Briuselis, 2018 01 11

COM(2018) 8 final

2018/0003(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo

{SWD(2018) 5 final}
{SWD(2018) 6 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Terminas „našioji kompiuterija“ reiškia technologijas, susijusias su galingų superkompiuterių (paraleliai veikiančių į vieną sistemą sujungtų arba netoli vienas kito esančių šimtų tūkstančių ar milijonų skaičiavimo įrenginių) naudojimu greitai atlikti didžiulės apimties skaičiavimams, kurie yra tokie sudėtingi, kad jų negalima atlikti įprastais kompiuteriais. Našiosios kompiuterijos metodai naudojami intensyvių skaičiavimų ar daug duomenų reikalaujančioms labai įvairaus pobūdžio mokslo, inžinerijos, pramonės, verslo ir viešojo sektoriaus užduotims atlikti, ir apima modeliavimą ir imitavimą, pažangiąją duomenų analizę ir vizualizaciją. Nuo našiosios kompiuterijos priklauso esminė pažanga ir inovacijos skaitmeniniame amžiuje, kuriame pranokti skaičiuojant reiškia laimėti konkurencinę kovą. Tai esminės svarbos technologija mokslui, pramonei ir visuomenei:

našioji kompiuterija būtina norint spręsti svarbiausius mokslo ir visuomenės uždavinius, tokius kaip (tai tik keletas pavyzdžių) ankstyvas ligų nustatymas ir gydymas, naujų terapijos formų kūrimas taikant individualiai pritaikytą ir tiksliąją mediciną, žmogaus smegenų veiklos suvokimas, klimato kaitos prognozavimas, erdvės stebėjimas, didelio masto gamtinių nelaimių prevencija bei valdymas ir naujų medžiagų kūrimo spartinimas;

pasitelkę našiąją kompiuteriją pramonės sektoriai ir įmonės gerokai sutrumpina produkto projektavimo ir gamybos ciklus, sumažina išlaidas, efektyviau naudoja išteklius, sutrumpina ir optimizuoja sprendimų priėmimo procesus;

našioji kompiuterija taip pat labai svarbi nacionalinio saugumo ir gynybos reikmėms, pavyzdžiui, kuriant sudėtingas šifravimo technologijas, atsekant kibernetinius išpuolius ir į juos reaguojant, taikant veiksmingą teismo ekspertizę arba modeliuojant branduolines situacijas.

Europos moksliniai pajėgumai, pramonės konkurencingumas ir savarankiškumas labai priklauso nuo galimybės naudotis geriausia pasaulyje našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūra, kad būtų tenkinami didėjantys poreikiai ir sprendžiamos vis sudėtingesnės problemos. Nors Sąjunga 2012 m. ėmėsi priemonių siekdama sustiprinti pastangas pirmavimui tiekiant ir naudojant našiosios kompiuterijos sistemas ir paslaugas užtikrinti 1 , tos pastangos iki šiol buvo nepakankamos. Taigi:

(a)Sąjunga neturi geriausių pasaulyje superkompiuterių, o tie, kuriuos ji turi, yra priklausomi nuo užsienio našiosios kompiuterijos tiekimo grandinių, dėl to didėja rizika, kad ji neteks strateginės ar technologinės inovacijoms ir konkurencingumui būtinos praktinės patirties;

(b)Sąjungos turimi superkompiuteriai nepatenkina paklausos. Šiai spragai užpildyti Europos mokslininkai ir pramonė siekia savo duomenims apdoroti gauti prieigą prie geriausių kompiuterių už Sąjungos ribų. Tai gali kelti problemų, visų pirma susijusių su asmens duomenų ir neskelbtinų duomenų, pavyzdžiui, komercinių duomenų arba komercinių paslapčių, apsauga, taip pat su duomenų nuosavybe, ypač kai duomenys naudojami konfidencialioms, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, reikmėms;

(c)valstybių narių ir Sąjungos investicijos į našiąją kompiuteriją iš esmės tebėra nesuderintos, o pramonė prie našiosios kompiuterijos technologijų plėtros prisideda nedaug. Palyginti su konkurentais – JAV, Kinija ir Japonija, Sąjunga ir jos valstybės narės į našiąją kompiuteriją investuoja aiškiai per mažai – finansavimo atotrūkis siekia 500–750 mln. EUR per metus;

(d)Sąjungai nepavyksta investicijų į technologijų kūrimą paversti europinėmis technologijomis paremtomis našiosios kompiuterijos sistemomis, kurias ji perka, t. y. nėra veiksmingos sąsajos tarp technologijų tiekimo, bendro projektavimo su naudotojais ir bendro sistemų pirkimo;

(e)nesugebėjimas sukurti našiosios kompiuterijos stiprios rinkos reiškia nesugebėjimą sukurti konkurencingo Europos našiosios kompiuterijos tiekimo sektoriaus rinkoje, kurios vertė per ateinančius 10 metų turėtų pasiekti maždaug 1 trln. EUR.

Siekdamos spręsti šiuos klausimus, per Romoje surengtą Skaitmeninę dieną (surengtą 2017 m. kovo 23 d. minint Romos sutarties 60-ąją sukaktį) septynios valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija) pasirašė EuroHPC deklaraciją 2 . Prie jų vėliau prisijungė Belgija, Slovėnija, Bulgarija, Šveicarija, Graikija ir Kroatija. 13 šalių sutarė bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija iki 2022–2023 m. įgyjant ir įrengiant Europos masto integruotą eksalygmens našiosios kompiuterijos infrastruktūrą („EuroHPC“). Pasirašyti „EuroHPC“ deklaraciją buvo paragintos kitos valstybės narės ir asocijuotosios šalys.

Sąjungos užsibrėžtas tikslas yra iki 2022 arba 2023 m. pasiekti eksalygmens skaičiavimo našumą, t. y. pasiekti tokį skaičiavimo sistemų našumo lygį, kad jos galėtų atlikti dešimt aštuonioliktuoju laipsniu operacijų per sekundę. Eksalygmenį pranokstančiam skaičiavimo našumui pasiekti reikėtų eksalygmenį viršijančių technologijų ir greičiausiai kvantinių kompiuterių. Tai skaičiavimo įrenginiai, kuriuose taikomi kvantinės fizikos reiškiniai, o ne tradiciniai tranzistoriai. Tarpiniu etapu siekiant eksalygmens našumo numatoma iki 2019 m. pasiekti beveik eksalygmens našumą, t. y. 20–50 proc. eksalygmens našumo.

„EuroHPC“ deklaraciją pasirašiusios šalys pripažino neatidėliotiną bendrų su Sąjunga investicijų būtinybę, siekiant įgyti ir Europos mokslo ir pramonės naudotojams teikti pažangiausią aukštus jų taikymo reikalavimus atitinkančią našiosios kompiuterijos infrastruktūrą ir iki 2022–2023 m. Europoje sukurti nuosavą pasaulinės klasės eksalygmens 3 našiosios kompiuterijos infrastruktūrą.

Norint pasiekti šiuos tikslus būtina nauja teisinė ir finansinė priemonė, kuria būtų sudarytos sąlygos (2019–2020 m.) įgyti du pasaulinės klasės beveik eksalygmens – kelių šimtų petaflopų3 – įrenginius, kuriais galėtų naudotis viešieji ir privatieji naudotojai geriausioms mokslinėms ir pramoninėms prietaikoms kurti, ir taip būtų skatinamas visapusiškos beveik eksalygmens ekosistemos Europoje kūrimas. Ši priemonė taip pat turi padėti vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti technologijas, reikalingus bendrai projektuojant konkurencingus Europos eksalygmens įrenginius, įskaitant pirmos kartos Europos taupių mikroprocesorių technologiją – pagrindinę technologiją siekiant Europoje užtikrinti eksalygmens našumą iki 2022–2023 m. Vis dėlto eksalygmens sistemų pirkimas nebūtų šio pasiūlymo dalis.

2017 m. vasarą ir rudenį Komisija atliko poveikio vertinimą siekdama nustatyti tinkamiausią priemonę šiems tikslams siekti, kuri taip pat užtikrintų geriausią ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir Sąjungos interesų apsaugą. Nustatyta, kad bendroji įmonė yra geriausias sprendimas. Bendroji įmonė yra bendra teisinė, sutartinė ir organizacinė sistema, leidžianti struktūruoti bendrus joje dalyvaujančių narių prisiimtus įsipareigojimams. Ji savo nariams taip pat užtikrina tvirtą valdymo struktūrą ir suteikia tikrumo dėl biudžeto. Ji gali vykdyti bendrus viešuosius pirkimus ir eksploatuoti pasaulinės klasės našiosios kompiuterijos sistemas, propaguojant (visų pirma Europos) technologiją. Ji gali būti bendrai jos narių finansuotų beveik eksalygmens superkompiuterių savininkė ir taip lengviau užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie jų. Galiausiai, ji gali inicijuoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programas technologijoms kurti ir vėliau joms integruoti į Europos eksalygmens superkompiuterių sistemas, taip sujungiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų pateikimą ir eksploatavimą į vieną grandinę, prisidedant prie konkurencingo Europos technologijų tiekimo sektoriaus kūrimo.

Bendroji įmonė „EuroHPC“ bus finansuojama dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) biudžeto lėšomis, jau paskirtomis našiosios kompiuterijos veiklai paskutinių dvejų programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės metų darbo programose. Savo tikslams pasiekti bendrajai įmonei „EuroHPC“ nereikės papildomų lėšų iš kitos daugiametės finansinės programos. Jei lėšų atsiras kitoje daugiametėje finansinėje programoje, Reglamentas dėl bendrosios įmonės „EuroHPC“ turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų apibrėžtas naujas įgaliojimas, apimantis eksalygmens infrastruktūros pirkimą ir eksploatavimą, eksalygmenį pranokstančių našiosios kompiuterijos technologijų kūrimą, tokios eksalygmenį pranokstančios infrastruktūros pirkimą ir eksploatavimą, įskaitant potencialią galimybę į ją integruoti kvantinės kompiuterijos technologijas. Iš dalies pakeisti ir išplėsti įgaliojimai būtų pagrįsti proporcingu poveikio vertinimu, laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo reikalavimų.

Kaip bendroji įmonė „EuroHPC“ vykdys savo veiklą?

Bendrosios įmonės veikla bus orientuota į dvi sritis:

(1)našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros pirkimas ir eksploatavimas: pasaulinės klasės superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įgijimas, diegimas, sujungimas tarpusavyje ir eksploatavimas, taip pat prieigos prie šios infrastruktūros suteikimas įvairiems viešiesiems ir privatiesiems naudotojams ir jos administravimas;

(2)našiosios kompiuterijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa: mokslinių tyrimų ir inovacijos darbotvarkės rėmimas, siekiant plėtoti Europos našiosios kompiuterijos technologijas ir praktinę patirtį, prietaikų kūrimas, reikalingų įgūdžių ugdymas ir platesnio našiosios kompiuterijos naudojimo skatinimas.

Bendrosios įmonės nariai bus:

viešieji nariai: Sąjunga (atstovaujama Komisijos) ir įmonės veikloje dalyvauti norinčios valstybės narės bei programos „Horizontas 2020“ 4 asocijuotosios šalys (dalyvaujančios valstybės). Šiuo metu dalyvaujančios valstybės yra 13 „EuroHPC“ deklaraciją pasirašiusių šalių: Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija, Belgija, Slovėnija, Bulgarija, Graikija, Kroatija ir Šveicarija, tačiau prie jų dar gali prisijungti kitos valstybės narės ir asocijuotosios šalys, ir

privatūs nariai: našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų suinteresuotieji subjektai, įskaitant akademinę bendruomenę ir pramonę. asociacijos ETP4HPC 5 ir BDVA 6 , atstovaujančios privatiems subjektams sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijose, pateikė iniciatyvos „EuroHPC“ įgyvendinimą remiančius raštus ir pareiškė suinteresuotumą prisidėti prie bendrosios įmonės veiklos.

Bendrosios įmonės valdymo struktūra bus tokia:

valdyba (sudaryta iš bendrosios įmonės narių atstovų) bus atsakinga už strateginės politikos formavimą ir finansavimo sprendimus, susijusius su bendrosios įmonės viešųjų pirkimų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų srities veikla. Iš esmės narių balsavimo teisės ir procedūros bus proporcingos jų finansinių įnašų dydžiui, ir

Pramonės ir mokslo patariamoji taryba (sudaryta iš bendrosios įmonės privačių narių atstovų). Siekiant išvengti interesų konfliktų, visų pirma susijusių su beveik eksalygmens superkompiuterių viešuoju pirkimu našiųjų technologijų tiekėjams, ši taryba atliks tik patariamąjį vaidmenį ir apims dvi patariamąsias grupes:

·Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę, į kurią bus įtraukti akademinės bendruomenės, pramonės naudotojų ir technologijų tiekėjų atstovai; jos užduotis bus parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikės mokslinių tyrimų ir inovacijų srities technologijoms ir prietaikoms skirtą darbotvarkę, kuri apims bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos remiamą mokslinių tyrimų, inovacijų, prietaikų kūrimo ir įgūdžių ugdymo veiklą, ir

·Infrastruktūros patariamąją grupę, į kurią bus įtraukti valdybos atrinkti patyrę akademinės bendruomenės ir naudotojų sektoriaus ekspertai; ji teiks nepriklausomas konsultacijas dėl bendrajai įmonei priklausančių superkompiuterių viešųjų pirkimų ir eksploatavimo.

Bendroji įmonė „EuroHPC“ pradės veiklą 2019 m. 2019–2020 m. ji pradės vykdyti atvirus konkursus mokslinių tyrimų ir inovacijų pasiūlymams teikti, siekiant finansuoti našiosios kompiuterijos technologijų ir prietaikų kūrimo veiklą. Ji taip pat nupirks du pasaulinės klasės beveik eksalygmens – kelių šimtų petaflopų – įrenginius ir bendrai finansuos bent dar dviejų įrenginių, kurių našumas – kelios dešimtys petaflopų, įsigijimą.

Bendroji įmonė nupirks ir valdys našiosios kompiuterijos įrenginius, kuriuos daugiausia finansuos Sąjunga. Dalyvaujančios valstybės nupirks ir valdys įrenginius, kuriuos finansuos jos pačios.

Bendroji įmonė įgys beveik eksalygmens superkompiuterius dviem etapais:

iš pradžių ji pasirinks prieglobos paslaugą teikiantį subjektą bendrojoje įmonėje dalyvaujančioje valstybėje narėje, turintį superkompiuteriui laikyti ir eksploatuoti būtiną įrangą (paprastai našiojo skaičiavimo centrą). Prieglobos paslaugą teikiančio subjekto atrankos kriterijus nustatys valdyba. Bendroji įmonė ir priimantysis subjektas pasirašys prieglobos susitarimą, kuriame bus išdėstyta subjekto atsakomybė įrengiant ir eksploatuojant našiosios kompiuterijos įrenginius. Beveik eksalygmens superkompiuteriai bus įrengti vienoje iš valstybių narių, nes bendras tikslas yra remti integruotos našiosios kompiuterijos ekosistemos Sąjungoje kūrimą 7 ;

antra, bendroji įmonė pradės superkompiuterio, kuris bus įrengtas ir eksploatuojamas atrinktame prieglobos paslaugą teikiančiame subjekte, įsigijimo procedūrą.

Sąjungos finansinis įnašas pagal dabartinę daugiametę finansinę programą bus 486 mln. EUR; panašią sumą skirs dalyvaujančios valstybės ir bendrosios įmonės „EuroHPC“ privatūs nariai.

Bendroji įmonė naudos šias lėšas daugiausia dviejų sričių veiklai vykdyti (žr. pirmiau). Visų pirma vykdant antrosios srities (našiosios kompiuterijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programa) veiklą bus siekiama šalinti programų koordinavimo neveiksmingumą, kurį Komisija šiuo metu patiria dėl to, kad turi įgyvendinti našiosios kompiuterijos strategiją pagal atskiras darbo programas (programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę). Valdyba bus atsakinga už:

·įvairių konkursų turinio ir grafiko derinimą su našiosios kompiuterijos strategine darbotvarke;

·konkurso temų derėjimo užtikrinimą ir

·tinkamų finansavimo priemonių tikslams siekti nustatymą, visų pirma inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus, siekiant palengvinti kelią nuo Europos našiosios kompiuterijos technologijų kūrimo prie Europos įrenginių pirkimo.

Remdamasi programos „Horizontas 2020“ taisyklėmis bendroji įmonė galės nustatyti Sąjungos ekonominius ir strateginius interesus saugančias nuostatas, t. y. apsaugoti Sąjungoje sukurtą intelektinę nuosavybę ir pirma išnaudoti visus ES finansuojamus mokslinių tyrimų ir investicijų rezultatus Sąjungoje.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2012 m. komunikate „Itin našus skaičiavimas. Europa pasaulinėse lenktynėse1 pabrėžtas strateginis našiosios kompiuterijos pobūdis kaip labai svarbus ES inovacinio pajėgumo veiksnys. 

2016 m. balandžio 19 d. Komisija, vykdydama Europos pramonės skaitmeninimo strategiją, priėmė Europos debesijos iniciatyvą. 8 Pagal šią iniciatyvą Komisija ir valstybės narės kuria pažangiausią Europos našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų ekosistemą, paremtą pasaulinės klasės našiosios kompiuterijos, duomenų ir tinklų infrastruktūra. Tokia infrastruktūra dėl Europos technologija grindžiamų eksalygmens superkompiuterių padėtų ES iki 2022–2023 m. tapti viena iš galingiausių našiosios kompiuterijos srities veikėjų pasaulyje.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2017 m. gegužės 10 d. Komisija priėmė Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą 9 , kurioje ji paskelbė apie savo ketinimą iki 2017 m. pabaigos pasiūlyti naują teisės aktą, kuriuo numatoma integruoto eksalygmens našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros pirkimų sistema.

Politikos priemonės taip pat yra grindžiamos Europos pramonės skaitmeninimo politikos dokumentų rinkiniu (žr. pirmiau).

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Bendrosios įmonės „EuroHPC“ iniciatyvos teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnis ir 188 straipsnio pirma pastraipa.

Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pastaraisiais metais našiosios kompiuterijos reikšmė mokslui ir viešajam bei privačiajam sektoriams didėjo, o investicijų, kurių reikia norint išlikti konkurencingam pasauliniu lygmeniu, poreikis augo eksponentiškai. Dėl to vis labiau sutariama, kad šios srities europinimas sukuriant bendrą infrastruktūrą ir bendrai naudojant esamus pajėgumus būtų naudingas visiems. Tai pasakytina ir apie tas valstybes nares, kurioms sunku sukurti savarankišką nacionalinę našiosios kompiuterijos infrastruktūrą, tačiau jos galėtų reikšmingai prisidėti prie sutelktų ir sujungtų ES lygmens našiosios kompiuterijos pajėgumų kūrimo ir pačios jais pasinaudoti.

Norint sukurti tvarią pasaulinės klasės našiosios kompiuterijos infrastruktūrą ir ekosistemą reikalingi tokie dideli ištekliai, kad atskirai juos skirti nėra pajėgi nė viena valstybė narė. Nė viena valstybė narė neturi finansinių galimybių įsigyti eksalygmens skaičiavimo pajėgumų ir pati sukurti, įsigyti ir eksploatuoti būtiną eksalygmens našiosios kompiuterijos ekosistemą per laikotarpį, kuris prilygtų šioje srityje pirmaujančių valstybių (JAV, Kinijos ir Japonijos) terminams. Sąjungoje turimos žinios ir ištekliai turi būti sutelkti siekiant sukurti pažangiausią našiosios kompiuterijos ekosistemą visose vertės grandinės grandyse, ir norint, kad Sąjungos našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūra prilygtų pasaulinių konkurentų infrastruktūrai, ES lygmens investicijos ir susijusios paslaugos turi būti koordinuojamos.

Valstybės narės, pramonė ir mokslo įstaigos kai kuriose srityse jau bendradarbiauja. Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai yra asociacija PRACE 10 , našiosios kompiuterijos sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įmonė ETP4HPC, didžiųjų duomenų sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įmonė ir tinklas GÉANT 11 . „EuroHPC“ remiasi šiuo bendradarbiavimu, nes pagrindiniai „EuroHPC“ deklaraciją pasirašiusių šalių investuotojai jau yra jose atstovaujami.

Valstybių narių politinę paramą „EuroHPC“ jau aiškiai pareiškė Taryba, „EuroHPC“ deklaraciją pasirašiusios šalys ir Europos Parlamentas 12 .

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, nes jame siūloma veiksmingo bendradarbiavimo sistema, pritaikyta visoms šios iniciatyvos veiklos sritims, juo nesiekiama daugiau nei būtina nustatytoms problemoms išspręsti ir jis yra proporcingas siekiamiems tikslams. Konkrečiai:

·pirma, jame nustatoma integruotos pasaulinės klasės beveik eksalygmens kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros Europoje bendro pirkimo sistema, dėl kurios pašalinamas nacionalinių investicijų į našiąją kompiuteriją planų susiskaldymas ir sunkumai įgyjant Europos technologija pagrįstus superkompiuterius. Juo bus sutelkti Sąjungos, dalyvaujančių valstybių ir privačių narių ištekliai. Bendrosios įmonės „EuroHPC“ finansavimas jau numatytas Sąjungos biudžete (pastarųjų dvejų programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės metų įsipareigojimai našiosios kompiuterijos veiklai). Papildomo finansavimo iš dalyvaujančių valstybių ir privačių narių poreikis bus ribotas, nes pasiūlymas iš esmės grindžiamas keleriems ateinantiems metams jų jau prisiimtais įsipareigojimais arba investicijų planais;

·antra, finansavimo priemonės, t. y. programa „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonė, jau egzistuoja. Naudos gavėjams ir dalyviams neteks papildomos administracinės naštos, palyginti su dabartine padėtimi;

·trečia, ši iniciatyva grindžiama esamomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, PRACE, sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijomis ETP4HPC ir BDVA, ir našiosios kompiuterijos kompetencijos centrais, kurie ir toliau atliks lemiamą vaidmenį įgyvendinant bendrosios įmonės tikslus. Ateityje bus remiamasi šiomis iniciatyvomis suteikiant prieigą prie našiosios kompiuterijos pajėgumų Europoje ir padedant naudotojų bendruomenėms kurti ir pritaikyti savo prietaikas veikiančiuose superkompiuteriuose.

Priemonės pasirinkimas

Bendrosios įmonės, kurios veikloje dalyvauja Sąjunga, steigimui ir veikimui reikalingas Tarybos reglamentas.

3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Paskelbus Komunikatą „Europos debesijos iniciatyva“, kuriame išdėstyti Europos našiosios kompiuterijos strategijos tikslai, buvo imtasi įvairių veiksmų siekiant informuoti suinteresuotąsias šalis apie strategijos tikslus ir pakviesti jas padėti juos formuoti. Komisija surengė kelis praktinius seminarus, be kita ko, Skaitmeninę dieną Romoje (2017 m. kovo 23 d.); juos taip pat surengė ir suinteresuotųjų šalių organizacijos, pavyzdžiui, ETP4HPC, PRACE ir Europos mokslo debesija.

2017 m. kovo mėn. Komisija rengė reguliarius neoficialius susitikimus su „EuroHPC“ deklaraciją pasirašiusių valstybių narių atstovais, siekdama aptarti šias veiksmų gaires ir įgyvendinti bendrą Europos našiosios kompiuterijos iniciatyvą. Ji taip pat surengė du seminarus (2017 m. spalio 5 ir 26 d.), į kuriuos buvo pakviestos visos valstybės narės ir kuriuose ji pristatė iniciatyvos tikslus ir siūlomą įgyvendinimo modelį (bendroji įmonė) ir paprašė valstybių narių pateikti savo nuomonę ir pastabas.

2017 m. rugpjūčio mėn. Komisija paskelbė tikslinę konsultaciją dėl bendros Europos iniciatyvos dėl našiosios kompiuterijos. Ji buvo reklamuojama per socialinius tinklus, interneto svetainę ir tikslinius kvietimus e. paštu. Nuomonę prašyta pareikšti tų suinteresuotųjų šalių, kurios laikomos geriausiai atstovaujančiomis Europos našiosios kompiuterijos bendruomenei, kaip antai našiosios kompiuterijos infrastruktūros mokslo srities naudotojų bendruomenių (pavyzdžiui, Europos strateginio mokslinių tyrimų infrastruktūros forumo (ESFRI) 29 didelės mokslinių tyrimų infrastruktūros platformos, PRACE mokslo srities naudotojų, Europos duomenų infrastruktūros (EUDAT) ir Europos tinklo infrastruktūros (EGI)), ETP4HPC, BDVA, našiosios kompiuterijos prietaikų kompetencijos centrų, našiojo skaičiavimo centrų, našiosios kompiuterijos paslaugų teikėjų, našiosios kompiuterijos prieigos teikėjų, našiosios kompiuterijos mokslinių tyrimų ir inovacijų asociacijų ir nacionalinių bei ES finansuojamų našiosios kompiuterijos projektų atstovų.

Buvo gauta beveik 100 atsakymų, kai kurie iš jų buvo konsoliduota suinteresuotųjų šalių asociacijos nuomonė. Per konsultacijas paaiškėjo, kad bendra Europos iniciatyva labai remiama. Per jas taip pat paaiškėjo, kad dėl pagrindinių su našiąja kompiuterija susijusių klausimų Europoje ir prioritetų siekiant juos spręsti iš esmės sutariama; mokslo srities naudotojai, pramoniniai naudotojai, našiojo skaičiavimo centrai ir tiekimo sektorius pareiškė panašias nuomones.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija turi patirties steigiant ir valdant bendrąsias įmones. Visų pirma ji galės pasinaudoti įgyvendinant bendrąją įmonę „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės“ (ECSEL) 13 įgyta patirtimi mikroelektronikos ir nanoelektronikos srityse, kurios yra susijusios su našiąja kompiuterija. Abiejose bendrosiose įmonėse dalyvauja kai kurie tie patys pramonės subjektai ir yra tikėtina, kad labai specializuotai superkompiuterių rinkai sukurtos technologijos pateks į masinę rinką, kurioje veikia ECSEL.

Poveikio vertinimas

Komisija atliko šių politikos galimybių poveikio vertinimą:

pagrindinio scenarijaus (intervencinių politikos veiksmų nesiimama), įskaitant dabartinių priemonių, kuriomis siekiama Europos našiosios kompiuterijos strategijos tikslų, peržiūrą;

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) ir

bendrosios įmonės.

Kitos galimybės, pavyzdžiui, Europos ekonominių investicijų grupės (EEIG), tarpvyriausybinės organizacijos ir į sistemą „Galileo“ panašios struktūros, buvo atmestos, nes buvo akivaizdu, kad jų teisinis pagrindas neatitiktų pagrindinių reikalavimų, taikomų įgyvendinant bendrą Europos našiosios kompiuterijos iniciatyvą.

Komisija išnagrinėjo, kiek trys neatmestos galimybės:

·būtų veiksmingos siekiant bendros Europos iniciatyvos tikslų;

·atitiktų teisinės ir finansinės priemonės funkcinius reikalavimus;

·apsaugotų Sąjungos interesus ir

·teigiamai paveiktų ekonomiką, konkurencingumą, visuomenę ir aplinką.

Prieita prie išvados, kad tik bendroji įmonė turėtų didžiausią teigiamą poveikį visais šiais klausimais.

Būdingą viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės riziką bendroji įmonė „EuroHPC“ sumažintų taip:

viešieji pirkimai: už visas bendrosios įmonės pirkimo operacijas atsakys vien tik valdyba (kurią sudaro vien tik jos viešieji nariai). Taip bus užtikrinta, kad būtų priimami apgalvoti viešųjų pirkimų sprendimai be privačių narių (visų pirma našiosios kompiuterijos tiekimo sektoriaus) kišimosi į bendrą beveik eksalygmens įrenginių viešųjų pirkimų procesą arba priimant sprendimus dėl viešųjų lėšų panaudojimo;

patikimai ir laiku įgyvendinama veikla: bendrosios įmonės tikslai ir užduotys bus aiškiai apibrėžti, o jų vykdymas bus nuolat stebimas pagal tiksliai apibrėžtus siektinus rezultatus ir kasmet nustatomus pagrindinius veiklos rodiklius. Kitos priemonės, be kita ko, apims kas dvejus metus vykdomą ex post veiklos vertinimą, prireikus įgyvendinant taisomąsias priemones:

·viešųjų pirkimų programa: bendroji įmonė galės pasinaudoti daugelio jos viešųjų narių patirtimi perkant našiosios kompiuterijos sistemas. Be to, programa bus suplanuota ir stebima padedant Infrastruktūros patariamosios grupės nariams, kurią valdyba atidžiai atrinks, kad į ją pakliūtų ekspertai, turintys patirties perkant nacionalinius našiosios kompiuterijos įrenginius ir stebint jų eksploatavimą;

·mokslinių tyrimų ir inovacijų programa: ji bus parengta ir įgyvendinta panašiai kaip dabartinė našiosios kompiuterijos programa pagal programą „Horizontas 2020“. Ji bus grindžiama mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėmis, parengtomis jos privačių narių, dalyvaujančių bendrosios įmonės Mokslo patariamojoje taryboje (įskaitant dviejų sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įmonių, ETP4HPC ir BDVA, atstovus);

investicinė rizika: Sąjungos biudžeto įnašas į bendrąją įmonę jau numatytas ir dauguma dalyvaujančių valstybių jau suplanavo savo našiosios kompiuterijos įsipareigojimus arba investicijų planus ateinantiems metams. Bendrosios įmonės ECSEL, kurios tikslai yra panašūs, laikotarpio vidurio vertinimas atskleidė didelį privačių investicijų sverto poveikį: dėl bendros veiklos kiekvienas viešųjų investicijų euras papildomai pritraukė 4,26 EUR privačių investicijų.

2017 m. spalio 25 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis dėl poveikio vertinimo. Pasiūlyme atsižvelgta į jos rekomendacijas: 4 straipsnyje nustatoma, kad bendroji įmonė veiktų gaudama finansavimą iš programų, vykdomų pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, 3 straipsnyje apibūdinami tikslai, o priedo (įstatų) 1 straipsnyje – užduotys, kurias bendroji įmonė turėtų įgyvendinti. Buvo atsižvelgta į patirtį, įgytą steigiant ir valdant esamas bendrąsias įmones, visų pirma pagal neseniai atliktą ECSEL laikotarpio vidurio vertinimą. Abiejų bendrųjų įmonių struktūra ir tikslai yra panašūs; pagrindinis jų skirtumas – didelės apimties „EuroHPC“ viešųjų pirkimų veikla, o ECSEL tokios veiklos nevykdo. Šis skirtumas paaiškina dalyvių įnašui proporcingą balso teisių paskirstymą, kaip nurodyta „EuroHPC“ pasiūlymo 25 konstatuojamojoje dalyje ir jo priedo 6 straipsnyje (įstatuose).

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šis pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė, atitinka Komisijos geresnio reglamentavimo gaires, visų pirma jame siūloma reglamentuoti tik tai, kas būtina, ir laikantis proporcingumo principo. Jame kiek įmanoma vadovaujamasi ECSEL modeliu, naudojantis su tuo susijusia sukaupta patirtimi ir atsižvelgiant į ECSEL laikotarpio vidurio peržiūros rekomendacijas.

Bendrosios įmonės „EuroHPC“ steigimas padėtų supaprastinti našiosios kompiuterijos veiklos, kurią šiuo metu įgyvendina Komisija pagal programą „Horizontas 2020“, įgyvendinimą. Komisija bendrajai įmonei suteiktų įgaliojimus įgyvendinti Sąjungos našiosios kompiuterijos veiklą pagal dvi skirtingas programas („Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę) ir tris programos „Horizontas 2020“ darbo programos dalis („Ateities ir besiformuojančios technologijos“ (FET), „Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės informacines ir ryšių technologijas“ (LEIT-ICT) ir „Mokslinių tyrimų infrastruktūros“). Laikantis šio požiūrio būtų palengvinti veiklos sinchronizavimo ir koordinavimo sunkumai siekiant Europos našiosios kompiuterijos strategijos tikslų ir sumažėtų derybų poreikis – užuot derėjusius su keturių sudėčių programos komitetais, derybos vyktų vienoje valdyboje.

Pasiūlymas bus naudingas valstybėms narėms, mokslo srities našiosios kompiuterijos naudotojams, pramonei (įskaitant MVĮ), našiojo skaičiavimo centrams ir galiausiai piliečiams. Bendroji įmonė Europos našiosios kompiuterijos pajėgumus padarys pasaulinės klasės, taip pat tiesiogiai prisidės prie visuomenės problemų (pvz., sveikatos, aplinkos, klimato ir kt.) sprendimo, gamybos ir inžinerijos, fundamentalaus mokslo uždavinių, nacionalinio saugumo ir apsaugos, ir skatins Europos skaitmeninių technologijų tiekimo sektorių.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Nėra jokio papildomo poveikio biudžetui pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, nes bendroji įmonė „EuroHPC“ bus finansuojama dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) biudžeto lėšomis, jau paskirtomis našiosios kompiuterijos veiklai paskutinių dvejų programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės metų darbo programose. Iš viso iš abiejų programų bus gauta 486 mln. EUR.

Tokia pati suma bus gauta iš dalyvaujančių valstybių pagal jų programas, kuriomis siekiama patobulinti jų nacionalinę našiosios kompiuterijos infrastruktūrą.

Privatūs subjektai turėtų skirti panašią sumą pagal savo esamus įsipareigojimus sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įmonėms ETP4HPC ir BDVA likusiam programos „Horizontas 2020“ laikotarpiui.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pradėjus veikti abiems beveik eksalygmens superkompiuteriams, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus nustatytas bendrosios įmonės kaip teisinės ir finansinės priemonės, kuria įgyvendinama Europos našiosios kompiuterijos strategija, efektyvumas. Visų pirma bus įvertintas dalyvaujančių valstybių ir privačių narių dalyvavimas bendrosios įmonės veikloje ir įnašo dydis. 

Bendroji įmonė skelbs metinę veiklos ataskaitą, kurioje bus išdėstyti veiksmai, kurių buvo imtasi, atitinkamos išlaidos ir bendrai įmonei priklausančios našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros įsigijimas ir eksploatavimas. Bendrųjų tikslų įgyvendinimas bus įvertintas pagal bendruosius programos „Horizontas 2020“ lėšomis finansuojamoms bendrosioms įmonėms nustatytus pagrindinius veiklos rodiklius ir „EuroHPC“ taikomus specialiuosius pagrindinius veiklos rodiklius.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsniu įsteigiama bendroji įmonė „EuroHPC“ ir nurodoma jos veikimo trukmė ir buveinė.

2 straipsnyje apibrėžiami terminai „petalygmuo“, „beveik eksalygmuo“, „eksalygmuo“, „superkompiuteris“, „prieglobos paslaugą teikiantis subjektas“, „prieglobos susitarimas“, „prieigos laikas“, „priėmimo bandymas“, „dalyvaujanti valstybė“, „privatus narys“, „susijęs subjektas“, „sudarantis subjektas“ ir „naudotojas“ .

3 straipsnyje nustatomi bendrieji ir konkretūs bendrosios įmonės „EuroHPC“ tikslai ir veikla.

4 straipsnyje nurodomas Sąjungos finansinis įnašas bendrosios įmonės „EuroHPC“ administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis.

5 straipsnyje nurodomi dalyvaujančių valstybių ir privačių narių finansavimo įnašai administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti.

6 straipsnis susijęs su prieglobos paslaugą teikiančiu subjektu, kuriam bendroji įmonė turi pavesti beveik eksalygmens superkompiuterių eksploatavimą, ir nurodoma jo atrankos procedūra.

7 straipsnyje nustatomas prieglobos susitarimo turinys, nustatant prieglobos paslaugą teikiančio subjekto funkcijas ir atsakomybę.

8 straipsnyje numatyta, kad bendrajai įmonei jos įsigyjami beveik eksalygmens superkompiuteriai nuosavybės teise turėtų priklausyti iki jų ekonominio gyvavimo ciklo pabaigos, o tada perduodami prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

9 straipsnyje nustatomos naudotojų prieigos prie superkompiuterių sąlygos.

10 straipsnyje nurodoma, kaip Europos Komisijai ir „EuroHPC“ dalyvaujančioms valstybėms bus kompensuota už jų finansinį įnašą beveik eksalygmens superkompiuteriams įsigyti: kiekvienam įnašo teikėjui bus skiriama tam tikra finansiniam įnašui proporcinga bendro prieigos laiko dalis.

11 straipsnyje nustatomos bendrosios įmonės finansinės taisyklės; jos atitinka Finansinį reglamentą.

12 straipsnyje nustatomos sąlygos, kuriomis bendroji įmonė teiks komercines paslaugas.

2018/0003 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes kaip jungtines technologijų iniciatyvas pirmiausia buvo numatyta Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1982/2006/EB 14 ;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 15 sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.). Jos tikslas – vykdant mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas siekti didesnio poveikio: programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšomis įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti bendrųjų Sąjungos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačiųjų investicijų ir padėti spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant visų partnerių indėlio proporcingumą, atskaitingumu už partnerystės tikslų įgyvendinimą, taip pat jos turėtų derėti su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tos partnerystės turėtų veikti ir būti valdomos atvirai, skaidriai, veiksmingai ir efektyviai, jose turėtų galėti dalyvauti įvairūs suinteresuotieji subjektai, vykdantys veiklą savo konkrečiose srityse;

(3)vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 16 ir Tarybos sprendimu 2013/743/ES 17 , pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms parama gali būti teikiama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;

(4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 18 sukurta Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP). EITP turėtų suteikti galimybę pagal transeuropinių tinklų politiką rengti ir įgyvendinti bendro intereso projektus transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. Visų pirma, taikant EITP turėtų būti remiamas bendro intereso projektų, kuriais siekiama plėtoti ir kurti naują transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių infrastruktūrą ir paslaugas arba atnaujinti esamą infrastruktūrą ir paslaugas, įgyvendinimas. Taikant EITP taip pat turėtų būti remiami Europos pridėtinę vertę turintys ir visuomenei labai naudingi projektai, kuriems neskiriamas pakankamas rinkos finansavimas;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 283/2014 19 išdėstytos gairės dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje ir nustatytos telekomunikacijų sektoriui skirtos specialios sąlygos;

(6)našioji kompiuterija, visų pirma skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, skirta Reglamente (ES) Nr. 283/2014 minimai „prieigai prie daugkartinio naudojimo viešojo sektoriaus informacijos – atvirųjų viešųjų duomenų“ užtikrinti, gali būti laikoma bendro intereso projektu. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 6 straipsnio 3 dalį Komisija dalį EITP gali patikėti įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 20 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytoms įstaigoms;

(7)Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ 21 (strategija „Europa 2020“), kuriam pritarė Europos Parlamentas ir Taryba, pabrėžiama, kad, siekiant Sąjungoje užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, būtina sudaryti palankias sąlygas investuoti į žinias ir inovacijas;

(8)2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ 22 raginama sukurti pažangiausiais našiosios kompiuterijos pajėgumais grindžiamą Europos duomenų infrastruktūrą ir visapusę Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą, kurią naudojant būtų galima sukurti naują europinę technologiją ir eksalygmens superkompiuterius. Dėl šios srities svarbos ir suinteresuotiesiems subjektams Sąjungoje kylančių sunkumų būtina imtis skubių priemonių, siekiant sutelkti reikiamus išteklius bei pajėgumus, kad nuo mokslinių tyrimų ir plėtros etapo būtų pagaliau pereita prie eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo ir eksploatavimo etapo. Todėl Sąjungos lygmeniu reikėtų sukurti mechanizmą, kuris padėtų sutelkti ir sukoncentruoti valstybių narių, Sąjungos ir privačiojo sektoriaus pastangas remti geriausios pasaulyje Europos našiosios kompiuterijos infrastruktūros kūrimą ir našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Ši infrastruktūra turėtų būti prieinama naudotojams iš viešojo sektoriaus, įmonių ir akademinės bendruomenės, įskaitant Europos atvirojo mokslo debesijai priklausančias mokslininkų bendruomenes;

(9)2017 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ 23 pažymima, kad našioji kompiuterija yra svarbus pramonės skaitmeninimo ir duomenų ekonomikos elementas. Superkompiuteriams, kurie būtų tarp trijų galingiausiųjų pasaulyje, sukurti, įsigyti ir eksploatuoti reikia didelių investicijų, ir nė viena Europos šalis neturi išteklių, kad pati viena sukurtų visapusę Europos našiosios kompiuterijos ekosistemą. Kad patenkintų didėjančią našiosios kompiuterijos paklausą ir Sąjungoje sukurtų stiprų našiosios kompiuterijos sektorių, valstybės narės, Sąjunga ir privatusis sektorius turi koordinuoti savo pastangas ir dalytis savo ištekliais. Komunikate siūloma parengti teisinę priemonę, kuria būtų nustatyta integruotos eksalygmens našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros viešojo pirkimo sistema;

(10)siekiant aprūpinti Sąjungą tokiais skaičiavimo pajėgumais, kad ji ir toliau galėtų pirmauti mokslinių tyrimų srityje, valstybių narių investicijos į našiąją kompiuteriją turėtų būti koordinuojamos, o įmonės turėtų būti skatinamos našiosios kompiuterijos technologijas diegti. Sąjunga turėtų veiksmingiau užtikrinti technologinės plėtros virsmą našiosios kompiuterijos sistemomis, kurios bus perkamos Europoje, ir deramai susieti technologijų tiekimą, bendrą projektavimą, kuriame dalyvautų naudotojai, ir bendrą pasaulinio lygio sistemų pirkimą;

(11)Bendroji įmonė labiausiai padėtų pasiekti Europos debesijos iniciatyvoje 24 minimos Europos našiosios kompiuterijos strategijos tikslus ir pašalinti dabartinius apribojimus, be to, jos poveikis ekonomikai, visuomenei ir aplinkai gali būti didžiausias, ir ji gali geriausiai apsaugoti Sąjungos interesus. Ta įmonė gali sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir privačiojo sektoriaus išteklius. Ji gali taikyti viešojo pirkimo sistemą ir eksploatuoti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos sistemas populiarindama technologijas, visų pirmą europinę technologiją. Ji gali pasiūlyti mokslinių tyrimų ir inovacijų programų, pagal kurias būtų kuriamos ir į Europos eksalygmens superkompiuterių sistemas integruojamos technologijos, taip pat padėti kurti konkurencingą europinių technologijų tiekimo sektorių;

(12)siekiant tikslo aprūpinti Sąjungą beveik eksalygmens infrastruktūra iki 2020 m., o iki 2022–2023 m. sukurti eksalygmens pajėgumams užtikrinti reikalingas technologijas, Bendroji įmonė turėtų būti įsteigta ir pradėti veikti 2019 m. Kadangi naujos kartos technologijų projektavimo ciklas paprastai trunka 4–5 metus, siekiant pasaulinėje rinkoje išlaikyti konkurencingumą, tam tikslui pasiekti reikalingų priemonių reikia imtis jau dabar;

(13)kaip Bendroji įmonė veikianti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų sutelkti finansines ir technines priemones, kurios būtinos norint neatsilikti nuo vis spartėjančio šios srities inovacijų plėtros tempo. Todėl Bendrosios įmonės narėmis turėtų būti Sąjunga, valstybės narės ir asocijuotosios šalys (toliau – dalyvaujančios šalys), susitarusios dėl Europos našiosios kompiuterijos srities bendros iniciatyvos, asociacijos (toliau – privatūs nariai), atstovaujančios jas sudarantiems subjektams, ir kitos organizacijos, kurios yra aiškiai įsipareigojusios aktyviai siekti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų ir išlaikyti praktinę našiosios kompiuterijos patirtį Europoje. Nauji nariai prisijungti prie Bendrosios įmonės galėtų su sąlyga, kad skirs finansinį įnašą, kuris, be kita ko, bus naudojamas administracinėms išlaidoms padengti, ir pripažins Bendrosios įmonės įstatus;

(14)Sąjunga, dalyvaujančios valstybės ir privatūs Bendrosios įmonės nariai turėtų skirti finansinius įnašus administracinėms Bendrosios įmonės išlaidoms padengti. Kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą Sąjungos įnašas administracinėms išlaidoms padengti gali būti panaudotas tik iki 2023 m. patirtoms einamosioms išlaidoms padengti, administracines Bendrosios įmonės išlaidas nuo 2024 m. turėtų visiškai padengti Bendrojoje įmonėje dalyvaujančios valstybės ir privatūs jos nariai;

(15)siekdami grąžinti Sąjungai lyderystę našiosios kompiuterijos technologijų srityje ir sukurti jai skirtą visapusę našiosios kompiuterijos ekosistemą, privačiai asociacijai ETP4HPC priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. Sąjungoje įkūrė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Jos paskirtis – sukurti europinę pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos technologijų vertės grandinę, kuri būtų konkurencinga pasaulio mastu ir užtikrintų trijų našiosios kompiuterijos ekosistemos ramsčių (technologijų kūrimo, prietaikų ir kompiuterijos infrastruktūros) sinergiją. Atsižvelgiant į privačios asociacijos ETP4HPC patirtį ir tai, kad joje susibūrę našiosios kompiuterijos interesų turintys privačiojo sektoriaus subjektai, tai asociacijai turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(16)siekiant sustiprinti duomenų vertės grandinę, sudaryti geresnes sąlygas rastis bendruomenei, kurią vienytų duomenų problematika, ir pakloti pamatą klestinčiai duomenimis grindžiamai Sąjungos ekonomikai, asociacijai BDVA priklausantys pramonės ir mokslinių tyrimų sektoriaus suinteresuotieji subjektai 2014 m. Sąjungoje įkūrė sutartinę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Atsižvelgiant į privačios asociacijos BDVA patirtį ir tai, kad joje susibūrę didžiųjų duomenų srities interesų turintys privačiojo sektoriaus subjektai, tai asociacijai turėtų būti suteikta teisė tapti Bendrosios įmonės nare;

(17)privačios asociacijos ETP4HPC ir BDVA raštu išreiškė pageidavimą prisidėti prie Bendrosios įmonės technologijų strategijos kūrimo ir pasiūlė pasinaudoti jų patirtimi siekiant Bendrosios įmonės tikslų. Privačios asociacijos patvirtinimo raštu turėtų pripažinti šio reglamento priede pateikiamus įstatus;

(18)Bendroji įmonė turėtų nagrinėti aiškiai nustatytas temas, kurios akademinei bendruomenei ir Europos įmonėms būtų naudingos projektuojant, kuriant ir naudojant naujoviškiausias našiosios kompiuterijos technologijas, taip pat Sąjungos mastu diegiant integruotąją infrastruktūrą, kurios veikimas pagrįstas pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos pajėgumais, sparčiuoju ryšiu, pažangiausiomis prietaikomis ir duomenų bei programinės įrangos paslaugomis Bendrosios įmonės mokslininkams ir kitiems svarbiems naudotojams iš įmonių, įskaitant MVĮ, ir viešojo sektoriaus. Bendroji įmonė turėtų stengtis sumažinti su našiąja kompiuterija susijusių gebėjimų trūkumą. Bendroji įmonė turėtų sudaryti sąlygas, kad Europoje būtų sukurta pirmoji hibridinė našiosios kompiuterijos infrastruktūra, kurioje į klasikinę kompiuterijos architektūrą būtų integruoti kvantinės kompiuterijos prietaisai, pavyzdžiui, kvantinis kompiuteris būtų naudojamas našiosios kompiuterijos procesams spartinti. Sąjungos lygmeniu turi būti teikiama struktūrizuota ir koordinuota finansinė parama, kuri padėtų mokslinių tyrimų grupėms ir Europos įmonėms siekti pasaulinio lygio rezultatų, integruoti juos į konkurencingas sistemas ir taip išlaikyti lyderystę itin konkurencingoje tarptautinėje arenoje; taip būtų siekiama užtikrinti, kad Europos technologijos būtų sparčiai ir plačiai taikomos visos Sąjungos įmonėse (netiesioginės didelės naudos gautų ir visuomenė), strategijos ir investicijos būtų pritaikytos bendriems Europos interesams ir taip dalijamasi rizika ir vienijamos jėgos. Gavusi atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių grupės pranešimą Komisija gali nuspręsti, kad Bendrosios įmonės iniciatyvos atitinka bendriems Europos interesams svarbių projektų kriterijus, jeigu įvykdytos visos atitinkamos sąlygos, nustatytos Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje 25 ;

(19)su naujoviškiausių našiosios kompiuterijos technologijų projektavimu, kūrimu ir naudojimu susijusiems tikslams pasiekti Bendroji įmonė turėtų teikti finansinę paramą, visų pirma skirti dotacijas ir rengti viešuosius pirkimus skelbdama atvirus ir konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus ir kvietimus dalyvauti konkurse. Tokia finansinė parama turėtų būti visų pirma skiriama nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms, kurios yra kliūtis parengti atitinkamą programą, spręsti ir turėtų daryti skatinamąjį poveikį, t. y. dėl jos turėtų keistis paramos gavėjo elgesys;

(20)savo tikslui pasiekti Bendroji įmonė turėtų parengti integruotos, pasaulinio lygio eksalygmens našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrai įsigyti Sąjungoje skirtą sistemą, pagal kurią naudotojai būtų aprūpinami strateginiais kompiuterijos ištekliais, būtinais tam, kad jie išliktų konkurencingi ir galėtų spręsti su visuomene, aplinka, ekonomika ir saugumu susijusias problemas;

(21)Bendrosios įmonės įsigyti beveik eksalygmens superkompiuteriai turėtų jai priklausyti nuosavybės teise. Eksploatuoti beveik eksalygmens superkompiuterius turėtų būti pavesta prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, t. y. Bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusiam juridiniam asmeniui, turinčiam infrastruktūrą superkompiuteriui priimti ir eksploatuoti. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas kiek įmanoma turėtų užtikrinti, kad Bendrosios įmonės beveik eksalygmens superkompiuteriai ir kitos nacionalinės ar regioninės jo eksploatuojamos kompiuterinės sistemos būtų atskirti fiziškai ir funkciškai. Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą turėtų atrinkti Bendrosios įmonės valdyba. Bendroji įmonė turėtų išlikti beveik eksalygmens superkompiuterių savininke, kol jie nusidėvės (paprastai jie nusidėvi po 4–5 eksploatavimo metų). Eksploatacijos nutraukimo, šalinimo ar kitoms reikmėms nuosavybės teisės turėtų būti perduotos prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, ir tas subjektas Bendrajai įmonei turėtų kompensuoti superkompiuterių likutinę vertę;

(22)beveik eksalygmens ir petalygmens superkompiuteriai turėtų būti pirmiausia skirti viešiesiems moksliniams tyrimams bei inovacijoms ir turėtų būti prieinami visiems naudotojams iš akademinės bendruomenės, įmonių ar viešojo sektoriaus. Bendrajai įmonei turėtų būti leidžiama privačiais tikslais vykdyti tam tikrą ribotos apimties ekonominę veiklą. Prieigos teisės turėtų būti suteiktos naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programoje „Horizontas 2020“ dalyvaujančioje asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės visiems naudotojams turėtų būti skirstomos laikantis teisingumo principo ir skaidriai. Teises naudotis Sąjungai priklausančia prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko dalimi turėtų nustatyti valdyba;

(23)Bendroji įmonė, taikydama tinkamą priemonę (pavyzdžiui, inovacinių sprendimų viešuosius pirkimus), turėtų padėti dalyvaujančioms valstybėms įsigyti petalygmens kompiuterių. Ta priemonė turėtų būti skirta petalygmens kompiuterių savininkams. Sąjungai priklausanti prieigos prie kiekvieno petalygmens kompiuterio laiko dalis turėtų būti tiesiogiai proporcinga finansiniam Bendrosios įmonės įnašui, kuriuo padengiamos reikalavimus atitinkančios paramos gavėjų patirtos įsigijimo išlaidos;

(24)naudotojams, vykdantiems ekonominę veiklą su moksliniais tyrimais nesusijusioms reikmėms, naudotis superkompiuteriais turėtų būti leidžiama ribotai. Prieigos laikas pirmiausia turėtų būti skiriamas naudotojams, įsisteigusiems Sąjungoje arba programoje „Horizontas 2020“ dalyvaujančioje asocijuotojoje šalyje. Prieigos teisės turėtų būti skirstomos skaidriai;

(25)Bendrąją įmonę valdyti turėtų du organai: valdyba ir Pramonės ir mokslo patariamoji taryba. Valdybą turėtų sudaryti Sąjungos ir dalyvaujančių valstybių atstovai. Ji turėtų atsakyti už strateginės politikos formavimą ir su Bendrosios įmonės veikla susijusius finansavimo sprendimus, visų pirma už visą viešojo pirkimo veiklą. Pramonės ir mokslo patariamojoje taryboje turėtų dalyvauti akademinės bendruomenės ir įmonių, t. y. naudotojų ir technologijų tiekėjų, atstovai. Ji turėtų valdybai teikti nepriklausomas konsultacijas dėl strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės ir Bendrajai įmonei priklausančių superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo;

(26)balsavimo teisės, iš principo, turėtų būti proporcingos Bendrosios įmonės narių finansiniams ir nepiniginiams įnašams. Teisę balsuoti dėl veiklos, susijusios su Bendrosios įmonės vykdoma viešojo pirkimo veikla, dalyvaujančios valstybės turėtų turėti tik tais atvejais, kai jos skiria išteklių viešojo pirkimo veiklai vykdyti, o dėl veiklos, susijusios su netiesioginiais veiksmais, – tik jei jos skiria tiems veiksmams išteklių. Balsavimo teisės turėtų būti apskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiant į faktinius įnašus;

(27)Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti valdomas pagal patikimo finansų valdymo principą ir atitinkamas netiesioginio valdymo taisykles, nustatytas Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1268/2012 26 . Bendrajai įmonei taikytinos taisyklės dėl viešojo pirkimo procedūros taikymo turi būti nustatytos jos finansinėse taisyklėse;

(28)Europos našiosios kompiuterijos ekosistemai kurti Bendroji įmonė turėtų tinkamai naudotis viešojo pirkimo ir dotacijų priemonėmis, pavyzdžiui, prireikus naudotis inovacinių sprendimų ikiprekybiniais pirkimais ir viešaisiais pirkimais;

(29)vertinant Bendrosios įmonės bendrąjį poveikį, reikėtų atsižvelgti į privačių narių investicijas, t. y. į nepiniginius įnašus, kuriuos sudaro įgyvendinant veiksmus patirtos privačių narių išlaidos, atskaičiavus Bendrosios įmonės įnašų sumą. Šios bendros investicijos turėtų sudaryti bent 420 000 000 EUR;

(30)siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visoms vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, finansavimas pagal Sąjungos bendrąsias programas turėtų būti suderinamas su valstybės pagalbos principais, kad būtų užtikrintas viešųjų išlaidų veiksmingumas ir išvengta rinkos iškraipymo – privačiojo sektoriaus finansavimo išstūmimo, neveiksmingų rinkos struktūrų kūrimo ar neefektyvių įmonių išlaikymo;

(31)dalyvavimas netiesioginiuose veiksmuose, kuriuos finansuoja Bendroji įmonė, turėtų atitikti Reglamentą (ES) Nr. 1290/2013. Be to, Bendroji įmonė turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis;

(32)finansinės paramos teikimas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę vykdomai veiklai turėtų atitikti šios programos taisykles;

(33)Sąjungos ir kitų Bendrosios įmonės narių finansiniai interesai per visą išlaidų ciklą turėtų būti saugomi proporcingomis priemonėmis, kurios, be kita ko, apima pažeidimų prevenciją, aptikimą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių ir finansinių nuobaudų taikymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(34)Bendroji įmonė turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku teikti visą aktualią informaciją ir propaguoti savo veiklą, t. y., be kita ko, vykdyti platesnei visuomenei skirtą informavimo ir sklaidos veiklą. Bendrosios įmonės organų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;

(35)siekiant palengvinti Bendrosios įmonės steigimą, Komisijai turėtų būti suteikta atsakomybė už Bendrosios įmonės įsteigimą ir veikimą pradiniame etape, kol Bendroji įmonė turės veiklos pajėgumų vykdyti savo biudžetą;

(36)supaprastinimo tikslais administracinė našta turėtų būti sumažinta visoms šalims. Turėtų būti vengiama dvigubo audito, neproporcingo kiekio dokumentų ir ataskaitų. Jei veiksmai finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“, Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013. Jei veiksmai finansuojami pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą, Sąjungos lėšų gavėjų pagal šį reglamentą auditai turėtų būti atliekami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1316/2013;

(37)Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius turėtų vykdyti tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu;

(38)Komisijai, Bendrajai įmonei, Audito Rūmams ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su visa reikiama informacija ir patekti į patalpas, kad jie galėtų atlikti auditą ir su Bendrosios įmonės skirtomis dotacijomis ir pasirašytomis sutartimis bei susitarimais susijusius tyrimus;

(39)įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo, užtikrinant sinergiją su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondai). Todėl Bendroji įmonė turėtų siekti plėtoti glaudžias sąsajas su ESI fondais, nes tai gali padėti sustiprinti vietos, regionų ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus;

(40)visuose Bendrosios įmonės kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse turėtų būti atsižvelgta atitinkamai į bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės įgyvendinimo trukmę, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(41)be to, Bendroji įmonė turėtų naudoti Komisijos administruojamas elektronines priemones, kurios padeda užtikrinti atvirumą, skaidrumą ir sudaro palankias sąlygas dalyvauti Bendrosios įmonės veikloje. Todėl Bendrosios įmonės paskelbti kvietimai teikti pasiūlymus pagal programą „Horizontas 2020“ taip pat turėtų būti skelbiami dalyviams skirtame bendrame portale ir pasitelkiant kitas Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ elektronines sklaidos priemones. Be to, Bendroji įmonė turėtų Komisijos ataskaitų teikimo prievolėse nustatytu periodiškumu teikti atitinkamus tinkamos formos duomenis, susijusius su, inter alia, pasiūlymais, pareiškėjais, dotacijomis ir dalyviais, kad juos būtų galima įtraukti į Komisijos administruojamas programos „Horizontas 2020“ ataskaitų teikimo ir sklaidos elektronines sistemas;

(42)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. įkuriant Bendrąją įmonę stiprinti pramoninius mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigyti beveik eksalygmens superkompiuterių, užtikrinti prieigą prie našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl būtinybės išvengti nereikalingo dubliavimosi, išlaikyti kritinę masę ir užtikrinti, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas optimaliai, to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įsteigimas

(1)Siekiant įgyvendinti iniciatyvą „Europos našioji kompiuterija“, laikotarpiui iki 2026 m. gruodžio 31 d. įsteigiama Sutarties 187 straipsnyje apibrėžta bendroji įmonė (Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, toliau – Bendroji įmonė).

(2)Atsižvelgiant į Reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 sukurtos Europos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos („Horizontas 2020“) ir Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 sukurtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) įgyvendinimo trukmę, su Bendrąja įmone susiję kvietimai teikti pasiūlymus ir kvietimai dalyvauti konkursuose skelbiami ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus arba kvietimai dalyvauti konkurse gali būti skelbiami iki 2021 m. gruodžio 31 d.

(3)Bendroji įmonė yra subjektas, kuriam pavedama įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje.

(4)Bendroji įmonė yra juridinis asmuo. Visose valstybėse narėse ji turi plačiausią juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės įstatymus suteikiamą teisnumą. Visų pirma ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar juo disponuoti ir būti teismo proceso šalis.

(5)Bendrosios įmonės buveinė yra Liuksemburge.

(6)Bendrosios įmonės įstatai (toliau – Įstatai) pateikti priede.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)priėmimo bandymas – bandymas, kuriuo siekiama nustatyti, ar užtikrinta atitiktis sistemos specifikacijos reikalavimams;

(2)prieigos laikas – superkompiuterio skaičiavimo laikas, skirtas naudotojui arba naudotojų grupei jo (jų) programoms vykdyti;

(3)susijęs subjektas – Reglamento (ES) Nr. 1290/2013 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtas subjektas;

(4)sudarantys subjektai – subjektai, sudarantys Bendrosios įmonės privatų narį, kaip apibrėžta to privataus nario įstatuose;

(5)eksalygmuo – kompiuterinių sistemų, gebančių atlikti dešimt aštuonioliktuoju laipsniu operacijų per sekundę, našumo lygmuo (1 eksaflopas);

(6)prieglobos susitarimas – Bendrosios įmonės ir prieglobos paslaugą teikiančio subjekto susitarimas, sudaromas kaip Bendrosios įmonės įsigytų beveik eksalygmens superkompiuterių eksploatavimo paslaugų ar kitokia sutartis;

(7)prieglobos paslaugą teikiantis subjektas – Bendrosios įmonės veikloje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigęs juridinis asmuo, turintis infrastruktūrą beveik eksalygmens superkompiuteriui priimti ir eksploatuoti;

(8)dalyvaujančios valstybės – šalys, kurios yra Bendrosios įmonės narės;

(9)petalygmuo – kompiuterinių sistemų, gebančių atlikti dešimt penkioliktuoju laipsniu operacijų per sekundę, našumo lygmuo (1 petaflopas);

(10)beveik eksalygmuo – kompiuterinių sistemų našumo, kuris yra daugiau kaip 100 petaflopų, bet mažiau nei 1 eksaflopas, lygmuo;

(11)privatūs nariai – privačios asociacijos, kurios yra Bendrosios įmonės narės;

(12)superkompiuteris – bent petalygmens našumo kompiuterinė sistema;

(13)naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, subjektas arba tarptautinė organizacija, kuriam (-iai) suteiktas prieigos laikas naudotis Bendrosios įmonės superkompiuteriu.

3 straipsnis

Tikslai

(1)Bendroji įmonė siekia šių bendrųjų tikslų:

(a)Sąjungos arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalies mokslininkams, pramonės ir viešojo sektoriaus subjektams teikti naujausią našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą ir remti šių technologijų plėtrą ir taikymą įvairiausiose srityse;

(b)sukurti integruotos pasaulinio lygio beveik eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įgijimo Sąjungoje sistemą;

(c)užtikrinti Sąjungos lygmens koordinavimą ir tinkamus finansinius išteklius tokios infrastruktūros, prieinamos viešojo ir privačiojo sektorių naudotojams, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, sukūrimui ir įgijimui remti;

(d)remti integruotos našiosios kompiuterijos ekosistemos, apimančios visas mokslo ir pramonės vertės grandinės grandis, ypač techninę ir programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, techniką, ryšius, specialiąsias žinias ir įgūdžius, kūrimą Sąjungoje.

(2)Bendroji įmonė siekia šių konkrečių tikslų:

(a)prisidėti prie Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 ir Sprendimo 2013/743/ES, ypač jo II dalies, taip pat reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 įgyvendinimo;

(b)suderinti valstybių narių ir Sąjungos strategijas koordinuotoje Europos našiosios kompiuterijos strategijoje ir didinti viešosios paramos veiksmingumą išvengiant nereikalingo pastangų dubliavimo ir susiskaidymo;

(c)sutelkti Sąjungos išteklius, nacionalinius išteklius ir privačias investicijas ir padidinti investicijas į našiąją kompiuteriją tiek, kad jos būtų panašaus lygio kaip pasaulio varžovų investicijos;

(d)sukurti ir eksploatuoti aukščiausios klasės integruotą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą visoje Sąjungoje kaip esminį mokslinės kompetencijos, pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo, gebėjimo kurti inovacijas ir gebėjimo konkuruoti pasaulyje stiprinimo komponentą ir taip skatinti ekonomikos ir užimtumo augimą Sąjungoje;

(e)teikti prieigą prie našiosios kompiuterijos infrastruktūros ir paslaugų įvairiems naudotojams – tyrėjų ir mokslo bendruomenei, taip pat įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir viešajam sektoriui, skirtą naujoms ir besiformuojančioms prietaikoms ir paslaugoms, susijusioms su dideliais duomenų kiekiais ir intensyviais skaičiavimais;

(f)stiprinti skaitmeninių technologijų tiekimo grandinę Sąjungoje ir sudaryti sąlygas Bendrajai įmonei įsigyti aukščiausios klasės superkompiuterių ir taip užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų bei plėtros ir eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo;

(g)pasiekti pasaulinį našiosios kompiuterijos prietaikų pažangos lygį, kuriant ir optimizuojant kodus ir taikomąsias programas pagal bendro projektavimo metodą, remiant našiosios kompiuterijos prietaikų kompetencijos centrus ir didelio masto našiosios kompiuterijos demonstracinius bandomuosius projektus bei didžiųjų duomenų taikomųjų programų ir paslaugų bandomąsias platformas įvairiose mokslo ir pramonės srityse;

(h)sujungti ir suvienyti regionų, nacionalinius ir Europos našiosios kompiuterijos iniciatyvos superkompiuterius ir kitas kompiuterių sistemas, duomenų centrus bei susijusią programinę įrangą ir prietaikas;

(i)padidinti pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, galimybes kurti inovacijas pasinaudojant našiosios kompiuterijos infrastruktūra ir paslaugomis;

(j)gilinti našiosios kompiuterijos žinias ir prisidėti prie gebėjimų, susijusių su našiąja kompiuterija, trūkumo mažinimo Sąjungoje;

(k)išplėsti našiosios kompiuterijos panaudojimo sritį.

4 straipsnis

Sąjungos finansinis įnašas

(1)Sąjungos finansinis įnašas, įskaitant ELPA asignavimus, į Bendrąją įmonę siekia 486 000 000 EUR ir jį sudaro:

(a)386 000 000 EUR iš programos „Horizontas 2020“, įskaitant iki 10 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti;

(b)100 000 000 EUR iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos.

(2)1 dalies a punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų Sprendimu Nr. 743/2013/ES sukurtai specialiai programai, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“.

(3)1 dalies b punkte nurodytas Sąjungos finansinis įnašas mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų Europos infrastruktūros tinklų priemonės programai, sukurtai Reglamentu (ES) Nr. 1316/2013, ir skiriamas tik infrastruktūrai įsigyti.

(4)Su Sąjungos finansiniu įnašu susijęs biudžeto vykdymas pavedamas Bendrajai įmonei, kuri veikia kaip Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje nurodyta įstaiga, vadovaudamasi to reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčiu, 60 ir 61 straipsniais.

(5)Sąjungos finansinio įnašo teikimo tvarka nustatoma įgaliojimo susitarimu ir metiniais lėšų pervedimo susitarimais, kuriuos Komisija Sąjungos vardu turi sudaryti su Bendrąja įmone.

(6)5 dalyje nurodytame įgaliojimo susitarime aptariami elementai, išdėstyti Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 3 dalyje, 60 ir 61 straipsniuose ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 40 straipsnyje, ir, inter alia:

(a)Bendrosios įmonės įnašui taikomi reikalavimai, susiję su atitinkamais veiklos rodikliais, nurodytais Sprendimo 2013/743/ES II priede;

(b)Bendrosios įmonės įnašui taikomi reikalavimai, susiję su Sprendimo 2013/743/ES III priede nurodyta stebėsena;

(c)specialūs veiklos rodikliai, susiję su Bendrosios įmonės veikimu;

(d)tvarka, kuria reglamentuojamas duomenų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų vykdyti informacijos sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 28 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 28 straipsnyje, teikimas, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale, taip pat kitomis Komisijos administruojamomis elektroninėmis informacijos sklaidos priemonėmis;

(e)duomenų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų įvykdyti informacijos sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 283/2014 8 straipsnyje, teikimo tvarka;

(f)nuostatos dėl Bendrosios įmonės kvietimų teikti pasiūlymus skelbimo, be kita ko, dalyviams skirtame bendrame portale, taip pat kitomis Komisijos administruojamomis elektroninėmis informacijos sklaidos priemonėmis;

(g)nuostatos dėl Bendrosios įmonės kvietimų dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose skelbimo Oficialiajame leidinyje, taip pat kitomis Komisijos administruojamomis elektroninėmis informacijos sklaidos priemonėmis;

(h)žmogiškųjų išteklių naudojimas ir pokyčiai, visų pirma įdarbinimas pagal pareigų grupę, lygį ir kategoriją, perklasifikavimo veiksmai ir darbuotojų skaičiaus pokyčiai.

5 straipsnis

Kitų nei Sąjunga narių įnašai

(1)Dalyvaujančios valstybės prie Bendrosios įmonės veiklos ir administracinių išlaidų prisideda bent 486 000 000 EUR, įskaitant 10 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

(2)Privatūs Bendrosios įmonės nariai Bendrajai įmonei skiria (arba pasirūpina, kad juos sudarantys subjektai ir susiję subjektai skirtų) įnašus, kurie sudarytų bent 422 000 000 EUR, įskaitant 2 000 000 EUR administracinėms išlaidoms padengti.

(3)1 ir 2 dalyse nurodytus įnašus sudaro Bendrajai įmonei skirti įnašai, kaip nustatyta Įstatų 15 straipsnyje. 

(4)Kiti nei Sąjunga Bendrosios įmonės nariai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. valdybai pateikia ataskaitą apie kiekvienais praėjusiais finansiniais metais skirtų 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų vertę.

(5)Siekiant įvertinti Įstatų 15 straipsnio 3 dalies d, e ir f punktuose nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Jei kyla neaiškumų dėl išlaidų patvirtinimo, vertinimo metodą gali patikrinti Bendroji įmonė. Jei neaiškumų lieka, Bendroji įmonė gali atlikti vertinimo metodo auditą.

(6)Komisija gali nutraukti Bendrajai įmonei skirto Sąjungos finansinio įnašo teikimą, jį proporcingai sumažinti ar sustabdyti jo teikimą arba inicijuoti Įstatų 25 straipsnyje nurodytą likvidavimo procedūrą, jei kiti nei Sąjunga nariai, įskaitant juos sudarančius subjektus ir su jais susijusius subjektus, neskiria šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įnašų, skiria tik jų dalį ar skiria juos pavėluotai. 

6 straipsnis

Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas

(1)Bendroji įmonė paveda kiekvieno atskiro jai priklausančio beveik eksalygmens superkompiuterio eksploatavimą prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui, atrinktam pagal šio straipsnio 3 dalį ir 11 straipsnyje nurodytas Bendrosios įmonės finansines taisykles. 

(2)Beveik eksalygmens superkompiuteriai įrengiami dalyvaujančioje valstybėje, kuri yra Sąjungos valstybė narė. Valstybėje narėje gali būti teikiama ne daugiau kaip vieno beveik eksalygmens superkompiuterio prieglobos paslauga.

(3)Prieglobos paslaugą teikiantį subjektą atrenka valdyba, remdamasi, inter alia, šiais kriterijais:

(a)atitiktis atrankos procedūroje nustatytoms bendrosioms sistemos specifikacijoms;

(b)bendros beveik eksalygmens superkompiuterio įsigijimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidos, išskaidytos į kapitalo išlaidas ir veiklos išlaidas;

(c)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto turima panašių sistemų įrengimo ir eksploatavimo patirtis;

(d)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekto fizinės ir IT infrastruktūros kokybė, saugumas ir junglumas su likusia Sąjungos dalimi;

(e)naudotojams teikiamų paslaugų kokybė, visų pirma gebėjimas vykdyti sutartį dėl paslaugų lygio, pateiktą su atrankos procedūros dokumentais;

(f)išankstinis prieglobos paslaugą teikiančio subjekto sutikimas su prieglobos susitarimo, apimančio visų pirma 7 straipsnio 1 dalyje ir atrankos procedūroje nustatytus elementus, projekte nustatytomis esminėmis nuostatomis ir sąlygomis; 

(g)pateikiamas patvirtinamasis dokumentas, kuriuo įrodomas valstybės narės, kurioje įsisteigęs prieglobos paslaugą teikiantis subjektas, įsipareigojimas padengti visas išlaidas, susijusias su beveik eksalygmens superkompiuterio eksploatavimu, kol Bendroji įmonė superkompiuterio nuosavybės teises perduos tam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

(4)Prieš pradėdama beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo procedūrą Bendroji įmonė su kiekvienu atrinktu prieglobos paslaugą teikiančiu subjektu sudaro prieglobos susitarimą.

7 straipsnis

Prieglobos susitarimas

(1)Prieglobos susitarime visų pirma nustatoma:

(a)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto pareigos beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo procedūros metu, įskaitant tų superkompiuterių priėmimo bandymą;

(b)Bendrosios įmonės atsakomybės už įsigyto beveik eksalygmens superkompiuterio eksploatavimą sąlygos;

(c)eksploatuojant beveik eksalygmens superkompiuterį naudotojams siūlomų paslaugų kokybė, nustatyta susitarime dėl paslaugų lygio;

(d)prieigos prie beveik eksalygmens superkompiuterio sąlygos, dėl kurių pagal 9 straipsnį nusprendė valdyba;

(e)prieigos laiko apskaitos sąlygos;

(f)eksploatavimo ir priežiūros išlaidos, kurias turi padengti dalyvaujančios valstybės;

(g)8 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuosavybės perdavimo sąlygos;

(h)    prieglobos paslaugą teikiančio subjekto įpareigojimas suteikti prieigą prie beveik eksalygmens superkompiuterių, kartu užtikrinant jų saugumą, asmens duomenų apsaugą pagal Reglamentą (ES) 2016/679, elektroninių ryšių privatumą pagal Direktyvą 2002/58/EB, komercinių paslapčių išsaugojimą pagal Direktyvą (ES) 2016/943, taip pat kitų duomenų, kuriems taikomas profesinės paslapties įpareigojimas, slaptumo apsaugą;

(i)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto prievolė įgyvendinti patvirtintą Bendrosios įmonės superkompiuterio eksploatavimo išlaidų ir naudotojų prieigos laiko audito procedūrą;

(j)prieglobos paslaugą teikiančio subjekto prievolė valdybai kasmet teikti audito ataskaitą ir prieigos laiko duomenis.

(2)Prieglobos susitarimui taikoma Sąjungos teisė, prireikus papildomi valstybės narės, kurioje yra prieglobos paslaugą teikiančio subjekto buveinė, nacionalinės teisės aktais.

(3)Prieglobos susitarime turi būti arbitražinė išlyga, pagal kurią taikoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija.

(4)Sudariusi prieglobos susitarimą, Bendroji įmonė, padedama atrinkto prieglobos paslaugą teikiančio subjekto, pradeda beveik eksalygmens superkompiuterio įsigijimo procedūras pagal 11 straipsnyje nurodytas Bendrosios įmonės finansines taisykles.

8 straipsnis

Beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimas ir nuosavybė

(1)4 straipsnio 1 dalyje nurodytu Sąjungos finansiniu įnašu padengiamos tik superkompiuterių įsigijimo išlaidos, bet ne jų eksploatavimo išlaidos.

(2)Bendroji įmonė yra beveik eksalygmens superkompiuterių ir susijusios infrastruktūros savininkė.

(3)Nedarant poveikio Įstatų 24 straipsnio 4 dalies taikymui, ne anksčiau kaip praėjus ketveriems metams po to, kai Bendroji įmonė sėkmingai atlieka prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte įrengtų superkompiuterių priėmimo bandymą, beveik eksalygmens superkompiuterio nuosavybė valdybos sprendimu gali būti perduota tam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Tokiu atveju prieglobos paslaugą teikiantis subjektas Bendrajai įmonei kompensuoja jam perduotų superkompiuterių likutinę vertę.

9 straipsnis

Prieiga prie superkompiuterių

(1)Prieiga prie superkompiuterių teikiama visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų, kuriems gali būti skiriamas finansavimas pagal viešojo finansavimo programas, tikslais viešojo ir privačiojo sektorių naudotojams.

(2)Valdyba nustato bendrąsias prieigos sąlygas ir gali nustatyti specialias prieigos sąlygas skirtingų tipų naudotojams ar prietaikoms. Paslaugos kokybė turi būti vienoda visiems naudotojams.

(3)Nedarant poveikio Sąjungos sudarytų tarptautinių sutarčių taikymui, prieigos laikas skiriamas tik naudotojams, gyvenantiems, įsisteigusiems arba esantiems valstybėje narėje arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje, nebent tinkamai pagrįstais atvejais valdyba, atsižvelgdama į Sąjungos interesus, nuspręstų kitaip.

10 straipsnis

Prieigos prie superkompiuterių laikas

(1)Prieiga prie superkompiuterių naudotojams suteikiama pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.

(2)Sąjungos prieigos prie kiekvieno beveik eksalygmens superkompiuterio laikas tiesiogiai proporcingas Sąjungos finansiniam įnašui jo įsigijimo išlaidoms padengti, palyginti su bendromis beveik eksalygmens superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo išlaidomis. Teises naudotis Sąjungai skirta prieigos laiko dalimi nustato valdyba. 

Kiekvienai dalyvaujančiai valstybei paskiriama prieigos prie kiekvieno beveik eksalygmens superkompiuterio laiko dalis, tiesiogiai proporcinga bendrai jos finansinio ir nepiniginio įnašų, skirtų beveik eksalygmens superkompiuterio įsigijimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, vertei. Nedarant poveikio 12 straipsnio 3 dalies taikymui, dalyvaujanti valstybė yra atsakinga už naudotojų prieigos teisių nustatymą pagal prieigos sąlygas, kurias pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatė valdyba.

11 straipsnis

Finansinės taisyklės

Bendroji įmonė patvirtina savo konkrečias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnį ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 110/2014 27 .

12 straipsnis

Komercinės paslaugos

(1)Specialios sąlygos taikomos pramoniniams naudotojams, prašantiems prieigos teisės privačių mokslinių tyrimų tikslais, ne mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais arba komerciniais tikslais. Už šią komercinę paslaugą mokama rinkos kainomis. Mokesčio dydį nustato valdyba.

(2)Gautos pajamos yra Bendrosios įmonės biudžeto pajamos, naudojamos tik Bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti.

(3)Bendras komercinėms paslaugoms skirtas prieigos laikas neturi viršyti 10 proc. bendro turimo prieigos prie kiekvieno superkompiuterio laiko. Dėl prieigos laiko skyrimo komercinėms paslaugoms sprendžia valdyba.

(4)Komercinių paslaugų kokybė turi būti vienoda visiems naudotojams.

13 straipsnis

Darbuotojai

(1)Bendrosios įmonės darbuotojams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 28 (toliau – Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos), ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

(2)Bendrosios įmonės darbuotojų atžvilgiu valdyba naudojasi įgaliojimais, kurie Tarnybos nuostatuose suteikti paskyrimų tarnybai, o Įdarbinimo sąlygose – institucijai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai).

Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį valdyba priima sprendimą, pagrįstą Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu, kuriuo atitinkami paskyrimų tarnybos įgaliojimai suteikiami vykdomajam direktoriui ir nustatomos sąlygos, kuriomis tie įgaliojimai gali būti sustabdyti. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perduoti.

Išimtinėmis aplinkybėmis valdyba gali sprendimu laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui suteiktus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir direktoriaus vėliau perduotus įgaliojimus. Tokiais atvejais valdyba pati naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais arba juos suteikia vienam iš savo narių arba Bendrosios įmonės darbuotojui, kuris nėra vykdomasis direktorius.

(3)Pagal Tarnybos nuostatų 110 straipsnį valdyba priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

(4)Personalo ištekliai nustatomi Bendrosios įmonės personalo etatų plane, kuriame laikantis jos metinio biudžeto nurodomas laikinų etatų skaičius pagal pareigų grupes bei lygį, taip pat sutartininkų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu.

(5)Bendrosios įmonės personalą sudaro laikinieji darbuotojai ir sutartininkai.

(6)Visas su personalu susijusias išlaidas padengia Bendroji įmonė.

14 straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai

(1)Bendrojoje įmonėje gali dirbti jos neįdarbinti deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir stažuotojai. Deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu, įtraukiamas į personalo išteklius, kaip nurodyta 13 straipsnio 4 dalyje, laikantis metinio biudžeto.

(2)Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Bendrąją įmonę taisyklės ir stažuotojų darbo taisyklės.

15 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Bendrajai įmonei ir jos personalui taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

16 straipsnis

Bendrosios įmonės atsakomybė

(1)Bendrosios įmonės sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamomis sutartinėmis nuostatomis ir konkrečiam susitarimui, sprendimui ar sutarčiai taikoma teise.

(2)Nesutartinės atsakomybės atveju Bendroji įmonė, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, turi atlyginti bet kokią žalą, kurią jos darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.

(3)Visi su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta atsakomybe susiję Bendrosios įmonės mokėjimai bei dėl to patirtos sąnaudos ir išlaidos laikomos Bendrosios įmonės išlaidomis ir padengiamos iš jos lėšų.

(4)Už savo pareigų vykdymą atsakinga tik pati Bendroji įmonė.

(5)Bendroji įmonė neatsako už prieglobos paslaugą teikiančio subjekto vykdomą jai priklausančių superkompiuterių eksploatavimą.

17 straipsnis

Vertinimas

(1)Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, iki 2022 m. birželio 30 d. atlieka Bendrosios įmonės tarpinį vertinimą, per kurį ji pirmiausia įvertina dalyvaujančių valstybių, privačių narių, juos sudarančių subjektų, su jais susijusių subjektų ir kitų juridinių asmenų dalyvavimo veiksmuose lygį ir įnašą tiems veiksmams. Komisija parengia to vertinimo ataskaitą, į kurią įtraukiamos Komisijos vertinimo išvados ir pastabos. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija tą ataskaitą nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

(2)Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tarpinio vertinimo išvadomis, Komisija gali imtis priemonių pagal 5 straipsnio 6 dalį arba kitų tinkamų veiksmų.

(3)Per šešis mėnesius po Bendrosios įmonės likvidavimo, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo Įstatų 24 straipsnyje nurodytos likvidavimo procedūros inicijavimo Komisija atlieka Bendrosios įmonės galutinį vertinimą. To galutinio vertinimo rezultatai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai.

18 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcija ir taikytina teisė

(1)Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi jurisdikciją:

(a)pagal visas arbitražines išlygas, įtrauktas į Bendrosios įmonės sudarytus susitarimus ar jos sprendimus;

(b)spręsti ginčus, susijusius su žalos, kurią padarė Bendrosios įmonės darbuotojai vykdydami savo pareigas, atlyginimu;

(c)spręsti visus Bendrosios įmonės ir jos darbuotojų ginčus Tarnybos nuostatais ir Įdarbinimo sąlygomis reglamentuojamoje srityje ir tuose dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

(2)Šiame reglamente ar kituose Sąjungos teisės aktuose nenumatytiems atvejams taikoma valstybės, kurioje yra Bendrosios įmonės buveinė, teisė.

19 straipsnis

Ex post auditai

(1)Iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto finansuojamų veiksmų išlaidų ex-post auditus atlieka Bendroji įmonė pagal Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 29 straipsnį.

(2)Iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto finansuojamos veiklos išlaidų ex-post auditus atlieka Bendroji įmonė pagal Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 24 straipsnį.

(3)Komisija gali nuspręsti 1 ir 2 dalyse nurodytus auditus atlikti pati. Tokiais atvejais ji tai daro pagal taikomas taisykles, visų pirma reglamentus (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, (ES) Nr. 1290/2013, (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013.

20 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

(1)Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingas patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias administracines sankcijas.

(2)Bendroji įmonė suteikia Komisijos darbuotojams bei kitiems Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams galimybę patekti į savo objektus ir patalpas ir susipažinti su visa informacija, įskaitant informaciją elektroniniu formatu, kurios jiems reikia auditui atlikti.

(3)Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 29 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 30 išdėstytomis nuostatomis ir procedūromis, siekdama nustatyti, ar būta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, susijusių su pagal šį reglamentą tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamu dotacijos susitarimu ar sutartimi.

(4)Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalių taikymui, į sutartis ir dotacijų susitarimus, sudaromus įgyvendinant šį reglamentą, įtraukiamos nuostatos, kuriomis Komisijai, Bendrajai įmonei, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal jų atitinkamą kompetenciją. Tais atvejais, kai visą veiksmą ar jo dalį pavesta įgyvendinti išorės paslaugų teikėjui arba perįgaliotam subjektui arba kai norint įgyvendinti veiksmą reikia sudaryti viešojo pirkimo sutartį su trečiąja šalimi arba trečiajai šaliai skirti finansinę paramą, sutartyje arba dotacijos susitarime nurodoma rangovo arba paramos gavėjo pareiga nustatyti reikalavimą kiekvienai dalyvaujančiai trečiajai šaliai aiškiai sutikti su tais Komisijos, Bendrosios įmonės, Audito Rūmų ir OLAF įgaliojimais.

(5)Atlikdama arba pavesdama atlikti tinkamą vidaus ir išorės kontrolę, Bendroji įmonė užtikrina, kad jos narių finansiniai interesai būtų tinkamai apsaugoti.

(6)Bendroji įmonė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų 31 . Bendroji įmonė patvirtina priemones, kurios būtinos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas OLAF atliekamiems vidaus tyrimams.

21 straipsnis

Konfidencialumas

Nedarant poveikio 22 straipsnio taikymui, Bendroji įmonė užtikrina neskelbtinos informacijos, kurios atskleidimas galėtų pakenkti jos narių ar jos veikloje dalyvaujančių subjektų interesams, apsaugą.

22 straipsnis

Skaidrumas

(1)Bendrosios įmonės turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 32 .

(2)Bendrosios įmonės valdyba gali patvirtinti praktines Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemones.

(3)Nedarant poveikio šio reglamento 18 straipsnio taikymui, Bendrosios įmonės pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimti sprendimai gali būti skundžiami Ombudsmenui Sutarties 228 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

23 straipsnis

Dalyvavimo ir informacijos sklaidos taisyklės, taikomos pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamiems netiesioginiams veiksmams

Netiesioginiams veiksmams, kuriuos Bendroji įmonė finansuoja programos „Horizontas 2020“ lėšomis, taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1290/2013. Pagal tą reglamentą Bendroji įmonė laikoma finansuojančiąja įstaiga ir teikia finansinę paramą netiesioginiams veiksmams, kaip nurodyta Įstatų 1 straipsnyje.

24 straipsnis

Taisyklės, taikomos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą finansuojamai veiklai

Veiklai, kurią Bendroji įmonė finansuoja Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos lėšomis, taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013.

25 straipsnis

Priimančiosios valstybės narės parama

Bendroji įmonė ir valstybė, kurioje yra Bendrosios įmonės buveinė, gali sudaryti administracinį susitarimą dėl privilegijų, imunitetų ir kitos paramos, kurią ta valstybė teiks Bendrajai įmonei.

26 straipsnis

Pradiniai veiksmai

(1)Komisija atsako už Bendrosios įmonės įsteigimą ir pradinę veiklą, kol Bendroji įmonė turės veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Komisija pagal Sąjungos teisę atlieka visus reikiamus veiksmus bendradarbiaudama su kitais nariais ir dalyvaujant Bendrosios įmonės kompetentingiems organams.

(2)Taikant 1 dalį:

(a) kol pagal Įstatų 7 straipsnį valdybos paskirtas vykdomasis direktorius ims eiti savo pareigas, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinuoju vykdomuoju direktoriumi, einančiu vykdomajam direktoriui pavestas pareigas; laikinajam vykdomajam direktoriui gali padėti ribotas skaičius Komisijos pareigūnų;

(b)nukrypstant nuo šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies, laikinasis direktorius vykdo paskyrimų tarnybos įgaliojimus;

(c)Komisija gali laikinai paskirti tam tikrą skaičių savo pareigūnų.

(3)Laikinasis vykdomasis direktorius, valdybai patvirtinus, gali leisti atlikti visus iš Bendrosios įmonės metiniame biudžete numatytų asignavimų padengiamus mokėjimus, sudaryti susitarimus, priimti sprendimus ir sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis, kai bus patvirtintas Bendrosios įmonės personalo etatų planas.

(4)Laikinasis vykdomasis direktorius bendru sutarimu su Bendrosios įmonės vykdomuoju direktoriumi, gavę valdybos pritarimą, nustato datą, nuo kurios Bendroji įmonė yra pajėgi vykdyti savo biudžetą. Nuo tos datos Komisija nebeprisiima su Bendrosios įmonės veikla susijusių įsipareigojimų ir nebevykdo su ja susijusių mokėjimų.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos (-s) sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Našiosios kompiuterijos bendra Europos iniciatyva „EuroHPC“

1.2.Atitinkama (-os) politikos (-s) sritis (-ys)

Politikos sritis: Bendroji skaitmeninė rinka

Veikla: Europos duomenų infrastruktūra

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 33  

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

Bendroji įmonė „EuroHPC“ bus finansuojama dabartinės daugiametės finansinės programos biudžeto lėšomis, jau paskirtomis našiosios kompiuterijos veiklai skirtingose paskutinių dvejų programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės metų darbo programose.

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

a)    Sąjungos arba programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalies mokslininkams, pramonės ir viešojo sektoriaus subjektams teikti naujausią našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą ir remti šių technologijų plėtrą ir taikymą įvairiose srityse.

b)    Sukurti integruotos pasaulinio lygio beveik eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros įgijimo Europoje pagrindus.

c)    Užtikrinti Sąjungos lygmens koordinavimą ir tinkamus finansinius išteklius tokios infrastruktūros, prieinamos viešojo ir privačiojo sektoriaus naudotojams visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslais, sukūrimui ir įgijimui remti.

d)    Remti Europos integruotos našiosios kompiuterijos ir didžiųjų duomenų infrastruktūros ekosistemos, apimančios visas mokslo ir pramonės vertės grandinės grandis, ypač techninę ir programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, techniką, ryšius, specialiąsias žinias ir įgūdžius, kūrimą Sąjungoje.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

a)    Prisidėti prie Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 ir Sprendimo 2013/743/ES, ypač jo II dalies, taip pat reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 įgyvendinimo.

b)    Suderinti valstybių narių ir Sąjungos strategijas koordinuotoje Europos našiosios kompiuterijos strategijoje ir didinti viešosios paramos veiksmingumą išvengiant nereikalingo pastangų dubliavimo ir susiskaidymo.

c)    Sutelkti Sąjungos išteklius, nacionalinius išteklius ir privačias investicijas ir padidinti investicijas į našiąją kompiuteriją tiek, kad jos būtų panašaus lygio kaip pasaulio varžovų investicijos.

d)    Sukurti ir eksploatuoti aukščiausios klasės integruotą superkompiuterių ir duomenų infrastruktūrą visoje Sąjungoje kaip esminį mokslinės kompetencijos, Europos pramonės ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo, gebėjimo kurti inovacijas stiprinimo ir gebėjimo konkuruoti pasaulyje komponentą ir taip skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą Sąjungoje.

e)    Teikti prieigą prie našiosios kompiuterijos infrastruktūrų ir paslaugų įvairiems mokslinių tyrimų ir mokslo bendruomenės naudotojams, taip pat pramonės naudotojams, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir viešajam sektoriui, skirtą naujoms ir besiformuojančioms prietaikoms ir paslaugoms, susijusioms su dideliais duomenų kiekiais ir intensyviais skaičiavimais.

f)    Stiprinti skaitmeninių technologijų tiekimo grandinę Sąjungoje ir sudaryti sąlygas Bendrajai įmonei įsigyti aukščiausios klasės superkompiuterių ir taip užpildyti spragą tarp mokslinių tyrimų ir plėtros ir eksalygmens našiosios kompiuterijos sistemų teikimo.

g)    Pasiekti našiosios kompiuterijos prietaikų pasaulinio lygio našumą, kuriant ir optimizuojant kodus ir taikomąsias programas pagal bendro projektavimo metodą, remiant našiosios kompiuterijos prietaikų kompetencijos centrus ir didelio masto našiosios kompiuterijos demonstracinius bandomuosius projektus bei bandomąsias didžiųjų duomenų taikomąsias programas ir paslaugas įvairiose mokslo ir pramonės srityse.

h)    Sujungti ir suvienyti regionų, nacionalinius ir Europos našiosios kompiuterijos superkompiuterius ir kitas kompiuterių sistemas, duomenų centrus bei susijusią programinę įrangą ir prietaikas.

i)    Padidinti pramonės, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, galimybes kurti inovacijas pasinaudojant našiosios kompiuterijos infrastruktūromis ir paslaugomis.

j)    Pagilinti našiosios kompiuterijos žinias ir prisidėti prie įgūdžių, susijusių su našiąja kompiuterija, spragos mažinimo Sąjungoje.

k)    Išplėsti našiosios kompiuterijos panaudojimo sritį.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Iniciatyva „EuroHPC“ leis valstybėms narėms kartu su Komisija koordinuoti našiosios kompiuterijos investicijas ir strategijas. Ja siekiama ES įrengti pasaulinio lygio našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą, kurios valstybės narės, visų pirma turinčios mažai našiosios kompiuterijos išteklių arba jų neturinčios išvis, pačios negali sau leisti.

Valstybės narės galės naudotis pasaulinio lygio konkurencinga infrastruktūra, reikalinga geresnėms viešosioms paslaugoms teikti ir remti svarbiausios politikos formavimą, pvz., priimant strateginius sprendimus dėl energijos, pažangiųjų miestų, civilinės saugos, klimato kaitos, nacionalinio saugumo ir kibernetinio nusikalstamumo.

Bendroji įmonė „EuroHPC“ Europos mokslininkams leis naudotis pasaulinio lygio infrastruktūra ir užtikrins galimybę Europos mastu naudotis superkompiuteriais, taip pat garantuos aukštą išteklių, būtinų norint išlikti konkurencingu mokslo srityje, lygį.

Pramonei ji leis sumažinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas bei sutrumpinti produktų kūrimo ciklus, gaminti ir teikti geresnės kokybės produktus ir paslaugas, pavyzdžiui, gamybos ir inžinerijos sektoriuose (pvz., automobilių, orlaivių ir erdvėlaivių), sveikatos ir farmacijos (pvz., naujų vaistų kūrimo), energijos (pvz., naftos ir dujų išteklių žvalgybos, atsinaujinančiosios energijos gamybos ir paskirstymo). Šia iniciatyva taip pat bus sudarytos sąlygos naujoms verslo ir novatoriškoms prietaikoms didelės pridėtinės vertės srityse (pvz., individualiai pritaikytoje medicinoje, bioinžinerijoje, pažangiųjų miestų ir (arba) autonominio transporto ir kt.), stiprinant pramonės, visų pirma MVĮ, inovacijų pajėgumus.

Europos masto iniciatyva, kurioje daugiausia dėmesio skiriama europinei našiosios kompiuterijos technologijai, tokiai kaip „EuroHPC“, užtikrins reikiamą kritinę masę ir skatinamąjį poveikį Europos tiekėjams. „EuroHPC“ suteiks aiškų veiksmų planą moderniausioms technologijoms Europoje diegti ir jas integruoti į Europos sistemas, bei suteiks unikalią galimybę pramonei, įskaitant MVĮ, dalyvauti bendrai kuriant ir projektuojant tokias naujas technologijas ir sistemas, taip pat kurti intelektinę nuosavybę ir sprendimus, kurie galėtų būti toliau naudojami siekiant verslo tikslų. Šios intelektinės nuosavybės teikiama nauda galės pasinaudoti ne tik našiosios kompiuterijos sektorius, bet per kelerius metus nuo jos pritaikymo aukščiausios klasės našiosios kompiuterijos sektoriuje ir įvairūs kiti sektoriai, pavyzdžiui, veikiantys IRT rinkoje; tai ankstyvuoju etapu ją kuriantiems subjektams suteiks konkurencinį pranašumą.

„EuroHPC“ teigiamai paveiktų Europos Komisijos veiklą. Šiuo metu tam tikri veiksmai, kurių imsis „EuroHPC“, yra įgyvendinami pagal keturias skirtingas darbo programos dalis (e. infrastruktūros, ateities ir besiformuojančių technologijų ir LEIT pagal programą „Horizontas 2020“ bei pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės metinius kvietimus teikti pasiūlymus). Taip įgyvendinti našiosios kompiuterijos strategiją yra itin sudėtinga (t. y. reikia tartis su keturių sudėčių komitetais, derinti biudžetus ir veiklą su įvairiais biudžeto ir laiko apribojimais ir t. t.). „EuroHPC“ padės sukurti bendrą struktūrą įvairiai veiklai koordinuoti ir išnaudoti sinergijos galimybes, be to, tai bus bendras forumas, kuriame vyks strateginės diskusijos su valstybėmis narėmis ir bus sutelktos ES ir nacionalinės pastangos ir ištekliai.

„EuroHPC“ suteiks tinkamą struktūrą strateginiam tolesnės Europos našiojo skaičiavimo centrų plėtros planavimui, pavyzdžiui, užtikrinant reikiamą Europos masto skirtingų struktūrų visoje Europoje planavimą (siekiant išvengti pavienių ir nesuderintų pirkimų, dėl kurių gali atsirasti priklausomybė nuo vieno pardavėjo ir technologijų tiekėjo). Be to, iniciatyva „EuroHPC“ rems šių pirmaujančių centrų vienijimąsi su įvairiais nacionaliniais (1 lygio) ir regioniniais (2 lygio) centrais; tai užtikrins išties visos Europos infrastruktūrą, pajėgią patenkinti vis didėjančius mokslo, pramonės, viešojo sektoriaus naudotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų poreikius.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

-    Iki 2019–2020 m. bendrai nupirkti bent du beveik eksalygmens kompiuteriai.

   Daugiau Europos tyrėjams teikiamų skaičiavimo valandų, palyginti su šiuo metu pagal PRACE prieinamų valandų skaičiumi.

   Perviršinio paraiškų naudoti Europos lygmeniu teikiamas sistemas skaičiaus didelis sumažėjimas iki žemesnio už 0 lygio PRACE perviršinio paraiškų skaičiaus lygį 2018 m.

   Naudotojų bendruomenių ir mokslininkų, turinčių galimybę naudotis Europos beveik eksalygmens įrenginiais, skaičiaus padidėjimas virš 2018 m. lygio, palyginti su skaičiumi mokslininkų, turinčių ieškoti papildomų skaičiavimo išteklių už ES ribų.

   Pagal Europos finansuojamas programas vykdomą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą Europos technologijų integracijos į bendrai nupirktus įrenginius laipsnis.

·    Europos tiekėjų konkurencingumo padidėjimas, vertinamas pagal Europos našiosios kompiuterijos sistemų, sudėtinių dalių ir priemonių pasaulinės rinkos dalį, taip pat pagal Europos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos rezultatų įdiegimą pramonėje.

   Vykdant našiosios kompiuterijos srities mokslinius tyrimus įkurtų pradedančiųjų įmonių skaičius.

-    Indėlis kuriant naujos kartos našiosios kompiuterijos technologijas, vertinamas patentų, mokslinių leidinių ir komercinių produktų skaičiumi.

   Eksalygmens sistemoms pritaikytų Europos taikomųjų programų skaičius.

   Mokslininkų, studentų, vartotojų (pramonės ir viešojo administravimo institucijų), kuriems suteikti mokymai, skaičius.

1.5.Kiekybiškai ir kokybiškai pagerintos mokslo bendruomenėms siūlomos paslaugos, palyginti, pavyzdžiui, su tokių organizacijų kaip PRACE šiuo metu teikiamomis paslaugomis. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Pagrindinis tikslas – Europos mokslininkams, pramonei ir viešajam sektoriui suteikti naujausią našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą ir padėti plėtoti jos technologijas ir įvairių sričių prietaikas. Siekiant šio tikslo numatoma veikla:

   1.    Sukurti integruotos pasaulinio lygio beveik eksalygmens superkompiuterių ir duomenų infrastruktūros viešojo pirkimo Europoje pagrindus.

   2.    Užtikrinti ES lygmens koordinavimą ir suteikti pakankamų finansinių išteklių siekiant remti tokios infrastruktūros ir viešąjį pirkimą.

   3.    Remti integruotos Europos našiosios kompiuterijos ekosistemos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, apimant visus mokslinius ir pramonės vertės grandinės segmentus (aparatinę įrangą, programinę įrangą, taikomąsias programas, paslaugas, tarpusavio jungtis ir įgūdžius).

1.5.2.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda

Europos lygmens veiksmų pagrindas (ex ante):

Dėl viešųjų našiosios kompiuterijos paslaugų susiskaidymo ES ir valstybėse narėse ištekliai naudojami neefektyviai ir tik iš dalies keičiamasi tarpvalstybine patirtimi. Dėl didėjančių našiosios kompiuterijos infrastruktūros kūrimo ir eksploatavimo išlaidų būtina stiprinti ES lygmens valdymą ir optimizuoti našiosios kompiuterijos išteklius, siekiant mažinti šiuo metu esantį susiskaidymą.

Našioji kompiuterija yra būtina priemonė siekiant spręsti visuomenės uždavinius, susijusius, pavyzdžiui, su sveikata ir saugumu. Abejomis bendro Europos intereso politikos kryptimis sprendžiamos nacionalinių sienų ribas peržengiančios problemos, kaip nurodyta TIS direktyvoje ir Kibernetinio saugumo komunikate. Saugumo lygis arba visuomenės sveikatos kokybė vienoje valstybėje narėje priklauso nuo padėties likusioje ES.

Našioji kompiuterija yra būtina kuriant duomenų ekonomiką. Duomenų naudojimo kontrolės, jų nuosavybės ir naudojimo teisių, saugojimo vietos ir kas turi prieigą prie jų yra opūs klausimai. Jie apima ir komercinius bei autorių teisių klausimus, taip pat duomenų apsaugos ir privatumo klausimus. Visi šie klausimai nurodyti kaip bendrosios skaitmeninės rinkos politiniai prioritetai. Siunčiant neskelbtinus duomenis tvarkyti į kitus pasaulio regionus, kuriuose nebūtinai laikomasi griežtų Europos privatumo, duomenų apsaugos, autorių teisių ir kitų reikalavimų, paminamas siekis įgyti savarankiškumą Europos duomenų ir jų naudojimo atžvilgiu.

Norint sukurti tvarią beveik eksalygmens našiosios kompiuterijos intrastruktūrą ir ekosistemą reikalingi tokie dideli ištekliai, kad šiuo metu jų negali investuoti nė viena nacionalinė vyriausybė. Nė viena valstybė narė neturi finansinių galimybių įsigyti eksalygmens skaičiavimo pajėgumų ir pati sukurti, įsigyti ir eksploatuoti būtiną eksalygmens našiosios kompiuterijos ekosistemą per laikotarpį, kuris prilygtų JAV, Kinijos ar Japonijos terminams. Valstybės narės ir nacionalinio lygmens subjektai suvokė, kad jie gali likti konkurencingi tik bendrais ir koordinuotais ES masto veiksmais, žr. 2017 m. kovo 23 d. EuroHPC deklaraciją.

Tikėtina papildoma Sąjungos nauda (ex post):

ES lygmens veiksmai mums suteikia galimybę sutelkti būtinas investicijas ir sukurti kritinę masę, siekiant įgyti pažangiausių naujos kartos šimtus milijonų eurų kainuojančių eksalygmens sistemų. Tik dirbdama ES lygmeniu ir derindama investicijas, žinias ir įgūdžius Europa turi galimybę neatsilikti nuo savo konkurentų. Be to, sutelkus investicijas siekiant bendrai įgyti eksalygmens įrenginius kiekvienas dalies įrenginio nuosavybės turėtojas gautų daug didesnę investicijų grąžą, nei investicijų grąža, kurią jis gautų turėdamas visą ne tokio našaus įrenginio nuosavybę.

Turėdami aukščiausios klasės našiosios kompiuterijos sistemas Europos subjektai galės toliau kurti įvairias esamoms ir būsimoms reikmėms pritaikytas mokslo ir pramonės prietaikas, kurioms būtų reikalingas eksalygmens našumas. Jos sudarytų sąlygas plėtoti būtinas žinias, įgūdžius ir gebėjimus tokias sistemas veiksmingai programuoti ir išnaudoti jų visą potencialą. Be to, jos suteiks galimybę visiems Europos mokslininkams, viešojo administravimo institucijoms ir pramonei tokia infrastruktūra naudotis ir skatins įvairiapusį tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei naujų produktų ir paslaugų kūrimą.

Sutelkdama padrikas žinias ir visą sukauptą patirtį Europa gali sukurti visą našiosios kompiuterijos sistemų tiekimo grandinę, nuo technologinių sudedamųjų dalių ir sistemų iki visų įrenginių. Šios technologijos taip pat yra labai svarbios įvairioms kitoms rinkoms (pavyzdžiui, automobilių, buitinių elektronikos prietaisų, serverių ir kt.). Perėjimu prie eksalygmens kompiuterijos, kurį įvykdyti padeda bendros ES ir valstybių narių, kurios yra pagrindiniai naudotojai rinkoje, investicijos, sudarytų galimybę Europos tiekimo sektoriui pasinaudoti tokiomis investicijoms ir gauti prieigą prie naujų 1 trln. EUR vertės rinkų.

Apskritai viešosios intervencijos paskatintas pasaulinės konkurencingos našiosios kompiuterijos aplinkos Europoje sukūrimas leis kurti tikrą visuomeninę naudą Europos mokslui ir pramonei teikiančias prekes ir paslaugas. Tai padės privačiajam ir viešajam sektoriams vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus ir kurti technologijas ir sprendimus, kurie teiks naudos visoms ekonomikos ir visuomenės gyvenimo sritims, prisidedant prie ES ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo tikslų.

1.5.3.Panašios patirties išvados

CNECT GD 2014 m. įsteigė bendrąją įmonę ECSEL (TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 561/2014), sujungus dvi 2008 m. sukurtas bendrąsias įmones ARTEMIS ir ENIAC. Vykdant 2017 m. tarpinį vertinimą atkreiptas dėmesys į jos stipriąsias puses ir trūkumus, į kuriuos bus atsižvelgta steigiant bendrąją įmonę „EuroHPC“.

Bendrosios įmonės ECSEL tarpinio vertinimo rezultatai parodė, kad bendroji įmonė veiksmingai siekia savo strateginių tikslų, kurie yra panašūs į bendrosios įmonės „EuroHPC“ numatytuosius tikslus:

-    trišalis bendros įmonės organizavimo pobūdis, įtraukiant Europos Komisiją, valstybes nares ir privatųjį sektorių, leidžia valstybėms narėms, pramonei ir Europos Komisijai strategiškai susiderinti;

-    ji sutelkia dideles investicijas, visų pirma iš pramonės sektoriaus;

-    ji sėkmingai skatina Europos pramonę ir konkurencingų Europos aukštųjų technologijų kūrimą.

Tačiau tarpiniame vertinime taip pat nurodoma trūkumų, kuriuos steigdami bendrąją įmonę „EuroHPC“ ketiname šalinti:

-    derinti nacionalinius veiksmus, dalyvavimo taisykles, finansavimo normas ir procedūras;

-    suteikti bendrą strategiją ir paskatų pramonei sistemingiau naudotis Europos našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros rezultatais.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šia iniciatyva papildoma pagal programos „Horizontas 2020“ pramonės pirmavimo, pažangumo mokslo srityje ir mokslinių tyrimų infrastruktūrų prioritetus vykdoma veikla, taip pat Europos infrastruktūros tinklų priemonės programos atvirųjų duomenų skaitmeninių paslaugų infrastruktūra.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

   pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2019 01 01 iki 2026 12 31

   Finansinis poveikis įsipareigojimų asignavimams nuo 2019 iki 2020 m. ir mokėjimo asignavimams nuo 2019 iki 2026 m.

 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 34  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

   vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

⌧ 208 ir 209 straipsniuose nurodytoms įstaigoms;

◻ viešosios teisės įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, iki 2022 m. birželio 30 d. atlieka bendrosios įmonės „EuroHPC“ tarpinį vertinimą, per kurį ji pirmiausia įvertina bendrojoje įmonėje dalyvaujančių valstybių, privačių narių, juos sudarančių subjektų ir su jais susijusių subjektų dalyvavimo veiksmuose lygį ir įnašą tiems veiksmams vykdyti. Komisija parengia to vertinimo ataskaitą, į kurią įtraukiamos Komisijos vertinimo išvados ir pastabos. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija tą ataskaitą nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per šešis mėnesius nuo bendrosios įmonės likvidavimo, bet ne vėliau kaip po dvejų metų nuo sprendimo dėl įmonės likvidavimo priėmimo, Komisija atliks bendrosios įmonės galutinį vertinimą. Galutinio įvertinimo rezultatai bus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Bendrosios įmonės vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus rezultatus pagal bendrosios įmonės „EuroHPC“ finansines taisykles.

Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrosios įmonės „EuroHPC“ padarytą pažangą, visų pirma tų metų metinio darbo plano atžvilgiu. Metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)    mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiksmus bei įvykdytus viešuosius pirkimus ir atitinkamas išlaidas;

b)    infrastruktūros įsigijimą ir eksploatavimą, įskaitant informaciją apie prieigos laiką, kuriuo faktiškai pasinaudota;

c)    pateiktus pasiūlymus ir konkursinius pasiūlymus;

d)    finansuoti atrinktus pasiūlymus ir konkursinius pasiūlymus.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Pagrindinė nustatyta rizika – neteisingas dalyvių išlaidų apmokėjimas.

Nuo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės neatsiejamos konkrečios interesų konfliktų rizikos klausimas sprendžiamas aiškiai atskiriant įgaliojimus valdyboje priimti sprendimus dėl strategijos ir darbo planų nustatymo, kvietimų teikti pasiūlymus ir konkursinių pasiūlymų sąlygų nustatymo ir spręsti dėl viešųjų lėšų skyrimo.

Jei dalyvaujančių valstybių įnašai būtų nepakankami, tai keltų riziką beveik eksalygmens superkompiuterių įgijimui arba eksploatavimui; įnašai gali būti nepakankami arba įgyti superkompiuterius ir juos eksploatuoti per visą jų ekonominio gyvavimo ciklą, arba įnašai gali būti nepakankami į trejeto našiausių pasaulyje superkompiuterių sąrašą patenkantiems superkompiuteriams įgyti.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius vykdo tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu. Be to, valdyba gali prireikus nustatyti tvarką, pagal kurią būtų įsteigta bendrosios įmonės vidaus audito grupė.

Remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsniu, bendroji įmonė vadovausis patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais ir užtikrins tokį savo narių finansinių interesų apsaugos lygį, kokio reikalaujama pagal tą reglamentą.

Netiesioginių veiksmų išlaidų ex post auditai bus atliekami remiantis bendrąja programa „Horizontas 2020“ kaip bendrosios programos „Horizontas 2020“ netiesioginių veiksmų dalis.

Siekdama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, Komisija, remdamasi Finansiniu reglamentu, prižiūrės bendrosios įmonės veiklą, visų pirma atlikdama auditus ir programos įgyvendinimo vertinimus, taikys procedūras, reikalingas sąskaitoms tikrinti ir priimti, ir neskirs Sąjungos finansavimo tokioms išlaidoms, kurios patirtos pažeidžiant taikomas taisykles. Jei Komisija nustato finansinių ar administracinių pažeidimų, ji taip pat gali sustabdyti arba pertraukti išmokų mokėjimą.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių ES lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti ūkinės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą ar sutartį dėl ES lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejų.

Nepažeidžiant to, kas išdėstyta, dotacijos susitarimai ir sutartys, sudaryti įgyvendinant šį reglamentą, aiškiai įgalioja Komisiją, Audito Rūmus ir OLAF atlikti tokius auditus ir patikrinimus bei inspektavimus vietoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris

DA / NDA

ELPA šalių

šalių kandidačių

trečiųjų šalių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

1a
Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

09 04 07 33 H2020 BĮ „EuroHPC“ – Rėmimo išlaidos

09 04 07 34 H2020 BĮ „EuroHPC“

09 03 05 EITP BĮ „EuroHPC“

 

DA

TAIP

TAIP

NE

TAIP

* Įnašo į šią biudžeto eilutę laukiama iš:

Įsipareigojimų asignavimai (mln. EUR)

Biudžeto eilutė

2019 
metai

2020 
metai

2021 
metai

2022 
metai

2023 
metai

2024 
metai

2025 
metai

2026 
metai

IŠ VISO

09 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos

0,306

1,401

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

1,707

09 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas

0,314

1,996

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

2,310

09 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams

1,675

4,308

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

5,983

09 04 01 01 Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas

68,000

100,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

168,000

09 04 01 02 Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros, įskaitant elektroninę infrastruktūrą, stiprinimas

8,000

80,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

88,000

09 04 02 01 Pirmavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje

80,000

40,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

120,000

09 03 Europos infrastruktūros tinklų priemonė

40,000

60,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

100,000

Visos išlaidos

198,295

287,705

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

486,000

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

1a

Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Bendroji įmonė „EuroHPC“ 35 , 36  

 

 

2019 metai

2020 metai 37

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

IŠ VISO

1 antraštinė dalis:

Įsipareigojimai

-1

0,680

3,581

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

4,261

Mokėjimai

-2

0,680

1,460

1,148

0,726

0,247

0,000

0,000

0,000

4,261

2 antraštinė dalis:

Įsipareigojimai

1a)

1,615

4,124

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

5,739

Mokėjimai

2a)

1,615

1,715

1,298

0,865

0,247

0,000

0,000

0,000

5,739

3 antraštinė dalis:

Įsipareigojimai

3a)

196,000

280,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

476,000

Mokėjimai

3b)

70,400

84,400

113,200

103,600

40,400

32,000

18,000

14,000

476,000

IŠ VISO asignavimų bendrajai įmonei „EuroHPC“

Įsipareigojimai

=1+1a +3a

198,295

287,705

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

486,000

Mokėjimai

=2+2a+3b

72,695

87,575

115,645

105,191

40,894

32,000

18,000

14,000

486,000

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

CONNECT GD

 

 

2019 metai

2020 metai

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

IŠ VISO

Žmogiškieji ištekliai (2 teisės aktais numatyti AD etato vienetai, 1 AC etato vienetas) 38

0,346

0,346

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,692

Kitos administracinės išlaidos

0,000

0,000

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,000

IŠ VISO CONNECT GD

Asignavimai

0,346

0,346

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,692

 

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

5

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

CONNECT GD

 

 

2019 
metai

2020 
metai

2021
 metai

2022
 metai

2023

 metai

2024 
metai

2025 
metai

2026 
metai

IŠ VISO

Žmogiškieji ištekliai (2 teisės aktais numatyti AD etato vienetai, 1 AC etato vienetas) 39

0,208

0,208

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,416

Kitos administracinės išlaidos

0,000

0,000

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,000

IŠ VISO CONNECT GD

Asignavimai

0,208

0,208

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,416

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos 
5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,208

0,208

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

0,416

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

 

 

 

2019 metai

2020 metai

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

=1+1a +3a

198,849

288,259

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

0,000

487,108

Mokėjimai

=2+2a+3b

73,249

88,129

115,645

105,191

40,894

32,000

18,000

14,000

487,108

3.2.2.Numatomas poveikis bendrosios įmonės „EuroHPC“ asignavimams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Nurodyti tikslus ir rezultatus

 

 

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

IŠ VISO

 

metai

metai

metai

metai

metai

metai

metai

metai

 

REZULTATAI

 

Rūšis

Vidutinės sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Numeris

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

 

1 KONKRETUS TIKSLAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2014–2020 m. bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“

40„Pažangus mokslas“ – Ateities ir besiformuojančios technologijos

8,8

9

68

10

100

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

19

168

- Rezultatas

„Pažangus mokslas“ – Mokslinių tyrimų infrastruktūra

44,0

1

8

1

80

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

2

88

- Rezultatas

Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas – Informacinės ir ryšių technologijos

30,0

3

80

1

40

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

4

120

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

13

156

12

220

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

25

376

2 KONKRETUS TIKSLAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP)

- Rezultatas

Informacinės ir ryšių technologijos

50,0

1

40

1

60

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

2

100

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

1

40

1

60

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

2

100

IŠ VISO SĄNAUDŲ

147

196

13

280

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

27

476

3.2.3.Numatomas poveikis BĮ „EuroHPC“ žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

Darbuotojų skaičių (visos darbo dienos ekvivalentas)

 

2019 metai

2020 metai

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

IŠ VISO

Pareigūnai (AD lygio)

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Pareigūnai (AST lygio)

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Sutartininkai

7

10

11

11

11

9

7

5

71

Laikinieji darbuotojai

4

4

4

4

4

4

4

3

31

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

0

1

1

1

0

0

0

0

3

IŠ VISO

11

15

16

16

15

13

11

8

105

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

 

2019 metai

2020 metai

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

IŠ VISO

Pareigūnai (AD lygio)

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Pareigūnai (AST lygio)

0

0

0

0

0

0

0

0

0

Sutartininkai

0,25

0,7

0,77

0,77

0,77

0,63

0,49

0,35

4,725

Laikinieji darbuotojai

0,28

0,552

0,552

0,552

0,552

0,552

0,552

0,414

4,002

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

0

0,078

0,078

0,078

0

0

0

0

0,234

IŠ VISO

0,521

1,33

1,4

1,4

1,322

1,182

1,042

0,764

8,961

Siekdamas užtikrinti darbuotojų skaičiaus neutralumą, laikydamasis 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstitucinio susitarimo 27 punkto, pagal kurį reikalaujama, kad visos institucijos, įstaigos ir agentūros 5 % sumažintų darbuotojų skaičių, CONNECT GD papildomų bendrosios įmonės darbuotojų skaičių iš dalies kompensuos sumažindamas savo esamų pareigūnų ir išorės darbuotojų (t. y. etatų plano darbuotojų ir šiuo metu dirbančių išorės darbuotojų) skaičių. Konkrečios sąlygos turės būti galutinai suderintos tarpusavyje ir turėtų derėti su CNECT GD darbuotojų skaičiaus mažinimo planu, susijusiu su Liuksemburgo susitarimu dėl skaitmeninio poliaus sukūrimo.

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi etato ekvivalentai). Etatų planas

Pareigų grupė ir lygis

2019 
metai

2020 metai

2021 
metai

2022 
metai

2023 

metai

2024 
metai

2025 
metai

2026 
metai

AD16

 

 

 

 

 

 

 

 

AD15

 

 

 

 

 

 

 

 

AD14

1

1

1

1

1

1

1

1

AD13

 

 

 

 

 

 

 

 

AD12

1

1

1

1

2

2

2

2

AD11

1

1

1

1

 

 

 

 

AD10

 

 

 

 

 

 

 

 

AD9

 

 

 

 

 

 

 

 

AD8

 

 

 

 

1

1

1

0

AD7

1

1

1

1

 

 

 

 

AD6

 

 

 

 

 

 

 

 

AD5

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso AD

4

4

4

4

4

4

4

3

AST11

 

 

 

 

 

 

 

 

AST10

 

 

 

 

 

 

 

 

AST9

 

 

 

 

 

 

 

 

AST8

 

 

 

 

 

 

 

 

AST7

 

 

 

 

 

 

 

 

AST6

 

 

 

 

 

 

 

 

AST5

 

 

 

 

 

 

 

 

AST4

 

 

 

 

 

 

 

 

AST3

 

 

 

 

 

 

 

 

AST2

 

 

 

 

 

 

 

 

AST1

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso AST

0

0

0

0

0

0

0

0

AST / SC 6

 

 

 

 

 

 

 

 

AST / SC 5

 

 

 

 

 

 

 

 

AST / SC 4

 

 

 

 

 

 

 

 

AST / SC 3

 

 

 

 

 

 

 

 

AST / SC 2

 

 

 

 

 

 

 

 

AST / SC 1

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso AST / SC

0

0

0

0

0

0

0

0

Numatomas poveikis darbuotojams (papildomi darbuotojai). Išorės personalas

Sutartininkai

2019 
metai

2020 
metai

2021 
metai

2022 
metai

2023 
metai

2024 
metai

2025 
metai

2026 
metai

IV pareigų grupė

1

1

1

1

1

1

1

1

III pareigų grupė

4

7

8

9

9

8

6

4

II pareigų grupė

2

2

2

1

1

 

 

 

I pareigų grupė

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

7

10

11

11

11

9

7

5

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

2019 
metai

2020 metai

2021 
metai

2022 
metai

2023 
metai

2024 
metai

2025 
metai

2026 
metai

Iš viso

0

1

1

1

0

0

0

0

2019 m. (pirmaisiais metais) vidutiniškai darbuotojai turėtų būti įdarbinti 2019 m. liepos mėn. (t. y. tais metais atsižvelgiama tik į 50 % vidutinių sąnaudų).

3.2.3.2.Numatomi pagrindinio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

 

2019 metai

2020 metai

2021 metai

2022 metai

2023 metai

2024 metai

2025 metai

2026 metai

Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

 

 

 

 

 

 

 

 

09 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

1

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

09 01 01 02 (Delegacijos)

 

 

 

 

 

 

 

 

09 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

2

2

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

 

 

 

 

 

 

 

 

Išorės darbuotojai (etato ekvivalento vienetais: etato ekvivalentas)  41

 

 

 

 

 

 

 

 

09 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

1

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

09 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)

 

 

 

 

 

 

 

 

09 01 04 yy 42

- būstinėje 43

 

 

 

 

 

 

 

 

- delegacijose

 

 

 

 

 

 

 

 

09 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai)

1

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

 

 

 

 

 

 

 

 

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO

5

5

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

Dalyvavimas valdymo įstaigų veikloje ir veiklos stebėsena ir (arba) veiklos ataskaitų teikimas

Išorės darbuotojai

Parama pareigūnams

V priedo 3 skirsnyje turėtų būti pateiktas etato ekvivalentų išlaidų apskaičiavimo aprašymas.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

   Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

   Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

   Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą 44 .

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

 

2019 
metai

2020 metai

2021 
metai

2022 
metai

2023 
metai

2024
 metai

2025
 metai

2026 
metai

IŠ VISO

„EuroHPC“ valstybės narės – įnašas grynaisiais pinigais administracinėms išlaidoms padengti

0,000

0,000

0,679

1,326

1,973

2,252

2,043

1,727

10,000

„EuroHPC“ valstybės narės – įnašas grynaisiais pinigais veiklos išlaidoms padengti

70,400

84,400

113,200

103,600

40,400

32,000

18,000

14,000

476,000

Privatūs nariai – įnašas grynaisiais pinigais administracinėms išlaidoms padengti

0,000

0,000

0,136

0,265

0,395

0,450

0,409

0,345

2,000

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

70,400

84,400

114,015

105,191

42,768

34,702

20,452

16,072

488,000

* taip pat galimi „EuroHPC“ valstybių narių nepiniginiai įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

   Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

   Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

   nuosaviems ištekliams

   įvairioms įplaukoms

(1)    Komisijos komunikatas „Itin našus skaičiavimas. Europa pasaulinėse lenktynėse“ (COM(2012) 45 final).
(2)     http://ec.europa.eu/newsroom/document.cfm?doc_id=43815 ,
https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/belgium-joins-european-cooperation-high-performance-computing  
(3)    Kompiuterio našumas nustatomas matuojant slankiojo kablelio operacijų per sekundę (flopų) skaičių. Vienas petaflopas (petalygmens įrenginiai) atitinka dešimt penkioliktuoju laipsniu flopų, o vienas eksaflopas (eksalygmens įrenginiai) atitinka dešimt pakeltų aštuonioliktuoju laipsniu flopų.
(4)     https://ec.europa.eu/research/iscp/pdf/policy/h2020_assoc_agreement.pdf
(5)     http://www.etp4hpc.eu/
(6)     http://www.bdva.eu/  
(7)    Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos našiosios kompiuterijos bendroji įmonė, 3 straipsnio 1 dalies a punktas.
(8)    Komunikatas „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016) 180 final) ir SWD(2016) 106.
(9)    COM(2017) 228 final.
(10)     http://www.prace-ri.eu/
(11)     https://www.geant.org
(12)    Europos Parlamentas, Pranešimas dėl Europos debesijos iniciatyvos (2016/2145(INI)), Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, Briuselis, 2017 m. sausio 26 d.
(13)     http://www.ecsel.eu/.  
(14)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).
(15)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).
(16)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).
(17)    2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).
(18)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(19)    2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (OL L 86, 2014 3 21, p. 14).
(20)    2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002.
(21)    Komisijos komunikatas „2020 m. EUROPA. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020 final.
(22)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“, COM(2016) 178 final.
(23)    COM(2017) 228 final.
(24)    COM(2016) 178 final.
(25)    Komisijos komunikatas „Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijai“ (OL C 188, 2014 6 20, p. 4).
(26)    2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių ( OL L 362, 2012 12 31, p. 1 ).
(27)    2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 110/2014 dėl pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnyje ( OL L 38, 2014 2 7, p. 2 ).
(28)    1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones ( OL L 56, 1968 3 4, p. 1 ).
(29)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ( OL L 292, 1996 11 15, p. 2 ).
(30)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 ( OL L 248, 2013 9 18, p. 1 ).
(31)    OL L 136, 1999 5 31, p. 15.
(32)    2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ( OL L 145, 2001 5 31, p. 43 ).
(33)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(34)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .
(35)    Prie 1 ir 2 antraštinių dalių nurodytos sumos rodo ES įnašą (iki 10 mln. EUR) bendrosios įmonės „EuroHPC“ administracinėms sąnaudoms padengti. Likusią dalį įneša kiti „EuroHPC“ nariai, kaip nurodyta 3.2.5 skirsnyje. ES įnašas pirmaisiais metais yra 100 %, tada palaipsniui mažinamas.
(36)    Prie 1 ir 2 antraštinių dalių nurodyti mokėjimų asignavimai pagrįsti metiniu visų atitinkamų įsipareigojimų asignavimų panaudojimu, o prie 3 antraštinės dalies nurodyti mokėjimo asignavimai nustatomi atsižvelgiant į netiesioginių veiksmų pobūdį ir jų mokėjimo grafiką (išankstinis finansavimas, tarpiniai mokėjimai ir likučio sumokėjimas).
(37)    Prie 2020 metų 1 ir 2 antraštinių dalių nurodyti tų metų įsipareigojimai ir iš anksto numatyti 2021–2026 m. laikotarpio likusių bendrosios įmonės metų įsipareigojimai.
(38)    Apima programos „Horizontas 2020“ veiksmų administravimą. Visos darbo dienos ekvivalento sąnaudos apskaičiuojamos pagal vidutines metines išlaidas AD (138 000 EUR) ir AST (70 000 EUR) rangų darbuotojams.
(39)    Apima EITP veiksmų administravimą. Visos darbo dienos ekvivalento sąnaudos apskaičiuojamos pagal vidutines metines išlaidas AD (138 000 EUR) ir AST (70 000 EUR) rangų darbuotojams.
(40)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED = jaunesnieji atstovybės ekspertai („Junior Experts in Delegations“).
(41)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
(42)    Paprastai struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondo (EŽF) atveju.
(43)    Žr. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 11 ir 17 straipsnius.

Briuselis, 2018 01 11

COM(2018) 8 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Tarybos reglamento

dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės steigimo

{SWD(2018) 5 final}
{SWD(2018) 6 final}


BENDROSIOS ĮMONĖS „EuroHPC“ ĮSTATAI

1 straipsnis

Užduotys

Bendrosios įmonės užduotys:

(a)telkti Bendrosios įmonės veiklai finansuoti skirtas viešojo ir privačiojo sektorių lėšas;

(b)pagal Bendrosios įmonės taisykles įsigyti bent du beveik eksalygmens superkompiuterius, kurie būtų tarp dešimties galingiausiųjų pasaulyje, šiuo tikslu naudojant pagal programą „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės programas skiriamas Sąjungos biudžeto lėšas ir dalyvaujančių valstybių įnašus;

(c)inicijuoti ir administruoti beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo procedūrą, vertinti gautus pasiūlymus, skirti turimų lėšų neviršijantį finansavimą, stebėti, kaip vykdoma sutartis, ir administruoti sutartis;

(d)pagal šio reglamento 11 straipsnyje nurodytas savo finansines taisykles atrinkti beveik eksalygmens superkompiuterių prieglobos paslaugą teikiantį subjektą;

(e)pagal šio reglamento 11 straipsnyje nurodytas savo finansines taisykles sudaryti su prieglobos paslaugą teikiančiu subjektu prieglobos susitarimą dėl beveik eksalygmens superkompiuterių eksploatavimo ir priežiūros, taip pat stebėti, ar laikomasi prieglobos susitarime nustatytų sąlygų, įskaitant reikalavimus dėl įsigytų superkompiuterių priėmimo bandymų;

(f)teikti bent dviem petalygmens superkompiuteriams įsigyti skirtą finansinę paramą;

(g)nustatyti bendrąsias ir specialiąsias prieigos prie superkompiuterių sąlygas ir stebėti, kaip jais naudojamasi;

(h)teikti finansinę paramą (daugiausia dotacijas), kurią naudojant visų pirma būtų kuriamos prie eksalygmens artėjančios naujos kartos pagrindinės našiosios kompiuterijos technologijos ir sistemos, apimančios pačias įvairiausias europines technologijas – mažai energijos vartojančius mikroprocesorius ir susijusias technologijas, programinę įrangą, algoritmus, programavimo modelius ir priemones, naujovišką architektūrą ir bendro projektavimo modeliu grindžiamą jų integravimą į sistemą;

(i)teikti finansinę paramą (daugiausia dotacijas), visų pirma taikomosioms programoms, komunikacijai, informavimo ir profesinio tobulėjimo veiklai, siekiant į našiosios kompiuterijos sektorių pritraukti žmogiškųjų išteklių ir patobulinti su ekosistema susijusius įgūdžius ir inžinerinę praktinę patirtį;

(j)neviršijant turimų lėšų skelbti atvirus kvietimus teikti pasiūlymus ir skirti finansavimą moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;

(k)stebėti, kaip įgyvendinami veiksmai, ir administruoti dotacijų susitarimus;

(l)užtikrinti tvarų Bendrosios įmonės valdymą;

(m)stebėti bendrą pažangą siekiant Bendrosios įmonės tikslų;

(n)plėtoti glaudų bendradarbiavimą ir užtikrinti koordinavimą su Sąjungos ir nacionalinio lygmens veikla, įstaigomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų užtikrinta sinergija ir sėkmingiau panaudojami našiosios kompiuterijos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatai;

(o)rengti daugiametį strateginį planą, rengti ir įgyvendinti atitinkamus įgyvendinamuosius darbo planus ir prireikus tą daugiametį strateginį planą tikslinti;

(p)vykdyti informacijos, komunikacijos, naudojimo ir sklaidos veiklą taikant, mutatis mutandis, Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 28 straipsnį, taip pat užtikrinti, kad išsami informacija apie kvietimų teikti pasiūlymus rezultatus būtų teikiama ir prieinama bendroje programos „Horizontas 2020“ elektroninėje duomenų bazėje;

(q)atlikti visas kitas šio reglamento 3 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti reikalingas užduotis.

2 straipsnis

Nariai

(1)Bendrosios įmonės nariai yra:

(a)Sąjunga, atstovaujama Komisijos;

(b)Belgija, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Šveicarija ir Vokietija;

(c)patvirtinimo raštu šiuos įstatus pripažinusios asociacijos: Europos našiosios kompiuterijos technologijų platforma (ETP4HPC) – pagal Nyderlandų teisę registruota asociacija, kurios registruotoji buveinė yra Amsterdame (Nyderlandai), ir pagal Belgijos teisę registruota Didžiųjų duomenų vertės asociacija (BDVA), kurios registruotoji buveinė yra Briuselyje (Belgija).

(2)Kiekviena dalyvaujanti valstybė skiria savo atstovus į Bendrosios įmonės organus ir nurodo už jos įsipareigojimų, susijusių su Bendrosios įmonės veikla, vykdymą atsakingą nacionalinį subjektą ar subjektus.

3 straipsnis

Narystės pokyčiai

(1)2 straipsnio 1 dalies b punkte nenurodytos valstybės narės arba asocijuotosios šalys Bendrosios įmonės narėmis tampa pateikusios valdybai raštą, kuriuo pripažįsta šiuos įstatus ir visas kitas nuostatas, kuriomis reglamentuojamas Bendrosios įmonės veikimas, ir turi laikytis sąlygos prisidėti prie 15 straipsnyje nurodyto finansavimo Bendrosios įmonės tikslams pasiekti.

(2)Paraišką dėl narystės Bendrojoje įmonėje gali pateikti visi tose šalyse įsisteigę juridiniai asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai remiantys mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėje narėje ar programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje, su sąlyga, kad jie prisidės prie 15 straipsnyje nurodyto finansavimo šio reglamento 3 straipsnyje nurodytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti ir pripažįsta Bendrosios įmonės įstatus.

(3)Visos paraiškos dėl narystės Bendrojoje įmonėje pagal 2 dalies nuostatas teikiamos valdybai. Valdyba paraišką įvertina, atsižvelgdama į pareiškėjo reikšmę ir galimą pridėtinę vertę siekiant Bendrosios įmonės tikslų, ir priima dėl jos sprendimą.

(4)Bet kuris Bendrosios įmonės narys gali nutraukti savo narystę. Toks narystės nutraukimas įsigalioja ir yra neatšaukiamas praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo kitiems nariams. Nuo narystės nutraukimo dienos buvęs narys atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos Bendroji įmonė patvirtino ar prisiėmė iki pranešimo apie narystės nutraukimą.

(5)Narystės Bendrojoje įmonėje perduoti trečiajai šaliai be išankstinio valdybos pritarimo negalima.

(6)Pagal šį straipsnį įvykus narystės pokyčių, Bendroji įmonė savo interneto svetainėje nedelsdama paskelbia atnaujintą narių sąrašą ir nurodo tų pokyčių datas.

4 straipsnis

Bendrosios įmonės organai

Bendrosios įmonės organai yra:

(a)valdyba;

(b)vykdomasis direktorius;

(c)Pramonės ir mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė.

5 straipsnis

Valdybos sudėtis

Valdybą sudaro dalyvaujančių valstybių ir Komisijos atstovai.

Kiekviena dalyvaujanti valstybė ir Komisija skiria po vieną atstovą, kuris valdyboje turi atitinkamai dalyvaujančios valstybės ir Komisijos balsavimo teises.

6 straipsnis

Valdybos veikimas

(1)Sąjungai priklauso 50 % balsavimo teisių. Sąjungos balsavimo teisės yra nedalomos.

Dalyvaujančių valstybių balsavimo dėl 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų bendrųjų administracinių užduočių teisės turi būti proporcingos jų faktiniams finansiniams įsipareigojimams remti Bendrosios įmonės veiklą tos įmonės veikimo laikotarpiu.

(2)Dalyvaujančių valstybių balsavimo dėl 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų užduočių, susijusių su Bendrosios įmonės veiksmų įgyvendinimu, teisės turi būti proporcingos jų faktiniams įnašams į Bendrosios įmonės veiklą Bendrosios įmonės veikimo laikotarpiu.

Dalyvaujančių valstybių balsavimo teisės apskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiant į įnašus, skirtus nuo jų narystės Bendrojoje įmonėje pradžios. Apskaičiuojant balsavimo teises, į dalyvaujančių valstybių įnašus, kuriais jos prisideda prie Bendrosios įmonės įsigytų superkompiuterių eksploatavimo išlaidų, ir dalyvaujančių valstybių įnašus, kuriais jos prisideda prie petalygmens superkompiuterių įsigijimo išlaidų, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jas ex ante patvirtino nepriklausomas auditorius.

Teisę balsuoti dėl klausimų, susijusių su Bendrosios įmonės įsigyjamu beveik eksalygmens superkompiuteriu, Bendrojoje įmonėje dalyvaujančios valstybės turi tik tuo atveju, jei prie eksalygmens superkompiuterio įsigijimo ar eksploatavimo jos prisideda skirdamos finansinį ar nepiniginį įnašą. Visų pirma, dalyvaujanti valstybė turi teisę balsuoti dėl darbo plano ir su viešuoju pirkimu susijusių atitinkamų išlaidų sąmatų, prieglobos paslaugą teikiančio subjekto atrankos, viešojo pirkimo sutarčių skyrimo, prieigos teisių paskirstymo ir nuosavybės teisių perdavimo prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

Teisę balsuoti dėl klausimų, susijusių su Bendrosios įmonės vykdomais netiesioginiais veiksmais, Bendrojoje įmonėje dalyvaujančios valstybės turi tik tuo atveju, jei jos Bendrajai įmonei skiria finansinį įnašą atitinkamoms darbo plano dalims įgyvendinti. Visų pirma, šiuo atveju dalyvaujanti valstybė turi teisę balsuoti dėl darbo plano ir su netiesioginiais veiksmais susijusių atitinkamų išlaidų sąmatų, taip pat dėl finansuoti atrinktų netiesioginių veiksmų sąrašo.

(3)Valdybos nariai deda visas pastangas, kad pasiektų bendrą sutarimą. Nepasiekus bendro sutarimo, valdyba priima sprendimus bent 75 % visų balsų, įskaitant posėdyje nedalyvaujančių narių balsus, dauguma.

(4)Bet kuris kitas nei Sąjunga Bendrosios įmonės narys, kuris per valdybos nustatytą šešių mėnesių laikotarpį neįvykdo savo įsipareigojimų, susijusių su reglamento 5 straipsnyje nurodytais įnašais, netenka teisės balsuoti valdyboje ir prieigos prie Bendrajai įmonei priklausančių beveik eksalygmens superkompiuterių, kol neįvykdys savo įsipareigojimų.

(5)Valdyba dvejų metų laikotarpiui išsirenka pirmininką. Valdybos sprendimu pirmininko kadencija gali būti pratęsiama tik vieną kartą.

(6)Valdyba rengia eilinius posėdžius bent du kartus per metus. Komisijos, dalyvaujančių valstybių atstovų daugumos, pirmininko arba vykdomojo direktoriaus prašymu pagal 15 straipsnio 5 dalį ji gali sušaukti neeilinius posėdžius. Valdybos posėdžius sušaukia jos pirmininkas; jie paprastai vyksta Bendrosios įmonės buveinėje.

Valdybos kvorumą sudaro Komisija ir bent trys dalyvaujančių valstybių atstovai.

Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, išskyrus atvejus, kai valdyba nusprendžia kitaip, tačiau neturi balsavimo teisės. Kiekvienu konkrečiu atveju valdyba į savo posėdžius dalyvauti stebėtojų teisėmis gali pakviesti kitų asmenų.

Bet kuri valstybė narė arba asocijuotoji šalis, kuri nėra Bendrosios įmonės narė, gali dalyvauti valdyboje stebėtojo teisėmis. Stebėtojai gauna visus susijusius dokumentus ir gali patarti valdybai priimant bet kurį sprendimą. Visi tokie stebėtojai laikosi valdybos nariams taikomų konfidencialumo taisyklių.

(7)Narių atstovai nėra asmeniškai atsakingi už veiksmus, padarytus pagal jiems suteiktus atstovų valdyboje įgaliojimus.

(8)Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles. Tos taisyklės apima konkrečias interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos, taip pat neskelbtinos informacijos konfidencialumo užtikrinimo procedūras.

(9)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės pirmininkas ir Infrastruktūros patariamosios grupės pirmininkas turi teisę dalyvauti valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir dalyvauti jos svarstymuose, kai svarstomi su jų užduotims susiję klausimai, tačiau jie neturi balsavimo teisių.

7 straipsnis

Valdybos užduotys

(1)Valdybai tenka bendroji atsakomybė už Bendrosios įmonės strategiją bei veiklą ir ji prižiūri, kaip vykdoma Bendrosios įmonės veikla, taip pat užtikrina, kad netiesioginių veiksmų dalyviams skirstant viešąsias lėšas būtų tinkamai laikomasi sąžiningumo ir skaidrumo principų.

(2)Komisija, atlikdama savo vaidmenį valdyboje, siekia užtikrinti Bendrosios įmonės veiklos ir pagal Sąjungos finansavimo programas vykdomos atitinkamos veiklos koordinavimą, kad nustatant bendrai atliekamų mokslinių tyrimų prioritetus būtų užtikrinama sinergija.

(3)Valdyba visų pirma atlieka šias bendrąsias administracines Bendrosios įmonės užduotis:

(a)pagal šių įstatų 3 straipsnio 2 dalį vertina, priima ar atmeta paraiškas dėl narystės;

(b)sprendžia dėl nario, kuris nevykdo įsipareigojimų, narystės Bendrojoje įmonėje nutraukimo;

(c)pagal šio reglamento 11 straipsnį tvirtina Bendrosios įmonės finansines taisykles;

(d)tvirtina Bendrosios įmonės metinį biudžetą, įskaitant atitinkamą personalo etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal pareigų grupes ir lygį skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu;

(e)pagal šio reglamento 13 straipsnio 2 dalį darbuotojų atžvilgiu vykdo paskyrimų tarnybos įgaliojimus;

(f)skiria ir atleidžia vykdomąjį direktorių, pratęsia jo kadenciją, teikia jam rekomendacijas ir stebi jo darbo rezultatus;

(g)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją tvirtina programų biuro organizacinę struktūrą;

(h)tvirtina 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį planą;

(i)tvirtina metinę veiklos ataskaitą, įskaitant 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitinkamas išlaidas;

(j)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją prireikus užtikrina, kad būtų įsteigta Bendrosios įmonės vidaus audito grupė;

(k)pagal vykdomojo direktoriaus rekomendaciją rengia Bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

(l)prireikus pagal šio reglamento 13 straipsnio 3 dalį rengia Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

(m)prireikus pagal šio reglamento 14 straipsnio 2 dalį rengia nacionalinių ekspertų delegavimo į Bendrąją įmonę ir stažuotojų darbo taisykles;

(n)prireikus steigia patariamąsias grupes, kurios papildo Bendrosios įmonės organus;

(o)prireikus Bendrosios įmonės nario siūlymu teikia Komisijai prašymą iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(p)tvirtina tipinį prieglobos susitarimą, kuris turi būti pridedamas prie prieglobos paslaugą teikiančio subjekto atrankos procedūros dokumentų;

(q)atsako už visas užduotis, kurių Bendroji įmonė nėra konkrečiai paskyrusi vykdyti vienam iš savo organų; ji gali tokias užduotis pavesti bet kuriam iš Bendrosios įmonės organų.

(4)Valdyba visų pirma atlieka šias užduotis, susijusias su Bendrosios įmonės veiksmų vykdymu:

(a)tvirtina 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo planą ir atitinkamas išlaidų sąmatas;

(b)atsižvelgdama į darbo planą, tvirtina kvietimų teikti pasiūlymus procedūros inicijavimą;

(c)tvirtina pagal nepriklausomų ekspertų grupės parengtą eilės sąrašą finansuoti atrinktų veiksmų sąrašą;

(d)atsižvelgdama į darbo planą, tvirtina kvietimų dalyvauti konkurse pradžią;

(e)tvirtina finansuoti atrinktus konkurso tvarka gautus pasiūlymus;

(f)nustato bendrąsias ir specialiąsias prieigos sąlygas, kuriomis akademinių įstaigų, viešojo ir pramonės sektorių atstovai gali naudotis Bendrosios įmonės infrastruktūra, taip pat parengia paslaugų kainoraštį;

(g)nustato teises naudotis Sąjungai skirtu prieigos prie petalygmens superkompiuterių, kuriems įsigyti Bendroji įmonė skiria finansinį įnašą, laiku;

(h)nustato teises naudotis Sąjungai skirtu prieigos prie beveik eksalygmens superkompiuterių laiku;

(i)nustato mokesčio už šio reglamento 12 straipsnyje nurodytas komercines paslaugas dydį ir sprendžia dėl naudojimosi šiomis mokamomis paslaugomis laiko paskirstymo;

(j)kasmet sprendžia dėl pajamų, surinktų apmokestinant šio reglamento 12 straipsnyje nurodytas komercines paslaugas, panaudojimo;

(k)sprendžia dėl galimybių pagal reglamento 8 straipsnio 2 dalį perduoti beveik eksalygmens kompiuterių nuosavybės teises prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

8 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus skyrimas, atleidimas ar kadencijos pratęsimas

(1)Vykdomąjį direktorių iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, taikydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, skiria valdyba. Prireikus Komisija į atrankos procedūrą gali įtraukti kitų Bendrosios įmonės narių atstovų.

Visų pirma tinkamas atstovavimas kitiems Bendrosios įmonės nariams gali būti užtikrinamas atrankos procedūros pirminės atrankos etape. Tuo tikslu dalyvaujančios valstybės bendru sutarimu valdybos vardu paskiria atstovą ir stebėtoją.

(2)Vykdomasis direktorius yra vienas iš darbuotojų ir pagal Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą yra įdarbinamas kaip Bendrosios įmonės laikinasis darbuotojas.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi Bendrajai įmonei atstovauja valdybos pirmininkas.

(3)Vykdomasis direktorius skiriamas trejų metų kadencijai. Iki to laikotarpio pabaigos Komisija, prireikus kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis ir privačiais nariais, įvertina vykdomojo direktoriaus darbo rezultatus ir būsimas Bendrosios įmonės užduotis bei iššūkius.

(4)Valdyba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriame atsižvelgta į 3 dalyje numatytą vertinimą, gali vieną kartą ne ilgiau kaip ketveriems metams pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.

(5)Vykdomasis direktorius, kurio kadencija pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

(6)Atleisti vykdomąjį direktorių savo sprendimu gali tik valdyba, gavusi Komisijos, prireikus kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis ir privačiais nariais, pateiktą pasiūlymą.

9 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

(1)Vykdomasis direktorius yra vykdomasis vadovas, atsakingas už kasdienį Bendrosios įmonės valdymą, vykdomą vadovaujantis valdybos sprendimais.

(2)Vykdomasis direktorius yra Bendrosios įmonės teisinis atstovas. Vykdomasis direktorius yra atskaitingas valdybai ir vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų.

(3)Vykdomasis direktorius vykdo Bendrosios įmonės biudžetą.

(4)Vykdomasis direktorius visų pirma nepriklausomai atlieka šias užduotis:

(a)konsoliduoja ir teikia valdybai tvirtinti daugiamečio strateginio plano, kurį sudaro Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos pasiūlyta daugiametė strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir dalyvaujančių valstybių ir Komisijos pateiktos daugiametės finansinės perspektyvos, projektą;

(b)rengia ir teikia valdybai tvirtinti metinio biudžeto projektą, įskaitant atitinkamą personalo etatų planą, kuriame nurodomas laikinų etatų pagal kiekvieną lygį ir pareigų grupę skaičius, taip pat sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičius, išreikštas etato ekvivalentu;

(c)rengia ir teikia valdybai tvirtinti metinio darbo plano projektą, kuriame nurodoma kvietimų teikti pasiūlymus ir kvietimų dalyvauti konkurse, kurie yra būtini siekiant įvykdyti Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos pasiūlytą mokslinių tyrimų ir inovacijų planą ir viešojo pirkimo planus, apimtis ir dalyvaujančių valstybių ir Komisijos pasiūlytos atitinkamos išlaidų sąmatos;

(d)teikia valdybai metines sąskaitas, kad ji pateiktų savo nuomonę;

(e)rengia ir teikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie atitinkamas išlaidas;

(f)pasirašo konkrečius dotacijų susitarimus, sprendimus ir sutartis;

(g)pasirašo viešojo pirkimo sutartis;

(h)stebi, kaip eksploatuojami Bendrajai įmonei priklausantys arba jos finansuojami petalygmens ir beveik eksalygmens superkompiuteriai (be kita ko, stebi, kaip skirstomas prieigos laikas, akademinės bendruomenės atstovams ir pramoniniams naudotojams garantuojamos prieigos teisės ir užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė);

(i)įgyvendina Bendrosios įmonės komunikacijos politiką;

(j)organizuoja, orientuoja ir prižiūri Bendrosios įmonės veiklą ir darbuotojus pagal valdybos suteiktus įgaliojimus, kaip nustatyta šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje;

(k)nustato efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, užtikrina jos veikimą ir valdybai praneša apie visus reikšmingus jos pakeitimus;

(l)užtikrina, kad būtų atliekamas rizikos vertinimas ir rizikos valdymas;

(m)imasi kitų priemonių, kurių reikia šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų Bendrosios įmonės tikslų įgyvendinimo pažangai įvertinti;

(n)atlieka visas kitas valdybos jam patikėtas ar paskirtas užduotis.

(5)Vykdomasis direktorius įsteigia programų biurą, už kurį yra atsakingas ir kuris vykdo visas su šiuo reglamentu susijusias pagalbines užduotis. Programų biure dirba Bendrosios įmonės darbuotojai; biuras visų pirma atlieka šias užduotis:

(a)padeda kurti ir valdyti tinkamą apskaitos sistemą pagal šio reglamento 11 straipsnyje nurodytas finansines taisykles;

(b)administruoja darbo plane numatytus kvietimus teikti pasiūlymus ir dotacijų susitarimus bei sprendimus;

(c)administruoja darbo plane numatytus kvietimus dalyvauti konkurse ir sutartis;

(d)administruoja prieglobos paslaugą teikiančio subjekto atrankos procesą ir sprendimus;

(e)nariams ir kitiems Bendrosios įmonės organams teikia visą aktualią informaciją ir paramą, kurių jiems reikia savo pareigoms atlikti, taip pat atsako į jų konkrečius prašymus;

(f)atlieka Bendrosios įmonės organų sekretoriato funkcijas ir teikia pagalbą valdybos įsteigtoms patariamosioms grupėms.

10 straipsnis

Pramonės ir mokslo patariamosios tarybos sudėtis

(1)Pramonės ir mokslo patariamąją tarybą sudaro Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė ir Infrastruktūros patariamoji grupė.

(2)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dvylika narių, kurių ne daugiau kaip šešis skiria privatūs nariai ir ne daugiau kaip šešis skiria valdyba. Valdyba nustato jos skiriamiems nariams taikomus konkrečius kriterijus ir jų atrankos tvarką.

(3)Infrastruktūros patariamąją grupę sudaro ne daugiau kaip dvylika narių. Valdyba nustato konkrečius kriterijus bei atrankos tvarką ir paskiria savo narius. Nariais gali būti tik asmenys, neturintys interesų konflikto.

11 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės veikimas

(1)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

(2)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą koordinuoja vienas ar daugiau narių.

(3)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė išrenka savo pirmininką.

(4)Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodo ją sudarančius subjektus, paskirtus atstovauti patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

12 straipsnis

Infrastruktūros patariamosios grupės veikimas

(1)Infrastruktūros patariamoji grupė posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus.

(2)Infrastruktūros patariamoji grupė prireikus gali skirti darbo grupes, kurių veiklą koordinuoja vienas ar daugiau narių.

(3)Infrastruktūros patariamoji grupė išsirenka savo pirmininką.

(4)Infrastruktūros patariamoji grupė tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodo ją sudarančius subjektus, paskirtus atstovauti patariamajai grupei, ir jų kadencijos trukmę.

13 straipsnis

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamosios grupės užduotys

Mokslinių tyrimų ir inovacijų patariamoji grupė:

(a)rengia ir reguliariai atnaujina 20 straipsnyje nurodytos daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės, kuri būtina šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Šiame daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projekte turėtų būti nurodyti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos prioritetai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi kuriant bei diegiant našiosios kompiuterijos technologijas ir ugdant būtiniausius gebėjimus įvairiose taikymo srityse, taip siekiant padidinti Europos konkurencingumą ir padėti kurti naujas rinkas ir visuomenei naudingas prietaikas. Jį reikėtų reguliariai peržiūrėti atsižvelgiant į Europos mokslo ir pramonės poreikių pokyčius;

(b)laikydamasi valdybos nustatytų terminų, vykdomajam direktoriui teikia daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektą, kuriuo remiantis rengiamas darbo planas;

(c)rengia viešąsias konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai, turintys našiosios kompiuterijos srities interesų: jie informuojami apie daugiametės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės projektą ir atitinkamų metų mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos plano projektą, taip pat renkama su tais projektais susijusi grįžtamoji informacija.

14 straipsnis

Infrastruktūros patariamosios grupės užduotys

(1)Infrastruktūros patariamoji grupė valdybai teikia konsultacijas dėl Bendrosios įmonės beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo. Ji:

(a)rengia ir reguliariai atnaujina 20 straipsnyje nurodytos daugiametės strateginės beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo darbotvarkės, kuri būtina šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti, projektą. Į šį daugiamečio strateginio plano projektą turėtų būti įtraukiamos prieglobos paslaugą teikiančių subjektų atrankos ir infrastruktūros įsigijimo planavimo specifikacijos; šiuo tikslu jame turėtų būti nurodyta būtino pajėgumų didinimo apimtis, taikomųjų programų rūšys, tikslinės naudotojų bendruomenės, sistemos architektūra ir integravimo į nacionalinę našiosios kompiuterijos infrastruktūrą galimybės;

(b)laikydamasi valdybos nustatytų terminų, vykdomajam direktoriui teikia daugiametės strateginės beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo darbotvarkės projektą, kuriuo remiantis taikomos 0 nurodytos procedūros;

(c)rengia viešąsias konsultacijas, kuriose gali dalyvauti visi viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai, turintys našiosios kompiuterijos srities interesų: jie informuojami apie daugiametės strateginės beveik eksalygmens superkompiuterių įsigijimo ir eksploatavimo darbotvarkės projektą ir atitinkamų metų susijusios veiklos planą, taip pat renkama su tuo projektu ir planu susijusi grįžtamoji informacija.

15 straipsnis

Finansavimo šaltiniai

(1)Bendrąją įmonę kartu finansuoja jos nariai, dalimis mokėdami finansinius įnašus ir skirdami nepiniginius įnašus, nurodytus 2 ir 3 dalyse.

(2)Bendrosios įmonės administracinės išlaidos neturi viršyti 22 000 000 EUR, o joms padengti skiriami šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyse nurodyti finansiniai įnašai.

Jei dalis įnašo administracinėms išlaidoms padengti nepanaudojama, ji gali būti panaudota Bendrosios įmonės veiklos išlaidoms padengti.

(3)Bendrosios įmonės veiklos išlaidos padengiamos:

(a)Sąjungos finansiniu įnašu;

(b)dalyvaujančių valstybių Bendrajai įmonei skiriamais finansiniais įnašais;

(c)dalyvaujančių valstybių finansiniais įnašais, kuriais padengiamos prieglobos paslaugą teikiančio subjekto veiklos išlaidos;

(d)dalyvaujančių valstybių nepiniginiais įnašais, kuriuos sudaro prieglobos paslaugą teikiančių subjektų patirtos išlaidos, susijusios su Bendrajai įmonei priklausančių beveik eksalygmens superkompiuterių eksploatavimu, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

(e)dalyvaujančių valstybių nepiniginiais įnašais, kuriuos sudaro superkompiuterių centrų patirtos išlaidos, susijusios su petalygmens superkompiuterių bendru finansavimu, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus;

(f)privačių narių ar juos sudarančių subjektų ir susijusių subjektų nepiniginiais įnašais, kuriuos sudaro su jų vykdomais veiksmais susijusios išlaidos, atskaičiavus toms išlaidoms padengti skirtus Bendrosios įmonės įnašus ir kitus Sąjungos įnašus.

(4)Į Bendrosios įmonės biudžetą įtraukiamus išteklius sudaro šie įnašai:

(a)administracinėms išlaidoms padengti skirti narių finansiniai įnašai;

(b)veiklos išlaidoms padengti skirti narių finansiniai įnašai;

(c)visos Bendrosios įmonės gaunamos pajamos;

(d)visi kiti finansiniai įnašai, ištekliai ir pajamos.

Visos palūkanos, gautos už Bendrajai įmonei skirtus įnašus, laikomos jos pajamomis.

(5)Jeigu kuris nors Bendrosios įmonės narys nevykdo įsipareigojimų dėl savo finansinio įnašo, vykdomasis direktorius tai pažymi raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį mokėjimo įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per nustatytą laikotarpį mokėjimo įsipareigojimai neįvykdomi, vykdomasis direktorius sušaukia valdybos posėdį, kuriame sprendžiama, ar mokėjimo įsipareigojimų nevykdančio nario narystė turėtų būti panaikinta, ar reikėtų imtis kokių nors kitų priemonių, kol jis įvykdys įsipareigojimus. Mokėjimo įsipareigojimų nevykdančio nario balsavimo teisės sustabdomos, kol jis įvykdys savo mokėjimo įsipareigojimus.

(6)Bendrosios įmonės ištekliai ir veikla yra skirti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti.

(7)Bendroji įmonė valdo visą savo sukauptą turtą arba turtą, jai perduotą šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Tokiu turtu nelaikomi superkompiuteriai, kurių nuosavybės teises pagal šio reglamento 8 straipsnį Bendroji įmonė galėjo perduoti prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui.

(8)Kai pajamos viršija išlaidas, perviršis Bendrosios įmonės nariams neišmokamas, išskyrus Bendrosios įmonės likvidavimo atveju.

16 straipsnis

Dalyvaujančių valstybių įnašai

(1)Dalyvaujančios valstybės paveda Bendrajai įmonei naudoti jai skiriamus jų finansinius įnašus.

(2)Skirdamos savo finansinį įnašą Bendrajai įmonei dalyvaujančios valstybės jį išskaido ir nurodo sumas, skiriamas:

(a)superkompiuteriams įsigyti,

(b)superkompiuteriams eksploatuoti ir

(c)kitai Bendrosios įmonės finansuojamai veiklai vykdyti. 

(3)Valdyba nustato išsamias dalyvaujančių valstybių finansinio įnašo skyrimo Bendrajai įmonei sąlygas.

17 straipsnis

Finansiniai įsipareigojimai

Bendrosios įmonės finansiniai įsipareigojimai neviršija finansinių išteklių, kuriuos jos biudžetui skyrė ar įsipareigojo skirti jos nariai, sumos.

18 straipsnis

Finansiniai metai

Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

19 straipsnis

Veiklos ir finansavimo planavimas

(1)Daugiamečiame strateginiame plane išdėstoma strategija ir planai, skirti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytiems Bendrosios įmonės tikslams pasiekti. Daugiametį strateginį planą sudaro daugiametė strateginė mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė ir daugiametė strateginė superkompiuterių įsigijimo darbotvarkė, kurias rengia Pramonės ir mokslo patariamoji taryba, ir daugiametės finansinės perspektyvos, kurias rengia dalyvaujančios valstybės ir Komisija.

(2)Vykdomasis direktoriaus pateikia valdybai tvirtinti metinio arba daugiamečio darbo plano projektą, kuriame pateikiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos planas, viešojo pirkimo planas, administracinės veiklos planas ir atitinkamos išlaidų sąmatos.

(3)Darbo planas tvirtinamas iki metų, einančių prieš jo įgyvendinimą, pabaigos. Darbo planas skelbiamas viešai.

(4)Vykdomasis direktorius parengia ateinančių metų metinio biudžeto projektą ir pateikia jį tvirtinti valdybai.

(5)Konkrečių metų metinį biudžetą valdyba priima iki ankstesnių metų pabaigos.

(6)Metinis biudžetas koreguojamas siekiant atsižvelgti į Sąjungos biudžete nurodytą Sąjungos finansinio įnašo dydį.

20 straipsnis

Veiklos ir finansinių ataskaitų teikimas

(1)Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant savo pareigas pasiektus rezultatus pagal Bendrosios įmonės finansines taisykles.

Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais Bendrosios įmonės padarytą pažangą, visų pirma pagal tų metų metinį darbo planą. Metinėje veiklos ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:

(a)mokslinius tyrimus, inovacijas ir kitus atliktus veiksmus, taip pat atitinkamas išlaidas;

(b)infrastruktūros įsigijimą ir eksploatavimą, naudojimąsi ta infrastruktūra ir prieiga prie jos, įskaitant informaciją apie prieigos laiką, kuriuo faktiškai pasinaudojo kiekviena dalyvaujanti valstybė;

(c)pateiktus pasiūlymus ir konkurso tvarka gautus pasiūlymus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes;

(d)finansuoti atrinktus pasiūlymus, atskirai nurodant dalyvių rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant atskiriems dalyviams ir veiksmams skirtus Bendrosios įmonės įnašus;

(e)finansuoti atrinktus konkurso tvarka gautus pasiūlymus, atskirai nurodant rangovų rūšis, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant atskiriems rangovams ir viešojo pirkimo veiksmams skirtus Bendrosios įmonės įnašus;

(f)viešojo pirkimo veiklos rezultatus;

(g)pažangą, padarytą siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų, ir pasiūlymus dėl tolesnio šiems tikslams pasiekti būtino darbo.

(2)Valdybos patvirtinta metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai.

(3)Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. Bendrosios įmonės apskaitos pareigūnas išsiunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.

Ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 31 d. Bendroji įmonė išsiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.

Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnį gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Bendrosios įmonės preliminarių ataskaitų Bendrosios įmonės apskaitos pareigūnas parengia Bendrosios įmonės galutines ataskaitas, o vykdomasis direktorius pateikia jas valdybai, kad ji pareikštų nuomonę.

Valdyba pateikia nuomonę apie Bendrosios įmonės galutines ataskaitas.

Ne vėliau kaip kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams galutines ataskaitas kartu su valdybos nuomone.

Ne vėliau kaip kitų finansinių metų lapkričio 15 d. galutinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius pateikia Audito Rūmams atsakymą į pastabas, pateiktas jų metinėje ataskaitoje. Šį atsakymą vykdomasis direktorius taip pat pateikia valdybai.

Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai taikyti atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalį.

21 straipsnis

Vidaus auditas

Bendrosios įmonės atžvilgiu Komisijos vidaus auditorius vykdo tuos pačius įgaliojimus, kaip ir Komisijos atžvilgiu.

22 straipsnis

Narių atsakomybė ir draudimas

(1)Bendrosios įmonės narių finansinė atsakomybė už Bendrosios įmonės skolas neviršija jų jau sumokėtų įnašų administracinėms išlaidoms padengti.

(2)Bendroji įmonė apsidraudžia tinkamu draudimu ir užtikrina, kad draudimo apsauga nuolat galiotų.

23 straipsnis

Interesų konfliktas

(1)Bendroji įmonė, jos organai ir darbuotojai vykdydami veiklą vengia bet kokio interesų konflikto.

(2)Bendrosios įmonės valdyba priima savo nariams, organams ir darbuotojams taikomas interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles. Į tas taisykles įtraukiamos nuostatos, skirtos išvengti valdyboje dirbančių Bendrosios įmonės narių atstovų interesų konflikto.

24 straipsnis

Likvidavimas

(3)Pasibaigus šio reglamento 1 straipsnyje nustatytam laikotarpiui Bendroji įmonė likviduojama.

(4)Be 1 dalyje nurodyto atvejo, likvidavimo procedūra pradedama automatiškai, jei iš Bendrosios įmonės pasitraukia Sąjunga.

(5)Bendrosios įmonės likvidavimo procedūrai atlikti valdyba paskiria vieną ar daugiau likvidatorių; jie laikosi valdybos sprendimų.

(6)Likviduojant Bendrąją įmonę, jos turtas naudojamas jos įsipareigojimams įvykdyti ir su jos likvidavimu susijusioms išlaidoms padengti. Bendrajai įmonei priklausantys superkompiuteriai perduodami atitinkamam prieglobos paslaugą teikiančiam subjektui. Prieglobos paslaugą teikiantis subjektas grąžina Bendrajai įmonei sumą, atitinkančią perduotų superkompiuterių likutinę vertę. Perteklius paskirstomas likvidavimo metu esantiems nariams proporcingai jų finansiniam įnašui į Bendrąją įmonę. Sąjungai paskirtas perteklius grąžinamas į Sąjungos biudžetą. Bendrajai įmonei priklausantys superkompiuteriai, įrengti prieglobos paslaugą teikiančio subjekto objekte, perduodami tiems subjektams. Šiuo atveju prieglobos paslaugą teikiantis subjektas Bendrajai įmonei kompensuoja perduotų superkompiuterių likutinę vertę.

(7)Siekiant užtikrinti tinkamą Bendrosios įmonės sudaryto susitarimo, priimto sprendimo ar sudarytos viešojo pirkimo sutarties, kurių trukmė ilgesnė nei Bendrosios įmonės veikimo laikotarpis, administravimą, parengiama ad hoc procedūra.