EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2019 04 16
COM(2019) 186 final
PRIEDAI
prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Veiksmingesnis socialinės politikos sprendimų priėmimas:
sričių, kuriose bus aktyviau taikoma kvalifikuota balsų dauguma, nustatymas
1 priedas. Praėjusių laikotarpių apžvalga
ES sutartimis Europos Sąjungai pavesta socialinė misija. Taip buvo nuo pat pradžių, nors konkretūs ES teisės aktai buvo rengiami laipsniškai: socialinė politika plačiąja prasme prasidėjo kaip priemonė rinkos integracijai užtikrinti ir išsivystė taip, kad socialiniai rezultatai patys savaime tapo priemonėmis. Per 60 Europos integracijos metų socialinė politika tapo vis svarbesnė ES ir tai atspindėta kiekvienoje Sutarties peržiūroje.
Pagal Romos sutartį (1957 m.) didžioji dauguma įgaliojimų socialinės politikos srityje nebuvo Bendrijos veiksmų dalis; tie veiksmai apėmė tik valstybių narių glaudaus bendradarbiavimo skatinimą pasitelkiant Europos socialinį fondą. Komisija galėjo skelbti nuomones apie sveikatą ir saugą darbe. Sutartyje nustatyta darbuotojų judėjimo laisvė ir įpareigojimas priimti priemones, skirtas socialinės apsaugos koordinavimui. Šiose srityse sprendimai buvo priimami vienbalsiai Taryboje, o Parlamentui neteko jokio vaidmens.
Socialinė politika vystėsi 1986 m. priėmus Suvestinį Europos aktą; juo buvo sukurta galimybė nustatyti būtiniausius darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimus, dėl kurių Taryba priėmė sprendimą kvalifikuota balsų dauguma ir buvo bendradarbiaujama su Parlamentu.
ES veiksmų socialinėje politikoje sritys išplėstos 1992 m. Mastrichto sutarties socialiniame protokole ir nuo to laiko iš esmės nekito. Socialiniame protokole nustatyta, kad kvalifikuota balsų dauguma priimami sprendimai dėl:
-darbo sąlygų,
-darbuotojų informavimo ir konsultavimo,
-moterų ir vyrų lygių galimybių ir
-iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos.
Jame nustatyta, kad Taryba turi balsuoti vienbalsiai dėl klausimų, susijusių su:
-darbuotojų socialiniu draudimu ir socialine apsauga,
-atleidimu,
-atstovavimu darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyviniu gynimu, ir
-ES teritorijoje tesėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygomis.
Pastarosiose srityse turėjo būti konsultuojamasi su Parlamentu (dabar tai yra speciali teisėkūros procedūra). Į jas konkrečiai neįtraukta:
-darbo užmokestis,
-teisė jungtis į asociacijas,
-teisė streikuoti ir
-teisė imtis lokautų.
1997 m. šis protokolas buvo integruotas į Amsterdamo sutartį ir nuo tada nuostatos taikomos visoms valstybėms narėms ir sudaro SESV dabartinės X antraštinės dalies pagrindą. Taip buvo sukurtas naujas kovos su diskriminacija teisinis pagrindas, kuris ir dabar yra nepakitęs: Europos Bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnyje (dabartinėje SESV 19 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Parlamentu, gali vieningai imtis atitinkamų veiksmų, siekdama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios arba seksualinės orientacijos.
2001 m. Nicos sutartimi į jos 137 straipsnį (dabar SESV 153 straipsnio 1 dalies j ir k punktai) įtrauktos dvi naujos bendradarbiavimo sritys, o Sąjungai suteikti įgaliojimai remti ir papildyti valstybių narių veiklą šiose srityse:
-kova su socialine atskirtimi ir
-socialinės apsaugos sistemų modernizavimas.
Joje nesuteikti įgaliojimai priimti direktyvas, kuriomis nustatomi būtiniausi standartai šiose srityse 1 . Sutartimi taip pat nepakeista jokių galiojančių vienbalsiškumo reikalavimų, bet nustatyta specialioji nuostata dėl pereigos (dabar SESV 153 straipsnio 2 dalis).
Lisabonos sutartyje (kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.) nustatytas Sąjungos tikslas – sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką. Priimant priemones dėl socialinės apsaugos koordinavimo, susijusio su laisvu darbuotojų judėjimu (SESV 48 straipsnis), vietoje vienbalsiškumo pradėta taikyti kvalifikuotą balsų daugumą ir įprastą teisėkūros procedūrą.
Vienbalsiškumo ir konsultavimosi su Parlamentu reikalavimai išliko šiose srityse (dabar joms taikomi SESV 153 straipsnio 1 dalies c, d, f ir g punktai ir 19 straipsnis):
-darbuotojų socialinis draudimas ir socialinė apsauga (išskyrus tarpvalstybinius atvejus),
-atleidimas,
-atstovavimas darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų ir bendrų sprendimų kolektyvinis gynimas,
-Sąjungos teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos, ir
-kovos su diskriminacija priemonės.
Tuo pačiu metu ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta bendroji nuostata dėl pereigos, kuria sukurta galimybė nuo vienbalsiškumo pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos arba nuo specialios teisėkūros procedūros prie įprastos tose srityse, kurioms netaikoma specialioji nuostata dėl pereigos, pavyzdžiui, nediskriminavimas ir darbuotojų socialinis draudimas ir socialinė apsauga.
2 priedas. 2014–2019 m. pasiūlyti socialinės srities teisės aktai
Ši Komisija pateikė 27 teisės aktų pasiūlymus dėl ES socialinės rinkos ekonomikos modernizavimo ir socialinio AAA reitingo užtikrinimo Europoje. Iš jų sutarta dėl 24, o dėl likusių trijų diskutuojama.
|
Nr. |
Sutrumpintas pavadinimas |
Paskelbta |
|
1 |
Reglamentas (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 |
OL L 126 , 2015 5 21, p. 1. |
|
2 |
Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką |
OL C 67 , 2016 2 20, p. 1 |
|
3 |
Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m. |
OL L 268 , 2015 10 15, p. 28 |
|
4 |
Tarybos sprendimas (ES) 2016/1838 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2016 m. |
OL L 280 , 2016 10 18, p. 30 |
|
5 |
Direktyva (ES) 2017/2398, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe |
OL L 345 , 2017 12 27, p. 87 |
|
6 |
Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo |
OL C 189 , 2017 6 15, p. 15 |
|
7 |
Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems |
OL C 484 , 2016 12 24, p. 1 |
|
8 |
Direktyva (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo |
OL L 25 , 2017 1 31, p. 12 |
|
9 |
Direktyva (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje |
OL L 173 , 2018 7 9, p. 16 |
|
10 |
Reglamentas (ES) 2017/2305, kuriuo dėl lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir lėšų investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui pakeitimų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 |
OL L 335 , 2017 12 15, p. 1 |
|
11 |
Direktyva (ES) 2018/131, kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB atsižvelgiant į 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, kurie buvo padaryti 2014 m. ir kuriuos 2014 m. birželio 11 d. patvirtino Tarptautinė darbo konferencija |
OL L 22 , 2018 1 26, p. 28 |
|
12 |
Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos |
OL C 153 , 2018 5 2, p. 1 |
|
13 |
Sprendimas (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB |
OL L 112 , 2018 5 2, p. 42 |
|
14 |
Tarybos sprendimas (ES) 2018/1215 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių |
OL L 224 , 2018 9 5, p. 4 |
|
15 |
Reglamentas (ES) 2019/128, kuriuo įsteigiamas Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 337/75 |
OL L 30 , 2019 1 31, p. 90 |
|
16 |
Reglamentas (ES) 2019/127, kuriuo įsteigiamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1365/75 |
OL L 30 , 2019 1 31, p. 74 |
|
17 |
Reglamentas (ES) 2019/126, kuriuo įsteigiama Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (ES-OSHA) ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2062/94 |
OL L 30 , 2019 1 31, p. 58 |
|
18 |
Direktyva (ES) 2019/130, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (II partija) |
OL L 30 , 2019 1 31, p. 112 |
|
19 |
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo |
|
|
20 |
Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką |
|
|
21 |
Pasiūlymas dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES |
|
|
22 |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje |
|
|
23 |
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija |
|
|
24 |
Pasiūlymas dėl rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių |
|
|
25 |
Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (III partija) |
|
|
26 |
Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) |
|
|
27 |
Pasiūlymas dėl reglamento dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) |
EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2019 04 16
COM(2019) 186 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Veiksmingesnis socialinės politikos sprendimų priėmimas:
sričių, kuriose bus plačiau taikoma kvalifikuota balsų dauguma, nustatymas
1.Įvadas
Europos Sąjungos socialinis aspektas įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Jame pabrėžiama, kad Sąjungos tikslai, inter alia, yra skatinti savo tautų gerovę, siekti tvaraus vystymosi ir didelio konkurencingumo socialinės rinkos ekonomikos, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija ir skatinti moterų ir vyrų lygybę.
Atsižvelgiant į tai, Sąjungos vaidmuo yra palaikyti ir papildyti valstybių narių socialinę politiką ir užtikrinti vienodas sąlygas, didėjančią konvergenciją užimtumo ir socialinės veiklos rezultatų srityje, taip pat gerai veikiančią bendrąją rinką ir ekonominę ir pinigų sąjungą. Per pastaruosius 60 metų ES lygmens teisės aktai, politikos koordinavimas ir finansavimas padėjo padaryti akivaizdžią pažangą (žr. 1 priedą).
Kalbant apie kintančias darbo rinkas ir visuomenes, naujas galimybes ir iššūkius, kylančius dėl globalizacijos, skaitmeninimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kintančių darbo modelių, migracijos ir visuomenės senėjimo, ES piliečiams labiausiai rūpi socialiniai klausimai. Reaguodama į tai, Europos Komisija pateikė išsamią iniciatyvų atnaujinti ir modernizuoti ES socialinės srities acquis darbotvarkę
1
.
2017 m. kovo mėn. ES vadovai taip pat įsipareigojo toliau dirbti kuriant socialinę Europą
2
.
2017 m. lapkričio mėn. paskelbtas Europos socialinių teisių ramstis buvo svarbus žingsnis į priekį. Europos socialinių teisių ramstis 3 , kurį Komisija pasiūlė ir paskelbė kartu su Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba, yra naujas kelrodis, padėsiantis spręsti dabartines ir ateities problemas. ES lygmeniu jau imtasi keleto iniciatyvų, kuriomis vykdomi tolesni veiksmai, susiję su ramsčiu, ir modernizuojamos piliečių teisės sparčiai kintančiame pasaulyje 4 , taip pat prisidedama prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Vykstant spartiems ir kartais radikaliems pokyčiams, kaip niekada svarbu, kad ES kartu su valstybėmis narėmis galėtų greitai formuoti veiksmingus politinius sprendimus. Tai, be kita ko, yra veiksmingas sprendimų priėmimo procesas, kurį taikydama ES galėtų prisidėti remdama ir papildydama nacionalinę politiką, laiku spręsdama kylančias problemas, visapusiškai išnaudodama tokių pokyčių teikiamas galimybes, gindama Sąjungos bendrus interesus ir saugodama ES piliečius.
Kaip 2018 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris, tikslinga įvertinti Sutartyse nustatytą ES sprendimų priėmimo sistemą, skirtą skirtingoms pagrindinėms politikos sritims, siekiant užtikrinti, kad ES galėtų naudotis visomis turimomis priemonėmis ir kuo labiau padidintų jų pridėtinę vertę.
Tad šis komunikatas yra dalis šios Komisijos platesnio įsipareigojimo išnagrinėti, kaip padaryti sprendimų priėmimo procesą veiksmingesnį nustatant sritis, kuriose būtų plačiau taikoma kvalifikuota balsų dauguma 5 , ir yra grindžiamas ankstesniais komunikatais dėl bendros užsienio ir saugumo politikos 6 , apmokestinimo 7 ir energetikos ir klimato 8 .
Svarbu pažymėti, kad beveik tris dešimtmečius dauguma sprendimų socialinės politikos srityje buvo priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, pagal kurią Taryba (priimdama sprendimą kvalifikuota balsų dauguma) ir Europos Parlamentas veikia kaip lygiaverčiai teisės aktų leidėjai (žr. tolesnį skirsnį). Taigi ES socialinių reikalų politikos formavimas labai skiriasi nuo kitų sričių, būtent apmokestinimo ir bendros užsienio ir saugumo politikos, kuriose vis dar taikomas vienbalsiškumas.
Kitas ypatumas yra tas, kad Komisija prieš pateikdama socialinės srities pasiūlymus privalo konsultuotis su socialiniais partneriais 9 . Be to, socialiniai partneriai gali derėtis dėl susitarimų, kurie gali būti įgyvendinami arba autonomiškai pagal nacionalinę praktiką, arba jų prašymu įgyvendinami ES lygiu Tarybai priimant sprendimą 10 .
2.Dabartinė sprendimų priėmimo socialinės politikos srityje sistema
Socialinės politikos acquis sudaro 125 teisės aktai, apimantys tokias sritis kaip moterų ir vyrų lygybė, darbuotojų judumas, komandiruotų darbuotojų teisės, darbuotojų apsauga, sveikata ir sauga, darbo sąlygos ir darbuotojų informavimas ir konsultavimas. J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija pateikė 27 pasiūlymus dėl teisės aktų socialinės politikos srityje; iš jų iki šiol susitarta dėl 24 (žr. 2 priedą).
Didžioji dalis socialinės politikos acquis priimta kvalifikuota balsų dauguma ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Be to, rengiant ES socialinės srities acquis svarbų vaidmenį atliko ES lygmeniu įgyvendinti socialinių partnerių susitarimai. Tam tikrose srityse teisės aktai buvo priimti vienbalsiai, pvz., pirmieji teisės aktai, susiję su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu 11 ir kova su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
Tačiau tam tikrose socialinės politikos srityse vis dar taikomas vienbalsiškumas Taryboje ir speciali teisėkūros procedūra, kurioje Europos Parlamentas nėra viena iš teisėkūros institucijų. Šios sritys yra:
·nediskriminavimas (SESV 19 straipsnio 1 dalis),
·darbuotojų socialinis draudimas ir socialinė apsauga (išskyrus tarpvalstybinius atvejus) (SESV 153 straipsnio 1 dalies c punktas),
·darbuotojų socialinė apsauga nutraukus darbo sutartį (SESV 153 straipsnio 1 dalies d punktas),
·atstovavimas darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų kolektyvinis gynimas (SESV 153 straipsnio 1 dalies f punktas) ir
·ES teritorijoje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos (SESV 153 straipsnio 1 dalies g punktas).
Nepaisant to, kad tam tikri šių politikos sričių aspektai gali daryti poveikį nacionalinių socialinės gerovės sistemų finansinei pusiausvyrai, nėra jokios konkrečios loginės priežasties, kodėl po vėlesnių Sutarties pakeitimų šioms kelioms sritims vis dar taikomas vienbalsiškumas ir speciali teisėkūros procedūra, visų pirma jas lyginant su sritimis, kurioms jau taikoma kvalifikuota balsų dauguma.
1 diagrama. Socialinės politikos acquis. Vienbalsiškumas ir kvalifikuota balsų dauguma, iliustruoti galiojančių teisės aktų pavyzdžiais
3.Parama ES socialinės politikos kūrimui
a)Apsaugos spragų šalinimas
Dėl vienbalsiškumu grindžiamo sprendimų priėmimo proceso ir fakto, kad kvalifikuota balsų dauguma ir vienbalsiškumas taikomi toje pačioje politikos srityje, socialinės politikos acquis kuriamas nevienodai. Nors apskritai apsaugos standartai yra griežti, yra spragų, dėl kurių tam tikros grupės nėra lygiaverčiai apsaugotos. Pavyzdžiui:
·egzistuoja išsamios ES teisės nuostatos dėl vyrų ir moterų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, taip pat dėl vienodo požiūrio dėl rasinės ar etninės kilmės, tačiau vienodas požiūris dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos nėra užtikrintas tokiu pačiu mastu; tai yra srities, kuriai taikomas vienbalsiškumas kai nėra nustatytų vienodų taisyklių, pavyzdys;
·teisėtai ES teritorijoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams yra garantuojamas toks pats požiūris, kaip ES piliečiams, galimybių patekti į darbo rinką ir darbo sąlygų srityse (taip pat dėl galimybių gauti išsilavinimą ir dalyvauti profesiniame mokyme, diplomų ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimo, socialinės apsaugos, galimybių gauti prekių ir paslaugų), tačiau nėra jokių privalomų būtiniausių ES reikalavimų, konkrečiai skirtų jų veiksmingai integracijai į darbo rinką; tai yra Sutartyse numatytų dviejų procedūrų pavyzdys, kurias naudojant taikomos skirtingos balsavimo taisyklės; jos naudojamos panašiose srityse, būtent teisėtos migracijos ir teisėtai šalyje gyvenančių imigrantų darbo sąlygų srityse;
·vadovybė, prieš priimdama sprendimus, visų pirma kai numatomas restruktūrizavimas, kolektyvinis atleidimas iš darbo ar įmonių perdavimas, ir ES masto įmonių atvejais (per Europos darbų tarybą) turi informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis, bet (išskyrus taisykles dėl darbuotojų dalyvavimo valdant įvairių formų Europos bendroves) 12 nėra bendrų būtiniausių reikalavimų dėl darbuotojų ir darbdavių interesų atstovavimo ir kolektyvinio gynimo. Be to, yra tik kelios nuostatos dėl konkrečios atskirų darbuotojų apsaugos nutraukus darbo sutartį.
b)Prisitaikymas prie kintančių socialinių uždavinių
ES ir jos visos valstybės narės susiduria su bendrais uždaviniais, susijusiais su naujų technologijų poveikiu, didėjančiu konkurenciniu spaudimu globalizuotoje ekonomikoje, naujomis darbo formomis ir demografinėmis tendencijomis (įskaitant senėjimą). Svarbu tai, kad jos turi visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia kai kurie iš šių pokyčių (pavyzdžiui, skaitmeninimas). Norint išsaugoti Europos socialinio modelio pagrindus ateities kartoms, reikia imtis veiksmų įvairiose srityse, visų pirma:
·užtikrinti tvarias ir tinkamas pensijų ir ilgalaikės priežiūros sistemas senėjant visuomenei ir keičiantis privataus ir šeimos gyvenimo modeliams;
·remti asmenis, kurių karjera trunka ilgiau ir įvairesnėmis sąlygomis ir vis dažniau vykstant pokyčiams darbo ir gyvenimo srityje;
·didinti įgūdžių lygį ir suteikti tinkamas mokymosi visą gyvenimą galimybes, kad būtų užtikrintas mūsų ekonomikos konkurencingumas, ir
·propaguoti įvairialypių visuomenių naudą kartu užtikrinant socialinę įtrauktį ir lygias galimybes visiems.
Siekiant išspręsti šiuos kintančius uždavinius ES reikia greito, veiksmingo ir lankstaus ES sprendimų priėmimo proceso, kad teisės aktai ir neprivalomos priemonės, pavyzdžiui, rekomendacijos, neatsiliktų nuo ekonominių ir socialinių pokyčių.
c)Kompromiso kultūros skatinimas
Kvalifikuotos balsų daugumos sistema grindžiama kompromiso kultūra ir ja sudaromos visos Sąjungos interesus atitinkančių diskusijų ir pragmatiškų rezultatų galimybės. Lankstūs, veiksmingi ir spartūs sprendimų priėmimo procesai leido ES tapti pasaulinio masto etalonu ir standartų kūrėja tokiose politikos srityse, kaip darbuotojų sveikata ir sauga. Sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma perspektyva gali labai padėti įtraukti visas šalis į kompromisų paieškos procesą siekiant gauti visiems priimtiną rezultatą.
|
Kvalifikuota balsų dauguma yra daugiau nei paprastos balsų daugumos taisyklė, kuria reikalaujama, kad susidarytų daugiau kaip 50 proc. galiojančių balsų. Kadangi susilaikymas neskaičiuojamas kaip balsai „už“, siekiant daugumos reikia, kad valstybės narės aiškiai pritartų pasiūlymui ir balsuotų „už“. Tam, kad būtų pasiekta kvalifikuota balsų dauguma, turi būti įvykdytos dvi sąlygos: • 55 proc. valstybių narių balsavo „už“, ir • pasiūlymui pritarė valstybės narės, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų. |
Taikant vienbalsiškumą toks skatinimas nenumatytas, nes jo pagrindinė ypatybė yra ta, kad iš esmės kiekviena valstybė narė turi veto teisę. Tai padidina riziką, kad teisėkūros procesas gerokai sulėtės. Pavyzdžiui, 2005 m. pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos, kuria siekiama apsaugoti mobiliųjų darbuotojų teises į papildomą pensiją, Taryboje buvo blokuojamas šešerius metus. 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, balsavimo taisyklė pakeista kvalifikuotos balsų daugumos taisykle ir 2014 m. 13 pasiūlymas buvo priimtas ir todėl tapo galima geriau apsaugoti ES judančius darbuotojus.
d)Aktyvesnis Europos Parlamento dalyvavimas
Socialinės politikos srityse, kurioms vis dar taikomas vienbalsiškumas, naudojama speciali teisėkūros procedūra Europos Parlamentui nesuteikia vienodo svarbaus sprendimų priėmimo subjekto vaidmens; su juo dažnai tik konsultuojamasi.
Tačiau gali būti pateikti bendro pobūdžio argumentai, ypač socialinės politikos srityje, kad Europos Parlamento balsas būtų svaresnis. Europos Parlamento nariai atstovauja piliečiams, kurie gauna tiesioginės naudos iš ES socialinės politikos, ir jie turėtų dalyvauti jos kūrime per savo išrinktus atstovus.
Perėjus prie įprastos teisėkūros procedūros, kurios metu Parlamentas tampa viena iš teisėkūros institucijų vienodomis sąlygomis su Taryba, atsirastų galimybė piliečių atstovams visapusiškai prisidėti formuojant ES socialinę politiką.
4.Dabartinės galimybės pereiti nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos balsų daugumos
Pagal ES Sutartis socialinėje politikoje taikomos dvi nuostatos dėl pereigos:
-specialioji nuostata, taikoma socialinei politikai (SESV 153 straipsnio 2 dalies paskutinė pastraipa) ir
-bendroji nuostata (ES sutarties 48 straipsnio 7 dalis).
Tarp šių dviejų nuostatų yra svarbių procedūrinių skirtumų.
|
Nuostatos dėl pereigos ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta bendroji nuostata dėl pereigos Ji leidžia Tarybai atitinkamos srities ar atitinkamu atveju priemones, dėl kurių iki tol buvo reikalaujama vienbalsiškumo, priimti kvalifikuota balsų dauguma arba, specialios teisėkūros procedūros atveju, Europos Parlamentui ir Tarybai priimti taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Kad būtų galima taikyti šią nuostatą, iniciatyvos turi imtis Europos Vadovų Taryba, nurodydama numatomo sprendimų priėmimo procedūros pakeitimo mastą, ir pranešti apie tai nacionaliniams parlamentams. Jei per šešis mėnesius nacionaliniai parlamentai nepareiškia prieštaravimų, Europos Vadovų Taryba gali, vienbalsiai ir gavusi Europos Parlamento sutikimą, priimti sprendimą, kuriuo Taryba įgaliojama taikyti kvalifikuotos balsų daugumos sistemą arba kuriuo leidžiama atitinkamus aktus priimti taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Bendroji nuostata dėl pereigos suteikia galimybę sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma, tačiau vis tiek taikyti specialią teisėkūros procedūrą. Ji taip pat suteikia galimybę sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kai priimamas bendras sprendimas su Europos Parlamentu. SESV 153 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje išdėstyta specialioji nuostata dėl pereigos, skirta socialinės politikos priemonėms, kurioms šiuo metu taikomas vienbalsiškumas ir speciali teisėkūros procedūra SESV 153 straipsnio 1 dalies d, f, ir g punktuose nurodytoms sritims. Tai taikoma priemonėms, kuriomis remiama ir papildoma valstybių narių veikla šiose srityse: -darbuotojų socialinė apsauga nutraukus darbo sutartį (atleidimas); -atstovavimas darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų kolektyvinis gynimas, ir -Sąjungoje tesėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos. Kad būtų pereita prie įprastos teisėkūros procedūros taikymo šiose srityse, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, turi vieningai dėl to susitarti. |
Sutartyse numatyti kiti būdai spręsti situacijoms, kai sprendimą blokuoja viena ar daugiau valstybių narių naudodamos savo veto teisę. Tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra 14 sudaromos sąlygos devynių ar daugiau valstybių narių grupei imtis siūlomos iniciatyvos, kai paaiškėja, kad pasiekti vieningo susitarimo Taryboje neįmanoma. Kitos ES valstybės narės turi teisę vėliau prisijungti prie iniciatyvos. Pagal šią procedūrą SESV 333 straipsnyje taip pat numatyta specialioji nuostata dėl pereigos, kuri leidžia valstybėms narėms, taikančioms konkretų tvirtesnį bendradarbiavimą, nuspręsti pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos ir (arba) įprastos teisėkūros procedūros taikymo.
Tačiau socialinės politikos srityje tvirtesnis bendradarbiavimas nėra platesnių, ES masto problemų sprendimas, nes dėl jo kyla rizika, kad bus suskaidyti bendroji rinka, susikurs „dviejų greičių“ Europa, o ES piliečiams bus taikomas skirtingas požiūris priklausomai nuo valstybės narės, kurioje jie gyvena. Atsižvelgiant į tai, SESV 326 straipsnyje nurodyta, kad tvirtesnis bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Jis neturi būti kliūtimi prekybai tarp valstybių narių ar jos diskriminavimas ir neturi iškreipti konkurencijos tarp jų. Tai itin svarbu socialinės politikos srityje. Taigi tvirtesnio bendradarbiavimo procedūra taip pat nėra patenkinama alternatyva pasiūlymams, kuriais užtikrinamas pagrindinių teisių taikymas, kadangi jos turėtų būti taikomos visiems asmenims visose ES valstybėse narėse. Jau 2014 m. Taryba griežtai atmetė idėją taikyti tvirtesnį bendradarbiavimą horizontaliam pasiūlymui dėl vienodo požiūrio direktyvos 15 .
Taikant nuostatas dėl pereigos siekiant pereiti prie kvalifikuotos balsų daugumos šių trūkumų nėra, nes jomis sudaroma galimybė ES apskritai paspartinti darbą ir taip išlaikyti ES bendrosios rinkos ir socialinio aspekto vientisumą. Be to, pakeitus balsavimo ir sprendimų priėmimo metodą, ES veiksmų teisinei sistemai nebūtų jokio poveikio, visų pirma:
I.Sąjungos veiksmais, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo, ir toliau daugiausia dėmesio būtų skiriama sritims, kurių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio. Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturi viršyti to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų;
II.ES įgaliojimų vykdymo aprėptis ir sąlygos nesikeičia. SESV 153 straipsnyje numatyti tam tikri kriterijai, kuriuos turi atitikti ES priemonės socialinės politikos srityje; pavyzdžiui, direktyvose gali būti nustatyti tik būtiniausi reikalavimai atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje esamas sąlygas ir technines taisykles ir turi būti vengiama be reikalo apsunkinti MVĮ. ES priemonės negali turėti įtakos valstybių narių teisei nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros. ES priemonės valstybėms narėms netrukdo ir toliau laikytis apsaugos priemonių ir jas sugriežtinti. SESV 153 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad to straipsnio nuostatos netaikomos jokioms priemonėms, susijusioms su darbo užmokesčiu, teise jungtis į asociacijas, teise streikuoti arba teise imtis lokautų. SESV 151 straipsnyje reikalaujama, kad ES priemonėmis būtų atsižvelgiama į įvairias nacionalinės patirties formas;
III.Socialinių partnerių vaidmuo formuojant socialinės politikos teisės aktus nesikeis. Kaip reikalaujama SESV 154 straipsnyje, Komisija, prieš pateikdama būsimus pasiūlymus socialinės politikos srityje, ir toliau vykdytų dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais. Ji konsultuotųsi su socialiniais partneriais dėl galimos ES veikimo krypties ir dėl numatomo pasiūlymo turinio. Svarbu pažymėti, kad tais atvejais, kai kvalifikuotos balsų daugumo sistema būtų taikoma srityse, kurioms taikomas SESV 153 straipsnis, ji taip pat būtų taikoma socialinių partnerių susitarimams įgyvendinti Tarybai priimant sprendimus pagal SESV 155 straipsnį;
IV.Geresnis reglamentavimas tebėra ES politikos formavimo pagrindas: visi pasiūlymai būtų rengiami vadovaujantis geresnio reglamentavimo gairėmis. Šios gairės užtikrina, kad ES politikos ir teisės formavimas būtų atviras ir skaidrus, grindžiamas įrodymais ir poveikio piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms supratimu. Piliečiai ir suinteresuotieji subjektai gali dalyvauti viso proceso metu; ir
V.Perėjimas prie kvalifikuotos balsų daugumos yra visiškai kontroliuojamas valstybių narių. Tam, kad būtų taikomos nuostatos dėl pereigos, Europos Vadovų Taryba arba Taryba turi priimti vieningą sprendimą. Be to, pagal bendrąją nuostatą (ES sutarties 48 straipsnio 7 dalis) perėjimui prie kvalifikuotos balsų daugumos arba įprastos teisėkūros procedūros turi pritarti visi nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas.
5.Konkrečių politikos sričių, kuriose vis dar taikomas vienbalsiškumas, analizė
Šio skirsnio tikslas – įvertinti galimybę taikyti nuostatas dėl pereigos socialinėje srityje. Atskirai analizuojamos 2 skirsnyje nurodytos penkios sritys, kuriose vis dar taikomas vienbalsiškumas ir speciali teisėkūros procedūra.
a) Nediskriminavimas
ES veiksmams kovoje su diskriminacija vienbalsis pritarimas taikomas nuo jo nustatymo 1997 m. Amsterdamo sutartyje. Nicos sutartyje nustatyta, kad kvalifikuotos balsų daugumos sistema taikoma apibrėžiant Sąjungos skatinamųjų priemonių, skirtų valstybių narių veiksmams kovojant su diskriminacija remti, pagrindinius principus, išskyrus nacionalinės teisės aktų derinimą 16 .
Dabartiniuose ES teisės aktuose 17 (priimtuose vienbalsiai) numatyti įvairūs apsaugos lygmenys priklausomai nuo diskriminavimo pagrindo. ES direktyvose užtikrinama tam tikra lyčių ir rasės lygybė užimtumo, profesinėje ir keliose kitose srityse. Tačiau vienodas požiūris dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos užtikrinamas tik užimtumo ir profesinėje srityse. Kadangi Taryba šioje srityje turi balsuoti vienbalsiai, teisinė sistema yra nesuderinta, o Sąjungos teisės poveikis žmonių gyvenimams yra nenuoseklus, nes kai kurie žmonės yra geriau apsaugoti nei kiti 18 .
Lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių. Diskriminacijai Sąjungoje ne vieta 19 . 2017 m. kovo mėn. ES vadovai Romos deklaracijoje įsipareigojo dirbti kuriant Sąjungą, kurioje būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė, teisės ir vienodos galimybės visiems, ir kuri kovoja su diskriminacija. Valstybės narės ir Komisija pasirašė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje numatyta panaikinti diskriminacinius įstatymus, politiką ir praktiką bei skatinti tinkamus įstatymus, politiką ir veiksmus 20 .
Europos Parlamento 2018 m. tyrime 21 pabrėžiama žalingo poveikio, kurį ES teisės aktų ir veiksmų spragos ir kliūtys daro kasdieniam žmonių gyvenimui ir visuomenei, mastą (BVP, mokestinių pajamų ir socialinės sanglaudos atžvilgiu). Kadangi trūksta bendrų ES taisyklių, skirtų apsaugoti nuo diskriminacijos įsigyjant prekes ir paslaugas, kompromituojamos vienodos sąlygos, kurios yra labai svarbios kuriant veiksmingą ir teisingą bendrąją rinką. Asmenys ir įmonės turėtų galėti nevaržomai naudotis keturiomis pagrindinėmis laisvėmis tokiomis pačiomis sąlygomis.
ES teisės aktuose reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė įsteigtų vienodo požiūrio skatinimo įstaigas 22 . Šios lygybės įstaigos yra įgaliotos teikti nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, vykdyti tyrimus ir skelbti ataskaitas diskriminacijos klausimais, tačiau tik dėl diskriminacijos dėl rasinės ir etninės kilmės ir lyties. Dėl teisinių apribojimų Komisija parengė tik neprivalomas gaires dėl šių įstaigų veikimo 23 . Todėl pagalba aukoms ir kita vienodo požiūrio skatinimo veikla valstybėse narėse yra nevienoda, o apsaugos pagrindai skiriasi.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti vienodą apsaugą nuo diskriminacijos taikant veiksmingus teisių gynimo mechanizmus visiems, netolimoje ateityje būtų galima svarstyti galimybę taikyti nuostatą dėl pereigos.
|
Nediskriminavimas. Faktai ir skaičiai ·„Eurobarometro“ apklausa 24 rodo, kad 12 proc. ES gyventojų save priskiria prie grupės, kuriai gresia diskriminacija. Apytiksliai vienas iš penkių respondentų pranešė, jog per pastaruosius 12 mėnesių asmeniškai susidūrė su diskriminacija ar priekabiavimu. Diskriminacija dėl etninės kilmės laikoma labiausiai paplitusia diskriminacijos forma, taip pat labai paplitusi yra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, religijos ar tikėjimo, negalios ir amžiaus. ·Susiję asmenys, kurie negali pasinaudoti teisėmis dėl diskriminacijos, gali patirti materialinės ir (arba) nematerialinės žalos, pvz., prarastos pajamos ir (arba) suprastėjusi sveikata. Visuomenėje diskriminacija gali neigiamai paveikti BVP ir mokestines pajamas, taip pat socialinę sanglaudą 25 . |
b) Darbuotojų socialinis draudimas ir socialinė apsauga (išskyrus tarpvalstybinius atvejus)
ES remia ir papildo valstybių narių veiksmus darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos srityje 26 . Šioje srityje vienbalsiškumas pagal specialią teisėkūros procedūrą taikomas nuo šių įgaliojimų nustatymo Mastrichto sutartyje 1992 m.
Vienbalsiškumo reikalavimas šioje srityje yra susijęs su tuo, kad nacionalinės socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemos yra labai integruotos į nacionalinius ekonomikos, apmokestinimo ir pajamų perskirstymo modelius. ES šios sistemos gerokai skiriasi, o tie skirtumai yra biudžeto dydis ir jo paskirstymo būdai, finansavimo šaltinis, draudžiamųjų su gyventojais susijusių rizikų apimtis ir socialinių partnerių vaidmuo.
Tuo pačiu metu kintant darbo rinkoms reikia reformuoti socialinės apsaugos sistemas nacionaliniu lygiu užtikrinant tokį jų modernizavimą, kad mūsų socialiniai modeliai atitiktų savo paskirtį, niekas nebūtų paliktas nuošalyje, o žmonės ir įmonės ES išnaudotų visas besikeičiančios darbo aplinkos galimybes. Demografiniai pokyčiai, tokie kaip visuomenės senėjimas, mažesnis gimstamumas ir ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė, turės įtakos valstybių narių gebėjimui užtikrinti tinkamą apsaugą. Darbingo amžiaus gyventojų įnašai mažės, todėl atsiras poreikis ieškoti socialinės apsaugos sistemų finansavimo šaltinių ne darbo aplinkoje. Dėl technologinių pokyčių ir skaitmeninių platformų skatinamos darbo santykių įvairovės jau atsirado spragų socialinės apsaugos aprėptyje. Ateities darbo aplinkoje reikės didžiulių investicijų į mokymąsi visą gyvenimą, mokymą, kvalifikacijos gerinimą ir perkvalifikavimą, o nacionalinės socialinės apsaugos sistemos šiuo metu šių sričių pakankamai neaprūpina.
Komisija, vadovaudamasi Europos socialinių teisių ramsčio principais kaip kelrodžiu, iki šiol siūlė ES lygmens veiksmus telkti į rekomendacijų teikimą, pavyzdžiui, Rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apsaugos galimybių. 2018 m. gruodžio mėn. dėl šios rekomendacijos pasiektas politinis vienbalsis susitarimas Taryboje ir dabar laukiama galutinio priėmimo. Kai rekomendacija bus priimta, ji bus pradėta įgyvendinti ir reikės įvertinti jos poveikį socialinės apsaugos sistemų modernizavimui.
Jei Europos Vadovų Taryba pasinaudos ES sutarties 48 straipsnio 7 dalyje nustatyta nuostata dėl pereigos ir nustatys, kad kvalifikuota balsų dauguma būtų taikoma atitinkamoje srityje ar atitinkamu atveju, Taryba, priimdama rekomendacijas toje srityje ar tuo atveju, gali taikyti kvalifikuotos balsų daugumos sistemą, o ne vienbalsiškumą pagal SESV 292 straipsnį. Perėjus prie kvalifikuotos balsų daugumos, būtų sudarytos sąlygos sudaryti susitarimą dėl tokių rekomendacijų, kuriomis būtų galima vadovautis ir kurios padėtų vykdyti konvergencijos procesą siekiant sukurti socialinės apsaugos sistemas, kurios atitiktų XXI amžiaus realijas.
Net ir tokiu atveju ES, vykdydama veiksmus, turi laikytis subsidiarumo principo ir atsižvelgti į didelius valstybių narių socialinės apsaugos sistemų skirtumus. Be to, SESV 153 straipsnio 4 dalyje užtikrinama valstybių narių teisė nustatyti pagrindinius savo socialinės apsaugos sistemų principus ir tai, kad nebūtų padarytas poveikis jų finansinei pusiausvyrai.
Todėl, siekiant paremti socialinės apsaugos sistemų modernizavimą ir jų konvergenciją, netolimoje ateityje būtų galima svarstyti galimybę taikyti nuostatą dėl pereigos priimant rekomendacijas darbuotojų socialinio draudimo ir apsaugos srityje.
c) Sąjungos teritorijoje tesėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos
Keliose ES direktyvose dėl teisėtos migracijos reglamentuojamos atvykimo ir apsigyvenimo sąlygos, taip pat įvairių kategorijų trečiųjų šalių piliečių, pavyzdžiui, studentų, tyrėjų, sezoninių darbuotojų ir bendrovės viduje perkeliamų asmenų, teisės 27 . Šios direktyvos priimtos pagal SESV 79 straipsnio 2 dalį taikant kvalifikuotą balsų daugumą ir Europos Parlamento bendro sprendimo priėmimo procedūrą.
Šiomis taisyklėmis siekiama, kad trečiųjų šalių piliečiams būtų taikomas toks pats požiūris kaip ES piliečiams keletu aspektų, įskaitant įdarbinimo sąlygas (pvz., dėl atlyginimo, profesinės kvalifikacijos ir kt.). Tuo pačiu metu plataus masto ES užimtumo ir socialinis acquis 28 , kuriuo visų pirma užtikrinamos sąžiningos darbo sąlygos ir saugoma darbuotojų sveikata ir sauga, taikomas visiems darbuotojams, kuriems taikoma konkrečios valstybės narės nacionalinė darbo teisė, nepriklausomai nuo jų pilietybės.
Be to, remiantis skirtingomis Sutarties nuostatomis, kurioms taikoma kvalifikuota balsų dauguma, Sąjunga yra priėmusi rekomendacijas dėl aktyvumą skatinančių priemonių tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje. Pavyzdžiui, ES jau yra paskelbusi tokias gaires kaip Jaunimo garantijų iniciatyva 29 , Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką 30 ir Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių 31 . Šios rekomendacijos taip pat taikomos teisėtai šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams ir jomis pripažįstama, kad trečiųjų šalių piliečiai priklauso pažeidžiamoms grupėms darbo rinkoje ir jiems reikia individualizuotos paramos. Šios rekomendacijos yra įgyvendinamos, o jų poveikį, be kita ko, teisėtai šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams, dar reikia įvertinti.
Dėl šios priežasties panašu, kad SESV 153 straipsnio 1 dalies g punkto, pagal kurį Sąjunga, taikydama vienbalsiškumą, gali remti ir papildyti valstybių narių veiksmus srityje, susijusioje su šalyse teisėtai gyvenančių trečiųjų piliečių įdarbinimo sąlygomis, taikymo sritis yra gana ribota.
Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus tiek migracijos, tiek socialiniame acquis, ir esamas rekomendacijas, šiuo metu nėra šioje srityje taikant nuostatą dėl pereigų nebūtų didelės pridėtinės vertės.
d) Darbuotojų apsauga nutraukus darbo sutartį
Darbuotojų apsauga nutraukus darbo sutartį (atleidimas) yra nacionalinės darbo teisės pagrindas. Tai yra glaudžiai susiję su nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis ir darbo rinkos institucijomis, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį ir kolektyvinių derybų tradicijas. Bedarbio pašalpų mokėjimo trukmė ir dydis, darbo sutarčių reglamentavimo mastas ir teisminiai bei neteisminiai procesai valstybėse narėse yra skirtingi.
ES lygiu ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos socialinių teisių ramstyje 32 išdėstyti horizontalūs principai, apimantys apsaugą nuo atleidimo iš darbo. Visapusiškose apsaugos sistemose nacionaliniu lygiu nustatyti būtiniausi individualių darbuotojų apsaugos nuo atleidimo iš darbo principai. Nacionalinėje teisėje geriausiai atsižvelgiama į skirtingų nacionalinių apsaugos sistemų ypatybes, įskaitant finansinius aspektus.
ES antrinės teisės aktuose siūlomos tikslinės priemonės pažeidžiamiausiems darbuotojams apsaugoti nuo atleidimo iš darbo. Tai, be kita ko, yra moterų apsauga nuo atleidimo iš darbo nėštumo metu. Direktyva dėl darbo ne visą darbo dieną 33 , Lyčių lygybės direktyva 34 ir Direktyva dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris 35 taip pat užtikrinama apsauga nuo atleidimo iš darbo ir nepalankaus požiūrio. Direktyva dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų 36 užtikrinama darbuotojų teisė būti informuotiems apie įspėjimo laikotarpio trukmę ir draudžiama atleisti darbuotojus dėl to, kad jie naudojasi savo teisėmis į informaciją. Be to, Direktyva dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 37 draudžiama atleisti iš darbo dėl to, kad paprašyta tėvystės, vaiko priežiūros ar slaugos atostogų ir lanksčių darbo sąlygų.
Stiprios sąsajos su nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis ir darbo rinkos institucijomis ir jų įvairovė, taip pat poreikis laikytis skirtingų formų nacionalinės praktikos ir socialinio dialogo modelių yra svarbūs argumentai siekiant išlaikyti šios srities vienbalsiškumą Taryboje. Be to, keletas neseniai priimtų direktyvų, kaip nurodyta pirmiau, bus įgyvendinta tik po pereinamojo laikotarpio ir dėl šios priežasties dar per anksti vertinti jų įgyvendinimo rezultatus šioje srityje. Šiuo metu nėra aiškaus pagrindo taikyti nuostatą dėl pereigos.
e) Atstovavimas darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų kolektyvinis gynimas
Kalbant apie atstovavimą darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų kolektyvinį gynimą, įskaitant darbuotojų dalyvavimą, pagal ES pagrindinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių ramstį, yra nustatyti griežti bendrieji principai 38 . Tuo pačiu metu ES įgaliojimus gana griežtai riboja Sutartis, pagal kurią į juos konkrečiai neįtrauktos priemonės dėl teisės jungtis į asociacijas, teisės streikuoti ir teisės imtis lokautų 39 . Be to, nėra jokių konkrečių ES lygmens teisės aktų, visapusiškai reglamentuojančių šią sritį 40 .
Su atstovavimu ir kolektyviniu gynimu susijusios taisyklės ir tradicijos nacionaliniu lygmeniu labai skiriasi. Visose valstybėse narėse labai skiriasi socialinių partnerių atstovavimas, jų dalyvavimas priimant sprendimus apskritai ir kolektyvinių derybų taikymas ir centralizavimas. Be to, 18 valstybių narių yra darbuotojų atstovavimo valdybos lygmeniu įmonėje modeliai, kurie vienas nuo kito labai skiriasi.
Komisija ir toliau yra įsipareigojusi remti socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą vadovaudamasi keturšaliu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Komisijos ir Europos socialinių partnerių bendru pareiškimu „Nauja socialinio dialogo pradžia“ 41 .
Komisija palankiai įvertino savarankišką 2019–2021 m. darbo programą, dėl kurios ES įvairių pramonės sektorių socialiniai partneriai susitarė 2019 m. vasario 6 d. 42 ir kuri yra jų tvirto noro skatinti sprendimus kuriant sąžiningą, konkurencingą ir tvarią Europą, įrodymas.
Stiprios sąsajos su nacionalinėmis taisyklėmis ir tradicijomis atstovavimo ir kolektyvinio gynimo srityje ir jų įvairovė yra svarbūs argumentai siekiant išlaikyti vienbalsiškumą Taryboje šioje srityje. Šiuo metu nėra aiškaus pagrindo taikyti nuostatą dėl pereigos.
6.Išvados ir tolesni veiksmai
Socialinėje srityje ES jau turi veiksmingus, savalaikius ir lanksčius sprendimų priėmimo procesus, kurie padeda įgyvendinti tikslus skatinti savo žmonių gerovę, didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, visišką užimtumą ir socialinę pažangą, taip pat kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija, reaguoti į darbo ateityje iššūkius atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, tokias kaip skaitmeninimas, visuomenės senėjimas ir migracija.
Atsižvelgiant į šiame komunikate išdėstytas aplinkybes:
·Tose srityse, kuriose vis dar taikomas vienbalsiškumas, perėjus prie kvalifikuotos balsų daugumos arba įprastos teisėkūros procedūros, sprendimų priėmimo procesas ES tikrai taptų labiau savalaikis, lankstesnis ir veiksmingesnis. Šis perėjimas taip pat paskatintų kompromiso kultūrą ir taptų lengviau priimti sprendimus, atitinkančius piliečių ir visos ES ekonomikos poreikius, ir taip pat būtų užtikrinta sąžininga bendroji rinka.
·Atsižvelgiant į tai, selektyvus ir kiekvienam atvejui pritaikytas požiūris taikyti Sutartyse numatytas nuostatas dėl pereigos yra pagrįstas. Ne visos socialinės politikos sritys, kurioms vis dar taikomas vienbalsiškumas ir speciali teisėkūros procedūra, yra vienodai svarbios siekiant pagerinti Sąjungos gebėjimą veikti.
·Komisijos požiūriu, būtų svarbu apsvarstyti galimybę artimoje ateityje taikyti bendrąją nuostatą dėl pereigos siekiant supaprastinti sprendimų dėl nediskriminavimo ir rekomendacijų dėl darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos priėmimą. Panašu, kad kitose srityse (šalyje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo sąlygos, atleidimas iš darbo ir atstovavimas darbuotojų ir darbdavių interesams bei šių interesų kolektyvinis gynimas) nėra aiškaus pagrindo taikyti atitinkamą nuostatą dėl pereigos, tačiau Komisija neatmeta galimybės peržiūrėti padėtį ateityje.
·Nusprendus taikyti nuostatą dėl pereigos nediskriminavimo ir darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos srityse Europos Vadovų Taryba turėtų tuo tikslu priimti sprendimą pagal ES sutarties 48 straipsnio 7 dalį, kaip nurodyta šio komunikato 4 skirsnyje.
Komisija prašo Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Regionų komiteto, socialinių partnerių ir visų suinteresuotųjų subjektų dalyvauti atvirose diskusijose dėl aktyvesnio kvalifikuotos balsų daugumos ar įprastos teisėkūros procedūros taikymo socialinės politikos srityje remiantis šiuo komunikatu.
***
27 valstybių narių ir Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos vadovų deklaracija (Roma, 2017 m. kovo 25 d.):
http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-17-767_lt.htm
J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos priimtų socialinės srities iniciatyvų apžvalga pateikta 2 priede.
Žr. 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą apie Sąjungos padėtį ir Komisijos 2019 m. darbo programą (COM(2018) 800 final).
2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, valstybių narių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo klausimai, susiję su laisvu darbuotojų judėjimu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 48 straipsnį, sprendžiami kvalifikuota balsų dauguma ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą, o ne vienbalsiai. ES socialinės politikos acquis raidos apžvalga pateikta 1 priede. Kartu su šiuo pakeitimu pradėta taikyti sustabdymo išimtinais atvejais sąlyga pagal SESV 48 straipsnį, pagal kurią Tarybos narė gali pareikšti, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas dėl socialinės apsaugos koordinavimo turėtų poveikio svarbiems jos socialinės apsaugos sistemos aspektams (įskaitant jos taikymo sritį, sąnaudas ar finansinę struktūrą) arba finansinei sistemos pusiausvyrai, ir paprašyti, kad klausimas būtų perduotas Europos Vadovų Tarybai; tada įprasta teisėkūros procedūra sustabdoma. Per keturis mėnesius, aptarusi klausimą, Europos Vadovų Taryba projektą arba perduoda atgal Tarybai, kuri atnaujina įprastą teisėkūros procedūrą, arba nesiima jokių veiksmų, arba paprašo Komisijos pateikti naują pasiūlymą (tokiu atveju laikoma, kad pirminis pasiūlytas aktas yra nepriimtas).
2008 m. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008) 426 final), kuriuo sprendžiamos šios problemos ir išplečiama apsauga nuo diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ir seksualinės orientacijos į ją įtraukiant kitas sritis (ne tik užimtumo), blokuojamas Taryboje.
Vienas iš uždavinių pagal 10 tikslą (mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse) yra užtikrinti vienodas galimybes ir sumažinti rezultatų nelygybę.
10.2 uždavinys: iki 2030 m. įgalinti visus žmones ir skatinti jų socialinę, ekonominę ir politinę įtrauktį, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, negalią, rasę, etniškumą, kilmę, religiją, ekonominę ar kitą padėtį; ir
10.3 uždavinys: užtikrinti lygias galimybes ir sumažinti pajamų nelygybę, įskaitant diskriminacinių įstatymų, politikos ir praktikos panaikinimą bei tinkamų įstatymų, politikos ir veiksmų šiais klausimais skatinimą.
Komisijos rekomendacija dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (C(2018) 3850 final, 2018 6 22)
https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/2_en_act_part1_v4.pdf
.
„Eurobarometro“ apklausa Nr. 437, Diskriminacija ES 2015 m.
Pavyzdžiui, darbuotojų sveikata ir sauga (Pagrindų direktyva 89/391/EEB ir susijusios 25 direktyvos) ir darbo sąlygos: Direktyva 91/533/EEB (dėl informavimo raštu), Direktyva 94/33/EB (dėl dirbančio jaunimo), Direktyva 2008/104/EB (dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones), Direktyva 2008/94/EB (dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam), Direktyva 1997/81/EB (dėl darbo ne visą darbo laiką), Direktyva 1999/70/EB (dėl darbo pagal terminuotą darbo sutartį), Direktyva 2002/14/EB (Informavimo ir konsultavimo direktyva), Direktyva 2003/88/EB (dėl darbo laiko).
2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija),
„Nauja socialinio dialogo pradžia“, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Europos Komisijos ir Europos socialinių partnerių pareiškimas, 2016 m. birželio 16 d. http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=15738&langId=lt
Europos socialinis dialogas. 2019–2021 m. darbo programa (ETUC, BUSINESSEUROPE, CEEP ir UAEPME) https://www.businesseurope.eu/publications/european-social-dialogue-work-programme-2019-2021