Briuselis, 2018 11 22

COM(2018) 771 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Investicijų planas Europai: rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai


1. Europos iniciatyva didinti investicijas

Vienas iš pirmų J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos prioritetų buvo panaikinti Europos Sąjungoje investicijų trūkumą ir taip suteikti didelį postūmį ekonomikai po finansų ir ekonomikos krizės (1 pav.). Investicijos (ir viešosios, ir privačiosios) yra labai svarbus darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo veiksnys. Tai yra būdas nukreipti santaupas į mūsų ateičiai labai svarbius projektus ir sektorius, pvz., infrastruktūros ir būsto, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, naujų technologijų ir gamybos metodų, švietimo ir įgūdžių ugdymo. Šiomis investicijomis taip pat remiamas Europos pramonės ir visuomenės modernizavimas pereinant prie vis labiau skaitmeninės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

1 pav. Investicijų santykio mažėjimas ir atkūrimas

Visa ekonomika, % BVP            

2014 m. lapkričio mėn. Komisija pristatė Investicijų planą Europai – vadinamąjį Junckerio planą, pagrįstą nauju ir naujovišku požiūriu į investavimą. Panaudojant ribotus viešuosius išteklius – ES biudžeto garantiją Europos investicijų banko grupei 1 – daug privačiųjų ir viešųjų lėšų buvo sutelkta ir toliau telkiama investicijoms visuose ES ekonomikos strateginiuose sektoriuose. 2018 m. lapkričio mėn. duomenimis, Europos strateginių investicijų fondas, finansinis Investicijų plano pagrindas, paskatino 360 mlrd. EUR papildomų investicijų, gerokai viršydamas pradinį 315 mlrd. EUR tikslą. Fondo veiklos laikotarpis pratęstas iki 2020 m. pabaigos 2 , siekiant iki to laiko sutelkti 500 mlrd. EUR papildomų investicijų.

Šis labai sėkmingas modelis dabar tampa naujuoju ES paramos investicijoms Europoje ir už jos ribų standartu. Tai modelis, naudojamas investicijoms Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse telkti pagal ES išorės investicijų planą, pasiūlytą 2016 m. rugsėjo mėn. 3 , ir naujajai išorės veiksmų finansavimo priemonei pagal kitą daugiametę finansinę programą 4 .

Be investicinio aspekto, Junckerio plano sėkmę lemia trijų ramsčių struktūra, kuria užtikrinami visapusiški koordinuoti paramos investicijoms veiksmai. Pagal Investicijų planą Europai ne tik telkiamos investicijos, bet ir sukurta projektų duomenų bazė ir dėmesys skiriamas priemonėms, kurios verslo aplinką daro palankesnę investicijoms. Todėl Komisija kartu su Europos investicijų banko grupe suvienijo jėgas, kad įsteigtų Europos investavimo konsultacijų centrą ir Europos investicinių projektų portalą. Centras teikia konsultacijas ir techninę pagalbą projektų rengėjams, o portalas yra skaidri projektų, į kuriuos galima investuoti, duomenų bazė. Be to, Investicijų plane dėmesys skiriamas struktūrinėms investavimo kliūtims šalinti. Tai apima reguliavimo trukdžių šalinimą, administracinės naštos mažinimą, palankių sąlygų sąžiningai konkurencijai sudarymą ir investicinei aplinkai naudingų struktūrinių reformų vykdymą. Tam reikia dėti pastangas Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Komisija pateikė pasiūlymų dėl bendrosios rinkos, vienos iš didžiausių ES vertybių, stiprinimo, per Europos semestrą nustatė aiškų orientyrą į investicijas ir įsteigė Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, kad ji padėtų valstybėms narėms įgyvendinti reformas. Valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad pašalintų investavimo kliūtis. Visgi visais lygmenimis reikia nuveikti daugiau.

Investicijų planas yra įtrauktas į ES atviro investavimo ir prekybos darbotvarkę. ES yra viena atviriausių vietų pasaulyje investicijoms. Patikimos reguliavimo sistemos ir sąžininga konkurencija ES vidaus rinkoje pritraukia tiesioginių užsienio investicijų, kurios teikia ES didelę naudą, susijusią su darbo vietų kūrimu ir ekonomikos augimu. Tačiau Komisija supranta riziką, kurią tam tikros tiesioginės užsienio investicijos gali kelti saugumui ir viešajai tvarkai, todėl 2017 m. rugsėjo mėn. 5 ji priėmė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo bei valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo šioje srityje sistema. Komisija ragina teisėkūros institucijas greitai užbaigti Reglamento priėmimo procesą.

ES taip pat remia investicijų liberalizavimą visame pasaulyje. Ji vykdo derybas dėl investicijų su partneriais, kad abiejų susitariančiųjų šalių investuotojams užtikrintų nuspėjamas ilgalaikes galimybes patekti į rinkas ir apsaugoti investuotojus bei jų investicijas. Antai ES derybas dėl investicijų vykdo su Kanada, Singapūru, Vietnamu, Japonija ir Kinija.

2. Investicijų planas Europai duoda apčiuopiamų rezultatų

Privačių investicijų telkimas visuomenės labui

Europos strateginių investicijų fondas įgyvendina uždavinį per penkerių metų laikotarpį (2015–2020 m.) skirti ne mažiau nei 500 mlrd. EUR papildomų investicijų. 2018 m. lapkričio mėn. duomenimis, Europos investicijų banko grupė visose valstybėse narėse jau patvirtino 993 fondo remiamus sandorius, kurių bendra investicijų vertė sudaro 360 mlrd. EUR. Tikimasi, kad šiomis lėšomis pasinaudos maždaug 850 000 mažųjų ir vidutinių įmonių bei vidutinės kapitalizacijos įmonių. Du trečdaliai iš 360 mlrd. EUR surinkta iš privačiųjų išteklių, o tai reiškia, kad Europos strateginių investicijų fondas taip pat pasiekė tikslą sutelkti privačiąsias investicijas 6 .

Fondas taip pat įgyvendina papildomumo uždavinį. Projektai, kuriems per jį teikiama biudžeto parama, turi atlikti papildomąją funkciją, t. y. jais turi būti mažinamas rinkos nepakankamumas arba sprendžiama neoptimali investicijų padėtis, be to, per tą patį laikotarpį jie neturėtų būti gavę tokios pačios apimties finansavimo. Europos investicijų banko grupės 2014–2017 m. per metus patvirtinamų projektų skaičiaus raida rodo, kad nors bendra metinė skolinimo suma išliko daugmaž stabili, ypatingos veiklos dalis 7 , fondui pradėjus veiklą, smarkiai išaugo ir 2017 m. pasiekė 17,9 mlrd. EUR, palyginti su 4,6 mlrd. EUR 2014 m. Be to, ESIF 2.0 reglamente 8 , kuriuo Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpis pratęstas iki 2020 m. pabaigos, pateikta išsamesnė papildomumo apibrėžtis ir nustatytas didesnio sprendimų dėl investicijų skaidrumo reikalavimas 9 .

2 pav. Europos strateginių investicijų fondo rezultatai 2018 m. lapkričio mėn.

Europos strateginių investicijų fondas naudingas visoms valstybėms narėms. Šiuo metu daugiausia investicijų, palyginti su bendru vidaus produktu, sutelkta Graikijoje, Estijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Bulgarijoje 10 . Geografiškai suskirsčius sumas matyti, kad per Europos strateginių investicijų fondą dažnai sutelkiamos investicijos į tas šalis, kurios labiausiai nukentėjo nuo finansų krizės ir kuriose investicijų sumažėjo daugiausia.

Europos strateginių investicijų fondo remiamų projektų pavyzdžiai

Ispanija: 35 mln. EUR socialinei įmonei „Ilunión“ siekiant remti neįgaliuosius

Europos investicijų bankas pasirašė 35 mln. EUR paskolos sutartį su Ispanijos socialine įmone „Ilunión“. Įmonė „Ilunión“ yra didžiausias Ispanijos privatus neįgaliųjų darbdavys, vykdantis įvairią verslo veiklą, įskaitant patalpų valdymą, sveikatos priežiūros paslaugas, turizmą ir laisvalaikio paslaugas. Europos strateginių investicijų fondo užtikrintos paskolos lėšomis iki 2021 m. bus remiamas įmonės investicinis planas, kuriame, be kita ko, numatyta kurti įvairius neįgaliųjų gyvenimą palengvinančius įrenginius, įgyvendinti grupės pramoninių skalbyklų tinklui skirtas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, taip pat kurti naujas darbo vietas neįgaliesiems.

Italija: 29 mln. EUR naujai ligoninei Trevize finansuoti

Europos investicijų bankas padeda finansuoti naujos ligoninės projektavimą, statybą ir eksploatavimą Trevizo miestelyje, kuris yra Italijos šiaurės rytų pramonės centras. Ši pagrindinė provincijos ligoninė, teikianti specializuotas paslaugas, aptarnauja apie 1 mln. žmonių. Trevizo projektas yra geras pavyzdys to, kaip Europos strateginių investicijų fondas skatina socialinio poveikio investicijas į mokslinių tyrimų, sveikatos, užimtumo ir socialinių paslaugų novatoriškus sprendimus, teikiančius naudos vietos bendruomenei.

Bulgarija: 100 mln. EUR gyvūnų sveikatos priežiūros įmonei

„Biovet“ – pasaulinė gyvūnų sveikatos priežiūros įmonė, kurios buveinė yra Sofijoje (Bulgarija). Europos investicijų bankas teikia 100 mln. EUR paskolą, skirtą gamybos masto bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumų didinimui finansuoti. Įgyvendinant projektą numatyta įrengti du naujus objektus: fermentavimo įmonę Pešteroje, pietų Bulgarijoje, ir naują gyvūnams skirtų vakcinų gamyklą Razgrade, šiaurės rytų Bulgarijoje. Šis projektas taip pat sudarys sąlygas įmonei vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą mikrobiologijos bei naujų produktų, pvz., vakcinų ir fermentų, kūrimo srityse.

Graikija: 150 mln. EUR plačiajuosčio ryšio tinklui

150 mln. EUR paskolos sutartis padės Graikijos plačiajuosčio ryšio teikėjui „Cosmote“ finansuoti planus tobulinti ir plėsti savo judriojo plačiajuosčio ryšio tinklą ir labai padidinti tinklo spartą, pralaidumą ir aprėptį. Tai pagerins tinklo veikimą Graikijos kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose.

Prancūzija: 15 mln. EUR saulės energijai, skirtai išmaniesiems paviršiams gaminti

Europos investicijų bankas skolina 15 mln. EUR Prancūzijos inovacijų įmonei „Sunpartner Technologies“, kuri naudoja fotovoltines plokštes paviršiams ir statybinėms medžiagoms, išnaudojančioms saulės energiją, gaminti. Vienas iš pagrindinių įmonės gaminių yra beveik skaidrus fotovoltinis stiklas, galintis išgauti energiją iš tamsinamų langų. Langų atspalvį galima nuotoliniu būdu reguliuoti išmaniuoju telefonu ir taip sumažinti oro kondicionavimo poreikį. Paskolą, kurią užtikrino Europos strateginių investicijų fondas, įmonė panaudos investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, taip pat gamybai didinti.

Investicijų planas labai padėjo kurti darbo vietas ir siekti ekonomikos augimo. Europos investicijų banko Ekonomikos departamento ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro vertinimu, Europos strateginių investicijų fondas jau parėmė daugiau nei 750 000 darbo vietų kūrimą 11 . Planuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius pasieks 1,4 mln. darbo vietų. Be to, skaičiavimai rodo, kad dėl Investicijų plano ES bendras vidaus produktas jau padidėjo 0,6 %, ir iki 2020 m. jis turėtų padidėti 1,3 %. Be šio tikėtino teigiamo poveikio, Komisijos Jungtinio tyrimo centro atlikta analizė rodo, kad dėl bendro makroekonominio poveikio, kuris pasireikštų visiškai ir laiku įgyvendinus reguliavimo reformas, nustatytas skaitmeninės bendrosios rinkos, bendrosios rinkos strategijos, kapitalo rinkų sąjungos ir energetikos sąjungos srityse, iki 2030 m. gali būti sukurta dar 1 mln. darbo vietų ir ES bendras vidaus produktas iki 2030 m. gali padidėti dar 1,5 % 12 . Ši analizė pagrįsta numatomu esamų kliūčių investicijoms panaikinimu arba sumažinimu, nustatytu pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuos Komisija priėmė rengdama šiuos keturis politikos priemonių rinkinius.

Projektų kokybės gerinimas ir stabilios projektų bazės kūrimas

Europos investavimo konsultacijų centras ir Europos investicinių projektų portalas padeda įgyvendinti projektus. Konsultacijų centras, bendra Komisijos ir Europos investicijų banko grupės iniciatyva, yra vieno langelio principu veikiantis centras, teikiantis konsultavimo ir techninės pagalbos paslaugas. Jis jau išnagrinėjo 860 prašymų iš visų valstybių narių. Be to, jis pasirašė daugiau nei 20 sutarčių su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir institucijomis bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kad būtų stiprinamas tokių institucijų gebėjimas remti investicinių projektų rengimą ir gerinamas pagalbos teikimas vietos lygmeniu. Todėl 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus. Aštuoni nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir institucijos jau pateikė prašymus dalyvauti ir dar keli išreiškė susidomėjimą galimybe stiprinti savo gebėjimus teikti konsultacijas. Be to, 2017 m. lapkričio mėn. centre pradėjo veikti nauja speciali konsultavimo paramos miestų investicijų klausimais platforma URBIS 13 . URBIS sukurta siekiant teikti konsultacijas miestų valdžios institucijoms, kad būtų palengvintas, paspartintas ir paskatintas miestų investicinių projektų, programų ir platformų įgyvendinimas. Iki šiol platformoje URBIS gauti 36 prašymai iš 17 valstybių narių.

Europos investicinių projektų portalas – tai ES interneto portalas, padedantis projektų vykdytojams užmegzti ryšius su investuotojais iš viso pasaulio. Jame jau paskelbta beveik 450 įvairių sektorių investicinių projektų iš visų valstybių narių. Remiantis 2018 m. pavasarį atliktos projektus portale pateikusių projektų vykdytojų apklausos rezultatais, investuotojų susidomėjimo sulaukė 80 % projektų. Portalas taip pat pasirašė ne vieną bendradarbiavimo sutartį su panašiais portalais.

Europos investavimo konsultacijų centro veiklos pavyzdžiai

Tarp Europos investavimo konsultacijų centro atliktų užduočių 14 – parama Rijekos (Kroatija) klinikinės ligoninės centrui statant modernų integruotą ligoninės kompleksą. Centras taip pat teikia konsultacijas dėl Roterdamo ir Hagos metropolinio regiono (Nyderlandai) atgaivinimo. Kartu su būsimos ekonomikos veiksmų plano vykdomuoju pareigūnu (angl. Roadmap Next Economy Executive) jis padeda kurti investicijų strategiją siekiant užtikrinti veiksmų planui įgyvendinti skirtą finansavimą ir įvertinti galimybę sukurti investicijų platformą. Leišoinso uostas (Portugalija) siekia gauti finansavimą, kad pagerintų prieigą prie uosto, pagal platesnio masto investicijų planą, kuriuo prisidedama prie transeuropinio transporto tinklo Atlanto pagrindinio tinklo koridoriaus plėtros. Centras padėjo uosto administracijai įvertinti projekto užbaigtumą ir jo sąnaudų ir naudos analizės metodiką, kad jis atitiktų kvietimo dėl finansavimo derinimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę reikalavimus 15 .

Programa „InvestEU“ – naujas paramos investicijoms lygmuo

Atsižvelgdama į Investicijų plano Europai sėkmę, Komisija pasiūlė programą „InvestEU“, įtrauktą į 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę programą. Naująją programą sudarys „InvestEU“ fondas, pakeisiantis Europos strateginių investicijų fondą, „InvestEU“ konsultacijų centras ir „InvestEU“ portalas. „InvestEU“ sujungs centralizuotai Komisijos valdomų 13 esamų finansinių priemonių, todėl ES parama taps prieinamesnė, o tai padės kurti masto ekonomiją. „InvestEU“ fondas telks investicijas su Sąjungos biudžeto garantija, todėl finansų įstaigos Komisijos partnerės galės prisiimti didesnę riziką. Planuojama, kad „InvestEU“ fondas pritrauks bent 650 mlrd. EUR papildomų investicijų Sąjungos vidaus politikos prioritetus atitinkančiuose sektoriuose, orientuotuose į socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos rezultatus, įskaitant klimato kaitos švelninimą. „InvestEU“ portalas ir toliau teiks paramą investuotojams ieškant investavimo galimybių juos dominančiame sektoriuje ar vietovėje. Jis glaudžiau susies projektus ir finansavimą, kurį gali skirti programos „InvestEU“ įgyvendinimo partneriai. „InvestEU“ konsultacijų centras suvienys 13 esamų skirtingų ES konsultavimo tarnybų į vieno langelio principu veikiančią tarnybą, teiksiančią projektų plėtojimo pagalbą. Centras teiks techninę paramą ir pagalbą, kad padėtų rengti, plėtoti, formuoti ir įgyvendinti projektus, taip pat stiprinti gebėjimus.

3. Investavimo kliūčių šalinimas

Investicijų plano Europai trečiojo ramsčio tikslas – gerinti investicijų aplinką nustatant ir šalinant investavimo kliūtis visais instituciniais ir administraciniais lygmenimis, įskaitant susijusias su biurokratizmu ir reguliavimo kliūtis. Komisija šalina ir toliau šalins reguliavimo ir administracines kliūtis nacionaliniu ir ES lygmenimis. Jos veiksmus papildo ES lygmens iniciatyvos ir valstybėse narėse vykdomos struktūrinės reformos, taigi, valstybės narės taip pat šalina investavimo kliūtis nacionaliniu lygmeniu.

3.1. ES lygmens iniciatyvos 

Visų bendrosios rinkos aspektų stiprinimas

Komisija šiandien pateikia pirmąjį atsakymą į 2018 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymą įvertinti dabartinę padėtį ir pateikti likusių kliūčių visapusiškam bendrosios rinkos veikimui ir su ja susijusių galimybių įvertinimą 16 .

Bėgant metams Komisija taip pat ėmėsi veiksmų, kad pašalintų reguliavimo kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybinei prekybai ir investicijoms į bendrąją rinką. Bendroji rinka, vienas iš didžiausių Europos laimėjimų ir vertybių, padėjo sukurti naujas galimybes ir masto ekonomiją Europos įmonėms, o žmonėms sudarė sąlygas gyventi, mokytis ir dirbti ten, kur jie nori. 2015 m. spalio mėn. Komisija priėmė bendrosios rinkos strategiją, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms skatinti šalinant likusias kliūtis ir užtikrinant didesnį reguliavimo nuspėjamumą. 2017 m. viešųjų pirkimų dokumentų rinkinyje, parengtame atsižvelgiant į bendrosios rinkos strategiją, numatytos įvairios priemonės, kuriomis siekiama tobulinti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų sistemą ir skatinti strategiškesnį esamų taisyklių įgyvendinimą. Sąžiningi, nuspėjami ir skaidrūs viešieji pirkimai yra labai svarbūs siekiant skatinti investicijas 17 . 

2015 m. paskelbta bendrosios skaitmeninės rinkos strategija 18 siekiama šalinti kliūtis, trukdančias skaitmeninei ekonomikai veikti optimaliai, ir atverti naujas inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes. Nuo tada, kai strategija pradėta vykdyti, padaryta didelė pažanga 19 . Keletas naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, nuosekli ES e. prekybos sistema ir supaprastintas tarpvalstybinis PVM režimas, yra svarbios priemonės, leidžiančios Europos įmonėms tapti konkurencingesnėms. Europos elektroninių ryšių kodeksu dar labiau skatinama investuoti į plačiajuosčio ryšio tinklus (įskaitant 5G), nes mažinamos kliūtys operatoriams bendrai investuoti ir jungti sąnaudas. Be to, ES įdiegė aukščiausius standartus, kad skaitmeniniame amžiuje europiečiai būtų geriau sujungti ir apsaugoti, be kita ko, panaikindama tarptinklinio ryšio mokesčius ir priimdama Bendrąją duomenų apsaugos direktyvą.

Kapitalo rinkos

Kapitalo rinkų sąjunga 20 turi didelį potencialą skatinti investicijas Europos Sąjungoje šalinant kliūtis laisvam kapitalo judėjimui visoje Europoje, remiant ekonomikos konvergenciją ir plečiant galimybes pasinaudoti rinkoje esamomis reikalingomis finansavimo lėšomis. Tai padeda finansuoti inovacijas ir skatinti darbo vietų kūrimą. Gilios ir likvidžios kapitalo rinkos taip pat stiprina tarptautinį euro vaidmenį, stiprina ekonominę ir pinigų sąjungą bei didina ES ekonomikos atsparumą, nes ES piliečius ir įmones euro zonoje ir už jos ribų apsaugo nuo ekonominių sukrėtimų, kylančių jų regione. Iki šiol Komisija pateikė kelis pasiūlymus dėl pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos sudėtinių dalių, paskelbtus 2015 ir 2017 m. Teisėkūros institucijos kol kas priėmė tik tris iš šių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Likusius pasiūlymus reikėtų priimti kuo skubiau.

Konkretus kapitalo rinkų sąjungos prioritetas – vietos kapitalo rinkų plėtra. Europos lygmeniu, be tikslinių priemonių, numatytų kapitalo rinkų sąjungai, parama gilesnėms ir likvidesnėms kapitalo rinkoms bei jų stebėsena užtikrinamos atitinkamai pagal struktūrinių reformų rėmimo programą ir vykdant Europos semestro procesą. Dėl Europos Sąjungos remiamų nacionalinių ir regioninių paskatų vietos kapitalo rinkos taip pat daro pažangą. Regioniniu lygmeniu kai kurios šalys pradėjo tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad sudarytų palankesnes sąlygas į biržos sąrašus įtraukti užsienio įmones ir investuoti, susietų rinkos infrastruktūrą ir labiau suderintų regionines taisykles. Nacionaliniu lygmeniu kelios valstybės narės priėmė nacionalines kapitalo rinkos strategijas, ėmėsi priemonių, kad padėtų patekti į kapitalo rinkas pasinaudojant viešosiomis lėšomis ir apskritai pagerintų savo verslo aplinką 21 . 

Transporto ir energetikos infrastruktūra

   

Siekdama efektyviai šalinti investavimo į transporto infrastruktūrą kliūtis ir padėti laiku – iki 2030 m. – sukurti pagrindinį transeuropinį transporto tinklą, 2018 m. gegužės mėn. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Reglamento, kuriuo siekiama supaprastinti leidimų suteikimo tvarką ir viešųjų pirkimų procedūras, padidinti tarpvalstybinių projektų rengimo veiksmingumą ir sumažinti projektų rengėjams tenkančią administracinę naštą 22 . Tai yra platesnio masto pastangų sustiprinti investicijų į transporto infrastruktūrą reguliavimo sistemą dalis 23 .

Pastangos baigti kurti energetikos sąjungą ir paspartinti energetikos pertvarką teikia didžiulių investicijų galimybių. Įgyvendinant pagrindinius transeuropinės energetikos infrastruktūros projektus padaryta didelė pažanga: iki 2018 m. pabaigos bus užbaigti 30 bendro intereso projektų. Tikimasi, kad iki 2020 m. pabaigos šis skaičius padidės iki 47. Daugelis iš šių projektų remiami pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. 2017 m. lapkričio mėn. Komisija sudarė 3-ią Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą 24 . 2016 m. lapkričio 30 d. priimtame švarios energijos visiems europiečiams dokumentų rinkinyje numatyta išsami Europos energetikos sistemos reforma nuo gamintojo iki pat galutinio vartotojo, apimanti elektros energijos rinkos struktūrą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, energijos vartojimo efektyvumą, elektros energijos tiekimo saugumą ir ES energetikos sąjungos valdymo taisykles 25 . Jame skatinamos pramonės sektoriaus iniciatyvos, siekiant padidinti konkurencingumą, švelninamas perėjimo prie švarios energijos poveikis visuomenei ir į šiuos procesus įtraukiami įvairūs dalyviai, pvz., vietos ir miestų valdžios institucijos ir įmonės, socialiniai partneriai ir investuotojai Dokumentų rinkinyje taip pat numatyti veiksmai, kuriais būtų galima paspartinti švarios energijos inovacijas, renovuoti Europos pastatus, taip pat numatytos viešojo ir privačiojo sektorių investicijų skatinimo priemonės. Pirmasis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įsigaliojo 2018 m. liepos mėn., o dėl kitų trijų pasiūlymų jau pasiektas politinis susitarimas. Likusius keturis pasiūlymus teisėkūros institucijos dabar svarsto, kad kuo anksčiau dėl jų susitartų ir juos priimtų. Turėdama šią plataus masto, stabilią ir nuspėjamą reguliavimo sistemą, ES yra gerai pasirengusi pasinaudoti perėjimu prie švarios energijos. Šiuos veiksmus dar labiau stiprina ES lyderystė tvarių finansų srityje, kai siekiama privataus kapitalo srautus nukreipti į tvaresnes investicijas ir padedama investuotojams mažinti riziką aplinkai, įskaitant riziką, susijusią su klimato kaita.

Žmonės, švietimas ir įgūdžiai

Siekiant paskatinti Europos konkurencingumą ir pritraukti investicijų, reikia investuoti į žmones, jų įgūdžius ir žinias. Šis požiūris į socialines investicijas įtvirtintas Europos socialinių teisių ramstyje, kurį 2017 m. lapkričio mėn. paskelbė Europos Parlamentas, Komisija ir Taryba 26 . Be to, 2016 m. Komisija priėmė išsamią Europos įgūdžių darbotvarkę 27 , kurioje nustatyta 10 pagrindinių veiksmų, kuriais skatinamas įgūdžių tobulinimas ir mokymasis visą gyvenimą ir užtikrinama, kad europiečiai turėtų mūsų darbo rinkai reikalingų įgūdžių 28 . Be to, atsiliepdama į valstybių ar vyriausybių vadovų raginimus 29 , Komisija kuria Europos švietimo erdvę 30 . Galiausiai, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę ir mažėjančią darbo jėgą, labai svarbu toliau investuoti į socialinę infrastruktūrą, įskaitant sveikatos ir ilgalaikės priežiūros.

Europos struktūriniai ir investicijų fondai

Be to, nustačius ex ante sąlygas, kuriomis siekiama didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų efektyvumą 2014–2020 m. įgyvendinimo laikotarpiu, valstybėse narėse ir regionuose buvo pašalintos investavimo kliūtys įvairiuose sektoriuose (taikant horizontaliąsias sąlygas, pvz., viešųjų pirkimų srityje, valstybės pagalbos taisykles ir Smulkiojo verslo aktą) bei tų fondų remiamuose sektoriuose (pvz., transporto, skaitmeninio turinio, energetikos, mėlynosios ekonomikos, atliekų ir vandens sektoriuose). Jos paskatino politikos reformas valstybėse narėse ir naujų strateginių ir politikos sistemų, skirtų viešajai paramai ir privačiojo sektoriaus investicijoms, priėmimą, taip pat padėjo didinti viešojo administravimo institucijų administracinius pajėgumus. Per kitą programavimo laikotarpį ex ante sąlygas pakeis reikiamos sąlygos, kuriomis būtų užtikrinamos būtinosios išankstinės efektyvaus ir veiksmingo ES fondų naudojimo sąlygos.

Kitoje daugiametėje finansinėje programoje Komisija pasiūlė gerokai sumažinti administracinę naštą besikreipiantiesiems dėl struktūrinių fondų paramos. Komisija pasiūlė mažinti biurokratizmą, taip pat ES paramą gaunančioms įmonėms ir verslininkams taikyti lengvesnes kontrolės procedūras. Be to, Komisija pasiūlė vieną bendrą taisyklių rinkinį, skirtą septyniems ES fondams, kurie įgyvendinami kartu su valstybėmis narėmis, įskaitant sanglaudos politikos fondus 31 . Biurokratizmo taip pat turėtų sumažėti bendrojoje žemės ūkio politikoje perėjus nuo atitiktimi grindžiamo požiūrio prie rezultatais grindžiamo metodo. Dar vienas svarbus žingsnis mažinant administracinę naštą per kitą biudžeto laikotarpį numatytas pasiūlyme dėl programos „InvestEU“, kuria supaprastinami ir sujungiami įvairūs dabartiniai fondai.

Valstybės pagalba

Priėmus Investicijų planą, Komisija supaprastino valstybės pagalbos taisykles. Komisija parengė išsamias gaires, kad padėtų investuotojams nustatyti, kada viešosios paramos priemonėms, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, netaikomos ES valstybės pagalbos taisyklės 32 . Bendrasis bendrosios išimties reglamentas buvo išplėstas į jį įtraukiant viešosios paramos priemones, skirtas uostams, oro uostams ir kultūros infrastruktūrai 33 . Šiandien 97 % visų valstybės pagalbos priemonių aiškiomis sąlygomis skiriama be išankstinio ES leidimo teikti valstybės pagalbą. Visai neseniai, 2018 m. birželio mėn., kartu su kita daugiamete finansine programa Komisija priėmė pasiūlymą dėl įgaliojimų suteikimo reglamento tikslinio dalinio keitimo. Bendras šių priemonių poveikis tas, kad gerokai padidėjo teisinis tikrumas ir procedūrų veiksmingumas, o tai leidžia skatinti investicijas, ypač į infrastruktūrą.

3.2. Kliūčių šalinimas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis

Nacionalinės struktūrinės reformos dažnai vykdomos siekiant šalinti verslo aplinkos trūkumus ir kliūtis, neigiamai veikiančius verslo efektyvumą ir trukdančius investicijoms. Europos semestras padeda valstybėms narėms efektyviau koordinuoti biudžeto, makroekonominę ir struktūrinę politiką, ją derinant su ES lygmeniu sutartomis taisyklėmis ir tikslais. Jis taip pat suteikia galimybę plėtoti daugiašalį dialogą dėl fiskalinės, ekonominės ir socialinės politikos bei nacionalinių reformų darbotvarkių, įskaitant investavimo kliūčių šalinimo klausimą. Europos Komisijos skelbiamose šalių ataskaitose apžvelgiamos šioje srityje pasiūlytos ir įgyvendintos prioritetinės reformos. Naujausiomis 2018 m. kovo mėn. paskelbtomis ataskaitomis patvirtinama, kad įvairiose srityse daroma pažanga šalinant investavimo kliūtis (žr. 2 priedą). 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje 34 pirmą kartą pristatytas Komisijos integruotas požiūris į ekonominę politiką, dėmesį skiriant investicijų didinimui kartu skatinant struktūrines reformas ir užtikrinant fiskalinę atsakomybę. Šiuo požiūriu iki šiol vadovaujamasi per Europos semestrą.

Kai kuriose valstybėse narėse reikia didesnio postūmio įgyvendinti likusias struktūrines reformas. Apie du trečdalius visų rekomendacijų rodo, kad įgyvendinant reformas padaryta bent tam tikra pažanga. Tačiau kartu reikia išlikti budriems, siekiant užtikrinti, kad pradėtų vykdyti reformų nebūtų atsisakyta. Be to, reformų įgyvendinimo rezultatai įvairiose valstybėse narėse nėra nuoseklūs.

Komisija valstybėms narėms pateikė pagrindinių sunkumų, susijusių su investicijomis nacionaliniu lygmeniu, ir tinkamų reformų apžvalgą 35 . Galimi sunkumai, susiję su investicijomis, buvo suskirstyti į penkias plačias kategorijas: i) viešasis administravimas / verslo aplinka; ii) darbo rinka / švietimas; iii) finansų sektorius / apmokestinimas; iv) moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos bei v) konkrečių sektorių reguliavimas. Taigi Komisija paskatino įvairias Tarybos diskusijas dėl investavimo kliūčių konkrečiose politikos srityse. Jų metu, be kita ko, dėmesys buvo skirtas verslo sąlygoms lengvinti, investavimui į nematerialųjį turtą, bankroto sistemoms, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms ir investavimui į tinklų pramonės šakas (žr. 1 priedą).  

Svarbiausi politikos įvykiai. Suomijos reformos mažmeninės prekybos sektoriuje

Daugelį metų Suomijos mažmeninės prekybos sektoriuje galiojo pernelyg griežtos mažmeninių parduotuvių steigimo ir jų veiklos vykdymo taisyklės. Todėl konkurencija tapo nepakankama ir atsirado didelių kliūčių patekti į rinką. Suomijos vartotojai susidūrė su didesnėmis kainomis ir turėjo mažesnę pasirinkimo galimybę nei kitų valstybių narių vartotojai. Atsižvelgdama į kelis kartus per Europos semestrą pakartotas rekomendacijas mažinti suvaržymus ir atverti mažmeninės prekybos sektorių konkurencijai, Suomija liberalizavo darbo valandas bei reformavo savivaldybių ir regionines planavimo taisykles. Tikimasi, kad patekimo į mažmeninės prekybos rinką palengvinimas teigiamai atsilieps investicijoms į informacines ir ryšių technologijas, padidins užimtumą ir sumažins didelių parduotuvių sąnaudas, o tai turėtų būti naudinga gyventojams 36 .  

Pastaraisiais metais valstybės narės padarė didelę pažangą sudarydamos palankias sąlygas investuoti. Reikšmingas pagerėjimas nustatytas beveik pagal visus administracinės aplinkos vertinimo rodiklius. Dauguma valstybių narių dėmesį skyrė sąlygoms pradėti verslą ir vykdyti veiklą tarptautiniu mastu gerinti. Iš gerų pavyzdžių paminėtini naujų įmonių registravimas internetu, vieno langelio principu vykdoma įmonių registracija ar bendrų problemų sprendimas, taip pat parafiskalinių ir kitų su verslu susijusių mokesčių panaikinimas ar mažinimas.  Valstybės narės vykdė teisingumo reformas ir sugebėjo dar patobulinti savo teisingumo sistemų efektyvumą. Taip pat buvo imtasi priemonių reformuoti darbo ir produktų rinkoms, remti privačiojo sektoriaus moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms bei didinti galimybėms gauti finansavimą, pvz., mažinant neveiksnių paskolų skaičių.

Gerinti įgūdžius ir juos derinti prie darbo rinkos poreikių labai svarbu siekiant didinti darbo našumą ir darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti, taip daromas teigiamas poveikis investicijoms. Gerai veikiančios ir įtraukios švietimo ir mokymo sistemos gali padėti užkirsti kelią įgūdžių trūkumo ir neatitikimų, kurie visuomenei brangiai atsieina ir ekonominiu, ir socialiniu požiūriu, rizikai ar ją sumažinti, kad nebūtų prarandamos augimo galimybės ir nemažėtų tam tikrų gyventojų grupių galimybės įsidarbinti. Tai pripažindamos, nuo 2015 m. valstybės narės iš tiesų daugiau dėmesio skyrė į įgūdžių ugdymo skatinimą orientuotai politikai.

Svarbiausi politikos įvykiai. Galimybės gauti finansavimą Slovėnijoje

Slovėnijoje galimybės gauti finansavimą padidėjo įgyvendinus priemones, skirtas padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti alternatyvių formų nuosavo kapitalo ir skolos finansavimą. Šios priemonės, be kita ko, apima naująją tarpvalstybinę nuosavo kapitalo iniciatyvą, pirmąją Slovėnijos investicijų į kapitalo augimą programą ir 253 mln. EUR vertės finansines priemones, kurių dalis finansuojama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų. Galimybės gauti finansavimą padidėjo ir smarkiai sumažinus neveiksnių paskolų skaičių – nuo 22,8 % 2014 m. pabaigoje iki 11,4 % 2017 m. II ketv.

Nepaisant svarbios pažangos, padarytos gerinant investicijų aplinką, tebėra didelių sunkumų, todėl pirmenybė teikiama tam, kad būtų baigtos įgyvendinti vykstančios reformos. Valstybės narės turi stiprinti pastangas įgyvendinti reikalingas reformas, kuriomis siekiama pašalinti investavimo kliūtis. Šiuo atžvilgiu labai svarbios veiksmingos teisingumo sistemos, įskaitant visapusišką teisinės valstybės principo laikymąsi. Šios reformos yra būtina sąlyga, kad valstybėse narėse būtų palaikomas ir keliamas investicijų lygis atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir rengdamasi kitam Europos semestrui, Komisija kliūtis valstybių narių investicijų aplinkai taip pat įvertino 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje 37 .

4. Išvados ir pagrindinės prioritetinių veiksmų sritys

Pradėjus įgyvendinti Investicijų planą Europai investicijos labai padidėjo, bet dar nepasiekė iki krizės buvusio lygio. Įsitikinta, kad Europos strateginių investicijų fondas yra veiksminga priemonė investicijų trūkumui ES ekonomikoje šalinti telkiant finansavimą pagrindiniuose sektoriuose, kuriuose kyla rinkos nepakankamumo ir neoptimalaus investavimo problemų. Biudžeto garantija, kuria pagrįstas fondas, padėjo smarkiai padidinti Europos investicijų banko grupės finansuojamų rizikingesnių operacijų skaičių. Teikdama pasiūlymą dėl programos „InvestEU“, Komisija siekia paramą investicijoms Europos Sąjungoje pakelti į aukštesnį lygį. Teisėkūros institucijos raginamos priimti pasiūlymą pirmumo tvarka, kad per kitą biudžeto laikotarpį ir toliau būtų sklandžiai teikiama parama investicijoms. Kartu reikia greitos pažangos derybose dėl naujo patobulinto Komisijos pasiūlymo dėl Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės.

Be vidaus investicijų skatinimo, reikalinga investicijoms palankesnė aplinka, kad pasaulio ekonomikoje būtų sustiprinta ES, kaip patrauklios vietos investuoti, padėtis. Baigus kurti bendrąją rinką, kapitalo rinkų sąjungą, bendrąją skaitmeninę rinką ir energetikos sąjungą, kartu visuose sektoriuose užtikrinant konkurencijos taisyklių vykdymą, Europos lygmeniu būtų pašalinta didžioji dauguma likusių investavimo kliūčių. Šiuo atžvilgiu ypač svarbi kapitalo rinkų sąjunga, nes iš bendrosios rinkos netrukus pasitrauks Europos didžiausias finansų centras. Siekiant prisitaikyti prie tos naujosios tikrovės, be stipresnių ir labiau išsivysčiusių vietos kapitalo rinkų, reikalinga ES 27 valstybių narių kapitalo rinkų tolesnė plėtra ir didesnė integracija. Todėl Komisija ragina teisėkūros institucijas sparčiau priimti likusias iniciatyvas, kad būtų baigta kurti bendroji rinka, kapitalo rinkų sąjunga ir energetikos sąjunga ir būtų padaryta pažanga svarstant pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos.

Komisija per Europos semestrą ir toliau nustatys politikos prioritetus bei stebės pažangą įgyvendinant reformas, kurios įvairiose valstybėse narėse ir politikos srityse vykdomos dar nevienodai. Esami ES finansavimo ir Europos semestro ryšiai bus stiprinami užtikrinant ekonominės politikos ir išlaidų analizės bei koordinavimo ES lygmeniu sinergiją ir papildomumą. Kad tas būtų pasiekta, 2019 m. Europos semestre didesnis dėmesys bus skiriamas investicijų poreikiams ir jų prioritetams nustatyti nacionaliniu lygmeniu; tai padės priimti sprendimus dėl programavimo, susijusius su Europos regioninės plėtros fondu, „Europos socialiniu fondu +“ ir Sanglaudos fondu. Be to, valstybės narės raginamos parengti ir pateikti aukštos kokybės nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, apimančius 2021–2030 m. laikotarpį, kad būtų užtikrinta stabili ir tinkama energetikos ir su klimatu susijusių investicijų reguliavimo sistema.

Komisijos pasiūlymais dėl naujosios daugiametės finansinės programos taip pat daugiau dėmesio skiriama investicijoms ir atitinkamų ES fondų papildomumui. Siekdama padėti įgyvendinti struktūrines reformas, Europos Komisija pasiūlė sukurti reformų rėmimo programą 38 , pagal kurią valstybėms narėms bus teikiamos finansinės paskatos vykdyti reformas. Be to, Europos investicijų stabilizavimo priemonė 39 padės išlaikyti investicijų lygį didelių asimetrinių sukrėtimų atveju. Šios priemonės papildys kitus ES fondus, ypač fondus, iš kurių remiama sanglaudos politika, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Europos horizontas“ ir naująjį „InvestEU“ fondą. Komisija taip pat pasiūlė skirtingus inovacijų finansavimo šaltinius suburti į vieną priemonę – Europos inovacijų tarybą, padėsiančią panaikinti didelės rizikos inovacijų finansavimo trūkumą veiklą pradedančioms Europos įmonėms. Siekiant patenkinti didelius investicijų poreikius labai svarbu veiksmingai panaudoti ES programas, tiek planavimo, tiek įgyvendinimo etapu, užtikrinant rengiamų projektų matomumą ir nuoseklius tinkamumo kriterijus. Įgyvendinant kitą daugiametę finansinę programą dabartinė praktika bus patobulinta: ES programos bus taikomos nuosekliai, kad būtų užtikrinta kuo didesnė pridėtinė ES finansavimo vertė, o per Europos semestrą būtų remiamos nacionalinės reformos, taip siekiant galutinio tikslo – veiksmingai įgyvendinti ES politikos prioritetus.

(1)

Europos investicijų banko grupę sudaro Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas.

(2)

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) 2015/1017 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo ir to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninių patobulinimų. OL L 345, 2017 12 27, p. 34–52.

(3)

COM(2016) 0581.

(4)

COM(2018) 460.

(5)

COM(2017) 487.

(6)

Be to, 2018 m. sudarytas didžiulis ES rizikos kapitalo fondas „VentureEU“ turėtų pritraukti 6,5 mlrd. EUR naujų investicijų į novatoriškas pradedančiąsias ir veiklą plečiančias įmones visoje Europoje ir taip iš esmės padidinti rizikos kapitalo sumą, kuria galima naudotis ES.

(7)

Ypatinga veikla bendrai vadinama veikla, susijusi su didesne rizika, nei paprastai yra priimtina Europos investicijų bankui, ir yra apibrėžiama kaip skolinimo / garantijų operacijos, kurių tikėtinas nuostolis per galiojimo laikotarpį yra 2 % ar daugiau; dalyvavimas infrastruktūros ir kituose fonduose, su rizikos kapitalu susijusi veikla, nuosavo kapitalo operacijos ir kitos lygiavertės rizikos operacijos. Europos investicijų banko statuto 16 straipsnyje reikalaujama, kad bankas turėtų specialų rezervą (ypatingos veiklos rezervą), kad apsaugotų banką nuo netikėtų ypatingos veiklos nuostolių.

(8)

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2396 (OL L 345, 2017 12 27, p. 34–52). Šio reglamento 5 straipsnio 1 dalyje papildomumo kriterijai aprašyti išsamiai.

(9)

 Visi Europos strateginių investicijų fondo Investicijų komiteto sprendimai patvirtinti ES garantijos naudojimą ir šių sprendimų pagrindimas paskelbti http://www.eib.org/en/efsi/governance/efsi-investment-committee/decisions.htm.  

(10)

 Naujausi rezultatai paskelbti https://ec.europa.eu/commission/priorities/jobs-growth-and-investment/investment-plan-europe-juncker-plan/investment-plan-results_en.  

(11)

Europos investicijų bankas, „Junckerio planas viršija pradinį 315 mlrd. EUR investicijų tikslą“ (http://www.eib.org/en/infocentre/press/releases/all/2018/2018-192-juncker-plan-exceeds-original-eur-315-billion-investment-target.htm).

(12)

Christensen, M., Conte, A., Di Pietro, F., Lecca, P., Mandras, G. and Salotti, S. (2018). The third pillar of the Investment Plan for Europe: an impact assessment using the RHOMOLO model. JRC Working Papers on Territorial Modelling and Analysis No. 02/2018, European Commission, Seville, 2018, JRC113746.

(13)

  http://eiah.eib.org/about/initiative-urbis.htm  

(14)

Daugiau pavyzdžių pateikiama leidinyje „2017 m. konsultavimo centro veiklos rezultatai“ (angl. The Advisory Hub Yielding Results 2017).

(15)

Atitinkamas finansavimo derinimo kvietimas paskelbtas Inovacijų ir tinklų programų vykdomąją įstaigos svetainėje, https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-transport/apply-funding/2017-cef-transport-blending-map-call.

(16)

COM(2018) 772.

(17)

COM(2017) 572.

(18)

COM(2015) 0192.

(19)

Iš 29 Komisijos nuo 2015 m. gegužės mėn. pateiktų teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl dvylikos. Piliečiai jau džiaugiasi jų nauda: panaikinus tarptinklinio ryšio mokesčius duomenų naudojimas keliaujant į kitas valstybes nares padidėjo keturis kartus.

(20)

Kapitalo rinkų sąjungą sudaro iki 2019 m. vidurio įgyvendintinų maždaug 70 veiksmų, aprašytų 2015 m. veiksmų plane (33 veiksmai) ir 2017 m. laikotarpio vidurio vertinime (38 veiksmai), išsamus rinkinys. Daugiau informacijos apie įvairių veiksmų įgyvendinimo padėtį pateikiama Komisijos komunikate „Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“, COM(2018) 772.

(21)

2017 m. gegužės 19 d. ECOFIN taryba patvirtino bendrą Komisijos ir valstybių narių veiksmų planą, kaip šalinti nacionalines kapitalo srautų kliūtis, https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/170519-roadmap-national-capital-barriers_en.pdf . 

Šis bendras veiksmų planas parengtas Komisijai pateikus ataskaitą, kurioje nustatytos nacionalinės kapitalo srautų kliūtys, kurių esama ES teisės nereglamentuojamose arba nacionalinei kompetencijai priskiriamose srityse. https://ec.europa.eu/info/files/170227-report-capital-barriers_en  

(22)

COM(2018) 277.    

(23)

„Veiksmų planas, kaip geriausiai pasinaudoti naujomis Europos transporto infrastruktūros projektams skirtomis finansinėmis programomis“, pažangos ataskaita, K. Bodewig ir C. Secchi, 2018 m. sausio mėn., https://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/cbs2_report_final.pdf.

(24)

2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/540, kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (OL L 090, 2018 4 6, p. 38).

(25)

COM(2016) 0860.

(26)

https://ec.europa.eu/commission/priorities/deeper-and-fairer-economic-and-monetary-union/european-pillar-social-rights_lt

(27)

COM(2016) 0381.

(28)

2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems,

OL C 484, 2016 12 24, p. 1–6.

(29)

2017 m. kovo mėn. Romos deklaracijoje ES vadovai įsipareigojo kurti „Sąjungą, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti bei rasti darbą visame žemyne“. 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją daryti pažangą įgyvendinant kelias pagrindines iniciatyvas ir išnagrinėti galimas priemones, kuriomis sprendžiamos su įgūdžiais susijusios problemos.

(30)

COM(2018) 268.

(31)

COM(2018) 375.

(32)

Komisijos pranešimas dėl valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1). 

(33)

2017 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1084 (OL L 156, 2017 6 20, p. 1).

(34)

 COM(2014) 902.

(35)

SWD(2015) 400.

(36)

Pagal naująjį Komisijos mažmeninės prekybos ribojimo rodiklį Suomija dabar viršija ES vidurkį, žr. COM(2018) 219 priedą.

(37)

COM(2018) 770.

(38)

COM(2018) 391.

(39)

COM(2018) 387.


Briuselis, 2018 11 22

COM(2018) 771 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Investicijų planas Europai: rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai


1 PRIEDAS. TARYBOS KOMITETUOSE VYKDYTOS TEMINĖS DISKUSIJOS DĖL INVESTAVIMO KLIŪČIŲ

1. Investicijų rezultatai ir kliūtys

Teminė peržiūra

Data

Turinys

Bankroto sistemos euro zonoje: efektyvumo principai ir lyginamoji analizė

2016 m. balandžio mėn.

Bankroto sistemos daro ekonominį poveikį, nes lemia paskatas privatiems subjektams. Bankroto sistemų ekonominis vaidmuo ypač svarbus didelės negrąžintos skolos atveju. Šioje pastaboje pateikiami bendrieji bankroto sistemų principai.

Teminė diskusija dėl investicijų

2016 m. birželio mėn.

Šioje diskusijoje dėmesys skirtas reguliavimo nelankstumui ir investavimo kliūtims euro zonos šalyse, taip pat tam, kaip šios problemos sprendžiamos įgyvendinat reformas ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu.

Verslo sąlygų palankumas

2017 m. sausio mėn.

Padidinti verslo sąlygų palankumą arba mažinti biurokratizmą iš esmės siekiama priemonėmis, dėl kurių nepatiriama jokių biudžeto išlaidų arba patiriamos ribotos biudžeto išlaidos, o kartu gali būti gaunama nemažai naudos.

Darbo ir produktų rinkų reformos

2017 m. gegužės mėn.

Šioje diskusijoje dėmesys bus skiriamas darbo ir produktų rinkų reformų vaidmeniui, susijusiam su investicijomis, ir jų tarpusavio ryšiams.

2. Investicijos į infrastruktūrą

Teminė peržiūra

Data

Turinys

Viešosios investicijos į infrastruktūrą

2015 m. rugsėjo mėn.

Šioje diskusijoje peržiūrėtos naujausios investavimo tendencijos infrastruktūros srityje bei tai, kaip vertinti galimus sunkumus, susijusius su viešųjų išlaidų efektyvumu. Peržiūrėtos pagrindinės investicijoms palankios sąlygos, dėmesį skiriant ES fondų lėšų panaudojimui.

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės

2016 m. sausio mėn.

Diskusijos metu viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vertintos kaip būdas įtraukti privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojus planuojant ir kuriant infrastruktūras ir teikiant viešąsias paslaugas.

Investicijos į tinklų pramonės šakas

2016 m. gegužės mėn.

Šio dokumento tikslas – apžvelgti investicijų raidą transporto, energetikos ir elektroninių ryšių srityse ir aptarti investavimo kliūtis.

Būsto sektoriaus investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius

2016 m. birželio mėn.

Diskusijos metu įvertintos būsto sektoriaus investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, kliūtys, trukdančios namų ūkiams investuoti daugiau, ir energijos vartojimo efektyvumo apimtis šiame ekonomikos sektoriuje.

Skaitmeninei ekonomikai skirtos investicijos

2016 m. lapkričio mėn.

Diskusijos metu dėmesys skirtas konkrečiai investicijoms, skatinančioms skaitmeninės ekonomikos plėtrą.

3. Investicijos į nematerialųjį turtą

Teminė peržiūra

Data

Turinys

Investicijos į nematerialųjį turtą

2016 m. spalio mėn.

Šioje diskusijoje pateikta kontekstinė informacija apie nematerialųjį turtą Europoje, aptarta nematerialiojo turto sąvoka, naujausios investavimo į nematerialųjį turtą tendencijos bei šių investicijų poveikis našumui ir BVP augimui.

Investicijų į nematerialųjį turtą skatinimas

2017 m. sausio mėn.

Dar vienos diskusijos metu aptarti investicijų į nematerialųjį turtą veiksniai ir kliūtys, taip pat svarstyta, ar yra poreikis taikyti specialias politikos priemones, kuriomis būtų šalinamos kliūtys investicijoms į nematerialųjį turtą.

2 PRIEDAS. VALSTYBIŲ NARIŲ PAŽANGA, PADARYTA ŠALINANT INVESTAVIMO KLIŪTIS.