % ES energijos rūšių derinio sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija ir kad būtų pasiektas bent 32,5 % energijos vartojimo efektyvumas. Šie tikslai teisiškai įtvirtinti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva 13 , Energijos vartojimo efektyvumo direktyva 14 ir Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamentu 15 , kuriuos papildo sektoriniai teisės aktai, kaip antai Ekologinio projektavimo direktyva 16 ir Pastatų energinio naudingumo direktyva 17 . Šio tikslo siekti taip pat padeda platus kitų sektorių, visų pirma transporto, politikos priemonių rinkinys.

Dabartinės prognozės rodo, kad, jei dabartinė politika bus visiškai įgyvendinta, išmetamas ŠESD kiekis 18 , neįskaičiuojant su žemės naudojimu susijusio išmetamo ir pašalinamo kiekio, iki 2030 m. sumažės maždaug 45 %, o įskaičiuojant su žemės naudojimu susijusį išmetamą ir pašalinamą kiekį – maždaug 47 %, palyginti su 1990 m. Vis dėlto akivaizdu, kad, nors dabartiniai energetikos tikslai turėtų sudaryti sąlygas viršyti dabartinį išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą, to nepakaktų norint pasiekti 55 % tikslą. Norint pasiekti šį tikslą, reikia peržiūrėti tiek klimato srities teisės aktus, tiek energetikos politiką.

Tai patvirtina ir pagal Valdymo reglamentą 19 parengtų valstybių narių galutinių nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimas. Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamentu nustatomas kartotinis glaudaus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo procesas, grindžiamas nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektais ir pačiais galutiniais planais. Kaip nustatyta komunikate dėl nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimo ES lygmeniu 20 , valstybės narės pirmą kartą rengdamos savo nacionalinius planus užsibrėžė plataus užmojo tikslus. Komisijos analizė rodo, kad galutiniuose nacionaliniuose planuose nusistatytų tikslų suma ES lygmens atsinaujinančiosios energijos tikslą viršija 1,7 procentinio punkto, o iki ES energijos vartojimo efektyvumo tikslo jai trūksta maždaug 3 procentinių punktų. Įgyvendinus visų valstybių narių tikslus, iki 2030 m. ES išmetamas ŠESD kiekis sumažėtų apie 41 % (neįskaičiuojant su žemės naudojimu susijusio išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio) 21 .

Taigi norint įgyvendinti platesnį užmojį reikia pakoreguoti dabartinę politikos sistemą, nes tai sudarytų sąlygas per ateinančius 30 metų poveikį klimatui neutralizuoti labiau subalansuotai ir leistų išvengti staigaus mažinimo po 2030 m. būtinybės ir anksčiau pasinaudoti tvaraus augimo ir investavimo galimybėmis.

Svarbesnis apyvartinių taršos leidimų prekybos ir energijos mokesčių vaidmuo

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) pasirodė esanti veiksminga išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonė. Nuo 2005 iki 2018 m. iš stacionarių šaltinių išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 33 %. Pradėjus naudoti rinkos stabilumo rezervą ir rinkai reaguojant į numatomą sistemos sustiprinimo poveikį, anglies dioksido kainos didėjo, todėl 2019 m., palyginti su praėjusiais metais, šių išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo beveik 9 %.

Mažinti elektros energijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekį padėjo ir kitų sričių politika, visų pirma atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politika. Tačiau akivaizdu, kad anglies dioksido kaina, kai ji yra pakankamai stabili, tampa stipria varomąja jėga, skatinančia neatidėliotinus pokyčius (pvz., keisti elektros energijos gamybai naudojamą kurą), ir stipriu signalu investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, taigi labai prisideda prie atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo.

Komisija atidžiai įvertino galimybę sustiprinti ir išplėsti apyvartinių taršos leidimų prekybą, kaip priemonę išmetamam ŠESD kiekiui sumažinti ES lygmeniu.

Komisija mano, kad būtų labai naudinga ES plačiau taikyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kad būtų galima ekonomiškai efektyviai įgyvendinti didesnį klimato srities užmojį – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 %. Apyvartinių taršos leidimų prekyba gali padėti ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Ją vykdant nustatoma anglies dioksido kaina internalizuoja su klimatu susijusį išorinį poveikį ir suteikia paskatų vartotojams mažinti išmetamą ŠESD kiekį. Ja užtikrinamas aplinkosauginis naudingumas nustatant viršutinę išmetamųjų teršalų ribą ir siunčiamas stiprus kainos signalas, kuris turi įtakos kasdieniams sprendimams dėl veiklos ir strateginių investicijų. Be to, prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais gaunama pajamų, kurias galima reinvestuoti į ekonomiką ir taip pasiekti geresnių bendrų ekonominių rezultatų.

Kaip jau paskelbta Europos žaliojo kurso dokumente, toliau plečiant sistemą ji gali būti pradėta taikyti kelių transporto ir pastatų sektorių išmetamiesiems teršalams. Jau dabar ES ATLPS tiesiogiai arba netiesiogiai taikoma maždaug 30 % dėl pastatų šildymo išmetamų teršalų 22 . Visų deginant iškastinį kurą išmetamų teršalų įtraukimas į ES ATLPS būtų labai naudingas veiksmingumo ir administracinių įgyvendinimo galimybių požiūriu. Todėl Komisija ketina laikytis tokio integruoto požiūrio ir iki kitų metų birželio mėn. apsvarstys galimybę jį įtraukti į savo teisės akto pasiūlymą.

Be platesnio apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo, nustatyti anglies dioksido kainą ir sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį taip pat galėtų padėti persvarstyta Energijos mokesčių direktyva. Tinkamai parengtomis mokesčių reformomis galima skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir atsparumą bei teisingą pertvarką. Šiuo metu įvairios sektorių atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių sumažinimo priemonės yra de facto iškastinio kuro subsidijų formos, kurios neatitinka Europos žaliojo kurso tikslų.

Komisija žino, kad anglies dioksido kainodara nepašalina visų kliūčių, trukdančių diegti mažataršius ir nulinės taršos sprendimus. Siekiant užtikrinti, kad paskatos būtų suderintos, ir skatinti daugiau investuoti į švarios energijos technologijas ir infrastruktūrą arba įveikti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams kylančius finansavimo sunkumus, reikia imtis kitų papildomų politikos veiksmų. Kelių transporto sektoriuje apyvartinių taršos leidimų prekybos privalumas yra tas, kad transporto priemonių parko išmetamiems teršalams taikoma viršutinė riba ir kartu skatinama keisti elgseną, o dėl kainų signalo daromas ilgalaikis poveikis judumo sprendimams. Be to, automobilių išmetamo CO2 normos yra pagrindinė varomoji jėga siekiant užtikrinti modernių ir novatoriškų netaršių transporto priemonių, įskaitant elektromobilius, pasiūlą. Kad būtų užtikrintas aiškus perėjimo prie netaršaus judumo scenarijus, reikės nustatyti plataus užmojo lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normas.

Todėl dabartinė galimybių atverianti reglamentavimo sistema bus lygiagrečiai plėtojama toliau. Bus peržiūrėta atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir transporto politika bei standartai, o prireikus bus pradėta taikyti nauja politika. Sektorių užmojai bus nustatyti atsižvelgiant į tikslą 55 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visos ekonomikos mastu. Šiuos užmojus Komisija pagrįs politika, kuria skatinama teisinga pertvarka, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei tvarus finansavimas, ir užtikrins, kad pertvarkai remti būtų veiksmingai naudojamas Sąjungos biudžetas ir ekonomikai gaivinti skirtos lėšos.

Tolesni su apyvartinių taršos leidimų prekyba susiję veiksmai

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą būtų galima išplėsti sukuriant pradinės (gamintojų) grandies prekybos sistemą, kurią taikant būtų reguliuojama transporto degalų skirstytojų ar akcizais apmokestinamų prekių sandėlių veikla, be to, reikėtų tinkamai mažinti bet kokią dvigubo skaičiavimo, vengimo ar spragų riziką, susijusią su subjektais, kuriems taikoma esama galutinės grandies sistema aviacijos, elektros energijos ir pramonės sektoriuose.

Kaip parodė dabartinės ES ATLPS taikymo patirtis, norint sukurti naują rinką, reikia nustatyti veikiančias stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemas, be to, prieš ją palaipsniui integruojant į esamą sistemą, gali būti naudinga numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas arba bandomąjį laikotarpį.

Mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams tenka didesnė šildymo ir kuro išlaidų našta, palyginti su turtingesniais namų ūkiais. Tai rodo, kad bet kokia apyvartinių taršos leidimų prekybos plėtra turės būti vykdoma atsižvelgiant į paskirstymo poveikį, pvz., panaudojant dalį atitinkamų aukcionų pajamų. Tai priklausys nuo pajamų paskirstymo tarp ES ir nacionalinio lygmens ir nuo tikslingo jų panaudojimo (pvz., Modernizavimo fondo ir Inovacijų fondo lėšų panaudojimo) 23 .

Norint padidinti ES 2030 m. klimato srities užmojį taip pat reikės nustatyti griežtesnę ES ATLPS viršutinę ribą, kad būtų siunčiamas būtinas ilgalaikis anglies dioksido kainos signalas ir skatinama toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Tam reikės peržiūrėti linijinį mažinimo koeficientą, pagal kurį nustatomas metinis viršutinės ribos sumažinimas, ir nustatyti aukštesnį nei dabartinį (2,2 %) lygį, kad sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS, būtų užtikrintas būtinas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas. Atsižvelgiant į tai, kad nominali viršutinė riba šiuo metu yra didesnė už faktinį išmetamųjų teršalų kiekį, linijinio mažinimo koeficiento pakeitimas galėtų būti derinamas su vienkartiniu viršutinės ribos sumažinimu, dėl kurio ji taptų artimesnė faktiniam išmetamųjų teršalų lygiui. Komisija toliau vertins, kaip sumažinti viršutinę ribą, atsižvelgiant į sistemos išplėtimą ir kitais metais atliksimą rinkos stabilumo rezervo veikimo peržiūrą. Komisija taip pat toliau vertins bendrą išplėstos sistemos ir sugriežtintos viršutinės ribos poveikį sektoriui suteikiamų nemokamų ATL skaičiui, kad būtų veiksmingai išspręsta anglies dioksido nutekėjimo rizikos problema. Poveikio vertinime jau apskaičiuota, kad, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, vis dar būtų galima suteikti daug nemokamų ATL, net ir atsižvelgiant į būtiną viršutinės ribos sugriežtinimą.

Be to, ES didinant savo klimato srities užmojį Komisija siekia tam tikruose sektoriuose nustatyti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, kurio tikslas – sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Šiuo metu atlikdama teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo, kuris bus pateiktas pirmoje 2021 m. pusėje, poveikio vertinimą, Komisija svarsto kelias dabar taikomų tos rizikos mažinimo priemonių alternatyvas.

Apyvartinių taršos leidimų prekyba jūrų transporto ir aviacijos sektoriuose

Nuo 1990 m. ES laivybos ir aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis tarptautiniu mastu išaugo daugiau kaip 50 %. Šiuose sektoriuose būtina skubiai imtis veiksmų, be kita ko, jiems atsigaunant po dabartinės krizės. ES yra sukūrusi teisinę sistemą, taikomą visoms išmetamoms ŠESD, išskyrus išmetamas jūrų transporto: dabar teisės aktuose dėmesys sutelktas tik į jų stebėseną, ataskaitų apie jas teikimą ir jų tikrinimą. Aviacijos srityje ES ATLPS šiuo metu laikinai netaikoma skrydžiams į Europos ekonominei erdvei nepriklausančias šalis, kad būtų galima parengti atitinkamas tarptautines priemones.

Kalbant apie abu sektorius, laikydamasi tarptautinio įsipareigojimo imtis veiksmų visos ekonomikos mastu pagal Paryžiaus susitarimą, ES turėtų toliau reguliuoti bent ES vidaus aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį pagal ES ATLPS ir į ES ATLPS įtraukti bent ES vidaus jūrų transportą 24 . Aviacijos srityje Komisija pasiūlys sumažinti nemokamai paskirstomų ATL skaičių (dėl to šiame sektoriuje anglies dioksido kainos signalas taps veiksmingesnis), kartu atsižvelgdama į kitas politikos priemones, pavyzdžiui, energijos apmokestinimo ir „ReFuelEU“ iniciatyvas.

Tarptautinis bendradarbiavimas jūrų transporto ir aviacijos srityje yra pageidautinas. Tarptautinės teisinės priemonės, dėl kurių jau susiderėta arba dar deramasi Tarptautinėje jūrų organizacijoje (IMO) ir Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), kaip antai Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (CORSIA), turėtų paskatinti imtis veiksmingų priemonių šioje srityje. Atsižvelgdama į pasaulio mastu padarytą pažangą, Komisija iš naujo politiškai apsvarstys tarptautinius ES ATLPS, apmokestinimo ir aviacijos bei jūrų transporto degalų politikos aspektus, kad būtų užtikrintas laipsniškas viso su ES susijusio transporto degalų suvartojimo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, siekiant į ES ATLPS įtraukti aviacijos ir laivybos sektorių vykdant tarptautinę veiklą išmetamus teršalus.

Žemės ūkio, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis, nurodomas JTBKKK apskaitos ataskaitoje, bus visiškai integruotas į siūlomą 2030 m. ES ŠESD kiekio mažinimo tikslą

Tai bus atspirties taškas siekiant 2030–2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir visapusiškai nuosekliai stebėti pažangą siekiant nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio iki 2050 m. Atitinkami tikslai turi būti nustatyti Pastangų pasidalijimo reglamente ir pagal ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad apskritai būtų pasiektas bent tikslas iki 2030 m. visų ekonomikos sektorių išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 %.

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamente šiuo metu reikalaujama, kad ES valstybės narės išlaikytų savo natūralų anglies dioksido absorbentą pagal esamą žemės naudojimo praktiką. Jis taikomas ir miškininkystės, ir žemės ūkio sektorių veiklai.

Ilgainiui sektorius turėtų įdėti daugiau pastangų. Dabartinę žemės absorbuojamo anglies dioksido kiekio mažėjimo tendenciją reikia sustabdyti ir pakeisti priešinga linkme. Pagal Biologinės įvairovės strategiją, strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, būsimą miškų strategiją, ES gamtos atkūrimo planą ir naująją prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją bus įgyvendinama tvirta politika, kuria siekiama apsaugoti ir stiprinti ES miškų natūralų absorbentą ir atsparumą klimato kaitai, atgaivinti nualintą žemę ir ekosistemas, atkurti šlapynių drėgnumą ir skatinti bioekonomiką, įskaitant ilgalaikių nukirsto medžio produktų naudojimą, visapusiškai laikantis ekologinių principų, kuriais skatinama biologinė įvairovė.

Neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikoje šis sektorius turės aprūpinti maistu, pašarais ir žaliavomis vis didesnį skaičių pasaulio gyventojų. Esama tvirtos sinergijos ir kompromisų su biologinės įvairovės aspektais. Energijos gamybai turėtų būti siekiama naudoti daugiau tvariai pagamintos biomasės ir kuo mažiau nesupjaustytų medžių ir maistinių bei pašarinių augalų. Tam, be kita ko, reikės atitinkamai peržiūrėti ir persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytus biomasės tvarumo kriterijus, taip pat naudojamus ES ATLPS, remiantis Komisijos šiuo metu atliekamu ES ir pasaulio biomasės pasiūlos ir paklausos ir susijusio tvarumo vertinimu.

Su biomase susijusius aspektus reikės vertinti nuosekliai atsižvelgiant į kitas su degalais susijusias iniciatyvas, pvz., Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Degalų kokybės direktyvą ir būsimas iniciatyvas, kuriomis skatinami tvarūs aviacijos ir jūrų transporto degalai. Degalų politiką bus labai svarbu suderinti su bendra klimato ir energetikos politika tuose sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, nesvarbu, ar kalbama apie biodujų ir biodegalų, ar vandenilio arba elektrosintetinių degalų gamybą.

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje šiuo metu daugiau CO2 absorbuojama sulaikant jį biomasėje ir dirvožemyje, nei jo išskiriama į atmosferą. Šis absorbentas turi būti išlaikytas ir netgi padidintas, kad bet koks likęs ekonomikoje išmetamas ŠESD kiekis būtų subalansuotas su absorbuojamu anglies dioksido kiekiu ir kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamo ŠESD kiekis. Didesnis lankstumas kartu taikant Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentą ir Pastangų pasidalijimo reglamentą galėtų būti būdas stiprinti paskatas absorbuoti anglies dioksidą pačiame žemės naudojimo sektoriuje. Atsižvelgiant į skirtingą padėtį valstybėse narėse, didesnius užmojus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje, viršijančius dabartinius reikalavimus, reikia atidžiai įvertinti. Tam būtų naudinga atlikti išsamią analizę ir parengti biologinės įvairovės ir miškininkystės strategijų įgyvendinimo politiką, kuri iš esmės paskatins imtis tam tikrų papildomų veiksmų siekiant mažinti išmetamųjų teršalų kiekį šiame sektoriuje. Komisija apsvarstys šias galimybes, kai kitais metais teiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bus atnaujintas Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentas ir Pastangų pasidalijimo reglamentas.

Kad absorbavimo procesas faktiškai vyktų, pavieniai ūkininkai arba miškų valdytojai turi būti tiesiogiai skatinami užtikrinti, kad jų žemėje ir miškuose būtų sulaikoma daugiau anglies dioksido. Šiuo metu tai labai priklauso nuo valstybių narių veiksmų, tačiau anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo ir anglies dioksido šalinimo sertifikavimo praktika laikotarpiu iki 2030 m. turėtų būti diegiama plačiau.

Kitas žingsnis siekiant padidinti absorbavimą galėtų būti žemės ūkio sektoriuje išmetamo kitų nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio integravimas į žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorių ir naujo reguliuojamo sektoriaus, apimančio žemės ūkį, miškininkystę ir žemės naudojimą, sukūrimas. Toks sektorius maždaug iki 2035 m. galėtų greitai ir ekonomiškai efektyviai tapti neutralaus poveikio klimatui sektoriumi, o vėliau absorbuoti daugiau ŠESD nei jų išmesti. Tam reikėtų naujo politikos požiūrio, pagal kurį: i) būtų nustatyti nacionaliniai ir subsektorių tikslai ir lyginamieji standartai, ii) visoje ES būtų sukurtos lanksčios sąlygos užtikrinant ekonomiškai efektyvias paskatas ir mobilizuojami reikiami finansiniai ištekliai, taip pat iii) būtų plėtojamas anglies dioksido šalinimo sertifikavimas. Tokie nauji verslo modeliai bus demonstruojami ir skatinami įgyvendinant ES anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinančio ūkininkavimo iniciatyvą pagal Klimato paktą.

Komisija aiškiai mato, kad ilgainiui būtų naudinga sukurti žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo sektorių ir jam taikyti specialią atskirą politikos sistemą, kuri apimtų visą šiuose sektoriuose išmetamą ir absorbuojamą teršalų kiekį ir kuria būtų siekiama, kad šis sektorius taptų pirmuoju sektoriumi, kuriame grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų lygus nuliui. Vėliau šiame sektoriuje, remiantis patikima anglies dioksido šalinimo sertifikavimo sistema, absorbuojant anglies dioksidą bus kompensuojamas likęs kitų sektorių išmetamas teršalų kiekis.

Pastangų pasidalijimo reglamentas

Sprendimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pradėti taikyti didelei daliai esamų sektorių, kuriems taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas, ir galiausiai žemės ūkyje išmetamų kitų nei CO2 teršalų kiekio perkėlimas į žemės naudojimo sektorių turėtų pasekmių šiam reglamentui. Komisija apsvarstys įvairias galimybes, atsižvelgdama į tai, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus taikoma visam iškastinio kuro naudojimui.

Jei, viena vertus, reglamento taikymo sritis būtų išlaikyta ir dėl to sutaptų sektoriai, kuriems taikoma ES ATLPS ir Pastangų pasidalijimo reglamentas, valstybės narės būtų skatinamos imtis papildomų veiksmų, kurių tikslas – sugriežtinti tokiems sektoriams kaip pastatų ir kelių transporto sektoriai taikomą reguliavimo sistemą. Kita vertus, jei taikymo sritis būtų susiaurinta ir būtų visiškai pereita prie ES ATLPS, kuri apimtų visus deginant iškastinį kurą išmetamus teršalus, reglamentas daugiausiai būtų taikomas kitiems nei CO2 išmetamiesiems teršalams. Jo vaidmuo ir tikslas būtų dar labiau sumažintas, jei žemės ūkio kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų kiekis būtų perkeltas į žemės ūkio ir žemės naudojimo sektorių. Jei visi kiti reglamento tikslai būtų pakankamu mastu įtraukti į kitus teisės aktus, ateityje net būtų galima panaikinti visą reglamentą.

Atsižvelgdama į poreikį išlaikyti dideles paskatas valstybėms narėms ir jų atskaitomybę, kad būtų užtikrinti veiksmai nacionaliniu lygmeniu, Komisija, atlikdama apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir Pastangų pasidalijimo reglamento peržiūrą, pasinaudos būsimu poveikio vertinimu, kad galėtų išsamiau pasikonsultuoti su visuomene dėl Pastangų pasidalijimo reglamento ir susijusio Valdymo reglamento vaidmens. Be to, valstybių narių galimybės mažinti išmetamą ŠESD kiekį skiriasi. ES biudžetas kartu su priemonės „Next Generation EU“ dokumentų rinkiniu gali būti stiprus transformaciją skatinantis veiksnys ir pritraukti tvarių privačiųjų ir viešųjų investicijų, jei ištekliai bus tinkamai panaudoti. Ir toliau bus labai svarbu spręsti paskirstymo problemas tarp valstybių narių, kad būtų užtikrinta sąžininga pertvarka.

Atsinaujinančiosios energijos politika

Atsinaujinančioji energija atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir siekiant tikslo neutralizuoti poveikį klimatui iki 2050 m.

Remiantis atliktu vertinimu, akivaizdu, kad ES dar iki 2030 m. turi pereiti nuo dabartinės energetikos sistemos prie integruotos energetikos sistemos, daugiausia pagrįstos atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Apskaičiuota, kad dėl aktyvesnės politikos ir ES ATLPS išplėtimo pasiekus tikslą 55 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis sudarys apie 38,5 %.

Atsinaujinantieji energijos ištekliai turės būti naudojami platesniu mastu, kad būtų prisidedama prie didesnio klimato srities užmojo ir būtų skatinamas Sąjungos pramonės pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių technologijų srityje. Padidinus atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslą bus užtikrintas būtinas nuspėjamumas ir tikrumas dėl investicijų, kad atsinaujinančioji energija būtų plačiau naudojama visuose sektoriuose.

Norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, būtina konkurencinga, saugi ir tvari energetikos sistema ir patikima vidaus rinkos sistema. Dabartinėje sistemoje ir naujausiose ES strategijose dėl energetikos sistemos integravimo, vandenilio ir baterijų nustatytos palankios atsinaujinančiosios energijos nešiklių naudojimo sąlygos. Siekiant padaryti daugiau, atitinkami teisės aktai bus patobulinti ir paremti būsimomis Komisijos iniciatyvomis: iniciatyva „Renovacijos banga“, jūros energijos strategija, alternatyviųjų aviacijos ir jūrų transporto degalų iniciatyva ir darnaus ir išmanaus judumo strategija.

Įgyvendinant ES veiksmus daugiausiai dėmesio bus skiriama siekiams ekonomiškai efektyviai planuoti ir plėtoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas, šalinti rinkos kliūtis ir užtikrinti pakankamas paskatas atsinaujinančiosios energijos paklausai, visų pirma galutinio vartojimo sektoriuose, pavyzdžiui, šildymo ir vėsinimo arba transporto sektoriuose, taikant elektrifikaciją arba naudojant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalus, pavyzdžiui, pažangiuosius biodegalus ar kitus tvarius alternatyviuosius degalus. Komisija nagrinės gebėjimų stiprinimo programas, skirtas ES finansuojamoms piliečių skatinamoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms įgyvendinti, ir pasigamintos energijos vartojimo modelius, kuriais sudaromos sąlygos vartotojams plačiau įsisavinti ir sparčiau plėtoti decentralizuotas atsinaujinančiosios energijos technologijas. Taip pat gali prireikti nuolat remti įmonių pastangas apsirūpinti atsinaujinančiąja energija ir nustatyti būtinuosius privalomus su atsinaujinančiąja energija susijusius žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus ir tikslus.

Konkrečiai šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kuriame vyrauja iškastinis kuras, Komisija ketina įvertinti esamo orientacinio šildymo ir vėsinimo tikslinio rodiklio, įskaitant centralizuoto šildymo ir vėsinimo tikslinį rodiklį, pobūdį ir lygį, taip pat būtinas priemones ir skaičiavimo sistemą, kad į pastatus ir pramonę būtų toliau integruojami atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų sprendimai, įskaitant elektros energijos technologijų sprendimus.

Iš poveikio vertinimo matyti, kad transporto sektoriuje elektrifikacija atlieka aiškų vaidmenį, nes tai yra vienas iš pagrindinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdų. Tačiau kai kurie transporto sektoriai, pavyzdžiui, aviacija ir jūrų transportas, labai priklauso nuo didelio energijos tankio kuro. Kartu su šiems sektoriams skirtomis tvarių alternatyviųjų degalų iniciatyvomis „ReFuelEU Aviation“ ir „FuelEU Maritime“ Komisija pasiūlys atnaujinti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytą metodiką, kad ja, atsižvelgiant į tų sektorių ŠESD išmetimo rodiklius, transporto sektoriuje būtų siekiama skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalus.

Be to, toliau plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius padėtų išsami visų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų terminija ir tokių degalų europinė sertifikavimo sistema, grindžiama visų pirma per visą gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimu ir tvarumo kriterijais, taip pat jau galiojančios nuostatos, pavyzdžiui, nustatytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje. Kad atsinaujinantieji energijos ištekliai būtų naudojami plačiu mastu, taip pat reikia įdiegti būtiną infrastruktūrą. Reikalingas holistinis požiūris į didelio masto ir vietos infrastruktūros planavimą, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir atsparumo didinimą; tokiu požiūriu bus vadovaujamasi ateityje peržiūrint TEN-E ir TEN-T reglamentus ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą. Reikėtų populiarinti šiuolaikines centralizuoto žemos temperatūros šilumos tiekimo sistemas, nes per jas iš atsinaujinančiųjų išteklių ir atliekų gaminama energija gali būti tiekiama vietinei paklausai patenkinti, taip pat plėsti elektros energijos ir dujų tinklą, siekiant optimizuoti visų energijos nešiklių pasiūlą ir paklausą.

Energijos vartojimo efektyvumo politika

ES turi išsamią įvairių energijos vartojimo efektyvumo priemonių įvairiuose sektoriuose sistemą 25 . Būtina užtikrinti, kad galiojančių teisės aktų dėl energijos vartojimo efektyvumo būtų griežtai laikomasi, tačiau norint pasiekti didesnį klimato srities tikslą to nepakanka. Iš poveikio vertinimo matyti, kad energijos vartojimo efektyvumą reikės gerokai padidinti – iki maždaug 36 % galutinės energijos suvartojimo 26 .

Norint pasiekti didesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir panaikinti kolektyvinio užmojo, susijusio su nacionaliniais indėliais siekiant energijos vartojimo efektyvumo tikslo, nustatytais nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, atotrūkį, reikės imtis veiksmų įvairiose srityse, visų pirma įgyvendinant teisėkūros politikos iniciatyvas, apie kurias jau paskelbta Europos žaliojo kurso dokumente ir kurias numatyta patvirtinti 2021 m. birželio mėn. Rengiant šias iniciatyvas bus nustatytos tikslios politikos galimybės ir tikslus naujų tikslų lygis.

Tačiau iš analizės, pateiktos kartu su šiuo komunikatu, jau dabar matyti, kad daugiausiai energijos reikėtų sutaupyti pastatų sektoriuje. Todėl pagal būsimą iniciatyvą „Renovacijos banga“ imtasi veiksmų, kurių tikslas – padidinti renovacijos vieno pastato ir rajono lygmeniu apimtį ir mastą, pereiti prie atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamų šildymo sprendimų, platinti efektyviausius produktus ir prietaisus, diegti pažangiąsias sistemas ir su pastatais susijusią elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūrą ir gerinti pastato atitvaras (izoliaciją ir langus). Bus imtasi veiksmų siekiant ne tik geriau užtikrinti Pastatų energinio naudingumo direktyvos vykdymą, bet ir nustatyti tikslingų peržiūrų poreikį. Kaip priemonė užtikrinti tinkamą minimalų pastatų ūkio gerinimo tempą bus svarstoma galimybė nustatyti privalomus reikalavimus mažiausio energinio naudingumo pastatams ir laipsniškai griežtinti minimalius energinio naudingumo reikalavimus.

Remiantis esama sistema ir ilgalaikėmis renovacijos strategijomis, bus nustatytos kitos priemonės, kuriomis bus siekiama pašalinti pagrindines pastatų renovacijos kliūtis ir sustiprinti spartesnės ir labiau esminės renovacijos traukos veiksnius. Įgyvendinant iniciatyvą „Renovacijos banga“ bus nagrinėjami būtini elementai, kad būtų pasiektas ir išlaikytas spartesnis renovacijos tempas, įskaitant reguliavimo stiprinimą. Bus numatytos tinkamos finansinės priemonės, pavyzdžiui, siekiant sudaryti geresnes sąlygas mažinti riziką ir skatinti faktinio sutaupytos energijos kiekio matavimą, taip pat kitos lengvinančios priemonės, pavyzdžiui, skirtos reikiamų įgūdžių ugdymui skatinti. Bus nustatyti orientaciniai tarpiniai 2030, 2040 ir 2050 m. tikslai ir išmatuojami pažangos rodikliai.

Kad platesnio užmojo energijos vartojimo efektyvumo tikslas būtų pasiektas, reikės ne tik pastatų sektoriaus indėlio, bet ir kitų pastangų.

Pirmąjį 2021 m. pusmetį bus peržiūrėti galiojantys energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai ir gaminių standartai. Be to, būsimoje tvarių gaminių teisėkūros iniciatyvoje, apie kurią paskelbta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane 27 , bus nagrinėjama galimybė ekologinio projektavimo metodą taikyti ir kitų kategorijų gaminiams.

Norint pasiekti didesnio užmojo tikslus taip pat reikės labiau skatinti efektyviau vartoti energiją, kai tai ekonomiškai efektyvu, visose visos energetikos sistemos srityse, taip pat visuose atitinkamuose sektoriuose, kuriuose veikla daro poveikį energijos paklausai, pavyzdžiui, transporto ir žemės ūkio sektoriuose. Atsižvelgdama į tai, 2021 m. pirmąjį ketvirtį Komisija pateiks specialias gaires. Turint omenyje tai, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje suvartojama 5–9 % pasaulio elektros energijos ir išmetama daugiau kaip 2 % pasaulio ŠESD, ES skaitmeninėje strategijoje 28 paskelbtas įsipareigojimas iki 2030 m. neutralizuoti duomenų centrų poveikį klimatui; veiksmų bus imtasi 2021–2022 m.

Kelių transporto priemonių išmetamo CO2 normos

Paaiškėjo, kad kelių transporto sektoriuje išmetamo CO2 ir transporto priemonių standartai yra veiksminga politikos priemonė. Be kelių transportui degalų tiekėjų lygmeniu taikomos apyvartinių taršos leidimų sistemos ir kelių apmokestinimo pagal šiuo metu peržiūrimą Eurovinjetės direktyvą, tik griežtos išmetamo CO2 normos užtikrins modernių ir novatoriškų netaršių transporto priemonių tiekimą, įskaitant transporto priemones, kurios suvartoja gerokai mažiau degalų, ir elektrines transporto priemones, kurių transmisija varoma naudojant baterijas arba kuro elementus ir kurių „nuo bako iki ratų“ išmetamų teršalų kiekis yra nulinis. Todėl iki 2021 m. birželio mėn. Komisija peržiūrės ir sugriežtins 2030 m. lengviesiems automobiliams ir furgonams taikysimas CO2 normas.

Atliekant šį darbą reikia žvelgti į tolesnę nei 2030 m. perspektyvą. Poveikio vertinime nurodyta, kad norint iki 2050 m. pasiekti bendrą neutralaus poveikio klimatui tikslą, iki to laiko beveik visi automobiliai keliuose turi būti visai netaršūs. Šį perėjimą reikia paremti tinkamai diegiant tų transporto priemonių įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą. Šiuo atžvilgiu viena iš svarbiausių iniciatyvų yra būsima Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūra. Naujų automobilių technologijų kūrimas ir bandymas trunka ilgai, o automobiliai keliuose eksploatuojami nuo 10 iki 15 metų. Ateinančiais mėnesiais Komisija taip pat įvertins, ko praktiškai reikėtų, kad šis sektorius prisidėtų prie tikslo iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ir nuo kada automobilių vidaus degimo varikliai nebeturėtų būti teikiami rinkai.

Klimato aspekto integravimas į visas politikos sritis

Pastaruoju metu buvo nustatyta arba atitinkamai perorientuota daug kitų ES politikos sričių, siekiant prisidėti prie principo „nepakenkti“ taikymo ir pereiti prie neutralaus poveikio klimatui. Klimato politikos tikslų integravimas į kitas ES politikos sritis yra pagrindinis veiksnys, sudarysiantis sąlygas teisingos pertvarkos principais grindžiamiems įtraukiems pokyčiams.

Tvarios Europos investicijų planu siekiama skatinti tvarias investicijas. Jame numatyto Teisingos pertvarkos fondo (pirmas Teisingos pertvarkos mechanizmas ramstis) tiesioginis tikslas – spartinti pertvarką anglių, durpių, degiųjų skalūnų pramonės ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose. Pagal programą „InvestEU“ daugiausiai dėmesio skiriama siekiui pritraukti privačiąsias investicijas; bent 30 % jos bendro finansinio paketo siūloma panaudoti siekiant tiesiogiai prisidėti prie klimato srities tikslų įgyvendinimo. Modernizavimo fondo lėšomis bus remiama energetikos sistemos pertvarka mažesnių pajamų valstybėse narėse. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšomis bus remiamos papildomos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, inovacijas ir mokslinius tyrimus. „Europos socialinis fondas +“ teiks visapusišką paramą darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Be to, 2021 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlys Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą, kuriuo bus skatinama visiems užtikrinti teisingą pertvarką, galimybes mokytis ir gauti pagrindines paslaugas, įskaitant energetikos, judumo ir būsto paslaugas. Komisijos Ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje, kuri bus pradėta įgyvendinti kitais metais, ypatingas dėmesys bus skiriamas siekiui skatinti užtikrinti tvarumą atokiose kaimo vietovėse gyvenantiems piliečiams.

Pagal naująją bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurioje, be kita ko, numatyta speciali klimato, energetikos ir judumo veiksmų grupė, bent 35 % lėšų bus skirta klimato srities tikslams įgyvendinti. Inovacijų fondas rems netaršių proveržio technologijų demonstravimo komerciniu mastu projektus energetikos ir pramonės sektoriuose.

Atnaujinta tvaraus finansavimo strategija ir joje numatytos teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvos nukreips privačiąsias investicijas į žaliąjį ekonomikos gaivinimą ir tvarią ekonominę veiklą. Be kitų iniciatyvų, ES tvaraus finansavimo taksonomija, ES žaliųjų obligacijų standartas ir klimato lyginamieji indeksai atliks labai svarbų vaidmenį skatinant investicijas, kurios labiau atitiktų realiosios ekonomikos poreikius ir būtų naudingos planetai ir visuomenei.

Siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, vienas iš pagrindinių būsimos Tvaraus ir pažangaus judumo strategijos tikslų bus iki 2050 m. 90 % sumažinti bendrą transporto išmetamų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kartu sprendžiant sektoriaus atsigavimo klausimą.

Dabar, kai Europa pereina prie neutralaus poveikio klimatui ir skaitmeninės lyderystės, pasinaudodama savo bendrosios rinkos poveikiu kaip svertu, kad nustatytų pasaulinius standartus, pokyčių lydere turi tapti pramonė. Tiek Europos pramonės strategijoje 29 , tiek ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane nurodyta, kad efektyvesnis išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika yra būtini ES pramonės modernizavimo būdai, padedantys mažinti išmetamą ŠESD kiekį.

Kad būtų sumažinta ES energetikos sistemos priklausomybė nuo iškastinio kuro, būtina užtikrinti saugų baterijų tiekimą, vadovaujantis Europos baterijų aljanso Strateginiu su baterijomis susijusių veiksmų planu, sudarant sąlygas integruoti vis daugiau atsinaujinančiosios energijos, o transporto sektoriuje skatinant pereiti prie elektrinių transporto priemonių.

Būsimame Nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų plane bus nagrinėjama, kaip toliau spręsti taršos iš didelių pramoninių įrenginių problemą, visapusiškai atsižvelgiant į klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos politiką. ES skaitmenine strategija remiamos skaitmeninės technologijos, kurios gali padėti užtikrinti neutralų poveikį klimatui visuose ES ekonomikos sektoriuose, ir siekiama žalinti patį informacinių ir ryšių technologijų sektorių.

Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiai planai, kuriuos turi parengti valstybės narės, yra esminė galimybė daugiau išteklių skirti siekiui tvariai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį žemės ūkio sektoriuje, kartu didinant sektoriaus ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą ir atsparumą.

Bus labai svarbu parengti visiems sektoriams skirtą platesnio užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, nes, nepaisant klimato kaitos švelninimo pastangų, klimato kaita ir toliau darys vis didesnį spaudimą Europos ekonominei ir socialinei struktūrai.

Įgyvendinant tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo prie jos priemones savo ruožtu bus naudingos ES kosmoso programos, kaip antai „Copernicus“, kurių stebėsenos pajėgumai nuolat didėja.

Apskritai didesnis 2030 m. užmojis bei perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir atsigavimas po COVID-19 krizės bus tiek sunki užduotis, tiek galimybė sukurti geresnę ateitį visiems. Techninės paramos priemonė užtikrina, kad valstybės narės, rengdamos tvarias ir augimą skatinančias reformas, galėtų pasinaudoti specializuotomis ekspertinėmis žiniomis.

Savo vaidmenį turi atlikti ne tik vyriausybės politika ir reguliavimas, bet ir piliečiai, bendruomenės ir organizacijos. Regionai, miestai ir miesteliai yra pagrindiniai pokyčius skatinančių ir tvarių sprendimų centrai, rodantys pavyzdį per tokius judėjimus kaip Merų paktas. Šiuo tikslu Komisija pradės įgyvendinti Europos klimato paktą, kad suteiktų galimybę visiems išsakyti savo nuomonę ir prisidėti rengiant klimato veiksmus, dalytis informacija, pradėti vietines iniciatyvas ir pristatyti atrastus sprendimus, kad juos galėtų diegti ir kiti.

Tarptautinis aspektas

Kaip pažangios ekonomikos blokas, sėkmingai įgyvendinantis plataus užmojo klimato politiką, ES turi ne tik galimybę, bet ir moralinį įsipareigojimą tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos ir kitais būdais daryti įtaką pasaulinėms ŠESD išmetimo tendencijoms ir didinti išteklių naudojimo efektyvumą. Padidinus ES užmojį nuo dabartinio lygio iki 55 %, per artimiausius dešimt metų nacionaliniu lygmeniu nustatytų ES įpareigojančių veiksmų užmojis padvigubės ir bus paruošta dirva būsimoms JT deryboms dėl klimato kaitos 2021 m., taip sustiprinant ES lyderystę pasaulyje.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą laikyti, kad tai yra naujas ES indėlis siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų. Šis užmojis iki metų pabaigos turėtų būti pateiktas UNFCCC šalių konferencijai kaip atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatyti ES įpareigojantys veiksmai. Tai iš anksto paskatintų JT rengtis kitam Paryžiaus susitarimo Šalių susitikimui, kuris įvyks 2021 m. pabaigoje, ir JT veiksmų dešimtmečiui (Darbotvarkė iki 2030 m.).

Nustatydama didesnį 2030 m. tikslą ir taip padidindama savo užmojį pagal Paryžiaus susitarimą, ES parodytų teigiamą pavyzdį likusiam pasauliui, kaip veiksmingai kovoti su klimato kaita, kartu kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką ir klestinčią, įtraukią ir atsparią visuomenę. Tai taip pat suteiktų postūmį kitų metų daugiašalėms diskusijoms G 7 ir G 20 susitikimuose, kuriems pirmininkaus atitinkamai Jungtinė Karalystė ir Italija. Teikdama išorės pagalbą ES galės remti trečiųjų šalių pastangas didinti klimato srities užmojus.

ES turėtų ne tik toliau rodyti pavyzdį, bet ir pasinaudoti savo įtaka siekdama paskatinti visuotinius ekonominių paskatų pokyčius, kad būtų remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsižvelgiant į kintančias geopolitines ir geoekonomines realijas. ES ir toliau skatins daugiašalį taisyklėmis grindžiamą bendradarbiavimą, pasinaudodama savo žaliąja diplomatija klimato ir energetikos srityse ir visomis savo išorės politikos priemonėmis, kad paskatintų savo partnerius, visų pirma didžiausius ir būsimus teršėjus, padidinti užmojį ir paspartintų visuotinį perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui. Tam reikia pasinaudoti ES strateginėmis partnerystėmis, išorės finansavimu, prekybos ir kitomis bendradarbiavimo platformomis, be kita ko, diegiant tarptautinius aplinkos standartus ir skatinant naudoti švarias technologijas pasitelkus prekybą. Svarbų vaidmenį turėtų atlikti privatusis sektorius; itin svarbi bus ES lyderystė tvaraus finansavimo srityje, visų pirma pasinaudojant ES taksonomija kaip priemone padėti investuotojams pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, taip pat kartu su tarptautiniais partneriais dalyvaujant tarptautinėje tvaraus finansavimo platformoje. ES sieks abiem pusėms naudingų aljansų ir užtikrins vienodas sąlygas tarptautiniu mastu naujų tvarių technologijų, pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pažangiųjų saulės ir vėjo energijos, baterijų ir anglies dioksido surinkimo technologijų, taip pat šių technologijų svarbiausiųjų žaliavų, pavyzdžiui, retųjų žemių elementų, srityse. ES, kaip didžiausio pasaulio prekybos bloko, pozicija suteikia didelių galimybių šioje srityje.

Be to, kad būtų galima veiksmingai suvaldyti pasaulinę klimato kaitą ir pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus, visos šalys, visų pirma G 20 narės, turės pasiūlyti gerokai platesnio užmojo veiksmų, kad būtų išvengta katastrofiškų padarinių.

Jeigu ES padidinus savo klimato srities užmojį mūsų partneriai panašiu mastu savo užmojų nepadidins, Komisija pasiūlys tam tikruose sektoriuose taikyti anglies dioksido nutekėjimo rizikai mažinti skirtą pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, kaip alternatyvą šiuo metu taikomoms tos rizikos mažinimo priemonėms. Todėl Komisija nagrinėja galimybes sukurti veiksmingą pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, atitinkantį Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.

5.Išvados ir tolesni žingsniai

Padidinti ES užmojį ir iki 2030 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 55 % yra įmanoma ir naudinga mūsų piliečių sveikatai, klestėjimui ir gerovei. Nenuvertinant iššūkio, susijusio su tuo, kad ateinančiame dešimtmetyje reikės sutelkti daug papildomų investicijų ir paskatinti teisingą pertvarką, tai suteikia tvaraus augimo galimybę ir galimybę ilgalaikėmis investicijomis paskatinti ES ekonomiką, ES atsigaunant po COVID-19 krizės.

Didesnis 2030 m. užmojis padės užtikrinti laipsniškesnio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo perspektyvą, taip pat perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui per ateinančius 30 metų ekonominiu ir socialiniu požiūriu bus labiau subalansuotas. Todėl tokia perspektyva bus patikimesnė, atsargesnė ir teisingesnė ateities kartoms.

Spaudimas gamtos ištekliams, bendras netikrumas dėl pasaulinių pokyčių ir didėjantis pasaulio gyventojų susirūpinimas dėl klimato kaitos padidins spaudimą visoms vyriausybėms veikti greitai. Plataus užmojo veiksmai suteiks ES ir jos įmonėms bei sektoriams pradininko pranašumą tarptautinėje ekonominėje arenoje ir padidins jos konkurencingumą augančiose pasaulio tvarių ir žaliųjų technologijų rinkose.

Ne mažiau svarbu paminėti, kad didesnis užmojis bus labai naudingas ne tik kovojant su klimato kaita: pavyzdžiui, sumažės iškastinio kuro importo išlaidos, padidės energetinis saugumas, sumažės oro tarša, pagerės sveikata, padidės biologinė įvairovė, sumažės priklausomybė nuo importuojamų žaliavų ir atliekų keliamas pavojus. Kartu įgyvendinant sustiprintą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo politiką bus sumažintos namų ūkių ir įmonių energijos išlaidos, o išsprendus socialinio poveikio klausimą taip pat bus padedama mažinti energijos nepriteklių ir prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo.

Einant poveikio klimatui neutralizavimo keliu ES piliečiams, įmonėms ir socialiniams partneriams reikia daugiau tikrumo ir nuspėjamumo. Todėl šiandien Komisija iš dalies keičia savo pasiūlymą dėl pirmojo Europos klimato teisės akto 30 ir prideda tikslą iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. Tai bus atspirties taškas, padėsiantis ES iki 2050 m. sklandžiai neutralizuoti savo poveikį klimatui. Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą greitai pasiekti susitarimą ir priimti Reglamentą dėl Europos klimato teisės akto.

Per ateinančius devynis mėnesius Komisija peržiūrės savo pagrindinius klimato ir energetikos teisės aktus. Šiame komunikate jau nurodytos jo pagrindinių pakeitimų galimybės. Komisija yra įsitikinusi, kad visos politikos priemonės, skirtos mūsų ekonomikos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, turi būti taikomos nuosekliai, kad mūsų tikslai būtų pasiekti. Intensyvesnis ir platesnis apyvartinių taršos leidimų prekybos taikymas ES lygmeniu, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos politika, priemonės, kuriomis remiamas tvarus judumas ir transportas, žiedinės ekonomikos, aplinkos, žemės ūkio, finansų, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir pramonės politika atliks svarbų vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų apskritai, didesnio 2030 m. klimato tikslo ir ypač poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m.

Remdamasi plataus masto viešomis diskusijomis ir konsultacijomis su Europos Parlamentu, Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, taip pat su nacionaliniais parlamentais ir visais piliečiais bei suinteresuotaisiais subjektais (visų pirma pasinaudodama Europos klimato paktu, taip pat per būsimą Konferenciją dėl Europos ateities), Komisija iki 2021 m. birželio mėn. parengs pagrindinius būtinus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Šis procesas turėtų sudaryti sąlygas vėliau juos greitai priimti ir suteikti pakankamai laiko visiems subjektams įgyvendinti didesnius 2030 m. klimato ir energetikos srities užmojus.

(1)

COM(2019) 640 final.

(2)

Smarkiai sumažinus gyvūninių produktų vartojimą maistui iki 2030 m. išmetamas ŠESD kiekis galėtų sumažėti daugiau kaip 30 mln. tonų.

(3)

COM(2020) 381 final.

(4)

https://www.weforum.org/agenda/2019/01/why-digitalization-is-the-key-to-exponential-climate-action/

(5)

Šiandieniai nauji pastatai energijos suvartoja perpus mažiau nei įprasti 1980 m. pastatai. Apie 35 % ES pastatų yra senesni nei 50 metų.

(6)

Apskaičiuota pagal Direktyvoje 2018/2001/EB nustatytą metodiką.

(7)

Greitai pasirodysianti Ekologinio projektavimo poveikio apskaitos ataskaita.

(8)

Taip pat žr. Žiedinės ekonomikos veiksmų planą (COM (2020) 98 final).

(9)

COM(2020) 380 final.

(10)

Direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB.

(11)

Reglamentas (ES) 2018/842.

(12)

Reglamentas (ES) 2018/841.

(13)

Direktyva (ES) 2018/2001.

(14)

Direktyva (ES) 2018/844.

(15)

Reglamentas (ES) 2018/1999.

(16)

Direktyva 2009/125/EB.

(17)

Direktyva 2010/31/ES su pakeitimais, padarytais Direktyva (ES) 2018/844.

(18)

Įskaitant ES vidaus aviaciją ir laivybą.

(19)

Reglamentas (ES) 2018/1999.

(20)

[Pridėti nuorodą].

(21)

Įskaitant ES vidaus ir išorės aviaciją ir neįskaitant jūrų laivybos.

(22)

Tai susiję su teršalais, išmetamais dėl centralizuoto šilumos tiekimo ir elektrinio šildymo, įtrauktais į sistemos taikymo sritį.

(23)

2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pripažintas poreikis Sąjungai siekti reformuoti nuosavų išteklių sistemą ir įvesti naujas nuosavų išteklių rūšis. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl peržiūrėtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, galbūt į ją įtraukiant jūrų sektorių ir sumažinant oro vežėjams nemokamai suteikiamų leidimų skaičių.

(24)

Į ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą įtraukus visą papildomą ES laivybos ir aviacijos sektorių išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. į prielaidas įtraukiamą kiekį, nurodytą Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ŠESD apskaitoje kaip papildomas straipsnis, iki 2030 m. papildomas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas kituose sektoriuose vidutiniškai turėtų sudaryti iki 3 procentinių punktų, palyginti su 1990 m., kad būtų pasiektas bendras ES ŠESD mažinimo tikslas.

(25)

2012 m. Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, taip pat Pastatų energinio naudingumo direktyva, Ekologinio projektavimo direktyva ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentas bei Padangų ženklinimo reglamentas.

(26)

Poveikio vertinime nustatytas 35,5–36,7 % intervalas, atsižvelgiant į bendrą politikos priemonių, kuriomis grindžiamas naujasis 2030 m. tikslas, struktūrą. Tai atitiktų 39,2–40,6 % pirminės energijos suvartojimo intervalą.

(27)

COM(2020) 98 final.

(28)

COM(2020) 67 final.

(29)

COM(2020) 102 final.

(30)

COM(2020) 80 final.