EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2018 06 12

COM(2018) 471 final

2018/0248(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo steigimo

{SWD(2018) 347}
{SWD(2018) 348}
{SEC(2018) 315}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Didelių migracijos srautų 2015–2016 m. laikotarpiu finansinė ir techninė parama, kurią ES teikė savo valstybėms narėms, padėjo geriau spręsti prieglobsčio, migracijos ir išorės sienų problemas. Todėl ES biudžetui tenka lemiamas vaidmuo: jis padeda valdyti prieglobsčio prašytojų ir migrantų srautus, plėsti paieškos ir gelbėjimo pajėgumus, kad būtų išgelbėtos bandančiųjų pasiekti Europą gyvybės, organizuoti veiksmingą grąžinimą ir atlikti kitus veiksmus, kuriems būtinas Europos migracijos darbotvarkėje nustatytas koordinuotas atsakas.

ES biudžetas taip pat labai svarbus siekiant finansuoti bendras veiksmingos Sąjungos išorės sienų kontrolės ir priežiūros priemones, kuriomis siekiama kompensuoti vidaus sienų kontrolės panaikinimą. Pavyzdžiui, didelis žingsnis žengtas Sąjungos išorės sienų valdymo srityje – nustatytas migrantų antplūdžio valdymo požiūris ir gerokai sustiprinta Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Šie pokyčiai visapusiškai remiami ES biudžeto lėšomis.

2017 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad reikia siekti visapusiško požiūrio į migracijos valdymą, kuriuo būtų siekiama atkurti išorės sienų kontrolę, sumažinti neteisėtai atvykstančių asmenų ir žūčių jūroje skaičių ir kuris turėtų būti grindžiamas lanksčiu ir suderintu visų turimų Sąjungos ir valstybių narių priemonių naudojimu.

Šiomis aplinkybėmis 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlyme dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos Komisija pasiūlė gerokai, daugiau negu 2,6 karto, padidinti bendrą Sąjungos biudžetą, skirtą migracijos ir išorės sienų valdymui, įskaitant didesnį šios srities decentralizuotų agentūrų finansavimą. Šis pasiūlymas neapima agentūroms skirto finansavimo ir juo reglamentuojamas tik Prieglobsčio ir migracijos fondas, kuris padės valstybėms narėms veiksmingai valdyti migraciją: skiriamo finansinio paketo vertė – 10 415 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad bendra prieglobsčio, migracijos ir išorės sienų politika grindžiama solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principu. ES finansavimu suteikiama konkrečių finansinių priemonių, kad šie du principai būtų taikomi praktikoje.

Fondas padės užtikrinti patikimą, realistišką ir teisingą ES migracijos politiką, pagal kurią pripažįstami priimančiųjų visuomenių ir ES piliečių poreikiai ir glaudžiai bendradarbiaujama su viso pasaulio partneriais. Fondas padės užtikrinti, kad ES toliau vykdytų savo įsipareigojimus tiems, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, kad būtų lengviau grąžinti tuos asmenis, kurie neturi teisės būti, ir priimti sprendimus, kuriais vietoj neteisėtų ir nevaldomų srautų būtų kuriami saugūs ir gerai valdomi keliai. Turime išnagrinėti giliai įsišaknijusias neteisėtą migraciją lemiančias problemas, tokias kaip nepakankamas išsivystymas, demografija, galimybių trūkumas, klimato kaita ir nelygybė. Tik visapusiškas migracijos valdymas, grindžiamas solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu, duos ilgalaikių rezultatų. Siekiant užtikrinti, kad labiausiai nukentėjusios valstybės narės turėtų pakankamų pajėgumų kylančioms problemoms spręsti visos ES labui, be kita ko, reikia tinkamai paskirstyti Sąjungos finansavimą. Šiame kontekste Komisijos pasiūlyme atsižvelgiama į nuolatines pastangas reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, taip pat dabartines derybas dėl Dublino reglamento bei Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistemos. Kai kuriuos elementus gali reikėti pritaikyti, kad būtų atsižvelgta į derybų rezultatus, kai jos bus baigtos.

ES migracijos valdymo sėkmė priklauso ir nuo veiksmingos integracijos politikos. Šiuo tikslu sanglaudos politikos fondai ir ESF+ visų pirma padės palengvinti trečiųjų šalių piliečių vidutinės trukmės ir ilgalaikę integraciją po pradinio priėmimo etapo, įskaitant integraciją į darbo rinką. Be to, fondas rems nacionalinių vyriausybių, vietos ir regionų valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės grupių, skatinančių trečiųjų šalių piliečių trumpojo laikotarpio integraciją priimančiosiose bendruomenėse ir abipusį pasitikėjimą, veiksmus. Šiuo pasiūlymu bus remiamos priėmimo ir ankstyvos integracijos priemonės, skirtos teisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams, paprastai įgyvendinamos ankstyvuoju integracijos etapu laikotarpiu po šių asmenų atvykimo į ES teritoriją. Fondas taip pat padės valstybėms narėms parengti horizontaliąsias priemones, tokias kaip pajėgumų stiprinimas, keitimasis informacija su priimančiąja visuomene, informuotumo didinimo kampanijos arba valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir abipusis mokymasis trečiųjų šalių piliečių, teisėtai esančių ES teritorijoje, integracijos klausimu.

Fondo finansinė parama taip pat bus skiriama veiksmingai grąžinimo politikai, kuri yra viena esminių gerai valdomos migracijos sistemos Sąjungoje dalių. Ji taip pat yra būtinas patikimos teisėtos migracijos ir prieglobsčio politikos papildomas elementas ir svarbi kovos su neteisėta migracija priemonė.

Fondas rems valstybes nares ir skatins jas stengtis veiksmingai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB 1 , kad grąžinimo sistema būtų labiau suderinta su procedūromis ir standartais, leidžiančiais Europai užtikrinti humanišką ir orų elgesį su grąžinamais asmenimis ir proporcingą prievartos priemonių naudojimą, atsižvelgiant į pagrindines teises ir negrąžinimo principą. Tam, kad grąžinimo politika būtų tvari, fondas rems integruotą ir koordinuotą požiūrį į grąžinimo valdymą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad jos įvykdytų savo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, bus remiamas grąžinimo valdymo, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijų rengimo pajėgumų didinimas ir reintegracijos priemonės.

Fondas padės tenkinti nuolatinius poreikius prieglobsčio, integracijos ir grąžinimo srityse. Jo taikymo sritis bus pritaikyta, siekiant paremti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (EBCGA) bei būsimos Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros pokyčius ir įgaliojimus. Šiems tikslams pasiekti nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Fondo lėšomis bus galima remti išorės santykių srities veiksmus, kuriais papildomi pagal atitinkamas išorės priemones remiami veiksmai.

Svarbiausias uždavinys, kurį siekiama spręsti šiuo pasiūlymu, – būtinybė užtikrinti didesnį fondo valdymo lankstumą, palyginti su dabartiniu programavimo laikotarpiu, taip pat sukurti priemones, kurios padėtų užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas Sąjungos prioritetams ir veiksmams, kurie Sąjungai teiktų didelės pridėtinės vertės. Naujiems uždaviniams ir prioritetams įgyvendinti reikia naujų finansavimo paskirstymo pasidalijamajam, tiesioginiam ir netiesioginiam valdymui mechanizmų.

Finansavimo paskirstymo pagrindas yra galimybė lanksčiai nustatyti tinkamą įgyvendinimo būdą ir temas, kurioms turėtų būti skiriamas finansavimas. Drauge turi būti paliekama pakankamai pradinio finansavimo struktūrinėms ir didelėms daugiametėms investicijoms, atsižvelgiant į valstybių narių poreikius toliau plėtoti savo migracijos sistemas. Skiriant finansavimą taip pat bus visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad valstybės narės turi visiškai atitikti Sąjungos acquis ir kad investicijas reikia skirti svarbiausiems ES prioritetams.

Valstybių narių programoms skiriamas finansavimas – tai fiksuota 5 000 000 EUR suma ir suma, apskaičiuota remiantis paskirstymo formule, atitinkanti įvairių valstybių narių poreikius ir sunkumus trijose pagrindinėse fondo veiklos srityse: prieglobsčio, teisėtos migracijos ir integracijos, taip pat kovos su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimą.

Paskirstymo formule bus atsižvelgiama į šių kategorijų įvairias „atsargas“ ir „srautus“, taigi ji atspindės šiuos ypatumus skirtingose valstybėse narėse, kurių vienos gali patirti didesnį spaudimą grąžinimo srityje, o kitos – integracijos srityje, nes skirtinguose trečiųjų šalių piliečių priėmimo etapuose valstybės narės patiria skirtingą poveikį. Siūloma suteikti 30 proc. lyginamąjį svorį prieglobsčio sričiai, 30 proc. – teisėtos migracijos ir integracijos sričiai ir 40 proc. – kovos su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimą, sričiai. Šiomis aplinkybėmis prieglobsčio srityje siūloma 60 proc. lyginamąjį svorį suteikti pirmą kartą pateiktiems prieglobsčio prašymams, 30 proc. – valstybėje narėje esančių asmenų, kuriems suteiktas tarptautinės apsaugos statusas, skaičiui ir 10 proc. – ES perkeltų asmenų skaičiui. Integracijos srityje 60 proc. lyginamasis svoris suteikiamas pirmą kartą suteiktų leidimų gyventi skaičiui, o 40 proc. – bendram trečiųjų šalių piliečių skaičiui valstybėje narėje konkrečiais metais. Kalbant apie kovos su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimą, srities kriterijus, atsižvelgiama į nurodymų išvykti skaičių (50 proc.) ir veiksmingai grąžintų asmenų skaičių (50 proc.), taigi atsižvelgiama į konkrečią atitinkamos valstybės narės padėtį.

Valstybių narių programoms skiriama 60 proc. viso fondo finansinio paketo. Siūloma valstybėms narėms programavimo laikotarpio pradžioje skirti 50 proc. paketo ir kartu palikti galimybę paketą nuolat papildyti. Numatyta, kad vienas fiksuotas papildymas, sudarantis 10 proc. paketo, bus atliktas laikotarpio viduryje (techninis paskirstymo formulės patikslinimas, atsižvelgiant į finansinius rezultatus; tam valstybė narė turi būti pateikusi mokėjimo prašymus, apimančius bent 10 proc. pradinės mokėjimų asignavimų sumos).

Likę 40 proc. turėtų būti valdomi pagal teminę priemonę, pagal kurią bus periodiškai teikiamas finansavimas prioritetams, nustatytiems Komisijos finansavimo sprendimuose. Ši priemonė suteikia lankstumo valdant fondą: suteikiama galimybė išmokėti lėšas techninei paramai Komisijos iniciatyva ir šiems komponentams:

·paramai konkretiems veiksmams, papildomam finansavimui, teikiamam tiksliniams didelės ES pridėtinės vertės veiksmams, vykdomiems pagal valstybių narių programas; šiame kontekste ypač daug dėmesio bus skiriama veiksmingo grąžinimo skatinimui;

·paramai Sąjungos veiksmams, valdomiems pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principus;

·paramai perkėlimui į ES ir valstybių narių pastangoms solidarumo ir atsakomybės srityse;

·pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju ir

·paramai Europos migracijos tinklui.

Teminės priemonės veiksmai būtų programuojami pagal metines arba daugiametes darbo programas, priimamas Komisijos įgyvendinimo sprendimu. Pagal šią priemonę bus galima įgyvendinti naujus prioritetus arba imtis skubių veiksmų taikant politikos tikslui tinkamiausią įgyvendinimo būdą.

Būtina dar labiau supaprastinti fondo valdymą. Visų pirma reikia užtikrinti nuoseklų požiūrį – nustatyti taisykles, kurios būtų suderinamos su kitų Sąjungos fondų valdymui taikomomis taisyklėmis („bendras taisyklių sąvadas“), pateikti geresnes gaires dėl valdymo ir kontrolės sistemų ir audito reikalavimų, taip pat užtikrinti, kad pagal pasidalijamojo valdymo principą taikant tinkamumo finansuoti taisykles būtų visapusiškai naudojamasi supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka.

Svarbu kuo labiau padidinti ES pridėtinę vertę migracijos valdymo srityje ir įdiegti patobulintą stebėsenos ir vertinimo sistemą, kad būtų užtikrintas geresnis veiklos rezultatais grindžiamas valdymas. Siekiant remti pastangas užtikrinti visapusišką požiūrį į migracijos valdymą, grindžiamą solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu tarp valstybių narių ir ES institucijų, ir siekti tikslo užtikrinti bendrą tvarią Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos politiką, turėtų būti įsteigtas Prieglobsčio ir migracijos fondas (AMF), kad valstybėms narėms būtų suteikta pakankamai finansinių išteklių.

Šiame pasiūlyme nustatyta taikymo diena – nuo 2021 m. sausio 1 d. Pasiūlymas teikiamas 27 valstybių narių Sąjungai, atsižvelgiant į 2017 m. kovo 29 d. Europos Vadovų Tarybos gautą Jungtinės Karalystės pranešimą dėl jos ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Euratomo remiantis Europos Sąjungos sutarties 50 straipsniu.

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis reglamentas dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo steigimo grindžiamas investicijomis ir laimėjimais, pasiektais taikant ankstesnes priemones: 2007–2013 m. Europos pabėgėlių fondą 2 , Europos fondą trečiųjų šalių piliečių integracijai 3 ir Europos grąžinimo fondą 4 , taip pat 2014–2020 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), kaip nustatyta Reglamentu (ES) Nr. 516/2014 5 .

Fondo lėšomis bus toliau remiama bendra ES politika migracijos, integracijos ir grąžinimo srityse. Pavyzdžiui, bus padedama stiprinti ir plėtoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą (įskaitant jos išorės aspektą), remiamas valstybių narių solidarumas ir atsakomybės pasidalijimas, siekiant visų pirma padėti labiausiai dėl migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautų nukentėjusioms valstybėms narėms, remiama teisėta migracija į valstybes nares, plėtojamos ryžtingesnės imigracijos strategijos, kuriomis atsižvelgiama į trečiųjų šalių piliečių integracijos procesą, padedama valstybėms narėms gerinti pajėgumus, skatinamos sąžiningos ir veiksmingos grąžinimo strategijos, taip pat partnerystė ir bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis.

Tačiau aktyvesnė ES migracijos politika turi būti įgyvendinama pasitelkiant visas turimas priemones. Taigi fondų lėšomis remiami valstybių narių veiksmai bus veiksmingesni, jei jie bus papildomi ir palaikomi vykdant atitinkamą Sąjungos agentūrų, visų pirma Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, veiklą, kuri bus labai svarbi nustatant pažeidžiamumą ir padedant valstybėms narėms jį šalinti, be kita ko, vykdant bendras operacijas, rengiant mokymus ir teikiant ekspertines žinias.

Bus užtikrintas fondo ir šių agentūrų tarpusavio papildomumas, kurį ateityje siūloma gerokai sustiprinti. Komunikate „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina“ Komisija siūlo Sąjungos migracijos srities agentūroms skirti 865 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) 6 . Šis reglamentas neapima šių agentūrų finansavimo. Jų finansavimas nustatomas pagal įprastą metinę biudžeto procedūrą. Be to, Komisija siūlo skirti 12 013 000 000 EUR sumą (dabartinėmis kainomis) Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai išplėsti, kad ji visapusiškai veiktų ir turėtų nuolatines maždaug 10 000 sienos apsaugos pareigūnų pajėgas 7 , ir geram Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“) veikimui užtikrinti.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Sąjungos migracijos politika, taigi ir Prieglobsčio ir migracijos fondas, grindžiami sąveika ir derėjimu su atitinkamomis ES politikos sritimis, kaip antai sienų valdymu, vidaus saugumu, trečiųjų šalių piliečių socialine įtrauktimi ir integracija, ir Sąjungos išorės politika, kuria remiamos trečiosios šalys.

Įvairios Sąjungos finansavimo priemonės, kuriomis remiamas Sąjungos politikos išorės ir vidaus aspektų įgyvendinimas, turi būti taikomos pagal integruotą požiūrį į įvairius migracijos valdymo elementus. Sąjungos išorės priemonėms tenka svarbus vaidmuo šalinant pagrindines migracijos priežastis, užtikrinant tarptautinę apsaugą, stiprinant sienų valdymą ir dedant kovos su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis pastangas, padedant įgyvendinti grąžinimo veiksmus ir valdyti Sąjungos teisėtos migracijos politiką. Todėl Sąjungos pasiūlymuose dėl Sąjungos išorės priemonių migracijos sritis bus prioritetinė. Fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, fondo lėšomis turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų migracijos valdymo aspektai srityse, kurios aktualios Sąjungos migracijos politikai.

Kita vertus, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) apima svarbias nuostatas dėl ilgalaikės trečiųjų šalių piliečių integracijos, o šiuo fondu daugiausia dėmesio bus skiriama ankstyvos integracijos priemonėms. Kitomis programomis, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir programa „Erasmus+“, taip pat bus sustiprintos nuostatos dėl migrantų ir pabėgėlių. Tam, kad visų šių priemonių poveikis būtų kuo didesnis, visos jos turės būti taikomos nuosekliai.

Taip pat bus užtikrinta sąveika su Teisingumo, teisių ir vertybių fondu, padedančiu įgyvendinti prioritetus ir uždavinius, susijusius su geresniu migracijos valdymu, įtraukties skatinimu ir kova su prekyba žmonėmis. Be pirmiau minėtų fondų, taip pat bus siekiama nuoseklumo ir sąveikos su Sienų valdymo ir vizų priemone, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą, ir Vidaus saugumo fondu.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 2 dalį „Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones“.

Siūlomo Sąjungos veiksmo teisinį pagrindą galima rasti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų priemonių sąraše; tai, pavyzdžiui, bendra vizų politika, asmenų patikrinimai prie išorės sienų, laipsniško integruoto išorės sienų valdymo sistemos kūrimo ir kovos su prekyba žmonėmis priemonės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į SESV 80 straipsnį, kuriame pabrėžta, kad Sąjungos politikos sritims, išvardytoms SESV trečios dalies V antraštinės dalies 2 skyriuje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius.

Be to, 2018 m. gegužės 29 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Bendrų nuostatų reglamento 8 , kad būtų pagerintas pasidalijamojo valdymo srityje teikiamos paramos koordinavimas ir būtų suderintas paramos įgyvendinimas. Pagrindinis to pasiūlymo tikslas – supaprastinti politikos įgyvendinimą. PMF pasidalijamojo valdymo dalį apima šios bendros nuostatos.

Įvairiais pasidalijamojo valdymo fondais siekiama vienas kitą papildančių tikslų ir jiems taikomas tas pats valdymo būdas, todėl Reglamente (ES) .../.. [Bendrų nuostatų reglamentas] nustatyta įvairių bendrų principų, kaip antai partnerystė. Tame reglamente taip pat išdėstyti bendri strateginio planavimo ir programavimo elementai, įskaitant nuostatas dėl partnerystės sutarčių, sudarytinų su kiekviena valstybe nare, ir išdėstytas bendras požiūris, pagal kurį daug dėmesio skiriama fondų veiklos rezultatams. Atitinkamai jame nustatytos reikiamos sąlygos ir stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo tvarka. Taip pat nustatytos bendros nuostatos dėl tinkamumo finansuoti taisyklių, finansų valdymo ir valdymo bei kontrolės tvarkos.

Trečiosios šalys galės tapti fondo asocijuotosiomis šalimis pagal sąlygas, nustatytas specialiame susitarime dėl trečiosios šalies dalyvavimo Prieglobsčio ir migracijos fonde, kuriame bus nurodyti jų įnašai bei išmokos ir dalyvavimo sąlygos.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Migracijos srautų valdymas kelia problemų, kurios vis dažniau yra tarptautinio pobūdžio ir tokio masto, kad valstybės narės veikdamos pavieniui jų išspręsti negali. Atsižvelgiant į tai, kad su migracija susijusiems klausimams spręsti valstybės narės turi skirti daug išteklių ir pajėgumų, ir siekiant užtikrinti visapusišką požiūrį, pagrįstą tarpusavio pasitikėjimu, solidarumu, atsakomybės pasidalijimu, bendradarbiavimu ir valstybių narių bei ES institucijų veiklos koordinavimu, Sąjungos intervencija šioje srityje ir sutelktos ES biudžeto lėšos akivaizdžiai suteiks pridėtinės vertės.

Šiomis aplinkybėmis tikimasi, kad Prieglobsčio ir migracijos fondas suteiks papildomos naudos, nes bus užtikrintas veiksmingesnis viešųjų lėšų naudojimas: bus sustiprinta bendra Europos prieglobsčio sistema, sukuriant bendras taisykles ir procedūras, plėtojant valstybių narių pajėgumus priimti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, skatinant atverti daugiau teisėtų kelių migrantams, užtikrinant ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą ir jos socialinio modelio ateitį, remiant teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių integraciją ir mažinant neteisėtos migracijos paskatas, vykdant tvarią grąžinimo ir readmisijos politiką.

Kalbant apie vidaus reikalų išorės aspektą, partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra viena esminių Sąjungos migracijos politikos sudedamųjų dalių, padedanti užtikrinti tinkamą srautų valdymą ir išreikšti solidarumą su trečiosiomis šalimis, patiriančiomis migracijos spaudimą, įgyvendinant perkėlimo į ES iniciatyvas. Akivaizdu, kad, ėmusis priemonių ir sutelkus išteklius ES lygmeniu, ES turės daug daugiau reikiamų galimybių įtikinti trečiąsias šalis bendradarbiauti su ja sprendžiant migracijos klausimus, kurie pirmiausia svarbūs ES ir valstybėms narėms.

Pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo, nes didžioji finansavimo dalis bus skiriama vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu ir atsižvelgiant į valstybių narių institucijų kompetenciją, kartu visiškai pripažįstant, kad intervencinės priemonės turėtų būti vykdomos tinkamu lygmeniu, o Sąjungos vaidmuo neturėtų viršyti to, kas būtina.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą ir patenka į veiksmų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kaip apibrėžta SESV V antraštinėje dalyje, taikymo sritį. Tikslai ir atitinkamo lygio finansavimas yra proporcingi priemonės siekiams. Šiame pasiūlyme numatyti veiksmai susiję su prieglobsčio ir imigracijos europiniu aspektu.

•Priemonės pasirinkimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų retrospektyvinis vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Pasiūlyme atsižvelgiama į ankstesnių finansavimo priemonių vertinimo rezultatus. Jis grindžiamas Europos pabėgėlių fondo, Europos integracijos fondo ir Europos grąžinimo fondo ex post vertinimu 9 ir PMIF tarpiniu vertinimu (2014–2020 m. programavimo laikotarpis). Kalbant apie skirtingus vertinimo kriterijus, nustatyti toliau išdėstyti faktai.

Kalbant apie veiksmingumą, PMIF labai padėjo pagerinti prieglobsčio sistemas ir sustiprinti priėmimo pajėgumus valstybėse narėse. Dėl migracijos krizės prieglobsčio sričiai daugelyje šalių buvo teikiama pirmenybė. PMIF taip pat padėjo padaryti didelę pažangą, susijusią su pažeidžiamiausiais asmenimis, įskaitant nelydimus nepilnamečius, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus Šiaurės Afrikoje ir Somalio pusiasalyje, ir drauge padidinti išorės aspekto matomumą. Tačiau yra nedaug įrodymų, kad pagerėjo pajėgumai plėtoti, stebėti ir vertinti prieglobsčio sistemas ir, nors ES perkėlimo programos srityje padaryta pažanga, ji nedaug padėjo kurti, plėtoti ir įgyvendinti nacionalines perkėlimo į ES programas.

PMIF srityje padaryta didelė pažanga integruojant trečiųjų šalių piliečius: pirmenybė buvo teikiama daugiausia trumpojo laikotarpio integracijos priemonėms, o ne ilgalaikėms priemonėms. Vis dėlto iki šiol padaryta nedidelė pažanga teisėtos migracijos srityje, tikriausiai dėl su tam tikromis aplinkybėmis susijusių veiksnių. Tų priemonių rezultatų dar nematyti, nes integracija yra ilgalaikis procesas.

Daugumoje valstybių narių vis daugiau dėmesio buvo skiriama sąžiningų, tvarių ir veiksmingų grąžinimo strategijų kūrimui. Nors dėl fondo paramos savanoriškai grįžtančių ir priverstinai grąžinamų asmenų skaičius nuolat didėjo, nustatyti faktai rodo, kad PMIF indėlis į veiksmingą grąžinimo strategijų įgyvendinimą yra nedidelis.

Valstybių narių solidarumas ir atsakomybės pasidalijimas daugiausia buvo stiprinami teikiant pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, taikant perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmus ir perkėlimo į ES programas. Turimi faktai rodo, kad nacionalinių programų indėlis prieglobsčio prašytojų perkėlimo ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo srityse buvo nedidelis, palyginti su perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmu.

PMIF labai padėjo valstybėms narėms ekstremaliųjų situacijų atveju (daugiausia buvo teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju) ir tai buvo viena esminių solidarumo stiprinimo priemonių. Jis padėjo greitai ir tikslingai reaguoti, koordinuojant veiksmus ir užtikrinant sąveiką su Skubios paramos priemone 10 .

Kalbant apie veiksmingumą, remiantis turimais vertinimo duomenimis, matyti, kad apskritai fondo rezultatai pasiekti pagrįstomis sąnaudomis tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių atžvilgiu. Nors nacionalinių programų įgyvendinimo pradžia buvo atidėta, bendras fondo veiklos įgyvendinimas vykdomas tinkamai: pagalba ekstremaliosios situacijos atveju padėjo sumažinti finansavimo trūkumą ir tenkinti neatidėliotinus poreikius, be kita ko, dėl to, kad jis buvo valdomas lanksčiai. Valdymo ir kontrolės priemonės taip pat buvo tinkamos ir veiksmingos, taikant griežtus mechanizmus siekta užtikrinti, kad fondas būtų tinkamai įgyvendinamas ir kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir pažeidimams.

Šiame etape yra mažai įrodymų, kad administracinė našta buvo gerokai sumažinta, nors PMIF padėjo užtikrinti didesnį supaprastinimą, palyginti su ankstesne padėtimi. Atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnius fondus, nustatytos kelios naujos administracinės ir valdymo procedūros. Be kita ko, priimtos geresnio reglamentavimo gairės ir priemonių rinkinys, taip pat buvo renkami rodikliai, kad būtų galima užtikrinti tinkamesnį veiklos rezultatų vertinimą.

Apskritai paramos gavėjai mano, kad dauguma novatoriškų priemonių (pvz., supaprastintas išlaidų apmokėjimas, daugiametis programavimas) yra labai naudingos ir padėjo užtikrinti supaprastinimą. Nepaisant supaprastinimo, nacionalinės taisyklės ir procedūros, kurios taikomos pagal nacionalines programas, sukelia vidutinę–didelę administracinę naštą, o tai turi įtakos veiksmingumui.

Nepaisant minėtų uždavinių, PMIF tebėra labai aktualus, nes įrodyta, kad jis pakankamai lankstus, plataus masto ir visa apimantis, taigi jis padeda tenkinti skirtingus poreikius, o nacionalinės programos atitinka valstybių narių poreikius. Tačiau dėl valstybių narių besikeičiančių poreikių įgyvendinimo laikotarpiu finansinius asignavimus reikia skirstyti lanksčiau. Poreikiai įvairiose valstybėse narėse ir skirtingose srityse (t. y. prieglobsčio, integracijos ir grąžinimo) gerokai skyrėsi, jų mastas ir aprėptis kito, tačiau apskritai jie padidėjo. Daugelyje šalių pirmenybė buvo teikiama prieglobsčio sričiai. Dėl migracijos krizės PMIF mastas buvo kitoks, nei planuota iš pradžių, o pradinio finansavimo nepakako.

Fondo projektavimo, planavimo ir programavimo etapuose imtasi priemonių, siekiant užtikrinti, kad fondas būtų suderintas su kitomis pagrindinėmis ES finansinėmis priemonėmis ir atitinkamomis pagrindinėmis ES politikos strategijomis ir jas papildytų. Įgyvendinimo etapu Komisija užtikrino, kad ES fondai, kurių tikslai panašūs, būtų naudojami koordinuotai. Nacionaliniu lygmeniu didžioji dauguma valstybių narių užtikrino nuoseklumą ir papildomumą, nustatydamos koordinavimo mechanizmus, daugiausia įsteigdamos stebėsenos komitetus, vienijančius fondus įgyvendinančias institucijas.

Vis dėlto būtų galima pagerinti komunikaciją, kalbant apie vidinį skirtingų PMIF įgyvendinimo mechanizmų suderinamumą, nes kai kurie paramos gavėjai nebuvo gerai susipažinę su PMIF lėšomis finansuojamais veiksmais ir projektais, visų pirma su Sąjungos veiksmais ir pagalba ekstremaliosios situacijos atveju. Vis dėlto įrodymų, kad vidaus ar išorės lygmeniu būta nenuoseklumo, dalinio sutapimo arba dubliavimosi, mažai.

Apskritai PMIF suteikė didelės ES pridėtinės vertės, nors jis ir buvo palyginti mažas, atsižvelgiant į sunkumus, šiuo laikotarpiu kilusius dėl krizės. Daugiausia naudos ES lygmeniu suteikė tam tikrų veiksmų (Sąjungos veiksmų ir Europos migracijos tinklo) tarpvalstybinis aspektas ir ES lygmens naštos pasidalijimas, kuriam visų pirma buvo naudinga pagalba ekstremaliosios situacijos atveju ir pagal nacionalines programas taikytas perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmas; taigi matyti, kad taikytas solidarumo principas.

PMIF suteikė nemažos ES pridėtinės vertės šiais klausimais:

i)    užtikrintas efektyvus ir veiksmingas migracijos srautų valdymas ES lygmeniu (poveikis apimčiai);

ii)    patobulintos procedūros, susijusios su migracijos valdymu, pagerintos praktinės žinios ir pajėgumai (poveikis procesui);

iii)    valstybėms narėms sudarytos sąlygos pasiekti daugiau migrantų, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir trečiųjų šalių piliečių (poveikis mastui) ir

iv)    inovacijos, įdiegtos nacionaliniu ir Europos lygmenimis, įgyvendinant veiksmus (poveikis vaidmeniui).

Jei nebūtų buvę PMIF finansavimo, būtų sumenkusi ES atsako į migracijos krizę kokybė ir valstybių narių galimybės bendradarbiauti ir įgyvendinti sprendimus. Nutraukus paramą greičiausiai būtų daromas didelis neigiamas poveikis ir sumažėtų įgyvendinamų veiksmų apimtis ir kokybė, veiksmų įgyvendinimas vėluotų arba net būtų sustabdytas, taip pat būtų padaryta žala solidarumo, dalijimosi našta ir tarpusavio pasitikėjimo principų taikymui.

Įgyvendinant PMIF daug dėmesio skirta tvarumui, taikant įvairius įgyvendinimo mechanizmus programavimo ir įgyvendinimo etapuose (pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju srityje – mažesniu mastu, atsižvelgiant į veiksmų pobūdį). Rengiant PMIF intervencines priemones būtų galima labiau atsižvelgti į tvarumo kriterijus.

Veiksmų poveikio tvarumas (poveikis pasibaigus intervencijai) ir finansinis tvarumas (veiksmai, kurie galėtų būti tęsiami pasibaigus PMIF finansavimui) skiriasi, priklausomai nuo įgyvendinimo mechanizmų, valstybių narių ir konkrečių tikslų ir to, ar taikomas holistinis metodas. Tikėtina, kad poveikio tikslinėms grupėms tvarumas skirsis, priklausomai nuo tikslinių sričių: tikėtina, kad integracijos ir prieglobsčio rezultatai bus ilgalaikiai, jeigu jais bus tenkinami ilgalaikiai poreikiai, o grąžinimo rezultatai bus tvaresni, jei bus pagrįsti savanoriško grįžimo schemomis ir bus remiami reintegracijos pastangomis.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2018 m. sausio 10 d. – kovo 9 d. vyko dvi tikslinės atviros viešos konsultacijos dėl ES lėšų migracijos ir saugumo srityse. Apskritai respondentai pabrėžė būtinybę supaprastinti vidaus reikalų finansinių priemonių įgyvendinimą, suteikti daugiau lankstumo (konkrečiai kalbant apie gebėjimą reaguoti į su migracija ir saugumu susijusias krizes) ir padidinti finansavimą bei paramą srityse, kuriose plačiai dalijamasi atsakomybe (prieglobsčio ir sienų valdymo) ir (arba) valstybės narės plačiai bendradarbiauja tarpusavyje arba su vidaus reikalų agentūromis. Respondentai teigė, kad šios priemonės gali padėti padidinti finansavimo priemonių efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat ES pridėtinę vertę. Suinteresuotosios šalys taip pat nurodė, kad reikia didinti vidaus reikalų politikos svertą trečiosiose šalyse.

Su atsakingomis valstybių narių institucijomis konsultuotasi PMIF ir VSF komitete. Valstybės narės pateikė nuomones dėl pagrindinių finansavimo prioritetų, problemų, fondų struktūros ir įgyvendinimo būdų. Taip pat konsultuotasi su kitomis pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis ir PMIF bei Vidaus saugumo fondo (VSF) finansavimo, skiriamo pagal tiesioginį ir netiesioginį valdymą, gavėjais, pavyzdžiui, su tarptautinėmis organizacijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, o prireikus ir su vidaus reikalų agentūromis.

Suinteresuotosios šalys sutiko, kad, siekiant padidinti ES pridėtinę vertę, ES išlaidos turėtų atitikti ES lygmens prioritetus ir politinius įsipareigojimus, taip pat padėti įgyvendinti ES vidaus reikalų acquis. Suinteresuotosios šalys paragino skirti pakankamai lėšų esamiems ir naujiems uždaviniams spręsti. Atitinkamoms vidaus reikalų agentūroms taip pat turėtų būti skirtas pakankamas finansavimas, atsižvelgiant į jų plečiamą veiklą. Suinteresuotosios šalys sutarė, kad fondų struktūra turėtų būti lankstesnė. Jos nustatė, kad, norint toliau pakankamai lanksčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, reikėtų išlaikyti daugiametes programas. Nevyriausybinių organizacijų nuomone, reikėtų toliau taikyti ir tiesioginio valdymo būdą.

Per šias konsultacijas buvo patvirtintas pagrindinių suinteresuotųjų šalių sutarimas, kad būtina išplėsti ES finansavimo taikymo sritį, be kita ko, kiek tai susiję su jos išorės aspektu, vidaus reikalų politikos poveikio stiprinimu, įgyvendinimo mechanizmų supaprastinimu ir didesniu lankstumu, visų pirma reaguojant į ekstremaliąsias situacijas.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

2016 m. pradėtas ir 2017 bei 2018 m. tęstas būsimų vidaus reikalų srities finansavimo priemonių rengimas. Atliekant šį darbą, 2017 m. ir 2018 m. buvo atlikti DFP tyrimai, siekiant paremti 2017 m. rugsėjo mėn. pradėtą poveikio vertinimą. Šiuose tyrimuose išnagrinėti esamų finansinių priemonių vertinimų ir konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis rezultatai ir problemos, tikslai ir politikos galimybės, įskaitant tikėtiną jų poveikį, nurodytą poveikio vertinime.

•Poveikio vertinimas

Atliktas pasiūlymo poveikio vertinimas. Jis apėmė: Prieglobsčio ir migracijos fondą, Vidaus saugumo fondą ir Integruoto sienų valdymo fondą, kurį sudaro sienų valdymo ir vizų priemonė ir muitinio tikrinimo įrangos priemonė. Su poveikio vertinimo santrauka ir teigiama Reglamentavimo patikros valdybos nuomone galima susipažinti šioje svetainėje: http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia .

Poveikio vertinimo ataskaitoje išnagrinėtos įvairios politikos galimybės, susijusios su finansavimo teikimo būdais. Išnagrinėtas nuoseklumas su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir jų papildomumas, migracijos ir saugumo finansavimo išorės aspektas, lankstumas stabiliomis finansinėmis aplinkybėmis (įskaitant teminę priemonę), įgyvendinimo būdai (pasidalijamasis, tiesioginis ir netiesioginis valdymas), galimybė teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir laikotarpio vidurio peržiūros mechanizmas. Atsižvelgiant į ankstesnių (2007–2013 m. programavimo laikotarpio) fondų ex post vertinimo bei dabartinių (2014–2020 m. programavimo laikotarpio) fondų tarpinių vertinimų rezultatus ir rekomendacijas, tinkamiausia galimybė yra galimybių derinys.

Poveikio vertinime atsižvelgiama į Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacijas. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti pagrindiniai iškelti klausimai ir rekomendacijos dėl tobulintinų Prieglobsčio ir migracijos fondo, Sienų valdymo ir vizų priemonės (įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą) bei Vidaus saugumo fondo elementų. Taip pat nurodyta, kaip, atsižvelgiant į juos, iš dalies pakeista poveikio vertinimo ataskaita.

•    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Bendrų nuostatų reglamentu (bendru kelioms pasidalijamojo valdymo politikos sritims) bus užtikrintas fondo supaprastinimas, kiek įmanoma taikant bendras programų įgyvendinimo taisykles, taip pat jų įgyvendinimo stebėseną, kontrolę ir auditą, be kita ko, geriau naudojant supaprastintą lėšų apmokėjimą. Siekiant sumažinti administracinę naštą, audito metodas bus supaprastintas, kad dėmesys būtų labiau telkiamas į rizika pagrįstą audito imties sudarymą ir būtų laikomasi vieno audito principo.

Tolesnis supaprastinimas pagal tiesioginį valdymą bus užtikrintas naudojant bendras Komisijos masto IT priemones (E. dotacijų valdymo sistema).

•Pagrindinės teisės

Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Prieglobsčio ir migracijos fondui įgyvendinti, kad būtų remiamos valstybės narės, užtikrinant bendras taisykles ir procedūras, skirtas asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, priimti, skatinant kurti daugiau teisėtų kelių migrantams, remiant ne ES piliečių integraciją ir mažinant neteisėtos migracijos paskatas pagal tvarią grąžinimo ir readmisijos politiką. Šių tikslų bus siekiama visapusiškai laikantis Sąjungos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių. Tai bus atidžiai stebima įgyvendinant fondą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiu Prieglobsčio ir migracijos fondui numatyta 10 415 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis), o atitinkamoms decentralizuotoms agentūroms – 865 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Įgyvendinimas bus vykdomas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Visi ištekliai bus paskirstyti taip: 60 proc. valstybių narių programoms, įgyvendinamoms pagal pasidalijamojo valdymo principą ir 40 proc. – teminei priemonei, specialiems nacionalinio ar tarptautinio lygmens veiksmams, Sąjungos veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, perkėlimo Europos Sąjungoje, solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangoms ir Europos migracijos tinklui. Teminės priemonės paketas taip pat bus naudojamas Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Finansavimas teikiamas valstybėms narėms vykdant pasidalijamąjį valdymą ir Komisijai vykdant tiesioginį ir (arba) netiesioginį valdymą.

Stebėsenos ir vertinimo sistema bus patobulinta, inter alia, taikant geresnę atitinkamų ES fondų investicijų sekimo metodiką, kad būtų galima laiku pasiekti veiklos rezultatų ir užtikrinti, kad vertinimais būtų galima veiksmingai remtis ateityje peržiūrint politines intervencines priemones. Tai bus daroma taikant geresnius rodiklius, glaudžiau bendradarbiaujant su atitinkamais partneriais ir taikant veiklos rezultatus remiantį mechanizmą. Komisija atliks laikotarpio vidurio vertinimą ir retrospektyvinį vertinimą. Šie vertinimai bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 11 22 ir 23 punktus, kuriuose trys institucijos patvirtino, kad galiojančių teisės aktų ir vykdomos politikos vertinimai turėtų būti tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikio vertinimų pagrindas. Fondo poveikis vietos lygmeniu bus vertinamas remiantis rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, taip pat ir išsamia fondo aktualumo, efektyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės pakankamumo ir suderinamumo su kitomis ES politikos sritimis analize. Taip pat bus įtraukiama įgytos patirties pavyzdžių, kad būtų galima nustatyti trūkumus, problemas ar tolesnio veiksmų ar jų rezultatų tobulinimo potencialą ir kad būtų galima kiek įmanoma padidinti jų poveikį.

Tikimasi, kad valstybės narės pagal pasidalijamojo valdymo principą reguliariai teiks savo programų įgyvendinimo ataskaitas ir programavimo laikotarpio pabaigoje pateiks galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomo reglamento I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nustatytas jo tikslas, taikymo sritis ir pagrindinės apibrėžtys. Jame reikalaujama, kad visi veiksmai, kurie remiami pagal reglamentą, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Taip pat išdėstyti reglamento tikslai. Siūloma šių straipsnių taikymo sritis iš esmės grindžiama šiuo metu galiojančiu PMIF reglamentu, tačiau drauge atsižvelgiama į naujus politikos pokyčius, pavyzdžiui, Europos migracijos darbotvarkę, taip pat į tai, kad būtina užtikrinti lankstesnį atsaką į kintančius migracijos uždavinius tiek ES viduje, tiek bendradarbiaujant su kitomis šalimis.

II skyriuje „Finansinė ir įgyvendinimo programa“ nustatyti bendri paramos pagal šį reglamentą principai ir pripažįstama nuoseklumo su atitinkamomis ES finansavimo priemonėmis ir jų papildomumo svarba. Jame nustatyti pagal reglamentą remiamų veiksmų įgyvendinimo būdai: pasidalijamasis, tiesioginis ir netiesioginis valdymas. Siūlomas įgyvendinimo būdų derinys yra pagrįstas teigiama tokio derinimo patirtimi, įgyta įgyvendinant dabartinę finansavimo priemonę.

Pirmajame šio skyriaus skirsnyje išdėstyta finansinė programa. Pasiūlyme nurodyta fondui ir jo naudojimui pagal įvairius įgyvendinimo būdus skirta bendra paketo suma.

Antrajame, trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose aprašyta fondo įgyvendinimo sistema, atsižvelgiant į įgyvendinimo būdą, pavyzdžiui, Komisijos ir valstybių narių programos. Šiame skirsnyje nustatyta išsami laikotarpio vidurio peržiūros ir konkrečių veiksmų, Sąjungos veiksmų, pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, techninės paramos, finansinių priemonių, biudžeto garantijų bei veiklos paramos tvarka.

Paskutiniame skirsnyje išdėstytos būtinos nuostatos dėl valstybių narių metinių veiklos rezultatų ataskaitų, stebėsenos ir vertinimo.

III skyriuje „Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos“ pateiktos nuostatos dėl įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus suteikimo Komisijai ir dėl komiteto procedūros. Jame taip pat aptariamas Bendrų nuostatų reglamento taikymas siūlomam reglamentui, siūloma panaikinti ankstesnę finansavimo priemonę ir išdėstytos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos. Nustatyta siūlomo reglamento įsigaliojimo data ir tai, kad reglamentas pagal Sutartis bus privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse nuo 2021 m. sausio 1 d.

2018/0248 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo steigimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 bei 4 dalis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 12 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 13 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)atsižvelgiant į besikeičiančius migracijos uždavinius – konkrečiai, poreikį remti tvirtas valstybių narių priėmimo, prieglobsčio, integracijos ir migracijos sistemas, užkirsti kelią spaudimo problemai ir tinkamai ją spręsti, neteisėtus ir nesaugius kelius pakeisti teisėtais ir saugiais, – ir siekiant Sąjungos tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 2 dalį, būtina investuoti į veiksmingą ir koordinuotą migracijos valdymą Sąjungoje;

(2)Sąjungos ir valstybių narių suderinto požiūrio svarba nurodyta 2015 m. gegužės mėn. Europos migracijos darbotvarkėje. Joje pabrėžta, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą Sąjungos gebėjimu sutelkti Europos ir nacionalines pastangas, norint spręsti migracijos klausimus ir veiksmingai bendradarbiauti, laikantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principų, reikia nuoseklios ir aiškios bendros politikos. Tai patvirtinta 2017 m. rugsėjo mėn. laikotarpio vidurio peržiūroje ir 2018 m. kovo ir gegužės mėn. pažangos ataskaitoje;

(3)2017 m. spalio 19 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad reikia siekti visapusiško, pragmatiško ir ryžtingo požiūrio į migracijos valdymą, kuriuo būtų siekiama atkurti išorės sienų kontrolę, sumažinti neteisėtai atvykstančių asmenų ir žūčių jūroje skaičių ir kuris turėtų būti grindžiamas lanksčiu ir suderintu visų turimų Sąjungos ir valstybių narių priemonių naudojimu. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino grąžinti gerokai daugiau asmenų, vykdant veiksmus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, vykdant veiksmingus readmisijos susitarimus ir taikant atitinkamą tvarką;

(4)siekiant remti pastangas užtikrinti visapusišką požiūrį į migracijos valdymą, grindžiamą abipusiu pasitikėjimu, solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, kad būtų užtikrinta bendra tvari Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos politika, valstybėms narėms turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių iš Prieglobsčio ir migracijos fondo (toliau – fondas);

(5)fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis;

(6)fondas turėtų būti grindžiamas rezultatais ir investicijomis, gautomis naudojantis šių ankstesnių priemonių parama: 2007–2013 m. laikotarpio Europos pabėgėlių fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 573/2007/EB, Europos fondu trečiųjų šalių piliečių integracijai, įsteigtu Tarybos sprendimu 2007/435/EB, Europos grąžinimo fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 575/2007/EB ir 2014–2020 m. laikotarpio Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visus svarbius naujus pokyčius;

(7)fondo lėšomis turėtų būti remiamas veiksmingas migracijos srautų valdymas, inter alia, skatinant bendras priemones prieglobsčio srityje, įskaitant valstybių narių pastangas priimti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (perkeliant į ES ir perduodant tarp valstybių narių tarptautinės apsaugos prašytojus ar asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga), remiant integracijos strategijas ir veiksmingesnę teisėtos migracijos politiką, siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą ir jos socialinio modelio ateitį, taip pat mažinti neteisėtos migracijos paskatas įgyvendinant tvarią grąžinimo ir readmisijos politiką. Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimas, siekiant sustiprinti asmenų, prašančių prieglobsčio ar kitų formų tarptautinės apsaugos, srautų valdymą, teisėtos migracijos kelių kūrimą ir kovą su neteisėta migracija, taip pat užtikrinti grąžinimo tvarumą ir veiksmingą readmisiją į trečiąsias šalis;

(8)migracijos krizė parodė, kad reikia reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kad būtų užtikrintos veiksmingos prieglobsčio procedūros, siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui, sukurti vienodas ir tinkamas tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygas, nustatyti vienodus tarptautinės apsaugos suteikimo standartus ir užtikrinti tinkamas asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teises ir išmokas. Kartu reikėjo reformos, kad būtų sukurta teisingesnė ir veiksmingesnė valstybių narių atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašytojus nustatymo sistema ir Sąjungos masto valstybių narių vykdomo perkėlimo į ES sistema. Todėl tikslinga užtikrinti, kad fondo lėšomis būtų labiau remiamos valstybių narių pastangos visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti reformuotą bendrą Europos prieglobsčio sistemą;

(9)fondo veikla taip pat turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kurią vykdo Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, įsteigta Reglamentu (ES) ../.. [Reglamentas dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros] 14 , siekiant palengvinti ir pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimą, koordinuojant ir stiprinant valstybių narių praktinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, skatinant Sąjungos prieglobsčio srities teisės aktus ir veiklos standartus, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos procedūros, priėmimo sąlygos ir apsaugos poreikių vertinimas visoje Sąjungoje būtų kuo labiau suvienodinti, sudarant sąlygas tvariai ir teisingai paskirstyti tarptautinės apsaugos prašymus, palengvinant tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo suderinimą visoje Sąjungoje, remiant valstybių narių perkėlimo pastangas ir teikiant operatyvinę ir techninę paramą valstybėms narėms prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymo srityje, ypač toms, kurių sistemos patiria neproporcingai didelį spaudimą;

(10)fondo lėšomis turėtų būti remiami Sąjungos ir valstybių narių veiksmai, susiję su valstybių narių pajėgumų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal esamą Sąjungos teisę;

(11)partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra svarbi Sąjungos prieglobsčio politikos dalis, siekiant užtikrinti tinkamą prieglobsčio prašytojų arba kitų tarptautinės apsaugos formų prašytojų srautų valdymą. Siekiant pakeisti neteisėtus ir nesaugius kelius, kuriais trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, vyksta į valstybių narių teritoriją, teisėtais ir saugiais keliais, išreikšti solidarumą su šalimis regionuose, į kuriuos arba kuriuose perkelta daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, padedant sumažinti spaudimą toms šalims ir siekti Sąjungos migracijos politikos tikslų, padidinant Sąjungos svertą trečiųjų šalių atžvilgiu ir veiksmingai prisidedant prie pasaulinių perkėlimo iniciatyvų, reiškiant vieną bendrą poziciją tarptautiniuose forumuose ir bendraujant su trečiosiomis šalimis, fondas turėtų suteikti finansinių paskatų įgyvendinti Sąjungos perkėlimo į Europos Sąjungą [ir humanitarinio priėmimo] sistemą;

(12)atsižvelgiant į didelius pastarųjų metų migracijos į Sąjungą srautus, ir į tai, kad svarbu užtikrinti mūsų visuomenės sanglaudą, būtina remti valstybių narių vykdomą teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių ankstyvos integracijos politiką, be kita ko, prioritetinėse srityse, nustatytose 2016 m. Komisijos priimtame Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane;

(13)siekiant padidinti veiksmingumą, užtikrinti didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę ir Sąjungos veiksmų, kuriais skatinama trečiųjų šalių piliečių integracija, nuoseklumą, fondo lėšomis finansuojami veiksmai turėtų būti specifiniai ir jie turėtų papildyti veiksmus, finansuojamus „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis. Pagal šį fondą turėtų būti finansuojamos prie trečiųjų šalių piliečių poreikių pritaikytos priemonės, paprastai įgyvendinamos ankstyvuoju integracijos etapu, ir horizontaliosios priemonės, kuriomis remiami valstybių narių pajėgumai integracijos srityje, o intervencinės priemonės, skirtos trečiųjų šalių piliečiams ir turinčios ilgalaikį poveikį, turėtų būti finansuojamos ERPF ir ESF+ lėšomis;

(14)todėl turėtų būti reikalaujama, kad už fondo įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos bendradarbiautų ir nustatytų mechanizmus, kurie leistų koordinuoti veiklą su valstybių narių nustatytomis valdžios institucijomis, kurių tikslas – valdyti ESF+ ir ERPF lėšomis remiamas intervencines priemones, ir prireikus su kitų Sąjungos fondų, prisidedančių prie trečiųjų šalių piliečių integracijos, vadovaujančiosiomis institucijomis;

(15)fondas šioje srityje turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos bendrų pagrindinių integracijos principų, kaip nurodyta bendroje integracijos programoje;

(16)todėl tikslinga toms valstybėms narėms, kurios to nori, leisti savo nacionalinėse programose numatyti, kad integracijos veiksmai gali būti taikomi trečiųjų šalių piliečių tiesioginiams artimiesiems tiek, kiek tai būtina, kad tokie veiksmai būtų veiksmingai įgyvendinti. Tiesioginių artimųjų sąvoka turėtų būti suprantama taip: tai trečiosios šalies piliečio, kuriam taikomi integracijos veiksmai, sutuoktinis / partneris ir bet kuris asmuo, su juo turintis tiesiosios aukštutinės arba tiesiosios žemutinės linijos tiesioginių giminystės ryšių, ir kuris kitu atveju nepatektų į fondo taikymo sritį;

(17)atsižvelgiant į esminį vietos ir regioninių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį integracijos srityje ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiems subjektams gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, fondas turėtų padėti įgyvendinti vietos ir regioninės valdžios institucijų arba pilietinės visuomenės organizacijų integracijos srities veiksmus, be kita ko, naudojant teminę priemonę ir nustatant didesnę šių veiksmų bendro finansavimo normą;

(18)atsižvelgiant į ilgalaikes ekonomines ir demografines problemas, kurias patiria Sąjunga, labai svarbu sukurti gerai veikiančius teisėtos migracijos į Sąjungą kanalus, kad Sąjunga išliktų patraukli migrantams, taip pat užtikrinti gerovės sistemų tvarumą ir Sąjungos ekonomikos augimą;

(19)fondo lėšomis turėtų būti remiamas valstybių narių vykdomas strategijų dėl teisėtos migracijos organizavimo, kuriomis būtų stiprinami jų pajėgumai plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir apskritai vertinti visas teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečiams skirtas imigracijos ir integracijos strategijas, politiką ir priemones, įskaitant Sąjungos teisines priemones, rengimas. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas visų valdymo lygmenų įvairių administracinių įstaigų tarpusavio bei valstybių narių tarpusavio keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiavimas;

(20)veiksminga grąžinimo politika yra neatsiejama Sąjungos ir jos valstybių narių visapusiško migracijos požiūrio dalis. Fondas turėtų remti ir skatinti valstybes nares dėti pastangas, kad būtų veiksmingai įgyvendinami ir toliau plėtojami bendri grąžinimo standartai, visų pirma kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB 15 , ir integruotas bei suderintas požiūris į grąžinimo valdymą. Tam, kad grąžinimo politika būtų tvari, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos susijusios priemonės trečiosiose šalyse, kaip antai grąžinamų asmenų reintegracija;

(21)valstybės narės turėtų pirmenybę teikti savanoriškam grįžimui. Siekdamos skatinti savanorišką grįžimą, valstybės narės turėtų numatyti paskatas savanoriško asmenų grįžimo reikmėms, pavyzdžiui, turėtų taikyti lengvatinį režimą – teikti didesnę su grįžimu susijusią pagalbą. Dėl išlaidų efektyvumo tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek grįžtantiems asmenims, tiek valdžios institucijoms;

(22)vis dėlto savanoriškas grįžimas ir privalomas grąžinimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, taigi valstybės narės turėtų būti skatinamos didinti šį papildomumą. Išsiuntimo galimybė yra svarbus elementas, padedantis užtikrinti prieglobsčio ir teisėtos migracijos sistemų vientisumą. Todėl fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama palengvinti ir vykdyti išsiuntimą, kai taikoma, laikantis Sąjungos teisėje nustatytų standartų ir visapusiškai gerbiant grąžinamų asmenų pagrindines teises ir orumą;

(23)specialios paramos priemonės grąžinamiems asmenims valstybėse narėse ir šalyse, į kurias grąžinama, gali padėti pagerinti grąžinimo sąlygas ir šių asmenų reintegraciją;

(24)readmisijos ir kiti susitarimai yra neatsiejamas Sąjungos grąžinimo politikos komponentas ir viena iš pagrindinių veiksmingo migracijos srautų valdymo priemonių, nes jie palengvina greitą neteisėtų migrantų grąžinimą. Tie susitarimai yra svarbus dialogo ir bendradarbiavimo su neteisėtų migrantų kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis elementas, ir turėtų būti remiamas jų įgyvendinimas trečiosiose šalyse, kad nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu grąžinimo politika būtų veiksminga;

(25)be paramos grąžinant asmenis, kaip numatyta šiame reglamente, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos kitos kovos su neteisėta migracija, jos paskatomis ar esamų teisėtos migracijos taisyklių nesilaikymu priemonės, drauge užtikrinant valstybių narių imigracijos sistemų vientisumą;

(26)neteisėtų migrantų užimtumas yra neteisėtos migracijos traukos veiksnys, trukdantis plėtoti darbo jėgos judumo politiką, grindžiamą teisėtos migracijos sistemomis. Todėl fondas turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai padėti valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB 16 , kuria draudžiamas neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ir numatyta sankcijų šio draudimo nesilaikantiems darbdaviams;

(27)fondas turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai padėti valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES 17 , kuria nustatomos pagalbos ir paramos prekybos žmonėmis aukoms bei jų apsaugos nuostatos;

(28)fondas turėtų papildyti ir sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624 18 , vykdomą veiklą grąžinimo srityje ir drauge prisidėti prie veiksmingo Europos integruoto sienų valdymo, kaip nustatyta to reglamento 4 straipsnyje;

(29)reikėtų siekti sąveikos su kitais Sąjungos fondais, suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(30)fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų papildyti kitus veiksmus, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško nuoseklumo su Sąjungos išorės veiksmais, jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais, taip pat su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, fondo lėšomis turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų migracijos valdymo aspektai srityse, kurios aktualios Sąjungos migracijos politikai;

(31)daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus prieglobsčio ir migracijos srityse;

(32)gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su pagal fondą skiriamos veiklos paramos naudojimu, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis prieglobsčio ir grąžinimo srityje, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama prieglobsčio ir grąžinimo acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno arba Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vertinimo ir stebėsenos mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų;

(33)kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti politikos ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;

(34)šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos pradinės valstybėms narėms skirtos sumos, kurias sudarytų fiksuoto dydžio suma ir suma, apskaičiuota remiantis I priede nustatytais kriterijais, atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių poreikius ir spaudimą prieglobsčio, integracijos ir grąžinimo srityse;

(35)šios pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Atsižvelgiant į migracijos srautų pokyčius ir siekiant patenkinti prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymo bei teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių integracijos poreikius, taip pat kovoti su neteisėta migracija vykdant veiksmingą ir tvarią grąžinimo politiką, valstybėms narėms laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, atsižvelgiant į lėšų įsisavinimo lygį. Ši suma turėtų būti pagrįsta naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta I priede, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių pradinės padėties pokyčius;

(36)siekdamos prisidėti prie fondo politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų programas būtų įtraukta veiksmų, kuriais būtų siekiama konkrečių šio reglamento tikslų, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad išteklių paskirstymas tarp tikslų padėtų siekti bendro politikos tikslo;

(37)kadangi migracijos srities uždaviniai nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti prie migracijos srautų pokyčių. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, perkėlimui ir papildomai paramai, skirtai valstybėms narėms, kuria prisidedama prie solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangų pagal teminę priemonę;

(38)valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(39)be pradinių asignavimų, dalis pagal fondą teikiamų išteklių taip pat galėtų būti skirta valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Šie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su veiksmais, kuriems reikia bendradarbiavimo pastangų, arba veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar daugiau valstybių narių reikia skirti papildomų lėšų;

(40)fondas turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su prieglobsčiu ir grąžinimu, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs šioms reikmėms visoje Sąjungoje. Tokią paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(41)siekiant papildyti šio fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(42)siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant spręsti nenumatyto arba neproporcingai didelio migracijos spaudimo vienoje ar daugiau valstybių narių problemą, kai į jas atvyksta didelis arba neproporcingai didelis skaičius trečiųjų šalių piliečių ir dėl to kyla didelių ir skubių poreikių, susijusių su jų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis ir procedūromis, taip pat reaguoti į didelius migracijos sunkumus trečiosiose šalyse, kilusius dėl politinių įvykių arba konfliktų, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą pagal šiame reglamente nustatytą sistemą;

(43)pagal šį reglamentą turėtų būti užtikrinta tolesnė Tarybos sprendimu 2008/381/EB 19 sukurto Europos migracijos tinklo veikla ir šiai veiklai turėtų būti teikiama finansinė parama, atsižvelgiant į tinklo tikslus ir uždavinius;

(44)šio fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškios Europos pridėtinės vertės;

(45)šiame reglamente nustatomas viso Prieglobsčio ir migracijos fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 20 17 punkte];

(46)šiam fondui taikomas Reglamentas (ES) Nr. …/… [Finansinis reglamentas]. Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(47)siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) Nr. .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas], dalis;

(48)Reglamentu (ES) Nr. .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentu] nustatyta ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti PMF tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti PMF lėšomis, rūšių;

(49)finansavimo rūšis ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(50)pagal Finansinį reglamentą 21 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 22 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 23 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 24 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 25 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 26 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(51)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(52)pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 27 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(53)pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ 28 , kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis strategijomis programomis būtų sprendžiami konkretūs atokiausių regionų uždaviniai, susiję su migracijos valdymu. Fondas šioms valstybėms narėms suteikia tinkamų išteklių, kad padėtų šiems regionams tvariai valdyti migraciją ir šalinti galimą spaudimą;

(54)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šį fondą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondo poveikį vietoje. Norint įvertinti fondo laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu fondo konkrečiu tikslu susijusius bendrus rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Atsižvelgdamos į šiuos bendrus rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti fondo įgyvendinimą pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../2021 [Bendrų nuostatų reglamento] ir šio reglamento nuostatas;

(55)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(56)siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais;

(57)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 29 . Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį;

(58)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo Sąjungoje pagal bendrą prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos politiką ir bendrą imigracijos politiką, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(59)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl [Jungtinės Karalystės] ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, Airija [nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis jai neprivalomas ir netaikomas / pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą];

(60)Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(61)tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) …/2021 [Daugiametės finansinės programos reglamento] taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.Šiuo reglamentu įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas (toliau – fondas).

2.Šiame reglamente nustatomi fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)tarptautinės apsaugos prašytojas – pareiškėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../.. [Prieglobsčio procedūrų reglamentas] 30 2 straipsnio [x] punkte;

(b)asmuo, kuriam suteikta tarptautinė apsauga – asmuo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... [Priskyrimo reglamentas] 31 [2] straipsnio 2 punkte;

(c)derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriais negrąžintinos paramos formos arba Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

(d)šeimos narys – trečiosios šalies pilietis, kaip apibrėžta pagal Sąjungos teisę, susijusią su politikos sritimi, kurioje vykdomi fondo lėšomis remiami veiksmai;

(e)humanitarinis priėmimas – priėmimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... [2] straipsnyje [Sąjungos lygmens perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistema] 32 ;

(f)išsiuntimas – išsiuntimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 5 punkte;

(g)perkėlimas į ES – perkėlimas į ES, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../.. [2] straipsnyje [Sąjungos lygmens perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistema];

(h)grąžinimas – grąžinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte;

(i)trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje. Nuoroda į trečiosios šalies piliečius apima asmenis be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenis;

(j)pažeidžiamas asmuo – asmuo, kaip apibrėžta pagal Sąjungos teisę, susijusią su politikos sritimi, kurioje vykdomi fondo lėšomis remiami veiksmai.

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.Fondo politikos tikslas – prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo, atsižvelgiant į atitinkamą Sąjungos acquis ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių.

2.Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą šis fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

(a)stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės aspektą;

(b)remti teisėtą migraciją į valstybes nares, taip pat prisidėti prie trečiųjų šalių piliečių integracijos;

(c)prisidėti kovojant su neteisėta migracija ir užtikrinti veiksmingą grąžinimą ir readmisiją į trečiąsias šalis.

3.Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, fondo veikla įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių šio fondo lėšomis visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai.

2.Siekiant šio reglamento tikslų šio fondo lėšomis gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 ir 6 straipsnius.

3.Šio reglamento tikslais remiami veiksmai, kuriuos vykdant daugiausia dėmesio skiriama vienai ar daugiau tikslinių grupių, kurioms taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 ir 79 straipsniai.

5 straipsnis

Su fondo veikla susijusios trečiosios šalys

Fondo veikloje gali dalyvauti trečiosios šalys konkrečiame susitarime dėl trečiosios šalies dalyvavimo Prieglobsčio ir migracijos fondo veikloje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

–užtikrinta teisinga fondo veikloje dalyvaujančios trečiosios šalies įnašų ir naudos pusiausvyra;

–nustatytos dalyvavimo fondo veikloje sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai į fondą ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–trečiajai šaliai nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl fondo;

–garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.Reikalavimus atitinka šie subjektai:

(a)teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

(1)valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

(2)su fondo veikla susijusioje trečiojoje šalyje;

(3)darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis;

(b)teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

2.Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.

4.Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse.

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 skirsnis
Bendros nuostatos

7 straipsnis

Bendrieji principai

1.Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti pridėtinę vertę šio reglamento tikslams.

2.Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones.

3.Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus].

8 straipsnis

Biudžetas

1.Fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 10 415 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

2.Finansiniai ištekliai naudojami taip:

(a)6 249 000 000 EUR skiriama programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą;

(b)4 166 000 000 EUR skiriama teminei priemonei.

3.Komisijos iniciatyva iki 0,42 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] 29 straipsnyje.

9 straipsnis

Bendros nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.8 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

a)konkretiems veiksmams,

b)Sąjungos veiksmams,

c)pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju,

d)perkėlimui į ES,

e)valstybėms narėms, kurios padeda siekti solidarumo ir užtikrinti atsakomybę, remti ir

f)Europos migracijos tinklui.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.

2.Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų.

3.Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad dėl atrinktų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui.

4.Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui.

5.Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei. Komisija priima Finansinio reglamento [110] straipsnyje nurodytus teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus, kuriuose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma.

6.Pagal teminę priemonę visų pirma remiami veiksmai, kuriems taikoma II priedo 2 dalies b punkte nurodyta įgyvendinimo priemonė ir kuriuos įgyvendina vietos ir regioninės valdžios institucijos arba pilietinės visuomenės organizacijos.

7.Priėmusi finansavimo sprendimus, kaip nurodyta 5 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą.

8.Šie finansavimo sprendimai gali būti metiniai arba daugiamečiai ir gali būti skirti vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims.

2 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ VALDYMĄ

10 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis skirsnis taikomas 8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 9 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą Komisijos sprendimą.

2.Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento [63] straipsnio ir Reglamento (ES) .../.... [Bendrų nuostatų reglamentas].

11 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms (toliau – programos), kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą, preliminariai paskirstomi taip:

(a)5 207 500 000 EUR – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priedą;

(b)1 041 500 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje.

2.Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 8 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

12 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama.

5.Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

6.Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, iš šio fondo teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.

7.Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

(a)visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, arba

(b)tik viešajam įnašui.

13 straipsnis

Programos

1.Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais migracijos valdymo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius ir kad jie visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išdėstytas įgyvendinimo priemones.

2.Komisija užtikrina, kad pradedant rengti programas šiame procese dalyvautų Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į jų kompetenciją. Komisija konsultuojasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra dėl programų projektų, siekdama užtikrinti, kad jie derėtų su agentūrų ir valstybių narių veiksmais ir juos papildytų.

3.Komisija gali įtraukti Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, kai tinkama, į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad veiksmai, kuriems vykdyti teikiama fondo parama, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus.

4.Be stebėsenos, vykdomos pagal Reglamentą (ES) [.../...] [Reglamentas dėl prieglobsčio agentūros], arba remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 priimtų rekomendacijų, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, atitinkama valstybė narė kartu su Komisija ir prireikus su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra išnagrinėja, kaip atsižvelgti į išvadas, be kita ko, pašalinti su pajėgumais ir pasirengimu susijusius trūkumus ar problemas, ir įgyvendina rekomendacijas vykdydama savo programą.

5.Prireikus atitinkama programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 4 dalyje nurodytas rekomendacijas. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija gali patvirtinti patikslintą programą.

6.Bendradarbiaujant ir pasikonsultavus su Komisija ir atitinkamomis agentūromis, atsižvelgiant į jų kompetenciją, prireikus pagal programą gali būti perskirstyti ištekliai, siekiant įgyvendinti 4 dalyje nurodytas finansinį poveikį turinčias rekomendacijas.

7.Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus, kuriems gali būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma. Nenumatytų arba naujai atsiradusių aplinkybių atveju arba siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priede pateiktas veiksmų, kuriems gali būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma, sąrašas.

8.Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektus su trečiąja šalimi arba trečiojoje šalyje naudojant iš šio fondo teikiamą paramą, prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija.

9.Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais.

14 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

1.2024 m. Komisija atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies b punkte–5 dalyje nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų.

2.Jei mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] [85] straipsnį, negauta dėl bent 10 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 11 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje.

3.Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] [12] straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus.

15 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai.

2.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą sumą konkretiems veiksmams, jeigu programoje numatyta ją skirti ir jei ji naudojama, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus.

3.Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

16 straipsnis

Sąjungos lygmens perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistemai skirti ištekliai

1.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal tikslinę Sąjungos perkėlimo į ES sistemą valstybėms narėms už kiekvieną į ES perkeltą asmenį gali būti skirtas papildomas 10 000 EUR įnašas. Tas įnašas skiriamas kaip finansavimas, nesusijęs su išlaidomis pagal Finansinio reglamento [125] straipsnį.

2.1 dalyje nurodyta suma valstybėms narėms skiriama iš dalies pakeitus jų programą, su sąlyga, kad asmuo, už kurį skiriamas įnašas, buvo veiksmingai perkeltas pagal Sąjungos perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistemą.

3.Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.Valstybės narės saugo reikiamą informaciją, kad būtų galima tinkamai nustatyti į ES perkeltų asmenų tapatybę ir jų perkėlimo datą.

17 straipsnis

Reglamento .../... [Dublino reglamentas] įgyvendinimui remti skirti ištekliai

1.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybei narei už kiekvieną tarptautinės apsaugos prašytoją, už kurį valstybė narė tampa atsakinga nuo tada, kai valstybė narė susiduria su sudėtingomis aplinkybėmis, kaip nustatyta Reglamente (ES) .../... [Dublino reglamentas], skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

2.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybei narei už kiekvieną jai paskirtą tarptautinės apsaugos prašytoją, kuriuo viršijama tai valstybei narei nustatyta kvota, skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

3.1 ir 2 dalyse nurodytai valstybei narei už kiekvieną pareiškėją, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, už integracijos priemonių įgyvendinimą skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

4.1 ir 2 dalyse nurodytai valstybei narei už kiekvieną asmenį, kai valstybė narė, remdamasi atnaujintu Reglamento (ES) .../... [EURODAC reglamentas] 11 straipsnio d punkte nurodytu duomenų rinkiniu, gali nustatyti, kad tas asmuo, vykdant sprendimą grąžinti arba sprendimą dėl išsiuntimo, privaloma tvarka arba savanoriškai išvyko iš valstybės narės teritorijos, skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

5.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybei narei už kiekvieną iš vienos valstybės narės į kitą perkeltą tarptautinės apsaugos prašytoją, už kiekvieną pagal Reglamento (ES) .../... [Dublino reglamentas] 34i straipsnio 1 dalies c punktą perkeltą pareiškėją ir, kai tinkama, už kiekvieną pagal Reglamento (ES) .../... [Dublino reglamentas] 34j straipsnio g punktą perkeltą pareiškėją skiriamas [500] EUR įnašas.

6.Šiame straipsnyje nurodytos sumos skiriamos kaip finansavimas, nesusijęs su išlaidomis pagal Finansinio reglamento [125] straipsnį.

7.1–5 dalyse nurodytos papildomos sumos skiriamos valstybėms narėms pagal jų programas, jeigu asmuo, už kurį skiriamas įnašas, atitinkamais atvejais buvo veiksmingai perduotas valstybei narei, veiksmingai grąžintas arba užregistruotas kaip pareiškėjas valstybėje narėje, kuri laikoma atsakinga pagal Reglamentą (ES) Nr.../.. [Dublino reglamentas].

8.Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

18 straipsnis

Veiklos parama

1.Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.Valstybė narė gali iki 10 proc. sumos, iš fondo skirtos programai, naudoti veiklos paramai finansuoti, siekiant 3 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nustatytų tikslų.

3.Veiklos paramą naudojančios valstybės narės laikosi Sąjungos prieglobsčio ir grąžinimo acquis.

4.Valstybės narės programoje ir 30 straipsnyje nurodytoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija kartu su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgdamos į 13 straipsnį, įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą. Komisija remiasi tų valstybių narių pateikta informacija ir, kai tinkama, informacija, gauta atliekant stebėsenos veiklą, kuri vykdoma pagal Reglamentą (ES) .../... [Reglamentas dėl prieglobsčio agentūros] ir Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį.

5.Veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugoms.

6.Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priede nurodytų konkrečių užduočių ir paslaugų sąrašas.

3 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT TIESIOGINĮ IR NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

19 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.

20 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, įgyvendinami laikantis šio reglamento tikslų.

2.Komisijos iniciatyva fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į III priedą.

3.Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

4.Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

5.Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.

6.Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) .../... [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

21straipsnis

Europos migracijos tinklas

1.Fondo lėšomis remiamas Europos migracijos tinklas ir teikiama jo veiklai bei būsimam jo plėtojimui būtina finansinė parama.

2.Sumą, skiriamą Europos migracijos tinklui pagal metinius fondo asignavimus ir darbo programą, kurioje nustatomi tinklo veiklos prioritetai, patvirtina Komisija pritarus Valdybai, kaip numatyta Sprendimo 2008/381/EB (su pakeitimais) 4 straipsnio 5 dalies a punkte. Komisijos sprendimas yra finansavimo sprendimas, kaip numatyta pagal Finansinio reglamento [110] straipsnį. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija atskiru finansavimo sprendimu gali priimti Europos migracijos tinklo darbo programą.

3.Finansinė parama Europos migracijos tinklo veiklai teikiama kaip dotacijos, skirtos nacionaliniams informacijos centrams, nurodytiems Sprendimo 2008/381/EB 3 straipsnyje, ir, kai tinkama, vykdant viešuosius pirkimus, kaip nustatyta Finansiniame reglamente.

22 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šį fondą nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis [Reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.

23 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Fondo lėšomis gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.

24 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES) [Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 127 straipsnį.

25 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su šiuo fondu, jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Šiam fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais.

4 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą

26 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.Fondo lėšomis finansinė parama teikiama susiklosčius ekstremaliajai situacijai, kuri kyla dėl vienos ar kelių toliau nurodytų priežasčių:

(a)didelio migracijos spaudimo vienoje arba keliose valstybėse narėse, kurioms būdingas didelis arba neproporcingas trečiųjų šalių piliečių antplūdis, dėl kurio atsiranda didelių ir skubių poreikių, susijusių su jų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis ir procedūromis;

(b)laikinos apsaugos mechanizmų įgyvendinimo, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB 33 ;

(c)didelio migracijos spaudimo trečiosiose šalyse, be kita ko, tose, iš kurių asmenys, kuriems reikia apsaugos, gali negalėti išvykti dėl politinių įvykių arba konfliktų, visų pirma, kai toks migracijos spaudimas gali daryti poveikį migracijos srautams į ES.

2.Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3.Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalį ir I priedą, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

27 straipsnis

Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas

1.Veiksmui, kuriam iš fondo skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

2.Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmams arba veiksmams, kurie atitinka visas šias sudėtines santykines sąlygas:

(a)yra įvertinti pagal priemonę paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

(b)atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

(c)negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalies ir Reglamento (ES) .../... [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamentas] [8] straipsnio, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

5 skirsnis

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis. Bendros nuostatos

28 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento [43 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius], teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą.

2.Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.

3.Rodikliai, kuriais grindžiama fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant šio reglamento tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

4.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.Siekiant veiksmingai įvertinti fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną su projektais susijusią informaciją, sukūrimo.

29 straipsnis

Vertinimas

1.Komisija atlieka šio reglamento, taip pat ir pagal šį fondą vykdomų veiksmų, laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus.

2.Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus.

2 poskirsnis. Pasidalijamojo valdymo taisyklės

30 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę veiklos rezultatų ataskaitą, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą laikotarpiu iki 2022 m. birželio 30 d.

2.Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:

(a)pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] [37] straipsnį;

(b)visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti;

(c)fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą;

(d)programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus;

(e)komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

(f)taikytinų reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį;

(g)asmenų, į ES perkeltų naudojant fondo lėšas, atsižvelgiant į 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas, skaičių;

(h)pagal 17 straipsnį iš vienos valstybės narės į kitą perkeltų tarptautinės apsaugos prašytojų arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, skaičių.

3.Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta.

4.Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos intervencinių veiksmų rūšys.

2.Šie rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamento] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.13, 18, 28 ir 31 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13, 18, 28 ir 31 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 13, 18, 28 ir 31 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 30 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.

34 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal 2014–2020 m. Migracijos ir integracijos fondą, įsteigtą Reglamentu (ES) Nr. 516/2014, kuris toliau taikomas atitinkamiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo Reglamentu (ES) Nr. 516/2014 įsteigto Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, prie šio fondo.

35straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

☑ nauja priemone

◻ nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 34

◻ esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ vienos ar daugiau priemonių sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują priemonę

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, gaunama papildomai, be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

☑ trukmė ribota

☑    galioja nuo 2021 1 1 iki 2027 12 31

☑    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2027 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m.

◻ trukmė neribota

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM, toliau vykdoma pilnavertė veikla.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 44

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

☑ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

◻ vykdomųjų įstaigų.

☑ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

☑ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

☑ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

☑ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

☑ viešosios teisės subjektams;

☑ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

☑ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ai), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

2.2.2.Kontrolės išlaidų efektyvumo skaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Veiklos asignavimai (išskaidyti pagal 3.1 punkte išvardytas biudžeto eilutes)	Įsipareigojimai	(1)	917,755	1 438,910	1 457,632	1 611,404	1 630,882	1 650,750	1 665,667	—	10 373,000
	Mokėjimai	(2)	91,058	200,725	432,040	1 106,189	1 557,395	1 557,783	1 539,379	3 888,431	10 373,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš programos paketo lėšų 49	Įsipareigojimai = Mokėjimai	(3)	5,654	5,767	5,882	6,000	6,120	6,242	6,335	—	42,000
IŠ VISO asignavimų programos paketui	Įsipareigojimai	=1+3	923,409	1 444,677	1 463,514	1 617,404	1 637,002	1 656,992	1 672,002	—	10 415,000
	Mokėjimai	=2+3	96,712	206,492	437,922	1 112,189	1 563,515	1 564,025	1 545,714	3 888,431	10 415,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	10,329	11,473	13,046	13,046	13,046	13,046	13,046	87,032
Kitos administracinės išlaidos	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	0,202	1,412
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	10,531	11,675	13,248	13,248	13,248	13,248	13,248	88,444

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 50 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	5,654	5,767	5,882	6,000	6,120	6,242	6,335	42,000
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	5,654	5,767	5,882	6,000	6,120	6,242	6,335	42,000

IŠ VISO

16,185

17,442

19,130

19,248

19,368

19,490

19,583

130,444

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

[Informaciją apie galimą programos įgyvendinimo užduočių delegavimą vykdomosioms įstaigoms žr. aukščiau, 8–9 p.]

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.3.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

◻    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

☑    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

☑    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

◻    nuosaviems ištekliams

◻     kitoms pajamoms

◻ Nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(2)    2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo ir panaikinantis Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL L 144, 2007 6 6, p. 1).

(3)    2007 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2007/435/EB dėl Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2007–2013 m. laikotarpiu pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 168, 2007 6 28, p. 18).

(4)    2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 575/2007/EB dėl Europos grąžinimo fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo (OL L 144, 2007 6 6, p. 45).

(5)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/381/EB ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 573/2007/EB ir Nr. 575/2007/EB bei Tarybos sprendimas 2007/435/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 168).    

(6)    COM(2018) 321 final.

(7)    „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“, COM(2018) 321, 2018 5 2.

(8)    Reglamentas (ES) ../..

(9)    Tai lėšos, skirtos iki PMIF 2007–2013 m. programavimo laikotarpio.

(10)    2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje.

(11)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros; OL L 123, 2016 5 12, p. 1–14.

(12)    OL C , , p. .

(13)    OL C , , p. .

(14)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. ../.. [Reglamentas dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros] (OL L... , [data], p. ...).

(15)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(16)    2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 168, 2009 6 30, p. 24).

(17)    2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

(18)    2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(19)    2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2008/381/EB dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo (OL L 131, 2008 5 21, p. 7).

(20)     OL C 373, 2013 12 20, p. 1.    
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC

(21)    OL C , , p. .

(22)    OL C , , p. .

(23)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(24)    OL C , , p. .

(25)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1371, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(26)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(27)    2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).

(28)

   COM(2017) 623 final.

(29)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(30)    OL C , , p. .    

(31)    OL C , , p. .    

(32)    OL C , , p. .    

(33)    2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(34)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(35)    COM(2015) 240 final, 2015 m. gegužės 13 d.

(36)    COM(2017) 558 final, 2017 m. rugsėjo 27 d., COM(2018)250 final, 2018 m. kovo 14 d.

(37)     http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/03/18/eu-turkey-statement/

(38)    COM(2016) 385 final, 2016 m. birželio 7 d.

(39)    COM(2016) 270 final, 2016 m. gegužės 4 d.

(40)    COM(2016) 468 final, 2016 m. liepos 13 d.

(41)    COM(2016) 377 final, 2016 m. birželio 7 d.

(42)    COM(2017) 200 final, 2017 m. kovo 2 d.

(43)    COM(2016) 378 final, 2016 m. birželio 7 d.

(44)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx

(45)    2014 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1042/2014 I priedas; 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1973.

(46)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(47)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(48)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(49)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(50)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(51)    CA – sutartininkas; LA – vietinis darbuotojas; SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JES – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(52)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius susijusias surinkimo sąnaudas.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras,2018 06 12

COM(2018) 471 final

PRIEDAI

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo įsteigimo

{SWD(2018) 347}
{SWD(2018) 348}
{SEC(2018) 315}

I PRIEDAS
Finansavimo skyrimo programoms, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kriterijai

1.11 straipsnyje nurodyti skiriami ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

(a)Kiekviena valstybė narė tik programavimo laikotarpio pradžioje iš fondo gauna fiksuotą 5 000 000 EUR sumą;

(b)kiti 11 straipsnyje nurodyti ištekliai paskirstomi pagal tokius kriterijus:

–30 proc. prieglobsčiui;

–30 proc. teisėtai migracijai ir integracijai;

–40 proc. kovai su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimą.

2.Bus atsižvelgiama į šiuos prieglobsčio srities kriterijus, kurių lyginamasis svoris toks:

(a) 30 proc. proporcingai skaičiui asmenų, priskiriamų vienai iš šių kategorijų:

–trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam suteiktas Ženevos konvencijoje nustatytas statusas;

–bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/95/ES (nauja redakcija) 1 ;

–bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB 2 .

(b)60 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie prašė tarptautinės apsaugos, skaičiui;

(c)10 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie yra perkeliami ar buvo perkelti valstybėje narėje, skaičiui.

3.Bus atsižvelgiama į šiuos teisėtos migracijos ir integracijos srities kriterijus, kurių lyginamasis svoris toks:

(a)40 proc. proporcingai valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių skaičiui;

(b)60 proc. proporcingai pirmąjį leidimą gyventi gavusių trečiųjų šalių piliečių skaičiui.

(c)Tačiau atliekant 3 dalies b punkte nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos šios asmenų kategorijos:

–trečiųjų šalių piliečiai, gavę su darbu susijusį pirmąjį leidimą gyventi, galiojantį trumpiau negu 12 mėnesių;

–trečiųjų šalių piliečiai, atvykę studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais pagal Tarybos direktyvą 2004/114/EB 3 arba kai taikoma Direktyva (ES) 2016/801 4 ;

–trečiųjų šalių piliečiai, atvykę vykdyti mokslinius tyrimus pagal Tarybos direktyvą 2005/71/EB 5 arba kai taikoma Direktyva (ES) 2016/801.

4.Kovos su neteisėta migracija srityje, įskaitant grąžinimą, bus atsižvelgiama į šiuos prieglobsčio srities kriterijus, kurių lyginamasis svoris toks:

(a)50 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo valstybės narės teritorijoje sąlygų ir kurių atžvilgiu pagal nacionalinę ir (arba) Bendrijos teisę priimtas sprendimas dėl grąžinimo, t. y. administracinis arba teismo sprendimas ar aktas, nurodantis ar paskelbiantis buvimo neteisėtumą ir nustatantis prievolę asmenį grąžinti, skaičiui per praėjusius trejus metus;

(b)50 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių, kurie realiai išvyko iš valstybės narės teritorijos, tiek savanoriškai, tiek prievarta, po administracinio ar teismo įsakymo išvykti, skaičiui.

5.Dėl pirminio asignavimo bus remiamasi naujausiais metiniais statistiniais duomenimis, kuriuos pateikė Komisija (Eurostatas) už praėjusius trejus kalendorinius metus, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis nuo šio reglamento taikymo pradžios pagal Sąjungos teisę. Dėl laikotarpio vidurio peržiūros bus remiamasi naujausiais metiniais statistiniais duomenimis, kuriuos pateikė Komisija (Eurostatas) už praėjusius trejus kalendorinius metus ir kurie bus prieinami atliekant 2024 m. laikotarpio vidurio peržiūrą remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis pagal Sąjungos teisę. Jei valstybės narės nepateikė Komisijai (Eurostatui) atitinkamų statistinių duomenų, jos kuo greičiau pateikia preliminarius duomenis.

6.Prieš priimdama šiuos duomenis kaip orientacinius duomenis, Komisija (Eurostatas) remdamasi įprastomis veiklos procedūromis įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės pateikia visą nurodytiems veiksmams atlikti būtiną informaciją.

II PRIEDAS
Įgyvendinimo priemonės

1.Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

(a)užtikrinti vieningą Sąjungos acquis ir su bendra Europos prieglobsčio sistema susijusių prioritetų taikymą;

(b)prireikus remti valstybių narių prieglobsčio sistemų pajėgumus, kiek tai susiję su infrastruktūra ir paslaugomis;

(c)stiprinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, visų pirma labiausiai migracijos srautų paveiktų valstybių atžvilgiu, ir užtikrinti paramą prie solidarumo pastangų prisidedančioms valstybėms narėms;

(d)stiprinti solidarumą ir bendradarbiavimą su migracijos srautų paveiktomis trečiosiomis šalimis, įskaitant perkėlimą į ES ir kitus teisėtus kelius į apsaugą Sąjungoje, taip pat partnerystę ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos valdymo tikslais.

2.Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

(a)remti teisėtą migraciją skatinančių politinių priemonių plėtrą ir įgyvendinimą ir Sąjungos teisėtos migracijos acquis įgyvendinimą;

(b)skatinti ankstyvos integracijos priemones trečiųjų šalių piliečių socialinei ir ekonominei įtraukčiai, rengti jų aktyvų dalyvavimą ir pripažinimą priimančioje visuomenėje, visų pirma įtraukiant vietos ar regionines valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas.

3.Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

(a)užtikrinti vienodą Sąjungos acquis ir politikos prioritetų taikymą, kiek tai susiję su infrastruktūra, procedūromis ir paslaugomis;

(b)remti integruotą ir koordinuotą požiūrį į grąžinimo valdymą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, į veiksmingo ir tvaraus grąžinimo plėtrą ir neteisėtos migracijos paskatų mažinimą;

(c)remti remiamą savanorišką grįžimą ir reintegraciją;

(d)stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir jų pajėgumus, skirtus readmisijos susitarimams ir kitiems susitarimams įgyvendinti, sudaryti tvaraus grįžimo sąlygas.

III PRIEDAS
Paramos apimtis

1.Siekdamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto politikos tikslo, fondas visų pirma remia:

(a)prieglobsčio, teisėtos migracijos, integracijos, grąžinimo ir neteisėtos migracijos sričių nacionalinių strategijų kūrimą ir plėtrą;

(b)administracinių struktūrų, sistemų ir priemonių bei darbuotojų mokymo kūrimą, įskaitant vietos valdžios institucijas ir kitas susijusias suinteresuotąsias šalis;

(c)politinių priemonių ir procedūrų kūrimą, stebėseną ir vertinimą, įskaitant informacijos ir duomenų rinkimą bei mainus, bendrų pažangos matavimo ir politinių procesų įvertinimo statistinių priemonių, metodų ir rodiklių kūrimą ir taikymą;

(d)keitimąsi informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir strategijomis, tarpusavio mokymąsi, studijas ir mokslinius tyrimus, bendrų veiksmų ir operacijų kūrimą ir įgyvendinimą, tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimą;

(e)susijusio asmens, visų pirma priklausančio pažeidžiamoms grupėms, statusą ir poreikius atitinkančias pagalbos ir paramos paslaugas;

(f)veiksmus, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų šalių ir plačiosios visuomenės informuotumą apie prieglobsčio, integracijos, teisėtos migracijos ir grąžinimo politiką.

2.Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto konkretaus tikslo, fondas visų pirma remia šiuos veiksmus:

(a)materialinės pagalbos, įskaitant pagalbą pasienyje, teikimą;

(b)prieglobsčio procedūrų vykdymą;

(c)specialių procedūrinių ar priėmimo poreikių turinčių prašytojų nustatymą;

(d)priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūros sukūrimą ar tobulinimą, įskaitant galimybę šiuos pajėgumus naudoti daugiau negu vienai valstybei narei;

(e)valstybių narių pajėgumų rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį stiprinimą;

(f)veiksmus, susijusius su Sąjungos perkėlimo į Europos Sąjungą [ir humanitarinio priėmimo] sistemos arba nacionalinių perkėlimo į Europos Sąjungą sistemų, suderinamų su Sąjungos perkėlimo į ES sistema, įgyvendinimui reikalingomis procedūromis;

(g)asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimą;

(h)geresnę trečiųjų šalių gebėjimų gerinti asmenų, kuriems reikia apsaugos, apsaugą;

(i)veiksmingų pakaitinių sulaikymo priemonių, visų pirma susijusių su nelydimais nepilnamečiais ir šeimomis, kūrimą, plėtrą ir tobulinimą.

3.Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto politikos tikslo, fondas visų pirma remia:

(a)informacinius paketus ir kampanijas, siekiant didinti informuotumą apie teisėtus migracijos į Sąjungą kanalus, įskaitant ir apie teisėtos migracijos į ES acquis;

(b)judumo į Sąjungą programų kūrimą, kaip antai apykaitinės ar laikinos migracijos programų, įskaitant mokymą siekiant didinti galimybes įsidarbinti;

(c)trečiųjų šalių ir valstybių narių įdarbinimo agentūrų, užimtumo tarnybų ir imigracijos tarnybų bendradarbiavimą;

(d)trečiojoje šalyje įgytų gebėjimų bei kvalifikacijos skaidrumo ir atitikties valstybės narės pripažįstamiems gebėjimams ir kvalifikacijai didinimą;

(e)paramą, susijusią su prašymais dėl šeimos susijungimo, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2003/86/EB 6 ;

(f)pagalbą padedant keisti statusą trečiųjų šalių piliečiams, jau teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje, visų pirma susijusią su teisėto leidimo gyventi, nustatyto Sąjungos lygmeniu, įgijimu;

(g)ankstyvos integracijos priemones, kaip antai prie trečiųjų šalių piliečių poreikių priderintą paramą ir integracijos programas, skirtas švietimui, kalbų ir kitam mokymui, pavyzdžiui, pilietinio orientavimo kursams ir profesiniam konsultavimui;

(h)veiksmus, kuriais skatinamos vienodos trečiųjų šalių piliečių galimybės kreiptis ir gauti vienodus rezultatus tvarkant reikalus viešosiose tarnybose ir privačiose įmonėse, įskaitant šių tarnybų pritaikymą prie tikslinės grupės poreikių;

(i)integruotą vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, įskaitant per koordinuojamus integracijos paramos centrus, tokius kaip vieno langelio principu veikiantys centrai;

(j)veiksmus, kuriais trečiųjų šalių piliečiams sudaromos sąlygos ir teikiama parama susipažinti su priimančiąja visuomene ir aktyviai joje dalyvauti, bei veiksmus, kuriais skatinamas priimančiosios visuomenės palankumas;

(k)trečiųjų šalių piliečių, priimančiosios visuomenės ir valdžios institucijų mainų ir dialogo skatinimą, įskaitant konsultacijas su trečiųjų šalių piliečiais, ir tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą.

4.Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto konkretaus tikslo, fondas visų pirma remia:

(a)priėmimo ir sulaikymo infrastruktūrą, įskaitant galimybę šiuos pajėgumus naudoti daugiau negu vienai valstybei narei;

(b)veiksmingų pakaitinių sulaikymo priemonių, visų pirma susijusių su nelydimais nepilnamečiais ir šeimomis, kūrimą, plėtrą ir tobulinimą;

(c)nepriklausomų ir veiksmingų priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemų, nurodytų Direktyvos 2008/115/EB 7 8 straipsnio 6 dalyje, kūrimą ir tobulinimą;

(d)kovą su neteisėtos migracijos paskatomis, įskaitant neteisėtų migrantų įdarbinimą, veiksmingais ir tinkamais tikrinimais, grindžiamais rizikos vertinimu, darbuotojų mokymą, mechanizmų, kurių pagalba neteisėti migrantai gali reikalauti nesumokėtų išmokų ir teikti skundus prieš darbdavius, arba informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, siekiant informuoti darbdavius ir neteisėtus migrantus apie jų teises ir pareigas pagal Direktyvą 2009/52/EB 8 ;

(e)pasirengimą grąžinti, įskaitant priemones, padedančias priimti sprendimus grąžinti, priemones, kuriomis užtikrinamas trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymas, kelionės dokumentų išdavimas ir šeimos narių paieška;

(f)bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis arba kitomis atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis ir tarnybomis siekiant gauti kelionės dokumentus, palengvinti grįžimą ir užtikrinti readmisiją, be kita ko, pasitelkiant trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnus;

(g)su grįžimu, visų pirma su remiamu savanorišku grįžimu susijusią pagalbą ir informaciją apie remiamo savanoriško grįžimo programas;

(h)išsiuntimo operacijas, įskaitant susijusias priemones, laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų standartų, išskyrus priverstiniams veiksmams naudojamą įrangą;

(i)priemones, kuriomis remiamas grįžusio asmens ilgalaikis grįžimas ir reintegracija;

(j)trečiųjų šalių pajėgumus ir tarnybas, užtikrinančias tinkamą laikiną atvykusių asmenų apgyvendinimą ir priėmimą, įskaitant nelydimus nepilnamečius ir kitas pažeidžiamas grupes, laikantis tarptautinių standartų;

(k)bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovojant su neteisėta migracija ir siekiant užtikrinti veiksmingą grįžimą ir readmisiją, įskaitant readmisijos susitarimų ir kitų susitarimų įgyvendinimą;

(l)priemones, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie atitinkamus teisėtus imigracijos kanalus ir neteisėtos imigracijos pavojus;

(m)paramą trečiosioms šalims ir veiksmus jose, įskaitant dėl infrastruktūros, įrangos ir kitų priemonių, su sąlyga, kad jais prisidedama prie veiksmingo trečiųjų šalių ir Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimo grąžinimo ir readmisijos srityje stiprinimo.

IV PRIEDAS
Veiksmai, atitinkantys didesnio bendro finansavimo reikalavimus pagal 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 7 dalį

–Integracijos veiksmai, kuriuos įgyvendina vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės organizacijos;

–veiksmai, kuriais siekiama sukurti ir įgyvendinti pakaitines sulaikymo priemones;

–remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programos ir susijusi veikla;

–priemonės, skirtos specialių priėmimo ir (arba) procedūrinių poreikių turintiems pažeidžiamiems asmenims ir tarptautinės apsaugos prašytojams, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinama veiksminga vaikų migrantų, visų pirma nelydimų, apsauga.

V PRIEDAS. 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1 konkretus tikslas. Stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės dimensiją:

1.Asmenų, perkeltų į Europos Sąjungą gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

2.Priėmimo sistemoje esančių asmenų skaičius, palyginti su prieglobsčio prašytojų skaičiumi.

3.Prieglobsčio prašytojams iš tos pačios šalies taikomos apsaugos pripažinimo normų konvergencija.

2 konkretus tikslas. Teisėtos migracijos į valstybes nares rėmimas, prisidedant prie veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos.

1.Asmenų, dalyvavusių fondo lėšomis remiamose iki išvykimo taikomose priemonėse, skaičius.

2.Asmenų, dalyvavusių fondo remiamose integracijos priemonėse ir pranešančių, kad priemonės buvo naudingos jų ankstyvai integracijai, skaičius, palyginti su visu fondo remiamose integracijos priemonėse dalyvavusių asmenų skaičiumi.

3 konkretus tikslas. Prisidėti prie kovos su neteisėta migracija ir užtikrinti grąžinimo ir readmisijos trečiosiose šalyse veiksmingumą.

1.Grąžinimų, vykdant nurodymą išvykti, skaičius, palyginti su trečiųjų šalių piliečių, gavusių nurodymą išvykti, skaičiumi.

2.Grįžusių asmenų, gavusių fondo lėšomis bendrai finansuotą reintegracijos pagalbą prieš grįžimą arba po jo, skaičius, palyginti su visu fondo lėšomis paremtų grįžusių asmenų skaičiumi.

VI PRIEDAS
Intervencinių veiksmų rūšys

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRITIES KODAI

2 LENTELĖ. SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI

3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI

VII PRIEDAS
Veiksmai, kuriems gali būti teikiama veiklos parama

Siekiant konkretaus tikslo stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės aspektą, ir konkretaus tikslo prisidėti prie kovos su neteisėta migracija ir užtikrinti grąžinimo ir readmisijos trečiosiose šalyse veiksmingumą, veiklos paramą sudaro:

–darbuotojų išlaidos;

–paslaugų išlaidos, kaip antai įrangos priežiūra ar naujos įrangos pirkimas;

–infrastruktūros išlaidos, kaip antai infrastruktūros objektų priežiūra ir remontas.

VIII PRIEDAS. 28 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto ir rezultato rodikliai

1 konkretus tikslas. Stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės matmenį.

1.Tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriems teikiama parama fondo lėšomis, skaičius.

(a)Tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriems, vykdant prieglobsčio procedūras, teikiama informacija ir parama, skaičius.

(b)Tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriems teikiama teisinė pagalba ir teisinio atstovavimo paslaugos, skaičius.

(c)Pažeidžiamų asmenų, prekybos žmonėmis aukų ir nelydimų nepilnamečių, kuriems teikiama specifinė pagalba, skaičius.

2.Naujos priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūros, sukurtos laikantis Sąjungos acquis nustatytų bendrų reikalavimų, taikomų priėmimo sąlygoms, ir esamos priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūros, patobulintos vykdant fondo lėšomis remiamus projektus, laikantis tų pačių reikalavimų, pajėgumai (t. y. vietų skaičius) ir procentinė dalis, palyginti su bendrais priėmimo ir apgyvendinimo pajėgumais.

3.Nelydimiems nepilnamečiams pritaikytų vietų, remiamų fondo lėšomis, skaičius, palyginti su visu nelydimiems nepilnamečiams pritaikytų vietų skaičiumi.

4.Asmenų, fondo lėšomis išklausiusių mokymus prieglobsčio srities temomis, skaičius ir tas skaičius, išreikštas bendro mokymus šiomis temomis išklausiusių asmenų skaičiaus procentine dalimi.

5.Tarptautinės apsaugos prašytojų, teikiant paramą fondo lėšomis perkeltų iš vienos valstybės narės į kitą, skaičius.

6.Asmenų, perkeltų į Europos Sąjungą gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

2 konkretus tikslas. Teisėtos migracijos į valstybes nares rėmimas, prisidedant prie veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos.

1.Asmenų, dalyvavusių fondo lėšomis remiamose iki išvykimo taikomose priemonėse, skaičius.

2.Vietos ir regioninių institucijų, kurios remiant fondui įgyvendino integracijos priemones, skaičius.

3.Skaičius asmenų, dalyvavusių fondo lėšomis remiamose priemonėse, susijusiose su:

(a)švietimu ir mokymu,

(b)integracija į darbo rinką,

(c)galimybe naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir

(d)aktyviu dalyvavimu ir socialine įtrauktimi.

4.Asmenų, dalyvavusių fondo remiamose integracijos priemonėse ir pranešančių, kad priemonės buvo naudingos jų ankstyvai integracijai, skaičius, palyginti su visu fondo remiamose integracijos priemonėse dalyvavusių asmenų skaičiumi.

3 konkretus tikslas. Prisidėti prie kovos su neteisėta migracija ir užtikrinti grąžinimo ir readmisijos trečiosiose šalyse veiksmingumą.

1.Su fondo parama sukurtų ir (arba) atnaujintų vietų sulaikymo centruose skaičius, palyginti su visu sukurtų ir (arba) atnaujintų vietų sulaikymo centruose skaičiumi.

2.Asmenų, remiant fondui apmokytų su grąžinimu susijusiais klausimais, skaičius.

3.Grįžusių asmenų, kurių grąžinimas buvo bendrai finansuotas iš fondo, skaičius, palyginti su visu fondo lėšomis paremtų asmenų, grįžusių vykdant nurodymą išvykti, skaičiumi:

(a)savanoriškai grįžę asmenys;

(b)išsiųsti asmenys.

4.Grįžusių asmenų, gavusių fondo lėšomis bendrai finansuotą reintegracijos pagalbą prieš grįžimą arba po jo, skaičius, palyginti su visu fondo lėšomis paremtų grįžusių asmenų skaičiumi.    

(1)    2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, OL L 337, 2011 12 20, p. 9–26.

(2)    Į duomenis atsižvelgiama tik tuo atveju, jei bus aktyviai taikoma 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12–23).

(3)    2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlyginamo stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL L 375, 2004 12 23, p. 12–18).

(4)    2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21–57). 

(5)    2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL L 289, 2005 11 3, p. 15–22).

(6)    2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12–18).

(7)    2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(8)    2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai, OL L 168, 2009 6 30, p. 24–32.