29.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/34


Europos regionų komiteto nuomonė „Protų nutekėjimas ES. Problemos sprendimas visais lygmenimis“

(2020/C 141/08)

Pranešėjas

Emil BOC (RO/EPP), Klužo-Napokos meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

pabrėžia, kad piliečių ir darbuotojų judėjimo laisvė yra vidaus rinkos pagrindas ir viena pagrindinių Europos Sąjungos sutartyse pripažįstamų laisvių. Piliečiai ir darbuotojai turi turėti galimybę laisvai judėti ES; tačiau jie turėtų judėti todėl, kad jie to nori, o ne todėl, kad juos iš jų regiono išstumia, be kita ko, labai ribotos ekonominės galimybės;

2.

pažymi, kad teisiniu ir politiniu požiūriu sunku pasiekti pusiausvyrą tarp dviejų pagrindinių Europos Sąjungos principų: laisvo darbo jėgos judėjimo ir regionų ekonominės ir socialinės konvergencijos;

3.

pažymi, kad protų nutekėjimo klausimas Europos Sąjungoje yra kompleksiškas, ir ragina Sąjungą ir valstybes nares ieškoti pragmatiško politinio atsako. Toks atsakas turėtų apimti visus protų nutekėjimo reiškinio aspektus (pavyzdžiui, dėl protų įtekėjimo, protų švaistymo, protų apykaitos, grįžtamosios migracijos), taip pat skirtingus, tačiau dažnai tarpusavyje susijusius lygmenis – vietos, regionų, nacionalinį ir viršnacionalinį (ES), kur reikia veiksmų ir sprendimų;

4.

mano, kad sprendimus priimantiems asmenims visais lygmenimis reikia pripažinti ir į siūlomus sprendimus įtraukti faktą, kad protų nutekėjimas nėra vien techninis klausimas, kuriam reikia administracinio arba politinio atsako, bet ir politinis klausimas. Jeigu šis klausimas nebus sprendžiamas, jis gali turėti ilgalaikių ir nuolatinių pasekmių Europos Sąjungos ateičiai ir tikėtina, kad jis trukdys teritorinei sanglaudai;

5.

pažymi, kad protų nutekėjimą tiesiogiai skatina dabartiniai ES regionų socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Empiriniuose tyrimuose (1) (2) (3) minimi tam tikri stūmos ir traukos veiksniai: priimantieji regionai turi patrauklesnes darbo rinkas ir įvairesnes darbo galimybes ir geresnę gyvenimo kokybę apskritai, tuo tarpu išsiunčiančiuose regionuose padėtis būna priešinga. Tai dar viena priežastis, dėl kurios būsimoje DFP ištekliai įgyvendinant sanglaudos politiką turėtų būti sutelkti į pusiausvyros tarp išsiunčiančiųjų ir priimančiųjų regionų atstatymą;

6.

pabrėžia, kad sanglaudos politika, kuria siekiama šalinti šį disbalansą ir skatinti tolygesnį vystymąsi visoje ES, ir priemonės, kurios skirtos protų nutekėjimo klausimui spręsti, turėtų būti glaudžiai tarpusavyje susietos. Du pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai – didinti dirbančių žmonių procentinę dalį ir didinti socialinę įtrauktį, yra tiesiogiai svarbūs tam, kad būtų sukurtos palankios sąlygos protų nutekėjimui mažinti. Kiti strategijos „Europa 2020“ tikslai, tokie kaip inovacijos ir tretinio išsilavinimo siekiančių žmonių skaičiaus didinimas, gali paskatinti protų nutekėjimą ir susigrąžinimą pritraukiant ir skatinant talentingus asmenis;

7.

pažymi, kad protų nutekėjimą ir susijusius reiškinius ES suvokti ir vertinti reikia daugiapakopio valdymo kontekste. Tai, ar daugiapakopio valdymo ypatumai taps kliūtimi, ar galimybe šioje politikos srityje, labai priklausys nuo to, ar ES ir jos institucijos veiks kaip skatinantys subjektai ir politikos formavimo ir politikos sklaidos koordinatoriai;

8.

pažymi, kad protų nutekėjimo klausimą, kuris dėl savo plačių ir sunkių padarinių dažnai laikomas nacionalinės ar viršnacionalinės politikos problema, galima sėkmingai spręsti subnacionaliniu lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijoms šiuo atveju tenka lemiamas vaidmuo, nes vietos bendruomenės tiesiogiai jaučia protų nutekėjimo pasekmes: jaunos ir išsilavinusios darbo jėgos praradimas yra didžiulis iššūkis vietos bendruomenėms visoje Sąjungoje;

9.

pastebi, kad vietos valdžios institucijos valstybėse narėse yra tas lygmuo, kuriuo geriausia rengti ir įgyvendinti protų nutekėjimo politiką. Vietos bendruomenės yra sistemos, kurios turi palyginti aiškias ribas, todėl problemą analizuoti ir ieškoti specialiai pritaikytų sprendimų yra lengviau. Be to, vietos valdžios institucijoms vietos lygmeniu lengviau stebėti ir vertinti, ar politikos priemonės sėkmingos, ar ne;

10.

pažymi, kad šių subnacionalinės administracijos institucijų patirtis ir gebėjimai gali būti labai naudingi formuojant politiką Sąjungos lygmeniu;

11.

mano, kad vietos valdžios institucijoms turint tiesioginės patirties, kaip spręsti protų nutekėjimo klausimą, jos galėtų pasidalinti sėkmės istorijomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, kurie galėtų būti naudingi kuriant darnią politiką ES lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali žvelgti plačiau nei bendra ir abstrakti politinių problemų apibrėžtis ir pasiūlyti konkrečius ir veiksmingus sprendimus. Joms reikia geriau suprasti pastangas ir iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti protų nutekėjimo problemą pranokstant administracines bendruomenių, kurioms jos atstovauja, sienas ir įsitraukti į regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą;

12.

pažymi, kad išsiunčiantys ir priimantys regionai susiduria su skirtingomis problemomis, todėl jas reikia ir atitinkamai spręsti. Šis skirstymas yra svarbus, nes politika viršnacionaliniu lygmeniu reikėtų siekti sudaryti sąlygas surasti visiems naudingus sprendimus arba bent jau pasiekti, kad būtų kuo mažiau situacijų, kai praradimą pajunta tiek išsiunčiantys, tiek priimantys regionai (protų švaistymas);

13.

atkreipia dėmesį į pavojų, kurį protų nutekėjimas kelia ilgalaikiam Europos projekto tvarumui. Išsiunčiantys regionai atsiduria tarp dviejų ugnių: jiems reikia konvergencijos (įveikti atotrūkį su priimančiais regionais), tačiau jie praranda savo kvalifikuotą darbo jėgą. Ilgainiui būtų sunku pasiekti bet kokį pasikeitimą ar perėjimą prie tvaraus ir konkurencingo ekonomikos modelio, paremto žinių ekonomika ir didelės pridėtinės vertės produktais, esant išsiunčiančių ir priimančių regionų skirtumų gilėjimo scenarijui. Jeigu skirtumai nebus šalinami, jie gilės dar labiau ir atsiras užburtas „dezintegracijos“ ratas. Remiantis Pasaulio konkurencingumo indeksu, rytinės ir pietinės ES valstybės narės šiuo metu yra tarp tų pasaulio šalių, kurioms sunkiausia išsaugoti talentingiausius savo žmones;

14.

pažymi, kad nors Europos institucijos pasiūlė skirtumų mažinimo mechanizmų, šios strategijos buvo tik iš dalies veiksmingos. Kadangi protų nutekėjimas didėja ir, atsižvelgiant į geografinius ir ekonominius šio reiškinio aspektus, reikia skirtingų iniciatyvų ar pastangų, kurios būtų tiesiogiai skirtos stūmos veiksniams dėl konkrečių išsiunčiančių regionų augimo trajektorijų, kurios padaro tuos regionus nepakankamai patrauklius labai išsilavinusiai darbo jėgos daliai;

15.

pažymi, jog švietimo ir darbo rinkos atotrūkis yra viena iš problemų, siejamų su protų nutekėjimu. Akivaizdu, kad švietimas yra ta sritis, kurioje patobulinimai galėtų sušvelninti neigiamą protų nutekėjimo poveikį. Vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis ir Europos institucijomis, turėtų skirti tam daugiau dėmesio. Be to, švietimo sistemos turi atsižvelgti į kintamą darbo rinkos dinamiką ir didėjančią jos įvairovę, nes taip būtų sudarytos sąlygos susigrąžinti investicijas į šalies ar regiono žmogiškąjį kapitalą, kuris prarandamas dėl protų nutekėjimo;

16.

atkreipia dėmesį į reiškinį, kurį reikia atidžiai stebėti, būtent problemą, kai tėvai, ieškodami geresnio darbo užsienyje, palieka namuose savo vaikus. Tai yra tiesioginis protų nutekėjimo poveikis, kurio pasekmės yra ilgalaikės;

17.

pabrėžia programos „Erasmus+“, ESF+ ir panašių programų svarbą sudarant akademines ir profesines galimybes talentingiems asmenims ir tarptautinės tinklaveikos bei partnerystės galimybes visoje Europoje, o ne vien tam tikruose regioniniuose centruose ir remiant Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą praktikoje. Naujosios Komisijos parama programos „Erasmus+“ biudžeto didinimui yra žingsnis teisinga kryptimi;

18.

mano, kad protų nutekėjimo klausimui spręsti reikia tvirto vadovavimo ir skirtingų pastangų visose nacionalinėse jurisdikcijose koordinavimo. Svarbiausia yra rasti konkrečių būdų bendradarbiavimo tinklams stiprinti, populistiniam politiniam diskursui atsverti ir Europos integracijai stiprinti. Tolesniais veiksmais valstybių narių ir Europos Sąjungos lygmeniu reikėtų siekti koordinuoti ir sudaryti geresnes sąlygas pastangoms ar jas paremti subnacionaliniu lygmeniu, stiprinant konsensusą dėl protų nutekėjimo problemos analizės ir jos sprendimo, kad būtų pasiekta visiems suinteresuotiesiems subjektams naudinga padėtis;

19.

pabrėžia, kad reikia nustatyti keletą strateginių klausimų dėl protų nutekėjimo, kad sprendimus priimantys asmenys galėtų išvengti nereikalingo viešosios politikos pastangų dubliavimo. Šie strateginiai klausimai turi būti suformuluoti taip, kad būtų užtikrintos matomą poveikį turinčios politinės priemonės ir remiama politika, kuri virstų konkrečiais veiksmais;

20.

rekomenduoja kiekvieno protų nutekėjimo reiškinio subkomponento – protų įtekėjimo, protų švaistymo, protų apykaitos ir grįžtamosios migracijos – atžvilgiu nustatyti skirtingus reagavimo būdus. Kiekvienai iš šių sričių reikia vis kitokių konkrečių sprendimų. Labai svarbu šiems subkomponentams netaikyti vienos bendros strategijos. Jeigu nebus specialiai pritaikytų sprendimų, gali atsirasti plačių ir abstrakčių teiginių ir tikslų, kuriuos sunku įgyvendinti realiame gyvenime;

21.

palankiai vertina tai, kad tam tikri regionai ir miestai jau dabar įgyvendina kūrybingus sprendimus talentams pritraukti ir išlaikyti. Politinių priemonių spektras apima talentingų asmenų perkėlimą į tuos regionus ar miestus ir sudėtingesnes priemones, kurias taikant kuriami tarpvalstybiniai verslumo tinklai. ES turi remti programas ar iniciatyvas, kuriomis siekiama sustiprinti skirtingų Europos vietos ir regionų valdžios institucijų tarpusavio mokymąsi;

22.

mano, kad vietos ir regionų subjektai yra labai svarbūs sprendžiant protų nutekėjimo klausimą; aukštos kvalifikacijos darbo jėgą pritraukti ir išlaikyti galima tik tinkamai panaudojus sanglaudos politikos integruotos teritorinės plėtros priemones;

23.

teigia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis ir ES institucijomis, turėtų skatinti politiką ir priemones, kuriomis plėtojamas vietos verslumas, savarankiškas darbas ir alternatyvūs verslo plėtros modeliai, kurie didina išsiunčiančių regionų patrauklumą;

24.

rekomenduoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, remdamosi realistišku poreikių vertinimu, konkrečius savo regionų privalumus susietų su talentais ir reikalingomis politinėmis priemonėmis;

25.

siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms kurti vietos aljansus, kuriuose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai (valdžios institucijos, įmonės, universitetai, NVO ir kt.), kurie galėtų parengti ir įgyvendinti vietos politikos priemones, padedančias sušvelninti protų nutekėjimą. Reikėtų remti ir organizuoti reguliarius atitinkamų suinteresuotųjų subjektų susitikimus. Susitikimai turėtų tapti forumais, kuriuose būtų aptariami ir numatomi vietos ir konkrečiam kontekstui skirti sprendimai, paremti sėkmės istorijomis iš kitų vietovių ar jurisdikcijų;

26.

pažymi, kad tvirti strateginio planavimo procesai vietos ir regionų lygmeniu gali būti svarbūs suderinant žmogiškųjų išteklių judumą su vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiais plėtros planais, taip pat suteikiant patikimą pagrindą bendradarbiavimui su kitomis regionų, nacionalinėmis ir Europos valdžios institucijomis;

27.

norėtų, kad būtų geriau suprantamos priežastys ir kliūtys, kurios trukdo anksčiau emigravusiems sugrįžti į savo kilmės vietą, ir geriau suprantama, kaip valdžios institucijos galėtų padėti tas kliūtis sumažinti. Tai turėtų transformuojamąjį poveikį, protų nutekėjimas galėtų tapti protų apykaita arba grįžtamąja migracija;

28.

rekomenduoja, kad veiksmai subnacionaliniais lygmenimis būtų integruoti ir koordinuojami su valstybių narių ir Sąjungos lygmens veiksmais kartu laikantis subsidiarumo principo. Integracijos pastangos, kurių imamasi įvairiais lygmenimis, yra labai svarbios sėkmingai ES politikai įgyvendinti. Reikėtų parengti politikos priemones ir programas, skirtas integruoti vietos ir regionų valdžios institucijų ir valstybių narių bei Sąjungos veiksmus ir palengvinti jų koordinavimą. Tai taikoma visoms sritims, kurios susijusios su protų nutekėjimu (švietimui, sanglaudai, regionų plėtrai, skaitmeninimui ir kt.). ES lygmeniu reikia inicijuoti mechanizmą, kuriuo konkrečiai siekiama skatinti integracijos ir koordinavimo politikos priemones, susijusias su protų nutekėjimu;

29.

teigia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi žinoti apie reiškinio mastą ir atlikti realistiškus bei rimtus kiekvienos srities, kurią paliečia protų nutekėjimas, vertinimus. Faktais grindžiamas sprendimų priėmimas ir politikos formavimas yra vienintelis būdas surasti veiksmingus sprendimus. Realistiškas protų nutekėjimo reiškinio įvertinimas kiekvieno regiono lygmeniu padėtų valdžios institucijoms, kurios susiduria su panašiomis arba susijusiomis problemomis, pakeisti konkurenciją bendradarbiavimu ir galėtų pagerinti visų suinteresuotųjų subjektų dedamų pastangų ir turimų išteklių koordinavimą;

30.

mano, kad greitos diplomų ir kvalifikacijų ar kompetencijų pripažinimo procedūros gerokai prisidėtų prie protų švaistymo sumažinimo. Remiantis įvairiomis ES iniciatyvomis, įskaitant būsimą skaitmeniniu parašu patvirtintą Europass kvalifikacijos pažymėjimą, šiuo atveju informacijos skaitmeninimas ir susiejimas yra tikslingas ir būtinas. Be to, palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą dėl Europos švietimo erdvės iki 2025 m., kurioje mokymuisi, studijoms ir moksliniams tyrimams netrukdytų sienos; kartu pažymi, kad reikia sukurti mechanizmus, kurie skatintų protų apytaką ir grįžtamąją migraciją;

31.

rekomenduoja Europos Komisijai dėti daugiau pastangų mažinant regionų skirtumus, kurie yra viena pagrindinių protų nutekėjimo priežasčių. Sanglaudos fondai atlieka svarbų vaidmenį remiant mūsų regionus ir vietoves, kurie kenčia nuo tokių skirtumų. Specialiai pritaikyta politika ir priemonės, skirtos tiesiogiai šiems skirtumams tarp Rytų ir Pietų Europos ir Vakarų šalių ir tarp regionų pačiose valstybėse narėse šalinti, yra būtini, norint pašalinti vieną svarbiausių protų nutekėjimo priežasčių. Komisijos politinis įsipareigojimas (4) siekti teisingo minimalaus darbo užmokesčio yra labai aktualus, visų pirma išsiunčiančiuose regionuose, nes tai leistų spręsti pragyvenimo standartų ir darbo sąlygų klausimą ir turėtų tiesioginį poveikį gyvenimo kokybei. 2021–2027 m. ES sanglaudos politika turėtų būti ilgalaikė investicijų visuose regionuose politika, skirta ekonominiams, socialiniams ir regioniniams skirtumams įveikti ir atitinkanti partnerystės principą bei į vietos lygmenį orientuotą požiūrį. Sanglaudos politika turėtų būti geriau koordinuojama su kita ES politika, kad būtų užtikrintos vienodos veikimo sąlygos. Sanglaudos politikos po 2020 m. valdymo ES lygmeniu reikėtų pagerinti vertikalų skirtingų finansavimo šaltinių ir programų koordinavimą, užtikrinant didesnį skirtingų valdymo ir planavimo lygmenų darbotvarkių nuoseklumą artimuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu (5);

32.

rekomenduoja vietos ir regionų lygmenimis įgyvendinti realistišką politiką, kuria siekiama pritraukti, išlaikyti ir pakartotinai pritraukti išsilavinusią darbo jėgą. Viena svarbi strateginė sąvoka yra gyvenimo kokybė: yra nustatyta, kad gyvenimo kokybės gerinimas yra labai galinga priemonė išsilavinusiai darbo jėgai pritraukti ir išlaikyti. Patartina ir pageidautina, kad gyvenimo kokybės vertinimai būtų atliekami reguliariai ir struktūruotai, kad jie suteiktų vietos ir regionų valdžios institucijoms vertingos informacijos apie sritis, kuriose galimai reikia intervencijos;

33.

siūlo vietos, regionų, nacionalinėms ir ES valdžios institucijoms daug dėmesio skirti funkciniams požiūriams, kuriais siekiama sustabdyti emigraciją ir pritraukti darbuotojų (6): tai apima žinių ekonomikos kūrimą, regionų patrauklumo didinimą, diasporos strategijų kūrimą ir funkcinio požiūrio įgyvendinimą miestų valdyme;

34.

teigia, kad vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms reikia skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų šalinami struktūriniai, protų nutekėjimą gilinantys veiksniai (infrastruktūra ir greitkeliai, paslaugų kokybė, prieiga prie technologijų ir kt.);

35.

pabrėžia, kad reikia sukurti Europos integruotą požiūrį į protų nutekėjimą, paremtą realistiškais vertinimais, bendradarbiavimu ir koordinavimu vietos (regionų), nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Taip pat reikalinga įvairaus masto koordinuojama politika tose srityse, kurios yra svarbios protų nutekėjimui, įskaitant švietimą, skaitmeninimą, sanglaudą ir ekonominę politiką;

36.

mano, jog labai svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos suprastų, kokį svarbų vaidmenį universitetai ir profesinio mokymo ir rengimo įstaigos atlieka vietos vystymesi žinių ekonomikos sąlygomis. Vietos valdžios institucijoms reikia ne tik užmegzti partnerystės ryšius su universitetais, bet ir suprasti, jog universitetus reikia remti, taip pat ir investicijomis į vietos infrastruktūrą. Reikia, kad strateginiai universitetų ir vietos valdžios institucijų tikslai būtų kiek galima artimesni vieni kitiems;

37.

pažymi, kad privačių įmonių (besidominčių moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra), vietos valdžios institucijų ir universitetų partnerystės yra svarbūs vietos augimo ir plėtros varikliai, kuriuos reikėtų įtraukti į dabartinį Komisijos tikslą taikant MVĮ strategiją sudaryti sąlygas mažoms įmonėms lengviau tapti didelėmis inovatorėmis;

38.

reiškia susirūpinimą, kad gali sustiprėti nelygybė tarp miestų ir regionų, gaunančių didelį bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansavimą, ir įspėja dėl nepakankamų veiksmų skirtumams tarp regionų mažinti ir sudaryti galimybes visiems pasinaudoti programa „Europos horizontas“ (7);

39.

pabrėžia, kad skaitmeninis junglumas ir pažangioji specializacija daro teigiamą poveikį protų nutekėjimo požiūriu. Regionų pažangiosios plėtros ir specializacijos strategijos gali daug dėmesio skirti konkurenciniam pranašumui, kuris egzistuoja arba atsiranda viename regione. Skaitmeninis junglumas ir skaitmeninio raštingumo ugdymas turėtų būti pagrindiniai naujosios Komisijos pastangų atnaujinti Skaitmeninio švietimo veiksmų planą elementai;

40.

pažymi, kad vietos valdžios institucijos gali sukurti ir įgyvendinti daug priemonių, kurios didintų ir plėtotų individualų bendruomenių atsparumą, pirmiausia tais atvejais, kai jos susiduria su ekonominiais sunkumais, pavyzdžiui, nedarbu. Individualus atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti ir įveikti sunkmečius gali būti paremiamas kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programomis, pavyzdžiui, remiamomis per ES įgūdžių darbotvarkę, taip pat priemonėmis, kuriomis skatinamas verslumas ir mažosios įmonės, šviečiamosiomis ir bendruomenės programomis moksleiviams ir jaunuoliams, kurių tėvai dirba užsienyje ir kt.;

41.

rekomenduoja Europos Komisijai, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos regionų komitetu, Europos Parlamentu ir ES Taryba, aktyviai remti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas spręsti protų nutekėjimo klausimą. Sąjunga yra sudėtingas politinis ir administracinis subjektas, taigi reikia kruopščiai išanalizuoti jos atsakomybes ir gebėjimus protų nutekėjimo požiūriu. Aptariant Sąjungos vaidmenį reikėtų nustatyti jos atsakomybes ir geriausias ES lygmeniu turimas priemones;

42.

mano, kad tai, kad „užsienyje gyvenęs (-usi) darbuotojas (-a) grįžta į savo kilmės šalį“, turi būti laikoma profesiniu privalumu, todėl per atitinkamą atrankos procesą tai turi būti aiškiai nurodoma darbdaviams.

2020 m. vasario 12 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS


(1)  Europos regionų komitetas, 2018 m., Protų nutekėjimo klausimo sprendimas. Vietos ir regionų matmuo.

(2)  Europos Komisija, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, generalinis direktoratas, D departamentas – Darbo jėgos judumas, 2018 Annual Report on Intra-EU Labour Mobility.

(3)  Atoyan, R., Christiansen, L., Dizioli, A., Ebeke, C., Ilahi, N., Ilyina, A., Mehrez, G., Qu, H., Raei, F., Rhee, A. and Zakharova, D., Emigration and Its Economic Impact on Eastern Europe, IMF staff discussion note, July 2016.

(4)  Ursula von der Leyen, „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“, p. 9.

(5)  ESPON, 2019, Addressing Labour Migration Challenges in Europe, p. 18.

(6)  Ten pat, p. 17–18.

(7)  COR-2018-03891.