P8_TA(2019)0093

ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (rezoliucija)

2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15375/2018 – C8-0026/2019 – 2018/0403M(NLE))

(2020/C 449/48)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15375/2018),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (08224/2014),

—	atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punktą (C8-0026/2019),

—	atsižvelgdamas į ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), pasirašytą Briuselyje 2018 m. spalio 19 d.,

—	atsižvelgdamas į ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimą ir investicijų apsaugos susitarimą, pasirašytus Briuselyje 2018 m. spalio 19 d.,

—	atsižvelgdamas į 1980 m. kovo mėn. pasirašytą ASEAN ir EEB bendradarbiavimo susitarimą, kuris yra ES ir ASEAN santykių teisinis pagrindas (1),

—	atsižvelgdamas į 12-ąjį ES ir Azijos (ASEM) aukščiausiojo lygio susitikimą, įvykusį 2018 m. spalio 18–19 d. Briuselyje,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 23 d. Singapūre vykusį 10-ąjį ES ir Singapūro tarpparlamentinį susitikimą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbtą visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos patvirtintas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija,

—	atsižvelgdamas į ES strategiją dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų, grindžiamą tvariu junglumu,

—	atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN, visų pirma, į 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) (2) ir 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES ir ASEAN santykių ateities (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. teisėkūros rezoliuciją (4) dėl sprendimo projekto,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0023/2019),

A.	kadangi ES ir Singapūro santykiai tęsiasi jau keletą dešimtmečių ir yra grindžiami ilga draugyste ir glaudžiais istoriniais, politiniais ir ekonominiais ryšiais; kadangi dvišalė partnerystė grindžiama bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu siekti taikaus ir klestinčio pasaulio;

kadangi ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) šalys dar kartą patvirtina savo pagarbą demokratijos principams, teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nustatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose taikomuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose;

C.	kadangi Singapūras yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), kuri 2017 m. šventė savo 40-ąsias metines, narys steigėjas;

kadangi 2018 m., Singapūrui pirmininkaujant Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN) ir vadovaujantis šūkiu „Atsparumas ir novatoriškumas“, Singapūre surengti du ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimai ir tokiomis pradėtomis iniciatyvomis, kaip antai, ASEAN jaunimo stipendija, skatinta ASEAN vienybė, saugumas ir ekonominis bendradarbiavimas;

E.	kadangi Singapūras yra artimas Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, su kuriuo 2003 m. sudarė laisvosios prekybos susitarimą, ir mano, kad jis būtinas siekiant užtikrinti saugumą, stabilumą ir pusiausvyrą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

F.	kadangi 2017 m. Singapūras užėmė 9 vietą pagal JT vystymosi programos žmogaus socialinės raidos indeksą;

G.	kadangi pagal organizacijos „Transparency International“ 2017 m. paskelbtą korupcijos suvokimo indeksą Singapūras užėmė 6 vietą, taigi yra viena iš mažiausiai korumpuotų šalių pasaulyje;

H.	kadangi 2018 m. vasario mėn. įvyko pirmasis ES ir ASEAN jaunųjų lyderių forumas;

I.	kadangi dėl miško gaisrų kaimyninėse šalyse, daugiausia kilusių dėl tyčinio deginimo siekiant paruošti žemę alyvpalmių auginimui ir medienos plantacijoms, Singapūre užfiksuotas rekordinis taršos lygis;

kadangi pagal Singapūro Konstituciją garantuojamos teisės į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, tačiau jos vis dėlto griežtai ribojamos dėl priežasčių, susijusių su saugumu, viešosios tvarkos apsauga, morale, parlamentinėmis privilegijomis ir rasine bei religine harmonija; kadangi Singapūras pagal 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 151-ą vietą iš 180; kadangi Singapūro teisės aktai dėl paniekos, kurstymo maištauti ir šmeižto naudojami prieš aktyvistus, tinklaraštininkus ir žiniasklaidą siekiant varžyti kritišką nuomonę;

K.	kadangi Singapūre vis dar taikoma mirties bausmė; kadangi po trumpo laikotarpio, per kurį nevykdytos mirties bausmės, nuo 2014 m. didėja įvykdytų mirties bausmių skaičius;

L.	kadangi griežtai ribojamos Singapūro LGBTI bendruomenės teisės; kadangi dviejų vyrų lytiniai santykiai laisva valia yra neteisėti ir už juos skiriama bausmė siekia iki dviejų metų kalėjimo; kadangi tos pačios lyties santykiai nepripažįstami pagal Singapūro teisės aktus;

M.	kadangi Singapūras dar neratifikavo dviejų pagrindinių TDO konvencijų, t. y. Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir Konvencijos dėl diskriminacijos;

ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas

palankiai vertina partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymą, nes šis susitarimas yra strategiškai svarbus ir bus teisinis ilgalaikių dvišalių santykių ir įsipareigojimo stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, taip pat tokiose srityse, kaip antai, aplinkos apsauga, tarptautinis stabilumas, teisingumas, saugumas ir vystymasis, pagrindas;

atkreipia dėmesį į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo teikiamas galimybes naujose bendradarbiavimo srityse, tokiose, kaip antai, žmogaus teisės, teisingumas, laisvė, saugumas ir branduolinių ginklų neplatinimas, taip pat vykdant bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityse, kaip antai, energetika, aplinka, kova su klimato kaita, gamtos išteklių apsauga ir transportas, ypač jūrų ir oro transportas;

palankiai vertina bendradarbiavimą žmonių tarpusavio ryšių, informacinės visuomenės, audiovizualinėje ir žiniasklaidos, švietimo ir kultūrinių mainų, užimtumo ir socialinių reikalų, sveikatos priežiūros ir statistikos srityse, nes tai padės įvertinti susitarimo įgyvendinimo pažangą;

mano, kad PBS kaip pagrindų susitarimas yra politiškai glaudžiai susijęs su laisvosios prekybos susitarimu ir investicijų apsaugos susitarimu ir juos papildo; primena, kad pagal PBS 44 straipsnį numatoma galimybė nevykdyti minėtų susitarimų, jeigu būtų sistemingai ir šiurkščiai pažeidžiami pagrindiniai elementai, įskaitant demokratijos principus, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises;

palankiai vertina tai, kad Singapūras 2017 m. birželio 21 d. pasirašė daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą dėl automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais standarto įgyvendinimo ir kad 2017 m. birželio 30 d. jis pranešė EBPO apie savo ketinimą pagal tą susitarimą pradėti automatinius mainus su visomis ES valstybėmis narėmis, su kuriomis nebuvo sudarytas dvišalis susitarimas minėtu tikslu; ragina šalis visapusiškai pasinaudoti PBS nuostatomis dėl bendradarbiavimo mokesčių srityje;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

dar kartą patvirtina būtiną įsipareigojimą ir ryžtą užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant socialines teises, demokratijai, pagrindinėms laisvėms, gerą valdymą ir teisinės valstybės principą ir bendradarbiauti šioje srityje; primena, kad ES, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, žmogaus teisėms skiria daugiausia dėmesio; ragina Singapūro valdžios institucijas visomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis JT Chartijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, ir mano, kad ES turėtų toliau teikti paramą Singapūrui, skirtą socialinei įtraukčiai, pagarbai žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, taikos skatinimui, saugumui ir teismų reformai; palankiai vertina atviras viešas diskusijas dėl neįgyvendinto įstatymo dėl baudimo už tos pačios lyties asmenų santykius persvarstymo ir ragina Singapūro vyriausybę visapusiškai ginti LGBTI bendruomenės teises; primygtinai ragina Singapūro vyriausybę panaikinti teisės aktus, pagal kuriuos baudžiama už tos pačios lyties asmenų lytinius santykius; pabrėžia, kad būtina toliau bendradarbiauti moterų teisių srityje, ir primygtinai ragina Singapūro vyriausybę sudaryti palankesnes sąlygas priimti teisės aktus, kuriais draudžiamos visos moterų diskriminacijos formos ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos;

ragina ES pradėti dialogą su Singapūro vyriausybe siekiant nedelsiant paskelbti mirties bausmės moratoriumą – tai būtų žingsnis siekiant mirties bausmės panaikinimo;

ragina Singapūro vyriausybę saugoti saviraiškos ir susirinkimų laisvę, nes tai pagrindinis gerai veikiančios demokratinės valstybės elementas;

ragina ES užmegzti dialogą su Singapūro valdžios institucijomis, kad šaliai būtų paprasčiau ratifikuoti žmogaus teisių priemones ir pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Singapūras dar neratifikavo Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir Konvencijos dėl diskriminacijos ir nepritarė Konvencijai dėl priverstinio darbo; tikisi, kad Singapūras toliau bendradarbiaus su TDO, kad laipsniškai būtų užtikrintas visiškas konvencijų turinio suderinimas ir galiausiai jos būtų ratifikuotos;

ES ir Singapūro santykiai

10.

pabrėžia, kad partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas – tai stipri paskata aktyvesniam ES, Singapūro ir apskritai Pietryčių Azijos regiono bendradarbiavimui;

11.

pabrėžia tvirtų Singapūro ir ES prekybos ir investicijų santykių politinę vertę;

12.

atkreipia dėmesį į konkrečią ES turimą patirtį institucijų kūrimo, bendrosios rinkos, reguliavimo priemonių suvienodinimo, krizės valdymo, humanitarinės pagalbos ir pagalbos nelaimės atveju, žmogaus teisių ir demokratijos srityse; pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti politinius dialogus ir bendradarbiavimą tokiais klausimais, kaip antai, pagrindinės teisės, ir bendros svarbos klausimais, įskaitant teisinę valstybę ir saugumą bei saviraiškos laisvės apsaugą;

13.

palankiai vertina tai, kad pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą remiami žmonių tarpusavio ryšiai, pvz., akademinis judumas pagal programą „Erasmus Mundus“, ir sudaromos palankesnės sąlygos tolesniam kultūrinių mainų plėtojimui, siekiant didinti tarpusavio supratimą ir žinias apie atitinkamas kultūras;

14.

atkreipia dėmesį į Singapūre įsikūrusio Azijos ir Europos fondo (ASEF), kaip pagrindinės Azijos ir Europos kultūrinių mainų priemonės, vaidmenį; palankiai vertina jo vaidmenį pilietinės visuomenei rūpimus dalykus įtraukiant kaip itin svarbų elementą į ASEM susitikimuose aptariamus klausimus;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos centras Singapūre, įsteigtas 2009 m. kartu su Singapūro nacionaliniu universitetu ir Nanjango technologijų universitetu, skatina žinias ir supratimą apie ES ir jos politiką ir yra pasaulinio ES kompetencijos centrų tinklo dalis;

16.

ragina Singapūro mokslininkus tyrėjus vykdyti bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus su ES subjektais pagal ES mokslinių tyrimų iniciatyvas, pvz., programą „Horizontas 2020“, ir spręsti bendrus visuotinius uždavinius, susijusius su klimato kaita, aplinka, biotechnologija, sveikata, senėjančia visuomene, energija, gamtos ištekliais ir apsirūpinimo maistu saugumu;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas

17.

mano, kad Singapūras yra pagrindinis partneris reaguojant į humanitarines nelaimes Pietryčių Azijoje ir svarbus veikėjas užtikrinant viso regiono politinį stabilumą;

18.

yra susirūpinęs dėl to, kad klimato kaita darys didelį poveikį Singapūrui ir ASEAN regionui; palankiai vertina pozityvų Singapūro indėlį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir darnaus vystymosi tikslų; palankiai vertina tai, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Singapūras ratifikavo Paryžiaus susitarimą, ir tikisi, kad iki 2030 m. jis įgyvendins suplanuotus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus; siekia bendradarbiauti su Singapūru ir ASEAN ir paspartinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia teikti paramą Singapūrui ir kitoms ASEAN šalims, kad būtų padidinta biologinės įvairovės, visų pirma koralų rifų, apsauga ir tvarus naudojimas, taip pat kad būtų sistemingai atkuriamos miškų ekosistemos; palankiai vertina Singapūro vaidmenį sprendžiant visam regionui aktualų klausimą, kaip sumažinti miškų naikinimą; primygtinai ragina vykdyti tolesnį ES ir Singapūro bendradarbiavimą siekiant veiksmingai pažaboti miškų gaisrus ir taikyti labiau aplinką tausojančias technologijas transporto ir pastatų srityse;

19.

mano, kad ES ir ASEAN turi galimybių ir yra suinteresuotos bendradarbiauti, siekdamos sukurti bendrą žiedinės ekonomikos strategiją, ir kad tam yra poreikis;

20.

palankiai vertina tai, kad sukurtas ES ir ASEAN jaunųjų lyderių forumas, kuris suteiks galimybę jauniesiems lyderiams iš ES ir ASEAN šalių keistis idėjomis ir kurti santykius, nes tai padės paremti ES ir ASEAN ryšius;

21.

pabrėžia, kad PBS suteiks galimybę ES padidinti savo indėlį siekiant įgyvendinti bendrus tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina dėti daugiau bendrų pastangų siekiant, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas būtų laisvas ir atviras;

22.

ragina bendradarbiauti su Singapūru siekiant bendrų interesų, susijusių su ASEAN ir ES junglumo politikos įgyvendinimu; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kad būtų galima įvykdyti junglumo tikslus ir kriterijus, dėl kurių susitarta paskutiniame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime; pakartoja, kad reikia skatinti daugiašalį valdymą;

23.

pabrėžia, kad Singapūras pasisako už Pietryčių Azijos regioninį daugiašališkumą; atkreipia dėmesį į Singapūro vaidmenį ES ir ASEAN tarpregioniniuose diplomatiniuose, ekonominiuose ir instituciniuose dialoguose ir pabrėžia Singapūro paramą regioninei integracijai Pietryčių Azijoje;

24.

atkreipia dėmesį į strateginę Singapūro padėtį; atkreipia dėmesį į Singapūro indėlį užtikrinant saugumą regione ir pasaulyje; palankiai vertina metinį Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą saugumo klausimais, kitaip vadinamą „Shangri-La“ dialogu, kuris nuo 2002 m. Singapūre rengiamas viešbutyje „Shangri-La“;

25.

reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančios įtampos Pietų Kinijos jūroje; ragina ASEAN paspartinti konsultacijas dėl taikaus šiame regione kylančių ginčų ir kontroversijų sprendimo elgesio kodekso ir ES remti šį procesą; primygtinai reikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) numatytas tarptautinės teisės nuostatas; su pasitenkinimu pažymi, kad Singapūras, reikalavimų nekelianti šalis, paragino šalis spręsti nesutarimus taikiai, laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją;

26.

ragina kartu su Singapūru ragina užtikrinti laivybos ir perskridimo laisvę regione ir pabrėžia, kad ES yra labai suinteresuota skatinti stabilumą Pietryčių Azijoje; pabrėžia itin svarbų ASEAN regioninio forumo ir Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimo vaidmenį skatinant dialogus saugumo klausimais tarp regiono šalių ir regionui nepriklausančių įtakingų valstybių – Kinijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų;

27.

palankiai vertina Singapūro iniciatyva pradėtą ASEAN kibernetinio saugumo pajėgumų programą, kuria siekiama padėti ASEAN šalims nustatyti kibernetines grėsmes ir į jas reaguoti; supranta, kad ASEAN neturi bendrų kibernetinės apsaugos normų, ir tai galėtų trukdyti bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje regione; ragina ES pasidalyti savo patirtimi, įgyta reaguojant į kibernetines ir hibridines grėsmes, ir remti ASEAN pajėgumų stiprinimą šioje srityje;

28.	giria Singapūrą už pajėgų ir išteklių dislokavimą siekiant 2003–2008 m. paremti tarptautinę koaliciją Irake ir jo vėlesnius įnašus vykdant prieš grupuotę ISIS nukreiptas operacijas Irake ir Sirijoje;

29.	pripažįsta Singapūro pasiruošimą rengti ir jo vaidmenį rengiant aukščiausiojo lygio susitikimus siekiant skatinti taiką ir pasitikėjimą Azijoje ir už jos ribų;

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo institucinė sistema

30.

palankiai vertina tai, kad pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtas jungtinis komitetas, kurį sudaro abiejų šalių atitinkamai aukšto lygio atstovai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą susitarimo veikimą ir įgyvendinimą, nustatyti prioritetus ir teikti rekomendacijas, kaip pasiekti susitarimo tikslus;

31.

ragina vykdyti nuolatinius Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Parlamento informacijos mainus, kad Parlamentui būtų sudarytos galimybės toliau stebėti, kaip įgyvendinamas PBS ir kaip siekiama jo tikslų;

o o

32.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Singapūro vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 144, 1980 6 10, p. 2.

(2) OL C 346, 2018 9 27, p. 44.

(3) OL C 482, 2016 12 23, p. 75.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0092.