Briuselis, 2020 01 22

COM(2020) 27 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

RENGIAMĖS KONFERENCIJAI DĖL EUROPOS ATEITIES


RENGIAMĖS KONFERENCIJAI DĖL EUROPOS ATEITIES

EUROPOS KOMISIJOS ĮNAŠAS

2020 m. sausio 22 d.

1. METAS NAUJAM POSTŪMIUI EUROPOS DEMOKRATIJAI

Noriu, kad europiečiai kurtų mūsų
Sąjungos ateitį. Jiems turėtų tekti

pagrindinis ir aktyvus vaidmuo

nustatant mūsų prioritetus ir užmojų

mastą. Noriu, kad piliečiai galėtų

išsakyti savo nuomonę konferencijoje

dėl Europos ateities, kuri prasidės

2020 m. ir truks dvejus metus.

Europos Komisijos pirmininkė
Ursula von der Leyen

„Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“

2019 m. liepos 16 d.

Per 2019 m. gegužės mėn. Europos Parlamento rinkimus balsavo daugiau kaip 200 mln. Europos piliečių. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per dvidešimt metų. Jis aiškiai rodo, kad europiečiai nori aktyvesnio vaidmens sprendžiant, ką daro Europos Sąjunga. Dėl skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų iš esmės keičiantis politinio ir piliečių dalyvavimo formai, piliečiai, ypač jaunoji karta, reikalauja galimybių labiau įsitraukti į politikos formavimo procesą ir nesitenkina balsuoti rinkimuose kas penkerius metus.

Privalome reaguoti į šį reikalavimą.

Europos Sąjungos demokratinė sistema yra unikali. Ji apima 500 mln. žmonių, ir jos neriboja valstybių sienos. Kad ji taptų dar dinamiškesnė, interaktyvesnė ir aktualesnė mūsų piliečiams, turime taikyti naujus metodus. Pirmininkė Ursula von der Leyen įsipareigojo, kad tai būtų padaryta suteikiant europiečiams daugiau galimybių pareikšti nuomonę apie tai, ką Sąjunga turi daryti ir kaip ji jiems turi padėti. Tai pagrindinė konferencijos dėl Europos ateities sumanymo prielaida.

Po ilgametės kovos su krizėmis jau 10 metų Europos ekonomika nepaliauja augusi, darbo turi kaip niekad daug europiečių, ir, nors esama tam tikro euroskepticizmo, visuomenės parama mūsų Sąjungai yra viena didžiausių per beveik 30 metų 1 . Būdami tokie kolektyviai stiprūs viduje, dabar galime žvelgti į priekį ir formuoti savo ateities viziją. Metas duoti naują postūmį Europos demokratijai.

Pasaulyje, kuriame vis daugėja galios centrų, daugelis europiečių toliau nerimauja dėl savo ateities, ir Europos Sąjunga turi parodyti, kad gali pateikti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Europos politika turi padėti piliečiams ir įmonėms pasinaudoti perėjimu prie žaliosios ekonomikos ir skaitmenine transformacija. Ji turi spręsti nelygybės problemą ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos ekonomika būtų sąžininga, tvari ir konkurencinga. Tai darydami galime parodyti, kad Europa gali būti kategoriškesnė ir propaguoti savo vertybes bei standartus pasaulyje.

Konferencija, kaip svarbus Europos masto demokratinis procesas, taps nauju viešu atvirų, įtraukių, skaidrių ir struktūruotų diskusijų su piliečiais forumu, kuriame bus aptariami pagrindiniai prioritetai ir uždaviniai. Šis forumas bus grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir prieinamas visiems piliečiams iš visų visuomenės sluoksnių ir Sąjungos vietų ir turėtų atspindėti Europos įvairovę. Jis bus atviras pilietinei visuomenei, Europos institucijoms ir kitoms Europos įstaigoms, įskaitant Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, taip pat nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms, parlamentams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams – visų įnašas bus lygiavertis. Apskritai forumu siekiama stiprinti europiečių ir jiems tarnaujančių institucijų ryšius.

Konferencijos koncepcijos, struktūros, apimties ir laiko nustatymas turi būti tikrai bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos darbas. Bendradarbiaudamos visos trys institucijos turėtų pasirašyti bendrą deklaraciją, o vėliau prie jos galėtų prisijungti kiti signatarai, įskaitant institucijas, organizacijas ir suinteresuotuosius subjektus. Konferencijoje svarbus vaidmuo teks nacionaliniams ir regioniniams parlamentams ir subjektams – jie turėtų būti skatinami rengti su konferencija susijusius renginius. Jų pastangos turėtų užtikrinti, kad konferencija vyktų ne vien Europos sostinėse ir pasiektų visus Sąjungos kampelius.

Europos Parlamentas ir Taryba šiuo metu rengiasi prisidėti prie šio proceso. 2020 m. sausio 15 d. rezoliucijoje 2 Europos Parlamentas palankiai įvertino pasiūlymą surengti konferenciją dėl Europos ateities, kuri turėtų būti atviras ir skaidrus procesas, kuriame būtų laikomasi įtraukaus, dalyvaujamojo ir gerai subalansuoto požiūrio į piliečius ir suinteresuotuosius subjektus. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad yra suinteresuota konferencijos įgyvendinimu, ir paprašė Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos pradėti su Tarybos pozicija susijusį darbą 3 . Tarybai pirmininkaujanti Kroatija šią konferenciją pati įtraukė į savo, kaip pirmininkaujančios valstybės narės, prioritetų sąrašą 4 .

Šis komunikatas yra Komisijos įnašas į šį procesą.

2. ATVIRA DISKUSIJA APIE TAI, KAS RŪPI PILIEČIAMS

Siekdama nustatyti, į ką per diskusijas turėtų būti telkiamas dėmesys, ir sudaryti sąlygas imtis veiksmingų tolesnių veiksmų, Europos Komisija siūlo surengti konferenciją kaip du lygiagrečius procesus: pirmame dėmesį skirti politikai ir tam, ko mūsų Sąjunga turėtų siekti, o antrame nagrinėti institucinius klausimus.

2.1. DAUGIAU SIEKIANTI SĄJUNGA

Konferencijos temos turėtų būti formuluojamos pagal svarbiausius ES tikslus, išdėstytus Komisijos šešių politinių prioritetų dokumente 5 ir Europos Vadovų Tarybos strateginėje darbotvarkėje 6 . Tai kova su klimato kaita ir aplinkos uždavinių sprendimas, žmonėms tarnaujanti ekonomika, socialinis teisingumas ir lygybė, Europos skaitmeninė transformacija, mūsų Europos vertybių propagavimas, ES balso pasaulyje stiprinimas ir Sąjungos demokratinio pagrindo tvirtinimas. Nors šios temos turėtų sudaryti diskusijų pagrindą, jomis konferencija neturėtų apsiriboti. Piliečiams turėtų būti leidžiama kalbėti apie tai, kas, jų nuomone, yra svarbu.

2.2. INSTITUCINIAI REIKALAI

Antrajame procese daugiausia dėmesio reikėtų skirti klausimams, konkrečiai susijusiems su demokratiniais procesais ir instituciniais reikalais, visų pirma pagrindinių kandidatų sistemai renkant Europos Komisijos pirmininką ir tarpvalstybiniams rinkimų į Europos Parlamentą sąrašams. Norint sudaryti tarpvalstybinius sąrašus reikėtų bent jau ES rinkimų teisės pakeitimų. Tam savo ruožtu reikėtų, kad Europos Parlamentas pateiktų pasiūlymą ir kad Taryba jį vieningai priimtų, o valstybės narės ratifikuotų pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus. Kadangi Komisija šioje srityje kompetencijos neturi, ji turėtų palengvinti šį darbą, sąžiningai tarpininkaudama tarp Europos Parlamento ir Tarybos. Todėl, jei tai naudinga kitoms institucijoms, Komisija yra pasirengusi suteikti teisinių ir institucinių ekspertinių žinių, supažindinti su mokslinių tyrimų apie rinkimų procesus rezultatais ir pasidalyti įžvalgomis apie tarpinstitucinius santykius.

3. TINKAMOS ERDVĖS, KURIOJE EUROPIEČIAI GALĖTŲ PAREIKŠTI SAVO NUOMONĘ, SUKŪRIMAS

3.1. REMKIMĖS PATIRTIMI

Pirmiausia konferencijos pagrindas turėtų būti įprastais tapę piliečių dialogai, papildyti naujais elementais, kad juose dalyvautų daugiau žmonių ir jie įgytų geresnes galimybes formuoti Europos ateitį. Siekdama užtikrinti, kad konferencija pasiektų kuo daugiau europiečių, Europos Sąjunga taip pat turėtų pasinaudoti turima įvairialype konsultacijų su piliečiais patirtimi. Ši patirtis apima:

-maždaug 1 850 piliečių dialogų (juose dalyvavo 218 700 dalyvių 650 vietose visoje Europos Sąjungoje) 2015–2019 m.;

-pirmąjį Europos piliečių forumą dėl Europos ateities (į jį susirinko 100 piliečių iš visos Sąjungos, atrinktų talkinant nuomonės tyrimų specialistams);

-daugiau kaip 900 Komisijos narių vizitų nacionaliniuose ir regioniniuose parlamentuose nuo 2014 m.

Komisija jau yra įsipareigojusi gerokai suintensyvinti piliečių informavimo veiklą, ypač ne sostinėse. Pirmininkė U. von der Leyen jau paprašė kiekvieno Komisijos nario apsilankyti kiekvienoje valstybėje narėje per pirmąją savo kadencijos pusę. Kiekvienas Kolegijos narys taip pat turėtų dalyvauti su konferencija susijusiuose renginiuose visoje Europoje ir bendrauti su piliečiais, nacionaliniais, regionų ir vietos politikais ir subjektais.

Per konferenciją taip pat reikėtų atsižvelgti į naudingą ES institucijų ir valstybių narių patirtį, įgytą aktyviai bendraujant su Europos piliečiais. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais daug Europos Parlamento narių dalyvavo piliečių dialoguose ir kituose debatuose. Svarbias informavimo iniciatyvas taip pat vykdė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas. Konferencijai reikia panaudoti įvairių formų konsultacijų su piliečiais ir dalyvaujamosios demokratijos renginių, pavyzdžiui, valstybėse narėse organizuojamų piliečių asamblėjų, patirtį. Todėl per visą konferenciją svarbų vaidmenį turi atlikti nacionaliniai parlamentai, taip pat socialiniai partneriai, regionų ir vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė.

Rengiant konferenciją taip pat reikėtų skatinti naudotis turimomis priemonėmis, kurios piliečiams leidžia prisidėti prie ES politikos formavimo, pavyzdžiui, Europos piliečių iniciatyva ar viešų konsultacijų svetaine „Išsakykite savo nuomonę“ 7 . Konferencijai populiarinti taip pat galėtų būti naudojamos kitos Europos Sąjungos programos, pavyzdžiui, „Erasmus“, „DiscoverEU“ ir Europos solidarumo korpusas, jų interneto svetainėse skleidžiant informaciją apie tai, kaip dalyvauti konferencijoje, arba, pavyzdžiui, ją integruojant į „DiscoverEU“ maršrutus.

3.2. PILIEČIŲ DIALOGUS PERKELKIME Į KITĄ LYGMENĮ: NAUJOS DALYVAVIMO FORMOS

Populiarinant naujas piliečių dalyvavimo formas didės teisėtumas ir pasitikėjimas mūsų Sąjunga ir bus papildyta jos atstovaujamoji demokratija. Konferencijoje reikia skirti dėmesio konkrečiam piliečių dialogų elementui – sąsajai tarp piliečių nuomonių ir praktinio politikos formavimo. Tai parodys europiečiams, kad jų nuomonė svarbi.

Komisija yra pasirengusi kartu su kitomis ES institucijomis imtis veiksmingiausių priemonių, kad piliečių debatų objektas taptų formuojama ES politika.

Per visą konferencijos laikotarpį turėtų reguliariai rinktis konkrečioms temoms skirtos piliečių ir ekspertų patariamosios sueigos. Šios sueigos turėtų išklausyti konferencijos kontekste surinktus pasisakymus ir suinteresuotųjų subjektų bei išrinktų atstovų nuomones, kad apsvarstytų, kaip geriausia elgtis toliau, ir pateiktų rekomendacijų dėl veiksmų. Komisija taip pat pasirengusi populiarinti platesnes ir labiau decentralizuotas patariamąsias sueigas. Europos piliečių sueiga, kuri būtų reprezentatyvi piliečių geografinio pasiskirstymo, lyties, amžiaus, socioekonominio sluoksnio ir (arba) išsilavinimo atžvilgiu, galėtų susirinkti kelis kartus per konferencijos laikotarpį ir parengti konferencijai pasiūlymų dėl rekomendacijų sąrašą.

Be piliečių dialogų, turėtume priimti naujas dalyvavimo formas.

Pavyzdžiui, nuolatinę ir lengvą prieigą prie konferencijos galėtų teikti daugiakalbė skaitmeninė platforma. Jos tikslas būtų padidinti dalyvių skaičių ir pagerinti prieinamumą ir skaidrumą:

-paskelbiant visus su konferencija ir aptariamomis temomis susijusius dokumentus;

-tiesiogiai transliuojant diskusijas;

-vienoje vietoje kaupiant diskusijų rezultatus;

-skatinant, kad, kaip konferencijos dalis, vyktų kitokių formų interaktyvūs vieši debatai.

Be viešo piliečių dialogo formos, vietos, regionų ir nacionaliniai partneriai turėtų organizuoti įvairių kitų su konferencija susijusių renginių. Visų konferencijoje norinčių dalyvauti institucijų ir partnerių iš pilietinės visuomenės reikėtų paprašyti pritarti bendroje deklaracijoje apibrėžtiems principams ir tikslams.

Turėtų būti naudojamos įvairesnės, interaktyvios ir kūrybiškos dalyvavimo formos, pavyzdžiui, sporto renginiai ar festivaliai, visų pirma siekiant pritraukti jaunimą. Be to, siekiant skatinti novatoriškai svarstyti konkrečias temas būtų galima organizuoti su konferencija siejamus į programuotojų maratonus panašius renginius ir imtis kitų iniciatyvų, kurios žmones skatintų dalyvauti savarankiškai. Taip pat svarbu pasiekti vyresnę kartą ir užtikrinti, kad dėmesio sulauktų tradicinės dalyvavimo formos.

Svarbiausia proceso dalis – skatinti kuo platesnį dalyvavimą ir atsižvelgti į nuomones iš visos Sąjungos. Vienodos galimybės dalyvauti turėtų būti suteiktos visiems europiečiams – tiek jauniems, tiek pagyvenusiems, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kaimo, ar miesto vietovėse ir ar jie nusimano apie Sąjungą, ar ne. Mūsų demokratijai labai svarbu užmegzti ryšius su tyliąja europiečių dauguma, suteikti jiems galių ir galimybę pasisakyti. Į renginius pritraukiant žmones, nesvarbu, kur Europoje jie gyvena ir kokiam sluoksniui priklauso, per visą procesą turi būti nuosekliai atspindėta Europos įvairovė. Ypač reikia stengtis užtikrinti lyčių lygybę ir mažumų bei neįgaliųjų atstovavimą.

4. INFORMAVIMAS

Konferencijos sėkmė didžia dalimi priklausys nuo to, kaip veiksmingai ir plačiai apie ją bus informuojami europiečiai. Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija turėtų suvienyti jėgas su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat su vietos, regionų ir nacionalinės politikos atstovais, institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais ir dalytis atsakomybe už konferencijos viešinimą, užtikrindami, kad jų veiksmai vieni kitus papildytų ir sustiprintų. Milijonas visais lygmenimis išrinktų atstovų padėtų Europoje skatinti ir plėsti diskusijas kiekvienas savo atitinkamoje rinkimų apygardoje. 

Užmojai turės būti derinami su atitinkamais ištekliais. Visos ES institucijos turėtų būti pasirengusios skirti išteklių, visų pirma finansinių, konferencijai organizuoti ir įgyvendinti.

Komunikaciją apie konferenciją padės vykdyti visi kolegijos nariai. Konferencijai skirtam Komisijos darbui vadovaus pirmininko pavaduotoja D. Šuica, institucijoms skirtame procese jai talkins pirmininko pavaduotoja V. Jourová, o perspektyvų ir tarpinstituciniais klausimais – pirmininko pavaduotojas M. Šefčovičius. Panašiai Europos Parlamentas ir valstybės narės taip pat galėtų paskirti asmenis ryšiams, kurie veiktų kaip viešieji debatų veidai arba kaip jų ambasadoriai. Tai gali padidinti matomumą ir poveikį nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

Konferencija piliečiams turėtų būti lengvai atpažįstama, tuo tikslu naudojant bendrą konferencijos tapatybę. Tai, be kita ko, reiškia, kad organizuodami visą su konferencija siejamą veiklą visi partneriai turėtų naudoti ir taikyti bendrą vaizdinę raišką. Komisija siūlo visapusį komunikacijos modelį, pagal kurį sutelkiamos visos institucijos ir jų kolektyviniai ištekliai – taip atsiranda sinergija ir išauga konferencijos poveikis. Turėtų būti parengtas bendras viešinimo planas, kuriame kiekvienai institucijai tektų dalis atsakomybės už informavimo apie konferenciją sėkmę.

Vykdant bendrą ir daugiakalbę komunikaciją reikėtų būti ypač dėmesingiems jaunimui ir skaitmeninėms platformoms (tačiau ne vien jiems). Pavyzdžiui, buvę programos „Erasmus“ dalyviai ir Europos solidarumo korpuso nariai, taip pat kitų tinklų, į kuriuos įsitraukęs jaunimas, atstovai galėtų būti kviečiami tapti konferencijos ambasadoriais. Konferencijos ambasadoriais taip pat galėtų būti šimtai tūkstančių žmonių, užsiregistravusių interneto svetainėje together.eu .

Komisijos atstovybėms valstybėse narėse ir Europos Parlamento ryšių biurams teks svarbus vaidmuo: skleisti informaciją apie konferenciją, skatinti tolygų, įtraukų ir sąžiningą dalyvavimą, koordinuoti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis vykdomą veiklą ir organizuoti su konferencija susijusius renginius bei diskusijas.

Regionuose veikiantys ES tinklai, visų pirma „Europe Direct“ tinklai, gali padėti skatinti ir organizuoti regioninius pokalbius. Pavyzdžiui, Europos Komisijos atstovybės galėtų parinkti keletą „Europe Direct“ kontaktinių centrų, kurie veiktų kaip regioniniai centrai, padedantys organizuoti diskusijas ir atliekantys tolesnį darbą, palaikydami ryšius su regionų ir vietos valdžios institucijomis ir patys organizuodami dalyvauti skatinančią veiklą.

Plečiant apie konferenciją informuojamą auditoriją reikia naudotis socialiniais tinklais (pasitelkiant, be kita ko, atitinkamus informacijos skleidėjus) tiek populiarinant skaitmeninę platformą, tiek padedant piliečiams įsijungti į diskusijas fiziškai ar internetu.

Komunikacija apie konferenciją turėtų būti skaidri ir atspindėti su konferencija siejamą darbą. Pagrindinė visos informacijos perdavimo ir veiklos vykdymo nacionaliniu bei ES lygmeniu priemonė bus daugiakalbė skaitmeninė platforma. Skleisdami informaciją apie savo renginius, visi partneriai turėtų naudotis skaitmenine platforma ir laikytis aukščiausių skaidrumo standartų.

Platformoje turėtų būti viešai skelbiamas visų su konferencija susijusių renginių kalendorius, o internete, kai įmanoma, turėtų būti transliuojami susitikimai ir didelio masto renginiai. Internete turėtų būti skelbiami pasisakymai ir pagalbinė medžiaga, įskaitant aiškią ir metodinę informaciją svarstomais klausimais. Bus ypač stengiamasi kovoti su dezinformacija.

5. TOLESNI VEIKSMAI IŠKLAUSIUS, KĄ SAKO PILIEČIAI

Tokio masto diskusija bus vaisinga tik tuo atveju, jei po jos bus imtasi realių veiksmų ir pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Todėl politinėse gairėse Pirmininkė U. von der Leyen pasižadėjo imtis tolesnių veiksmų dėl to, kas bus apsvarstyta ir sutarta per konferenciją. Tai vienas iš svarbiausių konferencijos pasiektinų rezultatų ir naujovė, kuri galiausiai turėtų parodyti, kad dalyvavimas demokratinėje veikloje yra nuolatinis procesas, intensyviai vykstantis ne vien per rinkimus.

Grįžtamosios informacijos priemonės turėtų užtikrinti, kad išsakytos idėjos virstų konkrečiomis rekomendacijomis dėl būsimų ES veiksmų. Jos galėtų būti pritaikytos konkrečioms keliamoms temoms ir būti įvairių formų, pavyzdžiui, Komisijos atstovybių ataskaitos, nuomonių apklausos per konferencijas, ekspertų atliekamas diskusijų internete ir socialiniuose tinkluose ir kitų prieinamų duomenų stebėjimas. Komisija gali prisidėti prie šio proceso, pavyzdžiui, teikti ketvirčio ataskaitas. Šios ataskaitos turėtų būti viešai prieinamos ir iniciatyviai skelbiamos. Tokios ataskaitos suteiks vertingų įžvalgų ir bus glaudžiai susietos su Komisijos darbu prognozavimo srityje, nes parodys socialines, ekonomines ir politines tendencijas, kurios gali padėti užtikrinti, kad Europos teisės aktai būtų parengti ateities iššūkiams.

Rengiant grįžtamosios informacijos priemones bus svarbu nuspręsti, kaip piliečių pasisakymus įtraukti į nuoseklų rekomendacijų rinkinį. Komisija yra pasirengusi rengdama savo teisėkūros darbotvarkę atsižvelgti į piliečių grįžtamąją informaciją ir pasiūlymus.

6. TVARKARAŠTIS

Komisija siūlo pradėti konferenciją Europos dieną – 2020 m. gegužės 9 d. Šiemet bus minima Šumano deklaracijos pasirašymo 70 metų sukaktis ir 75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės. Kadangi konferencija prasidėtų, kai ES Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaus Kroatija, atidarymo renginys galėtų įvykti Dubrovnike.

Kai Tarybai rotacijos tvarka pirmininkaus vis kita valstybė narė, renginys galėtų vykti ne sostinėse, taip pabrėžiant konferencijos vietinį pobūdį ir Tarybos įsipareigojimą joje aktyviai dalyvauti. Šie renginiai suteiktų dar vieną galimybę pristatyti tarpinius etapus.

Pirmąjį 2022 m. pusmetį, kai Tarybai pirmininkaus Prancūzija, turėtų būti pristatyti įvairių debatų rezultatai ir rekomendacijos ir apsvarstyti tolesni veiksmai. Svarbu, kad šis įsipareigojimas imtis tolesnių veiksmų nuo pat proceso pradžios būtų oficialiai įtvirtintas bendroje deklaracijoje.

Kalbant apie institucinį procesą, tvarkaraštis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į artėjančius 2024 m. Europos Parlamento rinkimus: iki jų turėtų būti pradėti taikyti bet kokie galimi rinkimų teisės aktų pakeitimai.

7. IŠVADOS

Kasdien darosi aiškiau, kad piliečiai nori aktyviau dalyvauti politikos formavimo procese, taip pat ir ES lygmeniu. Tai pasakytina ir apie Europą, ir apie šalis už mūsų sienų. Svarbiausias konferencijos dėl Europos ateities tikslas – padrąsinti Europos piliečius ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas įsitraukti į demokratinį gyvenimą nesiribojant Europos Parlamento rinkimais. Konferencija neturėtų pakeisti atstovaujamosios demokratijos, bet turėtų ją papildyti ir sustiprinti.

Per konferenciją negalima tik apžvelgti padėtį. Ji turi atverti kelią Europos piliečiams formuoti ES politiką. Suteikdami piliečiams galimybę išsakyti savo nuomonę per patikimesnius ir pastovesnius komunikacijos kanalus ir įvairias platformas, galime užtikrinti, kad Europa iš tiesų duos naudos europiečiams, atsižvelgdama į tai, ko jie nori.

Konferencija suteikia galimybę ES parodyti, kaip ji gali ateityje toliau vystytis konstruktyviai bendradarbiaudama su savo piliečiais – šis procesas gali įkvėpti kitus pasaulio regionus.

Šiuo komunikatu Komisija prisideda prie trijų institucijų diskusijų, kuriomis siekiama bendroje deklaracijoje kartu greitai nustatyti konferencijos apimtį, formą, struktūrą ir tikslus. Tada reikėtų leisti deklaraciją pasirašyti ir kitiems signatarams, įskaitant institucijas, organizacijas ir suinteresuotuosius subjektus. Kuo įsitrauks daugiau dalyvių, tuo bus geriau.

Komisija yra įsitikinusi, kad glaudesnė Europos politikos formuotojų ir Europos piliečių partnerystė padės geriau išgirsti jų balsą ir duos kryptį formuojant Europos politiką ateityje. Dabar atėjo metas atsižvelgiant į pastaruoju metu vykdytos komunikacijos duotą postūmį ir sėkmę pasinaudoti šia galimybe ir pradėti šiuos iš tiesų unikalius debatus.

(1)

Europos Parlamento rudens „Eurobarometras“ , 2019 m. gruodžio mėn.

(2)

Europos Parlamento pozicija dėl konferencijos dėl Europos ateities, http://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2020-0010_LT.html.

(3)

2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvados,  https://www.consilium.europa.eu/media/41785/12-euco-final-conclusions-lt.pdf .

(4)

https://vlada.gov.hr/UserDocsImages/Vijesti/2019/12%20prosinac/31%20prosinca/web_FINAL_PROGRAMME_EN_FINAL.pdf  

(5)

„Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf .

(6)

„Naujoji 2019–2024 m. ES strateginė darbotvarkė“, https://www.consilium.europa.eu/media/39914/a-new-strategic-agenda-2019-2024.pdf .

(7)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say_lt