Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Mokymas apie Europą. Mokykloms skirtų priemonių rinkinio rengimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2019/C 353/09)

Pranešėjas Gerhard RIEMER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2019 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius (SOC)
Priimta skyriuje	2019 7 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2019 7 17
Plenarinė sesija Nr.	545
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	191 / 4 / 6

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2015 m. Paryžiaus deklaraciją (1) ir 2018 m. Tarybos rekomendaciją (2), remiamas 2016 m. EP rezoliucijos (3), laiko aiškiu valstybių narių įgaliojimu į politikos darbotvarkę įtraukti mokymą ir mokymąsi apie „Europos Sąjungą“. Tai naujas atspirties taškas propaguojant europinį mokymo aspektą ir teikiant reikiamą paramą švietimo darbuotojams.

1.2.

EESRK mano, kad tam tikru mastu švietimo sektoriuje trūksta informacijos apie tai, kaip besimokantieji apskritai suvokia ES vaidmenį ir jos poveikį kasdieniam Europos piliečių gyvenimui. Nepaisant padidėjusio rinkėjų aktyvumo – nuo 42,61 % (2014 m.) iki 50,95 % (2019 m.) – neseniai įvykusių EP rinkimų rezultatai rodo, kad vis dar labai reikia nuo ankstyvo amžiaus informuoti ir šviesti žmones apie Europos Sąjungą.

1.3.

EESRK ragina suteikti naują postūmį švietimo apie ES veiksmams. Jis nori pasinaudoti puikia galimybe, kurią suteikia naujos sudėties Komisija, EP ir ypač naujas už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Komisijos narys. EESRK yra įsitikinęs, kad ypatingas dėmesys jaunimo švietimui apie ES turi būti laikomas būtinu siekiant palaipsniui plėtoti tikrą Europos pilietybę, kurios reikia kuriant tvirtą Europos Sąjungą.

1.4.

EESRK, pateikdamas dvi naujas nuomones (4), siekia kuo daugiau dėmesio skirti švietimui apie ES (SOC/612) ir mokymui apie Europą mokyklose. Svarbu dar kartą apgalvoti, kaip skatinti geresnį piliečių ir ES ryšį ir didinti piliečių sąmoningumą apie ES veiksmus, tikslus ir vertybes. Siekiant šio tikslo reikėtų imtis papildomų priemonių, kuriomis žmonės būtų geriau informuojami apie ES, visų pirma pradinio lavinimo mokykloje metu, taip pat profesinio rengimo ir mokymo sistemose ir aukštojo mokslo įstaigose bei mokantis visą gyvenimą.

1.5.

ES lygmeniu ir valstybėse narėse buvo imtasi daug priemonių padėčiai gerinti ir nacionaliniu bei ES lygmeniu parengta įvairios puikios medžiagos ir priemonių rinkinių, kurie galėtų būti įkvėpimo šaltinis tolesnėms iniciatyvoms kurti. Tačiau reikėtų pagerinti aiškumą, prieinamumą ir bendro pobūdžio informaciją apie turimą medžiagą. 2013 m. atlikto Europos Komisijos tyrimo rezultatai (5) rodo akivaizdžią valstybių narių politinę valią gerinti tokios informacijos kokybę, tačiau dar reikia daug nuveikti.

1.6.

EESRK mano, kad reikėtų atlikti naują tyrimą ir kritiškai išanalizuoti valstybių narių tikrąją padėtį, susijusią su švietimu apie ES mokyklose ir mokytojų rengimu bei tęstiniu profesiniu tobulinimu. Būtų naudinga atlikti dabartinių iniciatyvų ir mokymo programų, ypač pradinėse ir vidurinėse mokyklose, ir pilietinės visuomenės organizacijų bei socialinių partnerių dedamų pastangų analizę. Tyrimas galėtų būti grindžiamas 2013 m. tyrimu „Mokymasis apie Europą mokyklose“.

1.7.

Be to, būtų labai naudinga parengti mokymo ir mokymosi medžiagos / išteklių, parengtų įgyvendinus atitinkamus ES finansuojamus projektus, aprašą. Platforma, kurioje būtų surinktos visos šios skirtingos priemonės, suskirstytos pagal kalbą, amžiaus grupę ir temą – galbūt panaši į interneto svetainę „Ką mano labui daro Europa“ – galėtų būti naudojama mokymo ir mokymosi tikslais.

1.8.

EESRK mano, kad mokymo programos sąvoka turėtų būti platesnė, kad būtų įtraukta mokymo programa, kurioje pripažįstama vertinga švietimo veikla, padedanti mokytis ne tik klasėse ir ne tik mokymo programose esančius dalykus siekiant jaunimui ir visuomenei teisingai pristatyti ES.

1.9.

EESRK mano, kad kiekvienai mokyklai (besimokančiajam ir mokytojui) galėtų būti parengtas nedidelis priemonių rinkinys (pagrindinis „paketas“), kuris padėtų veiksmingiau šviesti piliečius apie ES. Tokio priemonių rinkinio turinys galėtų būti skirtingas ir pritaikytas ne tik prie nacionalinių ir regioninių aplinkybių, bet ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

1.10.

Europos lygmeniu reikėtų sukurti iš valstybių narių atstovų ir pripažintų ekspertų susidedančią aukšto lygio „Mokymo apie Europą“ekspertų grupę, siekiant skatinti tolesnę politinę paramą mokymui apie ES. Ši grupė galėtų teikti politikos pasiūlymus ir diskusijoms skirtas švietimo ministrų rekomendacijas, kurios vėliau galėtų būti įtrauktos į Tarybos išvadas.

1.11.

Mokytojai atlieka labai svarbų ateities formuotojų vaidmenį. Mokytojai turi būti geriau informuoti apie Europą ir būti pasirengę visų amžiaus grupių mokinius mokyti Europos klausimais. Stinga žinių apie ES ir kai kurie mokytojai neturi pakankamai patirties arba nepakankamai pasitiki savo žiniomis, kad apie tai mokytų per pamokas. Todėl EESRK prašo daugiau dėmesio skirti mokytojų rengimui ES ir valstybių narių lygmenimis ir padėti mokytojams naudotis esama medžiaga ir visapusiškai išnaudoti naujų skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes.

1.12.

EESRK yra įsitikinęs, kad kiekvienas mokyklą baigęs jaunuolis turi turėti pagrindines žinias apie ES, t. y. tam tikrą raštingumą ES srityje. EESRK žino, kad mokyti maždaug 72 mln. moksleivių, besimokančių ES pradinėse ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo mokyklose yra gana sudėtinga, tačiau kartu tai suteikia galimybių, kuriomis verta pasinaudoti. Tai reiškia ir tai, kad moksleiviams reikėtų sudaryti sąlygas apsilankyti Europos institucijose. Mokytojams taip pat turėtų būti suteikta tokia galimybė, kad jie įgytų specialios patirties, dalyvautų diskusijoje su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis (pvz., EESRK) ir grįžtų namo turėdami daugiau žinių apie Europą, jos vaidmenį, vertybes ir jos veiklos organizavimą.

2.   Puiki proga – nauja iniciatyva tinkamu laiku

2.1.

EESRK nori pasinaudoti puikia galimybe, kurią suteikia naujos sudėties Komisija, EP ir ypač naujas už švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą atsakingas Komisijos narys ir atkreipti dėmesį į mokymą apie Europą mokyklose.

2.2.

EESRK ankstesnėse nuomonėse pabrėžė mokymo apie ES istoriją, jos vertybes, demokratiją ir laimėjimus svarbą, siekiant, kad ES daugiau reikštų savo piliečiams. Formaliojo švietimo sistema daro didelę įtaką jaunų piliečių pasaulio suvokimui ir yra labai svarbi plėtojant jų supratimą apie ES.

2.3.

Šia nuomone papildoma nuomonė SOC/612 „Švietimas ES klausimais“ (6) siekiant remti, stiprinti ir intensyvinti raginimą imtis veiksmų švietimo apie ES srityje. Šioje nuomonėje EESRK nori atkreipti didesnį dėmesį į Europą ir švietimą apie ES apskritai, o ypač į mokymą apie Europą mokyklose.

2.4.

Europos ir ES ateitį formuos ir kurs mūsų jaunimas, šiandien mokyklos suoluose sėdintys mokiniai, kuriems daro įtaką jų aplinka, šeima ir draugai. Todėl svarbu mūsų jaunimą įtraukti sprendžiant ES klausimus ir užtikrinti, kad mokyklose būtų teikiama informacija, būtų rengiamos kritiškos ir konstruktyvios diskusijos ES klausimais.

2.5.

Valstybių narių lygmeniu piliečiams stinga informacijos apie ES, jos veikimą ir vykdomą veiklą. Tai apima ES institucijų vaidmenį ir ES politikos poveikį Europos piliečių gyvenimui. Švietimas apie Europą galėtų būti konkretus dėstomas dalykas arba modulis, arba galėtų būti įvairiais švietimo lygmenimis integruotas į skirtingus dėstomus dalykus atitinkamai suteikiant veiksmų laisvę nacionalinėms švietimo įstaigoms ir mokykloms.

2.6.

Todėl mokyklų ir mokytojų vaidmuo ir moksleivių mokymo apie ES apimtis ir būdas tampa vis svarbesniu, ypač atsižvelgiant į didėjantį euroskepticizmą kai kuriose valstybėse narėse.

2.7.

Visuomenė vis daugiau tikisi iš formaliojo švietimo mokykloje. Tokiu švietimu, bent pradinio ir vidurinio ugdymo lygmenimis, reikėtų siekti moksleiviams suteikti įgūdžių ir kompetencijų, kurių jiems reikia kritiniam mąstymui, norint išmokti aiškinti ir analizuoti informaciją ir susidaryti savo nuomonę, ir vengti vien faktais grindžiamo mokymosi proceso. Tai apima informacija pagrįstos nuomonės apie ES susidarymą. Mokyklos negali padaryti visko, taigi geresnis įvairių formaliojo, neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi struktūrų koordinavimas prisidėtų prie sėkmingo Europos projekto įgyvendinimo. Taip pat derėtų pažymėti, kad kuo anksčiau jaunuoliai susipažins su Europos aspektais ir norės pažinti Europą, tuo labiau jie jausis „europiečiais“.

2.8.

Kartu tai sukuria tam tikrus lūkesčius mokytojams, kurių atsakomybė didėja. Todėl svarbu teikti papildomą paramą mokytojams parengiant praktinius mokymo apie ES priemonių rinkinius, į kuriuos būtų įtraukta didelė naudoti parengtos su įvairiomis temomis susijusios medžiagos įvairovė, tinkama įvairaus amžiaus moksleiviams ir prieinama visomis ES kalbomis, o rengiant šiuos rinkinius taip pat turi būti atsižvelgiama į konkrečią padėtį valstybėse narėse.

3.   ES ir valstybių narių atsakomybė

3.1.

Neabejojama, kad didžiausia atsakomybė už švietimą ir mokymą tenka valstybėms narėms, tačiau atsižvelgiant į jos papildomą funkciją Europos Sąjunga galėtų atlikti didesnį vaidmenį siūlydama specialiąsias priemones ir veiksmus, kuriais būtų gerinamos bendros žinios apie ES. EESRK mano, kad atėjo tinkamas metas veikti.

3.2.

Atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. ES vadovų pasirašytą Paryžiaus deklaraciją (7), EESRK 2018 m. Tarybos rekomendaciją (8) supranta kaip aiškų valstybių narių įgaliojimą į politikos darbotvarkę įtraukti mokymą ir mokymąsi apie „Europos Sąjungą“. Tai naujas atspirties taškas propaguojant europinį mokymo aspektą ir teikiant reikiamą paramą švietimo specialistams.

3.3.

Pastaraisiais metais ES labai aktyviai sprendė švietimo ir mokymo klausimus, o pastaruoju metu dėmesį skiria ir mokymosi apie ES mokyklose klausimui.

3.3.1.

2011–2013 m. Komisija EP prašymu įgyvendino iniciatyvą „Mokymasis apie ES mokyklose“. Po to, 2016 m. EP priėmė rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“ (9), kurioje aiškiai nurodyta, kokia svarbi ši tema, ir pateiktos konkrečios rekomendacijos ES ir valstybių narių lygmenimis, kurios, mūsų nuomone, savo aktualumo neprarado ir kurios turėtų tapti naujų iniciatyvų pagrindu. EESRK atkreipia dėmesį į EP ir Komisijos iniciatyvas ir joms pritaria, taip pat labai viliasi, kad šia EESRK iniciatyva bus suteiktas naujas ir stiprus postūmis ateičiai.

3.3.2.

2018 m. atnaujinta Bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų sistema (10), ir joje apibrėžtos kiekvieno Europos piliečio savirealizacijai ir tobulėjimui, užimtumui, socialinei įtraukčiai ir aktyviam pilietiškumui reikalingos kompetencijos. Į peržiūrėtą programą įtrauktas skirsnis apie kultūrinį sąmoningumą ir raišką. Tam reikia plėtoti žinias apie vietos, nacionalinę, regiono, Europos ir pasaulio kultūrą ir raišką, įskaitant jų kalbas, paveldą, tradicijas ir kultūros produktus, taip pat suprasti, kaip tos raiškos formos gali turėti įtakos viena kitai ir pavienių asmenų idėjoms. Tuo būtų galima remtis atnaujinant mokyklų mokymo programas, taip pat neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi programas, kad žmonės būtų mokomi apie ES.

3.3.3.

Neįtikėtinai sėkminga programa „Erasmus“turėtų ir ateityje išlikti galimybe sužinoti apie ES. Per pastaruosius 32 metus programa „Erasmus“pasinaudojo daugiau kaip 10 mln. žmonių (11). Komisijos pasiūlyme dėl naujosios 2021–2027 m. programos „Erasmus+“numatytas du kartus didesnis biudžetas, palyginti su ankstesnėmis programomis, – nuo beveik 15 mlrd. EUR iki 30 mlrd. EUR ir numatoma parama veiklai, kuria mokoma ir aiškinama apie ES. Reikėtų numatyti galimybę, pvz., „Jean Monnet“iniciatyvomis remti veiksmus kituose sektoriuose nei aukštasis mokslas kitose švietimo ir mokymo srityse.

3.3.4.

Yra ir kitų jaunimui svarbių ir sėkmingai įgyvendinamų ES programų. Programa „DiscoverEU“ (12) mūsų jaunimui suteikia galimybę nemokamai keliauti traukiniais visoje Europoje ir atrasti ne tik nuostabius Europos kraštovaizdžius ir susitikti su panašiai mąstančiais keliautojais, bet ir didinti savo nepriklausomybę ir pasitikėjimą bei atrasti savo ES tapatybę. Europos solidarumo korpusas (13) yra dar viena ES iniciatyva, suteikianti jaunimui galimybę savanoriauti arba dirbti savo šalies ar užsienio projektuose, teikiančiuose naudos visos Europos bendruomenėms ir piliečiams.

3.4.

Valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį švietimo srityje. 2013 m. atlikto Europos Komisijos tyrimo rezultatai (14) rodo akivaizdžią valstybių narių politinę valią gerinti tokios informacijos kokybę, tačiau dar reikia daug nuveikti. Tyrime nustatyta, kas padeda ugdyti mokinių supratimą apie ES, ir pateikiamos rekomendacijos Komisijai bei įvairiems susijusiems partneriams, visų pirma mokytojams. Kai kurios valstybės narės į savo mokymo programas ir mokytojų rengimo programas yra įtraukusios mokymąsi apie ES. Tačiau surinkta labai nedaug įrodymų, kad medžiaga, naudojama mokant apie Europą, parengta pažangiai, kad mokiniai, gavę pagrindinius faktus, vėliau įgytų visapusiškesnį suvokimą. Taip pat, palyginti su kitais pagrindiniais faktais, gana nedaug dėmesio skiriama ES institucijų veikimo ir sprendimų priėmimo proceso, kuris yra pilietinio dalyvavimo pagrindas, klausimui. Be to, šis svarbus tyrimas pagrįstas daugiau kaip 10-ies metų senumo duomenimis.

3.5.

Visose valstybėse narėse vykdoma tam tikra veikla, viršijanti nacionalinius reikalavimus dėl mokymosi apie Europą. Su mokyklomis ir mokytojais bendradarbiaujančios mokyklos, NVO, fondai ar universitetai siekia pagerinti mokymosi apie Europą metodus mokyklose. Visoje ES su šiuo klausimu susijusią veiklą vykdo kvalifikuotos ir šią veiklą vykdyti įsipareigojusios organizacijos. Daugelis iniciatyvų, bet ne visos, yra finansuojamos ES lėšomis. Tai, kad tokia veikla vykdoma, rodo, kad yra paklausa ir poreikis toliau plėtoti priemones, kuriomis remiamas mokymasis apie Europą.

3.6.

Šiuo metu vykdoma nemažai iniciatyvų, susijusių su informacija, ir pilietinės visuomenės programų, įskaitant socialinių partnerių iniciatyvas, tačiau 2013 m. Komisijos tyrimas (15) rodo, kad informacija ir mokyklų programos galėtų būti struktūrizuotos geriau.

3.7.

EESRK iniciatyva „Tavo Europa, tavo balsas“ (16) taip pat yra paminėtinas gerosios patirties pavyzdys.

4.   Politiniai pasiūlymai ir įgyvendinimo paskatos

4.1.

ES, visų pirma naujos sudėties Komisija ir naujas už švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą atsakingas Komisijos narys, turėtų apsvarstyti, kaip sukurti naują postūmį valstybėse narėse, kad būtų skatinama aktyvi bendro pobūdžio diskusija apie mokymo apie Europą mokyklose vaidmenį.

4.2.

Reikėtų atlikti naują tyrimą dėl tikrosios padėties valstybėse narėse, susijusios su mokymu apie ES mokyklose, kad būtų užbaigta ir atnaujinta dabartinė veikla, kuria būtų teikiama daugiau įrodymų ir įrodymais pagrįstų politikos gairių. Šis tyrimas turėtų būti naujų iniciatyvų, skirtų pavyzdžiams rinkti, įvairiems gerosios patirties atvejams palyginti, jiems aptarti ir rezultatams parodyti, pagrindas.

4.3.

Be naujo tyrimo, Komisija turėtų atlikti visos mokymo ir mokymosi medžiagos/išteklių, nuo 2010 m. parengtų mokymo apie ES mokyklose klausimais, vykdant svarbiausius ES finansuojamus projektus (pvz., projektus, kurie finansuojami pasitelkiant „Jean Monnet“iniciatyvas, pateikiant kiekvieno iš jų aprašymo santrauką).

4.4.

Europos lygmeniu reikėtų sukurti iš valstybių narių atstovų ir pripažintų ekspertų susidedančią aukšto lygio „Mokymo apie Europą“ekspertų grupę, siekiant skatinti tolesnę politinę paramą mokymui apie ES. Ši grupė savanoriškumo pagrindais galėtų išnagrinėti ar yra bendrų būdų ir priemonių supažindinti žmones su pagrindiniais faktais ir informacija apie Europos integraciją. Be to, ji galėtų parengti rekomendacijas, skirtas švietimo ministrų diskusijoms, dėl kurių Taryba galėtų pateikti išvadas.

4.5.

Taip pat reikėtų (savanoriškai) valstybių narių mokyklose paskelbti ES dieną. Šia nauja iniciatyva būtų suteikta galimybė visos Europos mokyklų klasėse aktyviai, pozityviai ir žvelgiant į ateitį aptarti su ES susijusias temas ir naudoti bei įgyvendinti priemonių rinkinius.

4.6.

Reikėtų palankiai vertinti švietimui apie Europą skirtas pilietinės visuomenės iniciatyvas ir programas, taip pat organizuojamas kartu su socialiniais partneriais. Socialiniai partneriai turėtų dalyvauti diskusijose, taip pat įgyvendinant, rengiant ir (arba) atrenkant teminėms diskusijoms mokyklose skirtus gerosios patirties rinkinius, diskusijose apie ES svarbą ir būsimą jos vaidmenį (17). Šiuo metu įgyvendinama nemažai pavyzdinių programų. Tačiau jų poveikis galėtų būti daug didesnis, jeigu jos būtų įtrauktos į platesnę mokyklų mokymo programų darbotvarkę ir veiklą.

5.   Mokykloms skirtų priemonių rinkinio rengimas

5.1.

Iš keleto šaltinių jau galima gauti įvairių išteklių, skirtų mokymui apie ES. ES lygmeniu turima labai daug medžiagos ir priemonių rinkinių. Vis dėlto neretai juos sudėtinga rasti, ypač jeigu nežinoma, kad jie egzistuoja. Todėl dėmesį reikėtų sutelkti ne į naujų mokymo priemonių kūrimą. Vietoj to reikia pritaikyti, tobulinti ir skleisti informaciją apie esamas priemones (pvz., „Mokymosi kampelis“). Tai galima padaryti sukūrus bendrą interneto platformą, kurioje būtų surinktos mokymo priemonės iš visų šių skirtingų šaltinių. Šioje platformoje mokytojai galės pasirinkti medžiagą pagal temą ir jų mokomų moksleivių amžiaus grupę, panašiai kaip interneto svetainėje„Ką mano labui daro Europa“ (18), kurią EP sukūrė prieš 2019 m. EP rinkimus.

5.2.

Be mokytojų, tėvai ir kiti suaugusieji taip pat daro didelę įtaką jaunimo suvokimui apie ES. Todėl formaliajam švietimui skirtas mokymo apie ES priemonių rinkinys turėtų būti teikiamas kartu su mokymosi visą gyvenimą galimybėmis suaugusiesiems. Atsižvelgiant į dabartines problemas dėl neteisingos informacijos, taip pat reikėtų informuoti žmones apie tai, kur jie gali rasti patikimos informacijos apie ES.

5.3.

Priemonių rinkinių rengimas – bendra atsakomybė, tačiau didžiausia atsakomybė tenka valstybėms narėms. Su Europos klausimais susijusios temos turėtų būti išdėstytos pirmiausia ES lygmeniu, o su valstybių narių klausimais susijusios temos – nacionaliniu lygmeniu. Knygos, vaizdo įrašai, kompaktiniai diskai arba taikomosios programos apims nacionalinį aspektą, kartu su ES aspektu. Valstybės narės sprendžia, kaip ir kiek naudojamas mokymosi turinys, už tai taip pat atsakingi mokytojai ir jų mokyklos.

5.4.

Būtina geriau ir aktyviau naudoti turimą medžiagą, visų pirma esamas nuorodas, pvz., puikų ES „Mokymosi kampelį“ (19), kuriame informacija pateikta itin gerai. Jame pateiktos temos pradinėms ir vidurinėms mokykloms, taip pat medžiaga pagal amžiaus grupes, žinių patikrinimo testai ir gana daug specialių priemonių rinkinių – pradedant užduočių knygomis, informacijos suvestinėmis, žaidimais ir mokymo rinkiniais ir baigiant vaizdo įrašais. Amžiaus grupės – nuo mažiau kaip 9 metų iki daugiau kaip 15 metų. Moksleiviai gali rasti žaidimų, konkursų ir užduočių knygų, kad galėtų linksmai atrasti ES. Mokytojai taip pat gali rasti visoms amžiaus grupėms skirtos mokymo medžiagos šaltinių ir padėti moksleiviams sužinoti apie ES ir kaip ji veikia. Taip pat jie gali semtis įkvėpimo rengiant pamokų planus ir atrasti tinklaveikos su kitomis mokyklomis ir mokytojais iš visos ES galimybių. Reikia geriau perduoti informaciją (kartu su valstybėmis narėmis) apie tai, kaip juo naudotis.

5.5.

ES lygmeniu turima labai įvairių priemonių rinkinių. Jų naudojimas priklauso nuo įvairių kriterijų: švietimo etapo, dalyko, švietimo sistemos ir konkretaus švietimo politikos pobūdžio valstybėse narėse. Vis dėlto EESRK rekomenduoja kiekvienai ES mokyklai parengti tik į temas orientuotą pagrindinį rinkinį (mažasis priemonių rinkinys) ir naudoti jį naujai intensyviai informavimo veiklai. Šis rinkinys, bendradarbiaujant su valstybės narės švietimo ministerija (ir su šioje veikloje dalyvaujančiomis ES lygmens institucijomis ir organizacijomis, pavyzdžiui, socialiniais partneriais), turėtų būti prieinamas atitinkamai mokyklai, kartu pateikiant konkrečiai šaliai skirtą medžiagą. Šis rinkinys turėtų būti pateikiamas internete, mokyklos interneto svetainėje, taip pat regioniniuose ir ES informacijos centruose. Jame turėtų būti: — lengvai suprantamas, kompaktiškas rinkinys, į kurį įeina lankstinukas ir mokytojams ir mokiniams skirta brošiūra (20), — trumpas vaizdo įrašas arba filmas, skirtas kiekvienai šaliai ir sukurtas tos šalies piliečių, — ES lygmeniu prieinamos medžiagos, kuria siekiama mokyti apie ES mokyklose, rinkinys. Jis turėtų būti konkrečiai pritaikytas įvairiems mokyklos lygmenims (darželiams, pradinėms, vidurinėms ir aukštosioms mokykloms), taip pat pagrindinėms internetinėms nuorodoms, įskaitant „Mokymosi kampelį“, — valstybių narių medžiaga, kurioje pateikiami konkretūs gerosios patirties pavyzdžiai.

5.6.

Turėtų būti siekiama, kad kiekvienas mokyklą baigęs mokinys ir studentas turėtų pagrindines žinias apie ES, t. y. tam tikrą raštingumą ES srityje. EESRK žino, kad gana sudėtinga pasiekti ir mokyti maždaug 72 mln. moksleivių, besimokančių ES pagrindinio ugdymo ir vidurinėse mokyklose. Tai apima galimybę studentams ir moksleiviams apsilankyti Europos institucijose ir susidaryti bendrą vaizdą apie ES ir jos istoriją (Europos istorijos namai). Mokytojams taip pat turėtų būti suteikta galimybė užmegzti intensyvius ryšius su ES institucijomis, kad jie įgytų specialios patirties, dalyvautų diskusijoje su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis (pvz., EESRK) ir grįžtų namo turėdami daugiau žinių apie Europą, jos vaidmenį, vertybes ir jos veiklos organizavimą.

5.7.

Šiam „ES raštingumui“skatinti reikėtų įgyvendinti įvairių lygmenų priemonių rinkinį: — pradinės mokyklos lygmeniu moksleiviai turėtų mokytis apie kitų ES šalių kultūrą ir tradicijas, pvz., jų kalbas, maistą, muziką, šventes, geografiją, tautinius kostiumus ir šokius, — vidurinės mokyklos lygmeniu mokiniai turėtų būti supažindinti su tiksliais faktais apie ES ir turėtų pradėti jausti pilietinę atsakomybę. Į priemonių rinkinį turėtų būti įtrauktos tokios temos kaip ES istorija, ES svarbiausi laimėjimai (pvz., indėlis siekiant taikos), ES institucijos, ES politika, ES rinkimai, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir kritinis mąstymas, susijęs su naujienomis, taip pat aktyvus pilietiškumas, — aukštojo mokslo lygmeniu šiame priemonių rinkinyje turėtų būti pateikta išsamesnė informacija, pvz., apie ES politiką, politines struktūras, ekonomiką, darbo rinką, socialinės politikos klausimus, judumą ir teises, taip pat socialinę partnerystę. Į jį taip pat galėtų būti įtrauktos priemonės, pritaikytos konkrečios profesijos grupėms, pvz., žurnalistams ar vietos/regiono politikams.

5.8.

Svarbus ir lemiamas mokytojų vaidmuo.

5.8.1.

Mokytojai atlieka labai svarbų ateities formuotojų vaidmenį. Būtina sukurti specialią programą mokytojams, atsižvelgiant į konkrečią valstybių narių padėtį ir poreikius. Šiuo metu daugeliui mokytojų stinga žinių apie ES ir jie nepakankamai pasitiki savo žiniomis, kad apie tai mokytų per pamokas.

5.8.2.

Mokytojai turi turėti daugiau žinių apie Europą, kad jie būtų pasirengę moksleivius nuo ankstyvo amžiaus mokyti apie Europą. Vienas iš mokytojų išsilavinimo tikslų – kad mokytojai geriau suprastų integracijos institucinį procesą ir gebėtų pasitelkti naują didaktinį metodą, kad jį išaiškintų mokiniams. Jie taip pat turės prisitaikyti prie naujų švietimo didaktinių sąvokų.

5.8.3.

EESRK palankiai vertina atnaujintą ir centralizuotą platformą „Mokymosi kampelis“ (21), kuri neseniai sukurta tinkle EUROPA. „Mokymosi kampelyje“, kuris daugiausia skirtas pradinės ir vidurinės mokyklų moksleiviams, jų mokytojams ir tėvams, vienoje vietoje pateikti EK ir kitų institucijų parengti žaidimai, testai, mokymosi ir mokymo medžiaga, kuriais dėmesys sutelktas į ES ir jos naudą Europos piliečiams. „eTwinning“yra didžiausias mokytojų tinklas pasaulyje. „eTwinning“yra užsiregistravę daugiau kaip 680 000 mokytojų. Tinklas suteikia jiems galimybę rengti bendrus projektus, tobulinti mokytojų ir mokinių gebėjimus ir yra labai svarbus ugdant Europos bendrumo jausmą. Mokytojai turėtų būti geriau informuojami apie šią priemonę.

5.8.4.

EESRK mano, kad kai kurios ES lėšomis remiamos institucijos, ypač Europos universiteto institutas ir Europos koledžas, galėtų visiems mokytojų rengėjams ES surengti mokymą su Europa susijusiais klausimais. Be to, Programa „Erasmus+“ (22) besinaudojantys moksleiviai ir programos „Jean Monnet“mokslininkai turėtų atlikti svarbų vaidmenį mokyklose kaip ES ambasadoriai.

5.8.5.

EESRK taip pat mano, kad svarbu, jog EK įsteigė Mokytojų tikrinimo kolegiją, kurią sudaro po vieną pradinės ir vieną vidurinės mokyklos mokytoją iš visų valstybių narių, kuriuos atrenka EK atstovybės. Ši kolegija teikia patarimus dėl EK tarnybų rengiamos mokymosi medžiagos turinio ir pobūdžio. Tai gali būti labai naudinga siekiant užtikrinti, kad siūloma medžiaga atitiktų dabartines tendencijas ir poreikius.

5.8.6.

Be mokymo apie Europą švietimo sektoriuje, svarbu, kad informacija taip pat būtų prieinama plačiajai visuomenei, pvz., viešosiose bibliotekose ir kitose viešosiose vietose.

---

(1)  Paryžiaus deklaracija, 2015 3 17.

(2)  Tarybos rekomendacija (2018 m.), ST/9010/2018/INIT.

(3)  EP rezoliucija (2016 m.) (2015/2138(INI)).

(4)  OL C 228, 2019 7 5, p. 68.

(5)  „Mokymasis apie Europą mokyklose“, EK tyrimas, 2013 m.

(6)  OL C 228, 2019 7 5, p. 68.

(7)  Paryžiaus deklaracija, 2015 3 17.

(8)  Tarybos rekomendacija (2018 m.), ST/9010/2018/INIT.

(9)  EP rezoliucija (2016 m.) (2015/2138(INI)).

(10)  Tarybos rekomendacija (2018 m.) (2018/C 189/01).

(11)  EK, „Investavimas į žmones“, 2018 m. gegužės mėn.

(12)  https://europa.eu/youth/discovereu_lt

(13)  COM(2018) 440 final.

(14)  „Mokymasis apie Europą mokyklose“, EK tyrimas, 2013 m.

(15)  Ten pat.

(16)  „EESRK, Tavo Europa, tavo balsas!“

(17)  Būsimas pilietinės visuomenės virsmas ES iki 2030 m.

(18)  https://what-europe-does-for-me.eu/lt/home

(19)  „Mokymosi kampelis“.

(20)  Austrijos pavyzdys: atskirai mokytojams ir studentams skirtas nedidelis ir trumpas leidinys su visomis Europos ir nacionalinėmis nuorodomis į interneto svetaines, kuriose pateiktos trumpos pastabos įvairiomis temomis.

(21)  „Mokymosi kampelis“.

(22)  OL C 228, 2019 7 5, p. 68.