20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/1


KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo

(2019/C 209/01)

Svarbi informacija

Šis komunikatas parengtas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/95/ES (1) 2 straipsniu siekiant padėti suinteresuotosioms įmonėms atskleisti nefinansinę informaciją taip, kad ji būtų svarbi, naudinga, nuosekli ir geriau palyginama. Juo papildomos 2017 m. Komisijos priimtos nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (C(2017) 4234 final). Šiame komunikate išdėstomos neprivalomos gairės ir nesukuriama naujų teisinių įsipareigojimų. Kalbant apie tai, kiek pagal šį komunikatą galima aiškinti Direktyvą 2014/95/ES, Komisijos pozicija nepažeidžiamas joks šios direktyvos aiškinimas, kurį galėtų pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šias gaires naudojančios įmonės taip pat gali vadovautis tarptautinėmis, ES ar nacionalinėmis sistemomis. Šis komunikatas nėra techninis standartas; nei nefinansinių ataskaitų rengėjai, nei jokia šalis, veikianti rengėjo vardu arba kitu pagrindu, negali pareikšti, kad nefinansinės ataskaitos atitinka šį dokumentą.

Turinys

1.

Įžanga 2

1.1.

Kam reikia rengti naujas gaires dėl informacijos, susijusios su klimatu, atskleidimo? 2

1.2.

Pranašumai informaciją teikiančioms įmonėms 3

2.

Kaip naudotis šiomis gairėmis 3

2.1.

Bendrosios aplinkybės 3

2.2.

Reikšmingumas 4

2.3.

Su klimatu susijusi rizika, priklausomumas ir galimybės 5

2.4.

Siūlomos atskleisti informacijos struktūra 8

2.5.

Derėjimas su pripažintoms ataskaitų teikimo sistemomis ir standartais 8

3.

Rekomenduojama atskleisti informacija ir papildomos gairės 8

3.1.

Verslo modelis 8

3.2.

Politika ir išsamaus patikrinimo procesai 9

3.3.

Rezultatai 10

3.4.

Pagrindinė rizika ir jos valdymas 11

3.5.

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai 12

I priedas.

Papildomos gairės bankams ir draudimo bendrovėms 21

II priedas.

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos reikalavimų ir TCFD rekomenduojamos atskleisti informacijos derinimas 29

1.   ĮŽANGA

1.1.   Kam reikia rengti naujas gaires dėl informacijos, susijusios su klimatu, atskleidimo?

2015 m. Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąja ataskaita (2018 m. spalio mėn.) raginama sparčiau imtis ryžtingų veiksmų siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, atsparią klimato kaitos poveikiui. ES susitarė dėl plataus užmojo tikslų iki 2030 m. dėl išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo (2) ir patvirtino taisykles dėl žemės naudojimo srityje išmetamo ŠESD kiekio ir lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo teršalų kiekio tikslus. 2018 m. Komisija paskelbė ilgalaikę strateginę viziją, kaip iki 2050 m. sukurti klestinčią, modernią ir konkurencingą neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką (3).

Įmonėms ir finansų įstaigoms tenka labai svarbus vaidmuo pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Pirma, siekiant įgyvendinti 2030 m. ES tikslus energetikos ir klimato srityse jau dabar reikia papildomai investuoti 180 mlrd. EUR per metus, o norint iki 2050 m. sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką reikės papildomų lėšų. Daugelis šių investicijų atveria įmonėms svarbias galimybes ir didelę finansavimo dalį turės sudaryti privatusis kapitalas. Antra, įmonės ir finansų įstaigos turi geriau suvokti ir mažinti neigiamo poveikio klimatui riziką, kylančią dėl jų verslo veiklos, taip pat riziką, kurią klimato kaita kelia jų verslui. 2017 m. dėl oro sąlygų sukeltų nelaimių pasaulyje patirtos rekordinės 283 mlrd. EUR išlaidos, o iki 2100 m. tokių nelaimių padarinius gali pajusti iki dviejų trečdalių Europos gyventojų, palyginti su 5 % šiandien. Įmonėms geriau atskleidžiant su klimatu susijusią informaciją, tai gali padėti įgyvendinti 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą, pagal kurią vyriausybės raginamos vertinti ir registruoti dėl nelaimių patiriamus nuostolius, jais dalytis ir viešai už juos atsiskaityti.

2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą siekdama kapitalą nukreipti į tvarias investicijas, valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos ir kitų aplinkos ir socialinių problemų, didinti skaidrumą ir skatinti labiau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą vykdant finansų ir ekonominę veiklą (4). Veiksmų plane numatoma paskelbti naujas gaires dėl informacijos, susijusios su klimatu, atskleidimo.

Kai kurie kiti veiksmų plane numatyti veiksmai iš dalies priklauso nuo to, ar įmonės atskleis tinkamą su tvarumu susijusią informaciją. Tai, pavyzdžiui, siūlomi reglamentai dėl sistemos (taksonomijos) tvariam investavimui palengvinti (5), dėl institucinių investuotojų ir turto valdytojų informacijos, susijusios su tvarumu, atskleidimo (6) ir dėl lyginamųjų standartų, susijusių su anglies dioksidu (7).

Jei nėra pakankamos, patikimos ir palyginamos įmonių, į kurias investuojama, su tvarumu susijusios informacijos, finansų sektorius negali veiksmingai nukreipti kapitalo į investicijas, kuriomis būtų remiami mūsų išgyvenamos tvarumo krizės sprendimai, ir negali veiksmingai nustatyti ir valdyti rizikos investicijoms, kuri kils dėl tokios krizės.

Įmonių informacijos, susijusios su klimatu, atskleidimas pastaraisiais metais pagerėjo. Tačiau vis dar esama svarbių spragų ir reikia skubiai toliau didinti atskleidžiamos informacijos kiekį, gerinti jos kokybę ir palyginamumą, kad būtų patenkinti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikiai.

2017 m. birželio mėn. Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupė (toliau – TCFD), kurią sudarė G 20 Finansinio stabilumo taryba, paskelbė rekomendacijas, kuriomis ragina finansų įstaigas ir nefinansines įmones atskleisti informaciją apie riziką ir galimybes, susijusias su klimatu (8). TCFD rekomendacijos visuotinai pripažintos patikimomis gairėmis dėl finansiniu požiūriu svarbios su klimatu susijusios informacijos pateikimo ir Komisija ragina įmones jas įgyvendinti. Kelios vyriausybės ir finansų reguliavimo institucijos visame pasaulyje jau išreiškė pritarimą rekomendacijoms ir integruoja jas į savo gaires ir politiką. Tai, pavyzdžiui, Australija, Honkongas, Japonija, Kanada, Pietų Afrika ir Singapūras, taip pat kai kurios ES valstybės narės.

Į šį papildomą dokumentą integruotos TCFD rekomendacijos ir pateikiamos įmonėms skirtos gairės, atitinkančios Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą ir TCFD rekomendacijas.

Techninė ekspertų grupė tvarių finansų klausimais, kurią Komisija paskyrė 2018 m. birželio mėn., pateikė rekomendacijas dėl informacijos, susijusios su klimatu, atskleidimo ir šios gairės grindžiamos tomis rekomendacijomis. Šiose gairėse atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus apie techninės ekspertų grupės tvarių finansų klausimais rekomendacijas ir į tikslinių konsultacijų, kurias 2019 m. vasario–kovo mėn. internetu surengė Europos Komisijos tarnybos, rezultatus (9).

1.2.   Pranašumai informaciją teikiančioms įmonėms

Geresnis su klimatu susijusios informacijos atskleidimas gali būti naudingas ir pačiai ją teikiančiai įmonei, pvz., dėl:

didesnio įmonės informuotumo ir išmanymo apie riziką ir galimybes, susijusias su klimatu, geresnio rizikos valdymo ir geriau pagrįstų sprendimų priėmimo ir strateginio planavimo,

įvairesnės investuotojų bazės ir galimai mažesnių kapitalo sąnaudų, pavyzdžiui, įtraukus jas į aktyviai valdomus investicijų portfelius ir į indeksus, orientuotus į tvarumą, bei pagerėjus obligacijų emisijos kredito reitingams ir banko paskolų kreditingumo vertinimui,

konstruktyvesnio dialogo su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma, investuotojais ir akcininkais,

geresnės įmonės reputacijos ir tęstinio socialinio pritarimo įmonės veiklai.

2.   KAIP NAUDOTIS ŠIOMIS GAIRĖMIS

2.1.   Bendrosios aplinkybės

Įmonės turėtų skaityti šį papildomą dokumentą kartu su taikytinais nacionalinės teisės aktais, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (2014/95/ES), ir prireikus pačios direktyvos tekstu.

Jos taip pat turėtų atsižvelgti į neprivalomas nefinansinių ataskaitų teikimo gaires, kurias Komisija paskelbė 2017 m. birželio mėn. (10) ir kuriose įtvirtinami 6 pagrindiniai gero nefinansinės informacijos pateikimo principai, t. y. kad atskleidžiama informacija turėtų būti: 1) reikšminga; 2) teisinga, subalansuota ir suprantama; 3) visapusė, tačiau glausta; 4) strateginė ir orientuota į ateitį (11); 5) orientuota į suinteresuotąsias šalis ir 6) nuosekli ir darni. Šie principai ir kiti neprivalomų gairių skirsniai taip pat prireikus taikomi šiam papildomam dokumentui.

Įmonės taip pat raginamos perskaityti Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijas ir, jei tai svarbu, papildomas gaires, skirtas finansų sektoriui ir įmonėms, vykdančioms veiklą energetikos, transporto, medžiagų ir statybos bei žemės ūkio, maisto ir miškininkystės produktų sektoriuose (12).

Kaip 2017 m. paskelbtos bendrosios gairės, šis papildomas dokumentas dėl informacijos, susijusios su klimatu, teikimo nėra privalomas. Įmonės gali pasirinkti alternatyvius su klimatu susijusios informacijos teikimo būdus, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus.

Šiose gairėse pripažįstama, kad atskleidžiamos su klimatu susijusios informacijos turinys įvairiose įmonėse gali būti skirtingas dėl įvairių veiksnių, įskaitant veiklos sektorių, geografinę padėtį bei su klimatu susijusios rizikos ir galimybių pobūdį ir mastą.

Metodikos ir geriausios patirties raida su klimatu susijusios informacijos teikimo srityje yra sparti. Tad šiose gairėse pripažįstama, kad turi būti taikomas lankstus požiūris. Įmonėms ir kitoms organizacijoms labai rekomenduojama ir toliau diegti inovacijas ir tobulinti su klimatu susijusios informacijos teikimą neapsiribojant šiomis gairėmis. Įmonės taip pat turėtų užtikrinti, kad tai, kaip jos teikia su klimatu susijusią informaciją būtų reguliariai atnaujinama remiantis naujausiais moksliniais įrodymais.

Šiomis gairėmis nesiekiama skatinti atskiro informacijos apie klimatą pateikimo. Įmonės raginamos į savo ataskaitas kartu su kita finansine ir nefinansine informacija atitinkamai įtraukti ir su klimatu susijusią informaciją.

Remiantis Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, įprasta nefinansinės informacijos pateikimo vieta yra įmonės vadovybės pranešimas, nors daugelis valstybių narių nusprendė leisti įmonėms skelbti nefinansinę informaciją atskiroje ataskaitoje. TCFD siūlo rekomenduojamą atskleisti informaciją įtraukti į įmonės įprastus „metinius finansinius dokumentus“ (13).

Bet kuriuo atveju įmonės turėtų siekti užtikrinti, kad naudotojai, kuriems skirta su klimatu susijusi informacija, galėtų lengvai su ja susipažinti. Jeigu įmonės daro kryžmines nuorodas į kitas ataskaitas arba dokumentus, tai turėtų būti daroma paprastai ir patogiai naudotojams, pavyzdžiui, taikant praktišką taisyklę, kad ataskaitoje nurodytus kitus dokumentus būtų galima pasiekti ne daugiau kaip vienu spustelėjimu.

Numatoma, kad šiomis gairėmis turėtų naudotis įmonės, kurioms taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva (14). Tačiau jos taip pat gali būti naudingos kitoms įmonėms, kurios pageidauja atskleisti su klimatu susijusią informaciją.

2.2.   Reikšmingumas

Remiantis Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, įmonė privalo atskleisti tiek informacijos, susijusios su aplinkos, socialiniais ir personalo reikalais, pagarba žmogaus teisėms, kova su korupcija ir kyšininkavimu, kiek būtina įmonės pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ir jos veiklos poveikiui suprasti (15). Su klimatu susijusią informaciją galima laikyti priskirtina prie aplinkos reikalų kategorijos.

Kaip matyti iš 2017 m. Komisijos neprivalomų nefinansinių ataskaitų teikimo gairių, dėl nuorodos į „[įmonės] veiklos poveikį“ atsirado naujas elementas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant nefinansinės informacijos reikšmingumą. Faktiškai Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje į reikšmingumą žvelgiama dvejopai:

nuoroda į įmonės „pokyčius, veiklos rezultatus [ir] būklę“ sietina su finansiniu reikšmingumu, t. y. plačiąja prasme poveikiu įmonės vertei. Su klimatu susijusią informaciją reikėtų teikti, jeigu ji yra būtina įmonės pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei suprasti. Šis aspektas paprastai labiausiai domina investuotojus.

Nuoroda į „[įmonės] veiklos poveikį“ sietina su aplinkos ir socialiniu reikšmingumu. Su klimatu susijusią informaciją reikėtų teikti, jeigu ji yra būtina įmonės išorės poveikiui suprasti. Šis aspektas paprastai labiausiai domina piliečius, vartotojus, darbuotojus, verslo partnerius, bendruomenes ir pilietinės visuomenės organizacijas. Tačiau vis daugiau investuotojų taip pat reikia žinoti apie įmonių, į kurias investuojama, poveikį klimatui, kad jie galėtų geriau suprasti ir įvertinti savo portfelinių investicijų poveikį klimatui.

Įmonės turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti šiose gairėse siūlomą informaciją, jeigu jos mano, kad klimatas yra reikšmingas klausimas vertinant bet kuriuo iš šių dviejų požiūrių.

Kai kuriais atvejais šie du požiūriai į riziką jau iš dalies sutampa ir ateityje tokių atvejų vis daugės. Kadangi rinkos ir viešoji politika keičiasi atsižvelgiant į klimato kaitą, įmonės teigiamas ir (arba) neigiamas poveikis klimatui vis dažniau taps finansiniu požiūriu reikšmingomis verslo galimybėmis ir (arba) rizika.

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje reikšmingumas vertinamas ir kaip finansinis reikšmingumas, ir kaip reikšmingumas aplinkos ir socialinių reikalų požiūriu, o TCFD laikosi tik finansinio požiūrio į reikšmingumą.

1 pav.

Dvejopas požiūris į reikšmingumą pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą teikiant su klimatu susijusią informaciją

Image 1

Vertindamos su klimatu susijusios informacijos reikšmingumą įmonės turėtų atsižvelgti į ilgesnio laikotarpio perspektyvą, nei paprastai būna finansinės informacijos atveju. Įmonėms patariama per anksti nedaryti išvadų, kad klimatas nėra reikšmingas klausimas vien dėl to, kad tam tikrų su klimatu susijusių rūšių rizika yra ilgalaikio pobūdžio.

Vertindamos su klimatu susijusios informacijos reikšmingumą įmonės turėtų apmąstyti visą savo vertės grandinę, įskaitant ir jos pradinę, ir jos galutinę grandį.

Atsižvelgdamos į tai, kad klimato kaitos poveikis yra sisteminis ir visuotinis, įmonės, kurioms taikoma direktyva, tikriausiai padarys išvadą, jog klimatas yra reikšmingas klausimas. Įmonėms, darančioms išvadą, kad klimatas nėra reikšmingas klausimas, patariama apsvarstyti galimybę paskelbti atitinkamą pareiškimą ir paaiškinti, kaip buvo prieita prie tokios išvados.

2.3.   Su klimatu susijusi rizika, priklausomumas ir galimybės

Su klimatu susijusi rizika

Pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą su klimatu susijusi informacija tiek, kiek būtina, turėtų aprėpti ir pagrindinę riziką įmonės pokyčiams, veiklos rezultatams ir būklei dėl klimato kaitos, ir pagrindinę riziką, kad dėl įmonės veiklos klimatui gali būti padarytas neigiamas poveikis. Šiose gairėse siūloma atskleisti informacija susijusi su šiais abiem požiūriais į riziką.

Jei tekste nenurodyta kitaip, nuorodos į riziką turėtų būti aiškinamos kaip nuorodos ir į neigiamo poveikio įmonei riziką (pereinamojo laikotarpio riziką ir fizinę riziką (žr. toliau)), ir kaip nuorodos į neigiamo poveikio klimatui riziką.

Abiejų rūšių rizika (neigiamo poveikio įmonei rizika ir neigiamo poveikio klimatui rizika) gali kilti dėl pačios įmonės veiklos ir gali pasireikšti bet kurioje vertės grandinės dalyje, įskaitant jos pradinę ir galutinę grandis.

1)   Neigiamo poveikio klimatui rizika

Štai keli neigiamo poveikio klimatui rizikos pavyzdžiai:

įmonės pramoninės gamybos įrenginiai gali išskirti šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD) tiesiogiai į atmosferą,

energija, kurią įmonė perka, kad galėtų vykdyti veiklą, gali būti gaminama iš iškastinio kuro,

įmonės gaminamas produktas gali vartoti iškastinį kurą, pavyzdžiui, benzinu arba dyzeliu varomų automobilių atveju,

gaminant įmonės naudojamas medžiagas vertės grandinės pradinėje grandyje gali būti išskiriamos ŠESD. Tai gali būti įmonės, kurių gamybos procesuose naudojamos tokios medžiagos kaip cementas arba aliuminis. Be to, įmonė, gaminanti arba perdirbanti miškininkystės arba žemės ūkio produktus, be kita ko, tokiuose sektoriuose, kaip maisto, drabužių arba medienos apdorojimo sektoriai, galėtų tiesiogiai arba netiesiogiai paskatinti keisti žemės naudojimo paskirtį, įskaitant miškų naikinimą ir miškų alinimą bei su tuo susijusį išmetamą ŠESD kiekį.

2)   Neigiamo poveikio įmonei rizika

Klimato kaitos rizika įmonės finansinės veiklos rezultatams gali būti skirstoma į fizinę riziką ir pereinamojo laikotarpio riziką (16).

Pereinamojo laikotarpio rizika – tai rizika, kylanti įmonei dėl perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Tai gali būti:

politikos rizika, pavyzdžiui, dėl energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, anglies dioksido apmokestinimo mechanizmų, dėl kurių padidėja iškastinio kuro kaina, arba politika, kuria skatinamas tvarus žemės naudojimas,

teisinė rizika, pavyzdžiui, pavojus, kad teks bylinėtis dėl to, kad nepavyko išvengti arba kuo labiau sumažinti neigiamo poveikio klimatui, arba dėl to, kad nepavyko prisitaikyti prie klimato kaitos,

technologijų rizika, pavyzdžiui, jeigu mažesnį žalingą poveikį klimatui darančia technologija pakeičiama technologija, kuri sukelia klimatui didesnę žalą,

rinkos rizika, pavyzdžiui, jeigu vartotojai ir verslo klientai vis labiau linkę rinktis produktus ir paslaugas, kurie sukelia mažesnę žalą klimatui,

reputacijos rizika, pavyzdžiui, sunku pritraukti ir išlaikyti klientus, darbuotojus, verslo partnerius ir investuotojus, jeigu įmonė yra įgijusi klimatui kenkiančios įmonės reputaciją.

Apskritai didesnį neigiamą poveikį klimatui darančiai įmonei kils ir didesnė pereinamojo laikotarpio rizika.

Fizinė rizika – tai rizika, kylanti įmonei dėl fizinio klimato kaitos poveikio. (17) jiems priklauso:

ūminė fizinė rizika, kylanti dėl konkrečių įvykių, ypač dėl įvykių, susijusių su orais, kaip antai audrų, potvynių, gaisrų arba karščio bangų, kurie gali padaryti žalos gamybos įrenginiams ir sutrikdyti vertės grandines,

lėtinė fizinė rizika, kylanti dėl ilgesnio laikotarpio klimato pokyčių, kaip antai temperatūros kitimo, kylančio jūros lygio, sumažėjusio vandens prieinamumo, biologinės įvairovės nykimo ir žemės bei dirvožemio derlingumo pokyčių.

Įmonei kylanti fizinė rizika tiesiogiai nepriklauso nuo to, ar ta įmonė daro neigiamą poveikį klimatui, ar ne.

Priklausomumas nuo gamtinio, žmogiškojo ir socialinio kapitalo

Daugelis įmonių priklauso nuo gamtinio kapitalo (18). Jeigu klimato kaita sukelia grėsmę pačiam gamtiniam kapitalui, įmonei kils su klimatu susijusi rizika, ypač fizinė rizika. Tad nustatydamos kylančią su klimatu susijusią riziką ir apie ją pranešdamos įmonės turėtų išsamiai išnagrinėti savo priklausomumą nuo gamtinio kapitalo. Pavyzdžiui, žemės ūkio gamybos įmonė gali būti priklausoma nuo įvairių rūšių gamtinio kapitalo, kaip antai vandens, biologinės įvairovės ir žemės bei dirvožemio derlingumo, kurie visi yra neatsparūs klimato kaitai. Ataskaitose dėl rizikos, susijusios su klimatu, iš tokios įmonės būtų tikimasi paaiškinimų dėl tokio priklausomumo.

Daugelis įmonių taip pat priklauso nuo žmogiškojo ir socialinio kapitalo, kaip antai darbuotojų įgūdžių ir motyvacijos, taip pat nuo išorės suinteresuotųjų subjektų pasitikėjimo įmone lygio. Tam tikrais atvejais įmonės, teikdamos su klimatu susijusią informaciją, turėtų įtraukti ir informaciją apie žmogiškąjį bei socialinį kapitalą. Pavyzdžiui, darbuotojai gali būti labai svarbūs kuriant naujoviškus mažo anglies dioksido kiekio technologijų produktus ir paslaugas.

Su klimatu susijusios galimybės

Su klimatu susijusią riziką neretai galima paversti galimybėmis, jeigu įmonės siūlytų produktus ir paslaugas, kuriuos naudojant galima padėti sušvelninti klimato kaitą arba prie jos prisitaikyti.

Prisitaikyti prie klimato kaitos reiškia nuspėti neigiamą klimato kaitos poveikį ir imtis tinkamų veiksmų siekiant užkirsti kelią galimai jos žalai arba kuo labiau ją sumažinti. Tai apima ir verslo galimybes, kaip antai naujas technologijas, kurias naudojant nepakankami vandens ištekliai panaudojami efektyviau, arba naujų apsaugos nuo potvynių įrenginių statybą.

Klimato kaitos švelninimas – tai pastangos sumažinti išmetamą ŠESD kiekį arba užkirsti kelią jų išsiskyrimui. Keli su klimato kaitos švelninimu susijusių verslo galimybių pavyzdžiai – atsinaujinančioji energija arba efektyviau energiją vartojančių pastatų ir transporto sistemų plėtojimas.

Tvarios ekonominės veiklos taksonomija, kurią Komisija pasiūlė tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane, siekiama nustatyti ir klasifikuoti su klimatu susijusias galimybes.

2 pav. pavaizduotas su klimatu susijusios rizikos ir galimybių santykis.

2 pav.

Su klimatu susijusi rizika ir galimybės

Image 2

Su klimatu susijusi rizika ir galimybės visoje vertės grandinėje

Pranešdamos apie riziką, priklausomumą ir galimybes, susijusias su klimatu, kai tai svarbu ir proporcinga, įmonės turėtų atsižvelgti į visą vertės grandinę, įskaitant jos pradinę ir galutinę grandis. Kalbant apie gamybos veiklą vykdančias įmones, tai reiškia, kad reikia laikytis produkto gyvavimo ciklo požiūrio, kurį taikant į su klimatu susijusius klausimus atsižvelgiama tiekimo grandinėje ir gaunant žaliavas, taip pat naudojant produktą ir pasibaigus produkto gyvavimo ciklui. Paslaugas, įskaitant finansines paslaugas, teikiančios įmonės taip pat turės apsvarstyti veiklos, kurią jos remia arba palengvina, poveikį klimatui.

Jeigu vertės grandinėje dalyvauja MVĮ, įmonės raginamos joms padėti pateikti reikiamą informaciją.

2.4.   Siūlomos atskleisti informacijos struktūra

Šiose gairėse siūloma atskleisti su klimatu susijusią informaciją kiekvienoje iš penkių Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvoje išvardytų ataskaitų teikimo sričių: a) verslo modelis, b) politika ir išsamūs patikrinimai, c) politikos rezultatai, d) pagrindinė rizika ir rizikos valdymas ir e) pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai.

Dėl kiekvienos ataskaitų teikimo srities gairėse nustatytas ribotas rekomenduojamos atskleisti informacijos rinkinys. Įmonė turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti tiek rekomenduojamos informacijos, kiek būtina įmonės pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ir jos veiklos poveikiui suprasti.

Kiekvienoje ataskaitų teikimo srityje po rekomendacijų dėl atskleistinos informacijos pateikiamos papildomos gairės. Papildomos gairės – tai pasiūlymai dėl išsamesnės informacijos, kurią įmonės gali nuspręsti įtraukti į rekomenduojamą atskleisti informaciją. Be to, I priede pateikiamos papildomos gairės, skirtos bankams ir draudimo bendrovėms.

Spręsdamos, ar apskritai atskleisti rekomenduojamą informaciją ir kiek jos atskleisti, ir kiek naudotis išsamesniais papildomose gairėse pateiktais pasiūlymais, įskaitant I priede pateikiamas bankams ir draudimo bendrovėms skirtas papildomas gaires, įmonės turėtų atsižvelgti į 2017 m. Komisijos neprivalomose nefinansinių ataskaitų teikimo gairėse nurodytus gero nefinansinių ataskaitų teikimo principus, įskaitant principus, kad atskleidžiama informacija turėtų būti: reikšminga, teisinga, subalansuota ir suprantama; taip pat visapusė, tačiau glausta.

Įmonės nustatytos su klimatu susijusios rizikos ir galimybių mastas bus svarbus veiksnys priimant sprendimą, ar apskritai atskleisti rekomenduojamą informaciją ir kiek jos atskleisti ir kiek naudotis papildomomis gairėmis.

2.5.   Derėjimas su pripažintoms ataskaitų teikimo sistemomis ir standartais

Įmonės raginamos atskleisti informaciją pagal visuotinai pripažintus ataskaitų teikimo standartus ir sistemas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų kuo tiksliau palyginti teikiamus duomenis. Siekiant užtikrinti didesnę konvergenciją ES ir pasauliniu lygmenimis, šiose gairėse daromos nuorodos į kelias pripažintas ataskaitų teikimo sistemas ir standartus.

Visų pirma, tai Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (TCFD) rekomenduojama atskleisti informacija, kuri savo ruožtu dera su kitomis pagrindinėmis sistemomis. TCFD rekomenduojama atskleisti informacija šiose gairėse pateikiama atskirai. II priede išvardijami informacijos atskleidimo reikalavimai pagal Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, palyginti su TCFD rekomenduojama atskleisti informacija.

Be TCFD, šiose gairėse taip pat konkrečiai atsižvelgiama į Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos (GRI), Duomenų apie anglies dioksidą atskleidimo projekto (CDP), Klimato duomenų atskleidimo standartų valdybos (CDSB), Tvarumo apskaitos standartų valdybos (SASB), Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos (IIRC) sukurtus standartus ir sistemas ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) (19).

3.   REKOMENDUOJAMA ATSKLEISTI INFORMACIJA IR PAPILDOMOS GAIRĖS

3.1.   Verslo modelis

Suinteresuotiesiems subjektams labai svarbu suprasti įmonės požiūrį į tai, kaip klimato kaita daro poveikį jos verslo modeliui ir strategijai ir kaip jos veikla gali paveikti klimatą per trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį laikotarpius. Siekdamos tinkamai pranešti apie klausimus, susijusius su klimatu, įmonės turės žvelgti toliau į ateitį, nei joms įprasta finansinių ataskaitų atveju.

Su klimatu susijusi įmonės rizika ir galimybės priklausys nuo jos veiklos rūšies, geografinės padėties ir pozicijos pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui.

Siekdamos tinkamai įtraukti galimą klimato kaitos poveikį į savo planavimo procesus įmonės turėtų apsvarstyti, kaip su klimatu susijusi rizika ir galimybės gali pasikeisti ir kokie gali būti padariniai verslui skirtingomis sąlygomis. Vienas iš būdų įvertinti tokius padarinius – pasitelkti scenarijų analizę.

Įmonės, kurios išsamiai neišnagrinėja savo verslo modelio ir strategijos atsižvelgdamos į klimato kaitą, gali padaryti neigiamą poveikį klimatui ir patirti neigiamą poveikį savo verslui, kaip antai pelno ir nuostolio ataskaitai, finansavimui, būsimai reglamentavimo naštai ir reputacijai. Kita vertus, nustatant naujas su klimatu susijusias galimybes galima sutvirtinti įmonės verslo modelį ir pagerinti pelno perspektyvas.

1 lentelė

Informacijos apie verslo modelį atskleidimas

Aprašykite su klimatu susijusios rizikos ir galimybių poveikį įmonės verslo modeliui, strategijai ir finansiniam planavimui. [TCFD rekomendacijos dėl strategijos b punktas].

Aprašykite, kaip įmonės verslo modelis gali padaryti teigiamą ir neigiamą poveikį klimatui.

Aprašykite įmonės verslo modelio ir strategijos atsparumą atsižvelgdami į įvairius įvairios trukmės su klimatu susijusius scenarijus, įskaitant bent 2 °C arba mažiau laipsnių scenarijų ir daugiau nei 2 °C scenarijų (20). [TCFD rekomendacijos dėl strategijos c punktas].

Papildomos gairės

Aprašykite visus įmonės verslo modelio ir strategijos pokyčius, reikalingus, kad sumažintumėte pereinamojo laikotarpio ir fizinę riziką ir pasinaudotumėte su klimatu susijusiomis verslo galimybėmis.

Aprašykite įmonės priklausomumą nuo gamtinio kapitalo, kaip antai vandens, žemės, ekosistemų arba biologinės įvairovės, kuriam dėl klimato kaitos kyla pavojus.

Aprašykite, kaip įmonės verslo modelio ir strategijos, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą ir (arba) prie jos prisitaikyti, pakeitimai lems įmonės žmogiškojo kapitalo poreikių pokyčius.

Aprašykite galimybes, susijusias su efektyviu išteklių naudojimu ir išlaidų mažinimu, mažataršių energijos šaltinių naudojimu, naujų produktų ir paslaugų kūrimu, patekimu į naujas rinkas ir atsparumo didinimu visoje vertės grandinėje.

Paaiškinkite, kaip įmonė rinkosi scenarijus.

Paaiškinkite, kaip įmonė savo veikla prisideda prie klimato kaitos išmesdama tam tikrą ŠESD kiekį, įskaitant miškų naikinimą, miškų alinimą arba žemės naudojimo keitimą.

3.2.   Politika ir išsamaus patikrinimo procesai

Valdymo ir kontrolės sistemos yra itin svarbios, kad suinteresuotieji subjektai suvoktų įmonės požiūrio į su klimatu susijusius klausimus pagrįstumą. Iš informacijos apie valdybos ir vadovybės dalyvavimą, visų pirma, apie jų pareigas, susijusias su klimato kaita, suinteresuotieji subjektai sužino, koks yra įmonės informuotumo su klimatu susijusiais klausimais lygis. Aprašydama valdybos vaidmenį įmonė gali pageidauti nurodyti bet kokį įmonės valdymo pareiškimą, kurį ji privalo skelbti.

Suinteresuotuosius subjektus taip pat gali dominti įmonės politika ir susiję tikslai, iš kurių matyti įsipareigojimas švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti, ir jos išsamaus patikrinimo procesai. Tai padės suinteresuotiesiems subjektams suvokti įmonės gebėjimą valdyti savo verslą siekiant kuo labiau sumažinti su klimatu susijusią riziką, apriboti neigiamą poveikį klimatui ir daryti kuo didesnį teigiamą poveikį visoje vertės grandinėje.

Su klimato temomis susijusi politika ir procesai gali būti atskirti nuo kitų sričių politikos ir veiklos procesų arba būti į juos integruoti. Išsamaus patikrinimo procesai, kuriais atsižvelgiama į klimatą, pavyzdžiui, gali būti integruoti į įmonės rizikos valdymo sistemą. Įmonė gali paaiškinti savo požiūrį į su klimatu susijusių klausimų valdymą ir motyvuoti tokio požiūrio pasirinkimą.

2 lentelė

Informacijos apie politiką atskleidimas ir išsamaus patikrinimo procesai

Aprašykite įmonės politiką, susijusią su klimatu, įskaitant klimato kaitos švelninimo ar prisitaikymo prie jos politiką.

Apibūdinkite įmonės politikoje nustatytus klimato tikslus, ypač išmetamo ŠESD kiekio tikslus, ir kaip įmonės tikslai dera su nacionaliniais ir tarptautiniais tikslais, visų pirma su Paryžiaus susitarimu.

Aprašykite, kaip valdyba stebi su klimatu susijusią riziką ir galimybes. [TCFD rekomendacijos dėl valdymo a punktas].

Apibūdinkite vadovybės vaidmenį vertinant ir valdant su klimatu susijusią riziką ir galimybes ir pateikite požiūrio pasirinkimo motyvus. [TCFD rekomendacijos dėl valdymo b punktas].

Papildomos gairės

Apibūdinkite įmonės įsipareigojimą savo vertės grandinėje spręsti su klimatu susijusius klausimus ir paaiškinkite, kaip ji bendradarbiauja su pradinės ir galutinės grandžių partneriais siekdama skatinti klimato kaitos švelninimą ir (arba) prisitaikymą prie jos.

Paaiškinkite, kaip su klimatu susiję klausimai integruojami į įmonės veiklos sprendimų priėmimo procesus.

Apibūdinkite pagal viešąją politiką įmonės prisiimtus įsipareigojimus dėl klausimų, susijusių su klimatu, įskaitant narystę atitinkamose organizacijose arba interesų grupėse.

Aprašykite, ar įmonė turi galimybę pasitelkti su klimatu susijusių klausimų ekspertus viduje ir (arba) iš išorės šaltinių, kaip ir kokiais lygmenimis (visų pirma, valdybos ir vadovybės).

Aprašykite su klimatu susijusią personalo politiką, pavyzdžiui, investicijas į įgūdžius, kurių reikia pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, arba priemones, kuriomis užtikrinama, kad besikeičiančio klimato sąlygomis darbuotojai galėtų saugiai atlikti savo užduotis.

Aprašykite, ar įmonės atlyginimų politikoje apskritai atsižvelgiama ir kaip į su klimatu susijusius veiklos rezultatus, įskaitant veiklos rezultatus pagal nustatytus tikslus, ir kaip tai daroma.

Pateikite su energija susijusius tikslus, kuriuos įmonė yra nustačiusi savo politikoje (žr. 3.5 skirsnį).

Paaiškinkite įmonės klimato tikslų pasirinkimo motyvus.

Žemės sektoriaus įmonių atveju aprašykite su ŠESD absorbentais (ŠESD absorbavimu) susijusius tikslus.

3.3.   Rezultatai

Su klimatu susijusios politikos rezultatų atskleidimas padeda suinteresuotiesiems subjektams stebėti ir vertinti įmonės pokyčius, padėtį, veiklos rezultatus ir poveikį įgyvendinant jos politiką. Vertindama savo veiklos rezultatus ir teikdama ataskaitas pagal nustatytus tikslus įmonė parodo savo su klimato kaita susijusios strategijos, veiksmų ir sprendimų nuoseklumą.

Kiekybiniai aspektai, kaip antai rodikliai, kuriais grindžiama analizė, pateikiami šių gairių 3.5 skirsnyje „Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai“.

3 lentelė

Informacijos apie rezultatus atskleidimas

Aprašykite įmonės klimato kaitos politikos rezultatus, įskaitant įmonės veiklos rezultatus pagal naudojamus rodiklius ir tikslus, nustatytus siekiant valdyti su klimatu susijusią riziką ir galimybes. [TCFD rekomendacijos dėl parametrų ir tikslų c punktas].

Aprašykite išmetamo ŠESD kiekio pokyčius pagal nustatytus tikslus ir susijusią riziką per tam tikrą laikotarpį. [TCFD rekomendacijos dėl parametrų ir tikslų b punktas].

Papildomos gairės

Aprašykite, kaip su klimatu susiję įmonės veiklos rezultatai daro poveikį jos finansinės veiklos rezultatams, kai įmanoma, remdamiesi finansiniais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais (PVRR).

3.4.   Pagrindinė rizika ir jos valdymas

Investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams labai svarbu žinoti, kaip įmonė nustato su klimatu susijusią riziką, pagrindines jos nustatytos rizikos rūšis ir kaip ji tą riziką valdo.

Atskleidžiant informaciją apie riziką reikėtų įtraukti riziką, kad įmonė gali padaryti neigiamą poveikį klimatui, ir riziką, kad klimato kaita gali padaryti neigiamą poveikį įmonei (pereinamojo laikotarpio ir fizinę riziką), ir nurodyti, kaip tų dviejų rūšių rizika susijusi tarpusavyje ir ar apskritai susijusi. Priimant sprendimą dėl to, kokią informaciją apie riziką atskleisti, įmonėms rekomenduojama atsižvelgti į 2.3 skirsnyje pateiktas rizikos apibrėžtis.

Atskleisdamos informaciją apie riziką, susijusią su klimatu, įmonės turėtų atsižvelgti į ilgesnio laikotarpio perspektyvą, nei paprastai būna finansinės rizikos atveju.

Dėl duomenų ir metodikos spragų tam tikrais atvejais gali būti sunku pateikti kiekybinę informaciją apie riziką, susijusią su klimatu, ypač kalbant apie ilgesnio laikotarpio perspektyvą. Tokiais atvejais įmonės raginamos pateikti kokybinę informaciją, kol tos duomenų ir metodikos problemos bus tinkamai išspręstos.

4 lentelė

Informacijos apie pagrindinę riziką ir jos valdymą atskleidimas

Aprašykite įmonėje įgyvendintus trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės su klimatu susijusios rizikos nustatymo ir vertinimo procesus ir paaiškinkite, kaip įmonė apibrėžia trumpąjį, vidutinės trukmės ir ilgąjį laikotarpius (21). [TCFD rekomendacijos dėl rizikos valdymo a punktas].

Aprašykite ilgalaikę, vidutinės trukmės ir trumpalaikę pagrindinę su klimatu susijusią riziką, kurią įmonė yra nustačiusi visoje vertės grandinėje, ir visas prielaidas, kuriomis buvo vadovaujamasi nustatant tą riziką. [TCFD rekomendacijos dėl strategijos a punktas]. Į tą aprašymą reikėtų įtraukti pagrindinę riziką, kylančią dėl priklausomumo nuo gamtinio kapitalo, kuriam kyla grėsmė dėl klimato kaitos, kaip antai vandens, žemės, ekosistemų arba biologinės įvairovės.

Aprašykite su klimatu susijusios rizikos valdymo procesus (jei taikytina, kaip priimami sprendimai dėl tokios rizikos sumažinimo, perkėlimo, priėmimo arba kontrolės) ir kaip įmonė valdo konkrečią su klimatu susijusią riziką, kurią yra nustačiusi. [TCFD rekomendacijos dėl rizikos valdymo b punktas].

Aprašykite, kaip su klimatu susijusios rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo procesai yra integruoti į bendrąjį įmonės rizikos valdymą. [TCFD rekomendacijos dėl rizikos valdymo c punktas]. Svarbus tokio aprašymo aspektas – kaip įmonė nustato santykinį su klimatu susijusios rizikos reikšmingumą, palyginti su kitų rūšių rizika.

Papildomos gairės

Aprašykite prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kurias įmonė yra įgyvendinusi savo rizikos valdymo procese.

Išsamiai išvardykite pagrindinių su klimatu susijusių rūšių riziką pagal verslo veiklą.

Išsamiai išvardykite pagrindinių su klimatu susijusių rūšių riziką pagal geografinę padėtį.

Nurodykite vertės grandinėms, įskaitant veiklą, tiekėjus ir rinkas, svarbiausias geografines vietas.

Aprašykite, kaip įmonė nustato ir taiko su klimatu susijusios rizikos ribas, įskaitant veiksnius, kuriems pasireiškus klausimai perduodami spręsti vadovybei.

Aprašykite su klimatu susijusios rizikos prioritetų nustatymo procesus, įskaitant taikomas ribines vertes, ir nurodykite, kokių rūšių rizika visoje vertės grandinėje laikoma didžiausia.

Suskirstykite pagrindinių rūšių riziką, kuri dėl klimato kaitos kyla įmonės finansinės veiklos rezultatams, į kategorijas pagal tai, ar tai pereinamojo laikotarpio rizika (politikos, teisinė, technologinė, rinkos ir reputacijos rizika) arba fizinė rizika (ūminė ir lėtinė rizika).

Pateikite rizikos schemas (ar žemėlapius), į kurias įtraukti su klimatu susiję klausimai.

Pateikite vartojamų rizikos terminų apibrėžtis arba nuorodas į naudojamas esamas rizikos klasifikavimo sistemas.

Nurodykite peržiūros ir analizės dažnį rizikos nustatymo ir vertinimo srityje.

Apibūdinkite pagrindinės su klimatu susijusios rizikos ir finansinių PVRR ryšius.

Paaiškinkite, kaip rizikos valdyme, pvz., siekiant ją švelninti, perkelti arba prie jos prisitaikyti, naudojami scenarijai ir (arba) vidaus anglies dioksido apmokestinimas.

Pateikite informaciją apie ekstremalių oro sąlygų finansinį poveikį, įskaitant galimus veiklos nutraukimo dienų skaičiaus ir su tuo susijusių sąnaudų, remonto sąnaudų, ilgalaikio turto vertės sumažėjimo, vertės grandinės sutrikimų ir prarastų pajamų rodiklius.

Apibūdinkite, kokį poveikį įmonės veiklos rezultatams daro oro kintamumas, visų pirma, įmonių, kurioms svarbūs temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiai, atveju.

3.5.   Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

Remiantis Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva įmonės turėtų atskleisti su jų veikla susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Jos turėtų apsvarstyti galimybę atskleidžiant kitą su klimatu susijusią informaciją naudoti rodiklius, pavyzdžiui, susijusius su rezultatais ir pagrindine rizika ir jos valdymu, ir numatyti galimybę sumuoti ir lyginti įvairių įmonių ir jurisdikcijų duomenis. Rodikliai turėtų būti integruoti į kitą atskleidžiamą informaciją siekiant ją pagrįsti ir paaiškinti. Tačiau gerąja patirtimi taip pat laikomi atvejai, kai paskelbiama papildoma lentelė, kurioje vienoje vietoje pateikiami visi rodikliai.

Siekdamos patenkinti TCFD lūkesčius įmonės turėtų atskleisti rodiklius ir tikslus, kuriuos jos naudoja vertindamos su klimatu susijusią riziką ir galimybes pagal savo strategiją ir rizikos valdymo procesus [TCFD rekomendacijos dėl parametrų ir tikslų a punktas].

Siekiant turėti galimybę naudoti informaciją sprendimų priėmimo procese svarbu užtikrinti duomenų vientisumą ir patikimumą. Jeigu tai nėra akivaizdu, įmonės turėtų pateikti rodiklių apskaičiavimo arba įvertinimo metodikos aprašymą ir pranešti apie metodikos pakeitimus.

Rekomenduojami rodikliai  (22)

Atsižvelgdamos į įmonės reikšmingumo įvertinimą ir siekdamos užtikrinti didesnį įmonių atskleidžiamos nefinansinės informacijos palyginamumą, įmonės turėtų apsvarstyti galimybę teikti šiame skirsnyje išvardytus rodiklius.

Išmetamas ŠESD kiekis

Šiame skirsnyje pateikiami keturi skirtingi išmetamo ŠESD kiekio rodikliai: tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis ; netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su įsigyjamos ir suvartojamos elektros, garo, šilumos arba vėsinimo gamyba; visas kitas netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis ataskaitą teikiančios įmonės vertės grandinėje; absoliutus išmetamo ŠESD kiekio tikslas. Įmonės, nusprendusios naudoti kuriuos nors arba visus šiuos rodiklius, turėtų:

apskaičiuoti išmetamą ŠESD kiekį taikydamos ŠESD protokole išdėstytą metodiką arba standartą ISO 14064-1:2018 ir, jei tinkama, Komisijos rekomendaciją Nr. 179/2013 dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo bendrų metodų (organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodo ir produkto aplinkosauginio pėdsako metodo). Taip bus galima sumuoti ir lyginti įvairių įmonių ir jurisdikcijų duomenis;

nurodyti trečiosios šalies patikrinimo (užtikrinimo) būklę, taikomą 1, 2 ir 3 sričių išmetamam ŠESD kiekiui, kurį jos deklaruoja.

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Iš nuosavų arba įmonės kontroliuojamų šaltinių tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis (1 sritis)

Metrinės tonos CO2 ekv. (23)

270 900 tonų CO2 ekv.

Tokiu PVRR užtikrinama, kad įmonės tiksliai matuotų savo anglies dioksido išmetimo rodiklį, susijusį su tiesiogiai išmetamu teršalų kiekiu.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 305, CDSB sistema, SASB, EMAS

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS);

2030 m. klimato ir energetikos programa

Papildomos gairės

Įmonės turėtų atskleisti 100 % savo 1 srities išmetamo ŠESD kiekio. Tai padės pagerinti kitų įmonių ataskaitų dėl išmetamo ŠESD kiekio kokybę. Jeigu įmonė negali surinkti patikimų duomenų dėl tam tikros 1 srities išmetamo ŠESD kiekio dalies, ji turėtų apskaičiuoti patikimą tos dalies įvertį, kad pasiektų 100 %. Tokiu atveju įmonė taip pat turėtų atskleisti 1) išmetamo teršalų kiekio procentinę dalį, dėl kurios surinkti patikimi duomenys, ir išmetamo teršalų kiekio procentinę dalį, dėl kurios apskaičiuotas įvertis, 2) priežastis, dėl kurių neįmanoma surinkti patikimų išmetamo teršalų kiekio dalies duomenų ir 3) metodiką, pagal kurią nustatoma išmetamo teršalų kiekio dalis, dėl kurios nepavyko surinkti patikimų duomenų.

Tam tikrais atvejais įmonės turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti išsamius 1 srities išmetamo ŠESD kiekio duomenis pagal šalį arba regioną (įskaitant ES), pagal veiklos rūšį ir pagal patronuojamąją įmonę. Pvz.: 1 srities išmetamas ŠESD kiekis X šalyje (regione) sudaro 42 260 tonų CO2 ekv., Y šalyje (regione) – 54 180 tonų CO2 ekv.


PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su įsigyjamos ir suvartojamos elektros, garo, šilumos arba vėsinimo gamyba (kartu – elektros energija) (2 sritis)

Metrinės tonos CO2 ekv.

632 400 tonų CO2 ekv.

Šiuo PVRR užtikrinama, kad įmonės matuotų išmetamą teršalų kiekį perkant arba įsigyjant elektrą, garą, šildymo ir vėsinimo energiją.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 305, CDSB sistema, EMAS

2030 m. klimato ir energetikos programa

Papildomos gairės

Jei būtina, įmonės turėtų pareikšti, ar jų pasirinktose ataskaitų teikimo srityse yra kokių nors 2 srities išmetamo ŠESD kiekio šaltinių (pvz., įrenginių, konkrečių ŠESD, veiklos, vietovių ir kt.), dėl kurių buvo neįmanoma surinkti išmetamo ŠESD kiekio duomenų arba parengti įverčio, ir nurodyti priežastis.

Tam tikrais atvejais įmonės turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti išsamius 2 srities išmetamo ŠESD kiekio duomenis pagal šalį arba regioną (įskaitant ES), pagal veiklos rūšį ir pagal patronuojamąją įmonę. Pvz.: 2 srities išmetamas ŠESD kiekis X šalyje (regione) sudaro 98 654 tonų CO2 ekv., ES Y šalyje (regione) – 126 480 tonų CO2 ekv.


PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Visas netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis (neįtrauktas į 2 sritį), išskiriamas ataskaitą teikiančios įmonės vertės grandinėje, įskaitant pradinę ir galutinę grandis (3 sritis)

Metrinės tonos CO2 ekv.

4 383 000 tonų CO2 ekv.

Daugelio įmonių didžioji išmetamo teršalų kiekio dalis išskiriama netiesiogiai, vykdant veiklą vertės grandinėje. Šis PVRR padeda įvertinti įmonių apskaitos procesų kruopštumą ir suprasti, kaip įmonės analizuoja savo išmetamo teršalų kiekio rodiklius.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 305, CDSB sistema, EMAS

2030 m. klimato ir energetikos programa

Papildomos gairės

3 sritis turėtų aprėpti teršalų kiekį, išmetamą ankstesnėje ir vėlesnėje grandyse nei pačios įmonės veikla.

Įmonės neturėtų praleisti jokios veiklos, dėl kurios sumažėtų deklaruojamo 3 srities išmetamo ŠESD kiekio aprašo svarba. Svarbos nustatymo kriterijai pateikiami ŠESD protokolo įmonių vertės grandinės (3 srities) apskaitos ir ataskaitų teikimo standarte ir ISO 14064-1:2018 priede. Įmonės turėtų pateikti paaiškinimus dėl visų kategorijų, kurios nebuvo įtrauktos į jų atskleistą informaciją apie 3 srities išmetamą ŠESD kiekį. Jeigu vertės grandinėje dalyvauja MVĮ, įmonės raginamos joms padėti pateikti reikiamą informaciją.


PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Absoliutus išmetamo ŠESD kiekio tikslas

Pasiektas kiekis metrinėmis tonomis CO2 ekv. arba sumažėjimas procentais, palyginti su baziniais metais

20 % mažesnis absoliutus išmetamas teršalų kiekis, t. y. 1 500 000 tonų CO2 ekv. mažiau 2025 m. nei 2018 baziniais metais

Nustatant tikslus apibrėžiama aplinkos apsaugos strategijos kryptis ir struktūra. Šis PVRR padeda suprasti įmonių įsipareigojimus mažinti išmetamą teršalų kiekį ir ar įmonė turi tikslą, kurio siekdama derina ir sutelkia su išmetamu teršalų kiekiu susijusias pastangas.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 103-2 ir 305, CDSB sistema, SASB, EMAS

2030 m. klimato ir energetikos programa

Papildomos gairės

Įmonės turėtų paaiškinti, ar jų tikslas (-ai) visiškai arba iš dalies susijęs (-ę) su 1, 2 ir (arba) 3 srities išmetamu ŠESD kiekiu.

Įmonės turėtų aprašyti išmetamo ŠESD kiekio kitimą pagal nustatytus tikslus (žr. 3.3 skirsnį „Rezultatai“).

Įmonės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti 2025 m. arba 2030 m. tikslus ir juos peržiūrėti kas penkerius metus. Jos taip pat gali apsvarstyti galimybę nustatyti 2050 m. tikslą, kaip numatyta Paryžiaus susitarime.

Tam tikrais atvejais įmonės turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti išmetamo ŠESD kiekio tikslus pagal šalį arba regioną (įskaitant ES), pagal veiklos rūšį ir pagal patronuojamąją įmonę.

Įmonės gali apsvarstyti galimybę atskleisti papildomą intensyvumo tikslą, išreikštą metrinėmis tonomis CO2 ekv. kiekvienam verslo veiklos parametrui, arba intensyvumo parametro sumažėjimą procentais, palyginti su baziniais metais (pvz., 8 % santykinio išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas, atitinkantis sumažėjimą 350 tonų CO2 ekv., tenkantį 1 mln. EUR apyvartai iki 2025 m., palyginti su 2018 baziniais metais).

Energija

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Visa suvartota ir (arba) pagaminta atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių energija

MWh

Suvartota 292 221 MWh atsinaujinančiųjų išteklių energijos;

suvartota 1 623 453 MWh neatsinaujinančiųjų išteklių energijos

Energijos suvartojimas ir gamyba sudaro svarbią išmetamo ŠESD kiekio dalį.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 302, CDSB sistema, SASB, EMAS

2030 m. klimato ir energetikos programa; Energijos vartojimo efektyvumo direktyva

Papildomos gairės

Kuras, vartojamas kaip žaliava, nėra deginamas energijos gamybos tikslais ir neturėtų būti įtraukiamas apskaičiuojant šį rodiklį.

Įtraukite išsamius duomenis apie įvairius atsinaujinančiosios energijos išteklius. Atsinaujinančiosios energijos ištekliai – tai ištekliai, kurie natūraliai atsinaujina per žmogaus gyvenimo trukmę, kaip antai vėjo, saulės, vandens, geoterminė, biomasės ir kita energija. Į šią apibrėžtį nėra įtraukiamas iškastinis kuras (anglys, nafta, gamtinės dujos) ir branduolinis kuras. Iš atliekų gautos energijos nereikėtų įtraukti, jeigu ji gaminama iš iškastinio kuro (24).

Atskleisdami informaciją apie neatsinaujinančiųjų išteklių energiją mažo anglies dioksido kiekio išteklius atskirkite nuo kitų neatsinaujinančiosios energijos išteklių.


PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Energijos vartojimo efektyvumo tikslas

Procentinė dalis

Produkto, rezultato arba veiklos pagerėjimas 6,5 % iki 2025 m., palyginti su 2018 baziniais metais

Šis PVRR padeda duomenų naudotojams suprasti įmonės užmojį efektyviau vartoti energiją, taip siekiant sumažinti energijos sąnaudas ir išmetamą ŠESD kiekį. Be to, pateikiama papildoma informacija apie tai, kaip įmonė ketina įgyvendinti išmetamo teršalų kiekio tikslus.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 103-2 ir 302, SASB; EMAS

2030 m. klimato ir energetikos programa; Energijos vartojimo efektyvumo direktyva

Papildomos gairės

Įmonės turėtų aprašyti pažangą siekiant nustatytų energijos tikslų (žr. 3.3 skirsnį „Rezultatai“).


PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Atsinaujinančiosios energijos suvartojimo ir (arba) gamybos tikslas

Suvartojamos (pagaminamos) atsinaujinančiosios energijos dalies padidėjimas procentais, palyginti su baziniais metais

Suvartojamos atsinaujinančiosios energijos dalies padidėjimas 13 % iki 2025 m., palyginti su 2018 baziniais metais

Šis PVRR padeda duomenų naudotojams suprasti įmonės užmojį gaminti arba vartoti energiją išmetant mažiau ŠESD.

TCFD parametrai ir tikslai, CDP klimato kaitos klausimynas, GRI 103-2 ir 302, EMAS

2030 m. klimato ir energetikos programa; Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva

Papildomos gairės

Įmonės turėtų aprašyti pažangą siekiant nustatytų energijos tikslų (žr. 3.3 skirsnį „Rezultatai“).

Fizinė rizika

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Turtas regionuose, kuriuose prognozuojama didesnė ūminė arba lėtinė su klimatu susijusi fizinė rizika.

Procentinė dalis

15 % realiojo turto, kuriam kyla rizika, balansinės vertės

Dėl ekstremalių oro sąlygų gali sutrikti arba būti apriboti gamybos pajėgumai arba anksčiau laiko apribojamas įrenginių eksploatavimas. Vertinant galimą poveikį turto vertės nustatymui remiamasi vietovėse, kuriose yra prastesnės oro sąlygos, esančio turto verte. Šį PVRR svarbu stebėti kartu atsižvelgiant į atskleidžiamą informaciją apie įmonės prisitaikymo strategiją ir politiką.

TCFD parametrai ir tikslai, visi 450a.1 SASB kodai pasirinktuose sektoriuose

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Papildomos gairės

Įmonėms patariama atskleisti informaciją apie šaltinius arba metodiką, kuria jos naudojosi siekdamos nustatyti regionus, kuriuose kyla didesnė su klimatu susijusi fizinė rizika.

Produktai ir paslaugos

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Nuoroda į ES politiką

Produktų arba paslaugų, susijusių su veikla, atitinkančia svarbaus indėlio į klimato kaitos švelninimą arba prisitaikymą prie jos kriterijus, apyvarta procentais ataskaitiniais metais, kaip numatyta Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (ES taksonomija)

ir (arba)

investicijos į turtą arba procesus, susijusius su veikla, atitinkančia svarbaus indėlio į klimato kaitos švelninimą arba prisitaikymą prie jos kriterijus (CapEx), ir (arba) su jais susijusios išlaidos (OpEx) procentais ataskaitiniais metais, kaip numatyta Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (ES taksonomija)

Procentinė dalis

12,5 % (apyvartos) produktų arba paslaugų, susijusių su veikla, kuria iš esmės prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos

8 % (CapEx) produktų, susijusių su veikla, kuria iš esmės prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos

Šie PVRR yra naudinga informacija investuotojams, besidomintiems įmonėmis, kurių produktais ir paslaugomis iš esmės prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos ir kartu labai nekenkiama jokiems kitiems ES aplinkos apsaugos tikslams.

Reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti pasiūlymas

Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas

Papildomos gairės

Įmonės turėtų pateikti šį rodiklį, po to, kai bus patvirtintas siūlomas Reglamentas dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (ES taksonomija). Vertindamos, ar veikla iš esmės prisidedama prie dviejų ES klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų kartu labai nekenkiant jokiems kitiems ES aplinkos apsaugos tikslams, įmonės turėtų atsižvelgti į visus svarbius reglamente nustatytus kriterijus ir sąlygas.

Žaliasis finansavimas

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Su klimatu susijusių žaliųjų obligacijų santykis:

visa neapmokėtų žaliųjų obligacijų suma (metų pabaigoje), padalyta iš visos (nepertraukiamo 5 metų laikotarpio vidutinės) neapmokėtų obligacijų sumos,

ir (arba)

su klimatu susijusių žaliųjų skolų santykis:

visa neapmokėtų visų žaliųjų skolos priemonių suma (metų pabaigoje), padalyta iš visos (nepertraukiamo 5 metų laikotarpio vidutinės) negrąžintų skolų sumos

Procentinė dalis

20 % obligacijų

Naudodamos šį PVRR įmonės paaiškina, kaip jų perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio veiklos planas remiamas skolų finansavimo veikla ir kaip didinamas kapitalas vykdomiems ir naujiems klimatui naudingiems projektams.

ISO/CD 14030-1

Žaliosios obligacijos. Paskirtų projektų ir turto aplinkosauginis veiksmingumas (PROJEKTAS)

Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas

Papildomos gairės

Į visą žaliųjų obligacijų arba žaliųjų skolų sumą reikėtų įtraukti tik obligacijas ir skolos vertybinius popierius, išleistus laikantis galimo ES žaliųjų obligacijų standarto, jeigu ir kai toks standartas bus priimtas, arba bet kokios kitos visuotinai pripažintos žaliųjų obligacijų sistemos, kaip antai Žaliųjų obligacijų principų ir Žaliųjų paskolų principų. Įmonės turėtų nurodyti taikomą žaliųjų obligacijų sistemą.

Obligacijų emitentų, išleidusių obligacijas, kurios nėra biržinės finansinės priemonės (pvz., neviešas platinimas), atveju reikėtų pateikti išsamius duomenis apie biržines ir nebiržines priemones.

Įmonės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pateikti su šiais PVRR susijusius būsimus tikslus.

Be pirmiau išvardytų rodiklių, įmonės taip pat turėtų atsižvelgti į:

konkrečiam sektoriui svarbius su juo susijusius rodiklius. Įvairių sektorių, įskaitant (bet ne tik) energetiką, transportą, medžiagas, nekilnojamąjį turtą ir žemės ūkį, įmonės turėtų vadovautis TCFD papildomomis gairėmis nefinansinėms grupėms ir kitomis su klimatu susijusių ataskaitų teikimo sistemomis siekdamos užtikrinti pateikiamų įvairių sektorių ir įmonių PVRR palyginamumą (25);

susijusių aplinkos apsaugos klausimų rodiklius. Įmonės, kurių verslo modeliai priklauso nuo gamtinio kapitalo, kuriam dėl klimato kaitos gresia pavojus, gali atskleisti su tuo gamtiniu kapitalu (pvz., vandeniu, dirvožemio derlingumu arba biologine įvairove) susijusius rodiklius. Įmonės, darančios neigiamą poveikį klimatui dėl žemės naudojimo keitimo, įskaitant miškų naikinimą ir miškų alinimą, turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti su šiais aspektais susijusius rodiklius (26);

su atitinkamu žmogiškuoju kapitalu ir socialiniais reikalais, kaip antai mokymu ir darbuotojų įdarbinimu, susijusius rodiklius;

su galimybėmis susijusius rodiklius. Įmonės, įsipareigojusios pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui ir derančios su pagrindine ES politika (27), kurios imasi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonių, galinčių virsti galimybėmis įmonei, turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti PVRR, kurie rodytų tokias pastangas. Pavyzdžiui, tai gali būti pajamos iš mažo anglies dioksido kiekio produktų, pajamos ir produktų arba paslaugų taikant žiedinės ekonomikos modelį ir MTTP išlaidos žiedinės ekonomikos principais pagrįstai gamybai.


(1)  OL L 330, 2014 11 15, p. 1.

(2)  https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2030_en

(3)  https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2050_en

(4)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52018DC0097

(5)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52018PC0353

(6)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52018PC0354

(7)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52018PC0355

(8)  https://www.fsb-tcfd.org/

(9)  https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2019-non-financial-reporting-guidelines_en

(10)  OL C 215, 2017 7 5, p. 1.

(11)  Tai neužkerta kelio tinkamai atsižvelgti į neskelbtiną komercinę informaciją. Svarbi informacija gali būti teikiama bendresniais bruožais, taip vis tiek suteikiant naudingos informacijos investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir įgyvendinant bendrąjį skaidrumo tikslą.

(12)  https://www.fsb-tcfd.org/wp-content/uploads/2017/12/FINAL-TCFD-Annex-Amended-121517.pdf

(13)  Žr. II priedą „Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos reikalavimų ir TCFD rekomenduojamos atskleisti informacijos derinimas“.

(14)  Didelės viešojo intereso įmonės, apibrėžtos Direktyvoje 2013/34/ES, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

(15)  Direktyvos 2013/34/ES 19a straipsnio 1 dalis (įterpta Direktyva 2014/95/ES (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva)).

(16)  Toks pereinamojo laikotarpio ir fizinės rizikos apibūdinamas iš esmės grindžiamas Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės ataskaita.

(17)  Dėl išsamesnių gairių dėl pranešimo apie fizinę riziką žr. Advancing TCFD Guidance on Physical Climate Risks and Opportunities („TCFD gairių dėl fizinės su klimatu susijusios rizikos ir galimybių įgyvendinimas“), ERPB ir Pasaulinis prisitaikymo prie klimato kaitos kompetencijos centras.

https://www.physicalclimaterisk.com/media/EBRD-GCECA_draft_final_report_full.pdf

(18)  Dėl išsamesnių paaiškinimų ir gairių dėl gamtinio kapitalo žr. Gamtinio kapitalo koalicijos interneto svetainę: https://naturalcapitalcoalition.org/.

(19)  Vykstant įmonių ataskaitų teikimo dialogui siekiama geriau suderinti IIRC, SASB, GRI, CDP ir CDSB su klimatu susijusios informacijos atskleidimą. Įmonėms patariama atsižvelgti į šį darbą, kai jis bus užbaigtas.

(20)  Įmonės raginamos išnagrinėti 1,5 °C scenarijų atsižvelgdamos į 2018 m. IPCC specialiosios ataskaitos išvadas. Dėl papildomos informacijos, kaip atlikti scenarijų analizę siekiant įvertinti įmonės strateginį atsparumą, žr. TCFD techninį priedą „Scenarijų analizės naudojimas atskleidžiant informaciją apie riziką ir galimybes, susijusias su klimatu“.

https://www.fsb-tcfd.org/wp-content/uploads/2017/06/FINAL-TCFD-Technical-Supplement-062917.pdf.

(21)  Trumpojo, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio apibrėžtys tikriausiai priklausys nuo įmonės verslo modelio ir jos turto ir įsipareigojimų gyvavimo ciklo.

(22)  Siekiant užtikrinti patogesnį naudojimą šiame skirsnyje atitinkamos papildomos gairės pateikiamos iš karto po kiekvieno rekomenduojamo rodiklio.

(23)  Anglies dioksido ekvivalentas, arba CO2 ekvivalentas (CO2 ekv.), – tai metrinės sistemos matavimo vienetas, naudojamas lyginant išmetamą įvairių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal jų visuotinio atšilimo potencialą; kitų dujų kiekiai perskaičiuojami ekvivalentišką anglies dioksido, turinčio tokį pat visuotinio atšilimo potencialą, kiekį.

(24)  Sąvokos „atsinaujinančioji energija“ apibrėžtis iš 2018 m. CDP klimato kaitos ataskaitų teikimo gairių.

(25)  TCFD (2017 m.), Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijų įgyvendinimas. https://www.fsb-tcfd.org/wp-content/uploads/2017/06/FINAL-TCFD-Annex-062817.pdf. Kiti ataskaitų teikimo standartai ir sistemos, kuriose pateikiami su konkrečiais sektoriais susiję PVRR dėl klausimų, susijusių su klimatu, – CDP klimato kaitos, aprūpinimo vandeniu ir miškų klausimynai, standartai GRI 305 „2016 m. išmetamas teršalų kiekis“ ir GRI 302 „Energetika 2016 m.“ arba SASB sektoriaus standartai.

(26)  Papildomos gairės pateikiamos Gamtinio kapitalo protokolo priemonių rinkinyje https://naturalcapitalcoalition.org/protocol-toolkit/ ir Komisijos rekomendacijoje Nr. 179/2013 dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo bendrų metodų (organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodo ir produkto aplinkosauginio pėdsako metodo).

(27)  Kaip antai žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniu, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, Energijos vartojimo efektyvumo direktyva, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema arba netaršaus transporto dokumentų rinkiniu. Daugiau informacijos žr. https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2050_en.


I PRIEDAS

Papildomos gairės bankams ir draudimo bendrovėms

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos reikalavimai taikomi didelėms biržinėms bendrovėms, bankams ir draudimo bendrovėms. Direktyva nustatomi vienodi reikalavimai visoms į jos taikymo sritį patenkančioms įmonėms, neatsižvelgiant į sektorių, kuriame jos vykdo veiklą. Tad ja bankams ir draudimo bendrovėms nenustatoma papildomų reikalavimų, palyginti su kitomis įmonėmis.

3 skirsnyje pateikti siūlymai atskleisti informaciją skirti visoms įmonėms, kurioms taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, neatsižvelgiant į jų veiklos sektorių, taigi įskaitant bankus ir draudimo bendroves. Bankai ir draudimo bendrovės turėtų vertinti 3 skirsnyje siūlomą atskleisti informaciją konkrečiai savo verslo veiklos, įskaitant skolinimą, investavimą, draudimo ir turto valdymo veiklą, požiūriu (1). Šio priedo tikslas – padėti bankams ir draudimo bendrovėms tai padaryti ir pateikti jiems papildomas gaires, kurias jie galėtų naudoti, kai tinkama, atskleisdami informaciją, kaip rekomenduojama 3 skirsnyje.

Šis priedas nėra skirtas jokioms kitoms finansų sektoriaus įmonėms, kaip antai turto valdymo įmonėms arba pensijų fondams, nes Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva joms netaikoma. Vis dėlto ir tokioms įmonėms tam tikri šiame priede pateikiami informacijos atskleidimo patarimai gali pasirodyti naudingi.

Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane ypatingas dėmesys skiriamas sisteminei finansų sektoriaus svarbai sudarant galimybes pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Priešingai nei dauguma kitų įmonių, bankai ir draudimo bendrovės ir teikia, ir naudoja su klimatu susijusią informaciją. Bankai ir draudimo bendrovės gali padidinti su klimatu susijusią riziką, jeigu jų investicijomis ir draudimu remiama ekonominė veikla, kuria prisidedama prie klimato kaitos išskiriant ŠESD, įskaitant miškų naikinimą, miškų alinimą arba žemės naudojimo keitimą. Kita vertus, jie gali skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui, ir didinti informuotumą apie tokį perėjimą integruodami galimo savo būsimų investicijų, paskolų ir draudimo sutarčių poveikio vertinimą į savo politiką ir procedūras.

Tam tikrais atvejais toliau išdėstytose gairėse atskleidžiama informacija, kuri gali būti svarbi visiems bankams ir draudimo bendrovėms, atskiriama nuo atskleidžiamos informacijos, kuri būtų svarbi tik konkrečiai verslo veiklai (skolinimui, investavimui, draudimui arba turto valdymui).

1.   Verslo modelis

Atsižvelgdami į 3 skirsnyje rekomenduojamą atskleisti informaciją apie verslo modelį bankai ir draudimo bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę pateikti šią informaciją:

kokį poveikį investicijų, skolinimo ir draudimo portfelių su klimatu susijusi rizika ir galimybės gali padaryti finansų įstaigos verslo modeliui,

ar apskritai įstaiga atsižvelgia į tai, kad jos sandorio šalys atsižvelgia į su klimatu susijusią riziką ir galimybes, ir kaip ji tai daro,

kaip su klimatu susijusios rizikos ir galimybių vertinimas įtraukiamas į atitinkamas investicijų, skolinimo ir draudimo strategijas ir kokį poveikį kiekvienai strategijai galėtų padaryti perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos,

draudimo veiklos atveju – kokią įtaką galimas klimato kaitos poveikis galėtų padaryti draudėjui, perleidžiančiajai įmonei, perdraudikui ir jų pasirinkimui, dėl kurio sprendžia draudimo bendrovė.

2.   Politika ir išsamaus patikrinimo procesai

Atsižvelgdami į 3 skirsnyje rekomenduojamą atskleisti informaciją apie politiką ir išsamaus patikrinimo procesus bankai ir draudimo bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę pateikti šią informaciją:

kaip finansų įstaiga skatina geresnį informacijos atskleidimą ir praktiką dėl rizikos, susijusios su klimatu, siekdama pagerinti duomenų prieinamumą ir pastangas padidinti sandorio šalių ir apskritai klientų informuotumą apie klausimų, susijusių su klimatu, svarbą savo skolinimo, investavimo ir draudimo veiklos procesuose, įskaitant, pavyzdžiui, specialiąsias konsultavimo paslaugas dėl rizikos, susijusios su klimatu,

informaciją apie priežiūros veiklą, susijusią su finansų įstaigos klimato strategija, kaip antai santykius su įmonėmis, rezultatus ir balsavimą pagal įgaliojimą (pvz., pasiūlytas arba paremtas rezoliucijas),

informaciją apie investicijų, skolinimo ir draudimo portfelį, kuriuo prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, ir atitinkamą tikslą, pvz., draudimo pajamas, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu ir mažo anglies dioksido kiekio technologijomis,

investavimo veiklos atveju – kaip su klimatu susiję klausimai laikomi vertingais veiksniais finansų įstaigos investavimo sprendimų priėmimo procese,

draudimo veiklos atveju – ar kuriami specialūs su klimatu susiję produktai, kaip antai žaliosios infrastruktūros ir gamtinių sprendimų rizikos draudimas (2),

draudimo veiklos atveju – ar modeliuojant biometrinę (gyvybės) riziką į kuriuos nors įmonės gyvybės draudimo produktus įtraukiami su klimatu susiję aspektai,

draudimo veiklos atveju – ar draudimo bendrovė dalyvauja viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veikloje siekdama didinti informuotumą apie riziką, susijusią su klimatu, atsparumą nelaimių rizikai ir (arba) investicijas į prisitaikymo prie klimato kaitos priemones,

turto valdymo veiklos atveju – kaip su klimatu susiję aspektai įtraukiami į tinkamumo vertinimus siekiant suprasti klientų pageidavimus ir informuotumą apie riziką ir galimybes, susijusias su klimatu,

turto valdymo veiklos atveju – kaip finansų įstaiga užtikrina, kad jos su klimatu susiję veiklos rezultatai derėtų su jos klientų klimato strategija,

turto valdymo veiklos atveju – informaciją apie tikslus, susijusius su valdomo įvairių klasių turto (pvz., nuosavo kapitalo, obligacijų, infrastruktūros, nekilnojamojo turto, struktūrizuotų produktų, hipoteka užtikrintų vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių) pozicija, susijusia su klimatu.

3.   Rezultatai

Atsižvelgdami į 3 skirsnyje rekomenduojamą atskleisti informaciją apie rezultatus bankai ir draudimo bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę pateikti šią informaciją:

informaciją apie turto, susijusio su anglies dioksidu, kiekio kitimo tendenciją įvairiuose portfeliuose atsižvelgiant į atitinkamą nustatytą tikslą ir susijusią riziką per tam tikrą laikotarpį,

informaciją apie taršos anglies dioksidu intensyvumo svertinio vidurkio kitimo tendenciją įvairiuose portfeliuose atsižvelgiant į atitinkamą nustatytą tikslą ir susijusią riziką per tam tikrą laikotarpį. Finansų įstaigos turėtų atskleisti informaciją apie tai, kaip jos savo investicijas perskirstė kitiems sektoriams ir kitoms geografinėms vietoms, ir paaiškinti, koks tų pokyčių poveikis jų portfelio anglies dioksido intensyvumo svertiniam vidurkiui.

4.   Rizika ir rizikos valdymas

Atsižvelgdami į 3 skirsnyje rekomenduojamą atskleisti informaciją apie riziką ir rizikos valdymą bankai ir draudimo bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę pateikti šią informaciją:

ar rizikos valdymo procesuose, įskaitant vidaus testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgiama į su klimatu susijusią riziką,

informaciją apie įvairios skolinimo, investavimo ir draudimo veiklos ryšį su sektoriais, kurių veikla, kaip manoma, prisidedama prie klimato kaitos, ir dėl to gali kilti rizika finansų įstaigos reputacijai,

informaciją apie riziką, susijusią su klimatu, nustatytą įvairiose skolinimo, investavimo ar draudimo veiklos srityse, ir apie tai, kaip finansų įstaiga vertina ir valdo tą riziką,

finansiniam turtui, nefinansiniam turtui ir valdomam turtui kylančią pagrindinę su klimatu susijusią riziką ir pateikti išsamią informaciją apie tokią fizinę ir pereinamojo laikotarpio riziką,

kaip finansų įstaiga įvertino finansiniam ir nefinansiniam turtui kylančią su klimatu susijusią riziką pagal skirtingus su klimatu susijusius scenarijus,

informaciją apie rizikos, susijusios su klimatu, apibūdinimą atsižvelgiant į įprastas sektoriui būdingos rizikos kategorijas, kaip antai kredito riziką, rinkos riziką ir operacinę riziką (3),

kokį poveikį su klimatu susijusi rizika galėtų padaryti bendriesiems mokumo poreikiams pagal draudimo bendrovėms ir bankams keliamus galiojančius ir būsimus reguliuojamuosius kapitalo reikalavimus. Tuo tikslu bankai gali naudoti savo vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso rezultatus (žr. Direktyvos 2013/36/ES 73 straipsnį), o draudimo bendrovės – jų atliktų savo rizikos ir mokumo vertinimo skaičiavimų rezultatus (žr. Direktyvos 2009/138/EB 45 straipsnį ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 262 straipsnį) ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir jautrumo analizės rezultatus (žr. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 295 straipsnio 6 dalį), visų pirma, kai taikant tokius metodus naudojami su klimatu susiję duomenys (4),

skolinimo veiklos atveju – informaciją apie įkeisto turto, kuriam kyla didelė su klimatu susijusi rizika, sumą ir pasirinktų scenarijų poveikį jo vertei,

skolinimo veiklos atveju – informaciją apie įkeisto nekilnojamojo turto sumą atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumo reitingą, nurodytą energinio naudingumo sertifikatuose. Tai, visų pirma, informacija apie įkeisto nekilnojamojo turto, kuriam kyla didelė pereinamojo laikotarpio rizika, įskaitant mažiausio energijos vartojimo efektyvumo reitingo užstatą, sumą, palyginti su visu įkeistu turtu,

skolinimo veiklos atveju – informaciją apie įkeisto nekilnojamojo turto, kuriam kyla didelė fizinė rizika, sumą, palyginti su visu įkeistu turtu,

draudimo veiklos atveju – informaciją apie rizikos, susijusios su klimatu, nustatymo ir vertinimo procesus (per-) draudimo srityje pagal geografinę padėtį, veiklos sritį arba produkto segmentą,

draudimo veiklos atveju – informaciją apie klimato kaitos švelninimo veiksmus, kaip antai perdraudimo sutartis arba rizikos draudimo strategijas, kurias įstaiga yra įgyvendinusi siekdama sumažinti su klimatu susijusią riziką, ir tokių metodų pakeitimo poveikį,

draudimo veiklos atveju – informaciją apie draudimo pozicijų, susijusių su anglies dioksidu, sumą draudimo pajamų atžvilgiu.

5.   PVRR

Atskleisdami su išmetamu ŠESD kiekiu susijusius rodiklius bankai ir draudimo bendrovės turėtų sutelkti dėmesį į 3 srities išmetamą ŠESD kiekį, nepaisydami gerai žinomų sunkumų. 1 ir 2 sričių išmetamas ŠESD kiekis (tiesiogiai išmetamas teršalų kiekis ir netiesiogiai išmetamas teršalų kiekis, susijęs su įsigyjamos energijos gamyba) tikriausiai bus mažas, palyginti su kitu netiesiogiai išmetamu ŠESD kiekiu (3 srities).

Kai tai svarbu ir proporcinga, į bankų ir draudimo bendrovių deklaruojamą 3 srities išmetamą ŠESD kiekį reikėtų įtraukti ne tik sandorio šalių 1 ir 2 sričių išmetamą ŠESD kiekį, bet ir sandorio šalių 3 srities išmetamą ŠESD kiekį. Jeigu vertės grandinėje dalyvauja MVĮ, bankai ir draudimo bendrovės raginamos joms padėti teikti reikiamą informaciją.

Atskleisdami konkrečiai su jų verslo veikla susijusius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kuriais pagrindžiama kita atskleidžiama su klimatu susijusi kokybinė informacija, kaip rekomenduojama 3 skirsnyje, bankai ir draudimo bendrovės turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti šiuos rodiklius:

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Su anglies dioksidu susijusio turto suma arba procentinė dalis kiekviename portfelyje mln. EUR arba kaip procentinė dabartinės portfelio vertės dalis (5)

mln. ataskaitose naudojama valiuta / procentinė dalis

20 mln. EUR arba 20 % su anglies dioksidu susijusio turto banko nuosavo kapitalo portfelyje

Parodyti informuotumą apie poveikį, kurį portfeliui daro sektoriai, kuriems kyla įvairaus lygio su klimatu susijusi rizika ir galimybės.

TCFD bendras anglies dioksido išmetimo rodiklis ir poveikio duomenys

2030 m. klimato ir energetikos programa

Kiekvieno portfelio vidutinis svertinis taršos anglies dioksidu intensyvumas, kai yra duomenų arba galima parengti pagrįstus įverčius. (6)

tonų CO2 ekv./mln. pajamų ataskaitose naudojama valiuta

Bankas, naudodamas trečiųjų šalių anglies dioksido išmetimo duomenis, nurodo savo nuosavo kapitalo portfelio taršos anglies dioksidu intensyvumą, išreikštą tonomis CO2 ekv. vienam mln. EUR turto.

Parodyti informuotumą apie poveikį, kurį portfeliui daro sektoriai, kuriems kyla įvairaus lygio su klimatu susijusi rizika ir galimybės

TCFD bendras anglies dioksido išmetimo rodiklis ir poveikio duomenys

2030 m. klimato ir energetikos programa

Pozicijų suma pagal sandorio šalies sektorių

Ataskaitose naudojama valiuta

% visos rizikos pozicijos

1 250 mln. EUR energetikos sektoriuje, t. y. 17 % visų investicijų

Parodyti pozicijų koncentraciją didelio anglies dioksido kiekio ir mažo anglies dioksido kiekio sektoriuose

 

ES mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos veiksmų gairės

Skolinimo ir investavimo veikla

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Kredito rizikos pozicijos ir įkeisto turto sumos pagal veiklos arba įkeisto turto geografinę padėtį (buvimo šalį) nurodant šalis (geografines vietoves), kurioms kyla didelė fizinė rizika

Ataskaitose naudojama valiuta

750 mln. EUR

Parodyti pozicijų ir įkeisto turto susitelkimą šalyse ir geografinėse vietovėse, kurioms kyla didelė fizinė rizika

 

ES mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos veiksmų gairės

Įkeisto turto suma, susijusi su turtu arba veikla klimato kaitos švelninimo sektoriuose

% visos įkeisto turto sumos

12 % įkeisto turto

Parodyti žaliojo įkeisto turto, pvz., mažesnės anglies dioksido pozicijos turto, sumą

 

2030 m. klimato ir energetikos programa

Finansinio turto, kuriuo finansuojama tvari ekonominė veikla, kuria iš esmės prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir (arba) prisitaikymo prie jos, suma (absoliutūs skaičiai ir palyginimai su visomis pozicijomis) remiantis ES taksonomija

Ataskaitose naudojama valiuta

% visos rizikos pozicijos

650 mln. EUR, kurie sudaro 12 % skolinimo portfelio

Parodyti žaliųjų investicijų koncentraciją ir atsparumą klimato kaitai

 

ES mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos veiksmų gairės

Visa fiksuotųjų pajamų portfelio suma, investuota į žaliąją obligaciją, sertifikuotą pagal galimą ES žaliųjų obligacijų standartą, kai toks standartas bus priimtas, arba pagal bet kokią kitą visuotinai pripažintą žaliųjų obligacijų sistemą (metų pabaigoje), padalyta iš (nepertraukiamo 5 metų laikotarpio vidutinės) bendros turto sumos fiksuotųjų pajamų portfeliuose

Procentinė dalis ir visa suma ataskaitose naudojama valiuta

Žaliosios obligacijos, palyginti su garantuotomis arba išleistomis įprastomis obligacijomis

Šis rodiklis parodo įsipareigojimą užtikrinti žaliąjį finansavimą, investuotojo strategiją ir perėjimą prie scenarijaus, pagal kurį temperatūra pakils gerokai mažiau nei gerokai mažesnio nei 2 °C.

Jis padeda parodyti pažangą, o į ateitį orientuotais duomenimis gali būti grindžiama investuotojo pereinamojo laikotarpio strategija, kurioje įtvirtintas patikimas pagrindinis veiklos rezultatų rodiklis.

Pagal siūlomą ISO 14030 projektą (2018 m. spalio mėn.) dėl žaliųjų obligacijų jau reikalaujama teikti informaciją apie šį rodiklį.

Būsimas ES ekologinis ženklas, kuriuo žymimi žalieji finansiniai produktai (7)

Draudimo veikla

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Draudimo veiklos pozicijų suskirstymas pagal draudimo rūšis ir ekonomikos sektorius (gyvybės, ne gyvybės, perdraudimo)

Ataskaitose naudojama valiuta

Grynųjų pasirašytų įmokų ir techninių atidėjinių suma ir procentinė dalis, kaip numatyta Direktyvoje 2009/138/EB, iš energetikos sektoriaus draudėjų infrastruktūros draudimo

Parodyti informuotumą apie dabartinę ekonominę poziciją ir koncentraciją (jeigu yra) sektoriuose, kuriems klimato kaita daro įvairaus masto poveikį

ES taksonomija

SASB

Direktyva 2009/138/EB („Mokumas II“)

2030 m. klimato ir energetikos programa

(Gyvybės, ne gyvybės, perdraudimo) produktų, kurių konkrečių sutarčių pasirašymo procese atsižvelgiama į su klimatu susijusią riziką, procentinė dalis

0–100 %

Produktai gali būti susiję su konkrečios rūšies rizika arba klientų segmentu, kuriam ypač būdinga su klimatu susijusi rizika.

Parodyti produktų portfelio atsparumą klimato kaitai

SASB

2030 m. klimato ir energetikos programa

Siūlomų su klimatu susijusių (ne gyvybės, perdraudimo) draudimo produktų skaičius ir vertė

Įmonė yra parengusi specialų pasiūlymą geografinėms vietovėms, kurioms kyla ypač didelė ekstremalių oro sąlygų rizika, ir atskleidžia kiekybinę informaciją apie produkto platinimą.

Ataskaitose naudojama valiuta

Skaičius

Įmonė yra parengusi specialų pasiūlymą geografinėms vietovėms, kurioms kyla ypač didelė ekstremalių oro sąlygų rizika, ir atskleidžia kiekybinę informaciją apie produkto platinimą.

Parodyti gebėjimą pasinaudoti galimybėmis, kurių atsiranda imantis klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų

Netaikytina

2030 m. klimato ir energetikos programa

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Didžiausias tikėtinas nuostolis dėl gaivalinių nelaimių, susijusių su klimato kaita (gyvybės, ne gyvybės, perdraudimo produktai)

Ataskaitose naudojama valiuta

Įmonė atskleidžia savo grynąjį didžiausią tikėtiną nuostolį pagal pavojingumą ir regioną.

Grindžiama nustatytųjų nuostolių viršijimo tikimybe (OEP) mlrd. EUR. Pavojai gali būti uraganai, potvyniai, gaisrai ir sausros.

Parodyti rizikos valdymo brandą ir verslo veiklos atsparumą nepalankioms sąlygoms

SASB FN-IN-450a.1,

AODP

ASTM

2030 m. klimato ir energetikos programa

ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija

Bendri nuostoliai, priskirtini prie draudimo išmokų dėl 1) tikėtinų gaivalinių nelaimių ir 2) netikėtų gaivalinių nelaimių, pagal įvykio tipą ir geografinį segmentą (grynoji ir bendroji perdraudimo suma)

Ataskaitose naudojama valiuta

Įmonė atskleidžia pagrindinius gaivalinių nelaimių rizikos valdymo rezultatus.

Parodyti rizikos valdymo brandą ir verslo veiklos atsparumą nepalankioms sąlygoms

SASB FN-IN-450a.2,

GRI 201-2

2030 m. klimato ir energetikos programa

Turto valdymo veikla

PVRR

Matavimo vienetas

Pavyzdys

Pagrindimas

Derėjimas su kitomis ataskaitų teikimo sistemomis

Nuoroda į ES politiką

Valdomo turto suskirstymas pagal verslo sektorių ir turto klasę (nuosavas kapitalas, obligacijos, infrastruktūra, nekilnojamasis turtas, struktūrizuoti produktai, hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės) (8)

Ataskaitose naudojama valiuta

Nurodyti grynąją turto vertę kaip nuosavo kapitalo dalį pagal sektorių

Parodyti informuotumą apie dabartinę ekonominę poziciją ir koncentraciją (jeigu yra) sektoriuose, kuriems klimato kaita daro įvairaus masto poveikį

ES taksonomija

EIOPA

SASB FN-IN-410a. GRI 201 -2

2030 m. klimato ir energetikos programa


(1)  Finansų įstaigos turėtų skaityti ir naudoti tą siūlomą atskleisti informaciją tinkamai atsižvelgdamos į visus teisinius konfidencialumo reikalavimus.

(2)  http://ec.europa.eu/research/environment/index.cfm?pg=nbs

(3)  Su klimatu susijusios rizikos pavyzdžiai draudimo operacijų ir veiklos srityje. Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija, 2018 m. https://www.iaisweb.org/page/supervisory-material/issues-papers/file/76026/sif-iais-issues-paper-on-climate-changes-risk.

(4)  Atsižvelgdami į reguliuojamųjų prudencinių reikalavimų pakeitimus bankai ir draudimo bendrovės turėtų užtikrinti pagal prudencines taisykles reikalaujamos atskleisti informacijos ir visos kitos informacijos, atskleidžiamos bendrosiose ataskaitose, nuoseklumą.

(5)  TCFD pripažįsta, kad terminas „su anglies dioksidu susijęs turtas“ nėra aiškiai apibrėžtas. Subjektai turi naudoti nuoseklią apibrėžtį, kad būtų užtikrinamas palyginamumas. TCFD siūlo su anglies dioksidu susijusį turtą apibrėžti kaip turtą, susietą su energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriais, remiantis Pasauliniu sektorių klasifikavimo standartu, išskyrus vandens įrenginių ir nepriklausomų energijos ir atsinaujinančiosios elektros energijos gamintojų sektorius.

(6)  Finansų įstaigos turėtų atskleisti informaciją apie tai, kaip jos savo investicijas perskirstė kitiems sektoriams ir kitoms geografinėms vietoms, ir paaiškinti, koks tų pokyčių poveikis jų portfelio anglies dioksido intensyvumo svertiniam vidurkiui. Finansų įstaigoms rekomenduojama kasmet įvertinti, kiek aktualus ir naudingas šis rodiklis, atsižvelgiant į tai, kad scenarijų analizės metodikos ir su klimatu susijusios rizikos rodikliai, naudingi priimant sprendimus, smarkiai vystomi ir keičiasi.

TCFD pripažįsta, kad dabartiniai anglies dioksido išmetimo rodikliai kelia tam tikrų keblumų ir yra riboti, įskaitant tai, kad tokie rodikliai nebūtinai turėtų būti laikomi rizikos rodikliais. TCFD pripažįsta, kad dėl duomenų prieinamumo ir metodinių sunkumų kai kurie turto valdytojai gali būti pajėgūs deklaruoti tik dalies jų valdomo turto vidutinį svertinį taršos anglies dioksidu intensyvumą. Ataskaitas teikiantys subjektai gali pateikti kitus anglies dioksido išmetimo ir pozicijos rodiklius, nurodytus papildomose finansų sektoriui skirtose TCFD gairėse, ir nurodyti naudojamą metodiką (TCFD priedas, p. 43).

(7)  Europos ekologinis ženklas, kurį šiuo metu kuria Europos Komisija ir jos Jungtinis tyrimų centras (JRC).

(8)  Sumos pagal sektorių ir (arba) sandorio šalies sektorių, kaip apibrėžta finansiniuose dokumentuose. Pateikite naudojamas apibrėžtis.

Nurodykite aukšto lygio sektoriaus poziciją remdamiesi Europos bendrijos statistiniu ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE) vienženkliais kodais. Visų pirma, pateikite duomenis apie didelio taršos anglies dioksidu intensyvumo sektorius – A, B, C, D, E, F, H.

Subjektas turėtų atskleisti savo poziciją bent 10 didžiausių sektorių atžvilgiu pagal piniginę pozicijos sumą arba sektorių, kurie sudaro bent 2 % visos piniginės pozicijos, atžvilgiu.


II PRIEDAS

Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos reikalavimų ir TCFD rekomenduojamos atskleisti informacijos derinimas

Šiame papildomame dokumente siūloma atskleisti informacija sutampa su Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (angl. NFRD) reikalavimais; į ją taip pat siekiama įtraukti TCFD rekomenduojamą atskleisti informaciją.

Toliau esančioje diagramoje pavaizduota, kaip šiame papildomame dokumente visa TCFD rekomenduojama atskleisti informacija dera su NFRD įtvirtintais reikalavimais. Tai vienas iš būdų susieti TCFD rekomenduojamą atskleisti informaciją su atitinkama informacija, kurią reikalaujama atskleisti pagal NFRD. Kadangi NFRD ir TCFD vartojami skirtingi terminai ir sąvokos, tokį suderinimą galima atlikti ir kitais būdais. Įmonės gali norėti apsvarstyti kitas galimybes; jos raginamos toliau eksperimentuoti šiuo klausimu.

3 pav.

NFRD reikalavimų ir TCFD rekomenduojamos atskleisti informacijos derinimas

Image 3

Įmonės, kurioms taikomi NFRD reikalavimai ir kurios siekia įgyvendinti TCFD rekomendacijas, gali apsvarstyti šiuos aspektus:

TCFD siūlo rekomenduojamą atskleisti informaciją įtraukti į įmonės metinius finansinius dokumentus (1). Pagal NFRD valstybės narės gali leisti įmonėms tam tikromis sąlygomis skelbti savo nefinansinę ataskaitą kaip atskirą ataskaitą ir dauguma valstybių narių pasinaudojo šia galimybe. Jeigu įmonė, kuriai taikoma NFRD, nori laikytis TCFD rekomendacijų dėl jos atskleidžiamos su klimatu susijusios informacijos pateikimo vietos, ji turėtų skelbti tokią atskleidžiamą informaciją savo vadovybės ataskaitoje.

NFRD reikšmingumas vertinamas ir kaip finansinis reikšmingumas, ir kaip reikšmingumas aplinkos ir socialinių reikalų požiūriu, o TCFD laikosi tik finansinio požiūrio į reikšmingumą. Todėl iš principo TCFD reikšminga laikoma informacija taip pat turėtų būti reikšminga pagal NFRD.

TCFD teigia, kad jos rekomenduojamą atskleisti informaciją, susijusią su strategija ir su parametrais bei tikslais, reikėtų įvertinti finansinio reikšmingumo atžvilgiu. Tačiau TCFD nemini, kad reikšmingumo vertinimas turėtų būti taikomas jos rekomenduojamai atskleisti valdymo ir rizikos valdymo informacijai, netiesiogiai turėdama omenyje, kad informacija apie valdymą ir rizikos valdymą turėtų būti atskleidžiama neatsižvelgiant į reikšmingumą. Tad įmonė, norinti įgyvendinti TCFD rekomendacijas, gali atskleisti tam tikrą informaciją, net jeigu tos informacijos nereikalaujama atskleisti pagal NFRD.


(1)  TCFD rekomendacijų įgyvendinimas. 2 priedėlis. Glosarijus. Finansiniai dokumentai – tai metinių ataskaitų rinkinys, kuriame organizacijos privalo pateikti savo audituotus finansinius rezultatus pagal jurisdikcijų, kuriose jos vykdo veiklą, įmonių, atitikties arba vertybinių popierių teisės aktus. Ataskaitų teikimo reikalavimai tarptautiniu lygmeniu skiriasi, bet finansinius dokumentus paprastai sudaro finansinės ataskaitos ir kita informacija, kaip antai valdymo ataskaitos ir vadovybės pareiškimas.