Briuselis, 2019 11 29

COM(2019) 900 final/2

CORRIGENDUM
This document corrects the COM (2019) 900 final of 20.11.2019
Level of sensibility removed from the cover page
The text should read as follows:

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Bendras 2020 m. biudžeto planų projektų vertinimas


I PRIEDAS. Konkrečių šalių biudžeto planų projektų vertinimas

Valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Planai, atitinkantys valstybės narės įpareigojimus

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Vokietijos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. Atsižvelgdama į palankią Vokietijos biudžeto padėtį, Komisija ragina valdžios institucijas padidinti išlaidas, kad būtų tvariai padidintos privačiosios ir viešosios investicijos, ypač regionų ir savivaldybių lygmenimis, o vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninimą ir itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio diegimą, darnųjį transportą bei energetikos tinklus ir įperkamą būstą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus, kaip rekomendavo Taryba per Europos semestrą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Vokietija padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą, o visas nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų toliau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Airija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Graikijos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Tikimasi, kad Graikija 2020 m. pasieks vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Taip pat laikoma, kad Graikija laikysis 3,5 % BVP pirminio pertekliaus tikslo, stebimo pagal griežtesnės priežiūros sistemą. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. 2019 m. liepos mėn. Taryba rekomendavo Graikijai „pasiekti tvarų ekonomikos atsigavimą ir pašalinti perviršinį makroekonominį disbalansą tęsiant ir užbaigiant reformas pagal įsipareigojimus, prisiimtus įgyvendinus programą, kaip susitarta 2018 m. birželio 22 d. Euro grupės posėdyje“. Šios rekomendacijos įgyvendinimas stebimas pagal griežtesnės priežiūros sistemą.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Kipro biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Kipras padarė nedidelę pažangą įgyvendindamas per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Liuksemburgo biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Liuksemburgas padarė nedidelę pažangą įgyvendindamas per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Maltos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Malta padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2020 m. biudžetą. Atsižvelgdama į palankią Nyderlandų biudžeto būklę, Komisija ragina valdžios institucijas didinti išlaidas, kad būtų skatinama investicijų didėjimo tendencija, o vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką daugiausia dėmesio skirti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, visų pirma privačiajame sektoriuje, atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijoms ir transporto spūsčių problemos sprendimui, kaip per Europos semestrą rekomendavo Taryba. Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandai padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindami per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Austrijos biudžeto plano projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas, atsižvelgdama į tai, kad tos projekcijos grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Austrija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Planai, iš esmės atitinkantys valstybės narės įpareigojimus

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Estijos biudžeto plano projektas iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo pakto taisykles. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Latvijos biudžeto plano projektas iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Vis dėlto šis vertinimas priklauso nuo dabartinės projekcijos, kad Latvija bus arti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Jeigu būsimuose atitikties prevencinės dalies reikalavimams vertinimuose ta projekcija nebus patvirtinta, atliekant bendrą atitikties vertinimą bus atsižvelgta į nuokrypio nuo Tarybos nustatyto reikalavimo mastą. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo pakto taisykles. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Latvija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Planai, kuriais gali būti nesilaikoma valstybės narės įpareigojimų

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Belgijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, atsižvelgdama į tai, kad tos projekcijos grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida. Visų pirma, Komisija numato, kad 2019 ir 2020 m. gali būti labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuos siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Be to, nenumatoma, kad 2019 ir 2020 m. Belgija laikysis skolos mažinimo kriterijaus. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Belgija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, ir visas nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Ispanijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, atsižvelgdama į tai, kad tos projekcijos grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida. Visų pirma, Komisija numato, kad gali būti labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Be to, nesitikima, kad Ispanija padarys pakankamą pažangą, kad 2019 ir 2020 m. atitiktų skolos mažinimo kriterijų. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Ispanija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį. Todėl ji ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant tas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalies ataskaitoje ir įvertinta šaliai skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, ir visas nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Visų pirma, Komisija numato, kad 2019 ir 2020 m. gali būti labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kurio siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Be to, nenumatoma, kad Prancūzija padarys pakankamą pažangą, kad 2019 ir 2020 m. atitiktų skolos mažinimo kriterijų. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, ir visas nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Prancūzija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Visų pirma, Komisija numato, kad 2019 ir 2020 m. gali būti labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kurio siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Be to, nenumatoma, kad 2019 ir 2020 m. Italija laikysis skolos mažinimo kriterijaus. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, ir visas nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Italija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Portugalijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, atsižvelgdama į tai, kad tos projekcijos grindžiamos nesikeičiančios politikos prielaida. Visų pirma, Komisija numato, kad ir 2019, ir 2020 m. gali būti labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, ir visas nenumatytas pajamas panaudoti tam, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Slovėnijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. 2020 m. numatomas 0,5 % BVP nominalusis biudžeto perteklius, o valstybės skolos santykis turėtų sumažėti pagal skolos mažinimo kriterijaus reikalavimus. Komisija prognozuoja, kad 2020 m. gali būti kiek nukrypta nuo Tarybos rekomenduoto koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, tačiau 2019 ir 2020 m. vertinant kartu numatoma didelio nukrypimo rizika. Vis dėlto didelis su gamybos atotrūkio įverčiais susijęs netikrumas galėtų reikšti, kad Slovėnija 2020 m. gali būti arčiau vidutinio laikotarpio tikslo, ir tai rodytų, kad reikalavimų iš esmės laikomasi. Į tai bus atsižvelgta, jeigu ši prielaida bus vėliau patvirtinta. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovėnija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Slovakijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Valstybės skolos santykis yra gerokai mažesnis nei 60 % BVP ir toliau mažėja, o nominalusis biudžeto balansas užtikrina didelę atsargą iki Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, 2019 m. lapkričio 6 d. paskelbtomis papildomomis priemonėmis sumažintas nuokrypis nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, todėl 2020 m. nuokrypis nebėra didelis. Tačiau dėl nukrypimų 2019 m. tebėra rizika, kad 2019 ir 2020 m. (vertinant kartu) bus labai nukrypta nuo Tarybos rekomenduoto koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovakija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.

Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Suomijos biudžeto plano projektas gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Prognozuojama, kad valstybės skolos santykis išliks mažesnis nei 60 % BVP, o nominalusis biudžeto balansas užtikrina didelę atsargą iki Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Suomija padarė nedidelę pažangą įgyvendindama per Europos semestrą 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Komisija pasiūlys 2020 m. pavasarį.



II PRIEDAS. Metodika ir prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2019 m. rudens prognozė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnio 4 dalį „prie bendro įvertinimo pridedama Komisijos tarnybų naujausių ekonominių prognozių kiekvienai valstybei narei metodika [...] ir prielaidos, taip pat visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas“. Prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2019 m. rudens prognozė, kurią nepriklausomai parengė Komisijos tarnybos, paaiškintos pačiame prognozės dokumente 1 .

Biudžeto duomenys iki 2018 m. yra pagrįsti valstybių narių Komisijai iki 2019 m. spalio 1 d. pateiktais ir Eurostato 2019 m. spalio 21 d. patvirtintais duomenimis. Valstybių narių per 2019 m. rudens pranešimų laikotarpį pateiktų duomenų pakeitimų Eurostatas nepadarė. Eurostatas atšaukia išlygą dėl Vengrijos pateiktų duomenų, susijusių su Vengrijos angliavandenilių atsargų kaupimo asociacijos ir Vengrijos nacionalinio banko sukurtų fondų sektoriniu klasifikavimu, kokybės. Fondai ir visos jų patronuojamosios bendrovės, taip pat asociacija buvo priskirti valdžios sektoriui. Daugiausia dėl šio perklasifikavimo bendro poveikio skola padidėjo 0,4 proc. punkto BVP 2017 m. ir 0,3 proc. punkto BVP 2015, 2016 ir 2018 m., o deficitas padidėjo 0,2 proc. punkto BVP 2017 m. ir 0,1 proc. punkto 2015 ir 2016 m. Eurostatas taip pat atšaukia išlygą dėl Slovakijos pateiktų duomenų, susijusių su tam tikrų valdžios sektoriaus išlaidų registravimu, kokybės, atsižvelgdamas į Slovakijos statistikos institucijų įgyvendintą patikslinimą, dėl kurio deficitas 2018 m. padidėjo 0,2 % BVP.

Finansinį stabilumą remiančios priemonės į prognozę buvo įtrauktos pagal 2009 m. liepos 15 d. Eurostato sprendimą 2 . Išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė nurodė kitaip, kapitalo injekcijos, apie kurias turima pakankamai informacijos, buvo įtrauktos į prognozę kaip finansiniai sandoriai, t. y. jais didinamas ne deficitas, bet skola. Bankų įsipareigojimams ir indėliams suteiktos valstybės garantijos neįtrauktos kaip valdžios sektoriaus išlaidos, jei rengiant galutinę prognozę neturima įrodymų, kad jomis buvo pasinaudota. Tačiau pažymėtina, kad vyriausybės arba kitų prie valdžios sektoriaus priskiriamų subjektų bankams suteiktos paskolos paprastai į valdžios sektoriaus skolą įtraukiamos.

Prognozėje buvo atsižvelgta į visus priimtus arba nacionaliniams parlamentams pateiktus 2020 m. biudžetus ir visas kitas priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos. Visų pirma rudens prognozėje atsižvelgta į visą informaciją, įtrauktą į biudžeto planų projektus, pateiktus iki spalio mėn. vidurio. 2021 m. prognozės parengtos darant prielaidą, kad politika nesikeis, ekstrapoliuojant pajamų bei išlaidų tendencijas ir įtraukiant priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos.

Europos valdžios sektoriaus skolos suvestiniai 2019–2021 m. prognozių duomenys skelbiami nekonsoliduoti (t. y. nepatikslinti atsižvelgiant į tarpvyriausybines paskolas). Siekiant užtikrinti laiko eilučių nuoseklumą, ankstesnių metų duomenys taip pat skelbiami tokiu pat būdu. Atskirų valstybių narių 2019–2021 m. valdžios sektoriaus skolos projekcijose atsižvelgiama į garantijų Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF), dvišalių paskolų kitoms valstybėms narėms ir dalyvavimo formuojant Europos stabilumo mechanizmo kapitalą, kaip planuota galutinę prognozės duomenų dieną, poveikį 3 .

Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę biudžeto priemonės, nurodytos 2020 m. biudžeto planų projektuose, šiek tiek didina bendrą deficitą (maždaug 0,05 % BVP poveikis). Tai iš esmės lemia tikėtinas neigiamas išlaidas didinančių priemonių poveikis, o bendras numatytų pajamų priemonių poveikis yra neutralus. Apskritai numatoma, kad mechaninis poveikis BVP augimui trumpuoju laikotarpiu bus nedidelis.

Tą įvertį reikia vertinti atsargiai.

·Jeigu nesiimama veiksmų, kad sumažėtų fiskalinis disbalansas, gali padidėti finansinio turto nestabilumas, tai gali lemti didesnius palūkanų normų skirtumus ir skolinimosi normas ir neigiamai paveikti ekonomikos augimą.

·Reglamentu (ES) Nr. 473/2013 siekiama įvertinti biudžeto planų projektuose numatytų priemonių poveikį. Todėl priemonės, kurių buvo imtasi ir kurios įsigaliojo iki parengiant biudžeto planų projektus, į vertinimą neįtrauktos (net jei jos gali turėti papildomą poveikį 2020 m. viešųjų finansų projekcijoms).

·Priemonių, apie kurias pranešta, poveikis parodytas, lyginant su nesikeičiančios politikos bazinio lygio scenarijumi. To bazinio lygio scenarijaus fiskalinės politikos kryptis nebūtinai neutrali. Pavyzdžiui, tam tikrų išlaidų elementų didėjimo tendencija gali viršyti potencialaus augimo kreivę arba jos nesiekti, gali pasireikšti papildomas ankstesnių pagal bazinio lygio scenarijų numatytų priemonių poveikis arba anksčiau taikytos priemonės 2020 m. gali būti nebetaikomos. Bazinio lygio scenarijaus ekspansinį pobūdį patvirtina tai, kad bendra fiskalinės politikos kryptis 2020 m. yra labiau ekspansinė, palyginti su priemonių, apie kurias pranešta, deficitą didinančiu poveikiu.



III PRIEDAS Jautrumo analizė

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsniu ƒ„į bendrą įvertinimą įeina jautrumo analizės, kuriose nurodoma rizika valstybės finansų tvarumui, esant nepalankioms ekonominėms, finansinėms ar biudžeto aplinkybėms“. Todėl šiame priede pateikiama valstybės skolos raidos, kuriai gali daryti poveikį makroekonominiai sukrėtimai (augimas, palūkanų normos ir valdžios sektoriaus pirminis balansas), jautrumo analizė, atlikta remiantis tikimybinių skolos projekcijų rezultatais. Analizė leidžia įvertinti galimą nominaliojo BVP augimo sulėtėjimo ir pagreitėjimo rizikos poveikį valstybės skolos dinamikai, teigiamų arba neigiamų pokyčių poveikį finansų rinkoms, dėl kurio sumažėja arba padidėja valdžios sektoriaus skolinimosi išlaidos, ir valdžios sektoriaus biudžeto būklę veikiančius fiskalinius sukrėtimus.

Pagal tikimybines projekcijas būsimų makroekonominių sąlygų neapibrėžtumas įvertinamas analizuojant valstybės skolos dinamiką remiantis pagrindiniu skolos projekcijos scenarijumi, kuris abiejuose toliau pateiktos euro zonos rezultatų diagramos languose atitinka Komisijos 2019 m. rudens prognozių scenarijų ir biudžeto planų projektų prognozių scenarijų (abiem atvejais daroma įprastinė prielaida, kad po prognozių laikotarpio politika nesikeis). Pagrindinio scenarijaus makroekonomines sąlygas (trumpalaikes ir ilgalaikes valstybės obligacijų palūkanų normas, augimo normas, valdžios sektoriaus pirminį balansą) veikia sukrėtimai, ir toliau pateikiamoje diagramoje gaunamas kūgio pavidalo galimų skolos raidos variantų pasiskirstymas (skirstinys). Kūgis atitinka įvairias galimas susijusias makroekonomines sąlygas ir ne mažiau nei 2 000 sukrėtimų, kuriais remiantis modeliuojamas poveikis augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui. Sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas. Tai reiškia, kad remiantis metodika neįvertinamas tikrojo laiko neapibrėžtumas. Todėl toliau pateikiamose vėduoklės formos diagramose pateikiama tikimybinė informacija apie euro zonos skolos dinamiką, parengta atsižvelgiant į galimus augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankius sukrėtimus, kurie savo dydžiu ir koreliacija atitinka anksčiau buvusius sukrėtimus.

Vėduoklės formos diagramose projektuojama skolos raida pagal pagrindinį scenarijų (pagal kurį modeliuojami makroekonominiai sukrėtimai) pažymėta brūkšnine linija, o skolos projekcijų trajektorija, kuri visas galimas trajektorijas, gautas modeliuojant sukrėtimus, dalija į dvi dalis (mediana), pažymėta ištisine juoda linija kūgio viduryje. Pats kūgis apima 80 % visų galimų skolos raidos variantų, gautų modeliuojant 2 000 augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankių sukrėtimų (žemutinė ir viršutinė kūgio ribas žyminčios linijos atitinkamai atitinka 10-ą ir 90-ą skirstinio procentilį); taigi, į patamsintoje srityje pateikiamus modeliuojamus skolos raidos variantus (20 % visų galimybių) neįtraukiami labiau kraštutiniai (mažiau tikėtini) sukrėtimai arba nuokrypių zonos įvykiai. Skirtingai patamsintos kūgio sritys atitinka skirtingas bendro galimų skolos raidos variantų skirstinio dalis. Tamsiai mėlyna sritis (apribota 40-u ir 60-u procentiliais) apima 20 % visų galimų pagrindiniam scenarijui artimesnių skolos raidos variantų.

Pagal Komisijos ir biudžeto plano projekto prognozės scenarijus, kuriuose atsižvelgiama į valdžios sektoriaus pirminio balanso, augimo bei finansų rinkų sąlygų pablogėjimo ir pagerėjimo riziką, yra 80 % tikimybė, kad euro zonos skola 2020 m. sieks nuo maždaug 82 % iki 88 % BVP (nes kūgis apima 80 % visų galimų modeliuojamų skolos raidos variantų). Todėl 2020 m. skolos santykio intervalo žemutinė ir viršutinė ribos pagal Komisijos scenarijų būtų visai panašios kaip pagal biudžeto plano projekto scenarijų dėl labai nedidelio atitinkamų pagrindinių scenarijų, pagal kuriuos modeliuojami sukrėtimai, prognozių skirtumo (maždaug 85 % skolos santykis ir Komisijos, ir biudžeto plano projekto scenarijaus atveju).

Modeliavimo rezultatai rodo, kad laikotarpiu po 2020 m., kuriais baigiasi dabartinių biudžeto planų projektų laikotarpis, prognozuojamų skolos santykių sukrėtimų atvejais skirtumas pagal Komisijos scenarijų ir biudžeto plano projekto scenarijų išlieka gana nedidelis. Vėduoklės formos diagramų apimamo projekcijų laikotarpio pabaigoje (2024 m.) būtų 50 % tikimybė, kad skolos santykis būtų didesnis nei maždaug 79 % ir 80 % BVP atitinkamai pagal biudžeto plano projekto scenarijų ir Komisijos scenarijų. Šį nedidelį skirtumą lemia tai, kad struktūrinis pirminis balansas biudžeto plano projekto scenarijaus atveju išlaikomas šiek tiek didesnės vėliausiai prognozuoto pertekliaus vertės, palyginti su Komisijos scenarijumi.

Kadangi sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas, pažymėtina, kad metodika neatspindi tikrojo laiko neapibrėžtumo, kuris yra galimas visų pirma vertinant gamybos apimties atotrūkį. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su dideliu gamybos apimties atotrūkio įverčių koregavimu, kai potenciali gamybos apimtis dažnai yra sumažinama, palyginti su ta, kokia buvo numatoma tikruoju laiku, šis neapibrėžtumas reiškia papildomą būsimos skolos raidos rizikos šaltinį, kuris neatspindimas ankstesnėje analizėje.



III.1 diagrama. Tikimybinių valstybės skolos projekcijų pagal Komisijos prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų (BPP) prognozės scenarijų vėduoklės formos diagramos



IV PRIEDAS. Diagramos ir lentelės

IV.1 lentelė. Realiojo BVP augimas (%) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)



IV.2 lentelė. Nominaliojo balanso tikslai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)



IV.1 diagrama. 2020 m. nominaliojo valdžios sektoriaus balanso (% BVP) palyginimas. Komisijos 2019 m. rudens prognozė (KOM), palyginti su biudžeto planų projektais (BPP)

Pastaba. Prognozuojama, kad Kipras 2020 m. turės didesnį nei 2 % BVP perteklių, todėl šios šalies duomenys diagramoje neparodyti, kad ją būtų lengviau analizuoti.

IV.2 diagrama. Veiksniai, lemiantys 2020 m. nominaliojo valdžios sektoriaus balanso (% BVP) skirtumus tarp Komisijos 2019 m. rudens prognozės ir biudžeto planų projektų



IV.3 lentelė. Nominaliojo pirminio balanso tikslai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)



IV.4 lentelė. Struktūrinio balanso pokyčiai (proc. punktais potencialaus BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)

 



IV.5 lentelė. Struktūrinio pirminio balanso pokyčiai (proc. punktais potencialaus BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)

 



IV.3 diagrama. 2020 m. struktūrinio balanso pokytis (proc. punktais potencialaus BVP). Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognoze (KOM)

Pastaba. Prognozuojama, kad Graikijos ir Kipro struktūrinio balanso pokytis 2020 m. sudarys maždaug −1 % potencialaus BVP, todėl šių šalių duomenys diagramoje neparodyti, kad ją būtų lengviau analizuoti.

IV.4 diagrama. Fiskalinės pastangos pagal išlaidų kriterijaus metodiką 2020 m. (proc. punktais potencialaus BVP) Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognoze (KOM)

 

Pastaba. Fiskalinės pastangos vertinamos pagal potencialaus BVP 10 m. vidutinį augimą, neatsižvelgiant į vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus viršijusių valstybių narių fiskalinio manevravimo galimybes.

IV.5a diagrama. 2019 m. struktūrinio balanso pokytis (proc. punktais potencialaus BVP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognozėje (KOM) numatomu gamybos apimties atotrūkiu

IV.5b diagrama. 2020 m. struktūrinio balanso pokytis (proc. punktais potencialaus BVP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognozėje (KOM) numatomu gamybos apimties atotrūkiu

Pastaba. Kalbant apie teigiamą gamybos apimties atotrūkį, šioje diagramose „procikliškas“ ir „anticikliškas“ parodo, ar fiskalinės politikos pokytis (palyginti su ankstesniais metais) palaiko ar stabdo ekonomiką. Graikija neparodyta nė vienoje diagramoje, kad jas būtų lengviau analizuoti.

IV.6a diagrama. Fiskalinės politikos krypties scenarijai. Struktūrinis balansas (Komisijos 2019 m. rudens prognozė)

IV.6b diagrama. Fiskalinės politikos krypties scenarijai. Grynųjų pirminių išlaidų augimas (%, Komisijos 2019 m. rudens prognozė (KOM))

Pastaba. Šiose diagramose pateikti scenarijai susiję su bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptimi, vertinama pagal bendro struktūrinio balanso ir grynųjų pirminių išlaidų augimo normos pokytį. Pastarasis rodiklis apskaičiuojamas kaip bendros išlaidos, atėmus palūkanas, cikliškas išlaidas, diskrecines pajamų priemones ir vienkartines priemones. Pagal scenarijų „atitiktis Stabilumo ir augimo paktui“ daroma prielaida, kad vidutinio laikotarpio tikslo dar nepasiekusios valstybės narės taikys visapusišką fiskalinį koregavimą, kaip rekomenduota 2019 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. Pagal scenarijų „atitiktis Stabilumo ir augimo paktui ir fiskalinio manevravimo taikymas (KOM prognozė)“ daroma prielaida, kad Nyderlandai ir Vokietija 2020 m. pasinaudos kai kuriomis turimomis fiskalinio manevravimo galimybėmis (struktūrinio balanso ekspansija atitinkamai 0,6 % ir 0,4 % BVP), kaip numatyta Komisijos 2019 m. rudens prognozėje.

IV.6c diagrama. Fiskalinės politikos kryptis. Struktūrinis balansas, pirminis struktūrinis balansas ir fiskalinės pastangos pagal išlaidų kriterijaus metodiką (Komisijos 2019 m. rudens prognozė)

IV.6 lentelė. 2019 m. stabilumo programose nurodyti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslai (VLT) ir 2020 m. taikomi minimalūs kriterijai



IV.7a diagrama. Valstybių narių padėtis jų VLT atžvilgiu 2020 m. pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę (proc. punktais potencialaus BVP) 4

IV.7b diagrama. Valstybių narių padėtis jų VLT atžvilgiu 2020 m. pagal 2020 m. biudžeto planų projektus (proc. punktais potencialaus BVP)


IV.7 lentelė. Skolos santykis su BVP (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)

IV.8 diagrama. Valstybės skolos pokyčiai atrinktose valstybėse narėse 2018–2020 m. pagal biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę


IV.9 diagrama. Bendrosios skolos pokyčių veiksniai 2019–2020 m. (proc. punktais BVP), remiantis biudžeto planų projektais (BPP)

IV.10 diagrama. Bendroji skola (% BVP), palyginti su struktūrinio balanso pokyčiu (proc. punktais potencialus BVP) 2020 m., pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę

Pastaba. Apskritimų dydžiai atspindi valstybių narių nominalųjį BVP.

IV.11 diagrama. Einamosios sąskaitos balansas (% BVP), palyginti su struktūrinio balanso pokyčiu (proc. punktais potencialus BVP) 2020 m.

Pastaba. Fiskalinė ekspansija (konsolidavimas) parodyta teigiamu (neigiamu) ženklu. Stebimų rodiklių spalvos parodo atstumą nuo vidutinio laikotarpio tikslo 2020 m.: raudona rodo šalis, kurios nuo savo vidutinio laikotarpio tikslo nutolusios daugiau kaip 50 bazinių punktų; geltona rodo šalis, kurios nuo savo vidutinio laikotarpio tikslo nutolusios mažiau kaip 50 bazinių punktų; žalia – šalis, kurios savo vidutinio laikotarpio tikslą viršijo. Kipras neparodytas nė vienoje diagramoje, kad jas būtų lengviau analizuoti.

IV.8 lentelė. 2019 ir 2020 m. fiskalinio konsolidavimo sudėtis pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę (KOM)

 

IV.12 diagrama. Prognozuojami pagal ciklą pakoreguotų išlaidų santykių pokyčiai (proc. punktais potencialus BVP) 2020 m. biudžeto planų projektuose (BPP) ir Komisijos 2019 m. rudens prognozėje (KOM)

IV.13 diagrama. Prognozuojami pagrindinių rūšių išlaidų pokyčiai (proc. punktais BVP) 2020 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognoze (KOM)

Pastaba. Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai išlaidų komponentai veikia prognozuojamus išlaidų santykių su BVP pokyčius.


IV.14 diagrama. Diskrecinės pajamų priemonės ir kiti pajamų santykio pokyčiai (proc. punktais BVP) 2020 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognoze (KOM)

IV.15 diagrama. Prognozuojami pagrindinių rūšių mokestinių pajamų pokyčiai (proc. punktais BVP) 2020 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognoze (KOM)

Pastaba. Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai pajamų komponentai veikia prognozuojamus pajamų santykių su BVP pokyčius.



IV.9 lentelė. Trumpalaikis elastingumas, kuriuo grindžiamos 2020 m. pajamų projekcijos. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2019 m. rudens prognoze (KOM) ir EBPO

Pastaba. Pagal biudžeto planų projektus ir Komisijos prognozę apskaičiuotus elastingumo dydžius ir EBPO elastingumo dydžius reikėtų lyginti atsargiai. Pirmieji du grynojo elastingumo dydžiai yra susiję su BVP augimu, o trečiasis elastingumo dydis iš esmės apskaičiuotas atsižvelgiant į gamybos apimties atotrūkį. Apskritai skirtumai yra nedideli. 



IV.10 lentelė. Tvarumo rodikliai remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze

Pastaba. Iš esmės remtasi Europos Komisijos 2018 m. fiskalinio tvarumo ataskaitoje ir 2017 m. skolos tvarumo vertinimo ataskaitoje („Debt Sustainability Monitor 2017“) naudota metodika. Palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis, patikslintos tik palūkanų normų prielaidos, T+10 tikslams nustatyti naudojant rinkos lūkesčius. Šie atnaujinti rezultatai, remiantis Europos Komisijos 2019 m. rudens prognoze, bus pateikti kitame, 2019 m. skolos tvarumo vertinime. Atsižvelgiant į unikalią Graikijos valstybės skolos sudėtį ir Euro grupės 2018 m. birželio mėn. priimtas skolos mažinimo priemones, Graikijos valstybės skolos ir fiskalinio tvarumo analizė grindžiama šaliai skirtomis prielaidomis (išsamesnės informacijos pateikta 2018 m. fiskalinio tvarumo ataskaitos 3.3 langelyje). Dėl šios priežasties šioje horizontaliojo vertinimo lentelėje, kuri grindžiama bendromis prielaidomis ir metodika, analizės rezultatai neparodyti.



IV.16 diagrama. Palūkanų normų augimo skirtumų pokyčiai

Šaltinis: AMECO 2019 m. rudens duomenys (1999–2019 m. duomenys (stulpeliai)) ir Escolano et al. (2017) (1966–2010 m. duomenys (linijos)).

Pastaba. Diagramoje parodytas vidutinės nominaliosios palūkanų normos, taikomos valdžios sektoriaus skolai, ir nominaliojo BVP augimo normos skirtumas. Panaši diagrama pateikta ECB ekonomikos biuletenio leidinyje Nr. 2/2019.

(1)

     Metodinės prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2019 m. rudens ekonominė prognozė, paskelbtos https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/economic-performance-and-forecasts/economic-forecasts_lt .

(2)

     Paskelbta http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2041337/FT-Eurostat-Decision-9-July-2009-3--final-.pdf .

(3)

     Pagal 2011 m. sausio 27 d. Eurostato sprendimą dėl operacijų, kurias vykdo EFSF, statistinės apskaitos, paskelbtą http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5034386/2-27012011-AP-EN.PDF .

(4)

Šiose diagramose nurodyti kiekvienos valstybės narės numatomo struktūrinio balanso ir vidutinio laikotarpio tikslų skirtumai. Į taikomus su lankstumu susijusius nuokrypius neatsižvelgiama.


Briuselis, 2019 11 29

COM(2019) 900 final/2

CORRIGENDUM
This document corrects the COM (2019) 900 final of 20.11.2019
Level of sensibility removed from the cover page
The text should read as follows:

KOMISIJOS KOMUNIKATAS KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

Bendras 2020 m. biudžeto planų projektų vertinimas


Santrauka

Šiuo komunikatu apibendrinamas Komisijos atliktas euro zonos valstybių narių pateiktų 2020 m. biudžeto planų projektų vertinimas. Tarp tų planų – pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengti Austrijos, Portugalijos ir Ispanijos (šiose šalyse nuo rugsėjo mėn. pabaigos iki lapkričio mėn. pirmos pusės vyko rinkimai), taip pat Belgijos (kurioje vyksta vyriausybės formavimo procesas) planai. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 nuostatomis, Komisija įvertino visus biudžeto planų projektus, taip pat visos euro zonos bendrą biudžeto būklę ir perspektyvas. Vadovaudamasi ankstesne praktika, Komisija taip pat įvertino bendrą euro zonos fiskalinės politikos kryptį.

Toliau pateikiamas apibendrintas 2020 m. euro zonos biudžeto planų projektų ir bendros fiskalinės politikos krypties vertinimas.

1.Per pastaruosius metus Europos ir pasaulio ekonomika susilpnėjo. Europoje staigiai sumažėjo išorės paklausa ir susitraukė gamyba, o poveikis pradeda plisti į kitas ekonomikos sritis. Nors geri darbo rinkos rezultatai padėjo palaikyti privatų vartojimą ir vidaus paklausą, nėra tikėtina, kad BVP augimas greitai atsigaus. Faktas, kad per kitus dvejus metus reikšmingo augimo atsigavimo nebesitikima, yra esminis pokytis, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, pagrįstas vertinimu, kad daugelis pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo veiksnių išliks ilgai.

2.Pirmą kartą nuo 2002 m. nė vienai euro zonos valstybei narei šiuo metu netaikoma perviršinio deficito procedūra. Prognozuojama, kad 2019 m. 3 % pamatinę vertę viršys tik Prancūzijos deficitas, nors toks viršijimas yra laikinas, artimas pamatinei vertei ir susidaro tik dėl vienkartinio vienos priemonės poveikio. Iš tų euro zonos valstybių narių, kuriose pagal prognozes 2020 m. susidarys deficitas, keturių valstybių narių deficitas turėtų viršyti 2 % BVP. Numatoma, kad 2020 m. devyniose euro zonos valstybėse narėse susidarys perteklius.

3.Komisijos 2019 m. rudens prognozėje numatoma, kad labai sulėtėjus ekonominei veiklai pastaraisiais metais vyravusi deficito mažėjimo tendencija pasikeis: bendras euro zonos nominalusis deficitas nuo 0,5 % 2018 m. padidės iki 0,8 % BVP 2019 m. ir iki 0,9 % BVP 2020 m. Agreguoti biudžeto planų projektų deficito tikslai rodo tokią pačią nominaliojo deficito tendenciją.

4.Komisijos 2019 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2019–2020 m. euro zonos valstybių narių, pasiekusių ar viršijusių savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus, skaičius padidės nuo šešių iki devynių, nes 2020 m. Airija ir Lietuva pasieks savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus, o Graikija 2020 m. laikysis savo naujai nustatyto vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Kita vertus, prognozuojama, kad Belgija, Ispanija, Prancūzija ir Italija 2020 m. gerokai atsiliks nuo savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų. Iš tų euro zonos valstybių narių, kuriose vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų 2020 m. pasiekti nenumatoma, Estija ir Latvija siekdamos savo tikslų turėtų užtikrinti tam tikrą struktūrinį koregavimą. Kita vertus, Komisija šiuo metu prognozuoja, kad Italija 2020 m. dar labiau nutols nuo savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Tą patį galima pasakyti apie Suomiją ir Slovakiją, tačiau mažesniu mastu, be to, abiejų euro zonos valstybių narių skolos santykis su BVP turėtų likti mažesnis nei 60 %. Belgijos ir Ispanijos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtuose biudžeto planų projektuose taip pat numatoma, kad 2020 m. jų struktūrinis balansas dar labiau nutols nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, o Portugalijos struktūrinis balansas 2020 m. priartės prie vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo dėl to, kad nuo 2020 m. tas tikslas sumažintas.

5.Komisija numato, kad bendras euro zonos struktūrinis deficitas 2020 m. išaugs 0,2 % potencialiojo BVP, taigi fiskalinės politikos kryptis bus iš esmės neutrali. Tokį struktūrinio deficito padidėjimą visų pirma lemia prognozuojama ekspansinė fiskalinė politika euro zonos valstybėse narėse, kurios turi fiskalinio manevravimo galimybių, visų pirma Nyderlanduose ir mažesniu mastu Vokietijoje (atitinkamai 0,6 % ir 0,4 % potencialiojo BVP), ir numatomas Italijos struktūrinio deficito padidėjimas (0,3 % potencialiojo BVP). Numatomas euro zonos, kaip visumos, pokytis iš esmės atitinka biudžeto planų projektuose numatytą (perskaičiuoto) struktūrinio balanso pokytį.

6.Bendras euro zonos struktūrinio pirminio balanso, t. y. struktūrinio balanso atėmus palūkanų mokėjimus, rodiklis ir toliau bus perteklius, tačiau pagal prognozes 2020 m. jis turėtų sumažėti 0,4 % potencialiojo BVP – tai rodo šiek tiek ekspansinę fiskalinės politikos kryptį. Šis fiskalinių pastangų rodiklis yra svarbus vyriausybių fiskalinės politikos diskrecinių sprendimų vertinimo kriterijus, nes jam neturi įtakos besitęsiantis palūkanų išlaidų mažėjimas.

7.Kalbant apie euro zonos fiskalinio koregavimo struktūrą, Komisija numato, kad 2020 m. struktūrinio deficito augimą lems pagal ciklą pakoreguoto pajamų santykio su BVP sumažėjimas. Biudžeto planų projektuose pateikiama panaši prognozė, atitinkanti nurodytų ekspansinių pajamų priemonių poveikį. Tiek pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę, tiek pagal biudžeto planų projektus taip pat numatoma, kad, 2019–2020 m. toliau mažėjant (nors ir nedaug) palūkanų išlaidoms, pagal ciklą pakoreguotas išlaidų santykis 2020 m. taip pat sumažės. Reikia priminti, kad valstybės narės, kurių valstybės skola yra didelė, nenumatytas lėšas dėl mažesnių palūkanų išlaidų turėtų naudoti siekdamos sparčiau mažinti skolą.

8.Komisija prognozuoja, kad pastaraisiais metais mažėjęs euro zonos skolos santykis su BVP ir toliau mažės nuo maždaug 86 % 2019 m. iki maždaug 85 % 2020 m. ir bus gerokai mažesnis nei JAV ir Japonijoje (atitinkamai maždaug 114 % ir 237 % 2020 m.). Tą daugiausia lemia toliau išliekančios mažos palūkanų normos ir planuojamas pirminis biudžeto perteklius. Biudžeto planų projektuose numatomas panašus euro zonos skolos santykio su BVP mažėjimas. Iš devynių euro zonos valstybių narių, kuriose skolos santykis su BVP 2020 m. turėtų viršyti 60 %, išsiskiria Italija: numatoma, kad 2019 ir 2020 m. ji labai nukryps nuo skolos mažinimo kriterijaus. Pagal prognozes Belgija abiem metais taip pat nesilaikys skolos mažinimo kriterijaus, nors ir mažiau. Nuo perviršinio deficito panaikinimo atitinkamai 2017 ir 2018 m. Prancūzijai ir Ispanijai taikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, tačiau prognozuojama, kad nei 2019, nei 2020 m. šios šalys jos nesilaikys. Numatoma, kad Portugalija turėtų užtikrinti atitiktį pereinamojo laikotarpio skolos taisyklei 2019 m., o skolos mažinimo kriterijui – 2020 m.

9.Euro zonos valstybių narių fiskalinė būklė, vertinant skolą ir tvarumo problemas, ir toliau labai skiriasi. Trumpalaikiam Italijos viešųjų finansų tvarumui pavojų kelia augančios skolos vertybinių popierių emisijos išlaidos. Kai kurioms labai įsiskolinusioms euro zonos valstybėms narėms toliau gresia didelė vidutinio laikotarpio rizika, kurią kelia tokie veiksniai kaip dabartinis skolos lygis, dabartinis pirminis balansas ir numatomos su senėjimu susijusios išlaidos.

10.Naujausioje rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2019 m. kovo 21–22 d. posėdyje, o Taryba priėmė 2019 m. balandžio 9 d., Taryba rekomendavo 2019–2020 m. euro zonos valstybėms narėms vykdant politiką būdu, kuriuo visapusiškai laikomasi Stabilumo ir augimo pakto, remti viešąsias ir privačiąsias investicijas bei gerinti viešųjų finansų kokybę ir struktūrą. Taryba taip pat rekomendavo atkurti fiskalinius rezervus, ypač euro zonos valstybėse narėse, kuriose yra aukštas valstybės skolos lygis.

11.Į šį raginimą atsiliepė fiskalinio manevravimo galimybių turinčios euro zonos valstybės narės: jos ėmėsi įgyvendinti labiau ekspansinę fiskalinę politiką, kuri taip pat skatina investicijas. Visų pirma, Vokietija ir Nyderlandai 2019 m. padidino savo išlaidas investicijoms ir 2020 m. planuoja toliau vykdyti ekspansinę fiskalinę politiką. Tačiau, remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, tam tikros jų fiskalinio manevravimo galimybės liks neišnaudotos. Tos euro zonos valstybės narės, atsižvelgiant į jų fiskalinio manevravimo galimybių mastą, turėtų būti pasirengusios toliau jomis naudotis.

12.Kita vertus, kai kurios fiskalinio manevravimo galimybių neturinčios euro zonos valstybės narės 2020 m. reikšmingo fiskalinio koregavimo neplanuoja arba planuoja fiskalinę ekspansiją. Graikijoje, Kipre ir Portugalijoje toliau registruojamas didelis pirminis perteklius, didelis struktūrinis perteklius (arba beveik subalansuota nominalioji būklė Portugalijoje) ir sparčiai mažėjanti skola, tačiau tokių atvejų mažuma. Remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos pirminiai balansai yra mažėjantys arba net neigiami, o skola mažėja tik nežymiai arba nemažėja visai. Tos euro zonos valstybės narės nepakankamai atsižvelgia į savo didelį struktūrinį deficitą ir istoriškai aukštą skolos lygį. Be to, jos nepakankamai išnaudoja pastaruoju metu sumažėjusias palūkanų išlaidas, kad mažintų savo skolos santykius. Nepavykus sumažinti valstybės skolos gali didėti rizika, kad šalys, kurių valstybės skola didelė, ateityje patirs intensyvesnį rinkos spaudimą, galintį daryti neigiamą šalutinį poveikį kitų euro zonos valstybių narių valstybės skolos rinkoms.

13.Kai kurios iš euro zonos valstybių narių, kurioms kyla didžiausių tvarumo problemų (Belgija, Ispanija ir gerokai mažesniu mastu Portugalija), pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus biudžeto planų projektus, atsižvelgdamos į neseniai įvykusius ar vyksiančius visuotinius rinkimus. Todėl labai svarbu, kad tos euro zonos valstybės narės į atnaujintus biudžeto planų projektus įtrauktų būtinas papildomas priemones ir pateisintų lūkesčius, kad tas atotrūkis bus ištaisytas esant didelei skolai. Tie atnaujinti biudžeto planų projektai turėtų būti pateikti Komisijai ir Euro grupei kuo greičiau, kai tik bus suformuotos naujos vyriausybės.

14.Fiskalinė politika ir toliau yra nepakankamai diferencijuota. Fiskalinio manevravimo galimybių turinčios euro zonos valstybės narės įgyvendina ekspansinę fiskalinę politiką ir turėtų būti pasirengusios toliau naudotis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis. Tačiau konsolidavimo trūkumas šalyse, kurių skola didelė ir kurios turi tvarumo problemų, ir toliau kelia susirūpinimą. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų nepasiekusių euro zonos valstybių narių atitiktis Stabilumo ir augimo paktui ir didesnė fiskalinio manevravimo galimybių turinčių euro zonos valstybių narių ekspansija užtikrintų geresnę euro zonos valstybių narių diferenciaciją.

15.Atsižvelgdama į euro zonos ekonomikos augimo sulėtėjimą ir jau dabar labai palankią pinigų politikos kryptį, 2019 m. spalio mėn. Euro grupė pakartojo, kad yra pasirengusi koordinuotai reaguoti tuo atveju, jei materializuotųsi neigiamų pokyčių rizika, ir vengti procikliškų fiskalinių priemonių. Euro grupė pripažino poreikį fiskalinio manevravimo galimybių turinčioms valstybėms narėms apsvarstyti galimybę didinti aukštos kokybės investicijas. Formuojant 2020 m. politiką, daugiau dėmesio reikėtų skirti reformoms ir investicijoms į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, taip pat klimato veiksmams. Kartu Euro grupė pripažino, kad valstybėms narėms, kurių skolos lygis aukštas, reikia vykdyti apdairią fiskalinę politiką.

Komisijos atliktą atskirų euro zonos valstybių narių planų vertinimą galima apibendrinti taip:

Nenustatyta nė vieno 2020 m. biudžeto plano projekto, kuris labai neatitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Tačiau tam tikrais atvejais Komisija nustatė riziką, kad planuojamas fiskalinis koregavimas neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų.

Kadangi šiuo metu Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis netaikoma nė vienai euro zonos valstybei narei, visų euro zonos valstybių narių atitiktis 2020 m. vertinama pagal prevencinės dalies reikalavimus, visų pirma 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendaciją.

Kalbant apie valstybes nares, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis:

- devynių euro zonos valstybių narių (Vokietijos, Airijos, Graikijos, Kipro, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų ir Austrijos) biudžeto planų projektai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus 2020 m. Atsižvelgdama į palankią Vokietijos ir Nyderlandų biudžeto būklę, Komisija ragina šių šalių valdžios institucijas didinti išlaidas, kad būtų skatinamas investicijų augimas, o vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į Tarybos per Europos semestrą rekomenduotas sritis;

- dviejų euro zonos valstybių narių (Latvijos ir Estijos) biudžeto planų projektai iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus 2020 m. Iš planų matyti, kad Latvija gali tam tikru mastu nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, o Estija – nuo koregavimo plano, kuriuo to tikslo siekiama. Jei atliekant būsimus vertinimus nebebus prognozuojama, kad Latvijos struktūrinis balansas bus artimas vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui, atliekant bendrą atitikties vertinimą reikės atsižvelgti į nukrypimo nuo Tarybos nustatyto reikalavimo mastą;

- aštuonių euro zonos valstybių narių (Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos) atveju kyla rizika, kad biudžeto planų projektai gali neatitikti Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų 2020 m. Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje ta rizika susijusi su tuo, kad nepakankamai mažinama didelė valstybės skola ir planuojama labai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama jų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Portugalijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos valstybės skola buvo sumažinta ir nesiekia 60 % BVP Sutartyje nustatytos pamatinės vertės arba link jos artėja tinkama trajektorija. Tos valstybės narės taip pat pasiekė subalansuotą biudžeto būklę, kuria užtikrinama didelė atsarga iki Sutartyje nustatytos 3 % BVP pamatinės vertės. Nepaisant to, įgyvendinus šių euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektus galėtų būti labai nukrypta nuo koregavimo planų, kuriais siekiama atitinkamų jų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų.

 

I. Įvadas

ES teisės aktuose reikalaujama, kad, siekiant pagerinti nacionalinės fiskalinės politikos koordinavimą ekonominėje ir pinigų sąjungoje, euro zonos valstybės narės Komisijai iki spalio 15 d. pateiktų ateinančių metų biudžeto planų projektus 1 . 

Šiuose planuose apibendrinami biudžeto projektai, kuriuos vyriausybės teikia nacionaliniams parlamentams. Dėl kiekvieno plano Komisija pateikia nuomonę, įvertindama, ar jis atitinka euro zonos valstybei narei pagal Stabilumo ir augimo paktą nustatytus įpareigojimus.

Be to, reikalaujama, kad Komisija pateiktų bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų vertinimą.

Pagal dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodekso nurodymus 2 Austrija, Portugalija ir Ispanija pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus biudžeto planų projektus, nes šiose šalyse nuo rugsėjo mėn. pabaigos iki pirmos lapkričio mėn. pusės vyko nacionaliniai rinkimai. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtą planą taip pat pateikė Belgija, nes šalyje tebevyksta vyriausybės formavimo procesas. Tikimasi, kad šios vyriausybės išsamius biudžeto planų projektus pateiks kuo skubiau.

Komisija, paisydama euro zonos valstybių narių kompetencijos biudžeto srityje, savo nuomonėse teikia objektyvių politikos patarimų, visų pirma nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, siekdama padėti įvertinti, ar biudžeto projektuose laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Ekonomikos ir biudžeto politika yra bendro euro zonos intereso reikalas.

2018 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kurią 2019 m. kovo 21–22 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba, o 2019 m. balandžio 9 d. priėmė Taryba 3 . Šia rekomendacija Komisija grindė savo vertinimą.

Šio komunikato tikslas dvejopas. Pirma, remiantis horizontaliu biudžeto planų projektų vertinimu, siekiama pateikti bendrą euro zonos lygmens biudžeto politikos vaizdą. Tas vertinimas atitinka pavasarį atliekamą stabilumo programų horizontalų vertinimą, tačiau dėmesys kreipiamas į ateinančius metus, o ne į vidutinio laikotarpio fiskalinius planus. Antra, siekiama pateikti euro zonos valstybių narių lygmens biudžeto planų projektų apžvalgą, paaiškinant Komisijos vertinimo metodą, konkrečiai taikytą vertinant, ar laikomasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su valdžios sektoriaus skolos dydžiu ir pokyčiais, taip pat į euro zonos ekonomines perspektyvas.



II. Svarbiausios su euro zona susijusios išvados

Ekonominė perspektyva pagal euro zonos valstybių narių planus ir Komisijos prognozę

Nors euro zonos augimo perspektyva išlieka teigiama, palyginti su pavasario vertinimu, ji jau ne tokia optimistinė ir greičiausiai sparčiai vėl nepagerės. Remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze numatoma, kad bendras euro zonos realiojo BVP augimas sulėtės nuo 1,9 % 2018 m. iki 1,1 % 2019 m., o 2020 m. tik šiek tiek padidės (iki 1,2 %). Tai iš esmės atitinka biudžeto planų projektuose pateikiamas makroekonomines prielaidas (1 lentelė). 2019 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, palyginti su Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, ir 0,2 procentinio punkto, palyginti su stabilumo programomis. 2020 m. prognozė sumažinta 0,3 procentinio punkto, palyginti su pavasario vertinimu, pagal abi prognozes. Apskritai, biudžeto planų projektuose pateikiami makroekonominiai scenarijai yra labai panašūs į Komisijos prognozes atskiroms euro zonos valstybėms narėms, iš dalies dėl to, kad visos euro zonos valstybės narės privalo grįsti savo biudžeto projektus nepriklausomų ekspertų patvirtintomis ar parengtomis makroekonominėmis prognozėmis. Komisija prognozuoja, kad Vokietijoje ir Graikijoje augimas bus lėtesnis nei numatytas biudžeto planų projektuose, o Airijoje, kurios biudžeto plano projektas grindžiamas netvarkingo „Brexit’o“ scenarijumi, – gerokai spartesnis (IV priedo 1 lentelė).

Atsižvelgiant į numatomą ekonomikos augimo sulėtėjimą, prognozuojama, kad bendras euro zonos teigiamas gamybos apimties atotrūkis 2019 m. susitraukė ir 2020 m. trauksis toliau. Numatoma, kad bendras teigiamas gamybos apimties atotrūkis 2019 ir 2020 m. mažės, tiek sprendžiant pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę, tiek pagal (perskaičiuotus) biudžeto planų projektus 4 . Visų pirma numatoma, kad, be Graikijos ir Italijos, 2020 m. gamybos apimties atotrūkis bus neigiamas ir Belgijoje bei Vokietijoje.

Apskritai realiojo BVP augimas 2020 m. ir toliau turėtų būti vangus, o su perspektyva susijęs netikrumas ir rizika išlieka dideli. Nors geri darbo rinkos rezultatai padėjo palaikyti privatų vartojimą ir vidaus paklausą, nėra tikėtina, kad BVP augimas greitai atsigaus. Vidaus paklausos poveikis augimui turėtų mažėti, iš esmės dėl lėtėjančio investicijų augimo. Tuo pat metu euro zonos ekonomikos perspektyva yra labai neaiški. Pagrindiniam scenarijui kylanti neigiama rizika dominuoja toliau, jai būdingos stiprios tarpusavio sąsajos, todėl, jei rizika materializuotųsi, jos poveikis ekonomikai galėtų būti dar didesnis. Toliau auganti prekybos ir geopolitinė įtampa ir didesnis, nei tikėtasi, Kinijos ekonomikos sulėtėjimas gali stabdyti pasaulio ekonominę veiklą, o tai turėtų neigiamų pasekmių euro zonai. Be to, šalutinis gamybos pramonės nuosmukio poveikis gali toliau stabdyti augimą, o netvarkingas „Brexit’as“ gali labai neigiamai paveikti ES ekonominę veiklą.

1 lentelė. 2019–2020 m. suvestinių ekonomikos ir biudžeto rodiklių apžvalga (EZ 19)

Šaltinis: 2019 m. stabilumo programos, 2020 m. biudžeto planų projektai, Europos Komisijos 2019 m. rudens prognozė.

Fiskalinė perspektyva pagal valstybių narių planus ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę

Manoma, kad pastaruoju metu mažėjęs bendras euro zonos nominalusis deficitas 2019 m. pradės didėti ir 2020 m. toliau didės. Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę euro zonos nominalusis deficitas turėtų padidėti iki 0,8 % BVP 2019 m. (1 lentelė). Tas lygis būtų žemesnis nei deficito projekcija Komisijos 2019 m. pavasario prognozėje ir 2019 m. stabilumo programose, tačiau aukštesnis nei biudžeto planų projektuose. Deficito raida šalyse yra netolygi: Belgijos, Slovakijos ir Suomijos deficitas greičiausiai bus didesnis (palyginti su Komisijos 2019 m. pavasario prognoze), o Vokietija, Airija, Graikija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Austrija, tikėtina, turės didesnį perteklių (IV priedo 2 lentelė). Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę bendras euro zonos deficitas turėtų padidėti iki 0,9 % BVP 2020 m. Šiek tiek didesnis deficitas, palyginti su biudžeto planų projektais, atitinka kiek mažesnį Komisijos 2019 m. rudens prognozėje numatytą augimą (IV priedo 2 diagrama). Tas lygis atitinka Komisijos 2019 m. pavasario prognozę, tačiau yra aukštesnis nei numatytas 2019 m. stabilumo programose (+0,4 % BVP). Pagrindiniai tą lėmę veiksniai – didesnis numatomas deficitas Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Suomijoje ir mažesnis numatomas perteklius Vokietijoje, Airijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Slovėnijoje. Nuo 2009 m. bendras euro zonos nominalusis deficitas padidėtų antrą kartą.

Pirmą kartą per daugelį metų nė vienai euro zonos valstybei narei šiuo metu netaikoma perviršinio deficito procedūra. Prognozuojama, kad 2019 m. Sutartyje nustatytą 3 % pamatinę vertę viršys tik Prancūzijos deficitas, nors toks viršijimas yra laikinas, artimas pamatinei vertei ir susidaro tik dėl vienkartinio vienos priemonės poveikio. Ispanija savo perviršinį deficitą panaikino 2018 m., jos nominalusis deficitas sumažėjo iki 2,5 % ir pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę turėtų mažėti toliau (IV priedo 2 lentelė). Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos deficitas turėtų viršyti 2 % BVP. Numatoma, kad 2019 ir 2020 m. devyniose euro zonos valstybėse narėse susidarys perteklius, o Lietuvos ir Portugalijos būklė bus subalansuota. Apskritai, 2020 m. numatomi euro zonos valstybių narių fiskaliniai balansai pagal biudžeto planų projektus ir Komisijos 2019 m. rudens prognozę skiriasi nedaug (IV priedo 1 ir 2 diagramos), tačiau Komisijos pateiktos Slovakijos, Ispanijos, Slovėnijos ir Maltos prognozės pesimistiškesnės.

Bendras euro zonos pirminis balansas, gautas iš nominaliojo balanso atėmus palūkanų išlaidas, 2019 ir 2020 m. turėtų sumažėti, tačiau išliks perteklinis. Remiantis tiek Komisijos 2019 m. rudens prognoze, tiek biudžeto planų projektais, bendras euro zonos pirminis balansas turėtų sumažėti nuo 1 % BVP 2018 m. iki 0,9 % BVP 2019 m., kaip ir prognozuota 2019 m. stabilumo programose (1 lentelė). 2019 m. neigiamą pirminį balansą, planuojama, turės tik Estija, Ispanija, Prancūzija ir Suomija (IV priedo 3 lentelė). Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę, kurią iš esmės atitinka ir biudžeto planų projektai, bendras euro zonos pirminis balansas 2020 m. turėtų sumažėti iki 0,6 % BVP. Manoma, kad Belgijos, Vokietijos, Graikijos, Kipro, Liuksemburgo ir Nyderlandų pirminis balansas 2020 m. ypač daug sumažės. Estijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Suomijos, taip pat Belgijos pirminis balansas 2020 m. greičiausiai ir toliau bus neigiamas. Abejais metais euro zonos valstybių narių ir Komisijos projekcijos apskritai skiriasi nedaug, nors Komisija numato, kad Ispanijos, Kipro, Slovėnijos ir Slovakijos pirminis balansas 2020 m. bus daugiau kaip 0,4 procentinio punkto BVP mažesnis, palyginti su biudžeto planų projektais.

Pagal Komisijos prognozę ir biudžeto planų projektus struktūrinio pirminio balanso pokytis rodo šiek tiek ekspansinę euro zonos fiskalinės politikos kryptį tiek 2019, tiek 2020 m. 5 . Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę struktūrinis pirminis balansas 2019 m. turėtų pablogėti 0,3 procentinio punkto potencialiojo BVP. Tai atitinka biudžeto planų projektus. Remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze ir biudžeto planų projektais, 2020 m. struktūrinis pirminis balansas turėtų pablogėti dar 0,4 procentinio punkto potencialiojo BVP (IV priedo 5 lentelė) 6 . Biudžeto planų projektuose pateikti rodikliai labai skiriasi nuo 2019 m. stabilumo programų, kuriose buvo numatyta, kad bendras euro zonos struktūrinis pirminis balansas 2020 m. stabilizuosis. Biudžeto planų projektuose numatyta, kad Belgijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Suomijos struktūrinis pirminis balansas bus daugiau nei 0,5 procentinio punkto potencialiojo BVP mažesnis, palyginti su 2019 m. stabilumo programomis.

Planuojama, kad 2019–2020 m. euro zonos valstybių narių, pasiekusių ar viršijusių savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus, skaičius padidės. Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę 2019 m. savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus turėtų viršyti septynios euro zonos valstybės narės (Vokietija, Graikija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Austrija) (IV priedo 6 lentelė). Manoma, kad ir 2020 m. visos šios šalys laikysis savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų arba juos viršys, nors Vokietija, Kipras, Liuksemburgas ir Nyderlandai planuoja pasinaudoti tam tikromis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis (IV priedo 7a ir 7b diagramos). Be to, 2020 m. Airija ir Lietuva turėtų pasiekti savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus. Tačiau, remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, kelios euro zonos valstybės narės 2020 m. greičiausiai ir toliau labai atsiliks nuo savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų (Ispanija (–3,2 procentinio punkto), Italija (–3 procentiniais punktais), Belgija (–2.4 procentinio punkto) ir Prancūzija (–2,2 procentinio punkto)) (IV priedo 6 lentelė ir 7a ir 7b diagramos). Iš tų euro zonos valstybių narių, kurios savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų dar nepasiekė, Komisija išskiria Belgiją, Ispaniją, Italiją, Suomiją ir Slovakiją, kurios 2020 m. turėtų dar labiau nuo tų tikslų nutolti 7 . Planuojama, kad Estija ir Latvija, priešingai, 2020 m. šiek tiek pasistūmės savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų link, o Prancūzijos, Portugalijos ir Slovėnijos būklė nesikeis.

Euro zonos skolos santykis su BVP 2019 ir 2020 m. turėtų toliau mažėti. Šis santykis mažėjo nuo 2014 m., kai buvo pasiekęs aukščiausią lygį (94,5 %). Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę numatoma, kad 2020 m. jis sumažės iki maždaug 85 %. Šis santykis yra gerokai mažesnis nei JAV ir Japonijoje (atitinkamai maždaug 114 % ir 237 % 2020 m.). Euro zonos bendras skolos santykis su BVP toliau mažėja daugiausiai dėl teigiamo sniego gniūžtės poveikio, atspindinčio prognozę, kad nominalios palūkanų normos ir toliau bus mažesnės už nominaliojo BVP augimą. 2019 ir 2020 m. prognozuojamas pirminis perteklius taip pat turės skolą mažinantį poveikį (IV priedo 8 diagrama). Kita vertus, numatoma, kad atsargų ir srautų koregavimai 8 turės nedidelį bendrą skolos santykį su BVP didinantį poveikį 2020 m. Biudžeto planų projektuose numatomas panašus euro zonos skolos santykio su BVP mažėjimas. Abejais metais planuojamas skolos santykis su BVP yra didesnis nei numatytas 2019 m. stabilumo programose; 2019 ir 2020 m. ypač padidintos Belgijos, Graikijos, Italijos ir Kipro projekcijos (IV priedo 7 lentelė) 9 .

2019–2020 m. skolos santykis su BVP turėtų sumažėti visose euro zonos valstybėse narėse, išskyrus Belgiją, Prancūziją, Italiją ir Suomiją 10 . Visoms euro zonos valstybėms narėms, išskyrus Italiją, 2020 m. turėtų būti naudingas skolą mažinantis sniego gniūžtės poveikis, tikimasi, kad mažinantį poveikį turės ir teigiami pirminiai balansai, išskyrus Belgiją, Estiją, Prancūziją ir Suomiją (IV priedo 9 diagrama). Komisijos 2019 m. rudens prognozėje ir biudžeto planų projektuose pateiktų prognozių skirtumai nėra nereikšmingi, tačiau, vertinant bendrai, jie iš esmės vieni kitus atsveria: Komisija numato šiek tiek didesnį santykį Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Slovėnijoje ir šiek tiek mažesnį santykį Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje, Kipre ir Latvijoje (IV priedo 8 diagrama).

Pagal Komisijos prognozę devynių euro zonos valstybių narių skolos santykis su BVP 2020 m. turėtų viršyti 60 %. Taigi euro zonos valstybių narių, kurių skolos santykis su BVP atitinka Sutartyje nustatytą 60 % pamatinę vertę, skaičius yra didžiausias nuo 2008 m. Graikijos ir Italijos rodikliai viršys 130 %. Portugalija savo skolos santykį su BVP turėtų toliau mažinti, kad jis neviršytų 120 %, o Belgijos skolos santykis turėtų stabilizuotis ir būti kiek mažesnis nei 100 %. Prancūzijos ir Ispanijos skolos santykis 2020 m. turėtų siekti beveik 100 %, bet šio lygio neviršys. Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę numatoma, kad 2020 m. kai kurių labai įsiskolinusių euro zonos valstybių narių (Prancūzijos ir Portugalijos) struktūrinės pastangos bus menkos arba jos vykdys ekspansinę politiką (Belgija, Graikija, Ispanija, Italija ir Kipras). Vis dėlto Graikijoje 11 , Kipre ir Portugalijoje toliau registruojamas didelis pirminis perteklius (IV priedo 3 lentelė), didelis struktūrinis perteklius (arba beveik subalansuota nominalioji būklė Portugalijoje) ir atitinkamai sparčiai mažėjanti skola. Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos pirminiai balansai, priešingai, yra mažėjantys arba net neigiami, taigi jos turi galimybių skolos naštą mažinti sparčiau (IV priedo 10 diagrama). Numatoma, kad 2019 ir 2020 m. Italija nukryps nuo skolos mažinimo kriterijaus: jos skolos santykis su BVP augs toliau iki beveik 137 %. Pagal prognozes skolos mažinimo kriterijaus abejais metais nesilaikys ir Belgija, nors nuokrypis bus mažesnis. Nuo to laiko, kai 2017 ir 2018 m. buvo nutrauktos atitinkamai Prancūzijos ir Ispanijos perviršinio deficito procedūros, šioms šalims taikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, tačiau prognozuojama, kad nė vienas metais šalys jos nesilaikys. Graikija ir Portugalija, priešingai, turėtų užtikrinti atitiktį pereinamojo laikotarpio skolos taisyklei 2019 m., o skolos mažinimo kriterijui – 2020 m. 2019 ir 2020 m. Kipras taip pat turėtų laikytis skolos mažinimo kriterijaus su didele atsarga.

Fiskalinio koregavimo struktūra

Planuojamą euro zonos bendro struktūrinio deficito padidėjimą 2020 m. iš esmės lemia pagal ciklą pakoreguoto pajamų santykio sumažėjimas. Nors tikimasi (pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę), kad 2020 m. bendros valdžios sektoriaus pajamos išaugs 2,4 %, pagal ciklą pakoreguotas pajamų santykis turėtų likti beveik toks pats, t. y. 46,3 % potencialiojo BVP 2019 m. ir 46,2 % potencialiojo BVP 2020 m. (1 lentelė ir IV priedo 8 lentelė). Nors numatoma, kad visų rūšių pajamos augs lėčiau nei nominalusis BVP, didžiausią įtaką prognozuojamam nedideliam pagal ciklą pakoreguoto pajamų santykio sumažėjimui daro tiesioginiai mokesčiai ir kitos pajamos (IV priedo 15 diagrama). Jis taip pat atitinka nurodytų pajamų priemonių, dėl kurių, kaip prognozuojama, 2020 m. 0,1 % BVP padidės nominalusis deficitas, poveikį (IV priedo 14 diagrama) 12 . Biudžeto planų projektuose numatomas panašus pajamų santykio sumažėjimas 2020 m., o pajamos, kaip prognozuojama, augs šiek tiek daugiau (2,6 %).

Remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, pagal ciklą pakoreguotas išlaidų santykis 2019–2020 m. sumažės ir atitiks bendrą išlaidų augimą (2,7 %). Numatoma, kad pagal ciklą pakoreguotas išlaidų santykis 2018–2020 m. iš esmės nesikeis ir pagal prognozes 2020 m. sieks 47,3 % potencialiojo BVP (1 lentelė). Biudžeto planų projektuose numatomas panašus pagal ciklą pakoreguoto išlaidų santykio sumažėjimas 2019–2020 m., nors pagal Komisijos prognozę bendros išlaidos turėtų augti. Tiek pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę, tiek pagal biudžeto planų projektus pagal ciklą pakoreguotas pirminių išlaidų santykis taip pat turėtų likti iš esmės nepakitęs (IV priedo 8 lentelė), nors tas stabilumas neatspindi tam tikrų euro zonos valstybių narių skirtumų (IV priedo 12 diagrama). Iš tiesų kelių iš jų (Graikijos, Italijos, Kipro, Liuksemburgo ir Nyderlandų) pagal ciklą pakoreguotas pirminių išlaidų santykis 2020 m. turėtų gana daug padidėti, o kitų (Estijos, Prancūzijos ir Latvijos) labai sumažėti. Palūkanų išlaidos, išreikštos BVP dalimi, turėtų ir toliau mažėti: pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę 2019–2020 m. jos turėtų sumažėti 0,1 procentinio punkto. Vidutinė numanoma palūkanų norma, kuria grindžiama Komisijos prognozė, turėtų sumažėti iki 1,8 % 2020 m., t. y. bus šiek tiek aukštesnė, nei numatyta pagal biudžeto planų projektų prielaidas.

Fiskalinės politikos orientacijos euro zonoje vertinimas

Fiskalinės politikos kryptis turėtų deramai koreliuoti su pinigų politikos kryptimi, kuri, kaip numatoma, išliks palanki. 2019 m. rugsėjo mėn. Europos Centrinis Bankas paskelbė naują skatinamųjų politikos priemonių rinkinį, įskaitant tolesnį palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinimą iki −0,50 % ir neterminuotą grynojo turto pirkimo atnaujinimą. Jas taikant kartu su Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos ateities gairėmis 13 , numatoma, kad pinigų politika 2020 m. ir vėliau išliks labai palanki. Tačiau tuo pat metu pinigų politikai, kuriai per pastaruosius kelerius metus teko refliacijos pastangų našta, šiuo metu kyla vis didesnis neigiamas šalutinis poveikis, pvz., turto kainų neatitikimas ir susirūpinimas dėl tam tikrų finansų sektoriaus dalių finansinio patikimumo. Kalbant apie fiskalines sąlygas, kaip aptarta anksčiau, pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę 2020 m. fiskalinės politikos kryptis turėtų būti šiek tiek ekspansinė. 1 diagramoje parodyta bendra pinigų ir fiskalinės politikos orientacija, palyginant finansavimo sąlygų raidą (pvz., realios ilgalaikės palūkanų normos) ir fiskalinių pastangų (remiantis struktūrinio pirminio balanso pokyčiu) įvertį.

Euro zonos valstybių narių fiskalinė būklė, vertinant skolą ir tvarumo problemas, labai skiriasi. Remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, atnaujintas fiskaliniam tvarumui kylančios rizikos vertinimas (IV priedo 10 lentelė). Tuo vertinimu atsižvelgiama, be kita ko, į dabartinį skolos lygį ir dabartinį pirminį balansą, taip pat numatomas su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas. Nors trumpuoju laikotarpiu nė vienos euro zonos valstybės narės fiskaliniam tvarumui rizika negresia, trumpalaikiam Italijos viešųjų finansų tvarumui ir toliau pavojų kelia augančios skolos vertybinių popierių emisijos išlaidos. Trumpalaikis fiskalinis pažeidžiamumas taip pat nustatytas Prancūzijoje ir Ispanijoje. Tą riziką ypač gerai perteikia S0 fiskalinio subindekso vertė, viršijusi kritinę ribą. Iš S1 rodiklio matyti, kad Belgijai, Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai vidutiniu laikotarpiu toliau kyla didelė rizika. Atsižvelgus į papildomus skolos tvarumo analizės rezultatus taip pat laikoma, kad visoms toms euro zonos valstybėms narėms kyla didelė rizika. Remiantis šia analize taip pat laikoma, kad didelė rizika gresia ir Portugalijai. Pablogėjo Suomijos vidutinio laikotarpio rizikos vertinimas: jos fiskalinio manevravimo galimybės mažesnės nei praėjusiais metais. Nors Kipro fiskalinio manevravimo galimybės nuo praėjusių metų padidėjo, šaliai vis dar kyla reikšminga rizika, susijusi su neapibrėžtaisiais įsipareigojimais.

1 diagrama. Euro zonos reali ilgalaikė palūkanų norma (%) ir struktūrinio pirminio balanso pokytis (proc. punktai potencialiojo BVP)

2020 m. euro zonos fiskalinė kryptis turėtų būti šiek tiek ekspansinė (1 diagrama). 2020 m. struktūrinis pirminis biudžeto balansas turėtų sumažėti maždaug 0,4 procentinio punkto potencialiojo BVP, todėl laikoma, kad fiskalinės politikos kryptis yra šiek ekspansinė. Tai patvirtina fiskalinės pastangos, įvertintos remiantis išlaidų kriterijaus metodika: jos rodo labiau ekspansinę politikos kryptį (maždaug 0,5 procentinio punkto potencialiojo BVP) (IV priedo 6c diagrama) 14 . 

Kai kurios euro zonos valstybės narės, turinčios daug fiskalinio manevravimo galimybių ir didelį einamosios sąskaitos perteklių, planuoja pasinaudoti tam tikromis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis. Laikydamiesi ankstesnių Tarybos rekomendacijų 2020 m. Nyderlandai ir mažesniu mastu Vokietija planuoja įgyvendinti ekspansinę fiskalinę politiką (IV priedo 11 diagrama). Tačiau, remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, tam tikros jų fiskalinio manevravimo galimybės liks neišnaudotos. Tos euro zonos valstybės narės, atsižvelgiant į jų fiskalinio manevravimo galimybių mastą, turėtų būti pasirengusios toliau jomis naudotis.

Kita vertus, kai kurios iš didžiausių tvarumo problemų turinčių euro zonos valstybių narių 2020 m. reikšmingo fiskalinio koregavimo neplanuoja (Prancūzija) arba planuoja fiskalinę ekspansiją (Belgija, Ispanija ir Italija) 15 (IV priedo 10 diagrama). Planuojama Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos fiskaline politika nepakankamai atsižvelgiama į šių šalių struktūrinį deficitą ir labai palankią pinigų politikos kryptį. Remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze, tų euro zonos valstybių narių pirminiai balansai yra mažėjantys arba net neigiami, o skola mažėja tik nežymiai arba nemažėja visai. Nors dėl išimtinai žemo palūkanų normų lygio augimo skirtumo tos euro zonos valstybės narės sutaupo lėšų (IV priedo 16 diagrama), tų lėšų jos neplanuoja naudoti istoriškai didelei skolai mažinti. Visa tai prieštarauja rekomendacijai atkurti fiskalinius rezervus. Ypač pastebimas nedidelis pirminio pertekliaus sumažėjimas Italijoje, atsižvelgiant į skolos lygį, kuris išsiskiria iš kitų euro zonos valstybių narių, ir mažėjantį sniego gniūžtės efektą, taip pat nuolat neigiamas pirminis balansas Prancūzijoje (2 diagrama). Apdairi fiskalinė politika euro zonos valstybėse narėse, kuriose valstybės skolos lygis yra aukštas, padėtų palaipsniui mažinti skolos santykį, sumažinti pažeidžiamumą sukrėtimų atveju ir sudarytų sąlygas automatinių stabilizavimo priemonių veikimui per ekonomikos nuosmukį. Nepavykus sumažinti valstybės skolos gali didėti rizika, kad šalys, kurių valstybės skola didelė, ateityje patirs intensyvesnį rinkos spaudimą, galintį daryti neigiamą šalutinį poveikį kitų euro zonos valstybių narių valstybės skolos rinkoms.

Apskritai fiskalinė politika ir toliau yra nepakankamai diferencijuota, visų pirma labai įsiskolinusiose euro zonos valstybėse narėse. Visiškai įgyvendinus biudžeto planų projektus, visos euro zonos fiskalinė kryptis būtų iš esmės neutrali arba šiek tiek ekspansinė. Fiskalinio manevravimo galimybių turinčios euro zonos valstybės narės jomis naudojasi. Atsižvelgdamos į savo fiskalinio manevravimo galimybių mastą, jos turėtų būti pasirengusios toliau tomis galimybėmis naudotis. Konsolidavimo trūkumas tvarumo problemų turinčiose šalyse, nepaisant Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, ir toliau kelia susirūpinimą. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų nepasiekusių euro zonos valstybių narių atitiktis Stabilumo ir augimo paktui ir didesnė fiskalinio manevravimo galimybių turinčių euro zonos valstybių narių ekspansija (žr. IV priedo 6a ir 6b diagramas) padėtų subalansuoti bendrą euro zonos politikos priemonių derinį, užtikrinant geresnę euro zonos valstybių narių diferenciaciją, atsižvelgiant į jų fiskalinio manevravimo galimybes.



2 diagrama. Bendrosios skolos pokyčius 1999–2018 m. lėmę veiksniai (% BVP), pirminio balanso poveikis ir sniego gniūžtės efektas atrinktose euro zonos valstybėse narėse


III. Biudžeto planų projektų apžvalga

Komisijos nuomonėse dėl biudžeto planų projektų daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip laikomasi Stabilumo ir augimo pakto ir tuo pagrindu pateiktų rekomendacijų. Kadangi šiuo metu visoms valstybėms narėms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, Komisijos nuomonėse vertinama, kaip jos atitinka savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslus arba kokią pažangą padarė jų siekdamos, taip pat ar laikosi skolos taisyklės, siekiant patikrinti, ar planai atitinka Stabilumo ir augimo paktą ir 2019 m. liepos 9 d. Tarybos pateiktas fiskalines konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

Visos euro zonos valstybės narės savo biudžeto planų projektus pateikė laiku, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 6 straipsniu, išskyrus Italiją, kuri savo planą pateikė kitą dieną po nustatytos datos (t. y. spalio 16 d.). Pagal dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodekso nuostatas keturios šalys pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus biudžeto planų projektus. Austrija, Portugalija ir Ispanija pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus biudžeto planų projektus, nes šiose šalyse nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki pirmos lapkričio mėn. pusės vyko nacionaliniai rinkimai. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtą biudžeto plano projektą taip pat pateikė Belgija, nes šalyje tebevyksta vyriausybės formavimo procesas. Valdžios institucijos raginamos Komisijai ir Euro grupei pateikti atnaujintą biudžeto plano projektą, kai tik pradės dirbti naujosios vyriausybės ir, kaip paprastai, likus bent mėnesiui iki planuojamo biudžeto įstatymo projekto priėmimo nacionaliniame parlamente.

Vertinant biudžeto planų projektus itin rimtų Stabilumo ir augimo pakto nesilaikymo atvejų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta. Vis dėlto kai kurie biudžeto planų projektai kelia susirūpinimą. Visų pirma 2019 m. spalio 14 d. Komisija nusiuntė raštą Suomijai, o 2019 m. spalio 22 d. – raštus Belgijai, Prancūzijai, Italijai, Ispanijai ir Portugalijai, kuriuose paprašė papildomos informacijos ir akcentavo kelias su jų biudžeto planų projektais susijusias preliminarias pastabas, o Belgijos, Ispanijos ir Portugalijos atveju pabrėžė, kaip svarbu pateikti atnaujintus biudžeto planų projektus. Suomija atsakė 2019 m. spalio 16 d., o Prancūzija ir Italija – spalio 23 d. Atlikdama biudžeto pokyčių ir rizikos vertinimą Komisija atsižvelgė į jų atsakymuose pateiktą informaciją.

2 lentelėje apibendrinami atskirų valstybių narių biudžeto planų projektų vertinimai remiantis 2019 m. lapkričio 20 d. Komisijos priimtomis nuomonėmis ir pateikiamas pažangos vykdant fiskalines struktūrines reformas vertinimas. Šie vertinimai pagrįsti Komisijos 2019 m. rudens prognoze. Kad būtų lengviau palyginti, planų vertinimas apibendrinamas pagal tris plačias kategorijas. Kadangi šiuo metu nė vienai valstybei narei perviršinio deficito procedūra netaikoma, visų valstybių narių 2020 m. atitiktis vertinama pagal prevencinės dalies reikalavimus, visų pirma 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendaciją.

·Atitinka. Pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę biudžeto planų vykstant nacionalinei biudžeto procedūrai pritaikyti, kad 2020 m. biudžetas atitiktų Stabilumo ir augimo pakto taisykles, nereikia.

·Iš esmės atitinka. Remiantis Komisijos prognoze dėl 2020 m. numatoma, kad biudžeto plano projektu bus iš esmės užtikrintas Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymasis.

Pagal Komisijos prognozę 2020 m. tos valstybės narės priartės prie savo vidutinio laikotarpio tikslo arba tam tikru mastu nukryps nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo to tikslo siekiama. Kai valstybė narė yra arti savo vidutinio laikotarpio tikslo, tačiau išlaidų kriterijus šiuo metu rodo didelio nukrypimo nuo reikalavimų riziką, į tai reikės atsižvelgti būsimuose vertinimuose, jei nebebus prognozuojama, kad struktūrinis balansas bus artimas vidutinio laikotarpio tikslui, atitinkamais atvejais atsižvelgus į visus leidžiamus nuokrypius. Pagal vertinimą šios valstybės narės laikosi skolos kriterijaus.

·Gali neatitikti. Remiantis Komisijos prognoze dėl 2020 m. nenumatoma, kad biudžeto plano projektu bus užtikrintas Stabilumo ir augimo pakto taisyklių laikymasis.

Komisijos prognozėje dėl 2020 m. numatoma, kad bus labai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo jo siekiama, ir (arba) nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus, jei jis taikomas.

Nė viena valstybė narė nepaprašė papildomo lankstumo 2020 m. dėl investicijų ir struktūrinių reformų pagal Bendrai sutartą poziciją dėl lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą, kurią 2016 m. vasario 12 d. patvirtino Taryba.

Savo 2020 m. biudžeto plano projekte Italija nurodė, kad 2020 m. prevencinio plano, kuriuo siekiama riboti hidrogeologinę riziką, poveikis biudžetui bus didelis ir tai turėtų būti laikoma neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti, taikant Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį. Todėl Italija paprašė leisti laikinai 0,2 % BVP nukrypti nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2020 m. 2021 m. pavasarį Komisija, remdamasi valdžios institucijų pateiktais stebėjimo duomenimis, atliks galutinį vertinimą, taip pat ir reikalavimus atitinkančių sumų.

Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, toliau naudojo tikėtinumo vertinimo priemonę, siekdama nustatyti atvejus, kai gamybos apimties atotrūkio įverčius pagal sutartą metodiką būtų galima aiškinti kaip labai abejotinus. Komisija laikosi to paties požiūrio, kaip ir per ankstesnius priežiūros ciklus. Remiantis vertinimo priemone, gamybos apimties atotrūkio įverčiai 2019 m. gali būti labai abejotini penkiose valstybėse narėse (Kipre, Lietuvoje, Liuksemburge, Slovėnijoje ir Ispanijoje). Kadangi manoma, kad Kipras ir Liuksemburgas ir toliau viršys savo vidutinio laikotarpio tikslą, laikoma, kad netikrumas dėl jų gamybos apimties atotrūkio įverčio neturi galimo poveikio prevencinės dalies reikalavimų laikymosi vertinimui, todėl papildomas vertinimas neatliktas. Kalbant apie Lietuvą, jei 2020 m. pavasarį 2019 m. gamybos apimties atotrūkio įvertis ir toliau bus labai abejotinas, Komisija, vertindama 2019 m., atliks išsamią analizę. Slovėnijos ir Ispanijos atveju 2019 m. pavasarį jau buvo atliktas gamybos apimties atotrūkio įverčių patikimumo vertinimas, kuris parodė, kad bendra metodika grindžiami gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra labai abejotini. Tuo pagrindu 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje Ispanijai nustatytas mažesnis reikalavimas dėl didžiausio grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų augimo (0,9 %), atitinkantis 0,65 % BVP metinį struktūrinį koregavimą 2020 m. Slovėnijos atveju 2020 m. reikalavimui pasiekti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą poveikio nebuvo. 2019 m. rudens vertinimai patvirtina, kad Slovėnijos ir Ispanijos gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra labai abejotini. Remiantis tikėtinumo vertinimo priemone įvertintas Slovėnijos gamybos apimties atotrūkis reikštų, kad 2020 m. struktūrinis deficitas bus mažesnis ir šalis priartės prie vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Tai rodytų, kad reikalavimų iš esmės laikomasi. Tačiau, atsižvelgiant į atitinkamų įverčių kintamumą, į šiuos įverčius bus atsižvelgta tik jeigu jie bus patvirtinti 2021 m. pavasarį per prevencinės dalies reikalavimų laikymosi ex post vertinimą.

Galiausiai Komisija preliminariai įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant fiskalines struktūrines reformas, nurodytas 2019 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijose. Biudžeto planų projektų vertinimus galima suskirstyti į šias penkias plačias kategorijas: jokios pažangos, nedidelė pažanga, tam tikra pažanga, esminė pažanga ir visiškai įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Tarybos rekomendacijų priėmimo 2019 m. liepos mėn. praėjo vos keli mėnesiai, dauguma euro zonos valstybių narių, įgyvendindamos joms skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį, padarė nedidelę pažangą. Tačiau Vokietija, Italija, Latvija, Lietuva ir Nyderlandai, įgyvendindamos 2019 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų fiskalinę struktūrinę dalį, padarė tam tikrą pažangą. Visų pirma Vokietija ir Nyderlandai ėmėsi priemonių, daugiausiai susijusių su investicijomis, o Italija, Latvija ir Lietuva ėmėsi priemonių, daugiausiai susijusių su apmokestinimu. Pažanga, padaryta įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, bus išsamiai aprašyta 2020 m. šalių ataskaitose ir įvertinta 2020 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Taryba patvirtins 2020 m.

2 lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga

Valstybės narės

Bendra biudžeto plano projekto atitiktis Stabilumo ir augimo paktui

Pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų fiskalinę struktūrinę dalį

Bendra išvada dėl atitikties, remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze

Prevencinės dalies reikalavimų laikymasis 2019 ir 2020 m.

BE1,2

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

ES2,3

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

FR4

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

IT5

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, prima facie, nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus.

Tam tikra pažanga

PT2

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

SI

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika 2020 m.; didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, remiantis bendrai vertinamais 2019 ir 2020 m. duomenimis, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

SK

Gali neatitikti

2019 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika;

2020 m.: tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika 2020 m.; didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika, remiantis bendrai vertinamais 2019 ir 2020 m. duomenimis.

Nedidelė pažanga

FI

Gali neatitikti

2019 m.: tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika;

2020 m.: didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika.

Nedidelė pažanga

EE

Iš esmės atitinka

2019 m.: tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika;
2020 m.: tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, rizika.

neaktualu

LV

Iš esmės atitinka

2019 m.: arti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, pakoreguoto atsižvelgiant į laikiną leidžiamą nuokrypį, tačiau kyla didelio nukrypimo nuo išlaidų kriterijaus reikalavimo rizika, remiantis bendrai vertinamais 2018 ir 2019 m. duomenimis;
2020 m.: arti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, tačiau yra didelio nukrypimo nuo išlaidų kriterijaus reikalavimo rizika.

Tam tikra pažanga

DE

Atitinka

2019 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Tam tikra pažanga

IE

Atitinka

2019 m.: laikomasi koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Nedidelė pažanga

EL6

Atitinka

2019 m.: laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

neaktualu 7

CY8

Atitinka

2019 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

LT

Atitinka

2019 m.: arti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, pakoreguoto atsižvelgiant į laikiną leidžiamą nuokrypį, tačiau kyla didelio nukrypimo nuo išlaidų kriterijaus reikalavimo rizika;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Tam tikra pažanga

LU

Atitinka

2019 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Nedidelė pažanga

MT

Atitinka

2019 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Nedidelė pažanga

NL

Atitinka

2019 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Tam tikra pažanga

AT2

Atitinka

2019 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus;

2020 m.: laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

Nedidelė pažanga

1    2019 m. birželio 5 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kurioje padarė išvadą, kad analizė neleido padaryti galutinės išvados, ar skolos kriterijaus laikytasi, ar ne.

2    Pateiktas biudžeto plano projektas parengtas pagal nesikeičiančios politikos scenarijų.

3    2019 m. birželio 14 d. Ispanijos PDP nutraukta, nes 2018 m. deficitas sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir planuota, kad jis liks mažesnis nei 3 % BVP 2019 ir 2020 m. Todėl Ispanijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis.

4    2019 m. birželio 5 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kurioje padarė išvadą, kad Sutartyje apibrėžti deficito ir skolos kriterijai laikomi įvykdytais.

5    2019 m. birželio 5 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kurioje padarė išvadą, kad skolos kriterijus turėtų būti laikomas neįvykdytu. Atsižvelgdama į atnaujintus 2019 m. liepos 1 d. Italijos fiskalinius planus, pagal kuriuos 2019 m. numatytas fiskalinis koregavimas, Komisija 2019 m. liepos mėn. paskelbė komunikatą ir nusiuntė raštą Italijos valdžios institucijoms; ji padarė išvadą, kad priimtų priemonių rinkinys yra pakankamas ir pradėti PDP dėl to, kad Italija nesilaikė skolos kriterijaus 2018 m., šiuo metu nereikia.

6    2017 m. rugsėjo 19 d. nutraukta Graikijos perviršinio deficito procedūra, o 2018 m. rugpjūčio 20 d. šalis baigė įgyvendinti ESM paramos stabilumui programą, todėl Graikijai pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir ji turėtų išlaikyti patikimą fiskalinę būklę, kuri užtikrina, kad 2018 m. ir vidutiniu laikotarpiu šalis atitiktų 3,5 % BVP pirminio pertekliaus rodiklį, nustatytą 2017 m. birželio 30 d. Sprendimu (ES) 2017/1226. Kol Graikija vykdė programą, jai nebuvo privalu teikti stabilumo programų, todėl Graikijos valdžios institucijos 2018 ir 2019 m. vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo nenustatė. 2019 m. stabilumo programoje Graikija nustatė 0,25 % BVP vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą 2020–2022 m.

7    Pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų fiskalinę struktūrinę dalį, stebima pagal griežtesnę priežiūros sistemą.

8    2019 m. birželio 5 d. Komisija paskelbė ataskaitą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, kurioje padarė išvadą, kad tolesnių veiksmų, lemiančių sprendimą dėl perviršinio deficito egzistavimo, imtis nereikėtų.

(1)

     Kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų.

(2)

     Žr. dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodeksą:

http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/2014-11-07_two_pack_coc_amended_en.pdf  

(3)

     2019 m. balandžio 9 d. Tarybos rekomendacija, OL C 136, 2019 4 12, p. 1.

(4)

Gamybos apimties atotrūkį, numatytą biudžeto planų projektuose, Komisija perskaičiavo remdamasi planuose pateikta informacija ir taikydama bendrai sutartą metodiką.

(5)

Struktūrinis pirminis balansas yra struktūrinis balansas, atėmus palūkanų išlaidas. Metinis šio rodiklio pokytis yra paprasčiausias standartinis fiskalinės krypties vertinimo matas.

(6)

Fiskalinė kryptis taip pat gali būti vertinama pagal du fiskalinei priežiūrai naudojamus rodiklius. Vertinant pagal struktūrinio balanso pokytį, kuriam turi įtakos nenumatytos lėšos dėl mažesnių palūkanų išlaidų, Komisijos 2019 m. rudens prognozėje numatoma iš esmės neutrali euro zonos fiskalinės politikos kryptis: maždaug 0,2 procentinio punkto potencialiojo BVP 2020 m. Šiek tiek ekspansinę fiskalinės politikos kryptį, įvertintą pagal struktūrinio pirminio balanso pokytį, patvirtina pagal išlaidų kriterijaus metodiką įvertintos fiskalinės pastangos, kurių neiškreipia mažesnės palūkanų išlaidos (ir nenumatytos pajamos) ir pagal kurias prognozuojama nedidelė maždaug 0,5 procentinio punkto potencialiojo BVP ekspansija 2020 m., remiantis Komisijos 2019 m. rudens prognoze.

(7)

Reikėtų pažymėti, kad Suomijos ir Slovakijos skolos santykis su BVP turėtų likti mažesnis nei 60 %.

(8)

Atsargų ir srautų koregavimas užtikrina suderinamumą tarp grynojo skolinimosi (srauto) ir bendrosios skolos kitimo. Jis apima finansinio turto susikaupimą, užsienio valiuta išreikštos skolos vertės pokyčius ir likusius statistinius koregavimus.

(9)

Tam tikrais atvejais didesnis skolos santykis su BVP atsiranda dėl ankstesnių duomenų koregavimo.

(10)

Reikia priminti, kad Suomijos skolos santykis su BVP turėtų likti mažesnis nei 60 %.

(11)

Graikija įsipareigojo išlaikyti patikimą fiskalinę būklę, kuri užtikrina, kad 2018 m. ir vidutiniu laikotarpiu ji atitiktų 3,5 % BVP pirminio pertekliaus rodiklį, nustatytą 2017 m. birželio 30 d. Sprendimu (ES) 2017/1226. Kaip laikomasi šio tikslo, Komisija stebi kas ketvirtį teikiamose griežtesnės priežiūros ataskaitose.

(12)

 Ir pagal biudžeto planus, ir pagal Komisijos 2019 m. rudens prognozę bendras pajamų santykio su BVP elastingumas yra maždaug 0,9, palyginti su standartiniu pajamų santykio su gamybos apimties atotrūkiu elastingumo rodikliu, t. y. 1.

(13)

Šiuo metu valdančioji taryba numato, kad pagrindinės oficialios palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės, kol per prognozės laikotarpį infliacijos perspektyva tvirtai priartės prie lygio, pakankamai artimo 2 %, tačiau jo nesieks, ir tokia konvergencija nuolat atitiks infliacijos dinamiką. Be to, grynieji turto pirkimai turėtų būti sustabdyti netrukus prieš tai, kai bus pradėtos didinti pagrindinės palūkanų normos.

(14)

Priešingai, struktūrinio balanso pokytis (kitas kriterijus, naudojamas kartu su išlaidų kriterijumi vykdant fiskalinę priežiūrą) rodo iš esmės neutralią fiskalinės politikos kryptį (maždaug 0,2 procentinio punkto potencialiojo BVP). Šis įvertis yra mažesnis dėl nenumatytai mažesnių palūkanų, kurios lemia mechaninį struktūrinio balanso pokyčio pagerėjimą. Šiuo atžvilgiu fiskalinės pastangos, vertinant pagal struktūrinį pirminį balansą, yra svarbus vyriausybių fiskalinės politikos diskrecinių sprendimų vertinimo kriterijus, nes jam, kitaip nei struktūriniam balansui, neturi įtakos besitęsiantis palūkanų išlaidų mažėjimas.

(15)

Reikia priminti, kad Belgijos ir Ispanijos fiskaliniai planai pagrįsti pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtais biudžeto planų projektais.