EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2018 06 12

COM(2018) 473 final

2018/0249(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

{SEC(2018) 315 final}
{SWD(2018) 347 final}
{SWD(2018) 348 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Veiksminga mūsų išorės sienų apsauga yra saugios laisvo asmenų ir prekių judėjimo Sąjungoje erdvės užtikrinimo prielaida. Kartu tai vienas pagrindinių Sąjungos reagavimo į problemas migracijos ir saugumo srityse tikslų, išdėstytų Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ 1 . Sąjungos tikslo užtikrinti aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį) turėtų būti siekiama, inter alia, taikant bendras priemones dėl vidaus sienas kertančių asmenų ir Sąjungos išorės sienų kontrolės bei bendrą vizų politiką. Sukurta vidaus erdvė be sienų, kurioje asmenys ir prekės gali laisvai judėti, labai naudinga tiek Europos piliečiams, tiek verslui. Šengeno erdvė – viena iš pagrindinių priemonių, dėl kurių Europos piliečiai gali naudotis savo laisvėmis, o vidaus rinka klesti ir vystosi. Tai vienas apčiuopiamiausių Sąjungos laimėjimų, dėl kurio dar labiau būtina stengtis išsaugoti jos vientisumą, ypač kai kyla sunkumų dėl migracijos spaudimo.

Sąjungos biudžetas labai padėjo finansuoti bendras priemones, kuriomis reaguota į įvairius migracijos krizės aspektus, ir išsaugoti Šengeno erdvę. Komisija siūlo padidinti paramą mūsų išorės sienų apsaugai. Tai apima tinkamą prekių ir asmenų srautų valdymą stiprinant išorės sienų kontrolę ir užtikrinant, kad valstybės narės turėtų tinkamą įrangą muitiniam tikrinimui atlikti.

Šiomis aplinkybėmis 2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl kitos 2021–2027 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos, kuriame pasiūlė įsteigti naują Integruoto sienų valdymo fondą, iš kurio valstybėms narėms bus teikiama gyvybiškai svarbi didesnė parama Sąjungos bendroms išorės sienoms apsaugoti; numatytas 9 318 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) finansinis paketas. Kitu laikotarpiu visam sienų valdymo paketui numatyta skirti suma yra penkis kartus didesnė, palyginti su dabartine daugiamete finansine programa. Integruoto sienų valdymo fondas padės toliau plėtoti bendrą vizų politiką ir užtikrinti Europos integruotą išorės sienų valdymą, t. y. valdyti veiksmingą išorės sienų kirtimą. Tai apima su migracija susijusių sunkumų sprendimą ir kovą su ateityje galinčiomis kilti grėsmėmis prie tų sienų, taip prisidedant prie kovos su sunkiais nusikaltimais, kuriems būdingas tarpvalstybinis aspektas, ir aukšto lygio vidaus saugumo Sąjungoje užtikrinimo visapusiškai gerbiant pagrindines teises, kartu išlaikant joje laisvą asmenų judėjimą. Finansavimo parama turėtų būti tęsiama, kad padėtų valstybėms narėms gerinti ir plėtoti savo pajėgumus šiose srityse ir stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, su atitinkamomis Sąjungos agentūromis. Fondas taip pat padės užtikrinti vienodesnį muitinį tikrinimą prie išorės sienų: bus šalinami esami valstybių narių skirtumai, kuriuos lemia geografinė padėtis ir turimų pajėgumų bei išteklių nesutapimai. Pagal tą sistemą siūlomą Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF) sudarys dvi priemonės: sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė 2 . Šis pasiūlymas susijęs tik su sienų valdymo ir vizų priemone. Drauge Komisija teikia atskirą muitinio tikrinimo įrangos priemonės pasiūlymą.

Europos integruoto išorės sienų valdymo stiprinimas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų 3 , yra vienas pagrindinių ES veiksmų ramsčių ir būtina sąlyga, kad Šengeno sistema veiktų tinkamai. Europos integruoto sienų valdymo sąvoka apima įvairius klausimus, kuriuos būtina spręsti visapusiškai ir koordinuotai: nuo sienų kontrolės srities, įskaitant trečiųjų šalių piliečių, kuriems reikia apsaugos, perdavimą, tarpvalstybinio nusikalstamumo prevenciją ir nustatymą, paieškos ir gelbėjimo operacijas, iki rizikos analizės. Tarpžinybinis bendradarbiavimas ir solidarumo mechanizmai, įskaitant Sąjungos finansavimą, pavyzdžiui, naujasis ISVF, ir visų pirma sienų valdymo ir vizų priemonė taip pat yra svarbi Europos integruoto sienų valdymo dalis.

ES išorės sienos yra bendros sienos, dėl kurių kompetentingos nacionalinės institucijos ir ES subjektai bei visa Sąjunga turi imtis kolektyvinių ir bendrų veiksmų. Todėl valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, sudarančios du Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčius, yra bendrai atsakingos už šių bendrų išorės sienų valdymą. Kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos galėtų veiksmingai įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą, labai svarbu, kad jas sudarantys elementai glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje. Siekiant užtikrinti, kad labiausiai paveiktos valstybės narės turėtų pakankamų pajėgumų kylančioms problemoms spręsti visos Sąjungos labui, reikia tinkamai paskirstyti tam skirtus ES finansinius išteklius. Sienų valdymo ir vizų priemonė padės tai užtikrinti.

Nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų ir muitinio tikrinimo institucijų pastangas, kurios bus remiamos pagal priemonę, turi papildyti tvirta ir visapusiškai veikianti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, kuri yra visiškai integruotos ES sienų valdymo sistemos pagrindas. Todėl Komisija ketina pasiūlyti iš esmės išplėsti agentūros veiklą, kad ji visapusiškai veiktų ir turėtų nuolatines maždaug 10 000 sienos apsaugos pareigūnų pajėgas 4 . Taip pat reikia, kad tinkamai veiktų Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“).

Kitoje daugiametėje finansinėje programoje Sąjungos lėšomis, skiriamomis išorės veiksmų priemonėms, bus dar labiau remiamas bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, kuriomis siekiama pagerinti jų sienų valdymą, kovoti su neteisėta migracija ir pagerinti migracijos srautų valdymą.

Svarbiausias uždavinys, kurį siekiama spręsti šiuo pasiūlymu, – būtinybė užtikrinti didesnį būsimos priemonės valdymo lankstumą, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu, taip pat sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas ES prioritetams ir veiksmams, kurie Sąjungai teiktų didelės pridėtinės vertės. Naujiems uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti reikia naujų finansavimo paskirstymo bendram, tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui mechanizmų.

–paramai konkretiems veiksmams, papildomam finansavimui, teikiamam tiksliniams didelės ES pridėtinės vertės veiksmams, vykdomiems pagal valstybių narių nacionalines programas;

–paramai Sąjungos veiksmams, valdomiems pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus, ir

–pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Priemonės įgyvendinimas bus dar labiau supaprastintas, visų pirma užtikrinant nuoseklų požiūrį – nustatant taisykles, kurios derėtų su kitų Sąjungos fondų valdymui taikomomis taisyklėmis („bendras taisyklių sąvadas“), pateikiant geresnes gaires dėl valdymo ir kontrolės sistemų ir audito reikalavimų, taip pat užtikrinant, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą taikant tinkamumo finansuoti taisykles būtų visapusiškai naudojamasi supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka. Taip pat svarbu kuo labiau padidinti ES pridėtinę vertę, kurią teikia veiksmai, remiami pagal priemonę, ir įgyvendinti patobulintą stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad būtų užtikrintas geresnis veiklos rezultatais grindžiamas lėšų valdymas.

Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo diena – nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Sienų valdymo ir vizų priemonė grindžiama investicijomis ir laimėjimais, pasiektais taikant ankstesnes priemones: 2007–2013 m. Išorės sienų fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB 5 , taip pat 20142020 m. išorės sienų ir vizų priemonę (įtrauktą į Vidaus saugumo fondą (VSF)), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 6 .

Sienų valdymo ir vizų priemonė toliau padės remti bendrą ES išorės sienų valdymo ir vizų srities politiką, pavyzdžiui, stiprinti Europos integruotą sienų valdymą, įsigyti sienų valdymo įrangos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros reikmėms, taikyti bendrą vizų politiką ir susijusias IT sistemas.

Sienų valdymo srityje veikiančios Sąjungos agentūros, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir „eu-LISA“, taip pat Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra glaudžiai bendradarbiaudamos su valstybių narių valdžios institucijomis labai padeda užtikrinti sienų saugumą ir laisvą asmenų judėjimą Sąjungoje. Pavyzdžiui, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio lygmens IT sistemos būtų sąveikios ir būtų galima keistis informacija tarp įvairių institucijų, o didelės apimties sistemų agentūra („eu-LISA“) užtikrina, kad būtų galima keistis informacija tarp visų IT sistemų Sąjungoje. Todėl taip pat bus užtikrinta, kad pasitelkiant sienų valdymo ir vizų priemonę Sąjungos biudžeto lėšomis šios agentūros ir valstybės narės būtų remiamos nuosekliai ir kad paramos priemonės vienos kitas papildytų. Taip pat svarbu užtikrinti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) vykdomų veiksmų papildomumą, pavyzdžiui, dalijantis jūrų ir sienų stebėjimo įranga, kad būtų galima kuo geriau panaudoti išteklius jūrų saugumui stiprinti.

Sprendžiant pagrindinius uždavinius sienų valdymo srityje ryžtingų veiksmų turi imtis tiek valstybės narės, tiek atitinkamos agentūros. Todėl Komisija siūlo gerokai padidinti biudžetą, skirtą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai. Kartu su numatomu „eu-LISA“ biudžetu biudžeto įnašai kitai daugiametei finansinei programai sudarys 12 013 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Tai leis gerokai sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vaidmenį ir įtaką, visų pirma padės užtikrinti, kad ji turėtų nuolatines maždaug 10 000 sienos apsaugos pareigūnų pajėgas 7 . Vis dėlto šios dvi priemonės, sudarančios Integruoto sienų valdymo fondą, neapima agentūroms skirto finansavimo. Todėl šiuo pasiūlymu reglamentuojama tik sienų valdymo ir vizų priemonė, pagal kurią bus teikiama parama Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui prie valstybių narių išorės sienų, užtikrinant visapusišką sąveiką su Sąjungos agentūrų veikla šioje srityje.

 •    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Sąjungos politinis tikslas pereiti prie Europos integruoto sienų valdymo yra susijęs su sritimi, kurioje viena kitą papildo ir stiprina įvairios ES politikos sritys. Sienų valdymas vykdomas prie išorės sienų, todėl sienų valdymo institucijos ir kitos atitinkamos institucijos, visų pirma muitinės, privalo bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą. Naujoje daugiametėje finansinėje programoje bus užtikrinta glaudi šių institucijų rėmimo finansavimo priemonių sąveika, kad ES biudžeto poveikis migracijos ir sienų srityje būtų kuo didesnis.

Užtikrindami, kad už sienų valdymą ir muitinį tikrinimą atsakingos institucijos turėtų būtiną įrangą ir praktinę patirtį ir kad jos sklandžiai tarpusavyje bendradarbiautų, galime sumažinti neteisėtą migraciją ir pavojingų arba nepageidaujamų prekių srautą į Sąjungą. Tai užtikrinti padės du ISVF komponentai: sienų valdymo ir vizų priemonė ir naujai sukurta muitinio tikrinimo įrangos priemonė. Pirmoji priemonė padės užtikrinti tvirtą ir veiksmingą sienų valdymą, kartu išsaugant laisvą asmenų judėjimą, o antroji padės remti gerai veikiančią muitų sąjungą. Pirmoji bus skirta tik veiksmams, susijusiems su asmenų patikrinimais sienų kontrolės srityje, o antroji bus skirta veiksmams, susijusiems su muitinio tikrinimo įrangos pirkimu, priežiūra ir atnaujinimu. Ji bus taikoma įrangai, kuri gali būti naudojama ir prekėms, ir asmenims tikrinti. Taip bus visapusiškai užtikrinta ISVF sudarančių dviejų priemonių sąveika.

Siekiant sėkmingo integruoto sienų valdymo svarbus bendradarbiavimas su kitomis migracijos ir saugumo srities institucijomis ir jų veiklos koordinavimas. Tai prieglobsčio, migracijos valdymo, grąžinimo ir kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu srities institucijos, taip pat jūrų saugumo ir stebėjimo subjektai.

Prieglobsčio ir migracijos fondas (PMF) yra siūloma būsima finansavimo priemonė, kuri turėtų padėti nacionalinėms valdžios institucijoms priimti prieglobsčio prašytojus ir migrantus, kai jie atvyksta į ES teritoriją, taip pat grąžinti asmenis, kurie neturi teisės likti ES. Siekiant, kad abiejų fondų migracijos ir sienų valdymo srityje poveikis būtų kuo didesnis, PMF ir sienų valdymo ir vizų priemonė veiks visiškai sąveikiai. Tai svarbu, pavyzdžiui, siekiant sumažinti į Sąjungą atvykstančių neteisėtų migrantų skaičių, taip pat užtikrinti, kad asmenys, neturintys teisės likti, būtų grąžinami į jų kilmės šalis.

Naujasis Vidaus sienų fondas (VSF) yra būsima finansavimo priemonė, kuri turėtų padėti užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, visų pirma kovojant su terorizmu ir radikalizacija, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, padedant nusikaltimų aukoms ir jas apsaugant, visapusiškai laikantis veiksmų, kurie remiami pagal būsimą sienų valdymo ir vizų priemonę.

Sienų valdymo ir vizų priemonė taip pat sudarys sąlygas įsigyti daugiafunkcinę jūrų stebėjimo įrangą, siekiant kuo labiau padidinti sąveiką ir jūrų stebėjimo srityje.

Pagal priemonę remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės bus įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir šiuos veiksmus papildys. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško nuoseklumo su Sąjungos išorės veiksmais, jos užsienio politika, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, sienų valdymo ir vizų priemone bus remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų sienų stebėjimo ir sienų valdymo gebėjimų aspektai srityse, kurios svarbios Sąjungos migracijos politikai ir Sąjungos saugumo tikslams.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalį „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Siūlomo Sąjungos veiksmo teisinį pagrindą galima rasti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų priemonių sąraše; tai, pavyzdžiui, bendra vizų politika, asmenų patikrinimai prie išorės sienų, laipsniško integruoto išorės sienų valdymo sistemos kūrimo ir kovos su prekyba žmonėmis priemonės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į SESV 80 straipsnį, kuriame pabrėžta, kad šioms Sąjungos politikos sritims, išvardytoms SESV trečios dalies 5 antraštinės dalies 2 skyriuje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Be to, 2018 m. gegužės 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Bendrų nuostatų reglamento 8 , kad būtų pagerintas pasidalijamojo valdymo srityje teikiamos paramos koordinavimas ir būtų suderintas paramos įgyvendinimas. Pagrindinis to pasiūlymo tikslas – supaprastinti politikos įgyvendinimą 9 . Šis reglamentas bus taikomas ir sienų valdymo ir vizų priemonei, kiek tai susiję su pasidalijamojo valdymo principu.

Skirtingais Sąjungos fondais, įgyvendinamais pagal pasidalijamojo valdymo principą, siekiama vienas kitą papildančių tikslų; naudojamas tas pats valdymo būdas, todėl Reglamente (ES) Nr. .../... [Bendrų nuostatų reglamente] nustatyti bendri principai, kaip antai partnerystės principas. Tame reglamente taip pat išdėstyti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės sutarčių, sudarytinų su kiekviena valstybe nare, ir išdėstytas bendras požiūris, pagal kurį daug dėmesio skiriama fondų veiklos rezultatams. Atitinkamai jame nustatytos reikiamos sąlygos ir stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo tvarka. Taip pat nustatytos bendros nuostatos dėl tinkamumo finansuoti taisyklių, finansų valdymo ir valdymo bei kontrolės tvarkos.

•Kintamoji geometrija

Pagal SESV 77 straipsnio 2 dalį siūlomomis priemonėmis plėtojamos Šengeno acquis nuostatos. Todėl Danijai taikomas Protokolo (Nr. 22) dėl jos pozicijos 4 straipsnis, o Airijai taikomas Protokolo (Nr. 19) dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 4 straipsnis.

Siūlomomis priemonėmis išplečiamas su sienomis ir vizomis susijęs Šengeno acquis; pagal susitarimus su Sąjunga šioje srityje keturios šalys, kurios nėra valstybės narės, yra asocijuotosios šalys. Kai siūlomos priemonės bus priimtos, apie jas bus pranešta ir joms bus pritarta, jos bus taikomos ir toms keturioms šalims.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Apskritai išorės sienų valdymo srityje Sąjungos intervencija neabejotinai teikia pridėtinės vertės, palyginti su pavienių valstybių narių veiksmais. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją, kad sukurtų Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje sistemą ir bendrų IT sistemų, kurios padeda įgyvendinti šią politiką, plėtojimo platformą.

Todėl šiomis aplinkybėmis pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma padeda stiprinti nacionalinius ir europinius šių sričių gebėjimus. Tuo tikslu reglamentu, inter alia, siekiama:

–sistemingiau remti pavienių valstybių narių teikiamas paslaugas, kuriomis siekiama užtikrinti erdvės be vidaus sienų apsaugą;

–stiprinti sienos apsaugos ir kitų teisėsaugos institucijų tarpžinybinį bendradarbiavimą ir

–užtikrinti, kad valstybės narės turėtų labiau specializuotą įrangą, kuria galėtų naudotis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra bendroms operacijoms, siekdama apsaugoti erdvę be vidaus sienų.

Visiškai pripažįstama, kad intervencija turi vykti atitinkamu lygmeniu ir kad Sąjungos vaidmuo neturi būti didesnis, nei reikia.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir patenka į veiksmų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kaip apibrėžta SESV V antraštinėje dalyje, taikymo sritį. Tikslai ir atitinkamo lygio finansavimas yra proporcingi priemonės siekiams. Šiame pasiūlyme numatyti veiksmai susiję su sienų valdymo ir bendros vizų politikos europiniu aspektu.

•Priemonės pasirinkimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Pasiūlyme atsižvelgiama į ankstesnės sienų valdymo ir vizų srities finansavimo priemonės vertinimo rezultatus. Jis pagrįstas 2007–2013 m. programavimo laikotarpio fondo, t. y. Išorės sienų fondo, ex post vertinimu, taip pat Vidaus saugumo fondo, kuris yra dabartinio 2014–2020 m. laikotarpio fondas, išorės sienų ir vizų priemonės (VSF išorės sienų ir vizų priemonė) tarpiniu vertinimu.

Kalbant apie veiksmingumą, VSF sienų ir vizų priemonė laikoma veiksminga srityse, kuriose pagal ją vykdomos intervencinės priemonės: bendros vizų politikos ir sienų valdymo. Fondas padėjo palengvinti teisėtą keliavimą ir sustiprinti valstybių narių nacionalinius vizų išdavimo pajėgumus. Daugelyje valstybių narių jis kol kas nelabai padėjo vykdyti konsulinį bendradarbiavimą ir bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis. Plėtoti bendrą vizų politiką padėjo kuriamos ir veikiančios IT sistemos, visų pirma nacionalinės vizų informacinės sistemos. Fondas padėjo stiprinti Sąjungos išorės sienų valdymo pajėgumus ir drauge išsaugoti laisvą asmenų judėjimą Šengeno erdvėje. Tai padėjo remti sienų kontrolės ir stebėjimo įrangos pirkimo, modernizavimo, atnaujinimo ir keitimo priemones ir drauge padidinti išorės sienų kontrolės veiksmingumą. Skatinant politikos priemonių, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų jokios asmenų kontrolės, kūrimą, įgyvendinimą ir vykdymą padaryta nedidelė pažanga – daugiausia dėl išorės veiksnių. Fondas palengvino valstybių narių bendradarbiavimą, o valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas, įskaitant naudojantis fondo parama įsigytą įrangą, naudotiną bendrose operacijose, padėjo didinti solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą.

Apskritai remiantis turimais vertinimo duomenimis matyti, kad intervencinių priemonių rezultatų pasiekta pagrįstomis sąnaudomis tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių atžvilgiu. Tačiau dauguma valstybių narių nurodo, kad reikia papildomų Komisijos gairių, kaip įgyvendinti fondo paramą. Pastebėta administracinė našta gali būti laikoma veiksniu, darančiu poveikį veiksmingumui. Nepaisant supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo priemonių, valstybės narės mano, kad administracinė našta didelė, o supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarką įgyvendinti sudėtinga. Pastebėtas didesnis supaprastinimas tiesioginio valdymo atveju.

Po migracijos krizės pirminis fondo loginis pagrindas ir tikslai tebėra aktualūs. Tiek programavimo, tiek įgyvendinimo etapuose buvo įdiegti tinkami mechanizmai, kuriais tenkinami kintantys poreikiai. Pagal VSF sienų ir vizų priemonę numatytas lankstumas – galimybė lanksčiai perkelti lėšas tarp skirtingų tikslų – padėjo tenkinti kintančius poreikius. Tačiau valstybės narės pageidautų dar didesnio lankstumo, kuris būtų pasiektas pašalinant minimalius lėšų asignavimus tikslams ir sumažinant nacionalinių tikslų skaičių.

Laikoma, kad Fondas dera su kitomis ES ir nacionalinėmis intervencinėmis priemonėmis. Programavimo etapu užtikrintas nuoseklumas su kitomis ES finansavimo priemonėmis. Siekiant užtikrinti tolesnį suderinamumą įgyvendinimo etape, įdiegtos koordinavimo priemonės. Nuoseklumą užtikrinti labai padeda stebėsenos komitetai ir atsakingos institucijos. Fondo tikslai papildo kitų nacionalinės politikos krypčių tikslus. Programavimo etapu suplanuotas kitų ES finansavimo priemonių papildomumas. Siekiant užtikrinti papildomumą įgyvendinimo etape, įdiegtos koordinavimo priemonės, tačiau jos galėtų būti patobulintos. Skirtingi įgyvendinimo būdai papildo vienas kitą.

Fondas užtikrino novatoriškas investicijas į infrastruktūrą ir įrangą, o drauge – ES pridėtinę vertę. Jis padėjo stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą. Mokymo veikla, kurią vykdyti galimybę sudarė fondas, padėjo suderinti valstybių narių praktiką. Būtų buvę galima tikėtis didesnės ES pridėtinės vertės konsulinio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis ir IT sistemų srityse.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimo ataskaitoje atsižvelgiama į Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacijas. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti pagrindiniai iškelti klausimai ir rekomendacijos dėl tobulintinų Prieglobsčio ir migracijos fondo, Sienų valdymo ir vizų priemonės (įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą) bei Vidaus saugumo fondo elementų. Taip pat nurodyta, kaip, atsižvelgiant į juos, iš dalies pakeista poveikio vertinimo ataskaita.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2018/0249 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 11 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 12 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)atsižvelgiant į kintančias migracijos Europos Sąjungoje problemas, taip pat į saugumo problemas, itin svarbu išlaikyti subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą. Sąjunga turėtų pasiekti tikslą užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi bendrų priemonių dėl sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės, taip pat vykdydama bendrą vizų politiką;

(2)pagal SESV 80 straipsnį politikai ir jos įgyvendinimui turėtų būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius;

(3)2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

(4)Sąjungos politikos išorės sienų valdymo srityje tikslas – parengti ir įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, nes tai išankstinė laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje sąlyga ir viena iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamųjų dalių;

(5)siekiant pagerinti migracijos valdymą ir saugumą, būtinas Europos integruotas sienų valdymas, vykdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624 13 įsteigtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kurias sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis;

(6)palengvinti teisėtą keliavimą ir kartu užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir saugumo pavojams – tai vienas pagrindinių Sąjungos reagavimo į šių sričių problemas tikslų, išdėstytų Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“ 14 ;

(7)2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba 15 paragino toliau didinti ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba 16 pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų sąveikumo sistema, pasiūlymą 17 ;

(8)tam, kad būtų išsaugotas Šengeno erdvės vientisumas ir sustiprintas jos veikimas, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo vykdyti sistemingas išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

(9)Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui remti, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą išorės sienų kirtimo valdymą ir spręsti migracijos problemas, taip pat šalinti galimas būsimas grėsmes prie tų sienų ir drauge padėti kovoti su sunkiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visapusiškai gerbiant pagrindines teises;

(10)siekiant padėti įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo sistemą ir jos sudedamąsias dalis pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnį – sienų kontrolę, paiešką ir gelbėjimą vykdant sienų stebėjimą, rizikos analizę, valstybių narių bendradarbiavimą (remiamą ir koordinuojamą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros), tarpžinybinį bendradarbiavimą (įskaitant reguliarų keitimąsi informacija), bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje, susijusias su sienų kontrole, kuriomis kovojama su neteisėta imigracija ir siekiama geriau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, naudoti moderniausias technologijas, kokybės kontrolės ir solidarumo mechanizmus, – ir užtikrinti, kad tai taptų tikrove, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama;

(11)kadangi valstybių narių muitinėms teko vis daugiau atsakomybės sričių, kurios dažnai apima saugumo sritį ir yra vykdomos prie išorės sienų, norint užtikrinti vienodą sienų kontrolę ir muitinės tikrinimą prie išorės sienų, reikia užtikrinti tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms. Taip ne tik pagerės muitinis tikrinimas, bet ir palengvės teisėta prekyba, todėl muitų sąjunga taps saugesnė ir veiksmingesnė;

(12)todėl būtina įsteigti fondą, kuris tęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 18 įsteigto 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo veiklą, t. y. Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas);

(13)atsižvelgiant į SESV V antraštinei daliai taikomus teisinius ypatumus ir skirtingus taikytinus teisinius pagrindus, susijusius su išorės sienų politika ir muitiniu tikrinimu, teisiškai neįmanoma įsteigti fondo kaip vienos priemonės;

(14)todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo ir vizų srityje sistemą, apimančią sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę (toliau – priemonė), nustatomą šiuo reglamentu, ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../... 19 . Sistemą turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../... 20 [Bendrų nuostatų reglamentas], į kurį šiame reglamente turėtų būti daromos nuorodos, kiek tai susiję su pasidalijamojo valdymo taisyklėmis;

(15)priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis;

(16)priemonė turėtų būti grindžiama rezultatais ir investicijomis, gautomis naudojantis šių ankstesnių priemonių parama: 2007–2013 m. laikotarpio Išorės sienų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB 21 , taip pat 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų ir vizų priemonės (įtrauktos į Vidaus saugumo fondą), nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 22 ; priemonę reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;

(17)siekiant užtikrinti vienodą ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemone turėtų būti prisidedama prie Europos integruoto sienų valdymo plėtojimo, kuris apimtų visas priemones, susijusias su politika, teise, sistemingu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir besikeičiančių aplinkybių, susijusių su neteisėtų migrantų sienų kirtimo punktais, vertinimu, darbuotojais, įranga ir technologijomis, kurių bendradarbiaudamos su kitais veikėjais, kaip antai su trečiosiomis šalimis ir kitomis ES įstaigomis, visų pirma Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europolu bei tarptautinėmis organizacijomis, įvairiais lygmenimis imasi valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra;

(18)priemonė turėtų padėti gerinti vizų duomenų tvarkymo veiksmingumą, kiek tai susiję su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu ir vertinimu, taip pat palengvinti vizų procedūras bona fide keliautojams. Visų pirma pagal šią priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama, kuria būtų remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, siekiant vizų prašytojams ir konsulatams užtikrinti greitas, saugias ir klientams palankias vizų procedūras. Priemonė taip pat turėtų padėti užtikrinti platų konsulinį atstovavimą visame pasaulyje. Be to, priemonė turėtų apimti vienodą bendros vizų politikos įgyvendinimą ir jos modernizavimą;

(19)pagal priemonę taip pat reikėtų remti su sienų kontrole susijusias priemones, kurių imamasi bendrai integruoto sienų valdymo sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas;

(20)siekiant pagerinti išorės sienų valdymą, prisidėti prie neteisėtos migracijos prevencijos, kovos su ja ir aukšto lygio saugumo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje užtikrinimo, priemone turėtų būti remiamas esamomis arba naujomis IT sistemomis grindžiamų didelės apimties IT sistemų plėtojimas. Ji taip pat turėtų padėti užtikrinti tų ES informacijos sistemų (atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) 23 , Vizų informacinės sistemos (VIS) 24 , Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) 25 , EURODAC 26 , Šengeno informacinės sistemos (SIS) 27 ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams (ECRIS-TCN) 28 ) sąveiką valstybėse narėse, kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys papildytų vieni kitus. Šia priemone taip pat turėtų būti prisidedama prie būtinų nacionalinio lygmens pokyčių įgyvendinus sąveikumo užtikrinimo komponentus centriniu lygmeniu (Europos paieškos portalas, bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, bendra tapatybės duomenų saugykla ir daugybinių tapatybių detektorius) 29 ;

(21)priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kuria siekiama įgyvendinti Europos integruotą sienų valdymą, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, t. y. dviejų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčių, bendrą atsakomybę ir solidarumą. Tai visų pirma reiškia, kad valstybės narės, rengdamos savo programas, turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir veiklos bei technines gaires, kurias parengė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, taip pat į jos parengtą mokymo programą, pavyzdžiui, bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą, įskaitant jos komponentus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir galimybėmis gauti tarptautinę apsaugą. Tam, kad būtų užtikrintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduoties ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę tarpusavio papildomumas ir nuoseklumas ir būtų išvengta neveiksmingo lėšų panaudojimo, Komisija turėtų konsultuotis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais, kiek jie priklauso agentūros kompetencijai, ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais;

(22)priemone turėtų būti remiamas migrantų antplūdžio valdymo požiūrio įgyvendinimas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, kuriam pritarė 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba 30 . Pagal migrantų antplūdžio valdymo požiūrį teikiama operatyvinė parama valstybėms narėms, kurias paveikė neproporcinga migracijos našta prie Sąjungos išorės sienų. Požiūris padeda teikti integruotą, visapusišką ir tikslinę paramą vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais ir drauge išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą;

(23)siekiant solidarumo visoje Šengeno erdvėje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už Sąjungos išorės sienų apsaugą tais atvejais, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 31 , atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti atitinkamą klausimą ir naudodama savo programos išteklius įgyvendinti pagal tą reglamentą priimtas rekomendacijas, atsižvelgdama į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliktus pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2016/1624 13 straipsnį;

(24)priemone reikėtų išreikšti solidarumą ir bendrą atsakomybę teikiant finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų ir vizų nuostatas, ir valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir šia priemone valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų;

(25)remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5 32 dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, visų pirma Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003 33 ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003 34 . Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)siekdamos prisidėti prie priemonės politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų atsižvelgiama į konkrečius priemonės tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų sutartus ES prioritetus ir II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad išteklių paskirstymas tarp tikslų ir veiksmų būtų proporcingas spręstiniems uždaviniams ir tenkintiniems poreikiams;

(27)reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(28)kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/1624, trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas yra vienas iš Europos integruoto sienų valdymo elementų. Tačiau dėl savo pobūdžio ir tikslo grąžinimo srities priemonės nepatenka į priemonės taikymo sritį ir joms taikomas Reglamentas (ES) Nr. .../... [naujasis PMF] 35 ;

(29)siekiant patvirtinti svarbų valstybių narių muitinių vaidmenį prie išorės sienų ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo plataus masto uždavinius prie šių sienų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../... [naujasis Muitinio tikrinimo įrangos fondas] nustatyta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė turėtų suteikti šioms nacionalinėms institucijoms reikiamą finansavimą, kad jos galėtų investuoti į muitinio tikrinimo įrangą ir į įrangą, kuri gali būti naudinga ne tik muitinio tikrinimo tikslais, bet ir kitais tikslais, pvz., sienų kontrolei vykdyti;

(30)didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, šiuo reglamentu sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, muitinio tikrinimo įrangos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi muitinio tikrinimo įranga ir jos sąveikumą;

(31)sienų stebėjimas jūroje laikomas viena iš pakrančių apsaugos funkcijų, vykdomų Sąjungos jūrų srityje. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos taip pat atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti, be kita ko, saugią laivybą, jūrų ir bendrą saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Dėl plačios jų taikymo srities pakrančių apsaugos funkcijos priklauso skirtingoms Sąjungos politikos kryptims, taigi tam, kad rezultatai būtų efektyvesni ir veiksmingesni, reikia siekti sąveikos;

(32)be Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, įsteigtos Reglamentu (ES) 2016/1624, Europos jūrų saugumo agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 36 , ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 37 , bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu pakrančių apsaugos funkcijų klausimais, taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis jūrų srities veiklos nuoseklumas nacionaliniu lygmeniu. Įvairių subjektų tarpusavio sąveika jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(33)siekiant padidinti papildomumą ir sustiprinti jūrinės veiklos suderinamumą, taip pat išvengti pastangų dubliavimo ir sumažinti biudžeto suvaržymus tokioje daug išlaidų reikalaujančioje veiklos srityje kaip jūrų sritis, priemone turėtų būti remiami kompleksiniai jūriniai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas yra sienų priežiūra, tačiau drauge būtų galima siekti ir kitų tikslų;

(34)pagal priemonę remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, priemone turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų sienų stebėjimo ir sienų valdymo gebėjimų aspektai srityse, kurios svarbios Sąjungos migracijos politikai ir Sąjungos saugumo tikslams;

(35)daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją nustatyti Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindą ir sukurti bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, plėtojimo platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus tose srityse;

(36)gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šią priemonę, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis sienų valdymo ir vizų srityse, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų;

(37)kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, priemonė turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(38)šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės sumos, skirtos valstybių narių programoms, apskaičiuotos pagal I priede nustatytus kriterijus, atspindinčios sausumos ir jūrų sienų ruožų ilgį ir grėsmės lygius, darbo krūvį oro uostuose ir konsulatuose bei konsulatų skaičių;

(39)šios pradinės sumos bus valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į pradinės padėties pokyčius, kaip antai Sąjungos išorės sienai daromą spaudimą ir darbo krūvį prie išorės sienų bei konsulatuose, valstybėms narėms laikotarpio viduryje bus skirta papildoma suma, kuri bus grindžiama naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę;

(40)kadangi sienų valdymo ir vizų srities uždaviniai nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į migracijos srautų pokyčius, spaudimą prie sienų ir saugumo grėsmes ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios Sąjungos pridėtinės vertės. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę;

(41)valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(42)priemonė turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole, bendra vizų politika ir didelės apimties IT sistemomis, todėl turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su priemonės tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(43)be jų pradinių asignavimų, dalis pagal šią priemonę teikiamų išteklių taip pat galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Šie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su veiksmais, kuriems reikia bendradarbiavimo pastangų, arba veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar kelioms valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo. Tai, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklai vykdyti reikalingos techninės įrangos pirkimas pagal valstybių narių nacionalines programas, prašymų išduoti vizą tvarkymo modernizavimas, naujų didelės apimties IT sistemų kūrimas ir tų sistemų sąveikumo užtikrinimas. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija nustatys savo darbo programose;

(44)siekiant papildyti šios priemonės politikos tikslą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, pagal priemonę taip pat turėtų būti teikiama parama veiksmams Sąjungos lygmeniu. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama priemonės intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(45)siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant spręsti nenumatyto arba neproporcingo migracijos spaudimo problemą, visų pirma tuose sienos ruožuose, kuriuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013 38 nustatyta, kad problema kelia grėsmę visos Šengeno erdvės veikimui, taip pat valstybių narių konsulatų vizų skyriuose daromo spaudimo problemą arba šalinti pavojų sienų saugumui, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą;

(46)šios priemonės politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ [...] politikos finansavimo kryptį (-s). Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškią Europos pridėtinę vertę;

(47)šiame reglamente nustatomas visos priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 39 17 punkte;

(48)šiai priemonei taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. .../... [naujasis Finansinis reglamentas] (toliau – Finansinis reglamentas) 40 . Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas priemonės veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(49)siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, priemonė turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) Nr. .../... [BNR], dalis;

(50)Reglamentu (ES) Nr. .../... [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti sienų valdymo ir vizų priemonės tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama pagal šią priemonę;

(51)finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(52)pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [naujasis Finansinis reglamentas] 41 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 42 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 43 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 44 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 45 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 46 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(53)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(54)pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 47 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(55)pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis programomis būtų atsižvelgiama į atokiausiuose regionuose kylančias grėsmes. Priemonė padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti atokiausiems regionams;

(56)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 48 22 ir 23 dalimis, priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Norint įvertinti priemonės laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes;

(57)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(58)atsižvelgdamos į rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti priemonės įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] ir šio reglamento nuostatas;

(59)siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 49 nustatytais principais;

(60)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 50 . Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį;

(61)valstybės narės dalyvavimas taikant šią priemonę neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, be kita ko, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(62)Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 51 , patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 52 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(63)Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 53 , kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB 54 3 straipsniu;

(64)Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis 55 , kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES 56 3 straipsniu;

(65)pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(66)šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB 57 . Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) …/… [Daugiametės finansinės programos reglamento] 58 taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatoma sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė (toliau – priemonė), kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas).

2.Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu (ES) Nr. .../... [Muitinio tikrinimo įrangos fondas], kuriuo kaip [Integruoto sienų valdymo fondo] 59 dalis nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įsteigiamas fondas.

3.Jame nustatomi priemonės tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

(2)sienos perėjimo punktas – vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 8 punkte 60 ;

(3)Europos integruotas sienų valdymas – Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnyje išvardytos sudedamosios dalys;

(4)išorės sienos – valstybių narių sienos: sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas, jūrų sienos ir oro uostai, upių uostai, jūrų uostai bei ežerų uostai, kuriems taikomos Sąjungos teisės nuostatos dėl išorės sienų kirtimo, taip pat vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta;

(5)išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013;

(6)migrantų antplūdžio vieta – migrantų antplūdžio vieta, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 10 punkte;

(7)vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta:

(a)bendra valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, ir valstybės narės, kuri privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kuriai dar neįsigaliojo atitinkamas Tarybos sprendimas, kuriuo jai leidžiama taikyti visą acquis, siena;

(b)bendra dviejų valstybių narių, kurios privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktus, bet kurioms dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo joms leidžiama taikyti visą acquis, siena.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1.Priemonės, kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą, politikos tikslas – užtikrinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, išlaikant laisvą asmenų judėjimą joje ir visapusiškai laikantis Sąjungos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių ir taip padedant užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje.

2.Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą ši priemonė padeda siekti šių konkrečių tikslų:

(a)remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir juos identifikuoti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus;

(b)remti bendrą vizų politiką, siekiant palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei saugumo rizikai.

3.Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, priemonė įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių pagal šią priemonę visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai.

2.Siekiant šio reglamento tikslų pagal priemonę gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 straipsnį.

3.Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

(a)III priedo 1 dalies a punkte nurodyti veiksmai prie tų vidaus sienų, kurių kontrolė dar nepanaikinta;

(b)veiksmai, susiję su laikinu ir išimties tvarka taikomu vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/399;

(c)prekių kontrolės srityje:

(1)veiksmai, kurių vienintelis tikslas arba rezultatas yra prekių kontrolė;

(2)įrangos, išskyrus transporto priemonių, kuria vienas iš siekiamų tikslų arba rezultatų yra prekių kontrolė, įsigijimas, techninė priežiūra ar atnaujinimas;

(3)kiti veiksmai pagal šį reglamentą, kurių pirminis tikslas arba rezultatas yra prekių kontrolė.

Ekstremaliosios situacijos atveju šioje dalyje nurodyti veiksmai, kurie nėra tinkami finansuoti, gali būti laikomi tinkamais finansuoti.

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.Reikalavimus atitinka šie subjektai:

(a)teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

i)    valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)    darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis;

(b)teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

2.Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4.Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 skirsnis

Bendros nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti pridėtinę vertę šio reglamento tikslams.

2.Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones.

3.Priemonė įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.

7 straipsnis

Biudžetas

1.Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 8 018 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Finansinis paketas naudojamas taip:

(a)4 811 000 000 EUR skiriama programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą, iš šios sumos 157 200 000 EUR – 16 straipsnyje nurodytai specialiai tranzito programai, įgyvendinamai taikant pasidalijamąjį valdymą;

(b)3 207 000 000 EUR skiriama teminei priemonei.

3.Komisijos iniciatyva iki 0,52 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, susijusiai su priemonės įgyvendinimu.

4.Laikantis šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, asociacijos susitarimų atitinkamų nuostatų, sudaromi susitarimai, kuriais nustatomas jų dalyvavimo pobūdis ir sąlygos. Tų šalių finansiniais įnašais papildomi 1 dalyje nurodyti iš Sąjungos biudžeto skiriami bendri ištekliai.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

(a)konkretiems veiksmams,

(b)Sąjungos veiksmams ir

(c)pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis. 

2.Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų.

3.Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad dėl atrinktų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui.

4.Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui.

5.Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

6.Komisija priima Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

7.Priėmusi finansavimo sprendimus, kaip nurodyta 3 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą.

8.Finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims.

2 skirsnis
Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą Komisijos sprendimą.

2.Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR].

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms, kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą (toliau – programos), preliminariai paskirstomi taip:

(a)4 009 000 000 EUR – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus;

(b)802 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje.

2.Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama, įskaitant specialią tranzito programą.

5.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

6.Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, pagal šią priemonę teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.

7.Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

(a)visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, ar

(b)tik viešajam įnašui.

12 straipsnis

Programos

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais sienų valdymo ir vizų srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius ir kad jie visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išdėstytas įgyvendinimo priemones.

2.Komisija užtikrina, kad valstybėms narėms pradedant rengti programas šiame procese dalyvautų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir, kai tinkama, „eu-LISA“, atsižvelgiant į agentūrų kompetenciją.

3.Ji konsultuojasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra dėl programų projektų ir ypač daug dėmesio skiria veiklai, kuriai pagal 3 straipsnio 2 dalies a punktą teikiama veiklos parama, siekdama užtikrinti, kad jie derėtų su Agentūros ir valstybių narių veiksmais sienų valdymo srityje ir juos papildytų, taip pat išvengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti išlaidų efektyvumą.

4.Komisija gali įtraukti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir, kai tinkama, „eu-LISA“ į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems pagal priemonę teikiama parama, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

5.Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 priėmus rekomendacijas, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, ir rekomendacijas, pateiktas atliekant pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamentą (ES) 2016/1624, atitinkama valstybė narė drauge su Komisija išnagrinėja, kaip naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą tinkamiausiai įgyvendinti šias rekomendacijas.

6.Kai tinkama, Komisija įtraukia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą į nagrinėjimo, kaip naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą tinkamiausiai įgyvendinti rekomendacijas, procesą.

7.Įgyvendindama 5 dalį atitinkama valstybė narė nustato, kad priemonių, kuriomis pašalinami visi nustatyti trūkumai, visų pirma priemonių, kuriomis pašalinami dideli trūkumai ir imamasi veiksmų dėl reikalavimų neatitinkančių vertinimų, įgyvendinimas yra jos programos prioritetas.

8.Prireikus atitinkama programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 5 dalyje nurodytas rekomendacijas. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija gali patvirtinti patikslintą programą.

9.Bendradarbiaudama ir pasikonsultavusi su Komisija bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją, atitinkama valstybė narė gali perskirstyti išteklius pagal savo programą, įskaitant veiklos paramai numatytus išteklius, siekdama įgyvendinti 5 dalyje nurodytas finansinį poveikį turinčias rekomendacijas.

10.Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektus su trečiąja šalimi arba trečiojoje šalyje naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

11.Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti veiksmus su trečiąja šalimi arba trečiojoje šalyje, susijusius su neteisėto sienos kirtimo stebėjimu, nustatymu bei prevencija ir neteisėtai sienas kirtusių asmenų identifikavimu, sekimu ir sulaikymu, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užtikrinti jų prevenciją ir kovoti su jais arba prisidėti prie migrantų apsaugos ir gyvybių gelbėjimo, naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, ta valstybė narė užtikrina, kad Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 20 straipsnį būtų pranešta apie visus dvišalius ar daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus su ta trečiąja šalimi.

12.Operatyvinei įrangai, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemoms, kurios reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei vykdyti ir kurios įsigyjamos naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, taikomi šie reikalavimai:

(a)prieš pradėdamos operatyvinės įrangos, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemų įsigijimo, kuriam naudojama pagal šią priemonę teikiama parama, procedūrą valstybės narės užtikrina, kad ši įranga atitiktų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nustatytus standartus, jei tokie standartai nustatyti, ir kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra patikrina jų technines specifikacijas, siekdamos užtikrinti sąveiką su Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų naudojamais ištekliais;

(b)visa valstybių narių įsigyta didelio masto sienų valdymo įranga, kaip antai oro ir jūrų transporto priemonės ir stebėsenos įranga, užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad šiais ištekliais būtų galima pasinaudoti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 8 dalį;

(c)valstybės narės gali nuspręsti naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą įsigyti operacijoms jūroje tinkamą daugiafunkcinę įrangą, jeigu ši įranga, kai ją naudoja atitinkamos nacionalinės institucijos, sienos stebėjimo operacijoms vykdyti per metus naudojama ne trumpiau kaip 60 proc. viso naudojimo nacionaliniais tikslais laiko. Ši įranga užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad šiais ištekliais būtų galima pasinaudoti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 8 dalį;

(d)siekdamos remti nuoseklų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų plėtojimo planavimą ir bendrų viešųjų pirkimų galimybę, valstybės narės, teikdamos ataskaitas pagal 27 straipsnį, praneša Komisijai apie esamus daugiamečius įrangos, kurią numatoma įsigyti pagal šią priemonę, planus. Komisija perduoda šią informaciją Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

13.Sienų valdymo srities mokymai, rengiami naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, grindžiami atitinkamais suderintais ir kokybiškais sienų ir pakrančių apsaugos sričiai taikomais Europos švietimo ir bendrojo mokymo standartais.

14.Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.

15.Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais.

13 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies c punkte ir 2–11 dalyse nurodytus kriterijus. Šis asignavimas grindžiamas naujausiais turimais statistiniais duomenimis, susijusiais su I priedo 1 dalies c punkte ir 2–11 dalyse nurodytais kriterijais. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų.

2.Jei tarpinio mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 85 straipsnį, negauta dėl bent 10 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje.

3.Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 12 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

14 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai.

2.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą finansavimą konkretiems veiksmams, jeigu programoje atitinkamai numatyta jį skirti ir jei jis naudojamas, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus.

3.Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

15 straipsnis

Veiklos parama

1.Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.Valstybė narė gali iki 30 proc. sumos, pagal priemonę skirtos programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

3.Veiklos paramą naudojančios valstybės narės laikosi Sąjungos sienų ir vizų acquis.

4.Valstybės narės programoje ir 27 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija, pasikonsultavusi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją pagal 12 straipsnio 3 dalį, įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija ir, kai tinkama, informacija, gauta atliekant Šengeno acquis taikymo vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus.

5.Nedarant poveikio 4 straipsnio 3 dalies c punktui, veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugoms.

6.Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos VII priede nurodytos konkrečios užduotys ir paslaugos.

16 straipsnis

Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti

1.Pagal priemonę teikiama parama negautiems išduotų tranzito vizų mokesčiams ir papildomoms išlaidoms, patirtoms įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 694/2003, kompensuoti.

2.Pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą Lietuvai specialiai tranzito programai skirti ištekliai skiriami kaip papildoma veiklos parama Lietuvai, atsižvelgiant į programoje nurodytus veiksmus, atitinkančius reikalavimus veiklos paramai gauti, kaip nurodyta VII priede.

3.Nukrypstant nuo 15 straipsnio 2 dalies, be 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos, veiklos paramai finansuoti Lietuva gali papildomai naudoti sumą, kuri jai skirta pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą.

4.Komisija ir Lietuva peržiūri šio straipsnio taikymą, jei įvyksta pokyčių, darančių poveikį specialios tranzito programos egzistavimui arba veikimui.

3 skirsnis
Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą

17 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.

18 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, atitinkantys šio reglamento tikslus.

2.Komisijos iniciatyva priemonė gali būti naudojama Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į II ir III priedus.

3.Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

4.Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

5.Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.

6.Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) Nr. .../... [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

19 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šią priemonę nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis [Reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento [X antraštinės dalies].

20 straipsnis

Komisijos lygmeniu teikiama techninė parama

Pagal priemonę gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc. 

21 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

22 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su šia priemone, jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Šiai priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais.

4 skirsnis
Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą

23 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.Pagal priemonę teikiama finansinė parama, siekiant tenkinti skubius ir konkrečius poreikius ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl netikėto ir ypač didelio spaudimo, kai daug ar neproporcingai daug trečiųjų šalių piliečių kirto, kerta arba gali kirsti vienos arba daugiau valstybių narių išorės sienas, visų pirma tuose sienų ruožuose, kur poveikio lygis yra toks, kad kyla grėsmė visos Šengeno erdvės veikimui, atveju arba bet kokios kitos situacijos atveju, kai kyla staigus ir ypač didelis spaudimas šio reglamento taikymo srityje, dėl kurio reikia nedelsiant imtis veiksmų.

2.Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama atitinkamai numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

24 straipsnis

Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas

1.Veiksmui, kuriam pagal priemonę skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmams arba veiksmams, kurie atitinka visas šias sudėtines palyginamas sąlygas:

(a)yra įvertinti pagal priemonę paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

(b)atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

(c)negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 67 straipsnio 5 dalies ir Reglamento (ES) Nr. .../... [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] 8 straipsnio, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo arba priemonės, pagal kuriuos teikiama parama, taisyklės.

5 skirsnis

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis. Bendros nuostatos

25 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 43 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą.

2.Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.

3.Rodikliai, kuriais grindžiama priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant šio reglamento tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.Siekiant veiksmingai įvertinti priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją, sukūrimo.

26 straipsnis

Vertinimas

1.Komisija atlieka šio reglamento, taip pat ir pagal šią priemonę vykdomų veiksmų, laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus.

2.Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 40 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio.

2 poskirsnis. Pasidalijamojo valdymo taisyklės

27 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines veiklos rezultatų ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą iki 2022 m. birželio 30 d.

2.Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:

(a)pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 37 straipsnį;

(b)visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti;

(c)pagal priemonę remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą;

(d)programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus;

(e)komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

(f)reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį.

3.Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtomis.

4.Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

28 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2.Bendri rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.12, 15, 25 ir 28 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 15, 25 ir 28 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 12, 15, 25 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 27 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal išorės sienų ir vizų priemonę, kuri įtraukta į Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 įsteigtą 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą ir kuri toliau taikoma tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.Priemonės finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo išorės sienų ir vizų priemonės, įtrauktos į Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 įsteigtą 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą, prie šios priemonės.

32 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☑ nauja priemone

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 61

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, gaunama papildomai, be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

☑ trukmė ribota

–☑    galioja nuo 2021 1 1 iki 2027 12 31

–☑    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 62

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų 63 .

☑ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–☑ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–☑ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–☑ EIB ir Europos investicijų fondui;

–☑ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

–☑ viešosios teisės subjektams;

–☑ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–☑ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo skaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes)	Įsipareigojimai	(1)	605,643	1 152,796	1 165,153	1 244,444	1 257,299	1 270,410	1 280,255	—	7 976,000
	Mokėjimai	(2)	39,834	73,210	308,262	830,687	1 223,613	1 211,502	1 206,009	3 082,882	7 976,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 69	Įsipareigojimai = Mokėjimai	(3)	5,654	5,767	5,882	6,000	6,120	6,242	6,335	—	42,000
IŠ VISO asignavimų programos paketui	Įsipareigojimai	=1+3	611,297	1 158,563	1 171,035	1 250,444	1 263,419	1 276,652	1 286,590	—	8 018,000
	Mokėjimai	=2+3	45 488	78 977	314 144	836,687	1 229,733	1 217,744	1 212,344	3 082,882	8 018,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	10,329	11,473	13,046	13,046	13,046	13,046	13,046	87,032
Kitos administracinės išlaidos	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	1,412
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	10,531	11,675	13,248	13,248	13,248	13,248	13,248	88,444

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 70 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	5,654	5,767	5,882	6,000	6,120	6,242	6,335	42,000
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	5,654	5,767	5,882	6,000	6,120	6,242	6,335	42,000

IŠ VISO

16,185

17,442

19,130

19,248

19,368

19,490

19,583

130,444

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–☑    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–☑    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–☑     kitoms pajamoms

Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    COM(2015) 240 final, 2015 m. gegužės 13 d.

(2)    OL C […], […], p. […].

(3)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(4)    „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“, COM(2018) 321, 2018 5 2.

(5)    2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 574/2007/EB dėl Išorės sienų fondo 2007–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 144, 2007 6 6, p. 22).

(6)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).

(7)    COM(2018) 321 final, 2018 m. gegužės 2 d.

(8)    Reglamentas (ES) ../..

(9)    COM(2018) 375, 2018 m. gegužės 29 d.

(10)    OL L [..], […], p.

(11)    OL C , , p. .

(12)    OL C , , p. .

(13)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(14)    COM(2015) 240 final, 2015 m. gegužės 13 d.

(15)     http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/12/15/euco-conclusions-final/

(16)    2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados .

(17)    COM(2017) 794 final.

(18)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).

(19)    OL L [..], […], p.

(20)    OL L [..], […], p.

(21)    OL L 144, 2007 6 6, p. 22.

(22)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).

(23)    2017 m. lapkričio 30 d. Reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(24)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(25)    COM(2016) 731 final, 2016 m. lapkričio 16 d.

(26)    COM(2016) 272 final/2, 2016 m. gegužės 4 d.

(27)    COM(2016) 881 final, 882 final ir 883 final, 2016 m. gruodžio 21 d.

(28)    COM(2017) 344 final, 2017 m. birželio 29 d.

(29)    COM(2017) 794 final, 2017 m. gruodžio 12 d.

(30)    EUCO 22/15 CO EUR 8 CONCL 3.

(31)    2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(32)    OL L 236, 2003 9 23, p. 946.

(33)    2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 693/2003, nustatantis specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STD), supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantis Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą (OL L 99, 2003 4 17, p. 8).

(34)    2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 694/2003 dėl supaprastinto tranzito dokumentų (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD), numatytų Reglamente (EB) Nr. 693/2003, vienodos formos (OL L 99, 2003 4 17, p. 15).

(35)    OL L [..], […], p.

(36)    2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(37)    2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(38)    2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).

(39)    OL C , , p. .

(40)    OL C , , p. .

(41)    OL C […], […], p. […].

(42)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(43)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(44)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(45)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(46)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1939 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(47)    2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(48)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(49)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(50)    OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(51)    OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(52)    1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(53)    OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(54)    2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(55)    OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(56)    2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(57)    2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(58)    OL L [..], […], p.

(59)    OL L [...], […], p.

(60)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(61)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(62)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx

(63)    Programa gali būti (iš dalies) pavesta vykdyti vykdomajai agentūrai, atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę ir į priimtinus sprendimus. Programai įgyvendinti Komisijoje ir vykdomojoje agentūroje skirti administraciniai asignavimai bus atitinkamai pritaikyti.

(64)    COM(2018) 375 final.

(65)    2014 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1042/2014 I priedas; 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1973.

(66)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(67)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(68)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(69)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(70)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(71)    CA – sutartininkas; LA – vietinis darbuotojas; SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(72)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius susijusias surinkimo sąnaudas.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras,2018 06 12

COM(2018) 473 final

PRIEDAI

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

{SEC(2018) 315 final}

{SWD(2018) 347 final}

{SWD(2018) 348 final}

I PRIEDAS

Finansavimo skyrimo programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą, kriterijai

1.10 straipsnyje nurodyti turimi ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

(a)kiekvienai valstybei narei tik programavimo laikotarpio pradžioje pagal priemonę skiriama fiksuota 5 000 000 EUR suma;

(b)Lietuvai tik programavimo laikotarpio pradžioje skiriama 157 200 000 EUR suma specialiai tranzito programai;

(c)likę 10 straipsnyje nurodyti ištekliai padalijami pagal šiuos kriterijus:

30 proc. išorės sausumos sienoms;

35 proc. išorės jūrų sienoms;

20 proc. oro uostams;

15 proc. konsulinėms įstaigoms.

2.1 dalies c punkte nurodyti turimi ištekliai, skirti išorės sausumos ir išorės jūrų sienoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

(a)70 proc. atsižvelgiant į jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų ilgį, kuris bus apskaičiuotas, remiantis kiekvienam konkrečiam ruožui, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013 1 , nustatytais lyginamaisiais svoriais, kurie nurodyti 11 dalyje, ir

(b)30 proc. atsižvelgiant į darbo krūvį prie jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų, nustatytą pagal 7 dalies a punktą.

3.2 dalies a punkte nurodytus lyginamuosius svorius nustato Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pagal 11 dalį.

4.1 dalies c punkte nurodyti ištekliai, skirti oro uostams, valstybėms narėms paskirstomi pagal darbo krūvį oro uostuose, nustatytą pagal 7 straipsnio b punktą.

5.1 dalies c punkte nurodyti turimi ištekliai, skirti konsulinėms įstaigoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

(a)50 proc. atsižvelgiant į valstybių narių konsulinių įstaigų, esančių Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 2 I priede išvardytose šalyse, skaičių (neįskaičiuojant garbės konsulatų), ir

(b)50 proc. atsižvelgiant į darbo krūvį, susijusį su vizų politikos valstybių narių konsulinėse įstaigose, esančiose Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede išvardytose šalyse, valdymu, nustatytą pagal šio priedo 7 dalies c punktą.

6.Pagal 1 dalies c punktą paskirstant išteklius sąvoka „išorės jūrų sienos“ – tai valstybių narių teritorinės jūros išorinė riba, nustatyta pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsnius. Tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią neteisėtai imigracijai arba neteisėtam atvykimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, minėta riba – didelės grėsmės teritorijos išorinė riba. Šiuo atžvilgiu sąvokos „išorės jūrų sienos“ apibrėžtis nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus pastarųjų dvejų metų veiklos duomenis. Ši apibrėžtis vartojama tik šiame reglamente.

7.Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas naujausiais šio reglamento taikymo dieną turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas naujausiais 2024 m. atliktinos laikotarpio vidurio peržiūros metu turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Darbo krūvio vertinimas grindžiamas toliau nurodytais veiksniais:

(a)prie išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų:

(1)70 proc. atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, skaičių;

(2)30 proc. atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių;

(b)oro uostuose:

(1)70 proc. atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, skaičių;

(2)30 proc. atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių;

(c)konsulinėse įstaigose:

atsižvelgiant į prašymų išduoti trumpalaikę vizą arba oro uosto tranzitinę vizą skaičių.

8.5 dalies a punkte nurodytų konsulinių įstaigų orientaciniai duomenys apskaičiuojami remiantis 2010 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimo C(2010) 1620, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“, 28 priede pateikta informacija.

Jeigu valstybės narės nepateikia atitinkamų statistinių duomenų, naudojami naujausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų, orientaciniai duomenys lygūs nuliui.

9.Darbo krūvio orientaciniai duomenys, nurodyti:

(a)7 dalies a punkto 1 papunktyje ir 7 dalies b punkto 1 papunktyje – naujausi statistiniai duomenys, kuriuos pagal Sąjungos teisę pateikė valstybės narės;

(b)7 dalies a punkto 2 papunktyje ir 7 dalies b punkto 2 papunktyje – naujausi statistiniai duomenys, kuriuos parengė Komisija (Eurostatas), remdamasi pagal Sąjungos teisę pateiktais valstybių narių duomenimis;

(c)7 dalies c punkte nurodomi naujausi vizų statistiniai duomenys, kuriuos pagal Vizų kodekso 3 46 straipsnį paskelbė Komisija;

(d)jeigu valstybės narės nepateikia atitinkamų statistinių duomenų, naudojami naujausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų, orientaciniai duomenys lygūs nuliui.

10.Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pateikia Komisijai ataskaitą dėl išteklių paskirstymo išorės sausumos sienoms, išorės jūrų sienoms ir oro uostams, kaip nurodyta 1 dalies c punkte.

11.Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais 10 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis grėsmės lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausiais šio reglamento taikymo dieną turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais 10 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis grėsmės lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausiais 2024 m. atliktinos laikotarpio vidurio peržiūros metu turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Joje nustatomi toliau nurodyti konkretūs lyginamieji svoriai kiekvienam ruožui taikant grėsmės lygį, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013:

(a)mažos grėsmės lyginamasis svoris – 0,5;

(b)vidutinės grėsmės lyginamasis svoris – 3;

(c)didelės grėsmės lyginamasis svoris – 5;

(d)kritinės grėsmės lyginamasis svoris – 8.

II PRIEDAS

Įgyvendinimo priemonės

1.Priemonė padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

(a)sienų kontrolei gerinti pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio a punktą:

i.stiprinti gebėjimus atlikti patikrinimus ir vykdyti stebėjimą prie išorės sienų, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinama tarpvalstybinio nusikalstamumo, kaip antai neteisėto migrantų gabenimo, prekybos žmonėmis ir terorizmo, prevencija ir nustatymas;

ii.remti paieškos ir gelbėjimo veiklą, vykdomą atliekant sienų stebėjimą jūroje;

iii.įgyvendinti su sienų kontrole susijusias technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje;

iv.atlikti vidaus saugumo rizikos analizę ir grėsmių, galinčių turėti įtakos išorės sienų veikimui arba saugumui, analizę;

v.remti, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, valstybes nares, kurios patiria arba gali patirti neproporcingai didelį migracijos spaudimą prie ES išorės sienų, be kita ko, teikiant techninį ir operatyvinį pastiprinimą, taip pat į migrantų antplūdžio valdymo centrus siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes;

(b)toliau plėtoti Europos sienų ir pakrančių pajėgas – bendrai stiprinti gebėjimus, vykdyti bendrus viešuosius prikimus, nustatyti bendrus standartus ir taikyti kitas priemones, kuriomis supaprastinamas valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas;

(c)gerinti nacionalinių institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir už prie sienų atliekamas užduotis, tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu ir valstybių narių arba valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, tarnybų ir agentūrų arba trečiųjų šalių bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu;

(d)užtikrinti vienodą Sąjungos išorės sienų acquis taikymą, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas pagal kokybės kontrolės priemones, kaip antai Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, pažeidžiamumo vertinimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1624, ir nacionalines kokybės kontrolės priemones;

(e)kurti ir naudoti didelės apimties IT sistemas sienų valdymo srityje ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinti šių IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumą.

2.Priemonė padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

(a)teikti veiksmingas ir prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims palankias paslaugas, kartu užtikrinant vizų procedūros saugumą ir vientisumą;

(b)užtikrinti vienodą Sąjungos vizų acquis taikymą, be kita ko, tolesnį bendros vizų politikos plėtojimą ir atnaujinimą;

(c)kurti įvairias valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formas;

(d)kurti ir naudoti didelės apimties IT sistemas bendros vizų politikos srityje ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinti šių IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumą.

III PRIEDAS

Paramos apimtis

1.Siekiant konkretaus 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo, pagal priemonę visų pirma remiama:

(a)infrastruktūra, pastatai, sistemos ir paslaugos, reikalingi sienos perėjimo punktuose, migrantų antplūdžio valdymo centruose ir sienoms nuo vieno sienos kirtimo punkto iki kito stebėti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam sienos kirtimui, neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie išorės sienų ir su tuo kovojama, taip pat siekiant užtikrinti sklandų teisėtų keliautojų judėjimą;

(b)operatyvinė įranga, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemos, reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei, laikantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nustatytų standartų, jei tokie standartai nustatyti;

(c)su Europos integruotu sienų valdymu ir jo plėtojimu susijęs arba jį plėtoti padedantis mokymas, atsižvelgiant į operatyvinius poreikius bei rizikos analizę ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

(d)bendrų ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į trečiąsias šalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. .../... [naujasis Reglamentas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų] 4 , ir sienos apsaugos pareigūnų bei kitų atitinkamų ekspertų siuntimas į valstybes nares arba iš valstybės narės į trečiąją šalį, ekspertų arba ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimo stiprinimas ir jų tinklų operatyvinių gebėjimų didinimas, taip pat keitimasis geriausia praktika ir Europos tinklų gebėjimų įvertinti, skatinti, remti ir plėtoti Sąjungos politiką didinimas;

(e)tyrimai, bandomieji projektai ir kiti susiję veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti arba plėtoti Europos integruotą sienų valdymą, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimo priemones, kaip antai bendras gebėjimų didinimas, bendrų standartų ir kitų priemonių, kuriomis supaprastinamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, nustatymas;

(f)naujoviškų metodų plėtojimas arba naujų technologijų, kurios gali būti perkeltos į kitas valstybes nares, diegimo veiksmai, visų pirma saugumo srities mokslinių tyrimų projektų rezultatų diegimas, ypač kai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, veikdama pagal Reglamento (ES) 2016/1624 37 straipsnį, nustato, kad tokiu diegimu prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų didinimo;

(g)parengiamoji, stebėjimo, administracinė ir techninė veikla, reikalinga, siekiant vykdyti išorės sienų politiką, taip pat stiprinti Šengeno erdvės valdymą, plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo siekiama patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis ir Šengeno sienų kodeksas, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos, taip pat priemonės, kuriomis įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pagal Reglamentą (ES) 2016/1624 atlikus pažeidžiamumo vertinimus;

(h)trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymas, pirštų atspaudų paėmimas, registravimas, saugumo patikros, apklausos, informacijos teikimas, sveikatos ir pažeidžiamumo tikrinimas ir prireikus medicininė priežiūra, taip pat jų nukreipimas atlikti tinkamas procedūras prie išorės sienų, visų pirma migrantų antplūdžio valdymo centruose;

(i)veiksmai, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie išorės sienų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus;

(j)statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas;

(k)Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui skirta veiklos parama.

2.Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo šia priemone visų pirma remiama:

(a)infrastruktūra ir pastatai, reikalingi prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti, įskaitant saugumo priemones, taip pat kiti veiksmai, kuriais siekiama gerinti vizų prašytojams teikiamų paslaugų kokybę;

(b)operatyvinė įranga ir ryšių sistemos, reikalingos prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti;

(c)konsulinių įstaigų ir kito personalo, prisidedančio prie bendros vizų politikos ir konsulinio bendradarbiavimo, mokymas;

(d)keitimasis geriausia praktika ir ekspertų mainai, įskaitant ekspertų delegavimą, taip pat Europos tinklų gebėjimų įvertinti, skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus didinimas;

(e)tyrimai, bandomieji projektai ir kiti susiję veiksmai, kaip antai veiksmai, kuriais siekiama gerinti žinias atliekant analizes bei vertinimus ir vykdant stebėseną;

(f)veiksmai, kuriais plėtojami naujoviški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

(g)parengiamoji, stebėjimo, administracinė ir techninė veikla, be kita ko, siekiant stiprinti Šengeno erdvės valdymą plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kurio paskirtis – patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos;

(h)didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie vizų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus;

(i)statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas;

(j)bendros vizų politikos įgyvendinimui skirta veiklos parama.

3.Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo šia priemone visų pirma remiama:

(a)infrastruktūra ir pastatai, reikalingi didelės apimties IT sistemoms ir susijusiems ryšių struktūros komponentams laikyti;

(b)įranga ir ryšių sistemos, reikalingos siekiant užtikrinti tinkamą didelės apimties IT sistemų veikimą;

(c)su didelės apimties IT sistemomis susijęs mokymas ir komunikacijos veikla;

(d)didelės apimties IT sistemų kūrimas ir modernizavimas;

(e)tyrimai, koncepcijų pagrįstumo įrodymas, bandomieji projektai ir kiti atitinkami veiksmai, susiję su didelės apimties IT sistemų diegimu, įskaitant jų sąveikumą;

(f)veiksmai, kuriais plėtojami naujoviški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

(g)didelės apimties IT sistemoms reikalingų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių vizų ir sienų srityje plėtojimas;

(h)didelės apimties IT sistemų diegimui skirta veiklos parama.

IV PRIEDAS

Veiksmai, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 14 dalyje

(1)Operatyvinės įrangos įsigijimas, taikant bendrų viešųjų pirkimų su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sistemas, kuria Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra galės naudotis vykdydama operatyvinę veiklą, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 14 dalį.

(1)Priemonės, kuriomis remiamas valstybių narių ir su ES bendrą sausumos arba jūrų sieną turinčios trečiosios šalies tarpžinybinis bendradarbiavimas.

(2)Tolesnis Europos sienų ir pakrančių pajėgų plėtojimas, bendrai didinant gebėjimus, vykdant bendrus viešuosius prikimus, nustatant bendrus standartus ir taikant kitas priemones, kuriomis supaprastinamas valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, kaip išdėstyta II priedo 1 dalies b punkte.

(3)Bendras imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas, kaip nurodyta III priede.

(4)Priemonės, dėl kurių lengviau identifikuoti prekybos žmonėmis aukas ir kuriomis didinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant išaiškinti prekiautojus žmonėmis vykdant sienų kontrolę.

(5)Naujų metodų arba technologijų diegimo, perdavimo, bandymo ir tvirtinimo priemonės, įskaitant bandomuosius projektus ir tolesnes su Sąjungos finansuojamais saugumo tyrimų projektais susijusias priemones, kaip nurodyta III priede.

(6)Migrantų antplūdžio valdymo centrų steigimo ir veiklos vykdymo valstybėse narėse, kurios patiria arba gali patirti neproporcingai didelį migracijos spaudimą, priemonės.

(7)Tolesnis valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formų plėtojimas, kaip nurodyta II priedo 2 dalies c punkte.

(8)Papildomų valstybių narių konsulinių įstaigų steigimas arba jų konsulinio atstovavimo šalyse, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą, visų pirma šalyse, kuriose šiuo metu nėra valstybių narių atstovybių, didinimas.

V PRIEDAS

25 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

(a)1 konkretus tikslas: remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei juos nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus:

(1)prie ES išorės sienų nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius a) tarp sienos perėjimo punktų ir b) sienos perėjimo punktuose;

Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

(1)sienos perėjimo punktuose nustatytas asmenų su suklastotais kelionės dokumentais skaičius;

Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

(b)2 konkretus tikslas: remti bendrą vizų politiką, siekiant palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei saugumo rizikai:

(1)fondo lėšomis remiamuose konsulatuose nustatytas asmenų su suklastotais kelionės dokumentais skaičius;

Duomenų šaltinis – valstybės narės 5  

(2)sprendimų priėmimo trukmės vidurkis (ir tendencijos) vykdant vizų procedūrą.

Duomenų šaltinis – valstybės narės 6

VI PRIEDAS

Intervencinio veiksmo rūšis

1 LENTELĖ.   SKIRTINGŲ INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRIČIŲ KODAI

2 LENTELĖ.   SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI

3 LENTELĖ.   ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI

VII PRIEDAS

Veiksmai, kuriems gali būti teikiama veiklos parama

(a)Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo veiklos parama apima toliau nurodytas išlaidas, su sąlyga, kad jų vykdydama savo operatyvinę veiklą nepadengia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra:

(1)personalo išlaidas;

(2)įrangos ir infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir remontą;

(3)paslaugų išlaidas, įskaitant migrantų antplūdžio valdymo centruose pagal šį reglamentą vykdomos veiklos išlaidas;

(4)einamąsias operacijų išlaidas.

Priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1624 7 2 straipsnio 5 punkte, gali naudoti veiklos paramą savo pačios dalyvavimo operatyvinėje veikloje, nurodytoje Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 5 punkte, kuriai taikomas šis reglamentas, arba su jos nacionalinės sienos kontrole susijusios veiklos išlaidoms padengti.

(b)Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo veiklos parama apima:

(1)personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

(2)paslaugų išlaidas;

(3)įrangos ir infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir remontą;

(4)su nekilnojamuoju turtu susijusias išlaidas, įskaitant nuomos išlaidas ir nusidėvėjimą.

(c)Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo, veiklos parama apima:

(1)personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

(2)didelės apimties IT sistemų operacijų valdymą ir jų bei jų ryšių infrastruktūros techninę priežiūrą, įskaitant šių sistemų sąveikumą ir saugių patalpų nuomą.

(d)Be to, kas nurodyta pirmiau, pagal programą Lietuvai teikiama papildoma veiklos parama, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje.

VIII PRIEDAS

25 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto ir rezultato rodikliai

(a)1 konkretus tikslas: remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei juos nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus:

(1)sienų kontrolės infrastruktūra, transporto priemonės ir kita įranga, kuriai pagal priemonę teikiama finansinė parama:

–naujai pastatytų arba atnaujintų sienos perėjimo punktų skaičius, palyginti su bendru naujai pastatytų arba atnaujintų sienos perėjimo punktų atitinkamoje valstybėje narėje skaičiumi;

–automatizuotos sienų kontrolės vartų skaičius;

–oro transporto priemonių skaičius;

–jūrų transporto priemonių skaičius;

–sausumos transporto priemonių skaičius;

–įrangos, kuria gali naudotis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vienetų skaičius;

–kitos įrangos vienetų skaičius, taip pat nurodant įrangos, skirtos migrantų antplūdžio valdymo centrams įrengti, atnaujinti arba prižiūrėti šio reglamento tikslais, vienetų skaičių;

–daugiafunkcinės įrangos, kuriai pagal šią priemonę teikiama parama, vienetų skaičius;

(2)naudojantis pagal priemonę teikiama parama įsteigtų specializuotų pareigybių trečiosiose šalyse skaičius:

–bendri ryšių palaikymo pareigūnai, kaip nurodyta III priede,

–kitos specializuotos pareigybės, susijusios su sienų valdymu;

(3)naudojantis pagal priemonę teikiama parama valstybėse narėse vykdomų nacionalinių valdžios institucijų ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimo projektų arba bendradarbiavimo priemonių, kuriomis prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimo, skaičius;

(4)įrangos, naudojamos vykdant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacijas, kuri įsigyta naudojantis pagal priemonę teikiama parama, vienetų skaičius, palyginti su bendru Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve užregistruotos įrangos vienetų skaičiumi;

(5)naudojantis pagal priemonę teikiama parama vykdomų nacionalinių agentūrų ir EUROSUR nacionalinio koordinavimo centro (NKC) bendradarbiavimo projektų ir bendradarbiavimo priemonių skaičius;

(6)personalo narių, kurie naudojantis pagal priemonę teikiama parama dalyvavo su integruotu sienų valdymu susijusiuose mokymuose, skaičius;

(7)naudojantis pagal priemonę teikiama parama plėtotų, įdiegtų, išlaikytų arba atnaujintų IT funkcijų, be kita ko, skirtų sąveikumui užtikrinti, skaičius:

–SIS II;

–Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);

–AIS;

–VIS, naudojama sienų valdymo tikslais;

–EURODAC, naudojama sienų valdymo tikslais;

–IT sistemų jungčių su Europos paieškos portalu, kurioms panaudota pagal priemonę gauta finansinė parama, skaičius;

–visos kitos didelės apimties IT sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas;

(8)Šengeno acquis taikymo vertinimų rekomendacijų sienų srityje ir pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijų, kurios įgyvendintos naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius, palyginti su bendru finansinį poveikį turinčių rekomendacijų skaičiumi.

(b)2 konkretus tikslas: remti bendrą vizų politiką, siekiant palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei saugumo rizikai:

(1)naudojantis pagal priemonę teikiama parama Šengeno erdvei nepriklausančiose šalyse įsteigtų arba atnaujintų konsulatų skaičius, palyginti su bendru valstybių narių Šengeno erdvei nepriklausančiose šalyse įsteigtų arba atnaujintų konsulatų skaičiumi;

(2)naudojantis pagal priemonę teikiama parama surengtuose su bendra vizų politika susijusiuose mokymuose dalyvavusių personalo narių skaičius ir šių mokymų kursų skaičius;

(3)naudojantis pagal priemonę teikiama parama plėtotų, įdiegtų, išlaikytų arba atnaujintų IT funkcijų, be kita ko, skirtų sąveikumui užtikrinti, skaičius:

–VIS;

–AIS;

–visos kitos didelės apimties IT sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas;

(4)valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formų, sukurtų arba atnaujintų naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius:

–paslaugų teikimas toje pačioje vietoje;

–bendri prašymų išduoti vizą centrai;

–atstovybės;

–kita.

(5)Šengeno acquis taikymo vertinimų rekomendacijų bendros vizų politikos srityje, kurios įgyvendintos naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius, vertinamas kaip bendro finansinį poveikį turinčių rekomendacijų skaičiaus dalis;

(6)šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą ir kuriose naudojantis pagal priemonę teikiama parama pradėjo veikti daugiau valstybių narių atstovybių arba padaugėjo atstovaujamų valstybių narių, skaičius.

(1)    2013 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).

(2)    2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą.

(3)    2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(4)    OL L [..], […], p.

(5)    Šiam rodikliui reikalingus duomenis renka valstybės narės, naudodamosi Vizų informacine sistema (VIS); Komisija su šiais duomenimis galės susipažinti ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais, kol nebaigtos derybos dėl Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/TVR (COM(2018) 302 final, 2018 5 16).

(6)    Žr. ankstesnę išnašą.

(7)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).