Europos regionų komiteto nuomonė „Pažangieji miestai. Nauji teisingo perėjimo prie poveikio klimatui neutralizavimo iššūkiai. Kaip įgyvendinti DVT realiame gyvenime?“

(2020/C 39/17)

Pagrindinis pranešėjas	:	Andries GRYFFROY (BE/EA), Flandrijos parlamento narys
Pamatinis dokumentas	:	Tarybai pirmininkaujančios Suomijos prašymas pateikti nuomonę

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

pripažįsta, kad pažangusis miestas yra vieta, kurioje miesto gyventojams ir įmonėms tarnaujantys tradiciniai tinklai ir teikiamos paslaugos yra efektyvesni dėl naudojamų skaitmeninių ir telekomunikacijos technologijų. Siekiant geriau panaudoti išteklius ir sumažinti išmetamus teršalus pažangiajame mieste ne tik naudojamos informacijos ir ryšių technologijos (IRT), bet ir veikia interaktyvi ir reaguojanti miesto administracija, kuri geriau aptarnauja savo gyventojus pasitelkdama pažangesnius miesto transporto tinklus, modernizuotą vandens tiekimą ir atliekų tvarkymą ir veiksmingiau apšviesdama ir šildydama pastatus, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje; pažangusis miestas taip pat turi būti tokia vieta, kurioje daug dėmesio skiriama įtraukios ir prieinamos švietimo ir mokymo struktūros kūrimui, kad būtų galima ugdyti gyventojų gebėjimus ir talentus ir užtikrinti jų dalyvavimą bendruomenės vystymesi; būtent dėl šios priežasties teigiamai vertina didesnį JT darnaus vystymosi tikslų kryptingumą, konkrečiai tai, kad jie atkreipia dėmesį į faktą, kad tvarumui užtikrinti reikia holistinio požiūrio į visus tų tikslų aspektus;

kaip jau buvo nurodyta nuomonėje „Daugiapakopis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas energijos nepritekliui pašalinti“ (pranešėja Kata Tüttő (HU/PES)) (1), dar kartą pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į energijos nepriteklių nustatant įvairių sričių politiką, ir mano, jog vienas iš svarbiausių pastarųjų metų politinių pokyčių yra aiškus pripažinimas, kad formuojant dabartinę ir būsimą energetikos ir klimato politiką turi būti atsižvelgta ir į jos socialinį poveikį;

kaip Ilmar Reepalu (SE/PES) nuomonėje „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ dar karta patvirtina, kad svarbu pripažinti, jog esama daug įvairių miesto gyvenviečių, nesvarbu, ar jos laikomos miestais ar ne, ir jų santykių ir papildomumo su aplinkinėms kaimo vietovėms svarbą; Enda Stenson (IE/EA) nuomonėje „Kaimo vietovių atgaivinimas pasitelkiant pažangiųjų kaimų iniciatyvą“ taip pat teigia, kad „panašiai kaip pažangiųjų miestų iniciatyva, pažangiųjų kaimo vietovių iniciatyva turėtų remtis plačiu požiūriu į vystymąsi ir inovacijas ir įtraukti šiuos šešis matmenis:

—	pažangią, novatorišką, verslią ir našią ekonomiką,

—	didesnį judumą, kartu su prieinamais, šiuolaikiškais ir darniais transporto tinklais,

—	aplinką tausojančios ir tvarios energetikos viziją,

—	kvalifikuotus ir aktyvius piliečius,

—	kokybišką gyvenimą kultūros, sveikatos, saugumo ir švietimo srityse,

—	veiksmingą, skaidrų ir plataus užmojo administravimą“,

tačiau pabrėžia, kad svarbus papildomas pažangumo propagavimo elementas privalo būti piliečių įtraukimas ir sąlygų jiems ugdyti savo potencialą užtikrinimas pasitelkiant šveitimą ir remiant mokslinius tyrimus, inovacijas ir socialinę sanglaudą. Tam taip pat reikia veiksmingo, skaidraus ir patikimo duomenų apsaugos ir duomenų naudojimo reglamentavimo;

pabrėžia, kad tarp regionų, didmiesčių, miestų ir nedidelių bendruomenių yra didelių skirtumų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, įgūdžių ir skaitmeninimo požiūriu. Todėl primena, kad pažangiosios plėtros strategijos turi būti pritaikytos prie bendruomenės dydžio ir šis požiūris turi atitikti kiekvienos iš šių bendruomenių konkrečią situaciją diegiant infrastruktūrą ir teikiant reikiamą paramą, kad visos grupės turėtų pakankamų prieigos galimybių prie informacinių ir skaitmeninių paslaugų;

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija savo rekomendacijose, pateiktose įvertinus įvairių ES šalių pateiktus 2021–2030 m. integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, paragino imtis platesnio užmojo veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarime nustatyti 2030 m. klimato tikslai ir sėkmingai pereita prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos iki 2050 m., šiuo tikslu aktyviau naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir didinant energijos vartojimo efektyvumą, taip pat modernizuojant ekonomiką;

pripažįsta, kad dėl iššūkio masto ir daugelį sektorių apimančios klimato kaitos pobūdžio reikia kompleksiškų, į problemas orientuotų sprendimų, kurie būtų skirti daugeliui sąveikaujančių ir priešpriešinių procesų ir tikslų;

pabrėžia, kad svarbu glaudžiai susieti DVT su 2021–2027 m. sanglaudos politikos tikslais, ypač 2-uoju tikslu (Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą), nes tai padėtų siekti DVT įgyvendinant konkrečius tikslus, nustatytus pasiūlymuose dėl reglamento;

pripažįsta, kad pereinant į neutralizuoto poveikio klimatui ateitį reikės ne tik imtis būtinų prisitaikymo prie klimato kaitos poveikio priemonių ir mažinti energetikos, pastatų ir susisiekimo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, tvariai transformuoti žemės ūkio ir maisto sistemas ir apsaugoti ekosistemas ir biologinę įvairovę. Todėl pritaria galimam Europos poveikio klimatui neutralizavimo observatorijos steigimui;

pripažįsta Merų pakto ir Švarios energijos tiekimo ES saloms iniciatyvos pastangas sutelkiant vietos valdžios institucijas, vietos įmones, vietos akademines bendruomenes ir mokslo įstaigas, taip pat vietos bendruomenės organizacijas kurti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijas, ir ragina Europos vietos ir regionų valdžios institucijas pasirašyti, įgyvendinti ir stebėti veiksmus pagal Merų paktą ir Švarios energijos tiekimo ES saloms iniciatyvą;

10.

ragina valstybes nares įtraukti pažangiųjų bendruomenių temą į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, pripažįstant šių bendruomenių potencialą efektyvaus išteklių naudojimo, energetikos efektyvumo ir išmetamų teršalų mažinimo požiūriu;

Dėl pažangaus pažangių bendruomenių valdymo

11.

pabrėžia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės suteikia puikią galimybę įgyvendinti pažangaus valdymo mechanizmus ir tokiu būdu didina vietos valdžios institucijų gebėjimą priimti sprendimus vis sudėtingesnėje aplinkoje;

12.

pabrėžia, kad reikia spartinti perėjimą prie pažangiojo valdymo modelio vietos ir regionų lygmeniu, sukuriant ir įgyvendinant elektronines paslaugas, kurios leistų piliečiams turint vieną sąskaitą pasinaudoti įvairesnėmis e. valdžios paslaugomis;

13.

ragina Europos semestrą, kuris yra ES ekonominės politikos koordinavimo priemonė, taip pat laikyti pagrindu, sudarančiu sąlygas stiprinti DVT, ir planuoti, stebėti ir vertinti jų įgyvendinimą visoje ES;

14.

patvirtina, kad daugiapakopiam valdymui tenka lemiamas vaidmuo užtikrinant, kad vietos valdžios institucijos galėtų veiksmingai kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir mano, kad šiuo požiūriu pažangieji miestai yra svarbus įgalėjimo veiksnys;

15.

pripažįsta mokesčių ir viešųjų pirkimų naudojimą kaip priemonę paspartinti inovatyvių ir tvarių technologijų patekimą į rinką užtikrinant, kad jos būtų diegiamos atsižvelgiant į paklausą ir sudarytų sąlygas įgyvendinti decentralizuotus vietos lygmens sprendimus;

16.

mano, kad standartinio formato atvirieji duomenys yra svarbi priemonė, kuri padėtų kurti ir vystyti pažangiuosius miestus ir pabrėžia, kad kartu su šiais duomenimis, „atvirieji komponentai“ (t. y. atvirosios API) taps reikšmingu pagrindu, nuo kurio bus galima atsispirti sparčiau ir lanksčiau kuriant ir platinant pažangiųjų miestų sprendimus;

17.

pripažįsta realiai naudojamų vartotojų sąsajų, pavyzdžiui, piliečių mobiliojo ryšio prietaisų arba pažangiųjų skaitiklių, generuotų duomenų potencialą ir ragina sukurti visapusiškas sistemas, kurios integruotų ir naudotų vartotojų generuotus duomenis pažangiojo valdymo tikslais ir kartu užtikrintų duomenų savininkams reikalingą apsaugą;

18.

primena, kaip svarbu regionų ir vietos lygmeniu remti klimato tikslus, kai jie nustatomi tiesiogiai ir kai jie kyla iš aukštesniu lygmeniu iškeltų klimato tikslų, numatant patikimas technines ir mokslines nustatytų tikslų įgyvendinimo vietos lygmeniu trajektorijas;

19.

pabrėžia, kad pažangus tvarus miestų valdymas reiškia, jog atsisakoma trumpalaikės, neholistinės politikos ir pereinama prie ilgalaikio, sisteminio ir mokymu pagrįsto požiūrio. Tokiam perėjimui reikia strateginio ir nuolatinio pokyčių valdymo, taikomo šioms esamoms miesto valdymo struktūroms, kuris galėtų paskatinti trumpalaikius ir pavienius sprendimus;

20.

pabrėžia, kad svarbu ne tik nustatyti tikslus, bet kartu parengti ir būtinas konkrečias priemones ir jas toliau stebėti, kad būtų galima atlikti reikiamus pakeitimus. Su kitais subjektais ir su žinių centrais sukurti mokymosi tinklai pagerintų tikslų ir priemonių gretinimu paremtą mokymosi procesą;

Pažangieji miestai, miesteliai ir kaimai ir DVT įgyvendinimas

21.

primena, kad pastaraisiais metais RK intensyviai dirbo DVT srityje ir kad neseniai priimtose nuomonėse – Arnoldo Abramavičiaus (LT/EPP) nuomonėje „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.„ (2) ir Sirpa Hertell (FI/EPP) nuomonėje “Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“ (3) – apibendrinama Regionų komiteto pozicija;

22.

kartoja S. Hertell (FI/EPP) parengtoje nuomonėje „Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“ pateiktą teiginį, kad „siekiant ekonominių, ekologinių, socialinių ir kultūrinių tvarumo tikslų labai svarbu bendrai susitarti dėl konkrečių orientyrų, rodiklių, duomenų, susijusių su klimato kaita ir vietos savivaldybių, miestų ir regionų DVT, vertinimo realiu laiku“ (4). Todėl pabrėžia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės, taikydami pažangiąsias technologijas ir duomenų rinkimo procesus, gali tapti pradininkais šioje srityje;

23.

kartoja, kad „reikia patikimų subnacionalinių klimato duomenų ir kad svarbu naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu, siekiant atkreipti dėmesį į vietos bendruomenių kovos su klimato kaita veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, RK primena, kad svarbu kuo geriau pasinaudoti Merų pakto duomenų baze ir galimybe susieti vietos duomenis ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įvedant vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“ (5). Šiomis aplinkybėmis dar kartą primena, jog yra nepaprastai svarbu suteikti pažangiesiems miestams ir bendruomenėms priemonių, kurios stiprintų jų gebėjimą rinkti ir analizuoti duomenis ir naudoti juos sprendimų priėmimo procesams pagerinti;

24.

mano, kad pažangumo strategija yra svarbiausia priemonė uždaviniams, susijusiems su 11-uoju darniems miestams ir bendruomenėms skirtu DVT ir su 13-uoju DVT dėl klimato kaitos, pasiekti;

25.

pripažįsta, kad pažangieji miestai privalo įtraukti savo piliečius, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti formuojant savo vietos kontekstą; žmonių iniciatyva, paremta ir papildyta IRT, ir prie piliečių poreikių pritaikytos vietos paslaugos gali sudaryti sąlygas nustatyti ir įgyvendinti pažangiuosius sprendimus ir kolektyvines idėjas, kurios pagerintų miestus ir padidintų jų tvarumą, kartu padidinant socialinį kapitalą ir bendruomenių atsparumą ir nepamirštant būtinybės spręsti energijos nepritekliaus problemą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sumažinti skaitmeninę atskirtį ir gerinti piliečių įgūdžius, siekiant užtikrinti, kad pažangiosios bendruomenės nesegreguotų pažeidžiamų piliečių, ir išvengti bet kokios socialinės atskirties;

Pažangieji didmiesčiai, miestai ir kaimai ir perėjimas prie tausiai išteklius vartojančios, neutralaus poveikio klimatui ir biologinės įvairovės Europos

26.

mano, kad siekiant pažangaus perėjimo, strategiškai svarbu parengti specialias programas, kuriomis būtų didinami įvairių grupių ir profesijų gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai remiantis patirtimi ir geriausia praktika kaip ir pažangiųjų miestų projektų atveju;

27.

teigiamai vertina kai kurių pažangiųjų bendruomenių novatorišką patirtį jau dabar pereinant prie žiedinės ekonomikos sprendimų taikymo pastatams, susisiekimui, produktams, atliekų tvarkymui ir savo teritorijų planavimui ir valdymui ir ragina Europos Komisiją aktyviau siekti, kad šią kryptimi pasuktų visos pažangiosios bendruomenės. Šių bendruomenių indėlis bus labai reikšmingas siekiant DVT;

28.

pažymi, kad pažangiosios technologijos atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant švarios energijos dokumentų rinkinį ir sėkmingai pereinant prie švarios energijos. Todėl teigia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės yra galinga priemonė, kuri padėtų užtikrinti, kad šios pažangiosios technologijos būtų įgyvendintos nuosekliai ir darniai, kuo daugiau pasinaudojant esama sinergija;

29.

mano, kad vietos energetikos bendruomenės galėtų tapti dideliu ištekliumi, kuris leistų užtikrinti teisingą perėjimą prie švarios energijos, ragina siekti piliečių dalyvavimo pažangiuosiuose miestuose ir bendruomenėse ir šiame kontekste primena savo nuomonėje šia tema pateiktus pasiūlymus (6);

30.

primena, kad gamta atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant DVT, kurie susiję su skurdu, badu, sveikata, gerove ir tvariais miestais. Komitetas pabrėžia, kad pažangieji miestai ir bendruomenės turėtų apsvarstyti galimybę su gamta susijusius sprendimus ir žaliąją infrastruktūrą naudoti kaip būtinas papildomas politikos priemones, užtikrinančias ekosistemų paslaugų ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir skatinančias tvarų jų naudojimą bei užkirsti kelią žemės užėmimui;

31.

primena, kad Europos poveikio klimatui neutralizavimo strategijoje iki 2050 m. pripažįstama, kad pažangiosioms technologijoms ir miestams tenka pagrindinis vaidmuo siekiant neutralaus poveikio klimatui;

32.

primena, kad reikia ne tik labiau atsižvelgti į klimato apsaugą nustatant biudžetą, bet ir imtis veiksmingų priemonių, kad būtų palaipsniui nutrauktas tiesioginių ir netiesioginių subsidijų iškastiniam kurui teikimas, siekiant sukurti vienodas sąlygas atsinaujinantiems energijos ištekliams, skatinti keisti elgseną ir skirti būtinus išteklius teisingai pertvarkai remti;

33.

pažymi, kad perėjimas prie poveikio klimatui neutralizavimo kuria kokybiškas darbo vietas žiedinės ekonomikos, švarios energijos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, ir ragina ES didinti su klimatu susijusių tikslų nuoseklumą įgyvendinant sanglaudos politiką, pasitelkiant Europos socialinį fondą (ESF+) ir iniciatyvą „InvestEU“;

34.

atkreipia dėmesį, kad „pažangiojo vandens“ sprendimai įgyja vis daugiau svarbos, nes tai yra išbaigtos pažangiųjų miestų politikos, kuria siekiama klimato požiūriu tvarių sprendimų, sudedamoji dalis;

35.

primena, kaip svarbu įgyvendinti pažangiąją infrastruktūrą, ir mano, kad pažangieji miestai ir bendruomenės natūraliai tampa šios srities pradininkais;

36.

primena, kad pastatų energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus klausimas siekiant sėkmingai neutralizuoti poveikį klimatui ir kad pažangieji sprendimai turėtų atlikti lemiamą vaidmenį; todėl primena, kad šie sprendimai būtų veiksmingesni, jeigu jie būtų įtraukti į pažangiųjų miestų ir bendruomenių kontekstą ir jeigu jie nebūtų įgyvendinami kaip pavieniai sprendimai; šiomis aplinkybėmis taip pat primena svarbų pažangiųjų pastatų iniciatyvos finansavimo vaidmenį šiam tikslui teikiant finansavimo mechanizmus;

37.

atkreipia dėmesį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį vykdant darnią būsto politiką ir taip reikšmingai prisideda prie ES politinių tikslų praktinio įgyvendinimo;

38.

ragina numatyti paskatų, orientuotų į maksimalų naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir senų pastatų atnaujinimą pagal standartus, suderintus su pasyviojo namo standartu, kartu, kai tinkama, pastatuose naudojant pažangiąsias technologijas;

39.

primena, kad RK pritaria Darnaus judumo mieste planams, paremtiems įvairiarūšiu transportu ir koordinuotu mažą arba nulinį teršalų kiekį išmetančiu miesto ir regionų transportu ir logistika, pabrėžiant labai svarbų geležinkelio ir vandens transporto vaidmenį mažinant išmetamų teršalų kiekį;

40.

primena, kad miesto transporto sektorius šiuo metu formuoja paradigminę slinktį ir pats ją išgyvena, šiam procesui sutampant su pertvarka energijos vartojimo srityje (elektrifikavimu, alternatyviais degalais), technologijų (ITS) ir elgsenos pokyčiais (dalijimosi ekonomika, dėmesys aktyviam keliavimui). Šie pokyčiai turi įtakos keleivių ir krovinių vežimui, verslo ir laisvalaikio kelionėms. Ši paradigminė slinktis gali būti kreipiama pažangiojo miesto tikslams pasiekti, pavyzdžiui, stimuliuojant vietos inovacijų rinką, racionalizuojant geriausias turimas technologijas ir žiniomis paremtą sprendimų priėmimą.

41.

taip pat mano, kad pažangaus judumo technologijos gali padėti rasti tvarius judumo sprendimus retai apgyvendintose teritorijose, kaimo vietovėse ir priemiesčio regionuose bei skatinti aktyvaus mobilumo modelį, kuris gali pagerinti piliečių sveikatą;

Daugiau galimybių pažangiosioms bendruomenėms finansuoti ir sparčiai įgyvendinti inovatyvius sprendimus

42.

nurodo, kad atokiausi regionai ir kiti salų regionai yra ideali vieta išbandyti alternatyvias technologijas, energetiką ir procedūras ir kad jie laikomi „gyvomis laboratorijomis“. Jų atokumas, atstumas nuo Europos centro ir didelė biologinė įvairovė, jūros artumas ir prieinamumas, ekstremalūs aplinkos reiškiniai (atmosferiniai ir geologiniai) ir turima geoterminė energija yra ne trūkumai ieškant sprendimų, kaip įgyvendinti DVT, o verčiau geografiniai privalumai, kurie suteikia galimybę išbandyti prototipus kontroliuojamomis sąlygomis, tačiau aukščiausiu sudėtingumo lygmeniu.

43.

pabrėžia vietos zonų, kuriose realiomis miesto sąlygomis galima išbandyti lanksčias ir inovatyvias reguliavimo priemones arba alternatyvas reguliavimui, potencialą, nes taip galima sudaryti sąlygas nustatyti ir galbūt vėliau įgyvendinti tvarias inovacijas (pvz., būsto srityje); miestas kaip „mokymosi mašina“ sudaro sąlygas socialiniam mokymuisi ir skatina socialinę riziką mažinti galintį bendradarbiavimą;

44.

pabrėžia decentralizavimo mokesčių srityje svarbą, kad būtų sudarytos sąlygos geriau vietos kontekste įtvirtinti regionines ir (dideles) miesto į klimatą orientuotas mokestines priemones;

45.

pabrėžia, kaip svarbu vietos bendruomenes aprūpinti priemonėmis ir gebėjimų stiprinimo veikla, siekiant sudaryti sąlygas joms tapti pažangiomis bendruomenėmis, sumažinant skaitmeninį atotrūkį ir užtikrinant, kad joks pilietis ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje;

46.

primena svarbų viešųjų ir privačių partnerysčių vaidmenį įgyvendinant pažangiuosius miestus ir bendruomenes ir ragina Europos Komisiją dėti daugiau pastangų sudaryti geras sąlygas didelėms ir mažoms savivaldybėms taikyti šią priemonę;

47.

primena apie pažangiosioms bendruomenėms kaip pažangios ir įtraukios energetikos pertvarkos skatintojoms tenkantį vaidmenį ir ragina Europos Komisiją toliau remti pažangiuosius miestus ir bendruomenes ir jų veiklą specialiomis ir prieinamomis finansavimo priemonėmis;

48.

teigiamai vertina Europos Komisijos sprendimą naujojoje pagrindų programoje „Europos horizontas“ nustatyti misiją dėl neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų;

49.

ragina siekti, kad ES klimato politika būtų holistinė ir remtųsi sisteminiu ir integruotu požiūriu, pažymėdamas, kad iki šiol ES ir nacionalinė politika dažnai būdavo labai fragmentiška, pasklidusi po skirtingus sektorius ir kategorijas ir padalyta tarp miesto ir kaimo vietovių.

Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkas

Karl-Heinz LAMBERTZ

(1) COR-2018-05877-00-01-AC-TRA (LT) (OL C 404, 2019 11 29, p. 53).

(2) COR-2019-00239-00-00-AC-TRA (LT) (OL C 404, 2019 11 29, p. 16).

(3) COR-2019-00965-00-01-PAC-TRA (LT) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27).

(4) COR-2019-00965-00-01-PAC-TRA (LT).

(5) COR-2019-00965-00-01-PAC-TRA (LT).

(6) OL C 86, 2019 3 7, p. 36.