EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 30

COM(2018) 368 final

2018/0193(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 nuostatos dėl žuvininkystės kontrolės

{SEC(2018) 267 final}
{SWD(2018) 279 final}
{SWD(2018) 280 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) 1 tikslas – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų ekologiškai tvari ilguoju laikotarpiu ir valdoma taip, kad užtikrintų ekonominę, socialinę ir užimtumo naudą. Šios politikos sėkmė labai priklauso nuo veiksmingos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo. Priemonės, kuriomis siekiant užtikrinti BŽP taisyklių laikymąsi sukuriama Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema (ŽKS), įtvirtintos keturiuose skirtinguose teisės aktuose: 1) Žuvininkystės kontrolės reglamente 2 ; 2) Reglamente, kuriuo įsteigiama Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) 3 ; 3) Reglamente, kuriuo sukuriama kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba sistema (NNN žvejybos reglamentas) 4 , ir 4) Reglamente dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (SMEF reglamentas) 5 . Pasiūlymu siekiama peržiūrėti ŽKS, išskyrus SMEF reglamentą, kuris neseniai buvo peržiūrėtas.

Išskyrus SMEF reglamentą, kuris buvo neseniai peržiūrėtas, galiojanti Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema (ŽKS) buvo sukurta prieš reformuojant bendrą žuvininkystės politiką 6 (BŽP), todėl ne visiškai su ja dera. Be to, sistema grindžiama kontrolės strategijomis, metodikomis ir problemomis, kurios buvo nustatytos prieš 10 metų, ir negali būti veiksminga tenkinant dabartinius ir būsimus poreikius, susijusius su žvejybos duomenimis ir laivynų kontrole, kad atitiktų nuolatinę žvejybos praktikos ir metodų raidą ir kad būtų išnaudojamos šiuolaikinės ir ekonomiškai efektyvesnės kontrolės technologijos ir keitimosi duomenimis sistemos. Dabartinė sistema taip pat neatitinka ir naujų bei šiuolaikinių neseniai patvirtintų Sąjungos strategijų, kaip antai plastikų strategijos, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir tarptautinio vandenynų valdymo strategijos.

Iš Komisijos neseniai atlikto REFIT vertinimo 7 8 , Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos 9 ir Europos Parlamento rezoliucijos 10 matyti, kad ŽKS turi trūkumų ir ji apskritai neatitinka savo paskirties.

Paskelbus visus šiuos dokumentus, Taryboje 11 , Parlamente ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) 12 administracinėje valdyboje surengtos diskusijos su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais. Iš diskusijų paaiškėjo, kad Europos institucijos ir tiesiogiai suinteresuoti subjektai vienbalsiai sutaria, kad žuvininkystės kontrolės sistema nėra veiksminga ir efektyvi ir kad ji nevisiškai atitinka savo paskirtį siekiant palaikyti BŽP tikslų įgyvendinimą. Be to, 2017 m. birželio mėn. REFIT platformos nuomonėje dėl Suomijos vyriausybės atliktos suinteresuotųjų subjektų apklausos dėl ES žuvininkystės kontrolės 13 pastebėti kai kurie galiojančios reglamentavimo sistemos trūkumai.

Konkretūs pasiūlymo tikslai: 1) užpildyti BŽP ir kitų sričių ES politikos spragas; 2) supaprastinti teisės aktų sistemą ir sumažinti nereikalingą administracinę naštą; 3) padidinti žvejybos duomenų ir informacijos, visų pirma, laimikio duomenų, prieinamumą, patikimumą ir išsamumą ir užtikrinti keitimąsi ir dalijimąsi tokia informacija, ir 4) pašalinti kliūtis, dėl kurių stringa reikalavimų laikymosi ir vienodo požiūrio į veiklos vykdytojus kultūros formavimasis valstybių narių viduje ir tarp jų.

Pasiūlymas yra viena iš pagal REFIT teikiamų teisėkūros iniciatyvų, kurią numatyta priimti 2018 m.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas suderinamas su visa teisine sistema, sukurta reformuojant BŽP, ir juo siekiama pašalinti esamus trūkumus, pirmiausia susijusius su veiksminga įpareigojimo iškrauti laimikį kontrole ir žvejybos pajėgumo kontrole. Be to, pasiūlymas taip pat dera su bendru rinkos organizavimu, t. y. BRO 14 , nes jame numatytos kelios nuostatos dėl tiekimo grandinės kontrolės priemonių, įskaitant atsekamumo nuostatas, būtinas vartotojų informavimo reikalavimams vykdyti. Galiausiai pasiūlymu siekiama įgyvendinti neseniai Komisijos prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma pagal bendrą komunikatą dėl vandenynų valdymo 15 prisiimtus įsipareigojimus kovoti su neteisėta žvejyba.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Proporcingumo principas

Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

·nepakankamai atgrasomos vykdymo užtikrinimo taisyklės;

·nepakankamos nuostatos dėl žvejybos duomenų;

·teisės aktų sistemos sudėtingumas ir teisės aktų nuostatų dviprasmiškumas;

·naujų reformuotos BŽP nuostatų kontrolės priemonių trūkumas ir nepakankama sinergija su kitomis politikos sritimis.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atliekant REFIT vertinimą 2016 m. vyko išsamios viešos konsultacijos. Rezultatai paskelbti interneto svetainėje „Europa“ 21 . Vėliau buvo surengtos papildomos tikslinės konsultacijos siekiant i) susitarti dėl Europos Komisijos REFIT vertinime nustatytų problemų; ii) susitarti dėl poreikio imtis veiksmų ir iii) iš kuo didesnio suinteresuotųjų subjektų skaičiaus surinkti informaciją ir sulaukti atsiliepimų dėl į ateitį orientuotų pirminio poveikio vertinimo elementų ir konkrečių Komisijos siūlomų veiksmų siekiant spręsti nustatytas problemas.

Konsultacijose dalyvavo valstybių narių kompetentingos institucijos, patariamosios tarybos, ES ir nacionalinės organizacijos ir asociacijos, aplinkosaugos NVO, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (EŽKA) ir jos administracinė valdyba, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) ir FRONTEX (jūrų sienų kontrolė). Siekiant užtikrinti didelę ir išsamią visų svarbių suinteresuotųjų subjektų aprėptį, diskusijos vyko įvairiuose forumuose, įskaitant Tarybos vidaus ir išorės žvejybos politikos darbo grupę ir Europos Parlamento PECH komitetą.

Suinteresuotieji subjektai sutaria dėl būtinybės peržiūrėti ES žuvininkystės kontrolės sistemą. Gavus pastabų ir atsiliepimų buvo nustatyti Žuvininkystės kontrolės reglamento įgyvendinimo ir kai kurių jo nuostatų trūkumai. Suinteresuotieji subjektai iš esmės pritarė Komisijai, kuri siekia išspręsti šias pagrindines problemas: suderinimas su BŽP, taisyklių taikymo valstybėse narėse skirtumai, teisės aktų sistemos sudėtingumas ir nepakankamas kai kurių nuostatų dėl sankcijų sistemos aiškumas, duomenų buvimas, kokybė ir dalijimasis jais, mažų laivų ir įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolė, poreikis užtikrinti glaudesnį ryšį su kitais teisės aktais, visų pirma, NNN žvejybos reglamentu, taip pat aplinkos apsaugos ir maisto teisės aktais.

Pastabose taip pat paminėtos problemos, susijusios su supaprastinimu, regionalizavimu, vienodomis sąlygomis ir poreikiu ieškoti ekonomiškai efektyvių sprendimų. Suinteresuotieji subjektai tvirtai remia galiojančių kontrolės taisyklių supaprastinimą ir teisinį patikslinimą, nors manoma, kad kartais būtinos tam tikros pagrindinių taisyklių išimtys. Kai kurie suinteresuotieji subjektai mano, kad svarbi sąvoka yra regionalizavimas, nors kai kurie kiti laikosi nuomonės, jog ta sąvoka nedera su Sąjungos kontrolės politikos dvasia ir tikslais. Visų suinteresuotųjų subjektų nuomone, itin svarbus poreikis kurti vienodas sąlygas žvejybos veiklos vykdytojams ir valstybėms narėms visoje ES. Galiausiai suinteresuotieji subjektai pažymėjo, kad atliekant peržiūrą, kai įmanoma, reikėtų laikytis pagrindinio principo mažinti administracinę naštą ir užtikrinti išlaidų efektyvumą.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Teisės akto pasiūlymas ir poveikio vertinimas grindžiami įvairia medžiaga ir tyrimais, nuorodos į kuriuos pateikiamos poveikio vertinimo 1 priede 23 .

Poveikio vertinimas taip pat grindžiamas išorės ekspertų žiniomis siekiant įvertinti siūlomų politikos galimybių poveikį ir jas palyginti. 2017 m. rudenį buvo atliktas išorės tyrimas 24 siekiant: 1) įvertinti politikos galimybių poveikį aplinkai bei ekonominį ir socialinį poveikį, administracinės naštos pokyčius ir supaprastinimo naudą, taip pat palyginti įvairių galimybių veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą su atitinkamų institucijų rekomendacijomis.

Poveikio vertinimas

Teigiamas tinkamiausios galimybės poveikis aplinkai pasireikštų kaip: peržvejojimo sumažinimas, žuvų išmetimo į jūrą sustabdymas, sveikesni žuvų ištekliai ir tinkama saugomų jūrų teritorijų apsauga. Pagrindinė socialinė ekonominė nauda: didesnis darbo užmokestis ir žvejybos pramonės, ypač smulkiosios žvejybos laivyno, konkurencingumas; darbo vietų kūrimo skatinimas (ypač IRT); geresnis BŽP laikymasis ir vienodas požiūris į žvejus.

Išlaidos būtų proporcingos užtikrinamai naudai (ypač atsižvelgiant į išlaidų mažinimą) ir ekonomiškai efektyvios, tad nauda būtų didesnė nei palyginti nedideli išlaidų pasikeitimai. Valstybių narių valdžios institucijoms taip pat pavyktų sumažinti išlaidas (157 mln. EUR per penkerius metus, palyginti su bazinio lygio scenarijumi), užtikrinant supaprastinimą ir sąveikumą.

Poveikio vertinimas 2018 m. sausio 8 d. pateiktas tvirtinti Reglamentavimo patikros valdybai, kad ji įvertintų kokybę. Valdyba apsvarstė ataskaitos projektą ir 2018 m. vasario 9 d. paskelbė teigiamą nuomonę kartu su tobulėjimo rekomendacijomis 25 .

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

2018/0193 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 nuostatos dėl žuvininkystės kontrolės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 26 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 27 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)bendra žuvininkystės politika buvo reformuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 28 . To reglamento 2 ir 36 straipsniuose nustatyti bendros žuvininkystės politikos tikslai ir žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai. Jo sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo veiksmingos ir šiuolaikinės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos;

(2)Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 29 nustatyta Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema, inter alia, numatant stebėjimo centrus, žvejybos laivų sekimą, įpareigojimus pranešti apie laimikį, išankstinius pranešimus, perkrovimo trečiosiose valstybėse leidimus, skelbimus apie žvejybos draudimus, žvejybos pajėgumų kontrolę, nacionalines kontrolės programas, mėgėjų žvejybos kontrolę, žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės kontrolę, žvejybos produktų svėrimą, transporto dokumentus, iškrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir perleidimo deklaracijas, inspektavimą ir auditą, sankcijas už pažeidimus ir prieigą prie duomenų;

(3)tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 buvo parengtas prieš patvirtinant naują bendrą žuvininkystės politiką. Todėl jį reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų geriau vykdomi bendros žuvininkystės politikos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 ir naudojamasi šiuolaikinėmis ir ekonomiškai efektyvesnėmis kontrolės technologijomis;

(4)Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 reikėtų pateikti nuorodą į apibrėžtis, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1379/2013 30 . Siekiant užtikrinti aiškumą ir nuoseklumą, kai kurias Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 pateiktas apibrėžtis reikėtų išbraukti arba iš dalies pakeisti ir įtraukti naujų apibrėžčių;

(5)reikėtų iš dalies pakeisti termino „bendros žuvininkystės politikos taisyklės“ apibrėžtį siekiant patikslinti, kad jis apima visus Sąjungos teisės aktus, taikytinus žuvininkystės sektoriuje, įskaitant taisykles dėl jūrų biologiniams ištekliams taikomų techninių ir išsaugojimo priemonių, tokius išteklius naudojančių Sąjungos laivynų valdymo ir kontrolės, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos, Sąjungos sistemos, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, ir Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus;

(6)terminą „laivų stebėjimo sistemos duomenys“ reikėtų pakeisti aiškesniu terminu „laivo padėties duomenys“. Termino „laivo padėties duomenys“ apibrėžtyje nebereikia daryti nuorodos į duomenų perdavimą palydoviniais sekimo prietaisais, nes dabar yra kitų technologijų laivams sekti ir laivų padėties duomenims perduoti;

(7)termino „partija“ apibrėžtį reikėtų suderinti su maisto srities teisės aktuose pateikta termino „partija“ apibrėžtimi;

(8)termino „daugiamečiai planai“ apibrėžtį reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nuostatas dėl daugiamečių planų;

(9)terminų „žvejybos licencija“, „ribojamos žvejybos rajonai“ ir „mėgėjų žvejyba“ apibrėžtyse terminą „jūrų gyvieji ištekliai“ reikėtų pakeisti terminu „jūrų biologiniai ištekliai“ siekiant suderinti tą apibrėžtį su Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013;

(10)termino „žvejybos laivas“ apibrėžtis pateikiama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir į ją įtraukti laivai, kuriuose yra įranga, leidžianti komerciniais tikslais naudoti jūrų biologinius išteklius, kaip antai žūklės laivai, aptarnaujantys laivai, žuvų perdirbimo laivai, perkrovimo veikloje dalyvaujantys laivai ir transportiniai laivai, galintys gabenti žvejybos produktus, išskyrus konteinervežius. Todėl termino „žvejybos laivas“ apibrėžtį iš Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 reikėtų išbraukti;

(11)siekiant griežčiau užtikrinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių vykdymą, reikėtų įtraukti naujas terminų „žūklės laivas“ ir „žuvų išleidimas“ apibrėžtis;

(12)mažos apimties žvejyba Sąjungoje atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į galimą mažos apimties žvejybos poveikį ištekliams, svarbu kontroliuoti, kad mažesnių laivų žvejybos veikla ir žvejybos pastangos atitiktų bendros žuvininkystės politikos taisykles. Šiuo tikslu būtina gauti duomenis apie tų laivų buvimo vietą. Todėl valstybės narės turėtų gebėti atsekti visus žvejybos laivus, įskaitant 12 metrų ilgio nesiekiančius žvejybos laivus. 12 metrų ilgio laivams dabar galima naudoti mobiliuosius prietaisus, kurie mažiau kainuoja ir kuriuos lengva naudoti;

(13)siekiant patikslinti žvejybos stebėjimo centrų vaidmenį, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas dėl tokių centrų reikėtų išdėstyti atskirame straipsnyje;

(14)Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2015/812 31 siekiant suderinti kai kurias jo nuostatas su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytu įpareigojimu iškrauti laimikį. Siekiant užtikrinti tinkamą įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolę, remiantis rizikos vertinimu tam tikroje procentinėje dalyje žvejybos laivų būtina įrengti nuolat duomenis įrašančius elektroninius stebėjimo prietaisus, įskaitant vaizdo stebėjimo sistemas (VSS). VSS duomenis galima papildyti kitų elektroninių stebėjimo prietaisų duomenimis. Turėdami tokių prietaisų, įskaitant VSS, duomenis valstybių narių pareigūnai galės kontroliuoti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą jūroje. VSS įrašai turėtų būti susiję tik su žvejybos įrankiais ir laivų dalimis, kuriose žvejybos produktai įkeliami į laivą, tvarkomi ir laikomi. VSS įrašai turėtų būti įrašomi vietoje ir teikiami tik valstybių narių pareigūnams arba Sąjungos inspektoriams jų prašymu, visų pirma atliekant inspektavimą, tyrimus arba auditą;

(15)siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus itin svarbu užtikrinti renkamų laimikio duomenų patikimumą ir išsamumą;

(16)popieriniuose dokumentuose teikiami laimikio registravimo duomenis buvo neišsamūs ir nepatikimi ir galiausiai veiklos vykdytojai nepakankamai vykdė savo įpareigojimą pranešti apie laimikį valstybėms narėms, o valstybės narės – Komisijai ir tai apsunkino valstybių narių keitimąsi informacija. Todėl manoma, kad laivų kapitonams būtina registruoti laimikio duomenis skaitmeninėmis priemonėmis ir juos teikti elektroniniu būdu, visų pirma, laivo žurnaluose, perkrovimo deklaracijose ir iškrovimo deklaracijose;

(17)kadangi trumpesnių nei 10 metrų ilgio laivų kapitonams nebuvo nustatytas įpareigojimas pranešti apie laimikį, tokių laivų duomenys buvo neišsamūs ir nepatikimi, nes buvo renkami remiantis ėminių ėmimo planais. Todėl svarbu reikalauti, kad apie laimikį praneštų visi bet kokio dydžio žvejybos laivai. Taip pavyks supaprastinti taisykles ir pagerinti reikalavimų laikymąsi ir kontrolę;

(18)12 metrų ar ilgesnių laivų atveju svarbu, kad informacija laivo žurnale būtų tikslesnė ir kad jame būtų taip pat registruojami duomenys apie per vieną valksmą arba per vieną žvejybos operaciją sugautą laimikį, nes taip padidės kontrolės veiksmingumas. Trumpesnių nei 12 metrų laivų atveju įpareigojimus, susijusius su laivo žurnalo pildymu ir teikimu, reikėtų supaprastinti ir laivo kapitonai turėtų teikti laivo žurnale esančią informaciją tik vieną kartą, prieš atvykdami į uostą;

(19)reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl leistinojo nuokrypio laivo žurnale nurodant laive laikomų žuvų kiekį, siekiant atsižvelgti į naująsias taisykles dėl mažesnio nei 50 kg laimikio registravimo laivo žurnaluose. Be to, reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl leistinojo nuokrypio, siekiant atsižvelgti į laimikio, kuris iškraunamas nerūšiuotas, ypatumus;

(20)išvykęs žvejybos laivas nedelsiant turėtų sukurti elektroninį laivo žurnalą ir tam reisui priskirti unikalų žvejybos reiso identifikatorių. Siekiant užtikrinti griežtesnę kontrolę ir patobulinti valstybių narių vykdomą duomenų patvirtinimą ir žvejybos produktų atsekamumą tiekimo grandinėje, tas unikalus žvejybos reiso identifikatorius turėtų būti nurodomas laivo žurnale, perkrovimo deklaracijose ir iškrovimo deklaracijose. Siekiant pagerinti ir supaprastinti informacijos apie prarastu žvejybos įrankius perdavimą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, informacija apie prarastus žvejybos įrankius turėtų būti teikiama laivo žurnale;

(21)išankstinis pranešimas apie iškrovimą užtikrina geresnę pareigūnų vykdomą kontrolę, kaip laikomasi laimikio registravimo ir žvejybos veiklos taisyklių. Siekiant pagerinti laimikio registravimo taisyklių laikymąsi, nuostatas dėl išankstinių pranešimų reikėtų taikyti ne tik žvejybos laivams, žvejojantiems į daugiamečius planus įtrauktus išteklius, bet ir visiems ilgesniems nei 12 metrų laivams. Valstybės narės turėtų turėti teisę su jų vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo veiklą tik jų teritoriniuose vandenyse, nustatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį, jeigu tai nedaro neigiamo poveikio jų galimybei laivui atvykus atlikti jo inspektavimą;

(22)Sąjungos žvejybos laivai, iškraunantys žvejybos produktus trečiosiose valstybėse arba perkraunantys žvejybos produktus trečiųjų valstybių vandenyse ar atvirojoje jūroje, turėtų teikti išankstinį pranešimą arba gauti vėliavos valstybių narių leidimą. Tokių išankstinių pranešimų ir leidimų reikalaujama atsižvelgiant į vėliavos valstybių narių pareigas neleisti NNN žvejybos produktams patekti į tarptautines rinkas;

(23)reikėtų iš dalies pakeisti nuostatas dėl laimikio duomenų ir žvejybos pastangų registravimo valstybėse narėse siekiant įtraukti duomenis, nurodomus svėrimo dokumentuose, perleidimo pažymose ir transporto dokumentuose;

(24)suvestinių laimikio duomenų ir žvejybos pastangų teikimo Komisijai taisykles reikėtų supaprastinti numatant vieną datą, iki kurios reikia pateikti visus duomenis;

(25)nuostatas dėl Komisijos skelbimų apie žvejybos draudimą išnaudojus žvejybos kvotas arba didžiausias leistinas žvejybos pastangas reikėtų supaprastinti siekiant užtikrinti, kad apie draudimą būtų paskelbiama laiku. Be to, tas nuostatas reikėtų suderinti su Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytu įpareigojimu iškrauti laimikį;

(26)reikėtų atnaujinti nuostatas dėl žvejybos pajėgumo pateikiant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013;

(27)nuostatas dėl žvejybos laivų talpos patikros žvejybos pajėgumo kontrolės tikslais reikėtų supaprastinti, taip pat reikėtų patikslinti nuostatas dėl variklio galios patikros. Jeigu žvejybos laivai, kuriuose naudojami aktyviosios žvejybos įrankiai, vykdo veiklą naudodami variklius, kurių galia viršija nurodytąją registracijos dokumentuose, neįmanoma užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytų viršutinių pajėgumų ribų. Todėl svarbu veiksmingai kontroliuoti žvejybos laivų, kuriuose naudojami aktyviosios žvejybos įrankiai, variklio galią pasitelkiant prietaisus, kuriais nuolat stebima variklio galia;

(28)siekiant užtikrinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti parengta ir reguliariai atnaujinama metinė arba daugiametė nacionalinė kontrolės programa, apimanti visas bendros žuvininkystės politikos taisykles. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad oficialioji kontrolė būtų vykdoma remiantis rizika. Taip pat reikėtų nustatyti reikalavimą teikti metines nacionalinio inspektavimo ir kontrolės ataskaitas;

(29)ribojamos žvejybos rajonai nustatomi pagal Sąjungos teisės aktus, nacionalinės teisės aktus ir tarptautinius susitarimus. Todėl nuostatos dėl valstybių narių vykdomos ribojamos žvejybos rajonų kontrolės turėtų būti taikomos ribojamos žvejybos rajonams, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra. Taip pat tam tikrais atvejais reikėtų kontroliuoti ribojamos žvejybos rajonuose žvejojančius mėgėjų žvejybos laivus;

(30)mėgėjų žvejyba Sąjungoje atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į didelį mėgėjų žvejybos poveikį tam tikriems ištekliams, būtina numatyti konkrečias priemones, kuriomis valstybės narės vykdytų veiksmingą mėgėjų žvejybos kontrolę. Registracijos arba licencijavimo sistemos priemonėmis turėtų būti galima tiksliai surašyti fizinius ir juridinius asmenis, dalyvaujančius mėgėjų žvejybos veikloje, ir rinkti patikimus duomenis apie žvejybos laimikį ir metodus. Pakankamus ir patikimus duomenis apie mėgėjų žvejybą būtina rinkti siekiant įvertinti tokios žvejybos poveikį ištekliams ir teikti valstybėms narėms bei Komisijai veiksmingam jūrų biologinių išteklių valdymui ir kontrolei būtiną informaciją;

(31)pagal bendrą žuvininkystės politiką jau nustatytos kelios konkrečios mėgėjų žvejybai taikytinos išteklių išsaugojimo priemonės. Naudojant registracijos arba licencijavimo ir laimikio registravimo sistemas turėtų būti galima veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi tų konkrečių išsaugojimo priemonių;

(32)nuostatas dėl kontrolės tiekimo grandinėje reikėtų patikslinti siekiant sudaryti galimybę valstybėms narėms vykdyti kontrolę ir inspektavimą visuose žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo rinkai etapuose nuo pirmojo pardavimo iki mažmeninės prekybos, įskaitant vežimą;

(33)reikėtų patikslinti žvejybos ir akvakultūros produktų suskirstymo į partijas taisykles. Reikėtų patikslinti, kad partijos turėtų būti sudaromos iš vienos rūšies žvejybos ir akvakultūros produktų, išskyrus atvejus, kai jas sudaro labai nedidelis produktų kiekis;

(34)laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 32 18 straipsnyje nustatytų atsekamumo reikalavimų, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 931/2011 33 nustatomos tam tikros atsekamumo taisyklės, taikytinos konkrečiame gyvūninės kilmės maisto produktų sektoriuje: veiklos vykdytojai turi saugoti konkrečią informaciją, kompetentingų institucijų prašymu ją joms teikti ir perduoti veiklos vykdytojui, kuriam tiekiamas žvejybos produktas. Žuvininkystės sektoriuje atsekamumas svarbus ne tik dėl maisto saugos, bet ir dėl kontrolės ir vartotojų interesų apsaugos užtikrinimo;

(35)todėl būtų tikslinga remtis jau galiojančiomis atsekamumo taisyklėmis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 931/2011. Veiklos vykdytojai turėtų saugoti konkrečią informaciją apie žvejybos ir akvakultūros produktus, kompetentingų institucijų prašymu ją joms teikti ir perduoti veiklos vykdytojui, kuriam tiekiamas žvejybos produktas. Jeigu žvejybos produktai nėra importuojami, į tokią atsekamumo informaciją reikėtų įtraukti unikalų žvejybos reiso identifikatorių, nes taip pat bus galima susieti konkrečią žvejybos produktų partiją su konkrečiu iš Sąjungos žvejybos laivo arba kelių Sąjungos žvejybos laivų toje pačioje geografinėje vietovėje iškrautu laimikiu;

(36)remiantis Reglamentu (ES) Nr. 931/2011, žvejybos ir akvakultūros produktų kontrolei svarbi atsekamumo informacija turėtų būti prieinama nuo pirmojo pardavimo iki mažmeninės prekybos etapo. Taip, visų pirma, bus galima užtikrinti, kad vartotojams teikiama informacija apie rūšis ir žvejybos arba akvakultūros produkto kilmę būtų tiksli;

(37)tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos iš trečiųjų valstybių importuojamiems žvejybos ir akvakultūros produktams. Importuojamų produktų atveju į privalomą atsekamumo informaciją reikėtų įtraukti nuorodą į Reglamente (EB) Nr. 1005/2008 34 numatytą žvejybos laimikio sertifikatą;

(38)siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumo informacijos perdavimą laiku, ta informacija turėtų būti įrašoma skaitmeninėmis priemonėmis ir elektroniniu būdu perduodama tiekimo grandinėje ir kompetentingoms institucijoms jų prašymu;

(39)jeigu žvejybos produktai parduodami iš žvejybos laivų tiesiogiai vartotojams, su atsekamumu, registruotais pirkėjais ir pardavimo pažymomis susijusios taisyklės netaikomos kiekiams, nesiekiantiems tam tikros ribos. Tos ribos turėtų būti derinamos ir mažinamos siekiant pateikti rinkai kuo mažiau žvejybos produktų, kurių neįmanoma atsekti ir todėl negalima kontroliuoti;

(40)siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus itin svarbu užtikrinti renkamų laimikio duomenų patikimumą ir išsamumą. Visų pirma, iškraunamo laimikio duomenis reikėtų registruoti kuo patikimiau. Tam būtina sugriežtinti iškraunamų žvejybos produktų svėrimo procedūras;

(41)produktus taikant kompetentingų institucijų patvirtintas sistemas turėtų sverti valstybėse narėse užregistruoti veiklos vykdytojai, kuriems leidžiama atlikti tą užduotį. Visi iškraunami produktai turėtų būti sveriami pagal rūšis, nes taip bus užtikrintas tikslesnių laimikio duomenų teikimas. Be to, svėrimo duomenis reikėtų registruoti elektroniniu būdu ir saugoti trejus metus;

(42)iškrauti nerūšiuotą įvairių rūšių laimikį turėtų būti leidžiama tik jeigu tenkinamos griežtos sąlygos, įskaitant svėrimą naudojant valstybių narių valdžios institucijų administruojamas arba kontroliuojamas sistemas;

(43)siekiant pagerinti kontrolę ir užtikrinti greitą laimikio registracijos duomenų patvirtinimą ir spartų valstybių narių keitimąsi informacija, reikia, kad visi veiklos vykdytojai registruotų duomenis skaitmeninėmis priemonėmis ir per 24 valandas pateiktų juos elektroniniu būdu valstybėms narėms. Tai visų pirma susiję su iškrovimo deklaracijomis, pardavimo pažymomis ir perleidimo pažymomis;

(44)kadangi esama tinkamų techninių priemonių, reikalavimas registruoti visus duomenis skaitmeniniu būdu ir per 24 valandas perduoti juos elektroninėmis priemonėmis valstybėms narėms turėtų būti taikomas visiems žvejybos produktų pirkėjams;

(45)reikėtų supaprastinti transporto dokumentų perdavimą atitinkamoms valstybėms narėms ir perduoti juos prieš išvykstant, kad kompetentingos institucijos galėtų atlikti kontrolę;

(46)siekiant užtikrinti griežtesnę kontrolę ir patobulinti valstybių narių vykdomą duomenų patvirtinimą ir žvejybos produktų atsekamumą tiekimo grandinėje, iškrovimo deklaracijose, pardavimo pažymose, perleidimo deklaracijose ir transporto dokumentuose turėtų būti nurodomas unikalus žvejybos reiso identifikatorius;

(47)Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatos dėl gamintojų organizacijų stebėsenos ir kainų bei intervencinių priemonių stebėsenos nebėra svarbios ir jas reikėtų išbraukti, nes tokia stebėsena dabar numatyta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;

(48)siekiant patobulinti nacionalinių valdžios institucijų vykdomą rizikos vertinimą planuojant kontrolės veiklą ir padidinti inspektavimo veiksmingumą, reikėtų sugriežtinti reikalavimus dėl nacionalinio pažeidimų registro;

(49)siekiant sudaryti valstybėms narėms vienodas sąlygas tirti visų bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidėjų padarytus pažeidimus, reikėtų patikslinti ir sugriežtinti nuostatas, pagal kurias nustatomas elgesys, laikytinas sunkiu tokių taisyklių pažeidimu;

(50)siekiant veiksmingai atgrasyti nuo didžiausią žalą sukeliančio elgesio pagal Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, būtina sudaryti išsamų visais atvejais sunkiais laikytinų pažeidimų sąrašą. Be to, siekiant užtikrinti proporcingumą, būtina sudaryti išsamų kriterijų, kuriuos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų taikyti nustatydamos tam tikrų kitų pažeidimų sunkumą, sąrašą;

(51)siekiant užtikrinti spartesnį, veiksmingesnį ir didesnį atgrasomąjį poveikį turintį atsaką į sunkius pažeidimus, valstybėse narėse reikėtų nustatyti tokių sunkių pažeidimų atveju taikytinas administracines procedūras, nedarant poveikio numatytam baudžiamajam procesui. Nustačius standartinius minimalius baudų lygius ir patobulinus taškų sistemą, kurią taikant gali būti laikinai sustabdomas žvejybos licencijos arba teisės valdyti laivą galiojimas arba ta licencija ar teisė panaikinama, taip pat padidės visų valstybių narių sankcijų taikymo sistemų atgrasomasis poveikis ir bus užkirstas kelias pakartotiniams pažeidimams;

(52)už žuvininkystės kontrolės veiklą atsakingos nacionalinės įstaigos ir visos svarbios teisminės įstaigos turėtų turėti galimybę susipažinti su nacionalinio pažeidimų registro duomenimis. Užtikrinant visiškai skaidrų valstybių narių keitimąsi nacionalinių registrų informacija bus taip pat padidintas veiksmingumas ir sudarytos vienodos kontrolės veiklos vykdymo sąlygos;

(53)patvirtinimas yra svarbus veiksmas siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 valstybių narių renkami duomenys būtų patikimi ir išsamūs. Reikėtų patikslinti, kokie duomenys turi būti tvirtinami ir kokios yra valstybių narių prievolės neatitikimų atveju;

(54)kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles, Komisija turi turėti galimybę susipažinti su įvairiais valstybių narių renkamais duomenimis. Reikėtų patikslinti, su kokiais duomenimis turėtų turėti galimybę susipažinti Komisija ir kokias užduotis Komisija turi atlikti naudodama tuos duomenis;

(55)valstybių narių surinkti duomenys taip pat labai vertingi mokslo reikmėms. Reikėtų patikslinti, kad valstybių narių ir Sąjungos mokslo įstaigoms gali būti sudaryta galimybė susipažinti su surinktais duomenimis, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, visų pirma, su laivo padėties duomenimis ir žvejybos veiklos duomenimis. Galiausiai valstybių narių renkami žvejybos veiklos duomenys taip pat vertingi Europos Sąjungos statistikos biurui (Eurostatui), kuris jais naudodamasis gali teikti žvejybos statistinius duomenis;

(56)kadangi valstybių narių duomenų mainai itin svarbūs siekiant kontroliuoti įpareigojimus pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, su tokiais mainais susijusias nuostatas reikėtų patikslinti. Visų pirma, valstybės narės turėtų viena kitai sudaryti galimybę susipažinti su savo pažeidimų registrų duomenimis, nes taip jos galės geriau užtikrinti taisyklių vykdymą kontroliuojant Sąjungos žvejybos laivus, plaukiojančius jų vandenyse su kitos valstybės narės vėliava, ir su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, padariusius pažeidimus kitų valstybių narių vandenyse;

(57)tarp valstybių narių renkamų duomenų, su kuriais Komisija turėtų turėti galimybę susipažinti, kaip antai žvejybos veiklos duomenų, kontrolės duomenų, kitų elektroninių žvejybos duomenų bazių ir nacionalinio pažeidimų registro duomenų, gali būti asmens duomenų. Kadangi pagal žvejybos reiso identifikatorių arba žvejybos laivo pavadinimą galima nustatyti fizinių asmenų, pavyzdžiui, žvejybos laivo savininko arba kapitono, tapatybę, informacija, kurioje yra tokių duomenų, tam tikromis aplinkybėmis taip pat gali būti laikoma asmens duomenimis;

(58)vykdant žuvininkystės kontrolę ir užtikrinant reikalavimų vykdymą būtina tvarkyti asmens duomenis. Visų pirma, siekdama stebėti žvejybos galimybes, įskaitant kvotų išnaudojimą, Komisija turėtų turėti galimybę tvarkyti laivo žurnalų, iškrovimo deklaracijų, pardavimo pažymų ir kitus žvejybos veiklos duomenis, kad patvirtintų valstybių narių pateiktus suvestinius duomenis. Kad Komisija galėtų atlikti inspektavimą ir auditą ir stebėti kontrolės veiklą valstybėse narėse, ji turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija, kaip antai inspektavimo ir kontrolės stebėtojų ataskaitomis ir pažeidimų duomenų bazėmis, ir ją tvarkyti. Rengiant tarptautinius susitarimus ir išsaugojimo priemones ir jų laikantis Komisija prireikus turėtų tvarkyti duomenis apie Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, įskaitant laivų identifikacinius numerius ir laivo savininko bei kapitono vardus ir pavardes;

(59)žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo tikslais tvarkomi asmens duomenys paprastai turėtų būti saugomi 5 metus, nes vykdydama žvejybos veiklos stebėseną Komisija patvirtina valstybių narių pateiktus suvestinius duomenis per 5 metus po jų perdavimo. Imantis tolesnių veiksmų dėl pažeidimų, inspektavimo, patikrų, skundų arba audito arba vykstant teismo ar administraciniam procesui, dėl tokių procesų trukmės ir būtinybės turėti galimybę panaudoti tuos duomenis per visą procesų laikotarpį turi būti taikomas ilgesnis 10 metų saugojimo laikotarpis;

(60)reikėtų visuomet visais lygmenimis užtikrinti, kad būtų vykdomi su asmens duomenų apsauga susiję įpareigojimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 35 , Reglamente (ES) 2018/XX 36 ir tam tikrais atvejais nacionalinės teisės aktų nuostatose, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2016/680 37 ;

(61)Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 Komisijai suteikti tam tikri įgaliojimai, kad būtų įgyvendintos kai kurios to reglamento nuostatos;

(62)įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tam tikrus Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais;

(63)Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus , kuriais Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 papildomas konkrečiomis kontrolės taisyklėmis, susijusiomis su:

–įpareigojimo gauti žvejybos leidimą netaikymu tam tikriems žvejybos laivams;

–nuostatomis, taikytinomis tais atvejais, kai sugenda elektroninės registravimo ir duomenų teikimo sistemos, susijusiomis su sekimo sistemomis, laivo žurnalu, išankstiniais pranešimais, perkrovimu ir iškrovimo deklaracijomis;

–įpareigojimo pildyti ir pateikti išankstinį pranešimą ir perkrovimo deklaraciją netaikymu tam tikrų kategorijų žvejybos laivams;

–išsamiomis taisyklėmis dėl atsekamumo sistemų veikimo;

–svėrėjų ir svėrimo įrašų turinio registravimo kriterijais ir procedūra;

–svėrimo procedūrų taisyklėmis ir specialiosiomis taisyklėmis, taikomomis smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių atveju;

–taisyklėmis dėl kontroliuojančiųjų stebėtojų;

–valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir veiklos vykdytojams taikytinomis inspektavimo taisyklėmis;

–veiksnio, dėl kurio laikinai sustabdomas žvejybos licencijos galiojimas arba ta licencija panaikinama, apibrėžtimi, tolesniais su laikinu licencijos galiojimo sustabdymu arba jos panaikinimu susijusiais veiksmais ir taškų panaikinimu;

–būtiniausiais nacionalinių kontrolės veiksmų programų, metinių ataskaitų ir lyginamųjų rodiklių nustatymo reikalavimais;

–laiko termino, iki kurio turi būti įrodyta, kad išteklius galima naudoti saugiai, nustatymu valstybėms narėms;

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (1). Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(64)Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su:

–žvejybos licencijomis ir žvejybos leidimais;

–žvejybos laivų, žvejybos įrankių ir motorlaivių žymėjimu ir identifikavimu;

–sekimo prietaisų techniniais reikalavimais ir charakteristikomis;

–leistinuoju nuokrypiu;

–perskaičiavimo koeficientais, taikomais perskaičiuojant sandėliuojamų arba perdirbtų žuvų svorį į gyvąjį žuvų svorį;

–laivo padėties duomenų turiniu ir laivo žurnalų, išankstinių pranešimų, perkrovimo deklaracijų ir iškrovimo deklaracijų turiniu ir forma, pildymo taisyklėmis ir duomenų skaitmeniniu registravimu ir teikimu;

–elektroninių stebėjimo prietaisų sistemų, įskaitant VSS, techniniais reikalavimais ir charakteristikomis;

–Komisijai teikiamų laimikio registracijos duomenų ir žvejybos pastangų duomenų formatu;

–taisomosiomis priemonėmis, taikytinomis tuo atveju, kai valstybei narei padaryta žala;

–variklio galios patikromis, žvejybos laivo talpa ir žvejybos įrankių tipo, skaičiaus ir jų charakteristikų patikra;

–nuolatinio variklio galios stebėjimo prietaisų techniniais reikalavimais ir charakteristikomis;

–variklio galios sertifikavimu;

–registracijos arba licencijavimo sistema, laivų sekimu ir tam tikros mėgėjų žvejybos įrankių kontrole;

–iškraunamo nerūšiuoto laimikio ėminių ėmimo planais;

–registruotais pirkėjais;

–priežiūros ataskaitomis ir inspektavimo ataskaitomis;

–inspektavimo ir priežiūros ataskaitoms rengti skirtos duomenų bazės naudojimu;

–kiekių nustatymu pagal kvotas, kai imamasi taisomųjų priemonių;

–licencijų turėtojams ir laivo kapitonams taikomos taškų sistemos veikimu;

–specialiomis kontrolės ir inspektavimo programomis;

–išskaitymu iš kvotų;

–prieiga prie duomenų ir duomenų mainais;

–valstybių narių ataskaitomis;

–savitarpio pagalba;

Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 38 ;

(65)įsigaliojus Lisabonos sutarčiai reikia pritaikyti ir kai kurias nuostatas, pagal kurias sprendimų priėmimo įgaliojimai suteikiami tik Tarybai, kad jos atitiktų naująsias bendrai žuvininkystės politikai taikytinas procedūras. Taigi nauja redakcija reikėtų išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas, susijusias su:

–laimikio viršutinės ribos, kurią viršijant reikia pasinaudoti paskirtuoju uostu arba netoli kranto esančia vieta, ir duomenų teikimo dažnumo nustatymu kiekviename daugiamečiame plane;

–kontroliuojančiųjų stebėtojų sistemos sukūrimu;

(66) todėl Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(67)siekiant užtikrinti suderinamumą su Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 taikymo sritimi, reikėtų išplėsti Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 39 tikslus. Europos žuvininkystės kontrolės agentūros misijos turėtų aprėpti visos bendros žuvininkystės politikos taikymo suderinimą. Jos turėtų aprėpti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą kontrolės bei inspektavimo metodų srityje ir tam tikrose srityse Komisijai teikiamą pagalbą;

(68)reikėtų užtikrinti, kad tvarkydama duomenis ir jais keisdamasi agentūra vykdytų su asmens duomenų apsauga susijusius įpareigojimus pagal Reglamentą (ES) 2018/XX.

Sąjungos institucijų atstovai turėtų turėti galimybę dalyvauti agentūros administracinės valdybos posėdžiuose;

(69)reikėtų patikslinti, kad agentūros administracinei valdybai turėtų būti teikiami ir metinės, ir daugiametės agentūros darbo programų projektai, kuriuos parengė vykdomasis direktorius;

(70)reikėtų patikslinti, kad nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms agentūra taip pat gali gauti lėšų pagal įgaliojimo susitarimus arba kaip ad hoc dotacijas;

(71)galiausiai taip pat reikėtų patikslinti nuostatas dėl Komisijos atliekamo agentūros vertinimo;

(72)todėl Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(73)siekiant užtikrinti kontrolės nuostatų nuoseklumą, reikėtų iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 40 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2016/1139 41 . Visų pirma, reikėtų išbraukti nuostatas dėl laisvalaikio žvejybos kontrolės, perkrovimo duomenų registravimo ir teikimo ir laimikio registravimo, nustatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1967/2006, ir nuostatas dėl laivo žurnalų ir žvejybos žurnale pateiktų skaičiavimų leistinojo nuokrypio, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 2016/1139, ir vietoj jų taikyti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas;

(74)laimikio sertifikavimo sistema, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyriuje, yra pagrįsta popierinių dokumentų naudojimu ir todėl yra neveiksminga ir nesuderinama su skaitmenine žvejybos produktų atsekamumo sistema. Laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir siekiant užtikrinti veiksmingą sistemos įgyvendinimą, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, kad būtų sukurta žvejybos laimikio sertifikatų administravimo duomenų bazė (CATCH), grindžiama Oficialiosios kontrolės informacijos valdymo sistema, numatant rizika grindžiamas kontrolės priemones, sumažinant galimybes importuoti sukčiaujant ir palengvinant valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. CATCH veikimo funkcijos bus plėtojamos įvairiais etapais;

(75)siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 įgyvendinimo sąlygas, visų pirma integruotą oficialiems patikrinimams, patikroms, kontrolei ir kitiems svarbiems oficialiesiems veiksmams, susijusiems su žvejybos produktų importu ir eksportu, svarbios informacijos ir dokumentų administravimą, tvarkymą, saugojimą ir mainus, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo ir deleguotieji įgaliojimai, susiję su Oficialiosios kontrolės informacijos valdymo sistema grindžiamos CATCH veikimu ir plėtra;

(76)siekiant užtikrinti Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojama žuvininkystės kontrolė, nuoseklumą, reikėtų išbraukti tam tikras nuostatas dėl sunkių pažeidimų, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, ir prireikus perkelti jas į Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 – pagrindinį žuvininkystės kontrolės teisės aktą. Reglamente (EB) Nr. 1005/2008 reikėtų atitinkamai pateikti nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatas dėl sunkių pažeidimų;

(77)todėl Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, jame vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnyje apibrėžti terminai.“;

(b)2 punktas pakeičiamas taip:

„2. bendros žuvininkystės politikos taisyklės – teisiškai privalomi Sąjungos aktai, įskaitant Sąjungos sudarytus tarptautinius susitarimus, reglamentuojantys jūrų biologinių išteklių išsaugojimą, valdymą bei naudojimą, akvakultūrą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą, vežimą ir prekybą jais;“;

(c)9 punktas pakeičiamas taip:

„9. žvejybos licencija – oficialus dokumentas, kuriuo jo turėtojui, kaip nustatyta nacionalinėse taisyklėse, suteikiama teisė naudoti tam tikrą žvejybos pajėgumą jūrų biologiniams ištekliams naudoti komerciniais tikslais. Žvejybos licencijoje pateikiami būtinieji žvejybos laivo identifikavimo, techninių charakteristikų ir įrengimo reikalavimai;“;

(d)12 punktas pakeičiamas taip:

„12. laivo padėties duomenys – žvejybos laivo identifikavimo, jo geografinės padėties, datos, laiko, kurso ir greičio duomenys, kuriuos jame esantys sekimo įtaisai perduoda vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui;“;

(e)14 punktas pakeičiamas taip:

„14.ribojamos žvejybos rajonas – jūrų rajonas, kuriame žvejybos veikla yra laikinai arba visam laikui apribota arba draudžiama;“;

(f)20 punktas pakeičiamas taip:

„20.partija – žvejybos arba akvakultūros produktų vienetų siunta;“;

(g)24 punktas pakeičiamas taip:

„24.daugiamečiai planai – Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniuose nurodyti planai, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį priimti valdymo planai ir remiantis Sutarties 43 straipsnio 3 dalimi priimtos kitos Sąjungos priemonės, kuriose numatomos ilgiau nei metus taikomos konkrečios tam tikrų žuvų išteklių valdymo arba atkūrimo priemonės;“;

(h)23 punktas išbraukiamas;

(i)28 punktas pakeičiamas taip:

„28. mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;“;

(j)31 punktas išbraukiamas;

(k)įterpiami 33 ir 34 punktai:

„33. žuvų paleidimas – sąmoningas žuvų paleidimas iš žvejybos įrankio prieš visiškai įtraukiant tą įrankį į žvejybos laivą;

34. žūklės laivas – žvejybos laivas, naudojamas jūrų biologiniams ištekliams gaudyti;“;

(2)5 straipsnio 6 dalis išbraukiama;

(3)6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Žvejybos licencija

1. Sąjungos žvejybos laivas gali būti naudojamas komercinio jūrų biologinių išteklių naudojimo tikslais tik tuo atveju, jei jis turi galiojančią žvejybos licenciją.

2. Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad žvejybos licencijoje pateikiama informacija būtų tiksli ir atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnyje nurodytame Sąjungos žvejybos laivyno registre pateiktą informaciją.

3. Vėliavos valstybė narė laikinai sustabdo laivo, kurį ta valstybė narė yra nusprendusi laikinai sulaikyti ar kurio žvejybos leidimo galiojimas laikinai sustabdytas pagal 91b straipsnį, žvejybos licencijos galiojimą.

4. Vėliavos valstybė narė visam laikui panaikina laivo, kuriam taikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnyje nurodyta žvejybos pajėgumo reguliavimo priemonė arba kurio žvejybos leidimas buvo panaikintas pagal 91b straipsnį, žvejybos licenciją.

5.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl vėliavos valstybės narės išduotų žvejybos licencijų galiojimo ir būtinosios informacijos pateikimo tose licencijose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(4)7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu valstybė narė taiko tam tikrą nacionalinę žvejybos leidimų išdavimo tvarką su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, ta valstybė narė Komisijos prašymu jai nusiunčia jos išduotuose leidimuose pateikiamos informacijos santrauką ir susijusius suvestinius duomenis apie žvejybos pastangas.“;

(b)5 dalis pakeičiama taip:

„5.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl vėliavos valstybės narės išduotų žvejybos leidimų galiojimo ir būtinosios informacijos pateikimo tuose leidimuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(c)įterpiama 6 dalis:

„6. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais numatomos nuo įpareigojimo gauti žvejybos leidimus, taikomo Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis nesiekia 10 metrų, nukrypti leidžiančios nuostatos.“;

(5)8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)8 straipsnio antraštė pakeičiama taip:

„8 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų ir žvejybos įrankių žymėjimas ir identifikavimas“;

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

(a)laivų žymėjimo ir identifikavimo;

(b)laivo identifikavimo dokumentų, kuriuos reikia turėti laive;

(c)motorlaivių ir žuvų suburiamųjų įrenginių žymėjimo ir identifikavimo;

(d)žvejybos įrankių žymėjimo ir identifikavimo;

(e)žvejybos įrankių žymenų;

(f)plūdurų žymėjimo ir ūdų išdėstymo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(6)9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Laivų stebėjimo sistemos

1.Valstybės narės naudoja laivų stebėjimo sistemas, kuriomis, rinkdamos ir analizuodamos laivų padėties duomenis, veiksmingai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų padėtį ir judėjimą visose tų laivų buvimo vietose ir valstybių narių vandenyse esančius žvejybos laivus. Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina nenutrūkstamą ir sistemingą laivo padėties duomenų tikslumo stebėjimą ir kontrolę.

2.Sąjungos žvejybos laivuose įrengiamas tinkamai veikiantis ir reguliariai laivo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti.

Laivų stebėjimo sistemos taip pat sudaro sąlygas 9a straipsnyje nurodytam vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui bet kuriuo metu gauti duomenis iš žvejybos laivo. Laivo padėties duomenys perduodami ir iš jo gaunami naudojantis palydoviniu ryšiu arba prisijungiant prie sausumos judriojo ryšio tinklo, jei toks tinklas pasiekiamas.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai gali laivuose turėti mobilų ir reguliariai laivo padėties duomenis registruojantį bei perduodantį įtaisą, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti. Jei įtaisu neįmanoma prisijungti prie judriojo ryšio tinklo, to laikotarpio laivo padėties duomenys užregistruojami ir perduodami iškart po to, kai laivas prisijungia prie tokio tinklo, ir ne vėliau kaip prieš įplaukiant į uostą.

4.Jeigu Sąjungos žvejybos laivas yra kitos valstybės narės vandenyse, vėliavos valstybė narė to laivo padėties duomenis automatiškai perduoda pakrantės valstybių narių žvejybos stebėjimo centrui. Laivo padėties duomenys taip pat perduodami valstybei narei, kurios uostuose žvejybos laivas galėtų iškrauti laimikį arba kurios vandenyse jis galėtų tęsti savo žvejybos veiklą.

5.Jeigu Sąjungos žvejybos laivas vykdo veiklą trečiosios valstybės vandenyse arba vandenyse, kuriuose žvejybos išteklius valdo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta regioninė žvejybos valdymo organizacija, ir jeigu susitarime su ta trečiąja valstybe ar pagal taikomas tos organizacijos taisykles taip nustatyta, laivo padėties duomenys taip pat turi būti prieinami tai valstybei ar organizacijai.

6.Kaip ir Sąjungos žvejybos laivuose pagal šį straipsnį, trečiųjų valstybių žvejybos laivuose, vykdančiuose veiklą Sąjungos vandenyse, įrengiamas tinkamai veikiantis ir reguliariai laivo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti.

7.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios žvejybos stebėjimo centrų vykdomo žvejybos veiklos ir žvejybos pastangų stebėjimo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl kapitonų atsakomybės už laivų stebėjimo įtaisus.

8. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a)laivo padėties duomenų formato ir turinio;

(b)laivų stebėjimo įtaisams taikomų reikalavimų ir techninių specifikacijų;

(c)žvejybos laivų padėties ir jų judėjimo (įskaitant ribojamos žvejybos rajonuose) duomenų perdavimo dažnumo;

(d)duomenų perdavimo pakrantės valstybėms narėms.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(7)įterpiamas 9a straipsnis:

„9a straipsnis

Žvejybos stebėjimo centrai

1.Valstybės narės įsteigia žvejybos stebėjimo centrus, kurie stebi žvejybos veiklą bei žvejybos pastangas, ir užtikrina jų veiklą. Atitinkamos valstybės narės žvejybos stebėjimo centras stebi su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, nesvarbu, kuriuose vandenyse jie vykdo veiklą ar kuriuose uostuose jie yra, taip pat su kitų valstybių narių vėliava plaukiojančius Sąjungos žvejybos laivus ir trečiųjų valstybių žvejybos laivus, kuriems taikomos laivų stebėjimo sistemos nuostatos ir kurie vykdo veiklą vandenyse, į kuriuos ta valstybė narė turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai.

2.Kiekviena vėliavos valstybė narė paskiria už žvejybos stebėjimo centrą atsakingas kompetentingas institucijas ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos žvejybos stebėjimo centras būtų tinkamai aprūpintas personalu ir kompiuterių aparatine bei programine įranga, sudarančia sąlygas automatiškai tvarkyti duomenis ir juos perduoti elektroninėmis priemonėmis. Valstybės narės numato duomenų atsarginių kopijų kūrimo ir duomenų atkūrimo procedūras, taikytinas sistemos gedimo atveju. Valstybės narės gali naudoti bendrą žvejybos stebėjimo centrą.

3.Vėliavos valstybės narės užtikrina, kad žvejybos stebėjimo centrai turėtų prieigą prie visų atitinkamų duomenų, visų pirma prie 109 ir 110 straipsniuose išvardytų duomenų, ir veiktų visą parą be poilsio dienų.

4.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl žvejybos stebėjimo centrų vykdomo žvejybos veiklos ir žvejybos pastangų stebėjimo, visų pirma dėl:

(a)įplaukimo į konkrečius rajonus ir išplaukimo iš jų stebėjimo;

(b)žvejybos veiklos stebėjimo ir registravimo;

(c)nuostatų, kurios taikomos laivų stebėjimo įtaiso techninių ar ryšio gedimų atveju arba jam neveikiant;

(d)priemonių, kurių reikia imtis negavus žvejybos laivų padėties ir judėjimo duomenų.“;

(8)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Automatinio identifikavimo sistema

Remiantis Direktyva 2002/59/EB, žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis didesnis nei 15 metrų, įmontuojama automatinio identifikavimo sistema, atitinkanti Tarptautinės jūrų organizacijos parengtus eksploatacinių charakteristikų standartus, ir užtikrinamas tos sistemos veikimas.“;

(9)12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Priežiūros operacijų duomenų perdavimas

Taikant šį reglamentą surinkti laivų stebėjimo sistemos (-ų), automatinio identifikavimo sistemos ir laivų aptikimo sistemos duomenys perduodami Komisijai, Sąjungos agentūroms ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, dalyvaujančioms priežiūros operacijose, skirtose jūrų saugai ir saugumui užtikrinti, sienų kontrolei vykdyti, jūrų aplinkai apsaugoti ir bendrajai teisėsaugai užtikrinti.“;

(10)13 straipsnis išbraukiamas;

(11)14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Žvejybos žurnalo pildymas

1.Kiekvieno Sąjungos žūklės laivo kapitonas pildo elektroninį žvejybos žurnalą, kuriame registruoja žvejybos veiklą.

2.1 dalyje nurodytame žvejybos žurnale pateikiama visų pirma ši informacija:

(a)unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris;

(b)žvejybos laivo identifikavimo numeriai ir pavadinimas;

(c)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(d)laimikio sužvejojimo data ir, atitinkamais atvejais, laikas;

(e)išplaukimo iš uosto ir atplaukimo į uostą data bei laikas ir žvejybos reiso trukmė;

(f)žvejybos įrankio tipas, techninės specifikacijos ir matmenys;

(g)apskaičiuotasis kiekvienos rūšies individų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį arba skaičių. Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, šią informaciją pateikia kiekvieno valksmo arba kiekvienos žvejybos operacijos atveju;

(h)visų rūšių, dėl kurių netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, apskaičiuotasis į jūrą išmetamų individų kiekis gyvojo svorio ekvivalentu;

(i)visų rūšių, dėl kurių, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 ir 5 dalimis, netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, apskaičiuotasis į jūrą išmetamų individų kiekis gyvojo svorio ekvivalentu;

(j)naudoti perskaičiavimo koeficientai;

(k)duomenys, kuriuos reikalaujama pateikti pagal 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus žvejybos susitarimus.

3.Jei jūroje buvo prarasta žvejybos įrankių, žvejybos žurnale taip pat nurodoma:

(a)prarastų žvejybos įrankių tipas;

(b)žvejybos įrankių praradimo laikas;

(c)žvejybos įrankio praradimo vietos geografinės koordinatės;

(d)priemonės, kurių imtasi žvejybos įrankiams susigrąžinti.

4.Palyginti su iškrautu kiekiu arba atlikto inspektavimo rezultatu, nustatant žvejybos žurnale įrašomą laive laikomą apskaičiuotąjį individų kiekį kilogramais leidžiamas nuokrypis kiekvienos rūšies atveju yra 10 %. Kiekvienos laive laikomos rūšies individų, kurių gyvasis svoris neviršija 50 kg, atveju leistinas nuokrypis yra 20 %.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, vykdant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje ir trečioje įtraukose nurodytą žvejybą, kurios produktai iškraunami nerūšiuoti, šioje dalyje nustatyti leistini nuokrypiai netaikomi tų rūšių individų laimikiui, kuris atitinka abi šias sąlygas:

(a)sudaro mažiau nei 1 % visų iškrautų rūšių ir

(b)bendras laimikio svoris yra mažesnis nei 100 kg.

5.Žvejybą, kuriai taikoma Sąjungos žvejybos pastangų sistema, vykdančių Sąjungos žūklės laivų kapitonai žvejybos rajone praleistą laiką žvejybos žurnaluose registruoja ir apskaito taip:

(a)velkamųjų žvejybos įrankių atveju:

i)    įplaukimas į tame rajone esantį uostą ir išplaukimas iš jo;

ii)    kiekvienas įplaukimas į jūrų rajonus, kuriuose taikomos specialios taisyklės dėl prieigos prie vandenų ir išteklių, ir kiekvienas išplaukimas iš tų rajonų;

iii)    išplaukiant iš to rajono arba prieš įplaukiant į tame rajone esantį uostą – gyvojo svorio kilogramais nurodytas laive laikomas kiekvienos rūšies laimikis;

(b)statomųjų žvejybos įrankių atveju:

i)    įplaukimas į tame rajone esantį uostą ir išplaukimas iš jo;

ii)    kiekvienas įplaukimas į jūrų rajonus, kuriuose taikomos specialios taisyklės dėl prieigos prie vandenų ir išteklių, ir kiekvienas išplaukimas iš tų rajonų;

iii)    statomųjų žvejybos įrankių statymo arba perstatymo tuose rajonuose data ir laikas;

iv)    žvejybos statomaisiais žvejybos įrankiais operacijų užbaigimo data ir laikas;

v)    išplaukiant iš to rajono arba prieš įplaukiant į tame rajone esantį uostą – gyvojo svorio kilogramais nurodytas laive laikomas kiekvienos rūšies laimikis.

6.Laivo žurnale nurodydami gyvąjį laive laikomų ar perdirbtų individų svorį, Sąjungos žūklės laivų kapitonai taiko pagal 9 dalį nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

7.Sąjungos vandenyse veiklą vykdančių trečiosios valstybės žūklės laivų kapitonai šiame straipsnyje nurodytą informaciją registruoja taip pat kaip ir Sąjungos žvejybos laivų kapitonai.

8.Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

9.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais:

(a)nustatomos išsamios 3 dalyje nurodyto leistino nuokrypio taikymo taisyklės;

(b)nustatomos išsamios perskaičiavimo koeficientų naudojimo taisyklės;

(c)nustatomi perskaičiavimo koeficientai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(12)15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Žvejybos žurnalo pateikimas elektroninėmis priemonėmis

1.Sąjungos žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai elektroninėmis priemonėmis perduoda 14 straipsnyje nurodytą informaciją savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai:

(a)bent kartą per dieną ir, jei taikoma, po kiekvieno valksmo, ir

(b)užbaigę paskutinę žvejybos operaciją ir prieš įplaukdami į uostą.

2.Sąjungos žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai elektroninėmis priemonėmis perduoda 14 straipsnyje nurodytą informaciją savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai užbaigę paskutinę žvejybos operaciją ir prieš įplaukdami į uostą.

3.Be to, Sąjungos žūklės laivų kapitonai elektroninėmis priemonėmis nusiunčia 14 straipsnyje nurodytą informaciją savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai bet kuriuo inspektavimo metu ir jai paprašius.

4.Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

5. Sąjungos vandenyse veiklą vykdančių trečiųjų valstybių žūklės laivų kapitonai elektroninėmis priemonėmis perduoda 14 straipsnyje nurodytą informaciją pakrantės valstybės narės kompetentingai institucijai.“;

(13)įterpiamas 15a straipsnis:

„15a straipsnis

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai dėl laivo žurnalui taikomų reikalavimų

1.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)nuostatų, kurios taikomos nustačius laivo žurnalo duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemų techninius ar ryšio gedimus arba toms sistemoms neveikiant;

(b)priemonių, kurių reikia imtis negavus laivo žurnalo duomenų;

(c)prieigos prie laivo žurnalo duomenų ir priemonių, kurių reikia imtis sutrikus prieigai prie duomenų.

2.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a)žvejybos žurnalo formos, turinio ir pateikimo;

(b)informacijos pildymo ir skaitmeninio registravimo žvejybos žurnale;

(c)laivo žurnalo duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemos veikimo;

(d)reikalavimų, taikomų Sąjungos žvejybos laivui perduodant laivo žurnalo duomenis savo vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms ir institucijoms siunčiant grįžtamąjį pranešimą;

(e)valstybių narių keitimosi laivų žurnalų informacija reikalavimų ir formos;

(f)su žvejybos žurnalu susijusių 5 straipsnio 5 dalyje nurodytos vienos institucijos užduočių;

(g)žvejybos žurnalo duomenų perdavimo dažnumo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(14)16 straipsnis išbraukiamas.

(15)17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai bent prieš keturias valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis praneša šią informaciją:

(a)žvejybos žurnale nurodytą unikalų žvejybos reiso identifikavimo numerį;

(b)žvejybos laivo identifikavimo numeriai ir pavadinimas;

(c)paskirties uosto pavadinimą ir įplaukimo į uostą tikslą, pvz., iškrovimas, perkrovimas ar galimybė pasinaudoti paslaugomis;

(d)žvejybos reiso datas ir atitinkamus geografinius rajonus, kuriuose laimikis buvo sužvejotas;

(e)išplaukimo iš uosto datą ir laiką ir numatomą atplaukimo į uostą datą ir laiką;

(f)kiekvienos rūšies FAO triraidį kodą;

(g)žvejybos žurnale užregistruotą kiekvienos rūšies individų kiekį, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį;

(h)kiekvienos rūšies individų, kuriuos numatoma iškrauti arba perkrauti, kiekį, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį.“;

(b)įterpiama 1a dalis:

„1a.Pakrantės valstybė narė gali nustatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo veiklą tik jos teritoriniuose vandenyse, jei dėl to nesumažėja valstybių narių gebėjimas atlikti inspektavimą.“;

(c)6 dalis pakeičiama taip:

„6.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)tam tikrų kategorijų žvejybos laivų atleidimo nuo 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, atsižvelgiant į iškrautinų žvejybos produktų kiekį ir tipą;

(b)1 dalyje nustatyto išankstinio pranešimo įpareigojimo taikymo konkrečią žvejybą vykdantiems žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų;

(c)nuostatų, kurios taikomos nustačius išankstinių pranešimų duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemų techninius ar ryšio gedimus arba toms sistemoms neveikiant;

(d)priemonių, kurių reikia imtis negavus išankstinių pranešimų duomenų;

(e)prieigos prie išankstinių pranešimų duomenų ir priemonių, kurių reikia imtis sutrikus prieigai prie duomenų.“;

(16)18 straipsnis išbraukiamas;

(17)19 straipsnyje žodžiai „17 ir 18 straipsniuose“ pakeičiami žodžiais „17 straipsnyje“;

(18)įterpiamas 19a straipsnis:

„19a straipsnis

Išankstinis pranešimas apie iškrovimą trečiųjų valstybių uostuose

1.Sąjungos žvejybos laivams leidžiama iškrauti ne Sąjungos vandenyse esančiuose uostuose tik tuomet, jei jie ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis perduoda 3 dalyje nurodytą informaciją ir jei vėliavos valstybė narė per tą laikotarpį neatsisako išduoti leidimo iškrauti.

2. Atsižvelgdama į žvejybos produktų tipą ir atstumą tarp žvejybos plotų ir uostų, vėliavos valstybė narė gali nustatyti trumpesnį (tačiau ne trumpesnį kaip keturių valandų) 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo laikotarpį su jos vėliava plaukiojantiems ir žvejybos veiklą trečiųjų valstybių vandenyse vykdantiems žvejybos laivams.

3.Sąjungos žvejybos laivų kapitonai vėliavos valstybei narei pateikia šią informaciją:

(a)žvejybos žurnale pagal 14 straipsnio 2 dalies a punktą nurodytą unikalų žvejybos reiso identifikavimo numerį;

(b)laivo identifikavimo numerį ir žvejybos laivo pavadinimą;

(c)paskirties uosto pavadinimą ir įplaukimo į uostą tikslą (pvz., iškrovimas ar galimybė pasinaudoti paslaugomis);

(d)atitinkamus geografinius rajonus, kuriuose laimikis buvo sužvejotas;

(e)išplaukimo iš uosto datą ir laiką ir numatomą atplaukimo į uostą datą ir laiką;

(f)kiekvienos rūšies FAO triraidį kodą;

(g)žvejybos žurnale užregistruotą kiekvienos rūšies individų kiekį;

(h)iškrautiną kiekvienos rūšies individų kiekį.

4.Jei, remiantis pateiktos informacijos analize ir kita turima informacija, galima pagrįstai manyti, kad žvejybos laivas nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos prašo trečiosios valstybės, kurioje laivas ketina iškrauti, bendradarbiauti atliekant galimą inspektavimą. Šiuo tikslu vėliavos valstybė narė gali reikalauti, kad žvejybos laivas iškrautų kitame uoste arba pavėlintų savo atplaukimo į uostą ar iškrovimo laiką.“;

(19)į 20 straipsnį įterpiamos 2a ir 2b dalys:

„2a. Nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4 straipsnio 4 dalies ir šio reglamento 43 straipsnio 3 dalies, Sąjungos laivai, iš kurių perkraunama, ir Sąjungos laivai, į kuriuos perkraunama, perkrovimą jūroje ne Sąjungos vandenyse arba trečiųjų valstybių uostuose gali vykdyti tik gavę savo vėliavos valstybės (-ių) narės (-ių) leidimą.

2b. Prašydami leidimo perkrauti pagal 2a dalį, Sąjungos laivų kapitonai, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki perkrovimo operacijos, savo vėliavos valstybei narei elektroninėmis priemonėmis perduoda šią informaciją:

(a)žvejybos žurnale pagal 14 straipsnio 2 dalies a punktą nurodytą unikalų žvejybos reiso identifikavimo numerį;

(b)žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, ir žvejybos laivo, į kurį perkraunama, identifikavimo numerius ir pavadinimus;

(c)kiekvienos rūšies FAO triraidį kodą ir atitinkamą geografinį rajoną, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(d)apskaičiuotąjį kiekvienos rūšies individų kiekį, išreikštą produkto svorio kilogramais ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytą pagal produkto pateikimo formą;

(e)žvejybos laivo, į kurį perkraunama, paskirties uostą;

(f)planuojamo perkrovimo datą ir laiką;

(g)uosto, kuriame planuojama vykdyti perkrovimo operaciją, geografines koordinates arba konkretų pavadinimą.“;

(20)21 straipsnis pakeičiamas taip:

„21 straipsnis

Perkrovimo deklaracijos pildymas

1.Perkrovimo operacijas vykdančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai pildo elektroninę perkrovimo deklaraciją.

2.1 dalyje nurodytoje perkrovimo deklaracijoje pateikiama bent ši informacija:

(a)žvejybos žurnale pagal 14 straipsnio 2 dalies a punktą nurodytas unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris;

(b)žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, ir žvejybos laivo, į kurį perkraunama, identifikavimo numeriai ir pavadinimai;

(c)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(d)apskaičiuotasis kiekvienos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį arba skaičių;

(e)žvejybos laivo, į kurį perkraunama, paskirties uostas ir numatoma atplaukimo data bei laikas;

(f)perkrovimo data ir laikas;

(g)perkrovimo geografinis rajonas arba paskirtasis perkrovimo uostas;

(h)naudoti perskaičiavimo koeficientai.

3.Palyginti su iškrautu kiekiu arba atlikto inspektavimo rezultatu, nustatant perkrovimo deklaracijoje įrašomą laive laikomą apskaičiuotąjį individų kiekį kilogramais leidžiamas nuokrypis kiekvienos rūšies atveju yra 10 %.

4.Tiek laivo, iš kurio perkraunama, tiek laivo, į kurį perkraunama, kapitonai atsako už atitinkamose jų perkrovimo deklaracijose įregistruotų duomenų tikslumą.

5.Perkrovimo deklaracijoje nurodydami gyvąjį laive laikomų ar perdirbtų individų svorį, žvejybos laivų kapitonai taiko pagal 14 straipsnio 9 dalį nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

6.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tam tikrų kategorijų žvejybos laivai, atsižvelgiant į žvejybos produktų kiekį ir (arba) tipą, būtų atleidžiami nuo 1 dalyje nustatyto įpareigojimo.“;

(21)22, 23 ir 24 straipsniai pakeičiami taip:

„22 straipsnis

Perkrovimo deklaracijos duomenų perdavimas elektroninėmis priemonėmis

1.Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai per 24 valandas nuo perkrovimo operacijos užbaigimo savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis nusiunčia 21 straipsnyje nurodytą informaciją.

2.Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1 dalyje nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

3.Jeigu Sąjungos žvejybos laivas savo laimikį perkrauna ne savo vėliavos valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios perkrovimo deklaracijos duomenis, nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis juos perduoda valstybės narės, kurioje laimikis perkrautas ir kurioje yra jo paskirties vieta, kompetentingoms institucijoms.

4.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)nuostatų, kurios taikomos nustačius perkrovimo duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemų techninius ar ryšio gedimus arba toms sistemoms neveikiant;

(b)priemonių, kurių reikia imtis negavus perkrovimo duomenų;

(c)prieigos prie perkrovimo duomenų ir priemonių, kurių reikia imtis sutrikus prieigai prie duomenų.

5.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a)perkrovimo deklaracijos duomenų formato ir turinio;

(b)perkrovimo deklaracijos pildymo ir elektroninio perkrovimo duomenų registravimo;

(c)perkrovimo duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemos veikimo;

(d)reikalavimų, taikomų Sąjungos žvejybos laivui perduodant perkrovimo duomenis savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir vėliavos valstybės narės institucijoms siunčiant grįžtamąjį pranešimą;

(e)valstybių narių keitimosi informacija apie perkrovimą reikalavimų ir formos;

(f)su perkrovimu susijusių 5 straipsnio 5 dalyje nurodytos vienos institucijos užduočių;

(g)perkrovimo duomenų perdavimo dažnumo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23 straipsnis

Iškrovimo deklaracijos pildymas

1.Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas pildo elektroninę iškrovimo deklaraciją.

2.1 dalyje nurodytoje iškrovimo deklaracijoje pateikiama bent ši informacija:

(a)unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris;

(b)žvejybos laivo identifikavimo numeriai ir pavadinimas;

(c)kiekvienos iškrautos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(d)kiekvienos iškrautos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais pagal 60 straipsnį ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį arba skaičių;

(e)iškrovimo uostas;

(f)iškrovimo data ir laikas;

(g)svėrėjo registracijos numeris;

(h)naudoti perskaičiavimo koeficientai.

3.Už iškrovimo deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumą atsako laivo kapitonas.

5.Iškrovimo deklaracijoje nurodydami gyvąjį laive laikomų ar perdirbtų individų svorį, žvejybos laivų kapitonai taiko pagal 14 straipsnio 9 dalį nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

 24 straipsnis

Iškrovimo deklaracijos duomenų perdavimas elektroninėmis priemonėmis

1.Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas per 24 valandas nuo iškrovimo užbaigimo savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis perduoda 23 straipsnyje nurodytą informaciją.

2.Taikydamas nukrypti leidžiančią nuostatą dėl žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų, kurie iškraunami nerūšiuoti ir sveriami pagal 60 straipsnio 5 dalies c punktą, kapitonas pateikia 23 straipsnyje nurodytą informaciją, atnaujintą iškart po antrojo svėrimo įtraukiant antrojo svėrimo rezultatą.

3.Jeigu Sąjungos žvejybos laivas savo laimikį iškrauna ne savo vėliavos valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios iškrovimo deklaracijos duomenis, nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis juos perduoda valstybės narės, kurioje laimikis iškrautas, kompetentingoms institucijoms.

4.Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

5.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)su iškrovimo deklaracijos pateikimu susijusių nukrypti leidžiančių nuostatų;

(b)nuostatų, kurios taikomos nustačius iškrovimo deklaracijos duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemų techninius ar ryšio gedimus arba toms sistemoms neveikiant;

(c)priemonių, kurių reikia imtis negavus išrovimo deklaracijos duomenų;

(d)prieigos prie iškrovimo deklaracijos duomenų ir priemonių, kurių reikia imtis sutrikus prieigai prie duomenų.

6.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a)iškrovimo deklaracijos formos ir turinio;

(b)iškrovimo deklaracijos pildymo ir elektroninio iškrovimo deklaracijos duomenų registravimo;

(c)iškrovimo deklaracijos duomenų elektroninio registravimo ir perdavimo sistemos veikimo;

(d)reikalavimų, taikomų Sąjungos žvejybos laivui perduodant iškrovimo deklaraciją savo vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms ir institucijoms siunčiant grįžtamąjį pranešimą;

(e)valstybių narių keitimosi iškrovimo deklaracijos duomenimis reikalavimų ir formos;

(f)su iškrovimo deklaracijomis susijusių 5 straipsnio 5 dalyje nurodytos vienos institucijos užduočių;

(g)iškrovimo deklaracijos duomenų perdavimo dažnumo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(22)25 straipsnis išbraukiamas;

(23)į IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnį įterpiamas 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolė

1.Valstybės narės užtikrina veiksmingą įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolę. Šiuo tikslu pagal 2 dalį nustatytoje minimalioje procentinėje dalyje žvejybos laivų, žvejojančių rūšis, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, ir plaukiojančių su jų vėliava, įrengiamos nuolat įrašus darančios vaizdo stebėjimo sistemos (VSS) su duomenų saugojimo funkcija.

2.Pagal 95 straipsnį priimtose specialiosiose kontrolės ir inspektavimo programose nustatoma 1 dalyje nurodyta žvejybos laivų procentinė dalis pagal skirtingas rizikos kategorijas. Tose programose taip pat nustatomos rizikos kategorijos ir prie tų kategorijų priskirtų žvejybos laivų tipai.

3. Valstybės narės gali reikalauti, kad įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymas būtų kontroliuojamas naudojantis ne tik 1 dalyje nurodytomis VSS, bet ir kitomis elektroninėmis stebėjimo sistemomis.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolės elektroninių stebėjimo sistemų, įskaitant nuolat įrašus darančias VSS, reikalavimų, techninių specifikacijų, įdiegimo ir veikimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(24)28 straipsnis išbraukiamas;

(25)29 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys išbraukiamas;

(26)32 straipsnis išbraukiamas;

(27)33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Laimikio ir žvejybos pastangų registravimas

1.Kiekviena vėliavos valstybė narė registruoja visus šiame reglamente nurodytus su laimikiu ir žvejybos pastangomis susijusius duomenis, visų pirma 14, 21, 23, 55, 59a, 62, 66 ir 68 straipsniuose nurodytus duomenis, ir tų duomenų originalus saugo ne trumpiau kaip trejus metus, laikydamasi nacionalinių taisyklių.

2.Iki kiekvieno mėnesio 15 dienos kiekviena vėliavos valstybė narė Komisijai ar jos paskirtai įstaigai elektroninėmis priemonėmis perduoda suvestinius duomenis:

(a)apie per ankstesnį mėnesį sugautą ir laive laikomą kiekvienų išteklių ar išteklių grupių individų kiekį ir į jūrą išmestą kiekvienos rūšies individų kiekį, išreikštą gyvojo svorio ekvivalentu, įskaitant atskirais įrašais nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį;

(b)apie per ankstesnį mėnesį panaudotas žvejybos pastangas, suskirstytas pagal kiekvieną žvejybos rajoną, kuriame taikoma žvejybos pastangų sistema, arba, atitinkamais atvejais, pagal kiekvieną žvejybos, kuriai taikoma žvejybos pastangų sistema, rūšį.

3.Kai valstybių narių pagal 2 dalį pateikti duomenys grindžiami apskaičiuotuoju išteklių ar išteklių grupių kiekiu, valstybė narė Komisijai pateikia pagal iškrovimo deklaracijas nustatytą tikslų kiekį, kai tik tos deklaracijos parengiamos ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo iškrovimo dienos.

4.Kai valstybė narė nustato Komisijai pagal 2 ir 3 dalis pateiktos informacijos ir pagal 109 straipsnį atlikto patvirtinimo rezultatų neatitikimų, ji Komisijai nurodo atliekant patvirtinimą nustatytą tikslų kiekį, kai tik jis žinomas ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo iškrovimo dienos.

5.Visas Sąjungos žvejybos laivais sugautas išteklių ar išteklių grupių, kurioms taikoma kvota, individų laimikis išskaičiuojamas iš jų vėliavos valstybei narei taikomų tų išteklių ar išteklių grupės kvotų, neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.

6.Valstybės narės registruoja vykdant mokslinius tyrimus sugautą laimikį, kuriuo yra prekiaujama ir kuris yra parduodamas, atitinkamais atvejais įskaitant ir individus, nesiekiančius taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir duomenis apie tokį laimikį perduoda Komisijai. Jei tas laimikis viršija 2 % atitinkamų kvotų, jis išskaičiuojamas iš vėliavos valstybei narei taikomos kvotos. Ši dalis netaikoma laimikiui, sužvejotam atliekant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1004 (*) 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokslinius tyrimus jūroje.

7.Išskyrus žvejybos pastangas, panaudotas tų žvejybos laivų, kuriems netaikoma žvejybos pastangų sistema, visos žvejybos pastangos, kurias panaudojo Sąjungos žvejybos laivai, turintys žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, ar, atitinkamais atvejais, naudojantys tą įrankį ar įrankius, arba vykdantys žvejybą, kuriai taikoma žvejybos pastangų sistema, geografiniame rajone, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su tuo geografiniu rajonu ir tuo žvejybos įrankiu ar ta žvejyba.

8.Žvejybos pastangos, kurias mokslinių tyrimų tikslais panaudojo laivas, turintis žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, arba vykdantis žvejybą, kuriai taikoma žvejybos pastangų sistema, geografiniame rajone, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, išskaičiuojamos iš jo vėliavos valstybės narės turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su tuo žvejybos įrankiu ar įrankiais arba ta žvejyba ir su tuo geografiniu rajonu, jeigu šių pastangų panaudojimo metu sužvejotu laimikiu buvo prekiaujama ir jis buvo parduotas ir sudaro daugiau nei 2 % paskirtų žvejybos pastangų. Ši dalis netaikoma laimikiui, sužvejotam atliekant Reglamento (ES) 2017/1004 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokslinius tyrimus jūroje.

(*)2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).“;

(28)34 straipsnis pakeičiamas taip:

„34 straipsnis

Duomenys apie žvejybos galimybių išnaudojimą

Jei nustatoma, kad 80 % išteklių arba išteklių grupės kvotos laikoma išnaudota, Komisija gali paprašyti valstybės narės teikti išsamesnę informaciją ir ja teikti dažniau, nei numatyta 33 straipsnyje.“;

(29)35 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.Nuo 1 dalyje nurodytos datos atitinkama valstybė narė uždraudžia visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai vykdant atitinkamą žvejybą žvejoti išteklius ar išteklių grupę, kurių kvota išnaudota, arba turint atitinkamą žvejybos įrankį vykdyti žvejybos veiklą tame geografiniame rajone, kuriame išnaudotos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, ir nustato datą, iki kurios leidžiama atlikti perkrovimą, perkėlimą ir iškrovimą arba pateikti galutines laimikio ataskaitas.

3.Atitinkama valstybė narė paskelbia 2 dalyje nurodytą sprendimą ir apie jį nedelsdama praneša Komisijai. Sprendimas taip pat paskelbiamas viešoje Komisijos svetainėje. Nuo datos, kurią atitinkama valstybė narė paskelbia tą sprendimą, valstybės narės užtikrina, kad su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ar jų grupė jų vandenyse ir jų teritorijoje nevykdytų jokios atitinkamų išteklių arba išteklių grupės žvejybos veiklos.“;

(30)36 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Nustačiusi, kad Sąjungos, valstybės narės ar valstybių narių grupės žvejybos galimybės laikomos išnaudotomis, Komisija apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms ir gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais uždraudžia žvejybos veiklą atitinkamame rajone, tam tikrais žvejybos įrankiais, tam tikrų išteklių ar išteklių grupės žvejybos veiklą ar tą konkrečią žvejybą vykdančio laivyno žvejybos veiklą.“;

(31)37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalis pakeičiama taip:

„2.Jeigu valstybės narės, kuriai buvo uždrausta žvejoti dar neišnaudojus savo žvejybos galimybių, patirta žala neatlyginta, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos priemonės patirtai žalai tinkamai atlyginti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tos priemonės gali apimti išskaitymą iš tas galimybes viršijusių valstybių narių žvejybos galimybių, taip išskaičiuotą kiekį tinkamai paskirstant valstybėms narėms, kurių žvejybos veikla buvo uždrausta joms dar neišnaudojus savo žvejybos galimybių.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4.Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl:

(a) pranešimo apie patirtą žalą;

(b)žalą patyrusių valstybių narių nustatymo ir žalos dydžio;

(c)peržvejojusių valstybių narių ir peržvejoto kiekio nustatymo;

(d) peržvejojusių valstybių narių žvejybos galimybių išskaitymo proporcingai jų viršytoms žvejybos galimybėms;

(e)žalą patyrusių valstybių narių žvejybos galimybių papildymo proporcingai jų patirtai žalai;

(f)papildymo ir išskaitymo įsigaliojimo datų ir

(g)atitinkamais atvejais dėl bet kurių kitų žalai atlyginti būtinų priemonių.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(32)IV antraštinės dalies II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„II SKYRIUS

Žvejybos pajėgumo kontrolė“;

(33)38 straipsnis pakeičiamas taip:

„38 straipsnis

Žvejybos pajėgumas

1.Valstybės narės atsako už tai, kad būtų atliktos būtinos patikros, kuriomis užtikrinama, kad valstybės narės išduotose žvejybos licencijose nurodytas bendras pajėgumas (išreikštas GT ir kW) niekada neviršytų didžiausio tos valstybės narės žvejybos pajėgumo lygio, nustatyto pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnį.

2.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės atliekant:

(a)žvejybos laivų variklių galios patikrinimus;

(b)žvejybos laivų talpos patikrinimus;

(c)žvejybos įrankių rūšies, skaičiaus ir jų charakteristikų patikrinimus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(34)IV antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„2 skirsnis

Variklio galia ir talpa“;

(35)įterpiamas 39a straipsnis:

„39a straipsnis

Nuolatinis variklio galios stebėjimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad laivuose, naudojančiuose šiuos aktyviosios žvejybos įrankius: tralus, traukiamuosius tinklus ir apsupamuosius tinklus, būtų įmontuoti nuolatiniai įtaisai, kuriais matuojama ir registruojama variklio galia tais atvejais, kai:

(a)laivuose įmontuoti varomieji varikliai, kurių sertifikuota variklio galia viršija 221 kilovatą, arba

(b)laivuose įmontuoti varomieji varikliai, kurių sertifikuota variklio galia yra 120–221 kilovatas, ir tie laivai vykdo veiklą rajonuose, kuriuose taikomos žvejybos pastangų sistemos arba variklio galios apribojimai.

2.1 dalyje nurodyti įtaisai, visų pirma pritvirtinti nuolatiniai veleno apkrovos matuokliai ir sūkių skaitikliai, turi užtikrinti nuolatinį varomojo variklio galios matavimą kilovatais.

3.Kapitonai užtikrina, kad 1 dalyje nurodyti įtaisai visuomet veiktų ir kad informacija, gauta nuolat matuojant varomojo variklio galią, būtų registruojama, laikoma laive ir bet kuriuo metu prieinama pareigūnams.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl 1 dalyje nurodytiems įtaisams taikomų reikalavimų ir jų charakteristikų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(36)40 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su varomųjų variklių galios sertifikavimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(37)41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis

Variklio galios ir laivo talpos patikrinimas

Jei iš surinktų duomenų (laivo padėties duomenų, žvejybos žurnalo duomenų arba duomenų, gautų nuolat matuojant varomojo variklio galią) galima manyti, kad žvejybos laivo variklio galia yra didesnė, nei nustatyta žvejybos licencijoje arba Sąjungos ar nacionalinio laivyno registre, valstybės narės atlieka fizinį variklio galios patikrinimą.

Jei iš surinktų duomenų (žvejybos žurnalo duomenų, iškrovimo deklaracijų arba kitos atitinkamos informacijos) galima manyti, kad žvejybos laivo talpa yra didesnė, nei nustatyta žvejybos licencijoje arba Sąjungos ar nacionalinio laivyno registre, valstybės narės atlieka fizinį laivo talpos patikrinimą.“;

(38)42 straipsnio 3 dalyje žodžiai „60 ir 61 straipsnių“ pakeičiami žodžiais „60 straipsnio“;

(39)43 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Daugiamečiame plane nustatomas rūšių, kurioms tas planas taikomas, individų gyvajam svoriui taikytinas ribinis kiekis, kurį viršijęs žvejybos laivas privalo savo laimikį iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje.“

(b)7 dalis išbraukiama;

(40)45 straipsnis išbraukiamas;

(41)46 straipsnis išbraukiamas;

(42)48 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis pakeičiama taip:

„3.Jei prarasto įrankio neįmanoma susigrąžinti, laivo kapitonas, remdamasis 14 straipsnio 3 dalimi, informaciją apie prarastą įrankį įtraukia į žvejybos žurnalą. Vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija apie tai praneša pakrantės valstybės narės kompetentingai institucijai.“;

(b)5 dalis pakeičiama taip:

„5.Valstybės narės renka ir registruoja informaciją apie prarastus įrankius ir Komisijos prašymu jai pateikia tą informaciją.“;

(43)50 straipsnis pakeičiamas taip:

„50 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajonų kontrolė

1.Sąjungos vandenyse esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja pakrantės valstybė narė. Pakrantės valstybė narė naudoja žvejybos laivų įplaukimo ribojamos žvejybos rajonus, į kuriuos ji turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, tranzito per juos ir išplaukimo iš tų rajonų aptikimo ir registravimo sistemą.

2.Atviroje jūroje arba trečiųjų valstybių vandenyse esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose Sąjungos žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja vėliavos valstybė narė.

3.Visiems žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti ribojamos žvejybos rajonuose, leidžiama plaukti tranzitu per tuos rajonus, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)tranzito metu visi laive esantys žvejybos įrankiai yra pritvirtinti bei sudėti ir

(b)tranzito metu laivo greitis nėra mažesnis kaip šeši mazgai, išskyrus force majeure atvejus ar nepalankias oro sąlygas. Tokiais atvejais kapitonas nedelsdamas apie tai informuoja savo vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrą, o jis šią informaciją praneša pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

(c)veikia laivų buvimo vietos nustatymo įtaisas, atitinkantis 9 straipsnio nuostatas.“;

(44)55 straipsnis pakeičiamas taip:

„55 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

1.Valstybės narės užtikrina, kad mėgėjų žvejyba jų teritorijoje ir Sąjungos vandenyse būtų vykdoma laikantis bendros žuvininkystės politikos tikslų ir taisyklių.

Siekdamos šio tikslo valstybės narės:

(a)nustato registracijos arba licencijų išdavimo sistemą, kuria naudodamosi stebi mėgėjų žvejybą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų skaičių, ir

(b)renka duomenis apie laimikį, sužvejotą vykdant tokią žvejybą, naudodamos laimikio ataskaitas arba kitus duomenų rinkimo mechanizmus, grindžiamus metodika, apie kurią pranešama Komisijai.

2.Išteklių, išteklių grupių ir rūšių, kurioms taikomos mėgėjų žvejybai nustatytos Sąjungos išteklių išsaugojimo priemonės, atveju valstybės narės:

(a)užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys tokių išteklių arba rūšių mėgėjų žvejybą, kasdien arba po kiekvieno žvejybos reiso elektroninėmis priemonėmis kompetentingoms institucijoms nusiųstų laimikio ataskaitas, ir

(b)be 1 dalyje nurodytos fizinių ir juridinių asmenų registracijos arba licencijų išdavimo sistemos, papildomai nustato tokiai mėgėjų žvejybai naudojamų laivų registracijos arba licencijavimo sistemą.

3.Mėgėjų žvejybos laimikį parduoti draudžiama.

4.93a straipsnyje nurodytose nacionalinėse kontrolės programose numatoma speciali su mėgėjų žvejyba susijusi kontrolės veikla.

5.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a)specialių rūšių arba išteklių mėgėjų žvejybos registravimo ar licencijavimo sistemų;

(b)laimikio duomenų rinkimo, registravimo ir pateikimo;

(c)mėgėjų žvejybai naudojamų laivų stebėjimo ir

(d)mėgėjų žvejybai naudojamų įrankių kontrolės ir žymėjimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.Šis straipsnis taikomas bet kokiai mėgėjų žvejybos veiklai, įskaitant turizmo sektoriaus ir sporto varžybų sektoriaus komercinių subjektų organizuojamą žvejybos veiklą.“;

(45)V antraštinės dalies pavadinimas pakeičiamas taip:

„V ANTRAŠTINĖ DALIS

TIEKIMO GRANDINĖS KONTROLĖ“;

(46)V antraštinės dalies I skyrius pakeičiamas taip:

„I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

56 straipsnis

Prekybos kontrolės principai

1.Kiekviena valstybė narė atsako už bendros žuvininkystės politikos taisyklių taikymo savo teritorijoje kontrolę visuose žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos etapuose – nuo pateikimo rinkai iki mažmeninės prekybos, įskaitant šių produktų gabenimą. Valstybės narės visų pirma imasi priemonių užtikrinti, kad žvejybos produktai, kurie nesiekia taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, būtų naudojami tik kitoms reikmėms nei žmonėms tiesiogiai vartoti.

2.Tais atvejais, kai Sąjungos teisės aktuose yra nustatytas minimalus tam tikrų rūšių individų dydis, veiklos vykdytojai, atsakingi už pirkimą, pardavimą, sandėliavimą ar gabenimą, privalo gebėti įrodyti, kad produktai kilę iš atitinkamo geografinio rajono.

56a straipsnis

Partijos

1.Sužvejoti arba surinkti žvejybos ir akvakultūros produktai prieš pateikiami rinkai suskirstomi į partijas.

2.Partiją sudaro tik vienos rūšies ta pačia forma pateikti žvejybos arba akvakultūros produktai, gauti iš to paties atitinkamo geografinio rajono ir to paties žvejybos laivo ar žvejybos laivų grupės, arba iš to paties akvakultūros produktus auginančio subjekto.

3.Nukrypstant nuo 2 dalies, žvejybos laivo operatorius, gamintojų organizacija, kuriai priklauso žvejybos laivo operatorius, arba registruotas pirkėjas prieš pateikdamas rinkai gali sudaryti partijas iš mažesnio nei 30 kg kelių rūšių ta pačia forma pateiktų žvejybos produktų kiekio, gauto iš to paties atitinkamo geografinio rajono ir vieno laivo per vieną dieną.

4.Nukrypstant nuo 2 dalies, prieš pateikiant rinkai produktus, skirtus kitoms reikmėms nei žmonėms tiesiogiai vartoti, gali būti sudarytos kelių rūšių žvejybos produktų, kuriuos sudaro taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantys individai, gauti iš to paties atitinkamo geografinio rajono ir to paties žvejybos laivo ar žvejybos laivų grupės, partijos.

5.Pateikta rinkai žvejybos arba akvakultūros produktų partija gali būti sujungta su kita partija arba padalyta į dalis tik tuo atveju, jei po sujungimo arba padalijimo sudarytos partijos atitinka šiuos reikalavimus:

(a)jos sudarytos tik iš vienos rūšies ta pačia forma pateiktų žvejybos arba akvakultūros produktų;

(b)pateikiama naujos (-ų) partijos (-ų) atsekamumo informacija, nurodyta 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse;

(c)už naujai sudarytos partijos pateikimą rinkai atsakingas veiklos vykdytojas gali pateikti informaciją apie naujai sudarytos partijos sudėtį, visų pirma informaciją apie kiekvieną į jos sudėtį įeinančių žvejybos arba akvakultūros produktų partiją ir iš ankstesnių partijų, iš kurių sudaryta nauja partija, paimtą žvejybos arba akvakultūros produktų kiekį.

6.Šis straipsnis taikomas tik Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87* nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui ir 16 skirsnio 1604 bei 1605 pozicijoms priskiriamiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

57 straipsnis

Bendrieji prekybos standartai

1.Valstybės narės tikrina, ar produktai, kuriems taikomi bendrieji prekybos standartai, yra pateikiami rinkai laikantis tų standartų.

2.Patikrinimai gali būti atliekami bet kuriame tiekimo grandinės etape, įskaitant gabenimą. Atliekant produktų, kuriems bendrieji prekybos standartai taikomi tik juos pateikiant rinkai, patikrinimus kituose tiekimo grandinės etapuose, gali būti tikrinami dokumentai.

3.Už žvejybos ir akvakultūros produktų partijų pirkimą, pardavimą, laikymą ar gabenimą atsakingi veiklos vykdytojai bet kuriame tiekimo grandinės etape turi gebėti įrodyti, kad tie produktai atitinka minimalius prekybos standartus.

58 straipsnis

Atsekamumas

1.Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytų atsekamumo reikalavimų, visos žvejybos arba akvakultūros produktų, įskaitant eksportuoti skirtus žvejybos ir akvakultūros produktus, partijos turi būti atsekamos visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose (nuo žvejojimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos).

2.Veiklos vykdytojai užtikrina, kad 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija apie kiekvieną žvejybos arba akvakultūros produktų partiją kiekviename gamybos, perdirbimo ir platinimo etape (nuo sužvejojimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos):

(a)būtų saugoma skaitmeniniu būdu;

(b)paprašius būtų pateikiama kompetentingoms institucijoms;

(c)elektroniniu būdu būtų perduodama arba prieinama verslo subjektui, kuriam tiekiami žvejybos arba akvakultūros produktai.

3.Žvejybos ir akvakultūros produktų partijos, kurios yra ar tikėtina, kad bus pateiktos Sąjungos rinkai, arba yra ar tikėtina, kad bus eksportuotos, tinkamai pažymimos ar paženklinamos, kad būtų užtikrintas kiekvienos partijos atsekamumas.

4.Valstybės narės tikrina, ar veiklos vykdytojai yra įdiegę skaitmenines sistemas ir procedūras, kurios sudarytų sąlygas nustatyti bet kurį veiklos vykdytoją, kuris jiems pristatė žvejybos ir akvakultūros produktų partijas ir kuriam tie produktai buvo pristatyti. Ši informacija paprašius pateikiama kompetentingoms institucijoms.

5.2 dalyje nurodytą informaciją apie žvejybos ir akvakultūros produktų (išskyrus į Sąjungą importuojamus produktus) partijas sudaro:

(a)partijos identifikavimo numeris;

(b)14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas visų partiją sudarančių žvejybos produktų unikalus žvejybos reiso identifikavimo numeris (-iai) arba akvakultūros produktus auginančio subjekto pavadinimas ir registracijos numeris;

(c)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir mokslinis pavadinimas;

(d)jūroje sužvejotų žvejybos produktų atitinkamas (-i) geografinis (-iai) rajonas (-ai) arba gėluose vandenyse sužvejotų žvejybos produktų ir akvakultūros produktų sužvejojimo arba gamybos vietovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 38 straipsnio 1 dalyje;

(e)žvejybos produktų atveju – Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 III priedo pirmoje skiltyje nurodyta žvejybos įrankių kategorija;

(f)žvejybos produktų sužvejojimo data arba akvakultūros produktų surinkimo data ir, jei taikoma, gamybos data;

(g)kiekis kilogramais, išreikštas grynuoju svoriu arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi;

(h)jei g punkte nurodytas kiekis apima mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančius žvejybos produktus, atskira informacija apie kiekį kilogramais, išreikštą grynuoju svoriu arba mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių individų skaičiumi;

(i)produktų, kuriems taikomi bendrieji prekybos standartai, partijų atveju – vieneto dydis ar svoris, dydžio kategorija, pateikimo forma ir šviežumas.

6.2 dalyje nurodytą informaciją apie į Sąjungą importuojamų žvejybos ir akvakultūros produktų partijas sudaro:

(a)partijos identifikavimo numeris;

(b)jei taikoma, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 pateikto žvejybos laimikio sertifikato numeris visų partiją sudarančių žvejybos produktų atveju arba akvakultūros produktus auginančio subjekto pavadinimas ir registracijos numeris;

(c)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir mokslinis pavadinimas;

(d)jūroje sužvejotų žvejybos produktų atitinkamas (-i) geografinis (-iai) rajonas (-ai) arba gėluose vandenyse sužvejotų žvejybos produktų ir akvakultūros produktų sužvejojimo arba gamybos vietovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 38 straipsnio 1 dalyje;

(e)žvejybos produktų atveju – Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 III priedo pirmoje skiltyje nurodyta žvejybos įrankių kategorija;

(f)žvejybos produktų sužvejojimo data arba akvakultūros produktų surinkimo data ir, jei taikoma, gamybos data;

(g)kiekis kilogramais, išreikštas grynuoju svoriu arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi;

(h)jei taikoma, produktų, kuriems taikomi bendrieji prekybos standartai, partijų atveju – vieneto dydis ar svoris, dydžio kategorija, pateikimo forma ir šviežumas.

7.Valstybės narės gali leisti šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų netaikyti mažiems produktų, kurie vartotojams parduodami tiesiogiai iš žvejybos laivų, kiekiams, jei tie kiekiai neviršija 5 kg žvejybos produktų vienam vartotojui per dieną.

8.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)atsekamumo informacijos skaitmeninimo ir jos elektroninio perdavimo;

(b)fizinio atsekamumo informacijos teikimo ant žvejybos ir akvakultūros produktų partijų;

(c)valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su prieiga prie informacijos, kuri pateikiama su produktų partijomis, ir partijų žymėjimo arba ženklinimo metodais;

(d)partijoms, sudarytoms sujungiant arba padalijant atskiras 56 straipsnio 5 dalyje nurodytas partijas, ir 56 straipsnio 3 dalyje nurodytoms partijoms, kurias sudaro skirtingos rūšys, taikomų atsekamumo reikalavimų;

(e)informacijos apie atitinkamą geografinį rajoną.

9.Šis straipsnis taikomas tik Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87* nustatytos kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui ir 16 skirsnio 1604 bei 1605 pozicijoms priskiriamiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

10.Šis straipsnis netaikomas dekoratyvinėms žuvims, vėžiagyviams ir moliuskams.“;

(47)59 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.Šis straipsnis netaikomas vartotojams, per dieną įsigyjantiems iki 5 kg žvejybos produktų, kurie po to nėra pateikiami rinkai, o yra skirti vien asmeniniam vartojimui.“;

(48)įterpiamas šis straipsnis:

„59a straipsnis

Svėrimo sistemos

1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, leidžiančios užtikrinti, kad visi žvejybos produktai iškraunant būtų sveriami naudojant kompetentingų institucijų patvirtintas sistemas ir kad juos svertų žvejybos produktus sverti registruoti veiklos vykdytojai.

2.Prieš užregistruodamos žvejybos produktus galintį sverti veiklos vykdytoją valstybės narės įsitikina, kad jis yra kompetentingas ir turi svėrimo veiklai vykdyti tinkamas svėrimo priemones. Valstybės narės taip pat taiko sistemą, pagal kurią svėrimo veiklos vykdymo sąlygų nebeatitinkantys veiklos vykdytojai nebegali būti registruoti.

3.Valstybės narės gali reikalauti reguliariai pateikti svėrimo įrašus.

4.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl veiklos vykdytojų, turinčių teisę sverti žvejybos produktus, registravimo kriterijų ir svėrimo įrašų turinio.“;

(49)60 straipsnis pakeičiamas taip:

„60 straipsnis

Žvejybos produktų svėrimas

1.Kapitonai užtikrina, kad visas kiekvienos rūšies žvejybos produktų kiekis iš karto po iškrovimo ir prieš žvejybos produktų sandėliavimą, gabenimą ar pateikimą rinkai būtų pasvertas naudojant svėrimo sistemas ir kad svėrimą vykdytų pagal 59a straipsnį registruoti veiklos vykdytojai.

2.Registruoti veiklos vykdytojai, kuriems leidžiama sverti žvejybos produktus, pildo kiekvieno iškrauto kiekio svėrimo įrašą ir yra atsakingi už svėrimo tikslumą. Registruotas svėrėjas svėrimo įrašus saugo trejus metus.

3.Sveriant nustatyti svorio duomenys perduodami kapitonui ir nurodomi pildant iškrovimo deklaracijas ir transporto dokumentą.

4.Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje pirmą kartą iškrauti žvejybos produktų kiekiai, prieš išgabenant juos iš iškrovimo vietos į kitą vietą, būtų pasverti pareigūnų arba jiems dalyvaujant.

5.Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti sverti iškrautus nerūšiuotus žvejybos produktus, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)iškrauti nerūšiuoti žvejybos produktai sveriami naudojant kompetentingų institucijų administruojamą ar kontroliuojamą sistemą prieš gabenant, sandėliuojant arba pateikiant rinkai;

(b)jei iškrauti nerūšiuoti produktai neskirti žmonėms vartoti – valstybė narė yra priėmusi rizika grindžiamą ėminių ėmimo atrankos planą, o Komisija tą planą patvirtino;

(c)jei žvejybos produktai skirti žmonėms vartoti – registruotasis svėrėjas atlieka atskirų rūšių žvejybos produktų antrą svėrimą. Šis antrasis svėrimas gali būti atliekamas po gabenimo, aukciono centre, registruoto pirkėjo arba gamintojų organizacijos patalpose. Antrojo svėrimo rezultatai perduodami kapitonui.

6.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma rizika pagrįsta metodika, taikoma nustatant 5 dalies b punkte nurodytus ėminių ėmimo planus, ir tie planai patvirtinami. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(50)įterpiamas 60a straipsnis:

„60a straipsnis

Išsamios svėrimo taisyklės

1.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos bendros svėrimo taisyklės. Tos taisyklės gali būti susijusios su:

(a)svėrimo procedūrų nustatymu;

(a)svėrimo duomenų registravimu;

(b)svėrimo laiku;

(c)svėrimo sistemomis;

(d)užšaldytų žvejybos produktų svėrimu;

(e)ledo ir vandens išskaičiavimu;

(f)kompetentingų institucijų galimybe susipažinti su svėrimo sistemomis, svėrimo duomenų įrašais bei rašytinėmis deklaracijomis ir patekti į patalpas, kuriose sandėliuojami arba perdirbami žvejybos produktai.

2.Komisijai pagal 119a straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos specialios tam tikrų pelaginių žuvų svėrimo taisyklės. Tos taisyklės gali būti susijusios su:

(a)silkių, skumbrių ir paprastųjų stauridžių laimikio svėrimo procedūros nustatymu;

(b)svėrimo uostais;

(c)kompetentingų institucijų informavimu prieš įplaukiant į uostą;

(d)iškrovimu;

(e)žvejybos žurnalu;

(f)viešojo naudojimo svėrimo įranga;

(g)privačia svėrimo įranga;

(h)užšaldytos žuvies svėrimu;

(i) svėrimo įrašų saugojimu;

(j)pardavimo pažymomis ir perėmimo deklaracijomis;

(k)kryžminiu patikrinimu;

(l)svėrimo stebėjimu.“;

(51)61 straipsnis išbraukiamas;

(52)62 straipsnis pakeičiamas taip:

„62 straipsnis

Pardavimo pažymų pildymas ir pateikimas

1.Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys, kurie atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pateikimą rinkai, elektroninėmis priemonėmis registruoja 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir per 24 valandas nuo pateikimo rinkai valstybės narės, kurioje vyksta pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako tie pirkėjai, aukcionai, įstaigos arba asmenys.

2.Jei valstybė narė, kurios teritorijoje žvejybos produktas pateikiamas rinkai, nėra žuvį iškrovusio laivo vėliavos valstybė narė, ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija gavus atitinkamą informaciją būtų elektroninėmis priemonėmis pateikta vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.Jei žvejybos produktai pateikiami rinkai ne toje valstybėje narėje, kurioje jie buvo iškrauti, už pateikimo rinkai kontrolę atsakinga valstybė narė užtikrina, kad gavus pardavimo pažymą šios pardavimo pažymos kopija būtų elektroninėmis priemonėmis pateikta už atitinkamų produktų iškrovimo kontrolę atsakingoms kompetentingoms institucijoms ir žvejybos laivo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.Kai iškraunama ne Sąjungos teritorijoje, o pirmasis pardavimas vyksta trečiojoje valstybėje, žvejybos laivo kapitonas ar jo atstovas per 48 valandas po pirmojo pardavimo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis pateikia pardavimo pažymos kopiją arba bet kokį lygiavertį dokumentą, kuriame pateikiama tokia pati informacija.

5.Jei pardavimo pažymos duomenys nesutampa su sąskaitos faktūros arba ją pakeičiančio dokumento, nurodyto Tarybos direktyvos 2006/112/EB (*) 218 ir 219 straipsniuose, duomenimis, atitinkama valstybė narė priima nuostatas, būtinas užtikrinti, kad informacija apie kiekį ir kainą be mokesčio už prekių pristatymą pirkėjui būtų identiška sąskaitoje faktūroje nurodytai kainai.

(*)2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).“;

(53)63 straipsnis išbraukiamas;

(54)64, 65 ir 66 straipsniai pakeičiami taip:

„64 straipsnis

Pardavimo pažymų turinys

62 straipsnyje nurodytos pardavimo pažymos turi turėti unikalų identifikavimo numerį ir jose turi būti pateikti šie duomenys:

(a)14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas unikalus žvejybos reiso identifikatorius;

(b)žvejybos laivo operatoriaus pavadinimas arba kapitono vardas ir pavardė bei pardavėjo vardas ir pavardė, jei pardavėjas yra kitas asmuo;

(c)pirkėjo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir pirkėjo PVM mokėtojo kodas, pirkėjo mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris arba kitas unikalus identifikatorius;

(d)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(e)kiekvienos rinkai pateiktos arba aukcione užregistruotos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo formą ir konservavimo būdą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi;

(f)atitinkamais atvejais visų produktų, kuriems taikomi prekybos standartai, vieneto dydis ar svoris, dydžio kategorija, pateikimo forma ir šviežumas;

(g)atitinkamais atvejais – rinkai pateiktas arba aukcione užregistruotas kiekis kilogramais, išreikštas grynuoju svoriu, arba individų, kuriems taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, skaičiumi, ir jo paskirties vieta;

(h)svėrėjo registracijos numeris;

(i)pardavimo vieta ir data;

(j)jei įmanoma, sąskaitos faktūros numeris bei data ir, atitinkamais atvejais, pardavimo sutartis;

(k)jei taikoma, nuoroda į 66 straipsnyje nurodytą perėmimo deklaraciją arba 68 straipsnyje nurodytą transporto dokumentą;

(l)kaina be mokesčio ir valiuta.

65 straipsnis

Įpareigojimo pateikti pardavimo pažymas netaikymas

62 ir 64 straipsnių nuostatos netaikomos pirkėjams, per dieną įsigyjantiems ne daugiau kaip 5 kg žvejybos produktų, kurie po to ne pateikiami rinkai, o yra skirti vien asmeniniam vartojimui.

66 straipsnis

Perėmimo deklaracijos pildymas ir pateikimas

1.Kai žvejybos produktus ketinama parduoti vėlesniame etape, registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos įstaigos ar asmenys, atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų sandėliavimą arba pateikimą rinkai, elektroninėmis priemonėmis registruoja 3 dalyje nurodytą informaciją ir per 24 valandas nuo iškrovimo pabaigos valstybės narės, kurioje vyksta perėmimas, kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis pateikia perėmimo deklaraciją. Už perėmimo deklaracijos pateikimą ir jos tikslumą atsako tie pirkėjai, aukcionai arba kitos įstaigos ar asmenys.

2.Jei valstybė narė, kurioje vyksta perėmimas, nėra laivo, kuris iškrovė žuvį, vėliavos valstybė narė, ji užtikrina, kad gavus atitinkamą informaciją perėmimo deklaracijos kopija elektroninėmis priemonėmis būtų pateikta vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.1 dalyje nurodyta perėmimo deklaracija turi turėti unikalų identifikavimo numerį ir joje turi būti pateikta bent ši informacija:

(a)14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas unikalus (-ūs) žvejybos reiso identifikatorius (-iai);

(b)iškrovimo uostas ir data;

(c)laivo operatoriaus pavadinimas arba kapitono vardas ir pavardė;

(d)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(e)kiekvienos sandėliuojamos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo formą ir konservavimo būdą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi;

(f)atitinkamais atvejais visų produktų, kuriems taikomi prekybos standartai, vieneto dydis ar svoris, dydžio kategorija, pateikimo forma ir šviežumas;

(g) svėrėjo registracijos numeris;

(h)patalpų, kuriose produktai sandėliuojami, pavadinimas, adresas ir unikalus identifikatorius;

(i)jei taikoma, nuoroda į 68 straipsnyje nurodytą transporto dokumentą;

(j)atitinkamais atvejais – taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių individų kiekis kilogramais, išreikštas grynuoju svoriu, arba individų skaičiumi.

(55)67 straipsnis išbraukiamas;

(56)68 straipsnis pakeičiamas taip:

„68 straipsnis

Žvejybos produktų gabenimas ir transporto dokumento pildymas bei pateikimas

1.Prie žvejybos produktų, kurie gabenami prieš pateikiant rinkai arba prieš pirmąjį pardavimą trečiojoje valstybėje, pridedamas transporto dokumentas, kuriame nurodomi gabenami žvejybos produktai ir jų kiekis.

2.Prieš gabenimą vežėjas transporto dokumentą elektroninėmis priemonėmis perduoda vėliavos valstybės narės, iškrovimo valstybės narės, tranzito valstybės (-ių) narės (-ių) ir žvejybos produktų paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.Už transporto dokumento tikslumą atsako vežėjas.

4.Transporto dokumente nurodoma:

(a)siuntos (-ų) paskirties vieta (-os) ir transporto priemonės bei vežėjo identifikavimo informacija;

(b)14 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas unikalus žvejybos reiso identifikatorius;

(c)kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

(d)kiekvienos gabenamos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi ir, atitinkamais atvejais, suskirstytas pagal paskirties vietas;

(e)atitinkamais atvejais visų produktų, kuriems taikomi prekybos standartai, vieneto dydis ar svoris, dydžio kategorija, pateikimo forma ir šviežumas;

(f)svėrėjo registracijos numeris;

(g)gavėjo (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) arba pavadinimas (-ai), unikalus identifikavimo numeris, adresas (-ai) ir paskirties vieta bei adresas;

(h)pakrovimo vieta, data ir laikas;

(i)atitinkamais atvejais – taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių individų kiekis kilogramais, išreikštas grynuoju svoriu, arba individų skaičiumi.

5.Valstybės narės kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, jei žvejybos produktai gabenami uosto teritorijoje arba ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

6.Jei žvejybos produktai, kurių pardavimo pažymoje nurodyta, kad jie parduoti, gabenami į kitą nei jų iškrovimo vietą, vežėjas turi galėti įrodyti, jog pardavimo sandoris įvyko.“;

(57)V antraštinės dalies III skyrius išbraukiamas;

(58)71 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl priežiūros ataskaitų formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(59)73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.Kai pagal Sutartį yra nustatyta Sąjungos kontroliuojančiųjų stebėtojų programa, kontroliuojantieji stebėtojai valstybių narių nurodytuose žvejybos laivuose stebi, ar žvejybos laivai laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Stebėtojai vykdo visas pagal stebėtojų programą jiems paskirtas užduotis, visų pirma registruoja laivo žvejybos veiklą ir nagrinėja atitinkamus dokumentus.

2.Kontroliuojantieji stebėtojai

(a)turi būti sertifikuoti valstybėse narėse ir jose išmokyti atlikti savo užduotis;

(b)turi būti nepriklausomi nuo laivo savininko, licencijos turėtojo, žvejybos laivo kapitono ar įgulos narių;

(c)turi nebūti ekonomiškai susiję su operatoriumi;

(d)savo užduotis turi vykdyti laikydamiesi nediskriminavimo principo;

(e)turi naudotis abipusio ryšio įtaisu, kuris yra nepriklausomas nuo jūroje esančio laivo.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4.Pastebėję sunkų pažeidimą, įskaitant atvejus, kai kontroliuojantiesiems stebėtojams trukdoma atlikti užduotis arba užduočių atlikti neleidžiama, kontroliuojantieji stebėtojai nedelsdami apie tai praneša vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.“;

(c)9 dalis pakeičiama taip:

„9.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)laivų, kuriems taikoma kontroliuojančiųjų stebėtojų programa, nustatymo;

(b)stebėtojų ataskaitų formos ir turinio;

(c)kontroliuojančiųjų stebėtojų ryšių sistemos;

(d)taisyklių, susijusių su laivuose esančių kontroliuojančiųjų stebėtojų saugumu;

(e)priemonių, kuriomis užtikrinamas kontroliuojančiųjų stebėtojų nepriklausomumas, įskaitant jų darbo užmokesčio sąlygas;

(f)kontroliuojančiųjų stebėtojų pareigų, įskaitant pareigas, vykdytinas tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl sunkaus pažeidimo.“;

(60)VII antraštinės dalies I skyrius pakeičiamas taip:

„I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

74 straipsnis

Inspektavimo vykdymas

1.Valstybės narės sudaro ir atnaujina už inspektavimą atsakingų pareigūnų sąrašą.

2.Pareigūnai vykdo pareigas pagal Sąjungos teisę. Laikydamiesi nediskriminavimo principo, jie rengiasi inspektavimui ir jį atlieka jūroje, uostuose, gabenimo metu, perdirbimo patalpose ir žvejybos produktų tiekimo grandinėje.

3.Pareigūnai tikrina, ar operatorių ir laivo kapitonų vykdoma veikla atitinka bendros žuvininkystės politikos taisykles, visų pirma:

(a)ar laive laikomi, sandėliuojami, gabenami, perkraunami, perkeliami, iškraunami, perdirbami arba parduodami žvejybos produktai yra teisėti ir ar tikslūs su jais susiję dokumentai arba elektroninėmis priemonėmis perduota informacija;

(b)ar žvejybos įrankiai, kuriais žvejojamos tikslinės rūšys ir kuriais sužvejotas laive laikomas laimikis, taip pat įranga, naudojama žvejybos įrankiams susigrąžinti, kaip nurodyta 48 straipsnyje, yra teisėti;

(c)atitinkamais atvejais laikymo planą ir atskirą tam tikrų rūšių žuvų laikymą;

(d)laivų ir žvejybos įrankių žymėjimą;

(e)40 straipsnyje nurodytą informaciją apie variklį;

(f)apsauginių vaizdo stebėjimo kamerų ir kitų elektroninių stebėjimo prietaisų naudojimą;

(g)ar laikomasi techninių priemonių, skirtų žvejybos ištekliams išsaugoti ir jūrų ekosistemoms apsaugoti.

4.Pareigūnai turi turėti galimybę tikrinti visus atitinkamus plotus, denius ir patalpas. Jie taip pat turi turėti galimybę tikrinti laimikį (perdirbtą ar neperdirbtą), tinklus ar kitus žvejybos įrankius, įrangą, talpyklas ir pakuotes, kuriose yra žuvų ar žvejybos produktų, ir visus atitinkamus dokumentus ar elektroninėmis priemonėmis perduotą informaciją, kurią, jų manymu, būtina patikrinti siekiant nustatyti, ar laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Šie pareigūnai taip pat turi turėti galimybę apklausti asmenis, kurie, jų manymu, gali suteikti informacijos tuo klausimu, dėl kurio atliekamas inspektavimas.

5.Pareigūnai inspektavimą vykdo kuo mažiau trukdydami ar apsunkindami laivo ar transporto priemonės veiklą ir laimikio sandėliavimo, perdirbimo bei pardavimo veiklą. Pareigūnai, kiek įmanoma, stengiasi užtikrinti, kad per inspektavimą nepablogėtų laimikio būklė.

6.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos konkrečios inspektavimo vykdymo taisyklės. Tos taisyklės gali būti susijusios su:

(a)pareigūnų, atsakingų už inspektavimo vykdymą jūroje ar sausumoje, įgaliojimais ir kvalifikacija;

(b)valstybių narių priimamu rizika grindžiamu metodu, kuriuo remiantis atrenkami inspektavimo objektai;

(c)valstybių narių atliekamu kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo veiklos koordinavimu;

(d)pareigūnų pareigomis rengiantis inspektavimui;

(e)pareigūnų, įgaliotų vykdyti inspektavimą, pareigomis;

(f)valstybių narių, Komisijos ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros įsipareigojimais, susijusiais su inspektavimo vykdymu;

(g)inspektavimu jūroje ir uostuose, taip pat gabenimo ir pardavimo inspektavimu.

75 straipsnis

Operatoriaus ir laivo kapitono pareigos

1.Operatorius ir laivo kapitonas bendradarbiauja su pareigūnais jiems vykdant jų pareigas. Jie sudaro sąlygas saugiai patekti į laivą, transporto priemonę ar patalpą, kurioje sandėliuojami, perdirbami ar parduodami žvejybos produktai. Jie užtikrina pareigūnų saugą, netrukdo jiems vykdyti jų pareigų, nebaugina jų ir nesikiša į jų veiklą.

2.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl operatorių ir laivo kapitonų pareigų inspektavimo metu.

76 straipsnis

Inspektavimo ataskaita

1.Po kiekvieno inspektavimo pareigūnai parengia inspektavimo ataskaitą ir perduoda ją kompetentingoms institucijoms. Šios ataskaitos duomenys registruojami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis. Atlikus su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama vėliavos valstybei narei.

Atlikus su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama atitinkamos trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms ir Komisijai, jei aptikta sunkių pažeidimų.

Jeigu inspektuojama vandenyse ar uostuose, priklausančiuose valstybės narės, kuri nėra inspektuojanti valstybė narė, jurisdikcijai arba trečiosios valstybės jurisdikcijai pagal tarptautinius susitarimus, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama tai valstybei narei arba tai trečiajai valstybei.

2.Pareigūnai apie inspektavimo rezultatus praneša operatoriui arba laivo kapitonui, kurie turi turėti galimybę pateikti pastabas apie inspektavimą ir jo rezultatus. Operatoriaus arba laivo kapitono pastabos įrašomos į inspektavimo ataskaitą. Pareigūnai žvejybos žurnale nurodo, kad buvo atliktas inspektavimas.

3.Inspektavimo ataskaitos kopija operatoriui arba laivo kapitonui nusiunčiama kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo inspektavimo užbaigimo.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos bendrosios taisyklės dėl inspektavimo ataskaitų būtinojo formato ir turinio, dėl tų ataskaitų užbaigimo ir jų perdavimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

77 straipsnis

Inspektavimo ir priežiūros ataskaitų priimtinumas

Sąjungos inspektorių, kitos valstybės narės ar Komisijos pareigūnų arba trečiosios valstybės kompetentingų institucijų parengtos inspektavimo ir priežiūros ataskaitos yra leistinieji įrodymai bet kurios valstybės narės administraciniuose ar teismo procesuose. Faktų nustatymo tikslais jos laikomos lygiavertėmis valstybių narių inspektavimo ir priežiūros ataskaitoms.

78 straipsnis

Elektroninė duomenų bazė

1.Valstybės narės sukuria ir nuolat atnaujina elektroninę duomenų bazę, į kurią įkelia visas su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų inspektavimo ir priežiūros ataskaitas, parengtas jų pareigūnų, kitų valstybių narių pareigūnų arba trečiųjų valstybių pareigūnų, taip pat kitas jų pareigūnų parengtas inspektavimo ir priežiūros ataskaitas.

2.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su elektroninės duomenų bazės veikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

79 straipsnis

Sąjungos inspektoriai

1.Valstybės narės ir Komisija Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (toliau – agentūra) pateikia į Sąjungos inspektorių sąrašą įtrauktinų pareigūnų sąrašą. Agentūra tvarko ir nuolat atnaujina Sąjungos inspektorių, įskaitant valstybių narių, Komisijos ir agentūros pareigūnus, sąrašą. Agentūra tokį sąrašą pateikia Komisijai ir valstybėms narėms.

2.Nedarydami poveikio pakrantės valstybių narių tiesioginei atsakomybei, Sąjungos inspektoriai pagal šį reglamentą gali atlikti inspektavimą valstybių narių teritorijoje ir Sąjungos vandenyse, taip pat Sąjungos žvejybos laivuose, kurie plaukioja ne Sąjungos vandenyse.

3. Sąjungos inspektoriai gali būti paskirti visų pirma:

(a)įgyvendinti pagal 95 straipsnį priimtas specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas,

(b)tarptautinėms žuvininkystės kontrolės programoms, jeigu Sąjunga yra įsipareigojusi vykdyti kontrolę.

4.Siekdami įvykdyti savo užduotis ir laikydamiesi 5 dalies nuostatų Sąjungos inspektoriai turi teisę nedelsiant:

(a)patekti į visas Sąjungos žvejybos laivų ir kitų žvejybos veiklą vykdančių laivų dalis, viešas patalpas ar vietas bei transporto priemones ir

(b)gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus jų užduotims vykdyti, visų pirma žvejybos žurnalus, žvejybos licenciją, variklio galios sertifikatą, apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų duomenis, iškrovimo deklaracijas, žvejybos laimikio sertifikatus, perkrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir kitą atitinkamą informaciją bei dokumentus

tokiu pačiu mastu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybės narės, kurioje atliekamas inspektavimas, pareigūnai.

5.Sąjungos inspektoriai neturi policijos ar teisėsaugos pareigūnų įgaliojimų už jų kilmės valstybės narės teritorijos ar Sąjungos vandenų, į kuriuos jų kilmės valstybė narė turi suverenias teises ir kurie priklauso jos jurisdikcijai, ribų.

6.Sąjungos inspektoriais paskirti Komisijos ar jos paskirtos įstaigos pareigūnai neturi policijos ar teisėsaugos pareigūnų įgaliojimų.

7.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a)pranešimo apie Sąjungos inspektorius agentūrai;

(b)Sąjungos inspektorių sąrašo priėmimo ir tvarkymo;

(c)pranešimo apie Sąjungos inspektorius regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms;

(d)Sąjungos inspektorių įgaliojimų ir pareigų;

(e)Sąjungos inspektorių ataskaitų;

(f)su Sąjungos inspektorių ataskaitomis susijusių tolesnių veiksmų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(61)80 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.Valstybė narė pagal tarptautinius susitarimus gali inspektuoti su jos pačios ar kitos valstybės narės vėliava plaukiojančius Sąjungos žvejybos laivus trečiųjų valstybių vandenyse ar uostuose.“;

(62)III skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Pažeidimo atveju taikomos procedūros“;

(63)82 straipsnis pakeičiamas taip:

„82 straipsnis

Pareigūnų pareigos pažeidimo atveju

1.Jeigu remdamasis inspektuojant surinkta informacija arba bet kokiais kitais atitinkamais duomenimis ar informacija pareigūnas turi pagrindą manyti, kad pažeistos bendros žuvininkystės politikos taisyklės, jis:

(a)aptiktą pažeidimą nurodo inspektavimo ataskaitoje;

(b)imasi visų būtinų veiksmų siekdamas užtikrinti, kad tokio aptikto pažeidimo įrodymai būtų saugomi;

(c)nedelsdamas inspektavimo ataskaitą siunčia savo kompetentingai institucijai;

(d)fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris įtariamas padaręs pažeidimą arba kuris buvo užkluptas darantis pažeidimą, praneša, kad už pažeidimą gali būti taikomos sankcijos ir skiriamas atitinkamas taškų skaičius pagal 92 straipsnį. Ši informacija nurodoma inspektavimo ataskaitoje.

2.Aptikę sunkų pažeidimų, pareigūnai turi turėti galimybę likti žvejybos laive tol, kol bus atliktas 85 straipsnyje nurodytas tyrimas.“;

(64)84 straipsnis išbraukiamas;

(65)VII antraštinėje dalyje žodžiai:

„IV SKYRIUS

Inspektuojant nustatytų pažeidimų nagrinėjimas“

išbraukiami;

(66)85 ir 86 straipsniai pakeičiami taip:

„85 straipsnis

Pažeidimų nagrinėjimas

1.Nepažeisdama 72 straipsnio, 83 straipsnio 2 dalies ir 86 straipsnio, tais atvejais, kai jos pareigūnų, kitos valstybės narės pareigūnų, Sąjungos inspektorių arba trečiųjų valstybių pareigūnų atlikto inspektavimo metu aptinkamas bet koks pažeidimas arba kai atitinkami duomenys ar informacija jos kompetentingoms institucijoms suteikia pagrindą manyti, kad buvo pažeistos bendros žuvininkystės politikos taisyklės, kompetentinga valstybė narė nedelsdama atlieka tyrimą.

2.Valstybės narės imasi neatidėliotinų priemonių, kaip nurodyta 91 straipsnyje.

86 straipsnis

Pažeidimo nagrinėjimo perdavimas

1.Valstybė narė, kurios teritorijoje ar vandenyse buvo aptiktas pažeidimas, to pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti vėliavos valstybės narės arba valstybės narės, kurios pilietis yra pažeidimą padaręs asmuo, kompetentingoms institucijoms, jeigu ta valstybė narė sutinka ir jeigu perdavus pažeidimo nagrinėjimą atsiranda didesnė galimybė, kad bus pasiektas 89 straipsnyje nurodytas rezultatas.

2.Vėliavos valstybė narė pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti pažeidimą aptikusios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jeigu ta valstybė narė sutinka ir jeigu perdavus pažeidimo nagrinėjimą atsiranda didesnė galimybė, kad bus pasiektas 89 straipsnyje nurodytas rezultatas.“;

(67)87 straipsnis išbraukiamas;

(68)88 straipsnis pakeičiamas taip:

„88 straipsnis

Taisomosios priemonės, kurių imamasi, jeigu iškrovimo ar perkrovimo valstybė narė nenagrinėja pažeidimo

1.Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybė narė yra ne vėliavos valstybė narė ir jos kompetentingos institucijos nesiima atitinkamų priemonių prieš pažeidimą padariusius fizinius ar juridinius asmenis arba jeigu ji neperduoda pažeidimo nagrinėjimo pagal 86 straipsnį, žuvų, kurios buvo sugautos, iškrautos arba perkrautos pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles, kiekiai gali būti išskaičiuoti iš iškrovimo ar perkrovimo valstybei narei skirtos kvotos.

2.Pasikonsultavusi su vėliavos valstybe nare arba iškrovimo ar perkrovimo valstybe nare, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato žuvų kiekius, išskaičiuotinus iš iškrovimo ar perkrovimo valstybės narės kvotos po to, kai Komisija pasikonsultuoja su abiem susijusiomis valstybėmis narėmis.

3.Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės atitinkama kvota jau išnaudota, taikomas 37 straipsnis. Tuo tikslu laikoma, kad žuvų, sugautų, iškrautų ar perkrautų pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles, kiekiai yra lygūs žalos, kurią patyrė vėliavos valstybė narė, dydžiui, kaip nurodyta tame straipsnyje kaip nurodyta tame straipsnyje.“;

(69)VIII antraštinė dalis pakeičiama taip:

„VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

89 straipsnis

Reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonės

1.Nedarydamos poveikio valstybių narių įgaliojimams pradėti baudžiamąjį procesą ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių priemonių ir sankcijų ir užtikrina, kad jos būtų sistemingai taikomos pagal jų nacionalinę teisę fiziniam asmeniui, kuris yra padaręs bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą, arba juridiniam asmeniui, kuris yra laikomas atsakingu už tų taisyklių pažeidimą.

2.Valstybės narės ne vėliau kaip [24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytas nacionalines nuostatas ir nedelsdamos jai praneša apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

89a straipsnis

Sankcijos

1.Valstybės narės užtikrina, kad bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą padaręs fizinis asmuo arba atsakingu už tų taisyklių pažeidimą laikomas juridinis asmuo būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomosiomis administracinėmis sankcijomis.

2.Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas nustatomas bendras sankcijų ir papildomų sankcijų dydis būtų pakankamas, kad atgrasytų nuo kitų pažeidimų ir kad už pažeidimus atsakingi asmenys iš esmės netektų iš pažeidimų gautos arba planuotos gauti ekonominės naudos, nepažeidžiant teisėtos teisės vykdyti profesinę veiklą. Šiuo tikslu atsižvelgiama į neatidėliotinas priemones, kurių imtasi pagal 91 straipsnį.

3.Nustatydamos šias sankcijas, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, įskaitant aplinkai padarytos žalos lygį, taip pat į žvejybos ištekliams padarytos žalos vertę, pažeidimo pobūdį ir mastą, jo trukmę ar pasikartojimą arba į vienalaikių pažeidimų visumą.

4.Valstybės narės gali taikyti sistemą, pagal kurią bauda būtų proporcinga juridinio asmens apyvartai arba ekonominei naudai, gautai ar planuotai gauti padarius pažeidimą.

90 straipsnis

Sunkūs pažeidimai

1.Šiame reglamente sunkus pažeidimas – bet kuris 2 dalyje nurodytas sunkus pažeidimas arba pažeidimas, kuris laikomas sunkiu pagal 3 dalį.

2.Sunkiais pažeidimais laikoma ši veikla:

(a)žvejyba neturint galiojančios licencijos arba leidimo, išduoto vėliavos valstybės arba atitinkamos pakrantės valstybės; arba

(b)žvejybos laivo arba žvejybos įrankio žymenų, taip pat žvejybos laivo identifikavimo arba registracijos duomenų klastojimas ar slėpimas; arba

(c)su tyrimu susijusių įrodymų slėpimas, neteisėtas keitimas ar naikinimas; arba

(d)trukdymas pareigūnams ar stebėtojams atlikti savo pareigas; arba

(e)perkrovimas neturint reikiamo leidimo arba kai toks perkrovimas yra draudžiamas; arba

(f)perkėlimo operacijų vykdymas pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles arba regioninių žvejybos valdymo organizacijų priimtas taikytinas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

(g)perkrovimas iš laivų (arba į laivus), kurie vykdo NNN žvejybą, apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, ir kurie visų pirma įtraukti į Sąjungos arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 29 ir 30 straipsniuose, perkėlimo operacijų vykdymas kartu su tokiais laivais, dalyvavimas jungtinėse žvejybos operacijose kartu su tokiais laivais, tokių laivų aptarnavimas arba aprūpinimas; arba

(h)dalyvavimas eksploatuojant ar valdant laivą, kuris vykdo NNN žvejybą, apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, ir kuris visų pirma įtrauktas į Sąjungos arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 29 ir 30 straipsniuose, tokio laivo nuosavybės teisių turėjimas ar įsidarbinimas tokiame laive arba aprūpinimo paslaugų tiekimas operatoriams, susijusiems su NNN žvejybos veiklą vykdančiu laivu; arba

(i)žvejyba ribojamos žvejybos rajone, žvejybos draudimo rajone ar išteklių atkūrimo rajone arba žvejybos draudimo laikotarpiu, neturint kvotos, išnaudojus kvotą arba neleistiname gylyje; arba

(j)rūšių, kurių žvejybai taikomas moratoriumas ar žvejybos draudimo laikotarpis arba kurių žvejyba uždrausta, žuvų specializuotoji žvejyba, jų laikymas laive, perkrovimas, perkėlimas arba iškrovimas; arba

(k)atvejai, kai laivas neturi jokios nacionalinės priklausomybės ir todėl pagal tarptautinę teisę yra jokiai valstybei nepriklausantis laivas; arba

(l)uždraustų žvejybos įrankių naudojimas; arba

(m)iškrovimas trečiųjų valstybių uostuose iš anksto apie tai nepranešus, kaip nurodyta šio reglamento 19a straipsnyje, arba žvejybos produktų, gautų vykdant NNN žvejybos veiklą, iškrovimas; arba

(n)iškrovimo deklaracijos arba pardavimo pažymos neperdavimas vėliavos valstybei narei tais atvejais, kai laimikis iškraunamas trečiosios valstybės uoste, arba perkrovimo ar perkėlimo deklaracijos neperdavimas tais atvejais, kai operacija atliekama ne Sąjungos vandenyse; arba

(o)pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles reikalaujamų dokumentų, duomenų ar informacijos, įskaitant nurodytuosius Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, klastojimas arba suklastotų ar netinkamų dokumentų, duomenų ar informacijos naudojimas; arba

(p)tiesiogiai su NNN žvejyba susijusios veiklos vykdymas, įskaitant prekybą žvejybos produktais, gautais vykdant NNN žvejybos veiklą, jų importą, eksportą, perdirbimą ir pardavimą; arba

(q)manipuliavimas varikliu arba ilgalaikės variklio galios stebėjimo prietaisais, siekiant padidinti laivo galią, kad ji viršytų variklio sertifikate nurodytą didžiausią ilgalaikę variklio galią.

3.Toliau nurodyta veikla yra laikoma sunkiais pažeidimais, atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo sunkumą, kurį nustato atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į vieną arba daugiau pagal IV priedą nustatytų alternatyvių kriterijų:

(a)įpareigojimų tiksliai registruoti ir teikti su žvejybos veikla susijusius duomenis, įskaitant duomenis, perduotinus laivų stebėjimo sistemos, ir išankstinius pranešimus, kaip reikalaujama pagal bendros žuvininkystės politikos taisykles, nevykdymas; arba

(b)laimikio ataskaitos arba iškrovimo deklaracijos nepateikimas trečiajai valstybei ir elektroninės jos kopijos nenusiuntimas vėliavos valstybėms narėms, kaip reikalaujama Reglamento (ES) 2017/2403 (*) 30 straipsnio 1 dalyje; arba

(c)reikalavimų neatitinkančių žvejybos įrankių naudojimas; arba

(d)įpareigojimų, susijusių su žvejybos įrankių naudojimu, nustatytų bendros žuvininkystės politikos taisyklėse, nevykdymas; arba

(e)nevykdymas reikalavimo (be kita ko, paleidžiant žuvis) į žvejybos laivą įkelti ir jame laikyti, taip pat perkrauti, perkelti ir iškrauti sugautas neverslinio dydžio žuvis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, arba sugautą rūšių, dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laimikį, išskyrus atvejus, kai tokio laimikio įkėlimas į laivą, laikymas jame ir iškrovimas iš jo prieštarautų įpareigojimams (įskaitant įpareigojimus, nustatytus regioninių žvejybos valdymo organizacijų rajonams), kurie bendros žuvininkystės politikos taisyklėse numatyti tai žvejybai ar žvejybos zonoms, kurioms tos taisyklės taikomos, arba kai jo įkėlimui, laikymui ir iškrovimui būtų taikomos tose taisyklėse numatytos išimtys; arba

(f)žvejybos veiklos vykdymas regioninės žvejybos valdymo organizacijos rajone nesilaikant tos organizacijos nustatytų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių arba tas priemones pažeidžiant tuo atveju, jei ši veikla nelaikoma sunkiu pažeidimu pagal šio straipsnio 2 dalį; arba

(g)žvejybos produktų tiekimas rinkai pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles tuo atveju, jei ši veikla nelaikoma sunkiu pažeidimu pagal šio straipsnio 2 dalį; arba

(h)mėgėjų žvejybos veiklos vykdymas pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles arba laimikio, sužvejoto vykdant mėgėjų žvejybą, pardavimas; arba

(i)daugeriopi pažeidimai, kurių visuma rodo, kad iš esmės nepaisoma bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

91 straipsnis

Neatidėliotinos vykdymo užtikrinimo priemonės sunkių pažeidimų atvejais

1.Jei fizinis asmuo yra įtariamas padaręs arba yra pagautas darant sunkų pažeidimą, arba įtariama, kad juridinis asmuo yra atsakingas už tokį sunkų pažeidimą, valstybės narės ne tik pradeda pažeidimo tyrimą pagal 85 straipsnio nuostatas, bet ir, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, nedelsdamos imasi atitinkamų neatidėliotinų priemonių, kaip antai:

(a)skubiai nutraukia žvejybą;

(b)skubiai nukreipia į uostą;

(c)nukreipia transporto priemonę į kitą vietą inspektavimui;

(d)pareikalauja garantijos;

(e)konfiskuoja žvejybos įrankius, laimikį ar žvejybos produktus arba pelną, gautą pardavus laimikį ar žvejybos produktus;

(f)apriboja arba uždraudžia žvejybos produktų pateikimą rinkai;

(g)laikinai sulaiko atitinkamą žvejybos laivą arba transporto priemonę;

(h)laikinai sustabdo žvejybos leidimo galiojimą;

(i)laikinai nutraukia verslo veiklą.

2.1 dalyje nurodytos neatidėliotinos vykdymo užtikrinimo priemonės turi būti tokio pobūdžio, kad užkirstų kelią tęsti aptiktą atitinkamą sunkų pažeidimą, kad būtų galima imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti su tokiu įtariamu sunkiu pažeidimu susijusių įrodymų saugojimą ir kad būtų sudarytos galimybės kompetentingoms institucijoms užbaigti tyrimą.

3.Valstybė narė nedelsdama nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka atitinkamai vėliavos valstybei praneša apie 1 dalyje nurodytas priemones.

91a straipsnis

Sankcijos už sunkius pažeidimus

1.Nedarant poveikio kitoms sankcijoms, taikomoms pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę, tuo atveju, jei nustatytas sunkus pažeidimas, dėl kurio atsirado galimybė gauti žvejybos produktų, valstybės narės skiria baudas, kurių:

–mažiausias dydis turi būti bent tris kartus didesnis už žvejybos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę ir

–didžiausias dydis turi būti bent penkis kartus didesnis už žvejybos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę.

2.Per trejų metų laikotarpį pakartotinai padaryto sunkaus pažeidimo, dėl kurio atsirado galimybė gauti žvejybos produktų, atveju valstybės narės skiria baudas, kurių:

–mažiausias dydis turi būti bent penkis kartus didesnis už žvejybos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę ir

–didžiausias dydis turi būti bent aštuonis kartus didesnis už žvejybos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę.

3.1 ir 2 dalyse nurodytos sumos apskaičiuojamos pagal žvejybos produktų vertę, atsižvelgiant į Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos stebėsenos centro (EUMOFA) platformoje pateiktas kainas, galiojusias pažeidimo nustatymo metu (jei jos yra). Jei EUMOFA kainų nėra arba jos netinka, taikomos nacionalinės aukcionų kainos arba kainos, nustatytos pagrindinėse tarptautinėse rinkose, susijusiose su atitinkamomis rūšimis ir žvejybos rajonu (taikoma didesnė kaina).

4.Jei dėl sunkaus pažeidimo galimybė gauti žvejybos produktų neatsirado, valstybės narės pagal 89a straipsnį nustato tokio dydžio baudas, kuris užtikrintų atgrasomąjį poveikį, panašų į 1 ir 2 dalyse nustatytų baudų poveikį.

91b straipsnis

Papildomos sankcijos

Kartu su 89, 89a ir 91a straipsniuose numatytomis sankcijomis ir 91 straipsnyje numatytomis priemonėmis gali būti taikomos kitos atgrasomosios sankcijos arba priemonės, visų pirma:

(1)darant pažeidimą dalyvavusio žvejybos laivo (-ų) laikinas areštas;

(2)laikinas žvejybos laivo sulaikymas;

(3)laivo (-ų), uždraustų žvejybos įrankių, laimikio ar žvejybos produktų konfiskavimas;

(4)žvejybos licencijos arba žvejybos leidimo galiojimo laikinas sustabdymas arba panaikinimas;

(5)žvejybos teisių apribojimas arba atėmimas;

(6)laikinas arba nuolatinis teisės gauti naujas žvejybos teises atėmimas;

(7)laikinas arba nuolatinis draudimas gauti viešąją paramą arba subsidijas;

(8)patvirtinto ekonominės veiklos vykdytojo statuso, suteikto pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnio 3 dalį, galiojimo laikinas sustabdymas arba panaikinimas;

(9)laivo nacionalinės registracijos liudijimo panaikinimas;

(10)laikinas ekonominės veiklos sustabdymas arba jos nutraukimas visam laikui;

(11)laikinas arba nuolatinis leidimo užsiimti prekybos žuvimis veikla panaikinimas.

92 straipsnis

Už sunkius pažeidimus taikoma taškų sistema

1.Valstybės narės taiko taškų, skiriamų už 90 straipsnyje nurodytus pažeidimus, išskyrus už to straipsnio 1 dalies k ir p punktuose ir 2 dalies g ir h punktuose nurodytus sunkius pažeidimus, sistemą.

2.Kai fizinis asmuo padaro sunkų pažeidimą arba kai juridinis asmuo laikomas atsakingu už sunkų pažeidimą, atitinkamo žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojui skiriamas pagal III priedą apskaičiuotas taškų skaičius.

3.Žvejybos laivą pardavusiam licencijos turėtojui skirti taškai lieka, tačiau jie taip pat skiriami bet kuriam naujam atitinkamo žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojui, jei po pažeidimo datos tas laivas parduodamas, perduodamas ar kitu būdu pasikeičia nuosavybės į jį teisės.

4.Valstybės narės taip pat įdiegia taškų sistemą, pagal kurią laivo kapitonui už jo vadovaujamame laive padarytą sunkų pažeidimą skiriamas toks pat taškų skaičius kaip ir žvejybos licencijos turėtojui.

5.Jei per vieną inspektavimą nustatoma, kad tas pats licenciją turintis fizinis arba juridinis asmuo padarė du ar daugiau sunkių pažeidimų, už kiekvieną atitinkamą sunkų pažeidimą pagal 2 dalį skiriami taškai, tačiau už visus tuos pažeidimus skiriama ne daugiau kaip 12 taškų.

6.Kai bendras taškų skaičius tampa lygus 18 taškų arba viršija šį skaičių, žvejybos licencijos ir (arba) teisės vadovauti žvejybos laivui galiojimas automatiškai sustabdomas bent dviem mėnesiams. Jei galiojimas sustabdomas antrą kartą, o taškų skaičius lygus 36 taškams arba viršija šį skaičių, jis sustabdomas keturiems mėnesiams, jei trečią kartą ir taškų skaičius lygus 54 taškams arba viršija šį skaičių – aštuoniems mėnesiams, jei ketvirtą kartą ir taškų skaičius lygus 72 taškams arba viršija šį skaičių – vieniems metams. Jei galiojimas sustabdomas penktą kartą, o taškų skaičius lygus 90 taškų arba viršija šį skaičių, žvejybos licencija panaikinama visam laikui, o žvejybos laivo nebegalima naudoti komerciniais jūrų biologinių išteklių naudojimo tikslais.

7.Žvejybos licencijos turėtojui arba laivo kapitonui sukaupus 90 taškų, žvejybos licencija automatiškai panaikinama visam laikui arba automatiškai visam laikui atimama teisė vadovauti žvejybos laivui kaip laivo kapitonui.

8.Jeigu žvejybos licencijos turėtojas arba laivo kapitonas per trejus metus nuo paskutinio patvirtinto sunkaus pažeidimo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visi taškai išbraukiami.

9.Pakrantės valstybė yra kompetentinga pagal nacionalinės teisės aktus nustatyti, ar jos vandenyse buvo padarytas sunkus pažeidimas, ir priimti sprendimą dėl taškų, skirtinų pagal III priedą, skaičiaus.

10.Jei sunkus pažeidimas nustatomas kitoje valstybėje narėje nei vėliavos valstybė, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos turi pripažinti pagal šį straipsnį skirtus taškus.

11.Valstybės narės paskiria kompetentingas nacionalines institucijas, kurios atsako už taškų už sunkius pažeidimus skyrimo sistemos sukūrimą, už atitinkamo skaičiaus taškų skyrimą žvejybos licencijos turėtojui ir laivo kapitonui ir už tų taškų perkėlimą pagal 3 dalį.

12.Valstybės narės užtikrina, kad taikant nacionalines procedūras taškų sistema netaptų neveiksminga.

13.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)ribinio taškų skaičiaus, kurį pasiekus žvejybos licencijos galiojimas laikinai sustabdomas ar ji panaikinama visam laikui arba laikinai ar visam laikui atimama teisė vadovauti žvejybos laivui kaip laivo kapitonui, pakeitimo;

(b)tolesnių veiksmų, kurių imamasi laikinai sustabdžius žvejybos licencijos galiojimą ar visam laikui ją panaikinus arba laikinai ar visam laikui atėmus teisę vykdyti žvejybos veiklą kaip laivo kapitonui;

(c)priemonių, kurių reikia imtis neteisėtos žvejybos atveju žvejybos licencijos galiojimo laikino sustabdymo laikotarpiu ar po jos atėmimo visam laikui arba laikinai ar visam laikui atėmus teisę vykdyti žvejybos veiklą kaip laivo kapitonui;

(d)sąlygų, pateisinančių taškų išbraukimą;

(e)laivo kapitonų, turinčių teisę vykdyti žvejybos veiklą, registravimo.

14.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

(a) pranešimo apie sprendimus dėl taškų skyrimo;

(b)taškų perkėlimo, kai perkeliamos nuosavybės teisės į laivus, dėl kurių buvo skirti taškai;

(c)už sunkius pažeidimus atsakingo asmens žvejybos licencijų arba teisės vadovauti žvejybos laivui kaip laivo kapitonui išbraukimo iš atitinkamų sąrašų;

(d)įpareigojimų teikti informaciją apie valstybių narių sukurtą taškų sistemą žvejybos laivų kapitonams.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

92a straipsnis

Juridinių asmenų atsakomybė

1.Juridiniai asmenys laikomi atsakingais už sunkius pažeidimus, jei tokių pažeidimų jų naudai padarė fizinis asmuo, veikiantis vienas arba kaip juridinio asmens organo dalis, ir juridinio asmens struktūroje einantis apibrėžtas pareigas, pagrįstas:

(a)įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui,

(b)įgaliojimu priimti sprendimus juridinio asmens vardu arba

(c)įgaliojimu vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

2.Juridinis asmuo gali būti laikomas atsakingu už 1 dalyje nurodyto fizinio asmens nevykdytą priežiūrą ir kontrolę, kai dėl tokio nevykdymo atsirado galimybė juridiniam asmeniui pavaldžiam fiziniam asmeniui to juridinio asmens naudai padaryti sunkų pažeidimą.

3.Juridinio asmens atsakomybė nepašalina galimybės pradėti procesą prieš fizinius asmenis, kurie yra minėtų pažeidimų vykdytojai, kurstytojai arba bendrininkai.

92b straipsnis

Pareiga pranešti apie galutinį sprendimą

1.Valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso pažeidimo atvejis, kompetentingos institucijos pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras nedelsdamos praneša vėliavos valstybėms, valstybei, kurios pilietis yra pažeidėjas ar kurioje jis yra įsisteigęs, arba bet kuriai kitai valstybei, kuri gali būti suinteresuota tolesne eiga, susijusia su administraciniu ar kitu atitinkamu baudžiamuoju procesu ar kitomis priemonėmis, kurių buvo imtasi, apie bet kokį galutinį su tokiu pažeidimu susijusį sprendimą, įskaitant pagal 92 straipsnį paskirtų taškų skaičių.

Jos taip pat nedelsdamos praneša Europos Komisijai apie galutinius sprendimus tuo atveju, jei Sąjungos vandenyse arba Sąjungos uostuose nustatomi sunkūs pažeidimai, susiję su žvejybos laivais, plaukiojančiais su trečiųjų valstybių vėliava.

2.Jei iš valstybės narės gaunamas 1 dalyje nurodytas pranešimas, vėliavos valstybė narė atitinkamo žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojui ir jo kapitonui skiria atitinkamą taškų skaičių.

93 straipsnis

Nacionalinis pažeidimų registras

1.Valstybės narės nacionaliniame registre registruoja visus įtariamus ir patvirtintus bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė su jų vėliava arba su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai, įskaitant visus jiems skirtus sprendimus ir sankcijas bei paskirtų taškų skaičių. Valstybės narės savo nacionaliniame pažeidimų registre taip pat registruoja su savo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų arba savo piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, kai iš jurisdikciją turinčios valstybės narės pagal 92b straipsnį gauna pranešimą apie galutinį sprendimą.

2.Vykdydamos tolesnius veiksmus, susijusius su bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, valstybės narės gali prašyti kitų valstybių narių iš savo nacionalinių registrų pateikti informaciją apie žvejybos laivus ir asmenis, kurie įtariami padarę atitinkamą pažeidimą arba kurie buvo užklupti darantys atitinkamą pažeidimą.

3.Jeigu valstybė narė prašo, kad kita valstybė narė pateiktų informaciją apie pažeidimą, ta kita valstybė narė nedelsdama pateikia susijusią informaciją apie su pažeidimu susijusius žvejybos laivus ir fizinius ar juridinius asmenis.

(*)2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).“;

(70)IX antraštinėje dalyje įterpiamas šis 93a straipsnis:

„93a straipsnis

Nacionalinės kontrolės programos ir metinės ataskaitos

1.Valstybės narės sudaro metines ar daugiametes nacionalines kontrolės programas, pagal kurias vykdomas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymosi inspektavimas ir kontrolė.

Nacionalinės kontrolės programos yra grindžiamos rizika ir atnaujinamos bent kartą per metus, visų pirma atsižvelgiant į priimtas naujas išteklių išsaugojimo ir kontrolės priemones.

Apie nacionalines kontrolės programas Komisijai pranešama iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. ir jos turi apimti bent kitus kalendorinius metus.

2.Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės, remdamosi nacionalinėmis kontrolės programomis ir laikydamosi šio reglamento, Komisijai pateikia praėjusiais metais atlikto inspektavimo ir kontrolės ataskaitą.

3.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimami būtinieji nacionalinėms kontrolės programoms ir metinėms ataskaitoms taikomi reikalavimai ir nustatomi kontrolės kriterijai, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus ir į technikos bei mokslo pažangą.“;

(71)95 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Tam tikrai žvejybai gali būti taikomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos. Atsižvelgusi į būtinybę vykdyti specialią koordinuotą tam tikros žvejybos kontrolę, Komisija, pasitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kuriai žvejybai bus taikomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(72)102 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.Atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie tyrimo rezultatus ir nusiunčia jai ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo parengtą ataskaitą. Gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais šis terminas pratęsiamas pagrįstu laikotarpiu.

4.Jeigu atlikus 2 dalyje nurodytą administracinį tyrimą pažeidimai nepašalinami arba jeigu vykdydama 98 ir 99 straipsniuose nurodytas patikras ar savarankiškus inspektavimus arba 100 straipsnyje nurodytą auditą Komisija nustato valstybės narės kontrolės sistemos trūkumų, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais kartu su ta valstybe nare nustatomas veiksmų planas. Valstybė narė imasi visų būtinų priemonių tam veiksmų planui įgyvendinti.“;

(73)104 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)    1 dalis pakeičiama taip:

„1.Jeigu valstybė narė nevykdo su daugiamečio plano įgyvendinimu susijusių savo įsipareigojimų ir jeigu Komisija turi įrodymų, kad šių įsipareigojimų nevykdymas kelia didelę grėsmę atitinkamų išteklių ar išteklių grupės išsaugojimui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais atitinkamai valstybei narei nustatomas laikinas draudimas vykdyti žvejybą, kuriai minėti trūkumai turi įtakos.“;

(b)    4 dalis pakeičiama taip:

„4.Jeigu valstybė narė Komisijai deramai raštiškai įrodo, kad tą žvejybą galima saugiai vykdyti, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais žvejybos draudimas panaikinamas.“;

(74)105 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)2 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Jei valstybė narė pereikvoja savo atitinkamų metų kvotą, paskirtus išteklius ar išteklių grupę arba jų dalį, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atliekami išskaitymai iš pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskirtų išteklių ar jų dalies, taikant daugiklį pagal šią lentelę:“;

(b)4, 5 ir 6 dalys pakeičiamos taip:

„4.Jei valstybė narė pereikvojo ankstesnių metų kvotą, paskirtus išteklius ar išteklių grupę arba jų dalį, Komisija, atsižvelgdama į pereikvojimo lygį, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kvotos išskaitomos iš būsimų tos valstybės narės kvotų.

5.Jeigu išskaitymo iš pereikvotos kvotos, paskirtų išteklių ar išteklių grupės arba jų dalies pagal 1 ir 2 dalis atlikti neįmanoma, nes tos kvotos, paskirtų išteklių ar išteklių grupės arba jų dalies atitinkama valstybė narė neturi ar turi nepakankamai, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kitais metais ar per kelerius ateinančius metus pagal 1 dalį atliekami išskaitymai iš kitų tai valstybei narei paskirtų to paties geografinio rajono ar tokios pačios komercinės vertės išteklių ar išteklių grupės kvotų.

6.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl patikslintos kvotos, iš kurios išskaičiuojamas perviršis, vertinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(75)106 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos pastangas, ji priima įgyvendinimo aktus, kuriais atliekami išskaitymai iš būsimų tos valstybės narės žvejybos pastangų.

(b)2 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Jei viršijamos valstybei narei skirtos žvejybos tam tikrame geografiniame rajone ar tam tikros žvejybos rūšies pastangos, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atliekami išskaitymai iš tai valstybei narei skirtų žvejybos atitinkamame geografiniame rajone ar atitinkamos žvejybos rūšies pastangų, taikant daugiklį pagal šią lentelę:“;

(c)3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.Jei išskaitymo iš išteklių, kurių žvejybos pastangos buvo viršytos, didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų pagal 2 dalį atlikti neįmanoma, nes tų išteklių didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų atitinkama valstybė narė neturi ar turi nepakankamai, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kitais metais ar per kelerius ateinančius metus pagal 2 dalį atliekami išskaitymai iš tai valstybei narei skirtų žvejybos tame pačiame geografiniame rajone pastangų.

4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl didžiausių leidžiamų pastangų, iš kurių išskaičiuojamas perviršis, vertinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(76) 107 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis pakeičiama taip:

„1.Jeigu turima įrodymų, kad valstybė narė nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir kad dėl to gali kilti didelė grėsmė išteklių, kuriems taikomos žvejybos galimybės, išsaugojimui, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais kitais metais ar per kelerius ateinančius metus, laikantis proporcingumo principo ir atsižvelgiant į tiems ištekliams padarytą žalą, atliekami išskaitymai iš tai valstybei narei taikomų metinių kvotų, skirtų išteklių ar išteklių grupės ar jų dalių.“;

(b)4 dalis pakeičiama taip:

„4.Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomas terminas, iki kurio valstybės narės turi pateikti įrodymų, kad žvejybą galima saugiai vykdyti, valstybių narių atsakymuose pateiktina informacija ir kiekiai, kurie turi būti išskaityti, atsižvelgiant į:

(a)reikalavimų nesilaikymo mastą ir pobūdį,

(b)grėsmės išteklių išsaugojimui mastą,

(c)žalą, kuri padaryta ištekliams dėl reikalavimų nesilaikymo.“;

(77)109 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.Valstybės narės sukuria pagal šį reglamentą užregistruotiems duomenims tvirtinti skirtą kompiuterizuotą duomenų bazę. Tvirtinant užregistruotus duomenis atliekamas kryžminis duomenų patikrinimas, analizė ir patikra.

2.Valstybės narės užtikrina, kad visi pagal šį reglamentą užregistruoti duomenys būtų tikslūs, išsamūs ir pateikti laikantis bendros žuvininkystės politikos taisyklėse nustatytų terminų. Visų pirma:

(a)naudodamosi automatiniais kompiuteriniais algoritmais ir mechanizmais valstybės narės tvirtina šiuos duomenis:

i) laivo padėties duomenis;

ii) žvejybos veiklos duomenis, visų pirma žvejybos žurnalą, iškrovimo deklaraciją, perkrovimo deklaraciją ir išankstinį pranešimą;

iii) perėmimo deklaracijų, transporto dokumentų ir pardavimo pažymų duomenis;

(b)valstybės narės taip pat tvirtina pirmiau išvardytus duomenis pagal šiuos duomenis, kai taikoma:

i) laivų aptikimo sistemos duomenis;

ii) stebėjimo duomenis;

iii) su žvejybos veikla susijusius duomenis, kuriuos reikalaujama pateikti pagal 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus žvejybos susitarimus;

iv) duomenis apie įplaukimą į žvejybos rajonus ir išplaukimą iš jų;

v) automatinio identifikavimo sistemos duomenis;

vi) žvejybos licencijų ir žvejybos leidimų duomenis;

vii) inspektavimo ataskaitų duomenis ir nacionaliniuose pažeidimų registruose pateiktus duomenis;

viii) duomenis apie variklio galią;

ix) kontroliuojančiųjų stebėtojų ataskaitas;

x) žvejybos laivuose įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų ir kitų įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo elektroninės stebėsenos pagal 25a straipsnį duomenis.“;

(b)5 dalis pakeičiama taip:

„5.Jeigu nustatomas duomenų neatitikimas, atitinkama valstybė narė atlieka ir dokumentais įformina privalomus tyrimus, analizę ir kryžminius patikrinimus. Jei prašoma, Komisijai pateikiami tyrimų rezultatai ir atitinkami dokumentai. Jeigu yra pagrindas manyti, kad padarytas pažeidimas, valstybė narė atlieka tyrimus ir imasi būtinų neatidėliotinų priemonių pagal 85 ir 91 straipsnius.“;

(c)8 dalis pakeičiama taip:

„8.Valstybės narės parengia ir reguliariai atnaujina nacionalinį patvirtinimo sistemos įgyvendinimo planą, į kurį įtraukiami 2 dalies a ir b punktuose išvardyti duomenys ir tolesni su neatitikimų šalinimu susiję veiksmai. Vadovaujantis rizikos valdymo principais plane nustatomi valstybės narės prioritetai, susiję su duomenų tvirtinimu ir tolesniais su neatitikimų šalinimu susijusiais veiksmais.“;

(78)110 ir 111 straipsniai pakeičiami taip:

„110 straipsnis

Prieiga prie duomenų, jų saugojimas ir tvarkymas

1.Valstybės narės užtikrina, kad Komisija ar jos paskirta (-os) įstaiga (-os) galėtų bet kuriuo metu ir be išankstinio įspėjimo gauti nuotolinę prieigą prie šių neapibendrintų duomenų:

(a)žvejybos veiklos duomenų:

i)    laivo padėties duomenų;

ii)    žvejybos veiklos duomenų, visų pirma žvejybos žurnalų, iškrovimo deklaracijų, perkrovimo deklaracijų ir išankstinių pranešimų;

iii)    perėmimo deklaracijų, transporto dokumentų ir pardavimo pažymų duomenų;

iv)    duomenų apie žvejybos pastangas;

(b)kitų kontrolės duomenų:

i)    stebėjimo duomenų;

ii)    su žvejybos veikla susijusių duomenų, kuriuos reikalaujama pateikti pagal 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus žvejybos susitarimus;

iii)    duomenų apie įplaukimą į žvejybos rajonus ir išplaukimą iš jų;

iv)    žvejybos licencijų ir žvejybos leidimų duomenų;

v)    inspektavimo ataskaitų,

vi)    duomenų apie variklio galią;

vii)    kontroliuojančiųjų stebėtojų ataskaitų;

viii)    nacionalinių kontrolės veiksmų programų;

ix)    nacionalinių pareigūnų sąrašo.

(a)109 straipsnyje nurodytos elektroninės duomenų bazės, siekiant patikrinti surinktų duomenų išsamumą ir kokybę;

(b)93 straipsnyje nurodyto nacionalinio pažeidimų registro.

2.Komisija arba jos paskirta įstaiga gali rinkti duomenis, prireikus ir asmens duomenis, kai tai būtina bendros žuvininkystės politikos taisyklėse numatytoms pareigoms, visų pirma, inspektavimams, patikroms, auditui ir tyrimams, arba susitarimų su trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis taisyklėse numatytoms pareigoms atlikti.

3.Valstybės narės Komisijai ar jos paskirtai įstaigai suteikia galimybę gauti prieigą prie 1 dalyje nurodytų duomenų.

4. Valstybių narių bei Sąjungos mokslo įstaigoms gali būti teikiami laivo padėties duomenys ir jais tos įstaigos gali naudotis vykdydamos mokslinius tyrimus ir teikdamos mokslines rekomendacijas, jei tuose duomenyse nebėra nuorodos į laivo identifikavimo numerį ir jais remiantis negalima nustatyti fizinių asmenų tapatybės.

1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose išvardyti duomenys gali būti teikiami valstybių narių mokslo įstaigoms, Sąjungos mokslo įstaigoms ir Eurostatui.

5. Valstybės narės gali kurti, diegti atitinkamas žvejybos duomenų bazes, kuriose kaupiami 1 dalyje nurodyti duomenys, ir suteikti joms prieglobą. Prieiga prie tų duomenų bazių suteikiama naudojant saugią prieigą, užtikrinant prieigos kontrolę ir naudojant konkrečius naudotojų profilius, tik ataskaitų teikimo, statistinių duomenų rinkimo, inspektavimo ir pažeidimų tyrimo tikslais.

(79)111 straipsnis

Keitimasis duomenimis

1. Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad su kitomis valstybėmis narėmis ir prireikus Komisija ar jos paskirta (-omis) įstaiga (-omis) elektroniniu būdu būtų tiesiogiai keičiamasi atitinkama informacija, visų pirma:

(a)laivo padėties duomenimis, jei jos laivai yra kitų valstybių narių vandenyse;

(b)žvejybos žurnale įrašyta informacija, jei jos laivai žvejoja, atlieka iškrovimo arba perkrovimo operacijas kitos valstybės narės vandenyse;

(c)iškrovimo deklaracijomis ir perkrovimo deklaracijomis, jei šios operacijos atliekamos kitos valstybės narės uostuose;

(d)išankstiniais pranešimais, jei ketinama plaukti į kitos valstybės narės uostą;

(e)pardavimo pažymomis, transporto dokumentais ir perėmimo deklaracijomis, jei viena ar kelios tokios operacijos atliekamos kitoje valstybėje narėje;

(f) inspektavimo ir priežiūros ataskaitomis;

(g)nacionalinio pažeidimų registro duomenimis.

2.Kiekviena pakrantės valstybė narė užtikrina, kad su kitomis valstybėmis narėmis ir prireikus Komisija ar jos paskirta (-omis) įstaiga (-omis) elektroniniu būdu būtų tiesiogiai keičiamasi atitinkama informacija, visų pirma siunčiant:

(a)pardavimo pažymų informaciją vėliavos valstybei narei, jei pirmojo pardavimo operacija atliekama iš kitos valstybės narės žvejybos laivo;

(b)perėmimo deklaracijų informaciją, jei žuvys pateikiamos saugoti kitoje valstybėje narėje nei vėliavos valstybė narė ar iškrovimo valstybė narė;

(c)pardavimo pažymų ir perėmimo deklaracijų informaciją valstybei narei, kurioje vyko iškrovimas;

(d)transporto dokumentus gabenimo operacijos vėliavos valstybei narei, paskirties ir tranzito valstybei narei;

(e)inspektavimo ir priežiūros ataskaitas;

(f)nacionalinio pažeidimų registro duomenis.“

---------------------------------------------------------------------------------------

(*) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).“;

(80)įterpiamas 111a straipsnis:

„111a straipsnis

Vienodos nuostatų dėl duomenų įgyvendinimo sąlygos

Įgyvendindama 110 ir 111 straipsnius Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl

–duomenų kokybės, operatoriams taikomų duomenų pateikimo terminų laikymosi, duomenų tvirtinimo, įskaitant kryžminį patikrinimą, analizę ir patikrą;

–valstybių narių keitimosi duomenimis;

–Komisijos ar jos paskirtos įstaigos prieigos prie duomenų;

–Sąjungos mokslo įstaigų ir Eurostato prieigos prie duomenų;

–duomenų bazių sąveikumo ir standartizavimo;

–110 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų duomenų, įskaitant papildomas specialias asmens duomenų tvarkymo apsaugos priemones ir duomenų bazėms taikytinas saugumo taisykles.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(81)112 straipsnis pakeičiamas taip:

„112 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.110 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus 1 dalies b punkto viii papunktyje nurodytus duomenis, ir 110 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys gali apimti asmens duomenis.

2. Komisija gali tvarkyti asmens duomenis, prie kurių ji turi prieigą pagal 110 straipsnio 1 ir 2 dalis, šiais tikslais:

(a)stebėti, kaip naudojamasi žvejybos galimybėmis, įskaitant kvotą;

(b)tvirtinti duomenis;

(c)stebėti Sąjungos žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą arba Sąjungos vandenyse plaukiojančių laivų vykdomą žvejybos veiklą;

(d)stebėti, kaip valstybės narės vykdo žvejybos veiklos kontrolę ir kontrolę tiekimo grandinėje;

(e)atlikti inspektavimus, patikras, auditą ir tyrimus;

(f)rengti tarptautinius susitarimus bei išsaugojimo priemones ir užtikrinti jų laikymąsi;

(g)atlikti politikos vertinimus ir poveikio vertinimus;

(h)vykdyti mokslinius tyrimus ir teikti mokslines rekomendacijas;

(i)atlikti skundų ir pažeidimų tyrimus.

3.Asmens duomenys, kurie yra 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos sudedamoji dalis, saugomi ne ilgiau kaip 5 metus, išskyrus tolesniems su skundu, pažeidimu, inspektavimu, patikra, auditu ar vykstančiu teismo ar administraciniu procesu susijusiems veiksmams atlikti būtinus asmens duomenis, kurie gali būti saugomi 10 metų. Jeigu 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija saugoma ilgiau, užtikrinamas duomenų anonimiškumas.

4.Tais atvejais, kai tvarkomi valstybių narių pagal šį reglamentą renkami asmens duomenys, tos valstybės narės laikomos duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679(*) 4 straipsnio 7 dalyje.

5.Tais atvejais, kai tvarkomi Komisijos pagal šio reglamento 110 straipsnio 1 ir 2 dalis surinkti asmens duomenys, ji laikoma duomenų valdytoju, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/2018(**) 3 straipsnio 2 dalies b punkte.

6. Komisija arba jos paskirta įstaiga ir valstybės narės institucijos užtikrina pagal šį reglamentą atliekamų asmens duomenų tvarkymo operacijų saugumą. Komisija arba jos paskirta įstaiga ir valstybės narės institucijos bendradarbiauja vykdydamos su saugumu susijusias užduotis.

7.Visų pirma, Komisija patvirtina būtinas priemones, įskaitant saugumo planą, veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, siekdama:

(a)fiziškai apsaugoti duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūroms objektams apsaugoti;

(b)užkirsti kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui arba šalinimui;

(c)užkirsti kelią neteisėtam duomenų įvedimui ir neteisėtam įrašytų asmens duomenų tikrinimui, keitimui arba ištrynimui;

(d)užkirsti kelią neteisėtam duomenų tvarkymui ir neteisėtam duomenų kopijavimui, keitimui arba ištrynimui;

(e)užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikta prieiga prie atitinkamų žvejybos duomenų, galėtų prieiti tik prie tų duomenų, kuriems taikomas jų prieigos leidimas, nurodant asmeninę naudotojo tapatybę ir taikant konfidencialias prieigos formas;

(f)užtikrinti, kad būtų įmanoma patikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms gali būti perduodami asmens duomenys ir kurie duomenys buvo tvarkomi atitinkamose žvejybos duomenų bazėse, tokio tvarkymo laiką, vykdytoją ir paskirtį;

(g)užkirsti kelią neteisėtam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar trynimui, kai asmens duomenys perduodami į atitinkamas žvejybos duomenų bazes ar iš jų arba kai gabenamos duomenų laikmenos, visų pirma naudojant deramas kodavimo priemones;

(h)stebėti šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių veiksmingumą ir imtis būtinų su vidaus stebėsena susijusių organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas šio reglamento nuostatų laikymasis.

(*) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(**)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017) 8 final, 2017 1 10).“;

(82)114 ir 115 straipsniai pakeičiami taip:

„114 straipsnis

Oficiali interneto svetainė

„Įgyvendindama šį reglamentą kiekviena valstybė narė sukuria ir reguliariai atnaujina operatoriams ir visuomenei skirtą oficialią interneto svetainę, kurioje pateikiama bent 115 straipsnyje nurodyta informacija.

115 straipsnis

Interneto svetainės turinys

Savo interneto svetainėse valstybės narės nedelsdamos skelbia toliau nurodytus duomenis arba pateikia tiesioginę nuorodą į juos:

(a)už žvejybos licencijų ir 7 straipsnyje nurodytų žvejybos leidimų išdavimą atsakingų kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus;

(b)paskirtųjų uostų, kuriuose atliekamas perkrovimas, sąrašą, nurodant jų darbo valandas, kaip nustatyta 20 straipsnyje;

(c)praėjus vienam mėnesiui nuo daugiamečio plano įsigaliojimo ir patvirtinus Komisijai – paskirtųjų uostų sąrašą, nurodant jų darbo valandas, kaip nustatyta 43 straipsnyje, o vėliau per 30 dienų – susijusias sugautų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, kiekių, iškrautų per kiekvieną iškrovimo operaciją, registravimo ir pranešimo sąlygas;

(d)53 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, kuriuo skelbiamas žvejybos draudimas realiuoju laiku ir aiškiai nustatomas žvejybos ploto, kuriam jis taikomas, geografinis rajonas, draudimo taikymo trukmė ir žvejybos tame rajone draudimo taikymo laikotarpiu sąlygos;

(e)informacijos centro, į kurį perduodami arba kuriam pateikiami 14, 17, 20, 23, 55, 62, 66 ir 68 straipsniuose nurodyti žvejybos žurnalai, išankstiniai pranešimai, perkrovimo deklaracijos, iškrovimo deklaracijos, pardavimo pažymos, perėmimo deklaracijos ir transporto dokumentai, išsamią informaciją;

(f)žemėlapį, kuriame pateikiamos rajono, kuriame, kaip nurodyta 54 straipsnyje, realiuoju laiku laikinai uždraudžiama žvejyba, koordinatės, nurodant draudimo taikymo trukmę ir žvejybos tame rajone draudimo taikymo laikotarpiu sąlygas;

(g)sprendimą uždrausti žvejybą pagal 35 straipsnį ir visą reikiamą susijusią informaciją;

(h)ribojamos žvejybos rajonų sąrašą ir atitinkamus apribojimus;

(i)registruotų svėrėjų sąrašą, nurodant uostą ir svėrimo įrangą pagal 59a straipsnį.“;

(83)116 straipsnis išbraukiamas;

(84)117 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos savitarpio pagalbos taisyklės dėl:

(a)administracinio valstybių narių, trečiųjų valstybių, Komisijos ir jos paskirtos įstaigos bendradarbiavimo;

(b)pagalbos prašymų vykdymo išlaidų;

(c)valstybės narės vienos institucijos paskyrimo;

(d)pranešimo apie priemones, kurių nacionalinės institucijos imasi gavusios informacijos per informacijos mainus;

(e)pagalbos prašymų, įskaitant informacijos prašymus, prašymus imtis priemonių bei prašymus pateikti administracinius pranešimus ir atsakymų pateikimo terminų nustatymą;

(f)informacijos, kuriai gauti nereikia išankstinio prašymo;

(g)valstybių narių santykių su Komisija ir trečiosiomis valstybėmis.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(85)118 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl valstybių narių ataskaitų turinio ir formos.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(86)119 straipsnis pakeičiamas taip:

„119 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(*).

(*)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;

(87)įterpiamas 119a straipsnis:

„119a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.7 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 9a straipsnio 4 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 39a straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 9 dalyje, 59a straipsnio 4 dalyje, 60a straipsnio 1 ir 2 dalyse, 73 straipsnio 9 dalyje, 74 straipsnio 6 dalyje, 75 straipsnio 2 dalyje, 92 straipsnio 10 dalyje, 93a straipsnio 3 dalyje ir 107 straipsnio 4 dalyje nurodyti deleguotieji įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 9a straipsnio 4 dalyje, 15a straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 6 dalyje, 21 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 39a straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 9 dalyje, 59a straipsnio 4 dalyje, 60a straipsnio 1 ir 2 dalyse, 73 straipsnio 9 dalyje, 74 straipsnio 6 dalyje, 75 straipsnio 2 dalyje, 92 straipsnio 10 dalyje, 93a straipsnio 3 dalyje ir 107 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 7 straipsnio 6 dalį, 9 straipsnio 7 dalį, 9a straipsnio 4 dalį, 15a straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 6 dalį, 21 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 39a straipsnio 4 dalį, 58 straipsnio 9 dalį, 59a straipsnio 4 dalį, 60a straipsnio 1 ir 2 dalis, 73 straipsnio 9 dalį, 74 straipsnio 6 dalį, 75 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 10 dalį, 93a straipsnio 3 dalį ir 107 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.“;

(88)I priedas išbraukiamas.

(89)Šio reglamento I priedo tekstas pridedamas kaip III ir IV priedai.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 768/2005 pakeitimai

(1)1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Tikslas

1.Šiuo reglamentu įsteigiama Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (toliau – Agentūra), kurios tikslas – užtikrinti tinkamą, vienodą ir veiksmingą bendros žuvininkystės politikos, įskaitant jos išorės aspektą, taisyklių taikymo kontrolę ir tų taisyklių laikymąsi.

2.Tuo tikslu Agentūra pagal II skyriuje nurodytą paskirtį ir uždavinius bendradarbiauja su valstybėmis narėmis bei Komisija ir teikia joms su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sritimis susijusią techninę, operatyvinę ir mokslinę pagalbą.“;

(2)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)e punktas pakeičiamas taip:

„e)padėti valstybėms narėms ir Komisijai derinti bendros žuvininkystės politikos taikymą;“;

(b)f punktas pakeičiamas taip:

„f)prisidėti prie valstybių narių ir Komisijos veiklos, susijusios su kontrolės ir tikrinimo metodų tyrimais bei plėtojimu, taip pat pradėti kontrolės ir tikrinimo metodų tyrimų ir plėtojimo veiklą;“;

(c)įterpiamas k punktas:

„k)padėti Komisijai atlikti Sąjungos teisės aktuose jai nustatytas užduotis, susijusias su Agentūros tikslais.“;

(3)16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Keitimasis duomenimis bei informacija ir jų tvarkymas

1. Komisija, Agentūra ir valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi atitinkamais duomenimis ir informacija apie jungtinę kontrolės ir tikrinimo veiklą Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009.

2.Agentūra, laikydamasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų, imasi priemonių pagal šį reglamentą gautos informacijos reikiamam konfidencialumui užtikrinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 113 straipsnį.

3.Agentūros vykdomai asmens duomenų tvarkymo veiklai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/XX(*).

4.Tais atvejais, kai tvarkomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, Agentūra laikoma duomenų valdytoju, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/XX 3 straipsnio 2 dalies b punkte.

5.Agentūra tvarko Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus asmens duomenis, siekdama koordinuoti kontrolę ir tikrinimą, padėti valstybėms narėms ir Komisijai atlikti jų užduotis pagal bendrą žuvininkystės politiką, taip pat koordinuoti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

6.Reglamento (EB) 1224/2009 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmens duomenys saugomi ne ilgiau kaip 5 metus, išskyrus tolesniems su skundu, pažeidimu, tikrinimu, patikra, auditu ar vykstančiu teismo ar administraciniu procesu susijusiems veiksmams atlikti būtinus asmens duomenis, kurie gali būti saugomi 10 metų.

Jeigu informacija saugoma ilgiau, užtikrinamas duomenų anonimiškumas.

(*)Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017) 8 final, 2017 1 10).“

(4)17a straipsnis pakeičiamas taip:

„17a straipsnis

Agentūros pareigūnų skyrimas Sąjungos inspektoriais

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 79 straipsnį Agentūros pareigūnai gali būti paskirti dirbti Sąjungos inspektoriais.“;

(5)23 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)b punkte data „balandžio 30 d.“ pakeičiama data „birželio 30 d.“;

(b)įterpiamas šis punktas:

„i) užtikrina, kad, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) atliekant tyrimus ir vykdant vidaus bei išorės auditą, būtų tinkamai stebima, kaip įgyvendinamos pagal 39 straipsnį atliktais vertinimais grindžiamos išvados ir rekomendacijos.“;

(6)26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Posėdžiai

1.Administracinės valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas. Pirmininkas nustato darbotvarkę atsižvelgdamas į Administracinės valdybos narių ir Agentūros vykdomojo direktoriaus pasiūlymus.

2.Vykdomasis direktorius ir Patariamosios valdybos paskirtas atstovas dalyvauja svarstymuose be teisės balsuoti.

3.Administracinė valdyba surengia bent vieną eilinį posėdį per metus. Be to, ji renkasi pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu arba trečdalio valstybių narių, kurios turi atstovus Administracinėje valdyboje, prašymu.

4.Administracinė valdyba gali pakviesti atitinkamų Sąjungos institucijų atstovus dalyvauti jos posėdžiuose.

5.Administracinė valdyba gali pakviesti asmenis, kurių nuomonė gali būti naudinga, dalyvauti jos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

6.Svarstant su konfidencialumu ar interesų konfliktu susijusius klausimus, Administracinė valdyba gali nuspręsti nagrinėti konkrečius darbotvarkės klausimus nedalyvaujant Patariamosios valdybos paskirtam atstovui, atitinkamų Sąjungos institucijų pagal 4 dalį paskirtiems atstovams ir 5 dalyje nurodytam (-iems) asmeniui (-ims). Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės gali būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse.

7.Vadovaujantis darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai arba ekspertai.

8.Administracinės valdybos sekretoriato paslaugas teikia Agentūra.“;

(7)29 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a) pasikonsultavęs su Komisija ir valstybėmis narėmis, parengia metinės darbo programos projektą bei daugiametės darbo programos projektą ir pateikia juos Administracinei valdybai. Jis imasi būtinų priemonių darbo programai ir daugiametei darbo programai įgyvendinti, neperžengdamas šio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir taikomos teisės nustatytų ribų;“;

(8)35 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.Nedarant poveikio kitų rūšių pajamoms, Agentūros pajamas sudaro:

(a)Sąjungos įnašas, įtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);

(b)mokestis už Agentūros pagal 6 straipsnį teikiamas paslaugas valstybėms narėms;

(c)mokestis už leidinius, mokymo ir (arba) kitas Agentūros teikiamas paslaugas;

(d)Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant delegavimo susitarimus ar skiriant ad hoc dotacijas pagal 38 straipsnyje nurodytas Agentūros finansines taisykles ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas.“;

(9)39 straipsnis pakeičiamas taip:

„39 straipsnis

Vertinimas

1.Per penkerius metus nuo Agentūros veiklos pradžios, o vėliau kas penkerius metus atliekamas Agentūros vertinimas. Komisija užsako nepriklausomą išorės vertinimą, kad įvertintų visų pirma:

(a)Agentūros pasiektus rezultatus atsižvelgiant į jos tikslus, paskirtį ir uždavinius;

(b)Agentūros darbo praktikos poveikį, veiksmingumą ir efektyvumą jos tikslų, paskirties ir uždavinių atžvilgiu.

2.Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Administracinei valdybai. Administracinė valdyba gali pateikti Komisijai rekomendacijų dėl šio reglamento pakeitimų. Vertinimo ataskaita ir išvados dėl ataskaitos skelbiamos viešai.“

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 iš dalies keičiamas taip:

(1)17 straipsnio 2–6 dalys išbraukiamos;

(2)20 straipsnio 1 dalies antras sakinys išbraukiamas.

(3)21 straipsnis išbraukiamas.

4 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 iš dalies keičiamas taip:

(1)reglamento pavadinime, straipsniuose, straipsnių bei skyrių pavadinimuose ir prieduose žodis „Bendrija“ ar atitinkamas pažyminys keičiamas reikalingos gramatinės formos žodžiu „Sąjunga“;

(2)2 straipsnio 17 punktas pakeičiamas taip:

„17.stebėjimas – žvejybos laivo, vykdančio veiklą, kuri pagal 3 straipsnio nuostatas gali būti laikoma NNN žvejyba, stebėjimas, kurį vykdo už inspektavimą jūroje atsakinga valstybės narės kompetentinga institucija arba Bendrijos ar trečiosios valstybės žvejybos laivo kapitonas;“;

(3)3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Žvejybos laivai, vykdantys NNN žvejybą

Daroma prielaida, kad žvejybos laivas vykdo NNN žvejybą, jei įrodoma, kad, pažeisdamas atitinkamame žvejybos rajone taikomas išsaugojimo ir valdymo priemones, tas žvejybos laivas vykdė vienos ar kelių rūšių veiklą:

–nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies a–n punktuose arba

–laikomą sunkiais pažeidimais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 3 dalies a, c, e, f ir i punktus.“;

(4)10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Inspektavimo procedūra

Tikrindamos atitiktį galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei tarptautinėms išsaugojimo ir valdymo priemonėms valstybės narės taiko Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 VII antraštinės dalies I skyriaus nuostatas.“;

(5)11 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.Jeigu inspektavimo metu surinkta informacija suteikia įrodymų, kuriais remdamasis pareigūnas gali manyti, kad žvejybos laivas vykdė 3 straipsnyje nurodytą NNN žvejybą, tai jis:

(1)įrašo įtariamą pažeidimą inspektavimo ataskaitoje;

(2)imasi visų būtinų veiksmų siekdamas užtikrinti, kad tokio įtariamo pažeidimo įrodymai būtų saugomi;

(3)nedelsdamas perduoda kompetentingai institucijai inspektavimo ataskaitą.

2.Jei inspektavimo rezultatai suteikia įrodymų, kad trečiosios valstybės žvejybos laivas vykdė 3 straipsnyje nurodytą NNN žvejybą, uosto valstybės narės kompetentinga institucija nesuteikia tokiems laivams leidimo iškrauti ar perkrauti jų laimikio arba naudotis uosto paslaugomis.“;

(6)įterpiami 12a–12e straipsniai:

„12a straipsnis

Integruotas kompiuterizuotas keitimasis informacija, jos valdymas ir saugojimas, teikimas, tvirtinimas ir kiekio valdymas pagal Sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemą, taikomą žuvininkystės produktų importui ir eksportui (CATCH)

1.Siekiant sudaryti sąlygas integruotai valdyti, tvarkyti ir saugoti oficialioms patikroms, patikrinimams, kontrolei ir kitai atitinkamai oficialiai veiklai, susijusiai su žuvininkystės produktų importu ir eksportu, svarbią informaciją ir dokumentus, taip pat jais keistis, Komisija pagal 2b–12d straipsnius sukuria skaitmeninės informacijos valdymo sistemą (CATCH), skirtą sugautų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos taikymo reikmėms. Sistema CATCH integruojama į Reglamentu (ES) 2017/625(*) sukurtą oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemą (IMSOC).

2.Visais atvejais, kai šiame reglamente nustatyta tvarka importuotojas ir valstybių narių kompetentingos institucijos, valstybių narių kompetentingos institucijos arba valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija tarpusavyje keičiasi informacija apie žuvininkystės produktų importą ir susijusias patikras, rizikos valdymą, patikrinimus ir kontrolę, dokumentus, pavyzdžiui, importuotojo deklaracijas, žvejybos laimikio sertifikatus, perkrovimo deklaracijas ir leidimus, tvarkymo pareiškimus, paraiškas ar sprendimus, yra naudojamasi sistema CATCH.

3.Komisijai pagal 54b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kuriais galima nustatyti laikinas šio straipsnio 3 dalies taikymo išimtis, ir dėl tokių išimčių nustatymo sąlygų.

4.Taikant pagal 16 straipsnio 1 dalį sukurtą sistemą CATCH pateiktą importuotojų informaciją valstybių narių kompetentingos institucijos naudoja kiekio valdymo reikmėms, rizikos valdymu grindžiamoms patikroms bei patikrinimams atlikti ir sprendimams pagal šį skyrių ir šiame skyriuje bei šio reglamento 54a straipsniuose nurodytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus priimti.

12b straipsnis

Sistemos CATCH bendros funkcinės savybės

Sistema CATCH:

(a)    turi būti užtikrinama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija, taip pat prireikus valstybių narių kompetentingos institucijos bei Komisija ir vėliavos valstybių kompetentingos institucijos, perdirbimo šalys ir kitos atitinkamos trečiosios valstybės, importuotojai ir eksportuotojai galėtų kompiuterizuotai vieni kitiems teikti, tvarkyti, valdyti (ir keistis) informaciją (-a), duomenis (-imis) ir dokumentus (-ais), būtinus (-ais) atliekant patikras, valdant riziką, atliekant patikrinimus bei kontrolę ir priimant sprendimus pagal šį skyrių ir susijusias taisykles, nustatytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 1010/2009 ir šiame skyriuje bei šio reglamento 54a straipsnyje nurodytuose deleguotuosiuose ir įgyvendinimo aktuose;

(b)    turi būti numatytas kiekio valdymo mechanizmas, užtikrinantis, kad pagal žvejybos laimikio sertifikatą importo reikmėms importuotojų deklaruotas produktų svoris nebūtų didesnis už tame žvejybos laimikio sertifikate įrašytą ir patvirtintą svorį;

(c)    turi būti numatyta galimybė pagal ES vieno langelio sistemą su kitų valstybių narių institucijomis ir valstybių narių muitinėmis keistis žuvininkystės produktų importui ir eksportui svarbia informacija, duomenimis ir dokumentais, laikantis šio skyriaus nuostatų ir šiame skyriuje bei šio reglamento 54a straipsnyje nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų;

(d)    turi būti numatyta galimybė taikyti elektroninio rizikos valdymo ir analizės principus.

12c straipsnis

Sistemos CATCH veikimas

Laikydamasi su IMSOC susijusių taisyklių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl sistemos CATCH veikimo, kuriais nustatoma:

(a)CATCH, kuri yra IMSOC sistemos sudedamoji dalis, techninės specifikacijos, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis mechanizmą, naudojamą keičiantis duomenimis su esamomis nacionalinėmis sistemomis, taikomų standartų identifikavimą, pranešimų struktūros nustatymą, duomenų žodynus, keitimąsi protokolais ir procedūromis;

(b)konkrečios CATCH ir jos sistemos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga ir keitimosi informacija saugumas;

(c)nenumatytų atvejų tvarka, kuri turi būti taikoma, kai nėra galimybės naudotis kuriomis nors iš sistemos CATCH funkcinių savybių;

(d)atvejai, kuriais trečiosioms valstybėms ir šio reglamento 13 straipsnyje nurodytoms regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms gali būti suteikta dalinė prieiga prie sistemos CATCH funkcinių savybių, tokios prieigos suteikimo sąlygos ir praktinės taisyklės;

(e)taisyklės, kurių laikydamosi kompetentingos institucijos gali priimti trečiųjų valstybių kompetentingų institucijų patvirtintus elektroninius dokumentus, įskaitant elektroninį parašą;

(f)šiame reglamente numatytiems oficialiems dokumentams rengti skirti šablonai, formos ir taisyklės, įskaitant elektronines formas, išskyrus II priede ir jo priedėlyje pateikto pavyzdžio formas ir šio reglamento IV priede pateiktą formą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 54 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.

12d straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(**) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/XX(***) taikomi, jei pagal sistemą CATCH tvarkant informaciją yra tvarkomi ir asmens duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 dalyje.

2.Tais atvejais, kai valstybių narių kompetentingos institucijos vykdo savo pareigas perduoti atitinkamą informaciją sistemai CATCH ir kai tvarkomi asmens duomenys, kurie gali būti gauti vykdant tą veiklą, tos institucijos laikomos duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 dalyje.

3.Tais atvejais, kai Komisija vykdo savo pareigą administruoti sistemą CATCH ir kai tvarkomi asmens duomenys, kurie gali būti gauti vykdant tą veiklą, ji laikoma duomenų valdytoju, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/XX 3 straipsnio 2 dalies b punkte.

Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad sistema CATCH atitiktų pagal Reglamento (ES) 2017/625 134 ir 135 straipsnius nustatytas asmens duomenų apsaugos taisykles.

12e straipsnis

Duomenų saugumas

(7)Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad sistema CATCH atitiktų pagal Reglamento (ES) 2017/625 134 ir 136 straipsnius nustatytas duomenų saugumo taisykles.“;

(8)14 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.Siekdamas importuoti vieną siuntą sudarančius žuvininkystės produktus, perdirbtus trečiojoje valstybėje, importuotojas pateikia importuojančios valstybės narės valdžios institucijoms perdirbimo įmonės toje trečiojoje valstybėje parengtą ir tos trečiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtintą pareiškimą pagal IV priede pateiktą formą, kuriame:

(a)pateikiamas tikslus neperdirbtų ir perdirbtų produktų aprašymas bei nurodomi jų kiekiai;

(b)nurodoma, kad perdirbti produktai toje trečiojoje valstybėje buvo pagaminti iš vėliavos valstybės patvirtintame (-uose) žvejybos laimikio sertifikate (-uose) nurodytų laimikių; taip pat

(c)kartu pateikiami:

i)    originalus (-ūs) žvejybos laimikio sertifikatas (-ai), jeigu visi atitinkami laimikiai buvo panaudoti perdirbant viena siunta eksportuotus žuvininkystės produktus, arba

ii)    originalaus (-ių) žvejybos laimikio sertifikato (-ų) kopija (-os), jeigu atitinkamų laimikių dalis buvo panaudota perdirbant viena siunta eksportuotus žuvininkystės produktus.

Siekiant palengvinti prekybą, kompetentingos institucijos neprivalo patvirtinti pareiškimo, jei:

(d)atitinkamus žuvininkystės produktus sugavo žvejybos laivai, plaukiojantys su šalies, kurioje tie žuvininkystės produktai perdirbti, vėliava ir

(e)už patvirtinimą atsakinga kompetentinga institucija yra tapati už žvejybos laimikio sertifikatų tvirtinimą atsakingai vėliavos valstybės kompetentingai institucijai, apie kurią Komisijai pranešta pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalį.

(*) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(**) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(***) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017) 8 final, 2017 1 10).“;

(9)16 straipsnio 1 pakeičiama taip:

„1.Žuvininkystės produktus į Sąjungą įvežantis importuotojas valstybės narės, į kurią ketinama importuoti produktą, kompetentingoms institucijoms elektroniniu būdu, naudodamasis sistema CATCH, pateikia pagal 12 straipsnio 4 dalį surašytą žvejybos laimikio sertifikatą kartu su II priedo priedėlyje reikalaujamais transportavimo duomenimis, pagal 14 straipsnio 2 dalį perdirbimo įmonės parengtą pareiškimą ir kitą 12, 14 ir 17 straipsniuose reikalaujamą informaciją. Žvejybos laimikio sertifikatas kartu su transportavimo duomenimis, perdirbimo įmonės pareiškimas ir kita 12 bei 14 straipsniuose reikalaujama informacija turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki to laiko, kai numatoma atvykti į įvežimo į Sąjungos teritoriją vietą. Trijų darbo dienų terminas gali būti adaptuotas atsižvelgiant į žuvininkystės produkto rūšį, atstumą iki įvežimo į Sąjungos teritoriją vietos arba naudojamą transporto priemonę. Tos kompetentingos institucijos, remdamosi rizikos valdymo principais, patikrina visus pateiktus dokumentus, visų pirma žvejybos laimikio sertifikatą, atsižvelgdamos į pranešime, kuris iš vėliavos valstybės gaunamas pagal 20 ir 22 straipsnius, pateiktą informaciją.“;

(10)27 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.Bendrijos žvejybos laivai neįtraukiami į NNN žvejybą vykdančių laivų Bendrijos sąrašą, jeigu vėliavos valstybė narė ėmėsi veiksmų pagal šį reglamentą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, kovodama su 42 straipsnyje 1 dalyje nurodytais pažeidimais, kurie laikomi sunkiais pažeidimais, nedarant poveikio regioninių žvejybos valdymo organizacijų taikytiems veiksmams.“;

(11)IX skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„IX SKYRIUS

PROCEDŪRA IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS“

(12)42 straipsnis pakeičiamas taip:

„42 straipsnis

Sunkūs pažeidimai

„Šiame reglamente „sunkus pažeidimas“ reiškia bet kurį pažeidimą, kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies a–n punktuose, o ir p punktuose, arba kuris laikomas sunkiu pažeidimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 3 dalies a, c, e, f ir i punktus.“;

(13)įterpiamas 42a straipsnis:

„42a straipsnis

Sunkių pažeidimų atvejais taikoma procedūra

Nedarant poveikio šio reglamento 11 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio taikymui, nustačiusios sunkų pažeidimą, valstybės narės taiko Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 85 straipsnio nuostatas.“;

(14)43 straipsnis pakeičiamas taip:

„43 straipsnis

Reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonės

1.Nedarant poveikio valstybių narių įgaliojimams pradėti baudžiamąjį procesą ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, fiziniam asmeniui, padariusiam šiame reglamente nurodytus sunkius pažeidimus, arba už tokius pažeidimus atsakingu laikomam juridiniam asmeniui sistemingai taiko administracines priemones ir nuobaudas.

2.Jei fizinis asmuo yra įtariamas padaręs arba yra pagautas darant šiame reglamente numatytą sunkų pažeidimą, arba įtariama, kad juridinis asmuo gali būti atsakingas už tokį sunkų pažeidimą, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, imasi atitinkamų neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 91 straipsnį.

3.Valstybės narės užtikrina, kad sunkų pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už sunkų pažeidimą, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 89a, 91a, 91b ir 92a straipsnius. Valstybės narės taip pat taiko priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnį.“;

(15)44–47 straipsniai išbraukiami;

(16)įterpiami 54a ir 54b straipsniai:

„54a straipsnis

Priedų keitimas

Komisijai pagal 54b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas II priedas su jo priedėliu ir IV priedas, siekiant atsižvelgti į tarptautinius pokyčius, susijusius su laimikio dokumentavimo sistemomis, mokslo ir technikos pažanga, įskaitant su sistemos CATCH taikymu susijusį derinimą.

54b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.12a straipsnio 3 dalyje ir 54a straipsnyje nurodyti deleguotieji įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12a straipsnio 3 dalyje ir 54a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.Pagal 12a straipsnio 3 dalį ir 54a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2 mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiais.“;

(17)II priedas ir jo priedėlis pakeičiami šio reglamento II priedo tekstu.

(18)IV priedo įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Patvirtinu, kad perdirbti žuvininkystės produktai: (produkto apibūdinimas ir kombinuotosios nomenklatūros kodas) gauti iš laimikių pagal toliau nurodytą (-us) žvejybos laimikio sertifikatą (-us):“;

5 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 2016/1139 pakeitimai

Išbraukiami Reglamento (EB) Nr. 2016/1139 12 ir 13 straipsniai.

6 straipsnis
Įsigaliojimas 

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1, 3, 4, 5 straipsniai taikomi nuo [24 mėnesiai po įsigaliojimo datos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)    Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(3)    Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(4)    Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 (OL L 268, 2008 10 29, p. 1).

(5)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2017/2014 (OL L 347, 2017 12 28, p. 1).

(6)    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(7)    COM(2017) 192 final.

(8)    SWD(2017) 134 final.

(9)    Audito Rūmų specialioji ataskaita „ES žuvininkystės kontrolė: reikia dėti daugiau pastangų“.

(10)    2016 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?“, http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2016-0407+0+DOC+XML+V0//LT.

(11)    Tarybos išvados dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 8/2017, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13323-2017-INIT/lt/pdf.

(12)    https://www.efca.europa.eu/sites/default/files/EFCA%20Evaluation%20-%20Issuing%20of%20Recommendations.pdf

(13)     https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/xiv3acontrol_of_eu_fisheries.pdf.  

(14)    Reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(15)    JOINT(2016) 49 final.

(16)     COM(2018) 28 final , 2018 1 16 .

(17)    SWD(2017) 155 final. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“.

(18)    COM(2017) 623 final, http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/policy/themes/outermost-regions/pdf/rup_2017/com_rup_partner_en.pdf.

(19)    COM(2017) 192 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52017DC0192&from=EN . 

(20)    SWD(2017) 134 final,  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52017DC0134&qid=1528714162802&from=EN  

(21)    https://ec.europa.eu/info/consultations/evaluation-fisheries-control-regulation_en

(22)    https://ec.europa.eu/fisheries/cfp/control_en

(23)    Paskelbta adresu : http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia.

(24)     Paskelbta adresu: https://ec.europa.eu/fisheries/cfp/control_en.

(25)    Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė bus paskelbta su poveikio vertinimo ataskaita ir Komisijos pasiūlymu Komisijos dokumentų registre internete ( adresu : http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia ).

(26)    OL C , , p. .

(27)    OL C , , p. .

(28)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(29)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(30)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(31)    2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/812, kuriuo dėl įpareigojimo iškrauti visą laimikį iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2187/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 2347/2002 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1379/2013 ir (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98 (OL L 133, 2015 5 29, p. 1).

(32)    2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(33)    2011 m. rugsėjo 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 931/2011 dėl atsekamumo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 dėl gyvūninės kilmės maisto produktų (OL L 242, 2011 9 20, p. 2).

(34)    2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

(35)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(36)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017) 8 final, 2017 1 10).

(37)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(38)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(39)    2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(40)    2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(41)    2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 30

COM(2018) 368 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 nuostatos dėl žuvininkystės kontrolės

{SEC(2018) 267 final}
{SWD(2018) 279 final}
{SWD(2018) 280 final}

I PRIEDAS

Prie Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 pridedami III ir IV priedai:

„III PRIEDAS

TAŠKAI, SKIRIAMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LICENCIJŲ TURĖTOJAMS ARBA SĄJUNGOS KAPITONAMS UŽ SUNKIUS PAŽEIDIMUS

IV PRIEDAS 1

Alternatyvūs kriterijai, kuriais remiantis pažeidimas laikomas sunkiu pagal šio reglamento 90 straipsnio 3 dalį

“

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 II priedas ir to priedo priedėlis pakeičiami taip:

„II PRIEDAS. Europos Sąjungos žvejybos laimikio sertifikatas ir reeksporto sertifikatas

(*) Tinkamą pažymėti

(*) Tinkamą pažymėti

Priedėlis

TRANSPORTAVIMO DUOMENYS

“

(1)

Šiame priede nurodytos sumos apskaičiuojamos pagal žvejybos produktų, gautų vykdant pažeidimą, vertę, atsižvelgiant į Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos stebėsenos centro (EUMOFA) platformoje pateiktas kainas, galiojusias pažeidimo nustatymo metu (jei jos yra). Jei EUMOFA kainų nėra arba jos netinka, taikomos nacionalinės kainos arba kainos, nustatytos pagrindinėse tarptautinėse rinkose, susijusiose su atitinkamomis rūšimis (taikoma didesnė kaina).