KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Vienkartinių sumų ir už kiekvieną dieną mokamų periodinių baudų, kurias Komisija siūlo taikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bylose dėl pažeidimų, apskaičiavimo metodo pakeitimas

(2019/C 70/01)

1.   Įvadas

Remiantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), kai Komisija kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad valstybė narė pažeidė ES teisę, Teismas gali skirti finansines sankcijas dviem atvejais:

—	kai Teismas yra nusprendęs, kad ES teisę pažeidžianti valstybė narė dar neįvykdė ankstesnio Teismo sprendimo, kuriuo nustatytas tas pažeidimas (SESV 260 straipsnio 2 dalis),

—	kai valstybė narė neįvykdė pareigos pranešti apie priemones, kuriomis pagal teisėkūros procedūrą priimta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę (SESV 260 straipsnio 3 dalis).

Abiem atvejais sankciją sudaro vienkartinė suma, kurios paskirtis – nubausti už patį pažeidimą (1), ir už kiekvieną dieną mokama periodinė bauda, kurios paskirtis – nubausti už tai, kad po Teismo sprendimo pažeidimas daromas toliau (2). Finansinės sankcijos dydį Teismui pasiūlo Komisija, o šis priima galutinį sprendimą.

Komisijos bendras požiūris į jos siūlomos sankcijos apskaičiavimą yra tvirtai nusistovėjęs. Nuo 1997 m. (3), be kita ko, kaip nustatyta vėlesniuose komunikatuose (4), ji taiko metodą, pagal kurį atsižvelgiama tiek į atitinkamos valstybės narės mokumą, tiek į jos institucinio svorio rodiklį. Pagal šį metodą taikomas vadinamasis koeficientas n (5). Apskaičiuodama siūlomos sankcijos dydį, Komisija jį taiko kartu su kitų rodiklių – pažeidimo sunkumo ir jo trukmės – koeficientais. Iki šiol koeficientas n būdavo apskaičiuojamas atsižvelgiant į valstybės narės bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir jos turimų balsų skaičių Taryboje (6).

Tačiau neseniai Teisingumo Teismas nustatė, kad šiuo tikslu nebegali būti taikomos Tarybos balsavimo taisyklės (7). Todėl pagrindinis koeficientas, kuriuo būtų remiamasi, yra valstybių narių BVP.

Komisija visada laikėsi nuomonės, kad sankcijos turi būti tiek atgrasomos, tiek proporcingos, o į šį poreikį turėtų būti atsižvelgiama jau jos teikiamuose pasiūlymuose Teismui dėl jo galutinio sprendimo. Tokią pusiausvyrą užtikrindavo abu elementai: valstybės narės mokumas ir jos institucinio svorio rodiklis. Remiantis vien BVP ši pusiausvyra būtų sutrikdyta, nes būtų atsižvelgiama vien tik į valstybių narių ekonominį aspektą. Tai turėtų labai nevienodą poveikį įvairioms valstybėms narėms ir visų pirma lemtų tai, kad daugiau kaip trečdalyje valstybių narių iš esmės padidėtų siūlomų sankcijų dydis. Todėl Komisija mano, kad nustatant koeficientą n turėtų būti toliau atsižvelgiama tiek į BVP, tiek į institucinio svorio rodiklį. Šiame komunikate išdėstoma, kaip pakoreguojant Komisijos siūlomų finansinių sankcijų apskaičiavimo metodą išlaikyti šią pusiausvyrą.

2.   Koeficiento n peržiūra

Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad Komisijos siūlomos sankcijos apskaičiavimo metodas yra tinkama priemonė, kuria atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės mokumą, kartu užtikrinant pagrįstą diferenciaciją tarp valstybių narių. (8)

Vis dėlto 2018 m. lapkričio 14 d. sprendime (9) Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. pakeista Europos bendrijos steigimo sutartyje (EB sutartis) nustatyta balsavimo Taryboje sistema (10). Jis padarė išvadą, kad dėl to nustatant koeficientą n nebegali būti atsižvelgiama į valstybės narės turimą balsų skaičių Taryboje, todėl jis turi remtis valstybės narės bendruoju vidaus produktu (BVP) kaip pagrindiniu koeficientu.

Koeficiento n sandara

Komisija mano, kad nustatant koeficientą n, be valstybių narių mokumo, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių institucinio svorio rodiklį. Tai reiškia, kad koeficiento n apskaičiavimo metodas turėtų būti grindžiamas ne vien demografinių ar ekonominių rodiklių koeficientais, bet taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kiekviena valstybė narė Europos Sąjungos institucinėje sąrangoje turi savitą vertę.

Atsižvelgiant į Teismo sprendimą, reikia apsvarstyti, kokį naują institucinio svorio rodiklį galima būtų taikyti finansinėms sankcijoms apskaičiuoti. Siekdama išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybės narės mokumo ir institucinio svorio rodiklio, Komisija taikys koeficientą n, kurį sudarys du elementai: BVP ir kiekvienos valstybės narės atstovams nustatytas vietų skaičius Europos Parlamente (11). Komisija mano, kad taip tinkamiausiai atsižvelgiama į valstybių narių institucinį svorį, kuris šiuo metu nustatytas ES sutartyse.

Koeficiento n diferenciacija tarp valstybių narių

Kita priežastis, dėl kurios nustatant koeficientą n turėtų būti išlaikytas valstybių narių institucinio svorio rodiklis, yra ta, kad remiantis vien BVP iš esmės padidėtų koeficiento n diferenciacija tarp valstybių narių. Dabar mažiausio ir didžiausio koeficientų n skirtumas yra 55, o remiantis vien BVP šis skirtumas išaugtų iki 312.

Jei apskaičiuojant koeficientą n būtų atsižvelgiama į valstybės narės turimų vietų skaičių Europos Parlamente, būtų užtikrinta, kad diferenciacija tarp valstybių narių ir toliau galėtų būtų pagrįsta.

Be to, Komisija mano, kad sumos, apskaičiuotos taikant naująjį koeficiento n apskaičiavimo metodą, neturėtų lemti nepagrįstų skirtumų tarp valstybių narių ir turėtų būti kuo artimesnės sumoms, apskaičiuotoms taikant dabartinį apskaičiavimo metodą, – tai būtų tiek proporcinga, tiek atgrasoma. Nors apskaičiuotos sumos gali būti mažesnės, palyginti su esama padėtimi, jos yra artimesnės Teismo praktikai – šis paprastai nustato mažesnes baudas, nei siūlo Komisija.

Koeficiento n atskaitos vertė

Iki šiol kaip atskaitos vertę Komisija naudojo Liuksemburgo koeficientą n. Ši praktika tęsiasi dar nuo tada, kai Liuksemburgo BVP buvo mažiausias iš visų valstybių narių. Komisija mano, jog atskaitos vertę tikslinga pakeisti taip, kad būtų geriau atsižvelgiama į dabartines ekonomines ir politines realijas. Todėl ji koeficiento n atskaitos vertę nustatys apskaičiuodama kiekvieno iš dviejų taikomų daugiklių – BVP ir atstovų skaičių Europos Parlamente – vidurkį (12). Be to, taikant vidurkį ši atskaitos vertė palaipsniui tampa stabilesnė.

Tačiau jei šie daugikliai bus taikomi be koregavimo, koeficiento n atskaitos vertė bus gerokai mažesnė nei dabartinė. Todėl siekiant užtikrinti, kad Komisijos siūlomos sumos ir toliau būtų proporcingos bei pakankamai atgrasomos, reikia taikyti koregavimą. Jei būtų taikomas korekcinis koeficientas 4,5, būtų priartėta prie dabartinio lygio ir kartu būtų užtikrinta, kad nė vienoje valstybėje narėje nebūtų padidėjimo. Todėl atitinkamos standartinės vienodo dydžio sumos, taikomos apskaičiuojant už kiekvieną dieną mokamas periodines baudas ir vienkartines sumas, pakoreguojamos taip:

—	už kiekvieną dieną mokamų periodinių baudų standartinė vienodo dydžio suma – 690 EUR × 4,5 = 3 105 EUR,

—	vienkartinių sumų standartinė vienodo dydžio suma – 230 EUR × 4,5 = 1 035 EUR.

Vadovaujantis ta pačia logika, apskaičiuojant kiekvienos valstybės narės minimalią vienkartinę sumą, dabartinė minimali atskaitos vienkartinė suma, lygi 571 000 EUR, taip pat bus padauginta iš naujo koeficiento n. Siekiant užtikrinti, kad siūlomos sumos būtų proporcingos ir pakankamai atgrasomos, ta suma taip pat bus padauginta iš korekcinio koeficiento: 571 000 EUR × 4,5 = 2 569 500 EUR. Šios sumos kiekvienais metais bus tikslinamos atsižvelgiant į infliaciją.

Apskaičiuoti kiekvienos valstybės narės koeficientai n nurodyti I priede, o apskaičiuotos minimalios vienkartinės sumos – II priede.

3.   Taikymas

Šiame komunikate išdėstytą apskaičiavimo metodą Komisija taikys finansinėms sankcijoms, kurias Teisingumo Teismui nustatyti ji siūlo nuo šio komunikato paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos. Komisija peržiūrės šiame komunikate išdėstytą apskaičiavimo metodą praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo šio komunikato priėmimo.

Teisiškai įsigaliojus Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos ir neatsižvelgiant į tai, ar įsigalios Susitarimas dėl išstojimo (13), Komisija perskaičiuos atitinkamus vidurkius ir atitinkamai pakoreguos I ir II priede išdėstytus rodiklius.

---

(1)  SEK(2005) 1658, 10.3 punktas.

(2)  SEK(2005) 1658, 14 punktas.

(3)  Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutartis) 171 straipsnyje numatytų baudų apskaičiavimo metodas (OL C 63, 1997 2 28, p. 2).

(4)  Žr. visų pirma naują komunikato SEK(2005) 1658 redakciją – komunikatą „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnio 3 dalies įgyvendinimas“ (OL C 12, 2011 1 15, p. 1) ir komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (OL C 18, 2017 1 19, p. 10).

(5)  SEK(2005) 1658, 14 punktas.

(6)  Kaip nustatyta EB sutartyje.

(7)  2018 m. lapkričio 14 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-93/17.

(8)  Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-93/17, EU:C:2018:903, 132 punktas.

(9)  Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-93/17, EU:C:2018:903, 138 ir 142 punktai.

(10)  Ją pakeitė Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta dvigubos daugumos sistema. Iki EB sutartyje nustatytos balsavimo Taryboje sistemos pakeitimo kita sistema kiekviena valstybė narė turėjo fiksuotą balsų skaičių Taryboje. Pagal Lisabonos sutartį kiekviena valstybė narė Taryboje turi po vieną balsą, o kvalifikuota balsų dauguma yra tada, jei už balsuoja ne mažiau kaip 55 % valstybių narių ir jų gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų. Šios sistemos negalima paversti paprastu koeficientu ir naudoti taip pat, kaip ir ankstesnėje sistemoje.

(11)  Kiek tai susiję su šia Europos Parlamento kadencija, žr. 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo 2013/312/ES, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis (OL L 181, 2013 6 29, p. 57), 3 straipsnį, o kiek tai susiję su kita Europos Parlamento kadencija, prasidėsiančia 2019 m. liepos 2 d., – 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo (ES) 2018/937 3 straipsnį.

(12)  Vidurkis apskaičiuojamas taip: koeficientas n yra geometrinis vidurkis, gaunamas apskaičiuojant daugiklių, kurie grindžiami valstybių narių BVP ir jų turimų vietų skaičiumi Europos Parlamente, sandaugos kvadratinę šaknį. Jis gaunamas taikant šią formulę: .

Čia: BVP n – atitinkamos valstybės narės BVP (mln. EUR), BVP vid – ES 28 BVP vidurkis, Vietos n – atitinkamos valstybės narės turimų vietų skaičius Europos Parlamente, Vietos vid – visų valstybių narių turimų vietų skaičiaus Europos Parlamente vidurkis.

(13)  Susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, pridėtas prie pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu (COM(2018) 833 final).