2. TEISINIS PAGRINDAS

Vadovaudamasi Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsniu, Komisija turi skelbti metinę naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir poveikio aplinkai ataskaitą, remdamasi valstybių narių jai pateikta informacija. Valstybės narės privalo pateikti Komisijai metinę ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedo 3 dalyje nurodyta informacija.

Metinėse ataskaitose, kurias valstybės narės turi pateikti pagal 25 straipsnį, turi būti bent tokia informacija:

a) įrenginių skaičius, amžius ir vieta;

b) atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;

c) duomenys apie incidentus pagal 23 straipsnyje nustatytą bendrą duomenų pateikimo sistemą;

d) visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;

e) naftos ir dujų operacijų jūroje veiksmingumas.

Reikalaujamą informaciją valstybės narės privalo paskelbti iki metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, birželio 1 d. (pvz., iki 2017 m. birželio 1 d. už 2016 m.).

Valstybės narės turi teikti ataskaitas naudodamos 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1112/2014 nurodytą bendrą formą. Tuo įgyvendinimo reglamentu nustatoma bendra jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių operatorių ir savininkų keitimosi duomenimis apie didelių pavojų rodiklius forma ir bendra valstybių narių informacijos apie didelių pavojų rodiklius skelbimo forma 2 . 2015 m. lapkričio 25 d. Komisijos rekomendaciniame dokumente 3 , kuris buvo parengtas ir suderintas su Europos Sąjungos institucijų, atsakingų už jūroje vykdomą naftos ir dujų sektoriaus veiklą, grupe (angl. EUOAG), pateikta daugiau konkrečios informacijos apie įgyvendinimo reglamentą ir paaiškinta, kaip praktiškai naudoti duomenų teikimo formą.

3. METODIKA IR IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ GAUTA INFORMACIJA

Pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedo 3 dalį valstybės narės turi pateikti aiškiai apibrėžtą ir riboto turinio informaciją apie incidentus jų jūriniame naftos ir dujų sektoriuje, naudodamos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1112/2014 nurodytas formas. Į teikiamus duomenis turi būti įtraukta informacija apie jūrinius naftos ir dujų įrenginius, eksploatuojamus ES, tokia kaip įrenginių skaičius, tipas, amžius ir vieta. Valstybių narių ataskaitose taip pat turi būti nurodytas patikrų jūroje, tyrimų ir vykdymo užtikrinimo veiksmų skaičius, taip pat incidentų skaičius pagal kategorijas ir sužalojimų skaičius.

Be atskirų valstybių narių duomenų, Komisija taip pat įvertino regionų saugos veiksmingumą. Šiuo tikslu Komisija priskiria Vokietiją, Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Airiją ir Nyderlandus Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno grupei; Ispaniją, Graikiją, Kroatiją, Italiją ir Maltą – Viduržemio jūros grupei; Bulgariją ir Rumuniją – Juodosios jūros grupei; o Latviją ir Lenkiją – Baltijos jūros grupei.

Rengdama metinę saugos ataskaitą, Komisija naudojosi Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Graikijos, Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Lenkijos, Rumunijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pateiktais duomenimis. Kitos valstybės narės nevykdė aktyvios veiklos jūriniame naftos ir dujų sektoriuje arba nepateikė šiai ataskaitai svarbios informacijos.

Išskyrus Jungtinę Karalystę, visos valstybės narės, vykdančios naftos ir dujų operacijas jūroje, pateikė išsamius duomenis apie visus savo įrenginius. Jungtinė Karalystė, priešingai, tam tikrose savo operacijų jūroje saugos ataskaitos dalyse pateikė informaciją tik apie įrenginius, kurių atžvilgiu reguliavimo institucijos atliko rizikos įvertinimo dokumentų peržiūrą (Operacijų jūroje saugos direktyvos 42 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, Jungtinė Karalystė, pateikdama informaciją apie tyrimus, vykdymo užtikrinimo veiksmus, incidentus ir operacijų jūroje veiksmingumą, nurodė tik 129 įrenginių (iš visų 225 įrenginių) duomenis.

Siekdama įvertinti valstybių narių saugos veiksmingumą, Komisija palygino incidentų ir didelių avarijų duomenis pagal naftos ir dujų operacijų jūroje personalo skaičių ir darbo valandas.

4. EUROPOS SĄJUNGOS JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS

4.1. Įrenginiai ir gavyba

Daugiausia jūrinių įrenginių ES vandenyse įrengta Šiaurės jūroje, ypač Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose (jie apytikriai sudaro atitinkamai 38 % ir 26 % visų ES vandenyse esančių jūrinių įrenginių). Viduržemio jūroje aktyviausią veiklą vykdo Italija, antroje vietoje – Kroatija. Juodosios jūros regione naftos ir dujų operacijas jūroje vykdo Rumunija, o Bulgarija pradėjo naftos ir dujų žvalgybos veiklą jūroje. Remiantis ataskaitomis, kurias pateikė prie Baltijos jūros krantų įsikūrusios valstybės narės, šiame rajone naftos ir dujų gavybos operacijas jūroje atlieka tik Lenkija (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Stacionarieji įrenginiai. Įrenginio tipas pagal regioną ir valstybę narę

Regionas / šalis		Įrenginio tipas (*)
		SŽĮ	SNG	PGĮ	PNĮ	Iš viso
Baltijos jūra		1	0	0	1	2
	Lenkija	1	0	0	1	2
Juodoji jūra		8	0	0	1	9
	Bulgarija	0	0	0	1	1
	Rumunija	8	0	0	0	8
Viduržemio jūra		16	0	3	146	165
	Kroatija	2	0	0	18	20
	Graikija	1	0	0	1	2
	Italija	12	0	3	125	140
	Ispanija	1	0	0	2	3
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas		158	1	21	211	410
	Danija	10	0	0	19	29
	Vokietija	2	0	0	0	2
	Airija	1	0	0	1	2
	Nyderlandai	56	0	0	96	152
	Jungtinė Karalystė	89	1	21	114	225
Iš viso		182	1	24	359	586
(*) SŽĮ – stacionarieji įrenginiai, kuriuose dirba žmonės; SNG – stacionarieji ne gavybos įrenginiai; PGĮ – plūduriuojantys gavybos įrenginiai; PNĮ – (paprastai) neprižiūrimi įrenginiai

Dauguma jūrinių įrenginių ES vandenyse buvo įrengta 1980–2000 m. Nuo 2010 m. naujų gavybos įrenginių plėtra pastebimai sumažėjo Šiaurės jūroje, Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje (2 lentelė ir 1 pav.). Ataskaitos I priede pateikta išsami įrenginių statybos metų apžvalga pagal valstybes nares.

Didžiausia ES vidaus naftos ir dujų dalis (apytikriai 94 %) išgaunama Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne (3 lentelė). Prie šio rezultato neabejotinai daugiausia prisideda Jungtinė Karalystė, antroje vietoje – Nyderlandai, o trečioje – Danija. Viduržemio jūroje aktyvią gavybos veiklą vykdo Italija ir Kroatija, o Juodojoje jūroje pastebima naftos ir dujų gavybos apimtimi pasižymi tik Rumunija.

2 lentelė. Eksploatuoti pradedamų įrenginių skaičius per dešimtmetį pagal regioną

Statybos metai	REGIONAS
	Baltijos jūra	Juodoji jūra	Viduržemio jūra	Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas	Iš viso ES
1960–1969 m.	0	0	7	23	30
1970–1979 m.	0	1	14	55	70
1980–1989 m.	0	7	51	99	157
1990–1999 m.	1	0	42	118	161
2000–2009 m.	1	1	41	69	112
2010–2019 m.	0	0	10	36	46
Iš viso ES	2	9	165	400	576

3 lentelė. ES naftos ir dujų gavybos jūroje apimtys naftos ekvivalento kilotonomis (ktne)

Regionas	Šalis	ktne	Proc. viso ES išgaunamo kiekio
Baltijos jūra		122,91	0,11 %
	Lenkija	122,91	0,11 %
Juodoji jūra		1 558,89	1,34 %
	Bulgarija	61,78	0,05 %
	Rumunija	1 497,11	1,29 %
Viduržemio jūra		5 462,40	4,71 %
	Kroatija	867,89	0,75 %
	Graikija	180,51	0,16 %
	Italija	4 217,00	3,63 %
	Ispanija	197,00	0,17 %
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas		108 932,45	93,85 %
	Danija	11 341,00	9,77 %
	Vokietija	1 038,09	0,89 %
	Airija	130,88	0,11 %
	Nyderlandai	13 853,00	11,93 %
	Jungtinė Karalystė	82 569,48	71,13 %
Iš viso		116 076,65	100,00 %

1 pav. Nauji stacionarieji įrenginiai pagal dešimtmetį ir regioną

4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema

Ne visose valstybėse narėse iki Operacijų jūroje saugos direktyvos įgyvendinimo termino (2015 m. liepos 19 d.) buvo įsteigtos veikiančios kompetentingos valdžios institucijos. Prasidėjus 2016 m. ataskaitiniam laikotarpiui, dviejose valstybėse narėse, kuriose veikia jūriniai įrenginiai, Operacijų jūroje saugos direktyva nebuvo visiškai įgyvendinta, ir jos toliau dirbo šiuo klausimu.

4 lentelėje pateiktas patikrų jūroje skaičius. Be oficialių pranešimų apie avarijas analizės, tyrimai ir tolesni veiksmai po jų yra pagrindinė priemonė, skirta saugos ir aplinkos taisyklių ir teisės aktų vykdymui jūriniame sektoriuje užtikrinti. Patikrų skaičius paprastai didėja didėjant įrenginių skaičiui. Tačiau, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, pagal turimų įrenginių skaičių Italijos ir Vokietijos kompetentingos valdžios institucijos atliko santykinai daug patikrų.

Operacijų jūroje saugos direktyvos 18 straipsnyje nustatyti valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimai, susiję su operacijomis ir įrenginiais. Jos gali uždrausti eksploatuoti įrenginį ir pareikalauti imtis priemonių, kad būtų laikomasi bendrųjų rizikos valdymo principų, siekiant užkirsti kelią avarijoms ir užtikrinti operacijų saugą. Tokių privalomų pranešti vykdymo užtikrinimo veiksmų ėmėsi ar apkaltinamuosius nuosprendžius priėmė (dešimt 2016 m.) tik Šiaurės jūros regione naftą ir dujas išgaunančios valstybės narės.

Kompetentingos valdžios institucijos nuolat tikrino jų jurisdikcijai priklausančius jūroje esančius įrenginius. Ataskaitiniu laikotarpiu dviejose valstybėse narėse buvo atlikti rimtų incidentų tyrimai: Jungtinėje Karalystėje (21 tyrimas dėl saugos ir aplinkos problemų, 1 tyrimas dėl didelės avarijos) ir Nyderlanduose (1 tyrimas dėl didelės avarijos). Didelės avarijos taip pat apima incidentus, dėl kurių kilo didelė tikimybė, kad žus ar bus sunkiai sužaloti žmonės, net jei taip nenutiko.

Jungtinėje Karalystėje imtasi 7 vykdymo užtikrinimo veiksmų, susijusių su 129 įrenginiais, nurodytais šioje ataskaitos dalyje (iš esamų 225 įrenginių) – daugiausia įspėjimai dėl padėties gerinimo galimybių, Nyderlanduose – 2 (administracinės nuobaudos) ir Airijoje – 1. Vadovaudamosi reglamentavimo sistema, valstybės narės darė pažangą įgyvendindamos nacionalines taisykles ir reglamentus ir taip užtikrindamos Operacijų jūroje saugos direktyvos vykdymą. Italija pranešė, kad ji parengė papildomas avarinės parengties ir avarijų likvidavimo priemones, vykdydama Viduržemio jūros bendradarbiavimo programą.

4 lentelė. Patikrų jūroje skaičius pagal regioną ir valstybę narę 2016 m.

Regionas	Šalis	Patikros	Žmogaus darbo dienos, praleistos įrenginyje (neįskaitant kelionės laiko)	Patikrintų įrenginių skaičius
Baltijos jūra		4	14	2
	Lenkija	4	14	2
Juodoji jūra		1	1	1
	Bulgarija	1	1	1
	Rumunija	0	0	0
Viduržemio jūra		424	431	121
	Kroatija	22	22	20
	Italija	401	408	100
	Ispanija	1	1	1
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas		306	1 466,5	257
	Danija	14	50	15
	Vokietija	11	11	2
	Airija	3	11	1
	Nyderlandai	68	72	49
	Jungtinė Karalystė	210	1 322,5	190
Iš viso		735	1 912,5	381

5. INCIDENTŲ DUOMENYS IR JŪROJE VYKDOMŲ OPERACIJŲ SAUGOS VEIKSMINGUMAS

Iš visų valstybių narių, kurios aktyviai vykdo naftos ir dujų operacijas jūroje, apie incidentus pranešė Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Danija:

- Jungtinė Karalystė: 27 įvykiai, apie kuriuos reikia pranešti (pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedą), įskaitant vieną didelę avariją; į Jungtinės Karalystės ataskaitą įtraukti 129 įrenginiai (iš 225 esamų įrenginių). Savo metinėje ataskaitoje Jungtinė Karalystė nepateikė papildomų duomenų apie didelę avariją, kurios tyrimas vis dar vykdomas.

- Nyderlandai: 13 įvykių, apie kuriuos reikia pranešti (pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedą), įskaitant vieną didelę avariją. Didelę avariją lėmė procedūrinės / organizacinės klaidos ir operacinė klaida.

-Danija: 2 įvykiai, apie kuriuos reikia pranešti (pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedą) ir nė vienos didelės avarijos.

Dauguma įvykių, apie kuriuos reikia pranešti, buvo nenumatyti nuotėkiai (59,5 % visų įvykių), 26,2 % įvykių buvo susiję su gręžinio kontrolės praradimu (išsiliejimu / nukreipimo sistemos aktyvavimu), 7,1 % įvykių priskirtini saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų (SECE) gedimų kategorijai ir 4,8 % įvykių buvo susiję su struktūrinio vientisumo praradimu. Dėl vieno incidento prireikė evakuoti darbuotojus.

5 lentelė. Incidentai pagal kategorijas (Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priedas, ES lygmuo)

IX priede nurodytos kategorijos		Įvykių skaičius	Dalis (visų kategorijų)	Dalis (visų įvykių)
a) Nenumatyti nuotėkiai		25	59,5 %	59,5 %
	Užsidegusios naftos / dujų nuotėkis – Gaisrai	0	0,0 %	0,0 %
	Užsidegusios naftos / dujų nuotėkis – Sprogimai	0	0,0 %	0,0 %
	Neužsidegusių dujų nuotėkis	13	52,0 %	31,0 %
	Neužsidegusios naftos nuotėkis	7	28,0 %	16,7 %
	Pavojingų medžiagų nuotėkis	5	20,0 %	11,9 %
b) Gręžinio kontrolės praradimas		11	26,2 %	26,2 %
	Išsiliejimas	0	0,0 %	0,0 %
	Išsiliejimas / nukreipimo sistemos aktyvavimas	11	100,0 %	26,2 %
	Gręžinio užkardos gedimas	0	0,0 %	0,0 %
c) Saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimas		3	7,1 %	7,1 %
d) Struktūrinio vientisumo praradimas		2	4,8 %	4,8 %
	Stabilumo / plūdrumo praradimas	0	0,0 %	0,0 %
	Pozicionavimo galimybių praradimas	1	50,0 %	2,4 %
	Struktūrinio vientisumo praradimas	1	50,0 %	2,4 %
e) Susidūrimas su laivu		0	0,0 %	0,0 %
f) Sraigtasparnių avarijos		0	0,0 %	0,0 %
g) Mirtinos avarijos (*)		0	0,0 %	0,0 %
h) Sunkūs sužalojimai, jeigu vienos avarijos metu sunkiai sužalojami 5 ar daugiau žmonių (*)		0	0,0 %	0,0 %
i) Darbuotojų evakavimas		1	2,4 %	2,4 %
j) Poveikį aplinkai turinčios avarijos(**)		0	0,0 %	0,0 %
IŠ VISO		42	100 %	100 %
() Tik jei susijusios su didele avarija. (*) Remiantis valstybių narių ataskaitomis, didelės avarijos nebuvo poveikį aplinkai turinčios avarijos

6. IŠVADOS

Komisija vertina ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugą remdamasi valstybių narių pagal įgyvendinimo reglamentą dėl ataskaitų teikimo pateiktais duomenimis. Atitinkamai Komisijos vertinimo tikslumas priklauso nuo valstybių narių pateiktos informacijos. Kadangi ši metinė ataskaita yra pirmoji tokio pobūdžio ataskaita, negalima palyginti duomenų su ankstesnių metų duomenimis ir daryti išvadų dėl ES saugos tendencijų.

Atsižvelgiant į valstybių narių pateiktus duomenis ir nedidelį avarijų, apie kurias pranešta, skaičių bei nekritinį jų sunkumo laipsnį, galima teigti, kad Europos naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygis yra tinkamas. Ši išvada atitinka kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, vertinimą, kuriame nurodoma, kad pavojingų įvykių mažėja, o sužalojimų, apie kuriuos būtina pranešti, atvejų retėja, palyginti su dirbtomis valandomis.

Komisija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad 2016 m. nebuvo registruota mirtinų avarijų atvejų. Ateityje, remiantis ataskaitomis, skirtingų metų duomenų palyginimais bei stebimomis tendencijomis, bus galima įvertinti, ar jūrinis sektorius galės išlaikyti šį saugos lygį arba daryti tolesnę pažangą.