EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 03 28
COM(2019) 157 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
dėl valstybių narių prisijungimo prie Tarptautinės jūrų organizacijos Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų proceso pažangos, teikiama pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/799 2 straipsnį
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI
dėl valstybių narių prisijungimo prie Tarptautinės jūrų organizacijos Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų proceso pažangos, teikiama pagal Tarybos sprendimo (ES) 2015/799 2 straipsnį
1.Įvadas
2015 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimu (ES) 2015/799 valstybės narės įgaliojamos, vadovaujantis Europos Sąjungos interesais, tapti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (toliau – Konvencija), priimtos 1995 m. liepos 7 d. ir įsigaliojusios 2012 m. rugsėjo 29 d., šalimis. Visos ES valstybės narės yra TJO narės.
Šia Konvencija labai padedama užtikrinti ne tik žvejų apsaugą, bet ir saugesnę tarptautinę laivybą. Ja skatinama jūroje saugoti gyvybę ir turtą ir kartu padedama užtikrinti jūrų aplinkos apsaugą. Kadangi žvejyba jūroje yra viena pavojingiausių profesijų, o žvejyboms laivams ir jų įgulai atviroje jūroje kyla tie patys pavojais bei rizika, kaip ir komerciniams jūrų laivams, tinkamas parengimas ir kvalifikacija yra pagrindinė priemonė siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, taip pat padėti didinti laivo įgulos saugą bei saugumą ir užtikrinti saugią laivybą.
Be to, Konvencija labai svarbi ir laisvam darbuotojų judėjimui. Žvejai galėtų tapti judesni, nes turėtų galimybę dirbti visų Konvencijos šalimis esančių valstybių narių žvejybos laivuose. Todėl nustačius bendrą minimalų žvejybos laivų personalo parengimo lygį ir taip suderinus žvejų kvalifikaciją, bus ne tik padidinta sauga jūroje, bet ir sudarytos palankesnės sąlygos laisvam darbuotojų judėjimui. Be to, tuo bus užtikrintos vienodos sąlygos ir Europos Sąjungoje, ir trečiųjų valstybių atžvilgiu.
Dabar žvejybos laivuose dirbantys darbuotojai nėra apsaugoti taip pat, kaip jūrų laivybos sektoriuje dirbantys jūrininkai, kuriems taikoma beveik tokia pati TJO konvencija – Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų. Konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų visame pasaulyje ratifikavo 164 susitariančiosios šalys, įskaitant visas 28 ES valstybes nares, ES teisėje ji įgyvendinta direktyvomis 2008/106/EB, 2009/16/EB ir 2012/35/EB; Konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų visame pasaulyje ratifikavo 26 susitariančiosios šalys, iš jų tik devynios yra ES valstybės narės.
Dėl šių priežasčių ES jūrų žvejybos srities socialiniai partneriai vykstat jūrų žvejybos sektoriaus socialiniam dialogui ne kartą pabrėžė, kaip svarbu įgyvendinti tarptautines konvencijas dėl saugos ir darbo sąlygų žvejybos laivuose, ir prašė valstybių narių bei ES imtis atitinkamų veiksmų.
ES institucijos taip pat prisiėmė šios srities įsipareigojimus – ėmė įgyvendinti ES vandenynų valdymo iniciatyvą. Tiek Taryba savo 2017 m. balandžio 4 d. išvadose, tiek Europos Parlamentas savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliucijoje ragina remti lygias galimybes darbo rinkoje jūrų srityje ir užtikrinti vienodą požiūrį, veiksmingai taikant atitinkamas tarptautines konvencijas ir jūrų laivyboje ES vandenyse įdiegiant suderintą socialinės apsaugos sistemą.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, visos valstybės narės, turinčios su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, jūrų žvejybos laivus, kuriems taikoma Konvencija, priimančių uostų arba žvejybos laivų personalo rengimo įstaigų, raginamos tapti Konvencijos šalimis. Be to, trečiosios valstybės taip pat turėtų būti raginamos tapti Konvencijos šalimis siekiant skatinti saugos ir darbo sąlygas žvejybos laivuose ir visame pasaulyje užtikrinti vienodas sąlygas.
2.Teisinis pagrindas
Tarybos sprendimu (ES) 2015/799 ES valstybės narės įgaliojamos tapti Konvencijos šalimis. ES įgaliojimas buvo būtinas, nes Konvencijos priedo I skyriaus 7 taisyklė priskiriama išimtinei Sąjungos kompetencijai, susijusiai su Sąjungos taisyklėmis dėl tam tikrų kategorijų žvejybos laivų personalo profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Tai taip pat susiję su Sutarties nuostatomis, visų pirma su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 100 straipsnio 2 dalimi, ir Sąjungos antrinės teisės aktais, visų pirma su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB, kai kalbama apie Sąjungos piliečius, kurie turi atitinkamus valstybės narės arba trečiosios valstybės išduotus sertifikatus.
Tarybos sprendimu (ES) 2015/799 ES valstybės narės ne tik įgaliojamos, bet ir raginamos ratifikuoti Konvenciją. Svarbu, kad Konvenciją ratifikuotų visos ES valstybės narės ir tuo būtų sudarytos vienodos sąlygos bei išvengta tarptautinės ir Sąjungos teisės prieštaravimo.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant stebėti ES valstybių narių pažangą ratifikuojant Konvenciją, Tarybos sprendimo (ES) 2015/799 2 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija Tarybai pateiktų šią pažangos ataskaitą.
3.Šiai ataskaitai rengti naudotos informacijos šaltinis
2018 m. kovo 16 d. Komisija raštu kreipėsi į valstybes nares teiraudamasi apie jų ketinimą ratifikuoti Konvenciją. Gavus tik keturis atsakymus, neatsakiusių valstybių narių nuolatinėms atstovybėms buvo nusiųsti du priminimo raštai. Galiausiai atsakymus pateikė iš viso 20 valstybių narių. Iš aštuonių dar neatsakiusių valstybių narių, trys jau ratifikavo Konvenciją. Tikrinant, kurios valstybės ratifikavo Konvenciją, remtasi TJO interneto svetainėje nurodyta sutarčių būkle.
4.Dabartinė Konvencijos ratifikavimo padėtis: valstybių narių atliekamas ratifikavimas
Iš visų 26 pasaulio susitariančiųjų šalių
, Konvenciją ratifikavo devynios valstybės narės (Belgija, Danija, Ispanija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, , Portugalija ir Rumunija).
Apie kitas 19 valstybių narių pavyko surinkti tokios informacijos:
ratifikavimo veiksmus vykdo šešios valstybės narės – Airija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Švedija ir Vokietija . Graikija ir Švedija savo atsakymuose nurodė, kad šiuo metu atlieka dabartinės Konvencijos peržiūrą.
Keturios valstybės narės dėl savo laivyno padėties nemano, kad būtų svarbu ratifikuoti Konvenciją. Estija Komisijai pranešė didesnio nei 24 m ilgio žvejybos laivų personalui taikanti Konvencijos sertifikavimo reikalavimus. Estija neketina imtis Konvencijos ratifikavimo veiksmų, nes jos žvejybos sektorius yra mažas, o didesnio nei 24 m ilgio laivų ji turi nedaug (iš viso 24). Suomija nėra pradėjusi Konvencijos ratifikavimo ir teigia, kad į šios konvencijos taikymo sritį patenka tik keletas su Suomijos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų. Slovėnija mano, kad Konvencijos nereikia, nes visi Slovėnijos žvejybos laivyno laivai yra mažesnio nei 24 metrų ilgio, o jų variklio galia mažesnė nei 750 kW. Galiausiai Bulgarija mano neturinti laivų, kuriems galėtų būti taikoma Konvencija.
Keturių žemyninių valstybių grupė – Austrija, Čekija, Vengrija ir Liuksemburgas – Komisijai pranešė neratifikuosiantys Konvencijos, nes neturi žvejybos laivų, žvejybos uostų ar žvejybos laivų personalo rengimo įstaigų.
Į prašymą pateikti informacijos neatsakė šios Konvencijos neratifikavusios valstybės narės: Italija, Kipras, Kroatija, Malta ir Slovakija.
5. Išvada
Tarptautinių konvencijų, tokių kaip Konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, ratifikavimas ir įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant pagerinti žvejybos laivuose dirbančio personalo padėtį, sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių bei sunkumą ir skatinti ES žvejybos sektoriui sudaryti vienodas sąlygas Sąjungoje ir už jos ribų.
Be to, ratifikavus Konvenciją taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos laisvam darbuotojų judėjimui tarp valstybių narių, nes ja užtikrinamas minimalus žvejybos laivų personalo parengimo lygis, pagrįstas tarptautiniais standartais.
Komisija atkreipia dėmesį, kad ne visos valstybės narės, turinčios su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų, jūrų žvejybos laivus, kuriems taikoma Konvencija, priimančių uostų arba žvejybos laivų personalo rengimo įstaigų, ratifikavo arba planuoja ratifikuoti šią konvenciją.
Komisija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kelios valstybės narės neplanuoja ratifikuoti Konvencijos, nes neturi laivų, patenkančių į Konvencijos taikymo sritį, arba turi tik mažą žvejybos laivyną, kurio žvejybos laivai yra didesnio nei 24 m ilgio arba galingesni nei 750 kW. Tačiau Konvencijoje yra svarbių nuostatų, taikomų visiems žvejybos laivams, neatsižvelgiant į jų dydį ir (arba) variklio galią, pavyzdžiui, nuostatos dėl pradinio saugos parengimo (III skyrius, 1 taisyklė) ir nuostatos dėl budėjimo (IV skyrius, 1 taisyklė). Be to, Tarybos sprendimu (ES) 2015/799 Konvencijos šalimis raginamos tapti ir valstybės narės, turinčios jūrų žvejybos laivus, kuriems taikoma Konvencija, priimančių uostų arba žvejybos laivų personalo rengimo įstaigų.
Valstybės narės raginamos laikytis savo įsipareigojimų ir užbaigti ratifikavimo procedūras bei remti Komisijos pastangas skatinti saugą laivuose ir jūroje. Visoms atitinkamoms valstybėms narėms ratifikavus Konvenciją, bus nustatyta nuosekli atnaujinta tarptautinė sistema ir skatinama su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams bei jų personalui taikyti vienodas sąlygas tiek ES, ir tiek už jos ribų.
Komisija ragina Tarybą atsižvelgti į šią pažangos ataskaitą.