EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 03 12
COM(2018) 93 final
2018/0042(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis
(Tekstas svarbus EEE)
{SWD(2018) 50 final}
{SWD(2018) 51 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Šiandien Komisija priėmė kapitalo rinkų sąjungos stiprinimo priemonių rinkinį kartu su komunikatu „Kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas iki 2019 m. Metas spartinti darbus“. Rinkinį sudaro šis pasiūlymas, taip pat pasiūlymas dėl ES padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistemos, pasiūlymas sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu platinti investicinių fondų vienetus ar akcijas, pasiūlymas dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų sistemos, pasiūlymas dėl taikytinos teisės, kai reikalavimų perleidimas daro poveikį tretiesiems asmenims, ir komunikatas dėl taikytinos teisės, kai vertybinių popierių sandoriai daro poveikį nuosavybės teisėms.
Padengtosios obligacijos – kredito įstaigų išleisti skoliniai įsipareigojimai, užtikrinti tiksline turto grupe, kurios atžvilgiu obligacijų turėtojai, kaip privilegijuotieji kreditoriai, turi tiesioginio atgręžtinio reikalavimo teisę. Kartu obligacijų turėtojai, kaip paprastieji kreditoriai, turi teisę teikti reikalavimą emitentui. Ši tvarka, pagal kurią galima teikti reikalavimą tiek užtikrinamojo turto grupei, tiek emitentui, yra vadinama dvigubo reikalavimo tvarka.
Padengtąsias obligacijas leidžia kredito įstaigos; jos yra svarbus ir veiksmingas Europos bankų finansavimo šaltinis. Jos palengvina hipotekos paskolų ir viešojo sektoriaus paskolų finansavimą ir taip leidžia skolinti platesniu mastu. Palyginti su kitais bankų finansavimo šaltiniais, kaip antai turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, reikšmingas padengtųjų obligacijų privalumas yra tai, kad bankams tenkanti rizika išlieka jų balanse, o investuotojai teikia reikalavimus tiesiogiai bankui. Todėl padengtosios obligacijos leidžia bankams skolinti ne tik daugiau, bet ir saugiau. Padengtosioms obligacijoms finansų krizė nebuvo tokia skausminga kaip kitoms finansavimo priemonėms ne vien dėl šios priežasties. Paaiškėjo, kad tai patikimas ir stabilus Europos bankų finansavimo šaltinis laikmečiu, kai kiti finansavimo kanalai tapo sunkiai pasiekiami.
ES lygmens padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistema paskatintų jas naudoti kaip stabilų ir ekonomiškai efektyvų kredito įstaigų finansavimo šaltinį, ypač mažiau išsivysčiusiose rinkose, kad būtų palengvintas realiosios ekonomikos finansavimas laikantis kapitalo rinkų sąjungos tikslų. Ši reglamentavimo sistema taip pat suteiktų investuotojams įvairesnių bei saugesnių investavimo galimybių ir padėtų išsaugoti finansinį stabilumą. Valstybės narės turės šias taisykles perkelti į savo nacionalinę teisę, užtikrindamos, kad nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos atitiktų šiame pasiūlyme išdėstytus principais grindžiamus reikalavimus. Todėl visoje Europoje visos padengtosios obligacijos turės atitikti šiame pasiūlyme išdėstytus būtiniausius suderinimo reikalavimus.
Padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistema yra numatyta 2018 m. Komisijos darbo programoje 1 . Po pranešimo apie Sąjungos padėtį paskelbtame ketinimų rašte Europos Komisijos pirmininkas patvirtino, kad siekiant užtikrinti stipresnės ir teisingesnės vidaus rinkos sukūrimą padengtųjų obligacijų reglamentavimo sistema turėtų pradėti galioti ar būti baigta rengti iki 2018 m. pabaigos 2 . Komisija šį ketinimą patvirtino kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio vertinime 2017 m. birželio mėn. 3 .
Padengtųjų obligacijų raida bendrojoje rinkoje netolygi – kai kuriose valstybėse narėse jos labai svarbios, kitose – mažiau. Be to, Sąjungos teisėje jos reglamentuojamos tik iš dalies. Nors įvairiais požiūriais dėl mažesnės rizikos padengtosioms obligacijoms taikomas palankus lengvatinis prudencinis ir reguliavimo vertinimas (t. y. į jas investuojantiems bankams nereikia atidėti tiek daug reguliuojamojo kapitalo, kiek investuojant į kitą turtą), Sąjungos teisėje nėra išsamiai išaiškinta, kas faktiškai yra padengtoji obligacija. Tiksliau tariant, lengvatinis vertinimas taikomas padengtosioms obligacijoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/65/EB 4 . Tačiau ta apibrėžtis buvo parengta turint konkretų tikslą (riboti turto, į kurį gali investuoti kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), pasirinkimą) ir platesnio masto kapitalo rinkų sąjungos politikos tikslams netinka.
Padengtosioms obligacijoms taikoma Sąjungos teisės aktų sistema turėtų padidinti kredito įstaigų pajėgumą teikti finansavimą realiajai ekonomikai ir skatinti padengtųjų obligacijų plėtrą visoje Sąjungoje, visų pirma valstybėse narėse, kuriose šiuo metu dar nėra susikūrusi jų rinka.
Be to, sistema padidintų tarpvalstybinius kapitalo ir investicijų srautus. Taip ji prisidėtų prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo ir ypač prie kredito įstaigų pajėgumo skolintomis lėšomis remti platesniąją ekonomiką tolesnio didinimo. Visų pirma sistema užtikrintų, kad bankai savo žinioje turėtų įvairiausių saugių ir veiksmingų finansavimo priemonių.
Sistemą sudaro direktyva ir reglamentas – dvi priemones reikėtų vertinti kaip vieną teisės aktų rinkinį.
Šiuo siūlomu reglamentu daugiausia iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamento, KRR) 129 straipsnis. Pakeitimai grindžiami dabartine prudencine tvarka, bet papildomi minimalaus užtikrinimo priemonių perviršio ir pakaitinio turto reikalavimais. Jais būtų sugriežtinti reikalavimai padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas.
Siūlomoje direktyvoje bus nurodyti pagrindiniai padengtųjų obligacijų elementai ir pateikta finansų sektoriuose taikytina bendra apibrėžtis, tapsianti suderintu ir pakankamai išsamiu atskaitos tašku vykdant prudencinį reguliavimą. Direktyvoje bus nustatytos struktūrinės padengtųjų obligacijų ypatybės, specialiai joms taikoma viešoji priežiūra, leidimo naudoti Europos padengtųjų obligacijų ženklą taisyklės ir kompetentingų institucijų pareigos skelbti su padengtosiomis obligacijomis susijusią informaciją.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymas teikiamas vykdant veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad padengtosios obligacijos būtų pakankamai kokybiškos, kad joms pagrįstai būtų galima toliau taikyti lengvatinį vertinimą.
Jis grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) vykdoma veikla siekiant nustatyti geriausią padengtųjų obligacijų leidimo praktiką 5 . Ta veikla vykdoma atsižvelgus į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) rekomendaciją nustatyti ir stebėti geriausią praktiką siekiant užtikrinti tvirtas ir nuoseklias padengtosioms obligacijoms taikomas sistemas visoje Sąjungoje 6 .
Pasiūlymu iš dalies keičiamas esamas teisės aktas, kaip rekomenduoja EBI, kad jis visiškai atitiktų politikos nuostatas, susijusias su įstaigoms, investuojančioms į padengtąsias obligacijas, taikomais prudenciniais reikalavimais.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Vienas svarbiausių Komisijos uždavinių – skatinti investicijas ir kurti darbo vietas. Komisija pradėjo įgyvendinti keletą iniciatyvų siekdama užtikrinti, kad finansų sistema visu pajėgumu prie šio uždavinio prisidėtų. Pirmąją iš iniciatyvų – kapitalo rinkų sąjungą – sudaro kelios iniciatyvos, kuriomis skatinama teikti finansavimą Europos ekonomikos augimui remti. Padengtąsias obligacijas reikėtų vertinti iš kapitalo rinkų sąjungos perspektyvos, nes bankų teikiamas finansavimas šiuo metu yra nepalyginamai svarbiausias finansavimo kanalas Europoje, o vienas iš kapitalo rinkų sąjungos veiksmų yra toliau didinti bankų pajėgumą skolintomis lėšomis remti platesniąją ekonomiką. Padengtosios obligacijos yra veiksminga ir stabili Europos bankų finansavimo priemonė. Šiame platesniame politikos kontekste reikėtų vertinti teisės aktų sistemą, kuria suderinami padengtųjų obligacijų aspektai.
Kitas svarbus Komisijos uždavinys, susijęs su finansų rinkų sritimi, yra užtikrinti, kad bankams taikomi kapitalo reikalavimai atitiktų jų turtui balanse priskiriamą riziką. Atitinkamai KRR reikalavimais užtikrinama, kad padengtosios obligacijos, kurioms taikomas palankiausias lengvatinis vertinimas, teiktų vienodai aukšto lygio investuotojų apsaugą. Kadangi Sąjungos teisėje faktiškai padengtosios obligacijos nėra išsamiai reglamentuojamos (žr. pirmiau), siekiant užtikrinti, kad padengtosios obligacijos turėtų panašias struktūrines ypatybes visoje Sąjungoje ir dėl to atitiktų atitinkamus prudencinius reikalavimus, vis dėlto kyla suderinimo poreikis. Taigi padengtųjų obligacijų aspektų suderinimas atitinka Komisijos tikslą užtikrinti finansinį stabilumą, kurio siekiama jos vykdomu finansų rinkų reglamentavimu.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Siūlomas pakeitimas yra grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsniu, t. y. tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir iš dalies keičiamas aktas.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Kadangi padengtosioms obligacijoms lengvatinis kapitalo vertinimas taikomas pagal Sąjungos teisės aktą, su tuo susijusius reikalavimus reikia iš dalies pakeisti Sąjungos lygmeniu. Be to, laikoma, kad lengvatinio kapitalo vertimo reikalavimus būtina tvarkyti Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrinta nuosekli investuotojų apsauga ir vienodos sąlygos Europos kredito įstaigoms.
•Proporcingumo principas
Pasiūlyme siekiama dviejų tikslų: užtikrinti pakankamai tvirtą sistemą padengtosioms obligacijoms, kurioms taikomas lengvatinis vertinimas, ir išvengti jų išleidimo sąnaudų neproporcingo padidėjimo. Siekdama tinkamos pusiausvyros Komisija apsvarstė visas susijusias sąnaudas ir galimą naudą (žr. pridedamą poveikio vertinimą). Pasiūlymas grindžiamas 2016 m. EBI ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, bet nuo jų šiek tiek nukrypstama (kai kurios nuostatos ne tokios išsamios, kaip numatyta EBI ataskaitoje). Taip siekiama labiau apsaugoti esamas tinkamai veikiančias nacionalines sistemas, kaip per konsultacijas primygtinai siūlė suinteresuotosios šalys, ir užtikrinamas pasiūlymo proporcingumas. Nukrypimai neapima pagrindinių struktūrinių padengtųjų obligacijų ypatybių ir jų priežiūros.
Pasiūlyme pateikiamos nuostatos, kuriomis siekiant sulyginti emitentų ir rinkų sąnaudas numatomas esamų padengtųjų obligacijų tęstinumas. Kaip matyti iš poveikio vertinimo, palyginti su tikėtina nauda, tikėtinos sąnaudos gali būti laikomos proporcingomis.
•Priemonės pasirinkimas
Tinkama priemonė yra reglamentas, nes nuostatomis iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos dėl padengtųjų obligacijų atitikties lengvatinio kapitalo vertinimo reikalavimams. Taip pasiekiamas toks pats tiesioginis teisinis poveikis kaip ir dabartiniu reglamentu; kartu užtikrinama, kad pasiūlymo tikslai būtų tolygiai įgyvendinti visoje Sąjungoje, ir prisidedama prie didesnio tikrumo ir sąlygų vienodumo emitentams ir investuotojams.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Ši padengtųjų obligacijų iniciatyva yra susijusi su sritimi, kuri Sąjungos teisėje šiuo metu nėra išsamiai reglamentuojama.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Rengdama šį pasiūlymą, Komisija dėl kelių aspektų konsultavosi su suinteresuotomis šalimis, visų pirma tokiais būdais:
i) surengusi atviras viešas konsultacijas dėl padengtųjų obligacijų (2015 m. rugsėjo mėn.–2016 m. sausio 6 d.);
ii) paskelbusi įžanginį poveikio vertinimą (2017 m. birželio 9 d.);
iii) surengusi du Bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupės (angl. EGBPI) posėdžius ir vieną Finansinių paslaugų komiteto (FPK) posėdį.
Pagal kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą viešomis konsultacijomis siekta įvertinti nacionalinių padengtųjų obligacijų rinkų trūkumus bei silpnąsias vietas ir europinės sistemos privalumus. Nors respondentams kėlė susirūpinimą tai, kad suderinimas pagal vieną kurpalį galėtų susilpninti gerai veikiančias rinkas, sumažinti lankstumą ir siūlomų produktų asortimentą, kartu jie išreiškė apdairų pritarimą tiksliniams ES veiksmams su sąlyga, kad suderinimas bus grindžiamas principais bei esamomis sistemomis ir bus atsižvelgta į specifines nacionalinių rinkų aplinkybes. Konsultacijų išvados aptartos per viešą posėdį 2016 m. vasario 1 d. 7 .
Dėl įžanginio poveikio vertinimo Komisija gavo keturis atsakymus; visuose keturiuose pritarta ES teisėkūros iniciatyvai. Respondentai atkreipė dėmesį į specifinius nacionalinių sistemų aspektus (pvz., likvidumą) ir patvirtino bendrą palankų požiūrį į suderinimą nekeliant pavojaus gerai veikiančioms nacionalinėms sistemoms.
Per pirmąjį EGBPI posėdį (2017 m. birželio 9 d.) dauguma valstybių narių išreiškė pritarimą Sąjungos padengtųjų obligacijų sistemai, atitinkančiai 2016 m. EBI rekomendaciją, su sąlyga, kad sistema bus grindžiama tik principais. Per antrąjį posėdį (2017 m. rugsėjo 28 d.) vyko gilesnė diskusija, tačiau iš esmės valstybės narės toliau pasisakė už principais grindžiamą požiūrį. Panašias nuomones valstybės narės išsakė per FPK posėdį 2017 m. liepos mėn.
Pasiūlymas taip pat grindžiamas papildomų susitikimų su suinteresuotosiomis šalimis ir ES institucijomis išvadomis. Apskritai suinteresuotosios šalys (nors buvo linkusios kreipti daugiausia dėmesio į jų situacijai aktualiausius aspektus) daugiausia svarstė būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio pakeisti dabartinę sistemą, kad būtų atsižvelgta į prudencinius klausimus, ir pageidavimo išvengti gerai veikiančių nacionalinių sistemų sutrikdymo. Pasisakymų, kuriuose daugiausia dėmesio skirta prudenciniams klausimams, susijusiems su padengtosioms obligacijoms taikomu lengvatiniu vertinimu, sulaukta iš ESRV, EBI ir Europos Centrinio Banko, taip pat šiek tiek iš valstybių narių, kurių padengtųjų obligacijų rinkos yra gerai išplėtotos, kompetentingų institucijų ir reitingų agentūrų, tuo tarpu valstybių narių, kurių padengtųjų obligacijų rinkos yra gerai išplėtotos, emitentų ir investuotojų pasisakymai buvo orientuoti į gerą nacionalinių rinkų veikimą.
Europos Parlamentas taip pat išreiškė pritarimą būtinybei imtis veiksmų, ragindamas parengti europinę padengtųjų obligacijų teisės aktų sistemą 8 .
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
2014 m. liepos 1 d. EBI paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė geriausią praktiką siekiant užtikrinti padengtosioms obligacijoms taikomų sistemų tvirtumą ir nuoseklumą visoje Sąjungoje 9 . Ataskaita parengta reaguojant į 2012 m. gruodžio mėn. ESRV rekomendaciją dėl kredito įstaigų finansavimo 10 . Atsižvelgus į 2013 m. gruodžio mėn. Komisijos prašymą pateikti rekomendaciją pagal KRR 503 straipsnį 11 , ataskaitoje taip pat pateikta EBI nuomonė dėl dabartinio padengtosioms obligacijoms taikomo prudencinio vertinimo tinkamumo.
Dėl tolesnių veiksmų ESRV rekomendavo EBI stebėti padengtųjų obligacijų rinkos veikimą, lyginant su geriausia jos nustatyta praktika, ir paragino EBI prireikus rekomenduoti papildomus veiksmus.
Atsakydama į šį raginimą 2016 m. gruodžio mėn. EBI paskelbė ataskaitą „Padengtosios obligacijos: rekomendacijos dėl ES padengtųjų obligacijų sistemų suderinimo“. Joje pateikiama išsami padengtųjų obligacijų sistemų raidos analizė atskirose valstybėse narėse, ypatingą dėmesį skiriant atitikties geriausiai praktikai, nustatytai ankstesnėje ataskaitoje, mastui. Remdamasi analizės rezultatais, EBI paragino imtis teisėkūros veiksmų siekiant suderinti padengtųjų obligacijų aspektus Sąjungos lygmeniu.
Šis pasiūlymas grindžiamas EBI atlikta analize ir rekomendacija. Nuo jų nukrypta tik nustatant mažai reikšmingus aspektus, pavyzdžiui, užtikrinamojo turto grupei priklausančių išvestinių finansinių priemonių duomenų detalumą, neprivalomą užtikrinamojo turto grupės stebėtoją ir užtikrinimo priemonių perviršio lygį.
2016 m. rugpjūčio mėn. Komisija pavedė ICF atlikti tyrimą 12 siekiant įvertinti dabartinių padengtųjų obligacijų rinkų veikimą ir galimų ES lygmens veiksmų sąnaudas ir naudą. 2017 m. gegužės mėn. paskelbtame tyrime apžvelgta EBI rekomendacijų galima nauda ir sąnaudos. Apskritai padaryta išvada, kad galima teisėkūros iniciatyvos nauda viršija galimas sąnaudas, todėl yra pagrindo imtis teisėkūros veiksmų.
2017 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) užbaigė likusias pokrizinio laikotarpio reguliavimo reformas, susijusias su susitarimo „Bazelis III“ tarptautine bankų reguliavimo sistema 13 . Vykdydamas šias reformas BBPK peržiūrėjo standartizuotą kredito rizikos vertinimo metodą ir, be kita ko, papildė jį naujais padengtųjų obligacijų pozicijų standartais. Pirmą sykį naujieji standartai iš esmės tarptautiniu lygmeniu atkartoja KRR nustatytą ES metodą – padengtųjų obligacijų pozicijoms leidžiama naudoti mažesnius rizikos koeficientus tam tikromis sąlygomis. Taigi pripažįstama, kad ES taikomas padengtųjų obligacijų vertinimas prudenciniu požiūriu yra tinkamas ir pagrįstas atsižvelgiant į pagrindines priemonės ypatybes.
•Poveikio vertinimas
Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas, kuris Reglamentavimo patikros valdybai buvo pateiktas 2017 m. spalio 6 d. ir jos patvirtintas 2017 m. lapkričio 17 d. 14 .
Reglamentavimo patikros valdyba gerai įvertino poveikio vertinimo išsamumą bei tinkamą struktūrą ir pripažino, kad jame intervencinė logika taikoma sistemiškai, o išvadoms pagrįsti naudojama daug kiekybinių argumentų. Reglamentavimo patikros valdyba rekomendavo patobulinti keletą ataskaitos aspektų:
a) nurodyti 29-osios sistemos nepatrauklumo priežastis;
b) aiškiau pateikti pagrindinius būtiniausio derinimo metodo elementus ir nurodyti, ar (ir kaip) jie nukrypsta nuo EBI rekomendacijos (tuo tikslu pridėtas 6 priedas).
Poveikio vertinimas buvo atitinkamai iš dalies pakeistas, atsižvelgiant ir į papildomus Reglamentavimo patikros valdybos pasiūlymus:
i) išsamiau paaiškinti, kas yra Europos užtikrintieji vekseliai (angl. ESN);
ii) išsamiau pagrįsti padengtųjų obligacijų leidimo privalumus;
iii) išsamiau išanalizuoti reguliavimo suderinimo poveikį tarpvalstybinei prekybai padengtosiomis obligacijomis (emisijoms, investavimui);
iv) atmesti priemonę, pagal kurią numatytas tik padengtųjų obligacijų prudencinės tvarkos pritaikymas;
v) išsamiau paaiškinti, kaip vertinamas perleidimo poveikis finansinėje literatūroje;
vi) pateikti lentelę, kurioje parodomos stebėjimo veiklos ir lyginamojo standarto naudingumo sąsajos.
Komisija apsvarstė keletą galimų politikos priemonių padengtųjų obligacijų rinkoms kurti ir prudenciniams klausimams spręsti. Pagal šias priemones numatomas skirtingas suderinimo mastas – nuo su reglamentavimu nesusijusios priemonės iki visiško suderinimo priemonių:
·pagrindinis scenarijus – nieko nekeisti;
·1 priemonė – su reglamentavimu nesusijusi priemonė;
·2 priemonė – būtiniausias derinimas, grindžiamas nacionalinėmis sistemomis;
·3 priemonė – visiškas suderinimas pakeičiant nacionalines sistemas;
·4 priemonė – 29-osios sistemos veikimas greta nacionalinių sistemų.
1 priemonė (su reglamentavimu nesusijusi priemonė) laikyta neveiksminga siekiant tikslų, nes nėra jokios garantijos, kad valstybės narės geriausios praktikos laikysis. Pasinaudojus 3 priemone (visiškas suderinimas) tikslai turbūt būtų pasiekti, tačiau tai galėtų sutrikdyti dabartines gerai veikiančias rinkas. 4 priemonės (29-oji sistema – visiškai integruota sistema, kuria savanoriškai naudojasi emitentai kaip alternatyva nacionaliniams padengtųjų obligacijų srities teisės aktams, nereikalaujanti galiojančių nacionalinių teisės aktų pakeitimo) veiksmingumas priklauso nuo sektoriaus aktyvaus dalyvavimo. Per konsultacijas padaryta išvada, kad toks dalyvavimas mažai tikėtinas, todėl sumažintų galimybes pasiekti nustatytus tikslus. Be to, paraleliai veikianti sistema skatintų tolesnį susiskaidymą ir dvigubas sąnaudas.
Pasirinkta 2 priemonė (būtiniausias derinimas, grindžiamas nacionalinėmis sistemomis). Pasirinkta priemone pagrįstomis sąnaudomis pasiekiama daugiausia iniciatyvos tikslų. Be to, jai vienodai būdingas tiek lankstumas, reikalingas siekiant atsižvelgti į specifines valstybių narių aplinkybes, tiek vienodumas, būtinas darnai Sąjungos lygmeniu. Greičiausiai ji veiksmingiausiai padės siekti tikslų patiriant kuo mažiau trikdymo ir pereinamojo laikotarpio sąnaudų. Be to, reglamentavimo požiūriu tai viena iš plačiausio užmojo priemonių, kartu sulaukusi didžiausio suinteresuotųjų šalių palaikymo.
Įgyvendinus šią priemonę būtų paskatintas padengtųjų obligacijų rinkų kūrimas ten, kur jų nėra arba jos yra neišsivysčiusios. Ji taip pat sumažintų emitentų finansavimo sąnaudas, padėtų diversifikuoti investuotojų gretas, palengvintų tarpvalstybines investicijas ir pritrauktų ne ES investuotojų. Apskritai ši priemonė sumažintų skolinimosi išlaidas.
Ši priemonė padėtų spręsti prudencines problemas, be kita ko, susijusias su rinkos inovacijomis, ir užtikrintų prudencinę naudą, nes produkto struktūrinės ypatybės būtų suderintos su lengvatiniu prudenciniu vertinimu Sąjungos lygmeniu. Ji sustiprintų investuotojų apsaugą, o jos kredito vertę didinančios savybės sumažintų išsamaus patikrinimo išlaidas.
Manoma, kad įgyvendinant pasirinktą priemonę žemų sąnaudų jurisdikcijoms priklausantys emitentai patirs vienkartinių ir periodinių tiesioginių administracinių išlaidų (žr. poveikio vertinimą). Išaugs ir priežiūros institucijų išlaidos. Kartu emitentams bus naudingos mažesnės finansavimo išlaidos, o piliečiai savo ruožtu patirs mažiau skolinimosi išlaidų. Dėl sumažėjusių išsamaus patikrinimo išlaidų investuotojų išlaidos nedidės.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Padengtųjų obligacijų srities teisės aktų rinkiniu, ypač direktyva, kuri teikiama su šiuo pasiūlymu, siekiama suderinti reglamentavimą srityje, kuri šiuo metu yra daugiausia reglamentuojama nacionaliniu lygmeniu. Būtiniausias suderinimas taikant direktyvą lems supaprastinimą, nes bus minimaliai suderinti pagrindiniai nacionalinių sistemų elementai.
•Pagrindinės teisės
ES įsipareigojusi laikytis pagrindinių teisių apsaugos aukštų standartų. Šiuo atžvilgiu nėra tikėtina, kad pasiūlymas turėtų tiesioginį poveikį šioms teisėms, išvardytoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturės poveikio Sąjungos biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Pridedamame naujos direktyvos dėl padengtųjų obligacijų pasiūlyme numatomas bendrasis pokyčių padengtųjų obligacijų rinkose stebėjimo planas, pagal kurį Komisija įpareigojama praėjus bent penkeriems metams po perkėlimo į nacionalinę teisę termino glaudžiai bendradarbiaujant su EBI atlikti direktyvos vertinimą ir pateikti pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.
Vertinimas turi būti vykdomas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis. Be to, ataskaita turėtų apimti padengtųjų obligacijų emisijų atitiktį KRR 129 straipsniui, pokyčius, susijusius su turtu, kuriuo užtikrinamos emisijos, ir užtikrinimo priemonių perviršio dydžiu.
Šiam pasiūlymui nėra numatyta specialių įgyvendinimo planų ar stebėsenos, vertinimo ir teikimo tvarkos.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio pakeitimai
129 straipsnis iš dalies keičiamas siekiant nustatyti naujus reikalavimus dėl minimalaus užtikrinimo priemonių perviršio ir pakaitinio turto. Ankstesnės skaidrumo nuostatos perkeltos į naujos direktyvos dalį, kurioje apibrėžiamos struktūrinės padengtųjų obligacijų ypatybės.
Pagal 129 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktį ir f punkto ii papunktį padengtąsias obligacijas leidžiama užtikrinti aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami valstybės narės teisės reglamentuojami subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, tam tikromis sąlygomis, įskaitant nuostatą, kad tokie vienetai neviršytų 10 % neišpirktos emisijos nominaliosios sumos. Ši galimybė panaikinta, nes yra tik kelios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos, pagal kurias leidžiama įtraukti gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Tokios struktūros naudojamos vis rečiau ir laikoma, kad dėl jų be reikalo didėja padengtųjų obligacijų programos sudėtingumas.
Kitos 129 straipsnio nuostatos paliktos tokios, kokios yra.
Užtikrinimo priemonių perviršis
Siūlomais pakeitimais nustatomas naujas reikalavimas dėl minimalaus užtikrinimo priemonių perviršio lygio (t. y. užtikrinimo priemonės lygio, kuriuo viršijami padengimo turtu reikalavimai). Nustatoma, kad šis lygis turi būti 2 ir 5 %, priklausomai nuo užtikrinamojo turto grupės turto, remiantis nominaliosios sumos apskaičiavimo metodu. Šis lygis atitinka EBI rekomendaciją ir ICF tyrimo rezultatus. Nors ir mažesnis negu pagal Bazelio standartus, šis lygis užtikrintų didesnį produkto saugumą ir priverstų pakelti daugelyje valstybių narių šiuo metu reikalaujamą mažesnį minimalų lygį.
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 496 straipsnio panaikinimas
Pagal 496 straipsnį kompetentingoms institucijoms leidžiama 10 % ribos, nurodytos 129 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje ir f punkto ii papunktyje, netaikyti tam tikroms padengtosioms obligacijoms.
Kadangi panaikinami 129 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktis ir f punkto ii papunktis, galimybė nukrypti nuo tos ribos nebereikalinga. Todėl 496 straipsnis panaikinamas.
2018/0042 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 15 ,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 16 ,
atsižvelgdami į Europos regionų komiteto nuomonę 17 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 129 straipsniu tam tikromis sąlygomis leidžiama padengtosioms obligacijoms taikyti lengvatinį vertinimą. Direktyvoje (ES) 20xx/xx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] nustatomi pagrindiniai padengtųjų obligacijų elementai ir numatoma bendra padengtųjų obligacijų apibrėžtis;
(2)2013 m. gruodžio 20 d. Komisija paprašė Europos bankininkystės instituciją (EBI) pateikti rekomendaciją dėl rizikos koeficientų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje, tinkamumo. EBI nuomone 19 , lengvatinių rizikos koeficientų vertinimas, nustatytas to reglamento 129 straipsnyje, iš principo yra tinkamas prudencinis vertinimas. Vis dėlto EBI rekomendavo, kad būtų papildomai svarstoma galimybė Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje nustatytus tinkamumo reikalavimus papildyti, kad jie apimtų bent jau tokias sritis kaip likvidumo rizikos mažinimas, užtikrinimo priemonių perviršis bei kompetentingų institucijų vaidmuo, ir dar patikslinti esamus reikalavimus dėl informacijos atskleidimo investuotojams 20 ;
(3)atsižvelgiant į EBI nuomonę tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 pridedant papildomų reikalavimų padengtosioms obligacijoms ir taip pagerinant padengtųjų obligacijų, kurioms gali būti taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas, numatytas to reglamento 129 straipsnyje, kokybę;
(4)pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą kompetentingos institucijos gali iš dalies netaikyti 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatyto reikalavimo dėl pozicijų priskyrimo 1 kredito kokybės žingsniui ir leisti 2 kredito kokybės žingsniui priskirti poziciją iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendros nominaliosios sumos pozicijos. Vis dėlto to reikalavimo galima iš dalies netaikyti tik iš anksto pasikonsultavus su EBI ir tik su sąlyga, kad dėl 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse. Kadangi daugelyje valstybių narių, tiek priklausančių, tiek nepriklausančių euro zonai, tapo vis sunkiau laikytis reikalavimų, kad išorinė kredito rizikos vertinimo institucija galėtų pozicijoms priskirti 1 kredito kokybės žingsnį, to reikalavimo netaikymas buvo laikomas būtinu tose valstybėse narėse, kuriose yra didžiausios padengtųjų obligacijų rinkos. Siekiant supaprastinti kredito įstaigų pozicijų naudojimą kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms ir išspręsti tą problemą, būtina iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalį. Vietoje galimybės kompetentingoms institucijoms netaikyti reikalavimų tikslinga nustatyti taisyklę, pagal kurią leidžiama 2 kredito kokybės žingsniui priskirti kredito įstaigų pozicijas iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų bendros nominaliosios sumos pozicijos, nereikalaujant pasikonsultuoti su EBI;
(5)pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktį ir f punkto ii papunktį paskolos, užtikrintos aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, yra reikalavimus atitinkantis turtas, kurį galima naudoti kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms neviršijant 10 % neišpirktos padengtųjų obligacijų emisijos nominaliosios sumos (toliau – 10 % riba). Tačiau to reglamento 496 straipsnyje kompetentingoms institucijoms leidžiama 10 % ribos netaikyti. Galiausiai to paties reglamento 503 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija peržiūrėtų leidžiančios nukrypti nuostatos, kuria kompetentingoms institucijoms leidžiama netaikyti 10 % ribos, tinkamumą. 2013 m. gruodžio 22 d. Komisija paprašė EBI dėl to pateikti nuomonę. 2014 m. liepos 1 d. EBI pateikė nuomonę, kad aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas kaip užtikrinimo priemonės keltų prudencinių problemų dėl padengtųjų obligacijų programos, užtikrinamos pakeitimo vertybiniais popieriais vienetais, dvisluoksnės struktūros ir dėl to lemtų nepakankamą užtikrinamojo turto grupės kredito kokybės skaidrumą. Todėl EBI rekomendavo, kad aukščiausiojo reitingo pakeitimo vertybiniais popieriais vienetams taikoma leidžianti nuo 10 % ribos nukrypti nuostata, šiuo metu nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 496 straipsnyje, po 2017 m. gruodžio 31 d. būtų panaikinta 21 ;
(6)yra tik kelios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos, pagal kurias leidžiama įtraukti gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius. Tokios struktūros naudojamos vis rečiau ir laikoma, kad dėl jų be reikalo didėja padengtųjų obligacijų programų sudėtingumas. Todėl tikslinga tokių struktūrų kaip reikalavimus atitinkančio turto naudojimą iš viso panaikinti. Taigi reikėtų išbraukti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktį bei f punkto ii papunktį ir to reglamento 496 straipsnį;
(7)kaip reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktį ir f punkto ii papunktį taip pat yra naudojamos tą reglamentą atitinkančios grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros. Grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros papildomos rizikos, vertinant iš prudencinės perspektyvos, nekelia, nes jos nekelia tokių pačių sudėtingumo problemų kaip paskolų, užtikrintų aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba atitinkami pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas. Pasak EBI, padengtųjų obligacijų užtikrinimas sukauptų padengtųjų obligacijų struktūromis turėtų būti leidžiamas nenustatant ribų, susijusių su obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos neapmokėtų padengtųjų obligacijų suma 22 . Todėl reikėtų iš dalies pakeisti 129 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, kad būtų panaikintas reikalavimas taikyti 15 % arba 10 % ribą kredito įstaigų pozicijoms grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūrose. Tos grupės vidaus sukauptų padengtųjų obligacijų struktūros reglamentuojamos Direktyvos (ES) 20../.... [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 9 straipsnyje;
(8)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinamos padengtosios obligacijos, vertinimo principai, nustatyti to reglamento 229 straipsnio 1 dalyje, būtų taikomi padengtosioms obligacijoms, kad tos obligacijos atitiktų lengvatinio vertinimo reikalavimus. Turto, naudojamo kaip padengtųjų obligacijų užtikrinimo priemonė, tinkamumo reikalavimai yra susiję su bendromis kokybės ypatybėmis, kuriomis užtikrinamas užtikrinamojo turto grupės patikimumas, ir dėl to jiems turėtų būti taikoma Direktyva (ES) 20../.... [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES]. Ta direktyva taip pat turėtų būti atitinkamai taikoma nuostatoms dėl vertinimo metodikos. Todėl techniniai reguliavimo standartai, numatyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 124 straipsnio 4 dalies a punkte, neturėtų būti taikomi padengtųjų obligacijų tinkamumo kriterijams, nustatytiems to reglamento 129 straipsnyje. Dėl to reikia atitinkamai iš dalies pakeisti to reglamento 129 straipsnio 3 dalį;
(9)būtina padengtųjų obligacijų kredito kokybės užtikrinimo dalis – paskolos ir turto vertės santykio (angl. Loan-To-Value, LTV) ribos. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos LTV ribos hipotekos ir laivininkystės turtui, bet nepatikslinama, kaip tos ribos turi būti taikomos, o dėl to gali atsirasti netikrumo. LTV ribos turėtų būti taikomos kaip negriežtos padengimo turtu ribos, t. y. pagrindinės paskolos dydžiui ribų nėra, bet tokia paskola kaip užtikrinimo priemonė gali būti naudojama tik laikantis tam turtui nustatytų LTV ribų. LTV ribos lemia, kokia paskolos procentine dalimi galima laikytis įsipareigojimų padengimo turtu reikalavimo. Todėl tikslinga patikslinti, kad LTV ribos taikomos paskolos daliai, kuria padengiama padengtoji obligacija;
(10)siekiant didesnio aiškumo, taip pat reikėtų patikslinti, kad LTV ribos taikomos visą laikotarpį iki paskolos termino. Faktinis LTV neturėtų pasikeisti, bet būsto paskolų atveju turėtų neviršyti 80 % nekilnojamojo turto vertės, o komercinių paskolų ir laivų atveju – 60 % turto vertės;
(11)siekiant papildomai pagerinti padengtųjų obligacijų, kurioms taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas, numatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnyje, kokybę, tam lengvatiniam vertinimui turėtų būti taikomas minimalus užtikrinimo priemonių perviršio lygis, t. y. užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijami padengimo turtu reikalavimai, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 20../... [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 15 straipsnyje. Toks reikalavimas taikomas siekiant sumažinti svarbiausią riziką, kylančią emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju;
(12)vienas iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų yra tai, kad į padengtąsias obligacijas investuojanti kredito įstaiga bent kas pusę metų gautų tam tikrą informaciją apie padengtąsias obligacijas. Skaidrumo reikalavimai – neatskiriama padengtųjų obligacijų dalis, kuria užtikrinamas vienodas informacijos atskleidimo lygis ir investuotojams sudaromos sąlygos atlikti reikiamą rizikos vertinimą, dėl to didėja palyginamumas, skaidrumas ir rinkos stabilumas. Todėl tikslinga užtikrinti, kad skaidrumo reikalavimai būtų taikomi visoms padengtosioms obligacijoms, o tai galima pasiekti tuos reikalavimus kaip bendrą struktūrinę padengtųjų obligacijų ypatybę nustatant Direktyvoje (ES) 20../... [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES]. Todėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 7 dalį reikėtų išbraukti;
(13)padengtosios obligacijos yra ilgalaikio finansavimo priemonės, todėl išleidžiamos su nustatytu kelerių metų terminu. Todėl būtina užtikrinti, kad nebūtų sutrikdytos padengtosios obligacijos, išleistos iki 2007 m. gruodžio 31 d. arba iki [LB: prašom įrašyti šio reglamento taikymo datą]. Kad tas tikslas būtų pasiektas, padengtosioms obligacijoms, išleistoms iki 2007 m. gruodžio 31 d., turėtų būti toliau netaikomi Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai dėl reikalavimus atitinkančio turto, užtikrinimo priemonių perviršio ir pakaitinio turto. Be to, kitoms padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnį ir išleistoms iki [LB: prašom įrašyti šio reglamento taikymo datą], turėtų būti netaikomi reikalavimai dėl užtikrinimo priemonių perviršio ir pakaitinio turto ir joms turėtų būti galima toliau iki jų termino taikyti tame reglamente nustatytą lengvatinį vertinimą;
(14)šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su Direktyva [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES]. Siekiant užtikrinti naujos sistemos, kuria nustatomos padengtųjų obligacijų emisijos struktūrinės ypatybės, ir iš dalies pakeistų lengvatinio vertinimo reikalavimų nuoseklų taikymą, šio reglamento taikymą reikėtų atidėti, kad jis sutaptų su data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti tą direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančias nuostatas;
(15)todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis iš dalies keičiama taip:
i) pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:
― įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Kad būtų galima taikyti 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtos obligacijos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 20xx/xxxx* [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 2 straipsnyje, turi atitikti šio straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse išdėstytus reikalavimus ir būti užtikrintos bet kuriuo tuos reikalavimus atitinkančiu turtu:
______________________________
* [LB: prašom įrašyti nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (OL C […], […], p. […])].“;
― c punktas pakeičiamas taip:
„c) kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 arba 2 kredito kokybės žingsniui, kaip nustatyta šiame skyriuje.“;
― d punkto ii papunktis išbraukiamas;
― f punkto ii papunktis išbraukiamas;
ii) antra pastraipa pakeičiama taip:
„Pirmos pastraipos c punkto tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl to, kad įsipareigojantieji asmenys perduoda ir valdo mokėjimus ar likvidavimo pajamas, susijusius su paskolomis, užtikrintomis įkeistu aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų turtu arba skolos vertybiniais popieriais, apskaičiuojant tuose punktuose nurodytas ribas neįskaitomos.“;
iii) trečia pastraipa išbraukiama;
b) įterpiamos 1a, 1b ir 1c dalys:
„1a. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos c punktą:
a) kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos;
b) kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos bendros pozicijos;
c) bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 1 arba 2 kredito kokybės žingsniui, neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtų obligacijų nominaliosios sumos bendros pozicijos.
Ši dalis netaikoma padengtų obligacijų kaip reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės naudojimui, kuris leidžiamas pagal Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 9 straipsnį.
1b. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos d punkto i papunktį, 80 % riba nurodo paskolos dalį, kuria padengiami su padengta obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.
1c. Taikant 1 dalies pirmos pastraipos f punkto i papunktį ir g punktą, 60 % riba nurodo paskolos dalį, kuria padengiami su padengta obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.“;
c) 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Nekilnojamuoju turtu užtikrintų padengtų obligacijų, atitinkančių šį reglamentą, atžvilgiu įvykdomi 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai.“;
d) įterpiamos 3a ir 3b dalys:
„3a. Be užtikrinimo reikalavimus atitinkančiu turtu, išvardytu 1 dalyje, padengtoms obligacijoms taikomas minimalus 5 % užtikrinimo priemonių perviršio lygis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 3 straipsnio 12 punkte.
Taikant pirmą pastraipą, užtikrinamojo turto grupės viso turto bendra nominalioji suma yra bent lygi dar neapmokėtų padengtų obligacijų bendrai nominaliajai sumai (toliau – nominaliosios sumos principas) ir ją sudaro 1 dalyje nustatytas reikalavimus atitinkantis turtas.
Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų užtikrinimo priemonių perviršio lygį, netaikomos 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.
Pagal Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali nuspręsti padengtoms obligacijoms taikyti mažesnį minimalų užtikrinimo priemonių perviršio dydį, jei laikomasi šių sąlygų:
a) užtikrinimo priemonių perviršio apskaičiavimas grindžiamas arba modeliu, kuriuo atsižvelgiama į priskirtus turto rizikos koeficientus, arba modeliu, pagal kurį turto vertės nustatymui taikoma hipotekinė vertė, apibrėžta 4 straipsnio 1 dalies 74 punkte;
b) minimalus užtikrinimo priemonių perviršio lygis negali būti mažesnis negu 2 %, remiantis nominaliosios sumos principu.
3b. 1 dalyje nurodytas reikalavimus atitinkantis turtas gali būti įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę kaip vyraujančio turto, apibrėžto Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 3 straipsnio 10 punkte, pakaitinis turtas, apibrėžtas tos direktyvos 3 straipsnio 11 punkte, laikantis kredito kokybės ir pozicijos dydžio ribų, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje.“;
e) 6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:
„6. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtoms obligacijoms 1, 3, 3a ir 3b dalių reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.
7. Iki [LB: prašom įrašyti šio pakeitimų reglamento taikymo datą] išleistoms padengtoms obligacijoms 3a ir 3b dalių reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.“
2) 416 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:
„ii) tai obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 2 straipsnyje, išskyrus šio punkto i papunktyje nurodytas obligacijas;“;
3) 425 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Įstaigos pateikia informaciją apie gaunamų pinigų srautą. Apribotas gaunamų pinigų srautas yra gaunamų pinigų srautas, ne didesnis kaip 75 % netenkamų pinigų srauto. Įstaigos gali netaikyti šio apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl indėlių kitose įstaigose, kuriam gali būti taikoma 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nurodyta tvarka. Įstaigos gali netaikyti šio apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl sumų, gautinų iš skolininkų ir investuotojų į obligacijas, kai tos sumos yra susijusios su hipotekos paskolomis, kurios finansuojamos obligacijomis, kurioms gali būti taikoma 129 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodyta tvarka, arba padengtomis obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašome įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) 20xx/xx dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 2 straipsnyje. Įstaigos gali taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui dėl skatinamųjų paskolų, kurias įstaiga yra perleidusi. Atsižvelgdama į išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už individualią priežiūrą, patvirtinimą, įstaiga gali visiškai arba iš dalies taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui, kai teikėjas yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos patronuojamoji įstaiga arba susijęs su įstaiga Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais.“;
4) 427 straipsnio 1 dalies b punkto x papunktis pakeičiamas taip:
„x) įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kuriems gali būti taikoma 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatyta tvarka arba kaip nurodyta Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 2 straipsnyje;“;
5) 428 straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktis pakeičiamas taip:
„iii) laikantis finansavimo atitikmens reikalavimo finansuojamos (perleidimo metodas) obligacijomis, kurioms gali būti taikoma 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatyta tvarka, arba obligacijomis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 2 straipsnyje;“;
6) 496 straipsnis išbraukiamas;
7) III priedo 6 punkto c papunktis pakeičiamas taip:
„c) tai yra padengtos obligacijos, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 20xx/xxxx [LB: prašom įrašyti nuorodą į Direktyvą (ES) dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES] 2 straipsnyje, išskyrus šio punkto b papunktyje nurodytas obligacijas.“
2 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas taikomas nuo [data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) .../... dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES].
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas