EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 07 08

COM(2019) 324 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimo 2018 m.

{SWD(2019) 292 final}

TURINYS

1    Įvadas    

2    Makrofinansinės pagalbos operacijos 2018 m.    

2.1    Apžvalga    

2.2    Atskiros MFP operacijos paramą gaunančiose šalyse 2018 m.    

2.2.1    Gruzija    

2.2.2    Jordanija    

2.2.3    Moldova    

2.2.4    Tunisas    

2.2.5    Ukraina    

2.3    MFP operacijomis remiamų reformų apžvalga    

3    Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas: veiklos vertinimas, ex post vertinimas ir auditas    

3.1    Veiklos vertinimas    

3.2    Ex post vertinimai    

3.2.1    Ukrainos MFP I ir MFP II    

3.2.2    MFP I Jordanijai    

3.2.3    MFP Kirgizijos Respublikai    

4    Bendros tendencijos, SUSISJUSIOS SU MFP priemone    

4.1    MFP priemonės veikimas    

4.2    Tolesnė raida: MFP kitoje daugiametėje finansinėje programoje    

5    Nauji prašymai suteikti pagalbą ir būsimi Komisijos pasiūlymai. Biudžeto padėtis    

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims įgyvendinimo 2018 m.

1Įvadas

Makrofinansinė pagalba (MFP) yra geografiniu, ekonominiu ir politiniu atžvilgiais ES artimoms šalims skirta finansinė priemonė 1 , kuria siekiama patenkinti išskirtinius išorės finansavimo poreikius. Šios priemonės tikslas – atkurti šalių kandidačių, potencialių šalių kandidačių ir Europos kaimyninių šalių makroekonominį ir finansinį stabilumą, kartu skatinant makroekonominį koregavimą ir struktūrines reformas. Ji teikiama skiriant paskolas, kurioms reikalingų lėšų Komisija skolinasi kapitalo rinkose ir jas perskolina pagalbą gaunančiai šaliai, arba tam tikromis aplinkybėmis – dotacijas, finansuojamas iš ES biudžeto.

MFP yra papildoma pagalba, kuri teikiama tik jei vykdoma su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) suderinta koregavimo ir reformų programa. Be to, ji teikiama tik tokiu atveju, jei pagalbą gaunanti šalis gerbia žmogaus teises ir sudaro sąlygas veiksmingiems demokratiniams mechanizmams. Pagalba skiriama dalimis ir tik tada, kai sėkmingai įgyvendinamos griežtos reformos priemonės, kuriomis siekiama pagalbą gaunančios šalies ekonomiką ilgam nukreipti tvaria linkme. Taip MFP papildo nuolatinę ES bendradarbiavimo pagalbą ir prisideda siekiant platesnio masto tikslo – išsaugoti stabilumą ir skatinti gerovę už ES ribų. ES kaimyninėse šalyse besitęsiant nestabiliai makroekonominei ir politinei padėčiai, MFP plačiai pripažinta kaip veiksminga reagavimo į krizę priemonė, Europos Sąjungai suteikianti galimybę imtis aiškių ir lanksčių veiksmų ir užtikrinti didelį politinį poveikį 2 .

MFP, skirtos ES nepriklausančioms šalims, apimtis išaugo nuo 1,2 mlrd. EUR 2000–2008 m. iki 6,3 mlrd. EUR 2009–2018 m. Dėl politinių ir ekonominių neramumų Viduržemio jūros regiono arabų šalyse partnerėse nuo 2012 m. padidėjo MFP poreikis vykdant operacijas Jordanijoje ir Tunise. 2014 m. konfliktas Rytų Ukrainoje ir akivaizdžiai pablogėjusi šalies ekonominė ir finansinė padėtis paskatino suteikti precedento neturinčio dydžio MFP. 2014–2018 m. vykdant keturias MFP operacijas Ukrainai iš viso suteikta 4,4 mlrd. EUR – tai yra didžiausia ES makrofinansinė pagalba, per tokį trumpą laiką suteikta ES nepriklausančiai šaliai.

Siekiant spręsti besitęsiančio geopolitinio ir ekonominio nestabilumo regione problemą, didžiausia MFP paskolų suma likusiam 2014−2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui padidinta nuo 0,5 mlrd. EUR iki 2 mlrd. EUR per metus. Komisija pasiūlė 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje išlaikyti 2 mlrd. EUR paskolų sumos lygį per metus.

Ši metinė ataskaita parengta laikantis Komisijos įsipareigojimų teikti informaciją, kaip numatyta įvairiuose Tarybos ir bendruose Europos Parlamento ir Tarybos sprendimuose dėl MFP operacijų. Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė atskirų MFP operacijų makroekonominių aplinkybių ir tų operacijų įgyvendinimo analizė.

2Makrofinansinės pagalbos operacijos 2018 m.

2.1Apžvalga

2018 m. buvo priimti sprendimai, kuriais suteikta papildoma MFP Gruzijai ir Ukrainai, o pirmąsias abiejų programų dalis Komisija išmokėjo iki metų pabaigos. Taip pat padaryta pažanga toliau įgyvendinant dabartines MFP programas Jordanijoje ir Tunise (patvirtintos 2016 m.) bei Moldovoje (patvirtinta 2017 m.). Tačiau dėl nuo ES nepriklausančių priežasčių mokėjimai pagal šias MFP programas buvo atidėti.

2018 m. pabaigoje MFP programų įgyvendinimo būklė buvo tokia:

-MFP II Tunisui. 2016 m. liepos 6 d. ES patvirtino papildomą Tunisui skirtą MFP (MFP II) – iki 500 mln. EUR paskolą 3 , išmokėtiną trimis dalimis. 2017 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos. Pirmoji MFP II programos 200 mln. EUR dalis buvo išmokėta 2017 m. spalio 25 d., antroji 150 mln. EUR dalis išmokėta 2019 m. birželio 24 d., o likusią dalį numatoma išmokėti iki 2019 m. pabaigos, jei bus įvykdytos likusios politikos sąlygos ir TVF programa bus vykdoma pagal planą.

-MFP II Jordanijai. 2015 m. baigus įgyvendinti 180 mln. EUR operaciją, 2016 m. gruodžio 14 d. teisėkūros institucijos priėmė sprendimą 4 suteikti Jordanijai papildomą MFP (MFP II) – 200 mln. EUR paskolą. 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašytas ES ir Jordanijos susitarimo memorandumas. Pagalba buvo išmokėta dviem 100 mln. EUR dalimis atitinkamai 2017 m. spalio mėn. ir 2019 m. birželio mėn.

-MFP Moldovai. 2017 m. rugsėjo 13 d. teisėkūros institucijos priėmė sprendimą, kuriuo Moldovai suteikiama MFP, siekianti iki 100 mln. EUR, iš kurių iki 40 mln. EUR bus išmokėta kaip dotacija, o iki 60 mln. EUR – kaip paskola. 2018 m. sausio mėn. įsigaliojo ES ir Moldovos susitarimo memorandumas, susitarimas dėl paskolos programos ir susitarimas dėl dotacijos. Pagalba bus išmokėta trimis dalimis. 2018 m. pirmosios 30 mln. EUR dalies išmoka buvo sulaikyta, nes nebuvo patenkintos išankstinės politinės sąlygos. Prieš tai buvo keli nerimą keliantys įvykiai, įskaitant mero rinkimų Kišiniove rezultatų pripažinimą negaliojančiais, kurie parodė didelį Moldovos nuosmukį demokratijos srityje. Šias lėšas numatoma išmokėti per 2019 ir 2020 m., jei bus įvykdytos išankstinės politinės sąlygos ir likusios politinės sąlygos ir TVF programa bus vykdoma pagal planą.

-MFP III Gruzijai. 2018 m. balandžio 18 d. teisėkūros institucijos priėmė sprendimą, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma MFP (MFP III), siekianti iki 45 mln. EUR, iš kurių 35 mln. EUR bus išmokėta kaip paskola, o 10 mln. EUR – kaip dotacija. MFP įsigaliojo 2018 m. lapkričio mėn., Gruzijos parlamentui ratifikavus teisinius dokumentus. 2018 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta pirmoji – 20 mln. EUR – dalis, o antrąją – 25 mln. EUR (20 mln. EUR paskolą ir 5 mln. EUR dotaciją) – dalį planuojama išmokėti 2019 m. viduryje, jei bus įvykdytos likusios politikos sąlygos ir TVF programa bus vykdoma pagal planą.

-MFP IV Ukrainai. 2018 m. kovo 9 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl papildomos 1 mlrd. EUR MFP skyrimo Ukrainai paskolų forma, kuri bus išmokėta dviem dalimis 2018−2019 m. 2018 m. liepos 4 d. teisėkūros institucijos priėmė sprendimą, o 2018 m. lapkričio mėn., Ukrainos parlamentui ratifikavus susitarimo memorandumą ir susitarimą dėl paskolos programos, įsigaliojo MFP. 2018 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta pirmoji – 500 mln. EUR – dalis, o antrąją dalį numatoma išmokėti per pirmąjį 2019 m. pusmetį, jei bus įvykdytos likusios politikos sąlygos ir TVF programa bus vykdoma pagal planą.

2018 m. buvo patvirtinta iš viso 1,045 mlrd. EUR suma naujoms MFP operacijoms ir išmokėta 520 mln. EUR. 1A ir 1B prieduose pateikiama išsamesnės informacijos apie išmokėtas sumas pagal šalį ir regioną 2018 m. pabaigoje.

2.2Atskiros MFP operacijos paramą gaunančiose šalyse 2018 m.

2.2.1Gruzija

Po 2015–2016 m. sulėtėjimo Gruzijos ekonomika tvirtai atsigauna. Tačiau išorinis pažeidžiamumas, visų pirma didelis einamosios sąskaitos deficitas ir didelė išorės skola, vis dar išlieka. Šį pažeidžiamumą dar sustiprina regioniniai ir tarptautiniai veiksniai, pavyzdžiui, rizika, kylanti dėl pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo.

Apskaičiuota, kad 2018 m. Gruzijos realusis BVP tiek dėl vidaus, tiek dėl išorės paklausos padidėjo 4,8 proc. Apskaičiuota, kad dėl ekonomikos augimo ir konsolidavimo pastangų valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 3,9 proc. BVP 2017 m. iki 3,3 proc. BVP 2018 m. Dėl to Gruzija 2018 m. šiek tiek sumažino savo valstybės skolą iki 43 proc. BVP, palyginti su 45 proc. BVP 2017 m. Tačiau Gruzijos mokėjimų balansas dėl mažėjančio, bet vis dar didelio einamosios sąskaitos deficito (6,7 proc. BVP per pirmuosius tris 2018 m. ketvirčius, palyginti su 7,5 proc. BVP tuo pačiu laikotarpiu 2017 m.) ir didelės išorės skolos (109 proc. BVP 2018 m., palyginti su 113 proc. BVP 2017 m.) išlieka pažeidžiamas. Pastaraisiais metais Gruzijos tarptautinės atsargos didėjo ir 2018 m. pabaigoje sudarė 3,3 mlrd. USD (3,4 mėnesio importo apimties). Tačiau taip pat didėjo atsargų poreikis ir šiuo metu atsargos nesiekia tokio lygio, kurį TVF laiko pakankamu.

Todėl 2017 m. balandžio mėn. Gruzija ir TVF susitarė dėl 285 mln. USD vertės trejų metų (2017–2020 m.) išplėstinio susitarimo pagal išplėstinę fondo priemonę (IFP). IFP programa vykdoma tinkamai. Pirmosios trys programos peržiūros buvo baigtos, kaip ir planuota, 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. birželio mėn. ir 2018 m. gruodžio mėn. Gruzija laikėsi visų šių peržiūrų tikslų. 2019 m. gegužės mėn. TVF ir Gruzijos valdžios institucijos pasiekė tarnybų lygmens susitarimą dėl ketvirtosios programos peržiūros. Atlikus šią peržiūrą, Gruzijai bus galima skirti maždaug 41,6 mln. USD. 

2017 m. birželio mėn. Gruzija paprašė ES 5 papildomos MFP. 2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė pasiūlymą ES teisėkūros institucijoms skirti Gruzijai papildomą iki 45 mln. EUR MFP (10 mln. EUR dotaciją ir 35 mln. EUR paskolą). 2018 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą. 2018 m. rugpjūčio mėn. pasikeitus laiškais, buvo pasirašytas susitarimo memorandumas, susitarimas dėl dotacijos ir susitarimas dėl paskolos programos, susiję su esama MFP operacija.

2018 m. lapkričio mėn. įsigaliojus susitarimo memorandumui ir susijusiems susitarimams, 2018 m. gruodžio mėn. Gruzijai buvo išmokėta pirmoji dalis – 20 mln. EUR (5 mln. EUR dotacija ir 15 mln. EUR paskola). Kitame MFP programos įgyvendinimo etape, kurį planuojama įgyvendinti 2019 m. viduryje, bus išmokėta antroji, galutinė, 25 mln. EUR dalis (5 mln. EUR dotacija ir 20 mln. EUR paskola). Be išankstinių politinių sąlygų ir reikiamos pažangos įgyvendinant TVF programą, antrosios dalies išmokėjimas taip pat priklausys nuo specialių politinių sąlygų, dėl kurių Gruzija ir ES susitarė susitarimo memorandume. Šiomis politinėmis sąlygomis siekiama stiprinti Gruzijos ekonomiką šiose srityse: viešųjų finansų valdymo, finansų sektoriaus, socialinės ir darbo rinkos politikos ir verslo aplinkos.

2.2.2Jordanija

Sirijos krizė ir toliau stabdė Jordanijos ekonomikos augimą ir neigiamai veikė jos išorės poziciją ir fiskalinę būklę. 2018 m. realusis BVP nežymiai išaugo (apytikriai 2,1 proc.), iš esmės tuo pačiu dydžiu nuo 2016 m. Ekonomikos augimas išliko nepakankamas, kad sumažėtų nedarbas, kuris nežymiai išaugo nuo 15,3 proc. 2016 m., 18,5 proc. 2017 m. ketvirtą ketvirtį iki 18,7 proc. 2018 m. ketvirtą ketvirtį. 2018 m. bendras fiskalinis deficitas (įskaitant dotacijas) sumažėjo iki 2,4 proc. BVP, jį sumažinti padėjo valdžios institucijų fiskalinės priemonės, kurių jos ėmėsi metų pradžioje. Fiskalinė būklė tebėra priklausoma nuo užsienio dotacijų, kurios 2018 m. siekė 3 proc. BVP. Visa bendroji valstybės skola šiek tiek sumažėjo iki 94 proc. BVP, palyginti su 94,3 proc. BVP 2017 m. pabaigoje. Dėl lėto augimo ir nepalankių išorės sąlygų Jordanijai reikia pritraukti didesnę tarptautinių ir regioninių finansuotojų paramą, kad galėtų sumažinti valstybės skolą. Nepaisant koregavimų pastaraisiais metais, einamosios sąskaitos deficitas išlieka labai didelis (apie 10,2 proc. BVP per pirmuosius devynis 2018 m. mėnesius, neįskaitant užsienio dotacijų).

2016 m. rugpjūčio 24 d. TVF valdyba patvirtino 723 mln. USD (150 proc. kvotos) vertės trejų metų IFP programą. TVF valdyba 2017 m. birželio mėn. patvirtino pirmąją TVF programos peržiūrą. Dėl vėlavimų įgyvendinti patvirtintas mokesčių reformas antroji programos peržiūra truko ilgiau, nei numatyta, TVF vykdomoji valdyba ją galiausiai patvirtino 2019 m. gegužės 6 d.

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą dėl antrosios makrofinansinės pagalbos programos (MFP II), pagal kurią suteikta 200 mln. EUR paskolų forma. MFP II programa kartu su 2015 m. išmokėtais 180 mln. EUR pagal MFP I siekiama padėti Jordanijai patenkinti padidėjusius išorės ir fiskalinius finansavimo poreikius, kurie iš dalies susiję su nestabilumu regione, įskaitant didelį Jordanijoje esančių Sirijos pabėgėlių skaičių.

2017 m. rugsėjo 19 d. buvo pasirašytas MFP II susitarimo memorandumas ir susitarimas dėl paskolos programos. Susitarimo memorandume nustatyta plataus užmojo reformų programa, susijusi su abiem pagal MFP išmokėtinomis dalimis. Sąlygos apima reformas, kuriomis siekiama: i) padaryti mokesčių sistemą skaidresnę ir padidinti mokesčių surinkimą, ii) stiprinti viešųjų finansų valdymą, minimalios socialinės apsaugos sistemą ir darbo rinką, iii) lengvinti investavimą ir prekybą ir iv) pagerinti vandens sektoriaus rodiklius.

2017 m. spalio 25 d. Komisija išmokėjo pirmąją 100 mln. EUR dalį. Antroji ir paskutinė 100 mln. EUR dalis išmokėta 2019 m. birželio mėn.

2.2.3Moldova

Pastaraisiais metais Moldova išgyveno sąlyginio stabilumo laikotarpį, toliau atsigaudama po 2014–2015 m. bankų krizės. 2018 m. ekonomikos augimas, remiamas atsigavusių investicijų ir smarkiai augančių šalies prekybos, pramonės ir statybos sektorių, buvo 4,0 proc. (mažesnis, palyginti su 4,7 proc. 2017 m.). Tikimasi, kad ekonominės veiklos rezultatai vidutinės trukmės laikotarpiu išliks stabilūs, esant nuolatiniam augimui, vidutinei infliacijai ir patikimai fiskalinei padėčiai.

Dėl bendro reguliuojamų kainų ir didelio valiutos kurso kilimo poveikio 2018 m. metinė infliacija buvo tik 0,9 proc. (nesiekė 5 proc. ± 1,5 procentinio punkto tikslinio koridoriaus). Tikimasi, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija artės prie tikslinio koridoriaus apatinės ribos. Pastaraisiais metais fiskalinė padėtis smarkiai gerėjo. Dėl geresnių, nei tikėtasi, pajamų rodiklių ir išlaidų vėlavimo 2018 m. 0,9 proc. BVP fiskalinis deficitas buvo daug mažesnis už tikslinę 2,9 proc. BVP vertę.

Dėl padidėjusio neenergetinio importo, kurį lėmė vidaus paklausos atsigavimas, 2018 m. einamosios sąskaitos deficitas toliau didėjo iki 10,5 proc. BVP. Be to, po išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo sudarymo labai auga ir eksportas, ypač į ES šalis. Pastaraisiais metais išaugo perlaidos, tačiau jos vis dar nesiekia 2014 m. lygio.

Prasidėjus 2014 m. krizei, Moldova paprašė TVF paramos ir 2016 m. lapkričio mėn. TVF patvirtino 183 mln. USD vertės trejų metų finansavimo susitarimą, pagal kurį taikoma išplėstinė fondo priemonė ir išplėstinė kredito priemonė. 2018 m. liepos mėn. užbaigus trečiąją programos peržiūrą, TVF patvirtino, kad programa iš esmės vykdoma tinkamai. Tačiau 2018 m. liepos mėn. pateikus fiskalinės politikos reformų paketą, buvo išreikštas susirūpinimas, ypač dėl kapitalo ir mokesčių amnestijos. TVF mano, kad dėl šio įstatymo kylančioms valdymo ir fiskalinėms problemoms spręsti reikalingos papildomos priemonės. Ketvirtoji programos peržiūra buvo atidėta, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

2017 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė sprendimą skirti Moldovai MFP. 2017 m. lapkričio mėn. Briuselyje buvo pasirašytas susitarimo memorandumas su Moldovos valdžios institucijomis, kuriame apibrėžtos ekonominės politikos sąlygos; jis įsigaliojo 2018 m. sausio mėn. Susitarimo memorandumas apima 28 politines sąlygas, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas penkioms reformos sritims: viešojo sektoriaus valdymui, finansų sektoriaus valdymui ir priežiūrai, kovai su korupcija ir pinigų plovimu, energetikos sektoriaus reformoms ir verslo klimato gerinimui, taip pat išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimui.

2018 m. birželio mėn. buvo sulaikytas pirmosios iš trijų MFP dalių, kurią sudarė 30 mln. EUR (iš jų 20 mln. EUR paskola ir 10 mln. EUR dotacija), išmokėjimas. Tai buvo padaryta, nes nebuvo patenkintos išankstinės politinės sąlygos, o prieš tai buvo keli nerimą keliantys įvykiai, įskaitant mero rinkimų Kišiniove rezultatų pripažinimą negaliojančiais, kurie parodė didelį Moldovos nuosmukį demokratijos srityje. Dėl tos pačios priežasties 2018 m. Moldovai taip pat buvo sulaikyti mokėjimai pagal paramos biudžetui priemonę. ES paragino užtikrinti, kad parlamento rinkimai 2019 m. vasario mėn. būtų vykdomi patikimai, įtraukiai ir skaidriai, taip pat kad naujos vyriausybės sudėtis ir jos programa atspindėtų rinkimų rezultatus. Pirmoji MFP dalis ir toliau bus sulaikyta iki tol, kol bus laikoma, kad išankstinės politinės sąlygos yra įvykdytos. ES yra įsipareigojusi bendradarbiauti su Moldovos Respublikos atstovais, remiančiais reformų procesą, kuris sudaro mūsų Asociacijos susitarimo pagrindą, ypač kovojant su korupcija, užtikrinant teismų savarankiškumą ir depolitizuojant valstybės institucijas.

2.2.4Tunisas

Dėl sudėtingų politinių ir ekonominių permainų, įvykusių po 2011 m. revoliucijos ir režimo pasikeitimo, per pastaruosius aštuonerius metus Tunisas patyrė ilgalaikį ekonomikos nuosmukį. Šalį taip pat veikia regionui (ypač Libijai) būdingas nestabilumas ir konfliktai. 2015 m. įvykdyti teroristiniai išpuoliai laikinai pakenkė šalies turizmo sektoriui.

2018 m. Tuniso ekonomikos padėtis šiek tiek pagerėjo: BVP iš viso augo apytiksliai 2,5 proc. po 1,9 proc. padidėjimo 2017 m. ir beveik nulinio augimo 2015 ir 2016 m. Nedarbo lygis yra pastovus ir lygus maždaug 15,5 proc., o infliacija 2018 m. birželio mėn. pasiekė rekordinį per dešimtmetį 7,8 proc. lygį, bet metų pabaigoje sumažėjo iki 7,5 proc. Turizmo atsigavimą ir gerus eksporto rodiklius visiškai nusvėrė naftos kainų kilimas ir Tuniso dinaro nuvertėjimas, dėl to 2018 m. pabaigoje einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 11,2 proc. BVP (palyginti su 10,2 proc. 2017 m. pabaigoje). Manoma, kad išorės skola 2018 m. iš viso pasiekė apie 85 proc. Rugsėjo mėn. tarptautinės atsargos pasiekė rekordiškai žemą 69 importo dienų lygį, bet vėliau tais metais, išleidus tarptautines obligacijas ir tarptautinėms finansų institucijoms išmokėjus paskolas, jos šiek tiek padidėjo iki maždaug 80 importo dienų. Apskaičiuota, kad 2018 m. fiskalinis deficitas buvo maždaug 5,3 proc. ir viršijo pradinį valdžios institucijų numatytą 4,9 proc. tikslinį rodiklį, taip pat kad valstybės skola siekė maždaug 72 proc. BVP.

2013 m. birželio mėn. Tunisas pirmą kartą sudarė 1,75 mlrd. USD vertės rezervinį susitarimą su TVF. Susitarimas baigė galioti 2015 m. gruodžio mėn. 2016 m. gegužės mėn. TVF valdyba patvirtino Tunisui skirtą 2,9 mlrd. USD (375 proc. kvotos) 48 mėnesių trukmės IFP programą, siekiant remti šalies ekonominių ir finansinių reformų programą. Iki šiol po programos patvirtinimo (2016 m. birželio mėn.) ir keturių pirmųjų programos peržiūrų (2017 m. birželio mėn., 2018 m. kovo mėn., 2018 m. liepos mėn. ir 2018 m. rugsėjo mėn.) išmokėta maždaug 1,5 mlrd. USD suma. 2019 m. balandžio mėn. TVF ir Tuniso valdžios institucijos pasiekė tarnybų lygmens susitarimą dėl penktosios programos peržiūros. 2019 m. birželio 12 d. gavus TVF vykdomosios valdybos patvirtinimą, Tunisui bus išmokėta šeštoji 247 mln. USD vertės išmoka.

Vykdydama pirmąją MFP operaciją (MFP I), 2014–2017 m. ES suteikė Tunisui paskolų už 300 mln. EUR. 2015 m. rugpjūčio mėn. Tuniso valdžios institucijos kreipėsi dėl antrosios MFP operacijos (MFP II), ją teisėkūros institucijos patvirtino 2016 m. liepos mėn., o pradėjo vykdyti 2017 m. spalio mėn., skirdamos pirmąją 200 mln. EUR išmoką (iš visos 500 mln. EUR paskolų sumos). Antrosios ir trečiosios dalių (kiekviena po 150 mln. EUR) išmokėjimas priklauso nuo to, ar bus įgyvendintos tam tikros ekonominės ir socialinės politikos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti mokesčių sistemos efektyvumą ir teisingumą, sustiprinti šalies socialinės apsaugos sistemą, skatinti užimtumą ir privačias investicijas. Antroji dalis buvo išmokėta 2019 m. birželio mėn., o trečiąją numatoma išmokėti iki 2019 m. pabaigos.

2.2.5Ukraina

Po didelio nuosmukio 2014–2015 m. Ukrainos ekonomika vėl pradėjo augti. Apskaičiuota, kad realusis BVP augimas 2018 m. siekė 3,2–3,3 proc. Infliacija sulėtėjo nuo 13,7 proc. 2017 m. gruodžio mėn. iki 9,8 proc. 2018 m. gruodžio mėn., daugiausiai dėl centrinio banko vykdomos ribojamosios pinigų politikos. 2018 m. Ukrainos einamosios sąskaitos balansas padidėjo iki 3,6 proc. BVP ir tai lėmė sparčiai didėjantis importas ir dividendų mokėjimai, kuriuos iš dalies kompensavo didėjančios užsienyje dirbančių ukrainiečių perlaidos. Per pastaruosius metus buvo konsoliduoti viešieji finansai: 2018 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 2 proc. BVP, o valstybės skolos santykis su BVP metų pabaigoje sumažėjo iki 61 proc. BVP. Tačiau valstybės skolos grąžinimas išlieka pagrindiniu trumpalaikiu Ukrainos ekonomikos uždaviniu.

2014–2017 m. ES pagal tris viena po kitos vykdomas MFP programas išmokėjo Ukrainai iš viso 2,8 mlrd. EUR lengvatinių paskolų. 2018 m. sausio mėn. trečiosios MFP programos paskutinė dalis buvo atšaukta, nes iki šios programos pabaigos Ukraina neįvykdė visų sąlygų. Gavusi naują Ukrainos valdžios institucijų prašymą, Komisija 2018 m. kovo mėn. pasiūlė ketvirtąją MFP programą, kurios suma sudaro iki 1 mlrd. EUR, nes Ukraina atitiko ekonominius ir politinius kriterijus, kad galėtų pasinaudoti MFP programa, įskaitant išorės finansavimo trūkumą ir valstybės skolos grąžinimo sunkumus. Taip pat buvo manoma, kad nauja MFP, išmokas susiejus su reformų įgyvendinimu, Ukraina bus paskatinta išlaikyti savo reformų pagreitį.

2018 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė šį pasiūlymą. 2018 m. rugsėjo mėn. Komisija ir Ukraina pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame nustatytos konkrečios MFP programos ir susitarimo dėl paskolos programos politikos sąlygos. Ukrainai įvykdžius politikos sąlygas, kurios apėmė kovą su korupcija, viešųjų finansų valdymą, valstybinių įmonių valdymą ir mažų įmonių privatizavimą, 2018 m. gruodžio mėn. jai buvo išmokėta pirmoji 500 mln. EUR dalis. Antrąją dalį (dar 500 mln. EUR) numatoma išmokėti 2019 m., jeigu bus įvykdytos atitinkamos sąlygos.

ES parama Ukrainai yra sudėtinė tarptautinio finansinio paketo dalis. Kartu su naująja ES MFP programa TVF vykdė derybas ir 2018 m. pabaigoje pasirašė naują 3,9 mlrd. USD programą Ukrainai (14 mėnesių trukmės rezervinį susitarimą), kurios vykdymas priklauso nuo daugelio sąlygų. 2018 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta pirmoji 1,4 mlrd. USD dalis. Tuo pačiu metu Pasaulio bankas patvirtino politinę garantiją, suteiksiančią galimybę Ukrainai pasiskolinti tarptautinėse rinkose iki 1 mlrd. USD. 2018 m. gruodžio mėn. Ukraina iš šios sumos gavo 400 mln. USD.

2.3MFP operacijomis remiamų reformų apžvalga

Susitarimo memorandumuose nurodytuose struktūrinės reformos kriterijuose nustatytos priemonės, kurias turi įgyvendinti pagalbą gaunanti šalis, kad sustiprintų makroekonominį ir finansinį stabilumą ir užtikrintų tvaresnį mokėjimų balansą.

Kalbant apie 2018 m. įgyvendintas MFP programas, sutartų sąlygų skaičius ir pobūdis rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse buvo skirtingas. Rytinėse kaimyninėse šalyse sąlygos buvo dažniausiai susijusios su viešojo sektoriaus valdymo gerinimu, kova su korupcija ir pinigų plovimu, taip pat su verslo aplinkos gerinimu. Susitarimo memorandumo sąlygų pietinėms kaimyninėms šalims buvo mažiau ir jos visų pirma buvo susijusios su viešojo sektoriaus valdymu, socialine apsauga ir minimalios socialinės apsaugos sistema bei darbo rinka. Išsamesnė informacija pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Vykdomomis MFP operacijomis remiamų reformų apžvalga [skaičiai rodo sąlygų skaičių]

	Viešojo sektoriaus valdymas	Kova su korupcija ir pinigų plovimu	Energetikos sektorius	Verslo aplinka	Finansų sektorius	Minimalios socialinės apsaugos sistema ir darbo rinka	Kita
Tunisas II	5	0	0	2	1	6	1
Jordanija II	6	0	0	0	0	4	1
Moldova	5	6	5	7	5	0	0
Gruzija III	3	0	0	3	2	3	0
Ukraina IV	4	6	1	2	2	3	0
Pietinės kaimyninės šalys	11	0	0	2	1	10	2
Rytinės kaimyninės šalys	12	12	6	12	9	6	0

3Tinkamo MFP lėšų panaudojimo užtikrinimas: veiklos vertinimas, ex post vertinimas ir auditas

3.1Veiklos vertinimas

Laikydamasi ES finansinio reglamento reikalavimų, Komisija, padedama išorės konsultantų, atlieka veiklos vertinimus, kad gautų deramus patikinimus, jog pagalbą gaunančiose šalyse tinkamai veikia administracinės ir finansinės procedūros.

Atliekant veiklos vertinimą daugiausia dėmesio skiriama viešųjų finansų valdymo sistemoms, visų pirma tam, kaip organizuojamas finansų ministerijų ir centrinių bankų darbas ir kokias procedūras jie taiko, t. y. kaip administruojamos sąskaitos, į kurias pervedamos ES lėšos. Ypatingas dėmesys taip pat skiriamas išorės audito institucijų veiklai, nepriklausomumui ir darbo programoms ir tam, kiek veiksminga yra jų kontrolė. Tikrinamos ir viešųjų pirkimų procedūros centriniu lygmeniu.

2018 m. Komisija, rengdamasi naujai MFP operacijai, Ukrainoje atliko veiklos vertinimą. Vertinimas buvo užbaigtas 2018 m. rugsėjo mėn. ir buvo padaryta išvada, kad Ukrainoje vykdomos procedūros suteikia pakankamai garantijų, kad būtų galima toliau vykdyti suplanuotą MFP operaciją. 2017 m. rugsėjo mėn. atliktame veiklos vertinime Gruzijoje prieš naująją MFP operaciją buvo padaryta išvada, kad, nors ir tebėra tam tikrų trūkumų, dabartinė Gruzijos administracinių ir finansinių procedūrų būklė yra tinkama, kad būtų galima valdyti MFP operaciją.

3.2Ex post vertinimai

Vadovaudamasi ES finansiniu reglamentu ir atitinkamais MFP sprendimais, Komisija, siekdama įvertinti MFP programų poveikį, atlieka baigtų įgyvendinti MFP programų ex post vertinimą 6 . Pagrindiniai šio vertinimo tikslai yra šie:

I.analizuoti poveikį pagalbą gaunančios šalies ekonomikai, ypač jos išorės pozicijos tvarumui;

II.įvertinti papildomą ES veiksmų naudą.

Tarnybų darbiniai dokumentai apie Ukrainai skirtų MFP I ir MFP II operacijų ir Jordanijai skirtos MFP I operacijos ex post vertinimą baigti rengti ir paskelbti 2018 m. rugpjūčio mėn. Be to, 2018 m. Komisija inicijavo 2015–2016 m. Kirgizijos Respublikai skirtos MFP operacijos ex post vertinimą. 2019 m. vasario mėn. baigta rengti išorės rangovų ataskaita, o prie jos pridedamas tarnybų darbinis dokumentas, kurį rengia Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas, bus parengtas ir paskelbtas 2019 m. viduryje.

Galiausiai, 2018 m. Komisija inicijavo ir MFP operacijų Gruzijoje II ir Tunise I ex post vertinimą. Tikimasi, kad išorės rangovų ataskaitos, susijusios su šiuo ex post vertinimu, ir prie jų pridedami tarnybų darbiniai dokumentai bus baigti rengti ir paskelbti per 2019 m.

3.2.1Ukrainos MFP I ir MFP II

Ukrainos MFP I ir MFP II operacijų 7  ex post vertinime padaryta išvada, kad dviejų programų pagrindinė pridėtinė vertė ta, kad buvo sutelkta didelė šaliai skubiai reikalinga finansinė pagalba tokiu greičiu ir tokiu mastu, kokių negalėjo užtikrinti atskiros valstybės narės.

Makrofinansinė pagalba buvo labai svarbi siekiant išvengti didesnio nuosmukio ir galiausiai sudarė sąlygas stabilizuoti Ukrainos ekonomiką, nes, be kita ko, paskatino svarbias struktūrines reformas viešųjų finansų valdymo, kovos su korupcija, energetikos politikos, finansų sektoriaus restruktūrizavimo ir socialinės politikos srityse. Makrofinansinės pagalbos programos taip pat suteikė pridėtinę vertę, nes buvo aiškus signalas gyventojams ir pilietinei visuomenei ir padidino privačiojo sektoriaus pasitikėjimą. Dėl ilgesnio MFP termino ir mažesnių jos palūkanų normų operacijos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai padėjo padidinti Ukrainos valstybės skolos tvarumą. Operacijos paskatino dvišalės pagalbos teikėjus suteikti papildomą paramą ir padidino investuotojų pasitikėjimą. MFP taip pat turėjo teigiamą socialinį poveikį Ukrainoje, nes sustiprino minimalios socialinės apsaugos sistemą ir apskritai sumažino krizę ir taip apsaugojo nuo didesnio nedarbo augimo ir namų ūkių pajamų mažėjimo.

Apskritai nustatyta, kad ši MFP operacija buvo visiškai suderinta su ES išorės veiksmų pagrindiniais principais ir priemonėmis, taikytais Ukrainos atžvilgiu. Remiantis vertinimu, būtų galima pagerinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie konkrečias MFP programų sąlygas.

3.2.2MFP I Jordanijai 

Ex post vertinime 8 padaryta išvada, kad programa buvo svarbi sprendžiant Jordanijos ekonomikos problemas ir atitiko ES prioritetus. Ji padėjo šaliai patenkinti neatidėliotinus išorės ir fiskalinio finansavimo poreikius, taip pat padėjo išlaikyti ekonominį stabilumą šalinant struktūrinius trūkumus. Be to, vertinime buvo parodyta, kad MFP I buvo veiksminga siekiant jos tikslų: baigus programą, einamosios sąskaitos ir fiskalinis deficitai buvo gerokai mažesni, o užsienio atsargos buvo papildytos ir tai padėjo stabilizuoti Jordanijos išorės poziciją ir fiskalinę būklę. Tačiau, nepaisant pirmiau minėtų rezultatų, 2016 m. šalis siekė pasinaudoti naujomis TVF ir MFP programomis ir taip pat kreipėsi į kitus kreditorius, kad galėtų padengti savo išorės finansavimo poreikius, kurie išaugo po 2016 m. eskaluotų konfliktų Sirijoje ir Irake, taip pat užsitęsus pabėgėlių krizei.

MFP I operacija buvo įgyvendinta veiksmingai ir glaudžiai bendradarbiaujant su Jordanijos valdžios institucijomis, TVF ir Pasaulio banku, ir tai leido ES pasinaudoti institucijų partnerių patirtimi. Taip pat nustatyta, kad operacija atitinka kitas ES politikos kryptis arba priemones, ypač paramos biudžetui priemonę. Ji suteikė ES pridėtinę vertę, nes kaimyninė šalis, turinti vis didesnę geopolitinę reikšmę, galėjo tvarkingai spręsti opias ekonomines ir socialines problemas, pavyzdžiui, susijusias su pabėgėlių srautais. Dėl ilgesnio MFP I termino ir mažesnių jos palūkanų normų pagalba buvo aiškiai prisidėta prie Jordanijos valstybės skolos tvarumo ir didesnio pasitikėjimo šalies ekonomika.

Vertinimas parodė, kad MFP I programa turėjo teigiamą socialinį poveikį. Ji padėjo išsaugoti makroekonominį stabilumą ir palaikė Jordanijos valiutą bei jos susiejimą su JAV doleriu, taip apsaugant Jordanijos gyventojų gyvenimo lygį. Be to, programa sustiprino minimalios socialinės apsaugos sistemą ir apsaugojo pažeidžiamiausius asmenis nuo subsidijų energetikai panaikinimo poveikio.

Vertinime taip pat nurodyta, kad būtina glaudžiau bendradarbiauti su valdžios institucijomis, ir pateikta papildomų rekomendacijų dėl veiklos klausimų, siekiant išvengti vėlavimo rizikos. Atsižvelgiant į tai ir šaliai paprašius, pageidautina teikti techninę pagalbą, kad būtų galima palengvinti ir veiksmingiau valdyti reformų įgyvendinimą. Galiausiai, aktyviai informuojant platesnę auditoriją apie galimą konkrečių reformų, remiamų pagal MFP programą, naudą, būtų galima pagerinti šios ES intervencijos matomumą ir visuomenės nuomonę apie ją.

3.2.3MFP Kirgizijos Respublikai

ES išskirtinės 2015–2016 m. Kirgizijos Respublikai suteiktos MFP ex post vertinime, kurį atliko išorės rangovai, padaryta išvada, kad ES MFP apskritai buvo svarbi, nuosekli, veiksminga ir veiksmingai įgyvendinta.

ES pridėtinė vertė buvo akivaizdžiausia aktyviau skatinant struktūrines reformas keliose prioritetinėse srityse. Apskritai MFP sąlygos papildė daugelį veiksmų, kurių jau buvo ėmęsi pagrindiniai tarptautiniai donorai, pvz., TVF, ir taip sustiprino tam tikrų koregavimo priemonių loginį pagrindą ir poreikį spartinti reformas tiksliniuose sektoriuose. Taip pat nustatyta, kad MFP operacija buvo suderinta su kitais ES išorės veiksmais Kirgizijos atžvilgiu, įskaitant paramos biudžetui programas. Ji taip pat padėjo įgyvendinti svarbius su Kirgizija susijusius politinius tikslus ir tikėtina, kad faktinis MFP išmokėjimas turėjo didelį teigiamą poveikį dvišaliams politiniams santykiams. Ataskaitoje daroma išvada, kad pagalbos dydis ir forma buvo tinkami. Svarbus ES MFP bruožas, palyginti su alternatyviais finansavimo šaltiniais, buvo labai palankios sąlygos, susijusios su dotacijos elementu ir ilgo termino bei labai mažos palūkanų normos paskolomis. Galiausiai, ataskaitoje patvirtinama, kad nors MFP operacija nebuvo skirta socialinei reformai tiesiogiai skatinti, ji suteikė ES (papildomą) svertą, kad būtų galima išvengti įvairių ginčijamų įstatymų, ypač įstatymo prieš LGBTI ir „užsienio agentų“ įstatymo, priėmimo.

Kartu ataskaitoje teigiama, kad dėl ilgo derybų proceso, kuris būdingas šiai MFP priemonei 9 , išmokos vėlavo ir šiek tiek sumažėjo ES pridėtinė vertė. Manoma, kad šie vėlavimai turėjo neigiamą poveikį supratimui apie operaciją ir jos matomumui. Nepaisant to, mokėjimo tvarkaraštis (2015 m. birželio mėn. – 2016 m. balandžio mėn.) dar buvo tinkamas, atsižvelgiant į ekonominius sunkumus, su kuriais Kirgizijos Respublika tuo metu susidūrė dėl Rusijos krizės.

4Bendros tendencijos, SUSISJUSIOS SU MFP priemone

4.1MFP priemonės veikimas

2013 m. Bendrame Europos Parlamento ir Tarybos pareiškime dėl MFP 10 pažymima, kad pagalba yra makroekonominio ir finansinio pobūdžio, ir aiškiai teigiama, kad ja „siekiama atkurti reikalavimus atitinkančių šalių ir teritorijų, patiriančių išorės finansavimo sunkumų, tvarią išorės finansų būklę. Teikiant pagalbą turėtų būti padedama įgyvendinti politikos programą, apimančią tvirtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei pagerinti, ypač programos vykdymo laikotarpiu, ir gerinamas atitinkamų susitarimų su Sąjunga ir programų įgyvendinimas“.

Vadovaujantis to paties Bendro pareiškimo 6 dalies a punkte nustatytu principu, „išankstinė makrofinansinės pagalbos suteikimo sąlyga yra ta, kad reikalavimus atitinkanti šalis arba teritorija turėtų veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikytųsi teisinės valstybės principų ir gerbtų žmogaus teises“. Per visą MFP operacijos laikotarpį Komisija kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba stebi šių išankstinių politinių sąlygų įgyvendinimą, o kiekviena išmoka priklauso nuo jų įvykdymo.

2018 m. Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas per naujų pasiūlymų dėl MFP III Gruzijai ir MFP IV Ukrainai teisėkūros procesą (ir per pasiūlymo dėl Moldovos patvirtinimo procesą 2017 m.) pasiūlė tam tikrų Komisijos pasiūlymo pakeitimų, dėl kurių sprendimų dėl Gruzijos ir Ukrainos priėmimas užsitęsė. Ši tendencija daryti suderinto 2013 m. Bendro pareiškimo šablono pakeitimus gali pakenkti pagrindiniam MFP tikslui – teikti paramą mokėjimų balansui kilus krizei, kai ji labiausiai reikalinga (tai taip pat buvo nurodyta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl ES pagalbos Tunisui 2016 m.).

Atsižvelgdama į Europos Audito Rūmų išvadas, Komisija, kaip ir ankstesniais metais, toliau bendradarbiavo su teisėkūros institucijomis, siekdama rasti būdų, kaip dabartinį sprendimų priėmimo procesą padaryti veiksmingesnį ir efektyvesnį.

Komisija mano, jog svarbu, kad visos institucijos ir toliau laikytųsi 2013 m. Bendru Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimu dėl MFP grindžiamų principų ir įtvirtintų teisės aktų.

2018 m. Komisija ir toliau visapusiškai įsipareigojo praktiškai įgyvendinti vienodo požiūrio į Europos Parlamentą ir Tarybą principą pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 9 straipsnį, dalydamasi informacija apie MFP su Tarptautinės prekybos komitetu (INTA komitetas) pagal 2017 m. INTA ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD susitarimą dėl informacijos mainų.

4.2Tolesnė raida: MFP kitoje daugiametėje finansinėje programoje

ES kaimyninėse šalyse geopolitinė ir ekonominė padėtis išlieka nestabili, todėl tikėtina, kad ateinančiais metais ES makrofinansinės pagalbos poreikis ir toliau bus didelis. Todėl Komisija, vykdydama 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, pasiūlė sustiprinti MFP priemonę ir padidinti skolinimo pagal MFP programą pajėgumą nuo 500 mln. EUR iki 2 mlrd. EUR per metus. Teisėkūros institucijos tam pritarė.

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl daugiametės finansinės programos po 2020 m. Kalbant apie ES išorės veiksmus, ketinama gerokai supaprastinti esamas priemones siekiant geriau informuoti apie ES veiksmus, išvengti dubliavimosi, padaryti procesus ne tokius sudėtingus ir padidinti veiksmingumą ir papildomumą, kartu geriau parodant ES pridėtinę vertę. Siūloma kelias 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos priemones įtraukti į naują Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę. Tačiau konkrečios MFP operacijos bus toliau vykdomos, jei reikia, pagal atskirus ad hoc sprendimus, nes pripažįstama, kad MFP operacijų sprendimų priėmimo procesas turi ir toliau būti atskiras. Taigi MFP bus toliau valdoma taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią kiekvienai konkrečiai operacijai turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.

Taip pat MFP paskolų garantijos bus dengiamos naujos Išorės veiksmų garantijos, kuri turi būti sukurta pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir apims esamą Išorės veiksmų garantijų fondą, lėšomis. Komisija pasiūlė, kad bendra operacijų pagal Išorės veiksmų garantiją apimtis turėtų sudaryti iki 60 mlrd. EUR, iš kurių 14 mlrd. EUR yra skirta MFP paskoloms, o atidėjinių norma turi būti 9 proc., kaip ir šiuo metu. Tai atitinka 2 mlrd. EUR metinę MFP paskolų sumą, dėl kurios susitarta 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūroje, patvirtinant priemonės didelę Europos pridėtinę vertę ir stiprų poveikį. Be to, MFP dotacijos toliau bus teikiamos reikalavimus atitinkančioms šalims, patiriančioms labai didelių sunkumų.

5Nauji prašymai suteikti pagalbą ir būsimi Komisijos pasiūlymai. Biudžeto padėtis

2019 m. bus toliau įgyvendinamos dabartinės MFP operacijos, kaip aprašyta pirmiau. Šios operacijos apima paskutinių dalių išmokėjimą Jordanijai (MFP II), Tunisui (MFP II), Gruzijai (MFP III) ir Ukrainai (MFP IV), taip pat ketinama pradėti mokėjimus įgyvendinant Moldovai skirtą operaciją, jeigu bus įgyvendintos visos būtinos sąlygos.

Numatoma, kad bendra MFP paskolų mokėjimų suma 2019 m. sieks 960 mln. EUR, palyginti su 2018 m. išmokėta 515 mln. EUR suma. 2 lentelėje pateikiama 2017, 2018 ir (preliminarūs duomenys) 2019 m. su MFP dotacijomis susijusių įsipareigojimų ir mokėjimų apžvalga. 2019 m. prognozė yra negalutinė, į ją įtrauktos tik tos MFP operacijos, dėl kurių teisėkūros institucijos jau priėmė sprendimus.

Galiausiai, Komisija, laikydamasi ankstesnių įsipareigojimų, 2019 m. toliau nagrinės reikalavimus atitinkančių šalių (konkrečiau, Jordanijos, Tuniso ir Ukrainos), kurios šiuo metu naudojasi TVF programa, finansinius poreikius ir, jei tinkama, siūlys papildomas šioms šalims skirtas MFP operacijas.

(1)

Makrofinansinės pagalbos trečiosioms šalims, išskyrus besivystančias šalis, teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnis.

(2)

MFP taip pat papildo kitus su kaimynyste susijusius ES išorės veiksmus arba priemones, įskaitant paramą biudžetui. 2018 m. paramos biudžetui ataskaitą galima rasti: https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/budget_support_-_trends_results_2018_final_1.pdf

(3)

2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/1112, kuriuo Tunisui suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 186, 2016 7 9, p. 1).

(4)

2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/2371, kuriuo Jordanijos Hašimitų Karalystei suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (OL L 352, 2016 12 23, p. 18).

(5)

2008 m. spalio mėn. Briuselyje vykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje buvo prisiimti įsipareigojimai dėl pirmosios ir antrosios Gruzijai skirtų MFP operacijų. Šios operacijos, kurių kiekvienai buvo skirta po 46 mln. EUR, buvo įgyvendintos 2009–2010 m. ir 2015–2017 m.

(6)

Visos ex post vertinimo ataskaitos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje, žr. https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities_en

(7)

  https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities/ex-post-evaluation-mfa-operations-ukraine_en

(8)

  https://ec.europa.eu/info/evaluation-reports-economic-and-financial-affairs-policies-and-spending-activities/ex-post-evaluation-mfa-operations-jordan_en

(9)

Pasiūlymą Komisija priėmė 2011 m. gruodžio mėn., bet teisėkūros institucijos jį patvirtino tik 2013 m. spalio mėn. Dėl vėlavimų, daugiausiai nepriklausančių nuo ES, visos operacijos lėšos buvo išmokėtos dviem dalimis tik 2015 ir 2016 m.

(10)

Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas, priimtas kartu su sprendimu, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba (2013 m. rugpjūčio 12 d. Sprendimas (ES) 2013/778). Paskelbta internete adresu: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013D0778&from=LT