1.   

Valstybės pagalbos oro uostams ir oro transporto bendrovėms gairėse (1) (toliau – gairės) nustatytos sąlygos, kuriomis oro uostų ir oro transporto bendrovių viešasis finansavimas gali būti laikomas valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį, ir kai toks finansavimas yra laikomas valstybės pagalba – sąlygos, kuriomis jis gali būti skelbiamas suderinamas su vidaus rinka.

2.   

Laikoma, kad veiklos pagalba iš esmės turi didelį iškraipomąjį poveikį ir gali būti leidžiama tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Komisija mano, kad oro uostai ir oro transporto bendrovės paprastai turėtų patys padengti savo veiklos išlaidas. Vis dėlto, kad aviacijos sektorius galėtų prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, pavyzdžiui, padidėjusios oro uostų konkurencijos siekiant pritraukti oro transporto bendroves, tam tikrų kategorijų veiklos pagalba oro uostams tam tikromis sąlygomis vis dar gali būti pateisinama.

3.   

Todėl gairėse numatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis (nuo 2014 m. balandžio 4 d.), kuriuo oro uostai, kuriuose metinis vidutinis keleivių srautas neviršija 3 mln. keleivių per metus, gali gauti veiklos pagalbą. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2024 m visi oro uostai turi pasiekti 100 % veiklos išlaidų padengimo normą ir po tos dienos jokia veiklos pagalba oro uostams nebebus laikoma suderinama su vidaus rinka, išskyrus veiklos pagalbą, skiriamą pagal horizontaliąsias valstybės pagalbos taisykles, pavyzdžiui, taisykles, taikomas visuotinės ekonominės svarbos paslaugų finansavimui (2).

4.   

Gairėse pripažįstama, kad oro uostams, kurių metinis keleivių srautas neviršija 700 000, gali būti sunku pasiekti 100 % veiklos išlaidų padengimo normą per 10 metų pereinamąjį laikotarpį. Todėl jose tokiems oro uostams numatyta speciali tvarka, skirta pradiniam penkerių metų laikotarpiui iki 2019 m. balandžio 3 d.

5.   

Pagal tą specialią tvarką pagalbos suma iš esmės turi būti ex ante nustatoma kaip nustatyto dydžio suma, apimanti numatomą veiklos išlaidų finansavimo spragą (nustatytą remiantis ex ante verslo planu) (3). Bet kuriuo atveju didžiausia leidžiama pagalbos suma per visą pereinamąjį laikotarpį negali viršyti 80 % pradinės veiklos finansavimo spragos penkerių metų laikotarpiu (4).

6.   

Gairėse nurodyta, kad šios kategorijos oro uostų atžvilgiu Komisija po ketverių metų iš naujo vertins būtinybę toliau taikyti specialią tvarką ir ateities perspektyvas, susijusias su 100 % veiklos išlaidų padengimu, visų pirma atsižvelgdama į rinkos sąlygų pokyčius ir pelningumo perspektyvas. Gairėse nėra jokių su veiklos pagalba šios kategorijos oro uostams susijusių specialių taisyklių po 2019 m. balandžio 3 d.

7.   

Gairių 175 punkte Komisija teigia, kad ji iki 2020 m. balandžio 4 d. atliks bendrą gairių, įskaitant veiklos pagalbos oro uostams taisykles, vertinimą.

8.   

Persvarsčius mažesniems oro uostams taikomas specialias taisykles kartu su kitomis veiklos pagalbos taisyklėmis, bus galima išsamiau įvertinti padėtį rinkoje, todėl atsižvelgiant į bendrą gairių vertinimą, kuris bus atliktas iki 2020 m. balandžio 4 d., tikslinga iš naujo įvertinti šią specialią tvarką. Tai taip pat padės Komisijai įvertinti, ar visos gairės yra tinkamos, ir prireikus pasiūlyti nuoseklų pakeitimų, susijusių su visomis oro uostų kategorijomis ir visų rūšių pagalba, rinkinį.

9.   

Kadangi specialios tvarkos, taikomos oro uostams, kurių keleivių srautas neviršija 700 000 keleivių per metus, vertinimas yra atidedamas, reikia pratęsti esamų taisyklių galiojimą – tai užtikrins šios rūšies pagalbos vertinimo tęstinumą ir teisinį tikrumą. Todėl gairių 130 punkte nustatytos specialios tvarkos galiojimas pratęsiamas iki 2024 m. balandžio 3 d., taigi mažesniems oro uostams skirtų taisyklių taikymo pereinamasis laikotarpis suvienodinamas su oro uostams, kuriuose keleivių srautas viršija 700 000 keleivių per metus, skirtų taisyklių taikymo pereinamuoju laikotarpiu.

10.   

Todėl nuo šio komunikato paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos didžiausia leidžiama pagalbos suma oro uostams, kuriuose keleivių srautas neviršija 700 000 keleivių per metus, bus 80 % pradinės veiklos finansavimo spragos dešimties metų laikotarpiui nuo pereinamojo laikotarpio pradžios. Pavyzdžiui, jei mažo oro uosto metinė vidutinė finansavimo spraga 2009–2013 m. yra 1 mln. EUR, didžiausia veiklos pagalba, kurią oro uostas galėtų gauti kaip ex ante nustatytą fiksuoto dydžio sumą, būtų 8 mln. EUR per dešimt metų (80 % x 1 mln. x 10).