EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 07 04
COM(2019) 318 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
apie Sąjungos institucijų pažangą įgyvendinant laipsnišką leidžiančios nukrypti nuostatos dėl airių kalbos taikymo srities mažinimą
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 07 04
COM(2019) 318 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
apie Sąjungos institucijų pažangą įgyvendinant laipsnišką leidžiančios nukrypti nuostatos dėl airių kalbos taikymo srities mažinimą
I.Įvadas
1973 m. prisijungdama prie Europos Bendrijų Airija neprašė, kad airių kalba taptų viena iš institucijų oficialiųjų ir darbo kalbų, o tik prašė, kad Sutartys būtų išverstos į airių kalbą ir kad Airijos piliečiai turėtų teisę su institucijomis bendrauti airių kalba. Atitinkamai airių kalba nebuvo įtraukta į oficialiųjų ir darbo kalbų sąrašą, išdėstytą Reglamente Nr. 1 1 , o institucijos nerengė ir neskelbė teisės aktų airių kalba.
2005 m. Airija paprašė, kad airių kalba taptų Sąjungos oficialiąja ir darbo kalba, ir pasiūlė ribotą tvarką, pagal kurią airių kalba būtų rengiami tik Europos Parlamento (EP) ir Tarybos kartu priimti reglamentai. Taryba tą statusą nuo 2007 m. sausio 1 d. suteikė Reglamentu (EB) Nr. 920/2005 2 , numatydama nukrypti leidžiančią nuostatą, kurioje nustatyta, kad airių kalba turi būti rengiami tik EP ir Tarybos reglamentai. Nukrypti leidžianti nuostata buvo priimta penkeriems metams ir po 2010 m. įvykusios peržiūros pratęsta dar penkeriems metams iki 2016 m. gruodžio 31 d. 3 2015 m., įgyvendindama savo politiką skatinti airių kalbos mokėjimą ir vartojimą, Airijos vyriausybė paprašė Tarybos laipsniškai mažinti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį siekiant ją laipsniškai panaikinti iki 2022 m. sausio 1 d. Atitinkamai 2015 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė Reglamentą (ES, Euratomas) 2015/2264 4 . Taip susidarė beprecedentė padėtis, kai institucijoms teko sukurti naują kalbos vartojimo tvarką su esama valstybe nare.
Reglamento (ES, Euratomas) 2015/2264 priede išdėstytas laipsniško leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo srities mažinimo tvarkaraštis:
-pirmasis etapas (nuo 2017 m. sausio 1 d.) – EP ir Tarybos direktyvoms;
-antrasis etapas (nuo 2018 m. sausio 1 d.) – EP ir Tarybos sprendimams;
-trečiasis etapas (nuo 2020 m. sausio 1 d.) – Tarybos reglamentams ir direktyvoms, taip pat Tarybos sprendimams, kuriuose nenurodyta, kam jie skirti; taip pat
-ketvirtasis etapas (nuo 2021 m. sausio 1 d.) – Komisijos reglamentams ir direktyvoms, taip pat Komisijos sprendimams, kuriuose nenurodyta, kam jie skirti.
Reglamente reikalaujama, kad iki nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pabaigos Komisija du kartus pateiktų Tarybai jo įgyvendinimo ataskaitą. Ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėn. Komisija turi pranešti apie institucijų pažangą įgyvendinant laipsnišką leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo srities mažinimą. Apsvarsčiusi ataskaitą, Taryba gali nuspręsti persvarstyti priede išdėstytą tvarkaraštį.
Komisija ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. turi dar kartą pateikti ataskaitą, „ar <...> institucijos turi pakankamai pajėgumų, lyginant su kitomis <...> kalbomis, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir Reglamentą Nr. 1, nustatantį Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas, galėtų taikyti be leidžiančios nukrypti nuostatos.“ Nesant Tarybos reglamento, kuriame būtų numatyta kitaip, 2022 m. sausio 1 d. nukrypti leidžianti nuostata nustos galioti.
Šioje pirmoje įgyvendinimo ataskaitoje įvertinama pažanga, padaryta nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2019 m. vidurio.
II.Pažanga įgyvendinant laipsnišką leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo srities mažinimą
a.Bendradarbiavimas su Airija
Institucijos ir Airija kartu įgyvendina Reglamentą (ES, Euratomas) 2015/2264. Pagal reglamento 2 straipsnį „Airijos valdžios institucijos ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis Sąjungos institucijomis, rengia reguliarius susitikimus, kuriuose stebi, kaip Sąjungos institucijose įdarbinama pakankamai airių kalbą mokančių darbuotojų, kad būtų galima sėkmingai palaipsniui mažinti leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sritį, <...> ir stebi išorės paslaugų teikėjų pajėgumus bei naudojimąsi jais siekiant patenkinti Sąjungos institucijų airių kalbos poreikius“.
Atitinkamai buvo sukurta airių kalbos nukrypti leidžiančios nuostatos stebėsenos grupė, kurią sudaro Sąjungos institucijų ir Airijos kalbos tarnybų atstovai. Grupė pradėjo dirbti 2016 m. ir tęs darbą, kol reglamentas baigs galioti. Jos struktūra yra dviejų pakopų:
-valdymo lygmeniu Komisija (atstovaujama Vertimo raštu generalinio direktorato), bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, ir Airija (atstovaujama Kultūros, paveldo ir Gaeltacht departamento), kasmet posėdžiauja siekdamos stebėti pažangą ir patvirtinti metinius prioritetus toliau nurodytose srityse:
oatitinkamas įdarbinimas institucijose;
oišorės paslaugų teikėjų pajėgumai;
oglaudesnis bendradarbiavimas kalbos išteklių klausimais; taip pat
osu acquis prieinamumu susiję klausimai ir
-veiklos lygmeniu institucijų kalbos tarnybų ir Kultūros, paveldo ir Gaeltacht departamento atstovai kasmet bent du kartus posėdžiauja siekdami įgyvendinti metinius prioritetus ir valdymo lygmens atstovams pateikti pažangos ataskaitą.
Nuo reglamento priėmimo Komisija ir Airija kartu surengė tris metines konferencijas Dubline airių kalbos tema.
Pažanga pagrindinėse srityse bendrais bruožais išdėstyta kitoje lapo pusėje.
b. Vertimas į airių kalbą
Institucijų vertimo raštu poreikį visų pirma sudaro teisės aktai, paskui kiti ne teisėkūros dokumentai, atitinkantys politinius ir kitus komunikacijos reikalavimus. Įgyvendindamos pirmuosius du etapus 2017 ir 2018 m. (papildymas EP ir Tarybos priimtomis direktyvomis ir sprendimais), institucijos pradėjo plėsti į airių kalbą verčiamų teisės aktų spektrą. Pirmieji du etapai buvo visapusiškai įgyvendinti.
Kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2015/2264 4 konstatuojamojoje dalyje, institucijos taip pat vertė kitą turinį, kad apie Sąjungos veiklą būtų daugiau informacijos airių kalba. Sudėjus reglamentavimo medžiagą ir šį papildomą turinį, institucijos 5 nuo 2016 m. daugiau negu du kartus padidino vertimo raštu į airių kalbą apimtį.
Siekdama pasirengti įgyvendinti tolesnius platesnės verčiamo turinio srities etapus 2020 ir 2021 m., Komisija išnagrinėjo poreikio prognozes pagal dokumentų tipą. Remiantis tomis prognozėmis, 2020 ir 2021 m. etapais kai kurių institucijų vertimo apimtis nuo 2018 m. pabaigos iki 2021 m. gali dar padvigubėti. Kai 2022 m. baigs galioti nukrypti leidžianti nuostata, apytikriais vertinimais, dėl likusio poreikio segmento (pvz., komunikatų, konsultacijų ir ataskaitų medžiagos) Komisijoje bendras vertimo į airių kalbą poreikis padidės dar 40 proc. 6 Dėl to numatyta, kad gerokai padidės ir airių kalbos poreikis visose kitose kalbos tarnybose.
c. Airių kalbą mokančių darbuotojų įdarbinimas
Svarbiausias Reglamento (ES, Euratomas) 2015/2264 įgyvendinimo pajėgumų komponentas yra pakankamas airių kalbą mokančių darbuotojų skaičius. 2015 m. institucijos ir Airija įvardijo pagrindinę problemą, kuri egzistuos iki nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pabaigos: mažą airių kalbos specialistų rezervą. Siekdamos iki 2022 m. padidinti pajėgumus, institucijos atitinkamai suplanavo 2016, 2018 ir 2020 m. EPSO konkursus.
Remiantis 2014 m. darbuotojų skaičiumi, buvo apytikriai įvertinti visų institucijų įdarbinimo poreikiai 7 . Nuo to laiko buvo peržiūrėti ištekliai ir dabar tikslinamas institucijų nuolatinių darbuotojų, laisvai samdomų vertėjų ir kalbos technologijų išteklių derinys. Siekiant padidinti vertimo raštu į airių kalbą apimtį, būtina toliau plėtoti ir įvairiose institucijose skirtingai derinti šiuos tris pagrindinius airių kalbos pajėgumų aspektus.
Institucijos toliau skiria naujas pareigybes savo airių kalbos departamentuose. Nuo 2015 m. pabaigos airių kalbą mokančių institucijų nuolatinių darbuotojų skaičius padidėjo nuo 58 iki 102.
2016 m. buvo paskelbti GA 8 vertėjų raštu ir lingvistų asistentų EPSO konkursai. Vertimo raštu konkurse dalyvavo 210 pareiškėjų, iš jų buvo atrinkta 10 kandidatų, o tikslas buvo 62. Maždaug 8 iš 10 jau dirbo institucijose 9 pagal laikinas sutartis, taigi pajėgumas faktiškai padidėjo 2 asmenimis. Pagal lingvistų asistentų konkursą buvo siekiama įdarbinti 13 asmenų; 9 iš 118 pareiškėjų laimėjo atranką, iš jų 6 institucijose 10 dirbo pagal laikinas sutartis, todėl faktiškai pajėgumas padidėjo 3 asmenimis.
2017 m. buvo paskelbtas teisininkų lingvistų EPSO konkursas. Paraiškas pateikė 26 asmenys, 3 kandidatai laimėjo atranką.
2018 m. vertėjų raštu EPSO konkurso paraiškas pateikė 190 asmenų, 15 kandidatų laimėjo atranką. Siekiant kuo labiau padidinti galimybes laimėti atranką, paraiškų teikimo terminas buvo pratęstas 2 savaitėmis, o egzaminavimo eiliškumas buvo pakeistas, kad vertimo raštu egzaminai būtų laikomi prieš kompiuterinius egzaminus.
Airių kalbos lingvistų EPSO konkursai ir toliau sulaukia nemažo susidomėjimo, tačiau pasiekti prognozuojamus poreikius atitinkančių rezultatų tebėra sunku.
1 lentelė. 2016–2018 m. EPSO konkursai
|
Metai |
Konkursas |
Pareiškėjų skaičius |
Leista laikyti vertimo raštu egzaminus |
Pakviesta į vertinimo centrą |
EPSO rezervas |
Tikslinė grupė |
|
2016 m. |
Vertėjai |
210 |
43* |
10 |
10 |
62 |
|
Padėjėjai |
118 |
28 |
9 |
13 |
||
|
2017 m. |
Teisininkai lingvistai |
26 |
8 |
5 |
3 |
8 |
|
2018 m. |
Vertėjai |
190 |
114** |
17*** |
15 |
72 |
*leista laikyti egzaminus remiantis kompiuteriniais egzaminais
**leista laikyti egzaminus remiantis tik paraiškomis
***kompiuteriniai egzaminai integruoti į vertinimo centrą
Siekdamos kompensuoti mažą EPSO konkursų laimėtojų skaičių, institucijos taip pat daug lėšų investavo į laikinųjų darbuotojų įdarbinimą ir mokymą, kad būtų plėtojami vertimo raštu pajėgumai. Kaip alternatyvią priemonę nuo 2015 m. iki 2019 m. vidurio jos paskelbė 14 laikinųjų darbuotojų atrankos procedūrų 11 . Airijos sukurtos papildomos mokymo galimybės ir institucijų vykdomi laikinųjų darbuotojų mokymai suteikė galimybę praktiškai spręsti mažo EPSO konkursų laimėtojų skaičiaus problemą. Be to, 2019 m. pradžioje EPSO paskelbė vertėjų sutartininkų atrankos procedūrą.
Nors nukrypti leidžiančioje nuostatoje vertimas žodžiu neminimas, į jį taip pat reikia atsižvelgti, nes vertėjai žodžiu dažniausiai sudaro tą patį galimų įdarbinti asmenų rezervą. Visos ES institucijos turi pasiekti pakankamą vertėjų žodžiu skaičių, kad patenkintų airių kalbos vertimo poreikį, kai baigs galioti nukrypti leidžianti nuostata. Šį poreikį joms pavyko patenkinti, tačiau tik kalbant apie vertimą žodžiu iš airių kalbos („pasyvioji airių kalba“). Komisijos vertimo žodžiu tarnyba, Vertimo žodžiu GD, tai atliko naudodama tris nuolatinius vertėjus žodžiu (du mokančius pasyviąją airių kalbą ir vieną mokantį aktyviąją airių kalbą) ir pakankamą akredituotų laisvai samdomų vertėjų rezervą, kuriuo galima pasinaudoti Komisijos, Tarybos, EESRK ir RK poreikiams patenkinti. Vertimo žodžiu iš airių kalbos prašymai keturiose Vertimo žodžiu GD aptarnaujamose institucijose sumažėjo nuo 20 2011 m. iki 4 2018 m. ir kol kas iki 2 2019 m. Iki šiol Vertimo žodžiu GD nebuvo prašoma suteikti vertėjo žodžiu į airių kalbą („aktyvioji airių kalba“), tai buvo tiesiogiai pripažinta Vertimo žodžiu GD keičiantis laiškais su Airijos vyriausybės Kultūros, paveldo ir Gaeltacht departamentu. EP (kaip ir Airijos parlamente) plenarinėse sesijose (įskaitant vakarinę sesiją) ir kituose posėdžiuose, iš anksto įspėjus, vertimo žodžiu paslaugos šiuo metu teikiamos tik iš airių kalbos, bet ne į airių kalbą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui darbuotojų-airių kalbos vertėjų žodžiu nereikia, nes Teisingumo Teisme niekada nebuvo iškelta byla airių kalba.
Leidinių biurui reikia asistentų lygmens airių kalbos specialistų kalbos redagavimo ir tikrinimo funkcijoms atlikti. Leidinių biuras šiuo metu turi vieną airių kalbą mokantį laikinąjį darbuotoją ir siekia plėtoti airių kalbos pajėgumus laipsniškai juos suderindamas su kitų kalbų pajėgumais. Atsižvelgiant į mažą pareigybių skaičių ir jų specifiškumą, neekonomiška rengti EPSO konkursą vien Leidinių biurui.
Airija taip pat dėjo nemažai pastangų siekdama parengti kandidatus karjerai institucijose ir padidinti įdarbinimą. Ji nuo 2007 m. parengė įvairių universitetinio lygio airių kalbos studijų programų ir studijų programų, dėstomų airių kalba, ypač įgyvendindama Aukštesniojo lygio airių kalbos įgūdžių iniciatyvą. 2015 m. ji įsteigė Karjeros, susijusios su airių kalba Europos Sąjungoje, kompetencijos centrą, kad būtų palengvintas aukštųjų mokyklų, dalyvaujančių iniciatyvoje, veiklos koordinavimas. Taip pat 2015 m. ji atidėjo 4,7 mln. EUR biudžetą, kad dalyvaujančiose institucijose aštuonerių metų laikotarpiu būtų sukurta 15 naujų specializuotų studijų programų. Visose pagal minėtą iniciatyvą finansuojamose studijų programose, įskaitant teisės studijų programas, dabar mokoma trečiąja ES kalba ir šios programos apima psichometrinių įgūdžių modulius, skirtus parengti studentus EPSO konkursams. Komisija padėjo įsteigti ir toliau remia konferencijų vertimo magistro studijų programą Nacionaliniame Airijos universitete Golvėjuje.
2016–2018 m. Airija ir pačios institucijos skatino airių kalbos lingvistų karjerą institucijose: rengė reklamines kampanijas, karjeros muges, apsilankymus universitetuose ir Airijos studentų apsilankymus institucijose, specialius atidarymo renginius, užsakė straipsnius laikraščiuose ir interviu radijuje. Dubline vykusiose metinėse konferencijose buvo aptariamos temos, susijusios su vertimu raštu ir žodžiu iš airių kalbos, buvo didinamas informuotumas apie galimybes bei institucijoms reikalingų airių kalbą mokančių darbuotojų profilius. Siekdamos, kad informavimo veikla aprėptų jaunąsias airių kalbą mokančių gyventojų kartas, 2017 m. Komisija ir Airija surengė specialų jaunųjų vertėjų konkursą airių kalbą mokantiems vidurinių mokyklų (vyresniųjų klasių) moksleiviams. 2018 m. iš viso dalyvavo 21 mokykla.
Apskritai, nepaisant pragmatiškų, sui generis priemonių, kurių buvo imtasi vertimo raštu ir žodžiu iš airių kalbos pajėgumams padidinti, iki šiol sukaupta patirtis rodo, kad per ateinančius trejus metus dar reikia dėti nemažai pastangų prognozuojamiems poreikiams patenkinti.
d. Išorės paslaugų teikėjų pajėgumai
Įvairią savo vertimo darbo dalį institucijos užsako atlikti išorės paslaugų teikėjams. Didžiausią darbo kiekį išorės paslaugų teikėjams perduoda Komisija. Institucijos tikisi labiau išnaudoti Airijos laisvai samdomų specialistų rinką savo vidaus pajėgumams papildyti.
Siekdami padidinti pajėgumus ir pagerinti darbų atlikimą ir kokybę, Komisija ir EP paskelbė papildomus kvietimus teikti pasiūlymus vertimo paslaugoms teikti. Naujos Komisijos sutartys įsigaliojo 2018 m. liepos mėn. Pradiniai rezultatai teikia vilčių, tačiau išorės paslaugų teikėjams perduodamas kiekis vis dar sudaro tik dalį to, kas reikalinga poreikiui, kilsiančiam netaikant nukrypti leidžiančios nuostatos, patenkinti. 2018 m. lapkričio mėn. EP paskelbė kvietimą pateikti pasiūlymus, kuriame dalyvavo Taryba, Audito Rūmai, EESRK ir RK. 2019 m. kovo mėn. EP paskelbė kitą kvietimą teikti pasiūlymus laisvai samdomų vertėjų raštu paslaugoms, įskaitant vertimo iš airių kalbos paslaugas. 2019 m. gegužės mėn. Komisija taip pat paskelbė naują kvietimą teikti pasiūlymus laisvai samdomų vertėjų raštu paslaugoms, įskaitant vertimo iš airių kalbos paslaugas. Šių konkursų procedūros dar vyksta. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo surengti informuotumo didinimo renginiai išorės paslaugų teikėjams apie galimybes dirbti su Komisija. Siekiant kuo didesnės aprėpties, tai buvo ir internetiniai seminarai, ir įprasti renginiai. Dabartiniams ir būsimiems laisvai samdomų vertėjų raštu paslaugų poreikiams daug dėmesio buvo skiriama 2018 m. metinėje konferencijoje Dubline.
Komisijos (Vertimo žodžiu GD), EP ir ESTT vertimo žodžiu tarnybos turi galimybę naudotis 11 akredituotų laisvai samdomų iš airių kalbos verčiančių vertėjų žodžiu paslaugomis; tik 5 iš šių vertėjų moka aktyviąją airių kalbą. 2016, 2017 ar 2019 m. vykusių akreditacijos egzaminų nė vienas kandidatas neišlaikė.
2019 m. balandžio mėn. Leidinių biuras paskelbė kvietimą pateikti pasiūlymus išorės paslaugų teikėjams; kadangi pasiūlymų negauta, kvietimas teikti pasiūlymus bus skelbiamas dar kartą.
e. Airių kalbos ištekliai
Vertimo pajėgumas taip pat apima kalbos išteklius. Institucijos ir Airija toliau vykdė GA IATE 12 terminijos projektą, kuris vykdomas jau vienuoliktus metus ir kuriam Airija patvirtino finansavimą iki 2021 m. pabaigos. Vykdant projektą buvo padaryti 65 592 įrašai (palyginti su 56 860 įrašais 2015 m.). Institucijos pradėjo bendradarbiauti su Airija siekdamos sukurti airių kalbą mokančių įvairių sričių terminijos specialistų tinklą Airijoje.
Kompiuterizuoto vertimo priemonės ir mašininis vertimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti vertimo paslaugų našumą. Jiems naudojamos dvikalbės arba daugiakalbės tekstų bazės, dažnai ankstesniais vertimais grindžiamų vertimo atminčių pavidalu. Tarpinstituciniame vertimo atminčių banke Euramis šiuo metu yra apie 5,8 mln. vertimo iš airių kalbos arba į airių kalbą segmentų (palyginti su 3,5 mln. segmentų 2015 m.). Tai beveik dešimtadalis iš 30–50 mln. segmentų, kurie saugomi daugumai kitų kalbų porų.
Airija įsipareigojo aprūpinti institucijas vertimo atmintimis, kuriose būtų suporuoti nacionalinės teisės aktų tekstai anglų ir airių kalbomis. Institucijos ir Airija parengė tarpusavio susitarimą; jį šiuo metu baigiama derinti.
2018 m. kovo mėn., diegiant Komisijos eTranslation 13 sistemą, buvo sukurta neuroninio mašininio vertimo technologija grindžiama mašininio vertimo sistema, kuria dabar gali naudotis ES institucijos ir Airijos valdžios institucijos. Vis dėlto kadangi mašininis vertimas grindžiamas duomenimis, o duomenys imami iš Euramis, palyginti mažas duomenų, naudojamų airių kalbos sistemoms mokyti, kiekis reiškia, kad airių kalbos mašininio vertimo rezultatai yra ne tokie geri kaip kitų kalbų rezultatai. Europos kalbų išteklių koordinavimo iniciatyva siekiama surinkti daugiau kalbos duomenų, skirtų sistemoms tobulinti.
Leidinių biuras, bendradarbiaudamas su Airijos vyriausybe ir Airijos tarpinstitucine lingvistų grupe, Tarpinstitucinį stiliaus vadovą suderino su nauju oficialiu airių kalbos standartu. Leidinių biuras taip pat turi kompiuterizuotas tikrinimo priemones, pritaikytas naudoti su Oficialiojo leidinio tekstais airių kalba. Jos buvo išplėstos, kad apimtų teismų praktiką airių kalba.
f. Su acquis prieinamumu susiję klausimai
Airių kalba yra pirmoji oficialioji ir darbo kalba, į kurią anksčiau nebuvo verčiamas ES teisynas (acquis). Acquis šiuo metu yra apie 160 000 (Oficialiojo leidinio) puslapių teisinių tekstų ir tai yra svarbi institucijų vertimo atminčių dalis bei turtingas terminijos šaltinis. Siekdama išspręsti redakcijos airių kalba trūkumo klausimą, Komisijos Teisės tarnyba parengė apie 11 000 puslapių pagrindinių aktų ir aktų suvestinių redakcijų, kurių vertimas į airių kalbą būtų didžiausios vertės, prioritetinį sąrašą. Institucijos pagal turimus išteklius juos verčia kartu; iki šiol jos yra išvertusios apie 4 697 puslapius. Tačiau vertimų autentiškumas nėra patvirtintas, vertimas naudojamas tik vertimo atmintims patobulinti ir veiklos efektyvumui pagerinti. ESTT verčia teismų praktikos pavyzdžius ir dažnai tekstuose pasitaikančius teksto segmentus bei frazes.
Siekdama prisidėti prie institucijų pastangų, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Airija finansuoja acquis vertimo mokomosios praktikos programą. Buvo patvirtintas iki 2021 m. skirtas biudžetas, iš kurio finansuojama 12 kandidatų per metus penkių mėnesių trukmės mokomoji praktika pagrindinių institucijų vertimo tarnybose (po du EP, Taryboje ir Komisijoje, dukart per metus). Pirmuoju etapu 2018 m. rugsėjo / spalio mėn. pradėjo dirbti tik keturi iš numatytų šešių praktikantų (du EP, vienas Taryboje ir vienas – Komisijoje), trys atvyko antruoju etapu 2019 m. kovo mėn. (du į Komisiją, vienas – į Tarybą). Airija sutiko į programą įtraukti EESRK ir RK, vienas praktikantas Jungtiniuose komitetuose pradėjo dirbti 2019 m. kovo mėn. 2019 m. balandžio mėn. Airija padidino dotaciją 14 , kad ji būtų skiriama iš viso 10 praktikantų 10 mėnesių trukmės mokomajai praktikai nuo 2019 m. spalio mėn. (2 praktikantų Komisijoje, 3 praktikantų, įskaitant 1 tikrintoją – EP, 2 – Taryboje, 2 – EESRK ir RK ir 1 tikrintojo – Leidinių biure).
III.Išvados
Institucijos yra visapusškai įsipareigojusios įgyvendinti Reglamentą (ES, Euratomas) 2015/2264. Jų bendradarbiavimas su Airija palengvino pažangą visose reglamente išdėstytose srityse. Institucijos sėkmingai įgyvendino pirmuosius du vertimų apimties didinimo etapus (apimančius EP ir Tarybos priimamas direktyvas ir sprendimus) ir nuo 2016 m. daugiau negu du kartus padidino vertimo raštu į airių kalbą apimtį.
Siekiant sukurti stabilius ir pakankamus vidaus pajėgumus, ataskaitiniu laikotarpiu buvo surengti keturi EPSO konkursai, per kuriuos 2017 m. buvo atrinkta 10 vertėjų ir 9 asistentai, 2019 m. – 15 vertėjų ir 3 teisininkai lingvistai. Nuo 2015 m. pabaigos institucijos nuo 58 iki 102 padidino airių kalbą mokančių nuolatinių darbuotojų skaičių. Nepaisant šių nemažų bendrų pastangų, pažanga yra lėtesnė, negu tikėtasi, nes airių kalbą mokančių lingvistų rezervas yra mažas, o EPSO konkursus laimi mažai kandidatų. Siekiant kompensuoti EPSO konkursus laiminčių kandidatų trūkumą, buvo surengta apie 14 laikinųjų darbuotojų atrankos procedūrų ir šiems darbuotojams buvo pasiūlytos laikinos pareigybės, kuriose darbuotojams rengiami vidaus mokymai.‑
Siekdami papildyti vidaus pajėgumus ir išplėsti išorės paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis institucijos gali naudotis, rezervą, Komisija ir EP paskelbė papildomus kvietimus teikti pasiūlymus laisvai samdomų vertėjų raštu iš airių kalbos paslaugoms, taip pat laisvai samdomų vertėjų žodžiu akreditacijos egzaminus.
Padaryta pažanga kuriant technologinius airių kalbos išteklius, o diegiant sistemą eTranslation buvo sukurta nauja neuroninio mašininio vertimo sistema, tačiau dabartinė tekstų bazė ir atmintys tebėra gana kuklios. Siekiant padidinti kalbos duomenų išteklius, institucijos ir Airija parengė tarpusavio susitarimą dėl keitimosi dvikalbiais Airijos nacionalinės teisės aktų tekstais; jį šiuo metu baigiama derinti. Institucijos ir Airija taip pat toliau bendradarbiavo įgyvendindamos IATE terminijos projektą.
Vertimo raštu poreikio prognozės rodo, kad 2020 ir 2021 m. etapams įgyvendinti reikės gerokai daugiau pajėgumų. Bendras poreikis netaikant nukrypti nuo Reglamento Nr. 1 leidžiančios nuostatos apima ne tik teisės aktų, bet ir politinės, komunikacinės, konsultacinės ir ataskaitų medžiagos vertimą. Taip pat reikia įskaičiuoti ir vertimą žodžiu. Institucijos, bendradarbiaudamos su Airija, turės dėti daug pastangų, kad sukurtų pakankamus pajėgumus prognozuojamiems poreikiams patenkinti. Nuo 2015 m., kai buvo apytikriai įvertinti poreikiai, ištekliai buvo persvarstyti; šiuo metu tikslinamas išteklių derinys ir nuolat persvarstomi tikslūs darbuotojų poreikiai. Siekiant padidinti vertimo raštu į airių kalbą apimtis, būtina toliau plėtoti ir įvairiose institucijose skirtingai derinti visus tris pagrindinius pajėgumų aspektus: nuolatinius darbuotojus, laisvai samdomų vertėjų raštu darbą ir kalbos technologijų išteklius.
Komisija iki 2021 m. birželio mėn. dar kartą pateiks ataskaitą Tarybai, ar institucijos turi pakankamai pajėgumų, palyginti su kitų oficialiųjų kalbų pajėgumais, nuo 2022 m. sausio 1 d. Reglamentą Nr. 1 taikyti be nukrypti leidžiančios nuostatos.
1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385), ir 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas (OL 17, 1958 10 6, p. 401).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiantis 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, ir nustatantis laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (OL L 156, 2005 6 18, p. 3).
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2010, kuriuo pratęsiamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, galiojimas (OL L 343, 2010 12 29, p. 5).
Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2264, kuriuo pratęsiamas Reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, galiojimas ir jos laipsniškai panaikinamos (OL L 322, 2015 12 8, p. 1).
ES institucijos, turinčios didžiausias vertimo tarnybas, t. y. Komisija, EP ir Taryba.
Vien Komisijoje 2016–2018 m. šis poreikis padidėjo nuo maždaug 8 000 iki 19 000 puslapių ir prognozuojama, kad 2018–2021 m. jis padidės nuo 19 000 iki maždaug 50 000, o nuo 2022 m. – nuo 50 000 iki maždaug 83 000 puslapių.
Komisijos parengta finansinė pažyma Reglamentui (ES, Euratomas) 2015/2264 priimti.
GA yra airių kalbos ISO kodas.
Keturi EP, du Taryboje ir du Komisijoje.
2 EP, 3 Taryboje ir 1 Komisijoje (Teisės tarnyboje).
EP: po 1 vertėjams atitinkamai 2016 ir 2019 m., 1 – asistentams 2017 m.; 1 – teisininkams lingvistams 2017 m.; Taryba: po 1 vertėjams atitinkamai 2016, 2017 ir 2019 m., 1 – asistentams 2017 m.; 1 – teisininkams lingvistams 2017 m.; Komisija: po 1 – vertėjams atitinkamai 2017, 2018 ir 2019 m.; ESTT: 1 – airių kalbos teisininkams lingvistams 2017 m. ir 1 – tikrintojams 2018 m.‑
Terminijos duomenų bazę naudoja visos institucijos, iš dalies ji prieinama ir visuomenei.
eTranslation (anksčiau MT@EC) teikia mašininio vertimo paslaugas ne tik Komisijos generaliniams direktoratams, bet ir kitoms institucijoms bei valstybėms narėms (viešojo sektoriaus institucijoms).
Nuo 120 000 EUR iki 200 000 EUR.