KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Komisijos pranešimas dėl senosios infrastruktūros kapitalo kainos apskaičiavimo, skelbiamas Komisijai peržiūrėjus nacionalinius pranešimus ES elektroninių ryšių sektoriuje

(Tekstas svarbus EEE)

(2019/C 375/01)

1.   Įvadas

1.

Šiame pranešime išdėstoma Komisijos metodika, taikoma apskaičiuojant vidutinę svertinę kapitalo kainą (toliau – VSKK) (1), kuria remiamasi peržiūrint planuojamas priemones, apie kurias praneša nacionalinės reguliavimo institucijos (toliau – NRI arba reguliuotojai) pagal Pagrindų direktyvos, kuri yra ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemos (toliau – reguliavimo sistema) (2) dalis, 7 straipsnį. Nuo 2020 m. gruodžio 21 d. Pagrindų direktyvos 7 straipsnis bus pakeistas naujojo Europos elektroninių ryšių kodekso (3) 32 straipsniu.

2.

Pagal VSKK nustatoma bendrovių kapitalo kaina. Pagal ekonomikos teoriją (4) kapitalo kaina yra alternatyviosios sąnaudos, patiriamos darant konkrečią investiciją vietoj kitos investicijos su vienoda rizika. Taigi, kapitalo kaina yra bendrovei reikalinga grąžos norma darant konkrečią investiciją. Kapitalo kainą galima pagal finansavimo šaltinį skaidyti į nuosavo kapitalo kainą ir skolinto kapitalo kainą.

3.

NRI naudoja VSKK reguliuodamos nustatytų didelę įtaką rinkoje turinčių operatorių veiklą. NRI gali nustatyti kainų kontrolės įpareigojimus, taikomus dėl konkrečių rūšių sujungimo ir (arba) prieigos teikimo tokiomis aplinkybėmis, kai nėra veiksmingos konkurencijos. Kainų kontrolės atvejais NRI turi atsižvelgti į operatoriaus daromą investiciją ir leisti taikyti pagrįstą grąžos normą (5).

4.

Teikiant pranešimus pagal 7 straipsnį, Komisija pastebėjo reikšmingų neatitikimų, susijusių su elektroninių ryšių tinkluose teikiamų paslaugų VSKK apskaičiavimu. Trūksta nuoseklumo ne tik tarp valstybių narių, bet ir nuoseklumo laikui bėgant (t. y. ta pati NRI įvairiu laiku taiko skirtingus metodus). Komisija mano, kad dėl tokio metodikos nenuoseklumo gali būti iškraipomos investavimo paskatos bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (6) ir trikdoma vidaus rinkos plėtra, nes tai trukdo sudaryti vienodas sąlygas investicijoms į elektroninių ryšių tinklus (7).

5.

Reguliavimo sistemoje siekiama užtikrinti, kad NRI prisidėtų prie vidaus rinkos plėtros, bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų išplėtota nuosekli reguliavimo praktika ir nuosekliai taikoma reguliavimo sistema (8). Laikantis reguliavimo sistemos tikslų, šiuo pranešimu siekiama padidinti VSKK skaičiavimo nuoseklumą visoje Sąjungoje.

6.

Šio pranešimo taikymo sritis apima tik senosios infrastruktūros VSKK apskaičiavimą. Šiame pranešime senoji infrastruktūra – didelę įtaką rinkoje turinčio operatoriaus infrastruktūra, kuriai netaikomas naujos kartos prieigos (toliau – NKP) priedas (9). Šiame pranešime nesvarstomas NKP rizikos priedų taikymo tinkamumas ar jų apskaičiavimas, taip pat visiškai nesvarstomas kainų kontrolės įpareigojimų tinkamumas naujiems itin didelio pralaidumo tinklams, apibrėžtiems Kodekso 2 straipsnio 2 punkte (10).

7.

Pagal reguliavimo sistemos tikslus NRI, BEREC ir Komisija turėtų prisidėti prie vidaus rinkos plėtros, skatindamos rinktis nuoseklius reguliavimo metodus ir nuosekliai taikyti reguliavimo sistemą (11). NRI taip pat turėtų taikyti objektyvius, skaidrius, nediskriminacinius ir proporcingus reguliavimo principus (12).

8.

Laikantis reguliavimo sistemos tikslų, keturi reguliavimo principai, kuriais grindžiamas šis pranešimas, yra: i) metodikos, pagal kurią nustatomi VSKK formulės parametrai, nuoseklumas; ii) reguliavimo nuspėjamumas siekiant, kad būtų mažiau netikėtų reguliavimo metodo keitimų ir parametrų verčių pokyčių laikui bėgant; iii) efektyvių investicijų ir inovacijų kuriant naują ir patobulintą infrastruktūrą skatinimas atsižvelgiant į riziką, kurią patiria investuojančios įmonės; iv) įmonių investicijų pagrįstos grąžos normos nustatymo metodo skaidrumas, vengiant nereikalingo sudėtingumo.

9.

Šiuo pranešimu tikimasi pasiekti šiuos tikslus ir padėti kurti stabilią reguliavimo aplinką, palankią efektyvioms investicijoms į elektroninių ryšių tinklus Sąjungoje galutinių naudotojų labui. Jis padės išvengti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui pakenkti galinčio investicijų iškraipymo dėl NRI požiūrių kitimo laikui bėgant ir jų nevienodumo visoje Sąjungoje.

10.

Komisija šiuo pranešimu siekia, kad jos politika ir sprendimų priėmimas elektroninių ryšių reguliavimo srityje būtų skaidresni ir nuspėjamesni. Pagal šiame pranešime pateiktą metodiką kiekvieno VSKK parametro vertės bus apskaičiuojamos ir skelbiamos kasmet. Komisija šiomis vertėmis remsis peržiūrėdama planuojamas priemones, apie kurias pranešama pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnį.

11.

Šis pranešimas kartu su kasmet pagal jį skelbiamomis VSKK parametrų vertėmis suteiks daugiau skaidrumo dėl to, kaip Komisija vertina kapitalo kainą, kai tai įeina į priemones, apie kurias jai pranešama pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnį.

12.

Šis pranešimas ir prie jo pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas nedaro poveikio kapitalo kainos kituose ekonomikos sektoriuose aiškinimui, kurį gali pateikti Komisija.

2.   Vidutinės svertinės kapitalo kainos (VSKK) apskaičiavimas

13.

VSKK apskaičiuojama kaip dviejų bendrovės lėšų šaltinių – skolinto kapitalo ir nuosavo kapitalo – kainos svertinis vidurkis. Šie svoriniai koeficientai parodo, kokią įmonės bendros vertės santykinę dalį sudaro kiekvienas finansavimo šaltinis:

Šioje formulėje:

—	RE – nuosavo kapitalo kaina;

—	RD – skolinto kapitalo kaina;

—	E – nuosavo kapitalo vertė, o parodo, kokią bendrovės vertės (D + E) dalį sudaro nuosavas kapitalas;

—	D – skolinto kapitalo vertė, o parodo, kokią bendrovės vertės (D + E) dalį sudaro skolintas kapitalas.

2.1.   Nuosavo kapitalo kaina

14.

Nuosavo kapitalo kaina yra grąža, kuria bendrovė savo akcininkams turi atlyginti už riziką, kurią jie patiria dėl investicijų ar kaip bendrovės dalininkai. Dažniausiai taikomas nuosavo kapitalo kainos apskaičiavimo metodas – kapitalo įkainojimo modelis (angl. Capital Asset Pricing Model, toliau – CAPM) (13). Visos elektroninių ryšių sektoriaus NRI nuosavo kapitalo kainą apskaičiuoja taikydamos CAPM. Pagrindinės to priežastys yra santykinis šio skaičiavimo paprastumas ir ilgalaikė jo taikymo patirtis (palyginti su alternatyvomis) (14). Komisijos manymu, tai yra tinkamas metodas siekiant skatinti taikyti nuspėjamą ir vienodą metodiką visose NRI.

15.

Pagal CAPM daroma prielaida, kad konkurencingos rinkos investuotojai yra suinteresuoti turėti rizikingų nuosavybės vertybinių popierių, jei jų grąža yra didesnė negu grąža, kurią jie galėtų gauti iš nerizikingo turto (nerizikinga palūkanų norma, toliau – NPN) (15). Ši papildoma grąža vadinama rizikos priedu arba nuosavo kapitalo rizikos priedu (toliau – NKRP) (16).

16.

Pagal pagrindinę CAPM prielaidą gali būti skiriamos dvi rizikos kategorijos: — specifinė, arba diversifikuojamoji, rizika (17) – rizika, kurią galima pašalinti diversifikavimu. Specifinę (pavyzdžiui, bendrovės ar sektoriaus naudojamos žaliavos kainos pokyčio) riziką paprastai patiria atskira įmonė arba sektorius, — sisteminė, arba nediversifikuojamoji, rizika (18) – rizika, kurią patiria visos ekonomikos įmonės, pavyzdžiui, dėl palūkanų normų ir bendrųjų kainų lygių pokyčių arba makroekonominių sukrėtimų, turinčių poveikį paklausai.

17.

Pagal CAPM modelį apskaičiuojant kapitalo kainą neturi būti atsižvelgiama į specifinę, arba diversifikuojamąją, riziką. Taip yra todėl, kad efektyvių kapitalo rinkų investuotojai turėtų gebėti tokią riziką sumažinti turėdami diversifikuotą investicijų portfelį (19).

18.

Sisteminės rizikos, priešingai, pašalinti diversifikavimu neįmanoma. Dėl šios priežasties pagal CAPM modelį apskaičiuojama kapitalo kaina atitinka tik sisteminės rizikos kompensavimą.

19.

Pagal CAPM nuosavo kapitalo kaina yra lygi NPN ir NKRP sumai, padaugintai iš beta koeficiento (20). Beta koeficientas naudojamas nustatant nuosavo kapitalo specifinį jautrumą rinkos svyravimams ir atliekant atitinkamas korekcijas.

20.

Taigi, pagal CAPM modelį nuosavo kapitalo kaina apskaičiuojama taip: RE = NPN + β × NKPR Šioje formulėje: — RE – nuosavo kapitalo kaina; — NPN – nerizikinga palūkanų norma; — β – beta koeficientas; — NKRP – nuosavo kapitalo rizikos priedas.

2.2.   Skolinto kapitalo kaina

21.

Skolinto kapitalo kaina gali būti tiesiogiai apskaičiuojama kaip bendrovės mokamos savo skolos palūkanos, tačiau dažnai išreiškiama kaip NPN ir skolinimo priedo suma.

RD = NPN + skolinimo priedas

Šioje formulėje:

—	RD – skolinto kapitalo kaina;

—	NPN – nerizikinga palūkanų norma;

—	skolinimo priedas – papildoma NPN viršijanti grąža, kurios skolintojai reikalauja iš bendrovės su tam tikra kredito rizika.

2.3.   VSKK parametrų apskaičiavimas

22.

VSKK parametrų apskaičiavimo formulė:

23.

Visoje Sąjungoje NRI apskaičiuojamoms VSKK vertėms turi įtakos dvejopos metodinės prielaidos. Kai kurios prielaidos yra bendros keliems parametrams (pvz., vidurkinimo laikotarpio trukmė), o kitos daromos tik dėl vieno VSKK formulės parametro (pvz., koregavimas apskaičiuojant beta koeficientą). Be to, turi būti skiriami dviejų tipų parametrai – tie, kurie atitinka bendrąsias ekonomines sąlygas (NPN ir NKRP), ir tie, kurie atitinka konkrečių bendrovių (ar pramonės sektoriaus) sąlygas (skolinimo priedas, beta koeficientas ir skolos santykis (21)).

24.

Tolesniuose skirsniuose aptariamos abejopos metodinės prielaidos – bendrieji parametrai ir atskiri parametrai, bendrosios ekonominės sąlygos ir konkrečios bendrovės sąlygos.

3.   Prielaidos, bendros keliems VSKK parametrams

25.

Tolesniuose poskirsniuose apibūdinamos prielaidos, bendrai daromos dėl kelių VSKK parametrų.

3.1.   Vidurkinimo laikotarpio trukmė

26.

Vidurkinimo laikotarpis yra atskaitos laikotarpio, reguliuotojų naudojamo nustatant vidutinę NPN vertę, beta koeficientą ir skolinto kapitalo kainą, trukmė.

27.

Komisijos manymu, siekiant užtikrinti nuoseklų VSKK parametrų apskaičiavimą, tikslinga tą patį vidurkinimo laikotarpį taikyti visiems parametrams. Ilgesni vidurkinimo laikotarpiai tikriausiai padėtų pasiekti didesnį parametrų verčių nuspėjamumą ir pastovumą, tačiau statinis efektyvumas (t. y. efektyvumas konkrečiu laiku) būtų mažesnis. 5 metų vidurkinimo laikotarpis, kurį dažniausiai renkasi NRI, tikriausiai yra tinkamas norint pasiekti reikiamą nuspėjamumo ir efektyvumo pusiausvyrą (22).

3.2.   Vidurkinimo metodas

28.

Reguliuotojai, apskaičiuodami VSKK parametrus, turi nuspręsti, kurį vidurkinimo metodą taikyti. Paprastai jie naudoja: i) aritmetinį vidurkį, ii) geometrinį vidurkį arba iii) medianą.

29.

Komisija mano, kad VSKK parametrams apskaičiuoti labiausiai tinka aritmetinio vidurkio metodas. Pirma, vieno vidurkinimo metodo taikymas tikriausiai suteiktų daugiau skaidrumo suinteresuotiesiems subjektams negu derinami keli metodai. Antra, aritmetinis vidurkis yra dažniausiai naudojamas metodas ir jį apskaičiuoti lengviausia (23).

3.3.   Imties sudarymo periodo dažnis

30.

Įprastas stebėjimų, kurių duomenis reguliuotojai naudoja NPN, beta koeficientui ir skolinimo priedui apskaičiuoti, dažnis yra kartą per dieną, kartą per savaitę arba kartą per mėnesį. Nuo pasirinkto stebėjimų dažnio (kartu su vidurkinimo laikotarpio trukme) priklauso imties dydis, todėl jis gali turėti įtakos parametrų vertėms ir galutinei VSKK vertei.

31.

Vienodas stebėjimų dažnis apskaičiuojant visus parametrus užtikrina nuoseklumą. Dažnis kartą per savaitę tikriausiai būtų efektyvus pasirinkimas, nes, kartu taikant 5 metų vidurkinimo laikotarpį, tikriausiai būtų gauta pakankamai stebėjimų duomenų, kad būtų nustatytas patikimas įvertis ir sumažintos galimos su mažu akcijų likvidumu susijusios problemos.

4.   Parametrai, atitinkantys bendrąsias ekonomines sąlygas

32.

Bendrąsias ekonomines sąlygas atitinka du VSKK parametrai – nerizikinga palūkanų norma ir nuosavo kapitalo rizikos priedas.

4.1.   Nerizikinga palūkanų norma (NPN)

33.

NPN yra tikėtina nerizikingos investicijos grąžos norma. Investicija yra nerizikinga, jeigu mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo rizika yra lygi nuliui ir nėra reinvestavimo rizikos (t. y. investuotojas būsimas palūkanas gali reinvestuoti esant tai pačiai grąžos normai kaip ir tada, kai iš pradžių pirktas tas turtas). NRI paprastai apytikriai apskaičiuoja NPN remdamosi savo šalies vyriausybės obligacijų pajamingumu.

34.

Vyriausybės obligacijų pajamingumas paprastai tiksliai parodo atitinkamą šalies NPN. Komisija mano, kad remiantis šalies vyriausybės obligacijomis ir kartu taikant nuoseklią metodiką bus užtikrinta, kad NPN skirtumai atitiktų realius finansavimo sąlygų skirtumus tarp valstybių narių.

35.

NRI dažnai naudoja vyriausybės obligacijas, kurių likutinis terminas (24) yra 10 metų. Dešimties metų obligacijų pajamingumas dažnai yra mažiau permainingas negu trumpesnio termino obligacijų ir labiau atitinka ilgą investicijų į elektroninių ryšių tinklus laikotarpį. Todėl Komisija šiame pranešime jas laiko tinkamiausiu lyginamuoju indeksu (25).

36.

Siekiant užtikrinti, kad NPN apskaičiavimas būtų nuoseklus, patartina naudoti vieną patikimą, skaidrų ir lengvai prieinamą informacijos apie vyriausybės obligacijų pajamingumą šaltinį (pvz., Eurostato duomenis (26)). Koregavimas dėl centrinio banko atliekamo kiekybinio skatinimo (angl. quantitative easing) programų nėra būtinas (27).

4.2.   Nuosavo kapitalo rizikos priedas (NKRP)

37.

NKRP yra tikėtina nuosavybės vertybinių popierių grąža, viršijanti NPN, t. y. tikėtinos papildomos turimų rizikingesnių nuosavybės vertybinių popierių palūkanos, palyginti su turimo nerizikingo turto palūkanomis. NKRP yra kompensacija už papildomą riziką, kai investuojama ne į nerizikingą turtą, o į nuosavą kapitalą.

38.

Komisija nustatė, kad reguliuotojai taiko skirtingus NKRP apskaičiavimo metodus – kai kurie naudoja ES lyginamąjį indeksą, kiti – nacionalinį NKRP ar jų abiejų derinį. Bendras Sąjungos NKRP atitinka empirinius įrodymus, iš kurių galima spręsti, kad finansų rinkos Sąjungoje vis labiau integruojamos (tai rodo didėjanti jų koreliacija), todėl jų NKRP vienodėja (28). Jo taikymas taip pat atitinka turimus įrodymus, kad ES telekomunikacijų sektoriaus investuotojai nėra linkę apsiriboti investicijomis vien savo šalyje – nemaža dalis elektroninių ryšių bendrovių akcininkų yra iš užsienio (29). Todėl, Komisijos manymu, pagal šį pranešimą tikslinga rinktis bendrą Sąjungos NKRP. Be to, Komisija mano, kad, laikantis reguliuotojų dažniausiai taikomo metodo, šį bendrą Sąjungos NKRP tikslinga apskaičiuoti naudojantis valstybių narių rinkos rizikos priedų ankstesnių laikotarpių duomenų eilutėmis.

5.   Konkrečios bendrovės parametrai

39.

Kai kurie VSKK parametrai parodo bendrąsias ekonomines sąlygas (NPN ir NKRP), o kiti (beta koeficientas, skolos santykis ir skolinimo priedas) atitinka konkrečios bendrovės, dėl kurios reguliuotojas apskaičiuoja VSKK, ekonomines sąlygas.

40.

Reguliuotojai konkrečios bendrovės VSKK parametrų vertes paprastai gauna remdamiesi elektroninių ryšių bendrovių grupe (panašių bendrovių grupe, angl. peer group), į kurią paprastai įtraukiamas ir nacionalinis didelę įtaką rinkoje turintis operatorius (-iai). Remdamosi šios panašių bendrovių grupės bendrovių parametrų vertėmis, NRI gauna atitinkamas konkrečios bendrovės parametrų vertes, kurias naudoja taikydamos savo reguliavimo priemones.

41.

Siekiant apskaičiuoti konkrečios bendrovės parametrus, pirmiausia svarbu nuspręsti dėl kriterijų, pagal kuriuos bendrovės atrenkamos į panašių bendrovių grupę.

5.1.   Panašių bendrovių grupės atrankos kriterijai

42.

Į panašių bendrovių grupę labiausiai tinka įtraukti biržines bendroves, turinčias likvidžių akcijų, kuriomis aktyviai prekiaujama (30). Be to, apskaičiuojant VSKK šiame pranešime numatytais tikslais labiausiai tinka remtis tomis bendrovėmis, kurios turi nuosavą elektroninių ryšių infrastruktūrą, o ne ją nuomoja, ir pagrindinę veiklą vykdo Sąjungoje.

43.

Siekiant efektyvumo, į panašių bendrovių grupę vertėtų įtraukti tik bendroves su investiciniu kredito reitingu (31) ir bendroves, kurios nėra jokių reikšmingų susijungimų ir įsigijimų sandorių šalys, nes tai turėtų įtakos bendrovės vertei, tačiau nebūtų susiję su jos pagrindine sistemine rizika.

44.

Apibendrinant šiame pranešime išdėstytus reguliavimo principus atitiktų šie kriterijai; į panašių bendrovių grupę atrenkamos bendrovės: — yra biržinės bendrovės ir turi likvidžių akcijų, — turi nuosavą elektroninių ryšių infrastruktūrą ir į ją investuoja, — savo pagrindinę veiklą vykdo Sąjungoje, — turi investicinį kredito reitingą, — nėra ir nėra neseniai buvusios jokių reikšmingų susijungimų ir įsigijimų sandorių šalys.

5.2.   Nuosavo kapitalo beta koeficientas

45.

Pagal CAPM modelį nuosavo kapitalo beta koeficientas parodo bendrovės sisteminę riziką, palyginti su vidutine bendrove rinkoje. Nuosavo kapitalo beta koeficientas praktiškai apskaičiuojamas atliekant regresinę analizę, t. y. įvertinant koreliaciją tarp bendrovės akcijų grąžos ir rinkos indekso (laikomo reprezentuojančiu visą ekonomiką) grąžos.

46.

Europos rinkos indeksas naudojant bendrą Sąjungos NKRP vertę yra tinkamesnis negu šalies indeksas. Akademinėje literatūroje teikiama pirmenybė platų pagrindą turintiems indeksams ir pagal vertę nustatytiems svertiniams indeksams (32). Yra keli šiuos kriterijus atitinkantys rinkos indeksai, apimantys Europos nuosavybės vertybinius popierius, kaip antai „STOXX Europe TMI“ (33), „S&P Europe 350“ (34), „Eurostoxx50“ (35) ir „MSCI Europe“ (36). Komisija mano, kad tikslinga naudoti rinkos indeksą, reprezentuojantį didelę dalį laisvųjų akcijų rinkos kapitalizacijos Sąjungoje (pvz., „STOXX Europe TMI“).

47.

Komisija mano, kad, apskaičiuojant nuosavo kapitalo beta koeficientą, netikslinga daryti korekcijų (37), nes jos tikriausiai nepadidintų beta įvertinio efektyvumo, o skaičiavimas būtų be reikalo sudėtingas ir mažiau skaidrus.

48.

Norint palyginti bendrovių beta koeficientus panašių bendrovių grupėje, būtina perskaičiuoti jų nuosavo kapitalo beta koeficientus (pašalinant finansinio sverto poveikį) į turto beta koeficientus (38). Turto beta koeficientai parodo bendrovių sisteminę riziką, atsietą nuo finansinės rizikos (t. y. rizikos, siejamos su finansinio sverto lygiu). Paprasta formulė, pagal kurią turto beta koeficientai gaunami iš nuosavo kapitalo beta koeficientų, yra tokia: Šioje formulėje: — βA = turto beta koeficientas; — βD = skolos beta koeficientas; — βE = nuosavo kapitalo beta koeficientas; — E = bendrovės nuosavas kapitalas; — D = bendrovės grynoji skola; — V = bendrovės vertė (E+D).

49.

Apskaičiuojant skolos beta koeficientus kyla nemažų praktinių sunkumų, tačiau paprastai gaunamos vertės nuo 0 iki 0,2 (39). Naudojant tik vieną skolos beta koeficiento vertę, VSKK apskaičiavimas būtų mažiau sudėtingas ir skaidresnis. Tarpinė skolos beta koeficiento vertė, lygi 0,1, atrodo tinkamas pasirinkimas.

50.

Apskaičiuojant VSKK, panašių bendrovių grupės turto beta koeficientas perskaičiuojamas (atgal) į nuosavo kapitalo beta koeficientą (t. y. vėl pridedamas skolos poveikis bendrovės beta koeficientui) taikant pirmiau pateiktą formulę, kuri, skaičiuojant nuosavo kapitalo beta koeficientą, yra tokia:

5.3.   Skolos santykis

51.

Kaip minėta, bendrovių finansavimo šaltiniai gali būti skolintas (D) arba nuosavas kapitalas (E). Skolinto ir nuosavo kapitalo suma yra lygi bendrovės vertei (V):

V = D + E

52.

Bendrovės vertės dalis, kurią sudaro skola (t. y. ), yra vadinama skolos santykiu (angl. gearing). Skolos santykis yra sverto koeficientas. Jis parodo, kiek bendrovė yra finansuojama skolintojų, palyginti su akcininkais.

53.

Skolinto kapitalo dalis (t. y. ) ir nuosavo kapitalo dalis (t. y. ) naudojamos skolinto kapitalo kainai (t. y. ) ir nuosavo kapitalo kainai (t. y. arba ) skaičiuoti apskaičiuojant VSKK.

54.

Dažniausias skolos santykio apskaičiavimo metodas, šiame pranešime laikomas tinkamu, yra bendrovės grynosios skolos balansinės vertės, įskaitant finansinės nuomos vertę, naudojimas (40).

5.4.   Skolinimo priedas ir skolinto kapitalo kaina

55.

Skolinto kapitalo kaina gali būti apskaičiuojama tiesiogiai kaip palūkanos, kurias bendrovė moka už savo skolą, arba netiesiogiai kaip priedas prie NPN.

56.

Skolinimo priedas gali būti apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp šalies NPN ir ilgalaikių įmonės obligacijų (kurių terminas kuo artimesnis 10 metų terminui, naudojamam nustatant NPN) pajamingumo (41).

57.

Komisija mano, kad dėl nuoseklumo tikslingiau apskaičiuoti skolinto kapitalo kainą (netiesiogiai) kaip NPN ir skolinimo priedo sumą.

6.   Mokesčiai ir infliacija

Skolos apmokestinimas ir tikėtina infliacija daro poveikį VSKK, todėl turi būti įtraukiami apskaičiuojant VSKK.

6.1.   Mokesčiai

58.

Skolos palūkanos yra išlaidos, kurias bendrovės gali įtraukti į mokesčių atskaitą. Apskaičiuojant VSKK po apmokestinimo, atsižvelgiama į šį palankų skolos apmokestinimo režimą:

Šioje formulėje:

—	RE – nuosavo kapitalo kaina, RD – skolinto kapitalo kaina;

—	ir – svoriniai koeficientai, parodantys, kokią įmonės vertės dalį sudaro atitinkamai nuosavas kapitalas ir skola;

—	Tc – ribinis mokesčio tarifas.

59.

NRI paprastai padidina nuosavo kapitalo kainą (po apmokestinimo) (42) iki nuosavo kapitalo kainos, buvusios prieš apmokestinimą, kad ji atitiktų nuosavo kapitalo investuotojų reikalavimus, vertinamus pagal CAPM. VSKK prieš apmokestinimą apskaičiuojamas dalijant VSKK po apmokestinimo iš (1 – Tc ), kad būtų atsižvelgta į įmonių pelno mokesčius; tai galima išreikšti tokia formule:

60.

Komisija mano, kad yra tikslinga naudoti atitinkamą šalies įmonių pelno mokesčio tarifą; tai yra NRI įprastai taikomas metodas apskaičiuojant VSKK prieš apmokestinimą.

6.2.   Infliacija

61.

Investuotojai siekia gauti kuo didesnę grąžą, pakoreguotą pagal infliaciją, arba realiąją grąžą. Paprastai NRI į infliaciją atsižvelgia dvejopai (43): a) infliacija kompensuojama per kasmetinį bendrovės turto indeksavimą ir yra leidžiama naudoti tik realiąją VSKK grąžą arba b) tikėtina infliacija įskaičiuojama į kapitalo grąžą naudojant nominaliąją VSKK nekoreguojant bendrovės turto bazės.

62.

Pirmąjį metodą taikančios NRI paprastai nominaliąją VSKK perskaičiuoja į realiąją VSKK. Vienas įprastas perskaičiavimo metodas yra Fišerio lygtis:

Šioje lygtyje π yra infliacijos lygis.

63.

Komisija mano, kad euro zonos valstybėms narėms yra tikslinga taikyti visos euro zonos infliacijos įvertį, o ne euro zonos valstybės narės gali pagrįstai taikyti nacionalinius infliacijos įverčius. Abiem atvejais tinkamesni yra perspektyviniai įverčiai; geriausia būtų, kad jie apimtų laikotarpį, prilygstantį vyriausybės obligacijų, naudojamų apskaičiuojant NPN, 10 metų terminui. Praktikoje 10 metų infliacijos prognozės teikiamos retai, todėl galima naudoti trumpesnio laikotarpio prognozes (pvz., ECB 5 ateinančių metų infliacijos prognozę).

7.   BEREC ir Komisijos vaidmuo apskaičiuojant VSKK parametrus

64.

Atlikdamos parengiamuosius veiksmus prieš priimant šį pranešimą Komisijos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo su BEREC. Taip bendradarbiaujant Komisija paprašė BEREC apskaičiuoti VSKK parametrus pagal šiame pranešime aprašytą metodą. BEREC sutiko apskaičiuoti parametrų vertes ir jas skelbti kasmet (44). Tai labai palengvins NRI darbą rengiant periodines VSKK peržiūras ir padės Komisijai peržiūrėti tokius pranešimus.

65.

Atlikdama kasmetinius skaičiavimus BEREC, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, apskaičiuos: i) bendrąsias ekonomines sąlygas atitinkančius parametrus ir ii) konkrečių bendrovių parametrus panašių bendrovių grupėje.

66.

Nustatydama bendrąsias ekonomines sąlygas atitinkančius parametrus, BEREC apskaičiuos kiekvienos valstybės narės NPN ir bendrą Sąjungos NKRP.

67.

Nustatydama konkrečių bendrovių parametrus, BEREC parengs bendrovių, tinkamų įtraukti į panašių bendrovių grupę, sąrašą ir apskaičiuos kiekvienos į šį sąrašą įtrauktos bendrovės nuosavo kapitalo beta koeficientą, skolos santykį, skolinimo priedą ir skolinto kapitalo kainą. Be to, BEREC apibūdins veiksnius, dėl kurių NRI, atsižvelgdamos į nacionalinę specifiką, galėtų pagrįstai iš šio sąrašo išbraukti vieną ar daugiau bendrovių.

8.   VSKK peržiūrų dažnis

68.

NRI nustato ir peržiūri VSKK nevienodu periodiškumu – nuo daugiau kaip karto per metus iki vieno karto per 4–5 metus. Toks skirtingas dažnis yra vienas iš veiksnių, dėl kurių VSKK vertės įvairiose valstybėse narėse skiriasi.

69.

Jei VSKK skaičiavimų valstybėse narėse dažnis būtų vienodesnis, sumažėtų nepagrįstų skirtumų tarp VSKK verčių.

70.

Komisija mano, kad nacionalinę VSKK vertę tikslinga atnaujinti bent kartą per metus, atsižvelgiant į aktualias ekonomines sąlygas (45).

9.   Pereinamasis laikotarpis iki šiame pranešime išdėstytos metodikos patvirtinimo

71.

Peržiūrėdama pranešimus pagal 7 straipsnyje nustatytą procedūrą, Komisija laikysis taisyklės taikyti šiame pranešime aprašytą metodiką nuo 2020 m. liepos 1 d. Tačiau pagrįstais atvejais ir atsižvelgdama į pranešančios NRI prašymą Komisija, atlikdama planuojamų priemonių peržiūrą, nesivadovaus šia metodika pereinamuoju laikotarpiu, kuris truks ne ilgiau kaip vienus metus (pradedant nuo 2020 m. liepos 1 d.) (46). Tai gali būti pagrįsta, pavyzdžiui, tada, kai peržiūra pagal šią metodiką, jeigu ją taikytų nacionalinis reguliuotojas, nulemtų reikšmingus VSKK vertės pokyčius, kurie kliudytų pasiekti reguliavimo pastovumą ir nuspėjamumą. Vienų metų pereinamuoju laikotarpiu Komisija taip pat atsižvelgs į tai, ar turimi visi VSKK parametrai, kuriuos turi paskelbti BEREC, ir ar NRI turi galimybę savo analizėje remtis tais parametrais.

---

(1)  VSKK yra investuotojui atlygintina investicijos vertė. Telekomunikacijų reguliavimo srityje VSKK apskaičiuoja atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija ir ji pridedama prie didžiausios leidžiamos didmeninės kainos, kurią reguliuojamas operatorius gali nustatyti už naudojimąsi jo infrastruktūra. Išsamų VSKK sąvokos paaiškinimą žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2 skirsnyje.

(2)  Šiuo metu galiojančią reguliavimo sistemą sudaro: i) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33), su pakeitimais, padarytais Direktyva 2009/140/EB (OL L 337, 2009 12 18, p. 37), ir Reglamentu (EB) Nr. 544/2009 (OL L 167, 2009 6 29, p. 12); ii) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 21); iii) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 7); iv) 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51); v) 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10), su pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2120 (OL L 310, 2015 11 26, p. 1), ir 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/920 (OL L 147, 2017 6 9, p. 1).

(3)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 231, 2018 12 17, p. 36). Pagal Europos elektroninių ryšių kodekso (toliau – Kodeksas) 124 straipsnio 1 dalį valstybės narės privalo priimti perkėlimo į nacionalinę teisę aktus iki 2020 m. gruodžio 21 d. ir juos taikyti nuo tos dienos. Galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos Kodeksu, laikomos nuorodomis Kodeksą.

(4)  Žr., pvz., Brealey, Myers, Allen (2014), Principles of Corporate Finance, McGraw Hill, 9 skyrių.

(5)  Pagal Pagrindų direktyvos 13 straipsnį. Taip pat žr. 2013 m. rugsėjo 11 d. Komisijos rekomendaciją 2013/466/ES dėl nuoseklaus nediskriminavimo įpareigojimų ir sąnaudų apskaičiavimo metodikų, skirtų konkurencijai skatinti ir geresnei investicijų į plačiajuostį ryšį aplinkai sukurti, taikymo (OL L 251, 2013 9 21, p. 13), dėl aplinkybių, kuriomis didmeninių kainų nustatymo lankstumas gali būti pagrįstas, o nuo 2020 m. gruodžio 21 d. – Kodekso 74 straipsnį.

(6)  Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija (https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/policies/shaping-digital-single-market) siekiama užtikrinti veiklos internete galimybes asmenims ir įmonėms sąžiningos konkurencijos, vartotojų ir duomenų apsaugos sąlygomis.

(7)  Pagal Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nustatytus tikslus.

(8)  Pagal Pagrindų direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalies d punkte nustatytą tikslą.

(9)  Šiame pranešime nesprendžiama, ar papildomi priedai už konkrečias investicijas (pvz., naujos kartos prieigos tinklus) yra pagrįsti. Šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos rekomendaciją 2010/572/ES dėl naujos kartos prieigos (NKP) tinklų prieigos reguliavimo (NKP rekomendacija) (OL L 251, 2010 9 25, p. 35), ypač jos 25 punktą ir I priedą. Mažesnis investicijų į FTTN/VDSL rizikingumas, palyginti su FTTH, aptariamas NKP rekomendacijos I priedo 6 skirsnyje (FTTN – šviesolaidinė ryšio linija iki ryšio mazgo, VDSL – labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija, FTTH – šviesolaidinė ryšio linija iki galutinio paslaugų gavėjo). Tokiais atvejais NKP tinklai įeina į senosios infrastruktūros apibrėžtį.

(10)  Kodekse Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijai (BEREC) pavesta iki 2020 m. gruodžio 21 d. paskelbti gaires dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti tinklas, kad būtų laikomas itin didelio pralaidumo tinklu. Taip pat Kodekse yra kelios nuostatos (pvz., 81 straipsnyje) dėl perėjimo nuo senosios infrastruktūros prie naujų itin didelio pralaidumo tinklų.

(11)  Žr. Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 3 dalies d punktą ir 8 straipsnio 5 dalies a punktą.

(12)  Žr. Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 5 dalį.

(13)  W. F. Sharpe, Capital Asset Prices: A Theory of Market Equilibrium under Conditions of Risk, The Journal of Finance, Vol. 19 (September 1964), p. 425–442; J. Lintner, The Valuation of Risk Assets and the Selection of Risky Investments in Stock Portfolios and Capital Budgets, The Review of Economics and Statistics, Vol. 47 (February 1965), p. 13–37.

(14)  Išsamiau žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.1 skirsnyje.

(15)  Tai yra grąža, kurios investuotojai reikalauja iš nerizikingos investicijos.

(16)  NPN viršijanti grąža, kurią investuotojai tikisi gauti už papildomą su rinkos investicija susijusią riziką.

(17)  Specifinė rizika taip pat gali būti vadinama nesistemine rizika, likutine rizika, unikalia rizika ar išskaidoma rizika.

(18)  Nediversifikuojama rizika taip pat gali būti vadinama rinkos rizika, sistemine rizika ar neišskaidoma rizika.

(19)  Diversifikavimas yra veiksmingas todėl, kad įvairių akcijų kainos kinta nevisiškai vienodai (statistiškai tarp akcijų kainų pokyčių nėra visiškos koreliacijos). Diversifikuotame investicijų portfelyje atskirų turto vienetų pokyčius paprastai ilgainiui kompensuoja kito tam portfeliui priklausančio turto pokyčiai.

(20)  Beta koeficientas – turto grąžos (paprastai bendrovės rinkos vertės) ir rinkos grąžos (paprastai akcijų indekso, laikomo reprezentuojančiu visą rinką ar ekonomiką, rinkos vertės) kovariacija, padalyta iš rinkos grąžos variacijos. Akcijos, kurių beta koeficientai aukštesni nei 1,0, didina bendrus rinkos pokyčius, o tos akcijos, kurių beta koeficientai yra nuo 0 iki 1, bendrus rinkos pokyčius mažina. Pavyzdžiui, beta koeficientas 0,5 reiškia, kad, rinkai sumažėjus 1 proc., investicijos vertė tikriausiai sumažėtų 0,5 proc. Beta koeficientas 1,5 reiškia, kad, rinkai sumažėjus 1 proc., investicijos vertė tikriausiai sumažėtų 1,5 proc.

(21)  Skolos santykis yra bendrovės finansinio sverto matas. Tai yra skolos finansavimo sumos palyginimas su savininko nuosavo kapitalo suma. Pagal skolos santykį nustatomi skolinto kapitalo kainos ir nuosavo kapitalo kainos svoriniai koeficientai apskaičiuojant VSKK. Skolos santykis išsamiau paaiškintas šio pranešimo 5.3 skirsnyje.

(22)  Išsamiau žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.1.1 skirsnyje (visų pirma 5.1.1.4).

(23)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.1.2 skirsnį.

(24)  Likutinis terminas yra iki obligacijos išpirkimo likęs laikas. Šiame pranešime obligacijos likutinis terminas vadinamas obligacijos terminu.

(25)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.2.1.3 ir 5.2.1.4 skirsnius.

(26)  Eurostatas kas mėnesį skelbia kiekvienos valstybės narės vyriausybės išleistų 10 metų obligacijų pajamingumą (žr. https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/table.do?tab=table&plugin=1&language=en&pcode=teimf050).

(27)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.2.2 skirsnį.

(28)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.2.1.3 ir 5.2.1.4 skirsnius.

(29)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.2.2.3 skirsnį.

(30)  Akcijos, kuriomis nedaug prekiaujama, gali neatskleisti tikslios ir naujausius duomenis atitinkančios tų bendrovių vertės, nes jų lengvai parduoti be reikšmingo kainos pokyčio neįmanoma. Jų vertės svyravimai taip pat paprastai yra didesni negu likvidžių akcijų.

(31)  Investicinis kredito reitingas priklauso nuo konkrečios kredito reitingų agentūros: jį atitinka „Moody’s“ reitingai nuo Aaa iki Baa3 ir „Standard and Poor’s“ reitingai nuo AAA iki BBB.

(32)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.3.3.2 skirsnį.

(33)  https://www.stoxx.com/index-details?symbol=BKXP

(34)  http://us.spindices.com/indices/equity/sp-europe-350

(35)  https://www.stoxx.com/index-details?symbol=sx5e

(36)  https://www.msci.com/europe

(37)  Tradiciškai taikomas nuosavo kapitalo beta koeficiento korekcijas yra pasiūlęs E. Dimsonas (koreguoti beta įverčio iškraipymams, atsirandantiems naudojant dienos grąžą nes į rinkos indekso pokyčius bendrovės akcijos u sureaguoja ne iš karto), M. E. Blume (ilguoju laikotarpiu bendrovių beta koeficientas turėtų artėti prie vertės, lygios 1) arba O. Vašičekas (ilguoju laikotarpiu bendrovių beta koeficientas turėtų artėti prie sektoriaus vidurkio).

(38)  Šis perskaičiavimas (angl. unlevering) pašalina skolos poveikį nuosavo kapitalo (su finansiniu svertu susietam) beta koeficientui. Kitaip tariant, turto beta koeficientas atsiejamas nuo bendrovės finansavimo struktūros, todėl galima palyginti įvairių bendrovių (nepriklausomai nuo jų individualių finansavimo struktūrų) beta koeficientus.

(39)  Žr. The Brattle Group, Review of approaches to estimate a reasonable rate of return for investments in electronic communications networks in regulatory proceedings and options for EU harmonization, 2016 m. liepos 14 d. paskelbta galutinė ataskaita, p. 88. Paskelbta https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/da1cbe44-4a4e-11e6-9c64-01aa75ed71a1.

(40)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.3.4 skirsnį.

(41)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.3.5 skirsnį ir jame nurodytą literatūrą.

(42)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.4.1 skirsnį.

(43)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 5.4 skirsnį.

(44)  Reguliuotojų valdybos 38-ajame eiliniame plenariniame posėdyje (2019 m. kovo 7–8 d.) BEREC sutiko apskaičiuoti VSKK parametrus (BEREC planuoja apskaičiuoti nerizikingą palūkanų normą ir nuosavo kapitalo rizikos priedą jau 2019 m., o beta koeficientą, skolos santykį ir skolinto kapitalo kainą – nuo 2020 m.). Taigi, EERRI tikisi iki 2020 m. vidurio paskelbti visus reikiamus parametrus. Šio posėdžio išvados (BoR (19) 45) paskelbtos:

https://berec.europa.eu/eng/document_register/subject_matter/berec/board_of_regulators_meetings/meeting_conclusions/8549-conclusions-of-the-38th-berec-board-of-regulators-plenary-meetings-on-7-8-march-2019-in-budapest-hungary.

(45)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 8 skirsnį.

(46)  Žr. prie šio pranešimo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 9 skirsnį.