Briuselis, 2018 05 17

COM(2018) 278 final

2018/0139(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES

{SEC(2018) 230 final}
{SWD(2018) 181 final}
{SWD(2018) 182 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Technologiniai pokyčiai turi įtakos visoms visuomenės grupėms ir ekonomikai bei keičia ES piliečių gyvenimą. Šiuo požiūriu transportas nėra išimtis. Naujos technologijos radikaliai keičia padėtį judumo srityje. Šiomis aplinkybėmis ES ir jos įmonės turi įvykdyti svarbų uždavinį – tapti pasaulio lyderėmis inovacijų, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse. Todėl Komisija laikosi visapusiško požiūrio, siekdama užtikrinti, kad ES judumo politikoje šie politikos prioritetai atsispindėtų trijuose judumo dokumentų rinkiniuose „Europa kelyje“.

Įgyvendindama mažataršio judumo strategiją, 2017 m. gegužės ir lapkričio mėn. Komisija patvirtino du judumo dokumentų rinkinius. Šiuose dokumentų rinkiniuose išdėstyta konstruktyvi mažataršio judumo strategijos įgyvendinimo darbotvarkė, kuria užtikrinamas sklandus perėjimas prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo judumo visiems. Europos Parlamentas ir Taryba turėtų užtikrinti spartų šių pasiūlymų priėmimą.

Ši iniciatyva yra dalis trečiojo dokumentų rinkinio „Europa kelyje“, kuriuo įgyvendinama 2017 m. rugsėjo mėn. nauja pramonės politikos strategija ir kuriuo siekiama užbaigti procesą, leidžiantį Europai pasinaudoti visomis judumo modernizacijos galimybėmis. Labai svarbu, kad ateities judumo sistema būtų saugi, netarši ir veiksminga visiems ES piliečiams. Tikslas yra pasiekti, kad Europos judumas būtų saugesnis ir prieinamesnis, Europos pramonė konkurencingesnė, Europos darbo vietos saugesnės, taip pat mažiau teršti ir geriau prisitaikyti prie būtinybės spręsti klimato kaitos problemą. Tam reikės ES, valstybių narių ir suinteresuotųjų šalių visapusiško įsipareigojimo, be kita ko, didinant investicijas į transporto infrastruktūrą.

Jūrų transporto vežėjai susiduria su įvairiais teisiniais reikalavimais teikti pranešimus kaskart, kai laivas atplaukia į uostą ar iš jo išplaukia (lankosi uoste). Kadangi pranešimų teikimo reikalavimai nėra suderinti nei įvairiose valstybių narių politikos srityse, nei tarp atskirų valstybių narių, tokiems vežėjams tenka didelė administracinė našta. Kasmet ES uostuose lankosi daugiau nei du milijonai laivų. Šiuo metu laivybos sektoriaus darbuotojai pranešimų teikimui skiria iš viso apie 4,6 mln. valandų per metus.

Europos Vadovų Taryba šią problemą akcentavo 2017 m. Valetos deklaracijoje dėl jūrų politikos 1 ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos išvadose 2 dėl ES jūrų transporto politikos iki 2020 m. prioritetų. Ji pabrėžė, kad reikia mažinti jūrų transporto sektoriui tenkančią administracinę naštą, laivams nustatant supaprastintas, suskaitmenintas ir suderintas pranešimų teikimo procedūras. Šią mintį ji pakartojo 2017 m. gruodžio 5 d. išvadose dėl transporto skaitmeninimo 3 . Jūrų transporto vežėjai taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl šios padėties.

Problema nagrinėta per Pranešimo formalumų direktyvos 2010/65/ES vertinimą, kuris atliktas 2016–2017 m. tikrinant ES jūrų transporto politikos tinkamumą. Šiuo vertinimu patvirtinta problemos analizė.

Šio pasiūlymo tikslas yra spręsti nesuderintos pranešimų teikimo aplinkos, kuria šiuo metu naudojasi laivai, klausimą. Siūlomoje naujoje Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkoje koordinuotai ir suderintai sutelkiami visi pranešimai, susiję su lankymusi uoste. Tai savo ruožtu taip pat pagerins atitinkamų sistemų sąveikumą ir junglumą ir sudarys sąlygas atitinkamai efektyviau dalintis duomenimis ir juos pakartotinai panaudoti.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymu papildomi ir remiami bendrieji ES transporto politikos tikslai. Juo reikšmingai prisidedama prie Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių iniciatyvos ir remiama ES transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo politika bei ES transporto sektoriaus socialinė darbotvarkė.

Jis yra glaudžiai susijęs ir dera su Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemų direktyva 4 . Pasiūlymas taip pat dera su elektroninio informavimo apie krovinių vežimą iniciatyva, susijusia su skaitmeniniu formatu teikiamos informacijos apie krovinių vežimą ir sertifikatų priėmimu institucijose, kurios atlieka transporto patikrinimus toliau nuo pakrantės esančiuose ES rajonuose.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymu remiami Europos Komisijos programos REFIT tikslai mažinti administracinę naštą ir supaprastinti procedūras. Jis dera su Komisijos bendraisiais tikslais siekti didesnio konkurencingumo, sklandaus vidaus rinkos veikimo ir didesnio efektyvumo pasinaudojant skaitmeninimu.

Konkrečiai pasiūlymu papildomos skaitmeninimo pastangos, numatytos Sąjungos muitinės kodekse, nes juo žengiamas žingsnis labiau susietos transporto ir muitinės formalumams skirtos pranešimų teikimo aplinkos link.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Teisinį veiksmų pagrindą sudaro Sutarties 100 straipsnio 2 dalis: „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, gali priimti atitinkamas jūrų ir oro transporto nuostatas“.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Bendroji rinka yra labai svarbi jūrų transportui; tik 9 proc. jūrų prekybos ES teritorijoje vykdoma nacionaliniu lygmeniu, 25 proc. sudaro ES vidaus prekyba ir 66 proc. – ES išorės prekyba. Be to, uostai nėra galutinė jūra vežamų krovinių paskirties vieta. Naudojant jungtis su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, didelė krovinių dalis į uostus patenka iš kitos valstybės narės arba toliau yra vežamos į kitą valstybę narę. Todėl ES yra suinteresuota užtikrinti, kad lankymaisi uostuose būtų sklandūs, nes tai padėtų plėsti vidaus transporto rinką ir didinti nemažų ekonominių investicijų pelningumą bei tarptautinius verslo interesus, susijusius su šiuo sektoriumi.

Mažai tikėtina, kad laivybos veiklos vykdytojams skirta ES pranešimų teikimo aplinka, susijusi su lankymusi uoste, bus suderinta imantis veiksmų tik nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu. Nėra jokio tarptautinio forumo, kad būtų sudarytos sąlygos priimti tokias plataus masto privalomas nuostatas.

Be to, įgyta patirtis rodo, kad savanoriškų derinimo priemonių nepakanka. Parengus neprivalomas gaires ir valstybėms narėms reguliariai bendradarbiaujant padėtis nepagerėjo, taip pat nebuvo sukurtos darniosios sąsajos, duomenų formatai ar pranešimų teikimo procedūros.

Todėl šią problemą tikslinga spręsti ES lygmeniu. Problema yra tarpvalstybinio pobūdžio, ir esminių rezultatų galima efektyviai pasiekti tik taikant nuoseklią bendrą sistemą, atitinkančią visos Europos poreikius.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas parengtas taip, kad būtų išvengta neproporcingos naštos laivybos veiklos vykdytojams. Jis pagrįstas esama nacionalinių vieno langelio sistemų struktūra, tarptautiniais ir ES standartais ir duomenų formatais. Todėl valstybių narių ir pramonės suinteresuotųjų šalių išlaidos bus ribotos; tokias išlaidas akivaizdžiai pranoks tiesioginė ir netiesioginė mažesnės administracinės naštos ir efektyvesnių informacijos mainų nauda. Pasiūlymo išlaidų efektyvumo, veiksmingumo ir proporcingumo poveikio vertinime daroma išvada, kad pasiūlymu kuriama didelė pridėtinė vertė.

Šiuo pasiūlymu neviršijama to, kas būtina tikslams pasiekti; jame nagrinėjami pagrindiniai problemos šaltiniai ir pateikiamas decentralizuotas, bet darnus sprendimas. ES ir valstybės narės bus kartu atsakingos už pranešimų teikimo aplinką.

Priemonės pasirinkimas

Poveikio vertinime nustatyta, kad norint įgyvendinti Direktyvos 2010/65/ES tikslus, ją reikia peržiūrėti. Reglamentas yra tinkamesnė priemonė siekiant užtikrinti, kad sąsajos, duomenų formatai ir pranešimų teikimo procedūros būtų efektyviai suderinti ir kad šios priemonės būtų įgyvendintos nuosekliai ir skaidriai.

Turint omenyje techninį iniciatyvos pobūdį ir tikimybę, kad ją reikės reguliariai koreguoti atsižvelgiant į techninius ir teisinius pokyčius, taip pat pasiūlytos įgyvendinimo priemonės.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikros

2016–2017 m. atlikus vertinimą, kuris sudarė jūrų transporto politikos tinkamumo patikros dalį, nustatyta, kad Direktyva 2010/65/ES yra nepakankamai veiksminga ar efektyvi, nors jos tikslai tebėra labai aktualūs. Prieita prie išvados, kad yra nemažai galimybių dar labiau supaprastinti procedūras ir mažinti laivybos veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą.

Nustatytos trys problemos. Pirma, jūrų sektoriaus nacionalinės vieno langelio sistemos, skirtos laivų pranešimams teikti, yra nepakankamai suderintos. Skiriasi valstybių narių, o kartais net uostų sąsajos, duomenų formatai ir pranešimų teikimo procedūros. Direktyvoje 2010/65/ES jokių privalomų nacionalinių vieno langelio sistemų specifikacijų nenumatyta. Todėl pranešimų teikimo aplinka yra nevienalytė ir susiskaidžiusi.

Antra, naudojant esamą koordinuoto pranešimų teikimo per nacionalines vieno langelio sistemas sistemą vykdomos tik kai kurios teisinės laivų pareigos teikti pranešimus. Pagal nacionalinius ir vietos pranešimų teikimo reikalavimus pranešimus neretai prašoma pateikti ne per nacionalines vieno langelio sistemas, o kitais kanalais. Kiti ES pranešimų teikimo formalumai, pvz., dauguma muitinės formalumų, atliekami naudojant specialias nacionalines ir transeuropines muitinės IT sistemas.

Trečia, dalijimosi duomenimis aplinka daugumoje valstybių narių ir visoje ES yra neefektyvi. Todėl laivybos veiklos vykdytojų dažnai prašoma per tą patį lankymąsi uoste tą pačią informaciją pateikti daugiau nei vieną kartą. Jeigu institucijos informacija keistųsi efektyviau, įgyvendinant ES tikslą laikytis vienkartinio pranešimų teikimo principo, tokio pranešimų dubliavimo galėtų būti išvengta.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šios konsultacijos surengtos remiantis geresnio reglamentavimo gairėmis. Viešos konsultacijos internetu vyko 2017 m. spalio 25 d. – 2018 m. sausio 18 d. Klausimynas pateiktas visomis oficialiosiomis ES kalbomis. Į klausimus atsakė iš viso 91 respondentas. Šias viešas konsultacijas papildė konkretesnės, tikslingesnės konsultacijos, surengtos praktinių seminarų, apklausų ir kitų renginių forma, taip pat internete pateikiant išsamesnį klausimyną pagrindinėms suinteresuotųjų šalių grupėms. Konsultacijų procese dalyvavo 418 suinteresuotųjų šalių.

Specialios pastangos buvo dedamos siekiant užmegzti ryšį su jūrų transporto sektoriaus mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) per MVĮ tinklą ir jas informuoti apie galimybę dalyvauti konsultacijų procese. Komisija taip pat susisiekė su atitinkamais Europos socialiniais partneriais (jūrų transporto specialistais ir jūrų transporto sektoriaus profesinėmis sąjungoms 5 ), kad pakviestų juos dalyvauti konsultacijose.

Per konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis patvirtinta problemos analizė ir išsiaiškinti prioritetai, kuriuos suinteresuotųjų šalių grupės teikia tam tikroms iš įvairių politikos galimybių. Daugumos kategorijų suinteresuotosios šalys teigė, kad pageidauja integruotos, visapusiškos pranešimų teikimo aplinkos, apimančios ir muitinės, ir transporto pranešimus. 82 proc. atvirose viešose konsultacijose dalyvavusių respondentų teigė, kad šiuos klausimus būtų efektyviau spręsti ES lygmeniu. Dauguma suinteresuotųjų šalių pirmenybę teikė ES lygmens derinimui, nes jis galėtų būti labai naudingas ir būtų sumažinta administracinė našta. Kiti nurodyti prioritetai buvo aiški duomenų apsauga ir efektyvesni duomenų srautai bei keitimasis duomenimis.

Laivybos įmonės bei laivų / krovinių ekspeditoriai pageidavo centralizuoto suderinimo sprendimo, o valstybių narių institucijos ir uostai rinkosi sprendimą, pagrįstą esamomis nacionalinėmis vieno langelio sistemomis.

Atidžiai išnagrinėjusi ir išanalizavusi šią informaciją, Komisija siūlo kompromisinį sprendimą, kuriuo būtų užtikrintas suderinimas, pagrįstas decentralizuotomis, bet tarpusavyje susietomis nacionalinėmis vieno langelio sistemomis.

Informacijos ir duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas pagrįstas faktų tyrimu ir atitinkamų ekspertų pateikta informacija, taip pat ekonominiais išlaidų ir naudos apskaičiavimo modeliais, įskaitant netiesioginio poveikio bei prognozuojamo perėjimo nuo kelių transporto prie vandens transporto modeliavimą. Išorės konsultantų grupė parengė pagrindžiantį išlaidų ir poveikio tyrimą.

Siekiant užtikrinti pranešimų teikimo aplinkos iniciatyvos ir kitų ES politikos krypčių (pvz., e. valdžios sudedamųjų dalių, muitinės politikos, duomenų apsaugos klausimų) papildomumą ir suderinamumą, procese aktyviai dalyvavo įvairių politikos sričių Komisijos ekspertai.

Poveikio vertinimas

Pirmame vertinimo etape atmetus dvi galimybes, atliekant poveikio vertinimą buvo išsamiai nagrinėjamos kitos šešios pagrindinės politikos galimybės. Galimybės pagrįstos dviem pagrindinėmis politikos alternatyvomis: suderinimo priemone bei duomenų ir (arba) pranešimų, kurie turi būti įtraukti į darnųjį duomenų rinkinį, apimtimi.

Išnagrinėtos trys realios derinimo struktūros galimybės:

(a)privalomos techninės specifikacijos, pagal kurias būtų sukurti darnūs pranešimų teikimo vartai, kurie būtų naudojami kaip nacionalinių vieno langelio sistemų naudotojo sąsaja (visa atsakomybė už tai tektų valstybėms narėms);

(b)darnūs pranešimų teikimo vartai, kurie būtų naudojami kaip nacionalinių vieno langelio sistemų naudotojo sąsaja, pagrįsti ES lygmeniu sukurtu bendru IT sprendimų moduliu, įdiegtu į kiekvieną nacionalinę vieno langelio sistemą (bendra ES / valstybių narių atsakomybė), arba

(c)centriniai ES lygmens pranešimų teikimo vartai (ES atsakomybė).

Apimtis gali būti 1) visapusiška arba 2) ribota. Visapusiškos apimties galimybė aprėptų ir muitinės, ir transporto pranešimų teikimą, o pasirinkus ribotos apimties galimybę transporto pranešimų teikimo aplinka būtų atskirta nuo muitinės formalumų aplinkos.

A. Darnieji nacionalinių vieno langelio sistemų vartai: techninės specifikacijos

B. Darnieji nacionalinių vieno langelio sistemų vartai: bendras IT sprendimas

C. Centriniai pranešimų teikimo vartai

D. Privaloma uostų bendrijos sistema (atmesta)

1. Visapusiškas vienos bendros prieigos sprendimas

A1 galimybė

B1 galimybė

C1 galimybė

D1 galimybė

2.
Atskiros muitinės / jūrų sektoriaus prieigos

A2 galimybė

B2 galimybė

C2 galimybė

D2 galimybė

Nors B2 galimybę būtų pigiausia įgyvendinti, ji taip pat teiktų gerokai mažesnę naudą laivybos veiklos vykdytojams (kompromisas). B1 galimybės išlaidų veiksmingumo rodiklis yra geriausias. Visų galimybių sąnaudų ir naudos santykis yra akivaizdžiai teigiamas.

Todėl atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos santykį, suinteresuotųjų šalių pritarimą, numatytą veiksmingumą ir rizikos laipsnio įvertinimą, pageidaujama galimybė yra B1 galimybė. Numatoma, kad 2020–2030 m. bendros papildomos išlaidos sudarys 29,4 mln. EUR, o papildoma nauda per tą patį laikotarpį sieks 22–25 mln. sutaupytų darbuotojų darbo valandų. Įgyvendinus šią galimybę, priimtinomis sąnaudomis bus gauta didžiausia nauda. Pagal ją bus užtikrinta darni pranešimų teikimo aplinka, kartu išlaikant esamą nacionalinių vieno langelio sistemų struktūrą ir pasinaudojant ankstesnėmis investicijomis. Valstybėms narėms tenkanti našta sumažinama visiems suteikiant galimybę naudotis tuo pačiu programinės įrangos paketu, sukurtu ES lygmeniu.

Poveikio vertinimo ataskaita aptarta kartu su Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba; ji pateikė teigiamą nuomonę su pastabomis 6 .

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Kadangi tai – galiojančio teisės akto, kuriam taikoma Komisijos parengta Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa REFIT, peržiūra, Komisija vertino galimybes supaprastinti ir sumažinti naštą. Analizė rodo, kad žymiai supaprastinti tvarką ir pagerinti efektyvumą galima sumažinant administracinę naštą, tenkančią laivybos veiklos vykdytojams, kurie privalo vykdyti su lankymusi uoste susijusius teisinius reikalavimus.

Tikimasi, kad administracinė našta bus sumažinta 1) įdiegus darniąsias sąsajas, procedūras ir duomenų formatus; 2) suteikus vieną bendrą pranešimų teikimo prieigą; 3) efektyviau pakartotinai panaudojant duomenis, kartu sudarant sąlygas pranešimus teikti tik kartą ir išvengti pranešimų dubliavimo. Įdiegus visų su lankymusi uoste susijusių pranešimų, kuriuos teikia laivybos veiklos vykdytojai, visapusiško koordinavimo mechanizmą ir visiškai suderinus duomenų formatus, pranešimų teikimo procedūras ir sąsajas, darbuotojai galės daug daugiau darbo laiko skirti kitoms užduotims, ypač susijusioms su pagrindine veikla, sauga ir saugumu.

Kiekybinis supaprastinimo elementų įvertis – 22–25 mln. darbuotojų darbo valandų per 2020–2030 m. laikotarpį; tai reiškia, kad laivybos veiklos vykdytojai gaus 625–720 mln. EUR naudos.

Supaprastinta ir darni pranešimų teikimo tvarka ypač bus naudinga mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei labai mažoms įmonėms, kurios proporcingai yra labiau pažeidžiamos dėl neefektyvaus administravimo ir darbo laiko sąnaudų.

Šiuo pasiūlymu taip pat prisidedama prie skaitmeninimo ir geresnių informacijos srautų iniciatyvų ir jis atitinka poveikio skaitmeninei aplinkai patikros kriterijus.

Pagrindinės teisės

Pasiūlymas daro poveikį teisei į asmens duomenų apsaugą, kuri garantuojama Chartijos 8 straipsnyje. Visi asmens duomenys pagal pasiūlymą turi būti tvarkomi vadovaujantis ES teisės aktais dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pageidaujama galimybė turės poveikį Komisijos biudžetui. Numatoma, kad per 11 metų nuo 2020 iki 2030 m. IT paslaugų ir IT sistemos kūrimo išlaidos sudarys iki 13,5 mln. EUR. Komisija siūlo jos išlaidas padengti iš biudžeto eilutės „Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės, įskaitant komunikacijos veiklą“ (biudžeto nuoroda – 06 02 05).

Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą papildomų lėšų iš ES biudžeto ar žmogiškųjų išteklių nereikės. Šia iniciatyva nesiekiama daryti įtakos Komisijos pasiūlymui dėl kitos daugiametės finansinės programos.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija stebės šios iniciatyvos įgyvendinimo pažangą, poveikį ir rezultatus taikydama įvarius stebėsenos ir vertinimo mechanizmus. Pagal juos bus įvertinta pažanga, daroma siekiant konkrečių naujojo pasiūlymo tikslų.

Prašymai pateikti informacijos (ataskaitas, apklausos atsakymus) bus tinkamai apsvarstyti, kad būtų išvengta papildomos naštos suinteresuotosioms šalims rengiant naujus neproporcingus prašymus teikti pranešimus.

Pirmas žingsnis turėtų būti stebėsenos ataskaita, pagrįsta poveikio vertinime nustatytais rodikliais. Po jo turėtų sekti vertinimo etapas. Praėjus penkeriems metams nuo teisinio pasiūlymo įgyvendinimo dienos, Komisija inicijuos patikrinimą, ar iniciatyvos tikslai yra pasiekti. Patikrinimas bus atliekamas remiantis valstybių narių ataskaitomis, suinteresuotųjų šalių apklausomis ir kita iš laivybos veiklos vykdytojų gauta informacija (pvz., skundais). Vėliau vertinimo rezultatai bus panaudoti būsimuose sprendimų priėmimo procesuose siekiant užtikrinti, kad būtų padarytos korekcijos, reikalingos tikslams pasiekti.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymą sudaro šeši skyriai; pirmame ir paskutiniame skyriuose apibūdinta bendroji taikymo sritis ir išdėstytos kai kurios bendrosios nuostatos. II–IV skyriuose pateikiama išsamesnė informacija apie taikymo sritį ir technines priemones, o V skyriuje aptariami bendrieji Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (EMSWe) valdymo principai.

I.    Bendrosios nuostatos

II.    EMSWe duomenų rinkinys

III.    Informacijos teikimas

IV.    Bendrosios paslaugos

V.    EMSWe veiklos koordinavimas

VI.    Baigiamosios nuostatos

2018/0139 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 7 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 8 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/65/ES 9 reikalaujama, kad valstybės narės pripažintų į Sąjungos uostus atplaukiančių ir iš jų išplaukiančių laivų pareigų teikti pranešimus vykdymą naudojant elektroninę formą ir užtikrintų jų perdavimą naudojantis vieno langelio sistema, kad sudarytų palankesnes sąlygas jūrų transportui;

(2)jūrų transportas yra prekybos ir ryšių bendrojoje rinkoje ir už jos ribų pagrindas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jūrų transportui ir dar labiau sumažinti laivybos įmonėms tenkančią administracinę naštą, reikia labiau supaprastinti ir suderinti informavimo procedūras, pagal kurias vykdomos Sąjungos teisės aktuose ir valstybių narių nacionalinėje teisėje laivybos įmonėms nustatytos pranešimų teikimo pareigos;

(3)šio reglamento tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas perduoti informaciją. Dėl šio reglamento taikymo neturėtų pasikeisti pranešimų teikimo pareigų esmė, taip pat neturėtų būti daroma įtaka paskesniam informacijos saugojimui ir tvarkymui Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu;

(4)kiekvienoje valstybėje narėje esamos nacionalinės vieno langelio sistemos turėtų būti tvarkomos kaip Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (EMSWe) pagrindas. Nacionalinės vieno langelio sistemos turėtų veikti kaip visapusiška jūrų transporto vežėjų pranešimų teikimo prieiga, atliekanti pranešimų teikėjų duomenų rinkimo ir perdavimo visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms funkcijas;

(5)kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pranešimų teikėjams teikti pranešimus ir dar labiau sumažinta administracinė našta, reikėtų Sąjungos lygmeniu suderinti šių nacionalinių vieno langelio sistemų naudotojo sąsajas. Šis derinimas turėtų būti įgyvendintas kiekvienoje nacionalinėje vieno langelio sistemoje įdiegiant Sąjungos lygmeniu sukurtą bendrosios sąsajos programinę įrangą, skirtą informacijos mainams tarp sistemų. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už šio sąsajos modulio integravimą ir valdymą bei reguliarų, laiku atliekamą programinės įrangos naujinimą, kai Komisija pateikia naujas versijas. Komisija turėtų sukurti modulį ir prireikus teikti naujinius;

(6)naujos skaitmeninės technologijos suteikia vis daugiau galimybių didinti jūrų transporto sektoriaus efektyvumą ir mažinti administracinę naštą. Kad tokių naujų technologijų nauda būtų juntama kuo anksčiau, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais iš dalies keičiamos darniosios pranešimų teikimo aplinkos techninės specifikacijos, standartai ir procedūros. Į naujas technologijas taip pat reikėtų atsižvelgti peržiūrint šį reglamentą;

(7)pranešimų teikėjams tinkama parama ir informacija apie procesus ir techninius reikalavimus, susijusius su nacionalinių vieno langelio sistemų naudojimu, turėtų būti teikiama lengvai prieinamose ir patogiose naudoti nacionalinėse svetainėse, kurioms taikomi bendrieji išvaizdos ir patogumo standartai;

(8)Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (toliau – FAL konvencija) 10 numatyta, kad valdžios institucijos visais atvejais turėtų reikalauti teikti tik svarbiausią informaciją ir kuo labiau sumažinti informacijos elementų skaičių;

(9)siekiant sudaryti palankias sąlygas EMSWe veikimui, būtina sudaryti išsamų EMSWe duomenų rinkinį, apimantį visus informacijos elementus, kurie gali būti reikalingi nacionalinėms institucijoms ar uostų veiklos vykdytojams administraciniais ar veiklos tikslais, kai laivas lankosi uoste. Kadangi pareigų teikti pranešimus apimtis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, konkrečioje valstybėje narėje turėtų būti sukurta tokia nacionalinė vieno langelio sistema, kad EMSWe duomenų rinkinys būtų priimamas be pakeitimų ir būtų atmetama informacija, kuri tai valstybei narei nėra aktuali;

(10)atitinkamos pranešimų teikimo pareigos, nustatytos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose, turėtų būti išvardytos šio reglamento priede. Remiantis šiomis pranešimų teikimo pareigomis turėtų būti sudarytas išsamus EMSWe duomenų rinkinys. Priede taip pat turėtų būti nurodytos atitinkamos nacionaliniu lygmeniu taikomų pranešimų teikimo pareigų kategorijos, o valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, atsižvelgiant į jų nacionalinės teisės aktuose nustatytas pranešimų teikimo pareigas, iš dalies keisti EMSWe duomenų rinkinį. Sąjungos teisės akte, kuriuo EMSWe duomenų rinkinys iš dalies keičiamas remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatyta pranešimų teikimo pareiga, turėtų būti daroma aiški nuoroda į tuos nacionalinės teisės aktus;

(11)kai informacija iš nacionalinių vieno langelio sistemų yra perduodama kompetentingoms institucijoms, duomenys turi būti siunčiami laikantis pranešimų teikimo pareigų ir pranešimų teikimo formalumų bendrųjų duomenų reikalavimų, formatų ir kodų, nurodytų priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose, ir naudojantis tuose teisės aktuose nustatytomis IT sistemomis, pvz., elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, nurodytomis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje;

(12)šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis įdiegtas sistemas SafeSeaNet, kurios turėtų ir toliau padėti valstybėms narėms lengviau keistis per nacionalines vieno langelio sistemas gauta informacija ir ją perduoti vadovaujantis Direktyva 2002/59/EB;

(13)uostai nėra galutinė krovinių paskirties vieta. Duomenų apie laivo lankymąsi uoste efektyvumas daro poveikį visai logistikos grandinei, susijusiai su krovinių ir keleivių vežimu į uostus ir iš jų. Siekiant užtikrinti jūrų transporto sąveikumą, daugiarūšiškumą ir sklandžią integraciją visoje logistikos grandinėje ir sudaryti palankesnes sąlygas kitų rūšių transportui, turėtų būti numatyta galimybė nacionalinėms vieno langelio sistemoms keistis atitinkama informacija, pvz., informacija apie atplaukimo ir išplaukimo laiką, su panašiomis kitų rūšių transportui sukurtomis sistemomis;

(14)siekiant didinti jūrų transporto efektyvumą ir riboti informacijos, kuri privalo būti pateikta veiklos tikslais, kai laivas lankosi uoste, dubliavimą, nacionalinėje vieno langelio sistemoje pranešimų teikėjo pateikta informacija taip pat turėtų būti dalijamasi su tam tikrais kitais subjektais, pvz., uosto ar terminalo veiklos vykdytojais;

(15)Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežti kroviniai turėtų būti nurodyti įvežimo bendrojoje deklaracijoje, kuri muitinėms pateikiama elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateiktos informacijos svarbą saugumo ir finansinės rizikos valdymui, šiuo metu kuriama speciali įvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo ir administravimo Sąjungos muitų teritorijoje elektroninė sistema. Todėl nebus galimybės įvežimo bendrosios deklaracijos pateikti per nacionalines vieno langelio sistemas. Visgi turint omenyje tai, kad kai kurie duomenų elementai, pateikiami įvežimo bendrojoje deklaracijoje, taip pat yra reikalingi kitiems muitinės ir jūrų sektoriaus pranešimų teikimo formalumams įvykdyti, kai laivas atplaukia į Sąjungos uostą, įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų elementus turėtų būti galima apdoroti jūrų transportui skirtoje Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkoje. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė nacionalinėms vieno langelio sistemoms gauti atitinkamą informaciją, kuri jau buvo pateikta įvežimo bendrojoje deklaracijoje;

(16)siekiant sudaryti sąlygas pakartotinai panaudoti informaciją, pateiktą nacionalinėse vieno langelio sistemose, ir pranešimų teikėjui sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją, reikia numatyti bendras duomenų bazes. EMSWe laivų duomenų bazėje turėtų būti pateikiamas orientacinis laivų duomenų sąrašas ir jiems taikomos pranešimų teikimo išimtys, apie kurias pranešta atitinkamoms nacionalinėms vieno langelio sistemoms. Siekiant pranešimų teikėjui sudaryti palankesnes sąlygas teikti informaciją, bendroje buvimo vietos duomenų bazėje (CLD) turėtų būti pateikiamas orientacinis buvimo vietos kodų sąrašas, kuriame nurodomi Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodai (UN/LOCODE), SafeSeaNet kodai ir uosto įrenginių kodai, įregistruoti Tarptautinės jūrų organizacijos pasaulinėje integruotoje laivybos informacinėje sistemoje (GISIS). Be to, bendroje pavojingų medžiagų duomenų bazėje turėtų būti pateikiamas sąrašas pavojingųjų ir taršių krovinių, apie kuriuos, remiantis Direktyva 2002/59/EB su pakeitimais ir IMO FAL konvencijos 7 forma, turi būti pranešama nacionalinėms vieno langelio sistemoms, atsižvelgiant į atitinkamus duomenų elementus, nurodytus IMO konvencijose ir kodeksuose;

(17)tvarkydamos asmens duomenis pagal šį reglamentą, kompetentingos institucijos turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679. Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, Komisija turėtų laikytis Reglamento [naujojo reglamento, kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl Bendrijos institucijų tvarkomų asmens duomenų] nuostatų;

(18)EMSWe ir nacionalinės vieno langelio sistemos neturėtų būti naudojamos tvarkant asmens duomenis jokiais kitais nei jų veikimui reikalingais tikslais ir jos neturėtų būti naudojamos naujoms prieigos prie asmens duomenų teisėms suteikti;

(19)siekiant papildyti šį reglamentą sudarant EMSWe duomenų rinkinį bei duomenų elementų apibrėžtis, kategorijas ir duomenų specifikacijas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Tokie patys įgaliojimai turėtų būti deleguoti Komisijai siekiant iš dalies pakeisti priedą į jį įtraukiant pranešimų teikimo pareigas, taikomas nacionaliniu lygmeniu, bei atsižvelgti į Sąjungos teisės aktuose nustatytas naujas pranešimų teikimo pareigas. Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų duomenų reikalavimų, formatų ir kodų, nustatytų priede išvardytuose Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose. Taip pat ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(20)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011; 11

(21)

(22)visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai tvirtinti ir vėliau iš dalies keisti EMSWe duomenų rinkinį, taip pat tvirtinti funkcines ir technines specifikacijas, kokybės kontrolės mechanizmus, darniosios sąsajos modulio diegimo, techninės priežiūros bei naudojimo procedūras ir susijusius suderintus nacionalinių vieno langelio sistemų elementus. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti EMSWe technines specifikacijas, standartus ir bendrųjų paslaugų procedūras;

(23)šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 12 , kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės pripažįsta tam tikras elektronines fizinių ir juridinių asmenų atpažinties priemones, kurioms taikoma kitos valstybės narės elektroninės atpažinties schema, apie kurią pranešta. Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytos sąlygos, kuriomis naudotojai gali naudoti elektronines atpažinties ir tapatumo nustatymo priemones, kad tarpvalstybiniais atvejais turėtų prieigą prie internetinių viešų paslaugų;

(24)Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Siekiant atlikti duomenimis pagrįstą vertinimą ir sudaryti sąlygas atlikti teisės akto įgyvendinimo rezultatų vertinimą atsižvelgiant į jo tikslus, turėtų būti renkama informacija;

(25)todėl Direktyva 2010/65/ES turėtų būti panaikinta nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos;

(26)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį 13 buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatoma darniosios ir sąveikios Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (EMSWe) sistema, pagrįsta nacionalinėmis vieno langelio sistemomis, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas elektroniniam informacijos perdavimui, susijusiam su į Sąjungos uostą atplaukiančių, jame esančių ir iš jo išplaukiančių laivų pranešimų teikimo pareigomis.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka – teisinė ir techninė elektroninio informacijos perdavimo, susijusio su lankantis Sąjungos uostuose taikomomis pranešimų teikimo pareigomis ir procedūromis, sistema, kurią sudaro nacionalinių vieno langelio sistemų tinklas ir kuri apima darniąją sąsają, bendrąsias naudotojų ir prieigos valdymo paslaugas, laivų identifikavimą, buvimo vietos kodus ir informaciją apie pavojinguosius ir taršius krovinius;

(2)pranešimų teikimo pareiga – pareiga teikti informaciją apie laivo atplaukimą į valstybės narės uostą, buvimą jame ir išplaukimą iš jo (lankymąsi uoste), kurią administraciniais ir veiklos tikslais reikalaujama pateikti remiantis priede išvardytais Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais ir jame nurodytais nacionalinės teisės aktais;

(3)duomenų elementas – unikaliai apibrėžtas mažiausias informacijos vienetas, kuriam būdingos konkrečios techninės savybės, kaip antai formatas, ilgis ir ženklo tipas;

(4)uostų bendrijos sistema – elektroninė sistema, padedanti keliems uosto veiklos vykdytojams keistis veiklos ir administracine informacija;

(5)pranešimų teikėjas – laivo operatorius arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam taikoma pranešimų teikimo pareiga;

(6)duomenų paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, teikiantis pranešimų teikėjui su pranešimų teikimo pareigomis susijusias informacinių ir ryšių technologijų paslaugas ar duomenų įrašymo paslaugas.

II skyrius
EMSWe duomenų rinkinys

3 straipsnis
EMSWe duomenų rinkinio sudarymas

1.Komisija sudaro išsamų duomenų elementų sąrašą (toliau – EMSWe duomenų rinkinys) atsižvelgdama į pranešimų teikimo pareigas, kurios nustatytos priede išvardytuose Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose ir jame nurodytuose nacionalinės teisės aktuose. Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų bendrųjų duomenų reikalavimų, formatų ir kodų.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai 18 straipsnyje nurodyta tvarka priimti deleguotuosius aktus siekiant EMSWe duomenų rinkinio sudarymo ir pakeitimo tikslais papildyti šį reglamentą. Deleguotajame akte, kuriuo, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatyta pranešimų teikimo pareiga, į EMSWe duomenų rinkinį įrašomas ar keičiamas duomenų elementas, daroma aiški nuoroda į tuos nacionalinės teisės aktus.

3.Valstybė narė gali prašyti, kad Komisija, remdamasi nacionalinės teisės aktuose nustatytomis pranešimų teikimo pareigomis, į EMSWe duomenų rinkinį įrašytų duomenų elementus. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinės teisės aktų nuostatas ir atitinkamas pranešimų teikimo pareigas, kuriose yra duomenų elementų, įtrauktinų į EMSWe duomenų rinkinį. Jos tiksliai nurodo tuos duomenų elementus. Atsižvelgdama į tuos pranešimus, Komisija įvertina būtinybę į EMSWe duomenų rinkinį įtraukti arba pakeisti duomenų elementą.

4.Komisijai 18 straipsnyje nurodyta tvarka suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti priedą jame darant ar patikslinant nuorodą į pranešimų teikimo pareigą, nustatytą Sąjungos ar tarptautinės teisės akte, arba nuorodą į nacionalinės teisės aktus.

4 straipsnis
Prašymai pateikti kitos informacijos

1.Kai valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionalinės teisės aktais, ketina nustatyti ar iš dalies pakeisti pranešimų teikimo pareigą, pagal kurią būtų teikiama kita informacija, nei nurodyta EMSWe duomenų rinkinyje, ta valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Šiame pranešime valstybė narė aiškiai apibrėžia, kuri informacija nėra įtraukta į EMSWe duomenų rinkinį, ir nurodo numatomą atitinkamos pranešimų teikimo pareigos taikymo terminą.

2.Komisija įvertina būtinybę pagal 3 straipsnio 2 dalį iš dalies pakeisti EMSWe duomenų rinkinį.

III skyrius
Informacijos teikimas

5 straipsnis
Nacionalinės vieno langelio sistemos

1.Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinę vieno langelio sistemą, kurioje, remiantis šiuo reglamentu ir nepažeidžiant 6 straipsnio, naudojantis ir vadovaujantis EMSWe duomenų rinkiniu tik vieną kartą pateikiama visa informacija, būtina pranešimų teikimo pareigoms įvykdyti, kad ši informacija būtų prieinama atitinkamoms valstybių narių institucijoms.

Valstybės narės yra atsakingos už savo nacionalinės vieno langelio sistemos sukūrimą, prieinamumą, techninę priežiūrą, saugumą ir veikimą.

2.Komisija sukuria ir atnaujina nacionalinėms vieno langelio sistemoms skirtą darniosios pranešimų teikimo sąsajos modulį. Šis modulis, be kita ko, suteikia galimybę pranešimų teikėjo naudojamai informacinei sistemai ir nacionalinei vieno langelio sistemai keistis informacija.

3.Valstybės narės užtikrina:

(a)nacionalinės vieno langelio sistemos suderinamumą su pranešimų teikimo sąsajos moduliu;

(b)pranešimų teikimo sąsajos modulio integravimą laiku ir paskesnį jo atnaujinimą laikantis įgyvendinimo terminų, nustatytų 11 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte;

(c)jungtį su atitinkamomis kompetentingų institucijų sistemomis, kad duomenis, apie kuriuos turi būti pranešta toms institucijoms, būtų galima per nacionalinę vieno langelio sistemą perduoti toms kompetentingų institucijų sistemoms, remiantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais ir atsižvelgiant į tų sistemų technines specifikacijas;

(d)internetinės pagalbos svetainės veikimą.

4.Nacionalinėje vieno langelio sistemoje pranešimų teikėjai taip pat turi turėti galimybę teikti informaciją pasinaudodami Sąjungos lygmeniu suderintomis skaitmeninėmis lentelinėmis skaičiuoklėmis ir joje turi veikti pranešimo duomenų elementų atrinkimo iš tų skaičiuoklių funkcija.

5.Valstybės narės užtikrina, kad reikiama informacija pasiektų institucijas, atsakingas už atitinkamų teisės aktų taikymą, ir kiekvienai iš tų institucijų būtų teikiama tik jai reikalinga informacija. Tai darydamos, valstybės narės užtikrina atitiktį teisiniams reikalavimams, susijusiems su informacijos (įskaitant asmens duomenis), kuri yra numatyta priede išvardytuose Sąjungos teisės aktuose, perdavimu, ir atitinkamai taiko duomenų apdorojimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje. Jos taip pat užtikrina sąveikumą su tų institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis.

6.Nacionalinė vieno langelio sistema turi suteikti pranešimų teikėjams techninę galimybę atskirai teikti atitinkamą informaciją paskirties uostų paslaugų teikėjams.

7.Kai valstybė narė nereikalauja, kad pranešimų teikimo formalumams įvykdyti būtų pateikiami visi EMSWe duomenų rinkinio elementai, nacionalinėje vieno langelio sistemoje turi būti priimama informacija, kurią sudaro tik tos valstybės narės reikalaujami pateikti duomenų elementai. Joje taip pat turi būti priimama pranešimų teikėjo teikiama informacija, apimanti papildomus EMSWe duomenų rinkinio elementus.

8.Valstybė narė nacionalinėje vieno langelio sistemoje pateiktą informaciją saugo tiek, kiek tai yra būtina šiame reglamente nustatytų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, o kai atitiktį priede išvardytiems Sąjungos teisės aktams galima užtikrinti tik saugant informaciją nacionalinėje vieno langelio sistemoje – tiek, kiek tai yra būtina atitikčiai tiems teisės aktams užtikrinti. Vėliau jos šią informaciją nedelsiant ištrina.

9.Nacionalinėje vieno langelio sistemoje Sąjungos lygmeniu suderintu elektroniniu formatu viešai skelbiamas numatomas ir faktinis laivų atplaukimo ir išplaukimo laikas.

10.Nacionalinės vieno langelio sistemos turi turėti Sąjungos lygmeniu suderintą vienodą interneto adresą ir pagalbos tinklalapius.

11.Komisija įgyvendinimo aktais priima:

(a)funkcines ir technines specifikacijas, kokybės kontrolės mechanizmus ir 2 dalyje nurodyto pranešimų teikimo sąsajos modulio diegimo, techninės priežiūros ir naudojimo procedūras;

(b)4 dalyje nurodytą suderintą skaitmeninę lentelinę skaičiuoklę;

(c)9 dalyje nurodyto atplaukimo ir išplaukimo laiko skelbimo darniąsias technines specifikacijas;

(d)10 dalyje nurodytą vienodą interneto adresų formatą ir darniąją pagalbos svetainės struktūrą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Siekdama atsižvelgti į prieinamas naujas technologijas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais iš dalies keičia technines specifikacijas, standartus ir procedūras.

6 straipsnis
Kitos pranešimų teikimo priemonės

1.Valstybės narės gali leisti pranešimų teikėjams teikti informaciją kitais pranešimų teikimo kanalais, pvz., uostų bendruomenės sistemose, jeigu tie kanalai pranešimų teikėjams yra neprivalomi. Tuo atveju valstybės narės užtikrina, kad per tuos kitus kanalus atitinkama informacija būtų teikiama nacionalinei vieno langelio sistemai.

2.Jeigu laikinai neveikia bet kuri iš 5 ir 9–12 straipsniuose nurodytų sistemų, valstybės narės suteikia alternatyvias informacijos teikimo priemones.

3.Šiuo reglamentu nedraudžiama valstybių narių muitinėms arba muitinėms ir ekonominės veiklos vykdytojams keistis informacija, naudojantis Reglamento (ES) 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.

7 straipsnis
Vienkartinio duomenų pateikimo principas

1.Nepažeisdamos 6 straipsnio 3 dalies, valstybės narės užtikrina, kad pranešimų teikėjo per kiekvieną lankymąsi uoste būtų prašoma informaciją pagal šį reglamentą pateikti tik vieną kartą ir kad atitinkama informacija būtų skelbiama ar pakartotinai panaudojama 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.Valstybės narės užtikrina, kad:

(a)nacionalinėje vieno langelio sistemoje pateikta laivo identifikavimo informacija ir duomenys būtų įrašyti į 10 straipsnyje nurodytą EMSWe laivų duomenų bazę ir kad jų nebūtų reikalaujama vėl pateikti vėliau lankantis Sąjungos uostuose;

(b)bet kokia pagal šį reglamentą gauta atitinkama informacija būtų pateikiama kitoms nacionalinėms vieno langelio sistemoms per sistemą SafeSeaNet, vadovaujantis Direktyvoje 2002/59/EB nustatytais techniniais reikalavimais;

(c)nebūtų prašoma kelionės metu ar atplaukus į kitą Sąjungos uostą dar sykį pateikti informacijos, kuri jau buvo pateikta išplaukiant iš Sąjungos uosto, jeigu kelionės metu laivas nesilankė uoste, esančiame ne Sąjungoje. Ši nuostata netaikoma informacijai, gautai remiantis Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, nebent tame reglamente būtų numatyta tokia galimybė;

(d)su Reglamento (ES) 952/2013 127 straipsnyje nurodytoje įvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikta atitinkama informacija būtų galima susipažinti nacionalinėse vieno langelio sistemose ir prireikus pakartotinai panaudojama vykdant kitas priede išvardytas pranešimų teikimo pareigas.

3.Pranešimų teikėjas privalo užtikrinti, kad pagal šį reglamentą teikiama informacija būtų tiksli, išsami ir teikiama laiku ir kad ji atitiktų visus nacionalinės vieno langelio sistemos techninius reikalavimus. Pranešimų teikėjas atsako už visos pateiktos ir vėliau pasikeitusios informacijos atnaujinimą.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinamas 2 dalies b, c ir d punktuose nurodytos atitinkamos informacijos sąrašas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

8 straipsnis
Konfidencialumas

Valstybės narės, laikydamosi taikomų Sąjungos ar nacionalinės teisės aktų, imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų komercinės ir kitos neskelbtinos informacijos, kuria keičiamasi pagal šį reglamentą, konfidencialumą.

IV SKYRIUS
Bendrosios paslaugos

9 straipsnis
EMSWe naudotojų ir prieigos valdymo sistema

1.Komisija sukuria bendrą naudotojų ir prieigos valdymo sistemą, skirtą pranešimų teikėjams ir duomenų paslaugų teikėjams, kurie naudojasi nacionaline vieno langelio sistema, taip pat institucijoms, turinčioms prieigą prie nacionalinės vieno langelio sistemos. Sistema suteikia galimybę užregistruoti unikalius naudotojus ir atlieka ES lygmens atpažinimo, jungtinio naudotojų valdymo ir ES lygmens naudotojų stebėsenos funkcijas.

2.Prieigos prie nacionalinės vieno langelio sistemos skirtingose valstybėse narėse tikslais pranešimų teikėjas ar duomenų paslaugų teikėjas, registruotas EMSWe naudotojų ir prieigos valdymo sistemoje, laikomas užregistruotu visų valstybių narių nacionalinėse vieno langelio sistemose.

3.Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę instituciją, atsakingą už naudotojų – pranešimų teikėjų ir duomenų paslaugų teikėjų – valdymą, įskaitant naujų naudotojų registravimą, esamų naudotojo tapatumo nustatymo priemonės paskyrų keitimą ir naudojimo nutraukimą.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 1 dalyje nurodytos priemonės, skirtos naudotojo registracijos duomenims rinkti, saugoti ir teikti, sukūrimo technines specifikacijas, standartus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

10 straipsnis
EMSWe laivų duomenų bazė

1.Remdamasi 7 straipsnio 2 dalies a punktu, Komisija sukuria EMSWe laivų duomenų bazę, kurioje pateikiamas laivų identifikavimo informacijos bei duomenų sąrašas ir įrašai apie jiems taikomas pranešimų teikimo išimtis.

2.Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas teikti laivų pranešimus, valstybės narės užtikrina, kad nauji laivų duomenys būtų teikiami EMSWe laivų duomenų bazei ir kad ši informacija būtų prieinama.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 1 dalyje nurodytos duomenų bazės, skirtos laivų duomenims ir informacijai apie jiems taikomas išimtis rinkti, saugoti ir teikti, sukūrimo technines specifikacijas, standartus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

11 straipsnis
Bendra buvimo vietos duomenų bazė

1.Komisija sukuria bendrą buvimo vietos duomenų bazę, kurioje pateikiamas orientacinis buvimo vietos kodų 14 ir uosto įrenginių kodų, užregistruotų IMO duomenų bazėje GISIS, sąrašas.

2.Valstybės narės sudaro sąlygas buvimo vietos duomenų bazėje pateikiama informacija nacionaliniu lygmeniu naudotis per nacionalinę vieno langelio sistemą.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 1 dalyje nurodytos bendros buvimo vietos duomenų bazės, skirtos buvimo vietos ir uosto įrenginių kodams rinkti, saugoti ir teikti, sukūrimo technines specifikacijas, standartus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

12 straipsnis
Bendra pavojingų medžiagų duomenų bazė

1.Komisija sukuria bendrą pavojingų medžiagų duomenų bazę, kurioje pateikiamas sąrašas pavojingųjų ir taršių krovinių, apie kuriuos turi būti pranešta remiantis Direktyva 2002/59/EB 15 ir IMO FAL konvencijos 7 forma, atsižvelgiant į atitinkamus duomenų elementus, nurodytus IMO konvencijose ir kodeksuose.

2.Duomenų bazė turi būti susieta su atitinkamais įrašais MAR-CIS duomenų bazėje, kurią Europos jūrų saugumo agentūra sukūrė informacijai apie pavojingųjų ir taršių krovinių keliamus susijusius pavojus ir riziką teikti.

3.Duomenų bazė naudojama nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis kaip informacijos šaltinis ir kaip patikrinimo priemonė pranešimų teikimo per nacionalinę vieno langelio sistemą proceso metu.

4.Valstybės narės sudaro sąlygas bendroje pavojingų medžiagų duomenų bazėje pateikiama informacija nacionaliniu lygmeniu naudotis b per nacionalinę vieno langelio sistemą.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtina 1 dalyje nurodytos bendros pavojingų medžiagų duomenų bazės, skirtos pagrindinei informacijai apie pavojingas medžiagas rinkti, saugoti ir teikti, sukūrimo technines specifikacijas, standartus ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

V SKYRIUS
EMSWe veiklos koordinavimas

13 straipsnis
Nacionaliniai koordinatoriai

Kiekviena valstybė narė skiria kompetentingą instituciją EMSWe nacionalinio koordinatoriaus funkcijai atlikti. Nacionalinis koordinatorius:

(a)atlieka nacionalinio informacinio punkto funkcijas visais su šio reglamento įgyvendinimu susijusiais klausimais;

(b)koordinuoja valstybės narės kompetentingų nacionalinių institucijų veiksmus taikant šį reglamentą;

(c)koordinuoja veiklą, kuria siekiama užtikrinti ryšį su kompetentingų institucijų atitinkamomis sistemomis, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalies c punkte;

(d)atlieka vieno bendro informacinio punkto funkcijas palaikant ryšius su Komisija visais su EMSWe susijusiais klausimais.

14 straipsnis
Daugiametis įgyvendinimo planas

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas laiku įgyvendinti šį reglamentą, Komisija, tinkamai pasikonsultavusi su ekspertais, patvirtina ir kartą per metus peržiūri daugiametį įgyvendinimo planą, kuriame pateikiama:

(a)plėtros planas, kuriame numatomi pranešimų teikimo sąsajos modulio, kurį numatoma sukurti per 18 mėnesių, kūrimo ir atnaujinimo darbai;

(b)preliminarūs terminai, iki kurių valstybės narės turi integruoti pranešimų teikimo sąsajos modulį į nacionalines vieno langelio sistemas;

(c)bandymo laikotarpiai, per kuriuos valstybės narės ir pranešimų teikėjai turi išbandyti ryšį su naujų versijų sąsajos moduliu;

(d)preliminarūs terminai, iki kurių valstybės narės ir pranešimų teikėjai turi palaipsniui atsisakyti senesnių sąsajos modulio versijų.

VI SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos

15 straipsnis
Išlaidos

Iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto padengiamos išlaidos, susijusios su:

(a)IRT priemonių, kuriomis remiamas šio reglamento įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu, kūrimu ir priežiūra;

(b)EMSWe populiarinimu Sąjungos lygmeniu ir atitinkamose tarptautinėse organizacijose.

16 straipsnis
Bendradarbiavimas su kitų prekybos ir transporto veiklos palengvinimo sistemų administratoriais ar paslaugų teikėjais

Kai kitais Sąjungos teisės aktais yra sukurtos prekybos ir transporto veiklos palengvinimo sistemos ar paslaugos, Komisija koordinuoja su tomis sistemomis ar paslaugomis susijusią veiklą, kad būtų pasiekta sinergija ir išvengta dubliavimo.

17 straipsnis
Peržiūra ir ataskaitų teikimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos duomenų apie EMSWe veikimą, įskaitant statistinius duomenis, rinkimo, be kita ko, rengiant apklausas, procedūros, ir savo išvadas praneša Komisijai. Į ataskaitą įtraukiami šie rodikliai:

(a)darniojo duomenų rinkinio įgyvendinimas;

(b)darniosios pranešimų teikimo vartų programinės įrangos diegimas;

(c)kitų pranešimų teikimo sistemų, nurodytų 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, naudojimas;

(d)prašymai pateikti kitos informacijos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

2.Valstybės narės organizuoja duomenų, kurie yra reikalingi 1 dalyje nurodytų rodiklių pokyčiams įvertinti, rinkimą ir rengimą ir tokią informaciją teikia Komisijai dukart per metus.

Per šešerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija peržiūri, kaip taikomas reglamentas, ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai EMSWe veikimo vertinimo ataskaitą, parengtą remiantis surinktais duomenimis ir statistika. Vertinimo ataskaitoje prireikus pateikiamas naujų technologijų, dėl kurių galėtų būti atliekami pranešimų teikimo sąsajos modulio pakeitimai arba jis galėtų būti pakeistas, vertinimas.

18 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.3 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su valstybių narių paskirtais nacionaliniais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Priimdama deleguotąjį aktą, Komisija apie tai vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

19 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Skaitmeninio transporto ir prekybos veiklos palengvinimo komitetas. Tas komitetas – komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011 16 .

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

20 straipsnis
Direktyvos 2010/65/ES panaikinimas

Direktyva 2010/65/ES panaikinama nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

Nuorodos į Direktyvą 2010/65/ES laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

21 straipsnis
Įsigaliojimas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Jis taikomas nuo [Leidinių biurui – įrašyti ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo].

3.7 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytos funkcijos ir su muitinės formalumais susijusios funkcijos, nurodytos priedo A dalies 7 punkte, įsigalioja, kai pradeda veikti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės sistemos, kurios yra reikalingos tiems formalumams taikyti, remiantis Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 ir 281 straipsnius nustatyta darbo programa.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Reglamento dėl Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

Jūrų transportas

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 17  

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Bendrasis šios iniciatyvos tikslas – prisidėti prie sklandaus bendrosios rinkos veikimo ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai bei transportui, sprendžiant dabartinių sudėtingų ir skirtingų pranešimų teikimo procedūrų, taikomų ES uostuose besilankantiems laivams, problemą.

Taigi iniciatyva prisidedama siekiant šių bendrų Komisijos tikslų:

– bendrosios rinkos veikimo (mažinti administracinę naštą; prisidėti šalinant kliūtis ir didinant konkurencingumą);

– bendrosios skaitmeninės rinkos;

– darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1 konkretus tikslas

Suderinti pranešimų teikimo procedūras, sąsajas ir duomenų formatus, siekiant paremti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių.

2 konkretus tikslas

Sumažinti su laivų teikiamais pranešimais susijusią administracinę naštą, suteikiant vieną bendrą jūrų transportui skirtą pranešimų teikimo prieigą.

3 konkretus tikslas

Prisidėti didinant jūrinės veiklos vykdytojų skaitmeninio pranešimų teikimo veiksmingumą, sudarant palankesnes sąlygas dalytis duomenimis ir (arba) pakartotinai juos naudoti taikant pranešimų teikimo vieną kartą principą.

1.4.3.„“Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Pasiūlymu siekiama sukurti esamu nacionalinių vieno langelio sistemų struktūra pagrįstą ir iš tikrųjų suderintą visapusišką Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinką. Pranešimų teikimo aplinka bus supaprastinta parengus privalomas technines sąsajos specifikacijas, patvirtinus bendrus duomenų reikalavimus bei procesus ir nustačius aiškias informacijos teikimo ir mainų taisykles ir teises. Dėl to laivybos veiklos vykdytojai, pasirinkę naudoti darniąją pranešimų teikimo prieigą, galės tą patį duomenų rinkinį pateikti tuo pačiu būdu, nepaisant to, kur plauktų.

Pagrindinis privalumas yra tai, kad bus gerokai sumažinta laivybos veiklos vykdytojams tenkanti administracinė našta. Apskaičiuota, kad 2020–2030 m. būtų sutaupyta 22–25 mln. darbuotojų darbo valandų; jų vertė atitinka 625–720 mln. EUR (ES 28). Numatoma, kad dėl sumažėjusios naštos ir padidėjusio efektyvumo padidės jūrų transporto konkurencingumas, todėl perėjimo daugiausia nuo kelių transporto prie vandens transporto rodiklis 2030 m. sieks apie 3 395 mln. tonkilometrių. Taigi 2030 m. vandens transporto veikla, palyginti su baziniu rodikliu, išaugs maždaug 0,3 proc., o tai turės teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui sektoriuje. Numatoma, kad perėjus prie kitos transporto rūšies, bendras išmetamas CO2 kiekis, palyginti su baziniu rodikliu, sumažės 1 880 tonų. Išreiškus dabartine verte tai reiškia, kad 2020–2030 m. bus gauta apytikriai 145 mln. EUR netiesioginės naudos. Be to, tikimasi, kad geriau naudojant duomenis uostuose padidės visos daugiarūšio vežimo ir (arba) logistikos grandinės veiksmingumas; laivo kapitonų pasitenkinimas darbu ir profesijos patrauklumas, o dėl to – geresnio įsidarbinimo galimybės; ir sauga bei saugumas, nes laivo kapitonai galės praleisti daugiau laiko kapitono tiltelyje, o ne užsiimdami administracine veikla.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Konkretus tikslas

Veiklos tikslai

Pažangos rodiklis

Duomenų šaltiniai

Suderinti pranešimų teikimo procedūras, sąsajas ir duomenų formatus

Sudaryti techninių duomenų rinkinį su darniaisiais duomenų formatais

Sukurti ir įgyvendinti bendrą darnųjį nacionalinės vieno langelio sistemos pranešimų teikimo vartų (naudotojo sąsajų) IT sprendimą.

Ekspertų grupė sukūrė duomenų rinkinį ir dėl jo sutarė

% visų valstybių narių, įdiegusių darnųjį nacionalinės vieno langelio sistemos pranešimų teikimo vartų IT sprendimą (suderintą atnaujintą versiją) (žr. bendrą valstybių narių skaičių)

% dalis, kuria sutrumpėja visas laikas, kurio reikia pranešimui pateikti kiekvieną kartą lankantis uoste (žr. vidutinį laiką, kurį užtrunkama kiekvieną kartą lankantis uoste)

Valstybių narių ataskaitos; laivybos veiklos vykdytojų apklausos; laivybos veiklos vykdytojų skundų dėl prieigos prie darniosios sąsajos skaičius; prieš valstybes nares vykdomų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl neįgyvendinimo skaičius

Sumažinti administracinę naštą sukuriant vieną bendrą pranešimų teikimo prieigą

Sumažinti duomenų elementus, kurių reikalaujama už darniosios Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos ribų

% visų duomenų elementų, kurių reikalaujama už darniosios Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos ribų (žr. bendrą duomenų elementų skaičių, kurį šiuo metu pateikia C dalies grupė ir grupė „eManifest“)

Valstybių narių ataskaitos; laivybos veiklos vykdytojų apklausos

Padidinti veiksmingumą suteikiant galimybę pranešti tik vieną kartą

Sumažinti statinių duomenų elementus, apie kuriuos pranešama daugiau kaip kartą

% visų statinių duomenų elementų, kuriuos per kiekvieną lankymąsi uoste reikalaujama pateikti daugiau nei vieną kartą (žr. bendrą duomenų elementų skaičių, kurio reikalaujama uoste)

% visų statinių duomenų elementų, kurių reikalaujama daugiau nei vieną kartą ES viduje (žr. bendrą duomenų elementų skaičių, kurio reikalaujama ES)

Valstybių narių ataskaitos; laivybos veiklos vykdytojų apklausos

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.    Laivams skirta darnioji Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka bus grindžiama jau esama sistema (nacionalinių vieno langelio sistemų struktūra).

2.    Darnioji Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka turėtų būti visada siūloma; jeigu laivybos veiklos vykdytojai pasirenka naudoti šį kanalą savo pranešimų teikimo formalumams atlikti, duomenų gavėjai (institucijos, muitinės sistemos, pranešimų teikimo sistemos) privalo priimti tuos pateiktus pranešimus ir neprašyti papildomai ir atskirai pranešti kitais pranešimų teikimo būdais.

3.    Nacionalinės vieno langelio sistemos ir toliau daugiausia bus koordinavimo mechanizmas, pirmiausia naudojamas kaip maršruto parinktuvas (prireikus – su duomenų formatų techniniu keitikliu), skirtas abipusiam jūrų transporto vežėjų ir duomenų gavėjų (pvz., uostų institucijų, muitinės sąsajų ir pranešimų teikimo sistemų, sienų kontrolės institucijų, sistemos SafeSeaNet, statistikos institucijų) keitimuisi informacija, siekiant jūrų sektoriui sudaryti palankesnes sąlygas teikti pranešimus. Visą kitą apdorojimą ir toliau atliks sujungtų duomenų gavėjo administratoriaus sąsajos sistemos.

4.    Pagal šią iniciatyvą nebus sukurta naujų pranešimų teikimo reikalavimų, tačiau bus koordinuojamas duomenų teikėjų jūrų transporto sektoriuje ir duomenų gavėjų pranešimų teikimas, kaip nurodyta peržiūrėtame teisės akte minimuose pagrindiniuose teisės aktuose. Visi su pranešimų teikimo prašymai, pateikiami per Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinką, turi visapusiškai atitikti pagrindinių teisės aktų ir IT sistemų, kuriomis remiami šie pagrindiniai teisės aktai, galiojančias technines specifikacijas.

5.    Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkoje bus aiškiai apibrėžta ir teisingai padalyta atsakomybė ir atskaitomybė už sujungtus objektus; be kita ko, bus garantuojama visiška nacionalinių kompetentingų institucijų atsakomybė už nacionalinių vieno langelio sistemų tarpines paslaugas ir įsipareigojimas dėl jų duomenų teikėjų ir sujungtų duomenų gavėjų atžvilgiu (pvz., funkcinė ir teisinė atsakomybė, didelis prieinamumas, abipusių informacijos srautų užtikrinimas ir pan.).

1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu saugumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda“ – tai dalyvaujant Sąjungai užtikrinama nauda, papildanti naudą, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis veiksmų Europos lygmeniu (ex ante): pernelyg didelė laivybos veiklos vykdytojams dėl dvigubo pranešimų teikimo nesuderintais formatais ir dėl nesuderintų sąsajų visoje ES tenkanti administracinė našta.

Tikėtina papildoma Sąjungos nauda (ex post): siūlomi veiksmai Sąjungos lygmeniu atliekami itin efektyviai ir veiksmingai, nes siekiant reikšmingų rezultatų ir tikrojo suderinimo reikia nuoseklios sistemos, kuria būtų patenkinami visos Europos poreikiai.

1.5.3.Panašios patirties išvados

Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su Direktyva 2010/65/ES, matyti, kad šioje srityje negalima pasiekti suderinimo pasitelkiant savanoriškas priemones. ES lygmeniu panašiai darniai ir sėkmingai pranešimai teikiami, pavyzdžiui, pagal Sąjungos muitinės kodeksą, taikant privalomas specifikacijas ir IT sistemas ir (arba) taikomąsias programas.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymo tikslai dera su ES transporto politika apskritai ir konkrečiai su jūrų transporto politika. Šia iniciatyva remiama ES politika dėl išmetamo teršalų kiekio mažinimo transporto sektoriuje ir prisidedama prie ES transporto sektoriaus socialinės darbotvarkės tikslų. Be to, šis pasiūlymas atitinka Komisijos parengtos programos REFIT su administracine našta ir supaprastinimu susijusius tikslus, taip pat bendrus Komisijos konkurencingumo, sklandžiai veikiančios vidaus rinkos ir skaitmeninimo tikslus.

Pirmiausia, pasiūlymu sukuriama pridėtinė vertė, nes sudaromos galimybės koordinuoti pranešimų teikimo pagal pagrindinius teisės aktus reikalavimus. Į pasiūlymą įtrauktu valdymo mechanizmu suteikiama garantija, kad pagrindinių teisės aktų pakeitimai tinkamai ir laiku atsispindės techninių duomenų rinkinyje, be to, bus reikiamai atnaujinamos specifikacijos ir programinė įranga.

Iniciatyva toliau gerai atitinka Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemų direktyva, taip pat atitinka Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo veiksmus ir yra glaudžiai su jais suderinta.

Pasiūlymu taip pat papildoma elektroninių dokumentų iniciatyva, susijusia su skaitmeniniu formatu teikiamos informacijos apie krovinių vežimą ir sertifikatų priėmimu institucijose, kurios atlieka transporto patikrinimus toliau nuo pakrantės esančiuose ES rajonuose. Kaip ir elektroninių dokumentų iniciatyva, jūrų transporto sektoriui skirtos darniosios pranešimų teikimo aplinkos iniciatyva bus prisidėta prie transporto vežėjams naudingo skaitmeninimo ir paprastinimo, nors šios dvi iniciatyvos yra susijusios su skirtingais informacijos teikimo reikalavimų skirtingais krovinių vežimo operacijų etapais aspektais. Abu pasiūlymai buvo parengti labai atidžiai atsižvelgiant į duomenų sąveikumo aspektus ir siekiant išnaudoti sinergijas.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

   pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

   finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2020 iki 2027 m.,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

   vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

EIB arba Europos investicijų fondui;

įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

viešosios teisės įstaigoms;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Komisijos Mobilumo ir transporto GD vykdomas valdymas, prireikus pasinaudojant technine pagalba, kuria teikia išorės subjektai, ypač Informatikos GD (IT plėtojimas ir dalykinės žinios, įskaitant žinias apie tinkamą pagrindinių e. valdžios elementų naudojimą) ir EMSA (dėl konkrečių įvesties duomenų, susijusių su pranešimų teikimu jūrų transporto sektoriuje). EMSA atliktų šį darbą pagal dabartinį EMSA reglamentą ir jai nebus pavesta atlikti papildomų užduočių kitose darbo srityse, kurių neapima dabartiniai jos įgaliojimai. Paprastai būtų naudojami esami darbuotojų ištekliai.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Valstybės narės praneša apie programinės įrangos veikimą – reguliarus keitimasis informacija valdymo sistemoje (ekspertų grupė ir pogrupiai).

Atliekamos laivybos veiklos vykdytojų apklausos, siekiant stebėti faktinį veiksmų poveikį.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas

Siekiant kontroliuoti išlaidas (masto ekonomija) ir sumažinti valstybių narių naštą, kartu garantuojant gerą sąsajos ir duomenų rinkinio suderinimą, siūloma IT plėtrą (vadovaujant Komisijai, kad būtų užtikrintas kontrolės veiksmingumas) atlikti ES lygmeniu (sudarant sutartį dėl IRT paslaugų). Tikimasi, kad pasirinkus tokį valdymo būdą klaidų tikimybė bus nedidelė ir bus užtikrintas didelis skaidrumas stebėsenos ekspertų grupės darbe dalyvausiančioms valstybėms narėms. Veiksmai yra susiję su sudėtingomis IRT, todėl Komisijoje reikės koordinuoti įvairių politikos sričių veiksmus; tačiau biudžetas nėra sudėtingas ir rizika, susijusi su sutarčių tvarkymu ir įgyvendinimu, nedidelė.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir vidaus kontrolės sistemą (-as), skirtą (-as) ją mažinti

Saugumas ir kibernetinių incidentų rizika (veiklos tęstinumas)

Neįgyvendinimo ir (arba) nesuderinimo rizika (valstybių narių neatitiktis)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo skaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

Nedidelės kontrolės išlaidos. Ribotas sutarčių skaičius ir maža kontrolės našta.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti esamas arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., iš Kovos su sukčiavimu strategijos.

Mobilumo ir transporto GD sukūrė organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemas, tinkamas jo politikos ir kontrolės tikslams pasiekti. Šių vidaus kontrolės procesų tikslas yra užtikrinti tinkamą rizikos, susijusios su pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu, valdymą. Bendra Mobilumo ir transporto GD kontrolės sistema padės užtikrinti kontrolės veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą, ypač pasinaudojant Mobilumo ir transporto GD kovos su sukčiavimu strategija, kuri yra išplėtota remiantis OLAF pateiktais metodais.

-    

.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

1a: Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

DA / NDA 18

ELPA šalių 19

šalių kandidačių 20

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

06 02 05: Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės, įskaitant komunikacijos veiklą

DA

NE

NE

NE

NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės: netaikoma

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris
[Išlaidų kategorija…]

DA / NDA

ELPA šalių

šalių kandidačių

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

[XX.YY.YY.YY]

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

TAIP / NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

Siūlomi įsipareigojimai 2020 m. (4,339 mln. EUR) bus padengti iš 2020 m. finansiniame programavime jau numatytų lėšų.

N. B. Šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje prognozuojamas poveikis išlaidoms ir darbuotojų skaičiui 2021 m. ir vėlesniu laikotarpiu pridedamas paaiškinimo tikslu, nedarant išankstinių išvadų dėl būsimų Komisijos pasiūlymų dėl kitos daugiametės finansinės programos, įskaitant šios iniciatyvos finansavimo šaltinį.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Numeris 1a

Išlaidų kategorija „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“

MOVE GD

N metai

2020

N+1 metai

2021

N+2 metai

2022

N+3 metai

2023

N+4 metai

2024

N+5 metai

2025

N+6 metai

2026

IŠ VISO

• Veiklos asignavimai

06 02 05: Veiksmai, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės, įskaitant komunikacijos veiklą

Įsipareigojimai

(1)

4,339

1,676

1,046

Mokėjimai

(2)

1,349

1,669

1,321

0,848

0,828

0,542

0,504

7,061

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 21  

Biudžeto eilutės numeris

(3)

-

-

-

-

-

-

-

-

IŠ VISO asignavimų
MOVE GD

Įsipareigojimai

=1+1a +3

4,339

1,676

1,046

7,061

Mokėjimai

=2+2a

+3

1,349

1,669

1,321

0,848

0,828

0,542

0,504

7,061






IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

4,339

1,676

1,046

7,061

Mokėjimai

(5)

1,349

1,669

1,321

0,848

0,828

0,542

0,504

7,061

• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

-

-

-

-

-

-

-

-

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

1a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

=4+ 6

4,339

1,676

1,046

7,061

Mokėjimai

=5+ 6

1,349

1,669

1,321

0,848

0,828

0,542

0,504

7,061

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms: netaikoma

• IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

Mokėjimai

(5)

• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
(Orientacinė suma)

Įsipareigojimai

=4+ 6

Mokėjimai

=5+ 6





Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

5

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N metai

2020

N+1 metai

2021

N+2 metai

2022

N+3 metai

2023

N+4 metai

2024

N+5 metai

2025

N+6 metai

2026

IŠ VISO

MOVE GD

• Žmogiškieji ištekliai

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

3,038

• Kitos administracinės išlaidos

IŠ VISO MOVE GD

Asignavimai

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

3,038

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

3,038

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N metai

2020

N+1 metai

2021

N+2 metai

2022

N+3 metai

2023

N+4 metai

2024

N+5 metai

2025

N+6 metai

2026

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos

1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

4,773

0,434

0,434

2,110

0,434

1,480

0,434

10,099

Mokėjimai

1,783

2,103

1,755

1,282

1,262

976

938

10,099

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus

N metai

2020

N+1 metai

2021

N+2 metai

2022

N+3 metai

2023

N+4 metai

2024

N+5 metai

2025

N+6 metai

2026

IŠ VISO

REZULTATAI

Rūšis 22

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

TIKSLAS: Kurti ir tvarkyti suderintą programinę įrangą ir specifikacijas darniajai sąsajai, procedūroms ir

Darniosios sąsajos, procedūros ir duomenų rinkiniai

Programinės įrangos sąnaudos

0,189

0,234

0,185

0,119

0,116

0,076

0,071

0,990

Veiklos paslaugos

0,378

0,468

0,371

0,238

0,232

0,152

0,141

1,981

Suinteresuotųjų subjektų valdymo paslaugos

0,567

0,701

0,555

0,356

0,348

1,228

0,212

2,967

Techninės specifikacijos

0,151

0,187

0,148

0,095

0,093

0,061

0,057

0,792

Infrastruktūra

0,063

0,078

0,062

0,040

0,039

0,025

0,024

0,330

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

1.349

1,669

1,321

0,848

0,828

0,542

0,504

7,061

IŠ VISO SĄNAUDŲ

1,349

1,669

1,321

0,848

0,828

0,542

0,504

7,061

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N metai

2020

N+1 metai

2021

N+2 metai

2022

N+3 metai

2023

N+4 metai

2024

N+5 metai

2025

N+6 metai

2026

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

3,038

Kitos administracinės išlaidos

-

-

-

-

-

-

-

-

Daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

3,038

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 23
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Žmogiškieji ištekliai

-

-

-

-

-

-

-

-

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos

-

-

-

-

-

-

-

-

Tarpinė suma,
neįtraukta į daugiametės finansinės programos
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

-

-

-

-

-

-

-

-

IŠ VISO

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

0,434

3,038

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

N metai

2020

N+1 metai

2021

N+2 metai

2022

N+3 metai

2023

N+4 metai

2024

N+5 metai

2025

N+6 metai

2026

• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

2

2

2

2

2

2

2

XX 01 01 02 (Delegacijos)

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Išorės darbuotojai (etato ekvivalento vienetais: EEV) 24

XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

2

2

2

2

2

2

2

XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)

XX 01 04 yy  25

– būstinėje

– atstovybėse

XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

IŠ VISO

4

4

4

4

4

4

4

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Politikos stebėsena, valdymo mechanizmas (suinteresuotųjų subjektų valdymas) ir projekto koordinavimas (programos valdymo veikla)

Išorės darbuotojai

Su politikos stebėsena, valdymo mechanizmu ir projekto koordinavimu susijusios veiklos rėmimas (programos rėmimo veikla)

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

X    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

   Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

Netaikoma: politikos rėmimo biudžeto eilutės perprogramuoti nereikia

   Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

Netaikoma

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.



3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

X    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė

Einamųjų finansinių metų asignavimai

Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 26

Metai
N

Metai
N+1

Metai
N+2

Metai
N+3

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

....... straipsnis

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1)    Valetos deklaracija „ES jūrų transporto politikos iki 2020 m. prioritetai: konkurencingumas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, skaitmeninimas siekiant užtikrinti pasaulines jungtis, veiksmingą vidaus rinką ir pasaulinio lygio jūrų ūkio klasterį“, Valeta, 2017 m. kovo 29 d., https://www.eu2017.mt/en/Documents/Valletta_Declaration_on_the_EU_maritime_transport_policy.pdf .
(2)    Tarybos išvados „ES jūrų transporto politikos iki 2020 m. prioritetai: konkurencingumas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, skaitmeninimas siekiant užtikrinti pasaulines jungtis, veiksmingą vidaus rinką ir pasaulinio lygio jūrų ūkio klasterį“, kurias Taryba priėmė 2017 m. birželio 8 d. įvykusiame 3545-ajame posėdyje, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9976-2017-INIT/lt/pdf .
(3)    Tarybos išvados dėl transporto skaitmeninimo, kurias Taryba priėmė 2017 m. gruodžio 5 d. įvykusiame 3581-ajame posėdyje, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15431-2017-INIT/lt/pdf.
(4)    2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (OL L 208, 2002 8 5, p. 10).
(5)    http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=480&langId=en&intPageId=1844
(6)    http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/?fuseaction=ia&year=&serviceId=10305&s=Search
(7)    OL C , , p. .
(8)    OL C , , p. .
(9)    2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (OL L 283, 2010 10 29, p. 1).
(10)    1965 m. balandžio 9 d. priimta Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija) su pakeitimais, padarytais 2016 m. balandžio 8 d., 1.1. standartas.
(11)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(12)    2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73–114).
(13)    2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(14)    Jungtinių Tautų prekybos ir transportavimo vietų kodai.
(15)    OL L 208, 2002 8 5, p. 10–27.
(16)    OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(17)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(18)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(19)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(20)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
(21)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(22)    Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
(23)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
(24)    CA – sutartininkas („Contract Agent“), LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).
(25)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(26)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo sąnaudų.

Briuselis,2018 05 17

COM(2018) 278 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka ir panaikinama Direktyva 2010/65/ES

{SEC(2018) 230 final}
{SWD(2018) 181 final}
{SWD(2018) 182 final}


PRIEDAS
EMSWe duomenų rinkinys

A.Sąjungos teisės aktais nustatytos pranešimų teikimo pareigos

Šios kategorijos pranešimų teikimo pareigos apima pareigas teikti informaciją, kurios reikalaujama pagal šias nuostatas:

1.Pranešimas, kurį laivai turi pateikti atplaukdami į valstybių narių uostus ir iš jų išplaukdami

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (OL L 208, 2002 8 5, p. 10), 4 straipsnis.

2.Asmenų patikrinimas kertant sienas

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1), 7 straipsnis.

3.Pranešimas apie vežamus pavojinguosius arba taršius krovinius

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (OL L 208, 2002 8 5, p. 10), 13 straipsnis.

4.Pranešimas apie atliekas ir likučius

2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (OL L 332, 2000 12 28, p. 81), 6 straipsnis.

[Naujas pasiūlymas, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/59/EB:

4. Pranešimas apie laivų atliekas, įskaitant likučius

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 201X/XX/ES 6 ir 7 straipsniai]

5.Informacijos apie apsaugą pranešimas

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL L 129, 2004 4 29, p. 6) 6 straipsnis.

Iki tarptautiniu lygmeniu bus patvirtinta suderinta forma, pagal Reglamento (EB) Nr. 725/2004 6 straipsnį privaloma pateikti informacija nurodoma naudojant šio priedo priedėlyje pateikiamą formą. Forma gali būti perduodama elektroniniu būdu.

6.Informacija apie laive esančius asmenis

1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL L 188, 1998 7 2, p. 35) 4 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnio 2 dalis.

7.Muitinės formalumai

(a)Atvykimo formalumai:

pranešimas apie atvykimą (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 1 133 straipsnis);

prekių pateikimas muitinei (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnis);

laikinojo prekių saugojimo deklaracija (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 145 straipsnis);

prekių muitinis statusas (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 153–155 straipsniai);

tranzitui naudojami elektroniniai transporto dokumentai (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 233 straipsnio 4 dalies e punktas).

(b)Išvykimo formalumai:

prekių muitinis statusas (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 153–155 straipsniai);

tranzitui naudojami elektroniniai transporto dokumentai (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 233 straipsnio 4 dalies e punktas).

pranešimas apie išvežimą (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 269 straipsnio 2 dalis);

išvežimo bendroji deklaracija (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 271 ir 272 straipsniai);

pranešimas apie reeksportą (Reglamento (ES) Nr. 952/2013 274 ir 275 straipsniai).

8.Sausakrūvių laivų saugus pakrovimas ir iškrovimas

2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/96/EB, nustatančios sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką, 7 ir 8 straipsniai.

9.Uosto valstybės kontrolė

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės 9 straipsnis.

10.Jūrų transporto statistika

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/42/EB dėl krovinių ir keleivių vežimo jūra statistinių ataskaitų 5 straipsnis.

B.Tarptautiniais teisiniais dokumentais nustatytos FAL formos ir pareigos

Šios kategorijos pranešimų teikimo pareigos apima pareigas pateikti informaciją, kurios reikalaujama pagal FAL konvenciją ir kitus atitinkamus tarptautinius teisinius dokumentus.

1.FAL forma Nr. 1. Bendroji deklaracija

2.FAL forma Nr. 2. Krovinio deklaracija

3.FAL forma Nr. 3. Laivo atsargų deklaracija

4.FAL forma Nr. 4 Įgulos asmeninių daiktų deklaracija

5.FAL forma Nr. 5 Įgulos sąrašas

6.FAL forma Nr. 6 Keleivių sąrašas

7.FAL forma Nr. 7 Pavojingieji kroviniai

8.Jūrinė sveikatos deklaracija

C.Nacionalinės teisinės nuostatos

Šios kategorijos pranešimų teikimo pareigos apima pareigas pateikti šių kategorijų duomenų elementus:

1.Jūrų transportas

2.Jūrų transporto sauga

3.Aplinka

4.Sienų kontrolė

5.Saugumas

6.Muitinė

7.Sveikata

8.Karinės pajėgos

9.Uosto paslaugos

10.Statistika

11.Fiskalinė informacija


PRIEDĖLIS

PRIEŠ LAIVO ATPLAUKIMĄ PATEIKIAMOS INFORMACIJOS APIE APSAUGĄ FORMA,
SKIRTA VISIEMS LAIVAMS PRIEŠ ATVYKSTANT Į ES VALSTYBĖS NARĖS UOSTĄ

(1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) XI-2 skyriaus 9 TAISYKLĖ IR REGLAMENTO (EB) Nr. 725/2004 6 STRAIPSNIO 3 DALIS)

Informacija apie laivą ir kontaktiniai duomenys

IMO numeris

Laivo pavadinimas

Registracijos uostas

Vėliavos valstybė

Laivo tipas

Šaukinys

Bendroji talpa

INMARSAT numeriai (jeigu yra)

Įmonės pavadinimas ir identifikavimo numeris

Įmonės apsaugos pareigūno vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys ryšiui visą parą

Atvykimo uostas

Atvykimo uosto įrenginys (terminalas) (jei žinoma)

Informacija apie uostą ir uosto įrenginį (terminalą)

Laivo numatomo atplaukimo į uostą data ir laikas (ETA)

Pagrindinis lankymosi uoste tikslas

Pagal SOLAS XI-2 skyriaus 9.2.1 taisyklę privaloma informacija

Ar laivas turi galiojantį Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą (ISSC)?

TAIP

ISSC

NE – kodėl?

Išdavė (administracijos arba pripažintos apsaugos organizacijos pavadinimas)

Galioja iki (mmmm-mm-dd)

Ar laive yra patvirtintas laivo apsaugos planas (SSP)?

TAIP

NE

Apsaugos lygis, kuriuo laivas eksploatuojamas dabar?

1

apsaugos lygis

2

apsaugos lygis

3

apsaugos lygis

Laivo buvimo vieta rengiant šį pranešimą

Chronologine tvarka (pradedant paskutiniuoju lankymusi) išvardykite dešimt paskutinių lankymųsi uosto įrenginiuose (terminaluose):

Nr.

Data nuo (mmmm-mm-dd)

Data iki (mmmm-mm-dd)

Uostas

Valstybė

UN/LOCODE kodai

(jei yra)

Uosto įrenginys (terminalas)

Apsaugos lygis

1

AL =

2

AL =

3

AL =

4

AL =

5

AL =

6

AL =

7

AL =

8

AL =

9

AL =

10

AL =

Ar laive imtasi kitų specialių arba papildomų apsaugos priemonių, nei patvirtintame laivo apsaugos plane nurodytos priemonės?

Jei TAIP, toliau išvardykite specialias arba papildomas apsaugos priemones, kurių imtasi laive.

TAIP

NE

Nr.

(kaip nurodyta pirmiau)

Specialios arba papildomos apsaugos priemonės, kurių imtasi laive

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Chronologine tvarka (pradedant paskutiniuoju) išvardykite krovos iš laivo į laivą darbus, atliktus per pirmiau išvardytus dešimt lankymųsi uosto įrenginiuose (terminaluose). Prireikus, papildykite lentelę naujomis eilutėmis arba tęskite ją atskirame lape; įrašykite bendrą krovos iš laivo į laivą darbų skaičių:

Ar atliekant kiekvieną krovos iš laivo į laivą darbą laikytasi patvirtintame laivo apsaugos plane nurodytų apsaugos procedūrų?

Jei NE, toliau pateiktos lentelės paskutinėje skiltyje įrašykite, kokios alternatyvios apsaugos priemonės taikytos.

TAIP

NE

Nr.

Data nuo (mmmm-mm-dd)

Data iki (mmmm-mm-dd)

Vieta arba ilguma ir platuma

Krovos iš laivo į laivą darbas

Alternatyvios apsaugos priemonės

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Bendras laivo krovinio aprašas

Ar laivo krovinį sudaro pavojingos medžiagos, priskiriamos bet kuriai (1, 2.1, 2.3, 3, 4.1, 5.1, 6.1, 6.2, 7 ar 8) IMDG kodekso klasei?

TAIP

NE

Jei TAIP, patvirtinkite, ar pridėta pavojingųjų krovinių deklaracija (arba susijęs išrašas)

Patvirtinkite, kad pridėtas laivo įgulos sąrašas

TAIP

Patvirtinkite, kad pridėtas laivo keleivių sąrašas

TAIP

Kita su apsauga susijusi informacija

Ar yra su apsauga susijusių dalykų, apie kuriuos norite pranešti?

TAIP

Išsamiai aprašykite

NE

Laivo agentas numatytame atvykimo uoste

Pavadinimas (vardas, pavardė)

kontaktiniai duomenys (tel. Nr.)

Informaciją pateikusio asmens duomenys

Pareigos arba postas (nereikalinga išbraukti):

kapitonas, laivo apsaugos pareigūnas (SSO), įmonės apsaugos pareigūnas (CSO), (pirmiau minėtas) laivo agentas

Vardas, pavardė

Parašas

Pranešimo parengimo data, laikas, vieta

(1)    2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).