EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2018 05 29

COM(2018) 372 final

2018/0197(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

{SEC(2018) 268 final}
{SWD(2018) 282 final}
{SWD(2018) 283 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

2018 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė būsimos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos pasiūlymą 1 . Jis apima Europos regioninės plėtros fondą (toliau – ERPF) ir Sanglaudos fondą.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų, taip pat ex post vertinime ir viešose konsultacijose administravimo supaprastinimas nurodytas kaip vienas pagrindinių tikslų. Patirtis rodo, kad taisyklės yra pernelyg sudėtingos ir suskaidytos, todėl programų valdytojams ir galutiniams paramos gavėjams tenka nereikalinga našta.

Siekiant suderinamumo 2 su kitų ES politikos sričių nuostatomis, įgyvendinamomis taikant pasidalijamojo valdymo principą, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo ir įgyvendinimo taisyklės, kiek įmanoma, reglamentuojamos Bendrų nuostatų reglamentu (toliau – BNR). Jame išdėstytos bendros nuostatos dėl septynių ES lygmeniu veikiančių pasidalijamojo valdymo fondų:

·SF        Sanglaudos fondas

·EJRŽF        Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas 3

·ERPF        Europos regioninės plėtros fondas

·ESF+        „Europos socialinis fondas plius“ 4

·PMIF        Prieglobsčio ir migracijos fondas 5

·VSF        Vidaus saugumo fondas 6  

·SVVP        Sienų valdymo ir vizų priemonė 7

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

ES veiksmai grindžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 174 straipsniu: „Sąjunga plėtoja ir vykdo savo veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą.“

ERPF tikslai nustatyti SESV 176 straipsnyje: „Europos regioninės plėtros fondo paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus prisidedant prie atsiliekančių regionų plėtros bei struktūrinio prisitaikymo ir nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkos.“

Sanglaudos fondo tikslai nustatyti SESV 177 straipsnyje: „Ta pačia tvarka įsteigtas Sanglaudos fondas teikia finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuropinių tinklų projektams transporto infrastruktūros srityje.“

Be to, SESV 174 straipsnyje nustatyta, kad ypatingas dėmesys skiriamas kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms.

SESV 349 straipsnyje nustatyta, kad reikia patvirtinti konkrečias priemones siekiant atsižvelgti į struktūrinę, socialinę ir ekonominę atokiausių regionų padėtį, kuri yra dar sunkesnė dėl tam tikrų konkrečių ypatybių, labai ribojančių šių regionų plėtrą.

Subsidiarumo ir proporcingumo principai

Atliekant poveikio vertinimą 8 buvo nustatytos įvairios priežastys, dėl kurių ES lygmens veiksmais sukuriama pridėtinė vertė veiksmams nacionaliniu lygmeniu. Be kita ko, nustatyta, kad:

·daugelyje šalių ERPF ir Sanglaudos fondo lėšos sudaro bent 50 proc. valstybės investicijų – kitaip šios valstybės narės neturėtų finansinių pajėgumų tokioms investicijoms atlikti;

·galimas reikšmingas šalutinis poveikis, kuris peržengia nacionalines ir regionų ribas, pavyzdžiui, investicijoms į inovacijas ir MVĮ. ES lygmens veiksmams tenka svarbus vaidmuo sukuriant šį šalutinį poveikį ir užkertant kelią nepakankamam investavimui. Be to, investicijomis turi būti siekiama kuo labiau padidinti šalutinį poveikį;

·daugumoje regionų, įskaitant labiau išsivysčiusius regionus, pažangiosios specializacijos strategijos (RIS3) yra nuoseklus strateginis investicijų pagrindas ir jomis sukuriama didelė pridėtinė vertė. Jų atsiradimą paskatino strateginio programavimo reikalavimas dėl ERPF paramos ir atitinkama išankstinė sąlyga. Iš tiesų, tokių strategijų nauda paprastai būna didžiausia labiausiai išsivysčiusiuose regionuose (ypač Šiaurės valstybėse, Austrijoje, Vokietijoje, Beniliukso valstybėse ir Prancūzijoje);

·remiami ES prioritetai, įskaitant struktūrines darbo rinkos reformas, transporto, aplinkos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, energetikos, švietimo ir socialinės politikos sritis bei programas, taip pat administracinį modernizavimą;

·ERPF ir Sanglaudos fondas padeda pasiekti apčiuopiamų rezultatų srityse, kurios yra svarbios Europos piliečiams – „ES biudžetas padeda siekti to, kas europiečiams svarbu.“ 9 Pagalba regionams prisitaikant prie globalizacijos iššūkio, 420 000 naujų darbo vietų sukūrimas, parama 1,1 mln. MVĮ 10 , skurdo miestuose problemos sprendimas – visa tai yra europiečių prioritetai. Pažymėtina, kad daugelis šių rezultatų yra ypač akivaizdūs ne sanglaudos šalyse.

Be to, reglamente pateikti politikos sprendimai yra proporcingi, kadangi, be kita ko:

·taikomas pasidalijamojo valdymo principas: programas tiesiogiai valdo ne Europos Komisija, o jos įgyvendinamos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

·bendros taisyklės (susijęs Bendrų nuostatų reglamentas kartu su šiuo reglamentu) yra gerokai supaprastintos ir konsoliduotos, palyginti su ankstesnio laikotarpio taisyklėmis.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

·parama MVĮ gali turėti didelį poveikį. Tačiau teikiant paramą turėtų būti labiau siekiama padėti augti dinamiškoms MVĮ, skirti dėmesį pažangiosios specializacijos strategijoms ir padėti regionams pakilti ekonominėje vertės grandinėje, o ne stengtis išlaikyti praeities ekonomiką;

·tam tikra veikla, pavyzdžiui, parama didelėms įmonėms (veiksmingiausia strategija didelėms įmonėms pritraukti yra ne finansinės paskatos, bet vietos sąlygų, pavyzdžiui, vietos verslo aplinkos ir kt., pagerinimas) paprastai turi mažą poveikį. Panašiai investicijos į oro uostus dažniausiai nebuvo veiksmingos – tik atokiausiuose regionuose jos gali būti pagrįstos;

·didelę pridėtinę vertę turi investicijos į tokias sritis kaip mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika, tvari miestų plėtra ir regioninis bendradarbiavimas.

·išlaikomas paramos telkimo pagal temas principas, o svarbiausi prioritetai yra: parama inovacijoms, skaitmeninei ekonomikai ir MVĮ, teikiama pasitelkiant pažangiosios specializacijos strategiją; mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinė ekonomika, atsižvelgiant į bendrą įsipareigojimą skirti 25 proc. ES išlaidų klimato politikos tikslams paremti;

·pateikiamas veiklos, kuri nebus remiama, sąrašas, įskaitant tiesioginę paramą didelėms įmonėms, oro uostų infrastruktūrai (ne atokiausiuose regionuose) ir tam tikrai atliekų tvarkymo veiklai (pvz., sąvartynams);

·toliau išplėtojami regioninio bendradarbiavimo, taip pat tvarios miestų plėtros srities veiksmai.

·Kalbant apie svarbiausius iššūkius, didžiausia respondentų dalis (94 proc.) įvardijo „regionų plėtros skirtumų mažinimą“ kaip labai svarbų ar gana svarbų prioritetą, po to – „nedarbo mažinimo, kokybiškų darbo vietų ir darbo jėgos judumo“ bei „socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu“ prioritetus (91 proc.).

·61 proc. respondentų manymu, sėkmingiausiai buvo sprendžiamas „mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo“ uždavinys, o 59 proc. teigė maną, kad „teritorinio bendradarbiavimo“ uždavinys.

·Apie 76 proc. respondentų manė, kad fondais sukuriama didelė arba gana didelė pridėtinė vertė, o mažiau kaip 2 proc. respondentų – kad jais nekuriama jokia pridėtinė vertė.

·Kalbant apie kliūtis tikslams pasiekti, dauguma respondentų (86 proc.) manė, kad pagrindinė kliūtis yra sudėtingos procedūros, 68 proc. manė, kad audito ir kontrolės procedūros, o 60 proc. – kad lankstumo reaguojant į nenumatytas aplinkybes stoka.

·Dėl taisyklių supaprastinimo respondentai dažniausiai teigė pageidaują „mažiau ir aiškesnių bei trumpesnių taisyklių“ (90 proc.), 79 proc. pasirinko „ES fondų taisyklių tarpusavio suderinimo“ galimybę, o 76–77 proc. teigė norį „didesnio lankstumo“ tiek skiriant lėšas programos įgyvendinimo teritorijai, tiek skirstant jas toje teritorijoje.

·sanglaudos politiką visiems regionams (tačiau ir toliau skiriant daugiau dėmesio mažiau išsivysčiusiems regionams);

·politikos atsinaujinimą, įskaitant pažangiosios specializacijos strategijas ir pažangiąsias investicijas bendresne prasme;

·tolesnį paramos telkimo pagal temas principo laikymąsi ir plėtojimą;

·siekį skirti didesnį dėmesį vietos uždaviniams (ypač tvariai miestų plėtrai);

·tarpregioninį bendradarbiavimą tiek tarp valstybių, tiek visoje Europoje. ES lygmens bendradarbiavimas yra svarbus pažangiosios specializacijos požiūriu – inovacijos aukštųjų technologijų sektoriuose dažnai priklauso nuo mainų ir šalutinio poveikio, susijusių su visoje Europoje vykstančiu klasterių arba žinių centrų tarpusavio bendradarbiavimu.

·toliau skiriama daug dėmesio regionų plėtros lygio skirtumų klausimo ir visos Europos regionuose kylančių problemų sprendimui;

·toliau laikomasi paramos telkimo pagal temas principo ir sustiprinamas paramos telkimas pagal pažangaus augimo tikslą pasitelkiant pažangiosios specializacijos strategijas ir pagal mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos tikslus;

·išlieka nuostata dėl paramos tarpregioniniam bendradarbiavimui, kuria tokia parama suteikiama pažangiajai specializacijai įgyti;

·remiama integruotomis teritorinėmis ir vietos strategijomis pagrįsta vietos plėtra ir skatinama tvari miestų plėtra, taip pat gebėjimų šioje srityje stiprinimas.

·supaprastinti sudėtingas su ERPF ir Sanglaudos fondu susijusias procedūras,

·padidinti lankstumą siekiant reaguoti į atsirandančias problemas,

·suderinti tarpusavyje įvairių reglamentuojamų ES fondų taisykles.

·1 galimybė: paramos sumažinimas visoms sritims.

·2 galimybė: paramos labiau išsivysčiusiems regionams sumažinimas.

·3 galimybė: toliau teikti paramą pagrindinėms sritims (paramos telkimas pagal temas), o pagal kitas temas teikiamą paramą sumažinti.

·ja sudaroma galimybė toliau skirti dėmesį didžiausios ES pridėtinės vertės sritims, kurioms, kaip rodo vertinimo rezultatai, politika turėjo didžiausią poveikį;

·įvairūs didžiausi iššūkiai (globalizacija ir ekonominė pertvarka, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinės ekonomikos, aplinkos apsaugos problemos, migracija ir skurdo miestuose židiniai) daro vis didesnį poveikį daugeliui regionų visoje ES, įskaitant labiau išsivysčiusius regionus. ES investicijos yra būtinos, jos yra ir solidarumo ženklas;

·būtina išlaikyti kritinę masę – investicijos į labiau išsivysčiusius regionus, vertinant pagal vienam gyventojui tenkančias investicijas, jau ir taip mažos;

·didžioji dauguma viešose konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų šalių remia ERPF paramos teikimą visuose regionuose. Pagal šį scenarijų taip pat užtikrinamas geresnis sanglaudos politikos fondų matomumas visose valstybėse narėse.

Ataskaita du kartus pateikta Reglamentavimo patikros valdybai (toliau – RPV) ir dėl jos pateiktos toliau nurodytos pastabos.

RPV nuomonė	Kokių veiksmų imtasi?
1 teikimas: nepalanki nuomonė 1)    Ataskaitoje neatsižvelgiama į ERPF ir SF finansavimo pajėgumų sumažinimo poveikį. 2)    Ataskaitoje nepaaiškinama, kaip pakeisti tikslai ir skyrimo kriterijai perorientuotų programą. 3)    Ataskaitoje nesvarstomos geografinės aprėpties, regionų tinkamumo ir finansinių asignavimų būdų pagal ERPF / SF galimybės (variantai). 4)    Ataskaitoje nepakankamai nagrinėjamas įgyvendinimo mechanizmų pakeitimų poveikis.	1) Dabar 3.2 skirsnyje sumodeliuotas 10 proc. finansavimo sumažinimas, naudojant tris skirtingas galimybes. 2) 3.2 skirsnio tekste ir grafikuose nurodyta, kaip programa būtų perorientuota pagal įvairias galimybes. 3) 3.2 skirsnyje pateiktos trys geografinių ir teminių asignavimų galimybės ir nurodyta pagrindinė programos perorientavimo kryptis. 4) Atsižvelgiant į RPV pageidavimą, parengtas įgyvendinimo mechanizmams skirtas skyrius (žr. tolesnį skirsnį, skirtą 8 pastabai).
2 teikimas: palanki nuomonė su toliau nurodytomis išlygomis. 1) Tinkamiausios galimybės (paramos telkimas pagal temas) turinys ir poveikis nepakankamai aiškūs. Peržiūrėtoje ataskaitoje nepateikta pakankamai įrodymų, kad paramos telkimas pagal temas padės sumažinti regionų ir valstybių skirtumus. 2) Ataskaitoje nepateiktos būsimos Berlyno metodo taikymo finansiniams asignavimams sąlygos ir priežastys, kodėl nesvarstomos kitos galimybės. 3) Ataskaitoje neaprašyta Europos tarpvalstybinio mechanizmo aprėptis ir galimas poveikis. 4) Ataskaitoje nepaaiškintas ERPF / SF ir naujosios Reformų rėmimo programos tarpusavio nuoseklumas / suderinamumas.	1) Visų galimybių turinys dabar pateiktas 28–29 psl. ir jos palygintos 7 lentelėje. 5 diagramoje įvertintas tinkamiausios galimybės teminis poveikis pagal valstybes nares. Įvairių galimybių poveikis regioniniam ir nacionaliniam augimo greičiui išnagrinėtas bei palygintas naudojantis makroekonominiu modeliu QUEST ir pateiktas tekstu 30–31 psl. bei skaičiais 9 lentelėje ir 6 bei 7 diagramose. 2) Dabar Berlyno metodas aprašytas 29 psl. langelyje, taip pat pateiktos priežastys, kodėl išlaikytas šis metodas ir nesvarstytos kitos galimybės. 3) Tarpvalstybinis mechanizmas aprašytas 41–42 psl. Cituojama galimo poveikio ataskaita, o nuoroda į šaltinį pateikta išnašoje. 4) Ryšys su reformų rėmimo programa apibūdintas 60 psl.

Yra įrodymų, kad patiriama didelių su ERPF ir Sanglaudos fondu susijusių administracinių išlaidų. Neseniai atliktame tyrime 11 apskaičiuota, kad jos siekia 3 proc. vidutinių programos išlaidų ERPF atveju ir 2,2 proc. Sanglaudos fondo atveju. Paramos gavėjams (įskaitant MVĮ) tenkanti administracinė našta yra didesnė.

Dauguma ERPF ir Sanglaudos fondui taikomų supaprastinimo priemonių bus nustatyta BNR. Daugeliu atvejų šį supaprastinimą sunku iš anksto įvertinti kiekybiškai finansiniu požiūriu, tačiau atliekant tyrimą buvo nustatyta:

·platesnis supaprastinto išlaidų apmokėjimo (arba sąlygų įvykdymu grindžiamų mokėjimų) taikymas ERPF ir Sanglaudos fondo atveju galėtų padėti gerokai sumažinti bendras administracines išlaidas: 20–25 proc., jeigu tai būtų taikoma visose srityse;

·proporcingesnis požiūris į kontrolę ir auditą reikštų, kad labai sumažėtų patikrinimų ir audito našta vadinamųjų mažos rizikos programų atveju. Taip bendros ERPF ir Sanglaudos fondo administracinės išlaidos būtų sumažintos 2–3 proc., o susijusių programų išlaidos – dar daugiau.

Pagal 2014–2020 m. programas buvo reikalaujama, kad paramos gavėjai ir vadovaujančiosios institucijos, taip pat įvairios valdymo ir kontrolės sistemų institucijos tarpusavyje duomenimis keistųsi elektroniniu būdu per atitinkamą sistemą. Šiame reglamente į tai atsižvelgiama ir toliau plėtojami tam tikri duomenų rinkimo aspektai. Dabar visi įgyvendinimo pažangai stebėti reikalingi duomenys, įskaitant programų veiklos rezultatus, bus perduodami elektroniniu būdu kas du mėnesius, o tai reiškia, kad atviroji duomenų platforma bus atnaujinama beveik realiuoju laiku.

Paramos gavėjo ir veiksmų duomenys taip pat bus skelbiami elektronine forma specialioje interneto svetainėje, kurią tvarko vadovaujančioji institucija.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

ERPF ir SF 2021–2027 m. paketai milijonais

Visos ERPF ir SF skiriamos lėšos	241 978
Europos regioninės plėtros fondui (ERPF)	200 629
·Investicijoms į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą	190 752
·Europos teritoriniam bendradarbiavimui	8 430
·Atokiausiems regionams ir retai apgyvendintoms vietovėms	1 447
Sanglaudos fondui (SF)	41 349
·iš jų įnašas EITP transporto sektoriui	10 000

5.REGLAMENTO TURINIO SANTRAUKA

Didelė ERPF ir Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo ir įgyvendinimo taisyklių dalis reglamentuojama BNR. Todėl šis reglamentas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir daugiausia dėmesio jame turėtų būti skiriama tokiems pagrindiniams strateginiams klausimams kaip:

·pagrindiniai prioritetai ir tikslinės sritys;

·rodiklių sistema, kuri padėtų tai stebėti;

·požiūris į konkrečias teritorijas, įskaitant tvarią miestų plėtrą, taip pat atokiausius regionus.

I skyrius. Bendros nuostatos

Intervencijos metodas

ERPF ir Sanglaudos fondo reglamente perimami Bendrų nuostatų reglamente nustatyti politikos tikslai ir jie išplėtojami į konkrečius tikslus, kurie yra svarbūs ERPF ir Sanglaudos fondui ir kurių siekimo pažangą galima stebėti naudojant atitinkamus rodiklius.

Jame taip pat apibrėžtas netinkamos finansuoti veiklos, kuri nepatenka į šių fondų intervencinių veiksmų taikymo sritį, baigtinis sąrašas. Fondų taikymo srities ir netinkamos finansuoti veiklos sąrašo nustatymu siekiama užtikrinti, kad parama investicijoms atitiktų vertinimo rezultatus ir Europos Sąjungos politinius bei tvarumo tikslus – parama nebus skiriama sąvartynams, oro uostų infrastruktūrai, tabako pramonei ir branduolinės energetikos objektų eksploatacijos nutraukimui.

Paramos telkimas pagal temas

Siekiant užtikrinti, kad biudžeto išlaidų mažinimo aplinkybėmis būtų išlaikoma kritinė investicijų masė, ERPF ir Sanglaudos fondo reglamente išlieka nuostatos dėl paramos telkimo pagal temas reikalavimų. Didžioji lėšų dalis (65–85 proc.) bus sutelkta remti politikos tikslus (toliau – PT), kuriais, kaip rodo vertinimo rezultatai ir poveikio vertinimas, sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kuriais daugiausia prisidedama prie ES prioritetų:

·1-asis PT – „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“;

·2-asis PT – „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“.

Siekiant užtikrinti lankstumą, paramos telkimo pagal temas kriterijai bus taikomi nacionaliniu lygmeniu.

Šalims, kurių:	mažiausia 1-ajam PT skiriama lėšų dalis proc.	mažiausia 2-ajam PT skiriama lėšų dalis proc.
bendrosios nacionalinės pajamos (toliau – BNPj) mažesnės nei 75 proc.	35 proc.	30 proc.
BNPj 75–100 proc.	45 proc.	30 proc.
BNPj didesnės nei 100 proc.	60 proc.	netaikoma 1-ajam PT ir 2-ajam PT mažiausiai 85 proc.

Rodikliai

Siekiant užtikrinti nuoseklią pažangos siekiant veiklos rezultatų stebėseną, reglamente taip pat paliekamas ir patobulinamas bendrųjų produkto rodiklių rinkinys, jį pirmą kartą papildant bendru rezultatų rodiklių rinkiniu. Pastaraisiais rodikliais sudaroma galimybė teikti rezultatų ataskaitas realiuoju laiku atviroje duomenų platformoje ir palyginti skirtingų programų ir valstybių narių tarpusavio rezultatus. Jie taip pat bus panaudoti aptariant veiklos rezultatus ir sėkmingus vertinimus ir suteiks galimybę sekti, kaip vykdomi su ES teisės aktais susiję įsipareigojimai.

Vertinimai bus atliekami pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo 12 22 ir 23 punktus, kuriuose trys institucijos patvirtino, kad galiojančių teisės aktų ir vykdomos politikos vertinimai turėtų būti tolesnių veiksmų pasirinkimo poveikio vertinimų pagrindas. Vertinimuose bus įvertintas programos vietos poveikis remiantis programos rodikliais ir siektinomis reikšmėmis, taip pat išsamia programos svarbos, rezultatyvumo, veiksmingumo, ES pridėtinės vertės ir suderinamumo su kitomis ES politikos sritimis analize. Bus vertinama įgyta patirtis, problemos ir galimybės toliau tobulinti veiksmus ir jų poveikį.

II skyrius. Konkrečios nuostatos dėl tam tikrų teritorinių aspektų

Reglamentu taip pat sudaroma galimybė skirti daugiau dėmesio tvarios miestų plėtros tikslui skiriant šiai sričiai 6 proc. ERPF lėšų, teikiamų naudojant teritorines priemones. Tikimasi, kad integruotos teritorinės ir vietos plėtros strategijos padės užtikrinti intervencinių priemonių nuoseklumą. Siekiant palengvinti ir paremti dalyvaujančių subjektų pajėgumų stiprinimo veiklą, naujoviškus veiksmus, žinias, politikos kūrimą ir komunikacijos veiklą tvarios miestų plėtros srityje, reglamentu taip pat numatoma nustatyti Europos miestų iniciatyvą, kuriai vadovaus Europos Komisija.

Visos miestų plėtros priemonės sujungiamos į vieną programą (Europos miestų iniciatyvą), įgyvendinamą taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą, siekiant sukurti nuoseklią miestams skirtą priemonę. Tai apima mainus, pajėgumų stiprinimą, bandomuosius veiksmus ir komunikacijos veiklą.

Reglamentu taip pat nustatomos specialios priemonės siekiant atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį. Jos apima schemas, kuriomis siekiama kompensuoti transporto ir investicijų išlaidas. Taip pat šiems regionams taikomi paramos telkimo pagal temas reikalavimai yra ne tokie griežti, palyginti su paramos normomis, kurios turėtų būti taikomos nacionaliniu lygmeniu.

2018/0197 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnio antrą pastraipą, 178 ir 349 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. pagal tą straipsnį ir SESV 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, iš kurių ypatingą dėmesį reikia skirti didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pvz., labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams ir saloms, pasienio ir kalnuotoms vietovėms;

(2)Sanglaudos fondas sukurtas siekiant prisidėti prie bendro ekonominės, socialinės ir teritorinės Sąjungos sanglaudos stiprinimo tikslo teikiant finansinę paramą aplinkos apsaugos ir transeuropinių transporto tinklų (toliau – TEN-T) projektams transporto infrastruktūros srityje, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 15 ;

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/XXX [naujuoju BNR] 16 nustatomos bendros taisyklės, taikomos įvairiems fondams, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), „Europos socialinį fondą plius“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondą, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (toliau – EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondą (toliau – PMIF), Vidaus saugumo fondą (toliau – VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonę (toliau – SVVP), kurių veiklos gairės pateiktos bendroje programoje (toliau – fondai);

(4)siekiant supaprastinti taisykles, taikomas tiek ERPF, tiek Sanglaudos fondui 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, abiem fondams taikomos taisyklės turėtų būti nustatytos vienu reglamentu;

(5)įgyvendinant ERPF ir Sanglaudos fondo paramą turi būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų prievolių ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios segregacijos. ERPF ir Sanglaudos fondo tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;

(6)būtina įtraukti su ERPF susijusias nuostatas dėl ERPF paramos investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) (ETB / INTERREG);

(7)siekiant nustatyti veiklos rūšis, kurios gali būti remiamos ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis, turėtų būti nustatyti konkretūs šių fondų paramos teikimo politikos tikslai, siekiant užtikrinti, kad jų parama būtų prisidedama prie vieno ar daugiau Reglamento (ES) 2018/xxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų politikos tikslų;

(8)vis labiau susietame pasaulyje ir dėl dinamiškų demografinių ir migracijos procesų akivaizdu, kad būtina laikytis bendro požiūrio į Sąjungos migracijos politiką, kuris būtų pagrįstas skirtingų finansavimo priemonių tarpusavio sąveika ir papildomumu. Siekiant užtikrinti darnią, tvirtą ir nuoseklią paramą valstybių narių tarpusavio solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangoms siekiant valdyti migraciją, ERPF parama turėtų būti teikiama ilgalaikės migrantų integracijos lengvinimo priemonėms;

(9)siekiant paremti valstybių narių ir regionų pastangas susiduriant su naujais iššūkiais ir užtikrinant aukštą saugumo lygį savo piliečiams ir radikalizacijos prevenciją, kartu pasitelkiant tarpusavio sąveikos ir papildomumo su kitomis Sąjungos politikos sritimis principus, ERPF investicijomis turėtų būti prisidedama prie saugumo, pavyzdžiui, transporto ir energetikos srityse, kuriose būtina užtikrinti viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros saugą ir saugumą;

(10)be to, ERPF investicijomis turėtų būti prisidedama prie visuotinio sparčios skaitmeninės infrastruktūros tinklo kūrimo ir padedama skatinti švarų ir tvarų įvairiarūšį judumą miestuose;

(11)dėl bendro SESV nustatyto Sanglaudos fondo tikslo būtina nustatyti ir apriboti konkrečius tikslus, kurie turėtų būti remiami Sanglaudos fondo lėšomis;

(12)siekiant pagerinti bendrus institucijų administracinius gebėjimus ir valdymą valstybėse narėse, kuriose įgyvendinamos programos pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, būtina sudaryti galimybes taikyti paramos priemones pagal visus konkrečius tikslus;

(13)siekiant skatinti ir sustiprinti pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamų programų bendradarbiavimo priemones, būtina sustiprinti bendradarbiavimo tarp vienos konkrečios valstybės narės arba tarp skirtingų valstybių narių partnerių priemones, susijusias su pagal visus konkrečius tikslus teikiama parama. Tokiu sustiprintu bendradarbiavimu papildomas bendradarbiavimas pagal ETB / INTERREG tikslą ir juo visų pirma turėtų būti remiamas struktūrinių partnerysčių bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti regionines strategijas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“ 17 . Todėl partneriai gali būti iš bet kurio Sąjungos regiono, įskaitant ir tarpvalstybinius regionus ir regionus, kuriems visiems taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių dviejų strategijų derinys;

(14)atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti. Tikimasi, kad pagal ERPF vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 30 proc. ERPF bendro finansinio paketo. Tikimasi, kad pagal Sanglaudos fondą vykdomi veiksmai, kuriais siekiama klimato srities tikslų, sudarys 37 proc. Sanglaudos fondo bendro finansinio paketo;

(15)kad pagal ETB / INTERREG tikslą būtų galima ERPF lėšomis paremti investicijas į infrastruktūrą ir su jomis susijusias investicijas, taip pat mokymo ir integracijos veiklą, būtina nustatyti, kad ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama veikla pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [2018/XXX] [naujuoju ESF+ reglamentu] 18 įsteigto „Europos socialinio fondo plius“ konkrečius tikslus;

(16)siekiant kuo veiksmingiau sutelkti ir panaudoti ribotas lėšas, ERPF parama gamybinėms investicijoms pagal atitinkamą konkretų tikslą turėtų būti teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB 19 , išskyrus atvejus, kai investicijos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje;

(17)ERPF turėtų padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus ir sumažinti įvairių regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, įskaitant su problemomis dėl įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro susiduriančius regionus. Todėl ERPF parama pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą turėtų būti sutelkta į svarbiausius Sąjungos prioritetus, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/xxx [naujajame BNR] nustatytus politikos tikslus. Taigi ERPF parama turėtų būti sutelkta į politikos tikslus „pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ ir „žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“. Toks paramos sutelkimas pagal temas turėtų būti pasiektas nacionaliniu lygmeniu, kartu suteikiant lankstumo galimybę atskirų programų lygmeniu ir tarp trijų valstybių narių grupių, sudarytų atsižvelgiant į atitinkamas bendrąsias nacionalines pajamas. Be to, valstybių narių skirstymo į grupes metodika turėtų būti išsamiai nustatyta atsižvelgiant į ypatingą atokiausių regionų padėtį;

(18)siekiant sutelkti paramą į svarbiausius Sąjungos prioritetus, taip pat tikslinga, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų per visą programavimo laikotarpį, įskaitant atvejus, kai lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų;

(19)šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos skirtingos veiklos rūšys, kurių išlaidoms galima gauti ERPF ir Sanglaudos fondo paramą pagal atitinkamus SESV jiems nustatytus tikslus. Turėtų būti sudaryta galimybė Sanglaudos fondo lėšomis remti investicijas į aplinką ir į TEN-T. Atsižvelgiant į ERDF paramą, veiklos sąrašas turėtų būti supaprastintas ir turėtų būti numatyta galimybė remti investicijas į infrastruktūrą, su galimybe naudotis paslaugomis susijusias investicijas, gamybines investicijas į MVĮ, įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą, taip pat priemones, susijusias su informavimo, komunikacijos veikla, tyrimais, tinklaveika, bendradarbiavimu, patirties mainais, ir su klasteriais susijusią veiklą. Siekiant paremti programų įgyvendinimą, taip pat turėtų būti galimybė abiem fondais remti techninės paramos veiklą. Galiausiai, siekiant teikti paramą įvairesnėms intervencinėms priemonėms pagal INTERREG programas, paramos taikymo sritis turėtų būti išplėsta siekiant įtraukti ir dalijimąsi įvairiomis priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, įgyvendinamomis pagal ESF+ paramos taikymo sritį;

(20)vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 įgyvendinami transeuropinių transporto tinklų projektai ir toliau bus finansuojami pagal pasidalijamojo valdymo principą iš Sanglaudos fondo ir tiesioginio valdymo principą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP);

(21)taip pat svarbu paaiškinti tą veiklą, kuri nepriklauso ERPF ir Sanglaudos fondo paramos taikymo sričiai, įskaitant investicijas, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 20 I priede išvardytą veiklą, kad būtų išvengta galimo gauti finansavimo, kuris jau ir taip teikiamas įgyvendinant minėtą direktyvą, dubliavimo. Be to, turėtų būti aiškiai nustatyta, kad SESV II priede išvardytoms užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondų parama;

(22)valstybės narės turėtų reguliariai perduoti Komisijai informaciją apie pažangą, padarytą taikant I priede nustatytus bendruosius produkto ir rezultato rodiklius. Bendrieji produkto ir rezultato rodikliai prireikus galėtų būti papildyti konkrečios programos produkto ir rezultato rodikliais. Valstybių narių pateikta informacija turėtų būti pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija turėtų teikti konkrečių tikslų įgyvendinimo visu programavimo laikotarpiu pažangos ataskaitą, tuo tikslu naudodamasi II priede nurodytų pagrindinių rodiklių rinkiniu;

(23)vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, reikia įvertinti fondus remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondų poveikį vietoje;

(24)siekiant kuo labiau prisidėti prie teritorinės plėtros, šioje srityje įgyvendinami veiksmai turėtų būti grindžiami integruotomis teritorinėmis strategijomis, įskaitant veiksmus miestų vietovėse. Todėl ERPF parama turėtų būti teikiama Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 22 straipsnyje nustatytais būdais, kuriais užtikrinamas tinkamas vietos, regioninių ir miestų institucijų dalyvavimas;

(25)atsižvelgiant į tvarią miestų plėtrą manoma, kad būtina remti integruotą teritorijų vystymą siekiant veiksmingiau spręsti miestų vietovėms, įskaitant funkcines miestų zonas, poveikį darančias ekonomikos, aplinkos, klimato, demografines ir socialines problemas, kartu atsižvelgiant į poreikį skatinti miesto ir kaimo ryšius. Miestų vietovių, kuriose turi būti įgyvendinami integruotieji tvarios miestų plėtros veiksmai, atrankos principai ir orientacinės tiems veiksmams skiriamos sumos turėtų būti nustatyti pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamose programose, tuo tikslu nacionaliniu lygmeniu skiriant mažiausiai 6 proc. ERPF lėšų. Taip pat turėtų būti nustatyta, kad šios procentinės lėšų dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, jeigu lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą;

(26)siekiant Sąjungos lygmeniu nustatyti arba pateikti su tvaria miestų plėtra susijusių uždavinių sprendimus, „Inovatyvūs miestų sprendimai“ tvarios miestų plėtros srityje turėtų būti pakeisti Europos miestų iniciatyva, kuri bus įgyvendinama taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. Ši iniciatyva turėtų būti taikoma visoms miestų vietovėms ir ja turėtų būti remiama Europos Sąjungos miestų darbotvarkė 21 ;

(27)ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausiems regionams, patvirtinant priemones pagal SESV 349 straipsnį, kuriuo nustatomi papildomi asignavimai atokiausiems regionams, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių, visų pirma atokumo, izoliuotumo, mažumo, sunkių topografinių ir klimato sąlygų, ekonominio priklausomumo nuo kelių produktų, šių kliūčių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų plėtrą. Šiais asignavimais gali būti finansuojamos investicijos, veiklos išlaidos ir viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kuriais siekiama kompensuoti papildomas dėl tokių kliūčių susidariusias išlaidas. Veiklos pagalba gali būti naudojama siekiant padengti krovininio transporto paslaugų ir transporto paslaugų veiklos pradžios išlaidas, taip pat veiksmų, susijusių su sandėliavimo apribojimais, per didelėmis gamybos priemonėmis ir jų priežiūra bei žmogiškojo kapitalo trūkumu vietos rinkoje, išlaidas. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, kaip numatyta visų bendrai finansuojamų ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis veiksmų atveju, bet kokia ERPF lėšomis finansuojama parama veiklos ir investicijų pagalbai atokiausiuose regionuose turėtų būti teikiama laikantis SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių;

(28)siekiant pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pagrįstais atvejais būtų koreguojamas II priede pateiktas rodiklių, kuriais remiantis Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama informacija apie programų veiklos rezultatus, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 22 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(29)kadangi šio reglamento tikslo, t.y. didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ištaisant pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumų, nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo ir valstybių narių bei regionų finansinių išteklių ribotumo, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir pobūdžio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
Bendros nuostatos

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatomi konkretūs Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos tikslai ir taikymo sritis, atsižvelgiant į investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [2] dalyje.

2.Šiuo reglamentu taip pat nustatomi konkretūs Sanglaudos fondo paramos tikslai ir taikymo sritis, atsižvelgiant į investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą (toliau – investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslas), nurodytą Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4 straipsnio 2 dalies a punkte].

2 straipsnis
Konkretūs ERPF ir Sanglaudos fondo tikslai

1.Pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytus politikos tikslus ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai:

(a)„pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką“ (toliau – 1-asis PT):

i)stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegiant pažangiąsias technologijas,

ii)pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms,

iii)stiprinant MVĮ augimą ir konkurencingumą,

iv)ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius;

(b)„žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą“ (toliau – 2-asis PT):

i)skatinant naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones,

ii)skatinant naudoti atsinaujinančiąją energiją,

iii)kuriant pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus,

iv)skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms,

v)skatinant tvarią vandentvarką,

vi)skatinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos,

vii)skatinant biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą;

(c)„geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis“ (toliau – 3-asis PT):

i)gerinant skaitmeninį junglumą,

ii)kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T),

iii)kuriant tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą,

iv)skatinant tvarų įvairiarūšį judumą miestuose;

(d)„socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“ (toliau – 4-asis PT):

i)didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą,

ii)suteikiant daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą,

iii)didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą,

iv)užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą;

(e)„piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas“ (toliau – 5-asis PT):

i)skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą,

ii)skatinant integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.

2.Sanglaudos fondo lėšomis remiamas 2-asis PT ir konkretūs pagal 3-ąjį PT 1 dalies c punkto ii, iii ir iv papunkčiuose nustatyti tikslai.

3.Atsižvelgiant į konkrečius 1 dalyje nustatytus tikslus, atitinkamai ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis taip pat gali būti remiami veiksmai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, jeigu jais:

(a)arba gerinami programavimo institucijų ir su fondų įgyvendinimu susijusių įstaigų gebėjimai,

(b)arba stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais tam tikroje valstybėje narėje ir už jos ribų.

Bendradarbiavimas, nurodytas b punkte, apima bendradarbiavimą su partneriais iš tarpvalstybinių regionų, negretimų regionų ar regionų, esančių teritorijoje, kuriai taikoma makroregioninė arba jūrų baseinų strategija arba šių strategijų derinys.

3 straipsnis
ERPF paramos telkimas pagal temas

1.Įgyvendinant programas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, visos ERPF lėšos kiekvienoje valstybėje narėje telkiamos nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta 3 ir 4 dalyse.

2.Taikant paramos telkimo pagal temas reikalavimą valstybėms narėms, kuriose yra atokiausi regionai, ERPF lėšos, skiriamos konkrečiai atokiausiems regionams skirtoms programoms, ir visiems kitiems regionams skiriamos lėšos vertinamos atskirai.

3.Valstybės narės, atsižvelgiant į jų bendrųjų nacionalinių pajamų santykį, skirstomos taip:

(a)valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 100 proc. ES vidurkio (1 grupė);

(b)valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra lygus arba viršija 75 proc. ir yra mažesnis nei 100 proc. ES vidurkio (2 grupė);

(c)valstybės, kurių bendrųjų nacionalinių pajamų santykis yra mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio (3 grupė).

Šiame straipsnyje bendrųjų nacionalinių pajamų santykis reiškia valstybės narės vienam gyventojui tenkančių bendrųjų nacionalinių pajamų, išreikštų perkamosios galios standartais ir apskaičiuotų pagal 2014–2016 m. laikotarpio Sąjungos rodiklius, ir 27 valstybių narių to paties ataskaitinio laikotarpio vienam gyventojui tenkančių, perkamosios galios standartais išreikštų vidutinių bendrųjų nacionalinių pajamų santykį.

Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą įgyvendinamos atokiausiems regionams skirtos programos priskiriamoms 3 grupei.

4.Valstybės narės laikosi šių paramos telkimo pagal temas reikalavimų:

(a)1 grupės valstybės narės skiria bent 85 proc. savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir 2-ajam PT ir bent 60 proc. – 1-ajam PT;

(b)2 grupės valstybės narės skiria bent 45 proc. savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 proc. – 2-ajam PT;

(c)3 grupės valstybės narės skiria bent 35 proc. savo visų ERPF lėšų pagal kitus nei techninė parama prioritetus 1-ajam PT ir bent 30 proc. – 2-ajam PT.

5.4 dalyje nustatyto paramos telkimo pagal temas reikalavimo laikomasi visu programavimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai ERPF asignavimai perkeliami tarp vienos programos ar programų prioritetų ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.

6.Kai konkrečiai programai pagal 1-ąjį PT arba 2-ąjį PT ar pagal abu politikos tikslus skiriamas ERPF asignavimas sumažinamas dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos atliekamų finansinių pataisų pagal minėto reglamento [98] straipsnį, atitiktis 4 dalyje nustatytam paramos telkimo pagal temas reikalavimui pakartotinai neperžiūrima.

4 straipsnis
ERPF paramos teikimo sritis

1.ERPF lėšomis remiama:

(a)investicijos į infrastruktūrą;

(b)investicijos siekiant sudaryti galimybes naudotis paslaugomis;

(c)gamybinės investicijos į MVĮ;

(d)investicijos į įrangą, programinę įrangą ir nematerialųjį turtą;

(e)informavimo, komunikacijos veikla, tyrimai, tinklaveika, bendradarbiavimas, patirties mainai ir su klasteriais susijusi veikla;

(f)techninė parama.

Be to, gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos, kai jos yra susijusios su bendradarbiavimu su MVĮ mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos srityje, remiamoje pagal 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

Siekiant prisidėti prie 2 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje nustatyto konkretaus tikslo pagal 1-ąjį PT, ERPF lėšomis taip pat remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir švietimo veikla.

2.Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) ERPF lėšomis taip pat gali būti remiama:

(a)dalijimasis įranga ir žmogiškaisiais ištekliais;

(b)papildančios netiesioginio poveikio investicijos ir kiti su 4-uoju PT susiję veiksmai, patenkantys į „Europos socialinio fondo plius“ taikymo sritį, kaip nustatyta Reglamentu (ES) 2018/xxxx [naujuoju ESF+].

5 straipsnis
Sanglaudos fondo paramos teikimo sritis

1.Sanglaudos fondo lėšomis remiama:

(a)investicijos į aplinką, įskaitant investicijas, susijusias su darniu vystymusi ir energetika, kurios turi aplinkosauginės naudos;

(b)investicijos į TEN-T;

(c)techninė parama.

Valstybės narės užtikrina tinkamą investicijų pagal a ir b punktus pusiausvyrą.

2.Iš Sanglaudos fondo Europos infrastruktūros tinklų priemonei 23 pervesta suma naudojama TEN-T projektams įgyvendinti.

6 straipsnis
ERPF ir Sanglaudos fondo taikymo srities išimtys

1.ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis neremiama:

(a)atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas ar statyba;

(b)investicijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 24 I priede išvardytą veiklą;

(c)tabako ir tabako gaminių gamyba, apdorojimas ir prekyba;

(d)sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 25 2 straipsnio 18 punkte;

(e)investicijos į oro uostų infrastruktūrą, išskyrus investicijas atokiausiuose regionuose;

(f)investicijos į atliekų šalinimą sąvartynuose;

(g)investicijos į galutinių atliekų apdorojimo įrenginius;

(h)investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, paskirstymu, saugojimu ar deginimu, išskyrus investicijas, susijusias su netaršiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB 26 4 straipsnyje;

(i)investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai;

(j)finansavimas riedmenims, skirtiems naudoti geležinkelių transporto srityje, pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai tas finansavimas susijęs su:

i) įpareigojimo teikti viešąsias paslaugas pagal viešąjį konkursą vykdymu pagal Reglamentą 1370/2007 su pakeitimais;

ii) geležinkelio transporto paslaugų teikimu konkurencijai visiškai atvertais maršrutais, o paramos gavėjas yra naujas rinkos dalyvis, atitinkantis finansavimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2018/xxxx [„InvestEU“ reglamentą].

2.Be to, Sanglaudos fondo lėšomis neremiamos investicijos į būstų sektorių, nebent jos būtų susijusios su energijos vartojimo efektyvumo ar atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimu.

3.Užjūrio šalims ir teritorijoms negali būti teikiama ERPF ir Sanglaudos fondo parama, tačiau jos gali dalyvauti INTERREG programose pagal Reglamente (ES) Nr. 2018/xxxx [ETB (INTERREG) reglamente] nustatytas sąlygas.

7 straipsnis
Rodikliai

1.Šio reglamento I priede nustatyti su ERPF ir Sanglaudos fondu susiję bendrieji produkto ir rezultato rodikliai ir prireikus konkrečios programos produkto ir rezultato rodikliai taikomi pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [12] straipsnio [1] dalies antros pastraipos a punktą, [17] straipsnio [3] dalies d punkto ii papunktį ir [37] straipsnio [2] dalies b punktą.

2.Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.

3.Komisija, laikydamasi savo ataskaitų teikimo reikalavimo pagal Finansinio reglamento [38] straipsnio [3] dalies [e] punkto [i] papunktį, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie programų veiklos rezultatus pagal II priedą.

4.Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti I priedą, kad būtų galima atlikti būtinus valstybių narių naudojamų rodiklių sąrašo pakeitimus, ir siekiant iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų galima atlikti būtinus Europos Parlamentui ir Tarybai teiktinos informacijos apie veiklos rezultatus pakeitimus.

II SKYRIUS
Konkrečios nuostatos dėl tam tikrų teritorinių aspektų

8 straipsnis
Integruotas teritorijų vystymas

1.ERPF lėšomis gali būti remiamas integruotas teritorijų vystymas įgyvendinant programas pagal abu tikslus, nurodytus Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] 4 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šio reglamento [naujojo BNR] III antraštinės dalies II skyriumi.

2.Valstybės narės įgyvendina ERPF lėšomis remiamus integruoto teritorijų vystymo veiksmus vien tik Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [22] straipsnyje nurodytais būdais.

9 straipsnis
Tvari miestų plėtra

1.ERPF lėšomis remiamas teritorinėmis strategijomis grindžiamas integruotas teritorijų vystymas pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [23] straipsnį, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama miestų vietovėms („tvari miestų plėtra“) įgyvendinant programas pagal abu šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus.

2.Bent 6 proc. visų ERPF lėšų nacionaliniu lygmeniu pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, išskyrus techninę paramą, skiriama tvariai miestų plėtrai pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą, integruotas teritorines investicijas ar kitą teritorinę priemonę pagal 5-ąjį PT.

Atitinkamoje programoje ar programose nustatomos šiuo tikslu numatytos sumos pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto vii papunktį.

3.Tvariai miestų plėtrai pagal 2 dalį skirtų lėšų procentinės dalies turėtų būti laikomasi visu programavimo laikotarpiu, kai ERPF lėšos perkeliamos tarp vienos programos ar programų prioritetų, įskaitant ir per laikotarpio vidurio peržiūrą, vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [14] straipsniu.

4.Kai skiriamos ERPF lėšos sumažinamos dėl įsipareigojimų panaikinimo pagal Reglamento (ES) [naujojo BNR] [99] straipsnį arba dėl Komisijos pagal šio reglamento [98] straipsnį atliekamų finansinių pataisų, 2 dalies nuostatų laikymasis pakartotinai neperžiūrimas.

10 straipsnis
Europos miestų iniciatyva

1.ERPF lėšomis taip pat remiama Europos miestų iniciatyva, kurią pagal tiesioginio ir netiesioginio valdymo principą įgyvendina Komisija.

Ši iniciatyva taikoma visoms miestų vietovėms ir ja remiama Sąjungos miestų darbotvarkė.

2.Europos miestų iniciatyvą sudaro toliau pateiktos trys kryptys, kurios visos susijusios su tvaria miestų plėtra:

(a)parama gebėjimų stiprinimui,

(b)parama naujoviškiems veiksmams,

(c)parama žinioms, politikos kūrimui ir komunikacijos veiklai.

Vienos ar daugiau valstybių narių prašymu, Europos miestų iniciatyva taip pat gali būti remiamas tarpvyriausybinis bendradarbiavimas miestų klausimais.

11 straipsnis
Atokiausi regionai

1.Atokiausiems regionams skiriami specialūs papildomi asignavimai naudojami siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias šiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių.

2.1 dalyje nurodytais asignavimais remiama:

(a)į 4 straipsnyje nustatytą paramos taikymo sritį patenkanti veikla;

(b)nukrypstant nuo 4 straipsnio, priemonės, kuriomis padengiamos veiklos išlaidos siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susidariusias atokiausiuose regionuose dėl vienos ar kelių SESV 349 straipsnyje nurodytų nuolatinių kliūčių.

1 dalyje nurodyti asignavimai taip pat gali būti naudojami padėti finansuoti išlaidas, kuriomis kompensuojami viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai ir sutartys atokiausiuose regionuose.

3.Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asignavimais neremiama:

(a)veiksmai, susiję su SESV I priede išvardytais produktais;

(b)pagalba transportuojant asmenis, kuri yra leidžiama pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies a punktą;

(c)atleidimas nuo mokesčių ir socialinių įmokų;

(d)viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimai, kurių įmonės nevykdo ir kurių atveju valstybė veikia vykdydama viešuosius įgaliojimus.

III SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos

12 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentai (EB) Nr. 1300/2013 ir 1301/2013 ar bet koks jais remiantis priimtas aktas toliau taikomi ERPF ar Sanglaudos fondo lėšomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu remiamoms programoms ir veiksmams.

13 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.7 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 27 nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 7 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

(1)    COM(2018) 322 final, 2018 5 2.

(2)    Sąveika, nuoseklumas ir suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis išsamiau aptarti poveikio vertinime.

(3)    [Nuoroda].

(4)    [Nuoroda]; išskyrus Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą ir Europos Sąjungos sveikatos programą.

(5)    [Nuoroda]; tik pasidalijamojo valdymo komponentai.

(6)    [Nuoroda].

(7)    [Nuoroda], išskyrus Muitinio tikrinimo įrangos programą.

(8)    Daugiau informacijos pateikta pridedamame poveikio vertinimo SWD(2018) 282 3.1 skyriuje dėl subsidiarumo principo ir ERPF ir Sanglaudos fondo pridėtinės vertės.

(9)    Žr. diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl ES finansų ateities:    
https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-future-eu-finances_lt

(10)    2014–2020 m. siektinos reikšmės

(11)    Spatial Foresight & t33, „Naujas administracinių išlaidų ir naštos ESI fondų kontekste vertinimas, preliminarūs rezultatai“ (angl. New assessment of administrative costs and burden in ESI Funds, preliminary results).

(12)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(13)    OL C, , p. .

(14)    OL C, , p. .

(15)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

(16)    [Išsami nuoroda pateikta naujajame BNR].

(17)    2017 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2017) 376 final.

(18)    [Išsami nuoroda pateikta naujajame ESF+ reglamente].

(19)    2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(20)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(21)    2016 m. birželio 24 d. Tarybos išvados dėl ES miestų darbotvarkės.

(22)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(23)    Nuoroda.

(24)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB.

(25)    2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(26)    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

(27)    OL L 123, 2016 5 12, p. 13.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2018 05 29

COM(2018) 372 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

{SEC(2018) 268 final}
{SWD(2018) 282 final}
{SWD(2018) 283 final}

I PRIEDAS

Bendri ERPF ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai – 7 straipsnio 1 dalis 1

1 lentelė. Bendri ERPF (investicijos į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir INTERREG) ir Sanglaudos fondui taikomi produkto ir rezultato rodikliai**

Politikos tikslas	Produktai	Rezultatai
1	2	3
1. Pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką	RCO 2 01 – paramą gavusios įmonės (iš kurių: labai mažos, mažosios, vidutinės ir didelės)* RCO 02 – paramą dotacijomis gavusios įmonės* RCO 03 – paramą finansinėmis priemonėmis (FP) gavusios įmonės* RCO 04 – nefinansinę paramą gaunančios įmonės* RCO 05 – paramą gavusios veiklą pradedančios įmonės* RCO 06 – mokslinių tyrimų įstaigose, kurioms teikiama parama, dirbantys mokslininkai RCO 07 – bendruose moksliniuose tyrimuose dalyvaujančios mokslo tiriamosios institucijos RCO 08 – nominalioji mokslinių tyrimų ir inovacijų įrangos vertė RCO 10 – su mokslinių tyrimų institucijomis bendradarbiaujančios įmonės RCO 96 – tarpregioninės investicijos į ES projektus*	RCR 3 01 – paramą gavusiuose subjektuose sukurtos darbo vietos*  RCR 02 – privačiosios investicijos, atitinkančios viešąją paramą (iš kurių: dotacijos, finansinės priemonės)* RCR 03 – produktų ar procesų inovacijas diegiančios MVĮ* RCR 04 – rinkodaros ar organizacines inovacijas diegiančios MVĮ* RCR 05 – inovacijas vietoje diegiančios MVĮ* RCR 06 – Europos patentų tarnybai pateiktos patentų paraiškos* RCR 07 – prekių ženklo ir dizaino paraiškos*  RCR 08 – bendri viešojo ir privačiojo sektorių leidiniai
	RCO 12 – įmonės, gavusios paramą siekiant, kad jos skaitmenintų savo produktus ir paslaugas RCO 13 – įmonėms sukurtos skaitmeninės paslaugos ir produktai RCO 14 – viešosios institucijos, kurioms skirta parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti	RCR 11 – naujų viešųjų skaitmeninių paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai* RCR 12 – įmonių sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų naudotojai* RCR 13 – aukštą skaitmeninio intensyvumo lygį pasiekusios įmonės* RCR 14 – viešosiomis skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojančios įmonės*
	RCO 15 – sukurti inkubavimo pajėgumai*	RCR 16 – paramą gavusios sparčiai augančios įmonės* RCR 17 – 3-jų metų įmonės, sugebėjusios išlikti rinkoje* RCR 18 – inkubatoriaus paslaugomis besinaudojančios MVĮ praėjus metams po inkubatoriaus sukūrimo RCO 19 – didesnės apyvartos įmonės RCR 25 – paramą gavusiose MVĮ vieno darbuotojo sukuriama bendroji pridėtinė vertė*
	RCO 16 – suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios verslumo galimybių paieškos procese RCO 17 – investicijos į regionines / vietos ekosistemas, skirtos įgūdžių ugdymui RCO 101 – į įgūdžių ugdymą investuojančios MVĮ RCO 102 – į mokymo valdymo sistemas investuojančios MVĮ*	RCR 24 – MVĮ, gaunančios naudą iš įgūdžių ugdymo veiklos, įgyvendinamos vietos / regioninės ekosistemos RCR 97 – remiama pameistrystė labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ) RCR 98 – MVĮ darbuotojai, išėję testinį profesinį rengimą ir mokymą, (pagal įgūdžio rūšį: techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas) RCR 99 – MVĮ darbuotojai, išėję alternatyvų mokymą, susijusį su žinioms imlių paslaugų veikla (angl. KISA – training for knowledge intensive service activities (pagal įgūdžio rūšį: techninis, valdymo, verslumo, ekologijos, kitas) RCR 100 – MVĮ darbuotojai, išėję formalų mokymą siekiant įgyti įgūdžius (KISA) (pagal įgūdžių rūšį: techniniai, valdymo, verslumo, ekologijos, kiti)*
2. Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą	RCO 18 – paramą gavę namų ūkiai siekiant pagerinti jų būstų energinį naudingumą RCO 19 – viešieji pastatai, kuriems skirta parama siekiant pagerinti jų energinį naudingumą RCO 20 – naujai pastatyti ar pagerinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklų vamzdynai	RCR 26 – metinis galutinės energijos suvartojimo kiekis (iš kurio: energijos kiekis, suvartotas gyvenamuosiuose pastatuose, privačiuose negyvenamuosiuose pastatuose, viešuosiuose negyvenamuosiuose pastatuose) RCO 27 – namų ūkiai, kurių gyvenamųjų būstų energinis naudingumas pagerintas RCO 28 – pastatai, priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei (iš kurių: gyvenamieji pastatai, privatūs negyvenamieji pastatai, viešieji negyvenamieji pastatai) RCR 29 – numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis* RCO 30 – įmonės, kurių energinis naudingumas pagerintas
	RCO 22 – papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (iš kurių: elektros, šiluminės energijos pajėgumai) RCO 97 – paremtų energijos bendruomenių ir atsinaujinančiosios energijos bendruomenių skaičius*	RCR 31 – visas pagamintas atsinaujinančios energijos kiekis (iš kurio: elektros, šiluminės energijos kiekis) RCR 32 – atsinaujinančioji energija: su tinklu susiję pajėgumai (veiklos)*
	RCO 23 – pažangiųjų tinklų skaitmeninio valdymo sistemos RCO 98 – paramą gavę namų ūkiai siekiant, kad jie naudotųsi pažangiaisiais elektros energijos tinklais	RCR 33 – prie pažangiųjų tinklų prijungtų vartotojų skaičius RCO 34 – pažangiųjų tinklų projektų diegimas
	RCO 24 – naujos arba atnaujintos nelaimių stebėsenos, pasirengimo joms, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos*  RCO 25 – naujai įrengtos ar pagerintos pakrančių ruožų, upių ir ežerų krantų apsaugos ir apsaugos nuo nuošliaužų priemonės siekiant apsaugoti žmones, turtą ir natūralią aplinką RCO 26 – pastatyta žalioji infrastruktūra siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos RCO 27 – nacionalinės / regioninės / vietos strategijos, kuriomis sprendžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas RCO 28 – teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų priemonės	RCR 35 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių priemonėmis RCR 36 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis RCR 37 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių (išskyrus potvynius ir miškų gaisrus) priemonėmis RCR 96 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu nesusijusios gamtinio pavojaus rizikos ir nuo su žmogaus veikla susijusios rizikos priemonėmis* RCR 38 – numatoma vidutinė atsako į nelaimės situacijas trukmė*
	RCO 30 – naujų ar atnaujintų namų ūkių vandentiekio vamzdynų ilgis RCO 31 – naujų ar atnaujintų kanalizacijos tinklų ilgis RCO 32 – nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai	RCR 41 – gyventojai, prisijungę prie pagerintų vandens tiekimo sistemų RCR 42 – gyventojai, prisijungę bent prie antrinių nuotekų valymo įrenginių RCR 43 – vandens nuostoliai RCR 44 – tinkamai išvalytos nuotekos
	RCO 34 – papildomi pajėgumai siekiant perdirbti atliekas	RCR 46 – gyventojai, besinaudojantys atliekų perdirbimo įrenginiais ir mažomis atliekų tvarkymo sistemomis RCR 47 – perdirbtos atliekos RCR 48 – perdirbtos atliekos, naudojamos kaip žaliavos RCR 49 – panaudotos atliekos
	RCO 36 – žaliosios infrastruktūros, kuriai skirta parama, teritorijos plotas miestų vietovėse RCO 37 – „Natura 2000“ teritorijų, kurioms pagal prioritetinių veiksmų programą taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas RCO 99 – ne „Natura 2000“ teritorijose esančių vietovių, kurioms taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas RCO 38 – rekultivuotos žemės, kuriai suteikta parama, plotas RCO 39 – įrengtos oro taršos stebėsenos sistemos	RCR 50 – gyventojai, galintys pasinaudoti oro kokybės gerinimo priemonėmis RCR 95 – gyventojai, galintys naudotis nauja ar atnaujinta žaliąja infrastruktūra miestų vietovėse RCR 51 – gyventojai, galintys pasinaudoti triukšmo mažinimo priemonėmis RCR 52 – rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei ar bendruomeninei veiklai

3. Geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis	RCO 41 – papildomi namų ūkiai, turintys itin didelio pajėgumo plačiajuostę prieigą RCO 42 – papildomos įmonės, turinčios itin didelio pajėgumo plačiajuostę prieigą	RCR 53 – namų ūkiai, prisijungę prie itin didelio pralaidumo tinklo RCR 54 – įmonės, prisijungusios prie itin didelio pralaidumo tinklo
	RCO 43 – naujai nuteistų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – TEN-T 4 RCO 44 – naujai nuteistų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – kiti projektai RCO 45 – rekonstruotų arba atnaujintų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – TEN-T RCO 46 – rekonstruotų arba atnaujintų kelių, kuriems skirta parama, ilgis – kiti projektai	RCR 55 – naujai pastatytų, rekonstruotų ar atnaujintų kelių naudotojai RCR 56 – dėl pagerintos kelių infrastruktūros sutaupytas laikas RCR 101 – dėl pagerintos geležinkelių infrastruktūros sutaupytas laikas
	RCO 47 – naujai nutiestų geležinkelio linijų, kurioms skirta parama, ilgis – TEN-T RCO 48 – naujai nutiestų geležinkelio linijų, kurioms suteikta parama, ilgis – kiti projektai RCO 49 – rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio linijų, kurioms skirta parama, ilgis – TEN-T RCO 50 – rekonstruotų arba atnaujintų geležinkelio linijų, kurioms skirta parama, ilgis – kiti projektai RCO 51 – naujai nutiestų arba atnaujintų vidaus vandens kelių, kuriems skirta parama, ilgis – TEN-T RCO 52 – naujai nutiestų arba atnaujintų vidaus vandens kelių, kuriems skirta parama, ilgis – kiti projektai RCO 53 – naujos arba atnaujintos geležinkelio stotys ir infrastruktūra RCO 54 – naujos arba atnaujintos įvairiarūšės jungtys RCO 100 – uostų, kuriems skirta parama, skaičius	RCR 57 – geležinkelio linijų, kuriose įdiegta ir naudojama Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, ilgis RCR 58 – geležinkeliais, kuriems skirta parama, pervežtų per metus keleivių skaičius RCR 59 – krovininis geležinkelių transportas RCR 60 – krovininis vidaus vandenų transportas
	RCO 55 – naujų tramvajų ir metro linijų ilgis RCO 56 – rekonstruotų / atnaujintų tramvajų ir metro linijų ilgis RCO 57 – viešajam transportui skirti ekologiški riedmenys RCO 58 – dviračių infrastruktūra, kuriai skirta parama RCO 59 – alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų papildymo / įkrovimo punktai), kuriai skirta parama RCO 60 – miestai ir miesteliai, kuriuose įdiegtos naujos arba atnaujintos skaitmeninės miesto transporto sistemos	RCR 62 – metinis viešuoju transportu pervežtų keleivių skaičius RCR 63 – naujų / atnaujintų tramvajų ir metro linijų metinis naudotojų skaičius RCR 64 – dviračių infrastruktūros metinis naudotojų skaičius

4. Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį	RCO 61 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos (pajėgumas), skaičius	RCR 65 – metinis ieškančių darbo asmenų, besinaudojančių paramą gavusių užimtumo tarnybų paslaugomis, skaičius
	RCO 63 – sukurti laikino priėmimo infrastruktūros pajėgumai RCO 64 – atnaujintų būstų pajėgumas – migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą RCO 65 – atnaujintų būstų pajėgumas – kiti asmenys	RCO 66 – pastatytos ar renovuotos laikino priėmimo infrastruktūros užimtumas RCO 67 – atnaujintų būstų užimtumas – migrantai, pabėgėliai ir asmenys, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba kurie prašo suteikti tarptautinę apsaugą RCO 68 – atnaujintų būstų užimtumas – kiti asmenys
	RCO 66 – vaikų priežiūros infrastruktūros (naujos arba atnaujintos), kuriai skirta parama, mokymo klasių pajėgumas RCO 67 – švietimo infrastruktūros (naujos arba atnaujintos), kuriai skirta parama, mokymo klasių pajėgumas	RCR 70 – vaikų, besinaudojančių paremta vaikų priežiūros infrastruktūra, skaičius per metus RCR 71 – mokinių, besinaudojančių paremta švietimo infrastruktūra, skaičius per metus
	RCO 69 – sveikatos priežiūros infrastruktūros, kuriai skirta parama, pajėgumas RCO 70 – socialinės infrastruktūros (išskyrus būstus), kuriai skirta parama, pajėgumas	RCR 72 – asmenys, turintys galimybę naudotis pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis RCR 73 – asmenų, besinaudojančių paremta sveikatos priežiūros infrastruktūra, skaičius per metus RCR 74 – asmenų, besinaudojančių paremta socialinės priežiūros infrastruktūra, skaičius per metus RCR 75 – vidutinė greitosios medicinos pagalbos atsako paremtoje srityje trukmė
5. Piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas	RCO 74 – gyventojai, kuriems taikomos integruotos miestų plėtros strategijos RCO 75 – integruotos miestų plėtros strategijos RCO 76 – bendradarbiavimo projektai RCO 77 – kultūros ir turizmo infrastruktūros, kuriai skirta parama, pajėgumas	RCR 76 – suinteresuotosios šalys, dalyvaujančios rengiant ir įgyvendinant miestų plėtros strategijas RCR 77 – turistai / apsilankymai vietovėse, kurioms skirta parama*  RCR 78 – naudotojai, galintys pasinaudoti paramą gavusia kultūros infrastruktūra
	RCO 80 – vietos plėtrai skirtos bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos

Horizontalieji – įgyvendinimo rodikliai

RCO 95 – ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis finansuojami darbuotojai

RCR 91 – vidutinė kvietimų teikti paraiškas, projektų atrankos ir sutarčių pasirašymo trukmė* RCR 92 – vidutinė konkurso trukmė (nuo viešųjų pirkimų procedūros pradžios iki sutarties pasirašymo)* RCR 93 – vidutinė projekto įgyvendinimo trukmė (nuo sutarties pasirašymo iki paskutinio mokėjimo)* RCO 94 – vienintelė paraiška dalyvauti konkurse dėl ERPF ir Sanglaudos fondo intervencinių priemonių paramos*

** Pateikimo sumetimais rodikliai grupuojami pagal politikos tikslą, tačiau juo neapsiribojant. Visų pirma, pagal 5-ąjį politikos tikslą su atitinkamais rodikliais gali būti naudojami 1–4 politikos tikslų konkretūs tikslai. Be to, siekiant visapusiškai parodyti numatomus ir tikrus programų veiklos rezultatus, (*) pažymėti rodikliai gali būti naudojami, kai aktualu, konkretiems tikslams vertinti pagal daugiau nei vieną 1–4 politikos tikslą.

2 lentelė. Papildomi bendri produkto ir rezultato rodikliai, taikomi ERPF siekiant INTERREG tikslo

Konkrečiai INTERREG tikslui skirti rodikliai

RCO 81 – tarpvalstybinio judumo iniciatyvų dalyviai RCO 82 – bendrų veiksmų, kuriais skatinama lyčių lygybė, lygios galimybės ir socialinė įtrauktis, dalyviai RCO 83 – parengtos arba įgyvendintos bendros strategijos / veiksmų planai RCO 84 – bendri projektuose įgyvendinti bandomieji veiksmai RCO 85 – bendrų mokymo schemų dalyviai RCO 96 – nustatytos teisinės arba administracinės kliūtys RCO 86 – pasirašyti bendri administraciniai arba teisiniai susitarimai RCO 87 – tarpvalstybiniu mastu bendradarbiaujančios organizacijos RCO 88 – tarpvalstybiniai tarpusavio mokymosi projektai, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimo veiklą RCO 89 – tarpvalstybiniai projektai, kuriais siekiama pagerinti daugiapakopį valdymą RCO 90 – tarpvalstybiniai projektai, kuriais kuriami tinklai / klasteriai

RCR 79 – bendros strategijos / veiksmų planai, kuriuos organizacijos taiko projekto įgyvendinimo pabaigoje / pasibaigus projektui RCR 80 – bendra bandomoji veikla, kurią organizacijos vykdo arba plėtoja projekto įgyvendinimo pabaigoje / pasibaigus projektui RCO 81 – dalyviai, baigę mokymus pagal bendras mokymo schemas RCR 82 – pašalintos arba sumažintos teisinės ar administracinės kliūtys RCR 83 – asmenys, kuriems taikomi pasirašyti bendrieji susitarimai RCR 84 – organizacijos, pasibaigus projektui bendradarbiaujančios tarpvalstybiniu mastu 6–12 mėnesių RCR 85 – dalyviai, pasibaigus projektui bendradarbiaujantys 6–12 mėnesių, kad vykdytų bendrus veiksmus RCR 86 – suinteresuotosios šalys / institucijos, kurių tarpvalstybiniai bendradarbiavimo gebėjimai sustiprinti

(1)

     Taikytini siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą ir INTERREG tikslų pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [12] straipsnio [1] dalies antros pastraipos a punktą ir [36] straipsnio [duomenų perdavimas] [2] dalies b punktą, siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo pagal Reglamento (ES) 2018/xxxx [naujojo BNR] [17] straipsnio [3] dalies d punkto ii papunktį ir siekiant INTERREG tikslo pagal Reglamento (ES) [naujojo ETB reglamento] 17 straipsnio 4 dalies e punkto ii papunktį.

(2)

   RCO – regioninės politikos bendras produkto rodiklis (angl. RCO – Regional Policy Common Output Indicator).

(3)

   RCR – regioninės politikos bendras rezultato rodiklis (angl. RCR – Regional Policy Common Result Indicator).

(4)

   2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2018 05 29

COM(2018) 372 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo

{SEC(2018) 268 final}
{SWD(2018) 282 final}
{SWD(2018) 283 final}

II PRIEDAS

7 straipsnio 3 dalyje nurodytas pagrindinis ERPF ir Sanglaudos fondui skirtas veiklos rodiklių rinkinys 1  

Politikos tikslas	Konkretus tikslas	Produktai	Rezultatai
1	2	3	4
1. Pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką	i) Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas	CCO 01 – įmonės, kurioms skirta parama naujovėms diegti CCO 02 – mokslinių tyrimų įstaigose, kurioms teikiama parama, dirbantys mokslininkai	CCR 01 – produktų, procesų, rinkodaros ar organizacines inovacijas diegiančios MVĮ
	ii) Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms	CCO 03 – įmonės ir viešosios institucijos, kurioms skirta parama skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir taikomosioms programoms kurti	CCR 02 – įmonių ir viešųjų institucijų sukurtų naujų skaitmeninių produktų, paslaugų ir taikomųjų programų papildomi naudotojai
	iii) Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą	CCO 04 – MVĮ, kurioms skirta parama darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui skatinti	CCR 03 – remiamose MVĮ sukurtos naujos darbo vietos
	iv) Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius	CCO 05 – į įgūdžių ugdymą investuojančios MVĮ	CCR 04 – MVĮ darbuotojai, gaunantys mokymą siekiant įgyti įgūdžius

2. Žalesnė ir mažo anglies dioksido kiekio Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą	i) Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones	CCO 06 – investicijos į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones	CCR 05 – paramos gavėjai, kuriems nustatyta geresnė energijos vartojimo efektyvumo klasė
	ii) Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją	CCO 07 – papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai	CCR 06 – papildomas pagamintos atsinaujinančios energijos kiekis
	iii) Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus	CCO 08 – pažangiųjų tinklų skaitmeninio valdymo sistemos	CCR 07 – prie pažangiųjų tinklų prijungtų papildomų vartotojų skaičius
	iv) Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms	CCO 09 – naujos arba atnaujintos nelaimių stebėsenos, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos	CCR 08 – papildomi gyventojai, kurie gali naudotis apsaugos nuo potvynių, miško gaisrų ir kitų su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių priemonėmis
	v) Skatinti tvarią vandentvarką	CCO 10 – nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai	CCR 09 – papildomi gyventojai, prisijungę bent prie antrinių nuotekų valymo įrenginių
	vi) Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos	CCO 11 – nauji arba atnaujinti atliekų perdirbimo pajėgumai	CCR 10 – papildomos perdirbtos atliekos
	vii) Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą	CCO 12 – žaliosios infrastruktūros teritorijos plotas miesto vietovėse	CCR 11 – gyventojai, kurie naudojasi oro kokybės gerinimo priemonėmis

3. Geriau sujungta Europa, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis	i) Gerinti skaitmeninį junglumą	CCO 13 – papildomi namų ūkiai ir įmonės, kuriems užtikrinama itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų aprėptis	CCR 12 – papildomi namų ūkiai ir įmonės, prisijungę prie itin didelio pralaidumo tinklų
	ii) Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T)	CCO 14 – kelių TEN-T: nauji ir atnaujinti keliai	CCR 13 – dėl pagerintos kelių infrastruktūros sutaupytas laikas
	iii) Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą	CCO 15 – geležinkelių TEN-T: nauji ir atnaujinti geležinkeliai	CCR 14 – patobulinto geležinkelių transporto paslaugomis per metus pasinaudojančių keleivių skaičius
	iv) Skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose	CCO 16 – išplėstos ir modernizuotos tramvajų ir metro linijos	CCR 15 – naujų ir modernizuotų tramvajų ir metro linijų metinis naudotojų skaičius
4. Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį	i) Didinti darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą	CCO 17 – metinis bedarbių, kuriems suteiktos patobulintos užimtumo tarnybų paslaugos, skaičius	CCR 16 – darbo ieškantys asmenys, kurie kasmet naudojasi patobulintomis užimtumo tarnybų paslaugomis
	ii) Suteikti daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą	CCO 18 – nauji arba atnaujinti vaikų priežiūros ir švietimo infrastruktūros pajėgumai	CCR 17 – naujos arba atnaujintos vaikų priežiūros ir švietimo infrastruktūros naudotojų skaičius per metus
	iii) Didinti socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą	CCO 19 – sukurti arba atnaujinti papildomi priėmimo infrastruktūros pajėgumai	CCR 18 – naujų ir pagerintų priėmimo ir apgyvendinimo vietų naudotojų skaičius per metus
	iv) Užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą	CCO 20 – nauji arba atnaujinti sveikatos priežiūros infrastruktūros pajėgumai	CCR 19 – gyventojai, turintys galimybę naudotis pagerintomis sveikatos priežiūros paslaugomis
5. Piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas	i) Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą	CCO 21 – gyventojai, kuriems taikomos integruotos miestų plėtros strategijos

(1)

Šiuos rodiklius Komisija naudos siekdama laikytis ataskaitų teikimo reikalavimo pagal [taikomo] Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalies e punkto i papunktį.